Kelių policijos viršininkas Grašys apie planuojamas naujoves ir situaciją gatvėse: kasmet įkliūva apie 10 tūkst. neblaivių vairuotojų

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys neslepia: situacija šalies gatvėse gerėja, tačiau progresas vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi. Pašnekovo teigimu, tiek vairuotojai, tiek apskritai visa visuomenė neretai vis dar pro pirštus žiūri į Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, o būtent tai tampa skaudžių eismo įvykių priežastimis.

„Labai svarbus eismo dalyvių sąmoningumas. Visi turime dėti pastangas, kad mūsų keliai būtų saugesni“, – priduria jis.

Apie tai, kokios eismo saugumo problemos kyla Lietuvos gatvėse, kaip jos sprendžiamos, kokios naujovės gali pasitikti vairuotojus netolimoje ateityje, su V. Grašiu kalbėjome prieš pat balandžio 6-ąją, kai šalyje minima Saugaus eismo diena.

– 2020 m. keliuose žuvo 176 ir sužeisti 3193 žmonės, pernai žuvo 146 ir sužeisti 3283 žmonės. Šiemet, balandžio 4 d. duomenimis, jau žuvo 22 ir sužeisti 646 žmonės. Kaip Jūs vertintumėte eismo saugumo situaciją Lietuvoje pastaruoju metu?

– Teigiamos tendencijos yra matomos, tačiau jų tempai nėra tokie, kokie mus tenkintų. Žuvusiųjų skaičius nuolat mažėja, palyginti su duomenimis prieš dešimt ar dvidešimt metų, bet nerimą kelia sužaloti žmonės. Ieškome atsakymų, kodėl sužalotų asmenų skaičiai didėja. Čia turbūt bus koją pakišęs koronavirusas. 2020 bei 2021 metais buvo mažiau judėjimo dėl apribojimų, o sušvelninus ribojimus, žmonės vėl ėmė keliauti, kai kurie prarado tam tikrus įgūdžius.

Kita vertus, infrastuktūros pokyčiai per tuos trejus metus tikrai gerėja, gerėja mūsų keliai, daugiau dėmesio skiriama saugumui keliuose. Policija irgi daugiau kontrolės priemonių vykdo. Ji kiekvienais metais sulaiko vidutiniškai apie 10 tūkstančių neblaivių vairuotojų, o tai rodo, kad žmonės vis dėlto linkę daryti KET pažeidimus.

Bet nemanau, kad vien tik kontrolės priemonėmis galima išspręsti visas problemas, susijusias su eismo saugumu.

– Kokios pagrindinės priežastys lemia, kad kasmet vis dar turime tokį žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių eismo įvykiuose?

– Iš tikrųjų pagal KET pažeidimų statistiką greičio viršijimo atvejai sudaro didžiąją dalį. Ir greitis yra viena iš pagrindinių eismo nelaimių Lietuvos keliuose priežasčių, t. y. nepasirinktas saugus ar leistinas greitis. Tačiau per pastaruosius metus greičio kontrolė šalyje ypač sustiprėjo. Atsirado tikrai labai daug greičio matavimo įrenginių, bet žmonės vis dar linkę nepaisyti greičio ribojimų.

– O ar matote erdvės, kur Kelių policija galbūt galėtų padaryti dar didesnį indėlį, jei tik jai būtų suteikiami atitinkami įrankiai, galbūt padidintas finansavimas?

– Sunku pasakyti, ar viskas priklauso nuo finansavimo. Mes bent du kartus per metus dalyvaujame Saugaus eismo komisijoje Vyriausybėje, kuriai pirmininkauja ministrė pirmininkė. Ten aptarinėjame, kokios yra aktualijos ar kokios problemos, susijusios su saugiu eismu. Be abejo, kad didesnis finansavimas, skirtas policijai vykdyti tikslinę eismo kontrolę, nustatyti KET pažeidimus, prisidėtų prie geresnės situacijos. Bet nemanau, kad vien tik kontrolės priemonėmis galima išspręsti visas problemas, susijusias su eismo saugumu.

– 2020-ųjų kovą Susisiekimo ministerija patvirtino valstybinę eismo saugumo programą „Vizija 0“, kurios esmė – iki 2050 m. nulis žuvusiųjų Lietuvos keliuose. Ar Lietuvai realu pasiekti tokį tikslą ir ko šiuo metu dar trūksta jam įgyvendinti?

– Mes netgi dalyvavome rengiant šią programą, tad ja netikėti tikrai negalime ir turime susitarti, kaip tas dalykas vyks, kaip visi vykdysime savo užduotis ir nuo to priklausys, ar bus pasiektas rezultatas. Šiek tiek pasigendu švietimo prevencijos. Manyčiau, kad nuo mažų dienų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose galbūt reikėtų įtraukti į privalomą programą tam tikras valandas, kurių metu vaikai būtų šviečiami, kaip elgtis kelyje.

Neretai tenka matyti, kad suaugusieji rodo labai blogą pavyzdį savo vaikams. Ir tikėtis, kad vaikai, matydami, kaip jų tėvai elgiasi netinkamai, nesilaiko KET, patys jų laikysis, turbūt būtų sunku. Tėvai turėtų rodyti pavyzdį ir būti ramūs išleisdami savo vaiką dalyvauti eisme todėl, kad jis žino ir paiso KET.

Visi turime dėti pastangas, kad mūsų keliai būtų saugesni.

– Pastaruoju metu vėl pasigirdo kalbų apie baudos balų sistemos sugrąžinimą. Ar realu, kad ji bus grąžinta? Ar tai būtų efektyvu?

– Iš esmės mes ir pasiūlėme grįžti prie diskusijų dėl baudos balų sistemos. Visai neseniai buvo pateiktas siūlymas dėl baudų diferencijavimo pagal gaunamas pajamas. Kadangi šiuo metu policija atsakinga už eismo kontrolę, mes pasirinkome automatinį protokolų išrašymo būdą. Jį vystome ir maksimaliai stengiamės, kad jis būtų efektyvus ir patrauklus. Ir dabar viską sieti su asmens pajamomis tikrai būtų labai sudėtinga.

Todėl mes manome, kad anksčiau Lietuvoje veikusi baudos balų sistema, kuri iš tikrųjų skatina vairuotoją jaudintis ne dėl piniginės baudos, o dėl to, kad surinkus tam tikrą baudos balų skaičių jis praras vairuotojo pažymėjimą, gali būti efektyvi ir labiau atgrasytų daryti KET pažeidimus. Apie tai jau esame užsiminę valdžios atstovams, skatiname diskusiją. Kol kas yra tik pirminis pasiūlymas, kurio mes oficialiai dar nepateikėme Vidaus reikalų ministerijai. Tačiau artimiausiu metu, manau, apie tai dar diskutuosime ir teiksime pataisas oficialiai.

– Ar yra svarstoma apie kokius nors įstatyminius pokyčius, KET sugriežtinimus, kurie būtų susiję su eismo dalyviais Lietuvoje? Kaip tik Vidaus reikalų ministerija siūlo sugriežtinti atsakomybę dėl pašalinių veiksmų vairuojant.

– Tie visi pasiūlymai jau iškeliavę į Seimą. Ir dabar nerekomenduojama užsiimti veikla, kuri gali daryti įtaką eismo saugumui, mes siūlome uždrausti tokią veiklą apskritai. Aišku, įvertinant, kada tai iš tikrųjų pavojinga, o kada ne. Galbūt kavos gurkštelėjimas stovint grūstyje pavojaus nekelia, bet važiuojant 130 km/h greičiu bet koks dėmesio atitraukimas yra realus pavojus.

Vėlgi, kažkam tai atrodo nereikšmingas pažeidimas, tačiau tirdami eismo įvykius, nustatydami jų priežastis, kartais pastebime, kad vairuotojas nekreipė dėmesio į eismą, nes nukreipė savo dėmesį, kažką reguliavo, kažko siekė – ir atsitiko eismo nelaimė, per kurią žuvo ar buvo sužaloti asmenys. Tokie dalykai mus priverčia susirūpinti ir teikti siūlymus, kad turėtume tik vairuoti, o ne daryti ką nors kita.

Skaitau suvestines ir matau, kad kiekvienas skubėjimas gali baigtis labai liūdnai.

– Pastaraisiais metais Lietuvos kelių policijos tarnyba išties atsinaujino. Įsigyta nežymėtų automobilių, arsenalą papildė vadinamieji trikojai. Galbūt atskleistumėte, kokios naujovės galėtų laukti Lietuvos vairuotojų netolimoje ateityje?

– Mes visą laiką sekame technikos naujienas, kurios susijusios su eismo saugumu. Kaip tik praėjusią savaitę kolegos dalyvavo eismo saugumo parodoje Nyderlanduose, kur yra pristatomos pačios naujausios technologijos. Šiuo metu mūsų turima greičio kontrolės technika yra pati pažangiausia Europoje.

Tačiau priemonės fiksuoti kitus KET pažeidimus, tokius kaip užsiėmimas pašaline veikla, naudojimasis mobiliaisiais įrenginiais, Vakarų Europos šalyse jau yra labiau pažengusios. Jos ieško pažangių programinių sprendimų, kaip galima būtų fiksuoti tokius pažeidimus ne sustabdant policijos pareigūnams, o naudojant informacines technologijas, kurios atpažintų, kokiu metu vairuotojas kokia veikla užsiima.

– Pasaulis vis labiau elektrifikuojasi. Visai neseniai Kelių policija taip pat išbandė „Tesla“ elektromobilį. Kokie buvo šio bandymo rezultatai ir įspūdžiai?

– Iš tikrųjų pasaulis eina į priekį ir elektromobiliai, kaip sakoma, yra pažanga. Tačiau šiuo atveju mums pasirodė, kad kol kas Lietuvoje yra problemų su infrastruktūra, t. y. su elektromobilių įkrovimo stotelėmis – jų tikrai trūksta. Mes pasiūlėme policijos vadovybei, kad tam tikroms funkcijoms atlikti tokie automobiliai būtų tinkami, pavyzdžiui, eskortavimui miestuose ar palydoms, kur nėra labai didelių atstumų. Elektromobilius galima tikrai efektyviai išnaudoti tausojant aplinką.

Tuo metu kasdieniam policijos darbui elektromobilio naudojimas pagal dabartinę infrastruktūrą tikrai būtų šiek tiek apsunkintas dėl stotelių trūkumo. O ir nuvažiavimo atstumai nėra patys didžiausi. O kai privalai reaguoti 24/7, negali pateisinti negebėjimo reaguoti dėl to, kad krauni elektromobilį. Tad kol kas artimiausiu metu bent jau masiškai elektromobilių dar nenaudosime.

– O kokią apskritai matote Kelių policijos autoparko viziją?

– Esame pateikę siūlymus pakeisti dabar turimus automobilius į naujesnius. Manome, kad vykdydami savo funkcijas, lydėdami, eskortuodami užsienio valstybių delegacijas renginių, konferencijų metu, turime reprezentuoti pačią Lietuvos valstybę ir tą pačią Lietuvos policiją. Manome, kad automobiliai turėtų būti tokie, kokie yra reikalingi būtent tokioms funkcijoms atlikti. Be abejo, šioje vietoje pirmiausia yra jų funkcionalumas, kad jie būtų ekologiški ir kad su jais būtų galima įvykdyti užduotis.

Štai dar pernai įsigijome naujų motociklų, tačiau tai nėra vien tiktai parko atnaujinimas. Pagal nustatytus limitus mes nusimatėme, kiek kiekvienoje apskrityje turėtų būti policijos motociklininkų ir su jais būtų dirbama. Atsižvelgiant į tai buvo įsigyta 11 naujų policijos motociklų, kurie kaip tik balandžio 6 dieną bus padalinti apskričių komisariatams ir išvažiuos į šalies gatves dirbti.

– Esate ne tik Kelių policijos vadovas, bet ir vairuotojas. Kiek žinau, vairuojate ir motociklą. Ar mūsų šalies Kelių policijos viršininkas yra pavyzdingas eismo dalyvis? Ar esate gavęs nuobaudų už KET pažeidimus?

– Kadaise esu turėjęs, bet stengiuosi niekuomet nedaryti KET pažeidimų. Prieš kelerius metus pamėginau 21 dieną griežtai laikytis ir jokiais būdais nepažeisti visų KET. Tai išaugo į įprotį ir tikrai nėra būtinybės pažeidinėti eismo taisyklių. Kaip žmogus tikrai jaučiuosi pakankamai saugiai ir užtikrintai. Planuoju savo veiklą taip, kad nereikėtų skubėti. Skaitau suvestines ir matau, kad kiekvienas skubėjimas gali baigtis labai liūdnai.

– O kaip Jūsų kolegos reaguoja, jei kelyje Jus sustabdo?

– Labai paprastai. Praėjusiais metais buvau Kaune sustabdytas ne tarnybos metu nuosavu automobiliu – buvo alkoholio kontrolės patikrinimas. Manau, kad pareigūnai pažino, bet jokios reakcijos nebuvo. Kaip eilinis vairuotojas atlikau procedūras ir važiavau toliau.

Mūsų visuomenė vis dar toleruoja KET pažeidimus. Bet tikrai manau, kad ateis laikas, kai subręsime.

– Balandžio 6-ąją Lietuvoje minima Saugaus eismo diena. Ko palinkėtumėte visiems vairuotojams, pėstiesiems ir apskritai eismo dalyviams?

– Eisme dabar dalyvauja labai daug skirtingų eismo dalyvių, pradedant pėsčiaisiais, elektrinių paspirtukų vairuotojais, dviratininkais, motociklininkais bei automobilių vairuotojais. Manau, kad suvokimas apie tai, kaip mes dalyvaujame eisme, keičiasi į gerąją pusę. Eismo dalyviai vis labiau suvokia, kad nuo jo elgesio priklauso tiek jo, tiek artimųjų saugumas.

Kita vertus, mūsų visuomenė vis dar toleruoja KET pažeidimus. Bet tikrai manau, kad ateis laikas, kai subręsime. Kai keleivis, pastebėjęs, kad vairuotojas pradeda naudotis mobiliuoju įrenginiu, perspės jį, nes pats jausis nesaugus, kai pamatęs, jog viršijamas greitis, keleivis paprašys nekelti pavojaus jo gyvybei. Ypač tėvų pavyzdys šioje vietoje daro labai didelę įtaką. Jaunimą, kuris mato blogą suaugusiųjų elgesį, daug sudėtingiau perauklėti, negu iškart išmokyti elgtis tinkamai. Visi šie elementarūs dalykai tikrai labai svarbūs, labai svarbus eismo dalyvių sąmoningumas. Visi turime dėti pastangas, kad mūsų keliai būtų saugesni.