Kėdainių rajone pacientus lanko mobilūs slaugytojai, bet bendruomenei norisi pastovumo: sunku susigaudyti žmonėms

Kaimiškosiose vietovėse mažėjant gyventojų, stacionarius medicinos punktus keičia mobilūs ir, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jų daugės. Kėdainiuose pernai buvo uždaryta 12 medicinos punktų, dabar pas gyventojus vykstantis mobilusis kasdien nuvažiuoja po maždaug 100 kilometrų.

Kėdainių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytojos krepšiuose – priemonės, paruoštos vizitams į pacientų namus. Per dieną suplanuota 12 apsilankymų. Mobilus medicinos punktas vyksta pas iš anksto užsiregistravusius vyresnio amžiaus pacientus, gyvenančius nutolusiose vietovėse.

Kad slaugytoja gali atvykti į namus Vitėnuose gyvenanti senjorė sužinojo atsitiktinai, kai pamatė kaimynystėje sustojusį greitosios pagalbos automobilį.

„Sakau gal galit man ir kraują paimti? Labai sunku nuvažiuoti, nėra sveikatos“, – pasakoja Kėdainių rajone gyvenanti Vincenta.

Dabar periodiškai jau keletą mėnesių atvykstančios slaugytojos vieniša moteris sako labai laukianti.

„Dėl to laukiu, kad negulėčiau negyva. Mirti nebijau, nes laikas – jau 90 metų“, – sako Vincenta.

Nusprendus teikti mobilias paslaugas, iš pradžių medicinos punktas vykdavo į sutartą vietą ir keletą valandų laukdavo pacientų, tačiau pastebėjus, kad ateina vos vienas kitas, nuspręsta pas iš anksto užsiregistravusius vykti tiesiai į namus.

„Per dieną nuvažiuojam apie 100 kilometrų, kadangi atstumai nevienodi, kaimai nevienodai nutolę nuo rajono centro“, – nurodo mobilaus punkto koordinatorė Rima Kikilienė.

Kalnaberžėje gyvenanti senjorė Saulė sako, kad be mobilaus punkto specialistų vietoje gauti medicinos paslaugų nėra galimybių.

„Nieko čia visai nėra: nei mokyklos, nei nieko. Reikia važiuoti. Va, jeigu ampulės reikia, tai dukra suleidžia, neturiu bėdos, o jei ne, tai žmogų prašyk“, – dalijasi Kėdainių rajono gyventoja.

Kalnaberžėje kaip ir dar 11-oje rajono gyvenviečių, sumažėjus gyventojų skaičiui, stacionarūs medicinos punktai pernai buvo uždaryti.

„Medicinos punktų vis dar turime tokių stacionarių, tačiau jų išlaikymas kainuoja daug, kaip matome iš pacientų, jie labai mažai kreipiasi paslaugų, nes paslaugas suteikia tos pačios slaugytojos“, – teigia Kėdainių poliklinikos direktorė Joana Kleivienė.

Tačiau bendruomenės, kuriose neliko medicinos punktų, apgailestauja, kad jų nepavyko išlaikyti.

„Kaimui reikia, jeigu jau ne gydytojo, tai bent jau pastovaus medicinos punkto su darbo valandomis, darbuotoju, kur gautų patarimą kiekvieną dieną prireikus, nes kada susirgus nesuplanuosi, tas autobusėlis atvažiuoja tam tikrą dieną, tam tikrą valandą, sunku susigaudyti žmonėms“, – tikina Kalnaberžės bendruomenės pirmininkė Daiva Danauskienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, mobilūs punktai paslaugas teikia lanksčiau, jos tampa prieinamesnės žmonėms.

„Neracionalu išlaikyti ar renovuoti būtų tas senas pustuštes patalpas ir laikyti slaugytojos postą ar net gydytojos postą ten, kur pacientų srautas nedidelis. Būtų racionaliau, kad tas personalas, ta šeimos gydytojo komanda per tą pačią darbo dieną aplankytų kelias vietoves“, – pažymi sveikatos apsaugos ministerijos patarėja Birutė Kavaliauskienė.

Pernai sausį pakeitus teisės aktus, mobiliųjų ambulatorijų veikla įtvirtinta kaip geroji praktika. Pirmiausia tokios paslaugos pradėtos teikti Alytaus rajone.