Kokiose organizacijose žmonės motyvuoti dirbti ir daugiau stengtis?

Žodis „atjauta“ asocijuojasi su žmogaus jautrumu, empatija, įsijautimu į kitų nelaimes. Tačiau pastaruoju metu šis žodis gretinamas ne tik su žmonėmis, bet ir su organizacija, kurioje dirbame – ji gali būti vadinama „atjauti“, „atjautą propaguojančia“ arba ne. Psichoterapeutai ir personalo specialistai sako, kad „atjaučios“ organizacijos vienareikšmiai laimi talentų kovoje ir užtikrina kur kas didesnį darbuotojų lojalumą bei verslo sėkmę, rašoma Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) pranešime žiniasklaidai.

Pirmiausia tai – emocinis saugumas

„Nors didžioji visuomenės dalis neretai vis dar „kreivokai“ reaguoja į emocinius dalykus, laiko tai savotišku silpnumu, o „atjaučios“ organizacijos idėja, neabejoju, daugumai taip pat skamba mažų mažiausiai keistai, visgi turbūt absoliučiai kiekvienas žmogus pripažintų, kad nori darbe patirti šiltą atmosferą, nuoširdų kolegų ir vadovų dėmesį, rūpestį ir palaikymą. Dabar jau akivaizdu ir ginčytis neverta – žmonės nori jaustis matomi, girdimi ir suvokiami ne kaip sraigteliai organizacijoje, bet kaip žmonės. Atjauta, jos ugdymas ir praktikavimas, pradedant nuo vadovų, kaip tik ir gali tai duoti“, – komentuoja Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) vadovė Aušra Bytautienė.

Gydytojo psichoterapeuto, mentoriaus ir konsultanto Dainiaus Jakučionio teigimu, „atjauti“ organizacija pirmiausia yra ta, kurioje jaučiamės saugūs. „Kalbu apie emocinį saugumą. Kai sekmadienį miegu gerai ir nejaučiu jokios įtampos prieš pirmadienį. Sakau, kad „faina, eisiu į darbą, ten bus mano komanda, kuri palaiko ir nekritikuoja“, – pateikia pavyzdį gydytojas psichoterapeutas.

Pasako jo, nauda organizacijai, kurioje žmonės jaučiasi saugūs, įrodyta įvairiais atliktais tyrimais. Pirmiausia tai – didesnis darbuotojų įsipareigojimas organizacijai, didesnis darbo našumas – jei darbuotojas jaučiasi saugiai, jis nori daugiau prisidėti, mažesnis emocinis išsekimas ir perdegimas, o tai reiškia mažesnę darbuotojų kaitą. Atjaučiančioje organizacijoje žmonės jaučiasi vertinami, pasireiškia efektyvesnė lyderystė, t. y. tie, kurie turi daugiau atjautos, laikomi efektyvesni lyderiai.

„Atjaučiančioje organizacijoje žmonės taip pat yra atsparesni stresui. Jeigu jaučiamės emociškai saugūs, tada ir streso dirgikliai mus mažiau liečia, nebijome klysti, o dėl to gali gimti kur kas daugiau naujų drąsių idėjų, nes nesivaržome jų išsakyti dėl baimės būti sukritikuoti“, – vardija D. Jakučionis.

„Atjaučios“ organizacijos stabdžiai – didelis darbo krūvis ar atvirumo stoka

Kurti atjautą propaguojančios organizacijos kultūrą paprastai neįmanoma, kai darbuotojai susiduria su itin dideliu darbo krūviu. „Tokiu atveju, žmonės tiesiog neturi laiko pagalvoti nei apie tai, kaip jaučiasi patys, o juo labiau – kolegos šalia. Jų mintys tik apie tai, kaip viską suspėti, o iš to pereiti į atjaučiančią būseną yra tiesiog natūraliai per sunku“, – komentuoja pašnekovas.

PVPA direktorė priduria, kad tuo atveju, jei organizacijoje nėra atvirumo, kalbėti apie atjautą irgi sudėtinga. „Jeigu galioja kažkokios nerašytos taisyklės, apie kurias garsiai niekas nekalba, bet visi jaučia, kad jos yra, jei valdymo struktūra yra tik vertikali ir komandos žodis nebūtinai ką nors lemia – tai vieni iš ženklų, kad organizacijoje nėra atjautos“, – pastebi A. Bytautienė.

Dar vienas stabdis kurti atjautos kultūrą – susitelkimas tik į rezultatų siekimą. „Jei darbe kasdien girdime vis didėjančius lūkesčius bei reikalavimus, natūralu, galiausiai pavargstame ir jaučiamės palikti vieni. Kritika, nepamatuoti pasakymai darbuotojo atžvilgiu, kurių vadovas kartais gal net nesureikšmina, žeidžia ne tik darbuotoją, bet ir organizaciją. Tokioje aplinkoje tikėtis ramybės ir saugumo tikrai neverta“, – papildo A. Bytautienė.

Kaip organizacijai tapti atjautą propaguojančia?

Pasak D. Jakučionio, pirmiausia, norėdami dirbti organizacijoje, kurioje kolegos palaiko vieni kitus, atjautą kiekvienas turime ugdyti asmeniniame lygmenyje.

Pirmas žingsnis – pastebėti kito žmogaus skausmą. Tam turime būti dėmesingi kitam žmogui, suprasti, kad tam tikru metu galbūt jis atėjo iš kokios nors situacijos, kuri sukėlė jam skausmą, ir mes galime jį nuraminti.

Antras žingsnis – suprasti, kad tam tikrose situacijose patiriamas skausmas ar liūdesys yra žmogiškoji patirtis. Tai normalu. Kentėjimas ar skausmas yra kaip procesas. Kai suvokiame tą patys, kur kas lengviau galime išgyventi savo jausmus ir pagelbėti kitam, kuris atsiduria tokiose situacijoje.

„Tuomet, kai sugebame pamatyti, suprasti ir priimti, kad žmogui skauda, galime kurti atjaučiančią aplinką. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad kolegai nepasisekė pristatymas. Ką tokiu atveju dažnai pasakome? Pripažinkime, vis dar neretai „nuraminame“ žodžiais „ai, gi nieko tokio, visiems pasitaiko, nebūk toks jautrus“ – tai ženklas, kad mes nepriimame ir nesuprantame to skausmo. Taip, galbūt kažkurie žmonės yra labiau jautrūs ar, mūsų vertinimu, pernelyg „sutirština spalvas“, bet tai nereiškia, kad to žmogaus skausmas netikras“, – pastebi gydytojas psichoterapeutas.

D. Jakučionis sako, kad norėdami būti atjaučiantys, turime ugdyti savo savimonę ir savivoką. „Pavyzdžiui, galime pradėti nuo paprasčiausių dalykų: kiekvieną dieną užsirašyti emocijas, kurias jaučiame. Kuo daugiau žodžių žinome emocijoms išreikšti, tuo didesnė mūsų savimonė. Taip pat labai naudingi gali būti kontempliatyvūs mokymai, tokie kaip „Mindfulness“ ar atjautos. Prisiminkime, kad atjautos galime mokytis, tai nėra įgimtas dalykas. Pradžioje turime suprasti, kad atjauta egzistuoja, kaip ją demonstruoti, ir po to tai tampa patyriminiu dalyku“, – sako D. Jakučionis.

Psichoterapeutas, patardamas vadovams, pirmiausia sako, kad būtina mokytis klausyti ir iš tikrųjų girdėti žmogų. „Tai reiškia – iš tiesų suprasti, kas slypi tarp eilučių ir kaip žmogus jaučiasi. Kartais užtenka tik išklausyti, o kartais reikia imtis aktyvių veiksmų ir padėti darbuotojui išspręsti problemą. Kai pats vadovas rodo pavyzdį su atjauta reaguodamas į kolegų klaidas, atjaučiančiai kritikuojantis ar sakantis pastabas, tada darbuotojai mato ir gali atkartoti tokį elgesį. Deja, bet šioje situacijoje viskas prasideda nuo vadovo. Žinoma, galima padėti komandai ir suteikiant jai atjautos ar emocinio raštingumo mokymus, kuriose paliečiamos šios temos“, – komentuoja psichoterapeutas, mentorius ir konsultantas D. Jakučionis.