Kėdainiuose dirbanti šeimos gydytoja – apie dinamišką kasdienybę darbe, tik teoriškai aiškią šeimos medicinos reformą ir receptą perdegimui

„Gegužės 11 d. bus 12 metų, kai Kėdainiuose dirbu šeimos gydytoja. Per tą laiką nebuvo nė vieno karto, kad galvočiau – padariau klaidą“, – tikina Kėdainių sveikatos pirminės priežiūros centre (PSPC) šeimos gydytoja dirbanti Gintarė Paškevičienė.

Kėdainiuose užaugusi medikė pasakojo, kad dar prieš baigdama mokslus Lietuvos sveikatos mokslų universitete žinojo, kad nenori likti didmiestyje.

„Kaune, ten kur mokiausi, dirbti nenorėjau. Tad sužinojusi, kad Kėdainiuose trūksta šeimos gydytojų, kreipiausi ir dar net nebaigusi studijų įsidarbinau. Taip nutiko, kad čia, toje pačioje įstaigoje, dirbu iki šios dienos“, – pasakojo Kėdainių PSPC šeimos gydytoja.

Pasak medikės, tai nėra dažna – nemaža dalis jos kurso draugų per tą patį laikotarpį pakeitė ne vieną darbovietę, o kai kurie šiuo metu dirba ne Lietuvoje. Yra ir tokių, kurie paliko mediciną ir pasirinko kitą veiklos sritį.

„<...> Buvo puikiausi specialistai, bet nusprendė pasukti kitur. Bet aš, net ir sunkiausią minutę, niekada nesigailėjau savo pasirinkimo. Baigdama mokyklą tiksliai žinojau, kad noriu studijuoti mediciną – rinkausi vieną pasirinkimą iš vieno, neturėjau penkių variantų. Mano prioritetas buvo šeimos medicina. Čia mano rogės, aš savo vietoje“, – įsitikinusi šeimos gydytoja.

Svarbiau už pinigus – atmosfera darbe ir ryšys su komanda bei pacientais

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, tam, kad jauni gydytojai rinktųsi darbą rajonų ligoninėse, neužtenka jiems pažadėti vien gerą darbo užmokestį. Pastaraisiais metais medikų apsisprendimą motyvuoja ne tik finansinės, bet ir socialinės, profesinio augimo ir kitos, vadinamosios „minkštosios“ paskatos. Pavyzdžiui, įstaigos vidinė kultūra, pagalba įsikuriant su šeima, taip pat – profesinis lankstumas.

Jaunųjų gydytojų asociacijos atlikta gydytojų rezidentų apklausa rodo, kad pranašumų prieš kitas sulauktų tos gydymo įstaigos, kuriose puoselėjama organizacinė kultūra (palankus psichoemocinis klimatas, užtikrinamos sąlygos profesiniam tobulėjimui, kompetentingas vadovas ir profesionalūs kolegos), skiriamas motyvuojantis atlyginimas, racionalus darbo krūvis, užtikrinama integracija į regioną, šeimai palanki organizacijos politika, užtikrinami darželiai ir popamokinė veikla vaikams, yra laisvalaikio užimtumo vietų.

„Be to, ligoninės turi nebijoti technologijų ir inovacijų, kurios padėtų sumažinti gydytojams tenkantį krūvį“, – sakė tyrimą ministerijos surengtoje konferencijoje „Sveikatos sistemos žmogiškieji ištekliai: planavimas, rengimas, pritraukimas“ pristačiusi Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Bubilaitė.

Kėdainiuose prieš daugiau nei dešimtmetį įsikūrusi ir čia dirbanti šeimos gydytoja G. Paškevičienė sutinka – svarbios visos priežastys. „Be abejo, atlyginimas yra pagrindinis motyvas. Aš pati pasiūlymų visada turėjau, ypač paskutiniais metais. Bet man asmeniškai svarbiausia – komanda ir pacientai, kurie su manimi „eina“ nuo pirmųjų darbo dienų. Kartu augome, užaugome. Gydau daug šeimų, t. y. tiek vaikus, tiek ir tėvus. Turiu fantastišką sesutę (slaugytoją – LRT.lt), kuri mane supranta iš antakio kilstelėjimo. Žinot: gali išeiti [kitur], bet nežinai, kaip ten bus. Ir gali būti, kad tie pinigai gali per gerklę išlįsti“, – kalbėjo pašnekovė.

Skambučių dėl darbo privačiose gydymo įstaigose sulaukia kone kasdien

Medikė neslėpė, jog tiek ji, tiek kolegos kasdien jaučia – Lietuvoje trūksta šeimos gydytojų. „Pasiūlymų atsiranda vienas po kito. Daugiausia jų – iš privataus sektoriaus. Aš pati šiuo metu dirbu Kėdainių PSPC ir dar tris dienas važiuoju į gamyklos „Lifosa“ medicinos punktą“, – sakė G. Paškevičienė.

Nors darbo patirties didesnio miesto gydymo įstaigose neturi, Kėdainiuose dirbanti medikė įsitikinusi, jog dauguma problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria šeimos gydytojai, – panašios visoje Lietuvoje.

„Žinoma, kai dirbi kažkokioje atokesnėje ambulatorijoje, kur neretai būni vienas gydytojas, atsakingas už viską, darbas kitoks nei didesnėje poliklinikoje. Kėdainių PSPC yra tikrai didelė įstaiga, turinti daug gydytojų specialistų, didelį diagnostinių procedūrų pasirinkimą. Tai čia jau kitaip [dirbama], specifika tikrai skiriasi“, – kalbėjo pašnekovė, nesiryžusi apibendrinti, kur dirbti sunkiau.

Anot jos, įprastinė šeimos gydytojo darbo diena pilna netikėtumų – dirbti pagal planą dažniausiai nepavyksta. „Kasdien ateidama į darbą aš nežinau, ką veiksiu“, – juokiasi šeimos gydytoja ir priduria: „Bet tuo ir įdomus mano darbas.“

Žinoma, anot jos, „griaučiai“ nesikeičia, bet kas į juos susideda – netikėtumai. „Tu nežinai, kokias situacijas spręsi, kokie netikėtumai iškils tą dieną. <..> Didžioji dalis mano pacientų renkasi kontaktinius vizitus. Tam prioritetą teikiu ir aš pati – gyva apžiūra yra gyva apžiūra“, – savo nuomonę išsakė šeimos gydytoja.

Pokyčių laukia su nerimu: niekas nežino, kaip reikės dirbti

Kalbėdama apie didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria dauguma šeimos gydytojų, medikė išskyrė jau daug kartų viešumoje aprašytą biurokratiją.

„Gydytojai yra apkrauti ir, sakyčiau, net užkrauti tais visais nereikalingais popierizmais. [Tą laiką] galėtume skirti pacientui [o ne popieriams pildyti]“, – neslėpė G. Paškevičienė.

Siekiant subalansuoti šeimos gydytojų darbo krūvius, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo įgyvendinti Šeimos medicinos plėtros planą. Jau šiemet skirtas papildomas 10 mln. eurų finansavimas per metus šeimos gydytojų komandoms, kurias gali sudaryti ne tik bendrosios praktikos slaugytojas arba išplėstinės praktikos slaugytojas, bet ir akušeris, atvejo vadybininkas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, apylinkės administratorius, socialinis darbuotojas.

Kėdainių PSPC šeimos gydytojos G. Paškevičienės teigimu, šių pokyčių šeimos gydytojai laukia su nerimu, nes kol kas viskas aišku atrodo „tik teoriškai“.

„Teoriškai viską girdime, tačiau kaip tai veiks praktiškai, mums visiems kol kas sunku įsivaizduoti. Trūksta aiškumo, žinome, kad tų darbuotojų tikrai neatsiras daugiau [šeimos gydytojų] komandose, kurias ketinama daryti. Pagrindinis lūkestis – kad paslaugos nebūtų nutolintos nuo žmogaus dar labiau nei yra dabar. Ką turiu omenyje? Teoriškai atrodys, jog daugiau paslaugų gali suteikti šeimos gydytojo komanda, bet iš tiesų vis tiek neapsieisime be tos specializuotos pagalbos“, – kalbėjo portalo pašnekovė.

Ji sutinka, kad pokyčiai šeimos medicinoje reikalingi ir laukiami. Vis dėlto neabejoja, kad tik laikas parodys, kurie iš jų pasiteisins, o ką ir vėl teks keisti ir tobulinti: „Su dideliu nerimu laukiame vasaros, nežinome, kaip čia keisis viskas. <...> Esam tarsi bandomieji triušiai – mes, jau dirbantys, gal mažiau, labiausiai – ateinantys [dirbti].“

Teoriškai viską girdime, tačiau kaip tai veiks praktiškai, mums visiems kol kas sunku įsivaizduoti. Trūksta aiškumo, žinome, kad tų darbuotojų tikrai neatsiras daugiau.

Dar vienas žadamas pokytis – kad dalis iki šiol šeimos gydytojams tekdavusių pareigų (pvz., siuntimų išrašymas arba paciento informavimas apie vakcinaciją, prevencines ligų programas) perleidžiama kartu dirbantiems slaugytojams, kitaip tariant sesutėms.

„Asmeniškai aš neįsivaizduoju, kada mano sesutė tai galėtų daryti. Ji jau dabar turi ką veikti, ir taip ateina anksčiau į darbą, vėliau išeina iš jo. Ir tame laike išsitekti, padaryti, paimti dar vieną mano funkciją – nematau tam laiko <...> Negaliu atsakyti dėl kitų – aš žinau, kaip mes dirbame. Geriau jau sumažintų perteklinį siuntimų, neįgalumų, specialiųjų priemonių išrašymų ir paskyrimų [krūvį] <...>“, – savo nuomonę išsakė šeimos gydytoja, prisiminusi ir daug nerimo bendruomenėje sukėlusias kalbas esą šeimos medicinos paslaugos turėtų būti teikiamos 24 val. per parą: „Kai pasigirsta tokių kalbų, pozityvo neįžvelgiame.“

Ji vylėsi, kad reformą vykdanti ministerija išgirs šeimos gydytojų poziciją, kurią aktyviai atstovauja Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga. Jos narė yra ir G. Paškevičienė.

„Iš reformos mes lauktume biurokratijos sumažinimo ir paslaugų priartinimo prie paciento – toks būtų lūkestis“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Kasdien – 40 savų pacientų, bet dažnai tenka pavaduoti kolegas

Pasakodama apie krūvius, šeimos gydytoja sakė, jog kasdien konsultuoja mažiausiai 40 pacientų. Jos apylinkėje iš viso yra 1500 pacientų.

„Atšilus orams pacientų sumažės, bet [kadangi trūksta personalo] dažnai pavaduojame kolegas – atostogų, kitų atvejų metu. Tai tokiais atvejais krūviai iškart išauga. Pats didžiausias krūvis buvo kovido laiku – atrodė, kad šeimos gydytojai nieko nedirba, poliklinika tuščia, bet krūvis buvo toks, kad sunku suvokti... Sėdėjome telefonus apsikabinę“, – neseną realybę prisiminė šeimos gydytoja, dirbanti Kėdainių PSPC.

Apibendrindama besibaigiantį peršalimo ligų sezoną, G. Paškevičienė patvirtino, jog jis buvo kaip reta sunkus: „Maišėsi kovidas su gripu, sugrįžo ir kitos „pamirštos“ ligos. Atsigriebė virusai [už pandemijos metus].“

Šeimos gydytojai dažniausiai yra pirmoji stotelė visiems pacientams. Daugiau nei dešimtmetį Kėdainiuose dirbančios medikės teigimu, pastaraisiais metais vis daugiau žmonių tapo sąmoningesni – daugiau domisi sveikatos klausimais. „Jeigu ne patys, pvz., senoliai, tai jų vaikai pasidomi“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Veiksmingiausias priešnuodis perdegimui – kelionės

Tyrimai rodo, kad mediko profesija patenka tarp tų, kurias pasirinkę žmonės turi daugiausia rizikos perdegti arba susidurti su kitomis psichikos sveikatos problemomis.

G. Paškevičienė neslepia, kad sunkių momentų darbe netrūksta. Bet laiku atpažinus pirmuosius simptomus įmanoma sau padėti. Jos atveju ta skubia pagalba tampa kelionės.

„Ypatingai sunkiomis minutėmis aš svarstydavau, ką galėčiau veikti, bet net ir tada neįsivaizduoju, kad galėčiau pakabinti chalatą (gydytojo darbo rūbą – LRT.lt) į spintą. <...> Žinoma, retas kuris nejaučia įtampos ir perdegimo simptomų – turbūt tokių medikų nėra. Mano receptas – kelionės. Tai vienintelis dalykas, kuris man padeda išsivaduoti iš tos įtampos ir vėl grįžti į vėžias“, – sakė medikė ir neslėpė, kad labai retais atvejais iš pacientų sulaukia skambučių ir per atostogas.