Karščio salomis virtę Europos miestai turės keistis: opiausios problemos dėl infrastruktūros ir gyvenimo sąlygų

Rekordiška karščio banga, vietomis orą įkaitinusi iki 45–47 laipsnių, europiečiams leido pajusti, kas jų laukia 2040 m. Deganti gamta ir išsilydžiusi kelio danga Londone skatina sprendimus priimti nedelsiant. Klimatologas perspėja, kad dėl klimato kaitos dažnės ir kitos gamtos stichijos.

Ispanijos viduryje dešimtis gyvenviečių nusiaubė gaisrai. Evakuotis ir laikiną prieglobstį rasti privalėjo keli šimtai žmonių.

Ateityje karščiai bus vis dažnesni, ilgesni ir intensyvesni. Dėl kaitros sukeltų sveikatos sutrikimų skaičiuojama, kad vien per pastarąsias kelias savaites mirė tūkstančiai žmonių.

„Klimato sukeltas ekstremalus karštis nužudo daugiau žmonių nei bet koks kitas su klimatu susijęs pavojus. Kaitra nematoma, ji tyki ir žudo iš lėto“, – sako Atlanto tarybos Rokfelerio fondo direktorė Kathy Baughman.

Didžiausias iššūkis prisitaikant bus miestams, kurie vasarą tampa karščio salomis. Miestai ypač veikiami saulės, nes juose daug tamsios spalvos paviršių, kurie kaupia saulės energiją ir paverčia kaitra, vietoj to, kad ją atspindėtų.

Praeitą savaitę oras labiausiai išsiskyrė Jungtinėje Karalystėje, kurioje temperatūra pirmą kartą istorijoje perkopė 40 laipsnių Celsijaus. Dėl neįprastai didelės kaitros ėmė lydytis Lutono oro uosto pakilimo tako danga, dėl ko dalį suplanuotų skrydžių teko atšaukti. Socialiniuose tinkluose talpintos nuotraukos, kuriose matyti ir deformuota tarpmiestinių kelių danga.

Vyraujant aukštai temperatūrai deformuojasi ir geležinkelių bėgiai, tad intensyviausios kaitros laikotarpiu atšauktos kelionės traukiniu. Traukinių stotyje keleivis sakė nesupratęs, kodėl esant tokiai pat temperatūrai Australijoje traukiniai važiuoja. Ekspertų atsakymas paprastas – karštuose klimato zonose infrastruktūra, pradedant geležinkelio bėgiais, baigiant tiltais ir pastatais, karščiui pritaikyta geriau, tuo metu miestuose, kur žmonės pripratę gyventi vėsiau, karštis kelia naujų problemų. Londone kaitros piko metu dalis tiltų buvo pridengti folijos apdangalais, kad kaitra nepakenktų metalinėms konstrukcijoms.

Sudėtingas darosi ir gyvenimas daugiabučiuose, kurie nuo seno projektuoti taip, kad šilumą sulaikytų. Buvimas juose pradeda priminti buvimą krosnyje. Tad ekspertai sako, kad išeičių privaloma ieškoti jau dabar – naujinti infrastruktūrą, miestų komunikacijas, įskaitant elektros tinklus, kad šie būtų patvarūs temperatūros šuoliams. Visa tai ateityje kainuos milijardus ir užtruks.

Klimatologo Justino Kilpio teigimu, aiškiausia ir labiausiai pasiteisinusi kryptis, pritaikant miestus pasikartojančioms karščio bangoms, – daryti juos žalesnius. Tai padeda juos paruošti ir kitoms gamtos stichijoms, kurių dėl klimato krizės taip pat daugės.

Klimato kaita skatina audras, liūtis ir kylančius potvynius, kad atlaikytume juos, taip pat teks prisitaikyti.

Reportažo klausykite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Domantė Slavinskaitė.