Kasos vėžio gydyme laukiama proveržio: kuo čia dėtos „genų žirklės“?

Vieno agresyviausių virškinimo sistemos navikų – kasos vėžio – moksliniai tyrimai daugelyje pasaulio šalių tapo prioritetiniais. Lietuva – ne išimtis. Kasos vėžys dažniausiai nustatomas per vėlai, o priemonių, kurios veiksmingai pagerintų išgyvenamumą, iki šiol nėra. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai ieško naujų, personalizuotų, per specifinius molekulinius mechanizmus veikiančių kasos vėžio gydymo būdų. Didžiausią dėmesį tyrėjų grupė telkia į atsparumo chemoterapiniams vaistams ir imuniteto sutrikimo tyrimus, rašoma pranešime spaudai.

Aktyvinant, slopinant ar pakeičiant pakitusias molekules, ieškoma, kaip sumažinti piktybinio auglio ląstelių dauginimąsi, vešėjimą, ar jį pilnai sustabdyti ir pagerinti atsaką į pagrindinį standartinį gydymą chemoterapija ar spinduline terapija. Tyrimuose pasitelkiama ir genų redagavimo technologija – „genų žirklės“.

Ateities kryptis – personalizuota terapija

Pasak LSMU Medicinos fakulteto Chirurgijos klinikos profesoriaus Žilvino Dambrausko, kai kuriems navikams gydyti buvo sėkmingai panaudoti naujos kartos imunoterapijos preparatai, tačiau sulaukta skirtingų reakcijų į gydymą, aprašyta ir įvairių nepageidaujamų reakcijų.

Vis dėlto kasos vėžiu sergantiems pacientams šis gydymo būdas atvertų naujų galimybių.

„Šiandien mokslas pažengęs tiek, kad jau sugeba pavienes vėžio ląsteles „išgaudyti“, ištirti, suprofiliuoti ir, remiantis duomenimis apie vyraujančius genetinius, molekulinius pokyčius, bandyti prognozuoti, kokiam gydymui galėtų būti jautresnis konkretus auglys. Tai viena perspektyviausių mokslo tyrimų krypčių, nes įmanoma parinkti būtent tam pacientui tinkamiausią gydymą“, – pabrėžė mokslininkas.

LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto Chirurginės gastroenterologijos laboratorijos vadovas prof. Antanas Gulbinas pasakojo, kad tyrinėjama ir žmogaus imuninės sistemos reakcija į kasos vėžį.

„Mus domina žmogaus imuninės sistemos atsakas į auglį ir mechanizmai, leidžiantys navikinėms ląstelėms išvengti ar tapti atsparesnėms chemoterapijos preparatų ar spindulinės terapijos poveikiui. Matome, kad kasos vėžys kai kuriomis savybėmis žymiai skiriasi nuo kitų navikų. Viena projekto dalis, ties kuria šiuo metu esame susitelkę, yra imuninės sistemos atsako pokyčiai kraujyje ir naviką infiltruojančiose imuninėse ląstelėse. Taip pat atliekame eksperimentus su navikinių ląstelių kultūromis – mėgintuvėlyje auginamomis piktybinio kasos vėžio ląstelėmis. Jau matyti gerų rezultatų – atsaką į standartinę chemoterapiją įmanoma pagerinti bent 20–40 proc.“, – pasakojo prof. A. Gulbinas.

Laukia sudėtingi eksperimentai

Šiuo metu mokslininkai rengiasi vienam įdomiausių tyrimų etapų – in vivo eksperimentams su pelėmis, kurioms bus įsodintos genetiškai modifikuotos kasos vėžio ląstelės, formuojančios piktybinius navikus. Bus vertinama, kiek molekuliniu lygiu ląstelėse įmanoma keisti ligos eigą ir progresavimą.

Įdomu tai, kad šiuose eksperimentuose naudojamos „genų žirklės“ – genų redagavimo technologija CRISPR/Cas9, kuri 2020 m. buvo įvertinta Nobelio chemijos premija. Panaudojus šį įrankį, kasos vėžio ląstelėse buvo „išjungti“ mokslininkų tiriami genai, kurie bent kažkuriai daliai pacientų galėtų būti atsakingi už didesnį atsparumą vaistams ir/arba imuninio atsako slopinimą organizme.

Kita svarbi projekto dalis – izoliuotose navikinėse ląstelėse ir pelių modelyje nustatyti genetiniai ir molekuliniai mechanizmai bus gretinami su žmogaus audiniuose ir ląstelėse nustatomais pokyčiais. Analizuojant operacijų metu gautus navikų pavyzdžius, bus mėginama identifikuoti pacientų, sergančių kasos vėžiu, grupę, kuriai galėtų būti taikoma personalizuota terapija vadinamaisiais AHR ir/ar ELAVL1 inhibitoriais.

Sudėtinga ne tik aptikti, bet ir tyrinėti

Pasak prof. Ž. Dambrausko, kasos vėžio tyrimai iki šiol pateikia nemenkų iššūkių. Tyrinėjant kitų rūšių piktybinius auglius, paprastai aptinkami keli vyraujantys ligos mechanizmai – genų pokyčiai, vėžinėms ląstelėms būdinga baltymų raiška.

O štai kasos vėžys pasižymi tuo, jog vienu metu veikia nepaprastai daug skirtingų mechanizmų, jų aptinkama keliolika ir ar net kelios dešimtys. Tai nulemia spartų ląstelių virtimą piktybinėmis, nepaprastai agresyvų išplitimą, metastazavimą į kitus organus.

„Kartais net sakoma, kad kasos vėžys yra ne vieno organo, o viso organizmo sisteminė liga. Cirkuliuojančių kasos vėžio ląstelių aptinkama kraujyje, jos gali nukeliauti į kaulų čiulpus ar kitus organus, juose kurį laiką tūnoti, ir tik vėliau pasireikšti jau metastazėmis.

Tai dažniausiai lemia itin prastą ligonių išgyvenamumą: diagnozavus ligą, vos apie 10 proc. žmonių išgyvena penkerius metus ir ilgiau. Jei įmanoma pacientą operuoti ir vėliau skirti įprastinį gydymą chemopreparatais, tikimybė išgyventi penkerius metus išauga iki 25-40 proc.“, – pažymėjo prof. Ž. Dambrauskas.

Pradinės stadijos dažniausiai lieka neatpažintos

Kasos vėžys – išties labai klastinga liga, galinti ilgai tūnoti be jokių įspėjamųjų požymių. Net jei ir atsiranda kokių nors negalavimų, dažniausiai jie būna pernelyg „švelnūs“, todėl pacientai dažniausiai nekreipia į šiuos simptomus dėmesio. Tad pradinės kasos vėžio stadijos dažniausiai lieka neatpažintos.

Nėra ir patikimų ankstyvos diagnostikos metodų, kurie galėtų būti taikomi ankstyvosios diagnostikos programose, kaip kitų lokalizacijų vėžio atvejais. Ryškesni simptomai, kaip svorio kritimas, greitas nuovargis, gelta atsiranda didėjant naviko apimčiai. Tik tuomet ligą rodo kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai.

Tad mokslininkai ragina atidžiai stebėti savijautą, aktyviai tirtis, vos atsiradus neaiškiems pilvo skausmams, pradėjus kristi svoriui, pageltus odai ar gleivinėms.