Kelių eurų skola vilnietei virto pragaru: „Kodėl gali savavališkai užblokuoti mano atlyginimą?“

Sostinės gyventoja Monika (vardas pakeistas) teigė praėjusiais metais 10 dienų pavėlavusi sumokėti baudą už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Sumokėjusi reikiamą sumą ji manė, kad problema išspręsta, tačiau nežinojo, kad tyliai kaupiasi papildoma skola. Ekspertai įspėja, kad gyventojas turi tris galimybes atsiskaityti geranoriškai ir išvengti baudos priverstinio išieškojimo išlaidų, kol byla dar neperduota antstoliui.

Nežinojo, kad kaupėsi skola

Monika LRT.lt pasakojo kovo 30 dieną darbe sulaukusi nemalonios žinios – jai paskambino buhalterė ir pasakė gavusi nutartį iš antstolių, jog yra areštuota dalis Monikos atlyginimo, kurią reikia sumokėti antstoliams.

„Pati darbovietė buvo įpareigota sumokėti. Aš pradėjau aiškintis, kokie čia pinigai, – pažiūrėjau Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje, paskutinis įrašas buvo už 2019 m. pavasarį nepažymėtą bilietą, buvo skirta bauda, bet buvau ją sumokėjusi“, – sakė ji.

Taigi daugiau jokių skolų ji nematė. Pašnekovė teigė tuomet pasiskambinusi į JUDU, kuri organizuoja viešojo transporto veiklą.

„Pateikiau užklausą, kas atsitiko. Praėjusių metų lapkričio 4 dieną pakliuvau keleivių kontrolei, turėjau sumokėti 8 eurų baudą. Aš juos sumokėjau, bet praėjus dešimčiai dienų po termino, tad jie dar pridėjo 15 eurų, bet man apie tai nepranešė. Tada man pranešė buhalterė, kad išaugusi didelė skolos suma. Nei elektroniniu paštu nieko negavau, niekur nebuvau informuota. Aišku, baudą sumokėjau. Iš tų 15 eurų skola išaugo iki 270 eurų – viena pusė atiduota antstoliui, kita – 147,17 euro – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai“, – vardijo Monika.

Anot jos, informacijos, prisijungusi prie VMI, apie šią baudą ji nematė.

„Nesuprantu, kodėl savavališkai be mano žinios gali netgi užblokuoti mano atlyginimą, kiti svetimi žmonės įpareigoti mano sąskaitas apmokėti, kurias aš uždirbau. Kai išrašė baudą, kontrolieriai davė lapelį, aš spaudos kioske ir sumokėjau 8 eurus, čekį turėjau, buvau rami. Bet kad 10 dienų praėjo po to, kai reikėjo susimokėti... Gal kažkur taisyklėse neperskaičiau, bet aš atsiprašau, čia nėra labai didelis laikotarpis. Kad už tas 10 dienų dar buvau skolinga, informacijos nebuvo – aš tuos 15 eurų būčiau sumokėjusi, tebūnie, jei būčiau žinojusi“, – kalbėjo vilnietė.

Ji pridėjo, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta yra ne sostinėje, tad nežinanti, ar gavo laiškų į ankstesnės gyvenamosios vietos paštą.

Klientė buvo informuojama

JUDU komunikacijos specialistė Greta Vasiliauskaitė LRT.lt komentavo, kad visi keleiviai turi pareigą iš anksto pasirūpinti kelionės bilietais bei juos tinkamai ir laiku pažymėti.

„Šiuo konkrečiu atveju moteris 2022 m. lapkričio 4 d. keliavo 6 maršruto troleibusu. 12 val. 25 min. viešojo transporto stotelėje „Giedraičių stotelė“ buvo vykdoma kontrolė, jos metu ji nepateikė jokio viešojo transporto bilieto. Keleivei buvo pasiūlyta įsigyti 8 eurus kainuojantį kontrolės bilietą ir keliauti toliau arba išlipti iš transporto priemonės ir eiti prie kontrolės autobusiuko, kur bus surašytas Administracinio nusižengimo protokolas“, – sakė atstovė.

Anot jos, keleivė kontrolės bilieto nepirko, todėl buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir paskirta pusė minimalios baudos, t. y. 8 eurai, sumokėti buvo privaloma iki lapkričio 19 d.

„Keleivei pateiktame nurodyme yra visa informacija, kas nutiks arba kokie procesai bus vykdomi, jeigu keleivis nesumokės skirtos baudos iki nurodytos datos, t. y. kad nurodymas neteks galios, nurodytu laiku ir nustatytoje vietoje vyks administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas. Taip pat neatvykus į bylos nagrinėjimą arba nepaprašius perkelti nagrinėjimo laiko, nutarimas bus priimtas ir bauda skirta pažeidėjui nedalyvaujant“, – vardijo G. Vasiliauskaitė.

Pasak pašnekovės, minėtame nurodyme taip pat yra nurodyti ir kontaktiniai telefonai, kuriais keleiviai gali susisiekti ir pasitikslinti informaciją arba paprašyti perkelti bylos nagrinėjimą.

„Kadangi [klientė] iki nurodyto laiko 8 eurų nesumokėjo, su mumis nesusisiekė ir nedalyvavo bylos nagrinėjime, byla lapkričio 28 d. buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant – priimtas nutarimas skirti 23 eurų baudą. Baudai apmokėti buvo skirta 40 dienų. Pranešimas apie priimtą nutarimą buvo išsiųstas lapkričio 28 d. 10.20 val. administracinių nusižengimų registre nurodytu [klientės] el. paštu“, – sakė komunikacijos specialistė.

JUDU turimais duomenimis, tą pačią dieną po pietų klientė sumokėjo 8 eurų baudą, tačiau apmokėjimas buvo padarytas pavėluotai po nutarimo priėmimo, todėl liko nesumokėta 15 eurų skola.

„Visą informaciją apie procesinius veiksmus [klientė] gavo ir turėjo – žodžiu keleivę informavo protokolą ir nurodymą surašę kontrolieriai, o po to informaciją ji gavo laišku. Be to, kiekvienas iš mūsų gali pasinaudoti „Mano VMI“ ir prisijungęs prie Mano VMI > Mokesčių mokėtojo kortelė > Administracinės baudos peržiūrėti skirtas administracinių nusižengimų (AN) baudas, jų apmokėjimo terminus ir būklę. Asmuo, padaręs pažeidimą, turi pats domėtis, rūpintis ir jam skirtą baudą sumokėti laiku, kadangi pats yra atsakingas už savo veiksmus“, – akcentavo G. Vasiliauskaitė.

Jos teigimu, VMI administruoja baudų už administracinius nusižengimus surinkimą ir pasibaigus įstatymų numatytam terminui įgyja teisę inicijuoti priverstinį laiku nesumokėtos baudos išieškojimą.

Trys galimybės sumokėti baudą

Lietuvos antstolių rūmai LRT.lt pateiktame atsakyme teigė, jog informavimo apie mokėtinas administracines baudas sistema Lietuvoje yra ypač patogi pažeidimų padariusiems asmenims.

„Net sunku būtų įsivaizduoti, ką dar papildomai būtų galima tobulinti. (...) Tol, kol bauda nukeliauja pas antstolį, asmuo turi 3 galimybes atsiskaityti geranoriškai ir išvengti priverstinio baudos išieškojimo išlaidų. Pirma, pažeidėjas, padaręs nepavojingą pažeidimą ir neturintis daugiau galiojančių baudų, gali „susitaikyti su valstybe“, per 15 dienų atsiskaitydamas geranoriškai ir sumokėdamas tik pusę paskirtos baudos. Antra, nubaustasis gali per vėlesnes 25 dienas sumokėti paskirtą baudą į administracinio nusižengimo protokole nurodytą VMI sąskaitą“, – teigiama komentare.

Anot Antstolių rūmų, trečiuoju atveju, pasibaigus 40 dienų terminui ir gavus VMI priminimą, kol bauda dar neperduota išieškoti antstoliams, ją vis dar galima sumokėti tiesiogiai į VMI sąskaitą: „Tik šiuo atveju reikėtų pasiteirauti VMI, kokiu būdu būtų galima pasirūpinti, kad reikalavimas baudą išieškoti priverstine tvarka nebūtų pateiktas antstoliams.“

Komentare teigiama, kad klientė smarkiai sutrumpino nurodydama vėlavimo trukmę.

„Vykdomosios bylos duomenimis, bauda paskirta 2022 m. lapkričio 28 d., jos mokėjimo terminas baigėsi 2023 m. sausio 10 d. Bauda į VMI sąskaitą sumokėta 2023 m. balandžio 6 d. – taigi, ją sumokėti vėluota 86 dienas. 2023 m. kovo 28 d. antstolio kontorai per Antstolių informacinę sistemą pateiktas VMI prašymas išieškoti iš šios moters 15 eurų skolą. Prašyme patvirtinta, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas (bauda nesumokėta) ir turi būti vykdomas priverstine tvarka“, – sakoma atsakyme.

Vis dėlto bauda sumokėta tiesiogiai į VMI sąskaitą, praėjus 9 dienoms po to, kai VMI jos išieškojimą buvo perdavusi antstoliams.

„Mokėdama pinigus į VMI sąskaitą, moteris nepasiteiravo, ar baudos išieškojimas dar neperduotas antstoliams. Kadangi antstolio kontoroje jau buvo pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai, tarp kurių – ir lėšų sąskaitose areštas, balandžio 4–5 dienomis antstolio nurodytą 114,06 eurų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė skolininkės darbovietė“, – teigiama komentare.

Kainuoja ir antstolio darbas

Anot Antstolių rūmų, tokia pati suma per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) buvo nuskaityta ir iš jos sąskaitos.

„Perteklinės lėšos (114,06 eurų suma) skolininkei operatyviai grąžintos. Moteris iš viso turi 4 sąskaitas, kurioms PLAIS automatiškai pritaikė apribojimus. 2023 m. balandžio 7 d. antstolio kontoroje gautas VMI sprendimas, kuriuo nutarimas dėl administracinės baudos priverstinio išieškojimo pripažintas netekusiu galios, kadangi pažeidėja balandžio 6 d. sumokėjo baudą į VMI sąskaitą. Po šio nutarimo moteriai į sąskaitą grąžinta 15 eurų suma (jau sumokėta bauda). Tačiau toks baudos sumokėjimas jos neatleidžia nuo pareigos atlyginti už antstolio kontoros darbą“, – rašoma atsakyme.

Anot jų, kai bauda nesumokama per nustatytą terminą, antstolis, gavęs VMI pateiktą sprendimą, pradeda priverstinio išieškojimo procesą.

„Jis atlieka privalomus procesinius veiksmus ir neišvengiamai patiria išlaidų (moka kontoros darbuotojams, kurjeriams ir t. t.). Vieną gražią dieną pažeidėjas staiga nusprendžia sumokėti baudą tiesiai į VMI sąskaitą, galbūt tikėdamasis visus pergudrauti ir taip sutaupyti. Tačiau skola už antstolio darbą jau būna susidariusi ir ją reikia padengti: nemokamai nedirba ne tik kepėjai, siuvėjai ar valstybės tarnautojai, bet ir antstoliai“, – sakoma komentare.

Pasak Antstolių rūmų, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra aiškiai suformulavęs praktiką, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo prievolę po to, kai antstolis jau yra pradėjęs priverstinio išieškojimo procesą, skolininkas privalo apmokėti visas susidariusias vykdymo išlaidas.

„Labai tikėtina, kad į portalą besikreipusi moteris visus savo skolų išieškojimus sieja tik su antstoliais, todėl jai ir susidaro įspūdis, kad išieškoma nepaaiškinamai padidėjusi skola. Nors, kaip Lietuvos antstolių rūmus informavo antstolio Sigito Osvaldo Grašio kontora, šios moters skolų išieškojimą taip pat vykdo ir „Sodra“. Tikriausiai dėl šios priežasties moteris mini „iš įmonės buhalterės“ sužinojusi apie 270 eurų skolą. „Sodra“ 2023 m. kovo 28 d. yra taikiusi areštą 152,85 eurų sumai. Antstolis 2023 m. kovo 29 d. areštavo 114,06 eurų sumą (tai 15 eurų skola, veikiausiai buvo galimybė mokėti pusę baudos sumos (8 eurus), bet šia galimybe nepasinaudojus, pirminė skola padidėjo iki 15 eurų) ir 99,06 eurai vykdymo išlaidų“, – vardija Antstolių rūmai.

Teigiama, kad, sudėjus „Sodros“ išieškomą skolos sumą (152,85 eurų) ir antstolio išieškomą sumą (114,06 eurų), gauname 267,01 eurų sumą, kurią apvalinant galima gauti moters minimus 270 eurų.

„Visi reikiami dokumentai 2023 m. kovo 29 d. išsiųsti moters deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Molėtų rajone. Siunta nebuvo atsiimta ir šiuo metu tebėra saugoma Molėtų pašto skyriuje. Antstolio kontorai nebuvo žinoma, ar skolininkė deklaruotoje gyvenamojoje vietoje faktiškai gyvena, todėl pagal įstatymus korespondenciją buvo privalu siųsti būtent šiuo adresu“, – akcentuota komentare.

Patartina visais atvejais deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą, o jeigu tam esama kokių nors kliūčių, reikėtų pasirūpinti deklaruotos vietos adresu siunčiamos korespondencijos peradresavimu.

Teigiama, kad portale antstoliai.lt gali prisijungti bet kuris asmuo (arba jo įgaliotas atstovas), galintis save identifikuoti internetu, ir sužinoti, ar dėl tam tikro asmens antstoliai vykdo / vykdė priverstinio išieškojimo procesus. Jeigu skolos yra / buvo išieškomos, čia galima sužinoti tikslias kreditorių pateiktų reikalavimų sumas, vykdomųjų bylų pradėjimo datas ir kitą informaciją, taip pat – pateikti antstoliui papildomus dokumentus, prašymus ar skundus.

Praleidus terminą, baudos lengvata nebegalioja

VMI Nepriemokų administravimo departamento vyresnysis patarėjas Jonas Čebelis LRT.lt kalbėjo, jog apie nusižengimą ir už tai paskirtą administracinio nusižengimo kodekso baudą bei jos apmokėjimo terminus gyventoją visuomet pirmiausiai informuoja baudą paskyrusi institucija (policija, savivaldybės įmonės ir kt.), kuri taip pat baudos administravimui skirtus duomenis perduoda ir VMI.

„Kai gyventojas gauna baudą už administracinį nusižengimą, dažnu atveju per nustatytą terminą jam pasiūloma savanoriškai sumokėti tik pusę minimalios baudos sumos. Praleidus terminą, baudos sumažinimo lengvata nebetaikoma ir baudą paskyrusi institucija skiria straipsnyje nustatytą atitinkamo dydžio administracinę nuobaudą. Apie nutarimu paskirtą baudą gyventojai taip pat informuojami per „Mano VMI“. Pasitaiko atvejų, kai gyventojas baudos sumą, kuriai buvo taikyta lengvata, sumoka pavėluotai, t. y. praėjus nustatytam terminui. Kadangi praėjus terminui yra skiriama visa atitinkama bauda, tokiems gyventojams reikia sumokėti likusią skirtą sumą“, – sakė jis.

Anot pašnekovo, kai gyventojai visos paskirtos baudos nesumoka laiku, VMI savo iniciatyva informuoja apie turimą skolą – siunčia pranešimus per „Mano VMI“, o jei asmuo nėra VMI e. paslaugų vartotojas, pranešimai apie nesumokėtą baudą siunčiami ir klasikiniu paštu pagal gyventojo registracijos adresą.

„Primename, kad jei gyventojai turi sunkumų ir dėl objektyvių priežasčių negali per nustatytą terminą sumokėti baudos, visada gali kreiptis į VMI su prašymu atidėti / išdėstyti baudos mokėjimą. VMI administruoja baudas, skirtas pagal ANK, tačiau įstatymo nustatyta tvarka šių baudų išieškojimą vykdo antstoliai“, – teigė J. Čebelis.

Jei gyventojas baudos nesumoka laiku ir nesikreipia dėl jos atidėjimo / išdėstymo, VMI yra įpareigota teisės aktų baudos išieškojimą perduoti antstoliams.

„Pažymėtina, jog VMI mokesčių mokėtoją informuoja ir apie konkretų išieškojimą vykdantį antstolį. (...) Svarbu atkreipti dėmesį į teisingai pateiktus gyventojų kontaktinius duomenis ir deklaruotą gyvenamosios vietos adresą. Tik teisingai pateikti duomenys užtikrina, jog visa informacija gyventojus pasieks laiku, todėl kviečiame pasitikrinti, ar teisingai nurodytas telefono numeris bei el. pašto adresas VMI informacinėse sistemose „Mano VMI“ ir EDS“, – akcentavo J. Čebelis.

Jo teigimu, mokesčių administratoriaus siunčiamus pranešimus apie gautas, nesumokėtas baudas gyventojai gali perskaityti prisijungę prie „Mano VMI“ ir pasirinkę meniu juostoje skiltį „Pranešimai“. Pažymėtina, kad visais atvejais gyventojai sulaukia ir el. laiško, pranešančio apie „Mano VMI“ pranešimą.