Karas Ukrainoje. Zelenskis įvardijo, ko imsis po rezultatų paskelbimo pseudoreferendumuose Rusija gali mėginti pervadinti invaziją į Ukrainą

Prieš 1 metus 80

„Imsimės veiksmų savo žmonėms apsaugoti ir Chersono srityje, ir Zaporižios srityje, Donbase, šiuo metu okupuotuose Charkivo srities rajonuose, Kryme“, – sakoma jo vaizdo pareiškime, paskelbtame per susirašinėjimo platformą „Telegram“.

„Šio farso okupuotoje teritorijoje net negalima vadinti referendumų imitacija“, – pridūrė V. Zelenskis.

Pareigūnai keturiuose Maskvos okupuotuose Ukrainos regionuose antradienį paskelbė pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos, kuriuos tarptautinė bendrija pasmerkė kaip balsavimų imitaciją.

Rusijos karas prieš Ukrainą

Zelenskis Jungtinėms Tautoms: Kyjivas nesiderės su Maskva po pseudoreferendumųKyjivas negalės derėtis su Rusija po Maskvos organizuotų „referendumų“ dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Tai, kad Rusija šiuos pseudoreferendumus pripažįsta „normaliais“, įgyvendina vadinamąjį Krymo scenarijų ir vėl bando aneksuoti Ukrainos teritorijų, reiškia, kad nėra apie ką kalbėti su dabartiniu Rusijos prezidentu“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pareiškime.„Matant visam pasauliui, Rusija okupuotoje Ukrainos teritorijoje vykdo visišką farsą, vadinamą „referendumu“, – sakė jis.„Žmonės prieš kulkosvaidžių žiotis verčiami pildyti popierius televizijos nuotraukai. Pseudoreferendumų tariamų rezultatų skaičiai buvo surašyti iš anksto“, – sakė V. Zelenskis.Jis pridūrė, kad „grasinimai panaudoti branduolinius ginklus tapo nuolatiniu Rusijos pareigūnų ir propagandistų naratyvu“.

Prorusiški pareigūnai Ukrainoje skelbia pergalę pseudoreferendumuoseKeturių Maskvos okupuotų Ukrainos regionų pareigūnai antradienį paskelbė pergalę pseudoreferendumuose dėl susijungimo su Rusija, tarptautinei bendruomenei pasmerkus šiuos fiktyvius balsavimus.Pietinėje Zaporižios srityje vietos rinkimų institucija paskelbė suskaičiavusi visus balsus ir pareiškė, kad 93,11 proc. rinkėjų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.Vis dėlto institucija nurodė, kad šie rezultatai yra preliminarūs.Pietinėje Chersono srityje Rusijos primesti pareigūnai paskelbė, jog 87,05 proc. rinkėjų pritarė tam, kad regioną aneksuotų Rusija.Prorusiškų separatistų kontroliuojamoje rytinėje Luhansko srityje už prisijungimą prie Rusijos balsavo 98,42 proc. rinkėjų, remdamosi vietos pareigūnais pranešė Rusijos naujienų agentūros.„Aišku“, kad Luhanskas grįš į Rusijos sudėtį, platformoje „Telegram“ pareiškė Luhansko liaudies respublika pasiskelbusio separatistų darinio lyderis Leonidas Pasečnikas.Pasak naujienų agentūrų, suskaičiavus visus balsavimo biuletenius rytiniame Donecko regione paaiškėjo, kad čia 99,23 proc. rinkėjų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.Kremliaus remiamas Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas sakė: „Mes visi to labai seniai norėjome.“ Jį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.D. Pušilinas pasidžiaugė „milžinišku“ rezultatu ir sakė: „Mes susijungiame su savo didžiąja tėvyne, su didžiąja Rusija.“Tuo tarpu Jungtinės Tautos pareiškė, kad yra įsipareigojusios palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą ir jos pripažintas sienas.

Analitikai: Rusija gali mėginti pervadinti invaziją į Ukrainą kaip „kovos su terorizmu operaciją“JAV Karo studijų institutas (ISW) savo naujausiame vertinime nurodė, kad Rusijos pareigūnai gali bandyti pateisinti savo aneksuojamos Ukrainos teritorijos okupaciją kaip „kovos su terorizmu operacija“.Rusijos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas rugsėjo 26 d. sakė, kad Rusijos pareigūnai gali laikinai uždaryti Zaporožės atominę elektrinę, vykdydami „kovos su terorizmu operacijas“ naujai aneksuotose teritorijose.

Podoliakas: Ukraina susigrąžins visas savo žemes Ukraina nepasiduos jokiems branduoliniams grasinimams iš Maskvos ar jos teritorijoje vykstančiam balsavimui dėl aneksijos ir pagal savo planus susigrąžins visas savo okupuotas žemes. Taip pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mykhailas Podolakas.Jis pabrėžė, kad Kijevas negali simetriškai reaguoti į branduolinį smūgį, tačiau pasaulio branduolinės valstybės turėtų perspėti Rusiją, kad bet koks bet kokio tipo branduolinių ginklų – strateginių ar taktinių – panaudojimas bus sutiktas konkrečiais veiksmais, o ne kokiomis nors JT rezoliucijomis.„Tęsime darbą dėl mūsų teritorijos okupacijos nutraukimo, nesvarbu, kas“, – interviu „Reuters“ sakė M. Podoliakas.Jis išjuokė balsavimą referendumuose kaip teisinę nesąmonę, nurodydamas Zaporožės regiono „referendumo“ pavyzdį.Jis priminė, kad prieš karą Zaporožės regione gyveno 1,6 milijono žmonių, o pačiame Zaporožės mieste, kurį kontroliuoja Ukraina, gyveno 800 tūkst. žmonių. 400 tūkst. žmonių, pasak M. Podoliako, paliko okupuotą teritoriją. Todėl balsavime galėjo dalyvauti tik labai maža regiono gyventojų dalis.„Ir mes turime priimti šį modelį, kitaip bus panaudoti branduoliniai ginklai?... Tai nesąmonė ir tai nepriimtina“, – sakė M. Podoliakas.

Okupuotoms Ukrainos sritims Rusijos primesta valdžia skelbia pergalę pseudoreferendumuoseOkupuotoms Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims Maskvos primesta valdžia antradienį jau skelbė pergalę pseudoreferendumuose dėl prisijungimo prie Rusijos: už aneksiją esą pasisakė 87–98 proc. balsavusiųjų.Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių „referendumų“ rezultatų.„Jau dabar aišku, kad didžioji dauguma žmonių pritarė atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos klausimui“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Maskvos primestas Rusijos kontroliuojamos Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo.Rinkimų pareigūnai Maskvoje teigė, kad Rusijoje balsavę rinkėjai didžiąja dalimi palaikė aneksiją.Maskva paaiškino, kad balsavimas vyko ir Rusijoje, nes tūkstančiai rusų pajėgų kontroliuojamų teritorijų gyventojų pabėgo po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas prieš septynis mėnesius pasiuntė į Ukrainą savo karius.Tuo metu Chersono ir Zaporižios regionams Rusijos primesta valdžia paskelbė, esą suskaičiavus visus biuletenius už aneksiją pasisakė atitinkamai 87 ir 93 proc. balsavusiųjų.Apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ pareigūnai nurodė, kad ten 98 proc. balsavusiųjų palaikė prisijungimą prie Rusijos.Beveik niekieno nepripažįstama Donecko „liaudies respublika“ kol kas visų balsalapių esą nesuskaičiavo. Vis dėlto ji skelbia, kad, preliminariais duomenimis, beveik 95 proc. balsavusiųjų pasisakė už aneksiją.

Ukrainos karinė žvalgyba patvirtino Kupjansko-Uzlovojaus išlaisvinimą Ukrainos Gynybos ministerijos pagrindinis žvalgybos direktoratas antradienį taip pat patvirtino geležinkelio sankryžos ir Kupjansko-Uzlovojaus miesto išlaisvinimą.Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame Ukrainos kovotojas, stovėdamas ant nukritusios Rusijos vėliavos, pakelia Ukrainos vėliavą ant vėliavos stiebo priešais Kupjansko-Uzlovojaus geležinkelio stotį.Kupjanskas-Uzlovojus yra už kelių kilometrų į pietus nuo Kupjansko rytiniame Oskolo upės krante. Prieš rugsėjo mėnesio Rusijos kariuomenės atstūmimą iš daugumos okupuotos Charkovo regiono teritorijos ši geležinkelio sankryža buvo svarbus Rusijos karių logistikos taškas.Vaizdo įraše su vėliavos pakėlimu matyti, kad visi stoties pastato langai yra nepažeisti. Tai gali reikšti, kad bent jau rajone nebuvo kovų.

Pranešama apie Charkovo apšaudymą Charkovo meras Igoris Terekhovas pranešė apie miesto apšaudymą. Pasak jo, viename iš Charkovo rajonų įvyko trys sprogimai. Remiantis preliminaria informacija, buvo apgadintas infrastruktūros objektas. Kai kuriose miesto vietose dingo elektra.

„Frontex“: auga į ES atvykstančių Rusijos piliečių skaičiusEuropos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) duomenimis, praėjusią savaitę po Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos į Europos Sąjungą (ES) atvyko 66 000 rusų. Tai yra padidėjimas daugiau kaip 30 proc., lyginant su ankstesne savaite, pranešė agentūra.Dauguma Rusijos piliečių atvyko į Suomiją ir Estiją. Jei Rusija uždarytų sienas asmenims, kurie gali būti mobilizuoti, tikimasi neteisėtų sienos kirtimo atvejų.

Blinkenas: Vakarai „niekada nepripažins“ Ukrainos teritorijų aneksijosJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad Vakarai niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos po to, kai Kremliaus statytinių valdžia pradėjo skelbti pergalę Maskvos okupuotuose regionuose.„Mes ir daugelis kitų šalių jau esame visiškai atvirai pasisakę. Mes nepripažįstame – ir niekada nepripažinsime – Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.

Nuo mobilizacijos Rusijoje pradžios į Kazachstaną atvyko 98 tūkst. rusųPer savaitę nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos pradžios į Kazachstaną atvyko apie 98 tūkst. rusų, antradienį pranešė Kazachstano pareigūnai.Rusijos vyrams, norintiems išvengti šaukimo kariauti Ukrainoje, toliau bėgant į kaimynines šalis sausumos ir oro keliais, Kazachstanas ir Sakartvelas, buvusios Sovietų Sąjungos respublikos, yra populiariausios kryptys tiems, kas keliauja automobiliais, dviračiais ar pėsčiomis.Suomijos ir Norvegijos vizas turintys asmenys taip pat atvyksta sausuma. Lėktuvų bilietai į užsienį buvo greitai išparduoti, nepaisant išaugusių kainų.Kazachstano vidaus reikalų ministras Maratas Akhmetzhanovas skelbdamas sieną kertančių rusų skaičių teigė, kad valdžios institucijos nesiųs namo tų, kurie vengia šaukimo, nebent jie būtų įtraukti į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą dėl kriminalinių kaltinimų.Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas  nurodė savo vyriausybei padėti rusams, atvykstantiems į jo šalį „dėl dabartinės beviltiškos padėties“.

Kai kuriose Latvijos savivaldybėse prie Rusijos sienos paskelbta nepaprastoji padėtisDėl Rusijoje prasidėjusios mobilizacijos Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė keliose su Rusija besiribojančiose savivaldybėse paskelbti nepaprastąją padėtį ir uždaryti vieną iš sienos perėjimo punktų.Nepaprastoji padėtis paskelbta Alūksnės, Balvų ir Ludzos savivaldybėse, taip pat sienos kirtimo punktuose; ji galios nuo rugsėjo 28 dienos iki gruodžio 26 dienos.Atsižvelgiant į nelegalią migraciją iš Baltarusijos nepaprastoji padėtis 2021 metų rugpjūčio 11 dieną jau buvo paskelbta Ludzos, Kraslavos ir Aukštutinės Dauguvos savivaldybėse, taip pat Daugpilio mieste. Ji čia buvo pratęsta iki lapkričio 10 dienos.Be to, antradienį vyriausybė nusprendė uždaryti Pededzės sienos perėjimo punktą ir nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnybai užtikrinti sienų apsaugą.Nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms, policijai ir Valstybės saugumo tarnybai įsakyta padėti pasieniečiams kontroliuoti sieną.Latvijos pareigūnai nurodo, kad Rusijai pradėjus dalinę mobilizaciją daug Rusijos piliečių nori išvykti iš šalies, todėl situacija pasienio kontrolės punktuose gali pasikeisti. Taip pat galimi bandymai neteisėtai kirsti sieną.Nuo rugsėjo 19 dienos į Latviją neleista įvažiuoti 57 Rusijos piliečiams, o 2 474 Rusijos piliečiai į Latviją atvyko teisėtai, nurodė Vidaus reikalų ministerija. Tuo metu iš Latvijos išvyko 2 332 Rusijos piliečiai.Kaip pranešta, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė rezervininkų mobilizaciją, sukėlusią protestus ir privertusią šimtus tūkstančių Rusijos vyrų bėgti iš šalies.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai dėl aneksijos gali spręsti spalio 4-ąjąRusijos parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba, pirmininkės Valentinos Matvijenko duomenimis, kitą antradienį gali spręsti dėl okupuotų Ukrainos teritorijų įstojimo į Rusiją. Tą dieną numatytas kitas posėdis, sakė V. Matvijenko, kurią cituoja rusų naujienų agentūros. Esą kol kas nėra būtinybės skelbti neeilinį posėdį.Prieš tai žiniasklaida spėliojo, kad prezidentas Vladimiras Putinas jau šį  penktadienį sakydamas kalbą abiejuose Rusijos parlamento rūmuose gali oficialiai paskelbti apie iš viso keturių teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose aneksiją.Rusų okupantai antradienį baigtais paskelbė pseudoreferendumus Donecke, Luhanske, Zaporižioje ir Chersone. Suskaičiavus pirmuosius balsus, rinkimų komisijos, kaip ir tikėtasi, pranešė, kad daugiau kaip 90 proc. gyventojų pasisakė už okupuotų teritorijų įstojimą į Rusijos sudėtį. „Jei jie nori įstoti į Rusijos Federaciją, žinome, kad tai paremsime“, - pabrėžė V. Matvijenko.

Pabėgti nepavyks: pasienyje su Sakartvelu rusams įteikiami šaukimaiRusai, kuriems taikomas šaukimas ir nori išvykti iš Rusijos Federacijos, pasienyje su Sakartvelu gauna šaukimus, rašo UNIAN.Apie tai pranešė Šiaurės Osetijos vadovo ir vyriausybės spaudos tarnyba, pranešė Rusijos žiniasklaida.Pažymima, kad karinės registracijos ir įdarbinimo biuro mobilizacijos punktas yra pasienyje su Sakartvelu. Joje dirba operatyvinė grupė, kurią sudaro karinės registracijos ir įdarbinimo tarnybos atstovas bei vykdomosios valdžios atstovas.Patikslinama, kad šaukimas bus įteiktas tik Šiaurės Osetijos gyventojams.

„Facebook“ aptiko ir sustabdė propagandistinių paskyrų tinklą„Facebook“ teigia aptikęs ir sustabdęs besiplečiantį netikrų paskyrų tinklą, kuris skleidė Rusijos propagandą apie invaziją į Ukrainą visoje Vakarų Europoje, praneša AP.„Meta“ teigia, kad tinklas sukūrė daugiau nei 60 svetainių, kurios imitavo teisėtus naujienų šaltinius.Daugiau nei 1600 netikrų „Facebook“ paskyrų buvo panaudotos propagandos sklaidai Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, JK ir Ukrainoje. „Meta“ teigia, kad tai buvo didžiausias ir sudėtingiausias su Rusija susijęs tinklas, kurį bendrovė nustatė nuo invazijos į Ukrainą pradžios.

NATO vadovas pasmerkė pseudoreferendumus okupuotuose Ukrainos regionuoseNATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Maskvos surengti balsavimai keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose siekiant juos aneksuoti yra „apgaulė“ ir „akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“.J. Stoltenbergas tviteryje parašė, kad kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu „ir aiškiai pasakė, kad NATO sąjungininkai tvirtai remia Ukrainos suverenitetą ir teisę į savigyną“.„Rusijos surengti fiktyvūs referendumai neturi jokio teisėtumo ir yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Šios žemės priklauso Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas.

Naujoji Zelandija griežtina sankcijas Rusijai, bet pagalbos Ukrainai ginklais neteiksNaujosios Zelandijos vyriausybė pratęsė sankcijas rusams, tačiau karinės pagalbos Ukrainai neteiks. Apie tai praneša „The Newcastle Herald“.Naujoji Zelandija yra pasirengusi teikti tolesnę pagalbą ginklais, jei Ukrainos poreikiai atitiks turimas atsargas. Kol kas prašymų šalis tenkinti negali.

Diplomatiniai šaltiniai: Zelenskis sakys kalbą JT Saugumo TarybojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį turėtų kalbėti specialiame JT Saugumo Tarybos posėdyje, kuriame daugiausiai dėmesio bus skiriama Rusijos surengtiems fiktyviems referendumams jo šalyje. Diplomatai agentūrai dpa patvirtino, kad V. Zelenskio kreipimosi paprašė Ukrainos atstovybė JT.Manoma, kad Rusija balsavimu mėgins užkirsti kelią V. Zelenskio vaizdo kreipimuisi. Panašiose situacijose Maskvai pastaraisiais kartais to padaryti nepavyko. Per tokius vadinamuosius procedūrinius balsavimus nuolatinės Saugumo Tarybos narės, kokia yra Rusija, neturi veto teisės. Reikalinga 9 Tarybos narių dauguma iš 15.Posėdis planuojamas 22.00 val. Lietuvos laiku. Ukrainoje nuo penktadienio keturiose rusų okupuotose Chersono, Donecko, Luhansko ir Zaporižios srityse vyko pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos. JT generalinis sekretorius Antonio  Guterresas galimą teritorijų aneksiją neseniai pavadino tarptautinės teisės pažeidimu.

Kijivas: „Nord Stream“ dujų nuotėkis yra „teroristinis Maskvos išpuolis“Ukraina antradienį pareiškė, kad pranešimai apie dujų nuotėkį Rusiją ir Europą jungiančiuose dujotiekiuose „Nord Stream“ greičiausiai yra Maskvos įvykdyto „teroristinio išpuolio“ rezultatas.„Didelio masto „dujų nuotėkis“ iš „Nord Stream 1“ yra ne kas kita, kaip Rusijos suplanuotas teroristinis išpuolis ir agresijos prieš ES aktas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Michaylas Podoliakas.M. Podoliakas apkaltino Rusiją siekiu „destabilizuoti ekonominę padėtį Europoje ir sukelti paniką artėjant žiemai“.Kremlius kiek anksčiau antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl dujų nuotėkio, ir neatmetė, kad tai gali būti sabotažo aktas.Vokietijos saugumo šaltiniai dpa sakė, kad incidentų priežastys dar neišaiškintos, tačiau esama sabotažo požymių. Pasak jų, dėl techninio sudėtingumo tokią operaciją galėjo surengti tik valstybinis subjektas.https://twitter.com/Podolyak_M/status/1574736854448246784?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1574736854448246784%7Ctwgr%5Ea71d0f2115cc97cb855a4d92c3e40c051a2072ff%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.theguardian.com%2Fworld%2Flive%2F2022%2Fsep%2F27%2Frussia-ukraine-war-live-news-voting-in-sham-referendums-due-to-end-japanese-consul-interrogated-in-russia

Ukrainą gali palikti dar 5 mln. piliečiųBlogiausiu atveju iš Ukrainos gali išvykti dar 5 mln. piliečių. Nuo vasario 24 dienos šalį jau paliko 1,2 mln.Tai pareiškė Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Demografijos ir socialinių tyrimų instituto direktorė Ella Libanova.Nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 19 d. iš Ukrainos išvyko apie 8,4 mln. žmonių. Per tą laiką įvažiavo 7,2 mln. žmonių. Dabar 1,2 mln. žmonių iš Ukrainos yra užsienyje.

Kyjivas: aneksiniai referendumai neturės jokios įtakos mūšio laukeAntradienį Kyjivas pareiškė, kad Kremliaus remiamų pareigūnų surengti pseudoreferendumai dėl aneksijos keturiose Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose neturės jokios įtakos jų kariniams tikslams praėjus septyniems Maskvos invazijos mėnesiams.„Svarbiausia, kad šie veiksmai, šis [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino sprendimas neturės jokios įtakos Ukrainos politikai, diplomatijai ir veiksmams mūšio lauke“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba per spaudos konferenciją su savo kolege iš Prancūzijos Catherine Colonna.

Ukrainos teritorijose baigėsi pseudoreferendumai: skelbiami pirmieji rezultataiRusų okupantai paskelbė, kad baigėsi keliose Ukrainos teritorijose surengti pseudoreferendumai ir pristatė pirmuosius jų rezultatus. Suskaičiavus pirmuosius balsavimo biuletenius rinkimų apylinkėse Rusijoje, po daugiau kaip 97 proc. iš Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios kilusių rinkėjų pasisakė už savo gimtųjų sričių prijungimą prie Rusijos, antradienį pranešė rusų naujienų agentūros.Iš rinkimų apylinkių okupuotose teritorijose duomenų kol kas nėra. Balsuoti nuo praėjusio penktadienio vykusiuose fiktyviuose referendumuose buvo paraginti ir Ukrainos pabėgėliai Rusijoje. Manoma, kad Rusija dar šią savaitę gali pradėti beprecedentę aneksijos bangą.Šių pseudoreferendumų pasaulis nepripažįsta, nes jie surengti pažeidžiant Ukrainos ir tarptautinius įstatymus bei nesilaikant minimalių demokratijos standartų.Manoma, kad dabar Maskvos paskirtos okupacinės administracijos oficialiai paprašys Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino teritorijas prijungti prie Rusijos. Kremlius pareiškė, kad tai gali būti padaryta greitai.V. Putinas dar prieš pseudoferenedumus pabrėžė, kad šios teritorijos tuomet bus visiškai saugomos branduolinės Rusijos.

Charkivo srityje iš Rusijos okupacijos gniaužtų iki šiol išlaisvintos 454 gyvenvietėsUkrainos Charkivo srityje iš Rusijos okupacijos gniaužtų iki šiol išlaisvintos 454 gyvenvietės, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoju Kyrylu Tymošenka.„Charkivo sritis. Dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolamųjų operacijų iš viso deokupuotos 454 gyvenvietės“, – spaudos konferencijoje teigė K. Tymošenka.Pasak jo, ten darbą atnaujino 14 policijos komisariatų, 78 kaimo vietovėse įsikūrę medicinos punktai, 23 vietos savivaldos institucijos ir 10 pašto padalinių. Be to, 90 švietimo įstaigų atnaujino nuotolinį mokymą, ten taip pat vėl veikia šeši mobiliojo ryšio bokštai, 27 dujų tiekimo įrenginiai ir 23 elektros energijos gamybos objektai.„Balaklijoje atkurtas elektros tiekimas daugiau kaip 11 tūkst. namų ūkių, kurie sudaro 77 proc. vietos populiacijos“, – pažymėjo K. Tymošenka.Kaip teigiama, Charkivo mieste ir visoje Charkivo srityje šiuo metu dirba avarinės tarnybos, kurios užsiima apgadintos infrastruktūros atstatymu. Į šias teritorijas buvo atgabenta daugiau kaip 400 tonų humanitarinės pagalbos.

Rusija teigia nesieksianti į užsienį nuo mobilizacijos bėgančių vyrų ekstradicijos Rusijos gynybos ministerija antradienį pareiškė, kad nesieks į užsienį nuo mobilizacijos bėgančių vyrų ekstradicijos.„Rusijos gynybos ministerija nėra išsiuntusi jokių prašymų Kazachstano, Sakartvelo ar kurios nors kitos šalies valdžios institucijoms dėl tariamo priverstinio Rusijos piliečių grąžinimo į Rusijos teritoriją ir neturi ketinimų tai daryti“, – teigiama ministerijos pranešime.

ES skelbs sankcijas pseudoreferendumų Ukrainoje organizatoriams Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad taikys sankcijas pseudoreferendumų dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų prisijungimo prie Rusijos organizatoriams.„Visiems žmonėms, kurie dalyvauja neteisėtuose ir neteisėtuose referendumuose, bus taikomos pasekmės“, – sakė žurnalistams ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai Peteris Stano.Pseudoreferendumai dėl aneksijos, kuriuos keturiuose Ukrainos regionuose, daugiausia kontroliuojamuose Rusijos pajėgų, surengė Kremliaus primesta valdžia, turi baigtis antradienį.Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose pasmerkė šiuos balsavimus kaip „fiktyvius“ ir pareiškė, jog niekada nepripažins jų rezultatų.Keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai – Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose – paskelbė, kad surengs balsavimus likus kelioms dienoms iki jų pradžios penktadienį.JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pseudoreferendumai yra „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“.Net artimiausias Maskvos sąjungininkas nuo invazijos pradžios Pekinas neseniai pareiškė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turėtų gerbti teritorinį vientisumą karo metu.Kremliaus remiami regionų lyderiai nurodė, kad preliminarių rezultatų galima tikėtis antradienio vakare arba artimiausiomis dienomis.Paskui separatistai turėtų balsuoti už formalią keturių sričių aneksiją, kuriai įteisinti reikės V. Putino parašo.2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“.Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų.

Kremlius įspėja apie saugumo „padarinius“ po balsavimo dėl Ukrainos regionų aneksijos Antradienį Kremlius perspėjo, kad Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose vykstantys balsavimai dėl prisijungimo prie Rusijos turės saugumo padarinių. Neseniai pareigūnai Maskvoje grasino panaudoti branduolinius ginklus.„Teisinė padėtis radikaliai pasikeis tarptautinės teisės požiūriu ir tai taip pat atsilieps saugumui šiose teritorijose“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ukraina skelbia apie dar vieną laimėjimą: kolaborantai ir okupacinės „valdžios“ atstovai pasileido bėgtiIš Charkivo srities Borovskio rajono bėga kolaborantai ir okupacinės „valdžios“ atstovai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė Peski-Radkivski gyvenvietės kontrolę. Apie tai skelbiama Borovskio rajono „Telegram“ kanale.„Tęsiasi kova dėl Borovskio rajono kairiosios pakrantės teritorijų išlaisvinimo nuo okupantų iš Rusijos. Vyksta kariniai veiksmai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos stumia lauk priešininkus, bet vaduojamos teritorijos kenčia nuo priešų apšaudymų“, – teigiama pranešime.Peski-Radkivski gyvenvietė jau kontroliuojama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, bet Ukrainos pajėgos ten vis dar aptinka okupantų iš Rusijos grupelių, vykdo valymus ir išminavimo darbus. Gyvenvietėje sunaikinta daug gyvenamųjų namų, sugriautas vaikų darželis, apgadinta mokykla: išdužę langai, sienose sviedinių paliktos skylės, nebetinkamas stogas.

Iš Ukrainos uostų išplaukė dar devyni laivai su grūdais Antradienį iš Ukrainos uostų išplaukė devyni laivai su 345 tūkst. tonų grūdų Afrikos, Azijos ir Europos šalims. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos infrastruktūros ministerija.Nuo rugpjūčio 1 d. iš Ukrainos uostų jau išplaukė 231 laivas su 5,29 mln. tonų žemės ūkio produkcijos.Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.

Ukrainos pasienyje su Rusija rasta dar viena įtariama masinė kapavietėUkrainos pajėgų atkovotoje Charkivo srityje rasta dar viena įtariama masinė kapavietė netoli apšaudyto ir apleisto paukštyno, esančio prie sienos su Rusija ir nusėto nuolaužomis po kautynių.Kiek ten guli būti žmonių palaikų, nėra žinoma: kariai ir pareigūnai kalba apie 90–100 kūnų, bet nepatikslina, iš kur jie tai žino.Aplinkui esančiuose griuvėsiuose yra pastarojo meto smurto ženklų.Sunaikinto tanko bokštelio dalys, per mūšius išlėkusios į orą ir pramušusios į angarą panašaus sandėlio stogą, sutraiškė apačioje paliktus tuščius naminių paukščių narvus.Išminavimo komandos dar neatvyko į vietovę netoli Kozača Lopanės, esančios maždaug už 2 km nuo sienos, o galima masinė kapavietė dar nebuvo paliesta.„Į mūsų kaimą atvykę kariai man sakė, kad matė kareivių kapavietę, bet nenurodė [žuvusiųjų] skaičiaus“, – pranešė Kozača Lopanės administracijos vadovė Liudmyla Vakulenko.„Jie sakė, kad tai ištirs specializuotas padalinys“, – pridūrė pareigūnė.Teismo medicinos ekspertų komandos laukiama vėliau šią savaitę, kai vietovė bus pripažinta saugia darbui. Pirmadienį kariai judėjo atsargiai – vengė neasfaltuotų vietovių, saugodamiesi minų ir nesprogusių sviedinių.

Prancūzijos diplomatijos vadovė atvyko iš anksto neskelbto vizito į KyjivąPrancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna antradienį atvyko iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą.Apie tai ji pranešė savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.„Labas rytas, Ukraina, gera grįžti“, – parašė C. Colonna ir pasidalijo savo nuotrauka iš Ukrainos sostinės centro.„Prancūzija šalia, kad palaikytų Ukrainą“, – pridūrė ji ukrainiečių kalba.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 395 vaikai Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 395 vaikai, o dar daugiau kaip 776 buvo sužeisti. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (401), Charkivo (231) ir Kyjivo (116) srityse.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 500 mokyklų, iš jų 289 visiškai sugriautos.

Nikopolio apylinkėse vėl nukrito beveik 90 Rusijos sviedinių Antradienį Ukrainos Nikopolio miesto apylinkėse vėl nukrito daugybė sviedinių, kuriuos į ten paleido Rusijos ginkluotosios pajėgos, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Dnipropetrovsko srities gubernatoriumi Valentynu Rezničenka.„Rusai vėl apšaudė Nikopolio apylinkes. Trijose gyvenvietėse – pačiame Nikopolyje, Marhanecio kaime ir Červonogrigorjevkoje – nukrito beveik 90 sviedinių“, – „Telegram“ kanale parašė V. Rezničenka.Prelininariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.Kaip pranešama, per ataką Nikopolyje apgadinta 15 privačių namų, keletas žemės ūkio paskirties pastatų ir automobilių, o Marhanecio kaime paveikta 10 gyvenamųjų namų, vaikų ir jaunimo sporto mokykla, aikštė, dujų tiekimo vamzdis ir elektros linijos. Tuo metu Červonogrigorjevkoje žalos mastas dar tikslinamas.

Keturi Kremliaus okupuoti regionai paskutinę dieną balsuoja dėl prisijungimo prie Rusijos Keturi Rusijos pajėgų iš dalies kontroliuojami Ukrainos regionai antradienį paskutinę dieną balsuoja per vadinamuosius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Kyjivas ir jo sąjungininkės pasmerkė balsavimą kaip „apgaulę“ ir neketina pripažinti rezultatų.Ką reikia žinoti apie šiuos keturis regionus:LuhanskasLuhansko sritis, kurioje prieš karą gyveno 2,1 mln. žmonių, iš trijų pusių ribojasi su Rusija ir kartu su kaimyniniu Donecku sudaro pramoninį Donbaso regioną. Ukrainos valdžios duomenimis, Rusija kontroliuoja maždaug 98 proc. daugiausia rusakalbių gyvenamos Luhansko srities - daugiausia iš visų keturių regionų, kuriuose vyksta pseudoreferendumai, kaip juos pavadino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Prieš Rusijos invaziją vasario mėnesį Maskvos remiami separatistai nuo 2014 m. kontroliavo vos pusę srities. Po kelis mėnesius trukusio sekinimo karo Rusija liepos pradžioje beveik visiškai išstūmė Ukrainos pajėgas iš Luhansko, Maskva tai paskelbė kaip savo strateginę pergalę. Tačiau po sėkmingo Kyjivo kariuomenės puolimo rugsėjį Ukrainos pajėgos sugrįžo į regioną.DoneckasDonecko sritis, prieš karą turėjusi 4,1 mln. gyventojų, yra kasybos ir plieno bazė Donbase, ten yra Doneckas - vienas didžiausių Ukrainos miestų. Nuo 2014 m. maždaug pusę rusakalbio regiono kontroliuoja Maskvos remiami separatistai.Donecko Mariupolis, Juodosios jūros uostamiestis, per žiaurią apgultį, prasidėjusią netrukus po Rusijos invazijos, buvo paverstas griuvėsiais. Ukrainos valdžia teigia, kad Rusija kontroliuoja maždaug du trečdalius srities. Mūšiai ties fronto linija regiono centre vyksta kelis mėnesius.ZaporižiaZaporižios regionas, kuriame prieš karą gyveno apie 1,6 mln. gyventojų, taip pat ribojasi su Juodąja jūra. Iš keturių regionų, kuriuose rengiami vadinamieji referendumai dėl aneksijos, ten Rusijos kontroliuojama dalis yra mažiausia – okupuota maždaug  63 proc. Zaporižios regiono. Pagrindinis miestas Zaporižia tebėra ukrainiečių rankose, nors Maskva kontroliuoja svarbiausią Berdiansko uostą.Kovo mėnesį Rusijos kariuomenė užgrobė Zaporižios atominę elektrinę, pastarosiomis savaitėmis aplink ją vykstančios kautynės paskatino Kyjivą ir jo sąjungininkes siekti sukurti aplink objektą demilitarizuotą zoną.ChersonasToliausiai vakaruose esantis Chersonas buvo Rusijos užimtas vienas pirmųjų. Prieš karą ten gyveno milijonas gyventojų, daugiausia žemės ūkio vietovę dalija per ją tekanti Dnipro upė. Tai taip pat vartai į Krymą – pusiasalį, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.Visi keturi regionai sukuria Maskvai lemiamą sausumos koridorių tarp Rusijos ir Krymo, iš kitos pusės pusiasalį su žemynu jungia tik tiltas.Rugpjūtį Ukrainos pradėtas kontrpuolimas Chersone privertė Rusiją perdislokuoti pajėgas, o tai atvėrė kelią sėkmingam Kyjivo puolimui rytiniame Charkivo regione. Pranešama, kad Chersone partizanai atakuoja Rusijos okupacinius dalinius ir pareigūnus, Ukrainos pajėgos sunaikino tiltus per upę, todėl Rusijos daliniai pateko į spąstus. Ukrainos valdžios vertinimu, šiuo metu Rusija kontroliuoja 83 proc. regiono.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 57 750 okupantų rusų Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 27 d. jau neteko apie 57 750 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 306 tankų, 4 881 šarvuotosios kovos mašinos, 1 378 artilerijos sistemų, 331 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 175 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 261 lėktuvo, 224 sraigtasparnių, 977 dronų, 241 sparnuotosios raketos, 15 laivų, 3 730 automobilių, 131 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

„Vedomosti“: bus kuriama nauja karinė apygarda, kuriai priklausys aneksuotos teritorijos, vadovaus RogozinasPseudorespublikos „Donecko Liaudies Respublika“ ir „Luhansko Liaudies Respublika“, taip pat okupuotos Chersono ir Zaporižios dalys, po aneksijos gali būti įtrauktos į Krymo federalinę apygardą kartu su visu pusiasaliu, skelbia šaltiniais besiremdamas leidinys „Vedomosti“.Remiantis laikraščio turima informacija, prezidento statytiniu apygardoje gali tapti buvęs vicepremjeras, buvęs „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas.

Penktadienį – Putino kreipimasisRugsėjo 30 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų kreiptis į Rusijos parlamento rūmus. Tikėtina, kad tada jis oficialiai paskelbs apie okupuotų Ukrainos teritorijų prisijungimą prie Rusijos.Apie tai skelbiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos naujausioje žvalgybos suvestinėje.https://twitter.com/DefenceHQ/status/1574633113598283777

Ukrainoje – paskutinė pseudoreferendumų dienaAntradienį turi baigtis pseudoreferenumai dėl aneksijos, kurias keturiuose Ukrainos regionuose, daugiausia kontroliuojamuose Rusijos pajėgų, surengė Kremliaus primesta valdžia.Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šiuos balsavimus kaip fiktyvius ir pareiškė, jog Vakarų šalys niekada nepripažins jų rezultatų.Šį mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainoje patyrė didelių nesėkmių tiek šalies rytuose, tiek pietuose. Pasak stebėtojų, tai paskatino prezidentą Vladimirą Putiną skubiai surengti balsavimus ir taip sugriežtinti okupuotų teritorijų kontrolę.V. Putinas perspėjo, kad Maskva panaudos visas įmanomas priemones „Rusijos suverenitetui“. Taip jis leido suprasti, kad po keturių regionų aneksijos Kremlius galėtų panaudoti strateginius branduolinius ginklus, kad atremtų galimus Kyjivo bandymus susigrąžinti teritoriją.Maskva taip pat mobilizuoja apie 300 tūkst. rezervistų, o šis žingsnis sukėlė protestus ir paskatino rusų vyrus, nenorinčius vykti į Ukrainą, bėgti į kaimynines šalis.Keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai – Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose – paskelbė, kad surengs balsavimus likus kelioms dienoms iki jų pradžios penktadienį.JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pseudoreferendumai yra „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“.Net artimiausias Maskvos sąjungininkas nuo invazijos pradžios Pekinas neseniai pareiškė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turėtų gerbti teritorinį vientisumą karo metu.Kremliaus remiami regionų lyderiai nurodė, kad preliminarių rezultatų galima tikėtis antradienio vakare arba artimiausiomis dienomis.Paskui separatistai turėtų balsuoti už formalią keturių sričių aneksiją, kuriai įteisinti reikės V. Putino parašo.

Rusų pajėgos sudavė raketų smūgius Zaporožėje, nukentėjo žmonėsRugsėjo 27 d. rytą Rusijos kariai sudavė raketinį smūgį Zaporožėje.Zaporožės srities valstybinės administracijos pirmininkas Oleksandra Starukha „Telegram“ pranešė, kad okupantai nukentėjo nuo infrastruktūros objektų.Duomenys apie aukas ir žalą tikslinami.

Rusai raketomis apšaudė Kramatorsko centrą, sužeisti keturi gyventojaiApie tai pranešė Donecko srities valstybinė administracija.„Rusų okupantai beveik vienu metu smogė Kramatorskui ir Slavianskui. Kramatorske rusai smogė miesto centrui: viena raketa pataikė į žinomo Donecko menininko Viačeslavo Gutirio skulptūrų parką „Gimę Ukrainoje“, kita – į penkiaaukštį pastatą... Dėl tiesioginio raketos smūgio buvo sugriauta vieno iš penkiaaukščio namo butų siena ir sužeisti 4 žmonės“, – sakoma pareiškime.

Per vieną dieną Ukrainos pietinėje dalyje ukrainiečių gynėjai sunaikino 77 rusų okupantus ir daug rusų pajėgų technikos.Apie tai pranešama oficialiame operatyvinės vadovybės puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.Chersono ir Beryslavo apygardose nukentėjo 4 priešo ginkluotės ir įrangos židiniai ir 4 šaudmenų sandėliai.

Rusijos pajėgos vėl atakavo Kryvyi Rihą, sunaikino oro uostąPriešo armija užpuolė Kryvyi Rihą, oro uostas buvo sunaikintas. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko regioninės karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka, praneša „Ukrinform“.„Priešo ataka prieš Kryvyi Rihą: rusai raketa X-59 smogė oro uostui. Jo infrastruktūra buvo sunaikinta“, – rašė V. Rezničenka.Pažymima, kad tolesnis aerodromo ir įrangos naudojimas yra neįmanomas. Per smūgį žmonės nebuvo sužeisti.

Zelenskis: Ukrainos kariuomenė daro viską, kad atgrasytų priešus Donecko regioneFronte padėtis Donecko regione yra ypač aštri, o Ukrainos kariuomenė daro viską, kad atgrasytų priešus šia kryptimi. Apie tai prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo žinutėje 215-osios plataus masto karo dienos pabaigoje, pirmadienio vakare, praneša „Ukrinform“.„Ypač opi situacija yra Donbase. Mes darome viską, kad apribotume priešišką veiklą. Mūsų tikslas numeris vienas yra dabar, nes Donbasas vis dar yra svarbiausias okupantų tikslas“, - sakė V. Zelenskis.„Nepaisant akivaizdaus karo Rusijai beprasmybės ir okupantų iniciatyvos praradimo, Rusijos kariuomenės vadovybė vis dar veda juos į mirtį. Nuolatiniai Rusijos puolimo bandymai Donecko regione tikrai įeis į karų istoriją kaip viena ciniškiausių savo karių žmogžudysčių. Kai tai matome, pamatę šias atakas, dar kartą įsitikiname, kad Rusijos mobilizacija yra akivaizdus bandymas suteikti ant žemės esantiems vadams nuolatinį „patrankų mėsos“ srautą. Rusijos mobilizacijoje tiesiog nėra kitos prasmės. Jie jautė, kad pralaimėjo, ir bando tiesiog atidėti šią akimirką, užtikrinti bent tam tikrą veiklą fronte, atiduoti bent ką nors su ginklais rankose vietoj mirusiųjų“, – pridūrė prezidentas.Pasak V. Zelenskio, Rusijos visuomenė dar nežino apie Rusijos valdžios institucijų žiaurumą savo žmonėms.Jis taip pat pažymėjo, kad valdžia stengiasi aprūpinti Ukrainos karius ginklais ir šaudmenimis.

Rusai beveik vienu metu atakavo Kramatorską ir SlavyanskąDonecko regioninė karinė administracija paskelbė vaizdo įrašą su Rusijos karių raketų atakos pasekmėmis. Skelbiama, kad beveik tuo pat metu raketomis buvo atakuoti du miestai – Kramatorskas ir Slavyanskas.„Smūgius Kramatorskui ir Slavyanskui Rusijos okupantai sudavė beveik vienu metu. Kramatorske jie pataikė į miesto centrą: viena raketa nukrito į skulptūrų parką „Gimęs Ukrainoje“, kurio autorius buvo garsus menininkas iš Donecko regiono Viačeslavo Gutyri, kita pataikė į 5 aukštų pastatą. Kalbant apie Slavyanską, miesto centre esantis gyvenamasis rajonas buvo apšaudytas. Buvo apgadinti mažiausiai trys pastatai. Informacija apie aukas yra tikslinama“, – sakoma pranešime po atitinkamu vaizdo įrašu iš vietų, kur pataikė priešo raketos.Skelbiama, jog Kramatorske dėl tiesioginio smūgio viename iš penkių aukštų pastato butų buvo sunaikinta siena, šiame bute buvo sužeisti keturi žmonės. Šiame name buvo išdaužyti mažiausiai 34 langai, iš dalies apgadintas stogas.Regiono valdžia vėl paragino visus evakuotis: „Rusai atvyko čia, kad mus nužudytų ir tai padarytų beatodairiškai. Raketos ar artilerijos sviediniai gali skristi į bet kurią vietą ir bet kuriuo metu. Vienintelė protinga išeitis civiliams gyventojams yra evakuacija! Evakuokitės laiku! Nelaukite, kol aplinkybės privers jus!“Kaip pranešama, Donecko regioną nuolat apšaudo Rusijos Federacijos kariai, regione nėra dujų tiekimo, yra problemų su vandeniu.

Ukraina patvirtino apie dar vieną skaudų smūgį Rusijos pajėgomsUkrainos generalinis štabas pirmadienį vakare paskelbtame pranešime netiesiogiai patvirtino ankstesnius pranešimus, kad Ukrainos daliniai užėmė Kupjanską-Uzlovojų – pietinį Kupjansko priemiestį rytiniame Oskolo upės krante.Būtent jame yra pagrindinė geležinkelio sankryža, kuri buvo svarbi Rusijos kariuomenės logistikai.Generalinio štabo santraukoje, be kita ko, kalbama apie Rusijos pajėgų apšaudymą Kupjanską supančiuose kaimuose, tarp jų yra Kupjanskas-Uzlovjus.Išsami informacija – pavyzdžiui, ar Kupjanskas-Uzlovojus buvo paimtas su kova, ar rusai tiesiog paliko jį – dar nėra prieinami.

Rusija sulaukė retos Sirijos paramos Jungtinėse TautoseJungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Rusija pirmadienį iš Sirijos, kurios lyderiai savo pilietiniame kare remiasi Maskvos parama, sulaukė reto palaikymo savo karui Ukrainoje.„Sirija pakartoja savo poziciją dėl Rusijos specialiosios karinės operacijos Ukrainoje ir Rusijos teisės ginti ir saugoti savo teritoriją“, – JT sakė užsienio reikalų ministras Faisalas al Meqdadas, pavartodamas Rusijos naudojamą terminą karui Ukrainoje pavadinti.„Esame įsitikinę, kad Rusijos Federacija gina ne tik save, bet ir teisingumą bei žmonijos teisę atsisakyti vienpolės hegemonijos“, – teigė jis.Sirija kelis mėnesius palaikė Maskvą pripažindama Rusijos remiamas separatistines „liaudies respublikas“ Rytų Ukrainoje ir siūlydama siųsti savo karius kovoti kartu su Rusija.Rusija nuo 2015 metų teikia plačią karinę paramą Sirijos prezidentui Basharui al Assadui padėdama vyriausybinėms pajėgoms iš opozicijos ir džihadistų atsikovoti didžiąją dalį šalies teritorijos. Per dešimtmetį besitęsiantį žiaurų konfliktą Sirijoje žuvo pusė milijono žmonių.Aukščiausio rango Sirijos diplomato ryžtinga parama invazijai į Ukrainą kontrastavo su kitų nominalių Rusijos partnerių kalbomis per metinę Generalinę Asamblėją, kuri baigiasi pirmadienį.Kinija, kuri prieš karą žadėjo plačiai bendradarbiauti su Rusija, ir Indija, istorinė Maskvos partnerė gynybos srityje, nepaisant šiltėjančių ryšių su Vašingtonu, paragino palaikyti dialogą siekiant užbaigti karą Ukrainoje.Tačiau chuntos paskirtas laikinasis Malio ministras pirmininkas pulkininkas Abdoulaye Maiga pasveikino „pavyzdingą ir vaisingą bendradarbiavimą“ su Rusija, kurios privati karinė bendrovė „Wagner“ dislokavo savo pajėgas šioje Vakarų Afrikos šalyje nepaisydama Vakarų perspėjimų dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Žiniasklaida: į frontą nenorintis vyras Rusijoje padegė pats saveIš nevilties, kad bus nusiųstas kariauti prieš Ukrainą, vienas vyras Rusijoje, anot žiniasklaidos, pats save padegė. „Novaja Gazeta“ pirmadienį paskelbė stebėjimo kameros įrašą, kuriame matyti, kaip asmuo apsipila skysčiu ir netrukus užsiliepsnoja. Anot liudininkų, degantis vyras autobusų stotyje Riazanėje, esančioje už 200 km į pietryčius nuo Maskvos, šaukė: „Nenoriu į frontą!“Policininkai užgesino liepsnas, sužalotas vyras nuvežtas į ligoninę. Žiniasklaida pateikia skirtingus duomenis apie jo sveikatos būklę. Oficialios informacijos apie incidentą, kuris įvyko sekmadienį, kol kas nėra.

Per dieną Ukrainos kariuomenė atrėmė rusų okupantų atakas aštuoniose apgyvendintose teritorijoseTai buvo nurodyta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje apie operatyvinę informaciją nuo 18:00 val.„Per dieną Ukrainos kariai atrėmė priešo atakas Spornojės, Soledaro, Podgorodnės, Bachmuto, Mayorsko, Kamjankos, Pobedos ir Pavlovkos gyvenviečių rajonuose“, – pranešė Generalinis štabas.Pranešama, kad per šią dieną okupacinės pajėgos surengė du raketų ir keturis oro smūgius, taip pat daugiau kaip septynias atakas iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Priešas taip pat surengė bepiločių lėktuvų smūgius netoli Belenkės kaimo Odesos srityje.

Ukrainoje žuvo Rusijos pulkininkasUkrainoje likviduotas Rusijos ginkluotųjų pajėgų 35-osios jungtinės armijos raketinių dalinių ir artilerijos vadas pulkininkas Borisas Totikovas. Rugsėjo 25 d. Riazanėje buvo atsisveikinta su okupacinių pajėgų vadu, pranešė „Riazanskij vedomosti“.

Estijos URM rekomenduoja piliečiams vengti kelionių į RusijąEstijos užsienio reikalų ministerija dėl Rusijos karinių veiksmų pataria nevykti į šią šalį, nebent tai būtina, ir visiškai vengti kelionių į jos regionus, besiribojančius su Ukraina.Tokią rekomendaciją pirmadienį paskelbė Estijos URM spaudos tarnyba.Ministerija prašo laikinai Rusijoje esančių Estijos piliečių įvertinti poreikį likti toje šalyje ir, esant galimybei, grįžti į Estiją.Dvigubą Estijos ir Rusijos pilietybę turintys asmenys turėtų atsižvelgti į tai, kad Rusijoje Maskva juos laiko Rusijos piliečiais, ir Estijos galimybės teikti konsulinę pagalbą yra ribotos. Ministerija prašo Estijos piliečių, laikinai esančių Rusijoje, užsiregistruoti Užsienio reikalų ministerijos svetainėje.Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų.

JK paskelbė sankcijų dėl pseudoreferendumų Ukrainoje Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė sankcijas 92 asmenims ir subjektams, Rusijos režimui surengus pseudoreferendumus rusų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, o Maskvai pažėrus daugiau grasinimų Vakarams.„Fiktyvūs referendumai, rengiami prirėmus ginklą, negali būti nei laisvi, nei sąžiningi, ir mes niekada nepripažinsime jų rezultatų“, – pareiškime teigė užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.„Šiandienos sankcijos bus nukreiptos prieš tuos, kurie stovi už šių fiktyvių balsavimų, taip pat prieš asmenis, kurie toliau remia Rusijos režimo agresijos karą“, – sakė jis.Tarp asmenų, kuriems pritaikytos sankcijos, yra Sergejus Jelisejevas, Ukrainos Chersono regionui Maskvos primestos vyriausybės vadovas ir Rusijos karinio jūrų laivyno viceadmirolas, 2014 metais perbėgęs iš Ukrainos karinio jūrų laivyno.Sankcijų sulaukė ir Rusijos remiami Donecko, Luhansko ir Zaporižios pareigūnai, taip pat „IMA Consulting“, kurią JK vyriausybė pavadino „mėgstamiausia Putino ryšių su visuomene agentūra“.Į juodąjį sąrašą taip pat buvo įtraukta Rusijos bendrovė „Goznak“, kuri, kaip teigiama pareiškime, turi Rusijos valstybinių dokumentų gamybos rusų laikinai kontroliuojamose Ukrainos teritorijose monopolį.Apie plebiscitus „dėl prisijungimo prie Rusijos“, kurie tebesitęsia, buvo paskelbta po to, kai per Ukrainos kontrpuolimą buvo išlaisvinta didžioji dalis šiaurės rytinės Charkivo srities.Keturių Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – integracija į Rusiją reikštų karo eskalaciją.Praėjusį trečiadienį, sakydamas kalbą apie rezervistų mobilizaciją karui Ukrainoje, Vladimiras Putinas išsakė menkai užmaskuotą grasinimą panaudoti branduolinius ginklus.Nuo vasario pabaigos, kai V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, Britanija jau pritaikė sankcijas virš 1 200 asmenų, įskaitant daugiau kaip 120 oligarchų, ir per 120 Rusijos subjektų.

Rusijos stačiatikių bažnyčia žada nuodėmių atleidimą žuvusiems kariamsRusijos stačiatikių bažnyčia žada žuvusiems kariams visų nuodėmių atleidimą, rašo Katalikų naujienų agentūra (KNA).Per pamaldas savaitgalį patriarchas Kirilas pareiškė, jog Bažnyčia žino, kad tie, kurie miršta vykdydami karinę pareigą, pasiaukoja dėl kitų. Ir ši auka esą nuplauna visas nuodėmes, kurias padarė žmogus.Patriarchas pasiryžimą aukotis pavadino reikšmingiausia geriausių žmogiškųjų savybių išraiška.Kirilas nepaminėjo Ukrainos, tačiau kalbėjo apie „brolžudišką karą“, per kurį dabar mūšio lauke žūva daug žmonių. Bažnyčia meldžiasi, jog „šis mūšis“ kuo greičiau baigtųsi, kad kuo mažiau brolių žudytų vienas kitą.Kirilas laikomas svarbiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku. Bažnyčios vadovas rugsėjo viduryje kalbėjo apie „lemtingą“ Rusijos misiją prieš užsienio jėgas, kurios nori sutriuškinti milžinišką šalį kaip nepriklausomą valstybę.

Borrellis: Putino grasinimus reikėtų vertinti rimtaiEuropos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus panaudoti branduolinį ginklą reikėtų vertinti rimtai.J. Borrellis interviu transliuotojui BBC sakė, kad Rusijos karas Ukrainoje pasiekė „pavojingą tašką“, nes Maskvos pajėgos buvo „įspraustos į kampą“.„Žinant V. Putiną... grasinimai panaudoti branduolinius ginklus kelia nerimą“, – pareiškė J. Borrellis.Kremliaus šeimininkas tokiais grasinimais svaidėsi praėjusią savaitę. Tada jis kreipimesi į tautą tikino, kad pasitelks tokius ginklus, jei Rusijai kils „grėsmė“.ES diplomatijos vadovas pridūrė, kad blokas ir toliau teiks karinę paramą Ukrainai ir tęs prieš Maskvą nukreiptą sankcijų politiką.

Nuo karo pradžios Ukrainoje užfiksuota jau per 36 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų Nuo visapusiško karo pradžios Ukrainoje užfiksuotas jau 36 281 Rusijos karo nusikaltimas, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Generaline prokuratūra Kyjive.Prokuratūros duomenimis, iš šių nusikaltimų 34 944 susiję su karo teisės pažeidimais, 73 – su karo veiksmų planavimu, o dar 31 – su karo propagandos sklaida. Be to, užfiksuota dar 16 315 nusikaltimų šalies nacionaliniam saugumui.Prokuratūra kartu pranešė, kad Charkivo srityje buvo aptikta dar viena kankinimų kamera, šį kartą – iš Rusijos okupacijos gniaužtų išlaisvintame Lipcų kaime.

Kremlius: mobilizuojant rezervistus karui Ukrainoje padaryta klaidų Kremlius pirmadienį pripažino, kad mobilizuojant rezervistus kariniams veiksmams Ukrainoje buvo padaryta klaidų, ir teigė, kad sprendimas uždaryti Rusijos sienas nebuvo priimtas.„Iš tiesų yra atvejų, kai (mobilizacijos) dekretas buvo pažeistas. Kai kuriuose regionuose gubernatoriai aktyviai dirba, kad ištaisytų padėtį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Dekreto „nesilaikymo atvejų mažėja. Tikimės, kad viskas paspartės ir visos klaidos bus ištaisytos“, kalbėjo jis.Praėjusią savaitę prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie tūkstančių rezervistų šaukimą dalyvauti kare Ukrainoje. Tai išprovokavo demonstracijų visoje šalyje, per kurias sulaikyta šimtai žmonių, ir paskatino rusus skubiai palikti Rusiją.Kritikai kaltina valdžią šaukimą į kariuomenę organizuojant pirmiausia atokiuose šalies regionuose, įskaitant Sibirą ir Šiaurės Kaukazą, kad nekiltų nepasitenkinimas svarbiuose urbanistiniuose centruose, ypač Maskvoje.Atsakydamas į žurnalistų klausimus D. Peskovas teigė, kad, nepaisant priešingų gandų, nebuvo priimtas joks sprendimas uždaryti Rusijos išorės sienas ir įvesti karinę padėtį kai kuriuose pasienio regionuose.„Aš nieko apie tai nežinau. Kol kas jokių sprendimų nepriimta“, – sakė jis.

Turkija taip pat nepripažins „referendumų“ Ukrainoje rezultatų Turkija nepripažins „referendumų“ Ukrainoje rezultatų. Tai transliuotojui CNN pareiškė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas. Pasak jo, Turkija gerbia „Ukrainos teritorinį vientisumą“. „Mūsų manymu, vienašališki bandymai surengti referendumus nėra teisingi, mes nepripažįstame 2014 m. Kryme surengto referendumo rezultatų, tad mūsų pozicija atitinkamų referendumų klausimu yra aiški“, – tvirtino I. Kalinas.„Mes rodome, kad palaikome Ukrainą. Būtina pradėti diplomatinį procesą“, – pridūrė atstovas.I. Kalinas kartu nurodė, esą Turkija yra „vienintelė valstybė“, „dedanti didžiules pastangas ir siekianti užbaigti karą“.Taip Turkija prisijungė prie daugybės šalių Vakaruose, kurios taip pat yra pareiškusios, kad nepripažins šių „balsavimų“ Ukrainoje rezultatų.„Referendumai“ šiuo metu vyksta keturiose Ukrainos srityse – Donecke, Luhanske, Zaporižioje ir Chersone.

Ukrainoje netoli Odesos po drono smūgio kilo didelis gaisras Ukrainoje netoli Odesos po praėjusios nakties drono smūgio kilo didelis gaisras ir įvyko sprogimas, pirmadienį pranešė ukrainiečių kariškiai.Pastarosiomis dienomis prieš šį svarbų pietinį Ukrainos uostamiestį buvo surengta visa virtinė dronų atakų.Per vėliausią iš jų smogta kariniam objektui, kur tuomet sprogo šaudmenys. Ugniagesiai bando suvaldyti gaisrą, pranešė Ukrainos kariuomenės Pietų vadavietė.Auga susirūpinimas, kad Maskva gali siekti eskaluoti karą Ukrainoje, kai antradienį baigsis jos kontroliuojamose Ukrainos dalyse surengti pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos.„Referendumai“ organizuoti iš šių teritorijų pabėgus tūkstančiams gyventojų, o kai kurie išplatinti vaizdai rodo, kad ginkluoti rusų kariai eina nuo durų prie durų ir spaudžia ukrainiečius balsuoti.Manoma, kad Rusija paskelbs sau palankius „referendumų“ rezultatus. Po šio žingsnio Maskva galėtų aneksuoti šias Ukrainos dalis ir įgyti pretekstą ginti jas kaip savo teritoriją, taip pat ir branduoliniais ginklais.JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas  įspėjo, jog Rusija brangiai sumokėtų, jei įvykdytų savo užmaskuotus grasinimus kare Ukrainoje panaudoti branduolinius ginklus.„Jei Rusija peržengs šią ribą, bus katastrofiškų pasekmių Rusijai. Jungtinės Valstijos ryžtingai atsakytų“, – sekmadienį televizijos NBC laidai „Meet the Press“ sakė J. Sullivanas.Kremlius prieš minėtus pseudoreferendumus paskelbė Rusijoje dalinę mobilizaciją, siekdamas savo pajėgas Ukrainoje pastiprinti mažiausiai 300 tūkst. karių. Kaip nurodo britų kariškiai, pirmieji mobilizuoti rusų rezervininkai jau atvyksta į karines bazes. 

Moldovoje ketinama atimti pilietybę už dalyvavimą kare prieš Ukrainą Asmenys, kurie yra ir Moldovos, ir Rusijos piliečiai, gali netekti Moldovos pilietybės, jeigu dalyvaus kare prieš Ukrainą Rusijos armijos gretose.Kaip praneša portalas „Newsmaker“, šis klausimas buvo svarstomas šalies Aukščiausiosios saugumo tarybos posėdyje.Prezidentė Maia Sandu pareiškė, jog, Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją, į jos armiją gali būti pašaukti dvigubą pilietybę turintys moldavai.„Mes svarstome galimybę atimti Moldovos pilietybę Rusijos pasą turintiems šalies gyventojams, kurie kariaus agresorės pusėje“, – pabrėžė valstybės vadovė.Taip pat planuojama sugriežtinti bausmes už dalyvavimą kare prieš Ukrainą asmenims, kurie yra tik Moldovos piliečiai.Pasak M. Sandu, ji įpareigojo URM pradėti derybas su Rusijos atstovais, kad būtų išvengta Rusijoje gyvenančių Moldovos piliečių su RF pasais mobilizavimo atvejų. Kišiniovas pasirengęs padėti tokiems žmonėms grįžti į Moldovą.„Mūsų ambasada Rusijoje jau dirba sustiprintu režimu, kadangi gaunama vis daugiau prašymų“, – pridūrė Moldovos prezidentė.Aukščiausioji saugumo taryba taip pat davė nurodymą parengti reagavimo į branduolinę katastrofą arba branduolinio ginklo panaudojimą planą.

Iš Ukrainos uostų išplaukė dar vienas laivų su grūdais karavanas Pirmadienį iš Odesos ir Pietų uostų išplaukė keturi laivai su grūdais Azijos ir Europos šalims. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos infrastruktūros ministerija.„Realizuojant „grūdų iniciatyvą“, rugsėjo 26 d. iš Odesos ir Pietų uostų išplaukė keturi laivai su 88,17 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos, skirtos  Azijos ir Europos šalims“, – sakoma ministerijos pranešime.Žinybos duomenimis, nuo tos dienos, kai iš Ukrainos išplaukė pirmasis laivas su grūdais, šalis jau eksportavo 4,9 mln. tonų žemės ūkio produkcijos.Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.Nuo to laiko iš Ukrainos uostų išplaukė 222 laivai su žemės ūkio produkcija, skirta Azijos, Afrikos ir Europos šalims.

 Lietuva Ukrainai jau skyrė 50 šarvuočių M113 Ukrainą iš viso jau pasiekė 50 Lietuvos dovanotų šarvuočių M113, svarstant tolesnę karinę paramą reikės konsultuotis su NATO sąjungininkais, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.„Dėl karinės paramos Ukrainai – Lietuva kaip rėmė, taip ir rems. Priminsiu, kad vos prieš tris dienas Ukrainą pasiekė mūsų šarvuočiai, kuriuos mes išsiuntėme, ir dabar jau 50 šarvuočių M113 Ukrainai yra perduoti“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.Anot jo, galimos karinės paramos Ukrainai klausimas taryboje nesvarstytas, aptarta padėtis regione – mobilizacija, galimi Rusijos piliečių prieglobsčio prašymai.Ministras taip pat pabrėžė, kad tolesnę galimą paramą Lietuva Ukrainai svarstys konsultuodamasi su NATO partneriais, kadangi šaliai būtina išlaikyti savo įsipareigojimus Aljansui, užtikrinti Lietuvoje dislokuotų karių saugumą..„Mūsų kariuomenė yra NATO kariuomenė, jos pajėgumas irgi svarbus ir mūsų sąjungininkams, kurie yra čia. Dėl to kiekvieną svarstymą, jei tai liečia pajėgumų mažinimą, atidavimą, turime tartis, kaip kompensuosime, ir su sąjungininkais. Yra daugelis klausimų, kurie nėra išsprendžiami labai greitai“, – kalbėjo ministras.Naujienų portalas 15min, remdamasis šaltiniais, pirmadienį pranešė, jog ukrainiečiai yra paprašę lietuvių perduoti jiems naujų ginklų – artilerijos sistemų „PZH 2000“, oro gynybos sistemų NASAMS ir daugiau šarvuočių M113.

Kazachstanas nepripažins vadinamųjų referendumų Ukrainoje rezultatų Kazachstano užsienio reikalų ministerija pirmadienį išdėstė šalies poziciją dėl tariamų referendumų prisijungimo prie Rusijos klausimu, rengiamų vadinamosiose Luhansko ir Donecko liaudies respublikose, taip pat okupuotose Zaporižios ir Chersono srityse, praneša naujienų agentūra „Tengrinews.kz“.„Vertindamas referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos, kuriuos surengė apsišaukėliškos LLR ir DLR, taip pat Zaporižios ir Chersono sričių karinė administracija, Kazachstanas vadovaujasi valstybių teritorijos vientisumo, jų suverenios lygybės ir taikaus sambūvio principais.Mūsų prezidentas ne kartą, taip pat ir neseniai kalbėdamas iš Jungtinių Tautų tribūnos, aiškiai pareiškė, kaip svarbu nenukrypstamai laikytis tarptautinės teisės principų, kurių pagrindą sudaro JT įstatai“, – sakė oficialus Kazachstano URM atstovas Aibekas Smadijarovas.Jis patikslino, jog JT įstatuose kalbama apie organizacijos narių atsakomybę už taikos palaikymą ir valstybių teritorijos vientisumo užtikrinimą.„Mes vėl patvirtiname savo pasirengimą prisidėti prie politinio dialogo. Mūsų šalis labai svarbiu uždaviniu laiko stabilumo išsaugojimą tiek regioniniu, tiek globaliu lygiu“, – pažymėjo Kazachstano URM atstovas.Anksčiau Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, jog jei bus vadovaujamasi tautų apsisprendimo teise, tai pasaulyje vietoje 193 atsiras daugiau kaip 500–600 šalių-JT narių.   „Žinoma, tai būtų chaosas. Dėl šios priežasties mes nepripažįstame nei Taivano, nei Kosovo, nei Pietų Osetijos, nei Abchazijos. Ir tikriausiai šį principą taikysime ir teritoriniams kvazidariniams, kokie, mūsų manymu, yra Luhansko ir Donecko liaudies respublikos“, – pridūrė K. Ž. Tokajevas.Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai rugsėjo 23–27 dienomis užgrobtose Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose rengia tariamus referendumus, kad prijungtų jas prie Rusijos.

Ukrainos vicepremjerė: į tėvynę iš Rusijos negali grįžti apie 1,5 mln. deportuotų ukrainiečių Į Ukrainą iš Rusijos negali grįžti apie 1,5 mln. deportuotų ukrainiečių. Tai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 77-ojoje sesijoje pareiškė Ukrainos vicepremjerė, europinės ir euroatlantinės integracijos ministrė Olha Stefanišyna, praneša UNIAN.Pasak pareigūnės, dauguma deportuotųjų – moterys ir vaikai, kurie negali grįžti namo ir neturi ryšio su artimaisiais.„Šiandien kaip niekada svarbu panaudoti visas turimas tarptautines priemones pagrindinėms žmogaus teisėms ginti ir padvigubinti mūsų bendras pastangas, kad būtų užkirstas kelias prievartiniam Ukrainos piliečių išnaudojimui“, – sakė O. Stefanišyna.JAV duomenimis, Rusijos kariuomenė deportavo iš Ukrainos nuo 900 tūkst. iki 1,6 mln. gyventojų, pažymi UNIAN.

Naktį Nikopolio apylinkėse nukrito beveik 130 Rusijos sviediniųNaktį į pirmadienį Ukrainos Nikopolio miesto apylinkėse nukrito beveik 130 sviedinių, kuriuos į ten paleido Rusijos ginkluotosios pajėgos, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Dnipropetrovsko srities gubernatoriumi Valentynu Rezničenka.„Rusai visą naktį šaudė į Nikopolio apylinkes, naudodami daugkartinio raketų paleidimo sistemas ir sunkiąją artileriją... Jie devynis kartus smogė keturioms gyvenvietėms – pačiam Nikopoliui, Marhanecio kaimui, Červonogrigorjevkai ir Mirovei. Mūsų miestuose ir kaimuose nukrito beveik 130 Rusijos sviedinių!“ – „Telegram“ kanale parašė V. Rezničenka.Kaip teigiama, pranešimų apie nukentėjusiuosius kol kas negauta.„Nikopoliui smogta tris kartus. Čia apgadinta beveik 40 gyvenamųjų namų, daugiau nei 20 komercinių pastatų, automobilių, 30 saulės baterijų, elektros pastotė, elektros linijos. Be elektros energijos vėl liko beveik 3 tūkst. šeimų namai. Ten jau dirba elektrikai“, – pažymėjo V. Rezničenka.Gubernatoriaus teigimu, žalos mastas Marhaneciuose, Červonogrigorjevkoje ir Mirovėje vis dar vertinamas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pastarąją parą sunaikino dar 500 okupantų rusųUkrainos ginkluotosios pajėgos pastarąją parą sunaikino 500 okupantų rusų, o iš viso nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 26 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 57 200 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 290 tankų, 4 857 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 369 artilerijos sistemų, 330 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 172 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 260 lėktuvų, 224 sraigtasparnių, 970 dronų, 241 sparnuotosios raketos, 15 laivų, 3 711 automobilių, 131 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Naktį Odesos regioną užpuolė bepiločiai orlaiviai: buvo apgadintas karinės infrastruktūros objektasNaktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos pajėgos vėl užpuolė Odesos sritį. Užpuolikai panaudojo dronus-kamikadzes.Tai savo „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos pranešėjas Sergejus Bračiukas.Anot jo, vieną droną sunaikino oro gynybos pajėgos, o du pataikė į karinę infrastruktūrą.

Ukraina: Rusija karo belaisvius verčia balsuoti „referendume“Ukrainos kovos su dezinformacija centras pranešė, kad rusai iš Ukrainos karo belaisvių kuria kazokų batalioną ir verčia juos dalyvauti netikrame referendume dėl Donecko srities prijungimo prie Rusijos. Anot pranešimo, 57 karo belaisviai jau buvo priversti balsuoti referendume dėl aneksijos. Liepos 29 d. Rusijos okupuotoje Olenivkoje, Donecko srityje, per sprogimą žuvo daugiau nei 50 ukrainiečių karo belaisvių.

Ukrainos generalinis štabas: Rusija naujai mobilizuotus šauktinius siunčia tiesiai į frontąAnot Generalinio štabo, šauktiniai prieš siunčiant į karą prieš Ukrainą nedalyvauja jokiuose kariniuose mokymuose. Šiuo žingsniu Rusijos kariuomenės vadai siekia papildyti dalinius, patyrusius milžiniškų nuostolių.https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua/posts/417146123931805

Blinkenas: JAV turi aiškų veiksmų planą, jei Rusija panaudos branduolinį ginkląJungtinės Amerikos Valstijos turi aiškų veiksmų planą tuo atveju, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą prieš Ukrainą. Vašingtonas privačiai informavo Maskvą apie galimas pasekmes „labai aukštu lygiu“.Tai interviu „CBS News“ pareiškė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.Paklaustas, ar JAV privačiai susisiekė su Kremliumi dėl branduolinio karo grėsmės, A. Blinkenas atsakė: „Taip. Labai svarbu, kad Maskva mus išgirstų ir sužinotų iš mūsų, kad pasekmės bus skaudžios. Ir mes tai labai aiškiai pasakėme“.Pasak jo, nežinoma, ar Kremliuje kas nors, kas pasakytų „ne“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jei šis nuspręs paleisti branduolinį ginklą.

Zelenskis paragino rusus priešintis mobilizacijaiVolodymyras Zelenskis per savo kasdienį vakarinį kreipimąsi paragino rusus priešintis mobilizacijai, o tuos, kurie jau fronte, pirmai progai pasitaikius pasiduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.„Matome, kad žmonės, ypač Dagestane, pradėjo kovoti už savo gyvybes. Matome, kad jie pradeda suprasti, kad tai jų gyvenimo klausimas. Kodėl jų vyrai, broliai, sūnūs turėtų žūti šiame kare? Už karą, kurio nori vienas žmogus. Kariauti prieš mūsų žmones, mūsų žemėje. Jis nesiunčia savo vaikų į karą“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.V. Zelenskis paragino rusus kovoti, kad nesiųstų „į mirtį savo vaikų – visų, kurie gali būti pašaukti pagal šią nusikalstamą Rusijos mobilizaciją“.„Noriu dar kartą pabrėžti: išeitis yra. Nepasiduokite nusikalstamai mobilizacijai. Bėgti. Arba pirmai progai pasitaikius pasiduoti į ukrainiečių nelaisvę. Kuo daugiau Rusijos Federacijos piliečių bent bandys apsaugoti savo gyvybes, tuo greičiau baigsis šis nusikalstamas Rusijos karas prieš Ukrainos žmones“, – kreipimesi sakė prezidentas.

Ukraina gavo NASAMS oro gynybos sistemasTai šįvakar per interviu CBS televizijai sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mums labai reikia, kad JAV parodytų lyderystę ir perduotų oro gynybos sistemas Ukrainai. Noriu padėkoti prezidentui Joe Bidenui ir Kongresui už teigiamą sprendimą, kuris jau buvo patvirtintas. Gavome NASAMS", – interviu sakė V. Zelenskis.Tačiau Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad šių sistemų nepakaks civilei infrastruktūrai, mokykloms, ligoninėms, universitetams ir pačių ukrainiečių namams apsaugoti nuo Rusijos atakų. „Mums reikia saugumo, kad pritrauktume mūsų ukrainiečius grįžti namo. Jei bus saugu, jie ateis, apsigyvens, dirbs ir mokės mokesčius, tada mūsų biudžete nebus 5 milijardų dolerių deficito. Tai bus teigiama visiems“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Iziume buvo rastos dar dvi masinės kapavietėsUkrainos prezidentas interviu CBS televizijai sakė, kad Iziume buvo rastos dar dvi masinės kapavietės, kuriose yra šimtai žuvusių žmonių.„Mes kalbame apie mažą Iziumo miestelį, žinote? Mažame miestelyje yra dar dvi masinės kapavietės,“ – sakė Ukrainos prezidentas.

Maskva turi apie 2500 ukrainiečių belaisviųUkrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sekmadienio popietę pareiškė, kad Rusija karo Ukrainoje metu kartu su kariais į nelaisvę paėmė ir civilių gyventojų. Teigiama, kad Maskva turi apie 2500 ukrainiečių belaisvių, praneša „SkyNews“.Ukraina taip pat tvirtina, kad Rusija atsisakė grąžinti civilius per naujausius mainus.Kyjivas ir Maskva nuo vasario 24 d. prasidėjusio karo kelis kartus keitėsi belaisviais. Paskutinį kartą, rugsėjo 21 d., Rusija paleido 215 ukrainiečių.Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad Ukraina šiuos belaisvius gavo mainais už Viktoro Medvedčiuko paleidimą.

Izraelis priims gydytis 20 sužeistų Ukrainos kariųIzraelis suteiks medicinos paslaugų 20 Ukrainos karių, sužeistų per kautynes su Rusijos pajėgomis, sekmadienį pranešė Izraelio ambasadorius Kyjive.„Izraelis priims gydytis 20 Ukrainos karių, sunkiai sužeistų per karą“, – per „Twitter“ parašė ambasadorius Michaelis Brodsky.Jis pridūrė, kad pirmieji du pacientai sekmadienį atvyks gydytis į Shebos medicinos centrą netoli Tel Avivo.Šaltinis gydymo įstaigose naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad du kariškiai yra pakeliui į Izraelį, o Ukrainos ambasados Tel Avive atstovė nurodė, kad „netrukus“ turėtų atvykti pirmieji pacientai. Jiems bus atliekamas protezavimas ir taikoma reabilitacija.Vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai į kaimyninę šalį, Vakarų Ukrainoje šešias savaites veikė Shebos medicinos centro – didžiausios Izraelio gydymo įstaigos – lauko ligoninė.Izraelis, mėginantis palaikyti santykius su Maskva, atsisako tiekti ginkluotę Kyjivo pajėgoms ir vietoje to siunčia ukrainiečiams apsaugos priemones, pavyzdžiui, šalmus.Rusija yra svarbi Damasko remėja, o žydų valstybė Sirijoje dažnai rengia antskrydžius prieš proiranietiškų grupuočių pozicijas.Izraeliečiai taip pat palaiko glaudžius ryšius su buvusiomis sovietinėmis šalimis, kur šaknų turi dešimtadalis Izraelio gyventojų.Imigracijos ministerijos duomenimis, beveik pusė pernai į Izraelį imigravusių žydų yra rusų kilmės, o dar ketvirtadalis atvyko iš Ukrainos.

Rusija pažadėjo suteikti „visišką apsaugą“ visoms Maskvos aneksuotoms Ukrainos teritorijomsŠiandien, sekmadienį po pietų Rusija pažadėjo suteikti „visišką apsaugą“ visoms Maskvos aneksuotoms Ukrainos teritorijoms, kuriose tęsiasi „referendumai“, praneša „SkyNews“.Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje bandė pateisinti savo šalies invaziją į Ukrainą.Jis pakartojo melagingą Maskvos teiginį, kad išrinktoji Kyjivo Vyriausybė buvo išrinkta neteisėtai ir kad joje dirba neonaciai.Po to S. Lavrovas spaudos konferencijoje pranešė, kad regionai, kuriuose vyksta balsavimas, bus „visiškai apsaugoti“ Maskvos, jei juos aneksuos Rusija.Paklaustas, ar Rusija turėtų pagrindo panaudoti branduolinius ginklus aneksuotiems regionams ginti, S. Lavrovas atsakė, kad Rusijos teritorija, įskaitant teritoriją, kuri ateityje bus toliau įtvirtinta Rusijos Konstitucijoje, „yra visiškai saugoma valstybės“.

Iš viso 447 kūnai buvo ekshumuoti iš masinės kapavietės Izumo mieste Charkivo srityje, šiaurės rytų UkrainojeTai skelbia „SkyNews“. Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba sekmadienį patvirtino, kad vienoje masinėje kapavietėje rasta šimtai vyrų, moterų ir vaikų kūnų.„Mūsų pareiga – padėti kiekvienai aukai, kurią šioje masinėje kapavietėje palaidojo rusų maras. Padėti, kad artimieji galėtų palaidoti savo artimuosius, o jų sielos pagaliau rastų ramybę. 447. Tiek daug žmonių bendromis kariškių, policijos ir gelbėtojų pastangomis buvo rasta masinėje kapavietėje Izume“, – teigia Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Serbija nepripažins tariamų referendumų okupuotose Ukrainos teritorijose rezultatųSerbija nepripažins referendumų vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, taip pat Zaporižios ir Chersono srityse rezultatų. Tai pareiškė Serbijos užsienio reikalų ministras Nikola Selakovičius.„Serbijos Respublika, vadovaudamasi Jungtinių Tautų įstatais ir visuotinai priimtais tarptautinės teisės principais, negali pritarti referendumų Ukrainos regionuose rezultatams. Viena vertus, mes principingai laikomės tarptautinės teisės principų, JT įstatų, kita vertus – tai visiškai prieštarautų mūsų valstybiniams ir nacionaliniams interesams, tai prieštarautų mūsų politikai išsaugoti teritorijos vientisumą ir suverenitetą, sienų neliečiamumo principui“, - pareiškė per spaudos konferenciją Serbijos diplomatijos vadovas, kurį cituoja „RIA Novosti“.Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai rugsėjo 23-27 dienomis užgrobtose Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose rengia tariamus referendumus, kad prijungtų jas prie Rusijos.Serbijai priklausęs Kosovo autonominis regionas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę 2008 metų vasario mėnesį. 2010 metais jo nepriklausomybę pripažino JT Tarptautinis Teisingumo Teismas. Pagal Belgrado versiją, šiuo metu Kosovą pripažįsta 104 šalys, Priština teigia, kad tokių šalių yra 117. Kosovo nepripažįsta daugiau kaip 60 šalių, tarp jų - Kinija, Indija, Izraelis, Graikija, Ispanija.

Savaitgalį per naujas protesto akcijas prieš mobilizaciją Rusijoje jau sulaikyta daugiau kaip 820 žmoniųRusijos miestuose per protesto akcijas prieš mobilizaciją, vykusias šį savaitgalį, iki sekmadienio 13 val. 30 min. buvo sulaikyta daugiau kaip 820 žmonių, praneša „Ukrinform“.Beveik pusė protestuotojų – 391 – buvo sulaikyti Maskvoje.Sankt Peterburge pareigūnai sulaikė 142 protestuotojus, Novosibirske – 71, Permėje – 26, Irkutske – 20, Tomske – 19, Iževske – 17, Ufoje – 16. Apie sulaikytuosius pranešama iš 34 Rusijos miestų. Prieš kai kuriuos protesto akcijų dalyvius buvo panaudota jėga.Rugsėjo 21-22 dienomis protesto prieš mobilizaciją akcijos buvo surengtos 40-yje Rusijos miestų, per jas buvo sulaikyta apie 1 300 žmonių, iš jų 526 buvo sulaikyti Maskvoje.Rugsėjo 21 d. V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją. Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių.Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali pasiekti milijoną žmonių. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šią informaciją pavadino „melu“.

Ekspertė: Rusija gali dislokuoti branduolinį ginklą okupuotose Ukrainos teritorijoseRusija gali dislokuoti taktinį branduolinį ginklą laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, kad priverstų Kyjivą ir Vakarus atsisakyti deokupacijos ir „pamiršti“ šias žemes.Tai sekmadienį pareiškė Ilko Kučerivo demokratinių iniciatyvų fondo analitikė Marija Zolkina, praneša UNIAN.„Rusai stengiasi plėsti savo branduolinį šantažą. Dabar mes jau aiškiai suvokiame, kad jie okupuotose teritorijose dislokuos bent jau taktinį branduolinį ginklą“, - sakė ekspertė.Jos nuomone, Rusija mėgins sukelti Vakaruose diskusiją, jog Ukraina turi „pamiršti“ šias teritorijas, kad neišprovokuotų Rusijos branduolinio smūgio kitai Ukrainos teritorijos daliai.„Jei tai bus taktinis branduolinis ginklas, tai nukentės Ukraina, bet kažin ar nukentės Europos šalys“, - teigė M. Zolkina.Pasak ekspertės, kad šiems kėslams būtų užkirstas kelias, Ukraina turi dėti pastangas kuo greičiau išvaduoti okupuotas teritorijas.Ukrainos prezidento biuro patarėjas Oleksijus Arestovyčius anksčiau pareiškė, kad Rusija iš tikrųjų gali smogti branduolinį smūgį Ukrainos teritorijai. Bet tai, pasak jo, nesustabdys Ukrainos karių, o tik dar labiau juos motyvuos.

Pasieniečiai pradėjo drausti rusams išvykti iš šaliesRusijos FSB pasienio tarnyba pradėjo drausti rusams išvykti iš šalies, atsižvelgiant į prezidento paskelbtą mobilizaciją.Apie tai „Telegram“ kanale pranešė žmogaus teisių grupės „Agora“ vadovas Pavelas Čikovas.Jo paskelbtame pranešime rašoma, kad Rusijos ir Kazachstano sieną kirtusies pilie2iams karinio komisariato sprendimu apribota teisė išvykti iš Rusijos Federacijos.Šiandien, rugsėjo 25 d., „Medusa“, remdamasis šaltiniu Kremliuje, pranešė, kad veikiausiai nuo rugsėjo 28 dienos tinkamo amžiaus vyrams bus uždrausta išvykti iš šalies.

Zelenskis: Putinas sąmoningai „siunčia piliečius myriop“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apeliavo į rusus, perspėdamas, kad jų prezidentas sąmoningai „siunčia piliečius myriop“.Kalbėdamas rusiškai savo kasdieniame kreipimesi, V. Zelenskis paragino Maskvos pajėgas pasiduoti ir pareiškė: „Su jumis bus elgiamasi civilizuotai. Niekas nesužinos jūsų pasidavimo aplinkybių.“Prezidentas kalbėjo Rusijai kiek anksčiau priėmus įstatymą, sugriežtinantį bausmes už savanorišką pasidavimą ir dezertyravimą po dalinės mobilizacijos, apie kurią šią savaitę paskelbė prezidentas Vladimiras Putinas.V. Zelenskis sakė: „Geriau atsisakyti šaukimo į kariuomenę laiško nei mirti svetimoje šalyje kaip karo nusikaltėliui.“„Geriau bėgti nuo nusikalstamos mobilizacijos nei būti paralyžiuotam ir vėliau teisme atsakyti už dalyvavimą agresijos kare, – kalbėjo jis. – Geriau pasiduoti Ukrainos kariuomenei, nei žūti per smūgius iš mūsų ginklų, sąžiningus per karą besiginančios Ukrainos smūgius.“Šeštadienį Rusija po virtinės nesėkmių mūšio laukuose pakeitė savo vyriausiąjį generolą, atsakingą už logistiką.Ukrainiečių pajėgoms besitęsiantį kontrpuolimą jau pavyko susigrąžinti daug teritorijos šalies rytuose.

Iš Odesos uostų išplaukė dar vienas laivų su Ukrainos grūdais karavanasSekmadienį iš Odesos uostų išplaukė dar septyni laivai su Ukrainos grūdais. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos infrastruktūros ministerija.„Realizuojant „grūdų iniciatyvą“, iš Odesos, Čornomorsko ir Pietų uostų išplaukė septyni laivai su 146,2 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos, skirtos Afrikos, Azijos ir Europos šalims“, - sakoma ministerijos pranešime.„rbc.ua“ primena, kad rugsėjo 22 d. iš Odesos išplaukė ketvirtasis Jungtinių Tautų užsakytas laivas, gabenantis 30 tūkst. tonų kviečių, skirtų Afganistano gyventojams.Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.Kaip jau buvo pranešta, laivai, Juodąja jūra gabenantys grūdus Iš Ukrainos, plaukia specialia buferine 10 jūrmylių (maždaug 18,5 kilometro) zona.

Iš rusų nelaisvės išvaduota „Azovstal“ gynėja pagimdė mergaitęIš rusų nelaisvės išvaduota „Azovstal“ gynėja, medikė Marjana Mamonova sekmadienį pagimdė mergaitę.Tai „Telegram“ kanale pranešė Rivnės miesto vadovas Oleksandras Tretjakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Marjana Mamonova, medikė, belaisvė, šią savaitę grįžusi namo, pagimdė mergaitę“, - parašė O. Tretjakas.Pasak jo, naujagimės svoris – 3 250 gramų, ūgis – 57 centimetrai.Karo medikė M. Mamonova nuo Rusijos agresijos pradžios tarnavo Mariupolyje. Dar prieš patekdama į nelaisvę ji artimiesiems pranešė, kad yra nėščia. Rugsėjo 21 d. moteris buvo išlaisvinta kartu su kitais Ukrainos gynėjais per apsikeitimo belaisviais operaciją.https://t.me/uniannet/73482

Ukrainos pajėgos kontroliuoja sieną su Baltarusija, kad užkirstų kelią provokacijomsUkrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba šiuo metu nefiksuoja provokacijų pasienyje su Baltarusija, bet šiai krypčiai skiriamas ypatingas dėmesys.  Tai pareiškė oficialus Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka, praneša „Ukrinform“.„Laimė, šiuo metu padėtis stabili, mūsų šalies saugumo ir gynybos pajėgos kontroliuoja sienos liniją, pasienį ir daro visa, kad sustiprintų šią kryptį, juk mes gerai suprantame, kad Baltarusija remia Rusiją kare prieš mūsų šalį“, - sakė A. Demčenka.Jis pabrėžė, jog gynybos pajėgos niekada neatmetė ir neatmeta, kad Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai gali įžengti į Ukrainos teritoriją arba vykdyti provokacijas.„Todėl ir pasieniečiai, ir ginkluotosios pajėgos, ir nacionaliniai gvardiečiai yra savo vietose, kad kontroliuotų situaciją, užkirstų kelią provokacijoms ir tuo labiau – įsiveržimui“, - pabrėžė A. Demčenka.Anksčiau Ukrainos žiniasklaida pranešė, jog į Minską atvyko 130 privačios karinės kompanijos „Lyga“ samdinių, kuriems duota užduotis rengti provokacijas Ukrainos pasienyje.

Nyderlandai neišsiųs nuo mobilizacijos bėgančių rusųNyderlandai neišsiųs rusų, mėginančių išvengti karinės tarnybos savo šalyje. Tai pranešė televizijos kanalas NOS.„Nors Rusijos pasienyje jau driekiasi eilės, kai kurios ES šalys vis dar svarsto galimybę suteikti prieglobstį Rusijos piliečiams, mėginantiems išvengti dalinės mobilizacijos. Rytų, Vidurio ir Vakarų Europos šalių požiūriai šiuo klausimu labai skiriasi“, - sakoma pranešime.Rusai, kurie nenori kariauti ir „beldžiasi į Nyderlandų duris, tikrai nebus išsiųsti atgal“, pareiškė prieglobsčio ir migracijos valstybės sekretorius Ericas van der Burgas. „Mes žinome, kad ten jie bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn“, - pridūrė pareigūnas.Panašios pozicijos laikosi ir Vokietija.Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, jog Europa turi būti atvira tiems, kurie nenori būti įrankiais Kremliaus rankose.

Žmogaus teisių organizacija: per protestus Rusijoje sulaikyta daugiau nei 2000 žmoniųNepriklausoma stebėjimo grupė „OVD-Info“ pranešė, kad visoje Rusijoje buvo sulaikyta daugiau nei 2000 žmonių, protestavusių prieš prezidento Vladimiro Putino dalinę karinę mobilizaciją, įskaitant 798 žmones, kurie šeštadienį buvo sulaikyti 33 miestuose.„Reuters“ praneša, kad nusivylimas netgi išplito į Kremliui palankią žiniasklaidą, o vienas valstybinio naujienų kanalo RT redaktorius teigė, kad tokios problemos, kaip šaukimo dokumentai, siunčiami netinkamiems vyrams, „erzina žmones“.Šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo paklaustas, kodėl tiek daug rusų išvyksta iš šalies, atkreipė dėmesį į judėjimo laisvės teisę.

Ukrainos pajėgos pastarąją parą sunaikino 400 okupantų rusųUkrainos pajėgos pastarąją parą sunaikino 400 okupantų rusų, o iš viso nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 25 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 56 700 kareivių. Tai sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 275 tankų, 4 832 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 368 artilerijos sistemų, 328 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 171 priešlėktuvinės gynybos priemonės, 259 lėktuvų, 220 sraigtasparnių, 966 dronų, 241 sparnuotosios raketos, 15 laivų, 3 701 automobilio, 130 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Lenkijos premjeras: Putino režimas silpsta, todėl eskaluoja agresijąRusijos prezidento Vladimiro Putino režimas silpsta, todėl jis aštrina konfliktą. Tai interviu Lenkijos radijui pareiškė šios šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.„Rusijos meška sužeista ir todėl, deja, artimiausiu metu galima laukti jos smurto ir agresijos eskalavimo. Bet tai nekeičia to fakto, kad Putino režimas kasdien silpsta“, - sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.Anot premjero, Putino pareiškimas, kuriame buvo pranešta apie mobilizaciją, turėjo sukelti baimę, bet jis rodo ne Rusijos galią, o didelę krizę, kuri ją ištiko.„Nuo pat įsiveržimo pradžios visas pasaulis matė Rusijos armijos gėdą, praėjusios epochos techniką, lauko viduryje paliktus tankus, kareivius, kurie, patekę į ukrainiečių nelaisvę, aiškino, jog jiems buvo pasakyta, kad jie važiuoja į pratybas, o ne į karą“, - pareiškė M. Morawieckis.Lenkijos ministras pirmininkas priminė, jog „Putinas ilgai stengėsi nesiųsti į frontą etninių rusų, todėl į karą pirmiausia vyko tautinės mažumos iš atokių Rusijos regionų“.Pasak M. Morawieckio, tai ne tik atskleidžia rasistinės Kremliaus politikos esmę, bet ir rodo, „kokį milžinišką spaudimą patiria Rusijos viršūnės“.

Rusija paleido raketas į Mykolajivą: apgadinti gyvenamieji pastataiRugsėjo 25-osios naktį Rusijos pajėgos apšaudė Mykolajivą, buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, taip pat pažeistas vandentiekio tinklas, pranešė miesto  meras Aleksandras Senkevičius.Anot jo, specialistai apžiūri vietas, kurios buvo apšaudyta. Detalesnė informacija žadama pateikti vėliau.

Odesą vėl atakavo priešo dronaiOdesą vėl užpuolė priešo bepiločiai orlaiviai, o regiono centre tęsiasi gelbėjimo operacija.Vaizdo žinutėje pranešė Odesos regiono karinės administracijos vadovo spaudos sekretorius Sergejus Bračiukas.„Odesą užpuolė priešo bepilotės skraidyklės. Gelbėjimo operacija tęsiasi, oficialiai apie tai plačiau paskelbsime vėliau“, – sakė jis.

Iranas žada proporcingai atsakyti į Ukrainos sprendimą panaikinti jo ambasadoriaus akreditacijąIrano URM atstovas Nasseras Kanaani pareiškė, jog Teheranas proporcingai atsakys į Ukrainos sprendimą panaikinti Irano ambasadoriaus akreditaciją ir sumažinti ambasados darbuotojų skaičių.Tai pranešė portalas „eurointegration.com“, remdamasis Irano URM pareiškimu.Pasak Irano diplomato, Kyjivas priėmė šį sprendimą, remdamasis nepatvirtintais pranešimais ir užsienio propaganda žiniasklaidoje.   N. Kanaani taip pat teigė, kad Rusijos kare prieš Ukrainą Iranas laikosi „aktyvaus neutralumo politikos“ ir kad reikia ieškoti politinio krizės sprendimo.„Teheranas imsis proporcingų priemonių, atsakydamas į Ukrainos vyriausybės žingsnį, ir ragina Kyjivą vengti trečiųjų šalių, kurios siekia nutraukti Irano ir Ukrainos ryšius, įtakos“, - sakoma Irano URM pareiškime.Ukrainos URM sukritikavo Irano atstovų žodžius apie tariamą „trečiosios šalies“ įtaką Kyjivo sprendimui pažeminti santykių su Teheranu lygį.„Vienintelė „trečioji šalis“ yra Irano bepilotės skraidyklės, kurias Ukraina jau numuša savo padangėje. Visa atsakomybė už santykių su Ukraina griovimą tenka Teheranui“, - pareiškė Ukrainos URM atstovas Olehas Nikolenka.Rugsėjo 23 d. Ukraina nusprendė panaikinti Irano ambasadoriaus Kyjive akreditaciją ir gerokai sumažinti Irano ambasados diplomatinį personalą, reaguodama į tai, kad Teheranas tiekia Rusijai bepilotes skraidykles.

Zaporižios regionas naktį vėl tapo rusų taikiniuNaktį iš šeštadienio į sekmadienį, rugsėjo 25 d., Zaporižios regionas vėl tapo Rusijos pajėgų taikiniu. Raketos pataikė į kelis regiono rajonus ir šalia jo esantį kaimą.Yra informacijos apie tris sužeistuosius, pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Starukhas.Anot jo, per raketų atakas buvo sunaikinti infrastruktūros objektai, viename iš rajonų be maitinimo liko elektros pastotė.

Ukrainos vyriausybė ragina tirti „stebėtojų“ veiklą per vadinamuosius referendumusUkrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija paragino teisėsaugos institucijas tirti vadinamųjų užsienio stebėtojų įvažiavimo ir veiklos per tariamus referendumus okupuotoje šalies dalyje teisėtumą.Tai sakoma ministerijos pranešime „Telegram“ kanale, kuriuo remiasi UNIAN.„Okupacinė Rusijos valdžia stengiasi trūks plyš surengti laikinai okupuotose teritorijose savo pseudoreferendumus. Ir tvirtina, kad jie bus skaidrūs ir legitiminiai. Netgi pasitelkė užsienio stebėtojus“, - pažymima pranešime.Pasak ministerijos, visoms Ukrainos žinyboms ir teisėsaugos institucijoms jau žinomi vadinamųjų stebėtojų vardai.„Tai pačios Rusijos, taip pat Baltarusijos, Sirijos, Egipto, Brazilijos, Venesuelos, Urugvajaus, Togo, PAR atstovai. Jie iš esmės dalyvauja kolektyviniame nusikaltime prieš suverenią ir nepriklausomą Ukrainos valstybę“, - pabrėžė ministerija.Pasak pranešimo autorių, „visi, kurie išdrįs palaikyti nusikaltėlius, patys taps nusikaltėliais“, ir jiems nepavyks išvengti atsakomybės.Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai rugsėjo 23-27 dienomis užgrobtose Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose rengia tariamus referendumus, kad prijungtų jas prie Rusijos.UNIAN primena, kad tarptautinė visuomenė pasmerkė Kremliaus kėslus.

Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį Rusijos armijoje tarnaujantiems užsieniečiams bus lengviau gauti pilietybęRusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Rusijos armijoje tarnaujantiems užsieniečiams bus lengviau kreiptis dėl pilietybės, skelbia CNN.Rusijos kariuomenėje tarnaujantys užsieniečiai dabar gali prašyti pilietybės nepateikdami leidimo gyventi, kaip buvo reikalaujama anksčiau.Pagal įstatymo pataisas, tokia procedūra galios užsieniečiams, pasirašiusiems sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis bent metams.

Zelenskis rusams: jums atėjo svarbiausias momentasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakarą paskelbtame vaizdo įraše dar kartą kreipėsi į rusus. „Dar kartą noriu pasakyti rusams rusiškai. Neatsitiktinai Rusijos paskelbta nusikalstama mobilizacija pačių Rusijos piliečių iš karto buvo pavadinta „mogilizacija“. Rusų vadams nerūpi rusų gyvybės – jiems tereikia užpildyti tuščias vietas, kurias paliko žuvę, sužeisti, pabėgę ar paimti į nelaisvę rusų kariai.Kas užpildys šias vietas, jūsų valdžiai nerūpi. Nors ir jauni IT specialistai, kurie visai netarnavo, net pensininkai, tarnavę tik sovietinėje armijoje.Jums atėjo svarbiausias momentas: būtent dabar sprendžiama, ar jūsų gyvenimas baigsis.Neimti šaukimo yra geriau, nei mirti svetimoje žemėje kaip karo nusikaltėliui. Geriau bėgti nuo nusikalstamos mobilizacijos, nei būti suluošintam ir tada atsakinėti prieš teismą dėl dalyvavimo agresyviame kare. Pasiduoti ukrainiečių nelaisvei yra geriau nei mirti nuo mūsų ginklų smūgių“, – sakė V. Zelenskis.

Kinijos URM vadovas ragina Rusiją ir Ukrainą neleisti karui „išplisti“ Kinijos užsienio reikalų ministras šeštadienį Jungtinėse Tautose paragino Rusiją ir Ukrainą neleisti savo karui „išplisti“ ir pasiūlė ieškoti diplomatinio sprendimo.JT Generalinės Asamblėjos sesijoje kalbėjęs Wang Yi neišsakė tvirto palaikymo invazijai į Ukrainą, kurią vasarį pradėjo Pekino sąjungininke nominaliai laikoma Rusija.„Raginame visas susijusias šalis neleisti šiai krizei išplisti ir apginti teisėtas besivystančių šalių teises bei interesus“, – pareiškė Kinijos diplomatijos vadovas.Jis paragino surengti „sąžiningas ir pragmatiškas“ taikos derybas, kuriose būtų siekiama išspręsti visas pasaulines problemas.„Kinija palaiko visas pastangas, kuriomis siekiama taikiai išspręsti Ukrainos krizę. Neatidėliotinos skubos prioritetas yra sudaryti palankesnes sąlygas deryboms dėl taikos“, – pareiškė Wang Yi.„Esminis sprendimas būtų išspręsti pagrįstą susirūpinimą visoms šalims keliančius saugumo klausimus ir sukurti subalansuotą, veiksmingą bei tvarią saugumo architektūrą.“JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Wang Yi buvo susitikęs su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Tai buvo jų pirmosios derybos nuo tada, kai Rusija vasario 24 dieną pradėjo invaziją į kaimyninę šalį.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per anksčiau šį mėnesį įvykusį susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti Pekino „susirūpinimą“ dėl Ukrainos.Prieš karą V. Putinas buvo apsilankęs Pekine ir dvi šalys paskelbė glaudų aljansą.Tačiau JAV pareigūnai atkreipia dėmesį, jog Maskva, jų vertinimais, iš Kinijos nesulaukia konkretaus palaikymo karui. Jie taip pat sako, kad Pekinas atmetė prašymus atsiųsti karinės įrangos, tad Rusijai teko jos prašyti iš Šiaurės Korėjos ir Irano.

„Meduza“, remdamasi pranešimais žiniasklaidoje, skelbia, kad apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „respublikų“ bei okupuotų Ukrainos Chersono ir Zaporižios sričių prijungimo prie Rusijos teritorijos procedūra gali būti planuojama rugsėjo 30 dieną.

Rusijoje per protestus prieš mobilizaciją sulaikyta per 700 žmoniųRusijoje per protestus prieš prezidento Vladimiro Putino šią savaitę paskelbtą dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje šeštadienį sulaikyta daugiau kaip 700 žmonių, praneša protestus stebinti nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“.Jos duomenimis, per mitingus, vykusius 32 miestuose visoje šalyje, buvo sulaikyti mažiausiai 707 žmonės, beveik pusė jų – Maskvoje.Per protestus, kurie vyko trečiadienį, kai Rusijos prezidentas paskelbė apie mobilizaciją, buvo sulaikyti mažiausiai 1 347 žmonės ir tie protestai buvo didžiausi Rusijoje nuo vasario, kai Maskvai paskelbus apie karinę intervenciją Ukrainoje prasidėjo demonstracijos.

Prie Rusijos sienos su Sakartvelu nusidriekė ilga automobilių eilė Praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją, prie Rusijos sienos su Sakartvelu nusidriekė ilga automobilių eilė, šeštadienį pranešė Rusijos pareigūnai. Su Sakartvelu besiribojančio Rusijos regiono vidaus reikalų ministerija pranešė apie „didelę automobilių grūstį“ prie Rusijos ir Sakartvelo pasienyje esančio kontrolės punkto. Jos duomenimis, galimybės įvažiuoti į Sakartvelą laukia „apie 2,3 tūkst. automobilių“. Ministerija taip pat paragino žmones „susilaikyti nuo kelionių“ Sakartvelo kryptimi. https://t.me/nexta_live/37412

„New York Times“: Putinas vis aktyviau įsitraukia į karo Ukrainoje strateginį planavimąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastarosiomis savaitėmis aktyviau įsitraukė į tiesioginį strateginį karo prieš Ukrainą planavimą ir, be kita ko, atmetė generolų prašymus leisti atsitraukti iš Chersono, rašo JAV dienraštis „The New York Times“, remdamasis JAV administracijos atstovais.Pasak leidinio, aukšto rango karininkai siūlė palikti miestą ir organizuotai atsitraukti už Dniepro upės, kad būtų galima išsaugoti karius ir karinę įrangą.„Tačiau toks atsitraukimas būtų dar vienas žeminantis viešas pripažinimas, kad V. Putinas pralaimi šiame kare, o Ukrainai tai atneštų antrą didelę pergalę per vieną mėnesį“, – rašo dienraštis, kurį cituoja „Deutsche Welle“.Chersonas buvo pirmasis didelis miestas, kurį Rusijos pajėgos užgrobė invazijos pradžioje, ir tebėra vienintelis administracinis centras, kurį kontroliuoja Maskva. Jei ukrainiečių pajėgos jį atkovotų, tai, pasak leidinio, būtų didelis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laimėjimas.Pasak „The New York Times“ šaltinių, susipažinusių su slaptais žvalgybos duomenimis, V. Putino atsisakymas leisti pajėgoms pasitraukti iš Chersono „gerokai pakirto karių moralinę dvasią“, taip pat kilo nemaža įtampa karinėje vadovybėje.JAV pareigūnų nuomone, V. Putino ir jo generolų nesutarimai dėl Chersono fronto linijos parodo padėties Ukrainos pietuose svarbą abiem kariaujančioms šalims. Anot jų, nors ukrainiečių pajėgos pastaruoju metu gerokai pasistūmėjo į priekį šiaurės-rytuose, teritorija aplink Chersoną „tebėra svarbus karo teatras“, turintis rimtų strateginių pasekmių ir Kyjivui, ir Maskvai, rašo leidinys.Jei Rusijos pajėgoms dėl ukrainiečių kariuomenės kontrpuolimo teks dar atsitraukti, kils grėsmė Krymo tiltui, kuriam pastatyti V. Putinas įdėjo itin daug pastangų, rašo dienraštis.

Per protestus prieš karą Ukrainoje ir mobilizaciją Rusijos miestuose šeštadienį  jau buvo sulaikyta daugiau nei 600 žmonių, skelbia „OVD-Info“.Iki 18.33 val. Maskvos laiku pagal projektą žinomi 628 sulaikytieji 27 miestuose. Daugiausia sulaikytųjų buvo Maskvoje (daugiau nei 300 žmonių), Sankt Peterburge (daugiau nei 100) ir Novosibirske (apie 70).

Dezertyruojantiems Rusijos kariams grės iki 10 metų kalėjimoRusijos kariams, kurie atsisako kariauti, dezertyruoja, nepaklusta įsakymams ar pasiduoda Ukrainai, dabar grės iki 10 metų kalėjimo.Naująjį įstatymą šeštadienį pasirašė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praneša Rusijos žiniasklaida.Anksčiau dezertyruojantiems kariams grėsė penkeri metai kalėjimo.

Per naujus protestus prieš mobilizaciją Rusijoje sulaikyti žmonėsPasak pilietinių teisių aktyvistų, per naujus protestus Rusijoje reaguojant į rezervistų mobilizavimą karui Ukrainoje sulaikyti keli žmonės. Nepriklausomos žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti, kaip policija išveža demonstrantus Sibiro miestuose Chabarovske, Novosibirske, Irkutske, Tomske ir Čitoje. Remiantis pranešimais, žmonės laikė iškėlę plakatus, tarp jų ir su šūkiu: „Mes – ne mėsa“. Šeštadienį demonstracijos planuojamos ir sostinėje Maskvoje bei Sankt Peterburge. Protestai visoje šalyje kilo po Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymo mobilizuoti kariuomenės rezervistus karui Ukrainoje vykstant jau septynis mėnesius. Pirmieji protestai kilo tą pačią dieną, kai buvo paskelbta mobilizacija, žmogaus teisių portalo OVD-Info duomenimis, sulaikyta daugiau nei 1300 žmonių.

Ministerija: Rusija pakeitė už logistiką atsakingą generoląRusija šeštadienį paskelbė pakeitusi savo aukščiausio rango generolą, atsakingą už logistiką. Maskvos karinė operacija Ukrainoje susiduria su didžiulėmis logistikos problemomis. „Armijos generolas Dmitrijus Bulgakovas atleistas iš gynybos viceministro pareigų“, jį pakeis generolas pulkininkas Michailas Mizincevas, „Telegram“ kanale pranešė Rusijos gynybos ministerija. Didžioji Britanija taiko 60 metų M. Mizincevui sankcijas dėl jo vaidmens per Ukrainos Mariupolio uostamiesčio apgultį, Rusijos kariuomenė užėmė miestą gegužę. Karinė operacija ir pastarojo meto Ukrainos armijos sėkmės atskleidė svarbių Rusijos armijos logistikos trūkumų. Kai kurie analitikai netgi mano, kad logistika yra silpnoji Rusijos armijos vieta, kelianti sunkumų nuo pat puolimo pradžios. Trečiadienį Rusijoje paskelbta dalinė mobilizacija – dar vienas logistinis iššūkis ginkluotosioms pajėgoms. Šimtai tūkstančių rezervistų iš visos Rusijos turės būti pašaukti, aprūpinti ir apmokyti prieš juos pasiunčiant į mūšio lauką.

„Referendumai“ Ukrainoje: kareiviai beldžiasi į kiekvienas durisUkrainiečiai praneša, kad okupuotose šalies teritorijose vykstant vadinamiesiems referendumams dėl prisijungimo prie Rusijos ginkluoti kareiviai beldžiasi į kiekvienas duris, praneša BBC. „Reikia atsakyti žodžiu, kareivis pažymi atsakymą popieriaus lape ir jį pasiima“, – BBC sakė viena moteris iš Enerhodaro. Pietiniame Chersone rusų gvardiečiai stovėjo su balsadėže vidury miesto ir rinko žmonių balsus. Rusijos valstybinė žiniasklaida teigia, kad balsavimas „nuo durų iki durų“ reikalingas „saugumo“ sumetimais. „Balsavimas asmeniškai vyks tik rugsėjo 27 d.“, – pranešė naujienų agentūra TASS. „Kitomis dienomis balsavimas bus organizuojamas bendruomenėse „nuo durų iki durų“. Viena moteris Melitopolyje BBC pasakojo, kad du vietos „kolaborantai“ atvyko su dviem rusų kareiviais į jos tėvų butą ir pakišo pasirašyti balsavimo biuletenį. „Mano tėtis pažymėjo „ne“ (stojimui į Rusiją), – pasakojo moteris. - Mama stovėjo šalia ir klausė, kas nutiks, jei pasakys „ne“. Jie atsakė: „Nieko“. Dabar mama nerimauja, kad rusai juos persekios“. Moteris taip pat sakė, kad vienas biuletenis skirtas visam namų ūkiui, o ne vienam asmeniui. Nors šie liudijimai skamba kaip anekdotas, tai, kad balsavimą vykdo ginkluoti vyrai, prieštarauja Maskvos tvirtinimui, jog tai laisvas ar sąžiningas procesas. Ekspertai teigia, kad penkias dienas vykstantys netikri referendumai leis Maskvai neteisėtai pareikšti, kad keturi okupuoti ar iš dalies okupuoti Ukrainos regionai dabar priklauso Rusijai. Kitaip tariant, praėjus septyniems mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios vyksta apgaulė dėl aneksijos, rašo BBC. „Aneksija“ nebus pripažinta tarptautiniu mastu, bet gali paskatinti Rusiją teigti, kad Ukraina puola jos teritoriją Vakarų tiekiamais ginklais, o tai gali dar labiau paaštrinti karą. JAV prezidentas Joe Bidenas apibūdino referendumus kaip „apgaulę“ ir sakė, jog tai „suklastota dingstis“ jėga aneksuoti Ukrainos teritorijas pažeidžiant tarptautinę teisę. „Jungtinės Valstijos niekada nepripažins jokios Ukrainos teritorijos niekuo kitu, kaip tik Ukrainos teritorija“, – sakė jis. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly teigė, kad Jungtinė Karalystė turi įrodymų, jog Rusijos pareigūnai jau nustatė tikslus, kokie turi būti „išgalvoti rinkėjų aktyvumo ir pritarimo rodikliai“. Pasak J. Cleverly, Rusija planuoja įforminti keturių regionų – Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios – aneksiją iki mėnesio pabaigos. Vienas šaltinis Chersone BBC sakė, kad nebuvo jokių viešų pastangų paskatinti balsuoti, išskyrus Rusijos naujienų agentūros pranešimą, kad žmonės gali balsuoti prie 10 metų nenaudojamo uosto pastato. Kita moteris Chersone sakė mačiusi „ginkluotus aktyvistus“ prie pastato, kuriame, regis, vyko balsavimas. Ji apsimetė pamiršusi pasą, tad balsuoti jai nereikėjo. Moteris teigė, kad visi jos draugai ir šeima yra prieš referendumą. „Nežinome, koks bus mūsų gyvenimas po šio referendumo, - sakė ji. - Labai sunku suprasti, ką jie nori padaryti“. Kyjivas teigia, kad referendumai nieko nepakeis ir Ukrainos pajėgos toliau sieks išlaisvinti visas teritorijas. Ko klausiama per „referendumus“ Nepripažintose vadinamosiose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“ žmonių klausiama, ar jie „pritaria, kad jų respublikos prisijungtų prie Rusijos kaip federacijos subjektai“. Zaporižioje ir Chersone klausiama, ar jie „pritaria regiono atsiskyrimui nuo Ukrainos, nepriklausomos šalies sukūrimui ir vėlesniam prisijungimui prie Rusijos tampant federacijos subjektais“. Luhanske ir Donecke biuleteniai atspausdinti tik rusų kalba, Zaporižioje ir Chersone - ukrainiečių ir rusų kalbomis.

Ukraina: Charkivo srityje ekshumuoti 447 kūnai, 30 iš jų – su „kankinimo požymiais“ Ukrainos rytinės Charkivo srities valdžia penktadienį pranešė, kad 447 kūnai buvo ekshumuoti iš masinės kapavietės netoli rytinio Iziumo miesto, šį mėnesį atkovoto iš Rusijos pajėgų.„Iziume baigta visų kūnų ekshumacija masinio laidojimo vietoje“, – socialiniuose tinkluose pranešė Charkivo srities prokurorai.„Rugsėjo 16–23 dienomis iš šios vietos buvo ekshumuoti 447 žuvusiųjų kūnai“, – sakoma jų pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.Prokurorai pridūrė, kad tarp jų buvo 425 civilių, įskaitant penkis vaikus, ir 22 Ukrainos kariškių kūnai.Jie teigė, kad bus imtasi visų būtinų priemonių „nustatyti mirčių aplinkybes ir nubausti Rusijos kariuomenę“.Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas anksčiau penktadienį pranešė, kad ekshumuoti 436 kūnai.„Dauguma jų turi smurtinės mirties požymių, o 30 – kankinimo požymių. Yra kūnų su virve ant kaklo, surištomis rankomis, sulaužytomis galūnėmis ir su šautinėmis žaizdomis“, – socialiniuose tinkluose paskelbė jis.„Keliems vyrams buvo amputuoti lytiniai organai. Visa tai liudija, kad okupantai žiauriai kankino Iziumo gyventojus“, – pareiškė O. Synjehubovas.Šį mėnesį ukrainiečių pajėgos susigrąžino Iziumo ir kai kurių kitų rytinių miestų kontrolę. Šie laimėjimai paralyžiavo Kremliaus pajėgų aprūpinimo grandines, o Rusija sulaukė naujų kaltinimų dėl žiaurumų, kai tose vietose buvo rasta šimtai kapų. Kai kuriuose iš jų buvo aptikta daugybė kūnų.Maskva neigia, kad jos pajėgos yra atsakingos už masines žudynes Rytų Ukrainoje, taip pat kaltina Kyjivą sufabrikavus masinių kapaviečių radinius.

V. Zelenskis paragino pasaulį pasmerkti Rusijos rengiamus „pseudoreferendumus“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino pasaulį pasmerkti „pseudoreferendumus“, Kremliaus statytiniams pradėjus balsavimą dėl Maskvos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų prijungimo prie Rusijos. „Pasaulis visiškai teisingai reaguos į pseudoreferendumus – jie bus vienareikšmiškai pasmerkti“, – per kasdienį kreipimąsi į tautą sakė V. Zelenskis. Rusija visiškai arba iš dalies kontroliuoja keturias Ukrainos sritis - Donecką ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižią pietuose, ten vyksta balsavimas dėl aneksijos. Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkės vadina referendumus „apgaule“.

J. Bidenas pažadėjo, kad Rusija sumokės „didelę kainą ir nedelsiant“, jei aneksuos Ukrainos regionusJAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį perspėjo Rusiją, kad jei Maskva pasinaudos „suklastotais“ referendumais, kad aneksuotų daugiau Ukrainos teritorijų, ji sumokės "labai didelę kainą ir nedelsiant". „Rusijos referendumai yra apgaulė – suklastota dingstis pamėginti jėga aneksuoti dalį Ukrainos, šiurkščiai pažeidžiant tarptautinę teisę, - sakoma J. Bideno pareiškime. - Dirbsime su sąjungininkėmis ir partnerėmis, kad Rusija patirtų greitas ir dideles ekonomines išlaidas“.

Ukraina iš Irano ambasadoriaus atėmė akreditaciją dėl kamikadzių dronų pardavimo RusijaiUkrainos užsienio reikalų ministerija nusprendė atimti Irano ambasadoriaus akreditaciją ir gerokai sumažinti Irano ambasados Kijeve diplomatinio personalo skaičių, reaguodama į dronų pardavimą Rusijai.Tai sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Putinas ketina beveik dvigubai padidinti išlaidas gynybai Nepaisant Vakarų sankcijų, prezidentas Vladimiras Putinas ketina didinti karinį finansavimą. Per ateinančius dvejus metus iš valstybės biudžeto bus išleista daug daugiau lėšų, nei planuota iš pradžių.Apie tai pranešė „Bloomberg“.Pažymima, kad pagal trejų metų finansinį planą išlaidos gynybai viršys pradinį 2023 m. biudžeto planą daugiau nei 43 %, o išlaidos nacionaliniam saugumui ir teisėsaugos institucijoms padidės daugiau nei 40 %.

Mariupolio mokykloje detonavus okupantų sviediniui buvo sužeisti vaikaiMariupolio 45-ojoje mokykloje kilo gaisras, nes sprogo rusų okupanto sviedinys. Keli vaikai buvo sužeisti, tačiau tikslus nukentėjusiųjų skaičius nenurodytas.Informacija apie incidentą pasirodė oficialiame Mariupolio miesto tarybos „Telegram“ kanale.„Gaisras mokykloje Nr. 45 dėl sviedinio detonacijos. Tai atsitiko, kai ten pateko vaikai. Vaikai sužeisti, jų būklė nežinoma“, – sakoma pranešime.

G7 „niekada nepripažins“ Rusijos „suklastotų referendumų“, sakoma grupės pareiškimePenktadienį Didžiojo septyneto (G7) labiausiai išsivysčiusių šalių grupė kaip „jokios teisinės galios ar teisėtumo neturinčią apgaulę“ pasmerkė Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose rengiamus referendumus dėl aneksijos.„Niekada nepripažinsime šių referendumų, kurie yra Rusijos žingsnis aneksijos link, ir niekada nepripažinsime tariamos aneksijos, jei ji įvyks“, – sakoma G7 lyderių pareiškime.

Rusai apribojo daugumos okupuotų gyvenviečių gyventojų išvykimąRusai apribojo daugumos okupuotų Ukrainos gyvenviečių gyventojų išvykimą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pirmininkas Oleksandras Štupunas tai sakė generalinio štabo „Facebook“ tinkle paskelbtame vaizdo pranešime.„Daugumos laikinai okupuotose teritorijose esančių gyvenviečių gyventojams uždrausta išvykti, kad jie galėtų dalyvauti vadinamuosiuose referendumuose ir toliau rengti šaukiamojo amžiaus vyrus prievartinei mobilizacijai į okupacinę kariuomenę“, – sakė jis.

 Generalinis štabas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos per 24 valandas atrėmė okupantų išpuolius prie 10 gyvenviečių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškiai per 24 valandas atrėmė rusų užpuolikų atakas prie 10 gyvenamųjų vietovių.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai Oleksandras Štupunas tai pareiškė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame generalinio štabo vaizdo pranešime.„Per parą gynybos pajėgų daliniai atrėmė priešo atakas Spornojės, Soledarės, Bachmutskojės, Odradivkos, Kurdiumovkos, Zaicevės, Mayorsko, Kamjankos, Avdejevkos ir Opytnės gyvenviečių rajonuose“, – pažymėjo Štupunas.

Ukraina teigia, kad Iziumo mieste ekshumuoti 436 kūnai, 30 jų - su „kankinimo požymiais“Ukrainos pareigūnas rytiniame Charkivo regione penktadienį pranešė, kad iš masinio palaidojimo vietos netoli rytinio Iziumo miesto, atkovoto iš Rusijos pajėgų, iškasti 436 palaikai."Šiandien baigtas kūnų ekshumavimas iš masinės kapavietės Iziumo mieste. Iš viso ekshumuoti 436 palaikai. Dauguma jų turi smurtinės mirties žymių, 30 - kankinimo. Yra kūnų su virve ant kaklo , surištomis rankomis, sulaužytomis galūnėmis ir šautinėmis žaizdomis“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame Charkivo regiono gubernatoriaus Olego Synegubovo pareiškime.Šį mėnesį Ukraina atsiėmė Iziumą ir kitus miestus rytuose, taip suardė Kremliaus tiekimo kelius ir pažėrė naujų kaltinimų dėl Rusijos įvykdytų žiaurumų, kai buvo aptikta šimtai kapų su daugybe kūnų kai kuriuose. "Keliems vyrams buvo amputuoti lytiniai organai. Visa tai liudija apie siaubingus kankinimus, kuriems užpuolikai pasmerkė Iziumo gyventojus", – pridūrė O. Synegubovas.Kremlius neigia, kad Rusijos pajėgos atsakingos už didelio masto žudynes Rytų Ukrainoje, ir apkaltino Kyjivą suklastojus masinių kapaviečių atradimus atkovotoje teritorijoje.

Ukraina pasmerkė Iraną už ginklų siuntimą RusijaiUkraina penktadienį kritikavo Iraną dėl ginklų tiekimo Rusijai, paskelbusi, jog per Rusijos ataką pietiniame Odesos uostamiestyje panaudojus Irane pagamintą droną žuvo civilis.„Tai, kad Rusijos kariuomenė naudoja Irane pagamintus ginklus (...) yra Irano veiksmai prieš mūsų valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat prieš Ukrainos piliečių gyvybę ir sveikatą“, – feisbuke parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas Sergijus Nykyforovas.

Iziume baigiamas žuvusiųjų kūnų ekshumavimasIzyume baigiamas žuvusiųjų kūnų ekshumavimas, sakė Charkovo regiono vadovas Olegas Sinegubovas.Pasak jo, iš viso buvo ekshumuoti 436 kūnai, daugelis žuvusiųjų turi smurtinės mirties požymių, o ant 30 palaikų rasta kankinimų pėdsakų.„Yra kūnų su virve aplink kaklus, surištomis rankomis, sulaužytomis galūnėmis ir šautinėmis žaizdomis. Keliems vyrams buvo amputuoti lytiniai organai. Visa tai yra įrodymas apie siaubingus kankinimus, kuriuos vykdė okupantai Iziumo gyventojams. Dauguma kūnų yra civiliai, 21 yra kariškis“, – sakė O. Sinegubovas.Jis pažymėjo, kad tokia masinė kapavietė Iziume nėra vienintelė, šioje srityje yra dar trys tokios vietos.Masinė kapavietė, iš kurios iš buvo ekshumuoti kūnai, rasta praėjusią savaitę, kai Iziumas buvo išlaisvintas, nes jį nuo pavasario buvo laikinai okupavusios Rusijos pajėgos.

JT tyrimo komisija pateikė išvadą: Rusijos kariuomenė vykdo karo nusikaltimusJungtinių Tautų (JT) tyrimų komisijos pirmininkas Erikas Møse'as, kalbėdamas Žmogaus teisių taryboje, sakė, kad jo komisija surinko įrodymų apie Rusijos kariuomenės įvykdytus karo nusikaltimus Ukrainoje didžiuliu mastu.Pasak jo, kalbama apie išprievartavimą, nepilnamečių kankinimą ir civilių žudymą.JT tyrimų komisiją Žmogaus teisių taryba įsteigė kovo mėnesį, netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą.Pasak E. Møse‘o, JT komanda aplankė 27 gyvenvietes, kalbėjosi su 150 aukų ir liudininkų bei apžiūrėjo kalinių sulaikymo vietas nuo okupacijos išlaisvintose teritorijose.„Remdamasi surinktais įrodymais, Komisija padarė išvadą, kad Ukrainoje buvo įvykdyti karo nusikaltimai“, – sakė E. Møse‘as.

Pranešama, kad per Rusijos ataką Irano bepiločiu orlaiviu Odesoje žuvo civilisKyjivas penktadienį pranešė, kad per Rusijos nepilotuojamų orlaivių ataką pietiniame Odesos uostamiestyje žuvo vienas civilis, vieną Irano sukonstruotą nepilotuojamą orlaivį Ukrainos pajėgos numušė .„Odesą iš jūros užpuolė dronai kamikadzės. Du bepiločiai orlaiviai sugriovė administracinį pastatą uosto teritorijoje, gelbėjimo tarnybos gesina liepsnas. Žuvo vienas civilis. Vienas nepilotuojamas orlaivis „Shahed-136“ buvo gynybos pajėgų numuštas virš jūros“, – sakoma Ukrainos kariuomenės pranešime.

Ukraina teigia atkovojusi teritoriją rytuose Kyjivas penktadienį pranešė, kad Maskvos statytiniams rengiant balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos Ukrainos pajėgos atkovojo kaimą rytinėje Donecko srityje ir teritoriją aplink kitą karo nuniokotą miestą. „Ukrainos armija atsiėmė Jackivkos kaimą Donecko srityje“, – žurnalistams sakė aukšto rango kariuomenės pareigūnas ir pridūrė, kad Kyjivo pajėgos „taip pat atgavo pozicijų į pietus nuo Bachmuto kontrolę“, irgi Donecke, kur penktadienį Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje vyko balsavimas. Jackivka yra rytiniame strategiškai svarbios Oskilo upės krante. Kyjivo pajėgos kirto upę, atkovojusios dalį teritorijos kaimyniniame Charkivo regione. Bachmutas – svarbus miestas, kuriame iki karo gyveno 70 tūst. žmonių, taip pat yra Donecko srityje ir jau kelis mėnesius puolamas Rusijos. Kol kas Maskvos pajėgoms nepavyksta paimti miesto. Donecko srityje ir trijose kitose Rusijos iš dalies kontroliuojamose Ukrainos provincijose – Luhanske, Chersone ir Zaporižioje – vyksta balsavimas dėl šių regionų prijungimo prie Rusijos. Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkės šiuos referendumus laiko butaforija.

Peskovas: po „referendumų“ Rusija laikys Ukrainos bandymus susigrąžinti Donbasą savo žemių užpuolimuRusija laikys Ukrainos mėginimus susigrąžinti Donbasą ir kitas teritorijas išpuoliais į savo žemes, jei „referendumuose“ bus teigiamas sprendimas, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.„Be abejonės“ – pasakė jis, atsakydamas į klausimą, ar teigiamo sprendimo „referendumuose“ atveju Kijevo bandymai susigrąžinti šias teritorijas bus vertinami kaip išpuoliai prieš Rusijos teritoriją, praneša TASS.Kaip paaiškino D. Peskovas, priėmus sprendimą, kad šios teritorijos įeitų į Rusijos sudėtį, pradės galioti Rusijos Konstitucija.

Okupuotose teritorijose – „referendumų“ cirkasMariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka sako, kad tariamas „referendumas“ panašus į cirką, jei ne automatais ginkluoti asmenys.„Žmones sustabdo tiesiog gatvėse ir verčia balsuoti. Būtų galima visa tai pavadinti cirku, jei ne automatais ginkluoti asmenys. Farso pobūdžio tragikomedija“, – pabrėžė P. Andriušenka.Skelbiama, kad į referendumą Chersone suvežė žmonių iš Krymo ir iš Rusijos Rostovo srities, praneša judėjimas „Žovta strička“. Taip surengtas spektaklis, neva dauguma nori prisijungimo prie Rusijos.Luhansko srities karinės-civilinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus papasakojo, kaip okupantai pradėjo „rinkimus be pasirinkimo“ okupuotoje srities teritorijoje.Pasak jo, uždarė išvažiavimus iš miestų, neišleidžia žmonių. O balsavimas tariamai „organizuotose vietose namų teritorijose“ iš tiesų atrodo taip: „Užpildo kažkokius dokumentus virtuvėse butuose ir kiemuose. Tai atrodo labai keistai. Konfidencialumu nė nekvepia. Kol kas nėra informacijos, kaip atrodo vadinamosios komisijos ir ar jų nariai ginkluoti.“S. Haidajaus nuomone, okupantai vaikšto po namus tik todėl, kad nori patikrinti, ar yra vyrų, ieško patrankų mėsos.„Primenu, kad už pseudoreferendumo organizavimą ir dalyvavimą jame numatyta atsakomybė. Bus nubausti visi, prie to prisidėję“, – pabrėžė S. Gaidajus.Ukrainos Saugumo tarnyba perėmė dokumentus, reglamentuojančius suklastoto „referendumo“ organizavimą Zaporižės srityje. Juose nurodyta daugiau nei tūkstantis rusų vadinamųjų silovikų, kuriuos ketinama įtraukti į „apsaugą“: iš Rusijos nacionalinės gvardijos padalinių, Rusijos ginkluotųjų pajėgų policijos, Rusijos karinės policijos ir Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos.Be o, Ukrainos saugumo taryba gavo 390 kolaborantų sąrašą – jie sutiko vadovauti vadinamosioms teritorinėms rinkimų apygardoms.

Ukrainos generolas Zalužnas siunčia žinią rusams: sunaikinsime be gailesčio Jokie Rusijos valdžios pareiškimai ir grasinimai neturės įtakos ukrainiečių pasirengimui kovoti už savo tėvynę. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikins visus, kurie su ginklais rankose pasirodys Ukrainoje: nepriklausomai nuo to, ar savo noru ten atsidūrė, ar buvo priversti mobilizacijos.Taip kalbėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijos Zalužnas, reaguodamas į Vladimiro Putino paskelbtą dalinę mobilizaciją.V. Zalužnas priminė, kad ukrainiečiai jau aštuonerius metus ir septynis mėnesius bando atremti Rusijos agresiją prieš jų šalį.„Didelio masto priešo puolimas mūsų neišgąsdino. Maža to, susivienijome ir garbingai pasitikome priešą. Tai, kad Rusijoje paskelbta mobilizacija, tai tik patvirtina“, – parašė jis.V. Zalužnas pridūrė, kad mūsų žemę, savo namus, vaikus ir Ukrainos ateitį gina šimtai tūkstančių vyrų ir moterų.„Dėl šios priežasties jokie šalies agresorės karinės-politinės valdžios pareiškimai neturės įtakos mūsų pasirengimui kovoti už savo laisvę. Be gailesčio sunaikinsime visus, kurie su ginklu rankoje ateis į mūsų žemę – nesvarbu, ar savo noru, ar dėl mobilizacijos“, – teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.

Lukašenka: Baltarusijoje mobilizacija neplanuojamaVakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad jo šalyje mobilizacija neplanuojama, skelbia „Sky News“.Tai jis pareiškė po to, kai dalinę mobilizaciją pradėjo pagrindinė Baltarusijos sąjungininkė Rusija.„(Čia) mobilizacijos nebus“, – A. Lukašenką citavo valstybinė žiniasklaida.Baltarusija turi sieną su Ukraina, kurioje šiuo metu vyksta Rusijos sukeltas karas. Minskas leidžia Maskvos pajėgoms naudotis Baltarusijos teritorija vykdant Ukrainos puolimą.

Žiniasklaida: Abramovičius atliko svarbų vaidmenį išlaisvinant Ukrainoje laikytus britus Buvęs futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius atliko „svarbų vaidmenį“ paleidžiant penkis Rusijos remiamų separatistų Ukrainoje laikytus vyrus, penktadienį rašė britų spauda.Johnas Hardingas – vienas iš penkių vyrų, išlaisvintų per apsikeitimą kaliniais anksčiau šią savaitę – sakė, kad rusų oligarchas prisistatė kitam išvaduotam belaisviui Shaunui Pinneriui, kai jie įlipo į lėktuvą prieš skrydį į Rijadą.J. Hardingas teigė pats kalbėjęsis su R. Abramovičiaus padėjėja, sakiusia, kad oligarchas atliko „svarbų vaidmenį“ juos paleidžiant, pranešė dienraštis „The Sun“.išlaisvinti britai į Saudo Arabijos sostinę Rijadą buvo nuskraidinti trečiadienį, po šios šalies sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano tarpininkavimo derybose.55 metų R. Abramovičiui Jungtinės Karalystės vyriausybė kovo 10 dieną paskelbė sankcijas, nurodydama jo ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. R. Abramovičiui taip pat taikomos Europos Sąjungos sankcijos.„Shaunas ilgai šnekėjosi su juo (R. Abramovičiumi) apie futbolą, o aš kalbėjausi su jo padėjėja, – „The Sun“ pasakojo J. Hardingas.„Ji sakė, kad Romanas suvaidino svarbų vaidmenį mus susigrąžinant“, – teigė jis ir pridūrė: „Jį labai gerbia ukrainiečiai, o dabar ir mes – jis labai daug dėl mūsų nuveikė.“Penki britai – J. Hardingas, S. Pinneris, Aidenas Aslinas, Dylanas Healy ir Andrew Hillas – buvo paleisti per rekordiškai didelį apsikeitimą kaliniais. Jo metu taip pat buvo išlaisvinti JAV, Maroko, Švedijos ir Kroatijos piliečiai, ukrainiečių ir separatistų kovotojai bei vienas svarbus promaskvietiškas politikas.Britų belaisviai, kurie į karą įsitraukė kaip savanoriai kovotojai ir humanitarinės pagalbos darbuotojai, buvo laikomi prorusiškų separatistų kontroliuojamame Donecke.A. Aslinas ir S. Pinneris birželį buvo nuteisti mirties bausme, o kiti trys vyrai rugpjūčio mėnesį buvo teisiami dėl to paties kaltinimo tarnavus samdiniais.Vienas britas, balandį sulaikytas Paulas Urey, nelaisvėje mirė. Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas praėjusį mėnesį paragino imtis sistemingesnių baudžiamųjų priemonių prieš Rusijos oligarchus, remiančius V. Putiną ir karą Ukrainoje.Jis teigė, kad R. Abramovičius iki šiol išvengė JAV sankcijų, nors jo įmonės „Rusijos gynybos ministeriją aprūpindavo metalu“.Trečiadienį Ukraina paskelbė, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.10 karo belaisvių iš kitų šalių buvo perduoti Saudo Arabijai.Rusijai perduoti 55 nelaisvėje laikyti kariai ir Viktoras Medvedčukas, buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas ir V. Putino sąjungininkas, kaltinamas valstybės išdavyste.

Niujorke susitiko Kinijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministraiNiujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) kuluaruose susitiko Kinijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai, penktadienį paskelbė Kinijos valstybinė žiniasklaida.Kaip rašė naujienų agentūra „Xinhua“, susitikime Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pareiškė Ukrainos diplomatijos vadovui Dmytro Kulebai, kad „būtina gerbti visų valstybių suverenumą ir teritorinį vientisumą... bei rimtai atsižvelgti į visų valstybių teisėtus nuogąstavimus dėl saugumo ir remti pastangas taikiai išspręsti krizę“.Tai buvo pirmasis abiejų ministrų asmeninis susitikimas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje. Nepaisant to, nuo tada ministrai yra du kartus pasikalbėję telefonu.Anot „Xinhua“, Wang Yi taip pat patikino D. Kulebą, esą „Kinija visuomet palaiko taikos derybas, niekuomet nebūdavo pasyvi stebėtoja, nepildavo žibalo į ugnį ir nesiekdavo pasinaudoti situacija“.D. Kuleba savo „Twitter“ paskyroje patvirtino žinias apie susitikimą.„Mano kolega dar kartą patvirtino, kad Kinija gerbia Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą bei atmeta jėgos naudojimą kaip būdą spręsti nesutarimus“, – parašė ministras.Pastaraisiais mėnesiais įvyko dar keli aukšto lygio Pekino ir Maskvos pareigūnų susitikimai. JTGA kuluaruose Kinijos užsienio reikalų ministras taip pat susitiko su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. Negana to, anksčiau šį mėnesį Uzbekistane įvyko abiejų šalių prezidentų susitikimas.Šiemet minimos 30-osios diplomatinių ryšių užmezgimo tarp Kinijos ir Ukrainos metinės. Abi šalys 2013 m. pasirašė susitarimą dėl strateginės partnerystės.

Tarp išlaisvintų Mariupolio gynėjų – ir devintą mėnesį nėščia ukrainiečių medikėTrečiadienį Ukraina paskelbė, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai. Tarp išlaisvintųjų – ir medikė Marjana Mamonova. Moteris šiuo metu yra 9-ą mėnesį nėščia, taigi, keturis nėštumo mėnesius ji buvo Rusijos belaisve. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė žurnalistas Andrejus Caplijenka. Į laisvę M. Mamonova buvo sugrąžinta per rugsėjo 21 d. įvykdytą apsikeitimo belaisviais operaciją.„Pranešama, kad tarp išlaisvintų mūsų šalies didvyrių yra ir nelaisvėn patekusi besilaukianti medikė Marjana Mamonova“, – nurodoma žurnalisto pranešime.Kaip teigė ataskaitą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pateikęs Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmitrijus Lubinecas, rugsėjo 21 d. pavyko susigrąžinti daugiau nei 200 šalies didvyrių.„Norisi atskirai paminėti, kad sugrįžo ir Marjana Mamonova. Ši mūsų didvyrė jau po dienos kitos taps motina“, – pasakė D. Lubinecas.D. Lubinecas priminė, kad nėščiai moteriai teko kęsti siaubingas sąlygas, bet per apsikeitimą ji buvo paleista pirmoji ir pasirodė su šypsena veide.„Pamačiusi užrašą „Ukraina“, ji pasakė, kad visus sveikina, kad laukia pergalė, kad Ukraina gyvuos ir „Šlovė Ukrainai“, – prisiminė D. Lubinecas.Kad laukiasi, 31-ų metų medikė suprato eidama tarnybą, kai nuo apšaudymų slėpėsi metalurgijos kombinato „Azovstal“ rūsyje. Paskutinis vaizdo įrašas, kuriame buvo galima ją pamatyti, buvo filmuotas Olenivkoje.https://t.me/glavcomua/15237

JT tyrėjai: Ukrainoje įvykdyta karo nusikaltimų Jungtinių Tautų tyrėjai penktadienį paskelbė, kad per karą Ukrainoje buvo įvykdyta karo nusikaltimų, ir paminėjo Rusijos vykdytą civilinių rajonų bombardavimą, egzekucijas, kankinimus ir šiurpų lytinį smurtą.„Remdamasi surinktais įrodymais komisija padarė išvadą, kad Ukrainoje įvykdyta karo nusikaltimų“, – JT žmogaus teisių tarybai (UNHRC) sakė gegužę įsteigtos Tyrimų komisijos, turinčios ištirti per Rusijos karą Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus, vadovas Erikas Mose.Kategoriškas pareiškimo pobūdis nėra įprastas. JT tyrėjai savo išvadas dėl tarptautinių nusikaltimų paprastai formuluoja sąlygine nuosaka ir galutinį karo nusikaltimų bei kitų pažeidimų patvirtinimą palieka teismams.Trijų nepriklausomų ekspertų komanda Žmogaus teisių tarybai pateikė savo pirmą žodinį informacijos atnaujinimą po pradinių tyrimų dėl Kyjivo, Černihivo, Charkivo ir Sumų regionų.Tyrimui tęsiantis, išvados bus plečiamos.

Kremlius: Putinas ir Saudo Arabijos princas patenkinti apsikeitimu kaliniaisRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas kalbėdamiesi telefonu išreiškė pasitenkinimą Maskvos ir Kyjivo apsikeitimu kaliniais, prie kurio prisidėjo Rijadas, penktadienį paskelbė Kremlius.Vėlai ketvirtadienį įvykusio pokalbio metu abu lyderiai išreiškė „pasitenkinimą dėl užsienio piliečių karo belaisvių perdavimo Saudo Arabijai... asmeniškai tarpininkaujant sosto įpėdiniui“, sakoma pranešime.Trečiadienį Ukraina paskelbė, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.10 karo belaisvių iš kitų šalių, įskaitant JAV ir Didžiąją Britaniją, buvo perduoti Saudo Arabijai.Rusijai buvo perduoti 55 nelaisvėje laikyti kariai ir Viktoras Medvedčukas, buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas ir V. Putino sąjungininkas, kaltinamas valstybės išdavyste.

Ukraina skelbia per parą nukovusi 550 Rusijos kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 56 060 karių (+550 per pastarąją parą), praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki rugsėjo 23-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 254 (+18) tankų, 4 796 (+20) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 355 (+14) artilerijos sistemų, 326 (+8) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 170 (+1) oro gynybos sistemų, 254 (+1) lėktuvų, 219 (+1) sraigtasparnių, 3 659 (+29) automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 950 (+9) dronų, 126 (+1) specialiosios technikos vienetų ir 240 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Kadyrovas: Čečėnijoje mobilizacijos nebusČečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas per susitikimą su operatyvinio štabo „specialiosios operacijos“ vykdymui atstovais pareiškė, kad jo respublikoje mobilizacijos nebus. Remiantis „Kavkaz. Realii“ skelbiama informacija, siužetas su šiuo R. Kadyrovo pareiškimu buvo parodytas rugsėjo 22 d. Čečėnijos valstybinės televizijos kanalu „Grozny“ transliuotoje vakarinėje naujienų laidoje.R. Kadyrovo teigimu, per visą karo Ukrainoje laikotarpį kariniuose veiksmuose dalyvavo 20 tūkst. čečėnų, taigi, Čečėnija jau „viršijo pateiktą planą net 254 proc.“ Kas tai per planas, R. Kadyrovas nepatikslino.Respublikos lyderis papasakojo ir apie antikarinį mitingą, kurį rugsėjo 21 d. mėgino surengti Grozno moterys. R. Kadyrovas tvirtina, kad maždaug 40-ies mitingavusių moterų artimieji jau mobilizuoti ir nusiųsti į Ukrainą. Jis taip pat pagrasino, kad tie, kurie ryšis mitinguoti, arba jų vyrai ir visi vaikai bus išsiųsti į fronto liniją.

Rusai toliau puola Donecko regioną, apšaudo dešimtis gyvenviečių Rusai ir toliau stengiasi visiškai užimti Donecko regioną, organizuoti gynybą ir išlaikyti užimtas teritorijas, taip pat trikdyti aktyvius Ukrainos gynybos pajėgų veiksmus skirtingomis kryptimis. Jie apšaudo ukrainiečių pozicijas visoje fronto linijoje, bando atgauti savo prarastas pozicijas ir vykdo žvalgybą iš oro, pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytinėje suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“, praneša „Ukrinform“.Pranešama, kad Rusijos pajėgos nesiliauja bombarduoti civilinės infrastruktūros ir gyvenamųjų namų. Aviacijos ir raketų smūgių grėsmė išlieka visoje Ukrainos teritorijoje.Per pastarąją parą rusai surengė 4 raketų ir 27 aviacijos smūgius, taip pat daugiau kaip 75 kartus apšaudė iš artilerijos Ukrainos karinius ir civilinius objektus. Nuo priešo smūgių nukentėjo daugiau kaip 45 gyvenvietės.

Ekspertai: mobilizacija ir apsikeitimas belaisviais tą pačią dieną įvyko neatsitiktinaiRusijos Federacijos valdžia, nutarusi mobilizacijos paskelbimo dieną atlikti masinio apsikeitimo belaisviais operaciją, tikėtina, siekė sumenkinti to apsikeitimo reikšmę.Griežtas Kremliaus nusistatymas dėl mobilizacijos kelia pyktį ir nepasitikėjimą visoje Rusijos Federacijoje, nurodoma JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) skelbiamoje informacijoje.„Kremlius veikiausiai bandė sumenkinti apsikeitimo belaisviais su Ukraina reikšmę: kadangi rusų nacionalistai ir karo tema rašantys tinklaraštininkai tokį žingsnis vertina ypač nepalankiai, apsikeitimas buvo atliktas kaip tik tą dieną, kai V. Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją“, – teigia analitikai.Vykdant masinį apsikeitimą belaisviais, kaip rašoma ISW pranešime, į Ukrainą buvo sugrąžinti ir Mariupolio gamyklos „Azovstal“ gynėjai – bataliono „Azov“ vadai, kuriuos Rusijos propagandistai vadino naciais.„Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Rusijos tinklaraštininkai sukritikavo apsikeitimo operaciją. Jiems taip pat kilo klausimas, ar Kremlius atsisakė „denacifikuoti“ Ukrainą, t. y. siekti vieno iš vykdant įsiveržimą užsibrėžtų tikslų“, – rašoma pranešime.

Okupuotose Ukrainos teritorijose prasideda „referendumai“Keturiose Rusijos ir Maskvą remiančių jėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose penktadienį ruošiamasi surengti referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarai smerkia juos kaip neteisėtus ir kaip prielaidą neteisėtai tų teritorijų aneksijai, praneša „Reuters“.Antradienį Rusijos paskirti lyderiai paskelbė apie planus surengti balsavimus – tai iššūkis Vakarams, galintis virsti smarkia karo eskalacija. Rezultatai laikomi iš anksto nulemtais ir palankiais aneksijai, o Ukraina ir jos sąjungininkės aiškiai pareiškė, kad nepripažins rezultatų.Balsavimas Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionuose, kurie sudaro apie 15 proc. Ukrainos teritorijos, vyks nuo penktadienio iki antradienio.Maskvą remiančios valdžios institucijos apie referendumus diskutavo jau kelis mėnesius, tačiau Ukrainos kontrpuolimas ir naujausios pergalės kare paskatino okupacinę valdžią skubiai juos organizuoti.

Ukrainos pareigūnas: daug iškeistų ukrainiečių belaisvių buvo kankinamiDaug ukrainiečių, iškeistų per didžiausią apsikeitimą belaisviais su Rusija, buvo žiauriai kankinami, ketvirtadienį sakė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.Trečiadienį Ukraina paskelbė, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.„Daugelis jų buvo žiauriai kankinami“, – spaudos konferencijoje sakė K. Budanovas. Kankinimo žymių jis nedetalizavo.Kai kurių sugrąžintų ukrainiečių „fizinė būklė daugiau ar mažiau normali, neskaitant chroniško neprievalgio blogomis laikymo sąlygomis“, sakė K. Budanovas.Belaisviai buvo laikomi Rusijos kariuomenės okupuotose Ukrainos teritorijose, taip pat pačioje Rusijoje, pridūrė pareigūnas.Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis toje pačioje spaudos konferencijoje sakė, kad „absoliučiai visiems“ susigrąžintiems ukrainiečiams „reikia psichologinės reabilitacijos“.Minimas Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas belaisviais yra didžiausias nuo rusų invazijos pradžios vasario 24 dieną.Rusijai buvo perduoti 55 nelaisvėje laikyti kariai ir Viktoras Medvedčukas, buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas ir V. Putino sąjungininkas, kaltinamas valstybės išdavyste.

Zelenskis ragina rusus protestuoti prieš mobilizacijąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskiis ketvirtadienį paragino rusus priešintis Vladimiro Putino paskelbtai dalinei mobilizacijai, jau sukėlusiai protestų ir naują išvykimo iš šalies bangą.„55 tūkst. rusų karių žuvo per šiuos šešis karo mėnesius, – savo pareiškime sakė V. Zelenskis. – Norite daugiau? Ne? Tuomet protestuokite. Priešinkitės. Bėkite. Arba pasiduokite [ukrainiečių kariuomenei].“„Jau esat visų šių nusikaltimų, ukrainiečių žudymo ir kankinimo bendrininkai. Todėl, kad tylėjote. Todėl, kad tylite“, – sakė V. Zelenskis.„O dabar laikas jums rinktis: vyrams Rusijoje tai pasirinkimas mirti ar gyventi, tapti luošiu ar išsaugoti sveikatą. Moterims Rusijoje pasirinkimas yra amžinai netekti savo vyrų, sūnų, vaikaičių arba dar bandyti juos apsaugoti nuo mirties, nuo karo, nuo vieno žmogaus (V. Putino).“Trečiadienį Rusijos prezidentui V. Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją, per demonstracijas visoje šalyje buvo areštuota daugiau kaip 1,3 tūkst. žmonių.Taip pat buvo pranešimų apie masinį išvykimą iš Rusijos. Bilietai skrydžiams į kaimynines šalis, leidžiančias rusams atvykti be vizų, beveik visi užsakyti, kainos smarkiai išaugo.Kremlius ketvirtadienį melagienomis pavadino pranešimus, kad rusai bėga nuo mobilizacijos.

Ukraina teigia atkovojusi teritoriją rytuose Kyjivas penktadienį pranešė, kad Maskvos statytiniams rengiant balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos Ukrainos pajėgos atkovojo kaimą rytinėje Donecko srityje ir teritoriją aplink kitą karo nuniokotą miestą. „Ukrainos armija atsiėmė Jackivkos kaimą Donecko srityje“, – žurnalistams sakė aukšto rango kariuomenės pareigūnas ir pridūrė, kad Kyjivo pajėgos „taip pat atgavo pozicijų į pietus nuo Bachmuto kontrolę“, irgi Donecke, kur penktadienį Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje vyko balsavimas.

Ukrainos valdžia: Krymo totoriai masiškai šaukiami į Rusijos kariuomenęUkrainos prezidento atstovė Kryme Tamila Taševa sakė, kad Rusijos kariuomenė pradėjo reidus Krymo totorių gyvenamosiose vietose ir mobilizavo juos karui.„Visose gyvenvietėse, kuriose Krymo totoriai gyvena, vyksta reidai – mokyklose, turguose, viešose vietoje – ir jie dalija šaukimus“, – sakė ji.Pasak T. Taševos, tik Zujos kaime šaukimai buvo išdalinti 100 Krymo totorių, o šaukimai taip pat aktyviai platinami kituose kaimuose bei vietose, kur gyvena daug Krymo totorių gyventojų.„Pasak mūsų šaltinių, šiuo metu tai yra mažiausiai tūkstantis šaukimų į teismą visame Kryme. Matome, kad iš okupacinių administracijų ir Kremliaus pusės tai yra demonstratyvus Krymo totorių, kurie visus šiuos metus nepalaikė okupantų ir dabar aktyviai rėmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus, bausmės veiksmas“, – sakė T. Taševa.Ji pabrėžė, kad ši situacija yra Krymo totorių katastrofa, nes daugelio vyrų mirtis paveiks kelias būsimas Krymo totorių kartas.

Zelenskis: Putinas jau pralaimėjo karąPrezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pralaimėjo karą prieš Ukrainą. Šią nuomonę jis išreiškė interviu Vokietijos portalui „Bild“.„Pasaulyje vis dar yra valstybių, kurios nesuprato, kad Putinas jau pralaimėjo šį karą. Istoriškai jis pralaimėjo. Ir ne tik Ukrainai. Dabar jis jau pralaimėjo savo valstybei, jis pralaimėjo visam pasauliui. Jis pralaimėjo demokratijai. Tai yra, apskritai, jo karas yra pralaimėtas“, – sakė prezidentas.Valstybės vadovas pridūrė, kad nuo pirmos dienos, kai V. Putinas pradėjo Rusijos karių invaziją į Ukrainos teritoriją, jis pralaimėjo šį karą.„Niekas jam neatleis [...] Šių kareivių vaikai, šių kareivių anūkai – niekas jiems nieko neatleis. Jie turės pakeisti tą kursą. Jiems nereikės tik atsiprašyti. Kažkas sėdės, kažkas bėgs, kažkas kažkur bus rastas, o kažkas turės atsiprašyti“, – sakė valstybės vadovas.

Rusijos kariai vėl apšaudė išlaisvintą miestąRusijos kariai ketvirtadienį apšaudė neseniai išlaisvintą Kupjansko miestą Charkovo regione. Per apšaudymą buvo sužeista pagyvenusi moteris ir du vaikai.Apie tai buvo pranešta „Ukrinform“ korespondentui Charkovo regioninės karinės administracijos spaudos tarnyboje.„Kupjanske buvo sužeisti du septynerių metų vaikai, jų būklė vidutinio sunkumo. Jie patyrė šrapnelio žaizdas ir sprogstamuosius sužalojimus. 72 metų moteris taip pat buvo paguldyta į ligoninę, jos būklė sunki“, – teigė administracijos atstovai. Kaip pranešė „Ukrinform“, trečiadienį Kupjanske, Charkovo regione, dėl Rusijos karių apšaudymų buvo sužeistas 13 metų berniukas ir keturi suaugusieji.

Blinkenas ragina JT atsakyti į Kremliaus veiksmus UkrainojeJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį per Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį, kuriame buvo kalbama apie Ukrainoje įvykdytus žiaurumus, pareikalavo patraukti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsakomybėn dėl besitęsiančio karo kaimyninėje šalyje.„Tarptautinė tvarka, kuriai palaikyti mes esame čia susirinkę, mums matant yra naikinama“, – sakė jis per specialųjį Saugumo Tarybos posėdį, surengtą tęsiantis JT Generalinės Asamblėjos sesijai.„Mes negalime leisti ir neleisime, kad prezidentas Putinas liktų nenubaustas“, – pridūrė jis.Pasak A. Blinkeno, V. Putinas „pila žibalą į ugnį“ savo vėliausiais veiksmais, įskaitant rezervistų mobilizaciją ir pasirengimą referendumams Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose tuo metu, kai Kyjivo kariuomenė vykdo kontrpuolimą ir jau atkovojo iš rusų nemažai teritorijų.JAV diplomatijos vadovas pabrėžė, jog yra itin svarbu parodyti, kad „jokia valstybė negali jėga perbraižyti kitos valstybės sienų“.„Jeigu nesugebėsime apginti šio principo tuo metu, kai Kremlius taip akivaizdžiai jį pažeidžia, visiems agresoriams pasiųsime signalą, kad ir jie gali jį ignoruoti“, – kalbėjo jis.

Rusijai – kritika net iš Kadyrovo: kovotojai daro savo išvadasRusijos Federacijos Čečėnijos Respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas labai aštriai pakomentavo Rusijos ir Ukrainos pasikeitimą kaliniais, kuris įvyko rugsėjo 21 dieną. Jis buvo labai nepatenkintas, praneša UNIAN. R. Kadyrovas savo nuomonę išdėstė „Telegram“ kanale. Pasak jo, priimdama kovinius ar taktinius sprendimus, Rusijos vadovybė konsultavosi su „aktyviais specialiosios operacijos dalyviais“, o šį kartą ignoravo. „Manau, kad nusikaltėliai, pripažinti teroristais, negali būti iškeisti į kariškius. Aš suprasčiau, jei būtų lygiaverčiai mainai – kareivis už kareivį, agentas už agentą. Turime daug ginkluotųjų pajėgų kalinių, iš kurių bent šimtas prieš vieną pasikeis, vis tiek bus“, – dėstė čečėnų lyderis, turėdamas omenyje, jog Rusija Ukrainai grąžino „Azovstal“ gynėjus. R. Kadyrovas buvo labai pasipiktinęs, kad mainai vyko „Ukrainos sąlygomis“. „Mūsų kovotojai sutriuškino fašistus Mariupolyje, nuvarė juos į „Azovstal“, ten jie žuvo, buvo sužeisti ir surakinti. Vien šio „Azov“ teroristų perdavimas turėjo būti nepriimtinas. Todėl nenuostabu, kad kovotojai, išlaisvinę Mariupolį ir dabar esantys priekinėje linijoje, daro savo išvadą – neimti fašistų į nelaisvę“, - įspėjo R. Kadyrovas.UNIAN primena, kad 215 ukrainiečių, įskaitant „Azov“ karius, grįžo iš Rusijos nelaisvės, o Ukraina Rusijai perdavė sulaikytą politiką Viktorą Medvedčuką ir 55 karius.

Iš nelaisvės išlaisvinti ukrainiečiai bus visapusiškai gydomiDauguma Ukrainos karo belaisvių, kurie į savo šalį grįžo po mainų su Rusija, yra ligoninėje ir jiems reikia medicininės pagalbos, absoliučiai visiems reikia psichologinės reabilitacijos, ketvirtadienį sakė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Denysas Monastyrskis.„Visi yra skirtingose valstijose, – sakė Ukrainos pagrindinio žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas. – Yra tokių, kurie, tarkime, fiziškai yra daugiau ar mažiau normalioje būsenoje, išskyrus lėtinę netinkamą mitybą, susijusią su prastomis sulaikymo sąlygomis. Yra tokių, kurie buvo labai žiauriai kankinami. Ir, deja, tokių žmonių procentas tarp tų, kuriuos susigrąžinome, yra gana didelis.“Pasak jo, požiūrį į kalinius labiau lėmė jų sulaikymo vieta, o ne jų rangas ir statusas.„Deja, jie nebuvo laikomi taip, kaip planuota iš pradžių – vienoje vietoje, Yelenovkoje – bet gal laimei. Daugelis jų buvo labai žiauriai kankinami“, – pasakojo K. Budanovas.Prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė suteikti psichologinę iš nelaisvės paleistų kariškių reabilitaciją.

Lavrovas pasmerkė Vakarus, kad tiekia ginklus Ukrainai ir kišasi į karąRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Vakarus tiesioginiu kišimusi į karą Ukrainoje, vyriausybėms remiant Kyjivą ginklais.Jis kaip cinišką apibūdino poziciją „valstybių, pumpuojančių į Ukrainą ginklus ir mokančių jos karius“, ir, jo teigimu, mėginančių „tęsti kovas kiek įmanoma ilgiau, nepaisant aukų ir sunaikinimo, kad palaužtų ir susilpnintų Rusiją“.Jis sakė, kad „tokia politika reiškia tiesioginį Vakarų įsitraukimą į konfliktą ir padaro juos konflikto šalimi“. S. Lavrovas pasakė šią kalbą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke ir ją pabaigęs iškart išėjo. Stebėtojai atkreipė dėmesį, kad jis vėlavo į susitikimą beveik pusantros valandos.

Čekija neišduos vizų nuo mobilizacijos bėgantiems rusams Čekija ketvirtadienį pareiškė, kad neišduos humanitarinių vizų rusams, bėgantiems iš savo tėvynės, kad išvengtų mobilizacijos, ir laikysis kitokios pozicijos nei kai kurios Europos Sąjungos šalys. Rusai skuba palikti šalį, prezidentui Vladimirui Putinui trečiadienį nusprendus mobilizuoti 300 tūkst. žmonių karui Ukrainoje.„Suprantu, kad rusai bėga nuo vis beviltiškesnių Putino sprendimų“, – sakoma Čekijos užsienio reikalų ministro Jano Lipavskio pareiškime. „Tačiau tie, kurie bėga iš savo šalies, nes nenori vykdyti jų pačių valstybės nustatytos pareigos, neatitinka kriterijų gauti humanitarinę vizą“, – pridūrė jis.Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija kitą dieną po invazijos nustojo išduoti vizas rusams, bet vėliau ėmė taikyti išimtį humanitariniais atvejais. Kitaip nei čekai, Vokietija ketvirtadienį pareiškė norinti priimti nuo mobilizacijos bėgančius rusus. Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser sakė, kad „dezertyrai, kuriems gresia rimtos represijos, paprastai gali gauti tarptautinę apsaugą Vokietijoje“.

Rusija teigia, kad kariauti Ukrainoje pasisiūlė apie 10 tūkst. savanorių Ketvirtadienį, praėjus vos vienai dienai, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mobilizuoti rezervistus, Rusijos kariuomenė pranešė, kad kariauti Ukrainoje pasisiūlė mažiausiai 10 tūkst. žmonių.„Per pirmąją dalinės mobilizacijos dieną maždaug 10 tūkst. piliečių savo noru atvyko į karinius komisariatus, nelaukdami šaukimo“, – Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė kariuomenės atstovas Vladimiras Cimlianskis.

Guterresas Saugumo Taryboje: „esu labai susirūpinęs“ referendumo planais Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį per neeilinę JT Saugumo Tarybos sesiją sakė, kad karas Ukrainoje sukėlė „neapsakomas kančias ir nuniokojimą“.„Naujausi įvykiai yra pavojingi ir kelia nerimą, - sakė jis. - Branduolinis konfliktas, kadaise neįsivaizduojamas, tapo diskusijų objektu“.„Aš taip pat esu labai susirūpinęs dėl pranešimų apie planus surengti vadinamuosius „referendumus“ Ukrainos srityse, kurių šiuo metu nekontroliuoja vyriausybė. Bet kokia valstybės teritorijos aneksija, kurią grasindama arba panaudodama jėgą vykdo kita valstybė, yra JT Chartijos ir tarptautinės teisės pažeidimas“, – sakė jis.Susitikime turėjo kalbėti aukščiausi Vokietijos ir JAV diplomatai, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nedalyvauja.

Blinkenas pareiškė Saugumo Tarybai, kad pasaulis „negali leisti Putinui išsisukti“JAV valstybės sekretorius Antony Blinken ketvirtadienį Saugumo Tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir Rusija, paragino pasaulį patraukti prezidentą Vladimirą Putiną atsakomybėn už invaziją į Ukrainą."Tarptautinė tvarka, kurios čia susirinkome palaikyti, naikinama mūsų akyse. Negalime ir neleisime, kad prezidentas Putinas išsisuktų", – sakė A. Blinkenas.

ES: nuo V. Putino paskelbtos mobilizacijos bėgantys rusai gali prašyti prieglobsčioŽmonės, bėgantys iš Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius dalinę mobilizaciją, kad sutelktų pajėgas karui Ukrainoje, turi teisę prašyti prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES), ketvirtadienį pranešė Europos Komisijos atstovė.„Tai precedento neturinti situacija“, – sakė už migraciją atsakinga atstovė spaudai Anita Hipper. Paraiškos turėtų būti nagrinėjamos kiekvienu konkrečiu atveju, sakė ji ir pridūrė, kad vyksta darbas su ES valstybėmis narėmis, siekiant rasti bendrą požiūrį.Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto trečiadienį pareiškė, kad padaugėjus kelionių iš Rusijos Suomija pati ras sprendimą dėl turistinių vizų išdavimo Rusijos piliečiams. „Suomija nenori tapti kitų šalių išduotų Šengeno vizų tranzito šalimi“, – sakė P. Haavisto visuomeniniam transliuotojui „Yle“. „Morališkai nepateisinama, kad rusai toliau mėgautųsi atostogomis“. Pasak jo, Helsinkis kelis kartus kėlė vizų klausimą ES. Vis dėlto, anot jo, siena su Rusija neturėtų būti visiškai uždaryta, nes vis dar yra teisėtų priežasčių įvažiuoti į Suomiją.Trys ES narės Baltijos valstybės Latvija, Lietuva ir Estija, o taip pat Lenkija, nuo šios savaitės kartu įvedė griežtesnius apribojimus atvykti norintiems Rusijos piliečiams. Visos keturios šalys nuo šiol nebeleidžia Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno vizą turizmo, verslo, sporto ar kultūros tikslais, atvykti į jų teritoriją.Ketvirtadienį ES vykdomoji valdžia nieko nepranešė, kad po V. Putino įsakymo būtų keičiamas bloko požiūris į Rusijos piliečių kelionių apribojimus.

Ekspertai: Rusijos dalinė mobilizacija karą pratęs, bet nepadės Maskvai jo laimėtiVakarų ekspertai mano, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija pratęs karą Ukrainoje, bet nepakeis jėgų pusiausvyros, taip pat perspėja nesureikšminti Kremliaus menkai užmaskuoto grasinimo panaudoti branduolinę ginkluotę.V. Putinas išvakarėse paskelbė apie 300 tūkst. rezervistų šaukimą, o vasario pabaigoje įsiveržimui į Ukrainą buvo sutelkta beveik 200 tūkst. karių. Apie dalinę mobilizaciją Kremliaus šeimininkas paskelbė jo kariams praradus didelę dalį karo pradžioje užgrobtų Ukrainos teritorijų.Šią savaitę okupuotoms Ukrainos teritorijoms – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims – Maskvos primesta valdžia taip pat paskelbė, kad rugsėjo 23–27 dienomis ketina surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys šiuos ketinimus pasmerkė ir pažadėjo paskelbti Maskvai naujų sankcijų.Tačiau analitikai teigia, kad tai buvo politiškai rizikingas Rusijos vadovo žingsnis, nes šalies viduje didėja pasipriešinimas karui, o karinės mobilizacijos struktūra per pastarąjį dešimtmetį susilpnėjo.„Jie nesugebės to padaryti gerai“, – sakė „RAND Corporation“ Rusijos gynybos specialistė Dara Massicot, tyrinėjanti mobilizacijos procesą.„Jie surinks žmones ir siųs juos į frontą su senu apmokymu, prastu vadovavimu, dar prastesnės būklės įranga nei aktyviosios tarnybos pajėgos ir siųs juos chaotiškai dalimis, nes neturi laiko laukti“, – teigė ji.Fronto linijų stiprinimasVašingtono analitinio centro „Center for a New American Security“ gynybos specialistas Michaelas Kofmanas savo ruožtu įspėjo nenuvertinti šių pastangų.Tai padės Maskvai sutvirtinti dabartines fronto linijas, kurias smarkiai spaudžia Ukrainos kariai, kuriuos Vakarai remia savo ginkluote.„Akivaizdu, kad Rusijos kariuomenė yra labai pažeidžiama artėjant žiemai, o 2023 metais ji atrodys dar blogiau“, – trečiadienį sakė M. Kofmanas.„Taigi, tai gali išplėsti Rusijos galimybės tęsti karą, bet jo bendra trajektorija ir rezultatai neturėtų pasikeisti“, – teigė jis.Pavargę kariai keičiami neapmokytaisTačiau V. Putino iššūkis – suburti pajėgas, kurios būtų tinkamai apmokytos, aprūpintos tinkama įranga, turėtų kompetentingą vadovybę ir būtų motyvuotos.„Jei bus apmokyti šie rezervistai,.. tai vis tiek nėra daug. Mokymo kokybė vis tiek bus abejotina. Kas jiems vadovaus? Visi kiti dalykai tebėra atviri klausimai“, – sakė Robas Lee, Filadelfijoje įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis.„Šiame kare vis dažniau dalyvaus motyvuoti savanoriai iš Ukrainos pusės, o iš Rusijos pusės bus daugiau žmonių, kurie nenori ten būti“, – spėjo jis.Į atsargą išėjęs australų generolas ir gynybos analitikas Mickas Ryanas teigia, kad V. Putinas vis dar nori „pratęsti karą ir pergudrauti Vakarų valstybes“.„Atsižvelgiant į tai, kad koviniai rezultatai prastėja nuo 3–4 mėnesio žymos, tai yra išsekusios pajėgos, kurias reikia rotuoti“, – parašė jis per „Twitter“.„Šaukiamų karių skaičius nėra pakankamas, kad jie galėtų įnešti lemiamą indėlį ar pakeisti karo baigtį... Tai labiau susiję su rotacija ir pakeitimu“, – pridūrė ekspertas.

Ukrainos kariai įspėjo rusus: žiūrėkite, kas jūsų laukiaUkrainos ginkluotųjų pajėgų kariai dėl Vladimiro Putino paskelbtos mobilizacijos kreipėsi į Rusijos piliečius. Anot ukrainiečių, ir naujų okupantų svetimoje žemėje laukia tik mirtis.Taip pat Ukrainos gynėjai pakartojo, kad už savo žemę kausis nepaisydami Kremliaus plano. Kreipimosi vaizdo įrašą, kuriame matyti rusų kario kūnas, paviešino „Telegram“ kanalas „Butusov Plius“.Ukrainos kariai ragina rusus labai gerai pagalvoti prieš važiuojant kariauti į Ukrainą. Okupantai perspėti, kad ten jų laukia tik mirtis.Ukrainos kariai taip pat akcentuoja, kad Ukraina turi ginklų, galinčių apginti savo žemes nuo V. Putino siųstų okupantų.„Kaip jau žinoma, Putinas paskelbė mobilizaciją. Rusai, labai gerai pagalvokite prieš vykdami kariauti į Ukrainą. Čia jūsų niekas nelaukia. Ukraina jau ne ta. Turime ginklų, labai taiklių raketų. Žiūrėkite, kas jūsų laukia – išgaišite čia kaip kiaulės. Mes kausimės iki pat galo. Labai gerai pagalvokite, ar esate pasirengę aukoti savo gyvenimą dėl to buko diktatoriaus Putino“, – teigia vienas karys.

Kremlius: karas prieš Ukrainą ir toliau bus laikomas „specialiąja karine operacija“ Nepaisydama paskelbtos dalinės mobilizacijos, Rusija savo karą prieš Ukrainą ir toliau oficialiai laikys „specialiąja karine operacija“.Mobilizacija šio apibrėžimo nekeičia, ketvirtadienį Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Ankstesnę dieną šalies prezidentas Vladimiras Putinas kreipėsi į tautą ir teigė, kad į karo tarnybą bus šaukiama apie 300 tūkst. rezervistų.Nors šalyje paskelbta tik dalinė mobilizacija, šios žinios pakurstė neramumus tarp rusų, nes rezervistų esama daugelyje šeimų. D. Peskovas „perdėtais“ pavadino pranešimus, kad šaukimo nurodymų galintys sulaukti vyrai skuba išvykti iš Rusijos ir išperka skrydžių bilietus į Turkiją ir kitas šalis.D. Peskovas pridūrė, esą šalies įstatymai leidžia išdalinti šaukimus kai kuriems sulaikytiesiems per protestus. Trečiadienį per protesto akcijas prieš karą ir mobilizaciją visoje šalyje areštuota per 1 300 žmonių.

Rusijos kontroliuojamo Melitopolio turguje nugriaudėjo sprogimasUkrainos Melitopolio mieste, kurį karo pradžioje okupavo Rusija, ketvirtadienį nugriaudėjo sprogimas, kaip pranešama, pareikalavęs aukų pilnutėlėje turgavietėje.Kyjivas pareiškė, kad už incidentą atsakinga Maskva, teigdamas, kad ji ieško preteksto pažerti kaltinimų Ukrainos valdžiai artėjančių aneksinių referendumų išvakarėse.„Šiandien Melitopolio Centriniame turguje, kur visuomet susirenka daug žmonių, rašistai įvykdė sprogimą ir likvidavo tris kariškius. Informacija apie civilius asmenis tikslinama“, – platformoje „Telegram“ parašė išrinktas miesto meras Ivanas Fedorovas.„Okupantai surengė teroristinį išpuolį judrioje vietoje, kad apkaltintų ukrainiečių valdžią teroru pseudoreferendumo išvakarėse“, – pridūrė jis.Pasak I. Fedorovo, Rusija okupuotuose teritorijose sąmoningai sėja baimę ir likviduoja nepageidaujamus asmenis. Meras taip pat patikino, kad Ukrainos kariuomenę ateityje atkovos Melitopolį – pietinį miestą, esantį netoli 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio.Tuo metu Kremliaus remiama Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto Rytų Ukrainoje valdžia ketvirtadienį pranešė, kad per ukrainiečių smūgius miesto turguje žuvo mažiausiai šeši žmonės.„Pirminiais duomenimis, apšaudant Dengtą turgavietę žuvo šeši žmonės, o dar šeši buvo sužeisti“, – nurodė miesto pareigūnas Aleksejus Kulemzinas socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime.Tuo metu prorusiška žiniasklaida paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti apanglėjusių transporto priemonių, sudužusio stiklo šukių ir lavonas.

Separatistai patvirtino, kad per apsikeitimą belaisviais išlaisvintas Medvedčiukas Maskvos remiamų separatistų lyderis Rytų Ukrainoje ketvirtadienį patvirtino, kad per apsikeitimą belaisviais buvo paleistas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Viktoras Medvedčiukas.„Paleisti 56 žmonės, 55 jų - kariai (...) Viktoras Medvedčiukas taip pat paleistas iš nelaisvės“, – valstybinei naujienų agentūrai RIA Novosti sakė Denisas Pušilinas, turėdamas galvoje buvusį Ukrainos įstatymų leidėją, apkaltintą valstybės išdavyste.

Rusijos invazija Ukrainai jau kainavo beveik 1 trln. JAV doleriųRusijos invazija Ukrainai jau kainavo beveik 1 trln. JAV dolerių (ir eurų).Tai ketvirtadienį renginio Berlyne metu pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Olegas Ustenka. Pasak jo, šis skaičius yra penkis kartus didesnis už ikikarinį metinį Ukrainos bendrąjį vidaus produktą (BVP).O. Ustenkos teigimu, karo metu padaryta žala ir priverstinė žmonių migracija lėmė „didžiulę valstybinio finansavimo problemą “. Daugelis nesunaikintų verslų „dirba tik nepilnu pajėgumu ar vos kelias valandas per dieną“, o tai, anot patarėjo, reiškia, kad nacionalinį „biudžetą papildys gerokai mažiau lėšų, nei prognozuota iš pradžių“.Patarėjas pridūrė, kad, nepaisant drastiškai sumažintų valstybės išlaidų, Ukrainos biudžeto deficitas šiuo metu kas mėnesį siekia 5 mlrd. eurų. Tačiau, jo teigimu, 2023 m. šis skaičius turėtų sumažėti iki 3,5 mlrd. eurų.O. Ustenka nurodė, kad Ukrainos vyriausybė prognozuoja, jog šalies ekonomika šiemet susitrauks 35–40 proc. „ir tai bus didžiausias BVP nuosmukis nuo 1991 m.“Prasidėjus karui, Ukrainos sąjungininkės pradėjo teikti šaliai finansinę paramą. Lėšų Kyjivui jau skyrė Pasaulio Bankas (PB), Europos Sąjunga (ES) ir Didžiojo septyneto (G7) šalys.

Maskva: per apsikeitimą belaisviais su Kyjivu paleisti 55 kariai jau yra RusijojeMaskva ketvirtadienį pranešė, kad 55 rusų kariškiai, paleisti per didžiausią apsikeitimą belaisviais su Kyjivu nuo karo prieš Ukrainą pradžios, jau yra Rusijoje.„Visi kariškiai buvo pristatyti į Rusijos Federacijos teritoriją kariniu transporto lėktuvu ir yra Rusijos gynybos ministerijos medicinos įstaigose“, – nurodė Gynybos ministerija išplatintame pareiškime.Pareiškime neužsimenama apie Viktorą Medvedčuką – buvusį Ukrainos įstatymų leidėją ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką, kaltinamą valstybės išdavyste, kuris taip pat buvo perduotas Rusijai per apsikeitimą belaisviais.

Rusijos parlamento vadovas ragina deputatus eiti kariauti Rusijoje paskelbus dalinę mobilizaciją, Rusijos parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas paragino Valstybės Dūmos deputatus dalyvauti kare Ukrainoje.„Tie, kurie atitinka dalinės mobilizacijos reikalavimus, turėtų prisidėti prie specialiosios karinės operacijos, – ketvirtadienį savo „Telegram“ kanale paskelbė Dūmos vadovas. – Deputatams nėra jokios apsaugos“.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė dalinę mobilizaciją, kurios metu turi būti pašaukta 300 tūkst. kovinės patirties turinčių rezervistų.Parlamento vadovas reagavo į parlamentarų sluoksniuose neretai pasitaikantį požiūrį, kad V. Putino raginimas užtikrinti nacionalinę gynybą jiems netaikomas. Pavyzdžiui, vienas įstatymų leidėjas sakė, kad jis reikalingas šalyje.V. Volodinas palankiai įvertino tai, kad jau yra parlamentarų, išsiųstų į okupuotą rytų Ukrainos Donbaso regioną. Pasak jo, šaukiami tik kovinę patirtį ir specialų karinį pasirengimą turintys rezervistai.V. Putino patikėtinis taip pat pripažino, kad „kyla klausimų, keliančių nerimą [Rusijos] piliečiams“, pasirodžius pranešimams apie gatvių protestus ir masinį jaunų rusų išvykimą iš šalies.Taip pat V. Volodinas sakė, kad Rusijos kariai Ukrainoje šiandien kovoja su „NATO pajėgomis“. „Ukrainoje yra NATO instruktorių, samdinių iš NATO šalių, NATO technikos, ginklų ir šaudmenų“, – sakė jis, pridurdamas, kad reikia ginti 1 000 kilometrų ilgio fronto liniją.

Per Rusijos raketų smūgius Zaporižiai žuvo žmogus, dar penki sužeistiPer Rusijos pajėgų raketų smūgius Zaporižios miestui pietryčių Ukrainoje ketvirtadienį vienas žmogus žuvo ir dar penki buvo sužeisti.Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.„Ryte priešas raketomis smogė srities centrui. Okupanto taikiniu vėl tapo infrastruktūros objektai. Buvo sugriauti aplinkiniai gyvenamieji pastatai. Preliminariais duomenimis, žinoma apie vieną žuvusįjį. Amžinąjį jam atilsį, užuojauta artimiesiems bei draugams. Penki sužeisti. Informacija tikslinama“, – rašė O. Staruchas.Kiek vėliau Ukrainos prezidento Volodymyto Zelenskio biuras pranešė, kad Rusijos pajėgos Zaporižiai ir jos apylinkėms smogė devyniomis raketomis. Pasak biuro atstovų, po griuvėsiais esama žmonių, vyksta gelbėjimo operacija.„Rusijos nežmonės paleido raketą į viešbutį centriniame parke. Ten daug sugriovimų, po griuvėsiais esama žmonių. Gelbėtojai ardo griuvėsius ir stengiasi išlaisvinti žmones“, – nurodė biuras.„Be to, kaip jau tapo įprasta Rusijos teroristams, buvo smogta elektros pastotei. Zaporižios rajono pietūs liko be elektros energijos. Nukentėjo ir televizijos bokštas. Avarinės tarnybos dirba, kad kuo greičiau likviduotų padarinius“, – pridūrė biuras.

Turkija: neteisėti Rusijos referendumai Ukrainoje dar paaštrins konfliktą Rusijos planuojami referendumai okupuotose Ukrainos teritorijose grasina „padidinti nestabilumą“, ketvirtadienį perspėjo Turkijos užsienio reikalų ministerija.„Tokių neteisėtų įvykusių faktų (fait accomplis) tarptautinė bendruomenė nepripažins“, – sakoma pareiškime.Ankara remia „Ukrainos teritorinį vientisumą“, teigė ministerija, ragindama abi šalis konfliktą spręsti taikiomis derybomis.Kitokie veiksmai „apsunkins pastangas atgaivinti diplomatinį procesą“, sakoma Turkijos pareiškime.Keturiuose Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose jau penktadienį prasideda referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos.

Ukraina: per parą likviduota 400 rusų karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 55 510 karių (+400 per pastarąją parą), praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu. Štabo duomenimis, iki rugsėjo 22-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 236 (+9) tankų, 4 776 (+28) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 341 (+1) artilerijos sistemos, 318 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 169 (+1) oro gynybos sistemų, 253 lėktuvų, 218 (+1) sraigtasparnių, 3 630 (+20) automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 941 (+9) drono, 125 specialiosios technikos vienetų ir 240 (+1) sparnuotųjų raketų. Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Rusijoje naktį dviejuose miestuose degė valstybinės institucijosNaktį į rugsėjo 22 d. dviejuose Rusijos miestuose degė valstybinės institucijos.Toljatyje į miesto administracijos pastatą buvo mestas Molotovo kokteilis, rašo „Baza“. Žemutiniame Naugarde Molotovo kokteiliu buvo padegtas šaukimo punktas.https://t.me/shot_shot/44082

JK: Rusija greičiausiai patirs sunkumų mėgindama mobilizuoti papildomus 300 tūkst. kariųJungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija ketvirtadienį pateikė savo vertinimą apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą skelbti dalinę mobilizaciją, praneša „Sky News“.Kaip teigiama ministerijos kasdien skelbiamoje žvalgybos duomenų suvestinėje, Maskva „greičiausiai susidurs su logistiniais ir administraciniais iššūkiais, mėgindama surinkti 300 tūkst. personalo narių“. Ministerijos teigimu, naujai pašaukti kariai „greičiausiai kelis mėnesius nebus veiksmingi karo lauke“, o Maskvos sprendimą skelbti mobilizaciją „iš esmės galima laikyti pripažinimu, kad Rusija išeikvojo savo kariauti Ukrainoje norinčių savanorių atsargas“.Ministerija priduria, kad „net ir ši riboto masto mobilizacija bus labai nepopuliari tarp kai kurių rusų“.

Baerbock ragina priimti greitus sprendimus dėl kovinių tankų tiekimo Ukrainai Vokietijos koalicinėje vyriausybėje tebevyksta diskusijos dėl puolamųjų tankų tiekimo Ukrainai, o užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad „labai svarbu“, jog sprendimai būtų priimti greitai.Žaliųjų politikė trečiadienio vakarą sakė transliuotojui ZDF: „Svarbiausia, kad šiomis dienomis, šiomis savaitėmis suvienytume jėgas ir nežiūrėtume, kur yra kokių skirtumų tarp užsienio reikalų ministrės ir kanclerio“.Praėjusią savaitę A. Baerbock paragino priimti greitus sprendimus dėl kovinių tankų tiekimo.Socialdemokratų kancleris Olafas Scholzas laikosi atsargesnės pozicijos ir ne kartą sakė, kad Vokietija nesiims „veikti viena“, turėdamas galvoje Vokietijoje pagamintų  kovinių tankų siuntimą Kyjivui.A. Baerbock interviu teigė, kad artimiausios savaitės ir mėnesiai bus lemiami karui ir kad labai svarbu pasiekti pažangos dėl tankų.

Pchenjanas neigia siunčiantis ginklus Rusijai karo Ukrainoje metu Šiaurės Korėja pareiškė, kad per karą Ukrainoje neeksportavo ir neplanuoja eksportuoti ginklų į Rusiją, ir tvirtina, kad JAV žvalgybos pranešimai apie ginklų perdavimą yra bandymas pakenkti Pchenjano įvaizdžiui.Ketvirtadienį komentaruose valstybinei žiniasklaidai vienas Šiaurės Korėjos gynybos pareigūnas sakė, kad JAV turėtų liautis reiškusios „neapgalvotas pastabas“ ir „laikyti burną užčiauptą“.Joe Bideno administracijos pareigūnai anksčiau šį mėnesį patvirtino išslaptintą JAV žvalgybos vertinimą, kad Rusija pirko ginklų iš Šiaurės Korėjos, įskaitant milijonus artilerijos sviedinių ir raketų.Šiaurės Korėjos ginklų eksportas į Rusiją pažeistų Jungtinių Tautų rezoliucijas, kuriomis šiai šaliai draudžiama importuoti ar eksportuoti ginklus.Minėtas Šiaurės Korėjos pareigūnas pabrėžė, kad Pchenjanas niekada nepripažino „neteisėtų“ JT Saugumo Tarybos sankcijų šaliai, kurias „parengė JAV ir jų vasalinės pajėgos“.Tas pareigūnas sakė, kad karinės įrangos eksportas ir importas yra „teisėta teisė, būdinga suvereniai valstybei“, teigiama Šiaurės Korėjos pateiktame jo pareiškimo vertime į anglų kalbą.„Tačiau naudojamės šia proga, kad paaiškintume vieną dalyką. Niekada anksčiau neeksportavome ginklų ar šaudmenų į Rusiją ir neplanuojame jų eksportuoti“, – sakė pareigūnas, pranešime vadinamas Gynybos ministerijos bendrosios įrangos biuro generalinio direktoriaus pavaduotoju.„Nežinia, iš kur kilo gandas, kurį skleidžia JAV, bet juo siekiama pakenkti KLDR įvaizdžiui“, – sakė pareigūnas, pavartodamas oficialaus šalies pavadinimo akronimą.Šiaurės Korėja siekė sutvirtinti santykius su karą Ukrainoje pradėjusia Rusija, kaltindama JAV dėl krizės ir smerkdama Vakarų „hegemoninę politiką“ kaip pateisinančią Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje siekiant apsisaugoti.Šiaurės Korėjos vyriausybė taip pat yra užsiminusi, kad norėtų siųsti statybininkus, kurie padėtų atstatyti prorusiškus separatistinius regionus Ukrainos rytuose.Liepą Šiaurės Korėja tapo vienintele šalimi, be Rusijos ir Sirijos, pripažinusia apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.

Truss: JK teiks karinę pagalbą Ukrainai, kol ji triumfuos prieš Rusiją Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss trečiadienį Jungtinėse Tautose pažadėjo toliau teikti karinę pagalbą karo nuniokotai Ukrainai, kol ji triumfuos prieš Rusiją.L. Truss prisijungė prie kitų Vakarų lyderių, JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke pasisakiusių prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris keliomis valandomis anksčiau paskelbė apie rezervistų mobilizaciją, duodamas aiškų ženklą, kad neskuba užbaigti karo.Jos teigimu, šis V. Putino žingsnis tik pabrėžia Rusijos invazijos į kaimyninę šalį „katastrofišką nesėkmę“ ir sustiprina Vakarų sąjungininkų ryžtą paremti Kyjivą.„Nesustosime, kol Ukraina nenugalės“, – sakė L. Truss JT Generalinėje Asamblėjoje, į kurią pirmąkart kreipėsi kaip JK lyderė.Ji pažymėjo, kad „man kalbant, į Ukrainą atkeliauja nauji Jungtinės Karalystės ginklai“.„Šiuo svarbiu konflikto momentu pasižadu, kad savo karinę paramą Ukrainai išlaikysime arba didinsime tiek ilgai, kiek reikės“, – pabrėžė L. Truss.Konservatorių lyderė taip pat sakė, kad JK yra įsipareigojusi iki 2030 metų gynybai skirti 3 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) – gerokai daugiau nei NATO narių įsipareigojimas šioms reikmėms paskirti bent 2 proc. BVP.Jos komentarai nuskambėjo didėjant kai kurių besivystančių šalių nepasitenkinimui dėl didžiulių Vakarų išlaidų Ukrainai skirtiems ginklams.L. Truss taip pat paragino siekti ekonominės vienybės kaip galingos kovos su agresija priemonės.„G-7 (Didysis septynetas) ir mūsų bendraminčiai partneriai turėtų veikti kaip ekonominis NATO ir kartu ginti mūsų gerovę“, – sakė ji savo kalboje.„Jei agresyvus režimas kėsinasi į vieno partnerio ekonomiką, turėtume jį paremti – visi už vieną ir vienas už visus“, – pridūrė premjerė.Vakarų valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, vis labiau siekia sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų, kuri laikoma svarbiu V. Putino svertu.

Rusijos JT laukia didelis spaudimasRusija ketvirtadienį Jungtinėse Tautose susidurs su tiesioginiu spaudimu dėl invazijos į Ukrainą, kurios prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pasaulį nubausti Maskvą.Pasaulio lyderiams susirinkus į kasmetinę JT Generalinę Asamblėją, Saugumo Taryba surengs specialų Prancūzijos šaukiamą užsienio reikalų ministrų posėdį dėl nebaudžiamumo už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje.Tikimasi, kad rytiniame posėdyje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas akis į akį susitiks su aukščiausio rango Vakarų diplomatais, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, kuris nuo vasario 24 dienos atsisakė susitikti juo akis į akį.

 Zelenskis JT paragino Rusiją nubausti ir atimti veto teisę Saugumo TarybojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke pareiškė, kad Rusija nėra rimtai suinteresuota taikos derybomis, ir paragino ją „bausti už agresiją“.„Ukraina nori taikos. Europa nori taikos. Pasaulis nori taikos. Ir mes pamatėme, kas vienintelis nori karo“, – sakė V. Zelenskis iš anksto įrašytame vaizdo įraše, ragindamas tarptautinę bendruomenę nubausti Rusiją už „agresijos nusikaltimus prieš mūsų valstybę“.„Jie kalba apie derybas, bet skelbia karinę mobilizaciją. Jie kalba apie derybas, bet skelbia pseudoreferendumus okupuotose Ukrainos teritorijose“, – sakė V. Zelenskis, kuriam buvo leista kreiptis į JTGA nuotoliniu būdu dėl karo, pritarus JT valstybėms narėms pritarė pasiūlymui. – Rusija nori karo“.„Žmonija ir tarptautinė teisė yra stipresnės už vieną teroristinę valstybę. Rusija bus priversta nutraukti šį karą“, – sakė jis.V. Zelenskis pareikalavo, kad specialus JT tribunolas „teisingai nubaustų“ Rusiją už įsiveržimą į Ukrainą, įskaitant finansines sankcijas, ir atimtų iš Maskvos veto teisę Saugumo Taryboje, praneša „Reuters“. „Rusija už šį karą turėtų sumokėti savo turtu“, – sakė jis.Ukrainos prezidentas išdėstė penkias, jo teigimu, nediskutuotinas taikos sąlygas. Tarp jų – bausmė Rusijai už agresiją, Ukrainos saugumo ir teritorinio vientisumo atkūrimas bei saugumo garantijos.V. Zelenskis taip pat perspėjo dėl galimos pasaulinės branduolinės katastrofos, atsižvelgdamas į padėtį užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje.„Rusijos radiacinis šantažas yra tai, kas turėtų rūpėti kiekvienam iš jūsų, – ryžtingai kalbėjo V. Zelenskis. – Nes niekas iš jūsų neras vakcinos nuo radiacinės ligos“.Kalbos pabaigoje dauguma JT delegatų V. Zelenskiui plojo atsistoję.

Chersono srityje buvo sunaikintos kelios priešo vadavietėsChersono srityje buvo sunaikintos kelios priešo vadavietės, šaudmenų sandėliai ir Zoparko radiolokacinė stotis.Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė operatyvinė vadovybė.„Kai okupantai bandė įgyvendinti planą persikelti iš vieno Dniepro kranto į kitą, mūsų pajėgos sustabdė bandymą pereiti Kachovkos užtvanką ir išplaukti barža iš Chersono“, – sakoma pareiškime.

Ukraina praneša apie apsikeitimą belaisviais su RusijaUkraina trečiadienį paskelbė, kad apsikeitė belaisviais su Rusija.Ukraina atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.Rusijai perduoti 55 belaisviai, įskaitant Viktorą Medvedčuką, buvusį Ukrainos įstatymų leidėją ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką, kaltinamą valstybės išdavyste, pareiškė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.Tai buvo didžiausias apsikeitimas tarp Kyjivo ir Maskvos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį.Anksčiau trečiadienį 10 karo belaisvių iš šalių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę, buvo perduoti Saudo Arabijai pagal Maskvos ir Kyjivo mainus, sakė V. Zelenskis.„Mums pavyko išlaisvinti 215 žmonių“, – per televiziją paskelbė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.V. Zelenskis sakė, kad penki kariuomenės vadai, įskaitant „Azovstal“ gynybos lyderius, buvo nugabenti į Turkiją vykdant iš anksto parengtą ir su turkų prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu suderintą operaciją.V. Zelenskis pridūrė, kad išlaisvinti belaisviai liks Turkijoje „visiškai saugiai ir patogiomis sąlygomis“ iki karo pabaigos.

Turkija smerkia „referendumus“ Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijoseTurkija trečiadienį pasmerkė „neteisėtus“ planus surengti aneksinius referendumus keturiuose Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose.„Tarptautinė bendruomenė nepripažins tokių neteisėtų fait accompli (įvykusių faktų)", – sakoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.Turkija niekada nepripažino Kremliaus įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos, kuri įvyko 2014 metais.Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, naudodamasis savo atvirais santykiais tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, bando pradėti tiesiogines derybas dėl paliaubų.Tačiau okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planai surengti aneksinius referendumus ir Kremliaus sprendimas paskelbti dalinę mobilizaciją reiškia, kad gali prasidėti dar smurtingesnis karo etapas.Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims Maskvos primesta valdžia paskelbė, kad rugsėjo 23–27 dienomis ketina surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys šiuos ketinimus pasmerkė.Antradienį Jungtinėse Tautose R. T. Erdoganas pasaulio lyderiams sakė, kad Maskvai ir Kyjivui reikia padėti rasti „orią išeitį“ iš krizės.

Vakare rusų pajėgos puolė Charkivą: kilo gaisrasApie tai „Telegram“ kanale paskelbė Charkivo OVA vadovas Olegas Sinegubovas.„Kilo gaisras negyvenamose patalpose, smūgių vietose dirba padaliniai. Informacija tikslinama", – pranešė jis.Anot O. Sinegubovo, preliminariai – aukų nėra.Gyventojai dar kartą prašomi neignoruoti signalų ir kiek įmanoma likti saugiose vietose.

Jau sulaikyta daugiau nei tūkstantis žmonių 38 miestuose per protestus prieš V. Putino paskelbtą dalinę mobilizaciją. Skelbia stebėsenos grupė „OVD-Info.https://twitter.com/mjluxmoore/status/1572645894968987648?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1572645894968987648%7Ctwgr%5Eec7b6dc100d91f36c6ebfba8880e861e6beb5627%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.tv3.lt%2Fnaujiena%2Fuzsienis%2Fkaras-ukrainoje-rusijoje-protestai-pries-mobilizacija-sulaikyta-virs-1-2-tukst-zmoniu-n1190379

Iš Rusijos į Saudo Arabiją perkelti 10 karo belaisvių iš JAV ir kitų šalių Į Saudo Arabiją pagal Rusijos ir Ukrainos belaisvių mainus perkelti 10 karo belaisvių iš tokių šalių, kaip Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Rijade.Šie asmenys – penki britai, du amerikiečiai ir po vieną Maroko, Švedijos ir Kroatijos pilietį – į Vidurinių Rytų karalystę atvyko iš Rusijos, o Saudo Arabijos institucijos „taikys supaprastintas procedūras, kad jie galėtų saugiai sugrįžti į savo atitinkamas šalis“, rašoma ministerijos pranešime.Dėl karo belaisvių perdavimo Saudo Arabijai susitarta faktinio Saudo Arabijos valdytojo, sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano (Mohamedo Salmano) iniciatyva, nurodė ministerija. Pasak jo, princas „ir toliau laikosi savo įsipareigojimo vykdyti humanitarines iniciatyvas, susijusias su Rusijos ir Ukrainos krize“.Karas Ukrainoje pakurstė įtampą Saudo Arabijos ir Jungtinių Valstijų – ilgamečių glaudžių sąjungininkių – santykiuose.Rijadas nubalsavo už netrukus po Rusijos invazijos pradžios parengtą Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria smerkiama Maskvos agresija bei reikalaujama nedelsiant išvesti pajėgas.Tačiau karalystė iš esmės nepasidavė Jungtinių Valstijų spaudimui padidinti naftos gavybą, kad būtų galima sušvelninti dėl karo kilusios energetikos krizės padarinius – nors, Vašingtonui vykdant šią kampaniją, Saudo Arabijoje liepą net apsilankė JAV prezidentas Joe Bidenas.

Suomija ketina apriboti arba sustabdyti rusų turistų įvažiavimąSuomija trečiadienį pareiškė, kad rengia nacionalinį sprendimą, kaip „apriboti arba visiškai sustabdyti“ turizmą iš Rusijos dėl invazijos į Ukrainą.„Šis nacionalinis sprendimas gali reikšti naujus teisės aktus, kurie būtų priimti labai greitai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.Liepos mėnesį baigus galioti COVID-19 apribojimams Rusijoje, prasidėjo rusų keliautojų antplūdis, o Europoje didėja nenoras įsileisti rusų turistus, kol tęsiasi karas.Rugsėjo mėnesį Suomija drastiškai apribojo turistinių vizų išdavimą rusams. Tačiau jie ir toliau į Suomiją įvažiuoja su vizomis, išduotomis kitose ES šalyse, priklausančiose Šengeno erdvei.„Suomija taip pat nebenori būti tranzitine šalimi kitų šalių išduodamoms Šengeno vizoms“, – sakė P. Haavisto.Trečiadienį Suomijos dienraščio „Ilta-Sanomat“ paskelbtos apklausos duomenimis, apie 70 proc. suomių nori, kad jų šalis nebeišduotų turistinių vizų rusams.Suomija ragina ES priimti sprendimą apriboti vizų rusams išdavimą, tačiau P. Haavisto pažymėjo: „Nėra garantijos, kad tai įvyks labai greitai“.Su Rusija besiribojančios Baltijos šalys – Latvija, Estija ir Lietuva – jau sugriežtino savo vizų išdavimo taisykles, todėl Suomija liko paskutinė ES priklausanti Rusijos kaimynė, per kurią gali vykti Šengeno vizų turėtojai.Suomijos sienos apsaugos tarnyba teigė, kad, nepaisant trečiadienį Rusijos paskelbtos karinės mobilizacijos, padėtis pasienyje „reikšmingai nepasikeitė“, ir paneigė internete pasklidusius gandus apie kilometrines eiles.

Galimybių išvykti iš šalies (o juo labiau tiesioginiu reisu) Rusijos žmonėms liko ne taip ir daug Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/world/rusijos-pilieciai-nebeturi-kur-begti-susirasinejimuose-internete-sklinda-nemalonus-gandas.d?id=91293043

Per Ukrainos ir Rusijos belaisvių mainus paleisti 5 JK piliečiaiJungtinės Karalystės sveikatos apsaugos ministras Robertas Jenrickas patvirtino, kad Aidenas Aslinas, kuris buvo nuteistas mirties bausme po to, kai pateko į Rusijos remiamų pajėgų nelaisvę rytų Ukrainoje, yra paleistųjų Ukrainai ir Rusijai apsikeitus belaisviais, praneša BBC.28 metų A. Aslinas kartu su Shaunu Pinneriu buvo paimtas į nelaisvę balandžio mėnesį, kai kovėsi Ukrainos jūrų pėstininkų gretose.„Aideno sugrįžimas užbaigia mėnesius trukusią kankinančią nežinomybę mylinčiai jo šeimai iš Niuarko, kuri kentėjo kiekvieną Aideno fiktyvaus teismo proceso dieną, bet niekada neprarado vilties“, – tviteryje rašė R. Jenrickas. – Kai jų šeima vėl susijungs, pagaliau galės jaustis ramūs“.Šiuo metu abu karo belaisviai yra pakeliui į namus, rašė R. Jenrickas.Ministrė Pirmininkė Liz Truss patvirtino, kad yra paleisti iš viso 5 JK piliečiai, kuriuos Rusijos remiamos pajėgos laikė rytų Ukrainoje. Pasak jos, baigiasi „mėnesius trukusi nežinomybė ir jų bei jų šeimų kančios“.Ji padėkojo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Saudo Arabijai, padėjusiems užtikrinti sulaikytųjų paleidimą.„Rusija privalo nutraukti negailestingą karo belaisvių ir civilių sulaikytųjų išnaudojimą politiniais tikslais“, – pridūrė ji.

Zelenskio reikalavimas Berlynui: „Duokite mums šių ginklų“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą primygtinai paprašė Vokietijos suteikti jo šaliai kovinių tankų. „Duokite mums šiuos ginklus, - trečiadienį interviu televizijai „Bild“ sakė V. Zelenskis. - Koviniai tankai šiandien mums reiškia, kad galime išgelbėti daugiau gyvybių“.V. Zelenskis nesutiko su Vokietijos vyriausybės argumentu, kad ji nenori veikti atskirai nuo savo NATO sąjungininkių. "Esate nepriklausoma valstybė. Nieko bloga, jei nenorite duoti mums šių ginklų, turite teisę į savo nuomonę, - kalbėjo jis. - Tačiau nesakykite, kad pirmiausia tai turi padaryti JAV, paskui Lenkija ir taip toliau“.Vokietijos Bundestagas ketvirtadienio popietę svarstys tolesnę karinę paramą Ukrainai. Parlamente pateiktame pasiūlyme vyriausybė raginama, be kita ko, nedelsiant suteikti „leidimą eksportuoti į Ukrainą kovinius tankus, pėstininkų kovos mašinas ir transportinius tankus iš tiekimo rezervų“.Kol kas nė viena NATO šalis nėra suteikusi Ukrainai Vakarų gamybos kovinių tankų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tvirtina, kad Vokietija neturėtų veikti savarankiškai šioje srityje. Kalbėdamas apie neseną savo pokalbį telefonu su O. Scholzu V. Zelenskis televizijai „Bild“ sakė: „Kalbėjau labai tiesmukai, nes kai kurių žingsnių nesuprantu“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos  atrėmė okupantų išpuolius prie Kupjansko ir dar keturių gyvenviečių Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė okupantų išpuolius prie Kupjansko ir dar keturių gyvenviečių.Apie tai vakare pranešė Ukrainos generalinis štabas.„Per dieną mūsų kariuomenės daliniai atrėmė priešo atakas Kupjansko, Veseloje, Zaicevės, Kurdiumovkos ir Bachmutsko gyvenviečių rajonuose“, – rašoma pranešime.

Macronas ragina pasaulį „maksimaliai spausti“ V. PutinąPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino pasaulį stiprinti spaudimą Vladimirui Putinui, kai Rusijos lyderis paskelbė rezervistų mobilizaciją karui su Ukraina.Tarptautinė bendruomenė turi „daryti maksimalų spaudimą“ V. Putinui, kurio sprendimai „pasitarnaus tam, kad Rusija būtų dar labiau izoliuota“, – sakė E. Macronas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.

Bidenas: į Ukrainą įsiveržusi Rusija „begėdiškai pažeidė“ JT ChartijąJAV prezidentas Joe Bidenas, trečiadienį sakydamas kalbą Jungtinėse Tautose, griežtai kritikavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą inicijuoti invaziją į Ukrainą, kaltindamas Kremlių rimtais JT Chartijos pažeidimais.„Rusija begėdiškai pažeidė pagrindines Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas“, – sakė J. Bidenas, kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją.JAV prezidento teigimu, Rusijos pajėgos puola kaimyninės šalies mokyklas, geležinkelio stotis ir ligonines, Maskvai siekiant „sunaikinti Ukrainos teisę egzistuoti kaip valstybei“.

V. Putino grasinimų Ukraina ragina Vakarus „padvigubinti“ paramą Trečiadienį prezidentui Vladimirui Putinui leidus suprasti, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, Kyjivas pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės turėtų padidinti karinę pagalbą Ukrainai ir toliau izoliuoti Maskvą."Vienintelis tinkamas atsakas į agresyvius V. Putino grasinimus yra padvigubinti paramą Ukrainai. Daugiau sankcijų Rusijai. Daugiau ginklų Ukrainai. Daugiau solidarumo su ukrainiečiais. Daugiau verslo išvedimo iš Rusijos. Daugiau ryžto patraukti Rusiją atsakomybėn", – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

ES kaltina V. Putiną keliant pavojų taikai pasaulyjeEuropos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį apkaltino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, kad grasindamas panaudoti branduolinius ginklus dėl karo Ukrainoje jis kelia „pavojų“ taikai pasaulyje.„V. Putino pranešimas apie butaforinius referendumus, dalinę karinę mobilizaciją ir branduolinis šantažas yra rimtas eskalavimas“, – tviteryje parašė J. Borrellis. „Grasinimas branduoliniais ginklais yra nepriimtinas ir keliantis realų pavojų visiems“, – sakė jis.Aukščiausias ES diplomatas pridūrė, jog „tarptautinė bendruomenė turi susivienyti, kad užkirstų kelią tokiems veiksmams. Pasaulinei taikai iškilo pavojus“.J. Borrellis prisidėjo prie virtinės Vakarų lyderių smerkiančio choro, kai V. Putinas pareiškė, kad Maskva panaudos „visas turimas priemones, kad apgintų Rusiją ir mūsų žmones“, bei po daugybės nesėkmių Ukrainoje įsakė vykdyti dalinę karinę mobilizaciją.Anksčiau ES atstovas pareiškė, kad V. Putino pareiškimai bei skubiai rengiami referendumai okupuotoms Ukrainos teritorijoms aneksuoti rodo jo „neviltį“ po daugybės karinių nesėkmių. ES imsis priemonių, kad Maskva sulauktų „padarinių“, jei sieks pateisinti jos okupuotų Ukrainos sričių aneksiją, sake ES atstovas spaudai Peteris Stano.ES pareiškė nepripažinsianti Kremliaus Ukrainoje rengiamų „butaforinių, nelegalių referendumų“, blokas ir toliau rems Kyjivą, kad padėtų išlaisvinti savo teritoriją. „Ukraina kovoja pagrįstą savigynos karą dėl tautos išlikimo“, – sakė P. Stano.ES jau skyrė 2,5 mlrd. eurų ginklų tiekimui Ukrainai ir rengia naują paskolų dalį, kuri, tikimasi, sieks dar 500 mln. eurų.

NATO vadovas pasmerkė Putino „neapgalvotą branduolinę retoriką“ Trečiadienį Rusijos lyderiui leidus suprasti, jog kare su Ukraina Maskva gali panaudoti branduolinius ginklus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas apkaltino prezidentą Vladimirą Putiną „pavojinga“ retorika.„Tai pavojinga ir beatodairiška branduolinė retorika. Tai nėra nauja, nes jis taip kalbėjo daug kartų anksčiau. Jis puikiai žino, kad branduolinis karas negali būti kariaujamas ir jo negalima laimėti, ir jis turės precedento neturinčių padarinių Rusijai“, – sakė J. Stoltenbergas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.

Rusijos pajėgos surengė raketų ataką prieš Zaporižią Trečiadienį Rusijos karinės pajėgos surengė raketų ataką prieš Ukrainos Zaporižios miestą, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Zaporižios srities gubernatoriumi Oleksandru Staruchu.„Preliminariais duomenimis, raketos pataikė į infrastruktūros objektus“, – savo „Telegram“ kanale parašė O. Staruchas.Pasak jo, informacija apie ataką tikslinama.

Zelenskis: pasaulis neleis Rusijai panaudoti branduolinių ginklų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Vakarus nepasiduoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino šantažui.V. Zelenskis tai pareiškė po naujausio V. Putino kreipimosi į tautą, kuriame Kremliaus šeimininkas paskelbė apie Rusijoje pradedamą dalinę mobilizaciją. Rusijos prezidentas taip pat švaistėsi grasinimais pasitelkti branduolinius ginklus, jei kils „grėsmė“ jo šaliai.Reaguodamas į šiuos V. Putino pareiškimus, Ukrainos lyderis sakė Vokietijos laikraščiui „Bild“, jog netiki, kad Kremlius iš tiesų panaudos branduolinius ginklus. „Nemanau, kad jis (V. Putinas) panaudos šiuos ginklus. Nemanau, kad pasaulis leis jam tai daryti“, – teigė prezidentas.V. Zelenskis pridūrė esąs tikras, kad Ukraina išlaisvins visas savo teritorijas.Jis kartu nurodė, V. Putinas „nori paskandinti Ukrainą, be kita ko, savo karių kraujyje“.

Prieš mobilizaciją nukreipta Change.org peticija jau surinko daugiau nei 200 tūkst. parašų.

Putinui mobilizuojant pajėgas, Rusija vėl intensyvina Charkivo apšaudymąCharkivas, antrasis pagal gyventojų skaičių Ukrainos miestas, trečiadienį vėl buvo apšaudomas Rusijos pajėgų, kurių raketos pataikė į kelis daugiabučius namus ir sužeidė mažiausiai vieną civilį gyventoją, Maskvai paskelbus apie karo eskalavimą.„Mūsų rajone buvo palyginti ramu, o dabar matote, kas nutiko“, – naujienų agentūrai AFP šalia smarkiai apgadinto gyvenamojo namo sakė 65 metų Lybov Hryhorivna.Charkivas – šiaurės rytinis Ukrainos didmiestis, esantis vos už 40 km į pietus nuo Rusijos sienos – buvo užpultas pirmąją invazijos dieną, vasario 24-ąją. Tačiau ukrainiečių gynėjai atsilaikė ir nuo to laiko tebėra nuolat apšaudomi.Pastarosiomis savaitėmis miestas intensyviau bombarduojamas, Ukrainos kariams pavykus per kontrpuolimą iš regiono išstumti Rusijos sausumos pajėgas. Tačiau pastarosios dabar leidžia raketas per sieną.L. Hryhorivna, artėjanti prie pensinio amžiaus po 45 metų darbo rajono municipalinėse tarnybose, garsiai vadovavo griuvėsius naršiusiems darbuotojams.„Karas yra katastrofa: jis kelia siaubą, skausmą... ir nelaimę. Kaip galima pakęsti tokius dalykus?“ – klausė moteris.„Tiek daug žmonių neteko namų, o artėja žiema. Tai siaubinga. Kiekvieną naktį einame miegoti bijodami. Tačiau mes ir toliau dirbame. Jie šaudo, o mes dirbame“, – pridūrė ji.Pasak Charkivo mero Ihorio Terechovo, naktį Cholodnohorsko rajonui buvo smogta keturiais sviediniais; jie pataikė į du gyvenamuosius namus, statybvietę ir tam tikrus civilinės infrastruktūros objektus.Viename kvartale buvo įstrigę 10 gyventojų, kol atvyko gelbėtojai, tačiau pareigūnai pranešė tik apie vieną sužeistąjį.Visą rytą įvykio vietoje aidėjo oro pavojaus sirenos, susimaišiusios su varpų skambesiu iš paauksuotų Šv. Sofijos cerkvės kupolų. Tikintieji stačiatikiai ten buvo susirinkę paminėti Mergelės Marijos gimimo.Atsinaujinęs bombardavimasAtsinaujinęs namų bombardavimas daugeliui ukrainiečių tapo skaudžiu smūgiu. Apie naujas atakas pranešta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui trečiadienį paskelbus apie dalinę mobiliziją savo šalyje. Tokį žingsnį Maskva žengė norėdama perimti iniciatyvą daugiau nei prieš pusmetį prasidėjusiame konflikte.85 metų pensininkė Liubov Prokopivna apžiūrinėjo griuvėsius savo bute, esančiame viršutiniame devynaukščio namo aukšte kukliame daugiabučių kvartale.Kai 2 val. nakties į tą pastatą pataikė raketa, moteris buvo savo sūnaus namuose.„Paprastai nakvoju miegamajame. Visi langai buvo išdaužyti, visur netvarka – televizorius sulaužytas. Jei būčiau buvusi čia, nebūčiau likusi gyva“, – sakė ji.41 metų Ana Verbycka su savo vyru miegojo žemesniame aukšte. Jos šeima nenukentėjo, tačiau buto langai irgi buvo išdaužti, o vanduo dabar yra atjungtas. Moteris tyliai valė stiklą, kol jos 12 metų dukra Sofija miegojo ant sofos, išvargusi po nakties, praleistos prižiūrint katę Tasią.„Šildymo sistema apgadinta, o artėja žiema. Automobilis irgi apgadintas“, – kalbėjo A. Verbycka, kol keturi stambaus sudėjimo kaimynai nešė dulkėta laiptine šoko ištiktą pagyvenusią moterį, suvyniotą į antklodę.

Iš masinio laidojimo vietos netoli Iziumo jau ekshumuoti 263 žmonių palaikaiIš masinio laidojimo vietos netoli Ukrainos Iziumo miesto jau ekshumuoti 263 žmonių palaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi nacionalinės policijos biuru Charkivo srityje.„Iki rugsėjo 20 d. iš masinio laidojimo vietos ekshumuoti iš viso 263 lavonai, įskaitant dviejų vaikų kūnus“, – „Telegram“ parašė biuro spaudos tarnyba. Ji pridūrė, kad Iziumo apylinkėse buvo aptikta 450 pavienių kapų, kuriuose palaidoti civiliai, ir viena masinė Ukrainos karių kapavietė.Anot spaudos tarnybos, dėl šio radinio tyrėjai yra pradėję tyrimą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalį (karo teisės pažeidimai).

Po Putino kreipimosi dėl Ukrainos Kinija paragino šalis pradėti dialogą ir nutraukti ugnįTrečiadienį po Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimosi dėl Ukrainos, kai jis paskelbė apie dalinę karinę mobilizaciją, Kinija paragino „nutraukti ugnį per dialogą ir konsultacijas“.„Mes raginame atitinkamas šalis pradėti dialogą ir konsultacijas, kad būtų įgyvendintos paliaubos, bei rasti sprendimą, kuris kuo greičiau patenkintų teisėtus visų šalių nuogąstavimus dėl saugumo“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.

Po Putino įsako – ukrainiečių kreipimasis į rusus: turite du variantusUkrainos ginkluotosiose pajėgose kovojantis ukrainietis, islamo žinovas Saidas Ismagilovas dėl mobilizacijos kreipėsi į Rusijos musulmonus.„Noriu jums priminti, kad jau dešimtys tūkstančių jūsiškių žuvo mūsų žemėje, šimtai tūkstančių atsidūrė mūsų nelaisvėje, dar tiek pat tapo neįgaliaisiais  – be rankų, be kojų. Noriu jūsų paklausti – ar norite kautis už imperines Kremliaus ambicijas? Ar dėl Putino norite tapti neįgaliaisiais. Mes ir toliau ginsime Ukrainą, dabar ją giname. Todėl jūs turite du variantus: pirmasis – vengti mobilizacijos, kad jūsų neatsiųstų čia kaip patrankų mėsos. O jeigu jau ši bėda su jumis nutiktų, ateikite pas mus su iškeltomis rankomis, imsime jus belaisviais“, – vaizdo įraše kalbėjo jis.https://t.me/nexta_live/37018

ES: mobilizacija rodo Putino neviltįRusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas iš dalies mobilizuoti kariuomenę bei siekis skubiai balsuoti už okupuotų teritorijų aneksiją rodo jo „neviltį“ dėl Maskvos karinių nesėkmių Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) atstovas.„Tai tik dar vienas įrodymas, kad V. Putino nedomina taika, kad jis suinteresuotas eskaluoti savo agresijos karą“, – sakė ES atstovas Peteris Stano.„Tai taip pat dar vienas jo nevilties dėl to, kaip vyksta jo agresija prieš Ukrainą, požymis“.

Navalnas: mobilizacija Rusijoje sukels didžiulę tragediją Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį pareiškė, kad Rusijoje skelbiama dalinė mobilizacija lems „didžiulę tragediją“.„Tai lems didžiulę tragediją ir daugybę mirčių... siekdamas išsaugoti savo įtaką, Putinas įžengė į kaimyninę šalį, pradėjo žudyti jos žmones ir dabar į karą siunčia daugybę Rusijos piliečių“, – teigė A. Navalnas, nuotoliniu būdu pasirodęs teismo posėdyje.

Putino įsakyme dėl mobilizacijos – paslėptas punktasVienas iš Vladimiro Putino įsakymo dėl mobilizacijos Rusijoje punktų yra nuslėptas nuo plačiosios visuomenės. Į tai daug kas atkreipė dėmesį, nes dokumente, kuris buvo paskelbtas Kremliaus interneto svetainėje, praleistas 7 punktas.Pasirodo, kad jis yra pažymėtas žyma „Tarnybiniam naudojimui“.Įsakymo variante, kuris paskelbtas Kremliaus interneto svetainėje, jis yra tiesiog praleistas, o toje versijoje, kuri pasirodė oficialaus normatyvinių aktų skelbimo svetainėje, nurodyta, kad šis punktas skirtas „tarnybiniam naudojimui“.  

Prieš mobilizaciją nukreiptą peticiją pasirašė per 67 tūkst. žmoniųChange.org publikuoja prieš mobilizaciją nukreiptą peticiją, ji jau surinko per 67 tūkst. parašų.„Mes, Rusijos piliečiai, vyrai ir moterys, pasisakome prieš visuotinę mobilizaciją. Įstatymais argumentuojamo pagrindo, pagrįstų ir argumentuotų priežasčių ją skelbti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neturi ir negali turėti. Dabartinėje neapibrėžtoje situacijoje negalime leisti, kad mūsų vyrai – broliai, sūnus, sutuoktiniai, tėvai ir seneliai – atsidurtų moralinio, teisinio ar fizinio pavojaus akivaizdoje“, – teigiama peticijoje.

Karas Ukrainoje jau pražudė 391 vaikąNuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iki rugsėjo 21 d. Ukrainoje jau žuvo 391 vaikas, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 764 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

„Baza“: Maskvoje telkiamos policijos pajėgos, baiminamasi antikarinio mitingoRemiantis „Baza“ turima informacija, Maskvos policijos pareigūnai, taip pat ir pirmasis bei antrasis specialieji pulkai, mobilizuojami skubos tvarka. Skelbiama, kad visi privalo susirinkti iki antros valandos popiet, būti su šalmais, skydais ir lazdomis.Anksčiau judėjimas „Vesna“ paskelbė, kad visoje Rusijoje organizuojamas antikarinis protestas. Aktyvistai siūlo piliečiams rugsėjo 21 dieną 19 val. rinktis savo miestų centruose.

JK žvalgyba: Rusijos kariuomenė Ukrainoje patiria didelį spaudimąRusijos kariuomenė Ukrainoje patiria didelį spaudimą. Kaip praneša BBC, tai savo naujausioje, trečiadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Anot ministerijos, Rusijai Ukrainoje ir toliau trūksta karių. Siekiant sumažinti patiriamą spaudimą, antradienį Rusijos parlamente buvo priimtas įstatymas, kuriuo sugriežtintos bausmės pasiduodantiems ar nurodymams nepaklūstantiems kariams.Ministerija taip pat kalbėjo apie keturiose Ukrainos srityse netrukus prasidėsiančius „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Jos teigimu, šie „balsavimai“ skubiai sušaukti „būgštaujant dėl Ukrainos puolimo“.JK šia suvestine pasidalino prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi į tautą, kuriame jis pareiškė, kad šalyje skelbiama dalinė mobilizacija.

Rusijoje paieškos sistemose išaugo užklausų „kaip susilaužyti ranką“ skaičius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasirašius įsaką, kuriuo skelbiama dalinė Rusijos ginkluotųjų pajėgų mobilizacija, Rusijos paieškos sistemose stipriai išaugo užklausų „kaip susilaužyti ranką“ skaičius.Apie tai rašo UNIAN.https://t.me/uniannet/72943

Rusai raginami eiti į gatves arba daryti „didelius dalykus“Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno komanda po dalinės mobilizacijos Rusijoje paskelbimo kviečia rusus išeiti į gatves ir pabrėžia, kad palaikys bet kokią protesto formą.„Aš užtikrintai galiu pasakyti, kad mūsų komanda palaikys bet kokią protesto formą. Jeigu bėgsite nuo šaukimo – tai gerai, mes palaikysime, esame pasirengę suteikti informacinę ir teisinę pagalbą. Jei eisite į protesto akcijas, mes tai palaikysime, esame pasirengę suteikti koordinacinę pagalbą, kuri yra būtina. Jei esate pasirengę daryti didelius dalykus, įskaitant karinių komisariatų padegimą, mes tai palaikysime ir esame pasirengę suteikti pagalbą“, – sakė Ivanas Ždanovas.

JK ministrė: Putino grasinimus reikia vertinti rimtaiRusijos prezidento Vladimiro Putino trečiadienį pasakyta kalba sukėlė nerimą, o jo išsakyti grasinimai turi būti vertinami rimtai, „Sky News“ sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrė Gillian Keegan.V. Putinas pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų paskelbė dalinę mobilizaciją, perspėdamas Vakarus, kad jei jie ir toliau tęs, pasak jo, „branduolinį šantažą“, Maskva atsakys visu savo didžiuliu arsenalu.„Akivaizdu, kad į tai turėtume žiūrėti labai rimtai, nes mes nekontroliuojame [šios situacijos] – nesu tikra, kad ir jis iš tikrųjų kontroliuoja. Akivaizdu, kad tai yra eskalacija“, – sakė G. Keegan.„Tai gąsdina... Tai rimtas grasinimas, bet jis jau buvo išsakytas anksčiau“, – sakė ji BBC atskirame interviu.V. Putinas savo kalboje pakartojo, kad jo tikslas yra „išlaisvinti“ rytų Ukrainos Donbaso pramoninį centrą ir kad dauguma regiono žmonių nenori grįžti į, jo žodžiais tariant, „Ukrainos jungą“.„Akivaizdu, kad visa kalba buvo grynas V. Putino melas ir istorijos perrašinėjimas“, – sakė JK ministrė.

Kadyrovas: pereiname prie naujos taktikos – daugiau su jais nesiterliosimeČečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad čečėnų daliniai Rusijos kare prieš Ukrainą pereina prie naujos taktikos.„Viskas. Pereiname prie naujos specialiosios operacijos prieš ukranacius taktikos. Daugiau su jais nesiterliosime... Netrukus priešas susidurs su sunkiausiomis naujojo atpildo plano pasekmėmis. Visi ankstesni mūsų veiksmai jiems dabar atrodys kaip vaikiškos išdaigos“, – savo „Telegram“ kanale rašė R. Kadyrovas.R. Kadyrovas sakė aptaręs detales su Čečėnijos parlamento pirmininku Mahometu Daudovu, kuris vadovauja respublikiniam „specialiosios karinės operacijos“ operatyviniam štabui. R. Kadyrovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jiedu su M. Daudovu tupi ant pievelės prie kažkokio daikto, kuris vaizdo įraše paslėptas.

Podoliakas: Rusijoje skelbiama dalinė mobilizacija – nuspėjamas žingsnis, kuris bus labai nepopuliarus Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas antradienį pareiškė, kad Rusijoje skelbiama dalinė mobilizacija yra nuspėjamas žingsnis, kuris bus labai nepopuliarus tarp rusų, praneša „Sky News“.Pasak jo, tai reiškia, kad karas Ukrainoje nevyksta pagal Maskvos planą. M. Podoliakas pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas akivaizdžiai bando dėl karo kaltę suversti Vakarams.Antradienio rytą V. Putinas kreipėsi į tautą ir pasakytoje kalboje pareiškė, kad Rusijoje skelbiama dalinė mobilizacija, kurios metu tarnauti kariuomenėje bus pašaukta apie 300 tūkst. rezervistų.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 55 110 kariųRusija nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 55 110 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki rugsėjo 20-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 227 tankų, 4 748 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 340 artilerijos sistemų, 318 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 168 oro gynybos sistemų, 253 lėktuvų, 217 sraigtasparnių, 3 610 automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 932 dronų, 125 specialiosios technikos vienetų ir 239 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Šoigu: Rusija planuoja mobilizuoti 300 tūkst. rezervistų Rusijos gynybos ministras teigia, kad bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų. Taip pat, jo teigimu, Ukrainoje žuvo 5 937 Rusijos kariai, o Rusija kovoja „ne tiek su Ukraina, kiek su Vakarais“. Pasak S. Šoigu, Rusija turi didžiulius mobilizacinius išteklius – beveik 25 mln. žmonių, o dalinė mobilizacija bus taikoma tik kiek daugiau nei 1 proc., rašo „Meduza“. Ministras tvirtina, kad dalinė mobilizacija bus taikoma tik tiems, kurie jau tarnavo kariuomenėje ir turi karinio pasirengimo bei kovinės patirties. Apie studentų ir šauktinių mobilizaciją negali būti nė kalbos, pridūrė jis.

Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją RusijojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, kreipdamasis į tautą, paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje.„Siekiant apsaugoti mūsų tėvynę ir vientisumą, manau, kad būtina remti dalinę mobilizaciją“, – sakė jis.„Įsakymas dėl dalinės mobilizacijos pasirašytas“, – pareiškė jis.

Arestovyčius apie Rusijos planus: jie ir pribaigs Putiną„Referendumai“ dėl laikinai okupuotų teritorijų Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios srityse ir po jų seksianti mobilizacija Rusijoje neturės absoliučiai jokių padarinių, išskyrus vieną vienintelį – paspartins Vladimiro Putino Rusijos griūtį ir revoliuciją. Tokią nuomonę „Telegram“ kanale išsakė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksandras Arestovyčius. Anot jo, revoliucijai Rusijos Federacijoje yra keturios priežastys. Pirmiausia tai nerašyto susitarimo, ant kurio ir po šiai dienai laikosi Putino režimas, žlugimas – „karas tik per televizorių“. Antroji priežastis yra infrastruktūros, reikalingos mobilizacijai, nebuvimas – pirmiausia trūksta reikiamo skaičiaus jaunų vadų, kurie gebėtų mobilizuotus vyrus paversti padoria armija. Trečioji priežastis: labai menka mobilizuotųjų karinė galia, nes visų pirma jiems stinga motyvacijos. O ketvirtas dalykas tas, kad, tarp mobilizuotųjų bus labai daug slaptų karo priešininkų.„Dabar tai bus ne šiaip sau žmonės, nekenčiantys Putino, o ginkluoti Putino nekenčiantys žmonės“, – sako O. Arestovyčius. O vadinamieji „referendumai“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, anot Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjo, reiškia: aštrią tarptautinės bendruomenės reakciją, didesnę karinę pagalbą Ukrainai (tiek greitesnę, tiek didesnio masto), naujas prieš Rusijos Federaciją nukreiptas sankcijas, aršesnį pasipriešinimą pačiose okupuotose teritorijose.„Taip, tai situacijos eskalavimas. Ji ir pribaigs Putiną. Putino Rusijos valdymo ir išteklių aparatas nepatempė ankstesnio karo lygio, o naujo nepatemps dar labiau“, – tikina O. Arestovyčius.

Ukraina: rusai naktį apšaudė Zaporožės atominę elektrinęUžpuolikai naktį vėl apšaudė Zaporožės atominę elektrinę. Apie tai savo „Telegram“ kanale rašo „Energoatom“, skelbia „Ukrinform“.„Šiandien, 2022 m. rugsėjo 21 d., 01:13 val., dėl dar vieno Zaporožės AE apšaudymo, kurį įvykdė rašistų teroristai, buvo apgadinta maitinimo bloko Nr. 6 ryšio įranga su atviru ZNPP skirstomuoju įrenginiu“, – sakoma pranešime.Pranešama, kad dėl atakos buvo išjungtas bloko transformatorius ir paties maitinimo bloko poreikių transformatoriai. Dėl galios praradimo buvo avarinis dviejų saugos sistemų dyzelinių generatorių paleidimas, siekiant užtikrinti kuro aušinimo siurblių veikimą.Netrukus ZNPP darbuotojai rado galimybę ir nustatė elektros energijos tiekimą savo reikmėms maitinimo blokui Nr. 6 iš kitų stoties maitinimo blokų autobusų sistemos. 6-ojo maitinimo bloko dyzeliniai generatoriai buvo išjungti ir pradėti eksploatuoti.Ukraina skelbia, kad rusai ir toliau vykdo branduolinio terorizmo aktus Ukrainos atominėse elektrinėse. Jų nesustabdo net TATENA inspektorių buvimas Zaporožės AE vietoje.„Energoatom“ pažymėjo, kad ši organizacija vėl turėtų imtis ryžtingesnių veiksmų, kad sustabdytų agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainos civilinius branduolinius objektus, padėtų nutraukti ZNPP okupaciją ir įkurtų branduolinės ir fizinės saugos zoną aplink Ukrainos atomines elektrines.

Irano dronai pasirodė ir Ukrainos pietuoseUkrainos operatyvinės vadovybės "Pietūs" santraukoje apie padėtį šalies pietuose pranešama, kad ten Rusijos kariuomenė pradėjo naudoti Irano gamybos „Shahed-136“ dronus.Tai, kad Rusija pradėjo naudoti šiuos prietaisus, tapo žinoma praėjusią savaitę, tada Ukrainos kariuomenė Vakarų žiniasklaidai sakė, kad Irano dronai iki šiol buvo stebimi tik Charkovo kryptimi. Jie manė, kad ši zona buvo pasirinkta kaip eksperimentinė zona arba todėl, kad po Ukrainos puolimo Rusijos kariuomenė pradėjo duoti priešui artilerijos skaičių.„Shahed-136“ dronai, remiantis Ukrainos kariuomenės liudijimu, pirmosiomis dienomis užpuolė Ukrainos artilerijos ginklus ir gana veiksmingai susidorojo su šia užduotimi.Pietų operatyvinės vadovybės, kuri anksčiau nebuvo pranešusi apie tokių ginklų panaudojimą, ataskaitoje aprašytas kitoks scenarijus: „Priešas sustiprino kamikadzių dronų naudojimą, kad pataikytų į civilinę infrastruktūrą, įskaitant galines zonas dideliu atstumu nuo fronto linijos. Dienos viduryje du atakos dronai buvo nukreipti į Ochakovo pakrantės zoną, vienas buvo nušautas, antrasis sukėlė save naikinantį smūgį pakrantėje“.„Shahed-136“ ilgą laiką gali kyboti ore, kol pasirodys taikinys, o po to lekia į jį dideliu greičiu ir sprogsta. Jis sveria 200 kg ir turi iki 2500 km diapazoną, rašo operatyvinė komanda. Kaip ir netoli Charkovo, Irano dronas buvo pervadintas į „Geranium-2“.

Užpuolikai vėl paleido raketas į gyvenamuosius pastatus CharkoveCharkovo meras Igoris Terekhovas trečiadienio naktį pranešė apie priešo raketų smūgį miesto Kholodnogorsky rajone.„Raketų ataka prieš Kholodnogorsko rajoną. „Atvykimas“ į daugiaaukščius gyvenamuosius pastatus“, – „Telegram“ kanale teigė jis.Pasak I. Terekhovo, informacija apie aukas yra tikslinama, tačiau jis pridūrė, kad dėl raketų smūgio žmonės buvo užblokuoti vienu adresu, gelbėtojai daro viską, kad juos išgelbėtų.

Zelenskis dėkoja Vakarams, smerkiantiems „referendumus“ Rusijos okupuotose teritorijoseUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį padėkojo Vakarų sąjungininkams, pasmerkusiems okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.„Dėkoju visiems Ukrainos draugams ir partneriams už tai, kad masiškai ir griežtai pasmerkė Rusijos ketinimus surengti dar daugiau pseudoreferendumų“, – sakė jis savo kasdieniame kreipimesi.V. Zelenskis nesureikšmino prorusiškos valdžios planų rugsėjo 23–27 dienomis surengti „referendumus“ Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse.„Šiandien iš Rusijos atėjo gana svarbių naujienų. Bet kas iš tikrųjų įvyko? Ar išgirdome ką nors, ko negirdėjome anksčiau?“ – klausė jis.„Mūsų pozicija nesikeičia nei dėl šio triukšmo, nei dėl kitų pranešimų. Išsaugokime savo vienybę, apginkime Ukrainą, išlaisvinkime savo žemę ir nerodykime jokio silpnumo“, – kalbėjo V. Zelenskis.Kyjivo sąjungininkės Vakaruose skubiai pasmerkė planuojamus aneksinius referendumus. Vokietijos kancleris Olafas Scholza juos pavadino „fiktyviais“, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – „parodija“.Jungtinės Valstijos pareiškė, kad tai yra „suvereniteto ir teritorinio vientisumo principų pažeidimas“ ir kad Vašingtonas niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į aneksuotą Ukrainos teritoriją.

Putino kreipimasis atidėtasRusijos politologas Sergejus Markovas, buvęs artimas Vladimiro Putino patarėjas, teigia, kad prezidento kreipimasis į tautą atidėtas iki rytojaus (trečiadienio).Šią žinią jis paskelbė savo oficialiame Telegram kanale.Atrodo, kad tai patvirtina ir Rusijos valstybinės žiniasklaidos naujienų kanalo RT redaktorės Margaritos Simonian paskelbtas pareiškimas, kuriame ji tiesiog parašė „eikite miegoti“ Telegram.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė priešo atakas prie aštuonių gyvenviečiųRusų pajėgos ir toliau sutelkia pastangas į bandymus visiškai užimti Donecko sritį, organizuoti gynybą ir išlaikyti užgrobtų teritorijų kontrolę, taip pat trikdyti aktyvius gynybos pajėgų veiksmus tam tikromis kryptimis. Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė Rusijos puolimą prie aštuonių gyvenviečių, rašoma ukrinform.net.

Sullivanas: turime informacijos, kad Putinas ruošiasi galimoms mobilizacinėms priemonėmsMobilizacijos Rusijoje atveju prireiks kelių mėnesių, kol nauji kariai bus aprūpinti ir apmokyti ir tik tada jie bus išsiųsti kovoti į Ukrainą.Į atsargą išėjęs JAV generolas Benas Hodgesas, buvęs JAV pajėgų Europoje vadas ir Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizės centro ekspertas, sakė interviu „RBC-Ukraina“.„Jei Kremlius paskelbs visuotinę mobilizaciją, abejoju, ar daug žmonių galės joje dalyvauti... Paprastai jie pirmieji žūsta arba būna sužeisti, jei greitai neišmoksta, ką daryti ir kaip išgyventi“, – sakė Hodgesas.Pasak generolo, mobilizuoti vyrai gali būti siunčiami sustiprinti esamus dalinius. Tačiau jei jie bus organizuojami į visiškai naujus dalinius, prireiks laiko, kol jie bus tikrai pasirengę kovai.Hodgesas prognozuoja, kad tokie nauji daliniai mūšio lauke pasirodys tik praėjus keliems mėnesiams po mobilizacijos.„Ir abejoju, ar tai turės pastebimą poveikį kovinėms operacijoms daugelį mėnesių“, – užbaigė kariškis.JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sako, kad Rusija gali surengti karių mobilizaciją. „Turime informacijos, kad Putinas ruošiasi galimoms mobilizacinėms priemonėms“, – sakė jis per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.https://twitter.com/nexta_tv/status/1572267314581577730?ref_src=twsrc%5Etfw

Macronas pavadino planuojamus Rusijos „referendumus“ Ukrainoje parodijaPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pasmerkė planuojamus Rusijos „referendumus“ Ukrainoje, kurių rezultatai, pasak jo, bus niekiniai.„Manau, kad tai, ką paskelbė Rusija, yra parodija“, – dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA), teigė E. Macronas. Jis pridūrė, kad „referendumų organizavimas regionuose, kuriuose vyksta karas ir kurie išgyvena bombardavimą, yra cinizmo viršūnė“.Anksčiau antradienį paskelbta, kad keturiose Ukrainos srityse rugsėjo 23–27 d. bus organizuojami „referendumai“ dėl prisijungimo prie Rusijos.

Pietų Ukrainos AE direktorius: Rusija stiprina „branduolinį šantažą“Rusija stiprina „branduolinį šantažą“, bombarduodama Pietų Ukrainos atominės elektrinės teritoriją, antradienį pareiškė jos direktorius Ihoris Polovyčius.Po pirmadienio smūgio pietinėje Mykolajivo srityje „prasidėjo antrasis jų branduolinio šantažo etapas“, sakė I. Polovyčius.Išpuoliai aplink Ukrainos branduolinius objektus paskatino Kyjivą ir jo Vakarų sąjungininkus paraginti demilitarizuoti aplink šiuos kompleksus esančias teritorijas.Naujienų agentūros AFP žurnalistai antradienį per Ukrainos branduolinės energijos agentūros „Enerhoatom“ surengtą kelionę spaudai už kelių šimtų metrų nuo Pietų Ukrainos elektrinės pamatė gilų kraterį, nusėtą sviedinių nuolaužomis.Už kelių dešimčių metrų nuo kraterio esančio pastato, į kurį AFP nebuvo leista įeiti, durys ir langai po sprogimo buvo išdaužti.Kitoje pusėje stovėjo kitas, mažiau apgadintas pastatas, taip pat netekęs daugumos langų.Pasak Južnoukrajinsko saugumo vadovo Ivano Žebeto, policija ir prokurorai apžiūrėjo įvykio vietą ir rado skeveldrų, kurias paėmė sviediniui identifikuoti.Pietų Ukrainos elektrinė yra trečiasis branduolinis objektas, nukentėjęs nuo vasario pabaigoje Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą.Didžiausias Europoje atominis objektas – Zaporižios atominė elektrinė, esanti Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje, – tapo susirūpinimą keliančiu tašku po abipusių pareiškimų apie išpuolius.Karo pradžioje buvo kovojama aplink Černobylį šiaurėje, kur dėl 1986 metais įvykusio sprogimo buvo užteršta didelė dalis aplinkinės teritorijos.Kovo mėnesį Zaporižios AE užėmė Rusijos kariuomenė, o apšaudymas aplink šią elektrinę paskatino įsikišti Vakarų lyderius.Rugsėjo pradžioje ten buvo dislokuota JT atominės agentūros stebėsenos grupė.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas  šį mėnesį paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną atitraukti sunkiąją ginkluotę iš regiono, o Kremliaus šeimininkas perspėjo dėl galimų „katastrofiškų“ mūšių pasekmių.

JAV teigia niekuomet nepripažinsiančios Rusijos „referendumų“ Ukrainoje Jungtinės Valstijos antradienį pasmerkė Maskvos planus kai kuriose Ukrainos teritorijose surengti „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos ir pareiškė niekuomet nepripažinsiančios jų rezultatų.„Šie referendumai pažeidžia suverenumo ir teritorinio vientisumo principus, kuriais pagrįsta visa tarptautinė sistema“, – teigė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas. Jis pridūrė, kad jei šie „balsavimai“ iš tiesų įvyks, „Jungtinės Valstijos niekuomet nepripažins Rusijos pretenzijų į bet kurias tariamai aneksuotas Ukrainos dalis“.

NATO vadovas kritikuoja Rusijos „referendumus“ UkrainojeNATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Maskvos ketinimai okupuotose Ukrainos teritorijose surengti „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos „yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“.„Tai yra tolesnė Putino karo eskalacija“, – dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) sesijoje, teigė J. Stoltenbergas. Jis paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti šiuos Rusijos veiksmus ir padidinti paramą Ukrainai.

Charkovo regione – naujos atakos Charkovo regione dėl Rusijos Federacijos karių apšaudymo Kupjansko rajone žuvo du žmonės, dar 9 buvo sužeisti. Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Charkovo OVA vadovas Olegas Sinegubovas, praneša „Ukrinform“.„Rusijos okupantai įvykdė dar vieną teroristinį išpuolį Charkovo regione, nuo kurio nukentėjo vaikai. Dėl Grushevkos kaimo, Kupjansko rajono apšaudymo žuvo 2 žmonės. Buvo sužeisti 9 civiliai, įskaitant 4 vaikus“, – sakoma pranešime.OVA vadovas pridūrė, kad informacija papildoma, sužeistieji buvo hospitalizuoti medicinos įstaigose, gydytojai jų būklę vertina kaip vidutinę.Kaip pranešta, per pastarąją dieną Charkovo regione dėl apšaudymų buvo sužeisti trys žmonės, dar du buvo sužeisti susprogdinant miną.Charkovo meras Igoris Terekhovas teigė, kad Charkovo apšaudymo intensyvumas dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešpriešos regione gerokai sumažėjo, o komunalininkai nuolat dirba, kad pasirengtų žiemai.„Dėl mūsų ginkluotųjų pajėgų didvyriškumo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojų, Rusijos agresorius buvo išvarytas arčiau sienos, o apšaudymų intensyvumas, laimei, Charkovo mieste labai sumažėjo. Tačiau, deja, Charkovo regione yra nuolatinės atakos, nuolatiniai „atvykimai“ ir, žinoma, yra sunaikinimas“, - sakė I. Terekhovas.

Erdoganas ragina rasti „orią išeitį“ iš Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos krizėsTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paragino rasti „orią išeitį“ iš septynis mėnesius trunkančios krizės, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.„Turime kartu rasti praktišką diplomatinį sprendimą, kuris leistų abiem pusėms oriai įveikti krizę“, – sakė R. T. Erdoganas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos atidarymo sesijoje.

Vereščiuk ragina okupuotose teritorijose esančius ukrainiečius nedalyvauti „referendumuose“Ukrainos Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščiuk ragina laikinai okupuotose teritorijose esančius ukrainiečius nedalyvauti jokiuose „referendumuose“.„Dar kartą raginu mūsų piliečius, Ukrainos piliečius, kurie dabar yra priversti dalyvauti bet kokiuose referendumuose, ignoruoti, neiti, neiti, nedalyvauti apylinkių komisijose ar kaip jie tai vadina. Paprastai ignoruokite šį procesą ir taip padėkite kariuomenei ir padėkite sau“, - sakė I. Vereščiuk.Kaip pranešama, Rusijos žiniasklaida rašo, kad okupuotose Ukrainos Chersono ir Zaporožės regionų teritorijose okupacinės administracijos nusprendė surengti „referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos“. Jie taip pat vyks ir apsišaukėliškose Donecko bei Luhansko liaudies respublikose. „Referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos" laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose vyks rugsėjo 23–27 dienomis“, – rašo „Meduza“, cituodama du Rusijos prezidento administracijai artimus šaltinius.

Scholzas: Rusijos „referendumai“ Ukrainoje negali būti pripažintiVokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) sesijoje pasmerkė Rusijos „referendumus“ Ukrainoje, kurie, pasak jo, niekuomet negali būti pripažinti.„Labai akivaizdu, kad šie fiktyvūs referendumai negali būti pripažinti ir jiems netaikoma tarptautinė teisė“, – žurnalistams teigė O. Scholzas.

Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską Antradienio popietę Rusijos karinės pajėgos apšaudė Ukrainos Slovjansko miestą (Donecko sritis), praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi meru Vadymu Liachu.„Situacija Slovjanske vėl įtempta. Šią popietę apšaudyta baldų parduotuvės Heolohičnos gatvėje teritorija. Veikiausiai panaudotos (raketų sistemos) „S-300“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė V. Liachas.Pasak jo, nukentėjusiųjų nėra.

Ir Zaporižios srityje rugsėjo 23–27 d. vyks „referendumas“ dėl prisijungimo prie Rusijos Rusijos okupuotoje Ukrainos Zaporižios srityje rugsėjo 23–27 d. vyks „referendumas“ dėl prisijungimo prie Rusijos, antradienį pareiškė šios srities okupacinės administracijos „vadovas“ Jevgenijus Balickis.Prieš tai paskelbta, kad tomis pačiomis dienomis analogiški „balsavimai“ vyks Chersono srityje bei vadinamosiose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“.

Šaltiniai: šiandien laukiama Putino pareiškimoRusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 20 d. planuoja pasakyti pareiškimą dėl laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų prašymo prijungti jas prie Rusijos. Apie tai RBK pranešė trys prezidento administracijai artimi šaltiniai. V. Putino kalbos laukiama iki šios dienos pabaigos, jos turinys šaltiniams nėra žinomas.

Slovėnijai susitarus su Vokietija, Ukraina gaus 28 tankus Pasak šaltinių Slovėnijoje, Slovėnija ir Vokietija susitarė dėl apsikeitimo karine pagalba, kad atlaisvintų išteklius Ukrainai. Kovai su Rusijos invazija Slovėnija suteiks Ukrainai 28 senus M-55S tankus, Liublianoje sakė Slovėnijos ministras pirmininkas Robertas Golobas po pokalbio telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.Savo ruožtu Vokietija atsiųs Slovėnijai 35 sunkiuosius karinius sunkvežimius ir penkis tankus, pirmadienį pranešė Slovėnijos vyriausybė. Tačiau antradienį vis dar buvo laukiama oficialaus Vokietijos patvirtinimo dėl tokio sandorio. Vokietijoje tokie sandoriai vadinami žiediniu apsikeitimu (Ringtausch).Tankas M-55S yra modernizuota sovietinio tanko T-55 versija, naudojama daugelyje šalių, įskaitant Ukrainą.Vokietijos vyriausybė dalį savo karinės pagalbos Ukrainai organizuoja per apsikeitimo su rytinėmis NATO partnerėmis procesą, kai partnerės siunčia į Ukrainą sovietų gamybos ginklus mainais į modernesnius pakaitalus iš Vokietijos. Tokius sandorius su Vokietija sudarė Čekija, Slovakija ir Graikija, bet susitarti su Lenkija nepavyko.

Putinas įsakė Rusijoje paspartinti ginklų gamybąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį įsakė paspartinti ginklų gamybą šalyje.Pasak jo, tai yra būtina, nes Rusijos pajėgos Ukrainoje puolamos naudojant „praktiškai visas NATO arsenalo atsargas“. „Mūsų gynybos pramonės organizacijos turi per trumpiausią įmanomą laiką pasirengti reikiamų ginklų ir technologijų pristatymui“, – susitikime su pramonės lyderiais teigė V. Putinas.Kremliaus šeimininkas tvirtino, kad rusiški ginklai „atsilaiko“ prieš vakarietiškus, tačiau Rusijos arsenalas esą galėtų būti „geresnis“.„Tai reiškia, kad galime ir turime išstudijuoti šiuos arsenalus bei visas kitas prieš mus naudojamas priemones, kokybiškai išplėsti savo pajėgumus ir, remdamiesi įgyta patirtimi, pagerinti savo turimą techniką ir ginklus“, – pridūrė V. Putinas.

Ukrainos Chersono regione rugsėjo 23–27 dienomis vyks „balsavimas“ dėl prisijungimo prie RusijosRusijos kontroliuojamame Chersono regione Pietų Ukrainoje rugsėjo 23–27 dienomis vyks referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos, antradienį pranešė Maskvos paskirtas regiono vadovas.„Esu tikras, kad Chersono srities įstojimas į Rusijos Federaciją apsaugos mūsų teritoriją ir atkurs istorinį teisingumą“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Vladimiras Saldo, prieš tai Maskvos remiamiems separatistams rytiniame Ukrainos Donbaso regione paskelbus apie tokius pačius referendumus tomis pačiomis dienomis.

Rusija griežtina bausmes už nusikaltimus, įvykdytus karinės mobilizacijos metuRusijos parlamentas antradienį priėmė įstatymą, numatantį griežtesnes bausmes už nusikaltimus, įvykdytus karinės mobilizacijos ar kovinių operacijų metu, įskaitant dezertyravimą, karinės technikos gadinimą ir nepaklusimą nurodymams, praneša agentūra „Reuters“.Apie tai skelbiama Rusijoje sklindant kalboms apie galimą visuotinę mobilizaciją.„Iki šios dienos Rusijos baudžiamajame kodekse nebuvo terminų „mobilizacija“ ar „kovinės operacijos“, – „Reuters“ teigė teisininkų kontoros „Agora“ vadovas Pavelas Čikovas.Remiantis įstatymo kopija, su kuria susipažino „Reuters“, savanoriškas kario pasidavimas nuo šiol laikomas nusikaltimu, už kurį bus baudžiama iki 10 metų kalėjimo.Kremlius praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusijoje šiuo metu nekalbama apie visuotinę mobilizaciją. Tokie šios institucijos komentarai paskelbti po to, kai Ukrainoje dėl šios šalies ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo rusų kariai buvo išstumti iš praktiškai visos Charkivo srities teritorijos.Nepaisant to, kai kurie šalies politikai ir nacionalistai ragina skelbti visapusišką mobilizaciją.Rusija savo veiksmus Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“. Ją karu ar invazija įvardijantys asmenys baudžiami pagal anksčiau šiemet priimtus įstatymus dėl šalies ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimo“.

Separatistams paskelbus apie referendumus, Ukraina žada eliminuoti Rusijos grėsmęUkraina antradienį pažadėjo „likviduoti“ Rusijos grėsmę karo draskomai šaliai, prorusiškiems separatistams pareiškus, kad vėliau šią savaitę surengs referendumus „dėl prisijungimo“ prie Rusijos.„Ukraina išspręs Rusijos klausimą. Grėsmę galima likviduoti tik jėga“, – sakė Ukrainos prezidentūros administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Ukrainai grąžinti dar 25 kritusių karių kūnai Ukrainai grąžinti dar 25 kritusių karių kūnai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi šalies Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.„Įvyko dar viena apsikeitimo kritusių karių kūnais operacija. Ukrainai grąžinti 25 gynėjų palaikai“, – teigė ministerija.Kaip pranešama, prie operacijos organizavimo prisidėjo Ukrainos komisaras neeilinėmis aplinkybėmis dingusių asmenų klausimu Olehas Kotenka ir kitos šalies teisėsaugos agentūros. Procesas įvyko laikantis Ženevos konvencijos.

„Liaudies respublikose“ rugsėjo 23–27 d. vyks „referendumai“ dėl prisijungimo prie RusijosVadinamosiose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“ rugsėjo 23–27 d. vyks „referendumai“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Tai skelbia Rusijos valstybinė žiniasklaida ir ten veikiantys prorusiški separatistai.Minėtose teritorijose pastaruoju metu vis garsiau skambėjo raginimai skubiai surengti atitinkamus „balsavimus“. Manoma, kad tokias kalbas beveik neabejotinai pakurstė sėkmingas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas, kurio metu ukrainiečiai atsikovoja vis daugiau teritorijų.Rusija savo visapusišką invaziją į Ukrainą teisino tuo, neva yra būtina „išlaisvinti“ Donecką ir Luhanską. Prieš invaziją Maskva pripažino šių Ukrainos regionų nepriklausomybę.Vietos separatistai yra užsiminę, kad jei Rusija aneksuotų Donecką ir Luhanską, Maskvos pajėgos galėtų smarkiau smūgiuoti ten puolamąsias operacijas vykdantiems Ukrainos kariams.

Rusijos statytiniai okupuotose teritorijose vienas po kito prašo „referendumų“Kolaborantų judėjimas „Mes kartu su Rusija“ kreipėsi į Rusijos Federacijos kontroliuojamą okupuotų Zapirižios srities teritorijų vadovą ir pateikė prašymą surengti „referendumą“ dėl regiono įtraukimo į Rusijos sudėtį, skelbia TASS.Anksčiau analogišką prašymą pateikė „Donecko Liaudies Respublikos“, „Luhansko Liaudies Respublikos“ ir okupuotų Chersono srities teritorijų „visuomenininkai“.Šie prašymai jau sulaukė Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko Viačeslavo Volodino reakcijos. Jis pasisakė už okupuotų Donecko ir Luhansko sričių teritorijų įtraukimą į Rusijos sudėtį.„Jeigu Donbaso gyventojai laisva valia pasisakys norintys būti Rusijos Federacijos sudėtyje, mes juos neabejotinai palaikysime“, – pareiškė jis.„Arba pergalė, arba branduolinis karas“. Taip po naujausių žinių apie „referendumus“ sureagavo Kremliaus propagandistė Margarita Simonjan.

Naujoji JK premjerė žada skirti Ukrainai papildomą milijardinę pagalbąNaujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss antradienį, pradėdama savo pirmąjį užsienio vizitą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, pažadėjo suteikti karo draskomai Ukrainai papildomą milijardinę finansinę ir karinę pagalbą.Pasak L. Truss, jos vyriausybė, šiemet jau suteikusi Kyjivui 2,3 mlrd. svarų sterlingų (2,6 mlrd. eurų) vertės pagalbą, ketina papildomai išskirti tokią pačią ar didesnę sumą.„Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pergalės buvo įkvepiančios“, – pareiškime nurodė britų premjerė, turėdama omenyje žaibišką ukrainiečių kontrpuolimą, per kurį iš beveik visos Charkivo srities buvo išstumta rusų kariuomenė.„Mano žinia Ukrainos žmonėms yra tokia: Jungtinė Karalystė ir toliau palaikys jus kiekviename žingsnyje. Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“, – pabrėžė L. Truss.Boriso Johnsono įpėdinė išskrido iš Londono praėjus kelioms valandoms po britų monarchės Elžbietos II laidotuvių, kuriose ji skaitė vieną iš Šv. Rašto skaitinių.

ES šalys patvirtino dar 5 mlrd. eurų kreditą Ukrainai Europos Sąjungos Taryba, 27-ioms bloko valstybėms narėms atstovaujanti institucija, antradienį oficialiai patvirtino dar 5 mlrd. eurų paskolas Ukrainai.„Europos Sąjunga palaiko Ukrainą. Vykdome savo pažadus ir padedame užtikrinti, kad Ukrainos valstybė ir jos pagrindinė infrastruktūra galėtų toliau veikti nepaisant agresyvaus Rusijos karo“, – sakoma Čekijos finansų ministro Zbyneko Stanjuros pranešime spaudai.Ši įmoka yra dalis 9 mlrd. eurų vertės pagalbos paketo, apie kurį Europos Komisija paskelbė gegužę. Praėjusią savaitę Europos Parlamentas pritarė 5 mlrd. eurų kredito išmokėjimui. Rugpjūčio pradžioje Ukrainai išmokėta iš viso 1 mlrd. eurų vadinamosios makrofinansinės pagalbos (MFA) .

Erdoganas: Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti 200 belaisviųTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas JAV televizijai teigė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti 200 kalinių – tai būtų vienas didžiausių apsikeitimų per septynis mėnesius trunkantį karą.R. T. Erdoganas tai paskelbė po praėjusią savaitę vykusių derybų su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu Uzbekistane vykusio regioninio viršūnių susitikimo kuluaruose. Jis nepateikė išsamios informacijos apie apsikeitimą, pavadindamas žmones, kuriais keičiamasi, „įkaitais“ ir nenurodydamas, kiek jų yra kiekvienoje pusėje.„Šalių susitarimu bus apsikeista dviem šimtais įkaitų. Manau, kad bus žengtas svarbus žingsnis į priekį“, – pirmadienį vakare per PBS televiziją sakė R. T. Erdoganas.NATO narė Turkija konflikte stengiasi išlikti neutrali, tiekia Kyjivui kovinius bepiločius lėktuvus ir kartu vengia taikyti Vakarų sankcijas Maskvai.R. T. Erdoganas sakė, kad jam susidarė „įspūdis“, jog V. Putinas nori nutraukti karą.„Mes turėjome labai išsamias diskusijas ir jis iš tikrųjų man rodė, kad nori kuo greičiau tai užbaigti, – sakė R. T. Erdoganas. – Toks įspūdis man susidarė, nes tai, kaip dabar viskas vyksta, yra gana problemiška“.R. T. Erdoganas sakė, kad Rusijos užgrobtų žemių grąžinimas būtų svarbi bet kokių ilgalaikių paliaubų dalis. „Jei norima Ukrainoje įtvirtinti taiką, žinoma, bus svarbu grąžinti užgrobtą žemę“, – sakė jis.Pakartotinai paklaustas, ar V. Putinas turėtų būti laikomas atsakingu už įsiveržimą į Ukrainą, R. T. Erdoganas sakė, kad nėra jokios naudos stoti į kurią nors pusę.„Mes neketiname ginti kurio nors vieno lyderio. Vietoj to turime ieškoti sprendimo, kuris tenkintų visas suinteresuotas šalis“, – atsakė jis.R. T. Erdoganas ne kartą bandė suvesti V. Putiną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į Turkiją deryboms dėl paliaubų.

Dėl „referendumo“ jau bruzda ir Rusijos statytiniai ChersoneAntradienį laikinai okupuotos Chersono srities „taryba“ kreipėsi į Rusijos valdžios paskirtą regiono vadovą su iniciatyva nedelsiant surengti „referendumą“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Apie tai praneša RIA Novosti.

„Dėl sukčiavimo“ suimtas Rusijos ginklų gamybos įmonės direktoriusRusijos tyrimų institucijos suėmė didelės ginklų gamybos bendrovės direktorių, įtariamą sukčiavimu, pranešė žiniasklaida.„Suimtas valstybinės įmonės „Sverdlovo gamykla“, vienos didžiausių šalies sprogmenų gamybos įmonių, generalinis direktorius Jurijus Šumskis“, – pirmadienio vakarą internete paskelbė dienraštis „Kommersant“.Teigiama, kad byla liečia eksporto sandorius su NATO šalimis, kurie buvo vykdomi per tarpininkus Šveicarijoje, Austrijoje ir kitose šalyse. J. Šumskis gamyklos direktoriumi buvo paskirtas tik prieš pat prasidedant karui.Oficialiai tai yra grynas sukčiavimo atvejis: teigiama, kad 7-10 proc. sutarties sumos buvo pasisavinama per fiktyvias bendroves. Dūmos deputatas Dmitrijus Kuznecovas, kuris ragino atlikti tyrimą, kalbėjo apie tai, kad po suėmimo pramonė „savaime apsivalys“. Tačiau negalima atmesti ir politinių motyvų.D. Kuznecovas ragino ištirti sprogmenų eksportą į Bulgariją, Jungtinę Karalystę, Serbiją ir Kiprą. Jis tvirtino, kad sprogmenys galėjo būti panaudoti kariniais tikslais „priešiškose NATO šalyse“.J. Šumskis Sverdlovo gamyklos direktoriumi buvo paskirtas tik metų pradžioje, po to, kai valdant jo pirmtakui, be kita ko, įvyko keletas sprogimų ir gaisrų gamybos cechuose.Net ir pradėjus karą Ukrainoje, Rusijos gynybos įmonėse įvyko nemažai nelaimingų atsitikimų, po kurių kilo spėlionių apie galimą sabotažą.

Londonas: Rusija saugumo sumetimais atitraukė povandeninius laivus nuo Krymo Dėl Ukrainos atakų grėsmės Rusija atitraukė iš aneksuoto Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalio savo „Kilo“ klasės povandeninius laivus, teigiama britų žvalgybos pranešime.Juodosios jūros laivyno laivai perkelti iš jų pastovios dislokacijos vietos Sevastopolio uoste į pietinį Rusijos Novorosijsko uostamiestį, antradienį kasdienėje žvalgybos ataskaitoje apie karą Ukrainoje pranešė Gynybos ministerija Londone.Priežastis greičiausiai ta, kad išaugo Ukrainos pajėgumai atakuoti didesniu atstumu ir dėl to pasikeitė saugumo situacija Kryme, rašoma pranešime. „Per pastaruosius du mėnesius laivyno štabas ir pagrindinis karinio jūrų laivyno aerodromas buvo atakuotas“.Ministerija atkreipė dėmesį, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2014 m. įvykdė Krymo aneksiją dar ir dėl to, kad garantuotų Juodosios jūros laivyno saugumą. „Pamatinis  saugumas dabar tiesiogiai pakirstas dėl besitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą“, – pažymima pranešime.Remdamasi žvalgybos informacija, Didžiosios Britanijos gynybos ministerija kasdien skelbia informaciją apie karo Ukrainoje eigą nuo pat Rusijos vasario pabaigoje pradėto karo pradžios. Taip Didžiosios Britanijos vyriausybė nori atremti Rusijos naratyvą ir informuoti sąjungininkes. Maskva kaltina Londoną tikslinga dezinformacijos kampanija.

Dar viena Ukrainos pergalė: Rusija jau nebekontroliuoja visos Luhansko sritiesUkraina pirmadienį atsikovojo gyvenvietę netoli rytinio Lysyčiansko miesto. Tai nedidelė, bet simbolinė pergalė, kuri reiškia, kad Rusijos pajėgos jau nebekontroliuoja visos Luhansko srities.Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „visiškai kontroliuoja“ Bilohorivką. „Tai Lysyčiansko priemiestis. Netrukus su šluota išvarysime tuos niekšus“, – sakė jis. „Žingsnis po žingsnio, centimetras po centimetro išvaduosime visą savo žemę nuo įsibrovėlių“, – kalbėjo jis.„Telegram“ publikuotame vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos kariai žingsniuoja apgriauta gatve. Rusijos pajėgos pastaruosius du su puse mėnesio buvo užėmusios visą Luhansko sritį.https://t.me/operativnoZSU/42751

Ukraina dviems Afrikos šalims nemokamai perduos 50 tūkst. tonų kviečiųRusijos naikinančią invaziją atremianti Ukraina suteiks humanitarinę pagalbą  Etiopijai ir Somaliui – 50 tūkst. kviečių.Ukrainos ministrų kabineto atitinkamas nutarimas skelbia, kad šiuos grūdus skirs Valstybinė maisto ir grūdų korporacija, o siuntos vertė – 420 mln. grivinų (11,5 mln. eurų) – bus kompensuota iš valstybės iždo rezervo.Ukrainos užsienio ministerija tarsis su Jungtinėmis Tautomis dėl šių krovinių transportavimo iš Odesos uosto į Etiopiją ir Somalį bei jo išlaidų padengimo tarptautinių organizacijų lėšomis.

Truss pažadėjo Ukrainai skirti 2,6 mlrd. dolerių karinės paramosJungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss įsipareigoja kitais metais skirti mažiausiai 2,3 mlrd. svarų sterlingų (2,6 mlrd. dolerių) karinės paramos Ukrainai, kad padėtų šiai atremti Rusijos invaziją.Apie tai L. Truss paskelbė ruošdamasi skristi į Niujorką, kur Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ji sieks sutelkti paramą Ukrainai.Ji taip pat bandys sutelkti pasaulio lyderius, kad šie nutrauktų energetinę priklausomybę nuo Rusijos prezidento V. Putino tiekiamų dujų, kadangi šis užsukinėja dujotiekio „Nord Stream 1“ čiaupus.„Užsukdamas „Nord Stream“ dujotiekio čiaupus, Putinas milijonams žmonių Europoje garantavo šaltesnę ir sunkesnę žiemą, – sakė premjerė prieš išvykdama į JAV. – Pernelyg daug žmonių – Ukrainoje, Europoje ir visame pasaulyje – yra paversti priklausomais nuo Rusijos energijos. Turime dirbti kartu, kad kartą ir visiems laikams tai nutrauktume“.L. Truss gyrė V. Zelenskio karių sėkmę atsiimant maždaug 3 000 kvadratinių kilometrų plotą, kurį buvo užėmę rusai, ir pažadėjo skirti mažiausiai tiek pat karinės paramos, kiek per praėjusius metus.„Ukrainos pergalės pastarosiomis savaitėmis buvo įkvepiančios. Šie drąsūs žmonės vėl ir vėl nepaisė abejojančių ir parodė, ką gali padaryti, kai jiems suteikiama reikiama karinė, ekonominė ir politinė parama, – sakė ji. – Mano žinia Ukrainos žmonėms yra tokia: JK ir toliau palaikys jus kiekviename žingsnyje. Jūsų saugumas yra ir mūsų saugumas“.

Ukrainant žengiant toliau į rytus, separatistai ragina skubiai rengti referendumusUkraina pranešė, kad jos kariai žygiuoja toliau į rytus, į teritoriją, kurią neseniai apleido Rusija, taip ruošdami dirvą galimam puolimui prieš Maskvos okupacines pajėgas Donbaso regione, kartu Kyjivui siekiant gauti dar daugiau Vakarų ginklų.„Okupantai akivaizdžiai apimti panikos“, – pirmadienį vakare per televiziją transliuotame kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pridūręs, kad dabar daugiausia dėmesio skiria „greičiui“ išlaisvintose teritorijose.Greičiui, kuriuo juda mūsų kariai. Greičiui siekiant atkurti normalų gyvenimą“, – sakė V. Zelenskis.Ukrainos vadovas taip pat užsiminė, kad trečiadienį vaizdo kreipimesi į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ragins šalis paspartinti ginklų ir pagalbos tiekimą.„Darome viską, kad Ukrainos poreikiai būtų patenkinti visais lygmenimis – gynybos, finansiniu, ekonominiu, diplomatiniu“, – sakė V. Zelenskis.Luhanskas ir kaimyninis Donecko regionas sudaro pramoninį rytinį Donbaso regioną, kurį Maskva teigia ketinanti užimti ir vadina pagrindiniu savo vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje tikslu.Ukrainos kariai pradėjo veržtis į Luhanską po to, kai šį mėnesį per žaibišką kontrpuolimą išstūmė Rusijos pajėgas iš šiaurės rytinio Charkivo regiono.Maskvos remiamai Donbaso administracijai nerimaujant dėl pastarojo Ukrainos puolimo sėkmės, jos vadovas paragino skubiai surengti referendumą dėl regiono tapimo Rusijos dalimi, pranešė „Reuters“.Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip Donecko separatistinės administracijos vadovas Denisas Pušilinas telefonu ragina savo kolegą Luhansko separatistų lyderį Leonidą Pasečniką „sinchronizuoti veiksmus“ rengiant referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.

JAV pareigūnas: Rusijai nepavyko pasiekti strateginių tikslų UkrainojeJAV aukštas gynybos pareigūnas rugsėjo 19 d. sakė, kad nepaisant Vladimiro Putino raginimų iki rugsėjo 15 dienos užimti visą Donecko sritį, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pažanga siekė tik „kelis šimtus metrų“.Anot JAV gynybos tarnybos pranešimo, Ukrainai darant pažangą šalies rytuose ir pietuose, Rusija į tai atsakė atakuodama civilinę infrastruktūrą, o ne karinius taikinius.

Erdoganas: Ukraina ir Rusija susitarė apsikeisti kaliniaisTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sako, kad Ukraina ir Rusija susitarė apsikeisti 200 kalinių.Jis tai sakė duodamas interviu PBS laidai „News Hour“.„Uzbekistane susitikau su prezidentu Putinu ir mes labai daug diskutavome. Jis iš tiesų man parodė, kad yra pasirengęs tai kuo greičiau užbaigti. Toks buvo mano įspūdis, nes dabar viskas vyksta, o tada tai buvo gana problemiška. 200 įkaitų bus apsikeista šalių susitarimo pagrindu“, – sakė R. T. Erdoganas.Jis pridūrė manantis, kad bus žengtas reikšmingas žingsnis į priekį.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuskandino įsibrovėlių baržą su įranga ir personaluUkrainos ginkluotosios pajėgos Dniepro upėje nuskandino rusų baržą su karine įranga ir kariais, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė operatyvinė vadovybė „Pietūs“.Jų žiniomis, priešas ir toliau daugiausia dėmesio skiria gynybos organizavimui ir bandymams išsaugoti okupuotas teritorijas, taip pat bando sutrikdyti aktyvias Ukrainos gynybos pajėgų operacijas.

Skelbiama, jog Rusijos kaliniai dalyvauja karinėse pratyboseKaliniai iš Rusijos kalėjimų dalyvauja koviniuose mokymuose Rusijos okupuotame Donecko regione Ukrainoje, vakariniame pranešime paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Mokymo aikštelėje netoli Torezo miesto okupantai pradėjo mokymo stovyklą, skirtą iš kalėjimo atvykusio personalo mokymui, kad vėl aprūpintų 1-ojo armijos korpuso dalinius, kurie patyrė nuostolių karo veiksmų metu“, – tvirtino Generalinis štabas.

Haidajus paaiškino, kaip Rusijoje gali būti paskelbta mobilizacija Jei Rusija organizuos ir surengs „referendumą“ naujai okupuotose Luhansko regiono teritorijose, tai atvers kelią bendrai mobilizacijai Rusijoje. Tai pareiškė regioninės karinės administracijos pirmininkas Sergejus Haidajus, praneša „Radio Liberty“.„Okupantai gali surengti netikrą „referendumą“, pripažinti „rezultatus“. Pagal „rezultatus“ jie visi norės prisijungti prie Rusijos Federacijos. Ir tada laikinai okupuoto Ukrainos Luhansko regiono de okupacija, Rusijos požiūriu, bus „tiesioginis išpuolis prieš Rusiją“, ir tai leis atlikti bendrą mobilizaciją, paskelbti karą. Nes su mobilizacija (dabar) jie turi didžiulių problemų. Jie negali verbuoti žmonių normaliu skaičiumi“, – sakė S. Haidajus. Anksčiau šiandien jis pranešė, kad dabar kalbame apie išlaisvintų regiono kaimų vienetus, tačiau jis teigė, kad situacija netrukus pasikeis.„Galbūt po kelių savaičių spręsime tik administracinės tvarkos ir tam tikrų institucijų atkūrimą okupuotame Luhansko regione“, – sakė S. Haidajus.Anksčiau šiandien vadinamieji „viešieji rūmai“ kreipėsi į apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos lyderį Leonidą Pasechniką dėl skubaus pseudo referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos surengimo. Netrukus panašų pareiškimą paskelbė „DLR“.

Zelenskis priminė: Rusijos kariuomenė Ukrainoje turi tik dvi galimybesPrezidentas Volodymyras Zelenskis priminė, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje turi tik dvi galimybes. Tai jis pasakė savo vaizdo žinutėje 208-osios karo dienos pabaigoje, pirmadienio vakarą.„Šiandien surengiau naują vyriausiojo vado štabo posėdį – susitinkame kiekvieną kartą, kai iš fronto linijos pasigirsta reikšmingos naujienos. Charkovo regionas – stabilizuojame situaciją, užimame pozicijas. Tvirtai. Taip stipriai, kad okupantai pastebimai panikuoja. Na, ir mes perspėjome, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje turi tik du variantus: pabėgti iš mūsų žemės ar nelaisvės“, – sakė valstybės vadovas.Kolaborantai, pasak jo, turi panašių variantų – arba jie bandys pabėgti, ir dar neaišku, ar Rusija juos įleis į savo teritoriją, net jei jie duos pasą, ar kolaborantai bus nuteisti pagal galiojančius Ukrainos teisės aktus.V. Zelenskis taip pat padėkojo Nacionalinei policijai už greitą teisėtvarkos atkūrimą naujai išlaisvintoje teritorijoje.„Ir Ukrainos saugumo tarnybai – už tai, kad dabar ji veikia pastebimai efektyviai. Negaliu atskleisti visų detalių, bet SBU dėka dabar yra tikima, kad okupantai neturės jokios paramos Ukrainos žemėje“, – pabrėžė prezidentas.Kaip UNIAN pranešė anksčiau, rugsėjo 18 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad Ukraina susigrąžins Rusijos okupuotus miestus, o svetimų teritorijų nereikia.

Iš masinės kapavietės Iziume jau ekshumuoti 146 kūnai, tarp jų – dviejų vaikųIš masinės kapavietės Iziume jau buvo iškasti 146 kūnai, tarp jų – dviejų vaikų palaikai.Charkivo regioninės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas apie tai pranešė savo „Telegram“ kanale.„Kūnų ekshumacija iš masinės kapavietės Iziume tęsiama. Per šį laiką buvo ekshumuoti 146 palaikai, kurių didžioji dauguma yra civiliai, įskaitant 2 vaikus“, – rašė jis.Pasak O. Sinegubovo, ant kai kurių mirusiųjų kūnų aptiktos smurto ir kankinimo žymės, jie yra surištomis rankomis. Ant kai kurių kūnų nustatyti minų sprogimų sukelti sužalojimai, durtinės žaizdos.„Visi palaikai siunčiami teismo medicinos ekspertizei, kad galutinai būtų nustatytos mirties priežastys“, – pridūrė jis.

Vokietija suteiks Ukrainai dar keturias savaeiges haubicasVokietijos Bundesveras planuoja suteikti Ukraina dar keturias savaeiges haubicas, skirtas atremti Maskvos pajėgų puolimą. Pristatymas bus pradėtas nedelsiant, pranešė Gynybos ministerija.Savaeigė haubica 2000 yra sunkiosios artilerijos pabūklas, jo šaudymo nuotolis siekia iki 40 kilometrų. Šaudmenys taip pat bus suteikti.Vokietijos vyriausybė pranešė, kad Kyjivas prašė daugiau haubicų. „Vokietijos ir Nyderlandų tiekiamos savaeigės haubicos 2000 patikrintos mūšio lauke ir labai pasiteisino“, – sakoma gynybos ministrės Christine Lambrecht pranešime. „Norėdama toliau remti Ukrainą jos drąsioje kovoje su žiauriu Rusijos puolimu, Vokietija įvykdys šį prašymą“, – sakė ji.Ministrės teigimu, keturios savaeigės haubicos padidina Vokietijos suteiktų artilerijos vienetų skaičių iki 14.

Ukrainos kariuomenė rytuose toliau spaudžia atsitraukiančias Rusijos pajėgasPranešama, kad Ukrainos kariuomenė stumia Rusijos pajėgas toliau į rytus, atgaudama daugiau teritorijų ir stiprindamos rugpjūčio pabaigoje pradėto žaibiško puolimo laimėjimus. Kyjivo žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad Ukrainos kariuomenė laimėjo mūšio laukuose rytiniuose Ukrainos Charkivo, Donecko ir Luhansko regionuose.Remiantis pranešimais, išlaisvintas Donecko Jarovos kaimas kairiajame Siverskio Doneco upės krante. Anksčiau buvo išplatinti vaizdo įrašai apie sėkmingus Ukrainos kariuomenė proveržius kairiajame Oskilo upės krante Charkivo srityje netoli Kupjansko ir Borovos.Be to, Ukrainos daliniams, regis, pavyko persikelti per Siverskio Doneco upę netoli Bilohorivkos ir pradėti mažo Kreminos miestelio Luhanske puolimą.Anksčiau šią vasarą Rusijos vadovybė pranešė užėmusi visą Luhansko sritį.

Gubernatorius: Ukrainos kariuomenė išlaisvino Bilohorivką Luhansko srityjeRytinėje Luhansko srityje esantis Bilohorivkos miestas yra visiškai kontroliuojamas Ukrainos kariuomenės, pirmadienį pranešė šio regiono administracijos vadovas Serhijus Haidajus.Anot jo, anksčiau rusų užimtą Bilohorivką dabar visiškai kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Jis taip pat sakė, kad Luhansko srityje rusų užgrobtų teritorijų deokupavimas bus sudėtingesnis nei Charkivo srityje.„Netikėtumo efekto nebebus... Tie, kurie pabėgo iš Charkivo krypties, yra Luhansko ir Donecko regionuose, ir dabar jie daro viską, kad įsikastų į žemę ir statytų gynybinius statinius“, – aiškino S. Haidajus.Gubernatorius patarė žmonėms būti kantriems laukiant didelio masto Luhansko srities deokupacijos.„Mes ruošiamės. Ukrainos valdžios institucijos nedelsdamos pradės darbą deokupuotose bendruomenėse. [Prireiks] laiko ir kantrybės. Laukite oficialios informacijos“, – pažymėjo jis.

Rusų pajėgos apšaudė Kryvyj RihąPirmadienį, rugsėjo 19 d., Kryvyj Rihe nugriaudėjo galingi sprogimai. Rusų okupantai šaudė iš kelių paleidimo raketų sistemų.Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė miesto karinės administracijos vadovas Aleksandras Vilkulas.Pirmiausia apie sprogimus mieste buvo pranešta per oro antskrydį.

Masinė kapavietė Iziume Ukrainoje – kas žinomaUkrainiečių tyrėjai praėjusią savaitę aptiko daugiau kaip 440 kapų miške netoli išlaisvinto Iziumo, Rytų Ukrainoje.Kai kurių rastų kūnų rankos buvo surištos. Ant kitų buvo matyti smurto žymių.Žemiau pateikiama, ką jau išsiaiškino tyrėjai.Kas rasta Iziume?Praėjusią savaitę prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad po to, kai iš rusų buvo atkovotas Iziumas, jame aptikta masinė kapavietė.Vienoje laidojimo vietoje aptikta daugiau kaip 440 kapų, datuojamų šių metų kovo–rugsėjo mėnesiais.Tyrėjai ekshumavo mažiausiai 17 ukrainiečių karių kūnus iš vieno kapo. Prie jo buvo įsmeigtas kryžius su užrašu: „Ukrainos kariuomenė, 17 žmonių. Iziumo morgas.“Pareigūnai teigia, kad tokių kapų yra daugiau nei 440, nes paskutinis skaičius, užrašytas ant kryžių, yra 445, pažymėjo naujienų agentūra AFP.Kai kurie kryžiai pagaminti iš lakuoto medžio, ant jų taip pat užrašyti vardai ir datos.Pasak tyrėjų, ekshumuota apie 100 palaikų.Kankinti ar žuvę kovos lauke?Ukrainos pareigūnai įtaria, kad dalį žmonių, kurie buvo palaidoti tuose kapuose, kankino Rusijos pajėgos, kurios buvo okupavusios šiaurės rytinę Charkivo sritį.AFP žurnalistai teigė, kad mažiausiai du iš rastų kūnų buvo surištomis rankomis.Vienam iš jų „buvo surištos rankos, sulaužytas žandikaulis ir jis turėjo dvi durtines žaizdas nugaroje“, AFP sakė Charkivo prokuratūros darbuotojas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.Pareigūnas pridūrė, kad tie palaikai yra ukrainiečių savanorio kovotojo.Taip pat buvo ekshumuoti kovo mėnesį kovose dėl miesto kontrolės žuvusių civilių gyventojų palaikai.Tarp jų – trys Volodymyro Kolesnyko šeimos nariai, žuvę, kai kovo 9 dieną buvo apšaudyti jų namai.Jo teta, pusbrolis ir pusbrolio žmona žuvo ir buvo nuvežti į kapines, AFP sakė Iziumo gyventojas V. Kolesnykas.Rusija jau sulaukė kaltinimų vykdant išpuolius prieš civilius gyventojus, kurie gali būti prilyginami karo nusikaltimams, ypač miestuose už sostinės Kyjivo ribų.Kremlius pirmadienį pareiškė, kad pranešimai apie Iziume rastas masines kapavietes yra išgalvoti.Kokioje stadijoje dabar tyrimas?Sekmadienį Iziume dirbo maždaug 10 komandų, kurių kiekvienoje buvo maždaug po keturis žmones, įskaitant prokuratūros atstovus. Baltais kombinezonais vilkintys avarinės tarnybos darbuotojai atliko ekshumaciją.Tyrimui vadovaujantis Charkivo prokuroras Jevhenas Sokolovas sakė, kad neturi tikslaus asmenų, kurie, kaip manoma, patyrė smurtinę mirtį, skaičiaus.Jis teigė, kad dauguma iki šiol ekshumuotų kūnų yra „su žaizdomis, atsiradusiomis nuo apšaudymų ir sprogimų“.Pasak jo, kiti buvo „sužaloti aštriais daiktais ir turėjo smurtinės mirties žymių“.J. Sokolovas sakė, kad vieno asmens „rankos buvo surištos už nugaros“, o kitas buvo rastas „su virve ant kaklo ir sulaužytomis galūnėmis“.Jis taip pat sakė, kad buvo ekshumuotas vienas kūnas „su daugybinėmis durtinėmis žaizdomis“.„Šiuo metu neturime kūnų su kulkomis kaukolėse, tačiau dar daug ką reikia nuveikti“, – nurodė prokuroras.Jei orai išliks palankūs, visiems kūnams ekshumuoti prireiks dar savaitės, teigė jis.

Laikinai okupuoto Melitopolio oro uoste nugriaudėjo sprogimas. Apie tai praneša Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.„Okupantų užgrobtame Melitopolio aerodrome vėl aidi sprogimai“, – sakė jis.https://t.me/uniannet/72718

Ukrainiečiai atgavo Luhansko srityje esančios gyvenvietės kontrolę: mes ruošiamėsUkrainos pajėgos nuo rusų karių išvalė ir perėmė Luhansko srityje esančios miesto tipo gyvenvietės Belogorivkos kontrolę. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.Anot jo, anksčiau Belogorivka buvo perėjusi įsibrovėlių kontrolėn.„Tačiau šiandien ji buvo išvalyta ir visiškai kontroliuojama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų“, – pabrėžė S. Haidajus.Jis taip pat tsakė, kad Luhansko srities teritorijų deokupacija bus sunkesnė nei Charkivo srityje.„Netikėtumo efekto nebus... Tie, kurie pabėgo iš Charkivo srities, yra Luhansko ir Donecko srityse, o dabar daro viską, kad kuo giliau įlįstų ir statytų gynybines konstrukcijas“, – aiškino jis.S. Haidajus pasiūlė apsišarvuoti kantrybe laukiant Luhansko deokupacijos.„Šis procesas bus daug sunkesnis nei Charkivo srityje. Už kiekvieną žemės centimetrą vyks sunki kova. Rusai ruošiasi gynybai, todėl mūsų kariuomenė į Luhansko sritį „paradu“ neįžengs“, –  kalbėjo S. Haidajus.Pasak jo, žmonės Luhanske laukia Ukrainos pajėgų.„Mes ruošiamės. Ukrainos valdžios institucijos nedelsdamos pradės darbą deokupuotose teritorijose. Reikia laiko ir kantrybės. Sekite oficialią informaciją“, – kalbėjo S. Haidajus.

Ukraina: rusų pajėgos įspraustos į kampą – jiems pasiūlyta išeitisUkrainos pietuose kai kurie Rusijos okupacinės armijos daliniai šiuo metu yra įsprausti tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir dešiniojo Dniepro upės kranto. Apie tai per televiziją transliuoto telemaratono metu pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio štabo spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk. „Mūsų vykdoma perėjų ir transporto arterijų per Dnieprą kontrolė ugnimi leidžia [rusų kariams] suprasti, kad jie yra įsprausti tarp mūsų pajėgų ir dešiniojo kranto. [Rusų] daliniams, esantiems šioje Chersono srities dalyje, siūloma išeitis – išvykti pagal tarptautinę humanitarinę teisę arba grįžti namo, bet turime suprasti, kaip tai padaryti“, – sakė ji. N. Humeniuk taip pat pažymėjo, kad yra informacijos, jog rusų kariai yra demoralizuoti ir nemato tikslo būti šioje kryptyje. Anot jos, pasitaiko atvejų, kai Rusijos dalinių vadovybė susisiekia su Ukrainos gynybos pajėgų atstovais ir susitaria dėl ginklų sudėjimo. Visgi visi tokie kreipimaisi yra kruopščiai tikrinami, nes baiminamasi galimų Rusijos Federacija provokacijų. 

Prorusiški separatistai Ukrainoje trylikai metų įkalino ESBO darbuotoją Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje nuteisė 13 metų kalėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) darbuotoją dėl kaltinimų išdavyste, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.„Teisėjų kolegija pripažino Dmitrijų Pavlovičių Šabanovą kaltu (...) ir nuteisė kalėti 13 metų“, – pranešė naujienų agentūra RIA Novosti, cituodama apsiskelbusios vadinamosios Luhansko Liaudies Respublikos (LNR) Aukščiausiąjį Teismą.Balandį sulaikytas D. Šabanovas kaltinamas perdavęs konfidencialią informaciją užsienio žvalgybos tarnyboms. Anot separatistų valdžios, 2016 m. D. Šabanovą užverbavo buvęs Ukrainos SBU saugumo tarnybos pareigūnas ir JAV Centrinės žvalgybos valdybos agentas Ukrainoje. Nuo 2021 m. rugpjūčio iki 2022 m. balandžio jis neva rinko „informaciją apie karinės technikos judėjimą, taip pat Luhansko liaudies armijos dalinius“ ir „išsiuntė juos CŽV agentui“, nurodė separatistai.ESBO „vienareikšmiai“ pasmerkė kaltinimus D. Šabanovui ir kitam ESBO darbuotojui Michailui Petrovui, taip pat sulaikytam balandį, ir apibūdino kaltinimus kaip „visiškai nepriimtinus vadinamuosius „teisinius procesus“. Nuo 2014 m. konflikto zonoje dislokuota ESBO misija paliko separatistinius Donecko ir Luhansko regionus, Rusijai šių metų pradžioje pradėjus puolimą Ukrainoje.

Ukraina: išlaisvintame mieste aptikta įdomių radiniųIš okupantų išvaduotame Charkivo srities Balaklijos mieste buvo rasta rezervinė priešo vadavietė su nemažu šaudmenų ir technikos arsenalu.Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Valstybinis tyrimų biuras (VTB), skelbia UNIAN.  „Vykdydami stabilizavimo priemones išlaisvintose teritorijose, VTB darbuotojai taip pat aptinka įdomių radinių. Štai Balaklijos pakraštyje buvo rasta atsarginė Rusijos pajėgų vadavietė“, – rašoma pranešime. „Be kita ko, rašistai į šią vadavietę atsitempė visą arsenalą šaudmenų. Jie buvo paslėpti rūsyje, kuris savo ruožtu buvo kruopščiai užmaskuotas. Apžiūrint objektą, buvo paimta dešimtys dėžių su šaudmenimis, tarp kurių buvo įvairaus kaibro šaudmenų pabūklams ir tankams, minų, granatų ir šaunamųjų užtaisų. Rūsyje taip pat buvo ir maisto atsargų, kurias okupantai atėmė iš vietos gyventojų“, – pažymėjo biuras.Be to, VTG aptiko dvi pėstininkų kovos mašinas su amunicija.Rastus šaudmenis ir techniką VTG perdavė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniams. https://t.me/DBRgovua/2768

Kremliaus remiami separatistai: Ukraina sudavė „baudžiamąjį“ smūgį Donecko miestui Kremliaus remiama valdžia Rytų Ukrainos Donecke pirmadienį pranešė, kad per Ukrainos pajėgų smūgį Rusijos kontroliuojamame mieste žuvo daugiau nei tuzinas žmonių. „Pirminė informacija rodo, kad per baudžiamuosius apšaudymus (...) Kuibyševo rajone (Donecke) žuvo 13 civilių. Sužeistųjų skaičius nustatomas“, – socialiniame tinkle parašė Maskvos remiamas miesto meras, jo pareiškimą išplatino Rusijos naujienų agentūros. Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad kovos siekiant susigrąžinti Rusijai prarastas teritorijas nesiliaus, o iš Kyjivo pranešama, kad ukrainiečių kariai pasistūmėjo į rytinį Oskilo upės krantą ir ėmė grasinti Rusijos okupacinėms pajėgoms Donbase, praneša „Reuters“. Luhansko regiono gubernatorius Serhijus Gaidajus rašė „Telegram“: „Luhansko regionas yra visai šalia. Deokupacija jau netoli“. Doneckas, kuriame prieš karą gyveno maždaug milijonas žmonių, nuo 2014 m. iš dalies buvo kontroliuojamas Maskvos remiamų separatistų. Dalis srities buvo užgrobta po gatvių demonstracijų, nuvertusių Kremliui draugišką Ukrainos lyderį. Kaltinimų, kad Ukraina sudavė smūgį Donecko miestui, ir aukų skaičiaus neįmanoma nepriklausomai patikrinti. Tuo metu Rusijos kariuomenė pirmadienį pranešė nusitaikiusi į Ukrainos pajėgas keliuose regionuose prie fronto linijų ir tvirtino, kad Ukrainos pajėgos patyrė aukų ir žalos karinei įrangai. Rusijos armija teigia surengusi „labai tikslius“ smūgius Ukrainos kariniams objektams Pietų Ukrainos Zaporižios mieste ir sunaikinusi JAV tiekiamą artileriją. Ukrainos prezidentūra pranešė, kad per Rusijos antskrydžius regionuose, netoli kurių vyksta kautynės, žuvo 10 žmonių, 22 buvo sužeisti.

Kremlius vadina „melu“ pranešimus apie masines kapavietes Iziumo miesteKremlius pirmadienį pareiškė, kad pranešimai, jog anksčiau Rusijos užimtame Iziumo mieste rytų Ukrainoje rastos masinės kapavietės, yra išgalvoti.„Tai melas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva „gins tiesą šioje istorijoje“.Pasak D. Peskovo, tai buvo „toks pat scenarijus kaip ir Bučoje“ – mieste prie sostinės Kyjivo, kur po Rusijos karių pasitraukimo gatvėse buvo rasta dešimtys kūnų civiliais drabužiais.Maskva atmetė kaltinimus dėl ten įvykdytų egzekucijų.Praėjusią savaitę miškuose už Iziumo aptikta apie 450 kapų po to, kai strategiškai svarbų miestą iš rusų atkovojo Ukrainos kariai.Ukrainos pareigūnai teigė, kad 99 proc. ekshumuotų kūnų turėjo smurtinės mirties požymių.

Rusų kariai masiškai pasiduoda: vienas netgi pats atvažiavo tankuKaip teigia karo belaisvių koordinacinio štabo atstovas Andrejus Jusovas, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariai pasiduoda masiškai ir su visa karine technika.Per sėkmingą kontrpuolimą Ukrainos Charkivo srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė nemažai priešų technikos, šaudmenų ir į nelaisvę paėmė dešimtis Rusijos karių. Dalis jų nusprendė pasiduoti patys, o vienas netgi pats atvažiavo tanku. Apie tai „24 kanal“ eteryje papasakojo belaisvių koordinacinio štabo atstovas A. Jusovas.Anot jo, Rusijos kariai masiškai pasiduoda į nelaisvę, kartais taip pasielgia daliniai kartu su turima karine technika.Buvo ir tokių, kurie į nelaisvę pateko karinių veiksmų metu. Taigi dabar apsikeitimų fondas pasipildė ir Rusijos kadriniais kariais, ir „Vagner“ samdiniais, ir prievarta mobilizuotais išeiviais iš vadinamųjų „Donecko Liaudies Respublikos“ ir „Luhansko Liaudies Respublikos“. Kalbant apie „Vagner“ samdinius, yra nemažai kalinių, kurie buvo užverbuoti kariniams veiksmams Ukrainoje.Kalbant apie Luhansko ir Donecko regionų atstovus, anot A. Jusovo, didžiąją jų dalį sudaro ne savo noru mobilizuoti asmenys, jų moralinė ir psichologinė būklė ir taip buvo apgailėtina, o dabar dar pablogėjusi.„Tai pakankamai spalvinga publika, kurią Ukraina pasirengusi pagal tarptautinės teisės normas, pagal Ženevos konvenciją, perduoti Rusijai ir mainais susigrąžinti savo žmones“, – teigia A. Jusovas.Visgi, anot atstovo, toli gražu ne visi karo belaisviai nori sugrįžti į Rusiją. Labiausiai tam priešinasi belaisviai iš Luhansko ir Donecko regionų. Noru sugrįžti į gimtinę dega ir toli gražu ne visi rusai.Su tokiais atsisakančiais šis klausimas bus sprendžiamas atskirai. Kol kas jie bus laikomi specialiose vietose, kur su jais bus elgiamasi pagal tarptautinės teisės normas. Nepaisant to, už įvykdytus nusikaltimus atsakys visi, užtikrino A. Jusovas.

„Maskva, ruoškis“: Ukrainoje skelbiama apie mobilizaciją Rusijos sostinėjeRusijos sostinėje prasideda mobilizacija karui prieš Ukrainą. Maskvos gyventojams bus pradėti dalyti šaukimai į karą. Remdamasis šaltiniais iš Rusijos, apie tai „Telegram“ kanale pranešė Odesos regioninės karinės administracijos vadovo atstovas spaudai Serhijus Bratčiukas. „Kaip skelbia kai kurie šaltiniai Moskovijoje, nuo šiandien masiškai bus pradėti dalyti šaukimai maskviečiams. Tai reiškia, kad Prigožino zekai (Jevgenijus Prigožinas yra Vladimiro V. Putino bendražygis, atsakingas už privačios karuomenės „Vagner“ formavimą – UNIAN past.) neišgelbės taip vadinamos Rusijos armijos. Neišgelbės jos ir „TikTok“ pajėgos (Ramzano Kadyrovo daliniai – UNIAN pats.) bei kiti banditai. Maskva, ruoškis – į tavo ulusus atkeliaus juodi maišai iš Ukrainos. Darykite išvadas, Ukrainos ginkluotosios pajėgos duos atsaką...“ – teigė S. Bratčiukas. 

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 54 650 karių Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 54 650 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki rugsėjo 19-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 212 tankų, 4 720 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 313 artilerijos sistemų, 312 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 168 oro gynybos sistemų, 251 lėktuvo, 217 sraigtasparnių, 3 581 automobilio ir degalų cisternos, 15 laivų, 920 dronų, 125 specialiosios technikos vienetų ir 238 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Karas Ukrainoje jau pražudė 390 vaikų Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iki rugsėjo 19 d. Ukrainoje jau žuvo 390 vaikų, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 759 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai

JK: Rusija per pastarąsias 10 dienų Ukrainoje galimai prarado keturis naikintuvusRusija per pastarąsias 10 dienų Ukrainoje galimai prarado mažiausiai keturis naikintuvus, o nuo invazijos pradžios – jau apie 55. Kaip praneša „Reuters“, tai savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Anot ministerijos, esama realios tikimybės, kad rusų nuostoliai padidėjo iš dalies dėl to, nes šalies oro pajėgos labiau rizikuoja, kad padėtų savo antžeminėms pajėgoms, kurios patiria spaudimą dėl Ukrainos karių kontrpuolimo.Ministerija priduria, kad Rusijos pilotų informuotumas apie padėtį ant žemės dažnai yra prastas. Ministerijos teigimu, ir čia esama realios tikimybės, kad kai kurie Rusijos lėktuvai įskrido į priešo teritoriją, tad kartu ir į labiau saugomas zonas.

Prastėja Putino santykiai su karo vadovybe: bus problemųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis daugiau kliaujasi nereguliariais savanorių ir marionetiniais dariniais, o ne šalies ginkluotosiomis pajėgomis, konstatuoja Karinių tyrimų instituto (ISW) Amerikoje ekspertai.Ataskaitos autoriai įsitikinę, kad vasarą ir rudenį po nesėkmių Ukrainos Charkivo srityje Rusijos prezidentas ėmė veikti apeidamas Rusijos aukščiausius kariuomenės vadus. Prastėjantys santykiai su karo vadovybe ir Rusijos gynybos ministerija gali iš dalies paaiškinti Kremliaus dėmesį prastai kariniams veiksmams pasirengusių savanorių verbavimui į specialius nereguliarius dalinius, o ne bandymams įtraukti armijos rezervus, spėja ekspertai.Remdamasis karybos tinklaraštininkais ISW rašo, kad Rusijoje prasidėjo ketvirtojo armijos korpuso formavimo ir komplektavimo procesas – „bent jau dokumentų lygmenyje“. Kaip ir trečiojo korpuso atveju, iš esmės kalbama apie savanorius.Dėmesys nereguliarių dalinių formavimui sulaukia atsargoje esančių Rusijos karo pareigūnų kritikos, teigia ataskaitos autoriai. Jų teigimu, tokių specialių dalinių formavimas tik didins ir taip nemenką įtampą ir Rusijos pajėgų tarpusavio susiskaldymą.Profesionalūs kariai greičiausiai susidurs su problemomis dėl užverbuotų kalinių elgesio, prognozuoja ekspertai, reaguodami į pranešimus apie nusikaltėlių verbavimą kariniams veiksmams. Jie teigia, kad tokia parama šalies ginkluotosioms pajėgoms praktiškai lygi nuliui. Trečiasis armijos korpusas per sėkmingą Ukrainos kontrpuolimą Charkivo srityje yra bejėgis, tikina ataskaitos autoriai.

Zelenskis: po serijos Ukrainos karių pergalių atokvėpio nebus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad kovos siekiant susigrąžinti Rusijai prarastas teritorijas nesiliaus, o iš Kyjivo pranešama, kad ukrainiečių kariai pasistūmėjo į rytinį Oskilo upės krantą ir ėmė grasinti Rusijos okupacinėms pajėgoms Donbase, praneša „Reuters“.Oskilo upės kirtimas yra dar vienas svarbus Ukrainos kontrpuolimo šiaurės rytiniame Charkivo regione etapas. Upė teka į pietus link Siverskio Doneco upės, kuri eina tiesiai per Luhanską, vieną iš dviejų Donbaso regionų.Ukrainos kariai „persikėlė per Oskilą. Nuo vakar Ukraina kontroliuoja rytinį krantą“, – sekmadienį vakare „Telegram“ rašė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Luhansko regiono gubernatorius Serhijus Gaidajus rašė „Telegram“: „Luhansko regionas yra visai šalia. Deokupacija jau netoli“.V. Zelenskis pažadėjo tęsti spaudimą Maskvai po to, kai Ukraina šį mėnesį sparčiai pasiekė laimėjimų Charkive.„Galbūt kai kam iš jūsų atrodo, kad po serijos pergalių mes nusiraminsime ir atsikvėpsime, – sakė jis sekmadienį savo įprastinėje naktinėje kalboje. – Tačiau jokio atokvėpio nebus. Vyksta pasiruošimas kitai serijai... Nes Ukraina turi būti laisva –visa“.

Rusijos pajėgos atakavo Mykolajive esančią atominę elektrinę, tačiau jos reaktoriai nepažeisti ir veikia įprastu režimu. Apie tai skelbia „Reuters“.Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ skelbia, kad pirmadienį dėl Rusijos atakų sprogimas įvyko 300 metrų atstumu nuo atominių reaktorių, žalos padaryta jėgainės pastatams.https://t.me/UAonlii/37581

„Skuba mūsų kariai“: Ukrainos pajėgos kirto Doneco upę – jau kontroliuoja abu krantusCharkivo srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai kirto Doneco upę, skelbiama, kad pajėgos kontroliuoja abu upės krantus. Tai iliustruojančią filmuotą medžiagą „Telegram“ kanale skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos valdybos atstovai.„Ukrainos ginkluotosios pajėgos kirto Oskalą. Nuo vakar Ukraina kontroliuoja ir kairįjį krantą“, – teigiama publikacijoje.Penktadienį dalinio vadas Sergejus Velička skelbė, kad Ukrainos gynėjai užtvenkė Oskolio upę ir jau išlaisvino Charkivo srities Kupianską.Ukrainos pajėgos ir toliau sėkmingai iš okupantų iš Rusijos atsiiminėja teritorijas Ukrainos rytuose ir pietuose. Kadruose matoma, kaip Ukrainos gynėjai sunkiąja technika kerta upę, pasinaudodami pontoniniu tiltu. Kitame krante jų laukė saviškiai.„Skuba mūsų kariai geležiniais žirgais! Tikėkite mūsų gynėjais, tikėkite Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys Anatolijus Štefanas.https://t.me/AFUStratCom/6761

Ukrainoje praėjusią parą apšaudyta daugiau kaip 30 gyvenviečių, pranešė generalinis štabasPer pastarąją parą Ukrainoje dėl rusų apšaudymų buvo apgadinta gyvenamųjų vietovių infrastruktūra daugiau kaip 30-yje gyvenviečių. Apie tai rytiniame pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Pranešime pažymima, kad priešas toliau apšaudė civilių gyventojų namus ir civilinę infrastruktūrą, taip pažeisdamas tarptautinę humanitarinę teisę ir karo įstatymus bei papročius.„Per praėjusią parą priešas surengė tris raketų ir 22 aviacijos smūgius bei atliko daugiau kaip 90 artilerijos smūgių į Ukrainos teritorijoje esančius objektus. Nuo šios dienos pradžios priešas dar tris kartus smogė raketomis“, – pažymėjo Generalinis štabas.Pranešime teigiama, kad nukentėjo daugiau kaip 30 gyvenviečių infrastruktūra, įskaitant Mykolajivą, Zaporižią, Soledarą, Bilohoriją, Novopolį, Pervomajską, Temirovką ir daugybę kitų.„Visoje Ukrainoje išlieka aviacijos ir raketų smūgių grėsmė“, – perspėjo Generalinis štabas.

Rusijos okupantai rengia provokacijas laikinai okupuoto Chersono teritorijoje.Apie tai savo „Telegram“ kanale parašė Odesos regioninės karinės administracijos pirmininkas Serhijus Bratčukas.Pasak Pietų pasipriešinimo judėjimo atstovų, rusai planuoja dėl šių provokacijų apkaltinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Rusai pradėjo raketų ataką ZaporižėjeRugsėjo 19 d. naktį Rusijos okupantai sudavė raketinį smūgį Zaporižėje. Užregistruoti aštuoni „atvykimai“.Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Zaporižės regiono karinės administracijos pirmininkas Aleksandras Staruchas.„Priešas surengė dar vieną raketų smūgį regioniniam centrui. Šiuo metu žinomi aštuoni atvykėliai. Preliminariai vėl taikytasi į infrastruktūros objektus“, – pranešė jis.

Ekspertas: Putinas supranta, kokioje bevertėje valstybėje jis yraRusijos prezidentas Vladimiras Putinas puikiai supranta, kokioje bevertėje valstybėje jis dabar yra. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė Charkovo kryptimi yra tik vienas iš jos pralaimėjimo epizodų.Tokią nuomonę išsakė „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinis ir politinis stebėtojas Oleksandras Kovalenko.„Mes suprantame, kad jis (Putinas) dabar yra bevertis. Jis pats tai puikiai supranta. Įvykiai Charkovo srityje, būtent mūsų kontrataka, yra tik vienas iš epizodų“, – sakė ekspertas.

Skaityti visą pranešimą