Kas dirbs? Profesinė sąjunga neslepia nerimo: dalis GMP darbuotojų svarsto išeiti iš darbo

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) įstaigų reforma artėja prie finišo: nuo liepos 1 d. visas GMP paslaugas teiks viena įstaiga – Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, jos pagrindine būstine pasirinkta Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis. Ruošiantis permainoms, GMP darbuotojams daugiausia nerimo vis dar kelia darbo sąlygų ir užmokesčio klausimai. Profesinės sąjungos atlikta apklausa rodo, jog dalis GMP darbuotojų rimtai svarsto apie galimybę išeiti iš darbo. 

Tai ir kitus su GMP reforma susijusius klausimus Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, GMP bendruomenės atstovai aptarė ketvirtadienį organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje.

Pasak Lietuvos GMP darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Jolantos Keburienės, bendruomenė seniai matė centralizacijos poreikį.

„Apie tai buvo kalbama jau 2020 m. konferencijoje Seime, ten kėlėme klausimą apie vienodas sąlygas visiems GMP darbuotojams, todėl žinią apie GMP reformą priimame kaip ilgai lauktus pokyčius. Tačiau yra ir nerimo, pirmiausia – kaip bus su darbo krūviu ir apmokėjimu. Iki šiol yra didelis atotrūkis tarp gaunamų atlyginimų, turimų kvalifikacijų, priemonių, o Lietuvoje visi gyventojai vienodi ir nusipelno laiku gauti vienodai kokybišką pagalbą“, – kalbėjo J. Keburienė.

Anot jos, profesinę sąjungą pasiekia nemažai nerimą keliančių signalų, kad po reformos ims trūkti GMP sistemoje dirbančių žmonių. Tai esą rodo ir profsąjungos atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 400 GMP darbuotojų.

„Dar prieš apklausą sulaukiau nemažai užklausų iš kitų rajonų GMP darbuotojų apie išeitines, išėjimo sąlygas. Žmonėms neramu. <...> Dabar nėra aišku, kiek pinigų, sujungus GMP padalinius, bus, kaip pasiskirstys lėšos – šis klausimas atviras. Mūsų atliktoje apklausoje savo nuomonę pareiškė 400 darbuotojų: 50 proc. atsakė po reformos apsisprendę likti darbovietėje, 28 proc. abejoja (dar nėra apsisprendę, ką darys, jei nepagerės sąlygos), keletas procentų jau apsisprendę išeiti“, – diskusijoje sakė J. Keburienė.

Ji priminė, kad Lietuvoje vykstanti GMP sistemos reforma turi analogą Latvijoje. Tačiau ten įgyvendintas dar vienas dalykas, kuris, anot J. Keburienės, galėtų būti lemiamas veiksnys, kai kalbama apie GMP darbuotojų motyvaciją darbe.

„Latvijoje GMP darbuotojai gali anksčiau išeiti į pensiją, nors ten irgi trūksta žmonių. Lietuvoje kol kas apskritai nekalbama, kaip mes sulaikysime darbuotojus, kaip juos motyvuosime? Mano akimis, tai turėtų būti svarbiausi klausimai. Dabar to saldainio, kuris motyvuotų žmones likti darbe, aš asmeniškai nematau“, – sakė profesinės sąjungos atstovė.

Skirtumai skaičiuojami kartais

Kolegei pritarė ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) valdybos narys Linaras Vaitkus. Daugiau nei 20 metų GMP dirbantis, o dabar Telšių rajono GMP stočiai laikinai vadovaujantis diskusijos dalyvis pasakojo, kad dalis GMP darbuotojų, dirbančių periferijoje, šiuo metu yra priversti dirbti ne vieną darbą, ir taip jie elgiasi, anot L. Vaitkaus, „ne dėl to, kad yra labai darbštūs.“

„Jie tiesiog kitaip neišgyventų iš to 700 eurų atlyginimo. Budi paromis, iš vieno darbo eina į kitą, nes kitaip negali <...> Didžiausias GMP turtas – darbuotojai. Nė vienas naujas automobilis ar defibriliatorius to nepakeis. Visi žino, kad GMP darbuotojai Lietuvoje yra reikalingiausi. Bet finansavimas (iki šiol) buvo per mažas. Pigu ir gera negali būti. Darbuotojai tikisi iš pertvarkos dėmesio ir supratimo. Dauguma tikrai palaiko reformą, vis dėlto laukia pokyčių.

Dalis lieka dirbti su tokiu požiūriu: „Pasilieku pasižiūrėti, kaip bus“. Jaunimą, kuris ateina, motyvuoja pinigai. Už sunkų darbą, jie nori gauti atitinkamą atlyginimą. Dažnu atveju GMP darbuotojas yra ir chirurgas, ir terapeutas, neretai dabar – ir psichiatras. Darbas tikrai sunkus“, – sakė L. Vaitkus.

Tai, kad šiuo metu skirtingose Lietuvos vietose dirbančių GMP darbuotojų atlyginimai skiriasi kartais, puikiai žinoma Kauno miesto GMP stoties vadovui Nerijui Mikelioniui. Pastaruosius keletą mėnesių jis aplankė beveik visas iš 48 GMP stočių, kurios nuo liepos 1 d. dirbs kaip viena įstaiga.

„Šias keliones vadinau mitų griovėjų kelionėmis, nes per jas teko griauti tikrai daug išankstinių nusistatymų. Kita vertus, ir man pačiam pavyko pamatyti, kaip yra iš tiesų, kokios problemos, skirtumai. Skaičiai kalba patys už save: kai kur, pvz., vairuotojų kategorijos darbuotojų atlyginimai tarp įstaigų skiriasi 90 proc. – nuo maždaug 1200 iki 1900 Eur. O darbo pobūdis, paslaugų įkainis panašus...

Tam, žinoma, yra subjektyvių priežasčių – pavyzdžiui, darbo kultūra. Yra ir objektyvių: jei GMP oficialiai yra 2 brigados, o padalinys išlaiko 4 jų. Mūsų turima analizė (kuri dar tik pradėta) rodo, kad darbo užmokesčio atlyginimo vidurkio nepasiekia 22 įstaigos iš 44 (tų, kurios pateikė mums savo duomenis). Kalbant apie slaugytojų atlyginimus – skaičius dar didesnis: vidurkio nepasiekia 25-ios įstaigos. Tam, kad visur būtų pasiektas bent aritmetinis vidurkis, reikėtų maždaug 700 tūkst. Eur papildomų lėšų“, – kalbėjo N. Mikelionis.

Ar atlyginimai bus vienodi visur, t.y. ar Vilniuje ir Joniškyje dirbantys GMP darbuotojai gali tikėtis tokio pat darbo užmokesčio?

„Į šį klausimą sudėtinga atsakyti, ypač galvojant, kad skirtingose Lietuvos vietose GMP darbuotojų darbo pobūdis skiriasi. Bet, kas aišku ir dėl ko, manau, niekas nesiginčys, kad privalu turėti vienodus įkainius, koeficientus. Natūralu, kad jis gali skirtis priklausomai nuo darbo valandų, darbo pobūdžio, kompetencijų, kvalifikacijos ir net nuo regiono. Šiuo metu negalime atsakyti (ar bus atlyginimai visur panašūs arba vienodi)“, – diskusijoje, kurią organizavo SAM, kalbėjo būsimos vieningos GMP stoties vadovas.

SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė, užtikrino, kad šis klausimas tikrai bus išspręstas. Tačiau naivu tikėtis, jog tai bus padaryta iki liepos 1 d.

„Ilgalaikėje perspektyvoje – už tą patį darbą tikrai bus vieninga darbo sistema. Tam turėsime visas sąlygas, kai veiks viena įstaiga. Dabar Lietuvoje yra 48 skirtingos darbo politikos ir atlyginimų paskaičiavimas. Matyt, negalime nuo liepos 1 d. pažadėti visai GMP bendruomenei, kad nuo tada atlyginimai visiems bus vienodi. Bet kita žinutė, kuri svarbi: kad ateitis – lygios darbo ir užmokesčio darbo sąlygos. Esame tai numatę padaryti per porą ateinančių metų“, – sakė ministerijos atstovė.

Kaip skelbia SAM, GMP centralizacija vykdoma, remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo tvarka ir laikantis visų privalomų teisės aktų, ypač – Darbo kodekso nuostatomis. Numatoma visiems sveikatos paslaugas teikiantiems darbuotojams pasiūlyti darbą naujoje, nuo liepos 1 d., veiksiančioje GMP tarnybos struktūroje.

Šiuo metu Lietuvoje veikiančiose 239 GMP brigadose dirba 2782 darbuotojai: vairuotojai, paramedikai, gydytojai, slaugytojai, pagalbiniai darbuotojai.

Iš viso bus skirta 50 mln. eurų

SAM duomenimis, į planuojamus GMP centralizavimo pokyčius bus investuota virš 50 milijonų eurų. Pinigai bus paskirstyti penkioms sritims.

„Kalbant apie specialistų rengimą, yra numatyta apie 706 tūkst. eurų GMP specialistų rengimui. Tas terminas, kol bus įgyvendinta ši priemonė, yra iki 2027 metų, kaip ir visas šis periodas – 2021–2027 m., į kurį įeina planavimas ir įgyvendinimas“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento direktorė O. Vitkūnienė.

„Taip pat turime priemonę – GMP darbuotojų perkvalifikavimas, kuris sistemoje leis daugiau įsilieti paramedikams. Žinom, kad yra netolygumų, kad vienose įstaigose jų turim, kitose neturim. Tai, vėlgi, matome poreikį, kad paramedikai tampa mūsų labai stipri dalis“, – teigė asmens sveikatos departamento direktorė. Šiai priemonei bus skirta 1,2 milijono eurų.
Taip pat planuojama investuoti į skaitmenizavimą, infrastruktūros atnaujinimą bei darbuotojų darbo ir poilsio sąlygų gerinimą.

Sistemos skaitmenizavimui numatyti 7 milijonai eurų – už juos bus sukurta medicininių konsultacijų sistema.

„Ir, žinoma, kas dabar yra ir viešojoje erdvėje, tos nelaimės ką rodo, kad tiek ar tai būtų mokyklos, ar tai būtų sporto salės, ar tai būtų kitos viešos vietos, tai yra ateitis – defibriliatorių tinklas, kuris turėtų irgi koreliuoti tiek su GMP reforma, tiek su defibriliatorių tinklo atsiradimu Lietuvoje“, – pažymėjo asmens sveikatos departamento direktorė.

Ji pridūrė, kad bus siekiama suteikti galimybę greitosios medicinos pagalbos darbuotojams turėti skaitmenines platformas, kurias jie galėtų išnaudoti mokymams. Be to, ministerija planuoja investuoti 40 milijonų eurų į infrastruktūros atnaujinimą ir papildyti greitosios medicinos pagalbos atsargas 225 automobiliais.

„Tai tikrai norėčiau pasakyti, kad ministerija pati neplanuoja pirkti automobilių, tą darys naujoji GMP tarnyba tam, kad galėtų įsivertinti labiausiai, kokių reikia automobilių, kokio aukščio, kokio pločio, kokios įrangos ir panašiai“, – pabrėžė asmens sveikatos departamento direktorė.

Darbo ir poilsio sąlygų gerinimui bei naujų pastočių įrengimui numatyti 1,5 milijono eurų.

„Reformos kontekste esame numatę, kad pastočių vietos didėja nuo 94 iki 123 vietų, tai yra kur stovės GMP brigados dėl iškvietimų“, – patikslino O. Vitkūnienė.

Suvienytos GMP tarnybos filialai atsiras 4 didžiuosiuose miestuose

Šiuo metu greitosios medicinos pagalbos valdymas yra decentralizuotas – 48 GMP įstaigos turi skirtingas vadovų kultūras, vertybes ir kokybės protokolus. Anot jos, GMP centralizavimas leis ne tik suvienodinti valdymą, bet ir darbuotojų sąlygas.

„Reforma leidžia mums susivienyti, susitarti dėl ateities darbo sąlygų, tas sąlygas harmonizuoti <...> Jeigu nebūtų priimtų sprendimų dėl reformos, tikriausiai šiandien kalbėti apie GMP darbuotojų darbo sąlygų gerėjimą, suvienodinimą ar atlyginimų didėjimą būtų sunku dėl skirtingų įstaigų valdysenų ir labai skirtingų įstaigų kultūrų“, – akcentavo O. Vitkūnienė.

Anot jos, kitą savaitę sveikatos apsaugos ministras priims sprendimą dėl GMP reorganizavimo ir tokiu būdu įkurs bendrą Greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Filialai turėtų įsikurti Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje, rašo ELTA.

„Tai yra tokių regioninių klasterinių principų, kuriems bus priskirtos teritorijos, tam kad galėtume sėkmingai valdyti resursus, tiek finansinius, tiek žmogiškuosius, ir padėti vieni kitiems“, – pridūrė O. Vitkūnienė.

2022 m. gegužę Seimas pritarė greitosios medicinos pagalbos reformai. Tų pačių metų gruodžio pabaigoje Vyriausybė pritarė GMP centralizavimui.

Nauja viešoji įstaiga oficialiai organizuos GMP paslaugų teikimą visoje šalyje nuo 2023 m. liepos 1 dienos, jos centrinė būstinė bus Kaune.