Karo pasekmes Ukrainos derliui gali pajusti šimtai milijonų žmonių, nerimaujama ir dėl migracijos krizės Europoje

Lietuvos Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus sako, kad Ukraina dėl karo gali netekti apie trečdalio eksportuojamo grūdinių kultūrų derliaus, o tai gali sukelti dar vieną migracijos krizę Europoje. Anot Žemės ūkio rūmų, tai gali paveikti apie 100 mln. gyventojų. Europos Komisija ragina šalis nares auginti kuo daugiau grūdinių kultūrų, ypač pašarų, taip ne tik reguliuoti maisto kainas, bet ir užkirsti kelią galimai krizei.

Karas – smūgis derliui

Ukrainos regionuose, kurie išliko nepaveikti bombų ir Rusijos invazijos, pradedama sėja. Saulėgrąžos, pupos, rapsai, kviečiai ir t. t. Ukraina – didžiausia saulėgrąžų aliejaus eksportuotoja, labai daug parduoda ir kviečių. Bet karas viską pakeitė. Daliai pasaulio gali kilti didelė grėsmė dėl maisto. Ūkininkas Aleksandras Petkovas pernai nukūlęs 10 tūkst. tonų grūdų, dabar sako gyvenantis laukimu.

„Grūdai laikomi specialiuose sandėliuose tam, kad jie nesugestų. Bet blogiausia tai, kad mums juos reikia parduoti tam, kad galėtume finansuoti tolesnę produkciją. Dabar, tiesiai šviesiai tariant, stojame. Naudojame paskutinius kuro rezervus sukauptus prieš karą, naujų atsargų negauname ir tiekimo kelių neužsitikrinome. Laukiame, pradėjome sėją, tačiau jau labai greitai tiesiog sustosime, nes nebeturėsime degalų“, – pasakoja ūkininkas iš Ukrainos.

Jei trūksta grūdų, pašarų – kyla maisto kainos. Jeigu sutrinka importas ir eksportas, logistika – jos kyla dar labiau. Pasak žemės ūkio ministro, Europos Sąjunga ragina vidaus rinkoje auginti kuo daugiau pašarų ir bent taip pristabdyti problemas.

„Pas mus ne visos kultūros auga, mes tikrai negalime užsiauginti saulėgrąžų. Kitos šalys yra skatinamos, bent jau šių metų derlių, kad augintų daugiau. Kitą vertus, yra kultūrų, tokių kaip sojų pupelės, kurios yra importuojamos iš Pietų Amerikos šalių, ir vėlgi viskas galutiniame produkte lemia ne pašarų trūkumas, o kaina“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Nerimas dėl migrantų krizės

Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. A. Svitojus ramina, jog Lietuva turi atsargų tiek, kad galėtų būti pamaitinta penkiskart. Eksportas irgi esą nestos. Tačiau didžiausių grėsmių kelia faktas, kad Ukraina, prognozuojama, neteks apie 30 procentų grūdinių kultūrų, o tai pajus apie 100 mln. gyventojų.

„Apie šimtas milijonų Afrikos ir kitų valstybių gyventojų gali papulti į skurdo ir bado žirkles. Tai yra dar didesnis pavojus nacionalinis, ES, nes 100 milijonų afrikiečių ateis pas mus prašyti valgyti. Tai, ką tada darysime?“ – sako dr. A. Svitojus.

Migracijos kryptys – ne tik iš Afrikos, bet ir Artimųjų Rytų. Lietuva tuo puikiai įsitikino jau ne kartą. Jungtinės Tautos vis dar reiškia didelį susirūpinimą dėl didžiausios per 70 metų sausros Sirijoje. Irake – didžiausios per kone pusę amžiaus. Europos Komisijos pozicija – gesinti galimą dar vieną migrantų krizę ir teikti pagalba.

„Taip pat, turime padėti Ukrainai. Tai antras dalykas. Ukraina kovoja, Ukrainai gali trūkti viduje maisto produktų. Ir trečias dalykas – mūsų pačių žemės ūkio produkcija. Jos kaštai auga ir čia Europos Komisija ėmėsi veiksmų, kad produkcija nenutrūkstamai būtų tiekiama ir jos kaina būtų konkurencinga“, – aiškina Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Ukrainos žemės ūkio ministrė šiandien praneša, kad tikimąsi didelio derliaus ir sėkmingo eksporto, bet situaciją gali apversti tolesnė Rusijos karinė agresija.