Kelių policijos vadas apie naujoves ir iššūkius gatvėse: „Statistika akivaizdi – kol kas nesame tie, kurie besąlygiškai laikosi KET“

Situacija šalies keliuose praėjusiais metais kelia dvejopas mintis. Nors žuvusiųjų eismo įvykiuose, lyginant su 2021-aisiais, sumažėjo, tačiau sužeistųjų skaičius išaugo, taip pat išaugo ir avarijų skaičius. Maža to, ženkliai į viršų pasistiebė ir užfiksuotų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų kreivė. Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) viršininkas Vytautas Grašys interviu LRT.lt neslėpė, kad iššūkių išties netrūksta. Nors, anot pareigūno, eismo kultūra gerėja, geri pokyčiai nevyksta taip greitai, kaip to norėtųsi.

Žuvo mažiau, sužeista daugiau

Kaip ir kasmet, LKPT apibendrino 2022 m. statistiką šalies keliuose. Nurodoma, kad iš viso pernai užfiksuoti 2 893 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Tai 4 proc. daugiau nei 2021-aisiais, kai įvyko 2 783 tokie incidentai. Galima pažymėti, kad 2020 m. buvo užfiksuotos 2 788 tokio tipo nelaimės, tad skaičiai išlieka panašūs.

LKPT duomenimis, iš viso praėjusiais metais keliuose žuvo 120 eismo dalyvių, t. y. 18 proc. mažiau nei 2021-aisiais, kai fiksuotos 147 žūtys. Palyginkime – 2020 m. keliuose žuvo 176 asmenys.

Nors mažėjantis žūčių skaičius nuteikia optimistiškai, visgi nukentėjusiųjų avarijose skaičius kol kas nėra mūsų naudai. Kaip nurodo pareigūnai, pernai eismo įvykiuose buvo sužeisti 3 406 žmonės – 7 proc. daugiau nei 2021-aisiais, kai nukentėjo 3 181 asmuo. O štai 2020 m. iš viso avarijose buvo sužeistas 3 161 žmogus.

Žvelgiant į KET pažeidimų statistiką, taip pat matomas ryškus pokytis. 2020 m. iš viso buvo užfiksuotas 752 241 eismo dalyvių nusižengimas, 2021 m. – 1 088 720, 2022 m. – 1 465 568 KET pažeidimai.

Nors dar 2017 m. įsigaliojo baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus, kai nustatoma daugiau nei 1,5 prom. alkoholio, o baudos už lengvesnį girtumą taip pat buvo griežtinamos, vairuotojai ir toliau nevengia rizikuoti prie vairo.

2020 m. iš viso buvo nustatyti 3 583 atvejai, kai vairuotojai prie vairo sėdo neblaivūs. 2021-aisiais šis skaičius išaugo iki 4 981, 2022 m. – jau iki 5 457 atvejų.

Ženkliai išaugo ir greičio viršijimo atvejų skaičius. Iš viso 2020 m. buvo užfiksuoti 392 364 KET pažeidimai, 2021 m. – 576 857 tokie atvejai. Pernai Kelių policija užfiksavo dar daugiau – 664 358 atvejus, kai buvo viršytas nustatytas leistinas greitis.

Beje, įdomus faktas, kad nors 2022 m. iš viso užfiksuota 1,465 mln. KET pažeidimų, tačiau juos padariusių asmenų nustatyta 1,151 mln. Vadinasi, daugiau nei 300 tūkst. KET pažeidėjų bent kol kas taip ir liko nenubausti.

Apie situaciją keliuose, avaringumo tendencijas ir tai, kodėl tiek daug KET pažeidimus padariusių vairuotojų lieka nenubausti, kalbėjomės su LKPT viršininku Vytautu Grašiu.

– Kaip apskritai įvertintumėte 2022-uosius metus? Kokios Jūsų esminės išvados apie eismo saugumo situaciją keliuose?

– 2022 m. buvo kupini iššūkių bei naujovių ir policijai, ir eismo dalyviams. Nors matome, kad eismo dalyviai sąmoningėja, eismo kultūra gerėja, tačiau pokyčiai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.

2022-aisiais nuo sausio 1-osios ir birželio 1-osios įsigaliojo kai kurie Kelių eismo taisyklių pakeitimai. Rudenį po svarstymų Seime buvo priimti Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai. Pirmieji iš jų įsigaliojo nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Nuo šių metų pavasario, gegužės 1 d., įsigalios pakeitimas dėl naudojimosi mobiliaisiais telefonais, o nuo kitų metų – 2024 m. sausio 1-os – dėl sveikatos patikrinimų.

Dvejus metus buvo daugiau įvairių ribojimų ir eismas buvo kiek sulėtėjęs, vyko darbas nuotoliniu būdu. Dabar grįžtame į įprastinius gyvenimo ir darbo ritmus.

Už šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus griežtėjo atsakomybė, vadinasi, eismo dalyviai, ypač transporto priemonių vairuotojai, ne tik turi nuolat sekti ir domėtis, ar neatsirado naujovių dėl dalyvavimo viešajame eisme, bet ir būti daug atidesni, reiklesni sau keliuose ir nepamiršti, kad už nustatytos tvarkos kelyje nepaisymą gresia atitinkamos sankcijos.

– Nepaisant diegiamų saugumo priemonių, stiprinamos kontrolės gatvėse, lyginant su 2021-aisiais, eismo įvykių skaičius pernai augo 4 proc. Kodėl visgi avaringumo statistika juda neigiama linkme?

– Lietuvos kelių policijos tarnybos požiūriu, avaringumo situacija šalies keliuose išlieka stabili. Nors eismo įvykių ir juose sužeistųjų skaičius, palyginti su 2021 metais, kiek padidėjo, tačiau žuvo gerokai mažiau žmonių. Pirminiais duomenimis, žuvo 120 eismo dalyvių, tai 27 žmonėmis, arba 18 proc., mažiau nei 2021-aisiais. Tai yra mažiausias netekčių eismo įvykiuose skaičius nuo 1990 metų. 2022 metais žuvusiųjų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų, – 42. 2021 metais – 52, 1991 metais – 316.

Reikia nepamiršti, kad 2022-ieji metai buvo metai po COVID-19 pandemijos. Pernai didėjo ir eismo srautai. Juk dvejus metus buvo daugiau įvairių ribojimų ir eismas buvo kiek sulėtėjęs, ribojamas, vyko darbas nuotoliniu būdu. Dabar grįžtame į įprastinius gyvenimo ir darbo ritmus.

– Nors pernai, lyginant su 2021 m., žuvo 18 proc. mažiau, tačiau sužeista 7 proc. daugiau žmonių keliuose. Kas, policijos vertinimu, lemia tokius skaičius? Kodėl vis tik sužeistųjų skaičius palaipsniui auga?

– Gyvenimo tempas kasmet didėja, visur skubame. Vairuotojai per daug pasitiki savo jėgomis, netinkamai įvertina realią situaciją, meteorologines sąlygas ir todėl turime daugiau sužeistųjų. Kuo didesnis eismo intensyvumas, tuo didesnė tikimybė patekti į eismo įvykius, per kuriuos, deja, neišvengiama ir sužeidimų, ir gerokai skaudesnių padarinių – žūsta žmonės.

Tačiau vertindami šią statistiką turime paminėti ir tai, kad gerėja automobilių saugos sistemos, vairuotojai yra sąmoningesni, daugiau kokybiškesnių automobilių yra keliuose, o eismo įvykiuose žuvo mažiau eismo dalyvių. Vadinasi, turime daugiau eismo įvykių su lengvesnėmis pasekmėmis.

Be to, transporto priemone dažnai važiuoja ne vienas vairuotojas. Dėl to, įvykus eismo įvykiui, susidūrus transporto priemonėms, nukentėjusiųjų gali būti ne vienas ar du, o keletas. 2022 m. policijos pareigūnai užregistravo 35 eismo įvykius, kuriuose buvo sužeista daugiau nei po 3 eismo dalyvius. Šie įvykiai buvo tokie: transporto priemonių priešpriešinis susidūrimas, nuvažiavimas nuo kelio, susidūrimas sukant į kairę ar į dešinę, atsitrenkimas į kitos transporto priemonės galą.

Statistika akivaizdžiai konstatuoja, kad kol kas nesame tie eismo dalyviai, kurie besąlygiškai laikytumėmės Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Pavyzdžiui, per eismo įvykį 2022 m. gruodžio pradžioje Telšių rajone, kai maršrutinis autobusas apledėjusiame kelyje nuvažiavo nuo kelio, nukentėjo (buvo sužeista), pirminiais duomenimis, 13 keleivių.

– 2021 m. iš viso buvo užfiksuota 1,08 mln. KET pažeidimų, pernai – 1,465 mln. Kas lėmė tokį ganėtinai didelį KET pažeidimų užfiksavimo šuolį? Ir ar galima sakyti, kad Lietuvos vairuotojai daro vis daugiau KET pažeidimų?

– 2022 m. labai išsiplėtė pažeidimų fiksavimo sistemų tinklas. Įrengta 50 naujų vidutinio greičio matavimo sistemų šalies kelių ruožuose.

2021 m. veikė apie 393 pažeidimų fiksavimo sistemų prietaisų vienetus. 2022 metais veikė apie 490: tai 135 vidutinio greičio matavimo sistemų ruožai, 238 daugiafunkcės pažeidimų kontrolės sistemos ir 117 momentinių greičio matavimo prietaisų. Į šį skaičių įeina savivaldybių teritorijose įrengti greičio matuokliai, policijos pareigūnų naudojami mobilieji greičio matuokliai ir mobilieji greičio matavimo prietaisai „PoliScan FM1“. Kauno mieste pradėjo veikti pažeidimų fiksavimo sistema, kameromis fiksuojanti KET pažeidimus visame mieste.

Matome, kad dalis visuomenės vis dar toleruoja vairavimą esant neblaiviam. Kuo daugiau mūsų pareigūnai tokių vairuotojų išaiškina, tuo saugesnės tampa kelionės kitiems eismo dalyviams.

Akivaizdu, kad, vykdant aktyvesnę ir griežtesnę eismo dalyvių kontrolę, išaiškinama gerokai daugiau Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Na, o statistika akivaizdžiai konstatuoja, kad kol kas nesame tie eismo dalyviai, kurie besąlygiškai laikytumėmės Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

– Matoma tendencija, kad kasmet auga tiek neblaivių vairuotojų, tiek greičio viršijimo atvejų. Kodėl visgi fiksuojama tokia neigiama tendencija? Ar galima teigti, kad griežtėjančios baudos nuo minėtų pažeidimų neatbaido?

– Kaip jau minėjome, smarkiai išsiplėtė pažeidimų fiksavimo sistemų tinklas, dėl to užfiksuojama daugiau greičio viršijimo atvejų. Kalbant apie neblaivius vairuotojus, matome, kad dalis visuomenės vis dar toleruoja vairavimą esant neblaiviam. Kuo daugiau mūsų pareigūnai tokių vairuotojų išaiškina, tuo saugesnės tampa kelionės kitiems eismo dalyviams.

Tokių eismo įvykių padariniai yra skaudžiausi: ir tai ne tik didelės sankcijos už pažeidimus, dažnai netenkama gyvybės arba stipriai sužalojamas žmogus. Tačiau pastebime ir tai, kad kiekvienais metais visuomenė po truputį tampa vis mažiau pakanti neblaiviems vairuotojams, atsakingesnė už save ir už kitus, o gyventojų pranešimai apie daromus KET pažeidimus tampa norma.

– 2022 m. iš viso užfiksuota 1,465 mln. KET pažeidimų, tačiau asmenų, padariusių pažeidimą, nustatyta 1,151 mln. Tai reiškia, kad apie 300 tūkst. asmenų taip ir liko nenubausti. Kokios priežastys tai lemia?

– Negalime teigti, kad vairuotojai liks nenubausti. Visi pažeidimus padarę asmenys anksčiau ar vėliau sulauks nuobaudų. Tiesiog kai kuriose bylose atliekami tyrimai, kad būtų nustatyta, kas pažeidimo padarymo metu vairavo konkrečią transporto priemonę, o tam reikia laiko. Dalis priimtų sprendimų yra apskųsti ir nepriimti galutiniai sprendimai. Be to, plečiantis pažeidimų fiksavimo sistemų tinklui ir esant ribotiems žmogiškųjų išteklių resursams, natūraliai susidaro šioks toks atsilikimas.