Kineziterapeutė ir jojimo trenerė – apie pusiausvyros ir koordinacijos lavinimą: jei norisi sveikesnės senatvės, pradėti reikia dabar

Galvos svaigimas, kritimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai – dažni įvairių neurologinių ligų ir kraujotakos sutrikimų simptomai. Jiems įtakos taip pat gali turėti įvairūs kiti negalavimai, pavyzdžiui, stuburo iškrypimas. 

Vyresnio amžiaus žmonės rizikuoja nugriūti, jų koordinacijos gali sutrikti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet fiksuojama 684 000 mirtinų griuvimų.

Vienas iš pagrindinių būdų stiprinti savo koordinaciją, pusiausvyrą ir raumenis yra kineziterapija – gydymas judesiu. Kineziterapija yra dažna reabilitacijos priemonė. Jos tikslas – ne tik padėti lavinti tam tikrus judesius žmonėms, patyrusiems traumas ar operacijas, bet ir žmonėms su negalia arba sergantiems įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, išsėtine skleroze ar Parkinsono liga.

Šis natūralus gydymo būdas taip pat naudingas esant kaklo, nugaros, pečių skausmams, patyrus sportinę traumą arba insultą, širdies infarktą.

Labai svarbu, kad šią judesio terapiją atliktų kvalifikuotas specialistas, kuris geba parinkti konkrečiam žmogui tinkamus pratimus. Taisyklingai atliekami pratimai stiprina raumenų grupes, reikalingas tinkamai koordinacijai ir pusiausvyrai arba kitoms organizmo funkcijoms, ir sulėtina tam tikrų neurologinių ligų progresavimą.

Apie kineziterapiją ir koordinacijos sutrikimus bei jų gydymą Gabrielė Ivanauskaitė kalbėjosi su kineziterapeute, vaikų gimnastikos trenere Milda Leodinave.

– Galbūt ne visi žino, kuo skiriasi pusiausvyra ir koordinacija?

– Pusiausvyra – tai kūno svorio centro išlaikymas vienoje vietoje stovint arba darant tam tikrą judesį, pavyzdžiui, gebėjimas stovėti ant vienos kojos. Koordinacija reikalinga, kai norime padaryti koordinuotą judesį, pavyzdžiui, mesti ir pagauti kamuolį, arba išlaikydami kontrolę atlikti kelis kūno judesius vienu metu. Pusiausvyra ir koordinacija yra panašu, todėl tikslinga šiuos terminus vartoti kartu.

– Kokio amžiaus ir kokiomis ligomis sergantys žmonės dažniausiai patiria koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimus?

– Iš savo patirties galiu pasakyti, kad koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat žmonėms, patyrusiems įvairias traumas ir turintiems kraujotakos sutrikimų. Dėl sutrikusios kraujotakos gali svaigti galva, tai ir sukelia šiuos negalavimus. Kalbant apie ligas, koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai neretai pastebimi ankstyvojoje išsėtinės sklerozės stadijoje. Mano praktikoje dažniausiai šiais sutrikimais skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės.

– Kokie kineziterapijos pratimai yra geriausi norint lavinti koordinaciją ir pusiausvyrą? Kokias raumenų grupes verta stiprinti?

– Geros koordinacijos nebus be tinkamos pusiausvyros ir atvirkščiai, todėl labai svarbu lavinti tiek pusiausvyros, tiek koordinacijos įgūdžius. Tam tinka įvairūs pratimai naudojant balansines pagalvėles ir platformas kuo įvairesnėse aplinkose. Skirtinga aplinka ir kūno padėtis atliekant pratimus leidžia „išmokti“ platesnį koordinacijos ir pusiausvyros įgūdžių spektrą, kuris praverčia skirtingose situacijose.

Labiausiai verta stiprinti giliuosius raumenis, kurie yra atsakingi už mūsų koordinaciją ir pusiausvyrą. Giliųjų raumenų stiprinimui itin tinka jau minėti pusiausvyros pratimai su balansinėmis pagalvėlėmis ir platformomis, pavyzdžiui, stovėjimas ant vienos kojos. Jeigu norima lavinti ir koordinacijos įgūdžius, galima atlikti pratimus su minkštu kamuoliuku, pavyzdžiui, stovint ant balansinės pagalvėlės mėtyti kamuoliuką į sieną.

– Nuo kokių veiksnių priklauso, kiek žmogui, turinčiam koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų, bus veiksminga kineziterapija? Ar tam įtakos daro amžius, lytis, fizinis pasiruošimas?

– Svarbiausi veiksniai yra nuoseklumas ir motyvacija. Lytis ne itin daro įtaką kineziterapijos veiksmingumui, tačiau amžius ir fizinis pasiruošimas – taip. Gerą fizinį pasiruošimą turintys žmonės greičiau pasiekia norimų kineziterapijos rezultatų, anksčiau sportavęs žmogus lengviau įsisavina ir tinkamai atlieka pratimus.

– Kokios kineziterapijoje naudojamos pagalbinės priemonės yra naudingiausios stiprinant koordinaciją ir pusiausvyrą?

– Kineziterapijoje galima naudoti labai įvairias pagalbines priemones. Stiprinant koordinaciją ir pusiausvyrą, svarbu naudoti kuo įvairesnį jų spektrą: balansines pagalvėles ir platformas, minkštą kamuoliuką, gimnastikos kamuolį, žiedines gumas.

– Kokia yra masažo nauda kineziterapijoje? Kada naudinga taikyti tiek masažus, tiek judesį?

– Norint pasiekti skirtingus tikslus, galima naudoti skirtingas masažo technikas – vieni masažai gali atpalaiduoti įsitempusius raumenis, kiti – suaktyvinti kraujotaką, dar kiti – pažadinti „miegančius” raumenis. Masažai kineziterapijoje naudingi daugeliu atvejų, ypač esant kraujotakos sutrikimams. Jie taip pat gali padėti atkurti atrofijos paveiktus raumenis po traumos.

– Esate ne tik kineziterapeutė, bet ir gimnastikos trenerė. Ar tiesa, kad gimnastikoje, be lankstumo, reikalingi itin geri koordinacijos ir pusiausvyros įgūdžiai? Jūsų nuomone, ar gimnastika yra tinkamas pasirinkimas norint juos lavinti?

– Tikrai taip. Aš esu meninės gimnastikos trenerė, dirbu tik su mergaitėmis. Treniruočių metu mes naudojame daug papildomų priemonių, tokių kaip kaspinai, lankai, šokdynės, kuokelės ir kamuoliai. Todėl mergaitėms reikia ne tik gerai laikyti pusiausvyrą, bet ir turėti tinkamus koordinacijos įgūdžius, kurie padeda šias priemones valdyti.

Meninėje gimnastikoje pagrindinis įrankis yra mūsų kūnai, o pusiausvyra, koordinacija ir lankstumas – pagrindinės savybės.

Meninė gimnastika yra puikus pasirinkimas, norint lavinti koordinacijos ir pusiausvyros įgūdžius. Kaip ir kineziterapijoje, čia daug kartų kartojami tie patys judesiai, kurie yra būtini tinkamai koordinacijai ir pusiausvyrai.

– Kokios kitos sporto šakos ar treniruotės yra naudingos stiprinant koordinaciją ir pusiausvyrą?

– Žinoma, pagrindą sudaro pusiausvyros pratimai, priklausomai nuo žmogaus būklės atliekami ant žemės arba naudojant įvairias pagalbines priemones, tokias kaip balansinė pagalvėlė, BOSU pusiausvyros platforma ir gimnastikos kamuolys. Dar galėčiau išskirti pilatesą, jogos treniruotes, pratimus naudojant TRX diržus ir gumas. Šio tipo treniruotės stiprina giliuosius raumenis, kurie labai svarbūs koordinacijai ir pusiausvyrai.

Kalbant apie jėgos lavinimą, plaukimas stiprina viso kūno raumenis, neapkraudamas sąnarių. Be to, koordinacijos sutrikimų turintiems žmonėms lengviau judėti vandenyje, todėl populiari ir kineziterapija baseinuose.

Hipoterapija: kaip gydymas žirgo judesiais padeda žmogaus koordinacijai?

Pasaulyje vis labiau taikoma fizinės terapijos ir reabilitacijos rūšis yra hipoterapija. Ši sąvoka paprastai yra apibrėžiama kaip žirgų terapija ir gydymas žirgo judesiais. Kadangi žirgo judesiai primena įprastus žmogaus dubens judesius vaikštant, hipoterapija ir jojimas gali būti naudingi daugelyje sričių, pavyzdžiui, gerinant judėjimą, koordinaciją, laikyseną, neurologines ir sensorines funkcijas. Nors tokia terapija skiriasi nuo terapinio jojimo ir paprasto jojimo, visais atvejais galima pasiekti norimų rezultatų ir pagerinti savo sveikatą, sustiprinti raumenis.

Apie jojimo naudą sveikatos ir raumenų stiprinimui kalbamės su žirginio sporto trenere Inga Vilbikaityte.

– Kokie žmonės dažniausiai renkasi jojimą?

– Jeigu kalbėsime apie vaikus, tuomet tai dažniausiai būna mergaitės, kurioms patinka poniai ir vienaragiai. Suaugusios moterys taip pat dominuoja, joti jos paprastai ateina, nes siekia įgyvendinti savo vaikystės svajones ir atsipalaiduoti po darbo dienos. Anksčiau, atvirkščiai, šioje sporto šakoje dažnai galima buvo pamatyti vyrus.

Didžiausias skirtumas yra tas, kad vyrai paprastai linkę labiau siekti aukštų rezultatų, o moterims jojimas yra galimybė atsipalaiduoti, jos dažnai yra švelnesnės.

– Kokios pagrindinės raumenų grupės dirba jojimo metu? Kokios įtakos tai turi koordinacijai ir pusiausvyrai?

– Jojimas yra dinaminis sportas, kuriame dirba gilieji raumenys, taip pat kojos, nugara, liemuo ir dubuo. Jis padeda lavinti gebėjimą išlaikyti kūno svorio centrą vienoje vietoje, atlikti koordinuotus judesius. Taip pat šiuo sportu gerinama laikysena, dubens ir liemens judesiai.

– Ar yra tekę treniruoti žmonių, kurie turi fizinių ar psichologinių sutrikimų? Jei taip, po kiek laiko jūs, artimieji arba pats žmogus pastebėjote teigiamus pokyčius?

– Yra tekę treniruoti tiek fizinių, tiek psichologinių problemų turinčių žmonių. Vaikai su autizmo spektro sutrikimais dažnai greitai tampa kalbesni, išmoksta susikoncentruoti. Šie pokyčiai paprastai įvyksta po dviejų mėnesių. Turėjau vieną autizmu sergantį vaiką, kuris negebėdavo susikoncentruoti į jojimą esant mamai. Kai mamos nebebuvo treniruočių metu, jis pradėjo koncentruotis į jojimą ir domėtis poniu, išmoko ponio vardą. Žmonės, sergantys depresija, paprastai irgi pastebi pagerėjimą.

Vienas vaikas, sergantis cerebriniu paralyžiumi, po dvejų metų hipoterapijos pradėjo pats sėdėti, bet kartu su jojimu buvo atliekami ir masažai, kineziterapija. Treniruočių metu jį prilaikydavo mama, nes berniukas krisdavo į priekį ir riesdavo nugarą.

Jis jodavo be balno tam, kad būtų tiesioginis kontaktas su žirgu. Kitas vaikas su koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimais per kelis mėnesius išmoko tiesiai sėdėti balne, kilnotis su balnakilpėmis, tapo drąsesnis.

– Kas paprastai yra sunkiausia?

– Sunkiausia yra išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją, atsipalaiduoti.

– Žirgai labai gerai jaučia žmonių nuotaikas ir baimes. Į ką reikia atsižvelgti parenkant žirgą konkrečiam žmogui?

– Pirmiausia reikia atsižvelgti į jojimo įgūdžius ir lygį. Taip pat įtakos turi žmogaus ūgis ir svoris, tačiau gerus jojimo įgūdžius turintis vaikas gali joti ne tik su poniu ar žemaituku. Žmonėms su sveikatos problemomis parenkami ramesni žirgai.