Kas lemia lėtą verslų traukimąsi iš Rusijos: rusų grasinimai baudžiamuoju persekiojimu ir siekis pusdykiai perimti įmones ar noras „pralaukti karą“?

„Vičiūnų grupė“ pirmadienį paskelbė, kad, norint išeiti iš Rusijos, reikės 3–4 mėnesių ir vyksta derybos su potencialiais verslo pirkėjais. Anot Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos pirmininko Arūno Laurinaičio, normaliomis sąlygomis toks laiko tarpas būtų suprantamas, bet dabar rusai laukia, kada spaudimą pasitraukti patiriančias vakarų įmones bus galima įsigyti vos ne pusvelčiui. Jis užsiminė ir apie tai, kad iš Rusijos pasitraukusių verslų vadovams gresia baudžiamoji atsakomybė.

Traukiesi iš Rusijos? Gresia kalėjimas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas bei Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos pirmininkas Arūnas Laurinaitis LRT.lt plačiau papasakojo, su kokiomis problemomis susiduria europiečių, įskaitant ir lietuviški, verslai, kurie traukiasi iš karą Ukrainoje sukėlusios šalies. Apie tai kalbama kiekvieną savaitę vykstančiuose „Business Europe“ pasitarimuose.

„Visos problemos, kurias patiria Europos verslas, yra tokios pat, kaip ir Lietuvos verslo. Vakarų verslas yra pasidalinęs į dvi dalis. Viena dalis ta, kuri reputacinę kryptį laiko pagrindine. Jie iškart pasitraukė iš Rusijos ir, kaip jie sako, atiduoda sutartis teisininkams, advokatams ir jie tegul mėgina žiūrėti, kaip išeiti arba kaip nutraukti sutartis su minimaliausiais nuostoliais“, – komentavo A. Laurinaitis.

Anot jo, toks verslas dar teigia, kad yra pasiruošęs prisiimti ir tiesioginius verslo nuostolius, kuriuos patiria atsitraukdamas, ir lydinčius nuostolius per baudas ir kontraktų nevykdymą.

„Tos kompanijos išėjo arba išeina. Reikia neužmiršti: Rusija elgiasi necivilizuotai ir nesilaiko tarptautinės teisės, o vakarų kompanijoms kaip ir negalima nesilaikyti teisės. Teisminiai procesai po to prasidės“, – pridūrė pašnekovas.

Kita dalis verslo, anot A. Laurinaičio, mąsto, kaip atsitraukti, tam tikra prasme dar vykdo veiklą Rusijoje. Tačiau, pasak jo, koją pakiša toje šalyje priimtas dekretas, kuriame nurodoma: jeigu Rusijoje užsieniečių valdomas verslas, kurio akcininkai yra iš Vakarų šalių, yra sustabdomas nesant rimtų ekonominių priežasčių, tokiu atveju direktoriai, akcininkai sulaukia baudžiamojo persekiojimo, yra numatyta kalėjimo bausmė.

„Užtat toms kompanijoms, kuriose valdo rusai, o vakariečių yra mažai, iškyla tiesioginė grėsmė tų vadovų laisvei arba jie būti įkalinti. Įstatymas suvaržo išėjimą ir todėl nerandama, kas galėtų nupirkti, išsinuomoti jų verslą. Yra didžiulis spaudimas iš tarptautinio verslo, kad reikia pasitraukti ir jie dabar diskutuoja, ką daryti, kaip atgauti bent dalį investicijų, kurias jie yra įdėję“, – pasakojo A. Laurinaitis.

Įstatymas suvaržo išėjimą ir todėl nerandama, kas galėtų nupirkti, išsinuomoti jų verslą.

A. Laurinaitis

Kalbėdamas apie minimą dekretą, pašnekovas sako, kad, jeigu lietuvis yra iš Rusijoje veikiančios įmonės, tai persekiojimas galiotų jam nebūtinai būnant Rusijoje.

„Nesvarbu, kur jis sėdėjo: jeigu buvo direktorius, turėjo parašo teisę, jis gali sėdėti bet kur, bet patenka į tokį pat Rusijos persekiojimą“, – pridūrė A. Laurinaitis.

Jo teigimu, parduoti savo verslų pusvelčiui arba visai palikti – nenorima, bet kito varianto – pardavimo, perleidimo – su tais suvaržymais, kuriuos Rusija priėmė, nėra.

Pašnekovas sakė, kad jeigu turimas verslas Rusijoje būtų uždaromas arba paliekamas, tai vėliau sugrįžti į Rusiją būtų labai sudėtinga arba visai neįmanoma, nes akcininkai patirtų baudžiamąjį persekiojimą, jeigu jie ateitų į Rusiją.

„Tai dar vienas dalykas, kurį aš girdžiu, ką vakariečių kompanijos mano. Pasitraukimas iš Rusijos turėtų būti ilgam arba su viskuo. Kai kurios kompanijos tą priima natūraliai, kai kurios svarsto savo strategiją“, – kalbėjo A. Laurinaitis.

Kam reikia kelių mėnesių išeiti iš karą Ukrainoje sukėlusios šalies?

Pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai pranešta, kad viena iš didžiausių Lietuvos maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“ verslą Rusijoje galutinai nutrauks per 3–4mėnesius. Įmonės vadovas Šarūnas Matijošaitis minėjo, kad tuo pačiu metu intensyviai vyksta derybos su potencialiais verslo Rusijoje pirkėjais.

Tiesa, ketvirtadienį portale ruwest.ru publikuotame straipsnyje Kaliningrado srities ekonomikos ministerija paneigė, kad „Vičiūnų grupė“ šioje srityje užsidaro. Ten pat cituojama viceministrė Irina Grakova, kuri teigė, kad gamykla dirba įprastu režimu.

„Lietuvos žiniasklaidoje buvo informacija, kad gamykla stabdo savo veiklą. Bet iš tikrųjų taip nėra. Gamykla dirba“, – cituojama I. Grakova.

A. Laurinaitis negalėjo komentuoti „Vičiūnų grupės“ situacijos, bet pasidalino pasamprotavimais, kodėl įmonė minėjo, kad išeiti iš Rusijos jai prireiks 3–4 mėn. Pasak A. Laurinaičio, galbūt manoma, kad per tiek laiko karo veiksmai sustos, viskas nusiramins ir grįš į pirminę situaciją.

Tačiau tikėtina, kad sankcijos Rusijai išliktų ir neaišku, kuriam laikui. Pašnekovo manymu, maisto pramonė galėtų būti viena iš pirmųjų, kuri būtų atlaisvinta. Bet, net jei ir baigtųsi karas ir sankcijos sumažėtų, jis abejoja, kad nebūtų ir dekreto dėl baudžiamosios atsakomybės Vakarų šalių verslininkams, kurie sustabdė veiklą Rusijoje.

„Būtų sunku tikėtis, kad per 3–4 mėn. nueisi nuo pagrindinio įtampos šaltinio, nes, kalbant apie gamybines įmones, su vakariečiais egzistuoja sutartys iš dviejų pusių. Viena pusė – žaliavų pirkimas, ten nurodyta, prieš kiek laiko turi informuoti, kad galėtum nutraukti. Bet aš mąstau, maisto tiekimo srityje, mėnesio laiko užtektų nutraukti žaliavų užpirkimą. Kita pusė – dėl tiekimo galutinio produkto, kur taip pat yra įsipareigojimai“, – pasakojo A. Laurinatis.

Todėl, anot jo, norint susitvarkyti tiek su viena, tiek su kita puse, turėtų pakakti mėnesio arba dviejų. Pašnekovas pridūrė, kad 3–4 mėnesiai tokiai įmonei kaip „Vičiūnų grupė“ yra ilgokas laiko tarpas.

„Gamybinės įmonės paprastai bent mėnesiui, kartais – dviem, priklausomai nuo žaliavos, turi prisipirkusios rezervą: jeigu būtų kokie tiekimo svyravimai, kad gamyba nestotų ir galėtum normaliai dirbti. Tačiau karas tęsiasi daugiau kaip mėnesį. 3–4 mėnesiai, mano supratimu, tokiai įmonei yra daugoka“, – teigė A. Laurinaitis, pabrėžęs, kad negali daugiau komentuoti nežinodamas bendrovės kontraktinių įsipareigojimų vienai ir kitai pusei ir nežinodamas jų strategijos dėl galimybės ateityje dirbti Rusijoje.

Tačiau karas tęsiasi daugiau kaip mėnesį. 3–4 mėnesiai, mano supratimu, tokiai įmonei yra daugoka.

A. Laurinaitis.

Rusai pirkti norėtų, bet laukia, kada nuvertės užsieniečių verslas

„Vičiūnų grupės“ vadovui užsiminus, kad vyksta derybos su potencialiais verslo Rusijoje pirkėjais, A. Laurinaitis nurodė, kad vakariečių verslininkų pagrindinė problema – kur susirasti pirkėją, kad nereikėtų už dyką palikti verslą. Tačiau rusai kol kas noro nelabai rodo.

„Iš to, ką aš girdžiu, tikriausiai pusė yra pasiruošę išeiti nebijodami baudžiamojo kodekso. Tačiau rusai, matydami, kad yra toks įstatymas, ir tai, kad tarptautinės kompanijos patiria spaudimą išeiti, dauguma vietinių – rusiškų – verslų laukia, kol kompanijos bus prispaustos tiek, kad turės palikti ir parduoti beveik pusvelčiui“, – aiškino Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos pirmininkas.

Tad šiandien, kaip sakė A. Laurinaitis, nėra norinčių arba yra labai norinčių diskutuoti apie normalią rinkos kainą. Jo teigimu, pagrindinė vakariečių, įskaitant ir lietuviško, verslo problema: kaip parduoti už daugiau mažiau realią kainą, kad nuostoliai būtų minimalūs.

„Mano supratimu, per 3–4 mėnesius nebus naujų pirkėjų, kurie norėtų mokėti rinkos kainą“, – svarstė pašnekovas.

Anot jo, tol, kol įmonė dirba ir vykdo savo įsipareigojimus, nacionalizavimas negalimas, nes nėra sutrikdoma ekonominė veikla, nėra atleidžiami žmonės, yra gaminama produkcija, vykdomi kontraktai. A. Laurinaičio teigimu, Rusijoje yra begalės įvairių verslininkų, kurie norėtų parduoti savo verslus. Todėl, jeigu būtų normali situacija, pašnekovo manymu, 3–4 mėnesiai yra daugmaž realus laikas, kad būtų surasta, kas galėtų verslą nupirkti.

„Tačiau normaliomis sąlygomis, aš net neabejoju, kad būtų norinčių įsigyti tokį verslą, kuris turi tiekimo grandines, vartotojus, prekės ženklą – daug rizikingų etapų praeitą. Rusijoje yra daug kompanijų, kurios tiekia produktus į prekybos centrus ir gamina produktus, todėl su malonumu įsigytų“, – pasakojo jis.

Visi potencialūs pirkėjai laukia situacijos, kol vakarietiškas verslas bus prispaustas ir galės pusdykiai įsigyti nelaukdami nacionalizavimo.

A. Laurinaitis

Sužalotas transporto sektorius, ieškoma naujų rinkų

Kalbėdamas apie kitus Lietuvos verslus, A. Laurinaitis išskyrė įmones, kurios užsiimdavo muitinių paslaugomis, logistika, turi sandėlius: jos bene labiausiai susiduria su problemomis, nes sankcijos smarkiai kirto reeksportui.

„Tai buvo logistikos ir transporto įmonės, kurios dabar beveik liko be darbo. Jos susiduria su problemomis, negali užsidaryti dėl įstatymo ir baudžiamojo persekiojimo, o veikti negali, nes nėra srauto, nėra pajamų – nėra darbo, atvirai pasakius“, – komentavo LPK viceprezidentas bei Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos pirmininkas A. Laurinaitis.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Eglė Radišauskienė LRT.lt taip pat pabrėžė, kad verslo pasitraukimas nėra sklandus ir transporto sektoriui tai labai brangiai kainuoja.

„Buvo įmonių, kurios turėjo kontraktus tik Rusijoje arba kitose įmonėse karo vietoje – Ukrainoje. Ten dabar nevyksta jokia gamyba, paslaugos. Dėl Rusijos jie patiria didelių nuostolių, nes nutraukė kontraktus iš karto“, – sakė E. Radišauskienė.

Bet ji pabrėžė, kad yra tokių įmonių, kurios pasitraukė iš Rusijos nesigilindamos į gresiančias sankcijas, galimus tarptautinius arbitražus, komercinius ginčus. Pašnekovės teigimu, jei verslas fiziškai veikia Rusijoje, tai gali dar labiau užtrukti išeiti iš ten.

„Bet girdžiu iš verslo, kad tikrai labai aktyviai ieškoma rinkų kitose šalyse, Vakaruose. Mėginama pakeisti kontraktus, kuriuos turėjo su rytų valstybe, mėgina prisitaikyti. Reikia pripažinti, kad mūsų verslas yra gana lankstus, prisitaikantis, tik tiek, kad jam tai brangiai kainuoja“, – sakė E. Radišauskienė.

Naujų rinkų labiausiai ieško transporto, IT, gamybos sektoriuose veikiančios įmonės. Anot pašnekovės, valstybė galėtų padėti greičiau rasti rinkų kitur, kad bendrovės galėtų išgyventi ir sudaryti naujus kontraktus, palengvinti tam tikrus dalykus, kurie padėtų prisitraukti kompetentingus darbuotojus, talentus ir įmonės gamintų pridėtinę vertę kuriančius produktus.

Smūgis ir reputacijai

E. Radišauskienės teigimu, įmonėms jau yra padaryta reputacinė žala.

„Ir pačios įmonės turi mąstyti, ką daryti. Tai ne tik darbuotojai, bet ir verslo santykiai ateityje gali turėti nemažų pasekmių“, – sakė ji.

Pasak jos, yra tam tikri atvejai, kai būsimi darbuotojai siekia dirbti iš esmės atsakingoje įmonėje.

„Aš manau, mes visi turime savo nuomonę apie tai, kas vyksta, ir netoleruojame tam tikrų dalykų, jie siejami su tomis įmonėmis, kurios vykdo veiklą Lietuvoje“, – komentavo LVK generalinė direktorė E. Radišauskienė.

Tai ne tik darbuotojai, bet ir verslo santykiai ateityje gali turėti nemažų pasekmių.

E. Radišauskienė.