Kas nutinka perdozavus vitamino D: į ligoninę paguldytas vyras, išgėręs 375 kartus didesnę nei rekomenduojama dozę

Neseniai išplatintame klinikinio atvejo apraše pateikiamas pavyzdys, kas gali nutikti, vartojant per daug vitamino D, rašo „Medical News Today“.

Vidutinio amžiaus vyras atsidūrė ligoninėje, pajutęs tokius simptomus kaip vėmimas, pykinimas, pilvo skausmas, kojų mėšlungis, spengimas ausyse, burnos džiūvimas, troškulys, viduriavimas ir svorio kritimas. Pacientas vartojo vitaminus ir maisto papildus, įskaitant 150 000 tarptautinių vienetų (TV) vitamino D – paros poreikis yra 10 mikrogramų (mcg) arba 400 TV.

Kad būtų aiškiau, kokio dydžio ši dozė, palyginkime ją su Nacionalinių sveikatos institutų rekomenduojama su papildais vartoti doze, kuri siekia 15 mcg per dieną. Šis kiekis prilygsta 600 TV.

„Dažnas klaidingai supranta vitamino D naudą ir galvoja, kad jei šiek tiek yra gerai, tai daugiau yra dar geriau“, – „Medical News Today“ sakė tyrime nedalyvavusi Harvardo medicinos mokyklos medicinos profesorė ir Brighamo moterų ligoninės prevencinės medicinos skyriaus vedėja dr. JoAnne Elizabeth Manson.

„Tai neteisinga ir, nors svarbu vengti vitamino D trūkumo, ne mažiau svarbu vengti ir itin didelių dozių. Tiesą sakant, per didelės vitamino D dozės gali padaryti rimtos žalos“, – pabrėžė ji.

Nors tyrime užfiksuotas kraštutinis atvejis, mokslininkas, Meino medicinos centro tyrimų instituto Klinikinių ir transliacinių tyrimų centro direktorius daktaras Cliffordas J. Rosenas, kuris taip pat nedalyvavo tyrime, „Medical News Today“ sakė, kad viršijus rekomenduojamus kiekius, vitaminų vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

„Šio tyrimo tikslas yra parodyti žmonėms, kad nepaisant visuotinio įsitikinimo, jog vitaminas D yra nekenksmingas ir kuo jo daugiau, tuo geriau, iš tiesų vitamino D perteklius gali būti itin toksiškas net ir sveikiems žmonėms“, – aiškino jis.

Net ir nutraukus papildų vartojimą, vitamino D perdozavusiam vyrui simptomai išliko – tai rodo galimą negrįžtamą žalą.

Klinikinio atvejo aprašas paskelbtas leidinyje „BMJ Case Reports“.

Perteklinis papildų vartojimas

Vyras tris mėnesius vartojo daugiau kaip 20 skirtingų nereceptinių papildų, kol pakliuvo į ligoninę.

Į jo dienos normą, be vitamino D, buvo įtraukta 100 mg vitamino K2 (paros poreikis 100–300 μg), 1000 mg vitamino C ir vitamino B9 (folio rūgštis) (paros poreikis 400 μg), du kartus per parą po 2000 mg vitamino B2 (riboflavinas), vitamino B6, omega-3 (paros poreikis 200–500 mg), bioaktyvioji medžiaga, cinko pikolinatas, vitaminas B3, 1000 μg super-12 komplekso, Liugolio jodo lašai, borakso milteliai, l-lizino milteliai su N-acetilcisteinu, vobenzimas N, astaksantino minkštasis gelis, magnio malatas, magnio citratas, grynas taurinas, glicino milteliai, intensyvaus poveikio cholinas (+inozitolis), kalcio orotatas, probiotikai, gliukozaminas ir chondroitino kompleksas bei natrio chloridas. Tokį režimą jam paskyrė mitybos terapeutas.

Pirminis kraujo tyrimas parodė, kad vitamino D koncentracija paciento kraujyje viršijo 400 nmol/l, t. y. buvo 8 kartus didesnė nei rekomenduojama.

Vyras ir anksčiau turėjo nemažai medicininių problemų, įskaitant stuburo tuberkuliozę, kairiosios pusės vestibuliarinę švanomą su klausos praradimu, hidrocefaliją, gydytą skilveliniu pilvaplėvės šuntu, bakterinį meningitą ir lėtinį rinosinusitą.

Tyrime nedalyvavusi ir jo išvadų neanalizavusi mitybos specialistė Kristin Kirkpatrick savo pacientams rekomenduoja nuosaikesnį vitamino D papildų vartojimą.

„Pirmiausia rekomenduoju visiems savo pacientams išsiaiškinti vitamino D kiekį kraujyje, o tada kartu su gydytoju skiriame reikiamą papildų dozę, atsižvelgdami į paciento geografinę lokaciją“, – sakė ji „Medical News Today“.

„Šis klinikinio atvejo tyrimas yra vertingas, nes įspėja vartotojus pirmiausia pasitarti su gydytoju ir įvertinti [vitamino D] kiekį kraujyje“, – pridūrė K. Kirkpatrick.

Ar turėčiau vartoti vitamino D papildus?

Dėl vitamino D poreikio buvo kilę diskusijų, tačiau dabar sutariama, kad jis reikalingas optimaliai žmogaus sveikatai.

Mūsų oda gamina vitaminą D, veikiama saulės šviesos. Organizme pasigaminančio vitamino D kiekis priklauso nuo konkretaus žmogaus gyvenamosios vietos ir lauke praleidžiamo laiko. Nuo tų pačių veiksnių priklauso ir odos pigmentacija.

Vitaminas D yra svarbus kaulams, kalcio pasisavinimui ir prieskydinėms liaukoms.

„Ką tik paskelbėme antrąją metaanalizę, rodančią, kad saikingos vitamino D papildų paros dozės sulėtina pažengusio vėžio vystymąsi ir atitolina mirtį nuo šios ligos, – sakė dr. J. E. Manson. – Kaip rodo VITAL (tyrimo, kuriam vadovavo dr. J. E. Manson) rezultatai, nuosaikus vitamino D dozavimas (2000 tarptautinių vienetų per dieną) taip pat sumažina autoimuninių ligų riziką.“

„Tačiau didelės vitamino D dozės nepasižymi tokiu poveikiu, be to, padidina lūžių ir griuvimų riziką“, – pridūrė dr. J. E. Manson.

Vitamino D „nepakankamumas“?

Nors kai kurie tyrėjai iškėlė hipotezę, kad vitamino D nepakankamumas yra COVID-19 rizikos veiksnys, dr. J. E. Manson pažymėjo, kad „netrukus turėsime VIVID tyrimo, kuriame buvo analizuotas vitamino D poveikis, siekiant išvengti sunkios COVID-19 ligos formos ir ilgojo COVID-19, rezultatus, tačiau mokslininkai vis dar dėl to nesutaria“.

K. Kirkpatrick teigė su savo pacientais dažniausiai aptarianti „vitamino D nepakankamumo sąsajas su tokiais dalykais kaip nuotaika ir psichinė sveikata“.

„Tyrimai rodo, kad vitamino D nepakankamumas dažnai gali būti susijęs, pavyzdžiui, su padidėjusia depresijos rizika“, – sakė ji.

Ji taip pat mano, kad vitaminas D gali padėti įveikti uždegimą.

„Uždegimas yra bet kokios lėtinės ligos, įskaitant prastėjančią psichinę sveikatą, priežastis, o tyrimai rodo, kad mažas vitamino D kiekis gali pasunkinti uždegimo eigą, – aiškino K. Kirkpatrick. – Daugumai mano pacientų reikia papildų, kurie padėtų padidinti vitamino D lygį. Taip yra todėl, kad organizmas geriau įsisavina saulės UV spindulių veikiamos odos gaminamą vitaminą D, nei tą, kurį gauname su maistu.“

Dr. C. J. Rosenas nėra toks tikras, kad visuotinai paplitęs susirūpinimas dėl vitamino D yra pagrįstas ir vadina vitaminą D „religija“.

„97,5 proc. žmonių vitamino D pakanka ir nėra jokios priežasties vartoti papildus, nebent būtų medicininis poreikis dėl saulės šviesos trūkumo ar malabsorbcijos“, – sakė jis.

Jis taip pat tvirtina, kad „nėra tokio dalyko kaip vitamino D nepakankamumas; vienintelė svarbi kategorija yra sunkus vitamino D trūkumas, kuomet jo kiekis yra mažesnis nei 10 ng/ml [nanogramų mililitre]“. Paprastai rekomenduojamas vitamino D kiekis yra nuo 20 iki 40 ng/ml.

„Išvada – svarbu vengti vitamino D trūkumo, tačiau raktinis žodis yra saikas. Daugiau nebūtinai yra geriau ir, tiesą sakant, gali būti blogiau“, – reziumavo dr. J. E. Manson.