Kelių remonto bendrovių atstovai tvirtina – šie metai buvo itin įtempti, tikisi sėkmingesnių 2023-ųjų

Lietuvos kelių statybos ir remonto bendrovių atstovai tvirtina, kad 2022 m. buvo itin įtempti. Didžiausius iššūkius, jų teigimu Eltai, praėjusiais metais nulėmė net du žaliavų kainų šokai: pirmasis – prasidėjęs su Rusijos karu Ukrainoje, antrasis – sukeltas energijos išteklių kainų krizės vasarą.

Bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius teigia, kad 2022 m. rezultatą kaip gana gerą galima vertinti tik todėl, kad galėjo būti ir dar blogiau.

„Kelių infrastruktūros darbų apimtis mūsų bendrovėse buvo labai maža, išgyvenome iš kitų sričių projektų: energetikos infrastruktūros, taip pat fizinio barjero statybų prie Baltarusijos sienos“, – sakė A. Rusevičius.

Tikisi sėkmingesnių metų

Ateinančius metus sektoriaus atstovai vertina nevienareikšmiškai. Vienos didžiausių Lietuvos kelių statybos bendrovių HISK vadovas Rolandas Zabilevičius teigia, kad jį pozityviai nuteikia vykdomi didieji „Via Balticos“ ir „Rail Balticos“ projektai.

„Konkursai skelbiami, darbų apimtis yra didelė, vadinasi, sektorius čia turės darbo“, – sako R. Zabilevičius.

HISK vadovas taip pat palankiai vertina didėjančias valstybės investicijas į krašto apsaugą, pavyzdžiui, karinių miestelių rangą ir jų integraciją į šalies kelių tinklą. Minėti projektai, anot jo, teikia optimizmo, nes jiems yra užtikrintas finansavimas tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš Lietuvos biudžeto lėšų.

Tuo tarpu kelių infrastruktūros sektoriuje dirbančios statybų bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas tikisi, kad kiti metai jo įmonei bus geresni, negu buvę.

„Manau, kad kiti metai bus geresni, pavyzdžiui, mūsų bendrovė jau turi užsitikrinusi daugiau kaip 60 proc. ateinančių metų portfelio, ir tai yra labai geras rezultatas tokiu laiku“, – tvirtino K. Vanagas.

Vis tik Kelių ir tiltų tiesimo bendrovės „Fegda grupė“ vadovas Gediminas Gribulis palankios metų perspektyvos nebraižo, atvirkščiai – atkreipia dėmesį, kad realusis finansavimas kelių infrastruktūrai, įvertinus infliaciją, ateinančiais metais yra mažesnis, todėl bus įgyvendinta mažiau projektų.

Jam pritaria ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius. Jo nuomone, dėl infliacijos kelių infrastruktūros fizinė darbų apimtis ateinančiais metais trauksis iki 30 proc.

„Vis dėlto turėkim vilties, kad tokių drastiškų pasikeitimų, kokie nutiko šiemet su kainomis, su medžiagų trūkumu, nenutiks. Norisi tikėti, kad situacija daugiau mažiau jau stabilizavosi, infliacija pasiekė piką ir mes galėsim toliau išgyventi, plėtoti šalies infrastruktūrą“, – tikina A. Rusevičius.

Šalies kelių būklė negerės

Kalbėdami apie kelių kokybę Kelių bendrovių atstovai vieningai sutarė, kad 2023 m. tikrai nebus posūkio į gerąją pusę, atvirkščiai – dėl faktiškai sumažėjusio finansavimo kelių būklė ir toliau prastės. Transporto infrastruktūros statybos darbai vyks, bus įgyvendinami didieji projektai, kaip „Via Baltica“, „Rail Baltica“, tačiau einamajam kelių remontui, jų būklei palaikyti, taip pat pačių prasčiausių ir nesaugiausių ruožų remontui finansavimo neišvengiamai pritrūks.

G. Gribulis sako, kad, vertinant finansavimo dinamiką, matyti, jog opią labai prastos kelių būklės problemą valstybė tiesiog nukelia ateičiai.

„Reikėtų suprasti, kiek kainuoja palaikyti bent jau esamą kelių būklę, nes per artimiausius 5 metus galime pasiekti tokią kritinę situaciją, kad keliams tvarkyti biudžeto reikės jau kelis kartus didesnio, o valstybė bus nepajėgi tiek skirti“, – sako „Fegda grupės“ vadovas.

Norėtų dialogo ir sutarimo

Kelių sektoriaus atstovai atkreipia dėmesį ne tik į „kietąsias“ sektoriaus problemas, tokias kaip nepakankamas kelių infrastruktūros finansavimas. Bendrovių vadovai, keldami ateinančių metų lūkesčius, akcentuoja ir sunkiau pamatuojamus, tačiau, jų teigimu, ne mažiau svarbius „minkštuosius“ aspektus.

„Mūsų požiūriu, labai trūksta kelių tiesimo bendrovių ir valstybinio sektoriaus dalyvių (Susisiekimo ministerijos, Kelių direkcijos) dialogo. Kai kurie sprendimai mums kaip profesionalams ar netgi kaip šios valstybės piliečiams yra nesuprantami. Tikime, kad į dialogą ieškant sprendimų įtraukus šiose srityje ilgametę patirtį turinčius rangovus būtų galima efektyviau išspręsti kai kuriuos šalies kelių infrastruktūros klausimus“, – įsitikinęs G. Gribulis.

K. Vanagas tuo tarpu sako, kad vyraujantis valstybinių kelių sektoriaus dalyvių nepasitikėjimas kelių statybos ir remonto bendrovėmis yra perdėtas ir tai trukdo konstruktyviam darbui, kenkia viešajam interesui, todėl ateinantiems metams bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas sektoriui linki daugiau pasitikėjimo ir sutarimo.

Galiausiai, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko tvirtina, kad didžiausiu laimėjimu sektoriaus atstovai ateinančiais metais laikytų, jeigu privatūs ir valstybės kelių sektoriaus dalyviai sutartų dėl bendro tikslo – kad kelių statybos projektai turi būti įgyvendinami kokybiškai, laiku ir už protingą kainą.

„Dabar, tenka pripažinti, konstruktyvios bendradarbiavimo atmosferos nėra, turime pernelyg daug teisminių ginčų, į sistemą įsimetęs perdėtas biurokratizmas, o tai trukdo sparčiau spręsti jau spėjusią įsisenėti problemą – progresuojančią šalies kelių infrastruktūros degradaciją“, – apibendrina Š. Frolenko.