„Kiekvieną vakarą prasideda kova už būvį“: prie daugiabučio stingant vietų automobiliams, ekspertas siūlo pagalvoti apie daugiaaukštes aikšteles

Vilnietis Tadas susidūrė su problema, jog sostinės Karoliniškių mikrorajone trūksta vietų automobiliams, todėl vyksta „bado žaidynės“, kas užims vietą pirmiau. Savivaldybė teigė, kad daugelio sovietmečiu arba nepriklausomybės pradžioje statytų daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelės yra per mažos ir neatitinka dabartinių poreikių, tad situaciją gali spręsti ir patys gyventojai.

Vakare vietą randa už 2 kilometrų

Sostinės gyventojas Tadas LRT.lt kalbėjo, kad Vilniaus mikrorajone Karoliniškėse prie daugiabučių namų, kur yra 150 butų, tėra iki 40 automobilių stovėjimo vietų.

„Mes ten netelpame ir neįmanoma tilpti. Kiekvieną vakarą prasideda kova už būvį, vyksta „bado žaidynės“, kad pastatytų automobilį, nes nėra tiek vietos. Kieme kažkada stovėjo šiukšlių konteineriai, buvo toks plytelėmis padengtas ir išasfaltuotas tvirtas betoninis pagrindas, ant kurio stovėjo šiukšlių konteineriai. Tada, kai savivaldybė pastatė požeminius konteinerius ir tuos stacionarius buvusius išvežė, ten liko tiesiog aikštelė, kurioje žmonės stato mašinas, nes tai yra papildomos stovėjimo vietos“, – pasakojo pašnekovas.

Anot jo, savivaldybė automobilių statymą buvusių šiukšlinių stovėjimo vietoje pradėjo traktuoti kaip statymą ant šaligatvio.

„Nors tai į jokį šaligatvį nepanašu. Dabar kiekvienas žmogus, kuris kieme pastato mašiną vietoje buvusių šiukšlių konteinerių, gauna įspėjimą sumokėti baudą dėl to, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Aš šitoje vietoje gyvenu jau 10 metų ir ten niekada niekas nebausdavo. Iki tol, kol stovėjo šiukšlių konteineris, viskas buvo gerai, o po to, kai šiukšlių konteinerius išvežė prieš maždaug 4 metus, pradėjome toje vietoje statyti mašinas ir niekas nebausdavo“, – sakė Tadas.

Kaip kalbėjo vilnietis, papildomos problemos prasidėjo tada, kai vieną dieną ant gretimo namo buvo įrengta kamera, kuri pradėjo filmuoti bei fotografuoti, dėl to yra gaunamos baudos.

„Per 10 metų šitame kvartale Vilniaus miesto savivaldybė pastatė tik vienintelę vaikų žaidimų aikštelę ir nepadarė nieko, kad atsirastų daugiau automobilių statymo vietų, ir vietoje to dar pradėjo vaikyti žmones, kad ir tie patys, kurie stato mašinas, išsikraustytų iš Karoliniškių į kažkokius kitus rajonus, gal net iš Vilniaus miesto ribų. Paaiškinimas – statykite kur nors toliau. Pats artimiausias toks taškas, kur gana didelė stovėjimo aikštelė, yra prie sporto klubo „Impuls“, kuris vakarais yra visiškai pilnas, nėra vietos“, – pasakojo Tadas.

Anot jo, jeigu grįžtama apie 19–20 valandą vakare, mašinai vietos galima rasti tik už maždaug dviejų kilometrų.

„Dabar, kai yra žiema, mašinas stato dar ir ant sniego, žolyno. Dėl to yra išmaitotas žolynas. Svarbiausia, kad tie žmonės yra nebaudžiami, nes kamera už krūmo nemato ir pastebi tik priekyje stovinčias mašinas, kurios tvarkingai paliktos vietoje prie buvusių šiukšlių konteinerių“, – teigė vilnietis.

Po keleto dienų pašnekovas rašė, kad sulaukė trijų atėjusių naujų baudų.

„Ką tik gavau tris baudas, šįkart už tai, kad stačiau automobilį prie namų. Dvi baudos už rugsėjį ir viena spalio pradžioje užfiksuota. Tai labai įdomu, kiek baudų gausiu iki 2022 m. gruodžio, kai gavau pirmąją baudą ir sužinojau, kad konkrečioje vietoje negalima stovėti, nors prieš tai dešimt metų niekam nerūpėjo“, – sakė Tadas.

Siūlo susiformuoti sklypą

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas LRT.lt teigė, jog daugelio sovietmečiu arba nepriklausomybės pradžioje statytų daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelės yra per mažos ir neatitinka dabartinių poreikių.

„Savivaldybė ieško būdų naujoms stovėjimo vietoms įrengti, pavyzdžiui, pertvarkomos gatvės ir jose įrengiamos lygiagretaus parkavimo vietos. Ateityje planuojama toliau dalyje kiemų įrenginėti vadinamuosius „korius“ – tai automobilių stovėjimo vietos, kurios įrengiamos išlyginant paviršių, sutvirtinant jį skalda ir paklojant specialią korinę dangą“, – kalbėjo Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas.

Pasak G. Grubinsko, nepakankamo stovėjimo vietų situaciją gali spręsti ir patys gyventojai.

„Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 metais valstybinėje žemėje pastatytų daugiabučių namų žemės sklypai nebuvo suformuoti, tą turi inicijuoti namo butų savininkų bendrija. Jei būtų suformuotas sklypas, gyventojai galėtų spręsti tiek dėl stovėjimo aikštelės plėtros, tiek dėl jos užtvėrimo, apribojant galimybę ja naudotis kitų namų gyventojams. Kol sklypas nesuformuotas, gyventojai automobilius gali statyti bendrose parkavimo vietose, nepažeisdami Kelių eismo taisyklių“, – komentavo pašnekovas.

Pasak jo, stebėjimo kameros įrengiamos remiantis policijos duomenimis tose vietose, kuriose didesnė kriminogeninė rizika.

„Taigi įrengtos kameros fiksuoja ne tik automobilių statymo, bet ir kitus pažeidimus. Konkrečiai šioje vietoje vaizdo kamera įrengta 2018 m. pavasarį, o jos vaizdą ir informaciją apie pažeidimus stebi ne tik viešosios tvarkos pareigūnai, bet ir policija. Apie netinkamo automobilių statymo atvejus V. Maciulevičiaus gatvėje per 2022 metus savivaldybė yra gavusi beveik 10 pranešimų. Visais atvejais pareigūnai patikrina informaciją, o pažeidėjams skiriamos baudos“, – kalbėjo G. Grubinskas.

Reikalingi kompleksiniai sprendimai

VILNIAUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis kalbėjo, kad negalima visko išasfaltuoti ir paaukoti automobiliams, kurie turėtų dienos metu išvažiuoti, nes tai nėra nuolatinė jų vieta.

„Dėl to reikia spręsti gana atsakingai ir bandyti išnaudoti tas erdves, kurios jau yra paskirtos automobilių stovėjimui prie daugiabučių arba tam tikrų infrastruktūros objektų, kurie yra gyvenamuosiuose rajonuose. Kalbu apie parduotuvių aikšteles ar kažkokių sporto klubų stovėjimo vietas – jas efektyviau išnaudoti, kad būtų galima nakties metu, savaitgaliais lengvesnėmis sąlygomis, neapmokestintai tuos automobilius laikyti“, – svarstė ekspertas.

Pasak jo, verslininkai, kurie aikšteles įkūrė ir administruoja, turi savų interesų ir argumentų.

„Aš manau, kad galima surasti sprendimų ir tai pačiai savivaldybei derinant, parodant, taip sakant, savo miesto valdžią ar verslininkus per tam tikras mokesčių lengvatas palenkti, kad būtų žmonėms sukurta galimybė [statyti automobilius]. Galų gale, galima tose vietose prie gyvenamųjų namų arba įvairių centrų kurti kelių aukštų aikšteles, kad nedidėtų į plotį“, – kalbėjo V. Žuraulis.

Pasak jo, vietos gyventojams sudėtinga patiems įsirengti aikštelę, nes tai yra ilgalaikė investicija.

„Dažnai atsikeliama gyventi ne visam gyvenimui, žiūrima į perspektyvą gal 10–20 metų, po to pasikeičia gyvenamoji vieta. Nežinau, ar taip labai visuotinai gyventojai susitars įsirengti kažkokią didesnę aikštelę Galbūt gyventojai gali imtis praplatinimų, kur, sakykime, automobiliai statomi lygiagrečiai važiavimo juostos, kad atsirastų galimybė skersai statyti automobilį. Tokie dalykai, manau, įmanomi“, – pasakojo profesorius.

Anot pašnekovo, galbūt prie aikštelių problemų sprendimo galėtų daugiau prisidėti ir savivaldybė.

„Aišku, savivaldybė turėtų palengvinti visus tuos administracinius dalykus, projektų rengimą, supaprastinimą, identifikuoti tas zonas, kuriose yra daugiausia problemų. (...) Senųjų kiemų optimizavimas, manau, įmanomas, bet reikia tokių kompleksinių sprendimų ir iš gyventojų, ir savivaldybės, tada galbūt ir įmanoma. Matome, kad ir daugiabučių renovacijos procesas nėra toks spartus, kaip norėtųsi. Tai čia irgi ne pirmo būtinumo dalykas – kažkur vis tiek randa vietą automobiliui pastatyti ir tikrai ne visi yra labai suinteresuoti didinti automobilių stovėjimo vietų skaičių“, – analizavo V. Žuraulis.