Klaipėda imasi taupymo: svarstoma atsisakyti nemokamo viešojo transporto nuo Rusijos agresijos pabėgusiems ukrainiečiams

Į Klaipėdą nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pabėgusiems žmonėms gresia nemalonios naujienos – uostamiestyje siūloma panaikinti galimybę ukrainiečiams nemokamai naudotis viešuoju transportu. Aiškinama, kad dėl aukštų energijos išteklių kainų viešojo transporto organizatoriai yra priversti imtis taupymo priemonių ir kelti klausimą, ar miestas pajėgus toliau teikti tokią paramą karo pabėgėliams. Tiesa, Vilnius ir Kaunas analogiškų lengvatų atsisakyti neketina. Siūlomai priemonei nepritaria ir Klaipėdos valdžia. 

Klaipėdos viešojo transporto organizatoriai dėl augančių energijos išteklių kainų yra priversti imtis taupymo priemonių. Viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ skaičiuoja, kad šiemet įstaigos nuostoliai, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, sieks apie 2 mln. eurų.

„1 km keleivių vežimo vidutiniškai pas mus kainuoja 1,30 euro. Kilometras prie kilometro, 100 km per dieną, per mėnesį – keli tūkstančiai. Visa tai kaupiasi“, – sakė „Klaipėdos keleivinio transporto“ direktoriaus pareigas laikinai einantis Andrius Samuilovas.

Siekiant sutaupyti, mieste retinami autobusų reisai, grafikai trumpėja vakarais. Neslepiama, kad tai daroma keleivių patogumo sąskaita – piko valandomis viešuoju transportu keliaujantiems žmonėms autobusuose ima stigti vietų, tad tenka važiuoti stovint, o kartais ir gerokai susispaudus.

„Esame numatę papildomai peržiūrėti rugsėjo kelionių srautus ir retinti savaitgalį reisų. Ne paslaptis, kad savaitgalį kelionių skaičius ir šiaip yra mažesnis. Papildomai vertinsime ir dabartinius darbo dienų vėlyvuosius reisus, kai kur galbūt vietoje trijų liks du reisai arba jeigu matome, kad ta pačia gatve važiuojama keliais maršrutais, tai paliksime vieną budintį, kuris baigia darbą vėliau“, – vardijo A. Samuilovas.

Dar vienas taupymo būdas – lengvatos ukrainiečiams panaikinimas, tačiau idėja gali nesulaukti politikų palaikymo

Iki šiol nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje į Klaipėdą pabėgę žmonės viešuoju transportu čia galėjo naudotis nemokamai, tačiau dėl taupymo šios lengvatos planuojama nebeteikti.

„Pavasarį solidarizuodamiesi mes bendromis pastangomis priėmėme tokį sprendimą. Tuo metu mūsų pačių situacija buvo šiek tiek kitokia, finansinė padėtis buvo geresnė pirmoje metų pusėje. Dabar matome, kad nuostolis vėl atsirado ir jis nemažas, prašome savivaldybės jį padengti. Ir formaliai pagal tvarkas mes turime įsivertinti, kiek mes galime teikti tokios paramos, jeigu mūsų situacija yra nuostolinga. Tai vienas iš būdų yra iškelti klausimą, ar mes tęsiame šį dalyką, ar, nulenkę galvas, kad ne iš gero gyvenimo, siūlome jau visiems keleiviams mokėti už keliones“, – sakė A. Samuilovas.

Skaičiuojama, kad įprastą darbo dieną uostamiesčio viešuoju transportu ukrainiečiai nemokamai keliauja apie 2 tūkst. kartų, tad kasdien negaunama apie 1 tūkst. eurų ar kiek daugiau pajamų, o per mėnesį suma gali siekti apie 20 tūkst. eurų.

„Mes manome, kad tokia dalimi mūsų pardavimo pajamos išaugtų ir akumuliuotų didesnę dalį nuostolių. Dabar nuostolis yra dėl to, kad nepakanka bilietų pardavimo pajamų. Jeigu bilietų pardavimo pajamos, kad ir nežymiai – 20 tūkst. eurų – išauga, tai tą mėnesį sąmata miesto biudžetui būtų mažesnė“, – dėstė laikinasis įstaigos vadovas.

Pavasarį solidarizuodamiesi mes bendromis pastangomis priėmėme tokį sprendimą. Tuo metu mūsų pačių situacija buvo šiek tiek kitokia.

A. Samuilovas

Tiesa, maždaug pora tūkstančių ukrainiečių kelionių Klaipėdos autobusais – nedidelė visų kelionių viešuoju transportu dalis. Elektroninio bilieto sistema per 30 praėjusio mėnesio dienų iš viso užfiksavo 1 801 119 kelionių.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ siūlymas panaikinti lengvatą ukrainiečiams dar nėra patvirtintas, jį turės palaiminti arba atmesti įstaigos valdyba.

Vis dėlto panašu, kad „Klaipėdos keleivinio transporto“ ir miesto valdžios nuomonės apie taupymo priemones išsiskiria.

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys tvirtino, kad sprendimui lengvatą panaikinti politinio palaikymo nėra, tad uostamiesčio mero pavaduotojas sakė nemanantis, kad be politinio palaikymo įstaigos valdyba imtųsi naikinti lengvatą.

„Lengvata buvo skirta pagelbėti tiems, kurie bėga nuo karo. Ji iki šiol galioja pas mus. Dabar mes politinėje darbotvarkėje neturime tokio klausimo, kad svarstytume ją nutraukti. Taupyti lėšas reikia, bet mes teikiame paramą <…> ir pasiūlymas nutraukti tokią lengvatą, manau, negautų politikų pritarimo. Aš manau, kad valdyba tokio sprendimo nepriims, nepakeis be politinio pritarimo tam, kad lengvata būtų panaikinta“, – dėstė A. Barbšys.

Vilnius ir Kaunas lengvatų naikinti neketina

O štai Vilnius ir Kaunas taupyti ukrainiečių sąskaita nesirengia.

„Vilniaus mieste mes laikomės tos nuostatos, kad viešasis transportas yra socialinė paslauga ir ji turi būti teikiama gyventojams. Šiuo metu neplanuojama keisti kaip nors, mažinti maršrutų, tvarkaraščių ir kitų dalykų. Skatiname gyventojus keliauti viešuoju transportu ir prisidėti prie darnaus judumo“, – teigė savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

Vilniuje viešasis transportas ukrainiečiams yra nemokamas ir, pasak L. Levulytės-Staškevičienės, šios lengvatos atsisakyti neketinama.

„Tikrai nematome prasmės taupyti miesto svečių sąskaita. Matome, kad žmonėms, atvykusiems iš kitos šalies, yra sudėtinga – karas ir kiti dalykai, tai kaip tik yra siekis ir noras padėti jiems geriau integruotis ir suteikti tas susisiekimo paslaugas, kad jos viešuoju transportu jiems būtų nemokamos ir patogios“, – paaiškino viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė.

Kiek ukrainiečių kasdien keliauja sostinės viešuoju transportu, L. Levulytė-Staškevičienė pasakyti negalėjo.

Kaune laikomasi analogiškos pozicijos – sutaupyti bus siekiama kitais būdais ir nuo karo pabėgę žmonės už keliones neturės mokėti.

„Kauno mieste kol kas nesvarstoma atsisakyti kokių nors lengvatų. Ukrainiečiai pas mus visi turi elektroninį bilietą su 99 proc. nuolaida. Visi Ukrainos piliečiai yra apskaitomi ir mums savivaldybė kompensuoja už jų pavėžėjimą. Bet šiuo metu jokių lengvatų mažinimas nėra numatytas“, – patikino bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

Įmonės „Kauno autobusai“ vadovas taip pat teigė, kad įmonė apie taupymą arba anglies dvideginio mažinimą pradėjo galvoti jau senokai, tad šiuo metu Kauno gatvėmis rieda trijų rūšių transportas: troleibusai, dujiniai ir dyzelinu varomi autobusai.

„Kai reikėjo įsigyti naujų autobusų, pirkome hibridinius. Jie miesto gatvėmis važinėja beveik metus ir dyzelino taupo apie 10 proc. Šiuo metu ketiname įsigyti dar 64 hibridinius autobusus, jie taip pat, tikėtina, padės sutaupyti apie 10 proc. degalų“, – sakė M. Grigelis. Anot jo, atnaujinus troleibusų parką elektros sunaudojimas beveik nepakito, tačiau keleiviams užtikrinta kur kas geresnė kelionių kokybė.

Vis dėlto pastebima, kad šiuo metu dyzelinu varomus autobusus eksploatuoti yra pigiau nei elektrines viešojo transporto priemones.

„Mes stengiamės suderinti ekonominę naudą su savo galimybėmis ir taršos mažinimu. Šiuo metu kokių nors drastiškų priemonių būtų sunku imtis, kadangi keleivių srautas didėja. Kaip viešojo transporto specialistai, mes galvojame, kad tai yra pats patogiausias momentas išnaudoti šią situaciją, kad piliečiai iš lengvųjų automobilių persėstų į viešąjį transportą“, – kalbėjo M. Grigelis.

Anot įmonės vadovo, šiuo metu vertinama, kurie maršrutai yra mažiausiai naudojami, kuriose stotelėse įlipa ir išlipa mažiausiai žmonių, tačiau tvirtinama, kad kol kas Kaune drastiškų taupymo priemonių neketinama imtis, artimiausiu metu neketinama didinti ir kelionės kainos.