„Kol jie nebus pašalinti iš socialinio gyvenimo, tol turėsime tokių atvejų“: ar išvengsime skaudžių avarijų, apriboję KET pažeidėjų laisvę?

Dvi itin skaudžios avarijos, kurias skyrė vos 2 dienos, pirmiausia – Kauno, kiek vėliau – Vilniaus rajone, kai žuvo iš viso 8 žmonės, privertė atkreipti dėmesį į situaciją gatvėse. Vėl prisimintas jau spėtas pamiršti karas keliuose. Po praėjusią savaitę įvykusių atsakingų institucijų pasitarimo buvo paskelbta, kad ketinama dar labiau griežtinti nuobaudas už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus ir didinti saugumo priemones. Vis dėlto nesutariama, ar didesnės baudos tikrai atgrasys vairuotojus nuo pažeidimų, ir svarstoma apie kitas priemones saugumui keliuose didinti.

Galiojančią tvarką reikia keisti

Praėjusiais metais avaringumas šalyje išliko panašus kaip ir 2018-aisiais. Tiesa, Lietuvai per pastaruosius keliolika metų pavyko padaryti pakankamai didelę pažangą siekiant sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių. Už tokį pasiekimą ES lygmeniu Lietuva gavo ir ne vieną apdovanojimą.

Visgi šių metų pradžia pažymėta keliomis tragiškomis avarijomis. Šiais metais vien iki balandžio 19-osios įskaitytinai eismo įvykiuose, pirminiais duomenimis, žuvo 48 žmonės, tai yra 20 daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) viršininkas Vytautas Grašys pripažino, kad šiuo metu vairuotojams galiojanti baudų sistema reikalauja tam tikrų pokyčių, kurie skatintų dar labiau laikytis KET, todėl ir buvo prakalbta apie naujus sugriežtinimus.

„Ieškoma naujų būdų, metodų, kaip paskatinti ir keisti vairuotojų sąmoningumą, pasiekti tuos, kurie tikrai mažai galvoja apie eismo saugumą ir savo atsakomybę. Pirmiausia turbūt svarbu atgrasyti nuo tokio netinkamo elgesio, kuomet asmenys, neturintys teisės dalyvauti eisme, vairuoti transporto priemonės, ją vairuoja ir atsitinka tam tikros nelaimės“, – kalbėjo Kelių policijos vadas.

Visgi, V. Grašio nuomone, vairuotojus nuo KET pažeidimų labiausiai atgrasytų ne didesnės baudos, o bausmės neišvengiamumas.

„Kad ir kokia bauda bebūtų, jeigu yra padarytas pažeidimas, kad jis susilauktų tos baudos. Šiuo metu galiojanti sistema turėtų būti kaip nors keičiama, nes, sakykime, už greičio viršijimą nuo 10 iki 20 km/val., jeigu tai yra daroma pirmą kartą, skiriama pusė minimalios baudos, tai yra 6 eurai. Mes apskaičiavome, kiek mums kainuoja tą procesą atlikti, skaičiuojame pareigūnus, kurie apdoroja duomenis, skaičiuojame pašto išlaidas, tai kainuoja šiek tiek daugiau – 6,70 euro“, – aiškino pareigūnas. Anot jo, valstybei tai nuostolinga.

Dažniausia nelaimių priežastis – greitis

Žvelgiant statistiškai, dažniausia nelaimių, kuriose per eismo įvykius žūsta ar būna sužalojami žmonės, priežastis yra nepasirinktas saugus arba viršytas maksimalus leistinas greitis. Vien 2021 m. buvo fiksuota apie 580 tūkst. greičio viršijimo atvejų, 2022-aisiais – daugiau nei 660 tūkst. atvejų, o iki šių metų balandžio 18 d. – beveik 140 tūkst. minėtų pažeidimų.

Buvęs premjeras ir vidaus reikalų ministras, Seimo narys Saulius Skvernelis tikino, kad įvardijimas, jog avarija įvyko dėl viršyto greičio, neretai yra paprasčiausias sprendimas, tačiau, anot politiko, skaudžių eismo įvykių priežastys neretai slypi gerokai giliau.

„Aš nekalbu apie pastaruosius du įvykius. Bet galbūt žmogus tiesiog neišmoko vairuoti, jam trūko praktikos suprasti, kas yra priešpriešiais atvažiuojantis automobilis, kokio atstumo reikia laikytis, kad neišlįstum į priešingą eismo juostą.

<...> Dabar dėl šitų skaičių [greičio viršijimo atvejų] tai galima ir milijoną pasiekti. Reikia tik dar labiau sumažinti tas vadinamąsias tolerancijos ribas arba daugiau trikojų pastatyti ne ten, kur jie iš tikrųjų reikalingi, kur yra vadinamosios juodosios dėmės, bet ten, kur tų pažeidėjų bus daugiau. <...> Priežastis yra ne tik greitis“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jo teigimu, veikiausiai tai susiję su keliomis skirtingomis grandimis. „Pirmiausia tai yra pats vairuotojas, kas jis toks yra, ar jis išmokęs vairuoti, kokia yra jo kultūra, ar jis laikosi taisyklių. Antras dalykas yra kelių infrastruktūra, nes žmonės klaidų daro visą laiką ir nebus niekada, kad mes nepadarysime klaidų. Bet yra infrastruktūra, kuri padeda padaryti, kad tos klaidos nebūtų mirtinos, sakykime, kad nebūtų galima išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą.

Ir aišku, yra dalis eismo dalyvių, kurių visada buvo <...> ir kurie nepasiduoda toms bendroms taisyklėms. Tai juos reikia tiesiog pagauti. O šiandien su pagavimu yra problema, būkime labai objektyvūs, Kelių policijos yra minimaliai kol kas ir neaišku, ar po reformos apskritai jos liks. Ir jeigu žmogus nemato, kad 3 ar 5 metus jį kas nors gali kontroliuoti, tai tas, kuris piktybiškai linkęs pažeisti įstatymus, pradeda piktnaudžiauti“, – dėstė Seimo narys.

Apie sugriežtinimus kalbėta ne kartą

Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis laidoje kalbėjo, kad kalbos apie bausmių sugriežtinimą Lietuvoje vėl suaktyvėjo dar šių metų pradžioje, kai Lietuva buvo apdovanota už per trejus metus padarytą pažangą eismo saugumo srityje.

„Tie pasiekimai visuomet atsiremia į tam tikrą dugną ir reikia galvoti kokių nors naujų priemonių. Ir buvo per diskusijas paminėta, kad yra tikslinga peržiūrėti nuobaudas už pavojingiausius KET pažeidimus. Ir taip sutapo skaudžios aplinkybės, kad, deja, du tragiški įvykiai pastūmėjo diskusiją, kaip sutramdyti tuos vairuotojus, kurie negerbia teisės aktų normų ir ignoruoja bet kokias nustatytas teisines ribas“, – sakė V. Pumputis.

Jis patikino, kad nuobaudos gali padėti pažaboti pažeidėjus, bet tik tuo atveju, jeigu valstybė jas sukonstruos kaip veiksmingą priemonę.

„Reikia žiūrėti, kaip jos veikia kitose šalyse. <...> Yra šalių, kurios daugiau pažengusios saugumo prasme, iš jų tikrai yra ko pasimokyti. Deja, tose šalyse nėra jokių išimčių, jokio pasigailėjimo tų vairuotojų atžvilgiu, kurie šiurkščiai elgiasi ir negerbia nustatytų normų ir praktiškai visuomet atveria teismo duris ir gauna mėnesį ar du pasėdėti kaip laisvės atėmimo bausmę“, – detalizavo V. Pumputis.

Eismas – socialinis reiškinys

Vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas akcentavo, kad eismas visų pirma yra socialinis reiškinys, o, norint spręsti socialines problemas, reikia ir socialinių priemonių.

„Inžinerinėmis priemonėmis daryti ką nors sudėtinga. Kada perdega lemputė, aš įsuksiu kitą lemputę ir viskas gerai, bet jeigu žmogus vaikšto, daužo langus ir lemputes, tai tų lempučių aš neprisirinksiu ir žmogaus neišauklėsiu, kad jis to nedarytų“, – vaizdžiai palygino pašnekovas.

Pasak A. Pakėno, norint parengti pavyzdingus vairuotojus, vairavimo mokyklų vaidmuo iš tiesų yra svarbus, tačiau pilietiško asmens auklėjimas turėtų prasidėti anksčiau ir tai turi apimti ugdymą šeimoje, ugdymo įstaigoje ar kitoje socialinėje erdvėje.

Taip pat pastebima tendencija, kad pasitaiko vis daugiau atvejų, kai pareigūnams įkliūva asmenys, sėdantys prie vairo be teisės tą daryti. Vien šiemet tokių – jau per 3 tūkst. Pasak Žurnalistų autoklubo valdybos nario, techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovo Renaldo Gabarto, šiuo atveju, vertinant idėją dar labiau griežtinti baudas, susidaro situacija, kai kalbama apie taisykles, kurios tam tikriems asmenims ir taip nerūpi.

„Ir aš įsivaizduoju, kad kol jie neatsisės ir apskritai nebus pašalinti iš socialinio gyvenimo, tol mes tokių atvejų ir turėsime. Tik klausimas, ar tos kelios avarijos yra tam tikras sutapimas, ar vertinant greičio viršijimo atvejų skaičių prasidėjo kažkokia pandemija“, – dėstė R. Gabartas.

Baudos – griežčiausios

Reaguodamas į diskusijas S. Skvernelis pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvoje galiojančios nuobaudos vairuotojams už KET pažeidimus yra vienos griežčiausių Europoje.

„Lieka klausimas, ar jos yra įvykdomos, ar ne. Ir šiandien kodeksas numato, kad Administracinių nusižengimų kodeksas negali iššokti ir viršyti Baudžiamojo kodekso numatytų sankcijų. Tai būtų absoliutus absurdas“, – pažymėjo jis.

Seimo narys prisiminė ir prieš keliolika metų pradėtą kampaniją „Karas keliuose“, kai buvo imtasi įvairių priemonių KET pažeidėjams sutramdyti. Anot politiko, panašių sprendimų reikėtų ir dabar, pavyzdžiui, piktybinių asmenų automobilius, kurių vertė neretai siekia vos kelis šimtus eurų, būtų galima konfiskuoti ir tiesiog utilizuoti.

Savo ruožtu advokatas Vaidotas Sviderskis pažymėjo, kad, kalbant apie eismo saugumo užtikrinimą, nėra būtinybės dar labiau griežtinti galiojančios teisinės tvarkos. Anot pašnekovo, galima plėtoti alternatyvias bausmes ir poveikio priemones ir atsitraukti nuo baudžiamosios teisės.

„Kai girdžiu, kad norima skirti laisvės atėmimo bausmę, taikyti baudžiamąsias poveikio priemones, tai turbūt ne pirmą kartą išeina paradoksali situacija. Buvo [atvejų], kai išgėrė ir įkliuvo [asmuo], baudžiamąja prasme trauktas atsakomybėn, išeina pasekmė, nes neretu atveju gauna švelnesnę [nuobaudą] nei administracinę“, – kalbėjo advokatas.

Parengė Marius Monkevičius.