Kodėl žiemą dažniau peršąlame ir sergame virusinėmis ligomis?

Mokslininkai jau ne vienus metus bando paaiškinti biologinius mechanizmus, lemiančius didesnį peršalimo ligų, gripo ir kitų virusinių ligų skaičių žiemą, rašo „Medical News Today“ (MNT). Neseniai žurnale „Journal of Allergy and Clinical Immunology“ paskelbtame tyrime aprašytas nosyje veikiantis mechanizmas, jį perpratę galime paaiškinti, kodėl žiemą padidėja jautrumas viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms. 

Nosis – atviri vartai virusams?

Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad, organizmui reaguojant į kvėpavimo takų virusus, nosies ertmę dengiančios ląstelės išskiria daugybę dalelių, vadinamų ekstraląstelinėmis pūslelėmis (EP).

EP yra su membrana susietos dalelės, galinčios pernešti DNR, RNR ir baltymų krūvį. Jų išskiria dauguma ląstelių tipų, kad padėtų sukelti antivirusinį atsaką. Nustatyta, kad nosies ertmėje EP gali trukdyti virusams jungtis prie neužkrėstų ląstelių arba gali perkelti savo krūvį į neužkrėstas ląsteles, taip padėdamos moduliuoti jų imuninį atsaką.

Atliekant naujausią tyrimą temperatūra nosies ertmėje buvo sumažinta nuo 37 laipsnių iki 32 laipsnių pagal Celsijų. Paaiškėjo, jog tai susilpnino imuninį organizmo atsaką.

Penkiais laipsniais pažemėjus temperatūrai nosies ertmėje, sulėtėjo EP išsiskyrimas ir jų sukeliamas antivirusinis atsakas – tai paaiškina padidėjusį jautrumą įprastoms peršalimo ligoms žiemą.

„Nustatėme, kad šis temperatūros kritimas ženkliai sumenkino įgimtą imuninį atsaką nosies ertmėje, sumažindamas ne tik tarpląstelinių pūslelių, kurios gausiai apspinta virusą, skaičių, bet ir jų kokybę. Tai leidžia virusui lengviau prisitvirtinti prie nosies ląstelių ir jas užkrėsti, o tada jose dalytis ir sukelti infekciją“, – „Medical News Today“ sakė pagrindinis tyrimo autorius, Harvardo medicinos mokyklos otolaringologijos docentas dr. Benjaminas Bleieris.

„Šios išvados yra vienas pirmųjų pagrįstų mokslo paaiškinimų, kodėl vėsesniu oru žmonės yra labiau linkę sirgti peršalimo ligomis ir kitomis virusų sukeliamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis“, – pridūrė jis.

Žemesnė temperatūra ir imuninis atsakas

Naujausius duomenis iš dalies patvirtino ir anksčiau atlikti tyrimai. Jų išvados rodo, kad viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, įskaitant peršalimą ir gripą, dažniau pasitaiko būtent šaltesniu metų laiku. Tai siejama su padidėjusiu viršutinių kvėpavimo takų virusų plitimu dėl temperatūros, drėgmės ir žmonių elgesio pokyčių, pavyzdžiui, kai praleidžiama daugiau laiko patalpose.

Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad žemoje temperatūroje gali susilpnėti viršutinių kvėpavimo takų imuninis atsakas į šiuos virusus, todėl padidėja jautrumas infekcijoms.

Nosies ertmė yra arčiausiai išorinės aplinkos, todėl ji jautresnė aplinkos temperatūros pokyčiams nei likęs organizmas, įskaitant plaučius. Rinovirusai yra dažniausia viršutinių kvėpavimo takų infekcijų priežastis, jie efektyviau dauginasi žemesnėje nosies ertmės temperatūroje nei aukštesnėje.

Iš šio tyrimo taip pat paaiškėjo, kad nosies ertmę dengiančių užkrėstų ląstelių imuninis atsakas, esant 33 laipsnių Celsijaus temperatūrai, yra kur kas vangesnis nei tuomet, kai temperatūra siekia 37 laipsnius Celsijaus.

Vis dėlto, mokslininkų teigimu, aplinkos veiksnių pokyčius ir padidėjusį jautrumą peršalimui siejantys mechanizmai nėra iki galo suprantami. Tyrėjai siekia išsiaiškinti, kaip temperatūros pokyčiai gali moduliuoti viršutinių kvėpavimo takų imuninį atsaką.

Nosies gleivinės vaidmuo

Nosies ertmę dengia gleivinė, išskirianti gleivių. Tai yra pirmasis kontakto su įkvėptais kvėpavimo takų infekcijas sukeliančiais mikrobais taškas, atliekantis svarbų apsauginį vaidmenį.

Nosies gleivinė gali fiziškai užkirsti kelią mikrobams patekti į organizmą, su gleivėmis išskirdama antimikrobinių savybių turinčių molekulių.

Gleivinėje esančių nosies epitelio ląstelių paviršiuje išsiskiria vadinamieji Toll baltymo (toll-like) receptoriai (TLR), galintys suaktyvinti įgimtą imuninį atsaką.

Įgimtas imuninis atsakas yra pirmoji gynybos nuo patogenų linija, ji nėra specifinė. TLR gali atpažinti mikrobų toksinų ar baltymų struktūrinius modelius ir sukelti imuninį atsaką, skatindami imuninių baltymų gamybą.

Ankstesniuose savo darbuose aptariamo tyrimo autoriai parodė, kad TLR4 receptorius, kurį aktyvuoja bakterijų toksinai, gali paskatinti gausų EP išsiskyrimą ir taip padėti organizmui aktyviau gintis nuo jį puolančių bakterijų.

Be to, EP gali pernešti baltymus, kurie suriša ir neutralizuoja mikrobus arba perduoda savo krūvį kaimyninėms ar tolėliau esančioms ląstelėms, taip sustiprindami imuninį atsaką.

Tyrėjai neabejoja, jog gauti duomenys padės geriau suprasti kvėpavimo takų infekcijas ir kitas ligas.

„Tyrimas rodo, kokį svarbų vaidmenį atlieka nosies epitelio tarpląstelinės pūslelės (EP), vertinant jautrumą virusinėms ar kitoms infekcijoms, ir galbūt atskleidžia su TLR susijusius organizmo savigynos mechanizmus“, – MNT sakė Tenesio universiteto sveikatos mokslų centro profesorius dr. Santoshas Kumaras.