„Kokybė nespėja vytis kainų augimo“ – restoranai ir kavinės kai kuriems gyventojams jau tampa per didele prabanga

Nors sparčiai augančios maisto kainos Lietuvoje nugula ir restoranų bei kavinių meniu, maitinimo įstaigų ir maisto pristatymo į namus platformų atstovai tvirtina mažėjančių klientų srautų nepastebintys. Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, didelė paklausa ir yra bene esminis veiksnys, turintis įtakos kainų restoranuose, kurie, jo manymu, vis dar atsilieka savo kokybe, augimui. 

Maitinimo įstaigose lankosi rečiau

LRT.lt kalbintas vilnietis Vytautas anksčiau nuolat pietaudo restoranuose arba kavinėse. Už dienos pietus vyras tvirtina mokėdavęs apie 5 eurus. Dabar, gerokai išaugus kainoms, tokios paslaugos tenka atsisakyti.

„Maistą pasigaminu iš vakaro namie ir kitą dieną nešuosi į darbą. Nemažai sutaupau, bet nebelieka malonumo, kai tave aptarnauja, tau pagamina“, – sako jis.

Vis dėlto kur kas didesne prabanga, vyro manymu, tampa maistas į namus. Vilnietis sako pastebintis, kad skirtumas tarp patiekalų kainų fizinėse maitinimo įstaigų vietose ir per įvairias maisto pristatymo platformas tampa vis didesnis.

„Anksčiau paprastą mėsainį galėdavai užsisakyti už eurą, dabar kainuoja beveik 2 eurus. Sušiai – irgi labai pabrangę. Anksčiau šeimyninę picą užsisakydavai už 10–12 eurų, dabar be 16–18 eurų – be šansų“, – sako gyventojas.

O štai vilnietė Ieva restoranuose tvirtina beveik apskritai nebesilankanti. Aukštos kainos ir išaugusios išlaidos verčia dažniau gamintis namuose.

„Anksčiau dažniau valgydavau valgyklose, kitose maitinimo įstaigose, nei gamindavausi namuose. Į namus grįždavau tik pernakvoti, todėl taip išeidavo. Dabar valgyti ne namie, manau, pavyks tik savaitgaliais ar kokia išskirtine proga.

Anksčiau dviese su vyru pavalgydavome ir už 12 eurų, todėl atrodydavo, kam gamintis namuose, gaišti savo laiką, kai gali ir kur nors išeiti ir dar nebrangiai pavalgyti. Dabar jau to nebėra“, – pasakoja moteris.

Smarkiai sumažėjusių srautų nepastebi

Vis dėlto sunkmečio akivaizdoje Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, vienos didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių grupių „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis smarkiai sumažėjusių klientų srautų sako nepastebintis.

„Sausio mėnesį sulėtėjimas yra, bet jis nėra koks nors ypatingas. Kita vertus, lūkesčiai jau didėja, nes energetikos kainos mažėja, tokio kainų augimo nesitikima. <...> Apyvartos ir srautai pakankamai stabilūs, bet sąnaudos labai išaugusios ir kol kas auga“, – LRT.lt komentuoja G. Balnis.

Verslininkas neslepia – praėjusiais metais kainas didinti teko keliskart. „Procentais nepasakysiu, bet mažiau, negu turėtume, nepaisant to, kad PVM dabar yra 9 proc., nes maisto produktų savikaina sudaro didesnę dalį. <...> Mes nekėlėme kainų tiek, kiek mums brango maistas, kaip žaliava“, – teigia G. Balnis.

„Per tą pačią pandemiją ir praėjusių metų pradžioje kainų išvis nedidinome, todėl po ilgo laiko praėjusiais metais pradėjome didinti“, – taip pat sako jis.

„Neturėtų užmigti ant laurų“

O štai „Bolt Food“ vadovas Lietuvoje Justinas Bambalas LRT.lt sako, kad maisto užsakymų į namus netgi daugėja.

„Atšaukus karantino suvaržymus, maisto pristatymas restoranams tapo nauja augimo kryptimi, o mums augantis jų skaičius – pagrindiniu konkurenciniu pranašumu.

Augama todėl, kad žmonės nevengia į namus užsisakyti tiek prabangios vakarienės, tiek šviežių kepinių pusryčiams. Žinoma, populiariausiais pasirinkimais išlieka mėsainiai, sušiai, kebabai, Azijos virtuvių patiekalai. Taip pat pozicijų neužleidžia ir cepelinai bei kita nacionalinės virtuvės klasika“, – vardija J. Bambalas.

Anot jo, patiekalų kainų pokyčiai visada priklauso nuo bendro infliacijos Lietuvoje lygio.

„Pastebime, kad dažniausiai maisto ir gėrimų kainos kyla keliais procentais mažiau lyginant su kitų produktų bei paslaugų kainomis. Tikėtina, kad tokia tendencija išliks ir šiemet“, – sako J. Bambalas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į augančią restoranų įvairovę. „Augant žaidėjų skaičiui kiekviename iš segmentų, kainos įtaka tik didės“, – pažymi J. Bambalas.

Pašnekovas pastebi, kad vartotojai dažniau išbando naujus prekės ženklus, todėl netgi lojaliausią klientų bazę turintys restoranai, kainų prasme, „neturėtų užmigti ant laurų“.

„Visi turėtų stebėti rinkos tendencijas. Savo ruožtu mes visada galime pagelbėti restoranams su šia užduotimi turėdami daugiau rinkos duomenų bei įžvalgų“, – komentuoja J. Bambalas.

Vertindama kainas ir jų pokyčius, „Wolt“ vadovė Baltijos šalims Liis Ristal akcentuoja, kad šis procesas 100 proc. priklauso nuo restoranų ir prekybininkų.

„Mes, bent jau kol kas, nematome, kad žmonės [maisto į namus] užsisakytų mažiau“, – LRT.lt sako ji.

Spartus kainų augimas nustebino

Banko „Luminor“ vyr. ekonomisto, dr. Žygimanto Maurico teigimu, bene didžiausią įtaką kainoms turi paklausa. Matydami, kad paklausa didelė, pasak jo, restoranai kainų augimą permeta galutiniams vartotojams.

„Yra labai didžiulis kainų skirtumas pačiame sektoriuje“, – taip pat pastebi ekonomistas.

Nepaisant to, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo verslui buvo pratęsta iki 2023 metų liepos, Ž. Maurico manymu, kainų kritimo tikėtis nevertėjo.

„Tikėtis, kad kainos kristų, nereikėjo. Tik, aišku, galbūt nustebinto tai, kad jos augo gana sparčiai. Bet sparčiai augo iš esmės dėl to, kad paklausa išlieka didelė. Ji auga ir atitinkamai kyla kainos“, – teigia ekonomistas.

Anot jo, pagal kainas restoranuose, Lietuva yra bene brangiausia savo regione ir iš esmės praradusi konkurencinį pranašumą.

„Kokybė, aišku, gerėja, bet, matyt, nesuklysiu sakydamas, kad nespėja vytis kainų augimo. Šio sektoriaus konkurencingumas regioniniu mastu, drįsčiau sakyti, nėra labai geras. Čekija, Slovakija, Vengrija, Kroatija, netgi Latvija turi mažesnes kainas“, – tvirtina Ž. Mauricas.

Jo teigimu, net ir kai kurių Pietų Europos šalių kainos restoranuose yra panašios, kaip ir Lietuvoje.

„Galima sakyti, kai kur mažesnės, kai kur truputį didesnės, bet kokybė, drįsčiau teigti, geresnė“, – sako ekonomistas.