Kelias Vilnius–Kaunas yra vienas iš judriausių šalyje, bet dalis jo naktį skendi tamsoje – kodėl?

Belgija yra viena iš valstybių, kurioje beveik visuose greitkeliuose sumontuotas apšvietimas. O Lietuvoje net ir pagrindinis kelias Vilnius–Kaunas yra apšviestas tik ruožais, pavyzdžiui, ties Grigiškėmis, Vieviu, Strošiūnais, Žiežmariais ir pan. Šalies vairuotojai ne kartą kėlė klausimą, ar minėtoje automagistralėje taip pat neplanuojama sumontuoti apšvietimo visur, esą tai užtikrintų didesnį eismo dalyvių saugumą, ypač rudenį ir žiemą. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) teigimu, tokių planų nėra.

Anot LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiojo komunikacijos vadybininko Saulius Jansono, tam tikra koreliacija tarp kelių apšvietimo ir didesnio saugumo iš tiesų egzistuoja, tačiau tai priklauso nuo situacijos ir aplinkybių.

„Jei kalbame apie gyvenvietes, pėsčiųjų perėjas, sankryžas, vietas, kur keičiasi eismo srautai ir vairuotojams reikia būti budresniems, tiesioginė koreliacija tarp apšvietimo ir eismo įvykių yra. Bet palyginti, ar tik apšvietimo įrengimas turi įtakos, yra be galo sudėtinga, nes dažniausiai apšvietimas yra kompleksinio projekto dalis“, – dėstė pašnekovas.

Tačiau daugiau automobiliu keliaujantys po Lietuvą tikriausiai pastebėjo, kad dalis kelio ruožų yra apšviesti, kiti – skendi tamsoje. Pasak S. Jansono, taip yra neatsitiktinai.

„Kelių direkcija, vykdydama kelių plėtrą, apšviečia tik pavojingiausias kelio atkarpas, sankryžas, viadukus, estakadas, dviejų lygių sankryžas ir kitus objektus, pavyzdžiui, gyvenamąją teritoriją“, – LRT.lt aiškino S. Jansonas.

Visgi akys krypsta į pagrindinį Lietuvos kelią Vilnius–Kaunas, kuris bene judriausias šalyje. LAKD duomenimis, vidutinis metinis eismo intensyvumas šioje kelio dalyje siekia apie 30 tūkst. automobilių per parą. Ir nors nuo šių metų pavasario minėtas kelias įgijo automagistralės statusą, jis ne visur apšviestas. Tiesa, to daryti ir neketinama.

„Šio kelio visiškai apšviesti neplanuojama. Apšvietimas efektyvus tik ten, kur yra gyvenamos teritorijos, keičiasi srautai, o kur vyksta nuolatinis srautas, nekeičiant važiavimo krypčių, jis nėra tikslingas. Tokios yra naujausios tarptautinės tendencijos. Be to, atsižvelgiant į energetinių išteklių efektyvų naudojimą, taip pat nėra skatinamas ištisinis apšvietimas. Tokią praktiką taiko ir didžioji dalis Vakarų Europos valstybių“, – paaiškino S. Jansonas.

Kelių direkcija informavo, kad yra baigusi įgyvendinti apšvietimo modernizavimo valstybinės reikšmės keliuose 2-ąjį etapą, kurio metu buvo pakeisti 4 526 seni šviestuvai su natrio lempomis į naujus LED tipo šviestuvus. Pirmuoju etapu 2020 metais didžiausio eismo intensyvumo magistraliniuose keliuose buvo pakeisti 3 864 seni šviestuvai. Investicijos turėtų atsipirkti per 5–6 metus nuo jų įrengimo.

„2022 metais pradėtas įgyvendinti paskutinis (trečiasis) valstybinės reikšmės kelių apšvietimo modernizavimo etapas, kurio metu bus įdiegtos apšvietimo valdymo ir kontrolės sistemos ir sumontuoti bei integruoti į sistemą daugiau kaip 9 tūkst. šviestuvų valdiklių“, – portalui pasakojo LAKD atstovas.

Pasak jo, apšvietimo valdymo ir kontrolės sistema yra skirta valstybinės reikšmės keliuose įrengtoms apšvietimo sistemoms (atskiriems šviestuvams, jų grupėms) nuotoliniu būdu valdyti ir kontroliuoti, apšvietimo lygiui konkrečioje vietoje skirtingu laiku optimaliai reguliuoti ir taip mažinti elektros energijos suvartojimo bei eksploatacijos išlaidas. Projektas bus įgyvendintas 2023 m.