Kauno ligoninėje – mažiausiai 7 legionelioze užsikrėtę Garliavos gyventojai: vieno būklė sunki, gydomas reanimacijoje

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Vyriausioji komunikacijos specialistė Jūratė Kuzmickaitė LRT.lt patvirtino, kad į infekcinių ligų skyrių pateko jau 7 legionelioze užsikrėtę garliaviškiai, o dėl dar vieno atvejo laukiama tyrimų rezultatų. 

Jos teigimu, pacientų būklė skiriasi. „Yra įvairios būklės, yra sunkesnės, lengvesnės. Vienas žmogus yra reanimacijoje, bet galbūt tai yra ir gretutinės ligos ir visa kita. Tai būklė, vadinkim, reanimacinė“, – teigė ji.

Paklausta, kaip vertina tokį pacientų skaičių ir ar situaciją galima vadinti legioneliozės protrūkiu, ji teigė negalinti pasakyti. Anot ligoninės atstovės, apie tai turėtų informuoti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Pakomentuoti užsikrėtusių pacientų amžiaus J. Kuzmickaitė taip pat negalėjo.

„Šitų duomenų neturim“, – LRT.lt paklausta, galbūt žinomas ligos šaltinis, atsakė ji.

Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas LRT.lt sakė, kad savivaldybė kol kas žino tik patį faktą, jog iš Garliavos į Kauno ligoninę dėl legioneliozės nuvežti 8 vietos gyventojai. Jo žiniomis, visi jie yra Žaliosios gatvės gyventojai. NVSC įspėjo kitus gyventojus apie galimą pavojų ir bendrauja su „Kauno energija“, teigė jis.

Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė žinią apie protrūkį išgirdo tik penktadienio pavakarę, jai kol kas žinomas tik vienas atvejis.

Pirmasis žinią apie galima legioneliozės protrūkį paskelbė portalas „Kas vyksta Kaune“.

„Kauno energija“ apie legioneliozės protrūkį Garliavoje neturi informacijos

„Kauno energija“ LRT.lt atsiųstame komentare nurodo, kad apie legioneliozės protrūkį Garliavoje neturi jokios informacijos.

„Kauno mieste ir rajone užtikriname pagal normas nustatytą šilumos, iš kurios gaminamas karštas vanduo, temperatūrą“, – nurodo bendrovė.

Nurodoma, kad teisės aktų nustatyta tvarka, „Kauno energija“ dažniausiai du kartus metuose taiko legioneliozės prevencijos priemones. Iš anksto paskelbtą dieną ir valandą už pastato šilumos ūkį atsakingi asmenys ar pastato karšto vandens sistemų prižiūrėtojai yra prašomi užtikrinti laikiną temperatūros pastato karšto vandens sistemoje padidinimą iki 66°C. Prie tokios temperatūros legionelės žūva.

Žmogus nuo žmogaus užsikrėsti negali

NVSC nurodo, kad legionelioze paprastai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose ir pan. Jos dažniausiai paplitusios oro kondicionavimo sistemose (patalpų, automobilių, medicininės įrangos). Netinkamai prižiūrint vandens tiekimo sistemas, legionelioze galima užsikrėsti gyvenamuosiuose namuose, viešbučiuose, sporto klubuose, vandens pramogų parkuose ir pan.

Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą. Legionelioze gali susirgti įvairių amžiaus grupių žmonės, bet imlumas ligai priklauso nuo imuninės sistemos būklės.

Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 20–45 °C. Žemesnėje nei 20 °C ir aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje jos nesidaugina, bet išlieka gyvybingos. Legionelės gali daugintis karšto ir šalto vandens cisternose, ypač vidiniuose paviršiuose, silpnai tekančiame arba visiškai stovinčiame vandenyje, neprižiūrimuose, netvarkinguose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose.

Esant aukštesnei nei 66 °C temperatūrai legionelės žūva, tačiau rekomenduojama tokią temperatūrą išlaikyti ne mažiau kaip 25–30 min.

Apsisaugoti padeda vandens tiekimo sistemos priežiūra

Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C–60 °C.

Šalto vandens temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 20 °C. Karštas vanduo turi cirkuliuoti. Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių, paaiškina NVSC.

Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus. Po vandens šildytuvų ar vandens tiekimo sistemų remonto, prieš šildymo sezoną rekomenduojama karšto vandens sistemas 2–4 val. dezinfekuoti chloro preparatais arba atlikti terminę dezinfekciją (termošoką).