Prieš 1 metus
114
Nors COVID-19 atvejų Lietuvoje sparčiai daugėja, kol kas ketvirtąja vakcinos nuo koronaviruso doze pasiskiepyti gali ne visi. Medikai profesionalai teigia, kad skubėti nėra kur – geriau pasiskiepyti rudenį, kad žiemos metu būtume efektyviausiai apsaugoti.
Klausytis Europos ir pasaulio ekspertų
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, šiuo metu pasiskiepyti ketvirtąja doze gali 18 metų ir vyresni asmenys, sergantys lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis arba kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi dėl kitų priežasčių, arba asmenys, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais. Nuo rugpjūčio ketvirtąja doze bus skiepijami ir 60 metų bei vyresni asmenys.
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad toks sprendimas priimtas remiantis Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacija. „Todėl Lietuvai nebuvo čia kaip ir didelio klausimo“, – teigia ji.
Pasak profesorės, tiems žmonėms, kurie turi gretutinių, riziką keliančių ligų, yra tikslinga pasiskiepyti ketvirtąja doze.
„O visiems kitiems tikrai kol kas nėra būtinybės. Virusas plinta, bet hospitalizacijos atvejų labai nedaug, mirčių atvejų taip pat, – tikina ji. – Tikrai nėra būtinybės dabar skubėti visiems su ketvirtąja doze.“
VU Medicinos fakulteto profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, šiuo metu COVID-19 situaciją stebi ir aktyviai dirba ne tik Europos Sąjungos, bet ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) struktūros. Anot jo, šiandien rekomendacijos yra būtent tokios, tačiau kitą savaitę jos gali keistis: „Europos vaistų agentūra kas savaitę skelbia savo analizes, kaip atrodo epidemiologinė situacija Europoje, atskirose šalyse. Jeigu situacija būtų nepalanki, jeigu dinamika blogėtų, aišku, kad rekomendacijos gali keistis.“
Vakcinos efektyviausios trumpą laiką
Profesorius V. Usonis atkreipia dėmesį, kad ekspertų skiepijimo ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze rekomendacijos turi keletą priežasčių.
„Pirmiausia, mes žinome, kad intervalai tarp vakcinos dozių yra 6 mėnesiai. Žinome ir kitą dalyką – geriausias, didžiausias vakcinų poveikis, deja, bet yra trumpalaikis, tai yra 3–4 mėnesiai. Dabar skaičiuojame – liepa, rugpjūtis, rugsėjis, spalis, – aiškina jis. – Mes taip pat žinome, kad piką ši infekcija pasiekia gruodį, sausį, vasarį. Taigi, kitaip sakant, dabar vakciną įskiepijus, ji nebūtinai bus veiksminga gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais.“
Jis priduria, kad EVA šiuo metu intensyviai dirba ir anksčiau ar vėliau turėtų būti užregistruotos naujos, dviejų komponentų vakcinos, „kurių klinikiniai tyrimai labai gražiai atrodo“.
„Jeigu jos bus užregistruotos, yra tikimybė, kad spalio gale, galbūt lapkritį, turėsime ir kitų vakcinų“, – sako profesorius.
Profesorė A. Žvirblienė priduria, kad viena nauja vakcina turėtų būti adaptuota būtent omikron atmainai, o kitos dozėje – „kartu pradinė vakcina ir plius adaptuota“.
„Kol kas klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad tos vakcinos suteikia tikrai platesnį imunitetą, todėl yra tikslinga palaukti tų adaptuotų. Kol kas vis dėlto reikėtų palaukti galutinių klinikinių tyrimų duomenų, kad tiksliai žinotume, kurios yra geriau, – teigia ji. – Nes gal ir ta pradinė visai neblogai apsaugo, ir gal dar naujų viruso variantų atsiras rudenį.“
Profesorės teigimu, bet kokiu atveju ketvirtąja doze tikslingiau skiepytis rudenį: „Todėl, kad vis dėlto vasara yra vasara ir viruso plitimo rizika yra gerokai mažesnė.“
Turime dalinį imunitetą
VU profesorės Ligitos Jančorienės teigimu, kokia situacija su COVID-19 bus rudenį, labai priklauso nuo viruso ir kaip jis keisis. „Jeigu virusas vėl reikšmingai pakis, jeigu atsiras vėl kažkokia nauja atmaina su iš esmės visai pasikeitusia spyglio baltymo antigenine struktūra, greičiausiai mes vėl sirgsime“, – sako ji.
Profesorė neslepia, kad ateityje galime COVID-19 infekcija sirgti kaip gripu, kurio viruso baltymų antigeninė struktūra kasmet kinta, todėl kiekvienais metais išlieka rizika juo susirgti.
„Žmogus įgauna dalinį imunitetą tiek po įskiepytų trijų COVID-19 vakcinos dozių, tiek po persirgtos ligos, arba ir to, ir to kartu, nes dėl imuninės atminties ląstelių susikuria tam tikra dalinė apsauga, todėl COVID-19 liga darosi lengvesnė, mažiau pavojinga gyvybei“, – teigia L. Jančorienė.
Profesorė paaiškina, kad dėl įgyto dalinio imuniteto dabar susirgti COVID-19 infekcija nebėra taip baisu, kaip buvo 2020 metų pabaigoje, „kai buvo tikrai didelė sergamumo banga, daugumos žmonių imunitetas nebuvo susipažinęs su infekcija, todėl daug kam dėl sunkios pneumonijos ir kvėpavimo nepakankamumo prireikė stacionariosios pagalbos, o reanimacijoje gydomų pacientų mirtingumo procentas buvo aukštas“.
„Dabar situacija jau yra kitokia, nes visuomenė turi įgijusi dalinį imunitetą vienais ar kitais būdais, todėl, kai virusas pasikeičia, mūsų imlumas ir vėl padidėja, tačiau liga pasireiškia lengvesne forma. Bet COVID-19 liga išlieka pavojinga garbaus amžiaus senjorams, turintiems gretutinių ligų, ar žmonėms su labai nusilpusia imunine sistema“, – tikina prof. L. Jančorienė.
Tampa sezonine infekcija
Infektologė L. Jančorienė sako, kad ir pati COVID-19 infekcija nebepriskiriama prie ypač pavojingų infekcijų.
„Užsikrėtusius COVID-19 infekcija galima gydyti skirtingų profilių skyriuose, priklausomai nuo to, kokių kitų sveikatos sutrikimų jie turi, tiesiog izoliuojant atskiroje palatoje. Tik tuos ligonius, kuriems pasireiškia sunki pneumonija ar kvėpavimo nepakankamumas, galima nukreipti į Infekcinių ligų stacionarus ar reanimacijos skyrius, esančius prie minėtų skyrių“, – teigia profesorė.
Dėl sumažėjusio pavojingumo naujojo SARS-CoV-2 koronaviruso infekcija pereina į sezoninės infekcijos būseną.
„Ankstesnių gripo pandemijų metu pandemiją sukėlusi gripo viruso atmaina po kelerių metų galiausiai tapdavo sezoniniu virusu ir toliau cirkuliuodavo visuomenėje metų metais, nebesukeldama, su nedidelėmis išimtimis, didelės sunkios ligos ar mirties rizikos, tik padidintą sezoninį sergamumą. Panašu, kad ir SARS-CoV-2 infekcija taip pat tampa sezonine infekcija, – paaiškina infektologė. – Sergama lengviau, bet infekcijos kontrolės ir profilaktikos būtinybė išlieka, nes virusas toliau cirkuliuoja tarp žmonių.“
Profesorė sako, kad atsižvelgiant į situacijos ir sergamumo rodiklius, gali būti vėl pritaikomos infekcijos perdavimą ribojančios priemonės, tokios kaip kaukių dėvėjimas viešajame transporte, visose gydymo įstaigose, žmonių susibūrimo vietose, taip pat laikinas didelių susibūrimų ribojimas ir kita. Tačiau didelių suvaržymų dėl šios pandemijos jau, tikėtina, nebeprireiks.
Karantino turėtų nebeprireikti
Anot profesoriaus V. Usonio, apie karantiną šiuo metu niekas net nebekalba.
„Karantinas yra kraštutinė priemonė. Jis yra labai veiksmingas pandemijos pradžioje, kaip ir buvo Lietuvoje 2020 metų kovą, balandį. Dabar apie karantiną vargu ar yra pagrindo kalbėti“, – teigia jis.
Prof. V. Usonis primena, kad yra ir kitų priemonių, kurios gali padėti sumažinti tikimybę užsikrėsti – fizinis atstumas, medicininės kaukės ir dezinfekcija.
„Reikėtų nepamiršti kitų profilaktikos priemonių. Šiandien pirmenybė – joms“, – sako profesorius.
English (US) ·