Kokie atminties sutrikimai rodo, jog metas kreiptis pagalbos?

Pastaruosius penkerius metus iš darbo namo važiuojate tuo pačiu maršrutu. Tačiau jau kelintą kartą sustojate toje pačioje sankryžoje ir negalite prisiminti, ar reikia pasukti į kairę, ar į dešinę. Susidūrę su panašiais atvejais galime imti dvejoti, ar tai normalu, o gal tai jau demencijos pradžia, rašo „Science Alert“.

Ne paslaptis, kad senstant, smegenų ląstelės traukiasi lygiai taip pat, kaip ir kitų organų. Jos taip pat palaiko mažiau ryšių su kitais neuronais ir kaupia mažiau cheminių medžiagų, reikalingų pranešimams tarp neuronų siųsti. Dėl to gali sutrikti atmintis.

Tačiau iš tiesų ne visi atminties sutrikimai atsiranda dėl su amžiumi susijusių neuronų pokyčių. Daugeliu atvejų tai lemia kasdieniškesni veiksniai, kaip antai nuovargis, nerimas ar išsiblaškymas.

Tam tikras užmaršumas yra normalu

Mūsų atminties sistema sukonstruota taip, kad tam tikras užmiršimas yra normalu. Tai ne trūkumas, o savybė. Prisiminimų kaupimas išsekina medžiagų apykaitą, o per didelis nereikalingos informacijos kiekis gali sulėtinti arba sutrukdyti konkrečių prisiminimų aktyvinimą.

Deja, ne visada mes patys sprendžiame, kas yra svarbu ir ką reikia atsiminti. Už mus tai daro mūsų smegenys. Paprastai smegenys teikia pirmenybę socialinei informacijai (naujausiai informacijai), bet lengvai atmeta abstrakčius duomenis (pavyzdžiui, skaičius).

Atminties praradimas tampa problema, kai jis pradeda daryti įtaką jūsų įprastam kasdieniniam gyvenimui. Nieko tokio, jei kartais neprisimenate, į kurią pusę reikia pasukti važiuojant namo. Tačiau pamiršti, kodėl apskritai sėdite prie vairo, kur turite važiuoti ar net kaip reikia vairuoti, nėra normalu. Tai yra ženklai, rodantys, kad kažkas gali būti ne taip, todėl reikėtų išsitirti.

Kas yra lengvas kognityvinis sutrikimas?

Etapas tarp su senėjimu susijusio atminties silpimo ir kur kas didesnį susirūpinimą keliančio atminties praradimo vadinamas lengvu kognityvinius sutrikimu. Sutrikimo laipsnis gali išlikti stabilus, mažėti arba didėti.

Tačiau bet kuriuo atveju tai rodo padidėjusią būsimų neurodegeneracinių ligų, tokių kaip demencija, riziką (maždaug nuo trijų iki penkių kartų). Statistika iškalbinga: kiekvienais metais maždaug 10–15 procentų žmonių, turinčių lengvą kognityvinį sutrikimą, suserga demencija.

Žmonių, turinčių nežymų kognityvinį sutrikimą, gebėjimas atlikti įprastą veiklą laikui bėgant palaipsniui vis labiau ima trikti. Be atminties praradimo gali atsirasti ir kalbos, mąstymo bei sprendimų priėmimo problemų.

Lengvo kognityvinio sutrikimo diagnozė gali būti vertinama dvejopai. Ji patvirtina vyresnio amžiaus žmonių susirūpinimą, kad jiems pasireiškiantys atminties sutrikimai yra medicininė problema. Tačiau tuo pačiu metu verčia nerimauti, ar ji neperaugs į demenciją. Visgi savalaikė diagnozė gali paskatinti nuodugnesnį ištyrimą ir padėti suplanuoti galimus gydymo metodus.

Nežinojimas, kur eiti, gali būti ankstyvas signalas

Manoma, kad navigacijos sutrikimas yra ankstyvas Alzheimerio ligos, labiausiai paplitusios demencijos rūšies, požymis. Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai parodė, kad ši degeneracinė liga pirmiausia paveikia sritis, kurios yra atsakingos už erdvinės aplinkos įsiminimą.

Tad, jei akivaizdžiai padaugėjo epizodų, kuomet pasimetate ir nebežinote, kur eiti, reikėtų susirūpinti dėl galimai ateityje gresiančių rimtesnių problemų. Dažniausias tyrimas šiuo atveju yra įvairūs testai. Šiuo metu mokslinėje literatūroje galima rasti aprašytų įvairių metodikų, pradedant rašikliu ant popieriaus atliekamais testais ir virtualia realybe, baigiant navigacija realiu laiku, tačiau auksinio standarto kol kas nėra. Mokslininkai siekia sukurti testą, kuris būtų tikslus, pigus ir lengvai atliekamas kuo didesniam skaičiui rizikos grupėje esančių pacientų.

Neseniai tyrėjai sukūrė penkių minučių testą, kuriame dalyvaujančių tiriamųjų atmintis pasitelkiama keliui rasti. Tyrimo dalyvių prašoma įsiminti namų nuotraukas, o vėliau pabandyti atskirti matytas nuotraukas, įmaišytas tarp kitų namų nuotraukų.

Bandomieji tyrimai parodė, kad šis testas gerai veikia numatant natūralius sveikų jaunų žmonių gebėjimo rasti kelią pokyčius, tačiau šiuo metu vis dar vertinamas testo veiksmingumas vyresnio amžiaus žmonėms.

Ieškokite pagalbos, kai atminties problemos ima kamuoti nuolat

Nors dėl kasdienių atminties sutrikimų neturėtume pernelyg jaudintis, į savo šeimos gydytoją, derėtų kreiptis tuomet, kai šie sutrikimai tampa ryškesni ir nuoseklesni.

Nors šiuo metu Alzheimerio liga vis dar nėra išgydoma, ankstyva jos diagnozė leis planuotis ateitį ir tikslingesnį šio sutrikimo valdymą.