Kino juostoje įamžinta ir skambėti toliau pasiruošusi Namajunas: ši kelionė buvo tarsi skyriaus pabaiga

UFC superžvaigždė, kurios pečius prieš kovas gaubianti Lietuvos vėliava glosto visų lietuvių širdis. Į Lietuvą atvykusi Rose Namajunas iškart buvo sutikta dėmesio lavina, kuri dar kartą patvirtina – paprasta, bet nepaprastus dalykus kurianti ir atliekanti lietuvių kilmės kovotoja yra absoliuti superžvaigždė, verta jau besisukančios filmo juostos.

R. Namajunas su LRT.lt pasikalbėjo tiesiog savo viešbučio kambaryje. Nurimus fotoaparato objektyvui ir pasiruošus pokalbiui R. Namajunas pajuokavo apie tai, kad jos kambaryje yra tikrai daug gėlių ir močiutė gali supykti, kad jos neišvyniotos ir nesutvarkytos, o tada su lengva šypsena veide pradėjo pokalbį.

„Pastarąjį kartą čia buvau dar prieš prasidedant COVID pandemijai, 2019 m. žiemą. Atvykau čia tik prieš COVID paplintant visur. Dėl kažkokios priežasties mintyse pagalvojau, kad turiu važiuoti, nes nežinau, kada dar galėsiu atvažiuoti“, – pastarąjį vizitą Lietuvoje prisiminė lietuvių kilmės kovotoja.

Nors, kaip teigė vėliau, šiuokartinė kelionė jai daugiau tapo darbine, tačiau pastebėti naujų dalykų lietuvoje R. Namajunas suspėjo.

„Manau, kad daugiau mokausi apie skirtingus talentingus lietuvius, žvaigždes, manau, kad čia yra daug kūrybiškumo. Vis mokausi, kas čia yra naujo“, – pasakojo UFC žvaigždė.

Visgi R. Namajunas spėjo šiek tiek pabūti ir su šeima, kartu su ja džiaugtis naujais įvykiais.

„Tai yra nuostabu. Viskas jaučiasi taip, tarsi tai buvo dar vakar, prieš išvykstant. Esi iškart namuose, tai buvo labai malonu, jaučiausi mylima. Buvo gera kartu džiaugtis premjera. Tai yra kitokia patirtis, nes dažniausiai atvykstu ir būnu su šeima. Šįkart buvo žymiai daugiau darbo, išdalinau tiek daug interviu. Tai yra visiškai kitoks dalykas, bet vertinu tai, nes dabar turiu daug lietuvių draugų, kiek dar neturėjau“, – pasakojo kovotoja.

Ypač laiminga buvo R. Namajunas močiutė, su kuria lietuvių kilmės kovotoją sieja išties ypatingas ryšys - lietuvaitė su močiute spėjo ir pabūti kartu, papietauti, paskanauti lietuviškų patiekalų.

R. Namajunas pripažįsta, kad Lietuvoje jaučiasi kaip namuose, o būti jai čia – gera.

„Jaučiuosi nostalgiškai kalbėdama lietuviškai, girdėdama kalbą, valgydama maistą, kvėpuodama šiuo oru. Giliai viduje yra kažkas, dėl ko labai gerai jaučiuosi“, – teigė sportininkė.

Visgi vienas iš pagrindinių R. Namajunas vizito Lietuvoje tikslų – apie ją pasakojantis Mariaus A. Markevičiaus dokumentinis filmas „Rose Namajunas: aš esu čempionė“ (Thug Rose: Mixed Martial Artist).

Kaip buvo rašoma filmą pristačiusiame pranešime žiniasklaidai, lietuvių kilmės režisieriaus M. A. Markevičiaus sukurtas pasakojimas – tai ne tiesiog sportininkės kelias pasaulio čempionės link. Tai filmas apie moterį, sukaupusią visas jėgas, kad ištrūktų iš psichologinių gniaužtų, ir sporte atradusią vaistą nuo kadaise patirto smurto.

Pačios merginos kelias į prestižiškiausius pasaulio ringus buvo sudėtingas – visgi būtent profesionalus sportas tapo priešnuodžiu vaikystėje patirtam smurtui, buvo dėstoma pranešime. Skirtumas tarp smurto ir kovos – viena svarbiausių dokumentinio filmo „Rose Namajunas: aš esu čempionė“ žinučių, kviečianti atvira širdimi, pamiršus stereotipus, pažvelgti į nevienareikšmiškai vertinamus kovos menus bei sporto suteikiamą šansą.

Taigi, filme yra ne tik pateikiamas kovotojos paveikslas, jos sportinių pasiekimų užkulisiai, tačiau ir jautrūs asmeninio gyvenimo momentai. R. Namajunas buvo svarbu ir pačiai plačiau papasakoti apie tuos jos gyvenimo įvykius, kurie jau buvo žinomi.

„Neatskleidžiau ypatingai to, ko kažkokiu būdu jau nebuvo viešoje erdvėje. Manau, kad filmavimas tada, kai ruošiausi kovoms, buvo pati sudėtingiausia dalis. Esu jau pripratusi prie UFC kamerų, bet pats filmavimo stilius yra kažkiek kitoks. Viskas yra arčiau, didesnės kameros, tai yra labiau įtraukiantis dalykas. Dėl mano gyvenimo atskleidimo – tai buvo kiek net lengviau, nes tai pridėjo konteksto tiems dalykams, apie kuriuos iki tol buvo kalbėta. Matant tai, o ne girdint mane apie tai kalbant, tai buvo didžiulis skirtumas“, – apie esminius filmo kūrybos momentus pasakojo R. Namajunas.

Žinoma, kuriant tokio pobūdžio filmą, yra paliečiama ir kovotojos aplinka, tačiau tai, pačios R. Namajunas teigimu, buvo labai naudingas procesas.

„Tai yra jautrus dalykas, tiesa? Turėjau pasitikėti Mariumi, kad jis viską sudėliotu taip, kad tai būtų pagarbu visiems. Tai taip pat buvo ir gydantis procesas, buvo gera pamatyti viską. Buvo gera pamatyti juos reaguojant į filmą, tai buvo tarsi įvairių dalykų uždarymas. Manau, kad tai buvo labai naudinga“, – tvirtino lietuvių kilmės kovotoja.

Kaip ir paminėjo R. Namajunas, kuriant dokumentinį filmą buvo svarbus ir santykis su jo režisieriumi. Kaip pasakojo sportininkė, M. A. Markevičius turėjo daug ko išmokti apie kovos menų pasaulį.

„Tai buvo įdomu, Marius niekada nebuvo susidūręs su kovotojų pasauliu, jis yra labai skirtingas. Jis labai daug išmoko, ypač apie mane. Nesu stereotipinė kovotoja, bet turiu tam tikras tendencijas. Manau, kad jis daug išmoko apie tai, ką reiškia būti kovotoju, ką turime praeiti. Dėl to turėjome prisitaikymo laiko tarpą, bet jis yra labai talentingas ir protingas, tad mokėsi labai greitai“, – pasakojo R. Namajunas.

Nors pasaulyje sporto dokumentikos žanras tampa vis populiaresnis, tačiau dokumentiniai filmai apie kovos menų atstovus vis dar nėra toks paplitęs žanras. Kaip pasakojo R. Namajunas, jai šis filmas ir jo atsiradimas buvo svarbus dėl kelių priežasčių.

„Savanaudiškai manau, kad šis filmas buvo labai svarbus man, psichologiškai buvo labai svarbu turėti tą istorijos dalį ir galėti vėl į ją bet kada atsigręžti. Viso filmo kūrimo metu neturėjau kažkokio didesnio tikslo, visada tiesiog buvau savimi. Kažkokia dalis filmo kūrimo prasmės buvo prisidėti prie Lietuvos istorijos. Pastarąjį kartą, kai čia buvau, buvome susitikę visi tam, kad pristatytume knygą apie mūsų šeimos istoriją. Landsbergis ten buvo, jis sakė, kad tai yra šaunu, jog tokia knyga yra, nes yra puiku, jei lietuviai gali prisidėti prie Lietuvos istorijos ir pasakoti šią istoriją, nes tai nėra ta istorija, kuri daug kur yra dažnai pasakojama. Tai mane įkvėpė, jau tuo metu kūriau dokumentiką ir supratau, kad tai gali būti mano indėliu į Lietuvos istoriją. Tai mane motyvavo tada, kai buvo sunku, kad viską tęsčiau.

Tikiuosi, kad žmonės supras, ką reiškia būti kovotoju, visi tai supras taip, kaip norės, bet kovinis sportas yra sunkus dalykas. Ne tik sunkus fiziškai, bet ir psichologiškai, sunku tuo mėgautis visą laiką. Puikiai suprantu, kad ne visi turi tuo mėgautis, ne visi turi tai mėgti, bet tikiuosi, kad žmonės tai supras kiek geriau pažiūrėję filmą. Tikiuosi, kad tai paskatins ir kitus kovotojus būti geresniais žmonėmis“, – atvirai pasakojo R. Namajunas.

Dar 2020 m. lapkritį su LRT.lt kalbėjusi R. Namajunas teigė, kad lietuviškumas jai yra labai svarbus: „Man labai svarbu būti lietuve. Tačiau tai iššūkis – kalba yra labai sudėtinga, ypač kai lietuviškai šnekėtis dažniausiai galiu tik su močiute. Tai yra dalykas, už kurio sunku laikytis.

Su buvimu lietuve susiję tiek daug istorijos ir dėl to jaučiu didžiulę atsakomybę, kai reikia visa tai suprasti. Man svarbu likti lietuve ir laikytis viso to, kas už to slypi, nes Lietuvos istorija man yra labai svarbi, už to slypi daug pasiaukojimo vien dėl to, kad galėtum pasakyti, kad esi lietuvis. Man tai labai svarbu norint rasti pusiausvyrą gyvenime. Jei ne močiutė, kuri išaugino mane ir mano mamą, nebūčiau tokia, kokia esu.“

Tad šįkart atvykusi į Lietuvą ir supratusi, kokia R. Namajunas yra brangi mūsų šaliai, ar R. Namajunas suvokė, kad jausta atsakomybė ir lietuvybės puoselėjimas davė vaisių, išsipildė naujos realybės pavidalu?

„Viskas, kaip jaučiausi būdama vaikas, neįtikėtina matyti viską tampant tuo, kaip yra dabar. Viskas išsipildė realybėje. Tiesiog vėl kalbėti lietuviškai, mokantis apie tam tikrus dalykus, mokantis apie kultūrą daugiau. Tai yra kartais iššūkį keliantys dalykai, bet tuo pačiu yra gera žinoti, kad kartais esu kitokia, bet tai yra dėl to, kad turiu lietuviškas šaknis. Tai yra tai, kas padeda man save priimti geriau, viskas yra dėl to, jaučiuosi laiminga būdama lietuve“, – tvirtai teigė R. Namajunas.

O ar JAV žmonės dar geriau supranta tai, kad R. Namajunas yra lietuvė?

„Artimi mano žmonės ir sirgaliai, jų supratimas labai paaugo, ypač pažiūrėjus filmą tai dar paaugs, o taip pat atsitiks ir bangos efektas, kurio net negaliu žinoti. Žinau, kad visi, kas žiūri krepšinį, myli lietuvius krepšininkus, tad yra gera atstovauti Lietuvai kitame sporte. Manau, kad suvokimas pagerėjo, bet žmonės turi dar galimybę suvokti daugiau, manau, kad tam padės ir ši dokumentika“, – teigė R. Namajunas.

Visgi, pagrindinis Rožės darbas – MMA kovos UFC oktagone.

R. Namajunas yra du kartus tapusi UFC čempione, du kartus savo titulą buvo apgynusi ir du kartus titulą prarado. Tiesa, pačiai kovotojai gyvenimo ir kovinio sporto kalneliai tapo natūralia jos dalimi.

„Mano gyvenimo patirtys man padeda. Žinau, kad visada tikiu Dievu, savo šeima ir viskas bus gerai. Tai yra beprotiškas sportas, jame visada nutinka daug nenuspėjamų dalykų. Viską reikia susidėlioti į perspektyvą, suprasti, kas yra svarbu, po pralaimėjimų turi stotis, įsivertinti, bet tai leidžia labiau mėgautis pergalėmis.

Daug kartų kėliau save iš naujo ir praeityje, tai niekada nėra lengva, bet tai leidžia jausti džiaugsmingą nerimą dėl iššūkio, turėti naują energiją ir motyvaciją“, – dėstė kovotoja.

Pastaroji R. Namajunas kova UFC oktagone įvyko 2022 m. gegužės 8 d. – tą kartą lietuvių kilmės kovotoja nusileido Carlai Esparzai ir prarado čempionės titulą. Kaip kovą įvertino daugelis UFC kovos aistruolių, tai buvo „keista“ kova, taip pat ją su šypsena vadino ir pati R. Namajunas.

„Tai ir man buvo keista. Buvo daug dalykų, kurie tuo metu vyko. Žmonės sako, kad niekada negalima sakyti pasiteisinimų, bet aš turėjau daug priežasčių, kodėl mano pasirodymas buvo toks, koks buvo. Daug asmeninių dalykų, bet tuo metu jaučiau keistą energiją, buvau atsargi. Žiūrint į kitas mano kovas yra akivaizdu, kad tai nėra mano asmenybės bruožas būti tokiai, tad visiems, kas svarsto, žinokite, kad yra priežastis. Tikiuosi, kad sugrįšiu, galėsiu išpirkti save nuo to“, – teigė R. Namajunas.

Visgi, Rožė, kaip ir visada, liko paprasta ir sugebėjo įvykius įvertinti iš tolimesnės perspektyvos.

„Aš turiu pačius beprotiškiausius pasirodymus visoje UFC istorijoje, o dabar turiu patį nuobodžiausią pasirodymą - visas spektras, tai yra menininko kelias. Lyg aš turiu Moną Lizą ir dabar kažkokius dažų nuteškimus ant drobės“, – juokėsi kovotoja.

Pamokas išmokusi R. Namajunas teigia, kad norą grįžti į oktagoną turi, tačiau dabar jai yra svarbesnis kitas suvokimas – tai, kad baigėsi vienas jos gyvenimo skyrius ir netrukus galės prasidėti kitas.

„Visada turėsiu tą norą, norą varžytis. Jis paaugo po pastarosios kovos, turėjau persigrupuoti, vyko įvairūs pokyčiai gyvenime. Viską dabar susitvarkiau, dabar tai yra tarsi vieno skyriaus pabaiga. Kova jau buvo praėjusi, bet dar kūrėsi dokumentika, buvo daug kitų dalykų. Ši kelionė buvo tarsi skyriaus pabaiga. Kai grįšiu namo, kai viską suprasiu.. Turėjau daug nuostabių asmeninių dalykų užbaigimų, tai buvo labai gydantys dalykai. Viskuo pasimėgausiu, suvoksiu, tada galėsiu sukurti planą ir vėl kovoti, gal vasarą. Grįšiu atgal į Minesotą. Treniruojuosi ir Kolorade, ir Minesotoje. Kai grįžtu į Minesotą, kai atsigaunu po kelionės, tada mėnesį treniruojamės ten, viską uždarome ir sunkiai dirbame, be jokių išsiblaškymų, nekantrauju ten grįžti“, – pasakojo R. Namajunas.

Tai koks bus kitas Rožės gyvenimo skyrius?

„Koviniame sporte noriu pagerinti savo imtynių įgūdžius, noriu save ten labiau išbandyti. Būtų puiku daugiau turėti imtynių kovų, vėliau UFC kovoje gal galėčiau irgi susitikti su imtynių specialiste. Asmeniniame gyvenime – aš įsigijau namą, laukiu vasaros, nes turėjome viską renovuoti, buvo daug darbo, bet galėsiu dabar pradėti darbus savo sodelyje“, – teigė R. Namajunas.

Beprotiška R. Namajunas savaitė Lietuvoje jau visiškai baigėsi – kovotoja šeštadienį išskrido iš Lietuvos. Tačiau paklausta, ką dar norėtų čia nuveikti, jei turėtų dar vieną, visiškai laisvą, dieną, R. Namajunas liko ištikima sau:

„Niekada nepraleidžiu laiko, kad tiesiog pasimėgaučiaui savimi, norėčiau tiesiog pailsėti ir pavalgyti savo močiutės maisto“, – pokalbį užbaigė Rožė.