„Kodėl Kaunas?“: centrinę GMP stotį siūlys kelti į laikinąją sostinę, bet rajonai nuogąstauja, kokia ateitis laukia jų

„Esame geriausi ir nebijome būti lyderiai bei mokyti kitus.“ Taip apie save nesikuklindami kalba Kauno greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vadovai ir darbuotojai. Kauno GMP stoties direktorius Nerijus Mikelionis šiuo metu vadovauja kiek daugiau nei 400 žmonių, o nuo kitų metų liepos jų turėtų padaugėti iki beveik 3000. Taip nutiks, jei Vyriausybė pritars Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. pradėsiančios veikti penkis regioninius padalinius turinčios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos centrinė būstinė įsikurtų Kaune.

Vienas iš argumentų, kodėl centru turėtų tapti Kaunas, yra tai, jog čia esanti GMP stotis yra viena iš didžiausių ir moderniausių GMP stočių Lietuvoje, sekanti geriausiomis Europos ir JAV GMP stočių tradicijomis ir jas sėkmingai pritaikanti mūsų šalyje.

Tačiau Lietuvos greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos „Solidarumas“, taip pat kai kurių regionų GMP stočių pozicija šiuo klausimu priešinga nei SAM. Dėl nerimą keliančių klausimų bendruomenė kreipėsi ne tik į žiniasklaidą, bet ir į politikus bei prašo paaiškinimų, kodėl pasirinktas būtent Kaunas.

Turi daug laisvės ir palaikymo

Kuo ypatinga Kauno GMP stotis, kaip jaučiasi čia dirbantys slaugytojai-dispečeriai, vairuotojai, medikai ir kitas personalas? LRT.lt užsuko pasižiūrėti, kaip dirba Kauno GMP stotis, kuri nuo kitų metų liepos gali tapti centrine visų Lietuvos greitosios medicinos pagalbos stočių būstine.

Vos prieš mėnesį Kauno GMP stotyje slaugytoju-dispečeriu pradėjęs dirbti Karolis Povilaitis pasakojo, kad tokį darbą pasirinko neatsitiktinai: visada svajojo padėti žmonėms. Pirmos patirtys, anot jo, puikios. „Kolektyvas šiltai priėmė, buvo rimti mokymai. Iš pradžių tikrai buvo sunku įsivažiuoti į darbą – tada labai padėjo kolegos. Dabar jau aštuntas mano budėjimas, dirbu savarankiškai. Bet, jei kažko nežinau, pasiklausiu kolegų. Netikėtų situacijų dar neturėjau, tačiau neabejoju, kad viskas bus gerai – dirbame pagal detalius ir aiškius protokolus, kurie leidžia suvaldyti situaciją nepriklausomai nuo to, ar esi labai patyręs, ar turi mažiau patirties, kaip kad aš“, – pirmojo mėnesio įspūdžius pasakojo vienas iš stotyje dirbančių naujokų.

Kartu su juo centrinėje Kauno GMP pastotėje antradienio rytą dirbo 6 slaugytojai-dispečeriai. Naktį jų budi mažiau. Papildomų rankų ir ausų prireikia švenčių dienomis. Didžioji dalis dispečerių dirba po 12 valandų, tuomet parą ilsisi. Tačiau kai kurie renkasi budėti 24 val. Administracija pažymi, jog to neskatina, tačiau leidžia darbuotojams rinktis jiems patogiausią darbo ritmą. Kad ir kokiu grafiku dirbtų, dispečerinės darbuotojai per mėnesį turi ne mažiau nei 10 budėjimų.

„Budėti po parą, o ne 12 val. aš renkuosi ne dėl didesnių pinigų – mokama tiek pat. Tiesiog man taip patogiau – po ilgesnio budėjimo turiu daugiau laisvų [dienų]“, – pasakojo Lina Taraškevičienė, Kauno GMP stotyje slaugytoja-dispečere dirbanti jau septynerius metus.

Nors administracija neslepia, jog darbuotojų kaita nemaža, bet netrūksta ir ilgamečių, taip pat šeimų.

„Sausio 1 d. bus dešimt metų, kai čia dirbu dispečere. O neseniai tą patį darbą toje pačioje įstaigoje pradėjo dirbti ir mano dukra“, – pasakojo Greta Sipavičienė.

Ji neslėpė, jog per tuos metus buvo minčių keisti darbą. Tačiau ne pačią įstaigą. „Galvojau, gal važinėti į iškvietimus. Visus reikalingus dalykus esu išsilaikiusi, viską turiu. Bet vis kažkas sulaiko. Dispečerinėje jaučiuosi profesionalė, išmanau darbą“, – sakė pašnekovė.

Su LRT.lt bendravusi slaugytoja-dispečerė pasidalino savo mintimis apie GMP sistemos centralizavimą. „Aš, kaip dispečerė, norėčiau, kad būtų daugiau išvažiuojamųjų brigadų. Dispečeriai tik priima skambutį ir atiduoda į „valdymą“. O kai yra rimtos situacijos, labai sunku, jei trūksta brigadų“, – kalbėjo Kauno GMP stoties dispečerė.

Diegia naujoves, kurios naudingos visiems

Kalbėdami apie tai, kas GMP darbuotojų (tiek Kauno, tiek ir kitų) laukia po 2023 m. liepos 1 d., Kauno GMP stoties administracijos vadovai ramino – eiliniam darbuotojui niekas neturėtų keistis.

„Jis turės darbą, gaus tokį patį atlyginimą, kokį ir gavo. Dirbs su ta pačia brigada, tame pačiame automobilyje ar pastotėje, tik jo sutartis bus su kita įstaiga. Pati pradžia bus tokia. Sunkiausia darbo dalis teks administracijai, kuri turės pasirūpinti visais teisiniais, biudžetiniais, įrangos ir medikamentų apskaitos ir kt. reikalais, kad liepą komandos į iškvietimą išvažiuotų su reikiamu medikamentų kiekiu, tinkamai parengta aparatūra, važiuojančiu automobiliu ir pan, t. y. kad darbas vyktų taip pat sklandžiai, kaip ir iki tol“, – sakė Kauno GMP stoties direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams Ilona Kajokaitė.

Ji priminė, jog centralizacija vykdoma siekiant užtikrinti vienodas sąlygas darbuotojams kokybiškai atlikti savo darbą, o pacientams – gauti vienodas GMP paslaugas.

„[...] Kad nepriklausomai nuo to, ar tu esi Lazdijuose, ar tu esi Klaipėdoje, ar Kaune, gautum greitą ir kokybišką GMP paslaugą“, – sakė I. Kajokaitė.

Jos nuomone, Kaunas centrine GMP būstine pasirinktas dėl to, jog didelė dalis šiuo metu Lietuvoje turimų GMP paslaugų inovacijų prasidėjo būtent Kauno GMP stotyje.

„Sakyčiau, kad 99 proc. inovacijų prasidėjo pas mus ir per mus. Mūsų dispečerinė yra pirmoji ir vienintelė ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio Europoje, kuri pradėjo naudotis dispečerinės protokolais. Tai yra standartizuotas kvietimo priėmimo klausimynas, kuris kinta. Jeigu kažkas keičiasi medicinoje, atsiranda naujas gydymo metodas, iš karto tai keičiama ir dispečerinės klausimyne. Pvz., buvo Covid-19 – klausimyne atsirado visi saugumo klausimai. Mes protokolą naudojame nuo 2012 m. ir jau du kartus esame tapę ekscelencijos centru. Tai – svarbus įvertinimas, rodantis, jog dirbame idealiai“, – pasakojo Kauno GMP stoties direktoriaus pavaduotoja.

Anot jos, įdiegti protokolai yra didžiulė pagalba ne tik darbuotojui, bet ir visam procesui. Tai būdas išvengti žmogiškosios klaidos, kuri tam tikrais atvejais GMP darbo cikle gali būti lemtinga.

Protokolai – tik viena iš daugelio inovacijų, kurias kauniečiai, sekdami kolegų iš JAV ir kitų Europos šalių pavyzdžiu, sėkmingai pritaiko savo darbe Lietuvoje. Visuose Kauno GMP stoties padaliniuose veikia moderni auditavimo sistema, kuri detaliai analizuoja 3–5 proc. per mėnesį gautų kvietimų dispečerinėje, taip pat brigadų darbą.

„Dispečerinės sistema veikia beveik automatiškai, tačiau mes audituojame ir kitas savo paslaugas – turime atskirą skyrių. Analizuojama dalykinė dalis ir bendravimo. Ne pirmus metus turime sistemą ir matome labai gerus rezultatus. Mūsų tikslas – gera paslauga, atitinkanti paslaugos standartą“, – pasakojo I. Kajokaitė.

Nemaža dalis Kaune išbandytų dalykų šiuo metu sėkmingai naudojami ir kitose šalies GMP stotyse. „Mes esame per maža šalis, niekada nebūsime Milanas medicinoje. Visi tie algoritmai mus pasiekia iš pasaulio, tereikia imti ir naudoti. Kam išrasti dviratį, kai jis jau yra – tereikia imti ir važiuoti“, – įstaigos požiūrį į inovacijas atskleidė I. Kajokaitė.

Vienintelis Lietuvoje

Kauno GMP stotyje daug dėmesio skiriama mokymams. Greta privalomų organizuojami ir papildomi. LRT.lt lankantis Kauno GMP stotyje, GMP vairuotojai laikė teorijos testą, o vėliau praktines žinias demonstravo savo darbo vietoje – GMP automobilyje. Reguliarius kursus, seminarus ir praktinius mokymus turi visų grandžių darbuotojai.

Centriniame Kauno GMP stoties padalinyje paprastai stovi ir vienintelis Lietuvoje masinių nelaimių automobilis. Kaip pasakojo Kauno GMP stoties Slaugos padalinio vadovas Donatas Paliulionis, šio automobilio idėja – „autorinis darbas“, nes visos idėjos, kaip jis turėtų atrodyti, kokias funkcijos, sugalvotos pačių Kauno GMP darbuotojų.

Nestandartinių parametrų ir išskirtinės komplektacijos transporto priemonė skirta didelio masto nelaimėms operatyviai suvaldyti ir maksimaliai greitai suteikti skubiąją pagalbą 500 ir daugiau žmonių.

113 tūkst. eurų kainavęs autobusas įsigytas už paaukotas lėšas kilus COVID-19 pandemijai, prisidėjo ir Kauno miesto savivaldybė.

Aprodydamas išskirtinį GMP automobilį D. Paliulionis pasakojo, jog techninės specifikacijos ir būtinos automobilyje esančios priemonės parinktos remiantis kitų Europos šalių medicinos įstaigų patirtimis.

„Jame integruotas papildomas generatorius, galintis veikti kaip rezervinis elektros energijos šaltinis, iš abiejų pusių yra sumontuota 60 litrų deguonies paskirstymo sistema, didesni medikamentų kiekiai, taip pat neštuvai vaikams ir suaugusiesiems bei operatyviai išsipučianti šildoma palapinė, kurioje, reikalui esant, galima atlikti skubius medicininius veiksmus vietoje.

Automobilio salone įrengtas specialus mikropurkštuvas vidinei dezinfekcijai, šaldytuvas infuzijoms ir kitiems vaistams laikyti tinkamoje žemoje temperatūroje. Medikai gali vežtis iki 80 litrų geriamojo vandens.

Automobilyje taip pat įdiegta išmani pacientų skirstymo sistema, leidžianti greičiau sužinoti nukentėjusiųjų duomenis, būklę ne tik masinės nelaimės vietoje dirbantiems medikams, bet ir visiems kitiems GMP stoties darbuotojams: dispečerinei, brigadoms“, – pasakojo D. Paliulionis.

Išbandyti dalį šio automobilio-štabo pajėgumų paramedikai galėjo šiemet spalio 31 d., kai Jonavoje esančiuose senelių namuose kilo didelis gaisras. Ten gyvenantiems senoliams ir personalui prireikė ne tik ugniagesių, bet ir GMP pagalbos.

Kauno GMP stoties vadovas: jokie pokyčiai neįvyks per akimirksnį

Kauno GMP stoties direktorius Nerijus Mikelionis LRT priminė, jog Kauno GMP yra ne tik GMP brigados, bet ir „Karštosios linijos 1808“ skambučių centras, atsiradęs kartu su Covid-19 pandemija.

„Tada jame dirbo keli šimtai žmonių, kurie per parą priimdavo po kelis tūkstančius skambučių. Dabar tokio poreikio nebėra, todėl centre dirba 80 žmonių, kurie padeda spręsti problemas pabėgėliams iš Ukrainos. Kol kas šis centras lieka. Manau, būtų nelogiška atsisakyti [centro], turint sukurtą struktūrą ir žmonių. Juolab kad ateina naujos paslaugos – pavėžėjimo paslauga. Kol kas dar sprendžiamas tiek jos centralizavimas, tiek valstybinio komponento atsiradimas. Mes siūlome, kad į 1808 pasiskambinę žmonės galėtų užsisakyti pavėžėjimo paslaugą, kai ji bus iki galo sukurta“, – sakė N. Mikelionis.

Kalbėdamas apie artimiausius planus ir pokyčius, kuriuos lems GMP centralizavimas, N. Mikelionis pabrėžė, jog svarbiausi momentai yra du.

„Šiuo metu vyksta intensyvus darbas savivaldybėse, jos turi perduoti valstybei valdymą tų GMP stočių, kurios yra savarankiškos (tokių Lietuvoje yra 16). Kita dalis – apie 30 GMP stočių – veikia kaip pirminės sveikatos priežiūros padaliniai, jų perėjimas dar kitoks. Teorija tokia, kad nuo liepos 1 dienos visi visų GMP stočių darbuotojai turėtų pereiti dirbti į vieną įstaigą, kurios būstine siūloma tapti mums“, – sakė Kauno GMP stoties vadovas.

Kol kas planai Kaune įkurti centrinę visos Lietuvos GMP būstinę nėra patvirtinti Vyriausybės. Tačiau Kaunas tikisi, jog SAM siūlymas bus sutiktas palankiai ir jau mąsto, kaip spręsti kilsiančius iššūkius.

„Aš įsivaizduoju, kad tai bus milžiniškas darbas. Lietuvoje yra sėkmingų centralizavimo pavyzdžių, bet čia unikalu tai, jog centralizuojamos viešosios įstaigos, kurios buvo visiškai savarankiškos – finansiškai, vadybiškai tvarkėsi ir funkcionavo pačios, su savo personalo, finansiniais sprendimais, įstaigos korporatyvine kultūra, vidinėmis darbo tvarkos taisyklėmis, algoritmais... Visa tai reikės sustandartizuoti, suvienodinti. Liepos 1 d. greitoji medicinos pagalba turi dirbti taip, kaip dirbo. Pasikeis visi juridiniai statusai, keičiasi tiekimai, logistika, buhalterija centralizuota. Be penkių didžiųjų GMP pagalbos, t. y. Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių, aš neįsivaizduoju sklandaus proceso. Nepaisant juridinio sucentralizavimo, jos vis tiek turės turėti savo autonomiją. Su kolegomis kalbamės apie tai, aš sakau, jog kol kas jos turi planuotis biudžetus, pirkimus kaip įprasta. Niekas neįvyks akimirksniu. Neįmanoma 48 įstaigas sucentralizuoti per pusmetį. Viskas turės vykti žingsnis po žingsnio“, – sakė N. Mikelionis.

Jo teigimu, GMP darbuotojų trūksta, ypač regionuose. „Tikrai nė vienas darbuotojas nebus atleistas“, – neabejojo N. Mikelionis.

Jo nuomone, šiuo metu per mažai kalbama apie tai, kokią naudą duos GMP stočių centralizavimas. „Mano nuomone, reikia kalbėti apie darbo standartizavimą, apie mokymų sistemos sukūrimą ir turėjimą. [Dabar] pagrindinė problema Lietuvoje yra GMP išsibarstymas po mažas įstaigas ir skirtumai tarp didžiųjų ir mažųjų GMP, taip pat tarp požiūrio ir galimybių [finansinių ir vadybinių] suvienodinti visas paslaugas. Man nuolat kyla klausimas, kodėl skiriasi numatytas GMP atvykimo laikas mieste ir kaime: 15 ir 20 min. Kodėl? Ar kaimo žmogus labiau užsigrūdinęs? Mano siekiamybė – kad į tuos kvietimus, kai iš tikrųjų gresia gyvybei pavojus, pvz., staigios mirties atveju, mes pasiektume pasaulinį standartą ir atvyktume per 7 min.“, – sakė Kauno GMP stoties vadovas.

Jo teigimu, viena ir centralizuota sistema leis norimus rezultatus pasiekti greičiau. Taip pat ir spręsti įsisenėjusias problemas, tokias kaip GMP darbuotojų socialinių garantijų, pacientų atsakomybės ir pan. O sukurti ir tie patys algoritmai, taip pat bendri technologiniai sprendimai – operatyviai ir kokybiškai reaguoti į pacientų poreikius.

Pasigenda atvirumo ir kolektyvinių sutarčių

Šią savaitę Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, ministrės pirmininkės patarėją sveikatos klausimais Živilę Gudlevičienę bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius. Profsąjunga teigia, jog darbo grupėje, į kurios sudėtį įeina, nebuvo svarstytas klausimas, jog centrinė GMP tarnybos būstinė galėtų įsikurti Kaune.

„SAM puslapyje publikuotoje oficialioje informacijoje teigiama, kad Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos centrinė būstinė galėtų įsikurti Kaune ir šį siūlymą artimiausiu metu Sveikatos apsaugos ministerija teiks Vyriausybei. Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ yra Greitosios medicinos pagalbos reformos įgyvendinimo priemonių ir veiksmų plano sudarymo darbo grupės sudėtyje, tačiau šioje darbo grupėje klausimas dėl centrinės būstinės vietos nebuvo svarstomas. Prašome pateikti protokolą dėl šio sprendimo priėmimo bei atsakyti į mūsų organizacijos keliamus klausimus. Kokie kriterijai buvo keliami būsimai GMP centrinei būstinei? Kokiais argumentais remiantis buvo priimtas toks sprendimas? Kodėl šis klausimas nebuvo svarstytas GMP reorganizacijos klausimams spręsti sudarytoje darbo grupėje?“ – klausiama profsąjungos išplatintame kreipimesi.

Kaip LRT.lt sakė Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė, bendruomenė jaučiasi apgauta: nors deklaruojama, kad procese išklausomos visos pusės, iš tiesų sprendimai priimami vienašališkai.

„[Kodėl Kaunas yra ne pats geriausias variantas]. Mus labiausiai piktina, kad nėra kalbamasi ir pristatomi [pokyčiai]. Darbo grupė sukurta, mes [profsąjunga] esame jos dalis, bet sužinome jau apsvarstytą variantą. Po to bus deklaruojama, kad pritaria. Taip nėra, nes mums dabar nėra aišku, nei kokiais kriterijais rėmėsi [pasirinkdami centrine būstine Kauno GMP stotį], nei kas ir kada nusprendė. Mes pastatyti prieš faktą“, – sakė Lietuvos GMP profesinės sąjungos vadovė.

Nerimą bendruomenei kelia ir kiti dalykai. „Įstaigoje [Kauno GMP stotyje] veikia kelios profesinės sąjungos, bet ten nėra kolektyvinės sutarties. Kiek žinau, tai yra vienas iš kriterijų – valstybinius konkursus gali laimėti tik ta įstaiga, kurioje yra sudarytos kolektyvinės sutartys. Be to, tai yra socialinio dialogo buvimo įrodymas, kad su darbuotojais skaitosi. O čia nėra. Kitas dalykas: atlyginimai darbuotojų, matant visos Lietuvos GMP [atlyginimus], Kauno GMP tikrai nėra patys geriausi. Tai vėlgi mums kaip bendruomenei kelia nerimą. Signalas, kad gali blogėti situacija“, – jautrius dalykus vardino J. Keburienė.

SAM dėl pasirinkimo neabejoja

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė LRT.lt sakė, jog priimant sprendimą, kaip centralizuoti GMP, buvo įvertinta daug pasiūlymų, Kauno pasirinkimą lėmė racionalūs argumentai.

„Pirma, Kauno miesto GMP stotis dėl galimų išorinių grėsmių yra geografiškai palankioje vietoje – Lietuvos centre. Antra, lai neįsižeidžia visos kitos GMP įstaigos, čia naudojama pažangiausia įranga ir technologijos (PRQA ir Nurse consulting system, unikali GMP paslaugos ir dispečerinės auditavimo sistema), darbuotojams organizuojami aukšto lygio simuliaciniai mokymai – tam turima naujausia įranga; pritaikomi geri administracijos vadybiniai gebėjimai.

Trečia, vertinama ir turima Kauno GMP patirtis valdant ekstremalią situaciją pandemijos metu ir teikiant nacionalinio lygmens paslaugas (pavyzdžiui, aptarnaujama 1808 telefonijos platforma). Ketvirta, Kauno miesto GMP stotis yra didžiausia darbuotojų skaičiumi bei viena iš didžiausių pagal aptarnaujamą teritoriją, todėl reorganizacija prijungiant kitas įstaigas prie Kauno GMP yra daug paprastesnė, aiškesnė ir darbuotojų interesus labiau apsauganti procedūra. Esame įsitikinę, kad šitokio masto reformą įgyvendinti ir suvaldyti pokyčius reikalinga ir patirtis bei gebėjimai, ir tinkamai suderinta su politikos formuotojais vizija. Tikime, kad Kaunas šį pasitikėjimą pateisins“, – teigia viceministrė.

„Saugosime kiekvieną darbuotoją“

Šiuo metu įpusėjo pirmas reorganizavimo etapas (derinamas LRV nutarimas), per kurį savarankiškai veikiančios GMP stotys bus prijungtos prie Kauno GMP.

„Išskyrus vieną Vilniaus savivaldybę, kuri sprendimą numato priimti gruodžio viduryje, visos likusios savivaldybių tarybos priėmė sprendimus perduoti savininko funkcijas ir turtą valstybei, kad antruoju etapu pakeitus struktūras GMP struktūrinius padalinius turinčiose savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose, GMP tarnyba galėtų sėkmingai funkcionuoti įstatymu nustatytu laiku ir būti finansuojama iš PSDF visa apimtimi, kaip to reikalauja įstatymas. 2023 m. pirmą ketvirtį tikimės patvirtinti GMP tarnybos struktūras ir GMP darbuotojams pasiūlyti dirbti naujoje struktūroje. Likę struktūrinių padalinių GMP darbuotojai, dalininkui pakeitus šių įstaigų struktūras, ne vėliau kaip 2023 m. liepos 1 d. irgi bus perkelti į naują įstaigą. Saugosime kiekvieną darbuotoją ir važiuoti dirbti kažkur toli tikrai nereikės“, – pabrėžė viceministrė.

D. Jankauskienės nuomone, vienas iš didžiausių laukiančių iššūkių – GMP brigadų tinklo sukūrimas. Tam pasiekti ketinama didinti brigadų skaičių ir stiprinti GMP iškvietimų valdymą. Planuojama, kad GMP brigadų skaičius augs nuo 231 iki 241, budėjimo vietų – nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje.

„Kitas procesų valdymo iššūkis – GMP iškvietimų valdymas. Šiai problemai spręsti naujoje tarnyboje ateityje bus steigiamas specialus padalinys – GMP konsultantų centras, į kurį bus nukreipiami nepriskiriami skubiajai pagalbai skambučiai (gyventojams bus suteikiama reikalinga konsultacija). Taip bus išsaugotos GMP brigados tiems atvejams, kai reikalinga skubi pagalba“, – teigė viceministrė.

Pasak jos, numatytas finansavimas automobiliams įsigyti, patalpoms sutvarkyti, mokymams, IT sistemai iš ES lėšų, kuris sieks beveik 500 mln. eurų. Dar beveik 100 mln. eurų bus skiriama iš PSDF lėšų GMP tarnybos išlaikymui.

SAM skaičiavimais, ateityje GMP darbuotojų poreikis augs, nes bus steigiamos papildomos GMP brigados ir jose didinamas darbuotojų skaičius, kad galėtų ne du, o trys darbuotojai vykti į tam tikrus iškvietimus. Todėl, anot viceministrės, GMP darbuotojų nerimas dėl galimų atleidimų yra nepagrįstas.

„Kaip visos mūsų visuomenės iššūkį norėčiau paminėti žinias apie gyvybės gelbėjimą, defibriliatorių išdėstymą. Ir šioje srityje sieksime teigiamų pokyčių, nes kiekvieno piliečio žinios gali svariai prisidėti gelbstint gyvybes.

Dėl kritikos nesutinka: argumentai kalba patys už save

D. Jankauskienė nesutiko su profsąjungų kritika esą jie nebuvo įtraukti į centralizacijos proceso planavimą. Pasak viceministrės, vyksta nuolatinės konsultacijos ir diskusijos su GMP tarnybų administracija, savivaldybių tarybomis, GMP medikais ir profesinių sąjungų atstovais.

„Bet atsakomybė už politikos formavimą tenka ne socialiniams partneriams, o SAM. Kartais atrodo, kad kuo daugiau diskutuoji ir klausaisi, tuo daugiau žmonės turi lūkesčių, kad to negana. Bet tokia jau pokyčių kaina, esame kantrūs. Vien su Klaipėdos savivaldybe turėjome 8 bendrus nuotolinius posėdžius, kol įtikinome savivaldybės tarybą priimti sprendimą. Kalbėjomės su visais, kurie tik išreiškė pageidavimą, bet paskui tik politikuojančius ir kritikuojančius be konstruktyvių pasiūlymų tikrai nebėgome“, – sakė SAM atstovė.

Anot jos, Kauno, kaip pagrindinės GMP stoties pasirinkimui, nepritariantys dažniausiai pateikia vieną ir tą patį argumentą: „Kodėl ne jų mieste?“

„Tačiau mes privalome ieškoti optimaliausio sprendimo šalies mastu, o ne atskiro regiono. Žinoma, labai veikia artėjantys savivaldybių rinkimai. Stebime, kad nepritariančiųjų mažėja, kadangi visą šį laiką daug kalbame, o ir argumentai dėl centrinės tarnybos įkūrimo Kauno GMP stotyje kalba patys už save“, – sakė viceministrė.