Kas dešimtas vilnietis yra susidūręs su artimojo savižudybe: per pastarąjį dešimtmetį įdėta nemažai pastangų, tačiau tobulėti dar yra kur

Net 1 iš 10 vilniečių yra išgyvenęs artimojo savižudybę, rodo birželio mėnesį Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atlikta psichikos sveikatos apklausa. Advokatas Justinas Jarusevičius dalinasi savo istorija ir teigia, jog netekties metu atsiranda nejauki tyla, tačiau paprasto dėmesio parodymas mylimo žmogaus netekusiam yra labai galingas ginklas, o užmegztas pokalbis gali padėti, rašoma „Vilnius sveikiau“ pranešime žiniasklaidai.

„Tėvelis išėjo prieš 17 metų. Patirtis, kurią išgyvenome tuomet jau, kiek primiršta, tačiau ryškiausi prisiminimai ir jausmai išlikę, – sako J. Jarusevičius. – Tada mes netekome tėčio, šeimos galvos, ant kurio pečių gulė didelė dalis namų rūpesčių. Buvome neseniai įsikėlę gyventi į naujus namus, todėl laukė daug konkrečių, kasdienių buitinių darbų, kuriuos mamai su mažamečiais vaikais įveikti buvo labai sunku. Aiškiai prisimenu, jog netekus tėčio stojo nejauki tyla. Daugybė žmonių, kurie įprastai būdavo greta, dingo – regis pamiršo mūsų telefono numerį ir adresą.“

J. Jarusevičius ragina nepalikti žmonių, išgyvenusių netektį, vienų. Nors kartais gali atrodyti priešingai, tačiau tuo metu artimojo savižudybę patyrusiems žmonėms kaip tik reikia, jog būtumėte šalia – nuo paprasto pokalbio, iki elementarios pagalbos buityje. Vyras tikina, jog greta esančio parodytas dėmesys, pakvietimas pasikalbėti, prasiblaškyti labai įkvepia, padrąsina ir nuramina.

Jam antrina ir „Vilnius sveikiau“ psichologė Gintarė Mikulienė: „Jeigu jūsų aplinkoje žmogus išgyveno artimo žmogaus savižudybę – nenusigręžkite nuo jo. Būkite šalia, užmegzkite pokalbį – klauskite apie paprastus, kasdienius dalykus. Pasiteiraukite, kaip sekasi, paklauskite ar jie pasirūpino savo baziniais poreikiais – miegu, maistu, higiena. Tik nereikėtų bandyti duoti rekomendacijų ar pamokymų, ypač, jei jie to neprašo. Kiekvienas žmogus yra unikalus, tad ir jo gedėjimo procesas unikalus ir kitoks“.

Savižudybės rizika padidėja net kelis kartus

Specialistai teigia, jog artimojo netektis dėl savižudybės yra viena didžiausių traumų žmogaus gyvenime – įvairūs suicidologijos srities tyrimai rodo, jog praradus artimąjį dėl savižudybės, pačio asmens savižudybės rizika gali pakilti net kelis kartus.

Todėl, kalbant apie savižudybių prevenciją, būtina įtraukti efektyvios pagalbos vystymą ir su artimojo savižudybe susidūrusiems asmenims, tikina savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorė Vilniaus mieste Viktorija Andreikėnaitė.

„Svarbu pasiūlyti tinkamą, trumpalaikę bei ilgalaikę pagalbą nusižudžiusių artimiesiems. Ir tai nėra lengva. Mat priimti pagalbą mūsų visuomenėje nėra paprasta, daugelį vis dar varžo vyraujančios stigmos. Nuo 2015 metų šalyje veikia nusižudžiusiųjų artimųjų asociacija „Artimiems“. Jų tinklalapyje galima rasti informacijos apie savitarpio pagalbos grupes bei psichologų kontaktus, kurie konsultuoja patyrusius savižudybės netektį. Savitarpio pagalbos grupės artimiesiems itin naudingos, nes žmogus sudėtingoje situacijoje atranda bendraminčių ir pasijaučia ne toks vienas“, – dėsto V. Andreikėnaitė.

Be to, savižudybių algoritmo koordinatorė ragina patyrus krizę kreiptis į Krizių įveikimo centrą. Jame paslaugos teikiamos anonimiškai tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Informacijos apie pagalbos galimybes galima ieškoti ir internetiniame tinklalapyje tuesi.lt

J. Jarusevičius įsitikinęs, jog, siekiant ir toliau nuosekliai mažinti savižudybių skaičių, turime garsiai apie savižudybių prevenciją kalbėtis ne tik su žmonėmis, atsidūrusiais rizikos akivaizdoje.

„Jei norime pasiekti dar efektyvesnių rezultatų, vertėtų savižudybių prevencijos temas įtraukti ir į švietimą. Vaikai jau nuo mažumės turėtų būti mokomi pažinti savo išgyvenamas emocijas, mokėti tvarkytis su išgyvenamomis psichologinėmis įtampomis. Turime drąsinti jaunąją kartą garsiai dalintis savo išgyvenimais su artimaisiais ir profesionalais. Tik taip nuo mažumės ugdydami atvirą, jautrų žmogų galime tikėtis, kad jis, susidūręs su iššūkiais bei emociniais sunkumais, nesusigūš, o ras jėgų dalintis savo rūpesčiais, ieškoti sprendimų ir taip išvengs suicidinių minčių ar ketinimų“, – tvirtina J. Jarusevičius.

Net ir 1 netektis yra per daug

Per pastaruosius 10 metų Lietuvos rodiklis nuo 30 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, nukrito iki 20. Europoje šis rodiklis yra mažiau nei 10. Palyginimui, absoliučiais skaičiais Lietuvoje 2021 m. nusižudė 565, o 2013 – 1085 žmonės.

Vilniuje atitinkamai 68 ir 109 žmonės.

Išankstiniais Higienos instituto duomenimis per pirmąjį 2022 m. pusmetį visoje Lietuvoje nusižudė 239 žmonės, iš jų 21 Vilniuje.

Nors situacija iš esmės kasmet gerėja, Lietuva vis tik išlieka pirmose vietose pagal savižudybių skaičių visoje Europoje, todėl mums net ir 1 netektis yra per daug, teigia Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.

„Vilnius vis dar išlieka savižudybių prevencijos lyderiu visoje šalyje. Nuolat siekiame didinti savižudybių prevencijos efektyvumą mieste. Viena iš priemonių – Vilniuje organizuojami tarptautiniai, sertifikuoti ASIST ir safeTALK mokymai, skirti atpažinti savižudybės riziką ir suteikti reikalingą pirmąją pagalbą arba nukreipti tinkamos pagalbos į specialistus“, – pasakoja V. Turauskytė.

Taip pat šiais metais organizuojami suicidologų vedami specialūs mokymai, skirti mokyklų pagalbos teikėjams. Mokymų metu dalyviai supažindinami su svarbiausiais aspektais ir technikomis, skirtomis konsultuoti suicidinių minčių turinčius asmenis. Be to, Vilniuje, Karoliniškių poliklinikoje, netrukus bus teikiama paslauga šeimos nariams, kurių artimasis turi minčių apie savižudybe, žaloja save ar nusižudė.

V. Andreikėnaitė sako, jog per pastarąjį dešimtmetį išties buvo įdėta nemažai pastangų savižudybių prevencijos srityje, ypač Vilniuje, tačiau tobulėti dar yra kur.

„Turime labai gerų specialistų, tarptautinių standartizuotų mokymų, suicidologijos tyrimų centrą, savitarpio pagalbos grupes. Tačiau vis dar trūksta nuoseklumo įgyvendinant strategijas ir duomenų prieinamumo tiek dėl tyrimų, tiek dėl stebėsenos, tiek dėl pagalbos artimiesiems. Lietuvoje ir 1 savižudybė yra per daug, todėl reikalingos nuoseklios pastangos, politinė valia bei užmegztas pokalbis su tais, kam to labiausiai reikia.

Į savižudybių temą žiūrime kaip į baubą, bet iš esmės daug lietuvių yra susidūrę su savižudybe artimesnėje ar tolimesnėje aplinkoje. Ir suicidinės mintys yra natūralus dalykas, kai žmogų ištinka krizė. Jei mes leisim tam būti ir užmegsime pokalbį apie šias mintis – išbūti bus lengviau. Nelikime su tuo vieni. Viskas prasideda ir baigiasi. Mintys apie savižudybę taip pat“, – tvirtina V. Andreikėnaitė.