Karas Ukrainoje. Ukraina praneša, kad praėjusią parą Rusijos karinės pajėgos tęsė pažangą penkiomis kryptimis

Rusijos karas prieš Ukrainą

Ukrainos Chmelnyckio mieste driokstelėjo keli sprogimaiVakarų Ukrainos Chmelnyckio mieste šeštadienio rytą driokstelėjo keli sprogimai. Apie tai pranešė to paties pavadinimo srities karinės administracijos vadovas Serhijus Hamalis, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.S. Hamalis iš pradžių skelbė apie vieną sprogimą, tačiau vėliau patikslino, kad visgi būta kelių. Jis paragino vietos gyventojus likti slėptuvėse.„Ukrinform“ pažymi, kad šiuo metu daugelyje Ukrainos sričių aidi apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos.

Britų žvalgyba: Rusijai tampa vis sunkiau izoliuoti savo gyventojus nuo karo UkrainojePastaruoju metu Rusijai tampa vis sunkiau izoliuoti savo populiaciją nuo karo Ukrainoje. Tai savo naujausioje, šeštadienio rytą paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Suvestinėje pažymima, kad vasario 16 d. Rusijos parlamentinės grupės, besirūpinančios vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje klausimais, pirmininkas Andrejus Turčakas pareiškė, kad prezidentas Vladimiras Putinas buvo supažindintas su grupės parengta ataskaita, kurioje, kaip manoma, kalbama apie tokius klausimus, kaip socialinė parama mobilizuotiems kariams ir jų šeimoms.Ministerija pabrėžia, kad šis klausimas gali tapti dar opesnis, jei Rusija tęs mobilizaciją. Suvestinėje priduriama, kad V. Putinas gali paliesti šią temą savo kreipimesi į šalies parlamentą vasario 21 d.Ministerija reziumuoja pateikdama vienos praėjusių metų gruodį Rusijoje atliktos apklausos rezultatus, kurie parodė, kad apie 52 proc. šalies gyventojų turi pažįstamų ar artimųjų, dalyvavusių „specialiojoje karinėje operacijoje“ Ukrainoje.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

JAV karo studijų instituto (ISW) skelbiamais duomenimis, Rusija ketina pasinaudoti Baltarusijos gynybos pramone, kad perginkluotų savo kariuomenę ir paremtų ilgalaikį karą prieš Ukrainą Kaip pažymima ISW ataskaitoje, vasario 17 dieną Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu patvirtino, kad Rusijos Federacija šį procesą jau pradėjo. Anot A. Lukašenkos, Baltarusijos aviacijos ir kosmoso pramonė yra pasirengusi gaminti Rusijos kariuomenei atakos lėktuvus Su-25, pasitelkdama Rusijos technologijas. Be to, A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos valstybinė Minsko automobilių gamykla pradėjo gaminti komponentus rusiškajam KAMAZ ir išreiškė pasirengimą padėti Rusijai gaminant elektroninius komponentus, kurie pakeis prarastą Vakarų importą.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 142 270 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. vasario 19-osios Ukrainoje jau neteko apie 142 270 karių (+1 010 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 303 (+5) Rusijos tankus, 6 533 (+13) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 326 (+4) artilerijos sistemas, 469 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 243 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 298 lėktuvus, 287 sraigtasparnius, 5 196 (+9) automobilius, 18 laivų, 2 016 (+3) dronų, 223 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 871 sparnuotąją raketą.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Ukraina praneša, kad praėjusią parą Rusijos karinės pajėgos tęsė pažangą penkiomis kryptimisUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, praėjusią parą Rusijos kariuomenė tęsė pažangą penkiomis kryptimis.Naujausioje štabo ataskaitoje pažymima, kad priešas daugiausiai dėmesio skyrė operacijoms Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis. Negana to, per pastarąją parą rusai surengė 10 raketų atakų, 29 antskrydžius ir dar 69 smūgius pasitelkdami daugkartinio paleidimo raketų sistemas.Tačiau per tą patį laikotarpį Ukrainos kariuomenė smogė trims vietovėms, kur buvo sutelkta Rusijos karių ir dislokuota priešlėktuvinės gynybos sistema „S-300“. Negana to, ukrainiečiai atrėmė rusų atakas netoli Hrianykivkos ir Senkivkos (Charkivo sritis), Stelmachivkos, Krasnopolivkos ir Kreminos (Luhansko sritis) bei Vyjimkos, Fiodorivkos, Dubovo-Vasylivkos, Rozdolivkos, Paraskojivkos, Berchivkos, Bachmuto, Ivanivo, Vodianės, Marinkos, Peremohos, Novomychailivkos ir Vuhledaro (Donecko sritis).Kaip nurodoma štabo ataskaitoje, per pastarąją parą Kupjansko ir Lymano kryptimis okupantai apšaudė daugiau nei 15 gyvenviečių. Tuo metu Bachmuto kryptimi nuo priešo ugnies nukentėjo per 20 gyvenviečių, Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis – taip pat beveik 20, Zaporižios kryptimi – 25, o Chersono kryptimi apšaudytos dar daugiau nei 25 gyvenvietės.

Skaičiuojama, kad Ukrainoje iki šiol sužeista ar žuvo per 30 tūkst. „Vagner“ samdiniųJungtinės Valstijos skaičiuoja, kad Ukrainoje per Rusijos sukeltą plataus masto karą iki šiol sužeista ar žuvo jau daugiau nei 30 tūkst. rusų samdinių grupuotės „Vagner“ kovotojų.Kaip praneša BBC, tokį skaičių pateikė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.Pareigūnas pažymėjo, kad ši statistika daugiausiai apima tinkamų apmokymų negavusius nuteistuosius. Pastaruoju metu „Vagner“ intensyviai verbuoja kalinius karui prieš Ukrainą.Tačiau nepaisant didelių nuostolių, anot J. Kirby, „vagneriečiai“ daro pažangą rytinio Bachmuto miesto apylinkėse. Vis dėlto atstovas suabejojo šios gyvenvietės karine ir strategine svarba ir pabrėžė, kad jei ji kristų, rusų samdiniams būtų sudėtinga tęsti laimėjimus, nes pastaroji pažanga Bachmute buvo pasiekta tik per kelis mėnesius ir sukėlė didelius nuostolius.Reikšmingus „Vagner“, tačiau taip pat ir visos Rusijos kariuomenės praradimus penktadienį skaičiavo ir britų žvalgybos pareigūnai. Jie skelbė, kad Ukrainoje iki šiol sužeista ar žuvo 175–200 tūkst. Rusijos karių.

„Darbas jau prasidėjo“: Kuleba patikino, kad Ukraina sulauks Vakarų lėktuvųUkraina gaus Vakarų lėktuvų, darbai jau prasidėjo.Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tai pasakė kalbėdamas žiniasklaidai Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, pranešė Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.„Nėra jokių abejonių, kad mūsų valstybė gaus Vakarų kovinius lėktuvus. Šis darbas jau pradėtas“, – sakė jis.

Ukraina teigia per pastarąją parą „likvidavusi“ 800 Rusijos kariųUkraina pareiškė, kad per pastarąją parą „likvidavo“ 800 Rusijos karių. Naujausioje atnaujintoje informacijoje apie Rusijos nuostolius Ukrainos gynybos ministerija nurodė, kad nuo karo pradžios iš viso žuvo 141 260 karių. Tačiau anksčiau šiandien britų žvalgyba apskaičiavo, kad iki šiol žuvo nuo 40 000 iki 60 000 Rusijos karių.Didžiosios Britanijos gynybos ministerija teigė, kad iš viso žuvo arba buvo sužeista apie 175-200 tūkst. rusų karių.

Kongresmenai paragino J. Bideną perduoti Ukrainai naikintuvus F-16Grupė kongresmenų paragino JAV prezidentą Joe Bideną pradėti tiekti Ukrainai naikintuvus F-16.„Šių lėktuvų suteikimas yra būtinas siekiant padėti Ukrainai apsaugoti savo oro erdvę, ypač atsižvelgiant į atnaujintą Rusijos puolimą ir numatomą didelio masto kovų suintensyvėjimą“, – teigiama „Politico“ pranešime.Pranešimą J. Bidenui pasirašė penki JAV Atstovų Rūmų nariai: trys demokratai ir du respublikonai. Pasak įstatymų leidėjų, naikintuvai leis Ukrainos kariuomenei atremti Rusijos raketas ir dronus, užtikrinti priedangą sausumos pajėgoms, taip pat kovoti dėl pranašumo ore.

Macronas ragina Europos šalis investuoti į gynybą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Europos šalis smarkiai investuoti į gynybą. „Jei mes, europiečiai, norime taikos, turime tam skirti lėšų“, – sakė jis penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje. E. Macronas teigė tikįs, kad dar iki vasaros bus priimta ambicinga bendra investicijų programa. „Jei Europa nori ginti Europą, ji turi ir ginkluotis (...), taip pat didinti savo (ginklų) gamybos pajėgumus Europos žemėje“, – kalbėjo prezidentas. Esą reikia ieškoti būdų, kaip gaminti daugiau ir greičiau. Praėjus beveik metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios E. Macronas kalbėjo apie Rusijos nesėkmes daugeliu atžvilgių. Kartu jis pabrėžė: „Niekas iš mūsų nepakeis Rusijos geografijos, ji visada bus Europos žemėje.“

Nausėda: Vakarų pagalbai Ukrainai šiandien labiausiai trūksta greičioLietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dabartinėje Ukrainos karo prieš Rusiją stadijoje negalima vadovautis nuostatomis, kad pergalės, kurios buvo pasiektos praeityje, automatiškai veda į naujas pergales.„Rusija stengiasi konsoliduoti savo jėgas, tam nevengia naudoti neribotų resursų ir dažnai ekstensyviuoju keliu – organizuodama mobilizacijas ir tiesiog viską aukodama ant šito karo aukuro. Tai yra nedemokratinė šalis, kuri gali visiškai ignoruoti savo rinkėjus ir elgtis štai tokiu būdu“, – penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje dalyvaujantis G. Nausėda sakė žurnalistams.Prezidentas taip pat pažymėjo, kad Vakarų valstybės, padėdamos Ukrainai, savo galimybes išnaudojo pakankamai efektyviai, tačiau šiandien, akcentavo jis, labiausiai trūksta greičio.„Tie sprendimai kuriuos priėmėme dėl tankų bus įgyvendinti tik per keletą mėnesių ar net dar ilgesnį laikotarpį, o mes įžengiame į kritinę šito karo stadiją ir, kaip aš sakau, patys sprendimai karo lauke nekovoja, kovoja tankai, kaip ir kita karinė įranga“, – sako G. Nausėda.Aptartas Ukrainos narystės NATO klausimasPasak G. Nausėdos, susitikime taip pat daug ir rimtai kalbėta ir apie Ukrainos prisijungimo prie NATO klausimą.„Visi suprantame, kad NATO narystė nėra galima, kol šalis yra karo stovyje, bet, vis dėlto, galvoju, kad būtinai turime pasiekti tam tikrą rezultatą, kuris būtų suprantamas kaip signalas judėti į priekį. Ir karui pasibaigus, labai greitai priimti sprendimus“, – pažymėjo prezidentas.G. Nausėda sako, kad sutarimą dėl Ukrainos narystės NATO galima pasiekti tiktai vieningai, todėl šiuo klausimu teigia paprašęs ir didesnio Prancūzijos prezidento įsitraukimo.„Todėl visos valstybės, ypač didžiosios, turi kartu su mumis rasti tą bendrą vardiklį ir aš labai tikiuosi, kad taip bus“, – lūkestį išsakė G. Nausėda.

Zelenskis: korupcija Ukrainoje beveik įveikta Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, korupcija jo šalyje beveik įveikta. „Ukrainoje nėra gilios korupcijos“, – sakė jis penktadienį vaizdo ryšiu Miuncheno saugumo konferencijoje. Netiesiogiai esą prie to prisidėjo ir Rusijos pradėtas karas, nes daug korumpuotų pareigūnų paliko šalį.„Mūsų visuomenė po karo nebetoleruos jokių korupcinių veiksmų“, – kalbėjo V. Zelenskis. Kovos su korupcija sistema Ukrainoje, anot jo, yra viena stipriausių Europoje. Todėl jis esąs įsitikinęs, kad problema bus įveikta.Rusijos užpulta Ukraina, anot nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ ekspertų, po karo priešininkės yra viena labiausiai korumpuotų šalių Europoje. Neseniai dėl įsipainiojimo į korupcijos skandalus V. Zelenskis atleido virtinę aukštų vyriausybės pareigūnų.

Scholzas nesitiki greitos karo Ukrainoje pabaigosVokietijos kancleris Olafas Scholzas nesitiki greitos Rusijos karo Ukrainoje pabaigos. „Manau, jog protinga ruoštis ilgam karui“, – sakė jis penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje. Todėl esą svarbu, kad sąjungininkės būtų pasirengusios remti Ukrainą tiek, kiek reikės. O. Scholzas pasisakė prieš bet kokias spekuliacijas dėl karo pabaigos datos.

Macronas: dabar ne laikas dialogui su RusijaPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Miuncheno saugumo konferencijoje paragino sąjungininkus padidinti karinę paramą Ukrainai ir padėti šaliai surengti būtiną kontrpuolimą.Pasak E. Macrono, tik Ukrainos kontrpuolimas gali sudaryti sąlygas „vėliau pradėti patikimas derybas, kurias apibrėžtų Ukraina, jos valdžios institucijos ir žmonės“. Tačiau dabar, pasak Prancūzijos prezidento, ne laikas dialogui su Rusija.

Scholzas ragina sąjungininkes prisidėti prie tankų tiekimo UkrainaiVokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Vakarų sąjungininkes prisijungti prie Vokietijos ir perduoti Ukrainai kovinių tankų. Tai yra sąlyga, kad pagalba šia ginkluote būtų tęsiama, sakė jis penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje.„Visi, kas gali tiekti tokių kovinių tankų, turi tai ir daryti“, – pabrėžė O. Scholzas. Vokietija, anot jo, teiks paramą ir apmokymais, atsargomis bei logistika. Kancleris pasiūlė partnerėms Vokietijos lyderystę.Vokietija perduos Ukrainai 14 tankų „Leopard 2A6“ ir netikėtai lėtame procese toliau ieško partnerių, kad Ukrainai būtų skirtas „Leopard“ tankų batalionas – 31 tankas. Lenkija yra pagrindinė senesnio modelio tankų „Leopard 2A4“ tiekėja. Jų taip pat norima surinkti batalioną.

NATO vadovas teigia tikintis Ukrainos pergale prieš Rusiją NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad ir toliau tiki Ukrainos pergale prieš Rusiją pastarosios sukeltame plataus masto kare.„Būtent todėl juos remiame“, – dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje teigė J. Stoltenbergas. Aljanso vadovas nurodė paraginęs Kyjivo sąjungininkus „daryti viską“, kad Ukraina būtų aprūpinta moderniais ginklais, „įskaitant šarvuotąsias kovos mašinas ir kovinius tankus“.J. Stoltenbergas pridūrė manantis, kad dabartinis karas baigsis prie derybų stalo. Tačiau, jo teigimu, ateityje viskas priklausys nuo Ukrainos pajėgumų karo lauke.NATO generalinis sekretorius kartu pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi suvokti, jog būsimose derybose bus privalu užtikrinti Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę.

Zelenskis: Galijotas jau pradėjo pralaimėtiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Vakarų šalims už ginklus, skirtus jo šaliai gintis nuo Rusijos agresijos. „Nėra alternatyvos mūsų pergalei. Ir negali būti alternatyvos mūsų ryžtui“, – sakė jis penktadienį vaizdo ryšiu kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijos dalyviams.V. Zelenskis palygino savo šalį su bibliniu Dovydu, kuriam tenka gintis nuo Rusijos Galijoto. „Galijotas jau pradėjo pralaimėti. Galijotas bet kokiu atveju šiais metais kris“, – pabrėžė V. Zelenskis.Politikų ir ekspertų iš 96 šalių susitikimas Miunchene truks iki sekmadienio. Pagrindinė konferencijos tema yra Rusijos karas prieš Ukrainą.

Bachmuto gyventojai raginami palikti miestąDėl smarkių mūšių Rytų Ukrainos Bachmuto mieste vyriausybė paragino gyventojus palikti miestą. „Jei esate sveiko proto, įstatymų besilaikantys ir patriotiški piliečiai, nedelsiant išvykite iš miesto“, – penktadienį „Telegram“ kanale į tikriausiai dar likusius kelis tūkstančius gyventojų kreipėsi vicepremjerė Iryna Vereščuk.Vyriausybės duomenimis, prieš tai žuvo penki civiliai ir devyni buvo sužeisti. Bachmutas Donecko srityje, kuriame prieš karą gyveno 70 000 žmonių, yra praktiškai nuolat apšaudomas. Rusų pajėgos jau kelis mėnesius mėgina užimti Bachmutą.I. Vereščuk duomenimis, mieste dar yra per 6 000 civilių. Donecko karinis gubernatorius Pavlas Kyrylenka savaitės pradžioje nurodė kiek mažesnį nei 5 000 likusių bachmutiečių skaičių.Bachmute likę daug senyvo amžiaus žmonių, nes čia esantis jų butas ar namas yra vienintelis jų turtas ir jie nenori palikti savo gimtinės. Tačiau yra ir simpatizuojančių Rusijai.

Brazilija ir toliau neketina tiekti Ukrainai amunicijosBrazilija ir toliau laikosi savo griežto „ne“ dėl tankų amunicijos tiekimo Ukrainai. „Mes to nedarysime“, – penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauras Vieira, atsakydamas į atitinkamą klausimą. „Užuot dalyvavę kare, mes mieliau kalbame apie taiką“, – pridūrė jis. Kartu ministras pabrėžė savo šalies pasirengimą tarpininkauti derybose dėl paliaubų, o vėliau dėl taikos.Prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva sausio pabaigoje, Brazilijoje viešint Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui, pasiūlė savo šalį ir Kiniją tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos ir sudaryti savotišką „taikos klubą“. Diskusijose dėl amunicijos tiekimo Vokietijos vyriausybė nuo 2022 metų balandžio siekia braziliškų šaudmenų Ukrainai perduotiems vokiškiems priešlėktuviniams tankams „Gepard“. O. Scholzas per savo vizitą sulaukė neigiamo atsakymo. Amunicijos „Gepard“ tankams ima trūkti.M. Vieira gynė Brazilijos vyriausybės poziciją neprisidėti prie sankcijų Rusijai. L. I. Lula da Silva Rusijos invaziją į Ukrainą pasmerkė, pavadindamas tai tarptautinės teisės pažeidimu, tačiau sankcijų neįvedė, nes šios, remiantis Brazilijos įstatymais, galimos tik paskelbus JT Saugumo Tarybai.

Tankų „Leopard“ gamintojas teigia esantis pasirengęs plėsti gamybos apimtisVokietijos ginkluotės koncernas „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW), gaminantis kovinius tankus „Leopard 2“, penktadienį pareiškė esantis pasirengęs plėsti gamybos apimtis, jei sulauktų atitinkamo politikų signalo.Koncerno vadovas Ralfas Ketzelis tvirtino, kad KMW palaiko nuolatinį ryšį su savo tiekėjais. „Nesame sulaukę ženklų, kad tai nėra įmanoma, – kalbėjo jis. – Mums tereikia aiškaus politinio konsensuso.“Šie bendrovės komentarai laikomi svarbia indikacija, penktadienį Vokietijos mieste Miunchene prasidedant kasmetinei saugumo konferencijai, kurioje, be kita ko, bus kalbama apie ginkluotės tiekimą Rusijos užpultai Ukrainai ir karinės technikos gamybos pajėgumus.KMW gaminami tankai „Leopard“ po Rusijos invazijos į Ukrainą tapo itin paklausūs, tačiau ne tik besiginančioje Ukrainoje, o ir daugelyje kitų Europos šalių, nusprendusių perduoti Kyjivui nuosavus senesnius „Leopardus“.KMW be minėtųjų „Leopard“ tankų dar gamina artilerijos sistemas „Panzerhaubitze 2000“.

Ukrainoje žuvusio Rusijos kareivio motina gavo dovanų koldūnų pakuotęDar viena Ukrainoje žuvusio Rusijos kareivio motina gavo cinišką dovaną. Šįsyk tai ne rankšluostis ar atvirukas su sveikinimu Motinos dienos proga, bet koldūnų pakuotė, praneša portalas „telegraf. com.ua“.Tuvos respublikoje gyvenančią Ondar Valentiną Doržujevą, trijų sūnų motiną, taip apdovanojo Aldan Maadiro kaimo kraštotyros muziejaus kolektyvas. Jos jaunesnysis sūnus „didvyriškai“ žuvo prie Lysyčansko.Beje, moteris gali tikėtis antros koldūnų pakuotės, kadangi Ukrainoje kariauja dar vienas jos sūnus.  

Rusų tinklaraštininkai: „Vagner“ samdiniams – Šoigu kerštasKarą palaikančių „Telegram“ kanalų propagandininkai aptarinėja Rusijos gynybos ministerijos sprendimą nebetiekti privačiai karinei bendrovei „Vagner“ sviedinių. Kaip skelbia dialog.ua, okupantas Andrejus Morozovas rašo, kad po to, kai karo tinklaraštininkai pavadino buvusius kriminalistus „sėkmingiausia rusų kariuomenės dalimi“, gynybos ministro Sergejaus Šoigu žinyba nusprendė leisti jiems kariauti taip, kaip žiemą ir 2022 m. vėlyvą rudenį tai darė vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ kariuomenė.„... kai pėstininkus ir apgailėtinus gynybos likučius varo pirmyn prie ukrainiečių įtvirtinimų, esant minimaliam artilerijos palaikymui... Dabar didelės dalies šių karių jau nėra gyvų, daugelis sužaloti, iššaudytus pėstininkus aktyviai keičia mobilizuotais kariais“, – rašė jis.Kita propagandininkė Dolgariova patvirtino, kad kurį laiką „Vagner“ samdomų karių padėtis buvo privilegijuota, bet dabar juos prilygino kitiems okupantams. Sviedinių trūkumą, jos teigimu, užkariautojai pirmą kartą pajuto 2022 m. vasarą, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos kelis kartus sėkmingai sudavė smūgius Rusijos kariuomenės sandėliams. Vėliau situacija pasikartojo Charkivo ir Luhansko srityse. „Sakyčiau, klausimai [kyla] brangiam karinės pramonės kompleksui. Sviedinių reikia ne tik „Vagner“ nariams. Tai sisteminė problema. Reikia nukreipti karinį pramoninį kompleksą į karinius bėgius“, – rašė propagandininkė.Kitų karą palaikančių propagandistų nuomone, Rusijos gynybos ministerija nusprendė ne šiaip sulyginti „Vagner“ narių ir kitų okupantų teises. Taip „kadriniai kariai keršija“ V. Putino virėjui (Jevgenijui Prigožinui) už įžeidimus.

Kuleba: jeigu Ukraina pasitrauks, tai nauju Bachmutu taps kitas miestasUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, jog jei Ukrainos kariai pasitrauks iš Bachmuto (Donecko sritis), nauju Bachmutu taps kitas šalies miestas.„Tie, kurie skundžiasi, kad gynyba reikalauja per daug aukų, neturėtų pamiršti: jei mes pasitrauksime, tai nauju Bachmutu taps kitas miestas. Štai kodėl mūsų kariai kovoja dėl kiekvieno kvadratinio centimetro žemės", - sakė D. Kuleba penktadienį paskelbtame interviu Vokietijos leidiniui WAZ.Ministras pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaikys Bachmutą.Anot Ukrainos diplomatijos vadovo, naujas Rusijos puolimas jau prasidėjo, ir okupantai planuoja pavasariop padidinti mūšių intensyvumą.„Tačiau jų planas žlugs. Okupantų supratimu, jie jau seniai turėjo užkariauti Bachmutą", - pareiškė D. Kuleba.Portalas „rbc.ua“ primena, jog Vakarai nerimauja dėl Ukrainos pasiryžimo išlaikyti Bachmutą. JAV analitikai mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos negali vienu metu ginti miestą ir pradėti pavasario kontrpuolimą.Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad strateginiu požiūriu Bachmutas nėra labai svarbus, bet jei rusai užims miestą, tai jie norės eiti toliau.

„Ukrenerho“: jau visą savaitę Ukrainos energetikos sistemoje nėra galios deficitoPenktadienio ryto duomenimis, Ukrainos energetikos sistemoje jau visą savaitę nėra galios deficito, todėl importo apimtys yra nedidelės.Kaip praneša „Ukrinform“, nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“ tai paskelbė „Facebook“ paskyroje.„Vartojimas yra darbo dienos lygio, bet kiek mažesnis negu ketvirtadienį. Visą darbo savaitę energetikos sistemoje galios deficito nėra ir kol kas jis neprognozuojamas. Jėgainės gamina pakankamai elektros energijos, kad patenkintų dabartinį vartojimą“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad energetikos sistemoje dirba visų tipų elektrinės. Daugiausia dieną aktyviai veikia atsinaujinančių energijos šaltinių jėgainės. Elektros energijos importas yra nedidelis, nes elektros tiekimas šalyje stabilizavosi.Kadangi galios deficito nėra, vartojimo limitai sritims penktadienį nebuvo nustatyti. Bet jei vartojimas išaugs, gali būti taikomi elektros išjungimai. Faktinio vartojimo matavimai atliekami pagal grafiką Kyjivo mieste ir Černivcų srityje, pažymima pranešime.Bet Odesoje dėl infrastruktūros pažeidimų vis dar galioja elektros tiekimo ribojimai. Išaugus verslo aktyvumui, mieste didėja ir energijos vartojimas. Siekiant išvengti įrangos perkrovos, taikomi valandiniai išjungimo grafikai.„Ukrenerho“ remontininkų brigados nuolat dirba, kad pašalintų elektros tiekimo ribojimus Odesos srityje, atsiradusius dėl didelės žalos pagrindinei pastočių įrangai, kuri ne kartą buvo atakuota rusų raketų ir bepiločių orlaivių.Kaip anksčiau buvo pranešta, padėtis Ukrainos energetikos sistemoje nėra visiškai stabili, tačiau negresia pavojus, kad dėl planinių remonto darbų atsiras elektros deficitas.

Baltarusijoje vėl pratęstos karinės pratybos, jos trunka jau 43 savaitesVėl pratęstos Baltarusijoje vykstančios bendros Baltarusijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų pratybos, jos vyks mažiausiai iki vasario 27 d.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“, šios pratybos be pertraukų vyksta jau 43 savaites, nuo praėjusių metų balandžio 29 d.Gautomis žiniomis, vasario 18-oji ir 19-oji kai kuriuose poligonuose bus poilsio dienos, bet kiti, kur sutelktos Rusijos ginkluotosios pajėgos, dirbs be pertraukos. Tai Osipovičių, Lepelio, Domanovo ir Obuz Lesnovskio poligonai.Pasak „Belaruski Gajun“ atstovų, Baltarusijos ginkluotosios pajėgos tobulina savo įgūdžius, tampa geriau pasiruošusios gynybai, bet, kaip ir anksčiau, jos „nepasirengusios puolimo operacijoms dėl realios kovinės patirties stokos“.Gruodžio pabaigoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas pranešė, kad Baltarusijos poligonuose yra 11 tūkst. Rusijos kariškių ir daugiau kaip 400 jos ginkluotės ir karinės technikos vienetų.

Ukraina praneša, kad kitą savaitę prasidės derybos dėl galimybės pratęsti grūdų eksporto susitarimąKitą savaitę prasidės derybos dėl galimybės pratęsti Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą susitarimą. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos infrastruktūros viceministras Jurijus Vaskovas, kuriuo remiasi „Reuters“.„Po savaitės prasidės derybos dėl galimybės pratęsti grūdų koridorių. Tada paaiškės visų pusių pozicijos, – teigė jis. – Manau, kad sveikas protas ims viršų ir koridorius bus pratęstas.“Viceministras pridūrė, kad Rusija yra spaudžiama ne tik pratęsti koridorių, o ir pagerinti jo funkcionavimą. „Matome, kad priešas pradeda kelti naujas sąlygas. Suprantame, kad bus sunku – lygiai taip pat, kaip ir lapkritį“, – tikino J. Vaskovas.Vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva buvo pristatyta praėjusių metų liepą. Atitinkamas susitarimas buvo pasiektas tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) ir Turkijai. Juo buvo sudarytos sąlygos saugiam ukrainietiškų grūdų eksportui iš trijų Ukrainos uostų.Šis susitarimas lapkritį buvo pratęstas papildomomis 120-čia dienų, iki kovo. Tačiau Rusija yra išreiškusi nepasitenkinimą dėl kai kurių susitarimo dalių ir pareikalavusi iš pradžių atšaukti sankcijas jos žemės ūkio produktų eksportui.

Charkivo meras papasakojo, kiek žmonių dabar gyvena miestePrasidėjus Rusijos plataus masto invazijai, iš Charkivo išvažiavo labai daug žmonių. Bet vėliau jie pradėjo grįžti į namus ir dabar mieste gyvena daugiau kaip 1 mln. žmonių.Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Charkivo meras Ihoras Terechovas.Pasak jo, į miestą taip pat atvyko žmonių iš išvaduotų teritorijų – Charkivo srities, taip pat Luhansko ir Donecko sričių.„Pirmosiomis karo savaitėmis daug žmonių išvyko iš miesto į kitas sritis ar į užsienį. Tačiau vėliau pamažu gyventojai pradėjo grįžti į savo namus. Dabar mieste gyvena apie 1 mln. 100 tūkst. žmonių“, - sakė I. Terechovas.Pasak jo, tai, kad žmonės grįžta į Charkivą, taip pat atvyksta iš kitų regionų išlaisvintų teritorijų, yra iššūkis siekiant užtikrinti miesto gyvybinę veiklą."Reikia užtikrinti žmonėms komunalines paslaugas – tiekti šilumą, elektrą. Tenka daug dirbti su srities energetikos įmonėmis. O dėl kitų paslaugų, tai nuo pirmos karo dienos nuolat išvežamos šiukšlės, buvo tiekiamas vanduo. Mes darome visa, ką galime, o kartais - ir tai, kas neįmanoma, kad žmonės jaustųsi daugiau ar mažiau patogiai“, – pridūrė Charkivo meras.

JT balsuos dėl rezoliucijos, kurioje ragins siekti taikos UkrainojeJungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (JTGA) kitą savaitę balsuos dėl rezoliucijos, kurioje ragins siekti „teisingos ir ilgalaikės taikos“ Ukrainoje, praneša „Reuters“.Kaip teigiama, šiuo dokumentu bus paminėtos pirmosios Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metinės. Anot su rezoliucija susipažinusių naujienų agentūros dpa korespondentų, joje konkrečių siūlymų taikai pasiekti nebus, tačiau bus pabrėžtos ankstesnėse rezoliucijose išdėstytos JTGA valstybių narių pozicijos, įskaitant paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir Rusijai adresuotą reikalavimą išvesti iš Ukrainos visus savo karius.Manoma, kad balsavimas galėtų įvykti ateinantį ketvirtadienį.Ukraina ir jos sąjungininkai sieks, kad šis dokumentas sulauktų kuo didesnio palaikymo, mastu prilygstančio rezultatams balsavimuose dėl ankstesnių JTGA rezoliucijų. Vieno dpa kalbinto diplomato teigimu, stipri parama leistų pabrėžti, kad tarptautinėje bendruomenėje nėra karo nuovargio.Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis pakomentuoti naujausią rezoliuciją atsisakė.

Pakistanas neigia tiekiąs šaudmenis UkrainaiPakistano valdžia paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad esą šalis tiekia amuniciją Ukrainai. Atitinkamą pareiškimą per spaudos konferenciją paskelbė šalies Užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė Mumtaz Zahra Baloch, kurią penktadienį cituoja leidinys „Dawn.com“.„Pranešimai apie Pakistano gynybos gaminių tiekimą Ukrainai neatitinka tikrovės“, – sakė ji.Užsienio reikalų ministerijos atstovė pabrėžė, kad Pakistanas laikosi nesikišimo į karinius konfliktus politikos ir neleidžia neteisėtai reeksportuoti savo ginkluotės į trečiąsias šalis.„Pakistanas eksportuoja gynybos priemones į kitas valstybes tik gavęs tvirtas galutinio panaudojimo ir tolesnio neperdavimo garantijas. Pakistanas laikosi tokios pozicijos ir Ukrainos ir Rusijos konflikte“, – sakė Mumtaz Zahra Baloch.Leidinys pažymi, kad nuo praėjusios vasaros žiniasklaidoje ne kartą pasirodė pranešimų apie Pakistano amunicijos tiekimą Ukrainai, tačiau Islamabadas daugelį jų ignoruoja ir tik retkarčiais paneigia.„Daugelio pranešimų apie Pakistano amunicijos tiekimą tikslas buvo pakirsti pagerėjusius Islamabado ir Maskvos santykius“, – rašo leidinys.Praėjusią savaitę Indijos žiniasklaida pranešė, kad Pakistanas tiekia Ukrainai šaudmenis reaktyvinės salvinės ugnies sistemoms „Grad“ ir tuo pat metu su didelėmis nuolaidomis perka naftą iš Rusijos.Sausio pradžioje Indijos verslo leidinys „The Economic Times“ rašė, kad Pakistanas ruošiasi nusiųsti Ukrainai 155 mm sviedinių, užtaisų M4A2, kapsulių M82 ir sprogdiklių PDM.Teigiama, kad siuntos iš Pakistano jūra gabenamos į Lenkiją ir Vokietiją, o iš ten sausuma į Ukrainą.Reikia pažymėti, kad Indija ir Pakistanas yra ilgamečiai kariniai priešininkai ir reguliariai bando diskredituoti vienas kitą kitų valstybių akyse. Indijos ir Pakistano pranešimai ir pareiškimai gali būti informacinio karo tarp jų dalis.

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka atvyko į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Britų žvalgyba: Ukrainoje iki šiol sužeista ar žuvo iki 200 tūkst. Rusijos kariųPer plataus masto karą Ukrainoje iki šiol sužeista ar žuvo 175–200 tūkst. Rusijos karių. Tokiu vertinimu penktadienį pasidalino Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Kaip pažymima naujausioje ministerijos skelbiamoje žvalgybos duomenų suvestinėje, šis skaičius šovė į aukštumas, kai Rusijoje pernai rudenį buvo inicijuota „dalinė“ mobilizacija. Ministerija nurodo, kad žuvusių rusų karių skaičius šiuo metu galimai svyruoja nuo 40 tūkst. iki 60 tūkst., o pagal šiuolaikinius standartus tokių nuostolių santykis su sužeistų karių skaičiumi yra didžiulis.Suvestinėje akcentuojama, kad tai beveik neabejotinai lėmė tik primityvi karių sveikatos priežiūra. Ministerija priduria mananti, kad didžiąją dalį Rusijos praradimų sukėlė artilerijos smūgiai.Britai tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Jermakas įspėjo ukrainiečius dėl vasario 24-osiosUkrainos prezidento biuro pareigūnai neatmeta, kad Rusija per įsiveržimo metines vėl gali smogti šaliai. Jie pataria piliečiams klausyti Oro pajėgų.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidento biuro vadovu Andrijumi Jermaku.Pasak pareigūno, priešas vasario 24 d. gali surengti atakų. Jis pabrėžė, kad Ukraina pasirengusi įvairiems scenarijams.„Nepamirškite, kad mes turime puikias Oro pajėgas, todėl klausykite, ką sako šie žmonės, mokantys numušti Rusijos taikinius ore“, - parašė „Telegram“ kanale A. Jermakas.Portalas primena, jos Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas anksčiau pareiškė, kad Rusija per įsiveržimo metines smogs raketomis. Anot jo, rusai kaupia raketų atsargas, todėl vasario 24-ąją galimos trys jų smūgių bangos.Savo ruožtu Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksijus Danilovas teigė, kad priešas mėgins iki vasario 24 d. užimti Bachmutą.

Latvija: iš neblaivių vairuotojų konfiskuoti automobiliai bus perduoti UkrainaiLatvijos Respublikos parlamentas per galutinį svarstymą pritarė įstatymo dėl paramos Ukrainos gyventojams pataisoms, numatančioms galimybę neatlygintinai perduoti į Ukrainą Latvijos valstybei priklausančias transporto priemones, skelbia Delfi.lv.„Iš neblaivių vairuotojų konfiskuotas transporto priemones galime realizuoti jas parduodami, pristatydami perdirbti arba išardydami dalimis, tačiau suprantame, kad dabartinėmis aplinkybėmis jos gali tapti vertinga parama Ukrainos žmonėms“, – pareiškė gynybos reikalų komisijos pirmininkas Raimonds Bergmanis.Sprendimą perduoti konfiskuotus automobilius kiekvieną kartą turės priimti Latvijos vyriausybė. Automobilių perdavimo procesą ruošiamasi vykdyti per organizaciją, kuri bendradarbiauja su Ukrainos vyriausybe ir yra gavusi konkrečių pagalbos prašymų.„Delfi“ Latvijos redakcija primena, kad kiek anksčiau šalies valdančioji koalicija buvo susitarusi dėl automobilių, konfiskuotų iš neblaivų vairuotojų, perdavimo ir panaudojimo Ukrainos pajėgų reikmėms.

JAV Baltijos šalims: neabejokite – mes jus ginsimeJungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad Amerika yra pasiruošusi ginti Baltijos šalis – Estiją, Latviją ir Lietuvą, jei reikės, ir kad toliau šiame regione dislokuos savo pajėgas.„Esame įsipareigoję laikytis 5-jo straipsnio, galite tuo neabejoti“, – sakė jis, turėdamas omenyje 5-ąjį NATO straipsnį, pagal kurį visos Aljanso valstybės narės turi ginti viena kitą užpuolimo atveju.Po susitikimo su Estijos lyderiais L. Austinas sakė, kad JAV ir toliau Baltijos regione „nuolatos rotuos pajėgas“.„JAV išlieka tvirtai įsipareigojusios apsaugoti savo sąjungininkių Baltijos šalių laisvę ir suverenitetą“, – spaudos konferencijos metu patikino jis.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 141 260 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 800 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų vasario 17 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 141 260 kareivių.Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 298 tankų, 6 520 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 322 artilerijos sistemų, 467 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 241 oro gynybos priemonės, 298 lėktuvų, 287 sraigtasparnių, 2 013 dronų, 871 sparnuotosios raketos, 18 laivų, 5 187 automobilių, 221 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Podoliakas: Rusija tikrai pakeitė taktikąRusija „tikrai pakeitė taktiką“ – ėmė leisti raketas be sprogstamųjų galvučių ir balionus, kad suklaidintų Ukrainos oro gynybą, pareiškė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas, davęs interviu „Associated Press“. Anot jo, muliažinių raketų paskirtis – užversti Ukrainos oro gynybos sistemas per dideliu taikinių skaičiumi. „Jie nori pernelyg apkrauti mūsų priešlėktuvinės gynybos sistemas ir pamėginti pataikyti į infrastruktūros objektus“, – nurodė jis.V. Zelenskio patarėjas pridūrė, kad Rusijos raketų atsargos „senka“, todėl rusai buvo priversti pakeisti taktiką ir dabar kartu su „naujomis raketomis, turinčiomis šiokios tokios vertės“, leidžia ir senesnes, sovietmečiu pagamintas raketas.M. Podoliakas sakė, kad Rusija taip pat pradėjo leisti „specialius oro balionus“, tačiau jų spėjamos paskirties nedetalizavo.

Ukrainos generalinis štabas: į Luhanską atvyko instruktorių iš IranoĮ okupuotą Luhanską atvyko grupė instruktorių iš Irano. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu.„Neseniai į laikinai okupuotą Luhanską atvyko dar viena instruktorių komanda iš Irano. Jie mokys Rusijos kariškius naudoti smogiamąsias bepilotes skraidykles“, – sakoma pranešime.Portalas primena, kad Rusija gavo iš Irano dviejų naujų tipų modernių tolimojo nuotolio dronų – „Shahed 191“ ir „Shahed 129“. Juos okupantai naudos naujiems smūgiams Ukrainos teritorijai.

Zelenskis atmetė bet kokių teritorinių kompromisų su Rusija galimybę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė galimybę atsisakyti šalies teritorijos dalies siekiant sudaryti potencialią taikos sutartį su Rusija.Interviu BBC Ukrainos valstybės vadovė pabrėžė, jog teritorijų atsisakymas Rusijos Federacijos naudai reikš, kad Rusija galės „vėl sugrįžti“.„Šiandien mūsų išlikimą užtikrina mūsų vienybė. Ukraina kovoja už savo išlikimą", – sakė V. Zelenskis. Jis pabrėžė, kad Vakarų ginklai yra vienintelis dalykas, kuris priartins taiką.Anot jo, Ukraina pasirinko kelią į Europą tiek ekonominiu, tiek vertybiniu požiūriu.V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina nesileis į teritorinius kompromisus su Rusija, tuo labiau su Putinu, kuriuo negalima pasitikėti.„Mes norime saugumo garantijų. Bet kokie teritoriniai kompromisai padarys mus silpnesnius kaip valstybę. Omenyje turimas ne pats kompromisas. Kodėl turėtume to bijoti? Kasdien gyvenime būna milijonai kompromisų. Klausimas toks: kompromisas su kuo? Su Putinu ? Ne. Todėl, kad nėra pasitikėjimo. Dialogas su juo? Ne. Nes nėra pasitikėjimo“, – pabrėžė Ukrainos valstybės vadovas.

Nuland: Ukraina turi teisę atakuoti Rusijos karinius objektus KrymeUkraina turi teisę atakuoti Rusijos karinius objektus okupuotame Kryme. Tai ketvirtadienį pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland, praneša „rbc.ua“.„Rusijos bazės Kryme yra teisėti taikiniai Ukrainai. Kyjivas jiems smogia, ir mes tam pritariame“, - pabrėžė JAV diplomatė.  Pasak jos, „Ukraina nebus saugi, jei Krymas nebus bent jau demilitarizuotas“.Vasario 16 d. žiniasklaida pranešė apie sprogimus šiaurinėje Krymo dalyje. Vėliau buvo sužinota, kad sprogimas nugriaudėjo vienoje iš Rusijos karinių bazių Armiansko rajone.

Rusijai apšaudžius Bakhmutą žuvo penki žmonėsRusijos pajėgos apšaudė Bakhmuto gyvenamąjį rajoną, pranešė Generalinė prokuratūra.Per išpuolį žuvo trys vyrai ir dvi moterys, dar devyni žmonės buvo sužeisti, apgadinta daug gyvenamųjų pastatų.Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereshchuk vasario 16 dieną pareiškė, kad priešakiniame Bakhmuto mieste vis dar gyvena 6000 civilių. Ji paragino juos kuo greičiau evakuotis.

Rusija smogė Charkivo sričiai2023 m. vasario 16 d., ketvirtadienio vakarą Charkive ir regione buvo paskelbtas oro pavojus. Rusų okupantai vėl smogė Charkivo sričiai.„Dėmesio! Charkivo ir srities gyventojai, okupantai vėl smogia! Neignoruokite pavojaus signalų. Likite slėptuvėse“, – „Telegram“ kanale rašė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas.Pranešama apie sprogimus regione.Charkivo srities tarybos vadovo patarėja Natalija Popova praneša, kad Valstybinė pagalbos tarnyba jau dirba.„Valstybinė pagalbos tarnyba jau dirba. Greitoji stebi situaciją. Rusija dar kartą užpuolė Charkivo sritį“, – feisbuke rašė ji.Rusų okupantai nuolat puola Charkivą ir regioną. Vasario 16-osios rytą Volčianskui buvo suduotas oro smūgis. Yra žuvusysis.Be to, skleidžiama informacija apie okupantų planus plėsti puolimą Charkivo srityje naujos didelės atakos metu, rašo „Unian“. Karo ekspertas Olegas Ždanovas mano, kad Rusija bando plėsti naujo puolimo zoną, aktyviai ieško naujų krypčių. Tačiau vargu ar okupantai vyks į Kyjivą, Sumus, Charkivą ir Černihivą.Tuo pat metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 103-osios teritorinės gynybos brigados majoras Oleksandras Ganuščinas sakė, kad Rusijos okupacinės pajėgos bando susigrąžinti pozicijas prie Oskilo upės 15 km aukščiau Kupjansko Charkivo srityje.

Rusija išprašo keturis Austrijos diplomatusMaskva ketvirtadienį pranešė išsiunčianti keturis Austrijos diplomatus po to, kai Viena išprašė keturis Rusijos užsienio misijų Austrijoje darbuotojus, stiprėjant įtampai dėl karo Ukrainoje.Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad jos diplomatų išsiuntimas buvo „nedraugiškas ir nepateisinamas žingsnis“, kuris „daro rimtą žalą dvišaliams santykiams, ir taip išgyvenantiems krizę dėl Austrijos pusės veiksmų“.Nuo tada, kai Maskva pradėjo karinę kampaniją Ukrainoje, Austrija ir kitos ES šalys išsiuntė dešimtis Rusijos diplomatų, o Rusija ėmėsi atsakomųjų veiksmų.Ministerija pranešė iškvietusi Austrijos ambasadorių Maskvoje ir informavo jį, kad keturi Austrijos ambasados Rusijoje darbuotojai „paskelbiami persona non grata“. Jiems suteikta galimybė išvykti iš šalies iki vasario 23 dienos.„Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į kylančius sunkumus gaunant vizas oficialioms Rusijos delegacijoms, vykstančioms į Vieną“, – pridūrė ministerija savo pareiškime.Kiek anksčiau vasarį Viena pranešė išsiunčianti keturis Rusijos diplomatus, įskaitant du Vienoje akredituotus diplomatus Jungtinėse Tautose. Austrijos teigimu, diplomatų elgesys buvo „nesuderinamas su jų diplomatiniu statusu“.Neutrali Austrija, palaikiusi glaudžius ryšius su Rusija prieš Maskvai įsiveržiant į Ukrainą, retai kada išprašo diplomatus.

Svarbi Ukrainos donorė Estija ragina sąjungininkus dėti daugiau pastangųEstija, kuri pagal savo ekonomikos dydį  prisidėjo daugiausia karine parama Ukrainai, ketvirtadienį paragino sąjungininkus labiau padėti karo draskomai šaliai.Baltijos valstybės gynybos ministras Hanno Pevkuras kreipėsi su tokiu raginimu po Taline vykusių derybų su šalyje viešinčiu JAV kolega Lloydu Austinu.„Nors Jungtinės Amerikos Valstijos  prisideda daugiausia absoliučia išraiška, Estija didžiausią indėlį įneša santykine išraiška, – žurnalistams sakė H. Pevkuras. – Estijos karinė parama Ukrainai neseniai viršijo vieną procentą mūsų bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto galime ir privalome padaryti daugiau.“Tada jis išvardijo tris būdus, kaip pasaulio bendruomenė galėtų toliau padėti Kijevui atremti beveik prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją.H. Pevkuras paragino Europos ir NATO sąjungininkes padidinti savo išlaidas gynybai iki daugiau nei dviejų procentų BVP, nes „daugiau galima duoti tik tada, kai yra ką duoti“. Pati Estija pareiškė kitais metais planuojanti viršyti trijų procentų BVP ribą.H. Pevkuras taip pat paragino tarptautinę koaliciją iki metų pabaigos padidinti bendrą karinę pagalbą Ukrainai iki bent 100 mlrd. eurų. Iki šiol Jungtinės Valstijos ir kitos valstybės jau skyrė beveik pusę šios sumos kaip paramą Ukrainai saugumo srityje.Pagalba Ukrainai apima beveik visų rūšių karinę įrangą, nuo uniformų, šaulių ginklų ir amunicijos iki artilerijos raketų sistemų, oro gynybos priemonių ir šarvuočių.Galiausiai H. Pevkuras paragino Europos Sąjungą „skubiai“ paremti Ukrainos gynybą milijonu artilerijos sviedinių. Pastarosiomis dienomis buvo susirūpinta, kad Ukrainoje sparčiai senka artilerijos sviedinių atsargos iš JAV ir kitų sąjungininkų.

Rusija ir Ukraina apsikeitė daugiau nei 200 belaisviųArtėjant pirmosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms, abi šalys vėl apsikeitė belaisviais, šį kartą kiekvienai šaliai perduodant po 101 žmogų.Tarp ukrainiečių, sugrąžintų iš Rusijos belaisvių stovyklų į Ukrainą, buvo 63 kovotojai iš apgultos „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolio mieste, pranešė prezidento biuras Kijeve.„Jūsų artimieji taip ilgai jūsų laukė“, – kalbėjo prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Karas prasidėjo praėjusių metų vasario 24 dieną.Kiek anksčiau gynybos ministerija Maskvoje skelbė, kad paleistas 101 rusas. Jie buvo atgabenti į Maskvą lėktuvu.Rusija užimdama Mariupolį paėmė į nelaisvę daug ukrainiečių karių. Šių karių paleidimas įvardijamas kaip ypatinga Ukrainos sėkmė.

Apklausa: dauguma ES gyventojų prognozuoja Ukrainos pergalęAiški dauguma – 61 proc. Europos Sąjungos gyventojų – tiki, kad Ukraina laimės kare su Rusija, rodo Vokietijos „Bertelsmann Foundation“ fondo atlikta apklausa.Beveik 13 300 ES gyventojų buvo paprašyta sureaguoti į teiginį: „Ukraina laimės šį karą“, teigė fondas, ketvirtadienį paskelbęs gruodžio mėnesį atliktos apklausos rezultatus.Vokiečiai buvo daug skeptiškesni – tik 55 proc. jų sutiko su šiuo teiginiu.Paprašyti atsakyti į pareiškimą: „Rusijos išpuolis prieš Ukrainą yra išpuolis prieš visą Europą“, 68 proc. apklaustųjų tokiam teiginiui pritarė, iš jų daugiausia - 79 proc. respondentų Lenkijoje ir 78 proc. apklaustųjų Ispanijoje.Respondentai gerokai skeptiškiau vertino finansinių ir ekonominių sankcijų Rusijai veiksmingumą: 40 proc. apklaustųjų tiki jų veiksmingumu ir tik 35 proc. vokiečių.Apie 66 proc. apklaustųjų „pagrindinę atsakomybę“ už konfliktą priskiria Rusijai, o 11 proc. kaltina Jungtines Valstijas. Po 5 proc. respondentų kaltina Ukrainą arba NATO. Likusieji atsakė: „Nežinau“.Lenkijoje šiuo klausimu nuomonės labai išsiskyrė: 88 proc. respondentų mano, kad dėl to didžiąja dalimi kalta Rusija. Italijoje šis rodiklis labai skyrėsi: čia 54 proc. respondentų kaltina Rusiją, o 23 proc. - JAV arba NATO.

Pernai į Vokietiją pabėgo daugiau nei milijonas ukrainiečiųPer 2022 metus iš Ukrainos į Vokietiją išvyko maždaug 1,1 mln. žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbta oficiali statistika.Daliai pabėgėlių grįžus į gimtinę, ukrainiečių skaičius Vokietijoje per metus grynąja verte siekė  962 000.„Tai reiškia, kad grynoji imigracija iš Ukrainos į Vokietiją praėjusiais metais buvo didesnė nei imigracija iš Sirijos, Afganistano ir Irako 2014-2016 m. laikotarpiu kartu sudėjus“, – pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“).Dauguma pabėgėlių atvyko per tris mėnesius iškart po vasario 24-osios, Rusijai pradėjus invaziją. Iš Vokietijos į Ukrainą grįžtančiųjų skaičius pradėjo augti nuo gegužės mėnesio ir per visus metus išaugo iki 139 000.Vokietijoje gyvenančių Ukrainos piliečių skaičius išaugo daugiau nei septynis kartus, skelbia „Destatis“. Naujausiais duomenimis, ukrainiečiai sudaro apie 1,2 proc. visų Vokietijos gyventojų.„Ukrainos piliečiai buvo antra didžiausia užsieniečių grupė Vokietijoje po Turkijos piliečių“, – teigė „Destatis“.Atsižvelgus į apribojimus vyrams išvykti iš Ukrainos, 63 proc. pabėgėlių sudarė moterys, be to, jie buvo palyginti jauni, tarp jų buvo daug nepilnamečių.Praėjusių metų spalį tik 13 proc. buvo vyresni nei 60-ies metų, ir maždaug trečdalis buvo jaunesni nei 18-kos. Tarp vyresnių nei 18 metų asmenų moterų buvo dvigubai daugiau nei vyrų. Spalio mėnesį daugiausia gyventojų turinčioje Vokietijos žemėje, Šiaurės Reino–Vestfalijoje, jų apsigyveno 210 000, didžiausioje pagal plotą Bavarijoje – 152 000, Badene-Viurtemberge – 135 000, o Žemutinėje Saksonijoje - 105 000. Berlyno ir Hamburgo miestams-žemėms teko didžiausia dalis - po 1,5 proc. visų gyventojų.

Rado negyvą Rusijos Gynybos ministerijos Finansų skyriaus vadovęSankt Peterburge rado negyvą Rusijos Federacijos gynybos ministerijos Vakarų karinės apygardos Finansų skyriaus vadovę Mariną Jankiną.Kaip rašo Fontanka.ru, moteris anksčiau Federalinėje mokesčių tarnyboje buvo Sankt Peterburgo turtinių santykių komiteto pirmininko pavaduotoja. Portalo teigimu, vasario 15 dieną po Zamšinos gatvėje esančio namo langais buvo rastas 58 metų moters kūnas, rašo naujienų agentūra „Unian“.M. Jankinos daiktai ir dokumentai buvo rasti bendrame 16 aukšto balkone, rašo „Telegram“ kanalas „Mash“. Buvęs moters vyras pasakojo, kad ji jam paskambino, pranešė apie savo ketinimus ir paprašė iškviesti policiją.„Mūsų turimais duomenimis, name, iš kurio balkono iškrito, gyveno jos vyras. Motyvai ir toliau tikslinami – naujausiais duomenimis, moteris turėjo sveikatos problemų“, – rašoma pranešime.Savižudybių banga RusijojePavasarį Ispanijoje rasti negyvi buvęs „Novatek“ dujų bendrovės vyriausiasis vadovas Sergejus Protosenja, jo žmona ir dukra.Birželį pranešta, kad mirė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos generolas majoras Levas Sockovas.Taip pat vasarą buvo rasti mirę cžRusijos monopolininko „Gazprom“ rangovų bendrovės generalinis direktorius Jurijus Voronovas ir buvęs „Rosvooruženie“ generalinis direktorius Aleksejus Ogarevas.Neseniai Rusijos Federacijoje nusišovė buvęs aukščiausias Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas Vladimiras Makarovas, surengęs opozicionierių ir žurnalistų „medžioklę“.

Norvegija patvirtino 7 mlrd. eurų paramą Ukrainai penkeriems metamsNorvegijos parlamentas patvirtino penkerių metų paramos Ukrainai programą, pagal kurią bus skirta 75 mlrd. Norvegijos kronų, arba beveik 7 mlrd. eurų. Apie tai informuoja portalas „RBK-Ukraina“ remdamasis Norvegijos vyriausybės spaudos tarnyba.„Esu labai patenkintas dėl tokio plataus masto paramos Ukrainai programos, kuri galios ateinančius penkerius metus,  tai yra ir prie būsimo parlamento. Mes kartu smerkiame Rusijos karą prieš Ukrainą ir palaikome teisėtą Ukrainos žmonių teisę gintis“, – pareiškė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.Penkerius metus kasmet Norvegija išmokės Ukrainai 1,3 mlrd. eurų. 2023 metais pusė šių išmokų bus skirtai karinei pagalbai Ukrainai.Be karinės paramos, iš Norvegijos lėšų bus remiamos humanitarinės pastangos Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse, kiek įmanoma remiant civilinę infrastruktūrą ir atstatymo darbus.Prie Norvegijos parlamento posėdžio internetu prisijungė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis padėkojo Ukrainai už paramą ir pavadino Norvegijos indėlį istoriniu.„Padedate mums su oro gynyba, kuri saugo mūsų miestus nuo Rusijos teroro, padedate mums įsigyti prieštankinių ginklų, padedate atkurti energetikos infrastruktūrą po rusų raketų ir Irano dronų smūgių. O dabar kuriate labai svarbų ilgalaikio šalies finansavimo precedentą, –  šalies, kuri gina savo nepriklausomybę ir kiekvienos šalies teisę gyventi pagal tarptautinę teisę“, – kalbėjo V. Zelenskis.Kaip jau skelbta anksčiau, Norvegija padovanos Ukrainai aštuonis tankus „Leopard 2“, taip įvykdydama ankstesnį įsipareigojimą ir prisidėdama prie eilės Vakarų šalių, pažadėjusių Ukrainai skirti sunkesnės ginkluotės. Norvegijos kariuomenėje šiuo metu yra 36 tankai „Leopard 2“.

Stoltenbergas: priešprieša su Rusija gali trukti ilgaiPrieš pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad priešprieša su Rusija gali trukti ilgai – net ir po dabartinės krizės, kurią išprovokavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas. „Tai gali trukti daug, daug, daug, daug metų“, - pareiškė J. Stoltenbergas agentūrai AFP.Sąjungininkės, anot jo, turi „užtikrinti, kad Ukraina laimėtų karą ir tiekti jai reikalingų ginklų ir amunicijos“. „Jei prezidentas (Vladimiras) Putinas laimės Ukrainoje, tai bus tragedija ukrainiečiams, - kalbėjo NATO vadovas. – Tačiau tai būtų pavojinga ir mums visiems. Nes tada jam ir kitiems autoritariniams vadovams būtų pasiųsta žinutė, kad jie gali pasiekti savo tikslus, jei naudos karinę jėgą. Ir tada pasaulis bus dar pavojingesnis, o mes dar labiau pažeidžiami“.„V. Putinas nori kitokios Europos, pabrėžė J. Stoltenbergas. – Jis nori Europos, kurioje galėtų kontroliuoti kaimynus, kurioje galėtų spręsti, ką šalys gali daryti“. Todėl sąjungininkės esą jau nuo neteisėtos Rusijos Krymo aneksijos 2014 metais remia Ukrainą.J. Stoltenbergas prisiminė savo žodžius prieš Rusijos invaziją praėjusių metų vasario 24 dieną: „Mes žinojome, kad invazija bus. Mes turėjome labai tikslios žvalgybinės informacijos“. Todėl jis esą įspėjęs „dėl pavojingiausio momento Europos istorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo“.O gal karas pakryps netikėta linkme, sakė J. Stoltenbergas. „Mes matėme Berlyno sienos griuvimą ir 2001 metų Rugsėjo 11-ąją“, - tęsė jis, turėdamas omenyje išpuolius JAV, po kurio NATO pirmą kartą nuo savo įkūrimo 1949 metų balandį aktyvavo Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį. Sąjungininkai, anot J. Stoltenbergo, ir toliau tikisi rasti būdų įtikinti Maskvą nusileisti. „Tačiau esant tokiam Rusijos režimo elgesiui, koks yra dabar, tam šansų nėra“, - pridūrė jis.

EP ragina rimtai apsvarstyti galimybę Ukrainai tiekti naikintuvusEuropos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kurioje ragina rimtai apsvarstyti galimybę Ukrainai tiekti naikintuvus, sraigtasparnius ir raketų sistemas, o konfiskuotą Rusijos turtą panaudoti Ukrainos atstatymui.EP rezoliucijos projektui pritarė 444 EP nariai, 26 nepritarė, o 37 susilaikė.Minėdami Rusijos karo prieš Ukrainą metines, europarlamentarai griežtai smerkia Maskvos agresiją ir pakartoja tvirtą solidarumą su Ukraina ir jos tauta. Jie primena, kad Ukrainai būtina tęsti karinę pagalbą ir ragina rimtai apsvarstyti galimybę tiekti naikintuvus, sraigtasparnius, tinkamas raketų sistemas ir daugiau amunicijos. Ukraina turi sugebėti ne tik apsiginti, bet ir susigrąžinti savo tarptautiniu mastu pripažintas teritorijas, priduria EP nariai.Rezoliucijoje EP ragina Europos Sąjungos (ES) valstybes iki vasario pabaigos priimti dešimtąjį sankcijų prieš Rusiją paketą ir užtikrinti jau galiojančių sankcijų veiksmingą įgyvendinimą. Europarlamentarai taip pat kviečia sukurti teisinį mechanizmą, leidžiantį konfiskuoti ES įšaldytą Rusijos turtą. Jis galėtų būti naudojamas Ukrainai atstatyti ir karo aukoms kompensuoti. Karui pasibaigus Rusija turi būti įpareigota sumokėti jai skirtas reparacijas, kurios prisidėtų prie Ukrainos atstatymo, įsitikinę EP nariai.Europarlamentarai atkreipia dėmesį, kad Rusijos agresija iš esmės pakeitė geopolitinę padėtį Europoje, todėl ES turi priimti ryžtingus ir drąsius politinius, saugumo ir finansinius sprendimus. Jie pakartoja savo paramą Europos Vadovų Tarybos sprendimui suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą ir ragina jau šiais metais siekti pradėti stojimo derybas. EP nariai primena, kad stojimas į ES remiasi pasiekimais ir nustatytomis procedūromis bei kriterijais.ELTA primena, kad praėjusią savaitę į Londoną vizito atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iškėlė didesnius reikalavimus Vakarams dėl pagalbos jo šaliai prieš ketvirtadienį numatomas jo derybas su Europos Sąjungos (ES) lyderiais. Per bendrą su V. Zelenskiu spaudos konferenciją R. Sunakas sakė, kad per jųdviejų pokalbį buvo aptariamas ir naikintuvų tiekimo Ukrainai klausimas.Tuo tarpu Vakarų bendruomenei diskutuojant dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad neturėtų būti raudonųjų linijų dėl ginklų tiekimo beveik metus Rusijos karinę agresiją patiriančiai valstybei.

Generalinis inspektorius: vokiški tankai Ukrainoje bus jau kovąVokietijos Bundesvero generalinis inspektorius Eberhardas Zornas pareiškė manąs, kad Berlyno pažadėtos pėstininkų kovos mašinos ir tankai Ukrainoje bus jau kovą. „Manau, kad mūsų „Leopardai“ ir „Marder“ jau kovą bus naudojami Ukrainoje“, - rašė jis ketvirtadienį tviteryje. Kartu Ukrainą esą sulauks ir atsarginių dalių bei reikalingos amunicijos.„Jei nusprendžiame perduoti ginklų sistemą, tai darome tvariai“, - teigė E. Zornas.Vokietija po ilgų dvejonių sausio pradžioje pažadėjo Ukrainai 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“. Jos bus skirtos iš pramonės atsargų. Sausio gale Vokietijos vyriausybė pranešė, kad perduos ir 14 modernių Bundesvero tankų „Leopard 2“.

Chersono regione žuvo pora, kai sviedinys pataikė į jų namusRusijos pajėgoms ketvirtadienį apšaudžius Chersono sritį Smijivkos kaime žuvo sutuoktinių pora. Chersono srities karinė administracija pranešė, kad raketa pataikė į šeimos namą.Ketvirtadienio rytą du kartus buvo atakuotas ir Chersono miestas. Čia žmonės nenukentėjo.

Per pastarąją parą rusai Chersono regionui smogė 52 kartusPer praėjusią parą Rusijos pajėgos Chersono sritį apšaudė 52 kartus ir sužeidė tris civilius. Regiono centre priešas taikėsi į prieplauką, botanikos sodą ir gyventojų namus.„Per praėjusią parą per Rusijos apšaudymą Chersono srityje trys žmonės patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – praneša Chersono regiono karinė administracija.

Lukašenka: Baltarusija įsitrauks į karą tik jei pati bus užpulta UkrainosBaltarusija, anot šalies diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos, prie Rusijos pajėgų vykdomo puolimo Ukrainoje prisidėtų tik tuomet, jei prieš tai pati būtų užpulta Ukrainos. „Tik vienu atveju esu pasirengęs kartu su rusais kovoti iš Baltarusijos teritorijos: jei bent vienas karys iš Ukrainos įžengs į mūsų teritoriją žudyti žmonių“, - pareiškė A. Lukašenka ketvirtadienį Minske spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams.Baltarusija yra artima Rusijos sąjungininkė. Praėjusiais mėnesiais išaugo būgštavimai, kad Baltarusija gali įsitraukti į Ukrainos konfliktą ir kovoti Maskvos pusėje. Šalis jau leido Rusijai praėjusiais metais naudotis savo teritorija kaip placdarmu Ukrainos puolimui.Spalį Baltarusija paskelbė apie bendro regioninio dalinio su Rusija sudarymą; į Baltarusiją atvyko tūkstančiai rusų karių.Sausio viduryje abi šalys pradėjo bendras karinių oro pajėgų pratybas. G7 šalių grupė gruodį pagrasino Baltarusijai rimtomis sankcijomis, jei ši aktyviai kišis į konfliktą.

Analitikai: paskutinis reikšmingas rusų laimėjimas yra Severodonecko užėmimas praėjusią vasarąDėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų nesėkmių kare prieš Ukrainą prezidentui Vladimirui Putinui ir toliau nepavyksta savo šalies žmonėms pristatyti agresijos prieš kaimyninę šalį laimėjimų. Tokį vertinimą naujausioje savo ataskaitoje pateikia Karo studijų institutas (ISW). Paskutinis reikšmingas laimėjimas buvo Severodonecko miesto užėmimas 2022 metų liepą, rašo Vašingtone įsikūrę ISW analitikai.Anot jų, mažai tikėtina, kad V. Putinas savo būsimoje metinėje kalboje paskelbs apie priemones, dėl kurių karas dar labiau paaštrėtų. V. Putinas greičiausiai nepraneš ir apie didesnius mobilizacijos planus ar kitas reikšmingesnes politines iniciatyvas, teigia JAV institutas.V. Putinas savo metinį pranešimą skaitys vasario 21 dieną, prieš pat karo pradžios metines. Rusija į Ukrainą įžengė 2022 metų vasario 24-ąją.

Per Rusijos apšaudymą Donecko srityje šeši žmonės žuvoPraėjusią parą Rusijai apšaudžius Donecko sritį, šeši žmonės žuvo, 13 buvo sužeista.Tai per „Telegram“ paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, praneša „Ukrinform“.„2023 metų vasario 15 dieną rusai Donecko srityje nužudė šešis civilius: tris Pokrovske, du Bakhmute ir vieną Avdijivkoje. Dar trylika žmonių buvo sužeisti“, – rašė jis.

Britų žvalgyba: rusų karinė aviacija kare prieš Ukrainą lieka silpnaRusija kare prieš Ukrainą, anot britų žvalgybos, ir toliau sunkiai gali kliautis savo karine aviacija.Nors rusų naikintuvai pastaruoju metu vėl surengė daugiau atakų, jie negali atlikti savo pagrindinio vaidmens, nes yra naudojami beveik vien virš Rusijos kontroliuojamų teritorijų, sakoma britų Gynybos ministerijos pranešime. To priežastis, viena vertus, yra funkcionuojanti Ukrainos oro gynyba. Antra vertus, naikintuvai, baiminantis ukrainiečių atakų prieš rusų aerodromus, yra paskirstyti po įvairias bazes.Toliau pranešime teigiama, kad Rusijos karinės oro pajėgos yra beveik nepažeistos. Iš 1 500 karinių orlaivių nuo karo pradžios Rusija neteko maždaug 130. Vis dėlto dabartinėmis aplinkybėmis esą mažai tikėtina, kad oro karas plėstųsi. Tai esą reikštų „nepakeliamus orlaivių nuostolius“. „Apskritai rusų karinė aviacija kare ir toliau pasirodo prastai“, - pažymima ataskaitoje.

JAV įvertino, kada Rusija bus pasirengusi ilgalaikiam puolimuiRusija pradeda naują puolimą Rytų Ukrainoje, tačiau JAV ir jos sąjungininkės skeptiškai vertina tai, kad Maskva sukaupė jėgos ir išteklių reikšmingai pažangai pasiekti. Tai CNN pareiškė atstovai iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos.„Tai galbūt labiau ambicinga nei realu“, – sakė aukštas JAV kariuomenės pareigūnas.Nepaisant padidėjusių Rusijos pajėgų, Ukrainos sąjungininkai Vakaruose nemato įrodymų, kad jos galėtų vykdyti plataus masto karines operacijas, reikalingas naujoms teritorijoms užgrobti.JAV kariuomenė teigia, kad Rusijos kariuomenei iki gegužės prireiks laiko, kad atsigautų nuo ilgalaikio puolimo, nors Rusijos lyderiai norėtų judėti greičiau.

Į Kyjivą atvyko Izraelio užsienio reikalų ministras Izraelio užsienio reikalų ministras Elis Cohenas ketvirtadienį atvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą. Tai yra apskritai pirmas aukšto rango Izraelio politiko vizitas Ukrainoje nuo karo pradžios. E. Cohenas čia ketina susitikti su kolega Dmytru Kuleba bei prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Be to, E. Cohenas, Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Kyjive vėl atidarys Izraelio ambasadą įprastai veiklai. Ministras taip pat aplankys sugriautą Kyjivo Bučos priemiestį bei Babin Jarą – holokausto ir masinių žudynių vietą. Čia vokiečių pajėgos 1941 metais nužudė 33 000 žmonių.Izraelis iki šiol teikė Ukrainą tik humanitarinę pagalbą, karinės – ne. Ukraina nuo karo pradžios ne kartą prašė Izraelio modernios oro gynybos sistemos „Iron Dome“, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Izraelis, be kita ko, baiminasi prarasti ginklų paslaptis. Tačiau neseniai premjeras Benyaminas Netanyahu pareiškė, kad svarsto suteikti Ukrainai ir karinę paramą.https://twitter.com/nexta_tv/status/1626112595122876416?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1626112595122876416%7Ctwgr%5Ee693f435702578818c71733e03702d346b336f12%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.tv3.lt%2Fnaujiena%2Fuzsienis%2Fkaras-ukrainoje-beveik-kaip-pirmaji-pasaulini-kara-analitikai-ivardijo-kodel-putino-planas-pasmerktas-zlugti-n1218699

Danilovas: Rusija ruošia masinį puolimą vasario 24 dienąUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas sako, kad Rusija masinį išpuolį planuoja vasario 24 d., per invazijos į Ukrainą metines.Jis patikino, kad Ukraina yra pasiruošusi smūgiams ir susitvarkys su šia diena.„Mes tam pasiruošę. Manau, kad jau suprantame, kas yra atakos, kai per vieną dieną „priėmėme“ 115-120 raketų. Susitvarkysime ir su šia diena. Taip, bus sunku, reikia ruoštis tam. Tačiau turime išlikti kiek įmanoma ramesni. Turime suprasti, kad visi susitvarkysime“, – sakė A. Danilovas.

Zelenskis pabrėžia greitų karinių laimėjimų būtinybęTurėdamas omenyje šiuo metu sudėtingą situaciją fronte, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė greitų karinių laimėjimų būtinybę. „Reikia, jog pavasarį iš tiktųjų pasijustų, kad Ukraina juda pergalės link“, –  sakė V. Zelenskis trečiadienį vakariniame savo kreipimesi. Šiame kontekste jis dar kartą paragino užsienį skubiai tiekti ginkluotę.V. Zelenskis atkreipė dėmesį į didelius nuostolius, kuriuos, anot ekspertų, kasdien fronte Rytų Ukrainoje patiria Rusija. Šią fazę, anot jo, reikia išnaudoti. „Mūsų uždavinys yra pasirūpinti, kad ten (Rusijoje) būtų kuo mažiau siekio laikyti okupuotas Ukrainos teritorijas“, –  kalbėjo prezidentas.Beveik prieš metus Rusijos užpulta Ukraina ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais laukia tolesnės Vakarų šalių ginkluotės. Anot žiniasklaidos, ir JAV pareigūnai mano, kad Ukrainos vadovybė, naujausios karinės paramos dėka turi gerų šansų pakreipti karo eigą savo naudai.

Rusija raketomis smogė Lvivo regionuiNaktį į ketvirtadienį, vasario 16 d., Rusijos pajėgos pradėjo raketų ataką Lvivo srityje. Lvivo srities karinės administracijos pirmininkas Maksymas Kozyckis sakė, kad smūgis suduotas kritinės infrastruktūros objektui.„Per oro antskrydį buvo pataikyta į kritinės infrastruktūros objektą Lvivo srityje“, – „Telegram“ rašė M. Kozyckis.Jis patikslino, kad dėl puolimo niekas nenukentėjo, o sukeltas gaisras buvo užgesintas.Vasario 16-osios naktį visoje Ukrainoje buvo paskelbtas didelio masto oro pavojus. Kai kuriuose regionuose veikė priešlėktuvinė gynyba.Taip pat pranešama apie sprogimus Kremenčuke Vidurio Ukrainoje bei Poltavos srityje.

Rusijos kariuomenė sunkiąja artilerija smogė Nikopolio rajonuiPriešas sunkiąja artilerija smogė Nikopolio rajonui Dniepropetrovsko srityje.„Ilgai kenčiantis Nikopolio rajonas šiandien vėl buvo apšaudytas: Rusijos kariuomenė tris kartus smogė į jį sunkiąja artilerija“, – „Telegram“ paskelbė Dniepropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas.

Vokietijos bendrovė „Rheinmetall“ vasarą ims tiekti pirmuosius šaudmenis „Gepardams“Vokietijos gynybos rangovas „Rheinmetall“ planuoja vasarą pradėti tiekti šaudmenis priešlėktuviniams tankams „Gepard“, juos Vokietija užsakė Ukrainai.„Pirmieji šoviniai bus pristatyti 2023 metų vasarą“, – trečiadienį vakariniame Diuseldorfo mieste paskelbė „Rheinmetall“. Iš viso bus pagaminta 300 tūkst. dviejų variantų šovinių. Pasak bendrovės, šaudmenys skirti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kurios naudoja „Gepard“.Užsakymo vertė siekia kelis šimtus milijonų eurų.Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas antradienį Briuselyje pranešė, kad sutartys pasirašytos.Ukrainai šiuo metu svarbu neatiduoti savo oro erdvės Rusijos karinėms oro pajėgoms ir nesitaikstyti su bombardavimais ir atakomis prieš svarbią infrastruktūrą, paaiškino ministras.Gynybos ministerijos duomenimis, nuo vasaros Vokietija pristatė Ukrainai 32 priešlėktuvinius tankus „Gepard“, o iki vasario pabaigos bus pristatyti dar penki.Šaudmenys bus gaminami naujoje gamybos linijoje Unterliuse, Žemutinėje Saksonijoje. Ji pradės veikti šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Papildoma gamybos linija yra atsakas į padidėjusią paklausą pasaulinėje rinkoje, pridūrė „Rheinmetall“.

Tyrimas: sunaikinta pusė modernių rusų tankųRusija, anot Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) analizės, nuo invazijos į Ukrainą pradžios neteko pusės geriausių savo tankų. Todėl rusų pajėgos esą priverstos kliautis senesniais sovietinių laikų tankais.IISS ekspertas Henry‘is Boydas agentūrai „Reuters“ sakė, kad sunaikinta nuo 2 000 iki 2 300 Rusijos tankų. Ukraina tuo tarpu neteko 700 tankų.

Per karą Ukrainoje žuvo šimtai vaikų, o milijonams gresia pavojaiDėl karo Ukrainoje žuvo šimtai vaikų, o dar milijonams jų gresia pavojus, trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų Tarptautinis vaikų fondas (UNICEF).Nuo 2022 metų vasario iki 2023 metų sausio mėnesio dėl karo veiksmų žuvo mažiausiai 438 vaikai, o 842 buvo sužeisti, pranešė organizacijos Vokietijos padalinys Kelne. Dėl išsibarsčiusių nesprogusių sprogmenų ir minų vaikams kyla papildomas pavojus.Daugeliui šeimų taip pat reikia pagalbos dėl to, kad 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai buvo sugriauta infrastruktūra. Apie 3,3 mln. vaikų ir jaunuolių Ukrainoje reikia skubios humanitarinės pagalbos, o apie 16 mln. žmonių neturi saugaus vandens ir tinkamų sanitarinių sąlygų, pranešė organizacija.„Negalime leisti, kad Ukrainos vaikai ir jaunimas taptų prarastąja karta“, – sakė Vokietijos UNICEF pirmininkas Georgas Grafas Waldersee. Fondas nuo karo pradžios išplėtė savo humanitarinės pagalbos operacijas Ukrainoje.Be to, kad keliems milijonams žmonių buvo suteikta galimybė gauti švaraus vandens ir sveikatos priežiūros paslaugų, vaikams ir jaunimui buvo suteiktos švietimo galimybės ir psichosocialinė parama. Vokietija iki šiol tam skyrė 103 mln. eurų paramos.

Zelenskis: Ukrainos kariai „tvirtai laiko“ BachmutąPrezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad padėtis prie rytinio Bachmuto miesto yra „sudėtingiausia“ fronto linijoje, tačiau Ukrainos kariai stabdo Rusijos puolimą.„Padėtis Bachmute yra sudėtingiausia mūsų šalies teritorijoje“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją, surengtą kartu su Ukrainoje besilankančiu ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu.„Mūsų kariams rytuose nelengva, bet ne veltui jie tą vietą vadina „Bachmuto tvirtove“, – sakė jis, pridurdamas, kad Ukrainos pajėgos „tvirtai laiko“ savo pozicijas.V. Zelenskis taip pat išskyrė į pietus nuo Bachmuto esantį Vuhledarą, kuriame pastaruoju metu vyko smarkios kovos.Antradienio vakaro kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad padėtis rytiniame fronte yra „nepaprastai sunki“.Bachmutas daug mėnesių buvo įnirtingų kovų centre beveik metus trunkančio Rusijos karo Ukrainoje metu, ir abi pusės ten patyrė didelių nuostolių.Švedijos premjeras sakė, kad Stokholmas ir toliau teiks Ukrainai „tiek paramos, kiek tai bus įmanoma politiškai“.Kalbėdamas apie naikintuvus, kurių Kyjivas prašo sąjungininkes pristatyti, U. Kristerssonas sakė: „Šiuo metu mes nieko neatmetame. Tačiau kartu pripažįstame ir tai, kad mums reikia tarptautinės koalicijos, kad galėtume imtis tolesnių veiksmų“.

Vokietija prognozuoja, kad Ukraina gaus mažiau tankų nei tikėtasi Ukraina kol kas gaus mažiau kovinių tankų, nei anksčiau prognozavo Vokietija, trečiadienį po NATO gynybos ministrų susitikimo sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.Per vadinamosios suinteresuotų šalių tankų koalicijos susitikimą NATO posėdžio Briuselyje kuluaruose naujų pažadų dėl tankų „Leopard 2A6“ nebuvo duota.Kadangi tik Vokietija ir Portugalija yra pasirengusios tiekti tankus „Leopard 2A6“, šio modelio tankų tiekimas šiuo metu neviršija bataliono pajėgumų, sakė B. Pistoriusas.Vokietija pažadėjo 14 tokių tankų, o Portugalija – tris. Švedija vis dar vertina, ar gali tiekti „Leopard 2A6“ Ukrainai, kur batalionas paprastai turi 31 tanką.„Leopard 2A4“ modelių kol kas pažadėta daugiau – šiuo metu jų yra beveik 30, sakė B. Pistoriusas.Sausį Vokietijos vyriausybė sakė, kad nori surinkti du „Leopard 2“ tankų batalionus Ukrainai.Šalia karinės paramos Ukrainai NATO ministrai aptarė, kaip padidinti šaudmenų gamybą, kad būtų geriau patenkinti Ukrainos poreikiai ir papildytos atsargos.Be to, sąjungininkai aptarė būsimas išlaidas gynybai pasikeitusioje saugumo aplinkoje. Pagal dabartinį įsipareigojimą NATO narių prašoma iki 2024 metų priartėti prie etalono – gynybai skirti bent 2 proc. savo BVP. Šis įsipareigojimas bus peržiūrėtas kitame aljanso aukščiausiojo lygio susitikime liepos mėnesį.NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po susitikimo sakė, kad „akivaizdu, jog gynybai turime skirti daugiau lėšų“. „Gyvename vis pavojingesniame pasaulyje“, – sakė jis.„Ukrainoje, Europoje vyksta plataus masto karas, be to, matome nuolatinę terorizmo grėsmę, taip pat matome iššūkius, kuriuos mūsų saugumui kelia Kinija“, – pridūrė NATO vadovas.„Manau, kad turėtume 2 proc. nuo BVP laikyti nebe viršutine riba, o žemiausia riba, minimumu“, – pažymėjo jis, kaip didesnių išlaidų priežastis nurodydamas padidėjusius šaudmenų, oro gynybos, mokymo ir parengties poreikius.Norint viršyti dabartinį 2 proc. įsipareigojimą, Vokietijai reikėtų gerokai padidinti išlaidas gynybai. Remiantis viešais duomenimis, Berlyno gynybos išlaidos 2022 metais turėtų sudaryti 1,44 proc. nuo BVP.NATO ministrai taip pat aptarė aljanso atgrasymo strategiją Rusijos atžvilgiu ir sustiprintą buvimą Rytų Europos šalyse.B. Pistoriusas sakė, kad Vokietija glaudžiau bendradarbiaus su Jungtine Karalyste ir Kanada dėl trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – apsaugos.Tai apima geresnį bendrų pratybų koordinavimą siekiant didesnio atgrasomojo poveikio, sakė ministras.Vokietija kartu su JK ir Kanada yra viena iš pirmaujančių NATO valstybių rytiniame flange, o Bundesveras vadovauja tarptautinei kovinei grupei Lietuvoje.

Virš Kyjivo numušti rusų balionaiKyjivo karinė administracija pranešė, kad virš Ukrainos sostinės buvo pastebėti šeši Rusijos balionai. Dauguma jų buvo numušti, teigiama žinutėje, paskelbtoje „Telegram“ kanale.Įtariama, kad balionai galėjo gabenti radarų reflektorius ar šnipinėjimo įrangą, praneša agentūra „Reuters“.

Per rusų pajėgų ataką Ukrainos Pokrovsko mieste žuvo 1 žmogus, 12 buvo sužeisti Pokrovsko mieste Ukrainos Donecko srityje per rusų pajėgų raketų ataką žuvo vienas žmogus, pranešė Pokrovsko policija.„Rusijos Federacijos daliniai iš raketų paleidimo sistemų „Smerč“ smogė miesto gyvenamajam rajonui. Apgadintas daugiabutis. Iki šiol žinoma apie vieną žuvusįjį ir 12 sužeistųjų. Yra informacijos, kad po griuvėsiais gali būti žmonių. Įvykio vietoje vyksta paieškos ir gelbėjimo darbai“, – teigiama pranešime.

Vokietijos vicekancleris: sprendimas dėl tankų perdavimo Ukrainai priimtas šiek tiek per vėlai Vokietijos vyriausybė, pasak vicekanclerio Roberto Habecko, pavėluotai priėmė sprendimą dėl „Leopard“ kovinių tankų perdavimo Ukrainai. „Nuspręsdami tiekti „Leopard 1“ ir „Leopard 2“, darome tai, ką šiuo metu galime daryti. Tačiau kiek pavėluotai“, – sakė jis savaitraščiui „Die Zeit“.„Laikas spaudžia, – kalbėjo R. Habeckas, kuris yra ir Vokietijos ekonomikos ministras. – Visi tikisi siaubingo Rusijos puolimo. Rusija pastarosiomis savaitėmis jau sustiprino atakas“. Vokietija ir jos partnerės esą daro labai daug, kad paremtų Ukrainą. „Kelias nuo pareiškimo, kad „mes netieksime ginklų Ukrainai“ iki pažado perduoti „Leopard 2“ tankų buvo gana ilgas. Taigi mažiau nei per metus padaryta labai daug“, – pažymėjo R. Habeckas.Jis pripažino, kad „Ukrainos, kuri neapsakomai drąsiai kovoja dėl savo laisvės“, požiūriu, nesuprantama, kodėl jai tiekiama ne viskas, kas reikalinga. Tačiau tų šalių, kurios nori, kad  Ukraina nugalėtų, požiūriu, yra ir „kitokia logika“ – pačioms netapti karo šalimis. „Tai riba, kurios turime rūpestingai paisyti“, – pabrėžė vicekancleris.R. Habeckas interviu kritikavo Šveicariją, kuri nesutinka tiekti šaudmenų Ukrainai. „Kai kurios šalys dar turi amunicijos, tačiau dėl istorinių priežasčių dvejoja ją tiekti Ukrainai, – teigė jis. – Kalbamės su Šveicarija ir galiu pasakyti: aš nesuprantu, kodėl Šveicarija neskiria „Gepard“ amunicijos“.Vokietija, Gynybos ministerijos duomenimis, nuo vasaros perdavė Ukrainai 32 priešlėktuvinius tankus „Gepard“, iki vasario pabaigos bus perduoti dar penki. Tačiau amunicijos tankams trūksta, be kita ko, todėl, kad Šveicarija, argumentuodama savo neutralumu, blokuoja „Gepard“ amunicijos perdavimą.

Ukrainos gynybos ministras: Zelenskis paprašė manęs likti pareigose Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, apie kurio politinę ateitį buvo intensyviai spėliojama, trečiadienį pareiškė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė jo likti pareigose.Agentūros „Reuters“ paklaustas, ar jis ateinančiais mėnesiais toliau eis pareigas, O. Reznikovas teigė: „Taip, tai buvo mano prezidento sprendimas.“Dėl įtarimų korupcija Gynybos ministerijoje pastaruoju metu būta spėliojimų apie O. Reznikovo ateitį. Vienas V. Zelenskio partijos parlamentaras pareiškė, kad ministras bus pakeistas.

ES paskelbė 10-ąjį sankcijų Rusijai paketą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį, artėjant pirmosioms karo metinėms, paskelbė 10-ąjį sankcijų paketą Rusijai dėl invazijos į Ukrainą.„Jau beveik metus Rusijos agresijos karas sėja mirtį ir destrukciją“, – sakė U. von der Leyen vaizdo pranešime. „Kaltininkė turi už tai sumokėti“, – pridūrė ji.Į paketą įtraukti 11 mlrd. eurų vertės ES eksporto draudimai pramoninėms prekėms ir svarbiausioms technologijoms ir 47 naujų elektroninių komponentų, naudojamų Rusijos ginklų sistemose, kontrolė.Tikslas – nusitaikyti į pramonės gaminius, „kurių Rusijai reikia ir kurių ji negali gauti iš kitų šalių, pavyzdžiui, Kinijos“, – sakė U. von der Leyen.Komisijos pirmininkė sakė, kad Iranas turi būti įtrauktas į Rusijos sankcijas, susijusias su Teherano tiekiamais dronais, naudojamais Kremliaus atakose prieš Ukrainą. Sankcijos bus įvestos septynioms Irano organizacijoms.ES yra „pasirengusi į sąrašą įtraukti ir kitus Irano bei kitų trečiųjų šalių [ne ES] subjektus, kurie Rusijai tiekia jautrias technologijas“, – sakė ji, pridurdama, kad tai turi būti platesnė atgrasymo priemonė.Komisija taip pat taikosi į daugiau asmenų Rusijos žiniasklaidoje, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „kurstant karą viešojoje erdvėje“, sakė U. von der Leyen.ES pastangos užkirsti kelią sankcijų vengimui turi būti sustiprintos, taip pat turi būti atliktas įšaldyto Rusijos centrinio banko turto bloke inventorizavimas, sakė ji.„Tai labai svarbu atsižvelgiant į galimą Rusijos viešojo turto panaudojimą Ukrainos atstatymui finansuoti“, – sakė U. von der Leyen.ES pirmininkaujanti Švedija tviteryje taip pat paskelbė apie darbo grupę, kuri išanalizuos įšaldyto Rusijos turto „panaudojimo galimybes“ Ukrainos atstatymui.Nuo praėjusių metų vasario mėnesio ES jau įvedė daugybę sankcijų Rusijai, nukreiptų prieš Rusijos ekonomiką, finansų sistemą, centrinį banką ir aukščiausius vyriausybės pareigūnus.

Ukraina: Rusija stiprina savo pajėgas Luhanske Rusija, Kyjivo duomenimis, stiprina savo pajėgas Luhansko srityje Rytų Ukrainoje. Maskva ten perkelia sunkiąją techniką ir naujus dalinius, pareiškė srities gubernatorius Serhijus Haidajus, kurį cituoja agentūra „Reuters“. Esą smarkiai šaudoma, taip pat iš oro.„Atakos vykdomos bangomis iš įvairių krypčių“, – teigė S. Haidajus. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos esą toliau gina regioną.Kartu gubernatorius paneigė, kad Ukrainos daliniai atsitraukė už Luhansko administracinės sienos ribų. „Tai neatitinka realybės“, – sakė jis. Prieš tai Rusija pranešė, kad jos daliniai pralaužė dvi įtvirtintas Ukrainos gynybos linijas Luhanske ir kad Ukrainos pajėgos atsitraukė.

Dėl Rusijos agresijos 8 proc. ukrainiečių būstai buvo sugriauti arba apgadinti Dėl Rusijos plataus masto agresijos 2 proc. ukrainiečių būstai buvo visiškai sugriauti, o 6 proc. – apgadinti.Tai trečiadienį per spaudos konferenciją, pristatydamas apklausos rezultatus, pareiškė Sociologijos grupės „Reiting“ direktorius Oleksijus Antypovičius, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„2 proc. ukrainiečių būstai šiuo metu yra visiškai sugriauti. 6 proc. gyventojų teigia, kad jų būstai yra iš dalies apgadinti. Ukrainiečių, kurie būstai buvo sugriauti, bet jau atstatyti, yra 2 proc.“, – sakė jis.Pasak specialisto, daugėja žmonių, kurie pretenzijas dėl žalos atlyginimo pateikia ne tiesiogiai valstybės institucijoms ar teisėsaugos organams, o per mobiliąją aplikaciją „Dija“.Grupės „Reiting“ direktorius pabrėžė, kad daugiausiai suniokotų ar apgadintų būstų yra Pietų ir Rytų Ukrainoje, todėl tų regionų gyventojai pateikia daugiausiai prašymų ir jiems reikalinga didžiausia valstybės pagalba.O. Antypovičius informavo, kad iš viso buvo apklausti 2 000 respondentų, galima tyrimo paklaida – 2,2 proc. Apklausa vyko telefonu.Kaip pažymi „Ukrinform“, ekspertai teigia, kad valstybė turėtų sukurti veiksmingą kompensavimo už būstą, sunaikintą ar nukentėjusį dėl Rusijos apšaudymų, mechanizmą.

Į Suomiją atvyko pirmieji pabėgėliai ukrainiečiai, perkelti iš Estijos Antradienį, vasario 14ąją, į Suomiją atvyko pirmieji pabėgėliai ukrainiečiai, perkelti iš Estijos. Kaip pranešė trečiadienį portalas „Yle“, remdamasis Migracijos tarnyba, kol kas atvažiavo tik keli ukrainiečiai.Estijoje yra daugiau kaip 40 000 pabėgėlių iš Ukrainos. Tai didelis skaičius 1,3 mln. gyventojų turinčiai šaliai. Suomijoje, kur gyvena 5,6 mln. žmonių, iki šiol prieglobstį rado maždaug tiek pat ukrainiečių.Estijos pabėgėlių priėmimo sistema yra perkrauta. Dėl šios priežasties Suomijos ir Estijos valdžios institucijos pasiūlė pabėgėliams galimybę savanoriškai persikelti į Suomiją.Gruodį Suomijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad šalis yra pasirengusi kiekvieną savaitę priimti iš Estijos apie 50–100 nuo karo bėgančių ukrainiečių.Norintiems persikelti į Suomiją pabėgėliams teikiamos suderintos autobusų ir keltų paslaugos. Išlaidas padengia Estija ir Suomija.Migracijos tarnybos teigimu, kol kas negalima nustatyti, ar Estijoje apsistoję ukrainiečiai domisi persikėlimu į Suomiją, nes Estija dar tik pradėjo skelbti informaciją apie tokią galimybę.

Lavrovas: Vakarai pasiekė tašką, iš kurio nėra kelio atgal Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį kalbėdamas Dūmoje vėl kaltino Vakarus.Jis aiškino, esą neatsiejama dabartinio Vakarų kurso dalis yra „daug metų trukęs Rusijos suvaržymas“, įskaitant NATO plėtrą Rusijos sienų kryptimi, taip pat „broliškos Ukrainos pavertimą į antirusišką, rusofobišką karinį placdarmą“. „Pastaraisiais metais ši Vašingtono ir jo sąjungininkų Europoje linija pasiekė tašką, iš kurio nėra kelio atgal, – sakė S. Lavrovas.Anot S. Lavrovo, Maskva jau seniai neturi iliuzijų dėl „tikrųjų vakariečių ketinimų“, todėl, jo teigimu, Rusijos užsienio politikos uždavinys yra nutraukti Vakarų dominavimą tarptautinėje arenoje.

Wallace`as: šiuo metu kare prieš Ukrainą dalyvauja 97 proc. Rusijos armijos Dabar beveik visa Rusijos kariuomenė – 97 proc. – dalyvauja kare prieš Ukrainą.Tai BBC pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace`as.Bet, pasak jo, Rusija vis tiek neįstengė sutelkti tiek pajėgų, kad pralaužtų Ukrainos gynybą.„Mes greičiausiai matėme tik mėginimą veržtis į priekį“, – teigė B. Wallace'as.Jungtinės Karalystės ministras pabrėžė, kad toks Rusijos kariuomenės panaudojimas „brangiai kainuoja“.„Rusijos armijai tai labai brangiai kainavo. Manome, kad dabar 97 proc. Rusijos armijos, beveik visa jos armija, yra Ukrainoje“, – pareiškė B. Wallace'as.Anksčiau buvo pranešta, kad nuo plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios Rusija jau neteko 139 770 kareivių ir daugiau kaip 9 000 karinės technikos vienetų. 

Per Putino metinį pranešimą Kremlius neįsileis žurnalistų iš „nedraugiškų šalių“Nedraugiškų šalių žiniasklaidos atstovai nebus kviečiami klausytis Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinio pranešimo Federaliniam Susirinkimui. Kaip praneša „RIA Novosti“, tai pareiškė V. Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.Jis pridūrė, kad žurnalistai iš „nedraugiškų šalių“ galės žiūrėti „tiesioginę transliaciją bet kuriuo kanalu“.„O dėl metinio pranešimo, tai ten bus akredituotos draugiškoms šalims atstovaujančios žiniasklaidos priemonės. Užsienio žiniasklaidos atstovų iš nedraugiškų šalių mes nekviesime, jie turės galimybę dirbti, žiūrėdami tiesioginę transliaciją bet kuriuo kanalu“, – sakė D. Peskovas.Anksčiau jis pareiškė, kad Rusijos prezidentas kreipsis į Federalinį Susirinkimą vasario 21 d. Anot D. Peskovo, pranešime daugiausia dėmesio bus skiriama dabartinei situacijai – „specialiajai operacijai“, ekonomikai ir socialinei sferai.Jis taip pat neatmetė, kad pasiklausyti V. Putino bus pakviesta ir „specialiosios operacijos“ dalyvių.   

Apie Mariupolio teatro subombardavimą paskelbusi Rusijos žurnalistė nuteista 6 metus kalėti Rusijos Barnaulo miesto Lenino rajono teismas leidinio „RusNews“ žurnalistei Marijai Ponomarenko skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę už „melagienų“ apie Rusijos kariuomenę platinimą.Tai trečiadienį pranešė „RusNews“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Teismas taip pat uždraudė M. Ponomarenko penkerius metus užsiimti žurnalistine veikla. Tardama savo „paskutinį žodį“, Marija pareiškė, kad nesitiki malonės, tačiau nelaiko savęs nusikaltėle. „Kokiu pagrindu man taikoma karinė cenzūra, jeigu karo nėra, o vyksta specialioji operacija?“ – klausė ji.Prokuratūra prašė skirti M. Ponomarenko devynerius metus nelaisvės.M. Ponomarenko yra „RusNews“ žurnalistė Barnaule. Ji buvo sulaikyta 2022 metų balandį. Tyrimo duomenimis, kovo viduryje žurnalistė „Telegram“ kanale paskelbė, kad Rusijos kariuomenė smogė aviacijos smūgį Mariupolio dramos teatrui. „Oficialūs šaltiniai, taip pat ir Rusijos gynybos ministerija, buvo paneigę šią informaciją, ką pilietė M. Ponomarenko žinojo“, – pareiškė Rusijos teisėsaugos institucijų atstovai.Tardymo izoliatoriuje M. Ponomarenko skundėsi pablogėjusia psichine būkle ir teigė, kad ji buvo persipjovusi venas.Prasidėjus Kremliaus plataus masto agresijai prieš Ukrainą, Rusijoje buvo priimta papildomų represinių  įstatymų, kurie padeda cenzūruoti informacinę erdvę.Kaip jau buvo pranešta, Rusijos agresija sukėlė Mariupolyje didžiulę humanitarinę katastrofą. Miestas beveik visiškai sugriautas. Šiuo metu Mariupolyje likę apie 100 tūkst. žmonių.Kovo mėnesį rusai subombardavo miesto dramos teatrą, kur slėpėsi daugiausia moterys ir vaikai. Žuvo šimtai žmonių.

Borellis: šį pavasarį ir vasarą bus nulemta, kas laimės karą Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis ragina ES valstybes nares ne tik tęsti karinę pagalbą Ukrainai, bet ją ir didinti. Pasak jo, karinė technika reikalinga, nes artimiausiu metu bus nulemta, kas laimės karą.„Turime ne tik tęsti karinę pagalbą Ukrainai, bet ją ir padidinti. Kreipiuosi į visas valstybes nares, kurios turi sunkiąją karinę techniką, kuri yra moderni, veiksminga. Padėkite Ukrainai, suteikite karinę techniką jai kaip įmanoma anksčiau, nes šį pavasarį ir vasarą bus nulemta, kas laimės karą“, – ketvirtadienį Europos Parlamente Strasbūre teigė J. Borellis.Jis pažymėjo, kad buvo per ilgai diskutuojama dėl tankų „Leopard“ perdavimo Ukrainai, kuomet Rusija rengė puolimą.„Karas bus nulemtas šį pavasarį ir vasarą, pernelyg ilgai diskutavome, ar suteiksime garsiuosius „Leopard“ tankus, kai tuo tarpu Rusija rengia savo puolimą. Raginu suteikti daugiau pagalbos Ukrainai, tokia pagrindinė mano žinia“, – sakė ES užsienio politikos vyriausiasis įgaliotinis.J. Borellis tvirtina, kad Europai prasidėjus karui „teko pabusti“ ir pripažinti, kad prasidėjo nauja tikrovė. Pasak jo, ES atsidūrė naujame pasaulyje, kuris pareikalavo politinių diskusijų ir kitokio požiūrio.„Mus faktiškai išplėšė iš intelektualaus horizonto, prasidėjo karas ir turėjome peržiūrėti, kokius turime karinius pajėgumus, kokie yra mūsų karinės pramonės pajėgumai tam, kad galėtume duoti atsaką. Rusijos invazija Ukrainoje nepaprastai ryškiai mums parodė, kad mes visi atsidūrėme naujame pasaulyje ir jame reikia naujų politinių diskusijų“, – aiškino ES diplomatas.„Situacija yra nepaprastai neraminanti. Yra daugiau nei 300 tūkst. rusų karių Ukrainoje, dvigubai daugiau, nei karo pradžioje. Dabar Ukraina nebeturi privalumo turėti daugiau karių savo pačios teritorijoje, todėl ji ir toliau ragina ES valstybes nares bei visus, kurie padeda, suteikti daugiau amunicijos ir mokymų Ukrainos kariams, tam, kad ir toliau galėtume rodyti, jog nenutrauksime savo paramos Ukrainai“, – pridūrė jis.Galiausiai, ES užsienio politikos vyriausiasis įgaliotinis akcentavo, kad sankcijos Rusijai nors ir iš lėto, tačiau davė naudą, taip pat ES sumažino savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos „praktiškai iki nulio“ ir tvirtai remia Ukrainą finansiškai. Tačiau jis pabrėžė, kad norint turėti taiką, pirmiausia reikią laimėti karą.„Turime ir toliau paremti karinių požiūriu Ukrainą, daugiau ir plačiau negu anksčiau, tai yra pagrindinė mano žinia. Tam, kad turėtume taiką, pirma reikia laimėti karą. Kariniu požiūriu galima padėti Ukrainai ir tuo pačiu metu dėti visas įmanomas pastangas tam, kad taika būtų pasiekta kiek įmanoma greičiau. Šie dalykai nėra susikertantys, jie vienas kitą papildo“, – sakė J. Borellis.

Britų žvalgyba: karo pramonės gamybos apimtys tampa kritine Rusijos silpnybeRusijos aukšto rango valdžios pareigūnai veikiausiai suvokia, kad šalies karo pramonės gamybos apimtys tampa kritine silpnybe. Tai savo naujausioje, trečiadienio rytą paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Tokiu vertinimu pasidalinta po to, kai vasario 9 d. Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas vizito Omske metu ragino plėsti tankų gamybą. Prieš tai šalies prezidentas Vladimiras Putinas taip pat buvo ne kartą kreipęsis į gynybos pramonės atstovus, ragindamas didinti indėlį į dabartinę „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.Sausio 12 d. V. Putinas viešai kritikavo vicepremjerą Denisą Manturovą, besirūpinantį gynybos pramonės klausimais, ir per televiziją transliuotą susitikimą kaltino jį „kvailiojimu“.Kaip pažymima suvestinėje, silpstančios Rusijos karo pramonės sunkumus aštrina strateginė ir operatyvinė klaida, padaryta priėmus sprendimą įsiveržti į Ukrainą. JK gynybos ministerijos tvirtinimu, ginkluotės gamybos apsukos neišgali pasivyti Rusijos gynybos ministerijos reikalavimų remti operacijas Ukrainoje ir taip pat atkurti šalies ilgalaikius gynybinius pajėgumus.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Pareigūnas: Ukrainos kariuomenė mūšiuose dėl Bachmuto naikina geriausius rusų dalinius Mūšiuose dėl Bachmuto Ukrainos kariuomenė naikina priešo pajėgas. Net jei ukrainiečiams tektų pasitraukti iš miesto, rusai neturi prasiveržti į Slavianską ir Kramatorską.Tai trečiadienį interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupuotės atstovas pulkininkas Serhijus Čerevatas.„Kariai Bachmuto ruože atlieka labai svarbią funkciją – jie dabar silpnina priešą. Naikina geriausius rusų dalinius. Po kiekvieno tokio mūšio priešas tampa vis mažiau pasirengęs kovai“, – sakė jis.Atsakydamas į klausimą, kokiomis sąlygomis Ukrainos kariai turės trauktis iš Bachmuto, S. Čerevatas pažymėjo, kad taktiniai atsitraukimai galimi įvairiose situacijose, pirmiausia – siekiant išsaugoti personalą, pagerinti savo taktinę padėtį, efektyviau vykdyti gynybinę operaciją, išlyginti gynybos liniją.„Svarbu, kad priešas neturėtų galimybės sistemingai pralaužti mūsų gynybą, nes tada jis smogtų užnugariui ir tiesiog pajudėtų pagrindinio smūgio kryptimi. Pavyzdžiui, šiuo atveju tai – Slavianskas ir Kramatorskas“, – sakė pareigūnas.S. Čerevatas pažymėjo, kad šiame fronto ruože vadovauja vienas iš labiausiai patyrusių Ukrainos generolų, sausumos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis.„Jis planavo Kyjivo mūšį, Charkivo ir Limano operacijas. Jis turi labai stiprų štabą. Ten paprastai svarstomi įvairūs priešo veiksmų variantai ir jų atrėmimo variantai“, – pridūrė S. Čerevatas.Šiomis dienomis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, jog Ukraina turi skubiai gauti to, ko jai reikia pergalei kare, nes Rusija pradėjo naują puolimą Donbase.

Apklausa: JAV mažėja pritarimas Ukrainos rėmimui ginklaisArtėjant pirmosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms, sumažėjo JAV gyventojų pritarimas Kyjivo rėmimui ginklais ir tiesioginės finansinės pagalbos teikimui.Kaip trečiadienį pranešė „The Guardian“, tokie yra tyrimų centro „AP-NORC“ atliktos apklausos rezultatai.Gautais duomenimis, 48 proc. amerikiečių pritaria ginkluotės perdavimui, tačiau 29 proc. respondentų tokios galimybės nepalaiko. Tuo metu 22 proc. žmonių nei pritaria, nei nepritaria. 2022 m. gegužę ginklų tiekimą palaikė 60 proc. suaugusių JAV gyventojų.Kalbant apie tiesioginės finansinės pagalbos siuntimą, amerikiečiai yra pasidalinę po lygiai. 37 proc. apklaustųjų nurodė pritariantys, kad Ukraina gautų tiesiogines lėšas, o 38 proc. tikino tam prieštaraujantys.JAV prezidentas Joe Bidenas yra ne kartą pabrėžęs, kad jo šalis rems besiginančią Ukrainą „tiek, kiek reikės“. Tačiau esama duomenų, kad J. Bideno administracija yra privačiai perspėjusi Ukrainos pareigūnus, jog pamažu senka susiskaldžiusio Kongreso ir JAV visuomenės kantrybė dėl milžiniškų išlaidų, regis, nesibaigiančiam karui.Naujausia apklausa taip pat parodė, kad šiuo metu tik 19 proc. amerikiečių tiki J. Bideno gebėjimu tvarkytis su situacija Ukrainoje.Šios apklausos rezultatai paskelbti prieš kitą savaitę numatomą J. Bideno vizitą Lenkijoje, skirtą pirmosioms Rusijos Ukrainoje sukelto plataus masto karo metinėms paminėti.

Briuselyje tęsiasi NATO šalių gynybos ministrų susitikimas Trečiadienį Briuselyje tęsiasi dviejų dienų trukmės NATO šalių gynybos ministrų susitikimas.Antradienį, pirmąją susitikimo dieną, buvo daug kalbama apie tolesnę paramą Rusijos užpultai Ukrainai. Susitikime dalyvaujantis Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas antradienio vakarą feisbuke parašė, kad trečiadienio darbotvarkė bus ne mažiau užimta. „Skirsime daugiau laiko tankams“, – tikino jis.Antradienį JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, kalbėdamas O. Reznikovo pašonėje, pažymėjo, kad NATO šalys iki šiol yra perdavusios besiginančiai Ukrainai dešimčių milijardų dolerių vertės paramos. Tačiau diplomatas pabrėžė, kad „nepalaužiamos“ paramos srautai tęsis.Nors sąjungininkai jau pažadėjo Ukrainai tankų, oro gynybos sistemų ir precizinio tikslumo raketų, ši šalis dar prašo naikintuvų. Partneriai savo ruožtu tikina, kad šiuo metu tai nėra prioritetinis klausimas. NATO generalinis vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad dabar svarbiausia ištesėti ankstesnius pažadus ir perduoti Ukrainos gynėjams tankų. Anot jo, Vakarų šalys turi užtikrinti, jog „Ukraina gautų ginklų pergalei šiame kare iškovoti“, Rusijai ruošiantis inicijuoti „naujus karo veiksmus“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi prašė daugiau paramos ir pabrėžė, kad svarbiausia yra greitis.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 139 770 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 690 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų vasario 15 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 139 770 kareivių.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 290 tankų, 6 507 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 303 artilerijos sistemų, 466 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 236 oro gynybos priemonių, 298 lėktuvų, 286 sraigtasparnių, 2 011 dronų, 857 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 161 automobilio, 219 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Zelenskis: Donbase beprecedenčiu būdu naikinamas Rusijos potencialas Padėtis fronto linijose, ypač rytuose, tebėra labai sudėtinga.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė savo oficialiame „Telegram“ kanale paskelbtame antradienio vakaro vaizdo pranešime. Jis pažymėjo, kad kasdien palaiko ryšius su kariuomenės vadais.„Padėtis fronto linijose, ypač Donecko ir Luhansko srityje, išlieka itin sudėtinga. Tiesiogine prasme kovojama dėl kiekvieno Ukrainos žemės metro. Turime suprasti šių mūšių reikšmę. Kiekvienas ten laimėtas metras – tai visos mūsų valstybės gynyba. Kiekviena diena, kurią mūsų didvyriai išgyveno Bachmute, Vuhledare, Marinkoje ir kituose Donbaso miestuose ir bendruomenėse, reiškia, kad Rusijos agresija sumažėjo keliomis savaitėmis“, – sakė V. Zelenskis.

Kryme okupantai sudegina savo žuvusius kareiviusKryme rusų okupantai sudegina savo žuvusius karius, kad paslėptų didelius karo nuostolius, rašo UNIAN.Kaip pranešta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytinėje ataskaitoje, Rusijos armija ir toliau patiria nuostolių, todėl laikinai okupuoto Krymo teritorijos Simferopolio rajono Krasnaya Zorka kaime priešas degina žuvusiųjų kūnus, kad paslėptų mirusiųjų skaičių.„Prie vietinio krematoriumo yra nuolatinė karinių transporto priemonių eilė, kurioje yra iki 10 karinių sunkvežimių. Jais okupantai atneša negyvus rusų karius ir samdinius. Kremavimas vyksta visą parą“, – praneša Generalinis štabas. Kartu nurodoma, kad kremavimo paslaugos civiliams neteikiamos.UNIAN primena, kad Rusijos koviniai nuostoliai nuo pernai vasario 24 m. vasario siekia beveik 140 tūkst. kareivių.

JAV pranešė apie naują pagalbą UkrainaiJAV gynybos departamentas paskelbė sudaręs valstybines sutartis su dviem bendrovėmis už 522 milijonus dolerių. Už šiuos pinigus bus gaminami 155 milimetrų artilerijos sviediniai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, praneša AFP.Jų gamyba užsiims „Northrop Grumman Systems Corp.“ ir „Global Military Products Inc.“ Numatyta, kad sviedinių tiekimas Ukrainai turėtų prasidėti šių metų kovą, sakoma Pentagono pareiškime.Sprendimas priimtas kilus susirūpinimui, kad Jungtinių Valstijų ir kitų partnerių Ukrainai tiekiamų sviedinių atsargos sparčiai senka.Ukrainos artilerijos amunicijos trūkumo tema antradienį buvo aptarta Ukrainos partnerių susitikime Ramšteino formatu Briuselyje. Pentagono vadovas Lloydas Austinas sakė, kad Prancūzija ir Australija taip pat susitarė kartu padidinti 155 mm sviedinių gamybą Ukrainos kariuomenei.

Su Ukrainos žvalgyba bendradarbiauja ir Putinui artimi žmonės Ukrainos žvalgyba gauna informaciją iš žmonių, kurie artimi Kremliaus režimui. Tai viename savo interviu Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato atstovas Andrijus Černiakas.Pasak jo, žvalgyba valdo informaciją, gaunamą iš tūkstančių šaltinių, įskaitant esamus agentus Rusijos Federacijoje.„Kare mes naudojame visas priemones, kurias mums leidžia įstatymai. Mes radome bendradarbiavimo mechanizmus net su labai artimais Putinui žmonėmis. Tai žmonės, kuriems nekyla jokių įtarimų, žinomi kaip didžiosios Rusijos šalininkai“, – sakė A. Černiakas.Jis pažymėjo, kad Rusijos prezidento aplinkoje yra daug žmonių, kurie nepalaiko jo politikos Ukrainos atžvilgiu.„Jie yra prieš šį konkretų karą. Tačiau vargu, ar yra tokių, kurie tai daro dėl draugiškų jausmų Ukrainai ar dėl to, kad nekenčia karo. Jie visi tai daro savo naudai, nes tai atitinka jų interesus. Kažkas, kad išgelbėtų savo gyvenimą, kažkas, nes praranda pinigus. Po invazijos į Ukrainą keli žmonės labai greitai pradėjo prarasti pinigus ir įtaką. Jiems tai nepatinka“, – sakė A. Černiakas ir pridūrė, kad dabar šie žmonės nėra pasirengę jokiems revoliuciniams veiksmams.Tačiau jei V. Putinas praras valdžią, jie jį sunaikins, mano A. Černiakas.

ES ketina panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainai atstatytiŠvedijos vyriausybė pranešė, kad ES ketina įkurti „ad hoc“ grupę, kuri ištirs, kaip milijardai dolerių įšaldytų Rusijos lėšų gali būti panaudoti atstatymo darbams Ukrainoje.Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas per spaudos konferenciją Stokholme sakė: „Reikia nustatyti, kurios lėšos buvo įšaldytos Europos Sąjungoje... ir, antra, kaip teisiškai pasielgti norint gauti šias lėšas“.Jokio išankstinio modelio, kaip elgtis su Rusijos turtu, nėra, o ES turi užtikrinti, kad būtų nustatytos atitinkamos teisinės procedūros, sakė jis.„Rusijos mokesčių mokėtojai, o ne visi kiti mokesčių mokėtojai, turi padengti būtinų rekonstrukcijos darbų išlaidas“, – pridūrė U. Kristerssonas.

Vakarų žvalgybos duomenimis, Rusija prie Ukrainos sienos telkia orlaiviusRusija telkia naikintuvus ir sraigtasparnius netoli sienos su Ukraina, pranešė Vakarų žvalgybos pareigūnai.Žinia apie šiuos pokyčius sukėlė prielaidų, kad Vladimiro Putino pajėgos siekia savo neramią invaziją paversti „oro kova“.Nors JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas tvirtino, kad JAV nemato neišvengiamų „masinio puolimo iš oro“ požymių, teigiama, kad šiandien susitikime su NATO sąjungininkais jis pabrėžė didelių likusių Rusijos oro pajėgų grėsmę.FT praneša, kad žvalgybos duomenys, kuriais dalijosi valstybės narės, atskleidė, kad prie Rusijos ir Ukrainos sienos telkiami orlaiviai, ir tai paskatino reikalavimus skubiai atsiųsti Kyjivui oro gynybos priemonių ir artilerijos šaudmenų.Laikraštis cituoja aukšto rango JAV administracijos pareigūną, kuris sakė, kad L. Austinas informavo sąjungininkus: „Jis labai aiškiai pasakė, kad turime nedaug laiko padėti ukrainiečiams pasirengti puolimui ir kad jie turi gana konkrečių poreikių.„Rusijos sausumos pajėgos yra gana išsekusios, todėl tai geriausias ženklas, kad jie tai pavers oro kova. Jei ukrainiečiai ketina išlikti... jiems reikia turėti kuo daugiau oro gynybos pajėgumų ir kuo daugiau amunicijos...“

Boltonas: visi, kurie manė, kad Rusija pasiduos, įrodė, kad labai klydoBuvęs JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas Boltonas (John Bolton) „Sky News“ sakė, kad tie, kurie manė, jog rusai pasiduos, labai klydo.Kalbėdamas apie mažėjančias NATO amunicijos atsargas karo Ukrainoje metu, J. Boltonas sakė, kad tai „atspindi bendros strategijos trūkumą“.„Begalinis ginklų sistemų sąrašas nėra strategija, tačiau strategijos kūrimas, kokie yra jūsų tikslai ir kaip tų tikslų siekti, yra strategija, o tai apima ir jūsų pajėgumų pasiekti tikslus įvertinimą.“J. Boltonas taip pat sakė, kad „visi, kurie manė, kad rusai pasiduos“, „labai klydo“.„Ir kadangi mes negalvojame į priekį, mes tiesiog reaguojame diena iš dienos“, – tęsė jis.Saugumo ekspertas taip pat sakė, kad nuo Sovietų Sąjungos žlugimo Vakarai apskritai „neskyrė pakankamai lėšų nacionaliniam saugumui“.

Karo metinių dieną Didžioji Britanija skelbs nacionalinę tylos minutęRusijos invazijos į Ukrainą pirmųjų metinių dieną vasario 24–ąją Didžiojoje Britanijoje bus paskelbta nacionalinė tylos minutė. Taip bus pažymėta ukrainiečių drąsa ir pasipriešinimas, Londone pranešė vyriausybė.„Nepateisinamas Rusijos karas į mūsų žemyną vėl atnešė karą ir sugriovimus, iš savo namų išvijo milijonus žmonių ir sugriovė šeimas Ukrainoje ir Rusijoje“, – sakė ministras pirmininkas Rushis Sunakas.Rusijos pajėgos į Ukrainą įžengė 2022 metų vasario 24–ąją.

Rusija mažiausiai 6 000 ukrainiečių vaikų išvežė į „perauklėjimo stovyklas“, teigiama JAV ataskaitojeRusija laiko mažiausiai 6 000 Ukrainos vaikų perauklėjimo stovyklose, o tai gali būti laikoma karo nusikaltimu, teigiama antradienį paskelbtame JAV tyrime.Nuo karo pradžios beveik prieš metus vaikai, tarp kurių buvo ir vos keturių mėnesių kūdikių, buvo išvežti į 43 stovyklas visoje Rusijoje, įskaitant Maskvos aneksuotą Krymą ir Sibirą, „prorusiškam patriotiniam ir kariniam švietimui“, sakoma Jeilio humanitarinių tyrimų laboratorijos ataskaitoje, kurią finansavo JAV valstybės departamentas.Jeilio universiteto tyrėjas Nathanielis Raymondas teigė, kad Rusija „akivaizdžiai pažeidė“ Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl elgesio su civiliais karo metu, ir pavadino ataskaitą „milžinišku vaikų grobimo pavojaus signalu“ (JAV vadinamas „Amber alert“).Rusijos veikla „kai kuriais atvejais gali būti laikoma karo nusikaltimu ir nusikaltimu žmoniškumui“, – sakė jis žurnalistams.Ataskaitoje raginama suteikti galimybę neutraliai institucijai patekti į stovyklas ir nedelsiant sustabdyti Ukrainos vaikų įvaikinimą.Ukrainos vyriausybė neseniai pareiškė, kad daugiau kaip 14 700 vaikų buvo deportuoti į Rusiją, kur kai kurie iš jų buvo seksualiai išnaudojami.JAV ataskaitoje, kuri grindžiama palydovinėmis nuotraukomis ir viešais duomenimis, teigiama, kad į stovyklas buvo išsiųsta mažiausiai 6 000 vaikų, tačiau šis skaičius „tikriausiai yra gerokai didesnis“.Rusija tvirtina, kad gelbsti našlaičius arba veža vaikus gydytis. Kai kurie tėvai buvo spaudžiami duoti sutikimą išsiųsti savo vaikus, kartais tikintis, kad jie sugrįš, sakoma ataskaitoje.Joje teigiama, kad Rusijos valdžios institucijos siekia vaikams per mokyklų programas, ekskursijas į patriotines vietas ir pokalbius su veteranais diegti promaskvietiškas pažiūras.Vaikai taip pat buvo mokomi naudotis šaunamaisiais ginklais, nors N. Raymondas teigia, kad nėra įrodymų, jog jie būtų siunčiami kovoti.Ataskaitoje teigiama, kad su šia operacija yra glaudžiai susiję V. Putino padėjėjai, ypač prezidento įgaliotinė vaiko teisėms Marija Lvova-Belova, ir cituojami pastarosios žodžiai, kad rusų šeimos įsivaikino 350 vaikų ir kad dar daugiau kaip 1 000 vaikų laukia įvaikinimo.

Lenkijos ministras teigia, kad tikėtinas susitarimas dėl naikintuvų UkrainaiTikėtina, kad derybos dėl naikintuvų F-16 tiekimo Ukrainai duos rezultatų, tačiau būtina daryti spaudimą, šiandien sakė Lenkijos gynybos ministras.Kalbėdamas su žurnalistais iš Briuselio, Mariuszas Blaszczakas sakė: „Mes žinome, kad mūsų potencialas šioje srityje yra ribotas, nes turime tik 48 F-16 lėktuvus, tačiau sąjungininkai turi daug didesnį potencialą, todėl manau, kad šis pokalbis baigsis teigiamais sprendimais.„Reikia tik daryti spaudimą.“

Ukrainoje žuvo jau aštuntas JK pilietisJungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija pranešė, kad teikia paramą Ukrainoje žuvusio brito šeimai – tai jau aštuntasis britas, žuvęs šioje šalyje per Rusijos invaziją, antradienį pranešė BBC.Vyro tapatybė kol kas nepatvirtinta. Pareigūnai teigia palaikantys ryšį su Ukrainos vietos valdžios institucijomis.Daug savanorių kovotojų ir pagalbos darbuotojų iš JK išvyko teikti pagalbos karo metu.

JAV generalinio štabo vadas: fronto linija aplink Bachmutą „gana stabili“JAV generalinio štabo vadas Markas Milley‘is sekinimo karu pavadino mūšius dėl Bachmuto Rytų Ukrainoje. Yra daug smurto ir daug susirėmimų, tačiau fronto linija gana stabili, sakė jis antradienį Briuselyje, paklaustas apie dabartinę situaciją kare. „Pavadinčiau tai labai sekinančiu mūšiu su labai dideliais nuostoliais, ypač – rusų pusėje“, – kalbėjo amerikiečių generolas.Jo duomenimis, ukrainiečiai šiuo metu laikosi savo pozicijose, o rusų pusėje pirmiausiai „Wagner“ samdiniai atakuoja. „Čia nėra sudėtingų manevrų. Tai frontalinės atakos, atakų bangos, daug artilerijos su labai dideliais nuostoliais šioje teritorijoje“, – teigė M. Milley‘is. Kiek tai tęsis, esą sunku pasakyti. Tai vyksta jau daug savaičių.Paklaustas, ar Rusija gali vėl mėginti užimti Ukrainos sostinę Kyjivą, generolas galutinio atsakymo nepateikė. Tačiau jis sakė, jog vis dar kyla potencialus dronų ar raketų atakų pavojus. Kyjivas, kaip sostinė, jau karo pradžioje buvo svarbus taikinys. „Tačiau šiuo metu nematome jokių reikšmingų ženklų ir įspėjimų“, – pabrėžė M. Milley‘is.

Prigožinas: artimiausiu metu pergalės Bachmute nebusMūšiai dėl Bachmuto miesto Rytų Ukrainoje, Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ duomenimis, dar toli gražu nesibaigė. "„Bachmutas rytoj nebus užimtas, nes sulaukiama smarkaus pasipriešinimo“, – sakė „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, kurį cituoja jo spaudos tarnyba.Artimiausiu laiku pergalės šventimo esą nebus. Ukraina tampa „vis labiau aktyvesnė“ ir toliau mobilizuoja jėgas. Kiekvieną dieną prie miesto priartėja „300–500 naujų kovotojų iš visų krypčių“, – teigė J. Prigožinas. Apšaudymai iš artilerijos „kasdien intensyvėja“.

Įvardijo Rusijos privalumą: vis dar turi pakankamai aviacijos„The Financial Times“, cituodamas du anoniminius žvalgybos šaltinius neįvardytoje Vakarų šalyje, antradienį pranešė, kad Rusija kaupia lėktuvus ir sraigtasparnius netoli Ukrainos sienų ir ketina juos panaudoti būsimam dideliam puolimui. Pasak laikraščio, ši informacija buvo išplatinta tarp NATO šalių. Kitas laikraščio šaltinis, kaip nurodyta, iš Amerikos administracijos, aiškino, kad Rusijos sausumos pajėgos iš esmės yra išeikvotos, tačiau Rusijos aviacija dar yra išsaugota. Štai kodėl Ukrainos partneriai mano, kad prioritetas yra toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą.Tačiau JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį žurnalistams per spaudos konferenciją Briuselyje sakė nematantis jokių ženklų, kad Rusija netoli Ukrainos sienų didintų kovinių lėktuvų ir sraigtasparnių skaičių.„Kalbant apie tai, ar Rusija kuria aviaciją kažkokiam masiniam smūgiui, mes to dabar nematome, – sakė Lloydas Austinas. – Bet mes žinome, kad Rusija vis dar turi nemažą kiekį aviacijos rezerve. Todėl pabrėžiame, kad turime padaryti viską, kas įmanoma, kad Ukrainai būtų suteikta kuo daugiau oro gynybos pajėgumų“.

Iš JAV – viltis dėl Ukrainos puolimo JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas kalbėdamas spaudos konferencijoje Briuselyje, kur susitiko jis ir jo kolegos iš kitų NATO šalių, teigė tikintis, kad Ukraina pavasarį surengs puolimą prieš Rusiją. Jis taip pat teigė, kad Rusija į mūšio lauką atsiunčia daug naujų karių, tačiau daugelis jų yra prastai apmokyti ir nepakankamai aprūpinti.Jis pridūrė, kad Ukrainos sąjungininkai atmeta Vladimiro Putino „pasaulio viziją – chaoso pasaulį“, kuri ilgą laiką palaikys Ukrainos savigyną.Grupės nariai Kijevui atidavė daugiau nei aštuonias kovines brigadas, įskaitant didelius JAV suteiktus „Bradleys“ ir „Abrams“ tankus bei „Challenger 2“ tankus iš JK.Anot L. Austino, jo ir jo kolegų prioritetas yra užtikrinti, kad Vakarų aukos Ukrainai būtų panaudotos „kaip numatyta“ ir kad būtų „aktyvus žingsnis siekiant užkirsti kelią ginklų platinimui“.

JAV generolas: Rusija pralaimėjo strategiškai, operaciškai ir taktiškaiGenerolas Markas Milley, Jungtinių Amerikos Valstijų generalinio štabo vadų pirmininkas, pareiškė, kad Rusija pralaimėjo „strategiškai, operaciškai ir taktiškai“ ir kad jie „moka didžiulę kainą mūšio lauke“ Ukrainoje.M. Milley, kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas manė, kad gali greitai nugalėti Ukrainą, kai beveik prieš metus įsakė savo kariams įsiveržti.„[Putinas] klydo. Ukraina lieka laisva. Jie išlieka nepriklausomi. NATO ir jos koalicija niekada nebuvo stipresnė. Dabar Rusija yra pasaulinio paribyje, o pasaulis tebėra įkvėptas ukrainiečių drąsos ir atsparumo. Trumpai tariant, Rusija pralaimėjo – ji pralaimėjo strategiškai, operaciškai ir taktiškai, o mūšio lauke moka milžinišką kainą“, - teigė M. Milley.

Prigožinas pripažino įkūręs „trolių fabriką“Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadas pirmą kartą pripažino įkūręs liūdnai pagarsėjusį „trolių fabriką“. Jis Sankt Peterburge įkūrė Interneto tyrimų agentūrą ir ilgai jai vadovavo, antradienį „Telegram“ kanale pareiškė Jevgenijus Prigožinas. Agentūros uždavinys esą buvo apsaugoti Rusiją nuo „agresyvios Vakarų antirusiškų tezių propagandos“.Troliais vadinami interneto vartotojai, kurie sąmoningai trikdo diskusijas internete. Interneto tyrimų agentūra kaltinama dezinformacijos kampanijomis internete ir kišimusi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus. „Trolių fabrikas“ tam ypač naudoja suklastotas paskyras socialiniuose tinkluose.JAV 2018 metais įvedė sankcijas virtinei Interneto tyrimų agentūros darbuotojų.

Ukrainos kariai Lenkijoje mokosi valdyti tankus „Leopard 2“

EP pirmininkė: reikia rasti sprendimą ir įsteigti tribunolą Rusijos nusikaltimams Ukrainoje tirtiEuropos parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola tvirtina, kad EP pozicija yra ir toliau bus tokia, kad visi asmenys atsakingi už Rusijos nusikaltimus Ukrainoje turi patirti teisingumą. Pasak jos, iš teisinės ir politinės perspektyvos reikia rasti sprendimą ir įsteigti specialų tribunolą Rusijos veiksmams tirti.„Mūsų pozicija ir toliau bus tai, kad visi tie atsakingi už nusikaltimus turi patirti teisingumą ir atsakyti už tai ką padarė, ir į tai reikia susitelkti jau dabar. Tiek iš teisinės, tiek iš politinės perspektyvos reikia rasti sprendimą, kaip surinkti reikiamus žmones „aplink stalą“ ir įsteigti šį tribunolą. Mes tą raginame ir toliau raginsime“, – ketvirtadienį Europos Parlamente Strasbūre žurnalistams teigė R. Metsola.„Europos Parlamentas tapo varomąją jėga (siekiant steigti specialųjį tribunolą – ELTA). Mes esame tie, kurie siekia šio tribunolo įsteigimo ir toliau to sieksime“, – pridūrė ji.R. Metsola pažymėjo, kad EP turi galutinį tikslą, ir tai taika, kurios trokšta tiek europiečiai, tiek ypatingai to nori ukrainiečiai. Tačiau, anot jos, taika be laisvės ir teisingumo nebūtų verta vadintis „taika“.„Mes neturėtume pamiršti, kad visa vieningos Europos idėja yra paremta taika. Tačiau taika be laisvės ir taika be teisingumo yra neverta būti vadinama „taika“. Todėl Europos Parlamentas labai vieningai paragino įsteigti specialų tribunolą Rusijos veiksmams agresijos Ukrainoje metu nagrinėti. Tai buvo stipriausias signalas, kurį mes norėjome išsiųsti sausio 19 dieną ir taip pat siųsime šią savaitę dirbdami prie tolimesnių tekstų“, – sakė EP pirmininkė.Ji akcentuoja, kad įrodymų apie karo nusikaltimus, atliktus prieš ukrainiečius, vis daugėja ir visa tai yra tarptautinės teisės pažeidimas.„Mes matėme masinius kapus Bučoje, Mariupolyje, Iziume ir kitose vietose. Taip pat visi mato nesibaigiantį civilinių taikinių ir infrastruktūros naikinimą. Visa tai yra tarptautinės teisės pažeidimas. Ir Europos Parlamentas jau paskelbė Rusiją kaip terorizmą vykdančia ir terorizmą remiančia valstybe“, – tikino R. Metsola.ELTA primena, kad sausio viduryje Europos Parlamento nariai paragino įsteigti specialų tarptautinį tribunolą Rusijos politinių ir karinių vadovų bei jų sąjungininkų nusikaltimams Ukrainoje tirti.Rusijos pajėgų nusikaltimai Bučoje, Irpinėje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų atskleidžia karo brutalumą, todėl svarbu imtis koordinuotų tarptautinių veiksmų, siekiant nustatyti kaltų už karą atsakomybę, pažymima EP rezoliucijoje.Europarlamentarai primena ir ragina ES kartu su Ukraina ir tarptautine bendruomene sutelkti pastangas steigiant specialų tarptautinį tribunolą, kuris tirtų Rusijos politinių ir karinių vadovų bei jų sąjungininkų agresijos Ukrainoje nusikaltimus ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn jų vykdytojus. EP nariai prašo ES institucijų padėti įsteigti laikiną prokuratūrą, kuri būtų labai svarbus praktinis žingsnis siekiant šių nusikaltimų tyrimo ir būsimo baudžiamojo persekiojimo.Nors tiksli specialaus tribunolo sudėtis ir veiklos metodai dar neapibrėžti, europarlamentarai įsitikinę, kad jo jurisdikcijoje turi būti ne tik Vladimiro Putino, bet ir Aliaksandro Lukašenkos bei jų šalių politinės ir karinės vadovybės veiksmų tyrimas, nes Baltarusijos režimas padeda Rusijai tęsti agresiją prieš Ukrainą.

ES įtraukė Rusiją į mokesčių rojaus šalių sąrašą Briuselyje antradienį vykusiame Europos Sąjungos finansų ministrų susitikime į oficialų mokesčių rojų sąrašą buvo įtraukta Rusija ir dar trys šalys.Kaip teigiama ES Tarybos pareiškime, ES konkrečiai paminėjo Rusiją dėl to, kad ji nevykdo įsipareigojimų, susijusių su tarptautinėmis holdingo bendrovėmis.Kartu su Rusija į sąrašą buvo įtrauktos Kosta Rika, Maršalo salos ir Britų Mergelių salos, taigi iš viso sąraše dabar yra 16 mokesčių jurisdikcijų, kurios pateko ES nemalonėn.ES iš šio sąrašo išbraukė keturias šalis – Barbadosą, Jamaiką, Šiaurės Makedoniją ir Urugvajų – konstatavusi, kad jos įvykdė savo įsipareigojimus, teigiama pareiškime.ES pirmininkaujančios Švedijos finansų ministrė Elisabeth Svantesson paragino į sąrašą įtrauktas šalis „patobulinti savo teisinę sistemą ir siekti, kad būtų laikomasi tarptautinių apmokestinimo standartų“.Tačiau mokesčių rojaus įtraukimo į sąrašą kritikai teigia, kad šios priemonės turi mažai praktinio poveikio.„Rusijos įtraukimas į sąrašą visų pirma yra politinis signalas“, – sakė Vokietijos europarlamentaras, konservatyvios Europos liaudies partijos frakcijos narys Markusas Ferberis. Pasak jo, ES finansų ministrai, norėdami veiksmingai kovoti su mokesčių slėpimu, „turi susieti sąrašą su skaudžiomis sankcijomis“.Labdaros ir kovos su skurdu organizacijos „Oxfam“ atstovas šią praktiką apibūdino kaip „visišką išbalinimą“ ir kritikavo šalių, kuriose pelno mokesčio tarifas yra nulinis, pavyzdžiui, Bermudų ir Kaimanų salų išbraukimą iš sąrašo 2020 metais.„Oxfam“ paragino ES valstybes tikrinti taip pat atidžiai, kaip ir blokui nepriklausančias šalis, ypač išskirdama Liuksemburgą kaip mokesčių rojų, kuris vertas būti įtrauktas į ES sąrašą dėl savo teisinės praktikos. 

Ukraina praneša apie Rusijos skraidančius objektus savo oro erdvėjeUkraina praneša savo oro erdvėje aptikusi Rusijos paleistus skraidančius objektus su kampiniais atšvaitais. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Jurijus Ignatas.Ukrainos oro gynyba stebi šiuos taikinius, jie juda oro srovėmis mažu greičiu.Tokius skraidančius objektus, pasak J. Ignato, priešas naudoja žvalgybai ar kad nukreiptų oro gynybos dėmesį į netikrą taikinį.Anot jo, objektai yra judinami vėjo jėgos, ir gali skristi į kitas šalis.Vis dėlto J. Ignatas nekomentavo, ar šiandieninis Moldovos oro erdvės uždarymas yra susijęs su šiais objektais.Vasario 12 dieną tokie objektai buvo užfiksuoti Dnipro srityje.

Ispanija 55 ukrainiečius apmokys „Leopard“ tankų valdymo ir remonto Ispanija 55 ukrainiečius apmokys „Leopard“ tankų valdymo ir remonto. Ukrainiečiai į Ispaniją atvyks savaitės pabaigoje, antradienį Briuselyje sakė gynybos ministrė Margarita Robles, kurią cituoja naujienų agentūra „Europa Press“.Vienas „Leopard“ tankas turi keturis įgulos narius. Ispanija yra tarp NATO šalių, kurios pareiškė esančios pasirengusios skirti Ukrainai „Leopard“. Kiek tankų perduos Ispanija, ministrė nepasakė.Laikraštis „El Pais“, remdamasis vyriausybės šaltiniais Madride, prieš dvi savaites pranešė, kad Ispanija pradžioje ketina pristatyti Ukrainai 4–6 tankus. Ispanijos vidaus reikalų ministerija tada šios informacijos nei paneigė, nei patvirtino.Ispanija turi iš viso 347 tankus „Leopard“. 108 jų yra senesnės versijos 2A4, o 239 – 2A6 tipo.

Norvegija padovanos Ukrainai aštuonis tankus „Leopard 2“ Norvegijos vyriausybė antradienį pranešė, kad Ukrainai padovanos aštuonis savo tankus „Leopard 2“, taip įvykdydama ankstesnį įsipareigojimą ir prisidėdama prie eilės Vakarų šalių, pažadėjusių Ukrainai skirti sunkesnės ginkluotės.Norvegijos kariuomenėje šiuo metu yra 36 tankai „Leopard 2“.„Norvegija padovanos Ukrainai aštuonis tankus ir iki keturių pagalbinių transporto priemonių. Be to, skiriame lėšų šaudmenims ir atsarginėms dalims“, – Norvegijos žiniasklaidai sakė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas, pridurdamas, kad tai įvyks netrukus.B. A. Gramas sakė, kad 250 mln. Norvegijos kronų (24,8 mln. JAV dolerių) bus skirta šaudmenims ir atsarginėms dalims tankams „Leopard 2“ per ES fondą Ukrainai, Europos taikos priemonę.„Padėtis Ukrainoje artėja prie kritinio etapo, todėl jai reikia skubios ir visapusiškos Vakarų paramos“, – sakė ministras. Pasak jo, Norvegija „taip pat prisidės prie Ukrainos tankų įgulų mokymo Lenkijoje kartu su kitomis sąjungininkėmis“.Po nenuilstamos Kyjivo ir kitų šalių kampanijos Vokietija neseniai uždegė žalią šviesą modernių vokiečių gamybos tankų siuntimui į Ukrainą. Ji sutiko atsiųsti 14 „Leopard 2“ tankų iš savo karinių atsargų ir pritarė sąjungininkų vykdomam kovinių tankų reeksportui į Ukrainą.Lenkija taip pat pažadėjo atsiųsti 14 tankų, Kanada atsiųs keturis, o Suomija, Ispanija ir Portugalija nurodė, kad dalyvaus, tačiau konkretaus skaičiaus nepateikė.Praėjusį trečiadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas ir jo sąjungininkai siekia pristatyti pirmąjį tankų batalioną iki balandžio mėnesio, o kiti bus pristatyti vėliau šiais ir kitais metais.Danija, Vokietija ir Nyderlandai taip pat pažadėjo, kad Ukraina „artimiausiais mėnesiais“ gaus bent 100 senesnių tankų „Leopard 1“.

Nyderlandai labai rimtai vertina Ukrainos siekį gauti naikintuvų F-16 Nyderlandai neatmeta galimybės perduoti Ukrainai naikintuvų F-16. Tiesa, kad ukrainiečiai kreipėsi į jos šalį dėl F-16, antradienį Briuselyje sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren. Šis noras esą vertinamas „labai rimtai“.Kartu ministrė atkreipė dėmesį į tai, kad F-16 yra sudėtinga ginkluotės sistema ir kad šia tema reikia diskutuoti su partneriais, pavyzdžiui, JAV. „Ukraina puikiai supranta, kad tam reikia laiko“, – pridūrė ji. Naikintuvų esą negalima lyginti su koviniais tankais, kurie bus pristatyti Ukrainai ateinančiais mėnesiais.Paklausta, ar Nyderlandai galėtų skirti Ukrainai savo iš Vokietijos nuomotus tankus „Leopard 2“, K. Ollongren atkreipė dėmesį į tai, kad tankai nepriklauso Nyderlandams. „Vokiečiai patys turi nuspręsti, kokius tankus siųs į Ukrainą“, – teigė ji. Nyderlandai esą parems bet kokį sprendimą, kokį Vokietija priims šiuo klausimu.

Bachmute vis dar yra apie 5 tūkst. civilių Nuožmių mūšių apimtame Rytų Ukrainos Bachmuto mieste vis dar yra apie 5 tūkst. civilių, teigia Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka.Čia prieš Rusijos sukeltą plataus masto karą gyveno 70 tūkst. žmonių. Rusijos kariuomenė jau kurį laiką mėgina užimti šią strategiškai svarbią gyvenvietę. Pastaruoju metu pasirodė duomenų apie rusų samdinių grupuotės „Vagner“ pažangą miesto apylinkėse.„Bachmute esančių žmonių skaičius turi būti sumažintas iki minimumo“, – Ukrainos televizijai pareiškė P. Kyrylenka. Tačiau pareigūnas patikino, kad mieste likę civiliai ir toliau bus aprūpinami svarbiausiomis atsargomis.Rusija, užsitikrinusi Bachmuto kontrolę, priartėtų prie vieno pagrindinių savo tikslų užvaldyti visą Donecko sritį.Kalbėdami apie padėtį likusioje Donecko srities dalyje, Ukrainos pareigūnai pažymi, kad kautynės tęsiasi ir apie Vuhledaro, Marinkos ir Avdijivkos gyvenvietes. Negana to, Rusijos kariuomenė taip pat stumiasi į priekį kaimyninėje Luhansko srityje, netoli Kreminos miesto.Ukraina nuo Rusijos visapusiškos invazijos ginasi jau beveik metus. Maskvos pajėgos šiuo metu okupavusios beveik penktadalį Ukrainos teritorijos.

Pareigūnas: į Bachmutą atvykti galima, tik įvestas saugesnis režimas Atvykti į Bachmutą leidžiama, tačiau karinė administracija įvedė saugesnį režimą. Patekti į miestą galima tik gavus atitinkamą leidimą.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai antradienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupuotės atstovas pulkininkas Serhijus Čerevatas.„Prieiga ten nėra uždaryta, kaip kai kas teigė, tiesiog įvestas saugesnis prieigos režimas. Viskas surašyta Donecko srities karinės administracijos svetainėje, yra galimybė užsiregistruoti“, – sakė jis.S. Čerevatas pridūrė, kad žurnalistai ir savanoriai į miestą gali patekti, gavę Donecko srities karinės administracijos ir Gynybos ministerijos akreditaciją arba leidimą. Tačiau kariškiai griežtina saugumo priemones, kadangi okupantai mėgina užimti Bachmutą.„Atsižvelgdami į šios gyvenvietės svarbą priešui, mes atliekame tam tikrus manevrus, o tam nereikia didelio atvirumo. Todėl ten gali patekti tik tie, kuriems to reikia“, – paaiškino atstovas.Pasak jo, Bachmute dar liko apie 5 tūkst. žmonių.„rbc.ua“ primena, kad, Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, rusai neatsisako ketinimų užimti Bachmutą ir pasistūmėti prie Kreminos, tačiau priešas dar nesurinko pakankamai pajėgų, kad galėtų prasiveržti.

Lvivo meras: regione rusai sunaikino beveik visas elektros pastotes Dėl priešo apšaudymų Lvivo srityje sunaikintos beveik visos elektros pastotės, o daugumos kitų pažeistų objektų atkurti nepavyks.Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Lvivo meras Andrijus Sadovijus.„Mieste ir srityje daug sugriovimų. Tai daugiausia kritinės infrastruktūros objektai. Kiekvienas iš šių objektų turi savo savininką, tai valstybinės institucijos. Kai kurie iš šių objektų vis dar veikia. Deja, didelės dalies jų atkurti nepavyksta, todėl viską tenka statyti iš naujo. Sunaikintos beveik visas elektros pastotes Lvive ir srityje“, – sakė meras.Lvivo vadovas pridūrė, jog nors elektros tiekimas tebėra didelė problema, elektrikai randa nestandartinių ir sumanių sprendimų, todėl dirba pramonė ir visos įmonės, kurios turi aprūpinti miestą.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 10 d. per dar vieną masinę ataką Rusijos raketos vėl apgadino Lvivo srities infrastruktūros objektus. Viena raketa sprogo netoli sanatorijos. Virš regiono Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė devynias priešo paleistas raketas.

Ukrainoje ketinama atsisakyti gegužės 1-osios ir kovo 8-osios švenčių Ukrainos Aukščiausiajai Radai pateiktas įstatymo projektas, kuriame siūloma  atsisakyti gegužės 1-osios ir kovo 8-osios švenčių.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“.Vietoj gegužės 1-osios (Darbo dienos), kovo 8-osios (Tarptautinės moters dienos) ir gegužės 9-osios (Pergalės prieš nacizmą Antrajame pasauliniame kare dienos) siūlomos šios šventinės datos:Vasario 25-oji – Ukrainos moters diena (Ukrainietės diena). Šią dieną gimė ukrainiečių poetė Lesia Ukrainka;Kovo 9-oji – Ševčenkos diena – poeto Taraso Ševčenkos gimimo diena;antrasis gegužės sekmadienis – Motinos diena.„Ukrainiečių tauta gyvena atgimimo laikotarpį, įvyko Orumo revoliucija ir vyksta įnirtingas karas prieš agresorę – Rusijos Federaciją. Būtent dabar atkuriamas ukrainiečių požiūris į pasaulį ir atsiranda naujos tautos-nugalėtojos tradicijos, kurias reikia įtvirtinti ir simboliniu valstybinio kalendoriaus lygmeniu, atsisakant primestų praeities paveldo tradicijų“, – sakoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.Kaip žinoma, taikos metu Ukrainoje buvo kelios šventės, kurias lydėjo papildomos poilsio dienos. Tačiau karinės padėties laikotarpiu šalyje buvo atšauktos visos Darbo įstatymų kodekse numatytos šventinės dienos.

JAV gynybos sekretorius: remdami Ukrainą esame kaip niekad vieningiJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, antradienį kalbėdamas Briuselyje vykstančio NATO šalių gynybos ministrų susitikimo kuluaruose, pareiškė, kad, remdamos Ukrainą, Aljanso šalys yra kaip niekad vieningos, praneša BBC.Diplomatas tikino, kad Putino invazija tapo iššūkiu visam pasauliui. Tačiau jis pažymėjo, kad Ukrainos draugai nesusvyravo ir dėl šios priežasties ukrainiečiai „laimėjo mūšius dėl Kyjivo, Charkivo ir Chersono“. Ll. Austinas pažadėjo, kad NATO ir toliau teiks Ukrainai „nepalaužiamą paramą“, tačiau pažymėjo, jog „dar yra daug ką nuveikti“.Pasak JAV gynybos sekretoriaus, NATO šalys iki šiol yra perdavusios Ukrainai dešimčių milijardų dolerių vertės paramos. Ll. Austinas atkreipė dėmesį į pastaruoju metu inicijuotas Ukrainos karių mokymų programas ir kartu akcentavo, kad Aljanso misija yra ne tik tiekti įrangą, o ir užtikrinti „ilgalaikius pajėgumus“.Politikas kalbėjo apie būtinybę Ukrainai išlaikyti pagreitį kare ir pridūrė, kad Kremlius vis dar tikisi, jog galimų NATO dvejonių akivaizdoje galės tiesiog „išlaukti“. Tačiau Ll. Austinas pabrėžė, kad, praėjus jau beveik metams nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios, „esame kaip niekad vieningi“.Kaip jau skelbta, antradienį Briuselyje prasideda dvi dienas truksiantis NATO šalių gynybos ministrų susitikimas. Jo metu, be kitų temų, bus kalbamasi apie paramą Rusijos užpultai Ukrainai, Aljanso siekį atkurti savo senkančias ginklų ir amunicijos atsargas bei padidinti povandeninės infrastruktūros apsaugą.Ll. Austinas kalbėjo į susitikimą pakviesto Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo pašonėje.

Reznikovas pasiūlė tris kandidatus į savo pavaduotojus Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pateikė prezidentui Volodymyrui Zelenskiui tvirtinti trijų naujų savo pavaduotojų kandidatūras. Du buvę jo pavaduotojai toliau dirbs Gynybos ministerijoje patarėjais.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi O. Reznikovo „Facebook“ paskyra.Į pirmojo pavaduotojo postą siūloma Ukrainos didvyrio generolo leitenanto Oleksandro Pavliuko kandidatūra.Į pavaduotojo skaitmeninės plėtros, skaitmeninių transformacijų ir skaitmeninimo klausimams pareigas siūlomas Vitalijus Deinega, o į pavaduotojo europinės integracijos klausimams pareigas – Andrijus Ševčenka.„Dėl tų, kurie ėjo pavaduotojų pareigas. Gynybos ministro pirmasis pavaduotojas generolas pulkininkas Ivanas Rusnakas ir gynybos viceministras skaitmeninės plėtros klausimams Olehas Haidukas  lieka ministerijos komandoje ir bus pasitelkti kaip ministro patarėjai“, – paaiškino O. Reznikovas.Pasak ministro, tai dar ne paskutiniai žingsniai siekiant „perkrauti“ Gynybos ministeriją.„Kiti pakeitimai, kuriais siekiama stiprinti komandą, bus pristatyti po kelių dienų“, – paskelbė O. Reznikovas.„rbc.ua“ primena, jog anksčiau žiniasklaida prognozavo, kad viceministrais galėtų tapti V. Deinega, įkūręs labdaros fondą „Grįžk gyvas“, ir A. Ševčenka, buvęs liaudies deputatas ir buvęs Ukrainos ambasadorius Kanadoje.

Okupuotame Berdianske nugriaudėjo sprogimas Laikinai okupuotame Zaporižios srities Berdiansko mieste nugriaudėjo galingas sprogimas.Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Berdiansko miesto tarybos vykdomasis komitetas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Miesto centre buvo girdėti garsus sprogimas. Iš jūrų uosto pusės. Greičiausiai okupantai leidžia raketas iš jūros akvatorijos arba veikia oro gynyba“, – sakoma pranešime.Taip pat neatmetama, kad tai gali būti Ukrainos kariuomenės darbas.Anksčiau buvo pranešta, kad užgrobtame Berdiansko aerodrome Rusijos armija įkūrė karinę bazę. Neseniai ten buvo sunaikinta priešo kariškių, ginkluotės ir keli technikos vienetai.

NATO vadovas: Rusija ruošiasi naujiems karo veiksmams UkrainojeNATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Rusija ruošiasi naujiems karo veiksmams prieš Ukrainą.Kaip rašo „Sky News“, J. Stoltenbergas tai pareiškė atvykęs į Briuselį, kur antradienį prasideda dvi dienas truksiantis Aljanso šalių gynybos ministrų susitikimas. NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad Vakarų šalys turi užtikrinti, jog „Ukraina gautų ginklų pergalei šiame kare iškovoti“.Žurnalistų paklaustas apie galimybę perduoti Kyjivui naikintuvų, Aljanso vadovas akcentavo, kad tai šiuo metu nėra „pats skubiausias klausimas“, tačiau sąjungininkai esą diskutuos apie tai, kokio tipo sistemomis aprūpinti besiginančią šalį. J. Stoltenbergas kartu pažymėjo, kad pokalbiai šiuo klausimu tęsiasi.Kaip jau skelbta, antradienį Briuselyje prasideda dvi dienas truksiantis NATO šalių gynybos ministrų susitikimas. Jo metu, be kitų temų, bus kalbamasi apie paramą Rusijos užpultai Ukrainai, Aljanso siekį atkurti savo senkančias ginklų ir amunicijos atsargas bei padidinti povandeninės infrastruktūros apsaugą.Susitikime prie NATO priklausančių valstybių ministrų prisijungs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Britų žvalgyba: „Vagner“ kovotojai pasistūmėjo į priekį Bachmuto apylinkėse Rusijos samdinių grupuotė „Vagner“ per pastarąsias tris dienas beveik neabejotinai pasistūmėjo į priekį šiauriau Ukrainos Bachmuto miesto (Donecko sritis). Nepaisant to, šioje vietovėje tęsiasi organizuota Ukrainos kariuomenės gynyba. Tai savo naujausioje, antradienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Suvestinėje pažymima, kad „vagneriečiai“ pažangą, be kita ko, padarė Krasna Horos kaime. Nepaisant to, ministerija nurodo, kad rusams nepavyksta reikšmingai pažengti veržiantis į pietus nuo Bachmuto.Kaip rašoma suvestinėje, Rusijos pajėgos puolimą šiuo metu taip pat vykdo vadinamajame Kreminos–Svatovės sektoriuje Luhansko srityje. Tačiau čia rusų atakos esą yra pernelyg riboto masto, kad padėtų pasiekti reikšmingų laimėjimų. Ministerijos manymu, Rusija veikiausiai siekia tikslo pasistūmėti į vakarus nuo Žerebeto upės.Suvestinėje reziumuojama, kad dabartinis Rusijos operacijų vaizdas leidžia manyti, kad šios šalies kariai sulaukia įsakymų daryti pažangą daugelyje sektorių, tačiau rusai nė viename jų neturi pakankamai kovinių pajėgumų, reikalingų reikšmingai pažangai pasiekti.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus. https://t.me/stranaua/90841

Prie Lenkijos sienos perimti ir palydėti trys Rusijos naikintuvai Nyderlandų naikintuvai netoli Lenkijos sienos perėmė ir palydėjo tris Rusijos karinius lėktuvus, vėlų pirmadienį pranešė Nyderlandų gynybos ministerija, kuria remiasi „Reuters“.„Tada dar neatpažinti, iš Kaliningrado skriejantys orlaiviai priartėjo prie Lenkijos NATO atsakomybės zonos,  – sakoma ministerijos pranešime. – Kiek vėliau nustatyta, kad tai buvo trys lėktuvai: rusų „IL-20M Coot-A“ orlaivis, lydimas dviejų naikintuvų „Su-27“. Du Nyderlandų kariniai lėktuvai „F-35“ per atstumą palydėjo junginį ir po to perdavė šią užduotį NATO partneriams.“Rusijos gynybos ministerija nesureagavo į „Reuters“ prašymą pakomentuoti šį incidentą.Pasak Nyderlandų gynybos ministerijos, Lenkijoje šiuo metu dislokuoti 8 Nyderlandų naikintuvai „F-35“.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 139 080 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 740 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų vasario 14 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 139 080 kareivių.Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 286 tankų, 6 500 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 299 artilerijos sistemų, 466 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 234 oro gynybos priemonių, 298 lėktuvų, 286 sraigtasparnių, 2 011 dronų, 857 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 155 automobilių, 218 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas: Rusijos kariškiai motyvuojami žadant jiems piniginius priedusRusijos kariškiai Ukrainoje motyvuojami dalyvauti puolimo operacijose žadant jiems piniginius priedus.Tai sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo suvestinėje, paskelbtoje „Facebook“ paskyroje, praneša „Ukrinform“.„Siekiant motyvuoti personalą puolimui, priešo daliniuose skleidžiama propaganda apie piniginius priedus  už dalyvavimą šturmo operacijose“, – pažymima pranešime.Pasak Generalinio štabo atstovų, kiekvienam okupantui taip pat žadama papildoma išmoka pasistūmėjus kilometrą Ukrainos žemėje.„Ukrinform“ primena, kad pastarąją parą priešas smogė Ukrainai 2 raketų ir 32 aviacijos smūgius, 55 kartus apšaudė šalies teritoriją iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemų. Rusijos smūgių pavojus išlieka didelis visoje Ukrainos teritorijoje. Ukrainos oro gynybos sistema nuolat stiprinama.

Žiniasklaida: artėja kritinis karo su Rusija momentasJAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnai mano, kad kritinis momentas kare tarp Ukrainos ir Rusijos ateis 2023 metų pavasarį. Tikimasi Rusijos puolimo ir Ukrainos pajėgų kontrpuolimo, siekiant atgauti okupuotų teritorijų kontrolę.Amerikos pareigūnai vis dažniau kalba apie tai, kad kare artėja lemiamas momentas. Ukrainos kariuomenė pasieks daugiau sėkmės mūšiuose, sulaukdama daugiau pagalbos iš Vakarų valstybių, rašo „The Washington Post“.Leidinio teigimu, JAV lyderio administracija bendradarbiauja su Kongresu, kad Ukrainai būtų skirta dar 10 mlrd. dolerių. Tikimasi, kad kitą savaitę bus paskelbta dar viena pagalba Kijevui.

Rusijos pajėgos apšaudė aštuonias Sumų srities bendruomenesRusijos kariai minosvaidžiais ir sprogmenimis atakavo Sumų srites bendruomenes, vasario 11 d. pranešė Sumų srities karinė administracija.Apie aukas ar žalą nepranešama.Sumų sritis yra kasdienių Rusijos apšaudymų ir dažnų raketų atakų taikinys.

Žiniasklaida: Batumio pakrantėje sprogo „rusiška“ minaGruzijoje, vietinio kurorto pakrantėje, sprogo pavojinga amunicija, kuri, kaip spėjama, yra jūrų mina.Incidentas įvyko Batumyje, pirmadienį, vasario 13 d., pranešė gruzinų leidinys rustavi2.ge. Žiniasklaidos duomenimis, pavojingi šoviniai detonavo jūroje, maždaug už 25 metrų nuo kranto. Sprogimo garsą išgirdo liudininkai. Per incidentą niekas nenukentėjo.

NATO: Rusija neatsisakė plano užimti OdesąRusija dabar neturi pakankamai pajėgų, kad galėtų pulti Ukrainą iš Padniestrės teritorijos.Tai pareiškė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana, rašo Newsweek. Jo nuomone, Kremlius neatsisakė planų užimti Odesą.„Šiandien Rusija neturi pakankamai jėgų eiti per Padniestrę ir apjuosti Ukrainą iš užnugario, tačiau toks planas vis dar egzistuoja. Nematome, kad Rusija turėtų tam jėgų. Bet jie bando užkirsti kelią proeuropietiški Moldovos Respublikai. Jie bando suskaldyti gyventojus, kurie ir taip yra susiskaldę“, – sakė jis.Anot specialisto, Rusija neturi nei ketinimų, nei galimybių pradėti karo prieš NATO. „Ji turi pakankamai problemų Ukrainoje ir mes turime padėti Ukrainai sukurti daugiau problemų. Turime būti labai sąmoningi ir vengti eskalavimo pavojaus", – pridūrė jis.

Virš Bachmuto numuštas „Vagner“ lėktuvas: iš jo Prigožinas anksčiau kreipėsi į ZelenskįUkrainos kariuomenė numušė „Su-24“ lėktuvą virš Bachmuto Donecko srityje. UNIAN skelbia, kad šis lėktuvas Rusijos privačiai karinei bendrovei „Vagner“, ir būtent šis lėktuvas buvo panaudotas filmuojant propagandinį vaizdo įrašą, kuriame „Vagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas kvietė į dvikovą Volodymyrą Zelenskį.Informaciją, kad šis lėktuvas buvo pašautas, patvirtino J. Prigožino spaudos tarnyba. Tuo pačiu metu, pasak jos, orlaivis dabar yra remontuojamas.„Taip, iš tiesų, būtent šį lėktuvą šiandien nuo žemės atakavo priešo oro gynybos sistemos. Pilotas padarė stebuklą, nusileido degančiu varikliu, visiškai užbaigdamas kovinę misiją“, – teigiama pranešime, kuriame pažymima, kad pilotas neišgyveno.

Rusijos pajėgos apšaudė NikopolįRusijos pajėgos pirmadienį apšaudė Nikopolį ir sužeidė 69 metų vyrą, pranešė Dniepropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas. Per apšaudymą buvo apgadintos dvi privačios įmonės, tris gyvenamieji namai ir komunalinių paslaugų pastatas. Be to, buvo apgadinta beveik pusšimtis automobilių ir elektros linijų. Ukrainiečių kontroliuojamas Nikopolis yra kitapus Dniepro upės nuo Enerhodaro miesto, kuriame yra didžiausia Europoje atominė elektrinė, o nuo 2022 m. kovo mėn. jį yra okupavusi Rusija.Rusijos pajėgos naudojosi elektrine kaip baze rengti atakas Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje.

Klyčko: Kyjivui reikia tūkstančių generatoriųUkrainos sostinei Kyjivui, pasak mero Vitalijaus Klyčko, reikia tūkstančių papildomų generatorių. „Mes gavome beveik tūkstantį, tačiau sostinėje turime 500 darželių, 500 mokyklų“, – sakė jis pirmadienį agentūrai AFP. Kyjivas esą šiandien geriau pasirengęs rusų atakoms raketomis ir dronais nei dar prieš kelis mėnesius. Tačiau, anot V. Klyčko, jis „vis dar nerimauja dėl elektros energijos ir šildymo“.Nuo spalio Maskva vis taikosi į Ukrainos infrastruktūrą, dėl to milijonai gyventojų vidurį žiemos ne kartą susidūrė su elektros iš šildymo tiekimo sutrikimais.

Zalužnas: Ukrainos pergalė reikš ne tik jos teritorijų išlaisvinimąUkrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas sakė, kad Ukrainos pergalė kare su Rusija reikš ne tik Ukrainos teritorijų išlaisvinimą, bet ir tokį ginkluotųjų pajėgų stiprinimą, kad Rusija daugiau niekada nebeturėtų galimybės pulti Ukrainos.Kaip pažymėjo V. Zalužnas, „Ramstein-9“ susitikimo, kuris vyks vasario 14 d., išvakarėse jis kalbėjosi su vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų vadu Europoje ir JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadu Christopheriu Cavoli.Pokalbio metu jie aptarė tarptautinės karinės pagalbos teikimą Ukrainai ir Ukrainos karių mokymą šalių partnerių teritorijoje. „Esu dėkingas generolui Kavoli už gilų situacijos supratimą ir dideles pastangas priartinti mūsų pergalę, kurios vizija šiandien pasidalinau su savo pašnekovu. Ukrainos pergalė reikš ne tik jos teritorijų išlaisvinimą, bet ir tokių sąlygų bei tokių ginkluotųjų pajėgų sukūrimą, kurios nesuteiks rusams galimybės bet kada ateityje pulti mūsų valstybę“, - pabrėžė V. Zalužnas.Vasario 14 dieną Briuselyje vyks Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (vadinamojo „Ramstein-9“) posėdis. Pentagonas pažymėjo, kad partneriai sutelks dėmesį į svarbiausius Ukrainos poreikius.

Ukraina paneigė Rusijos teiginius apie užimtą teritoriją Ukrainos pareigūnas paneigė Rusijos teiginius, kad ji užėmė Krasna Horos kaimą netoli Bakhmuto Rytų Ukrainoje.Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupuotės atstovo Serhijaus Cherevatyi, teiginys, kad Rusijos kariai užėmė Krasna Horą, yra netiesa. „Ten nuolat vyksta mūšiai. Mes tai laikome savo kontrolėje. Bakhmutas tebėra pagrindinių Rusijos atakų dėmesio centre“, - CNN sakė S. Cherevatyi.

Rusai apšaudė kaimą Chersono regione: žuvo moteris Pirmadienį Rusijos okupantai apšaudė žmonių namus Ingulets kaime Chersono regione. Per išpuolį žuvo moteris, o dar vienas gyventojas buvo sužeistas, praneša UNIAN.„Sviediniai krito į kiemą. Priešo šaudmenų fragmentas pataikė į moterį, kuri buvo netoli savo namų. Žaizdos pasirodė nesuderinamos su gyvybe, auka mirė vietoje“, – „Telegram“ kanale pranešė Chersono regioninė karinė administracija.Pažymima, kad kitas kaimo gyventojas, patyręs minos sprogstamąjį sužalojimą ir šrapnelio žaizdą nugaroje, buvo paguldytas į ligoninę.

Klyčko: jei Rusijos sportininkai nori dalyvauti Olimpinėse žaidynėse, turi pasmerkti karąRusijos sportininkai turėtų viešai pasmerkti karą, jei nori, kad jiems būtų leista dalyvauti 2024 metų Olimpinėse žaidynėse, pirmadienį AFP sakė Kyjivo meras ir buvęs pasaulio bokso čempionas Vitalijus Klyčko.„Rusijos ir Baltarusijos sportininkai negalės dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, jei nepasakys „ne“ karui“, – sakė V. Klyčko.„Jei jie viešai pasisakys prieš šį karą, tada gali (dalyvauti). Bet jie bijo“, – sakė buvęs sunkiasvoris boksininkas.Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija, kuri leido naudoti savo teritoriją kaip atraminį punktą savo invazijai į Ukrainą, nuo karo pradžios buvo nušalintos nuo daugumos olimpinių sporto šakų varžybų. O Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino boikotuoti Paryžiaus olimpines žaidynes, jei jose bus leista dalyvauti Rusijos sportininkams.V. Klyčko kreipėsi į sportininkus, ragindamas „liepti savo vyriausybei nutraukti šį beprasmį karą“.Kyjivas su įniršiu reagavo į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) praėjusio mėnesio pranešimą, kad ieškoma „kelio“, kaip leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje po neutralia vėliava.TOK vadovas Thomas Bachas sekmadienį pareiškė, kad solidarizuojasi su Ukrainos sportininkų „sielvartu ir žmogiškomis kančiomis“, tačiau teigė, kad ne atskirų šalių vyriausybėms spręsti, kam dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose.V. Klyčko, kuris kartu su broliu Vladimiru yra iškovojęs daugybę bokso titulų, sakė, kad žmonės yra „už arba prieš karą“.„Labai norėčiau pakviesti Thomasą Bachą į Kyjivą, į Ukrainą, kad jis pats pamatytų sugriautus kaimus, miestus, pamatytų, kiek žmonių žuvo. Jis nesupranta... arba žaidžia kažkokius žaidimus su Rusija“, – sakė jis.Lenkijos sporto ministras Kamilas Bortniczukas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog 40 valstybių pasisakys prieš Rusijos ir Baltarusijos sportininkų įtraukimą į kitų metų žaidynes.

Kyjivas: Rusijos nuostoliai praėjusią savaitę buvo didžiausi nuo karo pradžiosNuo Rusijos invazijos pradžios praėjusių metų vasarį Ukrainoje, Kyjivo duomenimis, žuvo 138 340 rusų kareivių. Tokius skaičius tviteryje, be kita ko, skelbia Ukrainos užsienio reikalų ministerija.Leidinys „Kyiv Post“, remdamasis oficialiais skaičiais, praneša, kad vien tik praėjusią savaitę žuvo 6 180 karių. Tai esą didžiausias rodiklis nuo karo pradžios. Priežastis yra suintensyvėjęs rusų pajėgų puolimas Ukrainos rytuose.Prieš tai didžiausias per savaitę žuvusių okupantų skaičius – 5 800 – registruotas pernai metų balandį.Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

Zelenskis su Norvegijos premjeru aptarė tolesnį bendradarbiavimą gynybos srityjeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per pokalbį telefonu su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre aptarė „tolimesnį bendradarbiavimą“.V. Zelenskis padėkojo už „naują gynybos paketą, kuris sustiprins mus (Ukrainą) sausumoje, danguje ir jūroje“.Vasario 6 d. Norvegija pasiūlė Ukrainai skirti 7,3 mlrd. dolerių pagalbos paketą penkeriems metams. Pinigai būtų padalyti gynybos ir humanitarinėms reikmėms ir kasmet siektų 1,5 mlrd. dolerių. Norvegijos parlamentas dar turi ratifikuoti pagalbos paketą.

Finansų ministerija pasiūlė būdą, kaip atimti iš Putino galimybę finansuoti karąUkrainos finansų ministerija mano, kad Rusijos įtraukimas į Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) juodąjį sąrašą ženkliai padidintų verslo vystomo Rusijoje išlaidas ir iš prezidento Vladimiro Putino atimtų galimybę finansuoti karą.Pasak Ukrainos finansų ministro Serhijaus Marčenkos, „tai bene veiksmingiausia priemonė apriboti teroristų prieigą prie pasaulinės ekonomikos“.

Prancūzija ragina savo piliečius Baltarusijoje „nedelsiant“ palikti šalįPrancūzijos užsienio reikalų ministerija rekomendavo savo piliečiams nevykti į Baltarusiją – „dėl naujo Rusijos puolimo Ukrainoje“. Piliečiai, kurie šiuo metu yra Baltarusijoje, anot pranešimo, raginami „nedelsiant“ palikti šalį per Lietuvos, Lenkijos ar Latvijos pasienio punktus.Pirmadienį priešpiet Jungtinės Valstijos savo piliečius paragino išvykti iš Rusijos – dėl karo Ukrainoje ir rizikos, kad Rusijos institucijos gali juos savavališkai areštuoti ar persekioti.

Ukrainai gali prireikti 50 tūkst. žmonių, kad stabilizuotų padėtį Kryme po deokupacijosUkrainos valdžiai reikės papildomai pritraukti mažiausiai 50 tūkstančių įvairių profesijų specialistų, kad būtų užtikrintas padėties Kryme stabilizavimas po pusiasalio deokupacijos.Kaip patikino nuolatinė Ukrainos atstovė Krymo Autonominėje Respublikoje Tamila Taševa, valstybė jau aktyviai ruošiasi pusiasalio išvadavimui ir svarsto veiksmų planą, kaip užtikrinti patogų gyvenimą vietos gyventojams. Ji įvardijo kelis punktus, kuriuos Ukrainos valdžia ketina įgyvendinti Kryme.

Norvegijos žvalgyba prognozuoja, kad Rusija taps „dar labiau autoritarinė“ Rusija artimiausiais metais taps „dar labiau autoritarinė ir militarizuota“, pirmadienį pareiškė Norvegijos žvalgybos tarnybos, teigdamos, kad karas Ukrainoje Rusijai tapo „katastrofa“.„Kelio atgal nėra“, – sakė Norvegijos žvalgybos tarnybos antrasis vadovas Larsas Nordrumas, pristatydamas metinį Norvegijos, NATO narės, turinčios bendrą sieną su Rusija, rizikos vertinimą.„Rusijos valstybė bus dar labiau autoritarinė ir militarizuota“, – sakė jis, turėdamas omenyje tai, kaip propaganda naudojama manipuliuoti viešąja nuomone, ir glaudesnius Maskvos ryšius su kitais autoritariniais režimais.„Rusijos interesai nebus suderinami su Vakarų interesais“, – sakė L. Nordrumas.Kasmetiniame rizikos vertinime, pirmajame po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, kaip ir anksčiau, padaryta išvada, kad Rusija ir Kinija yra pagrindinės grėsmės Norvegijos saugumui ir interesams.Karas tapo „katastrofa Rusijai“, sakė L. Nordrumas, paminėdamas Vakarų prekybos sankcijų poveikį, Maskvos tarptautinę izoliaciją ir „daugiau kaip 100 tūkst. Rusijos karių..., žuvusių ar sužeistų“ Ukrainoje.Karas, pasak jo, padidino Norvegijos geopolitinę svarbą, be kita ko, ir dėl to, kad Norvegija tapo pagrindine dujų tiekėja Europos žemynui.„Europos šalys daug metų bus priklausomos nuo Norvegijos energijos išteklių tiekimo“, – sakė L. Nordrumas.Norvegijos vidaus žvalgybos tarnyba (PST), kuri taip pat prisidėjo rengiant vertinimą, mano, kad „Rusija bandys rinkti žvalgybinę informaciją apie daugumą Norvegijos naftos, dujų ir energetikos sektoriaus aspektų“ po to, kai praėjusiais metais atsirado „Rusijos ambicijos daryti spaudimą Europos energetikos saugumui“.Bet tiesioginis Rusijos vykdomas Norvegijos energetikos infrastruktūros sabotažas 2023 metais „mažai tikėtinas“, teigia PST vadovė Beate Gangas.„Sabotažo aktai galėtų tapti aktualesniu scenarijumi, jei padidėtų Rusijos noras eskaluoti konfliktą su NATO ir Vakarais“, – teigiama ataskaitoje.Po praėjusiais metais Baltijos jūroje įvykdyto įtariamo „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių sabotažo Norvegija sustiprino saugumą aplink strateginius objektus, taip pat ir energetikos.

Vengrijos ministras kalbėtis apie taiką Ukrainoje atvyko į Minską  Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pirmadienį apsilankė Baltarusijos sostinėje Minske, kad paragintų Rusiją ir Ukrainą derėtis dėl taikos – tai retas NATO valstybės narės aukšto pareigūno vizitas.„Vengrija tikisi, kad visi tarptautinės bendruomenės nariai kuo greičiau imsis veiksmų taikos labui ir vengs veiksmų, kurie gali pratęsti ar eskaluoti karą“, – sakoma jo pranešime feisbuke.ES ir NATO narė Vengrija eina dviprasmišku keliu dėl karo kaimyninėje Ukrainoje, o ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasmerkė Rusijos agresiją neminėdamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino vardo.V. Orbanas, kuris prieš karą palaikė glaudžius ryšius ir su V. Putinu, ir su Baltarusijos nepripažįstamu prezidentu Aliaksandru Lukašenka, taip pat atsisako siųsti ginklų Ukrainai, o ragina nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti taikos derybas.Artima Rusijos sąjungininkė Baltarusija leido Maskvai pasinaudoti savo teritorija pradedant invaziją praėjusių metų vasario 24 dieną.„Akivaizdu, kad daugelis žmonių kritikuos šį vizitą, tačiau mūsų pozicija aiški: komunikacijos kanalai turi būti atviri“, – sakė P. Szijjarto, kuris susitiko su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Aleiniku.„Be komunikacijos kanalų nėra derybų, be derybų nėra taikos“, – sakė jis.Vengrijos užsienio reikalų ministerija neatsakė į AFP prašymą patvirtinti ministro pokalbių temas.

JAV ambasadorė NATO Julianne Smith teigė, kad aljansas siekia bendradarbiauti su pramonės atstovais siekiant padidinti gamybos apimtis ir sutrumpinti laiką.„Tai absoliučiai būtina norint užtikrinti, kad mes ir toliau galėtume remti Ukrainą, kartu užtikrinant, kad kartu galėsime apsaugoti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą“, – sakė ji.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę per kelionę į Londoną, Paryžių ir Briuselį išsakė didžiulį prašymą, kad NATO narės atsiųstų Kyjivui naikintuvų.JAV – kol kas didžiausios ginklų tiekėjos Ukrainai – laikomos svarbiausia šalimi, nes jos gali pritarti plačiai naudojamų naikintuvų F-16 siuntimui.„Jungtinės Valstijos tebėra įsipareigojusios suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia, – sakė ambasadorė J. Smith. – Paliekame kiekvienai suvereniai valstybei spręsti, kaip ji nori suteikti paramą ir kokio pobūdžio parama Ukrainai yra paliekama kiekvienos atskiros sostinės rankose“.

Stoltenbergas: Ukraina sunaudoja daugiau šaudmenų, nei NATO pagaminaNATO turi „padidinti šaudmenų gamybą“, nes Ukrainos šovinių naudojimo lygis gerokai viršija dabartinius pajėgumus ir sekina atsargas, pirmadienį pareiškė gynybos aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.„Kare Ukrainoje sunaudojamas milžiniškas kiekis šaudmenų ir tai sekina sąjungininkių turimas atsargas, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. – Dabartiniai Ukrainos šaudmenų eikvojimo tempai daug kartų viršija mūsų dabartinius gamybos tempus. Dėl to mūsų gynybos pramonė patiria įtampą“.J. Stoltenbergas pripažino, kad NATO susiduria su „problema“, nes dabartinis didelio kalibro šaudmenų laukimo laikas pailgėjo nuo 12 iki 28 mėnesių.Tačiau jis tvirtino esąs įsitikinęs, kad iki šiol atlikti veiksmai reiškia, jog NATO narės „eina keliu, kuris leis mums ne tik toliau remti Ukrainą, bet ir papildyti savo atsargas“.Ukrainos rėmėjai iš Vakarų, tiekę ginklų už milijardus dolerių, antradienį susitiks aptarti Kyjivo reikalavimų dėl ginklų, o J. Stoltenbergas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pradeda naujus puolimus“.NATO vadovas sakė, kad tarp sąjungininkių vyksta diskusijos dėl Ukrainos reikalavimų į mūšio lauką atsiųsti modernių naikintuvų.Tačiau jis teigė, kad pagrindinis dėmesys turi būti sutelktas į tai, kad Kyjivo pajėgos laiku gautų reikiamą ginkluotės kiekį ir kad sąjungininkės vykdytų jau prisiimtus įsipareigojimus.„Akivaizdu, kad dalyvaujame logistikos lenktynėse, – sakė J. Stoltenbergas. –Svarbiausi pajėgumai, tokie kaip šaudmenys, degalai ir atsarginės dalys, turi pasiekti Ukrainą anksčiau, nei Rusija galės perimti iniciatyvą mūšio lauke. Greitis išgelbės gyvybes“.

Rusija nekviečiama į Miuncheno saugumo konferenciją Rusijos vyriausybė buvo eliminuota iš Miuncheno saugumo konferencijos dėl karo, kurį ji pradėjo prieš Ukrainą, pirmadienį pranešė šio aukšto lygio tarptautinio renginio organizatoriai.Tai pirmas kartas per pastaruosius dešimtmečius, kai Maskva nedalyvaus kasmetiniame renginyje, į kurį susirenka pasaulio lyderiai ir aukšto rango sprendimų priėmėjai aptarti tarptautinio saugumo iššūkių.Derybos neturi suteikti platformos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo vyriausybei skleisti propagandą, pirmadienį Berlyne pristatydamas programą sakė konferencijos direktorius Christophas Heusgenas.Irano vyriausybės pareigūnai šiais metais čia taip pat nelaukiami.Iš viso Bavarijos sostinėje nuo penktadienio iki sekmadienio vyksiančioje konferencijoje dalyvaus daugiau kaip 40 valstybių ir vyriausybių vadovų bei 90 ministrų.Tarp programoje dalyvaujančių asmenų yra JAV viceprezidentė Kamala Harris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.Konferencijoje dalyvaus ir Kinijos diplomatijos vadovas Vangas Ji, nors Kinija ir toliau remia V. Putiną šiame kare ir karo kaltininkėmis vadina JAV bei NATO.Tačiau konferencijoje pirmą kartą nekviečiama dalyvauti Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).„Nusprendžiau, kad AfD nekviesime“, – sakė Ch. Heusgenas. Visų kitų parlamente atstovaujamų partijų politikai buvo pakviesti.Ch. Heusgenas nenurodė AfD pašalinimo priežasties. „Tai Miuncheno saugumo konferencijos pirmininko sprendimas“, – atsakė jis į jam pateiktą klausimą.Buvęs Vokietijos kanclerės Angelos Merkel patarėjas užsienio politikos klausimais šiemet pirmą kartą pirmininkauja konferencijai ir yra pirmasis, neįtraukęs AfD.Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra stebi AfD dėl nuogąstavimų, susijusių su galimu ekstremizmu.Penktadienį prasidedanti konferencija rengiama artėjant į pabaigą pirmiesiems Rusijos invazijos į Ukrainą metams.

Kadyrovas: Rusija turi jėgų užimti Kyjivą, Charkivą ir OdesąČečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Rusija iki metų pabaigos pasieks savo tikslus Ukrainoje. Kartu jis sakė, jog būtų neteisinga derėtis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tai jis teigė pirmadienį transliuotame interviu kanalui „Rossija 1“. „Manau, kad iki metų pabaigos šimtu procentu įgyvendinsime šiandien mums iškeltus uždavinius“, – pažymėjo R. Kadyrovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.Rusija, anot R. Kadyrovo, turi jėgų užimti Ukrainos sostinę Kyjivą, antrąjį pagal dydį miestą Charkivą ir svarbiausią uostamiestį Odesą. Jis kategoriškai atmetė derybas su Ukrainos vadovybe dėl paliaubų ar taikos, kurios šiuo metu ir taip nevyksta. „Jei sėstume prie derybų stalo su V. Zelenskiu, manau, tai nebūtų teisinga“, – teigė R. Kadyrovas.R. Kadyrovas, kaip ir samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, Ukrainoje turi savo kovotojų, kurie daugiausiai veikia nepriklausomai nuo Rusijos vyriausiosios vadovybės. R. Kadyrovo daliniai, pavyzdžiui, daug prisidėjo užimant Mariupolio uostamiestį. Su J. Prigožinu ir kitais griežtosios linijos nacionalistais R. Kadyrovas sudarė neformalų aljansą, kuris remia karą Ukrainoje ir pasisako už intensyvius veiksmus.R. Kadyrovas yra buvęs čečėnų separatistų kovotojas. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje jis perėjo į kitą pusę ir kartu su savo klanu prisijungė prie prorusiškos Kaukazo respublikos vyriausybės. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2007 metais pats paskyrė R. Kadyrovą Čečėnijos – autonominės Rusijos Federacijos Respublikos – vadovu.

NATO vadovas: prasidėjo naujas didelis Rusijos puolimasNATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį teigė, kad prasidėjo naujas didelis Rusijos puolimas Ukrainoje.Kalbėdamas su žurnalistais, jis sakė, kad Aljansas nemato jokių ženklų, jog Vladimiras Putinas rengtųsi taikai.„Mes matome, kad prezidentas Putinas ir Rusija vis dar nori kontroliuoti Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas.„Matome, kaip jie siunčia daugiau karių, daugiau ginklų, daugiau pajėgumų“, – kalbėjo jis.J. Stoltenbergas sakė, kad gynybos ministrai per dvi dienas truksiantį susitikimą Briuselyje šią savaitę aptars, ar Ukrainai tiekti naikintuvus. Pasak jo, NATO netaptų konflikto dalimi, jei juos tiektų.

Analitikai: Rusija ne be priežasties prakalbo apie taikos derybasJungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų manymu, Rusija „vėl gali vykdyti slaptas informacines kampanijas“, daugelio iš kurių tikslas – Vakarų teikiamos karinės pagalbos Ukrainai sulėtinimas arba sustabdymas, skelbiama pirmadienį naujausioje ISW analizėje.Kaip pavyzdį ISW pateikė daugkartinius Rusijos pareiškimus 2022 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais apie branduolinės eskalacijos grėsmę. Kaip nurodyta ISW suvestinėje, pareiškimai buvo daromi siekiant „įtikinti Vakarus nebeteikti Ukrainai karinės pagalbos, kurios jai reikėjo kontrpuolimams tęsti, Rusijos pajėgoms patyrus triuškinamų pralaimėjimų Charkivo srityje“.Branduolinės retorikos padaugėjo ir po prezidento Vladimiro Putino nepopuliaraus sprendimo pradėti mobilizaciją, dėl kurio jis atsidūrė keblioje padėtyje tiek tarptautinėje arenoje, tiek Rusijoje.Anot ISW analitikų, „dabar aišku, kad Rusijos informacinė kampanija, susijusi su taikos derybomis ir ypač suintensyvėjusi 2022 m. gruodžio mėnesį, turėjo, be kitų tikslų, užvilkinti vakarietiškų tankų ir kitos pažangios įrangos, būtinos tolesniam ukrainiečių mechanizuotam kontrpuolimui, tiekimą“. Rusija norėjo laimėti laiko ir pasiruošti naujai atakai.Maskva tebekartoja, kad Ukraina grasins Rusijai tolimojo nuotolio ginklais ir tankais, o ne juos naudos užimtoms teritorijoms vaduoti.„Rusija toliau naudos informacines kampanijas kaip tiesioginį ginklą slaptoms karinėms operacijoms Ukrainoje palaikyti, ypač po to, kai jai pavyko susigrąžinti iniciatyvą fronte Rytų Ukrainoje“, – reziumuoja ISW ekspertai.Tiesa, jie atkreipia dėmesį į tai, kad Kremlius nuolatos perdeda savo pasiekimus netoli Bachmuto esančioje teritorijoje, tačiau „tokių informacinių operacijų rezultatyvumas mažėja, nes ir Ukraina, ir karą remiantys Rusijos nacionalistai jau yra mažiau linkę tikėti teiginiais apie neišvengiamą Rusijos pergalę“. Priežastis – „metai, kurių metu Rusija demonstravo karinę nekompetencijąׅ“.

Ukraina teigia, kad padėtis kaime visiškai šalia Bachmuto yra sudėtinga Ukraina pirmadienį pranešė, kad padėtis kaime šiauriau Bachmuto yra „sudėtinga“, praėjus dienai po to, kai Rusijos sukarinta grupuotė „Vagner" pareiškė kontroliuojanti kitą gyvenvietę netoli kovojančio Rytų Ukrainos miesto.Bachmute vyksta ilgiausias šios invazijos mūšis.„Padėtis sudėtinga netoli Soledaro: Paraskoviivkos kaimas intensyviai apšaudomas ir puolamas“, – sakoma prezidentūros kasdieniniame pranešime.Soledaras, kurį Rusijos kariai užėmė sausio mėnesį, yra į šiaurę nuo Bachmuto, kurį rusai bando užimti jau daugiau kaip šešis mėnesius. O Paraskoviivka yra jau visiškai šalia Bachmuto.Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos kariai praėjusią dieną iš tankų, minosvaidžių ir artilerijos apšaudė 16 gyvenviečių netoli Bachmuto.Ekspertai diskutuoja dėl Bachmuto strateginės svarbos, tačiau mūšiams užsitęsus miestas tapo svarbiu politiniu ir simboliniu laimėjimu.Atrodo, kad pastaruoju metu Rusijos kariai pasiekė tam tikrą pažangą. Sekmadienį „Vagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas sakė, kad jo kariai užėmė šalia Paraskoviivkos esančią Krasna Gora gyvenvietę.Kremliaus paskirtas Donecko regiono vadovas Denisas Pušilinas penktadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos nukirto tris iš keturių Ukrainos kariuomenės aprūpinimo kelių Bachmute.Ukraina taip pat pranešė apie „įtemptą“ padėtį netoli Vuhledaro – kito Donecko miesto, kuriame vyksta Rusijos puolimas.„Rusai toliau nuolat apšaudo ten netoliese esančias gyvenvietes“, – pirmadienį pranešė prezidentūra.Tuo tarpu pietiniame Chersono mieste per pastarąją parą dėl Rusijos atakų žuvo trys žmonės ir vienas buvo sužeistas, taip pat pranešė prezidentūra.

Ukrainos tankistai pradėjo mokymus Vokietijoje Pirmadienį Ukrainos tankistai Vokietijoje pradėjo mokytis valdyti tankus „Leopard“.Tai pranešė VFR gynybos ministerijos atstovė, kuria remiasi „Ukrinform“.„Vokietija nusprendė perduoti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2A6“. Šiandien prasidėjo mokymai su šiomis mašinomis“, – sakė atstovė.Ji pridūrė, kad mokymus planuojama baigti iki pirmojo ketvirčio pabaigos. Jie bus sinchronizuojami su tankų perdavimu Ukrainai.Kaip jau buvo pranešta, Berlynas nusprendė perduoti Ukrainai pagrindinių kovos tankų „Leopard“, taip pat leido juos reeksportuoti šalims, kurios jų turi ir yra pasirengusios nusiųsti Ukrainai.

Žiniasklaida: Austrija nemokys Ukrainos kariškių valdyti tankų „Leopard 2“ Austrijos gynybos ministrė Klaudia Tanner atmetė Ukrainos kariškių mokymo valdyti pagrindinius kovos tankus „Leopard 2“ Austrijoje galimybę.Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Austrijos radijo stotimi „Ö1“.„Gynybos ministrė (iš Austrijos liaudies partijos) K. Tanner kategoriškai atmeta galimybę rengti Ukrainos kariškius“, – sakė laidos „Morgenjournal“ vedėjas, remdamasis Austrijos gynybos ministerijos vadovės rašytiniu pareiškimu.Anot K. Tanner, tai yra suverenus kiekvienos valstybės sprendimas – „remti Ukrainą savo nacionalinių įstatymų ribose“. Ministrė pridūrė, kad „Austrija yra neutrali kariniu, bet ne politiniu ir tuo labiau ne moraliniu požiūriu“.Bet, kaip radijo stočiai sakė tarptautinės teisės ekspertas Ralphas Janikas, Austrijos neutralumas netrukdo mokyti Ukrainos tankistų, nes tai yra Europos Sąjungos, kurios narė yra Austrija, sprendimas. Negana to, šiuo metu Austrijoje valdyti tankus „Leopard 2“ mokomi kariai užsieniečiai iš NATO šalių – Vengrijos ir Čekijos.Eksperto teigimu, mokyti Ukrainos kariškius Austrijoje atsisakoma „dėl politinių priežasčių“. „Mes norime gyventi su šiuo likusiu neutralumu, užuot tikrinę ribas, kurias įstatymai apibrėžia ne taip siaurai“, – pareiškė R. Janikas, turėdamas omenyje vidaus politines diskusijas Austrijoje apie neutralumą.Kaip žinoma, Austrijos ginkluotosios pajėgos (Bundesheer) turi vieną tankų batalioną, kurį sudaro 48 pagrindiniai kovos tankai „Leopard-2“.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kitą savaitę Vokietija pradės mokyti Ukrainos karius naudoti ir prižiūrėti pagrindinius kovos tankus „Leopard 2“.

Po Berlusconi komentarų apie Zelenskį – Ukrainos atsakas Ukrainos užsienio reikalų ministerija buvusio Italijos premjero Silvio Berlusconi pareiškimus prezidento Volodymyro Zelenskio adresu laiko nepriimtinais ir primena politinę bei moralinę atsakomybę už Rusijos skatinimą tęsti nusikaltimus Ukrainoje.Tai sakoma Ukrainos URM atstovo spaudai Oleho Nikolenkos komentare, pirmadienį paskelbtame „Facebook“ paskyroje, praneša „Ukrinform“.O. Nikolenka priminė, jog 2010-aisiais tuometis Italijos ministras pirmininkas S. Berlusconis prieš televizijos kameras bučiavo rankas Libijos diktatoriui Muammarui Gaddafiui per oficialų susitikimą Tripolyje, kad pademonstruotų savo lojalumą.„Beprasmiški S. Berlusconio kaltinimai Ukrainos prezidento adresu yra mėginimas išbučiuoti iki alkūnių kruvinas Vladimiro Putino rankas. Bandoma pademonstruoti savo lojalumą Rusijos diktatoriui“, – sakė URM atstovas.Anot O. Nikolenkos, Italijos politikas turėtų žinoti, kad, skleisdamas Rusijos propagandą, jis skatina Rusiją tęsti nusikaltimus Ukrainoje, todėl jam tenka politinė ir moralinė atsakomybė.„Kita vertus, labai vertiname operatyvią Italijos premjerės Giorgios Meloni reakciją – ji patvirtino nepalaužiamą Italijos vyriausybės paramą Ukrainai po nepriimtinų S. Berlusconio pareiškimų“, – pabrėžė O. Nikolenka.Kaip jau buvo pranešta, buvęs Italijos ministras pirmininkas S. Berlusconis sukritikavo šalies premjerę G. Meloni už susitikimą su Ukrainos prezidentu Briuselyje. S. Berlusconis taip pat teigė, jog jei V. Zelenskis nebūtų „puolęs“ Donbaso, karas nebūtų kilęs.Reaguodama į S. Berlusconio žodžius, dabartinė Italijos vyriausybė vadovė G.  Meloni pareiškė, kad jos šalis tvirtai remia Ukrainą.

JAV įspėja savo piliečius Rusijoje: gali laukti „nenuspėjamos“ pasekmėsJungtinės Valstijos dar kartą rekomendavo savo piliečiams nedelsiant išvykti iš Rusijos, motyvuodamos ten jiems kylančia grėsme, praneša CNN.Remiantis JAV ambasados Maskvoje pranešimu, po Rusiją keliaujantiems ar joje gyvenantiems amerikiečiams patariama būti apdairiais, nes čia jų gali laukti „nenuspėjamos“ šios šalies kariuomenės invazijos į Ukrainą pasekmės, taip pat persekiojimas ir neteisėti sulaikymai.JAV piliečiai taip pat buvo paraginti nevykti į Rusiją.JAV panašią rekomendaciją savo piliečiams skelbia jau ne pirmą kartą.

Danija perdavė Ukrainai visas savo savaeiges haubicas CAESAR Danija visas savo savaeiges CAESAR tipo haubicas perdavė Ukrainai. Tai pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ukrainos gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.„Danija perdavė Ukrainai visas savo savaeiges haubicas CAESAR. Tikri draugai, kurie žino, kad mūsų kova yra Europos kova. Ačiū, Danija!“ – sakoma pranešime.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausį Danijos vyriausybė nusprendė perduoti Ukrainai 19 Prancūzijoje pagamintų CAESAR tipo savaeigių haubicų.Pasak Danijos gynybos ministerijos atstovų, kartu su ginkluotės perdavimu planuojami ir Ukrainos kariškių mokymai.

Rusija tikina pastūmusi fronto liniją per 2 kilometrusRusija pareiškė, kad jos kariuomenė pastūmė fronto liniją Ukrainoje per 2 kilometrus.Kaip rašo „The Guardian“, tai pirmadienį paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi šalies Centrine karine apygarda.Anot apygardos pranešimo, tokios pažangos tariamai buvo pasiekta vos per keturias dienas.„Rusijos kariai pralaužė priešo gynybą ir pasistūmėjo gilyn per keletą kilometrų. Per keturias dienas fronto linija pajudėjo 2 kilometrais į vakarus“, – sakoma pranešime. Jame tvirtinama, kad Ukrainos kariai „labai“ intensyviai minuoja paliekamas teritorijas, tad tenykščiai rusų manevrai esą yra „problematiški“.„The Guardian“ pažymi, kad šių duomenų nepriklausomai patvirtinti negalima. Rusijos Centrinė karinė apygarda nekonkretizavo laimėjimų koordinačių – didžiulė fronto linija driekiasi daugiau kaip tūkstantį kilometrų ir kerta kelis pietinius ir rytinius Ukrainos regionus.Pastaraisiais mėnesiais pačios nuožmiausios kovos vyksta Donecko srityje Ukrainos pietryčiuose. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas šeštadienį pareiškė, kad ukrainiečių kariai išlaiko savo gynybines linijas Donecke ir kai kuriose fronto linijos dalyse sugebėjo atsikovoti prarastas pozicijas.

Energetikai žada, kad pirmadienį Kyjive ir penkiose srityse elektra nebus išjungta Pirmadienį Kyjive, Kyjivo, Odesos, Dnipropetrovsko, Užkarpatės ir Čerkasų srityse elektra nebus išjungta, praneša „Ukrinform“.„Ukrenerho“ nenustatė elektros energijos vartojimo ribojimų vasario 13 d. Tai leidžia neišjungti šviesos Kyjive, Kyjivo, Odesos ir Dnipropetrovsko srityse“, – sakoma Ukrainos energetikos kompanija DTEK pranešime.Tačiau tinklo perkrovos atveju gali būti taikomi ribojimai pagal stabilizavimo grafikus.Savo ruožtu bendrovė „Zakarpattiaoblenerho“ feisbuke informavo, kad Užkarpatės srities teritorijoje pirmadienį leidžiama vartoti elektros energiją įprastu režimu.„Vasario 13-oji, diena be ribojimų: visą parą (nuo 0:00 iki 24:00) Užkarpatėje bus atliekami matavimai, kurių tikslas – nustatyti faktinę apkrovą (suvartojimą) regione. Turėkite šį faktą omenyje ir planuokite savo veiklą, atsižvelgdami į 24 valandų elektros tiekimą“, – rašoma pranešime.Pasak elektros tiekėjų, pagal matavimų rezultatus ateityje bus nustatomas srities apkrovos koeficientas paskirstant regionams turimus energetikos sistemos pajėgumus.Čerkasų srityje elektra taip pat nebus išjungta, toliau galios 4/2 grafikas.„Energetikai planuoja, kad pirmadienį elektros tiekimo ribojimų mūsų regione nebus. Šią savaitę Čerkasų srityje galios valandinis elektros energijos tiekimo grafikas: keturios valandos su šviesa, dvi – be“, – „Telegram“ kanale pranešė Čerkasų srities karinės administracijos vadovas Ihoris Taburecas.Kaip jau buvo pranešta, sekmadienį, vasario 12 d., „Ukrenerho“ neribojo elektros vartojimo Kyjive, Kyjivo Odesos ir Dnipropetrovsko srityse.

Britų žvalgyba: Rusija tęsia gynybinių įtvirtinimų statymą Zaporižioje ir Luhanske Rusijos kariuomenė tęsia gynybinių įtvirtinimų statymą Ukrainos Zaporižios ir Luhansko srityse. Tai savo naujausioje, pirmadienio rytą paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Kaip nurodo ministerija, toks reiškinys stebimas nepaisant to, kad Maskva pagrindinį dėmesį šiuo metu skiria operacijoms Donbaso viduryje. Remiantis suvestine, tai veikiausiai lemia rusų siekis apsaugoti visas savo didžiulės, 1 288 km ilgio fronto linijos atkarpas.Ministerija pažymi, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų proveržis Zaporižioje sutrikdytų Rusijos vadinamąjį sausumos koridorių į laikinai okupuotą Krymą, o laimėjimai Luhanske dar labiau pamintų Maskvos užsibrėžtą tikslą „išlaisvinti“ Donbasą. Suvestinėje nurodoma, kad sprendimai dėl kariuomenės dėmesio šioms grėsmėms dabar kelia vieną pagrindinių dilemų Rusijos operacijų planuotojams.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.

Ukrainos pareigūnė paragino okupuotų teritorijų gyventojus atmesti rusų pasiūlymus dėl išvykusių žmonių turto Ukrainos vicepremjerė, reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk paragino laikinai okupuotų teritorijų gyventojus atmesti rusų pasiūlymus perimti nuosavybėn arba naudotis išvykusių ukrainiečių turtu.Pareigūnė paskelbė atitinkamą įrašą „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“.„Priešas nervinasi, nes žmonės ir toliau palieka laikinai okupuotas teritorijas (LOT). Iš LOT išvykusiems ukrainiečiams okupantai pradėjo grasinti, kad atims jų žemę. Toks pavojus gresia ir kitų rūšių turtui. Turiu įspėti LOT gyventojus: neimkite turto, kurį okupantai atėmė iš jūsų tautiečių. Pirma, tai yra neteisėta. Antra, tai amoralu. Trečia, tokio turto įsigijimo aplinkybės gali būti pagrindas baudžiamajai atsakomybei po deokupacijos“, – pareiškė I. Vereščuk.Ji pabrėžė, kad priešai ir jų bendrininkai bėgs, kaip buvo Charkivo ir Chersono regionuose – ir „bus gėda, jei žmogui teks atsakyti už neteisėtą svetimo turto įsigijimą“.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalį okupantai rusai pradėjo vežti turtą iš laikinai okupuoto ​​Zaporižios srities Enerhodaro miesto, pirmiausia jie apiplėšė tenykštį viešbutį.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 138 340 okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 560 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų vasario 13 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 138 340 kareivių.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 283 tankų, 6 492 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 290 artilerijos sistemų, 465 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 234 oro gynybos priemonių, 296 lėktuvų, 286 sraigtasparnių, 2 007 dronų, 857 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 150 automobilių, 217 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukraina: Horlivkos ligoninėse trečdaliui sužeistų rusų kareivių nušalusios galūnėsRusijos armijos kareiviai labai prastai aprūpinami žiemine apranga. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu.Pažymima, kad nuo 2023 metų sausio smarkiai padidėjo Rusijos kariškių nušalusiomis galūnėmis skaičius.„Donecko srities Horlivkos miesto medicinos įstaigose rusai, kuriems nustatyta tokia diagnozė, skaičius sudaro iki 30 proc. visų sužeistųjų“, - sakoma pranešime.Portalas primena, kad Ukrainos kariai prie Vuhledaro sumušė elitinę Rusijos jūrų pėstininkų brigadą.

Pareigūnas: Rusija platina melagienas apie belaisvius ukrainiečiusRusija platina melagingą informaciją, kad esą karo belaisviai ukrainiečiai nenori grįžti namo.Kaip praneša pirmadienį UNIAN, tai „Telegram“ kanale parašė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.„Rusija tyčia vilkina apsikeitimą belaisviais, teigdama, kad esą mūsų kariškiai nenori grįžti namo“, - pareiškė pareigūnas. Pasak jo, Rusijos atstovai platina melagingą informaciją ne tik savo piliečiams, bet ir mėgina įtikinti tarptautinę bendriją.Tačiau rusai atsisako suteikti Ukrainos ir jos partnerių atstovams galimybę susitikti su belaisviais ir neturi jokių įrodymų savo teiginiams patvirtinti, pažymėjo D. Lubinecas.„Rusai tikisi, kad šitaip pavyks paaiškinti, kodėl jie negrąžina mūsų didvyrių. Mes tai pastebėjome gana seniai, bet dabar tai įgavo labai platų mastą. Iš pradžių rusai tiesiog vilkino (apsikeitimą), o vėliau ėmė tvirtinti, kad esą belaisviai atsisako mainų, nenori grįžti į Ukrainą, nes ten juos vėl iškart meta į frontą. Bet tai netiesa“, - pabrėžė pareigūnas.Anot jo, rusai kaltina ukrainiečius tuo, ką daro patys, ir Ukraina turi tiesioginių įrodymų. Pavyzdžiui, kai kurie Rusijos armijos kareiviai jau po du kartus yra pakliuvę į ukrainiečių nelaisvę, ir tai oficialiai užfiksuota.Pastarąjį kartą Ukraina ir Rusija apsikeitė belaisviais vasario 4 d. Tada iš rusų nelaisvės grįžo 116 ukrainiečių.Tą pačią dieną prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad nuo plataus masto karo pradžios iš priešo nelaisvės pavyko susigrąžinti daugiau kaip 1760 ukrainiečių.

Zelenskis ragina skelbti sankcijas Rusijos branduolinei energetikai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paragino skelbti naujas sankcijas Rusijai, kurios, be kita ko, galėtų paveikti šios šalies branduolinę energetiką.„Tai nėra lengva. Esama tam tikro pasipriešinimo“, – savo tradiciniame vakariniame kreipimesi pažymėjo valstybės vadovas. Nepaisant to, V. Zelenskis pabrėžė, kad buvo sudėtinga sankcionuoti ir rusišką naftą, tačiau dėl tokių sankcijų buvo sėkmingai susitarta, tad taikiklį esą būtų galima nukreipti ir branduolinės energetikos link.Anksčiau sekmadienį Ukrainos lyderis taip pat paskelbė, kad į nacionalinius sankcijų sąrašus buvo įtraukti dar 199 rusai, tarp jų – Rusijos atominių elektrinių operatorės „Rosenergoatom“ atstovai. Negana to, kartu su šiais asmenimis nubaustas ir vienas ukrainietis, kaltinamas kolaboravimu su okupantais Maskvos užgrobtoje Zaporižios atominėje elektrinėje.

Rusija gali suduoti daugiau raketų smūgiųRusų pajėgos sudavė keturis raketų smūgius ir paleido 85 raketų paleidimo įrenginius, savo „Facebook“ puslapyje pranešė generalinis štabas.„Priešas surengė keturis raketų smūgius ir paleido 85 raketų paleidimo įrenginius. Tolesnių Rusijos oro ir raketų smūgių grėsmė Ukrainoje išlieka didelė“, – rašoma pareiškime.

Ukraina: prie Vuhledaro Rusija praprado visą elitinę brigadąRusai, puldami Donecko srities miestelį Vuhledarą, galėjo prarasti visą elitinę 155-ąją karinio jūrų laivyno pėstininkų brigadą, praneša „Politico“.„Netoli Vuhledaro ir Marinkos, Donecko srityje, sunaikinta daug priešo karinės technikos, įskaitant vadovybę. Be to, per pastarąją savaitę priešas neteko apie 130 vienetų technikos, įskaitant 36 tankus“, – sakė Ukrainos gynybos pajėgų atstovas Oleksijus Dmytraškovskis.Atstovo teigimu, Rusijos kariai netoli Vuhledaro kasdien prarasdavo nuo 150 iki 300 jūrų pėstininkų.„155-ąją brigadą jau tris kartus teko papildyti. Pirmą kartą po Irpinės ir Bučos, antrą kartą po nesėkmės prie Donecko. O dabar beveik visa brigada sunaikinta prie Vuhledaro“, – teigė O. Dmytraševskis.

Nurodė, kokia žinutė bus pasiųsta Putinui  tragiškų Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metinių dienąUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tragiškų Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metinių proga gaus „labai aiškią žinią“.Paklaustas apie paramos Ukrainai veiksmus iki vasario 24 d., D. Kuleba sakė: „Jungtinėse Tautose, Kyjive, daugelyje kitų pasaulio sostinių vyks įvairūs renginiai, kurie bus labai aiškus signalas prezidentui Putinui: jei jūs žaidžiate išsekimo žaidimą ir manote, kad laikas žaidžia jūsų pusėje, labai klystate. Nes vienybė su Ukraina kasdien tik stiprėja, o jūs šiame kare būtinai pralaimėsite.“Paklaustas, ar JAV prezidento Joe Bideno vizitas į Lenkiją vasario 20–22 d. yra vienas iš tokių signalų, ministras atsakė: „Žinoma, tai taip pat yra sudėtinė šios tragiškos sukakties minėjimo dalis ir sudėtinė mano paskelbto signalo Putinui dalis. Todėl labai svarbu, kad Prezidentas J. Bidenas atvyks į Europą. Ypač Lenkijoje – šalyje, kuri atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant antrąjį ginklų frontą Ukrainai. Tai yra, atsiųsti mums visus reikalingus ginklus“.

„The Guardian“: Iranas siunčia į Rusiją dronus valtimis ir lėktuvaisIranas naudojo laivus ir valstybinę aviaciją, kad į Rusiją siųstų dronus, kuriuos ši naudoja kare prieš Ukrainą. Apie tai rašo „The Guardian“, remdamasis šaltiniais Irane. „Mažiausiai 18 dronų buvo perduoti Vladimiro Putino kariniam jūrų laivynui po to, kai lapkritį Rusijos karininkai ir technikai skrido į Teheraną, kur jiems buvo parodytas visas Irano technologijų spektras“, – rašoma straipsnyje.

Žiniasklaida: Suomija nesiųs tankų Ukrainai iki įstojimo į NATO Suomija dar nepriėmė sprendimo dėl savo tankų „Leopard 2“ perdavimo Ukrainai, nors Vokietija uždegė tam žalią šviesą. Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin apie tai pranešė interviu žurnalistams, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“.Pasak S. Marin, strateginė Suomijos situacija „šiek tiek skiriasi“ nuo kitų šalių dėl turimos bendros sienos su Rusija.„Visuomenės apie tokius dalykus iš anksto neinformuojame, bet kai sprendimas būna priimtas, pranešame, ką jie turi žinoti“, – pareiškė ji. Premjerė priminė, kad anksčiau Suomija neatskleisdavo detalios informacijos apie tai, kokius ginklus ji perduoda Ukrainai. Taip buvo elgiamasi būtent dėl Rusijos veiksnio.Prieš kelias dienas „The Wall Street Journal“ (WSJ) skelbė, kad Suomija greičiausiai perduos tam tikrą skaičių savo „Leopard 2“ tankų Ukrainai tik įstojusi į NATO. Tačiau dėl Turkijos pozicijos kyla abejonių ir dėl Suomijos įstojimo į aljansą.Suomija apie savo ketinimus perduoti Ukrainai keletą savo tankų „Leopard 2“ pirmą kartą pranešė sausio 7 dieną. Vienintelė sąlyga buvo ta, kad kitos šalys turi pirmosios pritarti tankų perdavimui.Sausio 20 dieną Suomija patvirtino dar vieną karinės paramos Ukrainai paketą, tačiau tankai į jį nebuvo įtraukti.Tuo tarpu Suomijos stojimo į NATO klausimas, kuris dabar keliamas kaip sąlyga tankų tiekimui, pakibęs ore. Turkija atsisako pritarti Suomijos ir Švedijos narystei NATO, o be visų esamų narių pritarimo naujų narių įstojimas į aljansą yra neįmanomas.

Žiniasklaida: Šveicarijos bankas įšaldė Rusijos aktyvus už beveik 20 mlrd. JAV dolerių Šveicarijos bankas „Credit Suisse“ įšaldė 17,6 mlrd. Šveicarijos frankų (beveik 20 mlrd. JAV dolerių) vertės turtą, priklausantį rusams, kuriems pritaikytos sankcijos. Apie tai praneša RBK-Ukraina remdamasis leidiniu „Sonntags Zeitung“.Kaip teigiama leidinyje, beveik 20 mlrd. JAV dolerių sudaro trečdalį visų Šveicarijoje deklaruotų Rusijos aktyvų. Iš jų tik 4,32 mlrd. priklauso Rusijos piliečiams, įtrauktiems į šalies sankcijų sąrašus. Likusieji 14,7 mlrd. dolerių susiję su asmenimis, kuriems taikomi kitų šalių įvesti apribojimai.„Sonntags Zeitung“ pažymi, kad „Credit Suisse“ įšaldė ir Rusijos Federacijos bei Rusijos centrinio banko valstybės turtą. Šveicarija kiek anksčiau skelbė, kad atsižvelgdama į įvestas sankcijas, susijusias su Rusijos invazija į Ukrainą, yra užblokavusi 8,1 mlrd. dolerių vertės Rusijos turtą ir 15 nekilnojamojo turto objektų, primenama leidinyje. 

Duda: jeigu Ukraina skubiai negaus karinės technikos, Putinas gali laimėti Per artimiausias savaites Ukraina turi skubiai sulaukti karinės technikos. Jeigu ji jos negaus, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali laimėti karą. Tokią nuomonę išsakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, rašo RBK-Ukraina remdamasi jo interviu leidiniui „Le Figaro“.„Taip, gali. Jeigu Ukraina labai greitu metu nesulauks pagalbos. Ten nėra šiuolaikinės karinės infrastruktūros, bet yra žmonės! Jei per artimiausias savaites nenusiųsime Ukrainai karinės technikos, Putinas gali laimėti. Jis gali laimėti, ir mes nežinome, kur jis sustos“, – sakė jis atsakydamas į klausimą, ar gali rusai laimėti karą.Kiek anksčiau Lenkijos prezidentas A Duda pareiškė, kad naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai gali tapti „rimtu iššūkiu“. Anot jo, Lenkija pasirengusi atkurti geležinę uždangą, jeigu rytuose bus agresyvi valstybė, kuri yra nusiteikusi žudyti ir kėsintis į savo kaimynų laisvę.„Mano nuomone, vienintelis kelias sustabdyti Rusiją yra palaikyti Ukrainą“, – pareiškė A. Duda.

Vokietijos ministrė: Europa turėtų geriau pasidalyti Ukrainos pabėgėlių naštą Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pareiškė, kad Europos šalys turėtų stengtis geriau paskirstyti Ukrainos pabėgėlius.N. Faeser leidiniui „Bild am Sontag“ teigė, kad kitos Europos Sąjungos šalys turi geriau paskirstyti Ukrainos pabėgėlių priėmimo naštą, kad sušvelnintų įtampą, tenkančią Ukrainos kaimynėms, kurios priėmė daug nuo Rusijos invazijos bėgančių civilių gyventojų.Būtinas geresnis veiksmų koordinavimas, tuo atveju, jei nesiliaujantys Rusijos išpuoliai pakurstytų dar vieną pabėgėlių, bėgančių nuo smurto, bangą, tvirtino ministrė.„Lenkija iki šiol priėmė daugiau kaip 1,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, Ispanija – 160 000, – sakė N. Faeser. –Taip negali likti.“Jungtinių tautų (JT) duomenimis, dabar Europoje prisiglaudę apie 4,8 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. Daugiausia jų – Lenkijoje, Vokietijoje (900 tūkst.) ir Čekijoje (500 tūkst.).Pasak Ukrainos okupuotų teritorijų reintegracijos ministrės Irinos Vereščuk, nauja didelė pabėgėlių banga iš Ukrainos į Europos šalis mažai tikėtina. Šiuo metu žmonės didžiąja dalimi evakuojasi iš pavojingų teritorijų į kitus Ukrainos regionus.

Ukrainos prezidentas įvedė sankcijas 200 asmenų, siejamų su RusijaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasirašė dekretą, kuriuo įgyvendinamas vasario 12 d. Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimas įvesti sankcijas 200 asmenų, susijusių su Rusijos Federacija.Ukrainos užsienio reikalų ministerijai nurodyta informuoti Europos Sąjungos, JAV ir kitų šalių valdžios institucijas apie sankcijas ir aptarti panašių ribojamųjų priemonių įvedimo klausimą.Sankcijos, kurios galios 50 metų, apima turto įšaldymą, prekybos apribojimus arba jos visišką sustabdymą, turto tranzito apribojimą, jo dalinį arba visišką sustabdymą, draudimą keliauti po Ukrainą, kapitalo iškėlimo iš Ukrainos prevenciją, ekonominių ir finansinių įsipareigojimų sustabdymą ir kt.

Artilerija apšaudytas Chersono centras Pranešama, kad sekmadienį Rusijos kariuomenė artilerija apšaudė Chersono centrinę dalį ir pataikė į centro aikštėje stovintį pastatą. Regiono valdžia informavo, kad pataikyta į karinės administracijos pastatą.

Ukraina fiksuoja didžiausią per dieną žūstančių rusų karių skaičiųUkrainos duomenimis, vasarį šalyje žūsta daugiausia Rusijos karių nuo pat pirmos plataus masto invazijos savaitės, rašo BBC.Remiantis Ukrainos pateikiamais duomenimis, Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija teigia, kad vasarį Ukrainoje kasdien žūsta 824 rusų kariai.Nors šių duomenų patikrinti neįmanoma, JK teigia, kad tendencijos yra „greičiausiai tikslios“.Teigiama, kad Rusijos pajėgos galėjo netekti daugiaų karių dėl pradėto puolimo Ukrainos rytinėje dalyje, ypač šalia Bachmuto miesto.Praėjusią savaitę Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad tikimasi naujo Rusijos puolimo maždaug apie vasario 24-ąją, sueinant metams nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios. Tačiau kai kurie vietos politikai, įskaitant Luhansko ir Donecko gubernatorius, tvirtina, kad puolimas jau prasidėjęs.Remiantis Ukrainos duomenimis, vasarį per dieną nukaunamų rusų karių skaičius – 824 – viršija birželio ir liepos duomenis daugiau nei keturis kartus. Šiais vasaros mėnesiais kasdien žūdavo apie 172 rusų karius.Ukrainos kariuomenė teigia, kad nuo plataus masto invazijos pradžios žuvo 137 780 Rusijos karių.JK gynybos ministerija nurodė, kad pastaruoju metu daugiau rusų karių galėjo žūti dėl „daugelio veiksnių, įskaitant apmokyto personalo, koordinavimo ir išteklių trūkumus visame fronte“.

„Wagner“ grupuotė tvirtina užėmusi teritoriją prie BachmutoRusijos samdinių grupuotės „Wagner“ lyderis sekmadienį pranešė, kad jo kariai užėmė Rytų Ukrainos miestelį, esantį už kelių kilometrų nuo Bachmuto, kurio kontrolę Maskva bando perimti jau kelis mėnesius.„Šiandien „Wagner“ šturmo daliniai užėmė Krasna Horos miestą“, – teigiama „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino pareiškime.

V. Zelenskis atleido aukšto rango saugumo pareigūnąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį atleido aukšto rango saugumo pareigūną ir savo kreipimesi pareiškė, kad tęs šalies valdžios struktūrų valymo darbus, rašo „Kyiv Independent“.Prezidento dekretu nustatyta, kad atleidžiamas Nacionalinės gvardijos vado pavaduotojas Ruslanas Dziuba. Priežastys nenurodytos.Sausio pabaigoje iš pareigų buvo atleisti keli aukšto rango Ukrainos pareigūnai, įskaitant artimą prezidento patarėją, daugiausia dėl įtarimų korupcija.Savo kasdieniame kreipimesi V. Zelenskis teigė, kad turėjo susitikimą su gynybos sektoriaus ir teisėsaugos pareigūnais, kuriame aptarė priemones, užtikrinsiančias, kad institucijos būtų apsaugotos nuo „bandymų iš išorės ar vidaus sumažinti jų veiksmingumą ir efektyvumą“.„Valstybė toliau modernizuos institucijas, jų vykdomus procesus ir procedūras“, – tvirtino V. Zelenskis, pabrėždamas skaidrumo ir atskaitomybės svarbą.

Zelenskis formuoja naują karinę administraciją Šiaurės UkrainojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą dėl Černihivo miesto karinės administracijos suformavimo Černihivo srityje, pranešama prezidento oficialioje interneto svetainėje.Kol kas neskelbiama, kas vadovaus Černihivo miesto karinei administracijai.

Gynybos ministras: Ukraina perėmė kontrolę iš Rusijos Juodojoje jūrojeUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas paskelbė, kad Ukraina sustabdė Rusijos dominavimą Juodojoje jūroje.Pasak Ukrainos karinių jūrų pajėgų spaudos tarnybos, ministras šią žinią perdavė šeštadienį Odesoje vykusioje spaudos konferencijoje.„Atėmėme iš Rusijos Federacijos kontrolę Juodojoje jūroje. Ypač po sėkmingai panaudotų mūsų ukrainietiškų „Neptune“ [priešlaivinė sparnuotoji raketa – ELTA], kai gerai žinomu adresu nuskendo kreiseris „Moskva“, – teigė O. Reznikovas.Jis pridūrė, kad šiuo metu Ukrainos kariuomenėje naudojamos „Harpoon“ priešlaivinės raketos, todėl okupantai neturi jokių galimybių priartėti prie Odesos iš jūros pusės.Pasak Ukrainos gynybos ministro, sausuma Rusijai nepavyko užimti Odesos. Šiuo metu jos pajėgos yra nustumtos į rytinį Dniepro upės krantą, kuris, su sunaikintais tiltais ir perėjomis, jau savaime yra galingas natūralus apsauginis barjeras.„Kalbant apie kairiojo kranto teritorijas pietų Ukrainoje, ten priešo grupuotė turi galimybę pasipildyti ginklais, įranga ir žmonėmis, todėl situacija ten, žinoma, yra įtemptesnė“, – pridūrė O. Reznikovas.

A. Duda: Lenkija viena nespręs dėl naikintuvų tiekimo UkrainaiLenkijos prezidentas Andrzejus Duda atmeta galimybę, kad jo šalis galėtų tiekti naikintuvus Ukrainai be suderinimo su sąjungininkėmis.Likus kelioms dienoms iki vizito į Londoną, A. Duda nacionaliniam Didžiosios Britanijos transliuotojui BBC sakė, kad tokį sprendimą NATO sąjungininkės turėtų priimti kartu.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą prašė šalių lyderių atsiųsti naikintuvų, kad galėtų atremti Rusijos atakas.A. Duda pabrėžė, kad naikintuvų F-16 perdavimas iš Lenkijos į Kyjivą būtų „labai rimtas sprendimas“, kuris nebūtų priimamas lengvai. Pasak jo, Lenkijos karinės oro pajėgos turi mažiau nei 50 šių JAV pagamintų orlaivių, o to Lenkijai nepakanka. Jis taip pat atkreipė dėmesį į logistinius iššūkius, susijusius su galimu pristatymu Ukrainai.Interviu BBC Lenkijos lyderis taip pat pažymėjo, kad tokiems kaip F-16 koviniams orlaiviams „labai reikalinga techninė priežiūra“, todėl „neužtenka tik nusiųsti keletą orlaivių“.

Kitą savaitę Vokietijoje prasidės Ukrainos karių mokymai naudotis „Leopard 2“ tankaisJau kitą savaitę Vokietija pradės mokyti ukrainiečių karius naudotis „Leopard 2“ tankais ir juos prižiūrėti, rašo „Spiegel“.„Kitą savaitę Bundesveras pradės mokyti ukrainiečių įgulas dirbti su pagrindiniu koviniu tanku „Leopard 2“. (...) šiomis dienomis karinės oro pajėgos iš Lenkijos į Vokietiją jau atveža pirmąsias ukrainiečių karių grupes su karine technika. Kitos savaitės viduryje „Leopard“ mokymai prasidės Miunsterio kariniame poligone Žemutinėje Saksonijoje, kur ukrainiečių daliniai jau mokomi dirbti su „Marder“ pėstininkų kovos mašina“, – tvirtinama straipsnyje. Teigiama, kad Bundesveras planuoja surengti savotiškus „turbo“ kursus Ukrainos kariams, kai kuriems jų atvykus tiesiai iš fronto linijos netoli Bachmuto miesto. „Vos per šešias ar aštuonias savaites jie turėtų išmokti sudėtingos ginkluotės sistemos valdymo pagrindų ir sąveikos su koviniais tankais „Leopard“. Taip pat mokysis naudotis pėstininkų kovos mašina „Marder“, – rašo „Spiegel“.Visa mokymų programa trunka kelerius metus, bet dėl laiko stokos bus mokoma tik pagrindų.„Jei viskas vyks pagal planą, apmokyti kariai kartu su koviniais tankais „Leopard“ į fronto linijas Ukrainoje turėtų grįžti kovo pabaigoje“, – teigia „Spiegel“.

Aleksejus Danilovas: rusai turi didelių problemų su puolimuUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė, kad ilgai lauktas didelis rusų puolimas jau prasidėjo, tačiau nevyksta taip, kaip norėtųsi.„Su dideliu puolimu, kaip jie vadina, rusai turi didelių problemų. Šiandien matome ir tai, ką jie suplanavo, ir tai, kad jie jau pradėjo savo puolimą, tik nesako, kad pradėjo. Ir mūsų kariai labai stipriai atsimuša“, – Ukrainos kanalų teletono eteryje sakė Danilovas, rašoma BBC.„Puolimas, kurį jie planavo, jau palaipsniui vyksta. Tačiau tai nėra puolimas, kurio jie tikėjosi“, – Ukrainos agentūros ir kanalai citavo Danilovą.Karo sąlygomis BBC negali greitai patikrinti kariaujančių šalių pareiškimų, o patikimos informacijos apie Rusijos puolimo eigą abiejose pusėse yra labai mažai.

Nauji raketų smūgiai Charkivui, oro antskrydžiai keliose srityseRusai vėl šaudo raketomis į Charkivą ir regioną. Vietiniai kanalai praneša apie kelių raketų paleidimą iš Rusijos pusės, regiono administracijos vadovas Olegas Sinegubovas ragina likti prieglaudose, rašoma BBC.Poltavos, Dnepropetrovsko ir Kirovogrado srityse taip pat buvo paskelbti oro antskrydžio perspėjimai.

Zelenskis žada toliau kovoti su rusų agentais Ukrainos valstybės tarnybojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie tolesnius žingsnius kovoje su rusų agentais Ukrainos valstybės tarnyboje. Žvalgyba, tyrėjai ir prokurorai jau dabar pasiekė reikšmingų rezultatų saugant valstybines institucijas nuo tų, kurie dirba agresorei Rusijai, sakė V. Zelenskis šeštadienio vakarą paskelbtame vaizdo įraše.Ukrainos nacionalinė saugumo ir gynybos taryba tęs šį darbą, kalbėjo prezidentas. Tikslas esą yra sustiprinti valstybines institucijas ir apsaugoti jas nuo įtakos darymo iš vidaus ir išorės.V. Zelenskis, be to, pažadėjo didesnį valstybinių institucijų darbo skaidrumą.

Rusai puola penkiomis kryptimis – Ukrainos generalinis štabasUkrainos generalinis štabas šeštadienio vakaro suvestinėje praneša, kad rusai atakuoja penkiomis kryptimis rytiniame fronte, įskaitant mėginimą veržtis į Kupjanską ir Limaną, rašoma BBC.„Priešas [...] toliau sutelkia savo pagrindines pastangas vykdydamas puolimo operacijas Kupjanskio, Limanskio, Bachmutskio, Avdejevskio ir Novopavlovskio kryptimis. Jis stiprina savo karių grupę Limanskio ir Bakhmutskio kryptimis“, – rašoma pranešime.

Nauja dronų atakaUkrainos regioniniai informacijos kanalai praneša apie naują dronų reidą, rašoma BBC.Apie bepiločių orlaivių skrydį – greičiausiai iranietiškų dronų, pranešama iš Dnepropetrovsko, Zaporižės ir Nikolajevo sričių. Buvo paskelbta ir oro antskrydžių perspėjimai.Detalių kol kas labai mažai.

Ukrainos pasieniečiai prie Bachmuto numušė rusų karinį lėktuvąUkrainos pasieniečiai skelbia šeštadienį prie Bachmuto numušę rusų karinį lėktuvą. Pasienio apsaugos tarnyba pranešė, kad tai tikriausiai Su-25 tipo orlaivis.Anot duomenų, lėktuvas numuštas iš užsienio gamybos nešiojamos oro gynybos sistemos. Pataikius į lėktuvą, jis esą ėmė rūkti ir nukrito. Sudužimo vietoje matėsi liepsnos ir juodų dūmų debesys. Anot pasieniečių, pilotas tikriausiai žuvo.Tai jau antras priešo lėktuvas, numuštas per savaitę.

Lietuva Ukrainai padovanojo priešlėktuvinius pabūklus Bofors L70Lietuva Ukrainai perdavė Švedijos gamybos automatinius priešlėktuvinius pabūklus Bofors L70. Apie tai pranešė Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Jis pažymėjo, kad kai kurie įrenginiai jau buvo pristatyti į Ukrainą ir „padės apsaugoti svarbią infrastruktūrą“.

Ukrainos kariuomenė: rusų pajėgos kasdien Donecke surengia iki 50 atakųUkrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužinas savo „Telegram“ kanale pranešė apie smarkius mūšius šalies rytuose. „Labiausiai įtempta situacija yra Donecko fronte, kur priešas kasdien surengia iki 50 atakų. Intensyvios kovos tęsiasi Vuhledaro ir Marinkos regionuose“, – teigė jis.Tačiau Ukrainai esą pavyksta išlaikyti savo gynybines linijas. „Kai kuriose fronto linijos dalyse mums pavyko atsikovoti prarastas pozicijas ir jas sustiprinti“, – rašė V. Zalužinas. Ir Bachmute, dėl kurio vyksta smarkūs mūšiai, nepaisant „nuolatinio“ rusų atakų spaudimo, imamasi veiksmų stabilizuoti fronto liniją aplink miestą.

Buvęs JAV generolas: jei Ukraina gaus naikintuvų, pergalė kare įmanoma dar šiais metaisJei Ukraina nori įveikti Rusiją, šaliai būtinai reikia naikintuvų. Tai interviu „Deutsche Welle“ pareiškė buvęs JAV generolas Benas Hodgesas. Su dabartine Vakarų  parama pergalės prieš Rusiją, anot jo, reikės laukti 3–4 metus. Gavusi papildomos paramos, Ukraina jau šių metų pabaigoje galėtų išstumti rusų pajėgas iš savo teritorijos, pažymėjo B. Hodgesas.Kuo anksčiau suteiksime Ukrainai galimybę pasiekti lemiamą rezultatą, tuo greičiau karas baigsis, pridūrė buvęs aukštas kariškis. Anot jo, vienintelė Vašingtonui svarbi „raudona linija“ yra sausumos dalinių panaudojimas.Rusija, anot B. Hodgeso, šiuo metu mėgina pradėti naują puolimą. Tačiau šalis esą nėra pajėgi pradėti „didelį“ puolimą.

Lenkijos prezidentas suabejojo ​​galimybe Ukrainai tiekti naikintuvusLenkijos prezidentas Andrzejus Duda BBC žurnalistei Laurai Künsberg sakė, kad naikintuvų F-16 siuntimas į Ukrainą būtų „labai didelis sprendimas“, kurį priimti būtų nelengva, rašoma BBC.Kaip pasakoja žurnalistė, Duda jai pasakė, kad naikintuvų siuntimas į Ukrainą sukeltų „rimtą problemą“ pačiai Lenkijai, nes jei Lenkijos oro pajėgos turėtų mažiau nei 50 orlaivių, jų neužtektų.Be to, pasak Dudos, naikintuvams F-16 reikia daugybės paslaugų. Lenkija yra NATO narė, todėl bet koks sprendimas dėl naikintuvų tiekimo, kaip aiškino prezidentas, turėtų būti bendras, o ne vienos šalies sprendimas.Nuo pat karo pradžios Andrzejus Duda aktyviai rėmė Ukrainą, o visa Lenkija tapo viena iš pagrindinių sunkiosios ginkluotės tiekėjų, įskaitant tankus, pėstininkų kovos mašinas, artileriją ir dronus.

Rusija teigia blokavusi geležinkelio kelius, kuriais Ukrainoje gabenami vakarietiški ginklaiRusija skelbia naujausiomis savo raketų atakomis Ukrainoje neva blokavusi ir geležinkelio kelius, kuriais į mūšių zoną gabenami vakarietiški ginklai, amunicija ir atsargos. Gynybos ministerija šeštadienį Maskvoje nepateikė duomenų, kur tiksliai blokuotas geležinkelio transportas. Tačiau kasdieniniame kariniame biuletenyje teigiama, kad per „masyvų“ raketų ir dronų smūgį penktadienį pasiekti visi tikslai.Duomenų apie esą blokuotą geležinkelį patikrinti nėra galimybių.Rusija ne kartą grasino, kad sunaikins visus NATO šalių narių Ukrainai tiekiamus ginklus.„Buvo pataikyta į visus numatytus taikinius“, – teigė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Be kita ko, esą sunaikinta energetikos infrastruktūra, kuri aprūpina karinę pramonę ir Ukrainos transporto sistemą. Ukrainos institucijos penktadienį pranešė, kad po intensyvių raketų ir dronų atakų daug kur nutrūko elektros energijos tiekimas.Kyjivo duomenimis, dauguma raketų ir dronų buvo numušti Ukrainos oro gynybos.Nuo spalio vidurio Rusija atakuoja energetikos objektus Ukrainoje. Dėl infrastruktūros sugriovimų daug kur neišvengiama elektros tiekimo sutrikimų, kurie vis paveikia milijonus žmonių.Ukrainos vyriausybė kaltina Rusiją „teroru“ – tikslas esą yra įstumti šalį į tamsą ir šaltį. Kyjivas kaltina Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną taip norint priversti žmones bėgti ir masine imigracija destabilizuoti padėtį ES.

Ukrainos valstybinis energetikos operatorius „Ukrenergo“ pareiškė, kad padėtis šalies energetikos sistemoje yra sudėtinga, bet kontroliuojama po naujausios Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių atakos.„Telegram“ paskelbtame pranešime bendrovė sakė: „Jau daugiau nei dieną priešas nuolat atakuoja mūsų šalies energetikos objektus. Praėjusią naktį pietiniuose ir pietrytiniuose regionuose įvyko 17-oji drono ataka. Deja, vėl nukentėjo šiluminės elektrinės ir magistralinio tinklo objektai.“

Rusija teigia sudavusi „masinį smūgį“ Ukrainos energetikos objektamsRusijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos pajėgos penktadienį sudavė „masinį smūgį“ itin svarbiems Ukrainos karinio pramoninio komplekso energetikos objektams, rašo theguardian.com.Kasdien atnaujinamame pranešime ministerija nenurodė energetikos objektų, kuriems, jos teigimu, buvo smogta. Ji teigė, kad smūgis taip pat užblokavo užsienio ginklų ir šaudmenų gabenimą geležinkeliais į mūšio vietas Ukrainoje.Penktadienį Rusija surengė plataus masto raketų ataką Ukrainoje ir smogė keliems miestams, įskaitant sostinę Kijevą. Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėlai penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos paleido daugiau kaip 100 raketų ir surengė 12 oro ir 20 apšaudymo atakų. Jos teigė, kad buvo sunaikinta 61 Rusijos sparnuotoji raketa.Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka sakė, kad Rusija raketomis ir bepiločiais lėktuvais smogė šešiuose regionuose esantiems energetikos objektams, dėl to didžiojoje šalies dalyje nutrūko elektros energijos tiekimas.

Prigožinas: Rusijai gali prireikti dvejų metų, kad užimtų Rytų Ukrainos regionus„Vagner” samdinių grupės vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad Rusijai gali prireikti dvejų metų, kad visiškai kontroliuotų Donecko ir Luhansko regionus Rytų Ukrainoje – du regionus, kurių užėmimą Maskva nurodė kaip pagrindinį karo tikslą.Penktadienį paskelbtame vaizdo įraše su Rusijos kariniu tinklaraštininku Semionu Pegovu, apie kurį praneša „Reuters“, Prigožinas sakė:„Kiek suprantu, mums reikia uždaryti Donecko ir Luhansko Respublikas ir iš esmės tai kol kas visiems tinka. Tai gali užtrukti nuo 1-1/2 iki dvejų metų“, – sakė jis, rašo theguardian.com.Rugsėjį Vladimiras Putinas, pažeisdamas tarptautinę teisę ir JT valstybių narių pasmerktas kaip neteisėtas, oficialiai aneksavo Luhansko ir Donecko sritis Ukrainoje, taip pat Chersono ir Zaporožės regionus.„Jei turėsime pasiekti Dnieprą, tai užtruks apie trejus metus“, – pridūrė A. Prigožinas, turėdamas omenyje didesnę teritoriją, kuri siektų didžiulę Dniepro upę, tekančią maždaug iš šiaurės į pietus ir dalijančią Ukrainą.

Nusikaltimais prieš Ukrainą įtariamas dar vienas Putino bendražygisĮtariamojo sukurtos vadinamosios „teisingumo“ institucijos iškėlė daugiau kaip 2 000 baudžiamųjų bylų Ukrainos piliečiams, rašo unian.net.Įtariamas Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas, kuris okupuotose Ukrainos teritorijose sukūrė „teismines“ institucijas ir toliau skatina masines represijas prieš ukrainiečius.Apie tai pranešė Generalinė prokuratūra ir Ukrainos saugumo tarnyba . Pažymima, kad šis V. Putino bendražygis viešai pateisina Rusijos Federacijos ginkluotą agresiją ir dalies rytinių bei pietinių Ukrainos regionų užgrobimą.Tyrėjai surinko įrodymų apie jo veiklą siekiant laikinai okupuotose pietų ir rytų Ukrainos teritorijose įvesti okupacinį režimą.Tyrimo duomenimis, nuo 2014 m. iki dabar įtariamasis, kaip valstybės agresorės valdžios atstovas, okupuotose Ukrainos teritorijose (Krymo autonominėje respublikoje, Sevastopolio mieste, Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono srityse) kūrė baudžiamosios justicijos institucijas - vadinamuosius Rusijos Federacijos tyrimų komiteto regioninius skyrius.„Šių okupacinių baudžiamųjų organų darbo rezultatas – daugiau kaip 2 000 baudžiamųjų bylų prieš Ukrainos piliečius“, - sakoma pareiškime.

Maskva prabilo apie derybas „remiantis ta realybe, kuri yra“, sureagavo ir Ukraina: negali būti nė kalbosUkrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas sureagavo į dar vieną Maskvos pareiškimą apie Rusijos valdžios institucijų pasirengimą deryboms su Ukrainos puse, rašo BBC Rusijos naujienų tarnyba. Šeštadienio rytą Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Veršininas interviu Rusijos televizijos kanalui „Zvezda“ sakė, kad Maskva yra pasirengusi deryboms, tačiau be išankstinių realijų ir „remiantis ta realybe, kuri yra“.„Taip, klasikai sako, kad bet kokie karo veiksmai baigiasi derybomis, ir, savaime suprantama, mes jau sakėme, kad būsime pasirengę tokioms deryboms. Bet tik deryboms be išankstinių sąlygų, deryboms, pagrįstoms realybe, kuri egzistuoja, deryboms, atsižvelgiant į tuos tikslus, kuriuos mes viešai paskelbėme“, - sakė jis.Pasak Michailo Podoliako, šis pareiškimas rodo, kad apie derybas su Kremliumi negali būti nė kalbos.„Kremlius, nuolat kalbėdamas apie taiką ir derybas, teigia, kad nepaliks [okupuotų] Ukrainos teritorijų ir nebus traukiamas atsakomybėn už savo nusikaltimus. Tai dar vienas įrodymas, kad apie derybas negali būti nė kalbos. Tik Ukrainos pergalė, kitaip karas Europoje nesibaigs, o Rusija nusikalstamai dominuos pasaulyje“, - savo „Twitter“ rašė Podoliakas.https://twitter.com/Podolyak_M/status/1624330022336045056?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukrainiečiai skelbia įveikę vieną rusų pėstininkų puolimų prie Bachmuto Kaip rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“, rusų manevrą labai greitai pastebėjo Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnybos oro žvalgybos pareigūnai.Šiuo metu įnirtingi mūšiai tęsiasi netoli Bachmuto Donecko regione, kur Ukrainos gynėjai turi nuolat atremti Rusijos atakas. Dar vienas bandymas šturmuoti ukrainiečių pozicijas Putino kariuomenei baigėsi nesėkme, rašo „Unian“. Pasak ukrainiečių kovotojų, keturios rusų pėstininkų grupės, iki 10 karių kiekvienoje, bandė nepastebėtos priartėti prie jų pozicijų šturmo netoli Bachmuto. Tačiau Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos oro žvalgybos pareigūnai pastebėjo šį manevrą ir pasieniečiai išminuotojai sunaikino dvi grupes.„Rusai pasitraukė, bandė pasislėpti tarp privačių namų ir persigrupuoti naujam puolimui. Mūsų gynėjų „oro akys“ neleido jų planams išsipildyti. Priešų likučius pribaigė artilerija“, - sakė pasieniečiai.

Pasak vietos pareigūnų, per pastarąją parą Rusijos kariai daugiau kaip 60 kartų apšaudė Ukrainos pietinę Chersono sritį, naudodami artileriją, priešlėktuvinius pabūklus, minosvaidžius ir tankus. Trys civiliai gyventojai patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus, sakoma „Telegram“ pranešime. Rusijos kariuomenė per praėjusią parą 16 kartų atakavo Chersono miestą, apgadindama gyvenamuosius namus ir geležinkelio stoties pastatą.

Rusai atakavo negyvenamą Gyvačių salą: ekspertas paaiškino, koks tokių veiksmų tikslasVasario 11-osios naktį Rusija bombardavo legendinę Gyvačių salą, numesdama į ją 4 aviacines bombas. Karo ekspertas Aleksandras Kovalenko atkreipė dėmesį į požymį, kad rusai ypač nerimauja dėl nesėkmių mūšio lauke. Tuo jis paaiškino jų vykdomą Gyvačių salos, kurioje niekas negyvena, bombardavimą.„Bet dėl to jie ir surengė seriją bombardavimų Gyvačių saloje“, - rašė A. Kovalenko savo „Telegram“ kanale, informuoja „Unian“.Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į vaizdo įrašą, kurį Rusijos propagandistai „sklaido“ su tariamu antžeminio bepiločio orlaivio smūgiu į tiltą Zamekoje. Ši konstrukcija apskritai nebetinka naudoti, pažymėjo jis ir priminė, kad rusai jau sudavė 8-9 smūgius.„Rusams tiesiog reikia parodyti, kad jie gali kažką padaryti. Ne, ne karo zonoje. Ne mūšio lauke. Bet kare prieš apleistas salas ir sugriautus tiltus. Tai kas tai yra, jei ne isterija?“ - apibendrino Kovalenko.

Pirmoji priešlėktuvinių pabūklų iš Lietuvos pasiekė Ukrainą Priešlėktuvinių pabūklų L-70 patranka – tai automatinis 40 mm priešlėktuvinis ginklas, kurį Švedijoje sukūrė „Bofors“ koncernas. Šis ginklas buvo aktyviai naudojamas Antrojo pasaulinio karo metais.Pirmoji švediškų priešlėktuvinių pabūklų L-70 partija jau atvyko į Ukrainos teritoriją kaip Lietuvos karinės pagalbos dalis. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė apie ginklų perdavimą Ukrainai, pažymėdamas, kad ginklai turėtų padėti apsaugoti svarbią infrastruktūrą nuo Rusijos atakų. „Priešlėktuvinių šautuvų L-70 ir šaudmenų partija, kurią Lietuva perduoda Ukrainai, kad padėtų apsaugoti kritinę infrastruktūrą, jau atvyko į Ukrainą“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A. Anušauskas. https://twitter.com/a_anusauskas/status/1624309588769087488?ref_src=twsrc%5Etfw

„Vagner“ nutrauktas kalinių verbavimas – augančios įtampos tarp grupuotės ir Rusijos gynybos ministerijos rezultatas Didėjanti konkurencija tarp „Vagner“ grupuotės ir Rusijos gynybos ministerijos yra pagrindinis veiksnys, lėmęs kalinių verbavimo nutraukimą, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.Naujausioje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos atnaujintoje žvalgybos informacijoje teigiama, kad pagrindinis veiksnys, lėmęs tariamą Rusijos samdinių grupės „Vagner“ kalinių verbavimo nutraukimą, greičiausiai yra vis didėjanti tiesioginė konkurencija tarp Rusijos gynybos ministerijos ir „Vagner“.Ketvirtadienį „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad grupė visiškai nutraukė kalinių verbavimą kovai Ukrainoje.Praėjusią vasarą „Vagner“ pradėjo verbuoti kalinius išsiplėtusioje Rusijos bausmių vykdymo sistemoje, siūlydama nuteistiesiems malonę, jei jie išgyvens šešis mėnesius Ukrainoje.Grupuotė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų papildė jos gretas, tačiau lapkričio mėn. paskelbti Rusijos bausmių vykdymo tarnybos duomenys rodo, kad nuo rugpjūčio iki lapkričio mėn. šalies kalinių skaičius sumažėjo daugiau kaip 20 000, o tai yra didžiausias sumažėjimas per daugiau kaip dešimtmetį.Remiantis sausio mėn. paskelbtais duomenimis, kalinių skaičiaus mažėjimas iš esmės sustojo. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija rašo, kad šie duomenys rodo, jog nuo gruodžio mėn. kalinių įdarbinimo tempai sumažėjo.https://twitter.com/DefenceHQ/status/1624306543276527616?ref_src=twsrc%5Etfw

Rusijos pajėgos bando perimti greitkelio Konstantinovka-Bachmutas kontrolę, tačiau Ukrainos kariuomenė sėkmingai kovoja su antskrydžiais. Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų pajėgų grupės atstovas Serhijus Čerevatis, praneša „Hromadske“. „Gynėjai vis dar turi galimybę pristatyti ginklus ir atsargas į Bachmutą, taip pat išvesti sužeistuosius“, - pabrėžė jis, rašoma portale „Meduza“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė naujausią informaciją apie Rusijos karių aukas, įskaitant 1 140 rusų karių per pastarąją dieną, rašo „The Guardian“. https://twitter.com/GeneralStaffUA/status/1624295075265093638?ref_src=twsrc%5Etfw

Baltieji rūmai: Rusija pavasarį planuoja naują puolimą UkrainojeJAV teigia, kad Vladimiro Putino kariuomenė žiemą naudoja atsargoms papildyti ir apginkluoti. Tikėtina, kad pavasarį Rusija planuoja pradėti puolimą prieš Ukrainos teritorijas. O žiemą ji ėmėsi taktikos išsekinti ukrainiečius ir atkurti savo pajėgas bei persiginkluoti. Apie tai per brifingą Vašingtone pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby, praneša „Ukrinform“ .Jis pabrėžė, kad Donbase, ypač Bachmuto apylinkėse, vyksta įnirtingos kovos. Kirby priminė, kad V. Putinas nori apsunkinti ukrainiečių gyvenimą apšaudydamas taikią Ukrainos infrastruktūrą.Baltųjų rūmų atstovas sakė, kad Rusija žiemą išnaudoja savo pajėgoms aprūpinti ir perginkluoti, kad pavasarį galėtų atnaujinti puolamąsias operacijas. Štai kodėl JAV ir kitos šalys partnerės Ukrainai didina karinę pagalbą, kad parengtų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas tam, ką rusai planuoja pavasarį. Kad Rusijos Federacija pavasarį pradės naują puolimą prieš Ukrainą, užsiminė ir NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.Kirby išreiškė įsitikinimą, kad pagerėjus orams kovos Ukrainoje taps sunkesnės.Naujas Rusijos išpuolis prieš UkrainąJAV Karo studijų institutas dar vasario 9 d. pranešė, kad Rusija pradėjo puolimą Luhansko srityje. Rusai ten ieško silpnų vietų Ukrainos gynyboje ir bando ją pralaužti, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.„Foreign Policy“ pranešė, kad Rusijos pajėgos ruošiasi naujam puolimui Ukrainoje ir išvardijo įrangą, kurią Rusijos Federacija turi būsimam smūgiui. Žvalgyba, Gynybos ministerija ir Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba sutaria, kad Donecko ir Luhansko srityse gali prasidėti naujas plataus masto Rusijos puolimas. Taip pat daroma prielaida, kad užpuolikai gali pereiti į puolimą Charkovo ir Zaporožės srityse.

Moldovos prezidentė apie jos šalies teritoriją kirtusią Rusijos raketą: mūsų neutralus statusas nereiškia, kad neturėtume kurti gynybos priemonių Per vasario 10 d. Rusijos pajėgų smūgį viena iš „Kalibr“ raketų kirto Ukrainos ir Moldovos sieną ir vėl įskrido į Ukrainos oro erdvę. Moldovos prezidentė Maia Sandu pasmerkė „Rusijos raketos įvykdytą Moldovos oro erdvės pažeidimą“. „Moldova nusipelno taikos ir saugumo, ir mes imsimės visų būtinų veiksmų, kad tai pasiektume. Mūsų neutralus statusas nereiškia, kad neturėtume kurti gynybos priemonių, kad mūsų žmonės būtų saugūs“, - tviteryje rašė M. Sandu. Ją cituoja „Meduza“.

Rusų dronai naktį atakavo energetikos objektus Dniepropetrovsko regioneRusų bepiločiai orlaiviai šeštadienio naktį atakavo svarbią infrastruktūrą dviejuose Dniepropetrovsko regiono rajonuose ir ją sugriovė. Apie tai „Telegram“ pranešė Dniepropetrovsko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.„Naktį Dniepropetrovsko regione gaudė oro pavojaus sirenos ir buvo vykdomos bepiločių orlaivių atakos. Buvo taikytasi į mūsų kritinę infrastruktūrą. „Shahed“ dronai pataikė į du energetikos objektus Kryvyj Riho rajone ir vieną Nikopolio rajone. Kryvyj Riho rajone tas pats objektas per pastarąsias valandas buvo atakuotas du kartus“, – rašė S. Lysakas.Pasak jo, ataka sukėlė didelių nuostolių. Kilo gaisrai, tačiau vėliau jie buvo užgesinti. Žmonės nenukentėjo. Atakų padarinių likvidavimas tebevyksta. Įvykio vietoje dirba atitinkamos tarnybos.Kaip pranešta anksčiau, vasario 10 dieną Ukrainos oro gynybos pajėgos danguje virš Dniepropetrovsko regiono numušė devynias Rusijos sparnuotąsias raketas. Be to, penktadienio vakarą Pietinių oro pajėgų vadavietės oro gynybos pajėgos numušė 11 bepiločių orlaivių „Shahed-136“, iš jų keturis virš Odesos regiono, penkis – virš Mykolajivo regiono, ir du – virš Chersono regiono.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė pranešė, kad naktį į vasario 11 d. Rusijos kariai du kartus smogė iš oro Odesos regione.Raketos buvo paleistos į svarbiausią infrastruktūrą teritorijose, besiribojančiose su Moldova ir Padniestre, siekiant „sukelti paniką tarp gyventojų“. Taip pat buvo surengtas oro smūgis Zmeiny saloje, o iš Krymo teritorijos buvo paleistos trys prieštankinės raketos „Onyx“, kurios pataikė į pakrantės zoną. Žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra.

Joe Bidenas šį mėnesį vyks į Lenkiją, kad sutelktų sąjungininkus ir palaikytų koaliciją, kuri nuo Rusijos invazijos prieš metus rėmė Ukrainos gynybą, praneša „Associated Press“.JAV prezidento vizitas, kuris vyks vasario 20-22 d., rengiamas tuo metu, kai apklausos JAV ir užsienyje rodo, kad parama dešimtimis milijardų dolerių vertės paramos Ukrainai karo veiksmams tęsti mažėja. Be to, neseniai Atstovų rūmų kontrolę perėmę respublikonai išreiškė skeptišką požiūrį į tolesnį finansavimą arba visiškai jam nepritarė.Tuo tarpu Rusija, kaip manoma, planuoja atnaujinti puolimą kartu su metinėmis ir pastarosiomis savaitėmis suintensyvino tolimojo nuotolio atakas prieš Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą.Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre sakė, kad J. Bidenas susitiks su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda ir Bukarešto devyneto - NATO sąjungininkų Rytų Europoje - vadovais, kad aptartų savo „tvirtą paramą“ aljansui.Liko neaišku, ar J. Bidenas bandys apsilankyti Ukrainoje, kaip tai padarė daugelis kitų Vakarų šalių vadovų ir Kongreso narių.

JAV Karo tyrimų institutas: ukrainiečių sumušti Rusijos šarvuočiai tapo prorusiškų kanalų gėda JAV Karo tyrimų institutas (ISW) savo kasdieninėje ataskaitoje rašo apie penktadienį įvykdytus Rusijos raketų ir bepiločių lėktuvų smūgius. Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, į šalį buvo paleista daugiau kaip 100 raketų ir septyni bepiločiai lėktuvai „Shahed:. ISW analitikai pažymi, kad Rusijos pusė pervertina tokių smūgių, kuriems reikia amunicijos, kurios kiekis yra ribotas, veiksmingumą, rašo BBC Rusijos naujienų tarnyba. Fronto linijoje reikšmingų pokyčių nėra: Rusijos pajėgos toliau puola į šiaurės vakarus nuo Svatovo ir Kremennajos (Luhansko sritis), Bachmuto srityje ir Donecko srities vakaruose; apie atskirus mūšius pranešta Zaporožės srityje.Pranešime taip pat aprašomas epizodas su Rusijos šarvuočių kolona, kuri, pasak „karinių“ telegramų kanalų, buvo sumušta Ugledarės srityje. ISW šią istoriją vadina nauju skauduliu Rusijos informacinėje erdvėje. Rusijos promaskvietiški tinklaraštininkai piktinasi, kad kolona tapo lengvu taikiniu dėl tinkamos priedangos nebuvimo: vieni dėl kovotojų žūties ir technikos sunaikinimo kaltina generolą Rustamą Muradovą (jam vadovaujant rusai lapkritį šturmavo Pavlovką - taip pat su dideliais nuostoliais), kiti ragina viešai teisti nuskriaustus vadus.ISW pažymi, kad tokia kritika būdinga Rusijos promaskvietiškiems tinklaraštininkams: dėl nesėkmių kaltinant atskirus karininkus nukreipiamas dėmesys nuo sisteminių Rusijos ginkluotųjų pajėgų problemų, ypač prasto mobilizuotųjų apmokymo. Rusijos kariuomenė oficialiai nekomentavo nuostolių, patirtų per nesėkmingą bandymą žengti į priekį ties Ugledaru.

Trys dronai numušti Mykolajivo srityje, keturi – Odesos srityjePasak gubernatoriaus Vitalijaus Kimo, Rusijos kariai atakavo Mykolajivo sritį Irane pagamintais bepiločiais orlaiviais „Shahed“. Ukrainos oro gynyba numušė tris bepiločius orlaivius 20.34 val.Odesos srities gubernatorius Maksimas Marčenko taip pat pranešė apie oro gynybos darbus savo regione. Anot jo, buvo numušti keturi Irane pagaminti dronai, kuriuos Rusija paleido atakuoti energetikos objektus Odesos srityje.Dniepropetrovsko srities gubernatorius Serhii Lysakas anksčiau pranešė apie bepiločius orlaivius kamikadzes, skriejančius regiono link.Vietinių kanalų duomenimis, Zaporožės ir Odesos srityse taip pat girdėti sprogimai.Oro antskrydžių pavojaus signalas girdėti Dniepropetrovske, Mykolajivo, Zaporožės, Luhansko srityse ir Rusijos okupuotame Kryme.

Meras: Charkive be elektros tebėra apie 15 proc. gyventojųApie 15 proc. Charkivo gyventojų lieka be elektros energijos, bet komunalinės įmonės daro viską, kad atkurtų jos tiekimą.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis šio Ukrainos miesto vadovu Ihoru Terechovu.Pasak jo, Charkive pavyko atnaujinti šilumos ir vandens tiekimą.„Mums pavyksta lokalizuoti apšaudymų padarinius. Visą dieną dirbome, kad atnaujintume šviesos tiekimą, kad veiktų elektra varomas transportas, metro ir infrastruktūros objektai“, – sakė meras.Jis pranešė, kad darbai elektros tiekimui atnaujinti tęsiami.„rbc.ua“ primena, kad penktadienį rusai vėl atakavo Charkivo kritinę infrastruktūrą.Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Rusijos kariuomenė penktadienį į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 100 raketų.

Vengrija patvirtino, kad Zelenskis pakvietė Orbáną apsilankyti UkrainojeKetvirtadienį Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbáną apsilankyti Ukrainoje.Tai portalui „Telex“ patvirtino Vengrijos vyriausybės vadovo spaudos sekretorius Bertalanas Havasis."Naujiena teisinga, Ukrainos prezidentas pakvietė V. Orbáną. Kai to reikės ir tinkamu laiku premjeras apsilankys Kyjive", – sakė jis.Vengrijos vyriausybės vadovas ketvirtadienį Briuselyje kartu su Bulgarijos, Kipro, Graikijos, Kroatijos, Austrijos ir Slovėnijos lyderiais susitiko su V. Zelenskiu. Jie paspaudė vienas kitam rankas. Šios akimirkos nuotrauką V. Orbanas paskelbė socialiniuose tinkluose.Vengrijos ministras pirmininkas yra vienas iš nedaugelio Europos šalių lyderių, kurie dar nebuvo nuvykę į Ukrainą, prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai. 2022 metų lapkritį Kyjive lankėsi Vengrijos prezidentė Katalin Novák.Prasidėjus Rusijos sukeltam karui, Kyjivo ir Budapešto santykiai, kurie jau ir taip buvo įtempti, dar labiau pablogėjo.

Generalinis štabas: penktadienį Rusija paleido į Ukrainą apie 100 raketųRusijos kariuomenė penktadienį į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 100 raketų. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi UNIAN.„Pirminiais duomenimis, priešas panaudojo 29 zenitines valdomas raketas S-300 ir 71 sparnuotąją ore ir jūroje bazuojamą raketą. Mūsų gynėjai sunaikino 61 sparnuotąją raketą“, – sakoma pranešime.Be to, Generalinio štabo duomenimis, okupantai smogė 12 aviacijos smūgių, dviem iš jų buvo naudojami dronai „Shahed-136“. Buvo atakuojama ir civilinė infrastruktūra.Priešas taip pat daugiau kaip 20 kartų apšaudė Ukrainą reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis. „Rusijos smūgių civiliniams objektams grėsmė tebėra didelė visoje Ukrainos teritorijoje“, – pridūrė Generalinis štabas.

Zelenskis sako, kad reikia daugiau darbo, norint gauti reikalingų ginklųVolodymyras Zelenskis sako, kad per savo kelionę po Europos sostines Ukraina pasiekė svarbių susitarimų ir gavo „gerų signalų“, tačiau reikia dar padirbėti, kad jo šalis gautų reikalingų ginklų.„Londonas, Paryžius, Briuselis – visur pastarosiomis dienomis kalbėjau apie tai, kaip sustiprinti mūsų karius. Yra labai svarbių susitarimų ir gavome gerų signalų“, – sakė Ukrainos prezidentas savo naktiniame vaizdo kreipimesi.„Tai susiję su tolimojo nuotolio raketomis ir tankais, o kitas mūsų bendradarbiavimo lygmuo – naikintuvai. Tačiau turime toliau dirbti šiuo klausimu“.

Šveicarija neleido Ispanijai perduoti jos ginklų UkrainaiPenktadienį Šveicarija pranešė, kad laikydamasi griežto karinio neutralumo neleido Ispanijai siųsti į Ukrainą Šveicarijoje pagamintų priešlėktuvinių ginklų.Šveicarijos ekonomikos reikalų valstybės sekretoriatas (SECO) „atmetė 2023 m. sausio 16 d. Ispanijos prašymą dėl dviejų Šveicarijos gamybos 35 mm priešlėktuvinių pabūklų reeksporto“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovas spaudai Fabianas Maienfischas.Tai trečias kartas, kai Bernas blokuoja Šveicarijoje pagamintų ginklų perdavimą karo siaubiamai Ukrainai. Anksčiau šalis atmetė Vokietijos prašymą nusiųsti į Ukrainą Šveicarijos priešlėktuvinės gynybos amuniciją ir Danijos prašymą suteikti 22 šveicariškus tankus „Piranha III“.Valstybės, perkančios karinę techniką iš Šveicarijos, privalo pasirašyti deklaraciją, kad neeksportuos šios ginkluotės į kitas šalis. Taip siekiama garantuoti, kad nebūtų pažeistas Šveicarijos įstatymas, draudžiantis eksportuoti ginklus į valstybes, dalyvaujančias tarptautiniame ginkluotame konflikte.Pasak F. Maienfischo, Šveicarija išnagrinėjo Ispanijos prašymą atleisti ją nuo šio įsipareigojimo, taip pat ir Vokietijos bei Danijos prašymus, ir „atsakė neigiamai“.Laikydamasi šio principo, pernai birželį Šveicarijos vyriausybė vis dėlto nusprendė, kad atskiros dalys ir surinkimo paketai gali būti pristatyti Europos gynybos įmonėms, net jei iš jų bus gaminamos karinės medžiagos, kurios vėliau gali būti perkeltos į Ukrainą.Rusijos karas Ukrainoje ir Šveicarijos vyriausybės sprendimas pasekti Europos Sąjungos pavyzdžiu ir taikyti Maskvai sankcijas įkvėpė naujos gyvybės diskusijoms dėl šiai turtingai Alpių šaliai nuo seno būdingo neutralumo. Parlamente iškeltos kelios iniciatyvos, kuriomis siekiama sušvelninti taisykles, kad Šveicarijos karinės medžiagos per trečiąsias šalis galėtų būti pristatomos į Ukrainą. Vis dėlto greitų sprendimų šiuo klausimu nesitikima.Tuo metu Šveicarijos ginklų pramonė nekantriai laukia pokyčių ir perspėja, kad jei šalis neparodys lankstumo valstybės gali ieškoti ginklų tiekimo kur nors kitur.

Juodkalnija jau suteikė Ukrainai karinės pagalbos už 10 mln. eurųNuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Juodkalnijos karinė pagalba Ukrainai jau viršijo 10 mln. eurų.Tai pranešė leidinys „Vijesti“, remdamasis šalies Gynybos ministerija.Pirmąją 83 650 eurų vertės karinės pagalbos partiją sudarė 7 000 sausųjų davinių, 500 šalmų, 300 šarvinių liemenių ir 600 šarvų plokščių. Antrojoje, kurios vertė viršijo pusę milijono eurų, buvo 60 mm ir 82 mm minosvaidžių, taip pat sovietinių nešiojamųjų zenitinių raketų kompleksų „Strela-2M“.Trečiasis ir kol kas didžiausias karinės pagalbos Ukrainai paketas iš Juodkalnijos vertinamas 8,24 mln. eurų. Jį sudarė 216 kompleksų „Strela-2M“, zenitiniai sviediniai, taip pat 2,3 mln. 7,62 mm šovinių.Praėjusių metų rugsėjį Juodkalnija nusiuntė Ukrainai sraigtasparnių Mi-8 atsarginių dalių.Anksčiau informacija apie Juodkalnijos karinę pagalbą Ukrainai buvo įslaptinta NATO lygiu, paaiškino Gynybos ministerija, tačiau Aljanso sąjungininkams pradėjus skelbti atitinkamus duomenis, įslaptinimas buvo panaikintas.

Grįžęs iš kelionės po Afriką Lavrovas teigia, kad Vakarams nepavyko izoliuoti RusijosRusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Vakarų pastangos „izoliuoti“ jo šalį visiškai žlugo ir kad Maskva stiprina santykius su Afrikos, Artimųjų Rytų, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalimis ir kitomis šalimis.„Šiandien galime patvirtinti, kad Vakarų planai izoliuoti Rusiją apsupant mus sanitariniu kordonu patyrė fiasko“, – sakė Sergejus Lavrovas Rusijos diplomatams savo ministerijoje vykusiame renginyje, grįžęs iš beveik savaitę trukusios kelionės po Afriką.„Nepaisant Vašingtono, Londono ir Briuselio surengtos antirusiškos orgijos, mes su tarptautine dauguma stipriname geros kaimynystės santykius plačiąja šios sąvokos prasme“, – sakė jis.Paskutinė užsienio reikalų ministro  kelionė nusidriekė į Malį, Mauritaniją, Sudaną ir Iraką. Neseniai jis taip pat lankėsi Pietų Afrikos Respublikoje, Esvatinyje, Angoloje ir Eritrėjoje.

Macronas svarsto galimybę atimti iš V. Putino aukščiausią Prancūzijos apdovanojimąEmmanuelis Macronas pareiškė, kad svarsto galimybę atimti iš Vladimiro Putino aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą.Buvęs šalies prezidentas Jacques'as Chiracas 2006 m. įteikė Rusijos vadovui Garbės legiono ordiną.Šis 1802 m. Napoleono Bonaparto įsteigtas ordinas yra aukščiausias Prancūzijos ordinas už nuopelnus tiek karinėje, tiek civilinėje srityje.

Slovakija priartėjo prie MIG-29 naikintuvų siuntimo į UkrainąSlovakija gali pradėti derybas dėl naikintuvų MIG-29 pristatymo Ukrainai, kai tik Kijevas oficialiai paprašys šių lėktuvų, pranešė Ministras Pirmininkas Eduardas Hegeris.Gynybos ministras Jaroslavas Nadas sakė, kad šaliai nebereikia šių naikintuvų ir kad ji gali juos parduoti arba perduoti Ukrainai, kuriai šie lėktuvai galėtų padėti, tačiau sprendimas dar nepriimtas.

Ukraina: pajėgos sudavė 12 smūgių į okupantų personalo ir karinės technikos susitelkimo vietasUkrainos ginkluotųjų pajėgų raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai per naktį smogė dviem priešo gyvosios jėgos koncentracijos vietoms, šaudmenų sandėliui, priešlėktuvinių raketų sistemos pozicijai ir dar dviem svarbiems priešo objektams, pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniame pranešime.Pažymima, kad Gynybos pajėgų aviacija sudavė 12 smūgių į okupantų personalo ir karinės technikos susitelkimo vietas, taip pat du smūgius į priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas.

Per Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metines Kremliuje bus rodomas „Gulbių ežeras“Per Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metines, vasario 24-ąją, Kremliuje bus rodomas Piotro Čaikovskio baletas „Gulbių ežeras“.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kremliaus rūmų tinklalapiu.Anot Rusijos žiniasklaidos, Kremliaus rūmų spaudos sekretorius Konstantinas Jaroševskis teigia, kad ši data tėra atsitiktinumas, o spektaklis buvo numatytas jau seniai. Jis taip pat tikina, kad baleto transliacija per televiziją tą dieną neplanuojama.„Ne, tokių planų nėra. Suprantu jūsų užuominą, bet tai visiškai nesusiję", - pareiškė K. Jaroševskis.Portalas primena, kad baletas „Gulbių ežeras“ tapo SSRS žlugimo simboliu. 1991 metų rugpjūčio 19 d., Maskvoje prasidėjus pučui, per televiziją vietoj planuotų laidų buvo rodoma tik šio spektaklio transliacija.

Ukrainoje trečią kartą buvo paskelbtas didelio masto oro pavojusPenktadienį, po 16 val., Ukrainoje trečią kartą buvo paskelbtas didelio masto oro pavojus. Kaip ir praėjusį kartą, tai buvo susiję su Baltarusijoje kylančiais Rusijos orlaiviais.Stebėjimo grupė „Belaruski Hayun“ pranešė, kad 16.07 val. iš Mačiuliškių aerodromo pakilo Rusijos karinių oro pajėgų ilgojo nuotolio radarų aptikimo ir kontrolės lėktuvas A-50U.Rusijos karinių oro pajėgų MiG-31K pakilo paskui jį 16.11 val. iš Mačiuliškių aerodromo. Po septynių minučių pakilo antrasis Rusijos karinių oro pajėgų MiG-31K.

Ukrainos premjeras: nukentėjo kas antra pastotėDėl nuolatinių Rusijos atakų Ukrainoje apgadinta apie pusę nacionalinės energetikos kompanijos „Ukrenerho“ pastočių ir beveik 20 šiluminių elektrinių energijos blokų.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.Premjeras vyriausybės posėdyje pažymėjo, kad penktadienį okupantai rusai vėl surengė didžiulę raketų ataką prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą."Zaporižia patyrė vieną didžiausių oro atakų nuo karo pradžios, Charkivas taip pat buvo intensyviai apšaudomas. Atakos padariniai juntami visoje Ukrainoje. Padaryta žalos aukštosios įtampos infrastruktūrai ir generavimui vakariniuose, centriniuose ir rytiniuose regionuose“, – sakė premjeras.Anot jo, per nuolatinius Rusijos apšaudymus buvo sugadinta apie 20 šiluminių elektrinių energijos blokų.„Jei prie to pridėsime dalies mūsų energetikos objektų okupacijos faktą, tai Ukraina laikinai neteko 44 proc. atominių elektrinių pajėgumų, 75 proc. šiluminių elektrinių galios ir 33 proc. blokinių šiluminių elektrinių. Per pastaruosius keturis mėnesius buvo atakuota kas antra „Ukrenerho“ pastotė“, – konstatavo D. Šmyhalis.Bet, nepaisant Rusijos teroro, didžiajai daugumai ukrainiečių tiekiama šiluma, vanduo ir elektra. Remontas tęsiasi, išteklių žiemai užbaigti pakanka, partneriai tiekia elektros įrangą ir generatorius, informavo Ukrainos vyriausybės vadovas.Penktadienį rusai per masinę ataką paleido į Ukrainą 71 sparnuotąją raketą ir 7 bepiločius orlaivius. Oro gynybos pajėgos sunaikino 61 raketą ir 5 dronus.

TV eteryje protestavusi žurnalistė papasakojo apie savo „nepaprastą“ pabėgimą iš RusijosRusijos žurnalistė, pernai patraukusi pasaulio dėmesį, kai per tiesioginę televizijos transliaciją surengė protestą prieš karą Ukrainoje, penktadienį papasakojo apie savo „nepaprastą“ pabėgimą į Prancūziją.Marina Ovsianikova pabėgo iš Rusijos pernai spalį prieš pat paskelbiant jai nuosprendį 10 metų kalėti. Buvusi Rusijos 1-ojo kanalo redaktorė kovo mėnesį pateko į pasaulio žiniasklaidos antraštes, kai netikėtai pasirodė eteryje per vakaro naujienų laidą „Vremia“ („Laikas“) su plakatu, skelbiančiu „Ne karui“.Jai pabėgti padėjo Prancūzijoje įsikūrusi organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF). Per pabėgimą buvo panaudotos septynios skirtingos transporto priemonės, sieną teko kirsti naktį per mišką.„Turėjome orientuotis pagal žvaigždes, tai buvo tikras iššūkis“, – sakė ji per spaudos konferenciją RSF būstinėje Paryžiuje. „Stengėmės išvengti pasieniečių prožektorių ir traktorių, bet galiausiai mums pavyko pasiekti sieną“, –pasakojo ji.44 metų dviejų vaikų motina, kuriai buvo skirtas namų areštas ir ji bėgdama turėjo nupjauti elektroninę apyrankę, sakė nenorėjusi išvykti iš Rusijos. „Tai vis dar mano šalis, net jei valdžią joje užgrobė karo nusikaltėliai, tačiau jie man nepaliko kito pasirinkimo – tik kalėjimas arba emigracija“, – sakė ji.Kitą dieną po protesto per televiziją Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė M. Ovsianikovai prieglobstį, dabar ji su dukra gyvena įvairiuose saugiuose namuose Prancūzijoje.„Žinoma, bijau dėl savo gyvybės. Kaskart, kai kalbuosi su draugais Rusijoje, jie sako: „Kas tau labiau patiktų – „Novičiokas“, polonius ar automobilio avarija?“, – pasakojo ji, turėdama galvoje skirtingus Rusijos saugumo tarnybų naudojamus nužudymo būdus.M. Ovsianikova sulaukė kritikos, kad daugelį metų iki protesto palaikė valstybės propagandą. Ji prisipažino sąmoningai bendrininkavusi, tačiau sakė tiesiog it strutis įkišusi galvą į smėlį ir „ieškojusi prieglobsčio kasdieniame gyvenime su draugais ir šeima“, o veikti ją pastūmėjo tik „didžiulis sukrėtimas“ dėl pradėto karo.Po pirmojo protesto per televiziją ji persikėlė į Vokietiją, bet po trijų mėnesių grįžo ir prie Kremliaus surengė vieno žmogaus protestą. Ji iškėlė plakatą su užrašu: „Putinas yra žudikas“ ir už tai buvo suimta.RSF vadovas Christophe'as Deloire'as sakė, kad M. Ovsianikova susisiekė su organizacija prieš pat nuspręsdama bėgti. „Tai buvo nepaprastas pabėgimas (...) primenantis garsiuosius pabėgimus per Berlyno sieną“, – sakė jisM. Ovsianikova sakė gyvenanti viltimi, kad vieną dieną Rusijos lyderiai stos prieš karo nusikaltimų tribunolą Hagoje. Ji pridūrė, kad karas „turi baigtis visiška Ukrainos pergale, kitaip Rusija neturi jokios ateities“.

Morawieckis: diskusijos dėl lėktuvų Ukrainai yra pradiniame etape Diskusijos dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai yra pradiniame etape. Lenkija priims atitinkamą sprendimą, jei bus bendras kitų NATO šalių sutikimas.Tai per spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis, praneša „Ukrinform“.„Diskusijos dėl naikintuvų yra pradiniame etape. Tai turėtų būti NATO sprendimas. Lenkija spręs, ką daryti, jei bus nedviprasmiškas NATO sutikimas, kad naikintuvus galima perduoti Ukrainai“, – pabrėžė Lenkijos premjeras.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad kai kurie ES valstybių lyderiai yra pasirengę tiekti Ukrainai visą reikiamą ginkluotą, įskaitant kovinius lėktuvus.Savo ruožtu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas neseniai pareiškė, kad partneriai perduos Kyjivui kovinių lėktuvų. Jis pažymėjo, kad Ukrainos partneriai nuolat girdi apie orlaivių poreikį, nes tai taip pat yra oro gynybos dalis. Anot ministro, Ukraina gali gauti ir naikintuvų F-16, ir kitų lėktuvų.

Ukraina teigia sunaikinusi 61 iš 71 Rusijos raketos Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad jų gynybos sistemos numušė 61 iš 71 raketos, Rusijos paleistos per naują atakų bangą.„Priešas surengė didžiulę raketų ataką prieš svarbiausią Ukrainos infrastruktūrą“, – pranešė oro pajėgos. „Sunaikinta šešiasdešimt viena iš 71 priešo raketos“, – priduriama pranešime.

Ukrainoje dėl energijos stygiaus – avariniai elektros išjungimai Svarbiausias penktadienį surengtos Rusijos raketų atakos taikinys buvo elektrinės ir aukštosios įtampos tinklo objektai, todėl energetikos sistemoje susidarė didelis energijos deficitas, o regionuose taikomi avariniai elektros išjungimai.Kaip praneša „Ukrinform“, nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“ tai paskelbė „Facebook“ paskyroje.„Svarbiausias Rusijos taikinys vėl buvo elektrinės ir aukštosios įtampos tinklo objektai. Pažeidimų geografija – rytiniai, vakariniai ir pietiniai Ukrainos regionai. Sunkiausia padėtis šiuo metu yra Charkivo srityje. Dabar ten taikomi avariniai išjungimai. Tiekimo ribojimai dėl atakos galioja Chmelnyckio srityje, taip pat Odesos ir Kyjivo srityse“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad deficitas energetikos sistemoje yra nemažas, bet „Ukrenerho“ remonto brigados jau šalina smūgių padarinius, pradeda avarinius ir atstatymo darbus. Kituose regionuose vartojimo padengimas grįžta į numatytų limitų ribas.„Anksčiau skelbtas faktinio elektros energijos suvartojimo matavimų grafikas kol kas atšauktas. Apie naują matavimų tvarką ir tam reikalingą vartojimo ribojimų panaikinimą bus pranešta papildomai“, – pridūrė bendrovės atstovai.Kaip jau buvo pranešta, penktadienį Ukrainos energetikos sistema patyrė 14-ąjį masinį raketų smūgį ir 16-ąją dronų ataką. Šiuo metu visoje Ukrainoje vėl paskelbtas oro pavojus.

Penktadienio rytą Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip pusšimtį sparnuotųjų raketų Penktadienį per rytinę ataką Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip pusšimtį sparnuotųjų raketų, daugumą jų numušė oro gynybos pajėgos, praneša UNIAN.„Priešas meta visas jėgas, kad padarytų kuo daugiau žalos energetikai. Nukentėjo aukštosios įtampos infrastruktūra ir generacijos objektai vakarinėse, centrinėse ir rytinėse srityse, dėl to galimi elektros tiekimo sutrikimai“, – pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, penktadienį Ukrainos gynėjai virš Kyjivo numušė 10 rusų raketų, o virš Odesos srities – 13. Chmelnyckio srityje numušta viena sparnuotoji raketa ir bepilotė skraidyklė „Shahed“, o virš Dnipropetrovsko srities – keturios sparnuotosios raketos.Rusijos kariuomenė smogė šilumos, hidrogeneracijos objektams ir transformatoriams šešiose srityse.

Rumunija neigia, kad Rusijos raketos buvo įskridusios į šalies teritoriją Rumunija penktadienį paneigė Ukrainos pranešimą, kad dvi Rusijos raketos kirto NATO narės oro erdvę pakeliui į Ukrainą.Rumunija užfiksavo „oro taikinį, paleistą iš Juodosios jūros, iš Rusijos Federacijos laivo“, tačiau šis „niekur nekirto Rumunijos oro erdvės“, nurodė jos Gynybos ministerija.„Radarų sistemos užfiksavo, kad taikinio trajektorija arčiausiai Rumunijos oro erdvės buvo maždaug už 35 kilometrų į šiaurės rytus nuo sienos“, – priduriama pareiškime.Du Rumunijos karinių oro pajėgų naikintuvai MiG-21 „LanceR“, vykdantys NATO oro policijos misiją, buvo pasiųsti į Rumunijos šiaurę, „kad papildytų mūsų reakcijos galimybes“, sakoma jame.Kiek anksčiau penktadienį Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pranešė, kad dvi Rusijos raketos kirto Moldovos ir NATO narės Rumunijos oro erdvę prieš įskrisdamos į Ukrainą. Moldova patvirtino šį įvykį ir paskelbė iškviesianti Rusijos ambasadorių. Šalis jau matė Rusijos raketų nuolaužų per beveik metus trukusią Rusijos invaziją į Ukrainą.

Penktadienį jau antrą kartą skamba oro pavojaus sirenos.

Po naujų Rusijos atakų Vakarų ir Rytų Ukrainoje sutriko elektros energijos tiekimas Po naujų Rusijos raketų atakų dalyje Ukrainos nutrūko elektros energijos tiekimas. Rytinėje Charkivo srityje be elektros liko 150 000 namų ūkių, penktadienį „Telegram“ kanale pranešė gubernatorius Olehas Synjehubovas. Naktį, anot jo, regionui smogta 12 kartų. Charkivo rajone nukentėjo mažiausiai aštuoni žmonės.Dėl galimų elektros tiekimo sutrikimų įspėjo ir su Lenkija besiribojančios Lvivo srities institucijos, nors kol kas nėra patvirtinta apie smūgius šiam regionui.Sostinėje Kyjive numuštos raketos nuolaužos apgadino mažiausiai du automobilius, gyvenamojo namo stogą ir elektros perdavimo linijas. Mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, virš miesto numušta dešimt raketų.Taip pat pranešta, kad 13 raketų numušta virš Odesos srities. Dėl sutrikusio elektros energijos tiekimo vėlavo keliolika traukinių.Ukraina, padedama Vakarų, jau beveik metus priešinasi Rusijos agresijai. Nuo spalio rusų pajėgos tikslingai atakuoja Ukrainos energetikos objektus.

Prie Vuhledaro – okupantų fiasko: spruko palikę šarvuočiusRusų daliniai, tikėtina, patyrė ypač daug nuostolių aplink Vuhledarą, Donecko regione, nes ten į kovą stojo nepatyrusių karių daliniai.Gali būti, kad vienu atveju po nepavykusio puolimo jie pabėgo ir paliko mažiausiai 30 geros būklės šarvuočių.„Donecko srityje, Bachmuto miesto šiauriniuose pakraščiuose [privačios karinės organizacijos] „Vagner“ pajėgos pajudėjo dar 2–3 km į vakarus ir kontroliuoja vietovę prie pagrindinio M-03 kelio iki miesto“, – pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.Kaip praneša britų žvalgyba, rusų karinės pajėgos vis labiau dominuoja šiauriniuose keliuose į Bachmutą.„Pietuose rusų padaliniai pajudėjo į vakarinius Vuhledaro pakraščius, ten sausio pabaigoje atnaujino puolamąsias operacijas“, – informavo žvalgyba.Tačiau pabrėžiama, kad rusų padaliniai veikiausiai patyrė didžiulių nuostolių prie Vuhledaro, nes puolimą vykdė nepatyrę padaliniai.„Vieno incidento metu, po nesėkmingo puolimo rusų kariai pabėgo ir paliko mažiausiai 30 šarvuotųjų kovinių mašinų“, – informavo britų žvalgyba.https://t.me/DeepStateUA/15516

Moldova paskelbė iškviesianti Rusijos ambasadorių dėl raketos skrydžio Po Kišiniovo pranešimo apie tai, kad Moldovos oro erdvę kirto rusų paleista raketa, šalies Užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad  iškvies Rusijos ambasadorių.Ambasadorius bus iškviestas, „siekiant informuoti Rusijos pusę apie nepriimtiną mūsų oro erdvės pažeidimą, kai virš suverenios Moldovos Respublikos teritorijos šiandien praskrido Rusijos raketa“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.

Putinas vasario 21 dieną sakys metinę kalbą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 21 dieną pasakys kalbą apie padėtį šalyje, pranešė Kremlius penktadienį, likus keliolikai dienų iki Maskvos karo Ukrainoje pirmųjų metinių.„Vasario 21 d. Rusijos Federacijos prezidentas kreipsis į Federalinį Susirinkimą“, kuriam priklauso abejų parlamento rūmų įstatymų leidėjai, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ukraina: abejonių nebėra – prasidėjo didelis puolimasPasak Ukrainos valdžios pareigūno, kaip Ukraina ir prognozavo, artėjant karo metinėms, Kremlius pradėjo plataus masto puolimą.Interviu Ukrainos televizijai paklaustas, ar puolimas jau prasidėjo, rytinio Donecko regiono vadovas Pavlas Krylenko atsakė: „Be abejonės“.P. Krylenko teigimu, aplink rytinius miestus – Bachmutą, Avdijivką ir Vuhledarą, prie kurių būta kruviniausių šio karo mūšių, priešas kasdien intensyviai meta savo pajėgas ir išteklius.Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus sakė interviu Ukrainos radijui NV: „Maždaug pastarąją savaitę ar dešimt dienų padažnėjo bombardavimai. Kiekvieną dieną padaugėjo puolimų. Realiai vykdomas plataus masto puolimas, suplanuotas rusų.“Pasak jo, rusai surengė puolimą ties Kremina, palei šiaurinę rytinio fronto atkarpą, tačiau Maskvos karinės pajėgos negalėjo pasigirti sėkme.

Zelenskio patarėjas po naujų rusų atakų primygtinai reikalauja naikintuvų Po naujos Rusijos oro smūgių bangos Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas primygtinai ragina Vakarų sąjungininkus skirti jo šaliai naikintuvų ir ilgojo nuotolio raketų, praneša agentūra „Reuters“.„Rusija visą naktį ir visą rytą atakavo Ukrainos miestus, – rašė jis tviteryje. – Užtenka kalbų ir politinio neryžtingumo. (Būtini) greiti svarbiausi sprendimai: ilgojo nuotolio raketos, naikintuvai, operatyvinė logistika Ukrainai.“

Moldova patvirtino, kad jos oro erdvę kirto raketaMoldovos gynybos ministerija patvirtino, kad šį rytą jos oro erdvę kirto raketa. „10.18 val. raketa kirto Moldovos Respublikos oro erdvę virš Padniestrės regiono, o vėliau – virš Soročos apksrities ir nuskriejo Ukrainos link.Gynybos ministerija kartu su atsakingomis šalies institucijomis atidžiai stebi padėtį regione ir griežtai smerkia Moldovos Respublikos oro erdvės pažeidimą“, – teigiama ministerijos pareiškime.Jame konkrečiai neminima, kad raketa buvo rusiška. Rumunija kol kas nepatvirtino informacijos apie jos oro erdvę kirtusias raketas.

Grįždamas iš Briuselio Zelenskis Lenkijoje susitiko su Duda Grįždamas iš ES viršūnių susitikimo Briuselyje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Lenkijoje susitiko su savo kolega Andrzejumi Duda. Susitikimas pietiniame Žešuvo mieste vyko vėlų ketvirtadienio vakarą, penktadienį agentūrai PAP sakė A. Dudos patarėjas užsienio politikos klausimais Marcinas Przydaczas.V. Zelenskis esą informavo A. Dudą apie savo susitikimų Briuselyje, Paryžiuje ir Londone rezultatus. Kitos temos buvo dabartinė padėtis fronte, saugumas regione bei bendros Vakarų pastangos karinėmis priemonėmis remti Ukrainą.V. Zelenskis trečiadienį lankėsi Londone ir Paryžiuje, o ketvirtadienį dalyvavo ES viršūnių susitikime Briuselyje. https://twitter.com/visegrad24/status/1623960448662921217?ref_src=twsrc%5Etfw

Rusijos raketos kirto Moldovos ir Rumunijos oro erdvę„Reuters“ cituoja Ukrainos generolą Valerijų Zalužną, kuris pranešė, kad dvi Rusijos raketos penktadienį įskrido į Moldovos ir Rumunijos oro erdvę prieš įskriedamos į Ukrainą. Rumunija yra NATO narė.„Šiandien, vasario 10 d., 10.18 val. dvi rusų sparnuotosios raketos „Kalibr“ kirto valstybinę Ukrainos sieną su Moldovos Respublika. Maždaug 10.33 val. šios raketos kirto Rumunijos oro erdvę, paskui vėl įskrido į Ukrainos oro erdvę toje vietoje, kur susikerta trijų valstybių sienos. Raketos buvo paleistos iš Juodosios jūros akvatorijos“, – sakė V. Zalužnas.Ukrainos oro ginkluotosios pajėgos pranešė, kad galėjo numušti raketas „Kalibr“, praskridusias virš Moldovos ir Rumunijos. Tačiau ukrainiečiai kariai suvokė riziką ir grėsmę užsienio valstybės gyventojams, todėl nepadarė šito iš karto, pranešė Oro ginkluotųjų pajėgų atstovas Jurijus Ignatas leidiniui „Ukrainskaja pravda“.Šį įvykį jis pavadino Rusijos provokacija ir pabrėžė, kad tai – ne pirmas tokio pobūdžio įvykis, Moldovoje jau buvo pastebėtos praskrendančios rusų raketos.Anksčiau Mykolajivo gubernatorius Vitalijus Kimas „Telegram“ kanale taip pat paskelbė, kad Moldovos oro erdvėje užfiksuota raketa.

Portugalija perduos Ukrainai tris „Leopard 2A6“ tipo tankus Portugalijos vyriausybės vadovas António Costa pažadėjo Ukrainai tris modernius „Leopard 2A6“ tipo kovinius tankus. Tai socialistų politikas pareiškė ES viršūnių susitikime ketvirtadienį Briuselyje, pranešė valstybinė Portugalijos naujienų agentūra „Lusa“. Kaip galimą tankų perdavimo terminą A. Costa prieš tai valstybinei TV stočiai RTP nurodė Europos lygiu numatytą laikotarpį „iki kovo pabaigos“.Jo šalis skirs Ukrainai „visą paramą kovai“, kokią tik gali Portugalija, pabrėžė A. Costa Briuselyje prieš susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Būtų tragedija pasauliui, jei karas baigtųsi Rusijos pergale“ – pergale šalies, kuri, būdama agresorė, pažeidžia tarptautinę teisę ir nepaiso „teisės į sienų vientisumą, teisės į tautų suverenumą ir kiekvienos šalies apsisprendimo teisės“, – premjerą citavo „Lusa“.Portugalija iš viso turi 37 tankus „Leopard 2A6“, kurie prieš kelerius metus naudoti buvo pirkti iš Nyderlandų.

Ukrainos oro gynyba sunaikino penkias raketas „Kalibr“ ir penkis dronus „Shahed“ Ukrainos karinės oro pajėgos penktadienį anksti ryte numušė penkias sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir penkis bepiločius orlaivius „Shahed-136/131“, kuriuos rusai planavo panaudoti atakuojant Ukrainos miestus ir svarbią infrastruktūrą, „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.Priešas „paleido septynis dronus kamikadzes „Shahed-136/131“ iš rytinės Azovo jūros pakrantės ir šešias jūrines sparnuotąsias raketas „Kalibr“ iš Rusijos fregatos Juodojoje jūroje – sakoma pranešime. – Ukrainos karinės oro pajėgos sunaikino penkias „Kalibr“ raketas ir penkis dronus.“Agresoriai taip pat surengė masinį puolimą panaudodami priešlėktuvines raketas S-300, kurias paleido iš Belgorodo (Rusija) ir Tokmako (okupuota Zaporižios regiono teritorija) apylinkių.Rusai į Charkivo ir Zaporižios regionus paleido iki 35 priešlėktuvinių valdomų raketų S-300, kurių oro gynybos pajėgos negali numušti ore.Apie 8.30 val. rusų kariuomenė iš strateginių bombonešių Tu-95MC paleido sparnuotąsias raketas. Ankstyvą penktadienio rytą visoje Ukrainoje nuskambėjo oro pavojaus signalas.

Iš įvairių Ukrainos regionų – pranešimai apie sprogimusUkrainos žiniasklaidos korespondentai pranešė, kad sprogimų garsai buvo girdimi Kryvyj Riho, Poltavos, Kirovohrado ir Charkivo srityse, taip pat Kyjive.Ukrainos sostinėje veikia priešlėktuvinės gynybos sistema, o gyventojai prašomi neiti iš slėptuvių.„Ukrenergo“ duomenimis, nukentėjo keli energetikos objektai Ukrainos rytiniame, vakariniame ir pietiniame regionuose. Dėl to kai kuriose vietovėse nutrūko elektros energijos tiekimas.Siekiant sumažinti rimtų padarinių riziką, visuose regionuose vykdomi avariniai išjungimai.https://twitter.com/lukeharding1968/status/1623956795046694913

Ukrainiečiai per programėlę įsigijo 350 mln. grivinų vertės vyriausybinių karinių obligacijųUkrainiečiai per vyriausybės e. paslaugų programą „Diia“ įsigijo daugiau kaip 350 tūkst. kariuomenės obligacijų ir tai užtikrino beveik 350 mln. grivinų įplaukų į nacionalinį biudžetą. Apie tai pranešė vicepremjeras, skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fedorovas.„Diia“ sistemoje jau įsigyta daugiau kaip 350 tūkst. karinių obligacijų – tai galinga beveik 350 mln. grivinų (8,85 mln. eurų) vertės parama valstybės biudžetui. Todėl tai yra investicija į mūsų pergalę“, – sakė jis.M. Fedorovas patikslino, kad kiekviena iš obligacijų gauta grivina skiriama išmokoms Ukrainos kariams, medikams ir mokytojams, taip pat tolesnėms pastangoms stiprinti šalies ekonomiką.Praėjusių metų spalio 3 dieną „Diia“ programėlėje atsirado nauja e. paslauga: vartotojams pasiūlyta įsigyti karinių obligacijų – vertybinių popierių, kuriuos Rusijos invazijos metu išleido Ukrainos vyriausybė.Vienos obligacijos kaina prasideda nuo 900 grivinų. Jų išpirkimo terminai – iki 1,5 metų; metinis pajamingumas – nuo 11 iki 16 proc.; joms suteikti pavadinimai laikinai okupuotų miestų, teritorijų ir kt. garbei.

Ukraina pateikė prašymą Nyderlandams dėl naikintuvų F-16 tiekimo Ukraina pateikė Nyderlandams oficialų prašymą dėl naikintuvų F-16 tiekimo. Tačiau kol kas šis klausimas – svarstymo stadijoje, pareiškė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren, penktadienį pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Nyderlandų visuomeniniu transliuotoju NOS.Pasak ministrės, Ukrainos prašymas yra aiškus, tačiau jį įgyvendinti nėra lengva.„Turime aptarti su amerikiečiais ir kitais sąjungininkais galimybes gauti F-16. Turime rimtai pagalvoti apie pasekmes, nes tai negali įvykti per vieną naktį. Čia turime būti sąžiningi“, – sakė ji.Ketvirtadienį Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pareiškė, kad diskusijos dėl Vakarų naikintuvų tiekimo Ukrainai vyksta „už uždarų durų“, ir atsisakė aiškiai atsakyti, ar jo šalis siųs naikintuvus Ukrainai. Apie tai pranešė CNN.„Negaliu pasakyti, ar tai kada nors įvyks. Tačiau šios diskusijos vyksta už uždarų durų. Ir apie tai negalima kalbėti viešai“, – sakė M. Rutte po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Briuselyje.CNN priminė, kad Nyderlandai buvo pirmoji šalis, pareiškusi, jog yra pasirengusi suteikti Ukrainai naikintuvų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris praėjusį mėnesį per spaudos konferenciją Hagoje sakė, kad „iš esmės niekas nėra atmetama“, taip pat pritarė M. Rutte nuomonei.

Rusų pajėgos vėl surengė raketų ir dronų atakas UkrainojeRusijos pajėgos penktadienį vėl surengė raketų ir dronų atakas Ukrainoje. „Okupantai smogė kritinei infrastruktūrai. Užfiksuota dešimt smūgių“, – „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinis gubernatorius Olehas Synehubovas. Jo duomenimis, sutriko elektros energijos tiekimas.Zaporižios regione, oficialiais duomenimis, suskaičiuota 17 smūgių. „Tai didžiausias skaičius nuo invazijos pradžios“, – pareiškė karinis gubernatorius Anatolijus Kurtjevas.Anot Dnipropetrovsko srities administracijos vadovo Serhyjaus Lysako, čia būta sprogimų, sukeltų oro gynybos. Ji esą numušė visus atskriejančius dronus. Kryvyj Riho mieste raketa pataikė į energetikos objektą.

Berdiansko aerodromui – ukrainiečių smūgis: sunaikinta 100 okupantųVasario 8 dieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai smogė į Zaporižios srities Berdiansko aerodromą ir neutralizavo daugiau nei šimtą Rusijos karių.Tokią informaciją pateikia „RBK-Ukraina“, remdamasis oficialiu Berdiansko karinės miesto administracijos kanalu.„Iš mūsų gynėjų gavome patikimos informacijos apie vakarykščius sprogimus: aerodromo ataką“, – ketvirtadienį rašė Berdiansko miesto karinė administracija.Anot turimų duomenų, Ukrainos gynėjai sunaikino daugiau nei šimtą priešų. Be to, apgadintas ne vienas rusų objektas, o konkrečiai: šaudmenų slėptuvė, vagonai su degalais ir tepalais, radijo lokacinė stotis. Delfi primena, kad tos dienos vakarą rusų okupuotame Berdianske būta sprogimų, po kurių miesto centre kilo gaisras.

Visoje Ukrainoje aidi oro pavojaus signalas.https://twitter.com/Gerashchenko_en/status/1623938838354862081

Lietuviai radarams Ukrainai jau paaukojo beveik 7 mln. eurųPer mažiau nei dvi savaites radarams Ukrainai Lietuvos gyventojai suaukojo beveik 7 milijonų eurų. Ukrainą remiančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovo Johno Ohmano teigimu, pirmieji nupirkti radarai Lietuvą turėtų pasiekti bent jau vasario 24 dieną.„Tikrai turėtų būti bent Lietuvoje vasario 24 dieną, ir tai reiškia, kad po to atsidurs Ukrainoje labai greitai. Iš mūsų, iš Lietuvos logistika labai greita“, – LRT radijui teigė J. Ohmanas.„Ten yra tiesiog vienintelis momentas, yra tie popieriai, dokumentai, kurie šiek tiek jaukia (planus – ELTA) visada, bet viskas jau užsukta ir pirkimai jau vyksta. Čia tikrai neturėtų būti didelių problemų“, – patikino „Blue/Yellow“ vadovas.Jis pažymėjo, kad perkant tokio tipo įrangą kaip radarai, pirkimas, gaminimas ir pristatymas vyksta labai greitai.„Reikia pažymėti, kad būtent perkant tokio tipo įrangą, čia yra žiauriai greitai. Aš dirbu dabar su karo logistika dešimt metų, ir aš maždaug žinau kas kur kaip, ir tikrai čia yra greitai, patikėkit“, – tvirtino J. Ohmanas.„Mes jau turime didelę dalį, jų jau yra fiziškai, jie yra, pavadinkime, sandėlyje. Ir žiūrint kiek mes dabar sugebėsim surinkti, aš irgi taip tikiuosi, kad bus apie 10 milijonų, gal teks šiek tiek palaukti, bet didelė dalis jų jau yra, jie yra fiziškai“, – sakė Ukrainą remiančios organizacijos vadovas.Anot iniciatyvos „Stiprūs kartu“ iniciatoriaus, žurnalisto Edmundo Jakilaičio, šiuo metu aukojimo tempas yra sulėtėjęs, tačiau entuziazmas, jo nuomone, vis dar didelis.„Tempas yra sulėtėjęs, bet entuziazmas manau, kad yra vis dar didelis. Žmonėms reikia padėti, turbūt, įsitraukti. Esame numatę įvairių iniciatyvų, kurios bus kitą savaitę, kaip paskatinti žmones aktyviau tame dalyvauti“, – pranešė E. Jakilaitis.„Bet ką mes čia visi sukūrėme per tas mažiau nei 2 savaites, man atrodo, ir taip yra fenomenalu. Beveik 7 milijonai eurų, beveik 7 radarai jau galimai bus nupirkti artimiausiu metu. Manau, kad realu, kaip Johnas ir sakė prieš keletą dienų, pasiekti 10 milijonų eurų. Tikslas yra būtent toks“, – akcentavo žurnalistas.ELTA primena, kad praėjusią savaitę startavo nauja paramos Ukrainai akcija, kurios metu siekiama surinkti lėšų, skirtų įsigyti ir ukrainiečiams perduoti oro erdvės stebėjimo radarų.

PSO: ketvirtadaliui Ukrainos gyventojų gresia sunkūs psichikos sveikatos sutrikimaiKetvirtadaliui Ukrainos gyventojų gresia sunkūs psichikos sutrikimai, šaliai jau beveik metus kovojant su Rusijos invazija, ketvirtadienį pranešė aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnas.Rytų ir Vidurio Europos bei Vidurio Azijos šalių vaistų politikos komisijos narys Michelis Kazatchkine‘as sakė, kad dėl karo Ukrainoje ne tik trūksta medicinos reikmenų bei personalo, bet ir iškilo didelė grėsmė psichikos sveikatai.Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) „apskaičiavo, kad šiuo metu vienam iš keturių žmonių Ukrainoje gresia sunkūs psichikos sveikatos sutrikimai“, – sakė M. Kazatchkine‘as, kuris taip pat yra PSO Europos regioninio biuro specialusis patarėjas.Pasakodamas apie neseniai įvykusį vizitą Ukrainos Dniepro mieste, J. Kazatchkine‘as teigė matęs dešimtis karių, paguldytų į ligoninę dėl „ūmaus ir tragiško nerimo, depresijos ir psichikos sutrikimų“.„Psichikos sveikata tampa vyraujančia visuomenės sveikatos problema Ukrainoje, – sakė jis žurnalistams Ženevoje. – Dėl karo ir jo padarinių padidėjo legalių ir nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas“.M. Kazatchkine‘as sakė, kad sveikatos krizė Ukrainoje greičiausiai išplis ir į kitas Rytų Europos ir Vidurio Azijos šalis, iš dalies dėl ekonominio nuosmukio Rusijoje, kurios ekonomika glaudžiai susijusi su daugelio kitų buvusių sovietinių respublikų ekonomika. „Ekonominis nuosmukis ateina ten, kur ir taip trapios sveikatos apsaugos sistemos ir labai riboti sveikatos apsaugos biudžetai“, – pridūrė jis.

Macronas: neįmanoma nusiųsti Ukrainai naikintuvų artimiausiomis savaitėmisPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį perspėjo, kad net jei Ukrainos sąjungininkės Europoje nuspręstų perduoti Kyjivui naikintuvų, jie negalėtų būti išsiųsti „artimiausiomis savaitėmis“.„Nieko neatmetu... bet tai neatitinka šiandienos reikalavimų“, – sakė E. Macronas po ES aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Rusija pradėjo atnaujintą puolimą karo draskomuose Ukrainos rytuose, o V. Zelenskis šią savaitę atvyko į Londoną, Paryžių ir Briuselį, ieškodamas pažangesnių ginklų savo pajėgoms.Ukrainai reikia vakarietiškų kovinių lėktuvų, tolimojo nuotolio raketų ir sunkiųjų tankų, tačiau jai taip pat labai trūksta svarbesnių dalykų, pavyzdžiui, artilerijos sviedinių.Jungtinė Karalystė pasisiūlė apmokyti ukrainiečių pilotus valdyti vakarietiškus lėktuvus, o Lenkija ir Slovakija svarsto galimybę atsiųsti daugiau sovietų gamybos naikintuvų Mig-29, kuriuos Kyjivas jau naudoja.Tačiau Ukrainos sąjungininkės nerimauja, kad pažangių vakarietiškų naikintuvų dislokavimas išprovokuotų tolesnį Maskvos veiksmų eskalavimą ir keltų atviro konflikto tarp NATO ir Rusijos pavojų.„Labai svarbu, kad sąjungininkės pirmenybę teiktų naudingiausiai ir greičiausiai įrangai“, – teigė E. Macronas, paminėdamas Prancūzijos tiekiamas „Caesar“ haubicas ir vidutinio nuotolio „žemė-oras“ gynybos sistemą MAMBA.Gali prireikti paspartinti artilerijos pabūklų ir amunicijos tiekimą, kad Ukraina galėtų pradėti ar atremti antžeminius puolimus, pridūrė jis ir pažadėjo „artimiausiomis dienomis prie to padirbėti“.

Analitikai: Rusija bando paslėpti nuostolius kare UkrainojePrasidėjus plataus masto invazijai, Rusijos kariuomenė Ukrainoje prarado 1012 tankų, o dar 546 perėmė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Tai beveik pusė visų tankų, kuriuos Rusijos Federacija išsiuntė į Ukrainą.To pakanka, kad būtų suformuota daugiau nei 15 tankų pulkų ar brigadų arba apie 150 kovinių-taktinių grupių, teigia JAV Karo studijų institutas (ISW).Pasak analitikų, Rusijos kariuomenė turi greitai atkurti šiuos tankų nuostolius, kad išlaikytų gebėjimą vykdyti didelio masto mechanizuotas manevrines kovines operacijas, tikėdamasi galimo puolimo Rytų Ukrainoje. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, iki vasario 9 dienos bendri rusų personalo nuostoliai siekė daugiau 135 tūkstančius asmenų. Be to, Rusija prarado 3 255 tankus, 95 orlaivius, 285 sraigtasparnius, 18 laivų ir valčių.Tuo pačiu metu, pasak „Foreign Policy“, Rusijos okupacinės pajėgos ruošiasi naujam puolimui prieš Ukrainą. Rusijos Federacija jau paruošė 1800 tankų, 3950 šarvuotų transporto priemonių, 2700 artilerijos sistemų, 810 MLRS, 400 kovotojų ir 300 sraigtasparnių būsimam puolimui.

Zaporožės valdžia: per valandą „atvyko“ 17 raketų Zaporožės miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas patikslino informaciją apie Rusijos atakas šiame regione. Anot jo, per valandą į Zaporožė buvo paleista 17 raketų. Pasak jo, buvo užpulti energetikos infrastruktūros objektai, aiškinamasi informacija apie sunaikinimą ir aukas. Anot A. Kurtevo, tai buvo didžiausias išpuolis prieš miestą nuo visiškos invazijos pradžios. „Tai viskas, ką ši armija sugeba – apšaudyti miegantį miestą ir smogti mūsų infrastruktūrai. Bet mes negalime būti palūžę. Laikykimės“, – sakė A. Kurtevas.

Japonijos žvalgyba: Ukrainoje žuvo daugiau nei 20 Rusijos generolųPasak Japonijos žvalgybos analitikų, per beveik metus trukusį karą Ukrainoje žuvo daugiau nei 20 Rusijos generolų. Šis įvertinimas pagrįstas duomenimis, surinktais kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir Japonijos partneriais Europoje. Rusijos karinės organizacijos trūkumai, pasireiškiantys generolų nuostoliais, gali kelti nerimą Kinijai, praneša Japonijos žiniasklaida. „Atrodo, kad Kinija pradėjo tyliai teikti karinę paramą Rusijai“, – „Nikkei“ citavo neįvardytą Japonijos žvalgybos pareigūną.

Zelenskis: Putinas elgiasi kaip HitlerisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ukrainiečiai neatleis Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui. Be to, dauguma šalių jau nurašė jį ir Rusijos Federacijos vadovybę.Duodamas interviu SPIEGEL, V. Zelenskis išreiškė nuomonę, kad V. Putinas elgiasi kaip nacistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris Antrojo pasaulinio karo metais.„Ukrainiečiai neatleis Putinui. Ir dauguma pasaulio šalių jau seniai nurašė dabartinę Rusijos vadovybę. Tai man primena Hitlerio pabaigą: kai jis pralaimėjo pasaulinį karą, jis vis dar bombardavo Londoną. Jis taip ir padarė, nors ir nebuvo kvailas. Jūs tiesiog turite suprasti, kad tarp mūsų yra didžiulė praraja, tiek politinė, tiek istorinė. Tai pasaulėžiūros klausimas. O jo pasaulėžiūros rezultatas yra sunaikintos teritorijos, tarptautinės teisės, žmogaus teisių nepaisymas, visų gyvų daiktų nepaisymas“, – aiškino prezidentas.Pasak jo, Rusijos lyderio negalima sustabdyti, „nes Putinas yra drakonas, kuriam reikia valgyti, kad patenkintų savo apetitą, jūs duodate jam vieną šalį po kitos ar bent dalį jų“. Jis pažymėjo, kad šiuolaikiniame pasaulyje nei sienos, nei vandenynai nesustabdys rusų.

Ukrainos pajėgos smogė aerodromui okupuotame BerdianskeVasario 8 d. ukrainiečiai smogė kariniam aerodromui laikinai okupuotame Berdianske, Zaporožės srityje. Buvo sunaikinta daugiau kaip 100 rusų užpuolikų. Pažymima, kad per smūgį taip pat buvo smogta priešo amunicijos ir degalų bei tepalų sandėliui ir radiolokacinei stočiai.

Rusijos pajėgos į Ukrainą paleidžia dronus kamikadzesKetvirtadienio vakarą, Rusijos okupacinės pajėgos paleido Irano dronus kamikadzes Ukrainos kryptimi. Dniepropetrovsko srities vietos valdžios institucijos jau įspėjo gyventojus apie galimą priešo dronų ataką.„Remiantis turimais duomenimis, tikėtina, kad regiono kryptimi vykdomas kamikadzių dronų išpuolis“, – sakė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.Jis paragino piliečius stebėti oro pavojaus signalus ir nesiartinti prie kritinės infrastruktūros ir kitų strateginių objektų.

Slovakija žada padaryti visa, kad Ukraina gautų naikintuvų MiG-29Slovakija padarys visa, kad galėtų perduoti Ukrainai savo naikintuvų MiG-29.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Slovakijos ministro pirmininko Eduardo Hegerio pareiškimu naujienų agentūrai TASR.Gautomis žiniomis, ketvirtadienį Briuselyje per Europos Sąjungos šalių viršūnių susitikimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į E. Hegerį dėl karinės pagalbos.Preliminariais duomenimis, omenyje turimi 11 ar 12 lėktuvų, kurie šiuo metu yra Slovakijoje.„Ministras pirmininkas atsakė, jog Slovakija padarys visa, kas įmanoma, kad patenkintų šį prašymą“, - sakoma pranešime.Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį Briuselyje per bendrą spaudos konferenciją su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles`iu Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen pareiškė, jog kai kurie ES valstybių lyderiai yra pasirengę aprūpinti Ukrainą visa reikiama ginkluote, įskaitant kovinius lėktuvus.

Žiniasklaida: O. Reznikovas užsiminė, kad Ukraina gali gauti karinių laivųUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ketvirtadienį užsiminė, kad šalies ginkluotosios pajėgos gali gauti iš sąjungininkų karinių laivų.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis ministro įrašu tviteryje.„Vos prieš metus niekas nebūtų patikėjęs, kad Ukrainos kariuomenė bus ginkluota „Stinger“ kompleksais. Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri mums atsiuntė šių oro gynybos sistemų. Taigi, ar dabar kas nors gali pasakyti, kad būtų neįmanoma gauti karinių laivų?“ – parašė O. Reznikovas.„rbc.ua“ pažymi, kad Lietuvos vyriausybė Ukrainai perduos 36 oro gynybos kompleksus, kurie padės atremti iranietiškų dronų atakas.

Rusija apšaudė Marganeco miestą: sužeisti keturi žmonės, tarp jų – vaikasPer rusų pajėgų apšaudymą Dniepropetrovsko srities Marganeco mieste buvo sužeisti keturi žmonės, tarp jų 12 metų mergaitė, pranešė Dniepropetrovsko srities tarybos pirmininkas Mykola Lukašukas, informuja UNIAN.„Šiandien okupantai tris kartus panaudojo sunkiąją artileriją Nikopolio srities Marganeco mieste“, – sakė jis.Pasak Lukašuko, per priešo išpuolius buvo sužeisti keturi žmonės – trys moterys ir dvylikametė mergaitė. „Šiuo metu vaikas ir dar du sužeistieji paguldyti į ligoninę, jų būklė vidutinio sunkumo. Viena moteris gydoma ambulatoriškai“, – pridūrė regiono tarybos pirmininkas.

Generalinis štabas: rusai degina savo kareivių lavonus, kad nuslėptų nuostoliusRusai laikinai okupuotame Zaporižios srities Tokmako mieste įrengė mobilųjį krematoriumą, kad nuslėptų savo nuostolius fronte.„Priešas ir toliau patiria nuostolių. Norėdami nuslėpti žuvusių okupantų skaičių, Zaporižios srities Tokmako mieste, įmonės „Pridniprovska BioTES“ teritorijoje, rusai įrengė mobilųjį krematoriumą. Vietiniai gyventojai skundžiasi nuolatine lavonų smarve pietrytiniame miesto rajone, ypač naktį“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vakarinėje suvestinėje, kuria remiasi UNIAN.Balandžio mėnesį pasirodė pranešimų, kad užgrobtame ir demonstratyviai sunaikintame Mariupolyje intensyviai dirba Rusijos mobilieji krematoriumai. Juose buvo deginami Rusijos agresijos aukų kūnai, kurių, miesto valdžios vertinimu, galėjo būti daugiau kaip 20 tūkst.

Zelenskis susitiko su Belgijos karaliumi PilypuVėlai ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Belgijos karaliumi Pilypu, prieš tai jis dalyvavo Europos Sąjungos viršūnių susitikime su Europos lyderiais, pranešė rūmai.Belgijos karališkieji rūmai socialiniuose tinkluose paskelbė nuotrauką, kurioje matyti greta karaliaus Pilypo einantis V. Zelenskis, vilkintis kariško stiliaus žalsvas kelnes ir juodą megztinį.Prieš dieną Londone V. Zelenskis susitiko su karaliumi Karoliu III.

Podoliakas: Ukraina gaus visas priemones, kad šiaip metais baigtų karąUkraina gaus visą reikalingą karinę įrangą karui užbaigti šiais metais, įskaitant tolimojo nuotolio raketų ir puolimo lėktuvų, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mykhailo Podoliakas.„Ir puolimas aviacija, ir tolimojo nuotolio raketos tikrai bus, tačiau tai yra derybos. Europoje yra visiškas supratimas, kad būtina paspartinti karo pabaigą, kad Rusija negalėtų jo neužtęstų. Taigi, mes deramės, intensyviai“, – sakė M. Podoliakas.Atsakydamas į klausimą apie tai, ar bus pristatyti koviniai ir tolimojo nuotolio orlaiviai šiais metais, M. Podoliakas sakė: „Visus reikalingus įrankius, kurių reikia, įskaitant tolimojo nuotolio raketas ir naikintuvus, Ukraina gaus 2023 metais“.

Iš Italijos premjerės – kritika sąjungininkamsItalijos premjerė Giorgia Meloni ketvirtadienį sukritikavo Prancūziją ir Vokietiją po to, kai nebuvo pakviesta į vakarienę Paryžiuje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o tai padidino trintį tarp Europos Sąjungos sąjungininkų, praneša „Reuters“.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienio vakarą susitiko su V. Zelenskiu prieš ketvirtadienio ES viršūnių susitikimą.Tačiau skirtingai nei pernai, kai tuometinis Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi kartu su E. Macronu ir O. Scholzu dirbo Ukrainos klausimais, G. Meloni liko nuošalyje.

Bidenas vis dar nenusprendė, ar per karo Ukrainoje metines vyks į LenkijąJAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė vis dar neapsisprendęs, ar šį mėnesį lankysis Lenkijoje, kai bus minimos vienerių metų Ukrainos kovos su Rusijos invazija metines.Vasario 24-ajai artėjant vis daugėja spėlionių, kad J. Bidenas keliaus į Europą susitikti su Ukrainai padedančios koalicijos sąjungininkėmis.Manoma, kad Lenkija, svarbiausias pabėgėlių ir Vakarų karinės pagalbos centras, yra tikėtinas kelionės tikslas.Žurnalistams J. Bidenas sakė: „Dar nenusprendžiau, kada vyksiu į Lenkiją ir net ar tikrai ten vyksiu“. Paklaustas, ar galėtų keliauti į Ukrainą, J. Bidenas atsakė: „Yra galimybė, kad vyksiu į Lenkiją, tik tiek“.Daugelis Europos lyderių lankėsi Ukrainos sostinėje Kyjive. J. Bideno žmona JAV pirmoji ponia Jill Biden 2022 m. gegužę netikėtai apsilankė Vakarų Ukrainoje. Vis dėlto dauguma analitikų nemano, kad J. Bidenas kada nors vyktų į Ukrainą, nes tai keltų pernelyg didelį pavojų JAV prezidento saugumui.

Pateikė daugiau detalių apie sprogimą Kijeve Ketvirtadienį sprogimas įvyko buvusios gamyklos teritorijoje Kijevo Darnytskyi rajone. Apie tai savo oficialiame „Telegram“ kanale paskelbė sostinės meras Vitalijus Klyčko. Kijevo miesto karinė administracija pranešė, kad sprogimas nugriaudėjo 15.45 val. Preliminariais duomenimis, sprogo dujų balionas. V. Klyčko patikslino, kad sprogimas įvyko vieno aukšto sandėlyje, buvusios gamyklos teritorijoje. Sprogimas sunaikino apie 500 kv. m ploto pastatą. Remiantis naujausiais duomenimis, dėl sprogimo žuvo du žmonės. Keturiems pavyko išlipti iš po griuvėsių, jie patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus. Visiems buvo suteikta medicininė pagalba.Dar du žmonės yra įstrigę po griuvėsiais, gelbėjimo operacija tęsiama.

Wallace'as: Ukrainos pilotai JK mokymus gali baigti tik „po konflikto“JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as užsiminė, kad Ukrainos oro pajėgų pilotai galėtų baigti mokymus JK tik „tikriausiai po konflikto“.Jis tai paskelbė, kai Ukraina ir toliau ragina Vakarų sąjungininkus tiekti naikintuvus, siekdama pakeisti pusiausvyrą kare prieš Vladimiro Putino pajėgas.B. Wallace'as, kalbėdamas bendroje JK ir Italijos ministrų spaudos konferencijoje Romoje, sakė: „Didžiosios Britanijos pozicija dėl tam tikrų pajėgumų (naikintuvų) nėra susijusi su bandymu sukelti problemų ar iššūkių. Iš esmės yra tai, kad dalis mūsų technikos yra tik suvereni. Tankai „Challenger“ – man nereikia prašyti kitos šalies leidimo juos siųsti, tiesiog galiu priimti sprendimą bendradarbiaudamas su savo užsienio reikalų sekretoriumi ir ministru pirmininku“.Tačiau jis teigė, kad jei būtų kalbama apie „Typhoon“ naikintuvus, tai dėl jų tiekimo turi apsispręsti keturios valstybės. Tuo pat metu B. Wallace‘as nepatvirtino, kad Didžioji Britanija būtinai siųs naikintuvus į Ukrainą.„Mes pradėsime treniruotis, kad pagerintume Ukrainos atsparumą, tikriausiai po konflikto, o tai niekuo nesiskiria nuo to, ką darėme 2015 m., kai Didžioji Britanija, Švedija, Kanada ir Amerika mokė ukrainiečius formuoti jų gynyba. Tai nėra naujiena. Visi šioje platformoje žinome, kad per pastaruosius metus neturėtume nieko nulemti ir nieko neatmesti“, - kalbėjo JK gynybos sekretorius.

Medvedevas: Rusija turi padidinti tankų gamybąBuvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija turi padidinti savo tankų gamybą, reaguodama į Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai.Lankydamasis tankų gamykloje Sibiro Omsko mieste, D. Medvedevas sakė: „Kaip žinome, mūsų priešas (Ukraina) maldauja užsienyje lėktuvų, raketų, tankų. Kaip turėtume reaguoti? Akivaizdu, kad šiuo atveju natūralu, kad didiname įvairios ginkluotės, įskaitant modernius tankus, gamybą“.D. Medvedevas, kuris 2008–2012 m. prezidentavimo laikotarpiu buvo laikomas santykinai liberalu, nuo to laiko save laiko vienu žiauriausių Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje šalininku.

Danilovas: Ukrainos kariškiai įvaldo vakarietiškus tankus vos per kelias savaites Vakaruose dirbti su tankais išmokstama per 3–5 mėnesius, tačiau Ukrainos kariai mašinas įvaldo vos per 3–4 savaites.Tai interviu leidiniui „Report“ pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša „Ukrinform“.„Kalbant apie tankus „Abrams“, tai jų pristatymas į Ukrainą pareikalaus tam tikro laiko. Bet tankai „Leopard“ gali būti pristatyti anksčiau. Mūsų kariškiai mokomi dirbti su šiais tankais. Vakaruose mokymai trunka 3–5 mėnesius, o mūsų kariškių rengimas – tik 3–4 savaites. Ir tai labai svarbu, nes dėl šių tankų stygiaus kasdien prarandame savo piliečius. Esu įsitikinęs, kad tankai atvyks anksčiau nei numatyta“, – teigė O. Danilovas.Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius pabrėžė, kad Ukraina nenaudoja vakarietiškos ginkluotės smūgiams Rusijos teritorijai.„Noriu dar kartą pabrėžti, kad mes nenaudojame vakarietiškos ginkluotės smūgiams Rusijos teritorijai. Kalbant apie mūsų pačių gaminamus ginklus, tai mes turime visišką teisę naikinti tuos objektus, kurie kelia grėsmę mūsų piliečių saugumui. Mes turime savo raketų, turime savo kompleksų, turime savo bepiločių skraidyklių, galinčių atlikti šias funkcijas“, – pareiškė pareigūnas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Didžiosios Britanijos vyriausybė nusprendė perduoti Ukrainai pagrindinių kovinių tankų „Challenger 2“ kuopą. Anksčiau Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as pareiškė, kad tankai „Challenger 2“ turėtų būti pristatyti Ukrainai iki vasaros.

Kuleba apie Zelenskio vizitus: atsivešime visko, ko reikia pergalei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Londone, Paryžiuje ir Briuselyje dėl tankų, tolimojo nuotolio raketų, kovinių lėktuvų ir Rusijos nubaudimo.Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“.„Per mažiau kaip 48 valandas prezidentas V. Zelenskis aplankė Londoną, Paryžių ir Briuselį. Dėl tankų, tolimojo nuotolio raketų, kovinių lėktuvų ir Rusijos nubaudimo už blogį, kurį ji atnešė į mūsų žemę. Ir per šias pusantros paros visose trijose sostinėse aš nuolat galvojau apie mūsų karius apkasuose prie Bachmuto, Kreminos, Huliaipolės ir mūsų piliečius okupuotose teritorijose, kurie turėtų žinoti: visa tai bus“, – parašė ministras.D. Kuleba informavo, kad ES viršūnių susitikimo kuluaruose sprendimų priėmėjai pareiškė esą įsipareigoję rasti teisėtą ir perspektyvų būdą įšaldyti Rusijos pinigus kompensacijai, nubausti Putiną už agresiją, perduoti Ukrainai viską, ko reikia pergalei, įskaitant lėktuvus, teikti daugiau paramos.„Mes atsivešime visko, ko reikia pergalei. Aš tai jau sakiau ir kartoju tai visiškai atsakingai. Laukia dar daug diskusijų, techninių problemų, kurias reikia išspręsti su partneriais, logistika ir tiekimo stabilumas. Bet visa tai bus. Ir tai bus pergalė“, – apibendrino ministras.Kaip jau buvo pranešta, prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį lankosi Briuselyje. Vasario 8 d. jis lankėsi Didžiojoje Britanijoje, kur susitiko su karaliumi Karoliu III ir ministru pirmininku Rishi Sunaku, taip pat su ten besitreniruojančiais Ukrainos kariais. Trečiadienio vakarą jis atvyko į Paryžių, kur susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos federaliniu kancleriu Olafu Scholzu.

Per sprogimą Kyjive vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti Kyjivo meras Vitalijus Klyčko ketvirtadienį pranešė, kad per sprogimą buvusios gamyklos teritorijoje žuvo vienas žmogus, o dar tris pavyko ištraukti iš griuvėsių.Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos sostinės vadovas apie tai informavo „Telegram“ kanale.„Dėl sprogimo buvusios gamyklos teritorijoje sugriuvo 500 kvadratinių metrų ploto pastatas. Vienas žmogus žuvo. Iš griuvėsių ištraukti trys sužeistieji“, – parašė V. Klyčko.Gelbėjimo ir paieškų darbai tęsiami. Sprogimo priežastys tiriamos.

Leyen: kitame sankcijų pakete bus taikomasi į Rusijos propagandistusKitame sankcijų Rusijai pakete, be kita ko, bus taikomasi į šios šalies propagandistus. Tai ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, kurią cituoja „The Guardian“.Kalbėdama bendroje spaudos konferencijoje su Briuselyje šiuo metu viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, U. von der Leyen nurodė, kad propagandistai susilauks baudžiamųjų priemonių, „nes jų skleidžiamas melas nuodija viešąją erdvę Rusijoje ir užsienyje“.Komisijos pirmininkė pridūrė, į naująjį paketą taip pat bus įtraukti papildomi eksporto draudimai, kurių vertė sieks 10 mlrd. eurų.U. von der Leyen patikino, kad šios sankcijos „dar labiau nustekens Rusijos karo mašiną ir sukrės šios šalies ekonomikos pamatus“.EK vadovė kalbėjo po V. Zelenskio kreipimosi į Europos Parlamentą (EP) ir specialaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio.

Kyjive buvusios gamyklos teritorijoje nugriaudėjo sprogimas, po griuvėsiais gali būti žmonių Ketvirtadienį Kyjivo Darnycios rajone, buvusios gamyklos teritorijoje, nugriaudėjo sprogimas, po griuvėsiais gali būti žmonių.Kaip praneša „Ukrinform“, Kyjivo meras Vitalijus Klyčko apie tai informavo „Telegram“ kanale.„Sostinės Darnycios rajone, buvusios gamyklos teritorijoje, įvyko sprogimas. Po griuvėsiais gali būti žmonių. Visos tarnybos vyksta į incidento vietą“, – rašoma pranešime.Informacija tikslinama. Sprogimo priežastis aiškinsis ekspertai.https://t.me/uniannet/89084

Zelenskis: kai kurios Europos šalys pasirengusios perduoti Ukrainai lėktuvų Kai kurie Europos Sąjungos valstybių lyderiai informavo, kad yra pasirengę aprūpinti Ukrainą visa reikiama ginkluote, įskaitant kovinius lėktuvus.Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė ketvirtadienį Briuselyje per bendrą spaudos konferenciją su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles`iu Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.„Be abejo, mane labiausiai įkvepia pareiškimai, kad Europa bus su mumis iki pergalės. Ir šiandien iš kai kurių Europos valstybių vadovų išgirdau, kad jie yra pasirengę tiekti mums reikiama ginkluotę, įskaitant lėktuvus“, – sakė jis.Prezidentas pridūrė, kad ketvirtadienį Briuselyje jis dar surengs kelis dvišalius susitikimus, „kuriuose kovinės aviacijos temai bus skiriamas reikiamas dėmesys“.V. Zelenskis kalbėjo ir apie uždarą Europos Vadovų Tarybos posėdį.„Ką tik baigėsi Europos Vadovų Tarybos posėdis. Žinoma, jis buvo uždaras, bet aš noriu, kad suprastumėte to, apie ką ir kaip mes kalbėjome, esmę. Šią esmę aiškiai suformulavo vienas iš ES lyderių – jis pasakė, kad ilgalaikė taika Europoje įsiviešpataus tik tada, kai Ukraina nugalės ir taps ES ir NATO nare. Štai tokią vienybę mums pavyko pasiekti šiandien. Vienybę dėl to, kad ES bus su mumis iki Ukrainos pergalės, o Ukraina bus Europos Sąjungoje“, – pabrėžė Ukrainos valstybės vadovas.Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas neseniai pareiškė, kad partneriai perduos Kyjivui kovinių lėktuvų. Jis pažymėjo, kad Ukrainos partneriai nuolat girdi apie orlaivių poreikį, nes tai taip pat yra oro gynybos dalis. Anot ministro, Ukraina gali gauti ir naikintuvų F-16, ir kitų lėktuvų.

Piontkovskis: Maskvoje – panikaUkrainos Vakarų partneriai panaikino paskutinį tabu, susijusį su ukrainiečių atakomis Rusijos teritorijoje, rengiamomis naudojant perduotą ginkluotę.Taip mano Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenantis rusų publicistas Andrejus Piontkovskis, prisiminęs JAV planus Ukrainai perduoti nuo žemės paleidžiamų mažo skersmens bombų (GLSDB), kurias galima paleisti naudojant HIMARS, ir Jungtinės Karalystės (JK) planus Ukrainos ginkluotąsias pajėgas sustiprinti tolimojo nuotolio raketomis.„Lėktuvų Ukraina vienaip ar kitaip turės. Mano manymu, didžiulis proveržis padarytas kitoje srityje – panaikintas paskutinis tabu, kurį buvo primetę Vakarai, – pareiškė ekspertas. – Šių ginklų užtenka pergalei, bet tas apribojimas – jų nenaudoti atakoms prieš Rusijos Federaciją rengti – neleido išspręsti kitos labai svarbios problemos – kaip išgelbėti miestus, kuriuos nebaudžiami naikina rusai.“Anot A. Piontkovskio, dėl minėtųjų raketų perdavimo Ukrainai Maskvoje kilo panika.

Ukraina: Chersono srityje nuo rusų paliktos minos nukentėjo du vyraiKetvirtadienį du Chersono srities gyventojai nukentėjo nuo rusų paliktos minos. Per sprogimą vyrai buvo sužeisti.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Chersono srities karine administracija.„Beryslavo rajono Nova Kamjankos kaime sprogus rusų minai, sužeisti du 30 ir 26 metų amžiaus vyrai. Jie patyrė galūnių sužalojimų ir buvo nugabenti į ligoninę“, – sakoma pranešime.Anksčiau buvo pranešta, kad ketvirtadienį okupantai rusai apšaudė Chersoną. Sužeistas vienas žmogus. Medikai jam teikia reikiamą pagalbą ligoninėje.Portalas primena, kad trečiadienį okupantai rusai 39 kartus paleido ugnį į Chersoną ir Chersono sritį. Apšaudymų aukomis tapo keturi žmonės, dar keturi buvo sužeisti, tarp jų – 15-metis paauglys.

Michelis: artimiausios savaitės bus lemiamos Ukrainai Ketvirtadienį, po Europos lyderių susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis įspėjo, kad artimiausios savaitės gali lemti Rusijos invazijos eigą.„Kitos savaitės ir kiti mėnesiai tikriausiai bus lemiami. Dabar ne metas drebėti, reikia suteikti visapusišką paramą“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

Zelenskis: Ukraina perėmė Rusijos planą destabilizuoti politinę situaciją Moldovoje Ukrainos žvalgyba perėmė Rusijos planą destabilizuoti politinę situaciją Moldovoje. Jo tikslas buvo sugriauti šios šalies demokratinę santvarką ir užgrobti valdžią.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai ketvirtadienį Briuselyje specialiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Neseniai kalbėjausi su Moldovos prezidente Maia Sandu ir informavau ją apie tai, ką mūsų žvalgybai pavyko perimti: detalų Rusijos planą destabilizuoti politinę padėtį Moldovoje. Rusijos dokumentą, atskleidžiantį, kas, kada ir kokiais veiksmais ketina palaužti Moldovą, sugriauti šios šalies demokratinę santvarką ir įvesti jos kontrolę“, – sakė V. Zelenskis.Anot prezidento, jis nežino, ar buvo duotas įsakymas veikti pagal šį planą, bet Ukraina pamatė, ką Rusija ketino daryti.„Mes sužinojome būtent tai, ko jie jau mėgino imtis prieš Ukrainą ir kitas valstybes, taip pat ir Europoje“, – pridūrė V. Zelenskis.Portalas primena, jog anksčiau Moldovos informacijos ir saugumo tarnybos direktorius Alexandru Musteața pareiškė, kad Rusija planuoja invaziją į Moldovą 2023 metais ir kad yra keli scenarijai, tačiau šio plano įgyvendinimas priklausys nuo karo veiksmų Ukrainoje eigos.

Zelenskis paragino ES lyderius steigti tribunolą Rusijai teisti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderius palaikyti jo šalies planą dėl taikos su Rusija ir patraukti atsakomybėn jo šalies užpuolikę.„Be teisingumo neįmanoma gyventi, be teisingumo nėra ateities“, – Briuselyje ES lyderiams sakė V. Zelenskis ir ragino įsteigti tribunolą, kuris patrauktų Rusiją baudžiamojon atsakomybėn.Rusija privalo sumokėti už savo nusikaltimus, tai „bus svarbi taikios Europos saugumo pamato dalis“, sakė V. Zelenskis.Ukrainos prezidentas taip pat ragino ES lyderius patvirtinti daugiau sankcijų, kurios būtų nukreiptos ir į Rusijos dronų bei raketų pramonę .

Ukraina: ilgojo nuotolio ginklų ir naikintuvų klausimas jau išspręstasUkrainos prezidento kanceliarija pranešė, kad ilgojo nuotolio ginklų ir naikintuvų klausimas Ukrainai jau išspręstas. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.Tačiau apie kokius ginklus ir lėktuvus eina kalba, kol kas nepranešama.

Zelenskis paragino ES lyderius paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai Ketvirtadienį per viršūnių susitikimą Briuselyje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos Sąjungos (ES) lyderius paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, kol Rusija dar nespėjo sutelkti pajėgų naujiems puolimams.„Turime sustiprinti savo bendradarbiavimo dinamiką, turime padaryti tai greičiau nei agresorė“, – sakė V. Zelenskis kolegoms Europoje.

Kremlius: britų naikintuvai nepakeistų „karinės operacijos“ Ukrainoje baigties Kremlius ketvirtadienį pareiškė esantis tikras, kad Jungtinės Karalystės (JK) naikintuvai nepakeistų vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje baigties, praneša BBC.Tokia buvo atstovo Dmitrijaus Peskovo reakcija į žurnalisto klausimą apie JK premjero Rishio Sunako pareiškimą, kad Londonas apsvarstys galimybę perduoti Ukrainos laisvės gynėjams naikintuvų.„Tai vertiname kaip augantį JK, Prancūzijos ir Vokietijos įsitraukimą į Ukrainos ir Rusijos konfliktą, – tvirtino D. Peskovas. – Nyksta linija, skirianti netiesioginį ir tiesioginį dalyvavimą konflikte. Mes dėl to apgailestaujame ir norime pabrėžti, kad tokie šių šalių veiksmai lemia įtampos eskalavimą šiame konflikte, jį prailgina ir paverčia skausmingesniu ir kankinančiu Ukrainai.“Kremliaus atstovas pridūrė, esą „šie veiksmai reikšmingai nepakeis konflikto baigties“.JK apie galimybę perduoti Rusijos užpultai Ukrainai naikintuvų prabilo trečiadienį, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito šalyje metu. Ministras pirmininkas R. Sunakas patikino, kad kalbant apie karinę paramą Kyjivui „nėra nieko, kas būtų nesvarstytina“.

Italijos premjerė Macrono kvietimą Zelenskiui pavadino „nepriimtinu“Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį pavadino „nepriimtinu“ Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą pakviesti Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį į Paryžių prieš ES aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje.Susitikimo kuluaruose G. Meloni buvo paklausta, ar Prancūzijos ir Vokietijos ministrų kelionė šios savaitės pradžioje į Vašingtoną aptarti JAV žaliųjų subsidijų buvo nepriimtina.„Atvirai kalbant, vakarykštis kvietimas V. Zelenskiui man atrodė labiau nepriimtinas, nes manau, kad mūsų stiprybė šioje kovoje yra vienybė“, – sakė ji žurnalistams.„Aš suprantu vidaus politikos klausimus, tai, kad teikiama pirmenybė vidinei viešajai nuomonei, – sakė G. Meloni. – Tačiau yra momentų, kai pirmenybė vidinei viešajai nuomonei gali pakenkti tikslui, ir man atrodo, kad šis atvejis yra vienas iš tokių“.Trečiadienį V. Zelenskis pradėjo netikėtą vizitą Europoje – apsilankė Jungtinėje Karalystėje, paskui Prancūzijoje, kur vakarieniavo su E. Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.Italijos žiniasklaidos teigimu, G. Meloni nepatiko, kad ji buvo neįtraukta.Vėliau V. Zelenskis su E. Macronu išvyko į Briuselį, kur ketvirtadienį kreipėsi į Europos Parlamentą.Paklaustas apie G. Meloni pastabas, E. Macronas atsisakė konkrečiai komentuoti, tačiau žurnalistams sakė, kad „norėjau priimti jį, prezidentą Zelenskį, su kancleriu Scholzu“, nes Vokietija ir Prancūzija, kaip Minsko susitarimų partnerės, atlieka „ypatingą vaidmenį“ Ukrainos situacijoje.Jis pridūrė, kad V. Zelenskis pats gali pasirinkti savo darbotvarkę. „Svarbu, kad kartu veiksmingai dirbtume ir kad turėtume strategiją, kuri padėtų rasti kelią į ilgalaikę taiką“, – sakė E. Macronas.

Ukrainiečiai sunaikino rusų išgirtą „Terminator“: jis daugiau nesugrįšUkrainos kariai Luhansko srityje, netoli Kreminos, sunaikino kovos mašiną „Terminator“. Rusijos propagandistai tvirtino, kad  mašinos „Terminator“ beveik neįmanoma sunaikinti, rašo korrespondent.net. Netoli Kreminos Ukrainos gynėjai sunaikino išgirtąjį „Terminator“. Apie tai pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.„Terminatorius daugiau nesugrįš. Neseniai orkai per savo pagrindinį propagandinį televizijos kanalą didžiavosi kovos mašina skambiu pavadinimu „Terminator“. Tiek daug gražių žodžių, kad mašinos beveik neįmanoma sunaikinti... beveik. Luhansko gynėjų paskelbtose nuotraukose užfiksuotas būtent tas pats „Terminator“, kurį vaizdo siužete taip gyrė propagandistas, ir ekipažas, kurio vadas kažką kalbėjo apie „infekciją“. Kreminos miškai baisūs... ypač rusiškai infekcijai. Sakėte, kad „Terminatorius“ neskęsta, nedega?“ – ironiškai rašė S. Haidajus.https://t.me/serhiy_hayday/9361

Zelenskis Europos Parlamentui: mes giname ir jusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Parlamentui pareiškė, kad jo šalies kariai, kovojantys su Rusijos pajėgomis, „gina ir jus“, ir paragino suteikti didesnę ES karinę paramą.„Mes giname nuo labiausiai antieuropietiškos jėgos šiuolaikiniame pasaulyje – mes, ukrainiečiai, mūšio lauke ginamės patys, o kartu giname ir jus“, – sakė V. Zelenskis EP nariams.

Zelenskis: Ukrainos pergalė – visos Europos pergalėSavo kalboje Europos Parlamente Ukrainos prezidentas sakė, kad absoliučiai visi Europoje ir visame pasaulyje – nuo politikų ir kariškių iki studentų ir aktyvistų – kurie ką nors padarė Ukrainos labui, prisidėjo ne tik prie Ukrainos žmonių pergalės, bet ir prie bendros pergalės.Jis padėkojo Europos Parlamento nariams ir Europos gyventojams už tai, kad tiki Ukrainos stiprybe.Pasak V. Zelenskio, pačioje karo pradžioje, kai rusų agresoriai jau buvo pradėję laužyti dantis į Ukrainos gynybą, europiečiai parodė savo požiūrį į tai, kas vyksta, suteikdami Ukrainai ES šalies kandidatės statusą.Tai buvo stiprus paramos gestas, ir Kyjivas padarys viską, kad niekas niekada neabejotų, jog Ukraina yra Europos šalis, nusipelniusi savo vietos tarp sąjungininkių, besivadovaujančių tais pačiais demokratijos, gyvenimo ir pasaulėžiūros principais, - apibendrino Ukrainos prezidentas.

Europos Parlamentas atvykusį Zelenskį pasveikino ovacijomisEuropos Parlamentas ketvirtadienį ovacijomis pasitiko Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, jam atvykus sakyti kalbą į Europos įstatymų leidėjus per savo pirmąjį vizitą į Briuselį nuo Rusijos invazijos pradžios.„Ukraina yra Europa, o jūsų tautos ateitis – Europos Sąjungoje, – pareiškė EP pirmininkė Roberta Metsola. – Valstybės turi skubiai svarstyti galimybę kaip kitą žingsnį suteikti tolimojo nuotolio sistemų ir naikintuvų, kurių jums reikia, kad apsaugotumėte laisvę, kurią pernelyg daug žmonių laiko savaime suprantamu dalyku.“https://t.me/u_now/85487

Rusija pradėjo naują puolimą: Ukraina viešina okupantų nesėkmesRusijos karinės pajėgos, anot vietos gubernatoriaus, smarkiai intensyvina atakas Rytų Ukrainoje. Rusų kariuomenė mėgina pralaužti ukrainiečių linijas prie Kreminos, ketvirtadienį Ukrainos televizijai sakė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus, kurį cituoja agentūra „Reuters“.Tačiau kol kas rusų atakos esą nebuvo sėkmingos. Tai liudijantis vaizdo įrašas pasirodė ir socialiniuose tinkluose. Vaizdo įraše matyti didelis rusų nuostoliai.Kremina yra maždaug už 100 km į šiaurės vakarus nuo srities sostinės Luhansko, mieste prieš karą gyveno apie 18 000 žmonių.Jei Rusijos pajėgoms pavyktų pralaužti Ukrainos gynybos linijas, jos galėtų pasistūmėti Kramatorsko kryptimi.Įspėjimas: vaizdo įraše skamba necenzūrinė leksika.https://twitter.com/Tendar/status/1623620927341600768

Musko bendrovė „SpaceX“ neleidžia Kyjivui naudoti „Starlink“ technologijos dronams valdyti„SpaceX“ apribojo Ukrainos galimybes naudotis bendrovės palydovinio interneto paslauga kariniais tikslais – po pranešimų, kad Kijevas ją naudojo dronams valdyti, praneša BBC.Karo pradžioje Ukrainai buvo perduota tūkstančiai „SpaceX Starlink“ antenų, kurios jungiasi prie palydovinio ryšio ir padeda žmonėms turėti internetą.Tačiau teigiama, kad Ukraina taip pat naudojo šią technologiją bepiločiais orlaiviais taikytis į Rusijos pozicijas, o tai, pasak „SpaceX“, prieštarauja paslaugų teikimo sutarčiai.Ukraina kol kas nekomentavo šio žingsnio.Trečiadienį Vašingtone vykusiame renginyje „SpaceX“ prezidentė Gwynne Shotwell sakė, kad „Starlink“ technologija „niekada nebuvo skirta naudoti kaip ginklą“. Ji turėjo galvoje įtariamą Ukrainos naudojimąsi „Starlink“ paslauga dronams valdyti ir pabrėžė, kad įranga buvo suteikta humanitariniams tikslams.Dronai atlieka svarbų vaidmenį kare, nes Kyjivas juos naudoja Rusijos karių paieškai, bomboms mėtyti ir Maskvos bepiločių orlaivių atakoms atremti.G. Shotwell patvirtino, kad priimtina, jei Ukrainos kariuomenė naudoja „Starlink“ technologiją „komunikacijai“, tačiau teigė, kad jos ketinimas – „niekada nenaudoti jos puolimo tikslais“.Ji teigė, kad bendrovė ėmėsi priemonių „apriboti“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų galimybes naudoti „Starlink“ puolimo tikslais, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

ES vadovai pasveikino į Briuselį atvykusį Zelenskį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis ketvirtadienį pasveikino į Briuselį atvykusį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.„Sveiki atvykę namo, sveiki atvykę į ES“, – tviteryje parašė Ch. Michelis ir pridėjo nuotrauką, kurioje matyti, kaip jis spaudžia ranką V. Zelenskiui prie lėktuvo, šalia U. von der Leyen ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono.„Sveiki atvykę į Briuselį, – tviteryje parašė U. von der Leyen. – Mes remsime Ukrainą kiekviename žingsnyje mūsų Sąjungos link.“V. Zelenskis planuoja pasakyti kalbą Europos Parlamente ir svečio teisėmis dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime su 27 ES valstybių vadovais. https://t.me/Ukraine_365News/45973

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Briuselį.

„Duokite mums sparnus“: Zelenskio frazė apskriejo britų žiniasklaidąJungtinėje Karalystėje apsilankiusio Ukrainos prezidento frazė „duokite mums sparnus“ apskriejo pirmuosius JK leidinių puslapius.Trečiadienį per istorinį kreipimąsi į Didžiosios Britanijos parlamentą Ukrainos prezidentas paragino sąjungininkes sustiprinti jo šalies oro pajėgas kovai su Rusijos invazija.„Mes turime laisvę, duokite mums sparnus, kad ją apgintume“, – sakė Ukrainos prezidentas.Šią frazę ketvirtadienį pirmuosiuose puslapiuose išspausdino pagrindiniai JK dienraščiai: „Daily Telegraph“, „Guardian“, „Times“, „Financial Times“, „Daily Mail“, „Daily Mirror“.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 135 010 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. vasario 9-osios Ukrainoje jau neteko apie 135 010 karių (+910 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 255 (+2) Rusijos tankus, 6 468 (+10) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 244 (+8) artilerijos sistemas, 463 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 232 (+4) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 295 lėktuvus, 285 sraigtasparnius, 5 121 (+9) automobilį, 18 laivų, 1 967 (+6) dronus, 211 specialiosios technikos vienetų ir 796 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

„Vagner“ teigia nutraukusi kalinių verbavimą karui UkrainojeRusijos samdinių grupuotė „Vagner“ teigia nutraukusi kalinių verbavimą karui Ukrainoje. Kalinių verbavimas visiškai nutrauktas, pareiškė „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas, atsakydamas į socialinėje žiniasklaidoje paskelbtą vienos Rusijos žiniasklaidos įmonės paklausimą, rašo agentūra „Reuters“.„Vagner“ grupuotė 2022 metų vasarą pradėjo kalinių verbavimą. J. Prigožinas, kuris sovietmečiu devynerius metus praleido kalėjime, siūlė jiems amnestiją už šešis mėnesius kovos Ukrainoje. Privati karinė bendrovė, kuri pastaraisiais mėnesiais perėmė vis aktyvesnį vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą, nepateikė duomenų, kiek kalinių priėmė į savo gretas.JAV informacija, Ukrainoje kovoja apie 50 000 „Vagner“ samdinių. Tarp jų esą yra 40 000 Rusijos kalėjimuose užverbuotų kalinių.

Žiniasklaida: Ukrainoje nukauta 20 rusų generolųNuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios žuvo daugiau kaip 20 Rusijos armijos generolų, praneša „Nikkei“, remdamasi Japonijos žvalgybos duomenimis, gautais bendradarbiaujant su JAV ir Europos šalimis.Pagal vieną iš „Nikkei“ pateiktų versijų, Ukrainos kariuomenė galėjo susekti Rusijos generolus pagal mobiliojo ryšio signalus.Pagal kitą versiją, tai padaryti padėjo Ukrainos informatoriai okupuotuose Donbaso regionuose, sakė neįvardytas aukštas Japonijos žvalgybos pareigūnas.

Waterso pasisakymas JT: Ukraina pati kaltaUkraina trečiadienį pasmerkė vieną iš grupės „Pink Floyd“ įkūrėjų Rogerį Watersą, kuris Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pareiškė, kad Rusijos invazija į kaimyninę šalį nebuvo „neišprovokuota“.79-erių metų atlikėją, kurio pozicija dėl karo jau anksčiau buvo prieštaringa, kreiptis į 15 narių turinčią Tarybą pakvietė Maskva.„Rusijos Federacijos invazija į Ukrainą buvo neteisėta. Aš ją kuo griežčiausiai smerkiu“, – pareiškė britų muzikantas kalbėdamas vaizdo ryšiu.Tačiau paskui R. Watersas ėmė teigti, kad Kyjivas taip pat kaltas. „Rusijos invazija į Ukrainą taip pat nebuvo neišprovokuota. Todėl aš taip pat kuo griežčiausiai smerkiu provokatorius“, – sakė jis ir paragino nedelsiant nutraukti ugnį.Ukrainos ambasadorius JT atsikirto vienos iš garsiausių „Pink Floyd“ dainų žodžiais.„Kaip liūdna buvusiems jo gerbėjams matyti, kaip jis sutinka atlikti tik plytos sienoje, Rusijos dezinformacijos ir propagandos sienoje, vaidmenį“, – sakė Sergejus Kyslycia.Kyjivo atstovas net paminėjo milžinišką pripučiamą rožinę kiaulę, kuri būdavo rodoma daugelyje progresyviojo roko grupės pasirodymų. Jis teigė esąs nustebęs, kad bosistas nepasirūpino, jog ji sklandytų Saugumo Tarybos salėje.„Kas tai galėjo būti šį kartą, pone Watersai? Kiaulės su svastikomis ir kūju bei pjautuvu? – siurrealios diskusijos metu paklausė S. Kyslycia.Taryba surengė daugybę debatų dėl karo, tačiau dėl Rusijos veto nesiėmė jokių veiksmų.„Jei tai yra organizacija be dantų, aš galiu atverti savo didelę burną ir išsakyti nuomonę nebijodamas, kad man nukąs galvą“, – sakė R. Watersas.Rusija paprašė surengti susitikimą, kad aptartų Vakarų Ukrainai tiekiamus ginklus.JAV ambasadoriaus pavaduotojas Richardas Millsas sakė apie R. Watersą: „Nors aš, be abejo, pripažįstu jo, kaip muzikos atlikėjo, įspūdingus nuopelnus, jo kvalifikacija kalbėti mums kaip ekspertui ginklų kontrolės ar Europos saugumo klausimais man nėra tokia akivaizdi“.Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia pasveikino žmogaus, kurį pavadino „vienu ryškiausių šiuolaikinio antikarinio judėjimo aktyvistų“, dalyvavimą.Praėjusį rugsėjį Krokuvos miestas Lenkijoje paskelbė R. Watersą nepageidaujamu asmeniu, o jo koncertai dėl jo požiūrio į karą buvo atšaukti.Tą mėnesį R. Watersas parašė atvirą laišką, kuriame teigė, kad Vakarai turėtų nutraukti ginklų tiekimą Kyjivui, kaltino prezidentą Volodymyrą Zelenskį leidus Ukrainoje „kraštutinį nacionalizmą“ ir ragino jį „nutraukti šį kruviną karą“.Šią savaitę „Pink Floyd“ dainų autorė Polly Samson, grupės nario Davido Gilmouro žmona, tviteryje pavadino R. Watersą „antisemitu“ ir „Putino apologetu“.R. Watersas atsakė ten pat paskelbdamas pareiškimą, kuriame teigė, kad „visiškai atmeta“ P. Samson kaltinimus.Pernai „Pink Floyd“ vėl susibūrė be R. Waterso ir išleido singlą Ukrainai paremti.

Analitikai: prasidėjo naujas Rusijos puolimasSpecialistai iš JAV Karo tyrimų instituto (ISW) nurodė, kad rusų pajėgos mėgina įveikti ukrainiečių gynybą. Luhansko srityje dislokuotos Rusijos pajėgos jau pradeda puolimą. Maksimalus aktyvumas pastebėtas artėjant prie Kreminos: čia Rusijos pajėgos bando pralaužti Ukrainos gynybą.Remiantis ISW analitikų turimais duomenimis, Rusijos pajėgų judėjimas užfiksuotas į šiaurės vakarus nuo Svatovės esančioje teritorijoje. Ruošiantis atakai, šiame regione dislokuoti kelių divizijų daliniai.„Puolamąsias operacijas vykdo 144 ir 3 motorizuotųjų pėstininkų divizijos (20 bendrųjų pajėgų armija, Vakarų karinė apygarda) kelių pulkų padaliniai ir 90 tankų divizijos pulkas, palaikomi 76 oro desanto divizijos dalinių ir nenustatytų Pietų karinės apygardos padalinių“, – nurodoma ataskaitoje.Atsižvelgdami į šią informaciją, ekspertai priėjo prie išvados, kad dabartinę padėtį galima apibrėžti kaip naujo Rusijos puolimo pradžią. Ukrainos pajėgos, savo ruožtu, stengiasi neleisti priešininkams perimti iniciatyvos Luhansko srityje, todėl dar iki visiško Rusijos pajėgų įsitvirtinimo Luhansko ir Donecko srityse galutinė kulminacija tikėtina netoli Svatovės ir Kreminos.„Ta kulminacija suteiks Ukrainos pajėgoms tam tikrų galimybių, kuriomis gali pavykti pasinaudoti kontratakuojant“, – reziumavo analitikai.

Zelenskis: Ukraina gaus ilgojo nuotolio ginklųUkrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis apibendrino vasario 8 d., trečiadienį, įvykusio vizito Jungtinėje Karalystėje rezultatus. Jis sakė, kad Ukraina susitarė su Didžiąja Britanija dėl ilgojo nuotolio ginklų tiekimo. Po derybų su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunaku karinėje bazėje vykusiame susitikime su žiniasklaida V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina iš Jungtinės Karalystės gaus „stiprų gynybos paketą“, pranešė prezidento spaudos tarnyba.„Sutarėme dėl didelio skaičiaus šarvuočių, ilgojo nuotolio ginklų tiekimo ir susitarėme pradėti mokyti ukrainiečių pilotus. Manau, kad tai aiškus mūsų – Ukrainos ir Didžiosios Britanijos – ženklas, kad mes ne tik einame kartu, bet ir eisime iki pat bendros pergalės“, – sakė V. Zelenskis.

NATO: Ukrainai jau skirta 120 mlrd. dolerių paramosNATO šalys, anot Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, iki šiol Ukrainai mobilizavo apie 120 mlrd. dolerių (112 mlrd. eurų) paramos. Tai karinė, humanitarinė ir finansinė parama, sakė jis trečiadienį Vašingtone susitikęs su JAV valstybės sekretoriumi Antony‘iu Blinkenu. Nuo Rusijos invazijos pradžios beveik prieš metus beprecedentę pagalbą Ukrainai suteikė 30 Aljanso partnerių.Kalbėdamas apie skirtingą atskirų valstybių skiriamą paramą, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad JAV, kaip didžiausia sąjungininkė, vaidina nepakeičiamą vaidmenį. Tačiau savo pagalbą esą sustiprino ir Europos sąjungininkės bei Kanda. Joms, kartu paėmus, tenka daugiau kaip pusė suteiktos bendros paramos. Tai apima ir tankus, oro gynybos sistemas bei kitą karinę įrangą.Kartu J. Stoltenbergas ragino sąjungininkes tiekti daugiau ginklų. „Deja, nematome ženklų, kad Rusija rengiasi taikai. Priešingai: Maskva rengiasi naujam kariniam puolimui. Todėl ir toliau turime tiekti ginklus Ukrainai, kurių jai reikia, kad atsikovotų teritorijas ir išgyventų kaip suvereni šalis“, – kalbėjo NATO vadovas. Rusijos pergalė esą būtų tragedija Ukrainai, tačiau pavojinga ir NATO valstybėms.

Macronas ir Zelenskis kartu vyks į ES viršūnių susitikimą BriuselyjePrancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio rytą kartu išskris iš Paryžiaus į ES valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje, pranešė Eliziejaus rūmai.Abu vadovai iš Vilkublė oro bazės, esančios netoli Paryžiaus, išskris apie 8.30 val. ryto (9.30 val. Lietuvos laiku). Į Briuselį jie turėtų atvykti 10.00 val. (11.00 val. Lietuvos laiku).Ukrainos prezidentas, atvykęs iš anksto neskelbto vizito į Europą, iš savo šalies išvažiavo antrą kartą nuo Rusijos puolimo pradžios 2022 metų vasario 24 dieną. Gruodžio mėnesį jis skrido trumpo vizito į Vašingtoną.Trečiadienį jis lankėsi Londone, kuris yra artimiausias Ukrainos sąjungininkas po JAV karinės pagalbos srityje, o vėliau nuvyko į Paryžių, kur vakarieniavo Eliziejaus rūmuose su Emmanueliu Macronu bei Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir pernakvojo.V. Zelenskis abiejose sostinėse ragino jų vadovus „kuo greičiau“ pristatyti naikintuvų, kad būtų galima atremti Rusijos puolimą. E. Macronas ir O. Scholzas pažadėjo toliau remti Ukrainą, įskaitant karinės paramos tiekimą „tiek, kiek reikės“, iki „pergalės“.Paryžiuje E. Macronas įteikė V. Zelenskiui Garbės legiono ordino Didįjį kryžių – aukščiausią apdovanojimą, kurį Prancūzijos prezidentas gali skirti kitos valstybės vadovui.

Zelenskis prašo Scholzo ir Macrono „kuo greičiau“ perduoti naikintuvųPrieš Ukrainos klausimui skirtą ES viršūnių susitikimą prezidentas Volodymyras Zelenskis primygtinai ragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną perduoti jo šaliai naikintuvų. Karinė įranga turi būti pristatyta „kiek įmanoma greitai“, – sakė Ukrainos prezidentas Paryžiuje susitikęs su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais.Kuo greičiau Ukrainos pilotai gaus lėktuvų, „tuo greičiau baigsis ši Rusijos agresija ir į Europą sugrįš taika“, Eliziejaus rūmuose kalbėjo V. Zelenskis. „Laiko liko nedaug“, – pridūrė jis. O. Scholzas ir E. Macronas apie naikintuvus nekalbėjo, tačiau pažadėjo Ukrainai tolesnę savo paramą.Vokietija „glaudžiai remia Ukrainą“, pabrėžė Vokietijos kancleris. Kyjivas bus remiamas tiek, „kiek reikės“. E. Macronas pažadėjo V. Zelenskiui, kad Prancūzija padės Ukrainai pasiekti pergalę kovoje su Rusijos invazija. Prancūzija esą „pasiryžusi“ remti Ukrainą „atkuriant jos legitimias teises“. Paryžius „toliau stengsis“ tiekti ginklus Kyjivui.Prieš tai V. Zelenskis Londone prašė naikintuvų. „Kreipiuosi į jus ir pasaulį (...) dėl naikintuvų, sparnų laisvei“, – sakė jis Vestminsterio salėje abiejų parlamento rūmų nariams. Po kalbos parlamente V. Zelenskį Bakingamo rūmuose priėmė karalius Karolis III.Tai buvo pirmieji V. Zelenskio vizitai Londone ir Paryžiuje nuo Rusijos invazijos pradžios prieš beveik metus. Ketvirtadienį prezidento laukiama Briuselyje, kur vyks dviejų dienų specialus ES viršūnių susitikimas dėl paramos Ukrainai.„Stiprus signalas yra tai, kad (Ukrainos) prezidentas asmeniškai dalyvaus šiame pirmajame ES lyderių susitikime šiais metais – tai Europos solidarumo ir bendrystės signalas“, – Paryžiuje pažymėjo O. Scholzas. Jis teigė į Briuselį vykstantis su labai aiškia žinia: „Ukraina priklauso Europos šeimai“.Vokietija šiuo metu nesutinka perduoti Ukrainai naikintuvų.V. Zelenskio kelionė į Vakarų Europą – po apsilankymo Vašingtone – yra antroji jo kelionė į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasario 24 dieną. Ukrainos vadovybė per metines po dviejų savaičių baiminasi naujo didelio Rusijos kariuomenės puolimo.

Macronas: Prancūzija ves Ukrainą į pergalęBendroje spaudos konferencijoje Eliziejaus rūmuose po susitikimo su Volodymyru Zelenskiu ir Olafu Scholzu, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad jo šalis ketina vadovauti Ukrainos pergalei kare su Rusija.„Mes palaikome Ukrainą ir ketiname atvesti ją į pergalę, – sakė E. Macronas. – Ukraina dėl to gali pasikliauti Prancūzija ir jos sąjungininkai, o Rusija neturi ir nelaimės šio karo“.Prancūzijos prezidentas taip pat patikino V. Zelenskį, kad Paryžius toliau teiks karinę pagalbą Ukrainai ir prisitaikyti prie Kijevo poreikių.Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kuris specialiai skrido į Paryžių susitikti su Volodymyru Zelenskiu, taip pat patvirtino kad jo šalis teiktų Ukrainai karinę pagalbą "tiek, kiek reikės", ir, kaip ir jo kolega iš Prancūzijos, pabrėžė, kad Rusijai neturėtų būti leidžiama laimėti šis karo.Volodymyras Zelenskis, savo ruožtu, padėkojo E. Macronui ir O. Scholzui už „spontanišką idėją surengti šį susitikimą“.„Prancūzija ir Vokietija potencialiai gali radikaliai pakeisti situaciją, – sakė jis. - Kuo greičiau Ukraina gaus tolimojo nuotolio ginklai ir modernūs orlaiviai, tuo stipresnė bus mūsų koalicija“.Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas vyks į Briuselį dalyvauti ES aukščiausiojo lygio susitikime.

Zelenskis kreipėsi į Macroną ir Scholzą dėl tolimojo nuotolio ginklų ir orlaiviųKaip sakė Ukrainos prezidentas Volodymas Zelenskis, kuo greičiau Ukraina bus aprūpinta reikiamais ginklais, tuo greičiau karas bus baigtas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, su kuriais Paryžiuje susitiko vėlų trečiadienio vakarą, su prašymu aprūpinti Ukrainą tolimojo nuotolio ginklais ir moderniais orlaiviais. „Mes visi turime labai mažai laiko. Ir tai, beje, susiję ne su šiandiena, o su savaitėmis, mėnesiais, kurie mūsų laukia, o tai reiškia, kad kalbama apie ginklus, reikalingus taikai. Nes būtina sustabdyti Rusijos pradėtą karą“, – sakė V. Zelenskis.Jis atkreipė dėmesį į tai, kad E. Macronas teisingai priminė, jog Normandijos susitikimas įvyko Paryžiuje 2019 metų gruodį.„Visi norėjo, kad Putinas sustabdytų karą. Visi, išskyrus jį. Ir štai rezultatas. Ir mums dabar tikrai reikia sustiprinti savo bendras pozicijas – Ukrainos ir visų europiečių poziciją“, – sakė V. Zelenskis.Pasak Ukrainos prezidento, Prancūzija ir Vokietija turi potencialo pakeisti žaidimą.V. Zelenskis papasakojo, kaip mato derybas su E. Macronu ir O. Scholzu. Jo nuomone, viskas yra akivaizdu. Visų pirma, kreipdamasis į Prancūzijos prezidentą ir Vokietijos kanclerį, V. Zelenskis sakė, kad kuo greičiau Ukraina galės gauti galingų tolimojo nuotolio ginklų, tuo anksčiau Ukrainos pilotai galės gauti modernių orlaivių, ir kuo stipresnė bus mūsų tankų koalicija, tuo greičiau „ši Rusijos agresija baigsis, ir mes grąžinsime taiką Europai".

Portugalija tankus „Leopard 2“ Ukrainai perduos kovą Lisabona kitą mėnesį Kijevui perduos tris savo tankus „Leopard 2“. Pasak tarptautinės agentūros „Reuters“, apie tai buvo paskelbta trečiadienį per Portugalijos premjero Antonio Costos kalbą šalies parlamente.„Dabar įgyvendiname „Leopard 2“ tankų restauravimo ir priežiūros planą ir pagal planą kovo mėnesį galėsime išsiųsti (į Ukrainą – UNIAN) tris iš jų. Štai ką mes dirbame“, - sakė A. Costa.

Londonas ir Kijevas surengs konferenciją dėl Ukrainos atkūrimoLondonas ir Kijevas ketina surengti tarptautinę konferenciją dėl Ukrainos atkūrimo. Ji numatyta birželį, teigiama trečiadienį paskelbtoje bendroje Didžiosios Britanijos ir Ukrainos deklaracijoje.„Birželio 21-22 dienomis Londone kartu organizuosime Ukrainos atstatymo konferenciją. JK ir toliau teiks Ukrainai prieigą prie britų privataus finansavimo, draudimo, techninių žinių“, – rašoma pareiškime, priimtame po britų premjero Rishi Sunako ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybų.Per pastaruosius 12 mėnesių karinė, humanitarinė ir ekonominė pagalba Ukrainai iš JK sudarė beveik 4 milijardus svarų.

Volodymyras Zelenskis atvyko į ParyžiųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Orli oro uostą Paryžiuje, patvirtino Prancūzijos vyriausybė.V. Zelenskis Eliziejaus rūmuose susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.https://twitter.com/airlivenet/status/1623422852425740288?ref_src=twsrc%5Etfw

„The Guardian“ praneša, jog manoma, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuo metu vyksta į Paryžių, kur šį vakarą jis turėtų susitikti su savo kolega prancūzu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Ukraina: okupuotame Berdianske nugriaudėjo keli sprogimai, miesto centre kilo gaisrasTrečiadienį laikinai okupuotame Ukrainos Zaporižios srities Berdiansko mieste nugriaudėjo keli sprogimai.Tai „Telegram“ kanale pranešė Berdiansko miesto karinė administracija, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“."Berdiansko centre nugriaudėjo keturi galingi sprogimai. Okupantų oro gynyba nesuveikė. Miesto centre kilo gaisras", – rašoma pranešime.Administracija pridūrė, kad laukiama išsamesnės informacijos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo patvirtinimo.

Rusija atakavo Černigovą: aukų neišvengtaDėl Rusijos oro antpuolio prieš įmonę Černigovo regione vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti ir yra sunkios būklės, sakė Černigovo regioninės karinės administracijos vadovas Viačeslavas Chausas.Pasak jo, du Rusijos lėktuvai paleido raketas į Semenovskajos bendruomenės įmonę. Du žmonės buvo hospitalizuoti sunkios būklės, patvirtinta vieno įmonės darbuotojo mirtis.Įvykio vietoje vis dar dirba gelbėtojai, spėjama, kad po griuvėsiais dar gali būti du žmonės.

JK premjeras: tiekiant pagalbą Ukrainai „nėra nieko, kas būtų nesvarstytina“, įskaitant naikintuvusDidžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį pareiškė, jog kalbant apie karinę pagalbą Ukrainai „nėra nieko, kas būtų nesvarstytina“.Į Londoną vizito atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iškėlė didesnius reikalavimus Vakarams dėl pagalbos jo šaliai prieš ketvirtadienį numatomas jo derybas su Europos Sąjungos (ES) lyderiais.Per bendrą su V. Zelenskiu spaudos konferenciją R. Sunakas sakė, kad per jųdviejų pokalbį buvo aptariamas ir naikintuvų tiekimo Ukrainai klausimas.Savo ruožtu V. Zelenskis patvirtino, jog ketvirtadienį dalyvaus ES viršūnių susitikime. Jis taip pat prašė tolimojo nuotolio raketų.

Žiniasklaida: Zelenskis ketvirtadienį Briuselyje susitiks su Italijos premjereUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Briuselyje susitiks su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis Italijos vyriausybės vadovės kanceliarijos atstovais.G. Meloni vyks į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Ji taip pat surengs dvišales derybas su V. Zelenskiu.Galimo susitikimo detalės neatskleidžiamos.Anksčiau buvo pranešta, kad V. Zelenskis ketvirtadienio rytą pasakys kalbą Europos Parlamento nariams, o vėliau dalyvaus ES viršūnių susitikime.

Pistorius: Ukraina pavasarį gaus pirmuosius „Leopard“Kaip pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius spaudos konferencijoje Varšuvoje, Kijevas pirmuosius „Leopard“ tankus gaus šių metų kovą arba balandį.„Tikiu, kad galėsime pristatyti tankų batalioną per pirmuosius keturis šių metų mėnesius, gal net tris mėnesius, o tada, žinoma, turėsime veikti kuo greičiau“, – sakė B. Pistorius, primindamas, kad tankų batalione yra 31 transporto priemonė.

Rusija uždraudė atvykti 33 Amerikos valstijų gubernatoriamsRusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė asmenines sankcijas 77 JAV piliečiams, kuriems bus uždrausta įvažiuoti į Rusiją. Tarp sankcionuojamų amerikiečių – 33 valstijų gubernatoriai, praneša naujienų agentūra „Interfax“.Pasak jos, Rusijos valdžia, vadovaudamasi abipusiškumo principu, į sankcijų sąrašą įtraukė JAV piliečius, vadovaujančius valstijų valdžios institucijoms, kai kurioms federalinėms žinyboms ir kompanijoms, susijusioms su ginklų tiekimu Kyjivui.„Sankcijos palietė ne tik politikus ir valdininkus, prisidedančius prie antirusiško kurso formavimo ir vykdymo, bet ir kai kuriuos jų šeimų narius“, - sakoma Rusijos URM pareiškime.„Bet kokiems Rusijai priešiškiems veiksmams, įskaitant sankcijų spiralės įsukimą, bus duotas atkirtis, ir jie kaip bumerangas smogs pačioms Jungtinėms Valstijoms“, - pareiškė Rusijos URM atstovai.

Didžioji Britanija taip pat ragina IOC neleisti rusams dalyvauti olimpinėse žaidynėseDidžiosios Britanijos vyriausybė prisijungė prie vis dažniau skambančių raginimų uždrausti Rusijos sportininkams dalyvauti kitąmet įvyksiančiose Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.Kaip praneša „Sky News“, klausimas dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo 2024 metų olimpinėse žaidynėse buvo iškeltas trečiadienį per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą į Jungtinę Karalystė.Oficialus Didžiosios Britanijos premjero Rishi Sunako atstovas pareiškė, kad rusams neturėtų būti leista varžtis su kitų šalių atstovais.Pasak jo, Jungtinė Karalystė „labai aiškiai išdėstė savo nuomonę“ šiuo klausimu Tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC) – į kitą šalį įsiveržusi Rusija „turėtų būti traktuojama kaip atstumtoji valstybė“.„Mes, kaip ir daugelis kitų šalių, laikomės nedviprasmiškos pozicijos šiuo klausimu ir norime užtikrinti, kad ir ateityje kalbėsime vienu balsu, ir tai turėtų būti aišku IOC“, - pabrėžė jis.Kiek anksčiau Paryžiaus merė Anne Hidalgo taip pat pareiškė, kad nenorėtų matyti Rusijos delegacijos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.Praėjusią savaitę Latvija, Lietuva, Estija ir Lenkija paragino tarptautines sporto institucijas uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir kituose sporto renginiuose, kol tęsiasi karas Ukrainoje.2024 metų vasaros olimpinės žaidynės Prancūzijos sostinėje vyks liepos 26–rugpjūčio 11 dienomis.

Po Zelenskio vizito Jungtinėje Karalystėje – įspėjimas iš Rusijos Rusijos ambasada perspėjo, kad britų naikintuvų pristatymas Ukrainai turės „karinių ir politinių pasekmių visam Europos žemynui“, pranešė šalies naujienų agentūra TASS.Kaip pranešta anksčiau, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasinaudojo netikėta kelione į JK, prašydamas, kad į jo šalį būtų išsiųsti naikintuvai, vadindamas juos „laisvės sparnais“.Nepaisant buvusio ministro pirmininko Boriso Johnsono spaudimo patenkinti prašymą, jo įpėdinis Rishi Sunakas dar nepatenkino V. Zelenskio prašymo.R. Sunakas paskelbė apie planus apmokyti ukrainiečių pilotus, galiausiai atverdamas jiems kelią, kad jie galėtų skraidyti NATO standartus atitinkančiais reaktyviniais lėktuvais.Jo atstovas spaudai taip pat sakė, kad gynybos sekretorius Benas Wallace'as svarstys naikintuvų siuntimą kaip galimą „ilgalaikį sprendimą“.

Zelesnkis dėkojo Sunakui: jis suprato Ukrainos poreikiusJK spartina įrangos pristatymą į Ukrainą, siekdama „užtikrinti, kad ji pasiektų [Ukrainos] frontą artimiausiomis dienomis ir savaitėmis, o ne mėnesiais ar metais“, per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu teikė JK premjeras Rishi Sunakas.Praėjusią savaitę į JK atvykusios ukrainiečių įgulos yra apmokomos ir kitą mėnesį naudos pagrindinius kovos tankus „Challenger 2“, kad apgintų Ukrainą, pabrėžė R. Sunakas.Jis teigė esąs patenkintas, kad buvo išplėsta mokymo programa, kuri leido vien per pastaruosius šešis mėnesius apmokyti 10 000 karių.R. Sunakas teigė, kad jis ir V. Zelenskis pasirašė „deklaraciją, kuri toliau gilina mūsų bendradarbiavimą“.„Turime apginkluoti Ukrainą trumpuoju laikotarpiu, bet turime paremti Ukrainą ilgalaikėje perspektyvoje. Jūsų šalis negali būti tokia pažeidžiama, kad ją užpultų“, - Ukrainai paramą žadėjo R. Sunakas. Prezidentas V. Zelenskis teigė, kad jis ir R. Sunakas „deda paskutinius mūsų derybų štrichus“ ir toliau aptars būtinus gynybos klausimus.Jis sako negalintis pasidalyti detalėmis, apie ką šiandien kalbėjo jis ir R. Sunakas, tačiau Ukraina turi „labai stiprų“ gynybos paketą iš Didžiosios Britanijos, o Kijevas jau gavo nemažai šarvuotų mašinų.V. Zelenskis šiandieninį vizitą JK apibūdino kaip „labai vaisingą“ ir sakė esantis dėkingas R. Sunakui „už tai, kad suprato mano poreikius ir už naudingus patarimus“.

Energetikai: su elektros tiekimu susijusi padėtis Odesos srityje gerėja Ukrainos energetikams pavyko skirti Odesos sričiai papildomų elektros energijos apimčių, elektros tiekimo situacija gerėja.Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė nacionalinės energetikos kompanijos „Ukrenerho“ spaudos tarnyba, kuria remiasi UNIAN.„Toliau šaliname didelės avarijos aukštosios įtampos tinkle Odesos srityje padarinius. Padėtis gerėja. „Ukrenerho“ remontininkų brigadoms pavyko patiekti regionui papildomos elektros energijos. Tai pagerins Odesos miesto ir Odesos rajono aprūpinimą energija“, - sakoma pranešime.Anot kompanijos atstovų, Odesos srities energetikai iki trečiadienio pabaigos paskirstys papildomą galią vartotojams, o tai leis sutrumpinti ribojimų trukmę.Elektros tiekimo ribojimų grafikai išliks ir galios pagal apskaičiuotą jos suvartojimo srityje limitą.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, vasario 4 d. rytą viename iš svarbiausių Odesos rajono energetikos infrastruktūros objektų įvyko avarija. Dėl to dalis rajono ir srities centro liko be elektros.Pasak nacionalinės energetikos kompanijos „Ukrenerho“ atstovų, didelė avarija Odesą elektra aprūpinančioje pastotėje įvyko sugedus įrangai, kuri ne kartą buvo remontuojama po Rusijos kariuomenės raketų smūgių.

Sunako atstovas: JK apsvarstys galimybę siųsti lėktuvus į UkrainąJungtinė Karalystė išnagrinės galimybę siųsti Ukrainai naikintuvus, trečiadienį pranešė ministro pirmininko Rishi Sunako biuras ir pridūrė, kad tai būtų sprendimas tik ilguoju laikotarpiu.„Ministras pirmininkas pavedė gynybos sekretoriui ištirti, kokius lėktuvus galėtume duoti, tačiau turime aiškiai pasakyti, kad tai būtų sprendimas ilguoju laikotarpiu, o ne trumpojo laikotarpio pajėgumas, kokio Ukrainai dabar labiausiai reikia“, – sakė R. Sunako atstovas spaudai.

Zelenskis susitiko su karaliumi Karoliu IIITrečiadienį per vizitą Londone Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Bakingamo rūmuose susitiko su Didžiosios Britanijos karaliumi Karoliu III. Anksčiau jis paragino politikus teikti daugiau karinės paramos jo karo krečiamai šaliai.Didžiosios Britanijos televizijos rodė vaizdus, kaip prezidentas, pasakęs kalbą parlamente, netrukus įėjo į rūmus ir maždaug po 40 minučių išėjo.https://t.me/uniannet/88967

Susitikti su Zelenskiu į Paryžių atvyks ir ScholzasPrancūzijos prezidentūra praneša, kad trečiadienį vakare Volodymyrą Zelenskį priims Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas. Daugiau detalių nepateikiama.Tikimasi, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas taip pat atvyks į Paryžių susitikti su V. Zelenskiu ir E. Macronu, sakė O. Scholzo atstovas.Europos Sąjungos pareigūnai tikisi, kad ketvirtadienį V. Zelenskis vyks į Briuselį susitikti su Europos lyderiais. Tai labiau simbolinis, bet vis dėlto labai laukiamas vizitas.V. Zelenskio kelionė į Europą yra pirmas toks vizitas nuo to laiko, kai Rusija beveik prieš metus – 2022 m. vasario 24 d. – užpuolė jo šalį.Gruodį Ukrainos prezidentas nuvyko į JAV ir buvo sutiktas kaip didvyris. JAV yra šalis, nuo karo pradžios suteikusi Kyjivui daugiausiai karinės pagalbos.

Rusai siūlo pinigų abiturientams, stosiantiems į „universitetus“ okupuotose Ukrainos teritorijose Rusai užgrobė Ukrainos universitetų patalpas laikinai okupuotose teritorijose ir dabar siūlo pinigų, kad abiturientai stotų į tariamas aukštąsias mokyklas.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru (NPC).„Dauguma studentų nepanoro „mokytis“ propagandos centruose, kur jiems išduotų niekieno nepripažįstamą „diplomą“. Rusai netgi panaikino stojamuosius „egzaminus“ ir mokestį už mokslą, bet ir tai nepadėjo“, – sakoma pranešime.Anot NPC atstovų, dabar rusai žengė dar toliau ir žada mokėti tėvams 4000 rublių mėnesinę išmoką už kiekvieną vaiką nuo 18 metų iki 23 metų, besimokantį akivaizdiniu būdu.„Pažymime, kad fiktyvūs diplomai sugriaus studento karjerą, o pačiuose tariamuose universitetuose niekas neketina mokyti vaikų, nes okupantų tikslas yra – įtraukti jaunimą į Kremliaus propagandinius judėjimus“, – pridūrė Nacionalinio pasipriešinimo centro atstovai.Anksčiau buvo pranešta, kad laikinai okupuoto Donecko srities Mariupolio miesto mokyklose okupantai vykdo visuotinę rusifikaciją.

Trečiadienio vakarą Zelenskio laukiama ParyžiujeTrečiadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laukiamas Paryžiuje, jis turi atvykti po vizito Jungtinėje Karalystėje, pranešė Prancūzijos prezidentūra.Europos Sąjungos pareigūnai tikisi, kad ketvirtadienį jis vyks į Briuselį susitikti su Europos lyderiais. Tai labiau simbolinis, bet vis dėlto labai laukiamas vizitas.

Rusijos propaganda paskleidė melą apie Lenkijos gynybos ministro vizitą Kyjive Rusijos propaganda savo manipuliacijoms pasitelkė neseniai vykusį Lenkijos gynybos ministro vizitą Kyjive, kad atrodytų, jog jis pagerbė nacionalistinę organizaciją, atsakingą už žudynes per Antrąjį pasaulinį karą, sakė aukštas Lenkijos saugumo pareigūnas.Pasak Lenkijos vyriausybės informacijos saugumo komisaro Stanislawo Zaryno, rusai pakeitė per vizitą darytą nuotrauką, kad atrodytų, tarsi ministras Mariuszas Blaszczakas padėjo gėlių prie OUN-UPA memorialo.Ukrainos nacionalisto Stepano Banderos vadovaujama OUN-UPA kaltinama maždaug 100 tūkst. lenkų žudynėmis 1943–1944 m. Volynės ir Rytų Galicijos regionuose. Prieš karą tai buvo rytinė Lenkijos teritorija, dabar – Vakarų Ukraina.Pasak S. Zaryno, iš tikrųjų ceremonija vyko prie paminklo Kyjivo karo aukoms atminti.„Rusijos propaganda pasinaudojo pastaruoju gynybos ministro vizitu Kyjive, kad paskleistų melą, taip siekdama destabilizuoti Lenkiją bei Lenkijos ir Ukrainos santykius“, – tviteryje parašė S. Zarynas.Ukraina laiko S. Banderą kovotoju už Ukrainos laisvę, dėl to Lenkijos ir Ukrainos santykiuose kyla nesutarimų.

Priešo smūgius Kyjivui koregavęs Ukrainos sostinės gyventojas nuteistas 15 metų kalėtiTeismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę Kyjivo gyventojui, kuris koregavo priešo smūgius Ukrainos sostinei iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemų „Grad“ ir „Smerč“.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba (UST).„Pareigūnai surinko svarių įrodymų, patvirtinančių dar vieno rašistų pakaliko, koregavusio raketų smūgius Kyjivui plataus masto įsiveržimo pradžioje, kaltę“, – pažymėjo UST atstovai.Nustatyta, kad būtent išdavikui nurodžius praėjusių metų kovą okupantai rusai apšaudė vieną iš sostinės rajonų.Per šį apšaudymą du žmonės žuvo, o dar keturi buvo sužeisti.Piktadarys buvo sulaikytas tą patį mėnesį.Tyrimo duomenimis, ginkluotą Rusijos agresiją rėmęs Kyjivo gyventojas sukūrė viešą „Telegram“ kanalą, kuriame skelbė Ukrainos gynėjų dislokavimo koordinates ir nurodė kritinės infrastruktūros objektų vietas. Rusai naudojosi šiais duomenimis, apšaudydami sostinę.Be to, išdavikas socialiniuose tinkluose ragino remti okupantus ir teisino jų karo nusikaltimus.Teismas pripažino jį kaltu dėl valstybės išdavimo karinės padėties sąlygomis.„rbc.ua“ primena, jog anksčiau Charkive buvo demaskuotas ir sulaikytas Rusijos agentas, kuris koregavo raketų smūgius miestui ir teikė rusams informaciją apie Ukrainos kariškius.

Britų politikai Zelenskį pasitiko galingais aplodismentaisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Jungtinės Karalystės parlamento Vestminsterio salę, kur susitiko su šalies deputatais. Britų politikai Ukrainos vadovą sutiko šiltais aplodismentais. Nors Jungtinės Karalystės parlamentarams padaryti įspūdį nėra lengva, anot stebėtojų, V. Zelenskiui pavyko tą padaryti.V. Zelenskis buvo pasodintas tarp Bendruomenių Rūmų pirmininko, sero Lindsay‘io Hoyle‘o ir Lordų Rūmų pirmininko Johno McFallo.L. Hoyle‘as pasakė Ukrainos prezidento sutikimo kalbą, buvo prisimintas ankstesnis, virtualus, kreipimasis. Kai kalbą sakyti atsistojo V. Zelenskis, vėl pasigirdo palaikymo aplodismentai.Ukrainos prezidentas sakė „atvykęs ir stovintis čia drąsių, narsių kovotojų, kurie dabar apkasuose apšaudomi priešo artilerijos, vardu. Vardu mūsų pilotų ir visų mūsų dangaus gynėjų, kurie saugo Ukrainą nuo priešo orlaivių ir raketų“.https://twitter.com/peterwalker99/status/1623306206629462016

Maskvos knygynuose pasirodė nauji Rusijos žemėlapiai su okupuotomis Ukrainos teritorijomis Maskvos knygynuose pasirodė atnaujinti Rusijos žemėlapiai, kuriuose Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritys priskiriamos Rusijos Federacijai.Kaip praneša UNIAN, šia informacija su Rusijos žiniasklaida pasidalijo leidykla „Atlas Print“, kuri tiesiogiai dalyvavo spausdinant naujuosius žemėlapius.Leidyklos duomenimis, jau išleisti keli sieniniai Rusijos, Eurazijos ir pasaulio žemėlapiai, taip pat pasaulio atlasas, kuriuose Ukrainos teritorijos, Rusija aneksuotos 2022 metų rudenį, vaizduojamos kaip RF dalis.Pasak leidyklos atstovų, Rusijai priskirti ir tie rajonai, kurių jos armija nekontroliuoja.

Scholzas įsitikinęs: Putinas nepasieks savo tikslų Ukrainoje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad praėjus beveik metams po Rusijos invazijos į Ukrainą yra aišku, jog Maskva nelaimės.„(Prezidentas Vladimiras) Putinas nepasieks savo tikslų – nei mūšio lauke, nei per primestą taiką. Bent tai aišku po metų karo“, – parlamente pareiškė O. Scholzas.  Kancleris sakė, kad 2022 m. Vokietija suteikė Ukrainai 12 mlrd. eurų pagalbą ir toliau teiks paramą 2023 metais.Vis dėlto, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui atvykus į Didžiąją Britaniją su pasiūlymu mokyti Ukrainos naikintuvų pilotus ir jūrų pėstininkus, O. Scholzas pareiškė, kad nedalyvaus „lenktynėse“ teikiant paramą Kyjivui. O. Scholzas ne kartą pabrėžė, kad jo šalis „viena“, be sąjungininkių, ypač JAV, pritarimo, netieks ginklų Ukrainai.Praėjusį mėnesį po kelių savaičių intensyvaus spaudimo Vokietija sutiko suteikti Kyjivui galingus kovinius tankus „Leopard 2“, tačiau tik tada, kai JAV taip pat pranešė atsiųsiančios savo tankų „Abrams“.„Mūsų aljansų sanglauda yra mūsų vertingiausias turtas“, – sakė O. Scholzas. „Kita vertus, mūsų vienybei kenkia viešos varžybos siekiant pranokti vieniems kitus tankais, povandeniniais laivais, lėktuvais“, – kalbėjo jis. „Bet koks nesutarimas, bet kokios spėlionės dėl galimų interesų skirtumų naudingos tik Putinui ir jo propagandai“, – sakė O. Scholzas.

Žiniasklaida: ketvirtadienį Zelenskis kalbės Europos Parlamente Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vasario 9 d. kalbės Europos Parlamento posėdyje. Jis taip pat surengs kelis susitikimus su Europos lyderiais.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Laisvės radijo korespodentu Rikardu Jozwiaku.Pasak jo, V. Zelenskis ketvirtadienio rytą pasakys kalbą EP nariams, o vėliau dalyvaus ES viršūnių susitikime.

JK premjeras: remiame Ukrainą, kad jos pergalė būtų garantuota jau šiemetDidžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį pareiškė parlamentui, kad Jungtinė Karalystė ir toliau „rems Ukrainą, kad šiais metais garantuotų tvirtą jos karinę pergalę mūšio lauke“.„(Rusijos prezidento) Vladimiro Putino agresija jokiu būdu negali būti sėkminga, todėl mes paspartinome ir padidinome savo karinę paramą Ukrainai“, – sakė R. Sunakas prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimąsi į parlamentą. 

Scholzas: Ukrainos ateitis – Europos Sąjungoje Trečiadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patikino Ukrainą, kad jos ateitis yra Europos Sąjungoje (ES). Jis sakė kalbą parlamente artėjant pirmosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms.„Ukraina priklauso Europai, jos ateitis – Europos Sąjungoje. Ir šis pažadas tikras“, – prieš ES lyderių susitikimą Briuselyje sakė O. Scholzas.

Zelenskis padėkojo JK už paramą nuo pirmųjų karo dienųSu Jungtinės Karalystės premjeru Rishi Sunaku susitikęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JK už didelę paramą nuo pirmųjų karo dienų.„Labai ačiū Rishi už pakvietimą ir man didelė garbė būti čia“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.„Ačiū britų visuomenei, visų pirma už jūsų didelę paramą nuo pirmųjų Rusijos invazijos dienų“, – pridūrė jis.

JK įveda Rusijai papildomas sankcijas Jungtinė Karalystė (JK) įveda Rusijai papildomas sankcijas, praneša „Sky News“.Kaip teigiama, į JK sankcijų sąrašus įtraukta dar 15 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų. Pasak Dauningo gatvės, taip reaguojama į „nepaliaujamą Ukrainos bombardavimą“. Be kita ko, nusitaikyta į subjektus, „praeityje padėjusius Putinui krautis asmeninius turtus ir bendroves, besipelnančias iš Kremliaus karo mašinos“.Apie naujausias baudžiamąsias priemones paskelbta tą pačią dieną, kai šalyje su oficialiu vizitu lankosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Čia numatyti jo susitikimai su JK premjeru Rishiu Sunaku ir karaliumi Karoliu III, taip pat kreipimasis į šalies parlamentą.

JK premjeras Rishi Sunakas pasitiko atvykusį Zelenskį https://twitter.com/RishiSunak/status/1623272630143918080?ref_src=twsrc%5Etfw

Zelenskio lėktuvas nusileido JK, numatytas jo susitikimas su karaliumi„Sky News“ praneša, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio lėktuvas jau nusileido Londono Stanstedo oro uoste.Skelbiama, kad prieš kreipdamasis į parlamentą 13 val. Londono laiku (15 val. Lietuvos laiku), V. Zelenskis vyks į Dauningo gatvę pasikalbėti su ministru pirmininku Rishi Sunaku.Bakingemo rūmai taip pat patvirtino, kad šiandien numatytas V. Zelenskio susitikimas su karaliumi Karoliu III.https://www.delfi.lt/news/daily/hot/delfi-trumpai-zelenskio-lektuvas-nusileido-jk-video.d?id=92477567

Estijos žvalgyba: jei Ukraina pralaimės, laukia katastrofaEstijos užsienio žvalgybos departamento vadovas Kaupo Rosinas davė išsamų interviu leidiniui „Eesti Paevaleht“, kuriame pareiškė, kad Ukrainos pergalė – Estijos interesas, nes priešingu atveju gresia katastrofa.„Šis karas privalo pasibaigti Ukrainos pergale, kitų variantų paprasčiausiai nėra. Ir jeigu jis pasibaigs Ukrainos pergale, tai mes čia galėsime pasijusti žymiai tvirčiau ir užtikrinčiau. Be to, jeigu Rusijai bus suduotas stiprus smūgis, ji skirs daug išteklių atsigavimui ir karinio potencialo vystymui, o tada mūsų pagrindinė užduotis bus sulaikyti Rusiją bent jau jos teritorijoje. Kaip jau minėjau, režimo charakteris nepasikeis“, - kalbėjo jis.Anot žinybos vadovo, Ukrainos pralaimėjimas Estijai turėtų katastrofiškų padarinių: „Jeigu Ukraina pralaimės, tai saugumo situacija taps katastrofiška. Bus atimti visi Ukrainos ištekliai ir nukreipti prieš Vakarus, taip pat ir prieš mus. Rusija įsidrąsins. Ji pamatys, kad karas pasiteisina. Susidursime su visai kitokiu saugumo paveikslu“.K. Rosinas pažymi, kad vien dėl to Estija privalo visomis priemonėmis prisidėti prie Ukrainos pergalės ir raginti partnerius suteikti Kyjivui daugiau ginklų: „Mes paprasčiausiai neturime kitų variantų“.Anksčiau Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad, remiantis žvalgybos duomenimis, Rusija vasario 24 dieną planuoja eskalaciją: „Mūsų žvalgybos duomenys rodo, o tą sakė ir ukrainiečiai, kad Rusija įsiveržimo į Ukrainą metinėms ruošia didelę eskalaciją“. K. Kallas teigimu, ji viliasi, kad, nepaisant sunkumų, vasario 24 diena ir toliau bus diena, kai Estija švęs nepriklausomybę, o šiuo atveju bus švenčiama ir Ukrainos laisvė. 

Britų žvalgyba: nei rusai, nei ukrainiečiai nenori atsisakyti Dnipro deltos Britų žvalgybos vertinimu, nei rusai, nei ukrainiečiai nenori atsisakyti Dnipro upės deltos. Rusų pajėgoms praėjusį lapkritį pasitraukus iš vakarinio upės kranto, ten susirėmimai toliau tęsėsi, abi pusės čia ir toliau turi savo karių, teigiama trečiadienį Gynybos ministerijos Londone paskelbtoje ataskaitoje.Esą labai tikėtina, kad Maskva ten naudoja nedidelius laivelius, kad pasiektų svarbiausias regiono salas. Ukrainiečiams kelis kartus pavyko ilgojo nuotolio ginklais smogti keliems rusų forpostams.Abi pusės, anot britų žvalgybos, tikriausiai nori kontroliuoti prieigą prie svarbios upės ir sulaikyti priešą nuo didesnio puolimo per Dniprą. Vis dėlto britų kariniai ekspertai mano, jog mažai tikėtina, kad rusai bandytų pulti per upę, nes tai būtų labai sudėtinga ir brangu.

Iš JK laukiama gerų žiniųTikimasi, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas paskelbs apie Ukrainos karių parengimo programos plėtrą bei ilgo nuotolio ginkluotės suteikimą Kyjivui. Tokią informaciją Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Londone išvakarėse paskelbė britų vyriausybės atstovai, skelbia „The Guardian“.Kaip teigia britų vyriausybės atstovai, R. Sunakas ketina pranešti apie Ukrainos karių parengimo programos plėtrą, į ją įtraukiant ir naikintuvų pilotus bei jūrų pėstininkus, taip „užtikrinant, kad Ukrainai turės kariuomenę, galėsiančią ateityje apginti savo interesus“. Pabrėžiama, kad programos rėmuose pilotams bus suteikta galimybė išmokti valdyti šiuolaikinius naikintuvus, atitinkančius NATO standartus.Britų vyriausybės atstovų teigimu, naujokų parengimo programa, kurią vykdo Jungtinė Karalystė, per pastaruosius šešis mėnesius paruošė per 10 tūkst. Ukrainos karių, o per metus planuojama apmokyti 20 tūkst. ukrainiečių.

Rusija paprašė „Pink Floyd“ grupės nario Waterso pakalbėti JT apie ginklus UkrainaiRusija paprašė vieno iš grupės „Pink Floyd“ įkūrėjų Rogerio Waterso trečiadienį kalbėti Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje per posėdį, kurio Maskva paprašė norėdama aptarti ginklų tiekimą Ukrainai.„Rusijos diplomatija išties rimta. Kas toliau? Ponas Bynas?“ – komentavo „Reuters“ vienas JT Saugumo Tarybos diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.Ukrainos šalininkai kritikavo R. Watersą, kai šis rugsėjį savo interneto svetainėje paskelbė atvirą laišką Ukrainos pirmajai poniai Olenai Zelenskai. Jis pasisakė prieš Vakarų ginklų tiekimą Kyjivui.„Pažiūrėsime, ką jis pasakys. Jis turi savo poziciją ir išgirsite ją rytoj, – sakė Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia, juokais pridurdamas: – Galbūt jis mums dar ir padainuos.“Nuo praėjusių metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, 15 narių turinti JT Saugumo Taryba posėdžiavo dešimtis kartų. Tačiau ji negali imtis jokių veiksmų, nes Rusija kartu su JAV, Kinija, Jungtine Karalyste ir Prancūzija turi veto teisę.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 134 100 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. vasario 8-osios Ukrainoje jau neteko apie 134 100 karių (+910 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 253 (+8) Rusijos tankus, 6 458 (+15) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 236 (+4) artilerijos sistemas, 461 daugkartinio paleidimo raketų sistemą, 228 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 295 (+1) lėktuvus, 285 (+1) sraigtasparnius, 5 112 (+5) automobilių, 18 laivų, 1 961 (+3) droną, 211 (+3) specialiosios technikos vienetų ir 796 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Zelenskis vyksta į JKUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyksta į Jungtinę Karalystę susitikti su premjeru Rishi Sunaku ir Ukrainos kariais, pranešė JK ministro pirmininko biuras.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasario mėnesį V. Zelenskis tik vieną kartą buvo išvykęs iš šalies. Praėjusių metų gruodžio mėnesį jis lankėsi JAV, o pakeliui sustojo Lenkijoje.„Prezidento Zelenskio vizitas JK liudija jo šalies drąsą, ryžtą ir kovą bei nepalaužiamą mūsų dviejų šalių draugystę. Nuo 2014 metų JK Ukrainos pajėgoms teikė gyvybiškai svarbius mokymus, leidžiančius joms ginti savo šalį, ginti suverenitetą ir kovoti už savo teritoriją“, – „Sky News“ cituoja R. Sunaką.

Prieš naują puolimą – karo tinklaraštininkų įspėjimas RusijaiRusijos nacionalistinėje informacinėje erdvėje ir toliau sklando nerimas dėl šalies negebėjimo iki numatyto termino surengti operatyvaus ir daug ką lemsiančio puolimo keliomis kryptimis, skelbia Karo studijų instituto  (ISW) analitikai. Pasak jų, vienas žinomas karo tinklaraštininkas pareiškė, kad Rusijos pajėgos negali sau leisti pakliūti į spąstus, kaip kad nutiko 2022-ųjų pavasarį, kai, užuot palaipsniui stūmęsi į priekį ir taip gerokai praretinę Ukrainos pajėgų gretas, bandė pradėti kelias puolamąsias operacijas.Karo tinklaraštininkas pridūrė, kad pagrindinis Rusijos tikslas dabar – sekinti Ukrainos pajėgas ir ardyti jų logistiką, o ne rengti tiesiogines atakas. Kitas karo tinklaraštininkas nurodė, kad Rusija ir toliau turi stengtis sukurti proveržį vykdančią jėgą ir atsisakyti dabartinės taktikos, paremtos nedidelio masto atakomis, kurios tėra kovinių pajėgų švaistymas „užimant laukus“.JAV Karo tyrimų institutas kiek anksčiau buvo nurodęs, kad Rusijos pastangos vykdyti nedideles Ukrainos pajėgų planus griaunančias atakas toliau mažina plataus masto puolimui būtiną potencialą.

Ukraina tikisi Rusijos puolimo Charkive ir ZaporižiojeUkrainos vyriausybė spėja, kad Rusijos puolimas, kurio tikimasi jau netrukus, bus nukreiptas ir į Charkivo sritį šiaurės rytuose be Zaporižią pietuose. Rusija mėgins per pirmąsias vasario 24–ąją pradėto karo metines parodyti rezultatus, antradienį agentūrai „Reuters“ sakė Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Oleksijus Danilovas. „Jie turi kažką parodyti savo žmonėms ir labai nori iki šios datos padaryti kažką, jų požiūriu, didelio“, – kalbėjo jis.Tačiau O. Danilovas teigė skeptiškai vertinąs kitų Ukrainos atstovų spėjimus, kad Maskva gali planuoti ir puolimą Ukrainos šiaurės vakaruose iš savo sąjungininkės Baltarusijos. „Abejotina, kad jie ateis iš šios krypties“, nes „ten labai akivaizdžiai nėra pakankamai dalinių“, – pabrėžė pareigūnas.Jis taip pat sakė, kad Ukraina turi teisę atakuoti taikinius Rusijoje. „Sakykime, yra tam tiktas taškas Rusijoje, iš kurio leidžiamos raketos į mūsų vaikus. Turime tai ramiai stebėti ir užmerkti akis – ar šį punktą sunaikinti, jei turime pajėgumų?“ Jo atsakymas: „Jei yra objektas, kuris griauna mūsų šalį..., turime šį objektą sunaikinti. Tai karas“.

Bideno metinėje kalboje – parama UkrainaiJAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakydamas savo metinę kalbą pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos rems Ukrainą tiek laiko, kiek prireiks Rusijos invazijai atremti.„Mes būsime su jumis tiek, kiek reikės. Mūsų šalis siekia daugiau laisvės, daugiau orumo, daugiau taikos – ne tik Europoje, bet visur“, – sakė J. Bidenas, kreipdamasis į Ukrainos ambasadorę Vašingtone Oksaną Markarovą, dalyvavusią jungtiniame Kongreso posėdyje, kurioje prezidentas sakė kalbą apie Sąjungos padėtį.Vis dėlto J. Bidenas savo kalboje daugiausiai dėmesio skyrė Kinijai ir sakė, kad nedvejodamas gins JAV interesus, ypač po to, kai neseniai teko numušti įtariamą jos žvalgybinį balioną, tačiau paliko atviras duris ir bendradarbiavimui.Kasmetinėje kalboje įstatymų leidėjams, iš kurių daugelis reikalauja griežtos pozicijos Kinijos atžvilgiu, J. Bidenas ragino JAV investuoti į kariuomenę, technologijas ir aljansus, kad būtų galima pasipriešinti šaliai, kuri laikoma pagrindine JAV konkurente.„Esu pasiryžęs bendradarbiauti su Kinija ten, kur tai gali padėti Amerikos interesams ir būti naudinga pasauliui“, – sakė J. Bidenas.„Tačiau nesuklyskite – kaip aiškiai parodėme praėjusią savaitę, jei Kinija kels grėsmę mūsų suverenitetui, imsimės veiksmų, kad apsaugotume savo šalį. Ir mes tai jau padarėme“, – sakė jis ir sulaukė plojimų.J. Bidenas sakė, kad „laimėta konkurencija“ su Kinija turėtų suvienyti amerikiečius.„Neatsiprašinėsiu, kad investuojame tam, jog Amerika taptų stipresnė – investuojame į amerikietiškas inovacijas, į pramonės šakas, lemsiančias ateitį, kurioje Kinija ketina dominuoti“.Kinija buvo vienas iš nedaugelio užsienio politikos klausimų, kuriuos J. Bidenas paminėjo daugiau nei valandą trukusioje kalboje, pasakytoje tuo metu, kai jis galimai ruošiasi kandidatuoti antrai kadencijai.Pažadėjęs ilgalaikę paramą Ukrainai, jis neužsiminė apie Iraną, Izraelio ir Palestinos konfliktą, Šiaurės Korėją ar šiomis dienomis Turkiją ir Siriją sukrėtusį žemės drebėjimą.

Ukrainos aviacija sudavė 12 smūgių į okupantų koncentracijos vietą, sunaikintas sraigtasparnis Ukrainos aviacija per pastarąją parą sudavė 12 smūgių rusų užpuolikų susitelkimo vietoms, dar sunaikino priešo sraigtasparnį, atakos lėktuvą ir 2 bepiločius orlaivius. „Gynybos pajėgų lėktuvai per pastarąją parą sudavė 12 smūgių okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos rajonams ir 2 smūgius priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijoms“, – rašoma Generalinio štabo suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“.

Analitikai: Rusija neturi pakankamai kovinės galios sėkmingam dideliam puolimui Rusijos karinė vadovybė nustato nerealius terminus ir skuba pradėti naują didelį puolimą, kad užimtų Donecko sritį, nors jų kariuomenė neturi pakankamai kovinės galios, rašoma UNIAN.Apie tai pranešė Karo studijų institutas, kurio analitikai apžvelgė Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos vertinimą, kad Kremlius jau sausio mėn. bandė vykdyti puolimą, tačiau užėmė tik kelis šimtus metrų teritorijos.Pažymima, kad lėtą tempą lemia tai, kad Rusijai trūksta amunicijos ir sėkmingam ir greitam puolimui reikalingų manevrinių padalinių. Ekspertai mano, kad Rusija vargu ar padidins kovinę galią, kad padarytų reikšmingą įtaką karo baigčiai, o kariuomenės vadai ir toliau reikalauja nerealaus ir didelio masto pažangos.„Rusijos vadovybė vėl planuoja ryžtingą puolimą remdamasi klaidingomis prielaidomis apie savo karinius pajėgumus ir neturi kovinės galios, reikalingos daugiau nei vienam dideliam puolimui“, – pabrėžė Karo studijų institutas.

Naujas Rusijos puolimas: JAV generolas įvertino Rusijos karių būklęĮ atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas, buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas, teigė skeptiškai vertinantis galimą didelį Rusijos kariuomenės puolimą.„Net jei jiems pavyko pritraukti 200 ar 300 000 žmonių, logistikos klausimai lieka neišspręsti. Net jei ir pavyktų sukaupti tokią masę žmonių, puolimui reikia įrangos, reikia tiekimo grandinių. Todėl esu skeptiškas, kad bus kas nors reikšminga“, – sakė Hodgesas.„Mano pastebėjimu, rusai nesugebėjo išspręsti savo institucinių ir logistikos problemų. Ir, kiek žinau, jie neturi pakankamai personalo – seržantų ir karininkų – kad galėtų visapusiškai apmokyti naujokus. Todėl tikiuosi, kad per artimiausius 2-3 mėnesius jie mieliau pasitelks ne itin apmokytus karius, kad pralaužtų gynybą“, – pridūrė jis.

Rusijos pajėgos smogė Charkivui2023 m. vasario 7 d., antradienį, apie 23 val. Rusijos pajėgos pradėjo apšaudyti Charkivo sritį. Pasigirdo keli sprogimai.„Suspilne“ korespondentai praneša, kad mieste jau nugriaudėjo šeši sprogimai. Tuo pat metu regione paskelbtas oro pavojaus signalas.https://twitter.com/IrynaVoichuk/status/1623068239864467456

Zelenskis surengė pasitarimą su kariškiais dėl galimo Rusijos puolimoAntradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė pasitarimą su karine vadovybe ir žvalgybos vadovu Kyrylu Budanovu, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak prezidento, per susitikimą buvo svarstomas galimo pakartotinio Rusijos puolimo klausimas.„Skiriame kuo didžiausią dėmesį tam, ką rezga okupantai. Ir tam, ko reikia mūsų kariams, kad jie galėtų efektyviai priešintis, ir visuose ruožuose“, - pareiškė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi.Jis pažymėjo, kad šiuo metu blogiausia situacija fronte yra Donecko srityje. Bet ukrainiečiai daro visa, kad apgintų savo teritorijas.„Donecko sritis ir rytai, kur karščiausia. Aš apie juos kasdien kalbu. Pietūs prisimenami rečiau, nors strateginė šios krypties reikšme ne mažesnė. O valstybę stipriname palei visą perimetrą“, - pabrėžė jis.   Pasak portalo, rusai gali pradėti naują puolimą Luhansko srityje po vasario 15 d. Iki to laiko jie turėtų rengti mobilizuotą rezervą.Anksčiau Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei iki kovo užimti visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją.

Premjeras: Odesoje kritinei infrastruktūrai elektra tiekiamaAvarijos padariniai Odesos pastotėje labai rimti, bet objektas kiaurą parą remontuojamas.Tai antradienį per Ukrainos vyriausybės posėdį pareiškė premjeras Denysas Šmyhalis, praneša UNIAN.„Iki šiol situaciją iš dalies pavyko sureguliuoti. Kritinei infrastruktūrai elektra tiekiama, žmonės turi šilumos ir vandens. Remonto darbai vyksta kiaurą parą. Žmonės bent jau 4-5 valandas per parą turi būti aprūpinami elektra“, - sakė ministras pirmininkas.Jis pripažino, kad elektros tiekimo situacija Odesoje labai sunki.„Būsime atviri, pažeidimai labai rimti. Į Odesą jau atvežta daugiau kaip 80 galingų generatorių, jie tebegabenami. Mieste veikia platus Nenugalimumo punktų tinklas“, - pridūrė D. Šmyhalis.Kaip pranešė UNIAN, vasario 4 d. rytą viename iš svarbiausių Odesos rajono energetikos infrastruktūros objektų įvyko avarija. Dėl to dalis rajono ir srities centro liko be elektros.Pasak nacionalinės energetikos kompanijos „Ukrenerho“ atstovų, didelė avarija Odesą elektra aprūpinančioje pastotėje įvyko sugedus įrangai, kuri ne kartą buvo remontuojama po Rusijos kariuomenės raketų smūgių.

Ukraina: jau beveik 9 tūkst. žmonių pareiškė norą stoti į Puolimo gvardijos šturmo brigadasJau beveik 9 tūkst. žmonių pareiškė norą stoti į Puolimo gvardijos šturmo brigadas.Tai antradienį „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Aktyviausiai savanoriai naudojasi svetaine, per kurią per kelias kampanijos dienas jau gauta beveik 7900 anketų. Savanoriai išsiuntė daugiau kaip  2000 prašymų tiesiai policijos brigadai „Įniršis“. Nacionalinės gvardijos šturmo brigadoms pateikta daugiau kaip 4500 prašymų, o daugiau kaip 1200 žmonių nori prisijungti prie pasieniečių brigados „Plieno siena“, - rašoma pranešime.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Puolimo gvardijos šturmo brigados, apie kurių komplektavimą Vidaus reikalų ministerija informavo vasario 2 d., turėtų būti pasirengusios kovai jau balandžio 1 d.

Vokietijos gynybos ministras netikėtai atvyko į KyjivąNaujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas antradienį netikėtai lankėsi Kyjive. Jis atvyko po dviejų savaičių, kai Berlynas nusprendė suteikti Ukrainai tankus „Leopard“, kad padėtų atremti Rusijos pajėgas.Kadenciją baigiantis Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje jis ir B. Pistoriusas laiko tanko kopijos modelį. Gynybos ministerijos atstovas patvirtino, kad nuotrauka daryta antradienį Ukrainos sostinėje.O. Reznikovas tviteryje padėkojo " kolegai Borisui Pistoriusui ir vokiečių žmonėms“. „Tankų koalicija žygiuoja (...) į pergalę!", - parašė jis.Po daugelį savaičių trukusio intensyvaus Kyjivo ir daugelio Berlyno sąjungininkių Europoje spaudimo Vokietija ne tik sutiko pasiųsti Ukrainai tankų „Leopard“, bet ir leido kitoms Europos šalims iš savo atsargų siųsti Ukrainai vokiečių gamybos tankus. JAV taip pat pareiškė perduosianti savo tankų „Abrams“, o Didžioji Britanija pažadėjo tankus „Challenger“.  Tikėtina, kad naujam Rusijos puolimui, galbūt artimiausiomis savaitėmis, besirengianti Ukraina gaus kelis šimtus modernių Vakarų tankų.B. Pistoriusas sakė, kad pirmieji tankai „Leopard“ galėtų pasiekti Ukrainą kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.

„Spiegel“: Vokietijos vyriausybė patvirtino sprendimą nusiųsti Ukrainai 178 tankus „Leopard 1“Vokietijos federalinė vyriausybė žengia dar vieną didelį žingsnį, teikdama Ukrainai pagalbą ginklais. Antradienį Federalinė saugumo taryba patvirtino sprendimą pristatyti Kyjivui 178 tankus „Leopard 1“, rašo „Spiegel“.Pirmieji tankai turėtų pasiekti Ukrainą jau šių metų vasarą, bet didžioji jų dalis bus atgabenta ne anksčiau kaip kitąmet.Anksčiau Vokietijos žiniasklaida rašė, kad Ukraina iš VFR arsenalų gali gauti iki 160 tankų „Leopard 1“.

Danija perduos Ukrainai nebenaudojamus tankus „Leopard“Danija prisijungs prie „tankų koalicijos“ ir perduos Ukrainai tankus „Leopard 1A5“, kurių šalies ginkluotosios pajėgos nebenaudoja. Automobiliai į Ukrainą atvyks per kelis mėnesius.Dokumente pažymima, kad tai senesnės gamybos „Leopard“ tankai. Jie nebėra Danijos ginkluotųjų pajėgų dalis. 2010 m. šios transporto priemonės buvo parduotos Vokietijos bendrovei, tačiau jos vis dar yra Danijoje.

Iranas neigia ketinantis Rusijoje statyti dronų gamyklą Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad esą Iranas ir Rusija planuoja statyti bendrą bepiločių orlaivių gamyklą, ir apkaltino Vakarus mėginimais „nuslėpti savo kaltę dėl karo Ukrainoje“, praneša UNIAN.„Deja, valstybės, kurios yra didžiausios ginklų ir karinės technikos eksportuotojos į vieną iš karo šalių, nori suklaidinti pasaulio visuomenę, skleisdamos melagingas naujienas“, – pareiškė agentūrai „Mehr“ Nasseras Kanaani.Anot jo, Teheranas mėgina „paskatinti šalis ieškoti politinio sprendimo ir ragina tarptautinę bendruomenę padėti rasti tokį sprendimą, kad baigtųsi karas Ukrainoje“.Sekmadienį laikraštis „The Wall Street Journal“ rašė, kad Rusija ir Iranas veda slaptas derybas dėl dronų kamikadzių gamybos. Esą sausio pradžioje Irano delegacija lankėsi Rusijoje, kur buvo svarstomi planai statyti dronų gamyklą Jelabugoje. Ši įmonė per metus turėtų pagaminti mažiausiai 6 000 bepiločių skraidyklių.

Lenkijos parlamentaras nemano, kad vasario pabaigoje įvyks Dudos, Bideno ir Zelenskio susitikimasŠiuo metu nėra jokių ženklų, kad per JAV prezidento Joe Bideno vizitą į Lenkiją, kuris greičiausiai bus surengtas vasario pabaigoje, įvyks Andrzejaus Dudos, J. Bideno ir Volodymyro Zelenskio susitikimas.Tai antradienį radijo stočiai RMF FM pareiškė Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komisijos vadovas Radosławas Fogielis.„Šiuo metu niekas nerodo, kad įvyks trijų prezidentų susitikimas. Turime atvirai pasakyti: net jei jis būtų rengiamas, dabar apie tai nekalbėtume“, – pabrėžė parlamentaras.Iš J. Bideno vizito į Lenkiją politikas tikisi didesnio JAV ir sąjungininkų dalyvavimo teikiant karinę pagalbą Ukrainai, o tai leistų greičiau užbaigti šį karą.„Daugelis žmonių, taip pat ir Kapitolijuje, sako, kad strategija „lašas po lašo“, t. y. tiek tankų, tiek kitos įrangos siuntimas nedidelėmis partijomis, apskritai tik prailgina karą“, – pareiškė R. Fogielis.Jo nuomone, J. Bideno vizito metu daug dėmesio bus skiriama liepos mėnesį Vilniuje įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, taip pat rytinio Aljanso flango stiprinimui.Manoma, kad JAV prezidentas į Lenkiją atvyks vasario pabaigoje, maždaug per pirmąsias Rusijos agresijos prieš Ukrainą metines. Planuojama, kad jis lankysis Varšuvoje ir Žešuve.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad jis kol kas nebuvo kviečiamas į susitikimą su J. Bidenu Lenkijoje.

Mariupolyje nugriaudėjo penki galingi sprogimaiAntradienį laikinai okupuoto Mariupolio miesto Pajūrio rajone nugriaudėjo penki galingi sprogimai.Tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi Ukrinform“.„Penki garsūs sprogimai paeiliui Mariupolio Pajūrio rajone. Mūsiškiai praneša, kad jie nugriaudėjo uosto rajone. Būtent ten, kur neseniai okupantai atsivežė technikos ir oro gynybos priemonių“, – rašo P. Andriuščenka.Anot jo, sprogimų padariniai nustatinėjami.Pareigūnas pridūrė, kad po sprogimų danguje virš miesto pasirodė daug priešo aviacijos.Pranešama, kad iš prorusiškų pokalbių svetainių pranešimai apie sprogimus „šalinami kulkos greičiu“.Kaip jau buvo pranešta, Rusijos agresija Mariupolyje sukėlė vieną didžiausių humanitarinių katastrofų. Priešo apšaudymai ir bombardavimai sunaikino beveik 90 proc. miesto pastatų.Šiuo metu užblokuotame Mariupolyje yra daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų.Okupantai šį Ukrainos miestą ir aplinkinius kaimus paverčia Rusijos kariuomenės logistikos centru.

Danilovas: Ukraina nekartos kitų šalių istorijosUkraina nekartos kitų šalių istorijos, karas baigsis tik Rusijos pralaimėjimu. Tai pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak pareigūno, Ukraina neketina kartoti iš išorės primestų karo užbaigimo scenarijų.„Ukraina – ne Korėja. Čia nebus 38-osios ar kitų lygiagrečių, svetimų istorijų ir iš išorės primestų scenarijų. Koordinatės, kur turi eiti „Rusijos karo laivas“, nustatytos, pokyčių nenumatoma, Ukrainos ginkluotosios pajėgos dirba“, – parašė O. Danilovas.Anksčiau portalas rašė, kad, anot NSGT sekretoriaus, Rusija mėgina primesti Ukrainai karo įšaldymo scenarijų pagal „Korėjos variantą“.

Nutekėjus informacijai apie galimą Zelenskio vizitą į Briuselį, ES pareigūnai kaltina vieni kitusNutekėjus informacijai apie galimą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą į Briuselį, o tai kelia susirūpinimą dėl jo saugumo, ES pareigūnai kaltina vieni kitus.Tai antradienį pranešė „The Guardian“.Anksčiau pasirodė pranešimų, kad V. Zelenskis ketvirtadienį planuoja kelionę į Briuselį, kur susitiks su ES šalių lyderiais ir pasakys kalbą neeilinėje Europos Parlamento sesijoje.Kaip rašo leidinys, likus maždaug 48 valandoms iki numatytos kelionės į Briuselį, apie V. Zelenskio vizitą pranešė Italijos žiniasklaida, o vėliau apie tai paskelbė Europos liaudies partija (EPP). „Mes laukiame jūsų Briuselyje, pone prezidente“, – buvo rašoma jos „Twitter“ paskyroje. Tiesa, įrašas buvo greitai ištrintas.Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles`is Michelis, organizuojantis ES viršūnių susitikimus, laiko Europos Parlamentą atsakingu už informacijos nutekinimą. Jo atstovas pranešimo apie vizitą nei patvirtino, nei paneigė, pareikšdamas, kad „prezidentas V. Zelenskis yra kviečiamas apsilankyti Briuselyje“.„Šis skandalas stato į keblią padėtį Europos Parlamento pirmininkę Robertą Metsolą, kurios pareigūnai kaltinami informacijos nutekinimu. Ji taip pat priklauso EPP frakcijai, kuri buvo pranešusi apie vizitą“, – priduria „The Guardian“.Pasak leidinio, šis ginčas rodo, kaip konkuruojančios ES institucijos stengiasi pademonstruoti savo solidarumą su Ukraina ir paramą V. Zelenskiui.„ES diplomatai teigia, kad Ch. Michelis ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen lenktyniauja, demonstruodami paramą Ukrainai. Jie abu džiugiai kalbėjo apie Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvas. Tačiau daugelis valstybių narių tvirtina, jog ES lyderiai turėtų sušvelninti savo viešą retoriką, kad nesukeltų vilčių dėl greito (Ukrainos) prisijungimo prie bloko“, – rašo „The Guardian“.

Šoigu grasina „nenuspėjamo lygio eskalacija“Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įspėjo, kad vakarietiškų ginklų tiekimas Ukrainai faktiškai „tempia“ NATO į konfliktą ir kad tai gali sukelti „nenuspėjamo lygio eskalaciją“.Valstybinė naujienų agentūra TASS citavo S. Šoigu per konferencinį pokalbį pasakytas pastabas. Rusijos gynybos ministras apkaltino Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) ir jų sąjungininkes „bandymu kaip įmanoma ilgiau prailginti konfliktą“, tiekiant Kyjivui „sunkiųjų puolamųjų ginklų“.„Tokie veiksmai iš tikrųjų tempia NATO šalis į konfliktą ir gali sukelti nenuspėjamą eskalaciją“, – pagrasino S. Šoigu ir pridūrė neva Rusijos pajėgos padarė pažangą kovoje dėl Rytų Ukrainoje esančio Bachmuto kontrolės. Anot jo, puolimas „vyksta sėkmingai“.

Ukrainos gynėjai virš Bachmuto numušė Rusijos atakos lėktuvą „Su-25“ Ukrainos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pranešė virš Bachmuto miesto (Donecko sritis) numušę Rusijos atakos lėktuvą „Su-25“.Apie tai antradienį rašo „Ukrinform“.„Priešo atakos lėktuvas iš oro saugojo pėstininkus, atakuojančius gynybinę liniją. Vienas sienos apsaugos tarnybos dalinys panaudojo mobilią oro gynybos sistemą ir numušė Rusijos naikintuvą, galimai „Su-25“ modelio. Raketa pataikė į lėktuvą, kuris užsidegė. Piloto likimas lieka neaiškus“, – teigiama tarnybos „Telegram“ kanale.Kiek vėliau pareigūnai paviešino vaizdo įrašą, kuriame buvo parodyta lėktuvo sudužimo vieta.„Ukrinform“ primena, kad Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. vasario 7-osios Ukrainoje jau neteko 294 lėktuvų, 284 sraigtasparnių ir 1 958 dronų.https://t.me/operativnoZSU/76431

Ukraina: turime savo ginklų taikiniams Rusijoje naikintiUkraina turi savo gamybos ginklų, kuriais gali smogti taikiniams Rusijos Federacijos teritorijoje.Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksijaus Danilovo interviu CNN.„Kalbant apie Rusijos teritoriją, niekas nedraudžia mums naikinti taikinius Ukrainoje pagamintais ginklais. Ar turime tokių ginklų? Taip, turime“, – sakė jis.Užsienio partneriai pasisako prieš tai, kad Ukraina jų siunčiamais ginklais atakuotų taikinius Rusijos teritorijoje. Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad Ukraina nesitaikys į Rusiją naujomis raketomis, kurias Kyjivui pažadėjo JAV.

Ukrainos parlamentas pratęsė karo padėtį Dėl Rusijos invazijos Ukraina dar kartą 90 dienų pratęsė karo padėtį. Tai jau penktas kartas, kai karo padėtis pratęsiama. Už tai antradienį, anot žiniasklaidos, balsavo 348 parlamentarai. Būtų užtekę 226 balsų.Pratęsta ir visuotinė mobilizacija. Tai reiškia, kad vyrams nuo 18 iki 60 metų amžiaus, išskyrus kai kurias išimtis, ir toliau draudžiama išvykti iš šalies. Atitinkama tvarka dabar galios iki gegužės 20 dienos.Ukraina, padedama Vakarų, jau beveik metus kovoja su Rusijos agresija. Rusija, įskaitant 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį, kontroliuoja daugiau kaip 20 proc. Ukrainos teritorijos.

Ukrainoje iš bibliotekų pašalinta 19 mln. rusiškų ir sovietinių knygų Iš Ukrainos bibliotekų iki šiol pašalinta apie 19 mln. rusų kalba parašytų ir sovietinių laikų knygų.Tai antradienį pranešė šios šalies parlamento humanitarinės ir informacinės politikos komiteto vicepirmininkė Jevhenija Kravčiuk, kuria remiasi stotis „Sky News“.Anot pranešimo, tarp pašalintų knygų buvo ir parašytų ukrainiečių kalba. „Taip pat esama rekomendacijų nurašyti ir pašalinti knygas, kurių autoriai palaiko ginkluotą agresiją prieš Ukrainą“, – pridūrė J. Kravčiuk.Pareigūnė pažymėjo, kad rusų ir ukrainiečių kalbomis parašytų knygų santykis Ukrainos bibliotekose yra „nepriimtinas“. „Tad yra būtina atnaujinti lėšų skyrimą ir kuo greičiau įsigyti knygų ukrainiečių kalba“, – tikino J. Kravčiuk.Ukraina praėjusiais metais pradėjo riboti rusiškų knygų platinimą šalyje. Tokiu būdu Kyjivas siekia dar labiau apriboti kultūrinius ryšius su Rusija.

Naujuoju Ukrainos vidaus reikalų ministru oficialiai paskirtas Klymenka Praėjus trims savaitėms po pirmtako Denyso Monastyrskio mirties naujuoju Ukrainos vidaus reikalų ministru oficialiai paskirtas Ihoris Klymenka. Už 50-mečio buvusio policijos vado, kuris praėjusiomis savaitėmis jau laikinai vadovavo ministerijai, kandidatūrą, anot žiniasklaidos, antradienį parlamente balsavo dviejų trečdalių parlamentarų dauguma. D. Monastyrskis žuvo sausio viduryje per sraigtasparnio katastrofą.Be to, daugiau kaip šešis mėnesius laikinai ėjęs pareigas, naujuoju Ukrainos vidaus slaptosios tarnybos (SBU) vadovu oficialiai patvirtintas Vasylis Maliukas. 39-erių generolas majoras pakeitė prezidento Volodymyro Zelenskio jaunystės draugą Ivaną Bakanovą, kuris buvo priverstas palikti postą per atleidimų bangą saugumo institucijose praėjusią vasarą. V. Zelenskis siekia šių institucijų pertvarkymo.V. Maliukas prie žvalgybos prisijungė iš karto po mokyklos baigimo ir SBU akademijoje įgijo teisinį išsilavinimą. Ne kartą apdovanotas žvalgybininkas dar prieš oficialią Rusijos invaziją 2022 metų vasario 24 dieną dalyvavo mūšiuose prieš Maskvos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje.

Didelius nuostolius fiksuojantys rusų okupantai Luhanske pradėjo krematoriumo statybasDidelius žmogiškuosius nuostolius fiksuojantys rusų okupantai Ukrainos Luhansko srityje pradėjo krematoriumo statybas.Tai antradienį pareiškė šios srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.„Gavome informacijos, kad okupantai netoli Novopskovo pradėjo kasti didžiulę duobę. Be jokios abejonės, ne ligoninės, mokyklos ar darželio statyboms. Iš tiesų čia bus statomas naujas krematoriumas. Nes jie paprasčiausiai nebeturi kur dėti lavonų“, – „Telegram“ parašė S. Haidajus.Jis pažymėjo, kad Rusijos kariuomenės vadai šiuo metu taiko taktiką, pagal kurią naujai mobilizuotų karių daliniai vienas nuo kito visiškai izoliuojami ir blokuojamas jų tarpusavio bendravimas. Kadangi, anot S. Haidajaus, rusai patiria didelius praradimus, tokiu būdu galimai bandoma užkirsti kelią panikai tarp naujų karių.

Kadyrovas Lenkijai žada ne tik „denacifikaciją“ Liūdnai pagarsėjęs Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pagrasino Lenkijai „denacifikacija“ po Ukrainos. Jis pareiškė neva „kovoti su satanizmu reikia visoje Europoje“.Kaip „Telegram“ kalbėjo R. Kadyrovas, Lenkija neva „kaulija ginklų iš Jungtinių Amerikos Valstijų“, nes išeikvojo savo karinius resursus teikdama pagalbą Ukrainai.„Ir dabar ji (Lenkija) sutrikusi: o jeigu po sėkmingos specialiosios karinės operacijos pabaigos Rusija pradės „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ kitą šalį? Juk po Ukrainos žemėlapyje Lenkija! Neslėpsiu, turiu tokį tikslą ir ne kartą sakiau, kad kova su satanizmu turi tęstis visoje Europoje ir pirmiausia Lenkijos teritorijoje. Todėl lenkai laiku susiprotėjo“, – parašė jis.Skandalingasis Čečėnijos vadovas taip pat nurodė, kad Lenkijoje neva ir „politinė situacija sudėtinga“. Jis pažymėjo, kad liepos mėnesį įvyks dar viena Silezijos autonomijos eisena. R. Kadyrovo įsitikinimu, šis Lenkijos regionas „užsitarnavo ypatingą nepriklausomumo statusą ir ten labai reikia referendumo, kurį rengiant Rusija gali suteikti organizacinę pagalbą“.„Prašyk, Lenkija, prašyk savo šeimininkų“, – paniekinamai reziumavo R. Kadyrovas.

Britų žvalgyba: rusams per savaitę pavyko užkariauti vos kelis šimtus metrųRusijos daliniai, britų vertinimu, per naujas atakas Ukrainoje nepasiekia pažangos. Pajėgoms per savaitę pavyko užkariauti tik „kelis šimtus metrų“ teritorijos, antradienį Londone pranešė Gynybos ministerija, remdamasi kasdienine žvalgybos ataskaita. „Beveik nėra abejonių, jog taip yra dėl to, kad Rusijai trūksta sėkmingam puolimui reikalingos amunicijos ir manevrinių vienetų“, – pažymima pranešime.Nuo metų pradžios Rusija esą mėgina atnaujinti didesnes puolamąsias operacijas. Tikslas tikriausiai yra užkariauti Ukrainos kontroliuojamas rytinės Donecko srities, kurią Maskva neteisėtai aneksavo, teritorijas.Londonas spėja, kad vadai dėl politinio spaudimo iš Maskvos siekia nerealių tikslų, kurių negali įgyvendinti su esamais, nepakankamai sukomplektuotais ir nepatyrusiais daliniais. Rusijos vadovybė esą ir toliau reikalaus pažangos. „Mažai tikėtina, kad Rusija ateinančiomis savaitėmis galėtų sutelkti pajėgas, kurios reikalingos reikšmingai paveikti karo baigtį“, – sakoma toliau britų žvalgybos pranešime.

Ukrainoje nukautas rusų generolasUkrainoje naktį iš vasario 4-os į vasario 5-ą šalies ginkluotosios pajėgos nukovė generolą Dmitrijų Uljanovą. Kaip pranešė tarptautinės savanorių organizacijos „InformNapalm“ atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) ekspertas Iraklis Komachidzė, likviduotasis generolas vadovavo mobilizuotųjų okupantų iš Tatarstano pulkui.I. Komachidzė rašo, kad, atvirųjų šaltinių duomenimis, anksčiau D. Uljanovas buvo oro desanto pajėgų 7-osios divizijos štabo viršininkas, 1141-ojo artilerijos pulko vadas, o nuo 2015 iki 2017 m. – oro desanto pajėgų 98-osios divizijos vadas.Nenurodoma, kokioje karo veiksmų zonoje žuvo D. Uljanovas.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininko Anatolijaus Štefano žiniomis, nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios iki 2023 m. vasario likviduota 1740 aukšto rango rusų kariškių, tarp jų: 10 generolų, 52 pulkininkai, 119 papulkininkių, 232 majorai, 334 kapitonai, 553 vyresnieji leitenantai, 292 leitenantai.

Ukraina skelbia per parą nukovusi daugiau kaip 1 000 okupantųUkrainos Generalinis štabas skelbia, kad ukrainiečių pajėgos pirmadienį nukovė 1 030 Rusijos karių. Iš viso nuo invazijos pradžios esą žuvo 133 190 okupantų rusų.Be to, sunaikinta dar 14 tankų, bendras jų skaičius išaugo iki 3 245. Beveik dvigubai didesnis sunaikintų šarvuočių skaičius – 6 443. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

JT: nuo karo pradžios Ukrainą paliko beveik 8 mln. žmoniųArtėjant pirmosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms, Jungtinių Tautų (JT) skubios pagalbos koordinatorius Martinas Griffithsas pateikė duomenis apie ligšiolinius karo padarinius gyventojams. Nuo atakų ir mūšių Ukrainoje į kaimynines šalis pabėgo beveik 8 mln. žmonių, pirmadienį Saugumo Tarybai Niujorke sakė JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) vadovas. Dar 5,3 mln. ukrainiečių tapo pabėgėliais savo šalyje.17,6 mln. arba beveik 40 proc. Ukrainos gyventojų reikalinga humanitarinė pagalba. M. Griffithsas paskelbė, kad dar vasarį Ženevoje pristatys šių metų humanitarinės paramos Ukrainai planą. Jam įgyvendinti esą reikalingi 3,9 mlrd. dolerių (apie 3,6 mlrd. eurų).Oficialiais JT duomenimis, per karą žuvo daugiau kaip 7 000 civilių. Tačiau tikrasis mirčių skaičius neabejotinai yra didesnis, kalbėjo pareigūnas. Jis atkreipė dėmesį ir į daugybę žmonių, kurie dienas ar savaites praleidžia rūsiuose, taip saugodamiesi nuo bombų. Sunaikinta didelė dalis infrastruktūros, įskaitant mokyklas, gyvenamuosius namus ar ligonines, taip pat ištisi miestai ir kaimai. „Nėra ženklų, kad smurtas mažėtų“, – pažymėjo M. Griffithsas.Rusija kaimyninę šalį užpuolė 2022 metų vasario 24 dieną, Šis karas, JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, sukėlė didžiausią pabėgėlių bangą nuo Antrojo pasaulinio karo. M. Griffithsas pažymėjo ištvermę ukrainiečių, kurie nepaisant karo ir smurto liko šalyje. Kartu jis pridūrė, kad civiliniai taikiniai negali būti atakuojami.

Ukraina: Maskva per tarpininkus ėmė „maldauti“ derybųRusija pradėjo per tarpininkus „maldauti“ pradėti derybas, o Ukraina iškėlė keturias paprastas sąlygas. Apie tai „Radio NV“ duoto interviu metu papasakojo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.„Vladimiras Putinas nori visiškai užgrobti Luhansko ir Donecko sritis, tai jokia paslaptis. Be to, dabar jie bando suvokti, kad įgyvendinti išsikeltus tikslus dėl mūsų šalies užėmimo jiems nėra jokių galimybių. Todėl šiandien maldauja“, – pareiškė O. Danilovas.Anot Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus, „maldavimams“ Rusija pasitelkė galybę derybininkų.„Jau ir Brazilija, ir ko tik nėra tarp tarpininkų, todėl neva derėkimės ir kaip nors išspręskime šį klausimą“, – pažymėjo jis.Ukraina pateikė keturis paprastus reikalavimus: išlaisvinti visas Ukrainos teritorijas, dabar laikinai okupuotas; pasitelkus tribunolą nubausti tuos žmones, kurie pradėjo karą, kurie žudo vaikus, pagyvenusiuosius, moteris, t. y. visiškai su kariniais reikalais nesusijusius asmenis; garantuoti Ukrainos saugumą; prisiimti atsakomybę.Taip pat O. Danilovas nurodė, kad Ukraina nesutiks su teroristų sąlygomis, tai visiškai nepriimtinas dalykas.„Tas absurdas, kuris šiandien vyksta, turi anksčiau ar vėliau baigtis. Čia reikia dėti tašką. Kai pas mus yra manančių, kad mus reikia įsprausti į kažkokius rėmus, kad mes su V. Putinu apie kažką kalbėjome, žinoma, taip, bet pirmiausia V. Putinas turi priimti mūsų šalies iškeltas sąlygas. Kitaip nieko nebus“, – pabrėžė O. Danilovas.

Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 11 smūgių priešo pozicijomsUkrainos oro pajėgos per praėjusią parą sudavė 9 smūgius į Rusijos personalo bei karinės technikos koncentracijos rajonus, taip pat du smūgius į jų priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas. Apie tai antradienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Per praėjusią parą priešas surengė šešias raketų atakas ir 24 oro smūgius. Jie surengė 75 atakas, naudodami daugkartinio paleidimo raketų sistemas, ypač į civilinius objektus Charkivo, Donecko, Dniepropetrovsko ir Chersono regionuose, yra nukentėjusiųjų tarp civilių gyventojų“, – sakoma pranešime.Rusijos oro ir raketų smūgių grėsmė visai Ukrainos teritorijai išlieka didelė, perspėjo Generalinis štabas.Priešas toliau persigrupuoja tam tikromis kryptimis, rašoma pranešime. Pagrindines pastangas jie sutelkia puolamosioms operacijoms vykdyti Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos kryptimis.Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė priešo atakas Novoseljivskės, Kreminos ir Dibrovos vietovėse Luhansko regione, taip pat Verchniokamjanske, Veselėje, Zaliznianskėje, Krasna Horoje, Bachmute, Ivanivske ir Paraskovjivkoje Donecko regione.

Žiniasklaida: Bidenas Rusijos invazijos į Ukrainą metines ketina paminėti LenkijojeJAV prezidentas Joe Bidenas ketina vykti į Lenkiją paminėti Rusijos invazijos į Ukrainą metines. Tai stočiai NBS News pareiškė su planais susipažinę asmenys.Anot šaltinių, šiuo metu vyksta pasirengimas kelionei vasario gale, tačiau planai esą nėra galutiniai, kol apie kelionę oficialiai nepaskelbs Baltieji rūmai.NBC duomenimis, Nacionalinės Saugumo Tarybos atstovas atsisako komentuoti šią informaciją.Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo 2022 metų vasario 24 dieną. Vakarų, Ukrainos ir Rusijos šaltiniai spėlioja, kad Maskva per pirmąsias karo pradžios metines planuoja dar vieną plataus masto puolimą.

Zelenskis: toliau kovojame dėl BachmutoUkrainos ginkluotosios pajėgos Bachmuto mieste šalies rytuose tęsia savo pasipriešinimą nuolatinėms rusų atakoms. „Mes priešinamės“, – pirmadienio vakarą tradiciniame savo kreipimesi sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Prieš tai per Ukrainos vyriausiosios ginkluotųjų pajėgų vadovybės posėdį buvo kalbama apie okupantų mėginimus apsupti miestą ir pralaužti ukrainiečių gynybines linijas. „Esu dėkingas kiekvienam kariui, kuris ryžtingai priešinasi“, – pažymėjo V. Zelenskis.Prezidentas, be to, pranešė apie naujus paskyrimus Ukrainos frontuose. „Į virtinę regionų, ypač pasienio ir fronto teritorijas, siunčiame karinės patirties turinčiu žmones“, – sakė V. Zelenskis. Tai esą žmonės, „kurie gali efektyviausiai priešintis dabartinėms grėsmėms“.Be to, toliau formuojamos naujos nacionalinės gvardijos, policijos ir pasienio apsaugos brigados. „Pradžia stipri, – pažymėjo V. Zelenskis. – Ir tai tęsis“. Dėl suaktyvėjusių rusų atakų Ukrainos kariuomenė priversta permesti į frontą dalinius, kurie iš tikrųjų buvo numatyti vėlesnėms ukrainiečių puolamosioms akcijoms.

Zelenskis vyks į Briuselį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vasario 9 dieną vyksiančio ES viršūnių susitikimo metu lankysis Briuselyje. Apie tai praneša „The Brussels Times“, cituodamas jo šaltinius. Vienas aukšto rango ES pareigūnas patvirtino informaciją „Euronews“. Tikimasi, kad neeilinė Europos Parlamento plenarinė sesija prasidės V. Zelenskio kalba, po kurios jis prisijungs prie ES šalių lyderių. Išsami informacija apie kelionę saugumo sumetimais laikoma paslaptyje. Per pastaruosius metus V. Zelenskis iš Ukrainos išvyko tik kartą – gruodį lankėsi JAV.

Šveicarija svarsto tiekti ginklus UkrainaiŠveicarija beveik atsisako neutralumo ginklų tiekimo Ukrainai klausimu dėl jai daromo spaudimo, praneša „Reuters“.„Norime būti neutralūs, bet esame Vakarų pasaulio dalis“, – sakė šalies centro dešinės Laisvųjų demokratų partijos lyderis Thierry Burcartas. Jo nuomone, atsisakymas tiekti ginklus Kijevui reikš paramą Maskvai, kuri „nėra neutrali pozicija“.

Ukrainoje po apšaudymo užsidegė poliklinikaUkrainos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad dėl apšaudymo Volchansko mieste, Charkovo regione, užsidegė poliklinikos pastatas. Pranešama, kad buvo apgadintas ne tik jis, bet ir du automobiliai. Volchanskas yra netoli Ukrainos sienos su Rusija. Kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, Rusijos pajėgos užėmė šį miestą, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos rudenį jį vėl išlaisvino.

Ekspertas: ukrainiečiams būtų naudingiau palaukti rusų puolimo JAV karinio jūrų laivyno analizės centro ekspertas Michaelas Kofmanas teigė, kad Rusijos puolimas, kurio tikimasi artimiausiomis savaitėmis ar net dienomis, apsiribos Donecko ir Luhansko regionų teritorijomis – Rusija neturi pakankamai pajėgų didesnėms kovoms, rašo BBC. Anot eksperto, tikėtinas Bachmuto užgrobimas rusams daug neduos: ukrainiečiai pastatė geras gynybos linijas Slaviansko ir Kramatorsko pakraštyje, o Rusija nebegali remti puolimo iš rytų smūgiais iš šiaurės ir pietų.Ekspertas net pabrėžė, kad ukrainiečiams turbūt būtų naudingiau palaukti Rusijos puolimo, jį suvaldyti, priversti patirti kuo daugiau nuostolių, ir tada patiems eiti į priekį.Kita vertus, anot M. Kofmano, ukrainiečiai gali jaustu, kad laikas nėra jų sąjungininkas, todėl jie patys gali eiti į puolimą. Pažadėti tankai ir kita Vakarų įranga dar neatvyko, tačiau Ukrainos vadovybė bent jau bus tikra, kad puolant patirti nuostoliai vėliau bus papildyti.

Zelenskis: okupantai bando apsupti Bachmutą ir pralaužti jo gynybą Ukrainos kariai priešinasi Rusijos okupantų bandymams apsupti Bachmuto miestą ir pralaužti jo gynybą.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė vakariniame vaizdo kreipimesi. „Šiandien vyko eilinis posėdis. Daug klausimų. Svarbiausia – veiksmai pirmojoje linijoje. Doneckoje ir kitomis kryptimis. Ypatingas dėmesys – Bachmutui. Mūsų gynyba. Okupanto bandymai apsupti miestą ir pralaužti jo gynybą. Mes priešinamės“, – pažymėjo jis.Ukrainos prezidentas padėkojo kiekvienam kariui, kuris savo tvirtybe teikia pasipriešinimą.

Rusai surengė plataus masto puolimą prie BachmutoRusijos okupacinė kariuomenė pakeitė puolimo prie Bachmuto, Donecko srityje, taktiką. Pirmą kartą priešas šturmavo miestą 7 km ilgio frontu vienu metu, tačiau Ukrainos kariškiai savo pozicijų neužleido, informuoja UNIAN.Nacionalinės gvardijos bataliono „Svoboda“ kuopos vado pavaduotojas Andrijus Krivuščenka naujienų agentūrai „Espresso“ sakė, kad padėtis Bachmute yra nuolat įtempta, kaip ir ankstesniais mėnesiais, kai rusai bandė užimti miestą. Pasak jo, visi puikiai supranta, kad priešui nesiseka.

Luhansko administratorius: Luhansko srityje okupantai gali pulti iš trijų krypčių Luhansko srityje okupantai gali pulti trimis kryptimis. Padidėjo išpuolių skaičius, rašoma UNIAN.Pasak Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Gaidai, rusai dar nepradėjo plataus masto puolimo, tačiau jam ruošiasi.Gaidai sakė, kad okupantai ieško silpnų vietų ir į fronto liniją atitraukė nemažai technikos ir dešimtis tūkstančių karių. Rusijos puolimas vienu metu gali vykti trimis kryptimis.„Spėju, kad Luhansko srityje okupantai gali pulti iš trijų krypčių. Grubiai tariant, tai Belogorovka, Kremenna ir Svatovo. Tai dešimtys tūkstančių žmonių – jie turės rezervą. Iš esmės jie turi nemažai įrangos“, – pažymėjo V. Gaidai.

Pietų Korėja ketina prisidėti prie Ukrainos energetikos atkūrimoPietų Korėja  ketina dalyvauti rusų nuniokotų Ukrainos energetikos objektų atstatymo projektuose.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos energetikos ministerijos spaudos tarnyba.Pasak žinybos atstovų, pirmadienį įvyko energetikos ministro Hermano Haluščenkos ir Pietų Korėjos ambasadoriaus Ukrainoje Kim Hyung-tae susitikimas. Derybose Pietų Korėjos diplomatas buvo informuotas apie Ukrainos energetikos sistemos būklę po rusų smūgių.Pasak H. Haluščenkos, dabar perspektyvios Ukrainos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimo sritys yra branduolinė energetika ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra.Ministras taip pat pasiūlė ambasadoriui organizuoti šalių bendradarbiavimą keičiantis informacija apie energetikos objektų apsaugos ir saugumo technologijas.„Kim Hyung-tae patvirtino savo šalies ketinimus ir toliau remti Ukrainos energetikos sektorių, pabrėždamas Pietų Korėjos suinteresuotumą dalyvauti vidutinės trukmės ir ilgalaikiuose Ukrainos energetikos sektoriaus atkūrimo projektuose“, - sakoma ministerijos pranešime.„rbc.ua“ primena, kad anksčiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Pietų Korėją didinti karinę pagalbą Ukrainai.

Lenkijos premjeras: Rusijos karas gali ateiti į Berlyną ar ParyžiųKaras gali ateiti ir į Berlyną ar Paryžių, jei Vakarai nepalaikys Ukrainos, Ispanijos dienraščiui „El Mundo“ sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.Pirmadienį paskelbtame interviu M. Morawieckis sakė, kad Lenkija nuo pat karo Ukrainoje pradžios ragino Vakarų partneres paremti Kyjivą ir teikti tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą.„Istorija mus išmokė, kad Rusija negalima pasitikėti. Istorija turi išmokyti Vakarus, kad jei Kyjivas bus paliktas likimo valiai, vieną ar kitą dieną karas ateis į Berlyną ar Paryžių, visai kaip 1939 m., kai Europa paliko Varšuvą be paramos“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas.M. Morawieckis tvirtino, kad Kyjivą turi remti ir labiau nuo Ukrainos nutolusios šalys, tokios kaip Ispanija ir Portugalija, nes bendras pastangų tikslas yra išsaugoti laisvę Europoje.„Rusija yra popierinis tigras, bet vis tiek tigras“, – sakė jis. „Vien tankais jo neatgrasysi, bet jei Putinas pamatys, kad mūsų ryžtas stiprus, jis galiausiai padarys išvadą, kad negali laimėti šio karo“, – teigė M. Morawieckis.Lenkijos vyriausybės vadovas taip pat sakė, kad jei kitos Europos šalys padėtų Ukrainai tiek, kiek padeda Lenkija, „karas jau seniai būtų pasibaigęs“.M. Morawieckis pasisakė už visišką Europos ekonominę nepriklausomybę nuo Rusijos, kol ji taps „visiškai nauja Rusija“.

Belgorode žuvo moteris: rusai kaltina UkrainąRusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas teigė, kad pirmadienį viename iš regiono pasienio kaimų, apšaudomų iš Ukrainos, žuvo pagyvenusi vietos gyventoja.„Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Kazinkos kaimą Valuy miesto rajone [...] Per ataką privataus gyvenamojo namo ūkinis pastatas užsidegė, mirė 70 metų moteris“, - teigė V. Gladkovas.Kazinkos kaimas yra 13 km tiesia linija nuo Ukrainos sienos.Abipusis apšaudymas palei visą Ukrainos Černigovo, Sumų ir Charkovo regionų pasienio liniją vyksta nuo praėjusio pavasario, kai Rusijos kariuomenė pasitraukė iš Ukrainos šiaurės.

Ukrainos premjeras siūlo skirti vidaus reikalų ministru KlymenkąAukščiausioji Rada užregistravo Ukrainos premjero Denyso Šmyhalio teikimą skirti Ihorą Klymenką vidaus reikalų ministru.Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ministrų kabineto atstovas parlamente Tarasas Melnyčukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Ukrainos Aukščiausioji Rada užregistravo Ukrainos ministro pirmininko D. Šmyhalio teikimą dėl I. Klymenkos skyrimo Ukrainos vidaus reikalų ministru“, – rašoma pranešime.Parlamento tinklalapyje šis dokumentas dar nepaskelbtas.Kaip jau buvo pranešta, sausio 18 d. per sraigtasparnio katastrofą Brovaruose žuvus Ukrainos vidaus reikalų ministrui Denysui Monastyrskiui, vyriausybė paskyrė I. Klymenką laikinai eiti VRM vadovo pareigas.I.Klymenka VRM struktūrose dirba daugiau kaip 20 metų. Nuo 2019 metų rugsėjo 25 d. iki 2023 metų sausio 20 d. jis vadovavo Ukrainos nacionalinei policijai.

Ukrainos pareigūnas: rusai užėmė daugiau nei trečdalį BachmutoUkrainos pareigūnas televizijos kanalo „Dabartinis laikas“ eteryje sakė, kad rusai užėmė daugiau nei trečdalį Bachmuto miesto teritorijos, o padėtis ten, pasak pareigūno, „objektyviai sudėtinga“.„Priešas užėmė dalį miesto: pramoninę zoną ir privatų sektorių palei upę. Jis tikrai sugeba pralaužti mažas priekinės dalies dalis ir priartėti prie mūsų pozicijų. Dabar miestas nuolat, sistemingai yra atakuojamas priešo minosvaidžių ugnimi“, – sakė vieno iš Ukrainos dalinių vadas Denisas Jaroslavskis.Pareigūnas taip pat patvirtino, kad dabar Bachmutą šturmuoja ne „Vagner“ kovotojai, o reguliarūs daliniai.„Jie kalba profesionalia karine kalba. Tai tikrai visi kriterijai ir veiksmai, patvirtinantys, kad tai yra reguliari Rusijos Federacijos armija. Taip, ji yra apmokyta – to nereikėtų nuvertinti [...] Net jei jie yra mobilizuoti, jie yra iš dalies atskiesti – daugiau nei įprasti. Bet jie yra apmokyti, jie dirba akimis ore, kaip ir mes. Jie dirba su dronais, sistemingai skenuoja visas teritorijas [...] Jie yra apmokyti. Turime pripažinti, kad priešas mokosi, priešas yra sudėtingas. Ir čia nėra lengvo pasivaikščiojimo“, – sakė ukrainiečių pareigūnas.

Prigožinas metė iššūkį ZelenskiuiRusijos „Vagner“ samdinių grupės vadovas Jevgenijus Prigožinas metė iššūkį Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui kovoti dėl Bakhmuto, praneša „The Guardian“.Artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas J. Prigožinas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis matomas karinio lėktuvo kabinoje.„Volodymyrai Oleksandrovyčiai [Zelenski], mes nusileidome. Mes subombardavome Bakhmutą. Rytoj skrisiu su MiG-29. Jei taip nori, susitikime danguje. Jei laimite, pasiimkite Artiomovską [Bachmutą]. Jei ne, judame iki [upės] Dniepro“, – vaizdo įraše kalbėjo J. Prigožinas.Trumpą vaizdo įrašą paskelbė J. Prigožino spaudos tarnyba, teigdama, kad jis buvo nufilmuotas „Vagner“ valdomame bombonešyje „Su-24“.

Ukraina: Rusija į mūšį dėl Donbaso meta naujus daliniusRusijos pajėgos bando sutramdyti Ukrainos pajėgas kovodamos rytiniame Donbaso regione, nes Maskva ten buria papildomus karius artimiausiomis savaitėmis numatomam puolimui, kuris gali būti nukreiptas į Luhansko sritį, pranešė Ukraina.Aplink Bakhmuto miestą ir netoliese esančius Soledaro ir Vuhledaro miestus tęsiasi savaites trukusios intensyvios kovos, pranešė Ukrainos prezidentūra.Maskvos pajėgos yra Donecko srityje, kuri su kaimyniniu Luhansku sudaro Donbaso regioną, pramoninę zoną, besiribojančią su Rusija.Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenko sakė: „Kovos dėl regiono įkaista. Rusai meta į mūšį naujus dalinius ir naikina mūsų miestelius bei kaimus“.

Iziume perlaidojami ekshumuotų Rusijos agresijos aukų palaikaiCharkivo srities Iziumo mieste perlaidojami ekshumuotų Rusijos agresijos aukų palaikai.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis miesto vadovo pavaduotoju Volodymyru Macokinu.„Jie laidojami tose miesto kapinių vietose, kur nėra minų. Be to, kapinėse Vasylio Stuso gatvėje tam skirtas atskiras sklypas“, - sakoma pranešime.Anot V. Macokino, per vieną ceremoniją palaidojama 10-12 žmonių.„Visas procesas organizuojamas glaudžiai bendradarbiaujant su mirusiųjų artimaisiais. Laidojimo išlaidas padengia miesto valdžia. Kiek laiko truks šis procesas, kol kas nežinoma“, - pridūrė vicemeras.„rbc.ua“ primena, kad Iziume buvo rasta masinė kapavietė, kurioje buvo ekshumuoti 447 kūnai. Tarp aukų – 215 moterų ir penki vaikai.Iš viso Charkivo srityje jau ekshumuota daugiau kaip 600 Rusijos agresijos aukų kūnų.

JT vadovas baiminasi, kad pasaulis keliauja į platesnį Rusijos ir Ukrainos karąJungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas pirmadienį perspėjo tautas, jog baiminasi, kad Rusijos ir Ukrainos karas toliau aštrės, o tai reiškia, kad pasaulis eina „platesnio karo“ link.„Taikos perspektyvos vis mažėja. Tolesnio eskalavimo ir kraujo liejimo tikimybė vis didėja“, – sakė jis Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.„Bijau, kad pasaulis keliauja į platesnį karą. Bijau, kad jis tai daro miegodamas plačiai atmerktomis akimis“, – pridūrė jis.

Rusai į Zaporižios AE atvežė personalą iš KalininoRusai į laikinai užimtą Zaporižios atominę elektrinę atvežė personalą iš Kalinino AE. Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Nacionalinės atominės energetikos kompanijos (NAEK) „Enerhoatom“ spaudos tarnyba.„Į laikinai okupuotą Zaporižios AE atvyko personalas iš Kalinino AE. Užgrobtoje Ukrainos jėgainėje, okupantų manymu, galės dirbti Rusijos Federacijos atomininkai. Tarp „gastrolierių“ – reaktorių valdymo inžinieriai, pamainų viršininkai, elektrikai ir kiti „branduolinių specialybių“ atstovai“, –sakoma pranešime.Rusai žada personalui iš Kalinino AE mokymus simuliatoriumi. Bet, kaip patikslina NAEK, Ukrainos instruktoriai, kurie turėjo surengti atitinkamus mokymus, atsisakė dirbti Rusijos atstovams. Šie savo ruožtu užblokavo jiems prieigą prie darbo vietų.„Vienaip ar kitaip, atvykėliai iš Rusijos dabar negali kelti kvalifikacijos. Tačiau jie giriasi, kad jiems buvo pasiūlytos šešių mėnesių sutartys, taip pat siūloma atsivežti šeimas į Enerhodarą“, – pažymima pranešime.Ukrainos bendrovė dar kartą paragino darbuotojus nepasirašyti jokių sutarčių su priešu, „netapti tiesioginiais agresoriaus bendrininkais ir nesugriauti savo ateities“.Kaip buvo pranešta, Enerhodarą rusai užėmė 2022 metų kovo pradžioje. Jie didžiausią Europoje atominę elektrinę pavertė karine baze.Ukrainos valdžia pabrėžia, jog Rusija turi išvesti visus savo kareivius ir techniką iš Zaporižios AE.

Ukraina: prie Iziumo per sprogimą nukentėjo trys civiliai Charkivo srities Iziumo rajone per sprogimą nukentėjo trys civiliai. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos justicijos brigados generolo Serhijaus Melnyko įrašu „Telegram“ kanale.Incidentas įvyko, kai trys civiliai motociklu važiavo vienu iš kelių. Transporto priemonei užvažiavus ant nežinomo daikto, nugriaudėjo sprogimas.„Visi trys žmonės patyrė traumų, kurių sunkumo laipsnis nustatomas. Incidento vietoje dirba specialistai“, – sakoma pranešime.Generolas priminė, jog judėti kai kuriuose srities rajonuose vis dar pavojinga, kadangi juos buvo okupavę rusai.„Rinkdamiesi maršrutus, važiuokite tais keliais, kurie jau aktyviai naudojami ir buvo patikrinti atitinkamų specialistų“, – priminė generolas.Anksčiau „rbc.ua“ rašė, kad Iziumo rajone nuo nežinomo sprogstamojo įtaiso sprogimo nukentėjo du vyrai.

Odesoje po didelės avarijos pastotėje elektros vis dar neturi apie 300 tūkst. žmonių Ukrainos Odesos uostamiestyje po savaitgalį įvykusios didelės avarijos pastotėje elektros vis dar neturi apie 300 tūkst. žmonių.Tai pirmadienį pareiškė to paties pavadinimo srities karinė administracija, kuria remiasi CNN.Jos teigimu, remonto darbai tęsiasi, tačiau situacija esą išlieka sudėtinga.Kaip jau skelbta, ši avarija įvyko šeštadienį. Elektros iš pradžių neturėjo apie pusė milijono miesto gyventojų. Odesos srities karinės administracijos vadovas Maksymas Marčenka kalbėjo apie didžiulę žalą vienai elektros pastotei ir tikino negalįs pasakyti, kada remonto darbai galėtų būti užbaigti.Paveikta pastotė prieš tai buvo keletą kartų tapusi Rusijos kariuomenės atakų taikiniu.

Zelenskis pasiūlė Maliuką į Ukrainos saugumo tarnybos vadovo postą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Aukščiausiajai Radai skirti Ukrainos saugumo tarnybos (UST) vadovu Vasylį Maliuką, kuris iki šiol buvo einantis UST vadovo pareigas, praneša portalas „rbc.ua“.Portalas primena, kad V. Maliukas ėjo šias pareigas po Ivano Bakanovo atleidimo.Praėjusių metų liepos 18 d. prezidentas paskyrė einančiu UST vadovo pareigas V. Maliuką ir pateikė parlamentui nutarimo dėl I. Bakanovo atleidimo projektą.Liepos 19 d. Aukščiausioji Rada pritarė V. Zelenskio sprendimui ir 265 balsais atleido I. Bakanovą iš pareigų.

Podoliako atsakas  „labai susirūpinusiems“ vokiečiams: tai didelė apgaulėUkrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas paneigė pranešimus, kad esą praėjusių metų kovą Stambule buvo pasiekta susitarimų su Rusijos Federacija.M. Podoliakas tai pareiškė leidiniui „Bild“, kuris jį paprašė pakomentuoti kai kurių Vokietijoje žinomų žmonių, „labai susirūpinusių“ dėl galimos eskalacijos, pasisakymus.„Tai didelė apgaulė... Su Rusija 2022 metų kovą nebuvo jokių susitarimų“, – patikino patarėjas.Jis patikslino, jog kai Ukraina vis dar nesuprato, kokį karą kariauja Rusija, Kyjivas siūlė išvesti Rusijos kariuomenę, o tada sėsti prie derybų stalo ir aptarti visus ginčijamus klausimus. Vienas iš pasiūlymų buvo suteikti Ukrainai aiškias ir suprantamas saugumo garantijas.„Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė atitraukti kariuomenę į vasario 23 d. pozicijas, o tada sėsti prie derybų stalo ir aptarti Ukrainai ir Rusijai opius klausimus“, – sakė M. Podoliakas, komentuodamas vienos iš Kairiųjų partijos lyderių Sahros Wagenknecht žodžius. Ši Vokietijos politikė teigė, jog „per Ukrainos ir Rusijos derybas Stambule 2022 metų kovą jau buvo susitarta dėl dokumento, kuriame abi šalys sutiko, kad rusai pasitrauks už linijų iki invazijos, o Kyjivas atsisakys narystės NATO“.S. Wagenknecht taip pat teigė, kad reikia „baigti šį siaubą, o ne jį tęsti neribotą laiką tiekiant ginklus“, ir priversti šalis sėsti prie derybų stalo ir ieškoti taikaus sprendimo.Į tai M. Podoliakas pareiškė: „Šis žmogus sako, kad Ukraina turi pasiduoti, Ukraina turi atsiklaupti, Ukraina turi įvykdyti Rusijos ultimatumą, Ukraina turi mirti“, jis nesupranta šio karo esmės, o jei supranta, tai kalba tik Maskvos interesais.Vokiečių pramogų pasaulio žvaigždei Dieteriui Bohlenui, kuris taip pat nori taikos derybų, konflikto įšaldymo ir skundžiasi sankcijomis, patarėjas pasiūlė atvykti į Ukrainą ir vietoje suvokti, kad 2022 metų vasario 24-ąją 250 tūkst. kareivių armija su šarvuočiais ir tankais užpuolė kaimyninę šalį, paleido į gyvenamųjų namų kvartalus daugiau kaip 6,5 tūkst. raketų ir sunaikino daugiau kaip tūkstantį gyvenviečių.Į žurnalo „Emma“ redaktorės Alice Schwarzer nuogąstavimams dėl „nuolat artėjančio pasaulinio karo pavojaus“ M. Podoliakas atsakė taip: „Jeigu laiku gausime ginklų, kurių mums reikia, karo globalizacijos nebus... Ukraina kovos iki pabaigos. O Rusija nesustos, jei nepralaimės, Rusija ir toliau investuos į chaosą ir Europos kriminalizavimą, į teroristines organizacijas ir politinį kišimąsi“.Reaguodamas į kitų žinomų žmonių, raginančių „atsižvelgti į Rusijos saugumo interesus“, poziciją, M. Podoliakas jiems patarė „giliau suvokti šio karo esmę“. „Čia reikia kalbėti ne apie NATO, ne apie sankcijas, ne apie Rusijos Federacijos saugumo garantijas, ne apie kažkokį daugiapolį pasaulį, o apie demonstratyvų kitos valstybės naikinimą“, – pabrėžė jis.„Mes negalėsime vesti derybų su Rusija, nes Rusija nori turėti teisę mus žudyti, Rusija nori atimti mūsų suverenitetą... Mūsų tauta  sako, kad šį karą reikia kariauti iki galo. Tai labai svarbu, mes norime, kad karo nusikaltėliai būtų nubausti. Norime, kad žmonės, nužudę dešimtis tūkstančių mūsų bendrapiliečių, stotų prieš teismą“, – baigdamas pažymėjo Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas.

Ukrainos kariškiai atvyko į Didžiąją Britaniją mokytis valdyti savaeigių artilerijos pabūklų AS90Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pranešė apie grupės Ukrainos kariškių atvykimą į šalį. Jie Jungtinėje Karalystėje mokysis valdyti šarvuotus savaeigius artilerijos pabūklus AS90.Žinyba apie tai informavo tviteryje, praneša „Ukrinform“.„Nuoširdžiai sveikiname Ukrainos karius, kurie šį savaitgalį atvyko į JK įvaldyti AS90. Britų AS90 yra šarvuota savaeigė artilerijos sistema, kurią JK perduoda ukrainiečiams, kad padėtų jiems apginti savo tėvynę ir atkovoti teritoriją“, –rašoma pranešime.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Didžiosios Britanijos vyriausybė nusprendė perduoti Ukrainai pagrindinių kovinių tankų „Challenger 2“ kuopą. Pasak šalies gynybos ministro Beno Wallace'o, tankai „Challenger 2“ turėtų būti pristatyti Ukrainai iki vasaros.Šiomis dienomis Didžiosios Britanijos gynybos ministerija atkreipė dėmesį į didelę ir sparčią Ukrainos karių pažangą įvaldant „Challenger 2“ tankus, kurie perduodami Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Norvegijoje siūloma priimti 6,8 mlrd. eurų dydžio paramos Ukrainai paketąNorvegijos vyriausybė pirmadienį pristatė siūlymą priimti 75 mlrd. kronų (6,8 mlrd. eurų) dydžio paramos Ukrainai paketą, kurio lėšos šiai šaliai būtų išmokėtos per penkerius metus.Kalbėdamas su žurnalistais, premjeras Jonas Gahras Store tikino, kad tai būtų „įpareigojantis ir ilgalaikis“ indėlis. „Siūlome, kad Ukrainai kasmet per penkerių metų laikotarpį būtų suteikiama po 15 mlrd. kronų, tad iš viso 75 mlrd. kronų“, – sakė vyriausybės vadovas.Kaip teigiama, šis paketas galėtų finansuoti humanitarinę ir karinę paramą Rusijos užpultai šaliai.Nepaisant to, galutinė paketo suma dar gali kisti, nes valdančioji koalicija neturi daugumos parlamente ir čia įprastai remiasi kitų partijų parama.J. G. Store kartu pasiūlė padidinti paramą pietinio pusrutulio šalims, kurios pajuto smarkiausius karo Ukrainoje padarinius. Pasak ministro pirmininko, parama tokioms valstybėms galėtų padidėti 5 mlrd. kronų.Norvegijos vyriausybė praėjusiais metais sulaukė aštrių kritikos strėlių, kai nusprendė sumažinti 2023-iesiems numatytas paramos vystumuisi lėšas, nors dėl karo prieš Ukrainą nacionalinį biudžetą papildė itin didelės pajamos iš energetikos.2022 m. Norvegija išstūmė Rusiją ir tapo pagrindine Europos dujų tiekėja.

Į Rusiją patekę ukrainiečiai skelbia įvykdę sėkmingą operaciją: rusai suirzęUkrainos specialiųjų pajėgų kariai veikia už Ukrainos ribų ir rengia išpuolius prieš Rusiją jos viduje, rašo „The Guardian“. Britų dienraštis praneša, kad pabendravo su trimis ukrainiečiais, tarnaujančiais specialiosiose pajėgose: 23-ejų metų amžiaus Tarasu, 21-erių metų amžiaus Vladislavu ir jų vadu, 39-erių metų amžiaus Oleksijumi.Pažymima, kad jie priklauso batalionui „Bratstvo“ – savanoriškai Ukrainos specialiųjų pajėgų kareivių grupuotei, kuri kovoja su Vladimiru Putinu Rusijos gilumoje. Jų darbas varijuoja nuo aukšto rango Kremliaus valdininkų grobimo iki svarbių karinės infrastruktūros objektų naikinimo ir priešo orlaivių numušimo Rusijos teritorijoje.Daugiau – čia.

Žiniasklaida: Zelenskis gali vykti vizito į BriuselįUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiomis dienomis gali vykti į Briuselį dalyvauti neeilinėje Europos Parlamento sesijoje, skelbia žiniasklaida.Tai būtų antrasis jo vizitas už Ukrainos ribų nuo karo pradžios.Vis dėlto, pasak „Financial Times“ šaltinių, iškilus problemų dėl saugumo Ukrainos prezidento vizitas gali ir neįvykti.Praėjusią savaitę V. Zelenskis Kyjive priėmė Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos vadovą Charles'į Michelį.

TATENA vadovas šią savaitę lankysis MaskvojeTarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis šią savaitę lankysis Maskvoje. Pagrindinė pokalbių tema bus saugumo zonos nustatymas apie Zaporižios atominę elektrinę Pietų Ukrainoje, sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurį cituoja valstybinė žiniasklaida.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 461 vaikasNuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. vasario 6-osios Ukrainoje jau žuvo 461 vaikas.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra.Oficialiais duomenimis, sužeista dar bent 919 vaikų.Prokuratūra pažymi, kad šie skaičiai nėra galutiniai.

Ukrainos parlamento atstovas: Reznikovas šią savaitę nebus pakeistasŠią savaitę pasikeitimų Ukrainos gynybos ministerijos vadovybėje dar nebus, pareiškė Davidas Arachamija, prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ frakcijos pirmininkas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.Dar sekmadienį D. Arachamija teigė, kad gynybos ministrui O. Reznikovui bus skirtos kitos pareigos. Pirmadienį jis „Telegram“ rašė, jog pasikeitimų vyriausybėje dabar iš karto nebus. „Šią savaitę nebus personalijų pasikeitimo gynybos sektoriuje“, – teigė D. Arachamija.Prieš tai po korupcijos skandalų jo vadovaujamoje institucijoje kritikos sulaukęs O. Reznikovas atmetė galimybę trauktis savo noru. Jis teigė atsistatydinsiąs tik tuomet, jei tai padaryti jį paragins prezidentas. „Sprendimą dėl gynybos ministro, remiantis konstitucija, priima vienas asmuo – Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas ir prezidentas Volodymyras Zelenskis“, – kalbėjo O. Reznikovas. Todėl jis sprendimus priimsiąs „tik po Ukrainos prezidento sprendimo“ ir darysiąs tai, ką šis jam pasiūlysiąs.

Lavrovas vyksta į Malį „stiprinti karinio bendradarbiavimo“Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas naktį į antradienį su dviejų dienų vizitu atvyks į krizės krečiamą Vakarų Afrikos valstybę Malį. Pagrindinė čia vyksiančių pokalbių tema bus karinio bendradarbiavimo stiprinimas, pranešė Malio užsienio reikalų ministerija.S. Lavrovas sostinėje Bamake susitiks su savo kolega iš Malio Abdoulaye Diopu. Taip pat numatytas susitikimas su pereinamojo laikotarpio prezidentu Assime Goïta. Be gynybos ir saugumo klausimų taip pat bus aptariamas ekonominis bendradarbiavimas.S. Lavrovas yra pirmasis Rusijos ministras, apsilankysiantis Malyje. Jo kelionė vyksta, be kita ko, rengiantis liepą planuojamam Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikimui. Šias metais S. Lavrovas jau lankėsi Pietų Afrikoje, Botsvanoje, Angoloje ir Svazilande. Pernai jis viešėjo Egipte, Kongo Respublikoje, Ugandoje ir Etiopijoje. Šie vizitai demonstruoja Maskvos dalyvavimą „lenktynėse dėl Afrikos“ su Kinija ir JAV.Malis nori „išplėsti ir diversifikuoti savo strateginę partnerystę“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Prieš tai stipriausia partnerė, buvusi kolonizatorė Prancūzija, prieš maždaug metus nusprendė pasitraukti iš Malio, nes po pučo į valdžią atėjusi karinė pereinamojo laikotarpio vyriausybė palaiko artimus kontaktus su Rusija ir samdo rusų privačios grupuotės „Vagner“ kovotojus.

Londonas: Rusija rengs rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose Surengdama rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose, Rusija, britų vertinimu, nori parodyti šiuos regionus kaip neatsiejamą Rusijos Federacijos dalį. „Tai vyksta nuolat mėginant „rusifikuoti“ užimtas vietoves, ir tai apima švietimo, ryšių ir transporto sistemų pertvarką“, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija Londone, remdamasi žvalgybos informacija.Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko neseniai pareiškė, kad pasirengimas rinkimams jau vyksta. Britų duomenimis, šie tariami balsavimai planuojami rugsėjo 10-ąją – tą pačią dieną, kaip ir Rusijos regionuose.Gynybos ministerija pabrėžė, kad Rusijoje ir regionų rinkimuose nėra „prasmingo demokratinio“ pasirinkimo.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 132 160 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. vasario 6-osios Ukrainoje jau neteko apie 132 160 karių (+870 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 231 (+11) Rusijos tanką, 6 415 (+10) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 231 (+5) artilerijos sistemą, 461 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemą, 227 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 294 lėktuvus, 284 sraigtasparnius, 5 104 (+13) automobilius, 18 laivų, 1 958 dronus, 203 specialiosios technikos vienetus ir 796 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Rusija skelbia apie netoli Maskvos sprogusį bepilotįRusijos Federacijos (RF) vietos valdžia pranešė apie netoli Maskvos sprogusį bepilotį, tačiau jo sunaikinimo aplinkybių nepatikslino.Incidentas įvyko naktį iš vasario 5 d. į 6 d. Kalugos srityje, savo „Telegram“ paskyroje nurodė regiono gubernatorius Vladislavas Šapša.„Vasario 6-ąją, penktą valandą ryto, netoli Kalugos 50 metrų aukštyje sprogo bepilotis“, – parašė jis.Anot valdininko, ant žemės jokių pažeidimų nematyti. Sprogimo metu žmonės nenukentėjo.Kaip skelbia Rusijos žiniasklaida, bepilotis orlaivis sprogo ore virš miško netoli Kalugos. Miestas įsikūręs vos už 130 kilometrų nuo Maskvos.„Mash“ publikuoja sprogimo netoli Kalugos vaizdo įrašą. „Telegram“ kanalas teigia, kad bepilotis skrido karinio objekto link.https://t.me/breakingmash/41690

Per Rusijos pajėgų atakas Chersone ir Charkive yra civilių aukųPer Rusijos pajėgų atakas Pietų Ukrainos Chersono mieste sekmadienį, Kyjivo duomenimis, yra žuvusių ir sužeistų civilių. Tikslių duomenų Ukrainos generalinis štabas savo sekmadienio vakaro ataskaitoje nepateikė.Anot duomenų, miestas mažiausiai 40 kartų buvo apšaudytas iš raketų paleidimo sistemų. Apgadinta daug gyvenamųjų namų.Šiais duomenimis, iš daugkartinių raketų paleidimo sistemų smogta ir Rytų Ukrainos Charkivo miestui. Čia pataikius į gyvenamąjį namą sužeisti mažiausiai penki asmenys.JT duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną žuvo daugiau kaip 7 000 civilių.

Pirmasis Kanados dovanotas tankas „Leopard 2“ atvyko į LenkijąKanados gynybos ministrė Anita Anand vasario 5 d. pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti, kaip Kanados dovanotas tankas „Leopard 2“ atvyksta į Lenkiją, kur Ukrainos kariai bus mokomi juo naudotis.https://twitter.com/AnitaAnandMP/status/1622385424046882817?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1622385424046882817%7Ctwgr%5E5d904f58ebbcf509cddd450d997aa5ac0fb18803%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Fpasaulyje%2F6%2F1883219%2Frusijos-karas-pries-ukraina-analitikai-neryztingi-putino-sprendimai-rodo-jo-nora-vengti-rizikingu-sprendimu

Zaporožėje įsibrovėliai išvijo vaikus iš ligoninės ir ten įrengė ligoninę sužeistiesiemsVasiljevkoje, Zaporožės srityje, rusų okupantai savo sužeistus karius gydo vaikų ligoninėje.Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pažymima, kad priešas ir toliau patiria nuostolių ir gydo sužeistuosius vaikų ligoninėse.„Taigi Vasiljevkos kaime, Zaporožės srityje, įsibrovėliai vietinę vaikų ligoninę įrengė kaip karo ligoninę sužeistiems Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariams. Vaikų priėmimas į ligoninę buvo sustabdytas“, – rašoma pranešime.

Meras: Rusijos okupuotas Enerhodaras – be šildymo ir karšto vandensRusijos okupuotame Enerhodare šiuo metu nėra tiekiamas šildymas ir karštas vanduo. Gyvenamuosiuose pastatuose temperatūra siekia 10-15 laipsnių, sakė Enerhodaro meras Dmitrijus Orlovas.„Situacija Enerhodare išlieka kritinė, nes miestas faktiškai neturi šildymo. Priešas neleidžia paleisti nė vieno Zaporožės atominės elektrinės bloko“, – pabrėžė jis.D. Orlovo teigimu, kitų šaltinių centralizuotai tiekti šildymą miesto gyventojams nėra.

Žiniasklaida: Rusija per 10 dienų gali pradėti naują atakąUkrainos valdžia gavo informacijos, kad Rusija per 10 dienų gali pradėti naują puolimą.Apie tai rašo „Financial Times“, remdamasi neįvardytu Ukrainos kariuomenės patarėju. Anot jo, Kijevas gavo „labai patikimos informacijos“ apie Rusijos ketinimus pradėti puolimą ir pridūrė, kad tai gali įvykti per 10 dienų.Analitikai mano, kad tikėtina naujos Rusijos atakos vieta yra vakarinė Lugansko srities dalis Kremina ir Limanas.

Odesos miestas paskelbė, kad vasario 6 ir 7 dienomis mokyklose bus laisvos dienos dėl sudėtingos elektros tiekimo situacijosOdesos miesto taryba tai parašė „Telegram kanale“, praneša „Ukrinform“.„Dėl kritinės situacijos dėl elektros tiekimo mieste pirmadienį ir antradienį, vasario 6 ir 7 dienomis, švietimo įstaigoms paskelbtos atostogos“, – rašoma miesto tarybos pranešime.Kaip pranešama, vasario 3 ir 4 dienomis pagrindinėje Ukrenergo pastotėje įvyko dvi didelio masto avarijos. Jis tiekė elektros energiją Odesai ir Odesos rajonui. Be elektros liko apie 300 000 abonentų.

Seimo frakcijos „Liaudies tarnas“ vadovas Davydas Arakhamia teigė, kad Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas vadovaus Gynybos ministerijai, o dabartinis gynybos ministras Oleksijus Reznikovas bus perkeltas į strateginių pramonės šakų ministro pareigas. Apie tai šįvakar pranešė „Ukrinform.net“.„Karas diktuoja personalo politiką. Laikas ir aplinkybės reikalauja sustiprėti ir persigrupuoti. Tai vyksta dabar ir bus ateityje. Todėl: Oleksijus Reznikovas vyriausybėje perkeliamas į strateginių industrijų ministro pareigas, siekiant sustiprinti karinę ir pramonę bendradarbiavimas... Gynybos ministerijai vadovaus generolas majoras Kyrylo Budanovas, o tai yra visiškai logiška karo metui“, – sakė „Liaudies tarno“ frakcijos seniūnas.

Zelenskis: Donecko srityje vyksta įnirtingi mūšiaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praneša, kad Rytų Ukrainos Donecko srityje vyksta įnirtingi mūšiai, Rusijai darant spaudimą prieš pirmąsias savo invazijos į Ukrainą metines. Apie tai praneša „Reuters“. „Donecko srityje reikalai labai sunkūs – įnirtingi mūšiai“, – savo naktiniame vaizdo kreipimesi sako V. Zelenskis.„Tačiau kad ir koks sunkus būtų ir koks būtų spaudimas, turime ištverti... Neturime kitos išeities – apsiginti ir laimėti“, – sakė jis. Taip pat jis pridūrė, kad Rusija daro vis didesnį spaudimą „atsilyginti už praėjusių metų pralaimėjimus. Tai matome įvairiuose fronto sektoriuose, taip pat spaudimą informacijos požiūriu“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas: Rusija sekmadienį surengė keturias raketų atakas prieš Ukrainą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad Rusija šiandien, sekmadienį, surengė keturias raketų atakas prieš Ukrainą.  Per parą Ukrainos oro pajėgos sudavė devynis smūgius Rusijos karių koncentracijos centrams. Savo ruožtu Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai atakavo dvi priešo pajėgų koncentracijos zonas ir amunicijos sandėlį.https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua/posts/pfbid0pC7uRtpu2kJgBPWBPRMebti842DBGXhZ8SuFZK5fqs11vE1D5Cuvngf8piRPsAtVl&show_text=true&width=500

Bakhmute vyksta įnirtingi mūšiai, Ukraina prašo lėktuvųSekmadienį šiaurinėse Bakhmuto dalyse vyko įnirtingos kautynės, o Ukrainos gynybos ministras sakė, kad Vakarų sąjungininkų nenoras siųsti lėktuvus kainuos „daugiau gyvybių“.Nepaisant vakarietiškų ginklų srauto į Ukrainą, Rusija pastarosiomis dienomis tvirtino, kad pasiekė laimėjimų prie Bakhmuto rytiniame Donecko regione.Rusijos samdinių grupės Wagner vadovas sakė, kad šiaurinėse Bachmuto dalyse vyksta kovos.„Šiauriniuose Artemovsko rajonuose įnirtingi mūšiai vyksta dėl kiekvienos gatvės, kiekvieno namo, kiekvienos laiptinės. Ukrainos ginkluotosios pajėgos kovoja iki paskutinio“, – sakoma Jevgenijaus Prigožino pranešime.Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius bando perimti Bakhmuto kontrolę rytiniame Donecko regione. Tai tapo ilgiausiu ir kruviniausiu mūšiu nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą praėjusį vasarį.„Esu tikras, kad laimėsime šį karą“, – per spaudos konferenciją Kyjive sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, tačiau jei Vakarai neduos lėktuvų, „tai mums kainuos daugiau gyvybių“.Jis taip pat pažadėjo, kad nauji tolimojo nuotolio ginklai, kuriuos Kyjivas gauna iš Vakarų, nebus naudojami prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

Zelenska rusų atakas Chersone ir Charkive pavadino genocidu Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska rusų atakas Chersone ir Charkive pavadino genocidu.  „Charkivas ir Chersonas. Kasdien apšaudomi gyvenamieji rajonai ir ligoninės. Šiandien – universitetas. Nėra karinės logikos, tik Rusijos Federacijos noras miestus paversti griuvėsiais ir žudyti. Tai yra genocidas, kurį pasaulis turi suvokti kaip beprasmišką terorą ir absoliutų blogį“, – tviteryje rašė ji. https://twitter.com/ZelenskaUA/status/1622259181246988290?ref_src=twsrc%5Etfw

Lenkija savo raketas „Patriot“ perkelia į VaršuvąLenkija savo „žemė-oras“ raketų sistemas „Patriot“ perkėlė į karinį aerodromą vakarų Varšuvoje, kur jos kol kas ir liks, sekmadienį tviteryje parašė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.Be „Patriot“, kurias NATO narė Vokietija dislokavo šalyje sausio viduryje, Lenkijos kariuomenė turi savo JAV sukurtos oro gynybos sistemos baterijas, tviteryje rašė Blaszczakas.Nepaisant Lenkijos ir kitų rytinių NATO narių žingsnių stiprinti savo gynybinius pajėgumus, ministras neužsiminė apie beveik metus trunkantį konfliktą kaimyninėje Ukrainoje.Raketų perdislokavimas iš Sochačevo į Bemovą, į vakarus nuo Varšuvos, yra svarbus sostinės trečiosios oro gynybos raketų brigados rengimo elementas, rašė jis.Kaip rašo provyriausybinė naujienų svetainė TVP.info, Lenkija turi du savo „Patriot“ batalionus ir yra papildomai saugoma NATO sąjungininkų „Patriot“ dalinių.Po to, kai JAV atšaukė savo valdomas „Patriot“ sistemas, pakaitiniai vokiečių daliniai, išsiųsti į Zamoscą netoli Ukrainos sienos, trečiadienį paskelbė apie savo „pirminę operatyvinę parengtį“.Kelios NATO šalys turi raketas „Patriot“, o Vokietija ir JAV ruošiasi tiekti Ukrainai baterijas, kad apsaugotų jos miestus ir infrastruktūrą nuo dažnų Rusijos raketų smūgių.Antradienį 70 Ukrainos karių grupė atvyko į Vokietiją mokytis dirbti su sistemomis, kurias Berlynas pateiks Kyjivui. Gruodį Vašingtonas taip pat pažadėjo išsiųsti „Patriot“ į Ukrainą kaip dalį savo naujausio 1,85 milijardo dolerių vertės karinės pagalbos paketo.

Lavrovas kitą savaitę lankysis MalyjeRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šią savaitę lankysis Malyje, kuris, pasak Vakarų Afrikos šalies vyriausybės, sustiprins gynybos ir saugumo ryšius.Tai bus pirmas kartas, kai Rusijos užsienio reikalų ministras lankysis Malyje ir tai yra dalis siekių išplėsti savo įtaką Afrikos šalyse. Žemynas liko susiskaldęs JT balsavime, o Malis susilaikė balsuojant dėl ​​Rusijos pasmerkimo praėjusių metų spalį.Buvo pranešimų, kad su Rusijos valstybe siejamos Wagnerio grupės samdiniai praėjusiais metais buvo Malyje ir buvo apkaltinti dalyvavimu žudynėse, nes šalis susidorojo su kovotojais, susijusiais su „al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“. JT ekspertai paragino atlikti nepriklausomą karo nusikaltimų tyrimą.vyriausybei ir Wagnerio pajėgoms.Didėjantis Malio draugiškumas su Rusija taip pat sutapo su santykių su buvusia kolonijine galia Prancūzija žlugimu, praneša Reuters. Praėjusiais metais dėl nesutarimų Paryžius išvedė visas savo karius, kurie nuo 2013 metų kovojo su kovotojais.„Šis aukšto lygio vizitas atitinka politinį pereinamojo laikotarpio vyriausybės pasirinkimą plėsti ir įvairinti strategines partnerystes“, – sakė Malio vyriausybė.

Ukrainos gynybos ministras sako galįs atsistatydintiUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas kitą savaitę gali pasitraukti iš šio posto, o jį pakeistų žvalgybos vadas Kirilas Budanovas, remdamasi šaltiniais prezidentūroje ir vyriausybėje pranešė „Ukrainskaja pravda“.Šaltinių teigimu, prezidento administracijoje niekam nekyla abejonių dėl to, kad O. Reznikovas privalo likti prezidento komandoje, o šiuo metu svarstoma, kokiais pareigas jis galėtų užimti.O. Reznikovas gali būti paskirtas teisingumo ministru, o šias pareigas dabar užimantis Denisas Maliuska taptų Ukrainos ambasadoriumi vienoje iš Europos valstybių.Tuo metu gynybos ministro postas tektų K. Budanovui, kuris dabar vadovauja Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiajai žvalgybos valdybai. Teigiama, kad jis jau ieško, kas galėtų jį pakeisti, bet pats ne itin nori tapti gynybos ministru nes „ten daug biurokratijos“, tačiau laiko apmąstymams liko mažai.Duodamas interviu „Ukrainskaja pravda“, O. Reznikovas sakė, kad pokalbių apie jo atsistatydinimą nebūta, bet kiekvienas pareigūnas privalo suprasti, kad savo poste neliks visą gyvenimą. Todėl jis sako esąs pasirengęs bet kokiai įvykių eigai.Naujienų agentūra „Ukrinform“ pranešė, kad vėliau per spaudos konferenciją Kyjive ministras sakė pasitrauksiąs jeigu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuspręs, kad tai būtina.„Unian“ primena, kad anksčiau žiniasklaida pranešė, jog Gynybos ministerija maisto produktus kariams pirko neva už per dideles kainas. O. Reznikovas tai neigė, bet Nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) pradėjo tyrimą, o viceministras Viačeslavas Šapovalovas atsistatydino.Vasario 3 d. paaiškėjo, kad kai kurie Gynybos ministerijos pareigūnai įtariami pinigų pasisavinimu kai buvo statomos kareivinės.Be to, atsistatydino Gynybos ministerijos karinės-techninės politikos departamento vadovo pareigas ėjęs Aleksandras Lievas. Žiniasklaida pranešė, kad pas jį neva buvo rastas Rusijos Federacijos pasas, tačiau pasirodė, kad tai melagiena, o žurnalistas dėl jos atsiprašė.Šių įvykių fone prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie papildomas antikorupcines priemones.

Ukrainos ministras: nauji ilgojo nuotolio ginklai nebus naudojami prieš Rusijos teritorijąUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sekmadienį paskelbė, kad kariuomenė nenaudos Vakarų perduodamų ilgojo nuotolio ginklų smūgiams prieš Rusijos Federacijos teritoriją, praneša AFP.„Penktadienį mūsų partneriai nusprendė perduoti mums ginklus, kuriais galima atakuoti taikinius už 150 kilometrų“, – O. Reznikovas sakė spaudos konferencijos metu.„Savo partneriams visuomet sakome, kad įsipareigojame užsienio partnerių ginklų nenaudoti prieš Rusijos teritoriją, o tik prieš laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, kad deokupuotume savo šalį“, – sakė ministras.

Buvęs Izraelio premjeras: Putinas pažadėjo nežudyti ZelenskioPasak buvusio Izraelio premjero Naftali Bennetto, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas karo prieš Ukrainą pradžioje pažadėjo nežudyti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, informuoja dpa.Duodamas interviu Izraelio žurnalistui, N. Bennettas sakė, kad V. Putinas tai pažadėjo susitikimo metu 2022 m. kovo mėnesį.Tuometinis Izraelio premjeras buvo pirmasis Vakarų lyderis susitikęs su V. Putinu Maskvoje po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Tačiau tolesnės pastangos tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos baigėsi nesėkme.Apie pokalbį su žurnalistu N. Bennettas paskelbė šeštadienio vakarą savo feisbuko puslapyje. Anot jo, lyderio gyvybė karo metu yra svarbiausia. „Žinojau, kad V. Zelenskiui kilo grėsmė. Jis buvo bunkeryje, kurio vieta nežinoma“, – teigė Izraelio politikas.Pasak buvusio Izraelio premjero, po 3 ar 4 valandų pokalbio jis paklausė V. Putino ar šis nori nužudyti V. Zelenskį, tačiau V. Putinas tai paneigė. N. Bennettas sako gavęs V. Putino pažadą, kad jis nenužudys V. Zelenskio.Anot buvusio premjero, jis paskambino Ukrainos prezidentui vis dar važiuodamas iš Kremliaus į oro uostą ir pranešė naujienas, kad į jo gyvybę nebus kėsinamasi. V. Zelenskis neva paklausė ar N. Bennettas tuo tikras, o šis atsakė esąs „šimtu procentu“ tuo įsitikinęs.Teigiama, kad praėjus dviem valandoms Ukrainos prezidentas paskelbė vaizdo įrašą iš savo kabineto ir užtikrino žmones nesibaiminantis dėl savo gyvybės.

Ukrainos kariai mokysis valdyti oro gynybos sistemas SAMP/T-MambaGrupė ukrainiečių karių iš oro gynybos pajėgų išvyko mokytis valdyti vidutinio nuotolio priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemas SAMP/T-Mamba, kurias perduos Prancūzija ir Italija, praneša „Ukrinform“.Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos oro pajėgų vadas, generolas leitenantas Mykola Oleščiukas.„Dėkoju Prancūzijos ir Italijos vyriausybėms už priimtą sprendimą perduoti oro gynybos sistemas SAMP/T-Mamba, kad Ukraina apsigintų nuo Rusijos raketų teroro ir sustiprintų šalies oro gynybą“, – sakė M. Oleščiukas, pridėdamas, kad ukrainiečiai kariai buvo nedelsiant išsiųsti mokytis valdyti šias sistemas.Anot Oro pajėgų vado, kareiviai pavasarį grįš ne tik su įgytomis žiniomis, bet ir su pačiais kompleksais SAMP/T-Mamba. Kurioje šalyje vyks mokymai pranešime nenurodoma.

Žiniasklaida: Reznikovas kitą savaitę gali būti atleistas iš ministro pareigųUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas gali būti atleistas kitą savaitę.Jo pareigas gali užimti Ukrainos žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas, praneša „Ukrainska Pravda“, remdamasis šaltiniais prezidento kanceliarijoje ir ministrų kabinete.Jie informuoja, kad po atleidimo O. Reznikovas liktų prezidento komandoje.Visų pirma, svarstoma apie O. Reznikovo skyrimą teisingumo ministru – vietoj dabartinio ministro Deniso Maliuskos, kuris gali tapti ambasadoriumi vienoje iš Europos šalių.Pats O. Reznikovas situaciją komentavo, sakydamas, kad „nebuvo kalbos, kad jis turėtų nutraukti savo veiklą šiame poste“.„Pakartosiu savo atsakymą kitoms žiniasklaidos priemonėms: kiekvienas pareigūnas turi žinoti, kad jis savo poste nėra visam gyvenimui. Jis turi pradėti etapą ir jį užbaigti. Todėl esu pasiruošęs bet kokiai įvykių raidai. Nesigėdiju, ką padariau. Tikrai turėsiu parodyti, ką padariau. O visa kita pamatysime“, – sakė jis.

Sužeistųjų skaičius po Rusijos atakų Charkive išaugoPo Rusijos atakų Charkive sužeistųjų skaičius išaugo iki penkių žmonių.„Remiantis regioninio greitosios medicinos pagalbos centro informacija, sužeistųjų skaičius išaugo iki keturių. Dar vienas sužeistasis – aukštosios mokyklos, į kurią buvo nukreipta antroji raketos ataka, apsaugos darbuotojas. Vyriškiui pagalba suteikta vietoje“, – „Telegram“ paskelbė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

Gynybos ministras: Ukrainai reikia šimtų tūkstančių dronųUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako, kad šalies ginkluotosioms pajėgoms reikia šimtų tūkstančių bepiločių orlaivių, praneša „Ukrinform“.Ministras ir kiti valdžios atstovai susitiko su daugiau nei 100 ukrainietiškų bepiločių orlaivių kūrėjų ir gamintojų.O. Reznikovas pabrėžė ukrainietiškų dronų svarbą – jie naudojami artilerijos ugnies koregavimui, amunicijos tiekimui ir priešo naikinimui (dronai „kamikadzės“).„Šiuo metu Ukrainos gynybos pajėgų poreikiai siekia šimtus tūkstančių įvairių modifikacijų bepiločių orlaivių. Nurodytus poreikius siekiama patenkinti, pavyzdžiui, per 8 pilno masto karo mėnesius pradėta eksploatuoti daugiau bepiločių orlaivių nei per paskutinius 5 metus“, – sakė ministras.Jis pridėjo, kad karinio-pramoninio komplekso nepriklausomybė yra vienas iš šalies apginamumo faktorių, o šiuo metu viena iš pagrindinių Gynybos ministerijos veiklos krypčių yra Ukrainos dronų rinkos palaikymas.Anksčiau pranešta, kad Ukrainos gynybos ministerija sudarė 16 kontraktų su šalies bepiločių orlaivių gamintojais. Šiais metais dronų gamybai turėtų būti skirta apie 20 mlrd. grivinų (0,5 mlrd. eurų).

Prigožinas skelbia apie „nuožmius mūšius“ BachmuteRusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas skelbia apie sekmadienį vykstančius „nuožmius mūšius“ Ukrainos Bachmuto mieste, praneša AFP.Rusija jau daug mėnesių bando užimti Bachmutą, o mūšis dėl šio miesto Rusijos pajėgoms tapo ilgiausiu ir kruviniausiu nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį.J. Prigožinas sekmadienį išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad mūšiai Bachmuto šiaurinėje dalyje vyksta „dėl kiekvienos gatvės, namo ir laiptinės“. Anot jo, Ukrainos kariuomenė nesitraukia ir „kovoja iki paskutinio“.Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad ukrainiečiai dėl Bachmuto kovos tiek ilgai, kiek galės.Jungtinės Karalystės gynybos ministerija anksčiau sekmadienį paskelbė, kad šią savaitę Rusija po truputį juda pirmyn ir bando apsupti miestą, kuris vis labiau izoliuojamas, o du pagrindiniai į jį vedantys keliai tikriausiai gali būti apšaudomi tiesiogine rusų ugnimi.

Britų žvalgyba: Ukrainos kariuomenė kontroliuoja tiekimo kelius į BachmutąBritų teigimu, šią savaitę Rusijos pajėgos po truputį judėjo į priekį siekdamos apsupti Bachmutą, Ukrainos miestą Donbase, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.Tokią informaciją socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį pateikė situaciją Ukrainoje apžvelgusi Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.Ukrainiečių pajėgos į Bachmutą gali patekti dviem pagrindiniais keliais – M03 ir H32. Tačiau britų žvalgyba mano, kad dabar abiem keliams pavojų gali kelti tiesioginė Rusijos pajėgų ugnis po to, kai rusai pasistūmėjo į priekį.Be to, anksčiau šią savaitę samdiniai iš „Wagner“ grupuotės tikriausiai užėmė kelią jungiantį Bachmuto ir Siversko miestus.Britų vertinimu, nors Ukrainos pajėgos vis dar gali naudotis daugybe alternatyvių laukais einančių tiekimo maršrutų, tačiau Bachmuto miestas vis labiau izoliuojamas.

Ukrainoje iš viso žuvo 131 290 Rusijos kariųUkrainoje pastarąją parą žuvo 700 Rusijos kareivių, o nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2023 m. vasario 5 d. žuvo 131 290 Rusijos karių, praneša „Ukrinform“.Naujausius duomenis savo feisbuko puslapyje paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Per parą Rusija taip pat neteko 2 tankų, 11 šarvuočių, 6 artilerijos sistemų, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 2 dronų ir 10 automobilių ar autocisternų.Iš viso karo metu sunaikinta 3 220 Rusijos tankų, 6 405 šarvuočiai, 2 226 artilerijos sistemos, 460 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 227 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 294 lėktuvai, 284 sraigtasparniai, 1 958 operatyvinio-taktinio lygmens dronų,  796 sparnuotosios raketos, 18 laivų ar katerių, 5 091 automobilis ar autocisterna ir 203 specialiosios technikos vienetų.

Rusai smogė Charkivo centruiSekmadienio rytą rusų pajėgos atakavo Charkivą.Priešininkai pateko į centrinę miesto dalį, sakė Charkivo regiono valstybės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas. Preliminariais duomenimis, priešas prie Charkivo paleido raketą S-300.Anot O. Sinegubovo, miesto centre nukentėjo gyvenamasis pastatas, kilo gaisras. Jau žinomos trys aukos – 54 metų moteris ir du vyrai, 51 ir 55 metų amžiaus.

Scholzas: bendras požiūris į ginklų tiekimą Ukrainai užkerta kelią eskalacijaiVokietijos kancleris Olafas Scholzas nemano, kad sprendimas perduoti tankus „Leopard 2“ Ukrainai galėtų reikšti tiesioginį Vokietijos įsitraukimą į karą prieš Rusiją, praneša dpa.„Mes atsargiai įvertinome kiekvieną ginklų siuntimą, koordinavome tai glaudžiai su savo sąjungininkais, pirmiausiai su Jungtinėmis Valstijomis. Toks bendras požiūris užkerta kelią karo eskalacijai“, – jis sakė sekmadienyje laikraštyje „Bild“ publikuotame interviu komentuodamas apie kritiką dėl delsimo siųsti tankus.O. Scholzas teigė pokalbiuose telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu visą laiką aiškiai pabrėžęs, kad tik Rusija vienintelė yra atsakinga už karą Ukrainoje, kurį Maskva pradėjo beveik prieš metus. Kancleris pridėjo, kad pokalbių metu V. Putinas niekada negrasino nei Vokietijai, nei jam asmeniškai.Vis dėlto ketvirtadienį V. Putinas apkaltino Vokietiją „leidus būti įtrauktai į dar vieną karą prieš Rusiją“. „Nesuvokiama, tačiau tai faktas – mums eilinį kartą grasinama vokišku „Leopard“ tanku“, – pareiškė V. Putinas.Tačiau Antrojo pasaulinio karo metais, kai Vokietija ir Rusija pastarąjį kartą kariavo viena prieš kitą, Vokietija neturėjo tankų pavadintų „Leopard“.Paprašytas pakomentuoti tokius Rusijos vadovo teiginius, O. Scholzas sakė, kad V. Putinas imasi abstrakčių istorinių palyginimų tam, kad pateisintų Ukrainos užpuolimą, bet šiame negailestingame kare neįmanoma nieko pateisinti.Vokietijos kancleris taip pat sakė, kad su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasiektas konsensusas, kad Vakarų perduoti ginklai bus naudojami tik Ukrainos teritorijoje, o ne prieš Rusijos teritoriją.Sausio mėnesį Vokietija paskelbė perduosianti Ukrainai modernių tankų „Leopard 2“ po to, kai Kyjivas mėnesių mėnesius prašė sunkios ginkluotės, kuri reikalinga siekiant išvaduoti Rusijos okupantų užimtą šalies teritoriją.Prieš priimdamas sprendimą dėl tankų O. Scholzas nuolat pabrėžė koordinacijos su JAV svarbą. Tą pačią dieną, kai Vokietija paskelbė apie tankų „Leopard 2“ siuntimą, JAV pranešė perduosianti savo tankų „Abrams“.

Analitikai: Rusija nepajėgi atlaikyti daugybę puolimo operacijųRusija karinę techniką ir jėgą koncentruoja į tai, kad įvykdytų „ryžtingą puolimą“ Bachmuto kryptimi ir vakarinėje Luhansko srities dalyje.JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai pastebi, kad, vargu, ar Rusijos okupantai nusitaikys į Zaporižę.„Rusija neįrodė savo gebėjimo atlaikyti daugybę didelių puolimo operacijų, kurių prireiktų norint vienu metu pasiekti Donecko srities administracinę sieną ir užimti Zaporižės miestą“, – sakė analitikai.

Ukraina atrėmė dar vieną rusų puolimą BachmuteUkraina atrėmė dar vieną rusų puolimą Bachmute, apie tai šalies vadovybė paskelbė šeštadienį, praneša AFP.„Šią savaitę rusų okupantų pajėgos skyrė visas pastangas, kad pralaužtų mūsų gynybą ir apsuptų Bachmutą bei surengė galingą puolimą Lymano sektoriuje. Tačiau jiems nepasisekė dėl mūsų karių ryžto“, – sakė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar.Rusija taip pat apšaudė Černyhivo, Zaporižios, Dniepropetrovsko, Charkivo, Luhansko, Donecko ir Mykolajivo sritis.Savo kreipimesi šeštadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad situacija darosi sudėtingesnė, o Rusija meta vis daugiau kovotojų siekdama palaužti Ukrainos gynybą.„Dabar labai sunku Bachmute, Vuhledare, Lymane ir kitose vietose“, – sakė jis.Penktadienį Prancūzija, Italija ir JAV pažadėjo nusiųsti daugiau ginklų Ukrainai, o Kanada šeštadienį išsiuntė pirmuosius iš keturių žadėtų tankų „Leopard 2“.Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė, kad sutarta, jog vakarų tiekiamais ginklais nebus atakuojama Rusijos teritorija.Tuo metu Kyjivas, išreikšdamas dėkingumą dėl ginklų tiekimo, taip pat tikisi, kad ateityje bus perduoti ir naikintuvai.Be to, šeštadienį Ukraina paskelbė apie karo belaisvių mainus. Ukraina išlaisvino 116 savo karių, o Rusija – 63.Mainų metu buvo atgauti ir dviejų žuvusių britų savanorių kūnai. 28 metų Chrisas Parry ir 47 metų Andrew Bagshaw padėjo evakuoti žmones iš karo zonos Ukrainos rytuose. Jie žuvo kai į jų automobilį Soledare pataikė artilerijos sviedinys.

Ukraina pataikė į daugybę svarbių rusų objektųPer pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino priešo vadavietę, priešlėktuvinių raketų sistemą ir kuro bei tepalų sandėlį.Tai savo suvestinėje vasario 5-osios rytą paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ataskaitoje pažymima, kad per pastarąją parą Ukrainos aviacija surengė penkis smūgius į okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos zonas, taip pat du smūgius prieš priešlėktuvinių raketų sistemas.https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua/posts/522885823357834

Zelenskis penkiems buvusiems Janukovyčiaus laikų pareigūnams atėmė pilietybęUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atėmė Ukrainos pilietybę penkiems buvusiems prezidento Viktoro Janukovyčiaus laikų pareigūnams.Apie tai ukrainiečių agentūros „Unian“ korespondentui pranešė gerai informuoti šaltiniai teisėsaugos institucijose.Visų pirma, valstybės vadovas atėmė Ukrainos pilietybę iš buvusio Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo Vitalijaus Zacharčenkos, buvusio Ukrainos pajamų ir mokesčių ministro Oleksandro Kliymenkos, buvusio prezidento V. Janukovyčiaus administracijos vadovo Andrejaus Kliujevo, buusio švietimo ministro Dmitrijus Tabačnykos ir buvusio Ukrainos saugumo tarnybos vadovo Oleksandro Jakemenkos.Taip pat Ukrainos pilietybė buvo atimta iš Charkivo srities tarybos deputato Nikitos Šencevo ir Odesos miesto tarybos deputato Viktoro Baranskio.Pilietybės neteko ir Aleksandras Gorbylevas, Bogdanas Kliujevs bei Vitalijaus Slaba.Kaip pranešė „Unian“, šiandien, vasario 4 d., V. Zelenskis paskelbė žengęs dar vieną žingsnį, kad apvalytų Ukrainą nuo tų, kurie stojo į agresorės Rusijos pusę. Visų pirma, Ukrainos saugumo tarnyba pareiškė pareiškimą dėl Rusijos pilietybę turinčių asmenų.Didelio masto karo su Rusijos Federacija fone Ukrainos prezidentas jau yra pasirašęs daugybę dekretų dėl pilietybės atėmimo tiems, kurie palaikė ryšius su okupantais.Kaip teigė pats V. Zelenskis, dauguma asmenų, netekusių Ukrainos pilietybės, turėjo kitos valstybės pasus. Prezidentas pažymėjo, kad dabar Ukrainos valdžios uždavinys yra užtikrinti, kad visi asmenys, turintys dvigubą pilietybę (taip pat ir Rusijos Federacijos) bei turintys politinę ar dvasinę įtaką Ukrainai, netektų teisės į šios šalies pilietybę.Gruodžio 7 d. V. Zelenskis sustabdė apie 13 Maskvos patriarchato Ukrainos ortodoksų bažnyčios kunigų pilietybę.

Rusai apšaudė Sumų regionąRusijos kariai per dieną sudavė 26 smūgius Sumų regionui.Sumų regiono karinė administracija apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.„Per dieną priešas 3 kartus apšaudė teritorines regiono apylinkes: Bilopolį, Novoslobidską, Velikopisarivą. Užfiksuoti 26 antskrydžiai“, – rašoma pranešime, kurį cituoja „Ukrinform“.Nuo 16:30 Belopolio apylinkės teritorijoje rusai šaudė minosvaidžiais – 10 pataikymų.Taip pat minosvaidžiais atakavo Velikopisarivos apylinkę – 7 smūgiai.Be to, buvo užfiksuotas vieno iš Novoslobidsko apylinkės kaimų apšaudymas minosvaidžiu – 9 smūgiai. Apšaudymo metu buvo apgriauti du privatūs namai. Anot regiono karinės administracijos, civilių gyventojų aukų nėra.

Kanados gynybos ministrė Anita Anand socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad šalis išsiuntė pirmąjį tanką „Leopard 2“ Ukrainai.https://twitter.com/AnitaAnandMP/status/1621946130056577026?ref_src=twsrc%5Etfw

Lenkija „jau apmoko“ ukrainiečių karius naudotis koviniais tankais „Leopard“Lenkija jau pradėjo mokyti ukrainiečių karius valdyti Vokietijoje pagamintus kovinius tankus „Leopard-2“, gynybos ministro Mariuszo Blaszczako žodžius cituoja žiniasklaida.Jo komentarai buvo atsakas į Vokietijos žiniasklaidos pranešimus, kuriuose teigiama, kad kelios NATO šalys netesi savo pažadų pristatyti Ukrainai tankus „Leopard 2“. Taip pat buvo skelbiama, kad Lenkija ketino pristatyti tankus be papildomo karių apmokymo, rašė Lenkijos provyriausybinė naujienų svetainė „TVP.info“, remdamasi Vokietijos žurnalu „Der Spiegel“.Lenkijos naujienų agentūra PAP penktadienį pranešė, kad M. Blaszczakas buvo nuvykęs į Kijevą aptarti planų aprūpinti Ukrainą tankais „Leopard 2“.Ministras taip pat teigė, kad Lenkija jau apmoko Ukrainos karius Lenkijoje, kaip naudotis tankais. Nors dar negalima teigti, kiek tiksliai laiko tam prireiks, tai bus „ne dienų ir ne mėnesių“, o „savaičių klausimas“, sakė jis.Vasario viduryje vyksiančiame susitikime su NATO sąjungininkais bus aptartos pačių tankų praktiniai pristatymo aspektai, Ukrainos vadovybei Kijeve pranešė M. Blaszczakas.Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Resnikovas ir prezidentas Volodymyras Zelenskis asmeniškai padėkojo jam už svarbų Lenkijos vaidmenį užtikrinant „Leopard“ tankų pristatymą Ukrainai.Lenkija yra viena iš ištikimiausių Ukrainos sąjungininkių, Kijevui visomis išgalėmis stengiantis atremti Maskvos invaziją ir susigrąžinti užimtas teritorijas.

Pareigūnai: 500 000 namų ūkių Ukrainos Odesoje liko be elektrosDėl avarijos elektros pastotėje, jau iki tol pažeistoje Rusijos smūgių, pusė milijono namų ūkių pietiniame Ukrainos Odesos mieste liko be elektros, šeštadienį pranešė valdžios institucijos.„Situacija sudėtinga, avarijos mastas didžiulis“, – per „Telegram“ pranešė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis. Jis pridūrė, kad  ši pastotė buvo „ne kartą“ apgadinta Rusijos smūgių.Odesos srities gubernatorius Maksimas Marčenka avariją pavadino „rimta“ ir pridūrė, kad į miestą buvo išsiųsti energetikos ministras ir valstybinės elektros tinklų operatorės „Ukrenergo“ vadovas.„Per artimiausias 24 valandas į Odesos regioną bus pristatyta keletas generatorių“, – teigė jis. – Tikimės, kad pirmieji generatoriai atvyks jau šį vakarą.“Jau kelis mėnesius Maskva sistemingai taikosi į Ukrainos energetikos tinklą, palikdama milijonus žmonių tamsoje ir šaltyje žiemos viduryje.Iki Vladimiro Putino invazijos į provakarietišką Ukrainą praėjusių metų vasarį Juodosios jūros uostas Odesa buvo populiari daugelio ukrainiečių ir rusų atostogų kryptis.

Pavyko susigrąžinti dviejų Ukrainoje žuvusių britų savanorių kūnusPer apsikeitimą belaisviais pavyko susigrąžinti dviejų britų, kurie žuvo bandydami padėti žmonėms evakuotis iš nuožmių kovų Ukrainoje, palaikus, šeštadienį pranešė Kijevo pareigūnai.28-erių metų Chrisas Parry‘is ir 47-erių Andrew Bagshaw dirbo savanoriais Soledare, Ukrainos Donecko regione, kai, kaip pranešama, į jų automobilį pataikė sviedinys.Abiejų britų palaikai buvo grąžinti Ukrainos valdžios institucijoms per platesnio masto apsikeitimą belaisviais, per kurį Kijevas susigrąžino 116 belaisvių, o Rusija –63.„Mums pavyko susigrąžinti žuvusių užsienio savanorių kūnus“, – teigė prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, patikslindamas, kad tai buvo du britai.Mokslininkas A. Bagshaw dirbo genetikos srityje, tačiau nuo praėjusių metų balandžio mėnesio tarnavo savanoriu Ukrainoje kaip pagalbos darbuotojas. Jo palaikai turėtų būti grąžinti į Naująją Zelandiją, kur jis gyveno su šeima.Ch. Parry‘is, kaip sakė jo šeima, anksčiau dirbo programuotoju.Dėl jų likimo imta nerimauti po to, kai sausio 11 dieną Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“, padėjusios užimti Soledarą iš Ukrainos pajėgų, vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad ten rastas vieno iš dingusių vyrų kūnas.Be to, „Wagner“ vadovas internete paskelbė nuotraukas pasų, kurie, kaip spėta, priklausė Ch. Parry‘iui ir A. Bagshaw ir kurie, anot A. Prigožino, buvo rasti kartu su kūnais.

Amerikos Karo studijų institutas ISW pateikė naujausią Ukrainos žemėlapį. Jame matyti vasario 3-ią Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuotos teritorijos Pietinėje Ukrainos dalyje.https://twitter.com/TheStudyofWar/status/1621711797748203520?ref_src=twsrc%5Etfw

Apklausa: nuo kovo mėnesio Putiną ir karą remiančių Latvijos gyventojų skaičius sumažėjo per pusęRusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo sukeltą plataus masto karą Ukrainoje remia tik 4 proc. Latvijos gyventojų, ir jų dalis nuo praėjusių metų kovo sumažėjo per pusę.Tai rodo Valstybės kanceliarijos užsakymu surengtos apklausos rezultatai, praneša portalas „lsm.lv“.Tyrimo duomenimis, didžioji dauguma Latvijos gyventojų palaiko Ukrainą jos kovoje su Rusijos agresija, pabėgėlių ukrainiečių priėmimą ir Ukrainos pastangas įstoti į Europos Sąjungą ir NATO.82 proc. Latvijos gyventojų visiškai arba veikiausiai remia Ukrainos kovą už nepriklausomybę ir laisvę. Tai 6 proc. daugiau negu 2022 metų kovą. Už karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimą yra 73 proc. apklaustųjų. Tai 1 proc. mažiau negu praėjusių metų kovą.Už Ukrainos priėmimą į NATO yra beveik du trečdaliai – 63 proc. – apklaustųjų, 12 proc. daugiau negu kovo mėnesį, o už jos priėmimą į ES – 62 proc. respondentų, 7 proc. daugiau negu kovą.Latvijos visuomenės nuomonė dėl Vakarų dalyvavimo kare nepasikeitė – jam pritartų tik 20 proc. apklaustųjų. Pusė – 49 proc. – šalies gyventojų yra prieš Vakarų dalyvavimą kare.Apklausa buvo surengta praėjusių metų gruodžio 9-19 dienomis, joje dalyvavo 1057 Latvijos gyventojai nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Mariupolyje rusai išveža žuvusių žmonių palaikus kartu su sugriautų namų nuolaužomisMariupolyje okupantai rusai ardo sugriautus namus ir kartu su griuvėsiais išveža žuvusių civilių kūnus.Kaip praneša „Ukrinform“, tai televizijos kanalui FREEDOM pareiškė šio Ukrainos miesto vadovas Vadymas Boičenka.„Dar kartą noriu priminti, kad Rusija žiauriausią nusikaltimą padarė Mariupolio miesto teritorijoje, sunaikindama 50 proc. būstų fondo. Tai reiškia, kad nebėra 1300 daugiabučių namų. Dabar rusai masiškai šalina karo nusikaltimų pėdsakus“, – sakė jis.Anot Mariupolio mero, anksčiau ardant griuvėsius iš jų dar buvo ištraukiami žmonių kūnai, o dabar pastatų liekanos išvežamos kartu su palaikais.„Rusija aktyviai valo karo nusikaltimų pėdsakus, nes supranta, kad artimiausiu metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradės kontrpuolimą ir išvaduos Mariupolį“, – pridūrė V. Boičenka.Kaip jau buvo pranešta, Rusijos agresija sukėlė Mariupolyje didžiulę humanitarinę katastrofą. Miestas beveik visiškai sugriautas. Šiuo metu Mariupolyje likę apie 100 tūkst. žmonių.Kovo mėnesį rusai subombardavo miesto dramos teatrą, kur slėpėsi daugiausia moterys ir vaikai. Žuvo šimtai žmonių.

Portugalijos premjeras patvirtino ketinimus perduoti Ukrainai tankų „Leopard 2“Portugalijos ministras pirmininkas António Costa šeštadienį pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tankų „Leopard 2“. Jis pridūrė, jog šiuo metu tęsiama logistikos operacija su Vokietija, kad būtų galima suremontuoti dalį tankų, praneša leidinys „Diario de Noticias“.Premjeras pabrėžė, kad tankų siuntimas Ukrainai nesusilpnins Portugalijos karinio potencialo.„Mes dabar dirbame, kad galėtume atsisakyti kai kurių mūsų tankų. Tiksliai žinau, kiek tankų bus siunčiama į Ukrainą, bet apie tai bus pranešta reikiamu metu", – sakė Portugalijos vyriausybės vadovas.Anot premjero, Portugalija taip pat bendradarbiauja su Vokietija, organizuodama „atsarginių dalių tiekimo operaciją, kad būtų užbaigtas kai kurių [kovinių] transporto priemonių, kurios nebuvo eksploatuojamos, remontas“.Paklaustas apie labiausiai tikėtiną laiką, kada tankai „Leopard 2“ gali būti išsiųsti Ukrainai, A. Costa pareiškė, jog „dedamos pastangos, kad visas šias priemones galėtume turėti jau kovo pabaigoje“.Anksčiau Portugalijos žiniasklaida pranešė, kad Portugalija ruošiasi nusiųsti Ukrainai keturis Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard 2“.

Ukrainos kariškiai sėkmingai mokosi valdyti tankus „Challenger 2“Ukrainos kariškiai Didžiojoje Britanijoje sėkmingai mokosi valdyti tankus „Challenger 2“, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tankistai šią savaitę greitai perprato galingojo „Challenger 2“ valdymą. Jungtinė Karalystė perduos ukrainiečiams tankų „Challenger 2“, kad padėtų jiems apginti savo tėvynę ir atkovoti teritoriją“, - sakoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos pranešime tviteryje.„rbc.ua“ primena, jog sausio 14 d. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishis Sunakas, telefonu kalbėdamasis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, oficialiai patvirtino, kad jo šalis patieks Ukrainai tankų „Challenger 2“, taip pat papildomų artilerijos sistemų.Vėliau Ukrainos kariškiai išvyko į Didžiąją Britaniją mokytis naudoti šiuos tankus. Pasak Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus Beno Wallace`o, „Challenger 2“ turėtų pasiekti Ukrainą iki vasaros.

Vokietijos prokuroras: kol kas nėra įrodymų, kad Rusija susijusi su sabotažo aktais prieš dujotiekius Vokietijos tyrėjai kol kas neturi įrodymų, kad Rusija susijusi su dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ susprogdinimu.„Šiuo metu to įrodyti negalima. Tyrimas tęsiamas“, – sakė laikraščiui „Die Welt“ federalinis generalinis prokuroras Peteris Frankas.Anot jo, pasitelkus du tyrimų laivus buvo paimta vandens ir grunto mėginių bei vamzdynų liekanų, taip pat išsamiai buvo dokumentuojama nusikaltimo vieta. „Šiuo metu visa tai vertina kriminalistai“, - teigė jis.Rugsėjo pabaigoje po sprogimų netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos iš viso buvo aptikti keturi nuotėkiai iš dviejų dujotiekių, nutiestų Baltijos jūros dugnu.Švedijos saugumo tarnybos lapkritį pareiškė, kad tai buvo rimtas sabotažo atvejis, tačiau kaltininko neįvardijo.Sprogimų vietos yra tarptautiniuose vandenyse, išskirtinėse Danijos ir Švedijos ekonominėse zonose. Abi šalys atlieka savo tyrimus. "Bet mes palaikome ryšį", - sakė P. Frankas.

Pareigūnė: Rusijos pajėgos dabar telkiamos Ukrainos rytuose, bet ji netikėtai gali smogti ir šalies pietuoseRusijos armija telkia puolimo pajėgas Rytų Ukrainoje, tačiau pietiniam šalies regionui taip pat gresia pavojus.Kaip praneša „Ukrinform“, tai šeštadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.„Tai, kad jie meta geriau parengtas pajėgas į rytus, suprantama, ten dabar jų prioritetas. Tačiau pietinis regionas visada buvo jų akiratyje, jie nepaleidžia iš savo rankų jo kontrolės ir laiko jį papildoma kryptimi, kur gali būti smogtas netikėtas ir stiprus smūgis“, – sakė N. Humeniuk.Pareigūnė pabrėžė, kad Ukrainos gynybos pajėgos toliau stebi priešo taktiką ir yra pasirengusios įvykių raidai. Pasak jos, Rusijos laivų grupuotės stebėjimas leido padaryti išvadą, kad „raketų nešėjai net ir be ypatingų priežasčių gali pasirodyti Juodojoje jūroje ir vėl grįžti į bazavimosi punktus“.Kaip jau buvo pranešta, šeštadienio rytą Juodojoje jūroje Rusija laikė devynis laivus, tarp kurių nebuvo nė vieno sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjo.

Ukraina susigrąžino iš rusų nelaisvės dar 116 gynėjųUkraina su Rusija vėl apsikeitė karo belaisviais, namo grįžo 116 Ukrainos gynėjų.Tai šeštadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Pasak pareigūno, „mums pavyko susigrąžinti 116 mūsų žmonių – Mariupolio gynėjų, Chersono partizanų, snaiperių iš Bachmuto ir kitų mūsų didvyrių“.„Tęsiame darbą. Mes susigrąžinsime visus“, - pabrėžė A. Jermakas.  Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidento įgaliotinė elgesio su karo belaisviais klausimams Alena Verbicka gruodžio 31 d. pareiškė, kad, 2022 metų gruodžio pabaigos duomenimis, rusų nelaisvėje yra apie 3,4 tūkst. Ukrainos kariškių, dar 15 tūkst. žmonių laikomi dingusiais be žinios.Koordinacinis štabas elgesio su karo belaisviais klausimams gruodžio 31 d. pranešė, kad per 2022 metus iš rusų nelaisvės pavyko išlaisvinti 1 596 žmones – kariškius ir civilius.

JAV pirmą kartą oficialiai paskelbė apie konfiskuoto Rusijos turto perdavimą UkrainaiPenktadienį, 2023 m. vasario 3 d., JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas paskelbė, kad sankcionuoto Rusijos oligarcho Konstantino Malofejevo konfiskuotas turtas bus perduotas Ukrainai.Anot CNN, kalbama apie 5,4 mln. dolerių turtą.„Šiandien pranešu, kad daviau leidimą pirmą kartą perduoti konfiskuotą Rusijos turtą panaudoti Ukrainoje... Konfiskuotos lėšos vėliau bus perduotos Valstybės departamentui Ukrainos žmonėms paremti. Rusijos karo nusikaltėliai neras prieglobsčio Ukrainoje ar JAV“, – pabrėžė JAV generalinis prokuroras.

Ryte Ukrainoje buvo paskelbtas didelio masto pavojaus signalasVasario 4-osios rytą visuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojaus signalas. Nuo 9 valandos pavojaus signalas buvo girdimas Ukrainos šiaurėje, rytuose ir pietuose, vėliau ir vakariniuose regionuose.

Dėl avarijos pastotėje Odesa liko be elektrosŠeštadienio rytą Odesos srities energetikos sistemoje įvyko antra per parą didelė avarija, regiono centras ir dalis Odesos rajono liko be elektros, praneša „Ukrinform“.„Vasario 4-osios rytą įvyko antra per pastarąją parą didelė avarija nacionalinės energetikos kompanijos „Ukrenerho“ pastotėje. Dėl to Odesa ir dalis Odesos rajono laikinai liko be elektros“, - sakoma pranešime.Bendrovės atstovai patikino, jog energetikai deda visas pastangas, kad atnaujintų elektros tiekimą kritinės infrastruktūros objektams.Penktadienį dėl didelės avarijos pastotėje be elektros buvo likę trys Odesos miesto rajonai ir dalis Odesos rajono.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 460 vaikų, dar 910 buvo sužeistiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 460 vaikų, o dar mažiausiai 910 buvo sužeisti. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (443), Charkivo (270) ir Kyjivo (123) srityse.Penktadienį Charkivo srityje sprogus minai buvo sužeisti septyni paaugliai.Nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 3 126 mokyklos, iš jų 337 visiškai sugriautos.

Generalinis štabas: Ukrainos kariuomenė 8 kartus smogė Rusijos laikinosioms bazėmsUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas vasario 4 dieną pranešė, kad Ukrainos kariai mažiausiai aštuonis kartus smogė laikinoms Rusijos karių bazėms, taip pat taikėsi į kontrolės punktą. Ukrainos pajėgos numušė keturis „Orlan-10“ tipo bepiločius orlaivius ir atakavo Rusijos sunkiųjų liepsnosvaidžių sistemą TOS-1.Praėjusią dieną Ukrainos kariuomenė atmušė Rusijos atakas netoli devynių gyvenviečių.Generalinis štabas taip pat pranešė, kad Rusijos kariuomenė paleido tris raketas, surengė 20 oro antskrydžių ir daugiau nei 90 MLRS atakų, nukreiptų prieš civilinę infrastruktūrą Charkivo ir Mykolajivo regionuose, dėl kurių buvo aukų.

Rusija praneša apie dar vieną apsikeitimą belaisviaisRusijos gynybos ministerijos atstovai informavo apie dar vieną apsikeitimą karo belaisviais. Esą iš Ukrainos grįžo 63 Rusijos kariškiai.Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos žiniasklaida.Pasak Rusijos pareigūnų, jiems pavyko išlaisvinti grupę asmenų, priklausančių „jautriai kategorijai“. Jie taip pat teigia, kad prie apsikeitimo belaisviais prisidėjo JAE valdžios tarpininkavimas.Ukrainos atstovai šio fakto dar nepatvirtino. Todėl kol kas neaišku, kiek kariškių pavyko išlaisvinti Ukrainai.Ketvirtadienį buvo pranešta, kad Ukrainai pavyko susigrąžinti dar maždaug 150 kritusių šalies gynėjų palaikus. Tai buvo padaryta per vieną didžiausių iki šiol apsikeitimų su Rusija žuvusiųjų kūnais.

Ekspertas: Rusija „išsikvepia“ ir praranda potencialą karui tęstiRusija „išsikvepia“ ir praranda potencialą karui tęsti. Jau dabar Rusijos armija kariauja daugiausia gyvąja jėga, o ne karine technika.Tai pareiškė karo ekspertas Olehas Ždanovas, savo „YouTube“ kanale atsakinėdamas į prenumeratorių klausimus, praneša UNIAN.Pasak eksperto, nė viena iš šio konflikto šalių nėra suinteresuota jį įšaldyti.„Rusija negali vilkinti (karo). Todėl Putinas ir gąsdina visus. Jam teliko vienas baubas - branduolinis vėzdas. Bet mes ir mūsų partneriai taip pat neketiname vilkinti karo", - sakė O. Ždanovas.Anot jo, Ukrainos padėtis, susijusi su ginkluote, pamažu gerėja, nes neseniai pavyko „pralaužti užtvanką“ Vakarų ginkluotės tiekimo klausimu. O Rusijos karinis potencialas mažėja.„Mobilizuojami prastesnės kokybės kareiviai, pradedama tiekti prastesnės kokybės įranga ir ginkluotė. Jie kariauja daugiausia gyvąja jėga, o ne tankais. Taip, jų artilerija vis dar turi pranašumą. Kalbant apie techniką,  viena kryptimi jie gali sukurti pranašumą. Bet tik viena kryptimi. Iš esmės jie remiasi masiškumu“, – sakė O. Ždanovas.Anot jo, klausimas tik toks, ar dar ilgai rusai sutiks tiesiog eiti ir mirti „už carą ir tėvynę“.Kaip buvo pranešta, nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų vasario 4 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 130 590 kareivių.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 130 590 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 720 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų vasario 4 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 130 590 kareivių.Tai šeštadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 218 tankų, 6 394 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 220 artilerijos sistemų, 460 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 225 oro gynybos priemonių, 294 lėktuvų, 284 sraigtasparnių, 1 956 dronų, 796 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 081 automobilio, 203 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Kuleba paragino Tarptautinį olimpinį komitetą neslėpti rusų nusikaltimų „po balta vėliava“Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC) dėl galimo Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, praneša „Ukrinform“.„Nuo praėjusių metų rusai nužudė 231 Ukrainos sportininką ir trenerį, 15 buvo sužeisti, 28 sulaikyti, 4 laikomi dingusiais be žinios. Pradėti šį genocido karą įsakė Putinas, bet jį kariauja paprasti rusai. IOC turi atsisakyti mėginimų paslėpti Rusijos nusikaltimus po  baltomis vėliavomis“, - parašė jis tviteryje.Kaip jau buvo pranešta, IOC paskelbė pareiškimą, kuriame svarstoma galimybė leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti kitąmet Paryžiuje įvyksiančiose olimpinėse žaidynėse su neutralia vėliava.

JT: Europos šalyse užregistruota beveik 5 mln. pabėgėlių iš UkrainosŠių metų sausio 31 d. duomenimis, Europoje užregistruota apie 4 mln. 823 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR).Šiuo metu daugiausiai ukrainiečių, turinčių laikinos apsaugos statusą, yra Lenkijoje – 1 mln. 563 tūkst. Antrąją vietą užima Vokietija – 881 tūkst., o trečiojoje yra Čekija – 485 tūkst. pabėgėlių.JT duomenimis, Lietuvoje laikina apsauga suteikta 73 610 pabėgėlių iš Ukrainos.

Rusija: Belgorodo srityje atskrieję sviediniai sukėlė gaisrąBelgorodo srities Borisovkos gyvenvietėje atskrieję sviediniai sukėlė gaisrą.Tai praneša „Ukrinform“, remdamasi šio Rusijos regiono gubernatoriumi Viačeslavu Gladkovu.„Sviediniai pataikė į civilinės pramonės įmonės teritoriją. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra: žmones spėjo evakuoti saugiu atstumu. Sudarytas operatyvinis štabas. Ten išvažiavo visos avarinės tarnybos“, - rašo Rusijos pareigūnas socialiniame tinkle.Savo ruožtu UNIAN praneša, kad Borisovkoje dega naftos bazė. Pasak vietos gyventojų, anksčiau buvo girdėti sprogimai.Kaip rašo tenykščiai „Telegram“ kanalai, liepsna kyla į 50 metrų aukštį. Ugnis matyti iš už kelių kilometrų nuo naftos bazės.Taip pat pranešama, kad nuo gaisro naftos bazėje smarkiai nukentėjo Borisovkos tiltų metalo konstrukcijų gamykla. Pasak kai kurių šaltinių, šioje įmonėje buvo gaminamos metalo konstrukcijos Krymo tiltui.https://t.me/uniannet/88540

Per Rusijos apšaudymą Ukrainoje žuvo JAV medikasUkrainoje po Rusijos apšaudymo Bakhmute žuvo JAV medikas, patvirtino jo organizacija.Pranešama, kad į Pete'o Reedo transporto priemonę pataikė raketa, kai jis padėjo žmonėms evakuotis.P. Reedas, įkūręs „Global Response Medicine“, į Ukrainą atvyko neseniai, jo tikslas buvo būti „Global Outreach Doctors“ vadovu.

Zelenskis – apie padėtį fronte: duokite Ukrainai gerų naujienų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo tradicinėje vakaro kalboje pabrėžė, kad padėtis fronte išlieka labai sudėtinga, ypač Donecko kryptimi.„Situacija fronte išlieka labai sudėtinga, ypač Donecko kryptimi. Dėkoju visiems mūsų kariams, kurie atlaiko žiaurų okupantų spaudimą, kurie aiškiai ir visapusiškai atlieka mūsų pozicijų gynimo užduotis. Ir net tokiomis sudėtingomis sąlygomis, kurios dabar yra priešakinėse linijose, duokite Ukrainai gerų naujienų“, – sakė jis savo vaizdo žinutėje.Kaip rašė UNIAN, Ukrainos gynybos pajėgų aviacija vasario 3 dieną surengė keturis smūgius Rusijos karių koncentracijos sritims ir vieną jų priešlėktuvinių raketų sistemų padėčiai.

Netanjahu: Izraelis padeda Ukrainai smogdamas kariniams taikiniams IraneIzraelio slaptos operacijos prieš karinius taikinius Irane galiausiai padeda kitoms šalims, įskaitant Ukrainą. Apie tai pareiškė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, rašo „The Jerusalem Post“.„Mes veikiame savarankiškai prieš Iraną įvairiais lygmenimis, tačiau šia veikla taip pat sistemingai siekiame sunaikinti arba pakenkti Irano pajėgumams prieš mus. Tačiau, žinoma, tai taip pat kenkia Irano pajėgumams kitose arenose“, – sakė B. Netanjahu.Jis pabrėžė susirūpinimą dėl stiprėjančio Rusijos karinio aljanso su Iranu, kuris reiškia, kad Maskva ginkluoja Teheraną, o šis savo ruožtu siunčia ginklus karui prieš Ukrainą.Kai kurie Irano gaminami ginklai kelia grėsmę ir Izraeliui, todėl šis pasiekia du tikslus, stengdamasis prevenciškai juos pašalinti, kol jie dar nepradėti naudoti.B. Netanyahu pabrėžė, kad Izraelio vykdomas Irano ginklų gamybos objektų naikinimas turi teigiamą poveikį ne tik jo šaliai, bet ir Ukrainai.

Bidenui – Zelenskio padėkaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Joe Bidenui už naują JAV karinės pagalbos paketą, į kurį įtraukta nauja raketa, kuri pirmą kartą padvigubintų Ukrainos smogiamąjį diapazoną kare su Rusija.V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad kuo ilgesnio nuotolio Ukrainos ginklai ir mobilesni jos kariai, tuo greičiau baigsis žiauri Rusijos agresija.

Prancūzija ir Italija Ukrainai siunčia daugiau pagalbosDaugiau gynybinių ginklų gali būti pakeliui į Ukrainą, o Prancūzija ir Italija baigė derybas dėl prieštankinių sistemų siuntimo.Tai įvyko po to, kai kelios šalys įsipareigojo išsiųsti tankus į mūšio lauką, kai to paprašė Kijevas.„Tai leis Ukrainai apsiginti nuo Rusijos bepiločių orlaivių, raketų ir lėktuvų atakų, aprėpiant didelę Ukrainos teritorijos dalį“, – sakoma Prancūzijos gynybos ministerijos pranešime.

Reznikovas: tankai yra tai, ko mums reikia kontrpuolimuiUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad nauji NATO sąjungininkų tiekiami tankai taps „geležiniu kumščiu“ Kijevo kontrpuolimui pralaužti Rusijos gynybines linijas.Vakarietiškos 155 mm artilerijos atsargos yra gyvybiškai svarbios Ukrainai, kad ji atlaikytų Rusijos atakas pietuose ir rytuose, sakė O. Reznikovas per bendrą spaudos konferenciją su savo kolega iš Lenkijos Mariuszu Błaszczaku.„Nauja tankų koalicija su pagrindiniais NATO šalių tankais – to mums reikia kontrpuolimui, mes kaip geležinį kumštį panaudosime jų gynybines linijas prasiveržti“, – teigė O. Reznikovas. M. Błaszczakas tvirtino, kad Varšuva padeda apmokyti Ukrainos karius naudotis vakarietiškais tankais ir kad mokymų pabaiga buvo „savaitės, o ne dienos ar mėnesiai“.

Naujos ES sankcijos „smogs Rusijos karo mašinai“Kitas Europos Sąjungos sankcijų paketas Rusijai turės įtakos prekybai ir technologijoms, kurios padeda jai kariauti prieš Ukrainą, pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.„Mūsų 9 sankcijų paketai kandžiojasi, o 10-asis jau yra pakeliui. Su savo partneriais privalome neleisti Rusijai žudyti Ukrainos civilius gyventojus ir sunaikinti namus bei biurus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė ji.Ir pridūrė: „Naujos priemonės smogs prekybai ir technologijoms, kurios palaiko Rusijos karo mašiną“.

JAV patvirtino dar vieną karinės pagalbos paketą UkrainaiJis sieks 2,2 mlrd. JAV dolerių, pranešė BBC.Į paketą įeis oro gynybos sistemos, tolimojo nuotolio raketos, taip pat HIMARS amunicija ir šarvuočiai, pranešė agentūros, remdamosi JAV gynybos departamento atstovu.JAV yra svarbiausia ginkluotės Ukrainai tiekėja. Nuo Rusijos invazijos pradžios Vašingtonas, Pentagono duomenimis, Ukrainai jau skyrė daugiau kaip 29 mlrd. dolerių karinės paramos.

Zelenskis: jei gausime ginklų, ne tik nesitrauksime iš Bachmuto, bet ir pradėsime vaduoti DonbasąJei tarptautiniai partneriai aprūpins Ukrainą visais jai reikalingais ginklais, ypač tolimojo nuotolio, šalies gynėjai ne tik išlaikys Bachmutą, bet ir pradės deokupuoti Donbasą, pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu spaudos konferencijoje po Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo.Prezidentas pabrėžė, kad niekas neišduos Bachmuto, o Ukrainos gynėjai kovos tol, kol galės.„Bachmutą laikome savo tvirtove, o ten kritusius gynėjus – didvyriais. Jei paspartės ginklų tiekimas, būtent tolimojo nuotolio ginklų, tuomet ne tik nesitrauksime nuo Bachmuto, bet ir pradėsime išlaisvinti Donbasą, kuris yra okupuotas nuo 2014 metų“, – sakė V. Zelenskis.

ES: Rusija turi leisti visiems deportuotiems vaikams grįžti į UkrainąEuropos Sąjunga paragino Rusiją nutraukti neteisėtą Ukrainos piliečių, ypač vaikų, deportavimą ir leisti jau deportuotiems asmenims saugiai grįžti į Ukrainą.Tai teigiama ES pareiškime, paskelbtame per ESBO nuolatinės tarybos posėdį ketvirtadienį, praneša „Ukrinform“ korespondentas.ES „smerkia pranešimus apie neteisėtą priverstinį Ukrainos piliečių, įskaitant vaikus, deportavimą ir perkėlimą į Rusiją ir Rusijos laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas“.

Berlynas atmeta Putino pareiškimą, kad Rusijai „vėl grasina vokiečių tankai“Vokietijos vyriausybė atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad Ukrainai pažadėti vokiečių tankai esą kelia grėsmę jo šaliai. Šie teiginiai yra „vieni iš virtinės painių istorinių palyginimų, kurie vis pateikiami norint pateisinti Rusijos invaziją į Ukrainą“, penktadienį Berlyne sakė vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.Atstovas pabrėžė, jog tankai reikalingi, kad Ukraina galėtų apsiginti nuo Rusijos puolimo. Vokietija, tiekdama ginklus, esą daro tai kartu su virtine kitų šalių. „Tačiau tai pagalba ir parama, o ne dalyvavimas kare“, – teigė S. Seibertas. Tai, anot jo, aišku ir V. Putinui.V. Putinas, ketvirtadienį kalbėdamas renginyje, skirtame sovietinės armijos pergalei prieš nacių pajėgas Stalingrade paminėti, pareiškė, kad Rusijai, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais, vėl grasina vokiečių tankai.„Tai neįtikėtina, bet tiesa. Mums vėl grasina vokiečių tankai „Leopard“, — sakė V. Putinas, pridurdamas, kad Rusija turi kuo „atsakyti“ bet kuriai jai grasinančiai šaliai.

Zelenskis: mėginsime kuo ilgiau išlaikyti Bachmutą Ukraina, anot prezidento Volodymyro Zelenskio, mėgins kuo ilgiau išlaikyti Bachmuto miestą. „Laikome Bachmutą savo tvirtove“, – sakė jis penktadienį spaudos konferencijoje su ES atstovais, praneša agentūra „Reuters“.Prezidentas Bachmuto gynimo kontekste atnaujino savo reikalavimą dėl ilgojo nuotolio ginklų.Kartu V. Zelenskis reikalavo ES sankcijų, kad Rusija negalėtų atkurti savo karinių pajėgumų.

Zelenskis nori, kad derybos dėl narystės ES prasidėtų šiais metais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad tikisi, jog oficialios derybos dėl narystės Europos Sąjungoje prasidės iki šių metų pabaigos.„Tikslas yra pradėti derybas šiais metais, ir tai yra ne šiaip tikslas, o pagrindinis ir pats svarbiausias tikslas“, – sakė V. Zelenskis Kyjive kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu.„Ukraina ir ES, mes esame šeima“, – sakė Ch. Michelis. „Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje“, – pridūrė jis, nekomentuodamas terminų.Stojimas į ES yra labai sudėtingas ir ilgas daugiapakopis teisinių reformų ir derinimo su ES taisyklėmis procesas. Nuo kandidatės statuso, kurį Ukraina turi nuo praėjusios vasaros, iki oficialių derybų praeityje kartais prireikdavo daugiau nei dešimtmečio.Po susitikimo paskelbtame bendrame pareiškime paminėtas Ukrainos ryžtas pradėti derybas „kuo greičiau“, tačiau konkreti data nenurodyta.

Rusijos puolimo sėkme netiki net patys okupantaiRusijos kariuomenė, sulaukusi šimtų tūkstančių mobilizuotų karių papildymo ir gavusi naują vadą – Valerijų Gerasimovą, ruošiasi naujam puolimui Ukrainoje, kad pabandytų perlaužti karo eigą.Po kelis mėnesius trukusios gynybos ir bandymų sustiprinti užnugarį, Rusijos grupuotės štabe vyksta pasiruošimas puolimui, remdamasi vienu šaltiniu iš šios būstinės praneša „Novaja Gazeta. Evropa“. Šaltinio teigimu, generolai yra pasirengę „faršui paaukoti“ dešimtis tūkstančių karių“, kad įvykdytų vadovybės įsakymą – pastarajai reikia atsiskaityti Kremliui apie sėkmę, kol Ukrainos kariuomenė gaus vakarietiškus tankus ir pati pereis į puolimą.Tačiau niekas nekreipia dėmesio praktiškai į jokius tokio manevro pavojus, pažymi „Novaja Gazeta“ šaltinis. „Ukrainiečiai iš Vakarų žvalgybos gauna absoliučiai tikslius duomenis apie visus mūsų judesius. Nė vienoje teritorijoje neįmanoma sutelkti pakankamai pajėgų, kad jos netaptų HIMARS ar kitos toliašaudės artilerijos taikiniu“, – sakė jis.„Novaja Gazeta“ šaltinis iš grupuotės štabo sakė, kad net bandydami išlaikyti frontą, kariai patiria „didžiulius nuostolius“, o puolimas reiškia neišvengiamus sunkumus aprūpinant kariuomenę amunicija ir maisto produktais.„Po tokių atakų vietoj gyvenviečių mums lieka Mėnulio kraštovaizdis su mūsų nekenčiančių gyventojų likučiais“, – teigė kariškis. 

Ukraina vykdo tyrimą prieš Prigožiną Ukraina vykdo tyrimą prieš Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną dėl karo nusikaltimų. Vadovaujantis Ukrainos baudžiamosios teisės nuostatomis, jis apie tai informuotas, pranešė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.„Šios grupuotė vadovas tiesiogiai atsakingas už tūkstančius karo nusikaltimų. Jis viešai pripažįsta savo vaidmenį kare prieš Ukrainą ir (...) verbuodamas tūkstančius kalinių sprendžia personalo problemas“, – pažymėjo prokuroras.

Ukrainos pajėgos prie Bachmuto numušė rusų „Su-25“Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai sunaikino dar vieną rusų šturmo lėktuvą „Su-25“. Priešo orlaivis nukrito netoli Bachmuto.Apie tai praneša portalas „RBK Ukraina“, remdamasis Nacionalinės gvardijos feisbuko paskyroje paskelbta informacija.Kovotojai pažymėjo, kad priešo aviacija aktyviai naudoja šiuos šarvuotuosius ikigarsinius šturmo lėktuvus ant žemės esantiems taikiniams naikinti ir atakuoja Ukrainos pajėgų pozicijas bei gyvenvietes.„Vasario 2 d., 11.55 val., pietrytiniame Bachmuto pakraštyje Nacionalinės gvardijos kariai pastebėjo du priešo lėktuvus „Su-25“, kurie buvo nutolę trijų kilometrų atstumu. Taikinį užfiksavo nešiojamąją priešlėktuvinės gynybos sistemą „Igla-1“ turėjęs šaulys-zenitininkas ir paleido raketą. Vienas „Su-25“ buvo numuštas“, – papasakojo zenitinės raketų ir artilerijos divizijos 3-iosios operatyvinės paskirties brigados vadas, kurio šaukinys – „Partizan“.Taip pat Nacionalinė gvardija pažymėjo, kad Bachmuto kryptimi okupantai iš dalies prarado kovinį pajėgumą ir pranašumą ore – vos per praėjusią savaitę buvo sunaikintas sraigtasparnis „Mi-24“ ir lėktuvas „Su-25“.https://www.facebook.com/NGUmainpage/posts/pfbid02MEmtomyeUBnHSy7Md76eECtmmbwLDyVq7Wj9g5V28iUZ3sXCpHQXodoPBNkB8KWsl?locale=uk_UA

Kremlius neigia sulaukęs pasiūlymo iš Vašingtono dėl taikos Ukrainoje Rusija paneigė žiniasklaidos pranešimus apie tariamą taikos pasiūlymą iš JAV, kuriame kalbama apie teritorines nuolaidas Ukrainoje. „Tai antis“, – penktadienį Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.Prieš tai būta pranešimų, kad JAV Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) vadovas Williamas Burnsas aiškinosi, ar Rusija sutiktų nutraukti savo invaziją į kaimyninę šalį, jei už tai gautų 20 proc. Ukrainos teritorijos.W. Burnsas esą ir Kyjive, ir Maskvoje mėgino rasti diplomatinį sprendimą jau beveik metus trunkančiame kare. Tačiau, anot pranešimų, nė viena pusė nebuvo tam pasirengusi: Ukraina – nes nenori atsisakyti dalies savo valstybės teritorijos, Rusija – nes mano, kad vis tiek laimės. Oficialiai Baltieji rūmai nepatvirtino buvus tokią žvalgybos vado diplomatinę misiją.Rusija kelis kartus siūlė derybas. Anot ekspertų, konflikto įšaldymas dabartinėmis sąlygomis būtų naudingas Maskvai. Šiuo metu Rusija, įskaitant 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį, yra okupavusi 18 proc. Ukrainos teritorijos.

Rusija „nacionalizuos“ Ukrainos turtą, tebesantį aneksuotame Kryme Rusija penktadienį pareiškė, kad nacionalizuos aneksuotame Kryme esantį „užsienio“ turtą, įskaitant tą, kurio savininkai susiję su Ukraina, ir dalį lėšų skirs Ukrainoje kariaujantiems žmonėms remti.„Krymo respublikos valstybės tarybos deputatai priėmė nutarimą dėl užsienio piliečių ir valstybių, vykdančių priešiškus veiksmus prieš Rusiją, turto nacionalizavimo“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė tarybos pirmininkas Vladimiras Konstantinovas.Regiono parlamentas, kurį Maskva sukūrė po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos, sakė, kad įstatymo projektas nukreiptas prieš Ukrainos asmenų ir įmonių turtą ir buvo patvirtintas vienbalsiai.V. Konstantinovas sakė, kad į turto sąrašą „įtraukta apie 500 objektų, susijusių su įvairiomis įmonėmis ir bankais, turizmo ir sporto infrastruktūra“.Rusijos naujienų agentūros teigė, kad sąraše yra turtingiausio Ukrainos žmogaus Rinato Achmetovo, oligarcho Igorio Kolomoiskio, dešimties Ukrainos bankų, gamyklų ir Kijevo „Dinamo“ futbolo klubo turtas.„Dalis pelno bus skirta specialiosios karinės operacijos dalyviams paremti“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė V. Konstantinovas, pavartojęs Kremliaus terminą karui Ukrainoje įvardyti.Regiono valdžia teigė, kad institucijos šią paramą iš dalies paskirstys „išdalydama žemės sklypus“ nemokamai.

Vokietija išdavė leidimą eksportuoti tankus „Leopard 1“ Vokietija išdavė leidimą eksportuoti tankus „Leopard 1“ į Ukrainą. Tai penktadienį paskelbė vyriausybės Berlyne atstovas Steffenas Hebestreitas.Jis nedetalizavo.Iki šiol Vokietija buvo davusi leidimą eksportuoti tik „Leopard 2“ modelio tankus.Šalies dienraštis „Süddeutsche Zeitung“ anksčiau penktadienį skelbė, kad bendrovės „Rheinmetall“ ir „Flensburger Fahrzeugbau Gesellschaft“ pasisiūlė atnaujinti dešimtis tankų „Leopard 1“ ir pristatyti juos į Ukrainą. Tačiau, kaip pažymėjo dienraštis, iki šiol esą buvo problemų dėl amunicijos pirkimo.Praėjusią savaitę kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė po ilgų svarstymų nusprendė perduoti Ukrainai 14 kovinių tankų „Leopard 2“ iš Bundesvero atsargų ir išdavė jų turinčioms šalims licenciją tiekti tokius tankus Kyjivui.

NATO paragino Rusiją laikytis branduolinių ginklų ribojimo sutarties NATO paragino Rusiją laikytis branduolinį arsenalą ribojančios sutarties, sakoma penktadienį paskelbtame pareiškime.Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos pasirašyta vadinamoji „Naujoji START“ sutartis riboja abiem šalims leidžiamų turėti branduolinių ginklų skaičių ir numato dvišalius patikrinimus bei keitimąsi duomenimis.Maskvos atsisakymas leisti JAV vykdyti patikras Rusijos teritorijoje pakerta sutarties gyvybingumą, sakoma NATO narių bei Suomijos ir Švedijos paskelbtame pareiškime. „NATO sąjungininkės ir toliau laiko veiksmingą ginklų kontrolę esminiu indėliu į mūsų saugumo tikslus“, – sakoma jame, bet neužsimenama, ar tai, kad Rusija nesilaiko sutarties, gali paskatinti JAV ją nutraukti ar reaguoti kaip nors kitaip .Pareiškime pabrėžiama, kad Vašingtonas laikosi teisiškai įpareigojančios sutarties, vienintelės dar likusios svarbios JAV ir Rusijos ginklų kontrolės priemonės. Pagal sutartį abiejų šalių branduolinis arsenalas ribojamas iki 800 nešančiųjų sistemų ir 1550 kovinių galvučių.2021 m. vasarį JAV prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė pratęsti sutartį iki 2026 metų. Rusija nuo 2022 m. rugpjūčio neleidžia JAV atlikti patikrinimų, teigiama NATO pareiškime. Savo ruožtu Maskva tvirtina nebegalinti atlikti patikrų Jungtinėse Valstijose dėl jai paskelbtų sankcijų už įsiveržimą į Ukrainą.

Žiniasklaida: Vokietijos bendrovės siūlo perduoti Ukrainai dešimtis tankų „Leopard 1“Vokietijos kompanijos pasiūlė šalies vyriausybei parengti siuntimui į Ukrainą dešimtis tankų „Leopard 1“, bet didelis keblumas yra šaudmenų stygius.Tai penktadienį pranešė Vokietijos laikraštis „Süddeutsche Zeitung“.Pasak leidinio, bendrovės „Rheinmetall“ ir „Flensburger Fahrzeugbau Gesellschaft“ (FFG) siūlo paruošti dešimtis tankų „Leopard 1“ ir gali juos pristatyti į Ukrainą, tačiau iki šiol buvo problemų dėl amunicijos pirkimo. Ta pati problema aktuali ir vokiškiems kompleksams „Gepard“, kurių Ukraina jau turi.Amunicijos deficito problema Vokietijoje svarstoma jau seniai. Vyriausybė pažadėjo šaudmenims įsigyti iš specialaus fondo papildomai skirti 20 mlrd. eurų. 2023 metų biudžete šaudmenims iš viso numatyta 1,125 mlrd. eurų.Neseniai lankydamasis Brazilijoje su vizitu, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas prašė jos vadovus patiekti šaudmenų tankams „Leopard“, kurių Berlynas perduos Ukrainai, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.Kaip jau buvo pranešta, federalinė vyriausybė nusprendė perduoti Ukrainai 14 kovinių tankų „Leopard 2“ iš Bundesvero atsargų ir išdavė jų turinčioms šalims licenciją tiekti tokius tankus Kyjivui. Vokietijos ginkluotės gamintoja „Rheinmetall“ yra pasirengusi gerokai padidinti tankų ir artilerijos šaudmenų gamybą, kad patenkintų didelę jų paklausą Ukrainoje ir Vakaruose, pareiškė bendrovės generalinis direktorius Arminas Pappergeris.

Britų žvalgyba: „Vagner“ vykdomos nuteistųjų verbavimo programos mastas sumažėjo Panašu, kad Rusijos privačios karinės bendrovės „Vagner“ nuteistųjų verbavimo į karą Ukrainoje mastas gerokai sumažėjo nuo 2022 m. vasaros ir rudens, kai buvo pasiekęs viršūnę. Tai sakoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos tviteryje paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos suvestinėje.Rusijos federalinės bausmių tarnybos duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio bendras kalinių skaičius šalyje sumažėjo 6 tūkstančiais, o rugsėjo-lapkričio mėnesiais jis buvo sumažėjęs 23 tūkstančiais. Dabar Rusijos kalėjimuose yra iš viso 433 tūkst. nuteistųjų.Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad veikiausiai „Vagner“ vykdoma nuteistųjų verbavimo programa buvo „svarbiausias veiksnys“, lėmęs šį kalinių sumažėjimą.Be to, pastarųjų dešimties dienų Ukrainos kovotojų liudijimai byloja, kad „svarbiuose sektoriuose Rusija mažiau kliaunasi grupės „Vagner“ bangomis į mūšį metamais užverbuotais nuteistaisiais“.Atnaujintoje suvestinėje sakoma, kad tarp „Vagner“ ir Rusijos gynybos ministerijos viešai tvyro įtampa, tikėtina, jog konkurencija tarp Rusijos elito grupuočių iš dalies prisideda prie sumažėjusio į karą metamų nuteistųjų skaičius.Anksčiau pranešta, kad, Didžiosios Britanijos žvalgybos manymu, invazija į Ukrainą ir tarptautinės sankcijos pakirto Rusijos, kaip patikimos ginklų eksportuotojos, vaidmenį.

Kuleba: Lavrovui Afrikoje nutiko du nemalonūs netikėtumaiRusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui sausį oficialaus vizito lankantis Afrikos šalyse nutiko „du nemalonūs netikėtumai“. Apie juos per interviu „BBC News Ukraina“ papasakojo Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmytro Kuleba.Pastarąsias dvi savaites Rusijos valstybinė žiniasklaida aktyviai gyrėsi Rusijos diplomatijos „laimėjimais“ S. Lavrovo vizito Afrikoje kontekste. Iš viso Rusijos diplomatijos vadovas Afrikoje viešėjo keturiose šalyse. Visgi iš tikrųjų vizitas nebuvo toks sklandus ir sėkmingas, kaip kad skelbia Rusijos propaganda, rašo unian.net.„Lankantis Afrikoje S. Lavrovui teko susidurti su dviem apmaudžiais netikėtumais – į dvi šalis jis nepateko. Kiek pamenu, tai pirmas toks kartas“, – pareiškė D. Kuleba. Ukrainos diplomatas nepatikslino, apie kokias valstybes kalbama, bet iš Rusijos žiniasklaidos pranešimų kaip ir aišku, kad S. Lavrovas ketino apsilankyti Botsvanoje, bet ten taip ir nepabuvojo. Priežastys nebuvo skelbiamos.Taip pat S. Lavrovas, kiek žinoma, planavo paviešėti Ganoje ir Mauritanijoje. Šios dvi šalys atvirai reiškė nepasitenkinimą „Vagner“ grupės aktyvumu regione. Visgi į Mauritaniją Rusijos diplomatijos vadovas turėtų atvykti, bet abejojama, kad ketina susitikti su vietos žurnalistais.„Žinau, kodėl taip ir nenuvyko. Iš principo tai labai aiškus signalas. Dar vakar atrodė, kad Rusija be kalbų dominuoja Afrikoje, visur jai atsidaro durys, svetingai ją priima. O štai netikėtai ėmė ir prasidėjo problemos“, – situacija komentuoja D. Kuleba.

Kuleba: Ukraina pasirengusi nutraukti diplomatinius santykius su Iranu Ukraina pasirengusi bet kada nutraukti diplomatinius santykius su Iranu. Tereikia prezidento sprendimo.Tai interviu „BBC News Ukraina“ pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.Jis pažymėjo, kad Iranas „peržengė ribą“, kai pradėjo tiekti Rusijai bepiločius orlaivius kamikadzes, naudojamus prieš Ukrainą. Anksčiau Užsienio reikalų ministerija pateikė prezidentui svarstyti pasiūlymą nutraukti diplomatinius santykius su Teheranu.„Tai mūsų signalas Iranui – kad ir koks naudingas jums atrodo bendradarbiavimas su Rusija prieš Ukrainą, patikėkite, neigiami šio bendradarbiavimo padariniai keleriopai viršys bet kokią naudą“, – sakė D. Kuleba.Jis pabrėžė, kad sprendimas nutraukti diplomatinius santykius gali būti priimtas „bet kurią akimirką, priklausomai nuo tolesnio Irano elgesio“.Tačiau Ukrainos diplomatijos vadovas patikino nežinąs, kas smogė Irano kariniams objektams naktį į sausio 29-ąją.„Mes istoriškai nesame padarę Iranui nieko blogo“, – pabrėžė jis.2022-ųjų vasarą Iranas pradėjo slapta tiekti Rusijai savo dronus kamikadze. Rugsėjo mėnesį šie bepiločiai orlaiviai pradėti masiškai naudoti fronte, o vėliau priešas ėmė jais atakuoti Ukrainos energetikos objektus.

Karo ekspertas: Putinas ruošia spąstus UkrainaiRusijos diktatoriui Vladimirui Putinui labai reikalinga pauzė mūšio lauke. Jis jos sieks tariamu pasirengimu deryboms ir paliauboms.Tai interviu leidiniui „Obozrevatel“ pareiškė karo ekspertas Olehas Ždanovas.Pasak jo, pauzę rusai išnaudos kariuomenės pergrupavimui, rezervų pritraukimui, 500 tūkst. kareivių grupuotės sudarymui. Apie 260-270 tūkst. jie gali surinkti vien tik iš šauktinių. O. Ždanovo nuomone, pavasarį Putinas gali dar dviem šauktinių bangomis papildyti šią grupuotę Ukrainos teritorijoje arba nusiųsti juos prie sienos, pavyzdžiui, į Baltarusiją, Kursko, Briansko ar Belgorodo sritis.„Bet jam reikia atokvėpio. Beje, veikiausiai Putinas dabar kaip tik tuo ir užsiima, nes gaunama informacijos, kad artimiausiomis savaitėmis gali suaktyvėti konfrontacija mūšio lauke. Mes stebime tokią tendenciją. Vasario 22 d. Putinas kreipsis į Federalinį Susirinkimą, o vasario 24 d., per įsiveržimo metines, jis reikalauja sušaukti JT Saugumo Tarybą dėl Ukrainos. Tikriausiai per šį posėdį Rusijos atstovas paragins nedelsiant laikinai nutraukti ugnį ir pradėti derybų procesą. Tai bus Putino mėginimas gauti atokvėpio šiame kare“, - pažymėjo ekspertas.Bet O. Ždanovas tikisi, kad į šiuos spąstus niekas nepaklius. „Tikiuosi, kad Rusijos atstovui bus pasakyta: gerai, gerai, išveskite kariuomenę iš Ukrainos teritorijos, taip pat ir iš Krymo, nes Krymas yra Ukraina pagal tarptautinius standartus, o tada - paliaubos ir derybos“, – teigė jis.

Per automobilio sprogimą Enerhodare žuvo rusų bendrininkas Į priešo pusę perėjęs buvęs Ukrainos teisėsaugininkas Jevhenijus Kuzminas žuvo per automobilio sprogimą Enerhodare, Rusijos okupuotame Ukrainos mieste, kuriame gyvena dauguma invazinių pajėgų užimtos Zaporižios atominės elektrinės darbuotojų.Šią žinią „Telegram“ kanale paskelbė Berdiansko miesto tarybos vykdomasis komitetas.„Enerhodare susprogdintas kolaborantas J. Kuzminas. Iki okupacijos jis buvo Ukrainos teisėsaugos pareigūnas, vėliau perėjo į priešo pusę. Kolaborantas žuvo per sprogimą, apgadinusį dar vieną automobilį ir išdaužusį visus gretimo pastato langus“, – rašoma pranešime. https://t.me/ivan_fedorov_melitopol/1288

Ministerija: Ukrainoje gerėja elektros tiekimo situacija Padėtis Ukrainos energetikos sistemoje gerėja, todėl mažėja ir elektros deficitas.Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„2023 metų vasario 3 d. įgyvendinamos priemonės ir meteorologinės sąlygos leido toliau gerinti elektros tiekimo situaciją. Numatomas elektros energijos deficitas vakaro maksimumo metu sudarys apie 17,5 proc. poreikio“, – teigiama pranešime.Pažymima, kad dėl karo veiksmų sudėtingiausia padėtis elektros energijos tiekimo požiūriu yra Donecko, Chersono ir Charkivo srityse. Dėl generavimo pajėgumų stygiaus didžiausia atjungtų vartotojų dalis yra Kirovohrado, Voluinės ir Vinycios srityse.Kaip anksčiau buvo pranešta, Ukrainos energetikos sistema jau atlaikė 13 priešo raketų atakų ir 15 bepiločių skraidyklių smūgių energetikos objektams bangų. Šiuo metu daugiau kaip 10 GW pagrindinių pajėgumų tebėra nepasiekiami Ukrainos energetikos sistemai ir yra kontroliuojami priešo. Tai didžiausia Ukrainoje ir visoje Europoje Zaporižios AE, Zaporižios šiluminė elektrinė, Luhansko šiluminė elektrinė, Kachovkos hidroelektrinė. Be to, laikinai okupuotose Pietų Ukrainos teritorijose yra dauguma vėjo ir saulės jėgainių.

Į Kyjivą atvykęs Michelis žada palaikyti Ukrainos siekį įstoti į ES Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį atvyko į Kyjivą dalyvauti viršūnių susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Jis pažadėjo palaikyti Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES).„Vėl Kyjive, ES ir Ukrainos viršūnių susitikimui su V. Zelenskiu, (Europos Komisijos vadove) Ursula von der Leyen ir (ES aukščiausiu diplomatu) Josepu Borrelliu. Mūsų ryžtas neišblės. Mes jus palaikysime kiekviename jūsų kelionės į ES žingsnyje“, – tviteryje parašė Ch. Michelis.

Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus Penktadienio rytą visoje Ukrainos teritorijoje paskelbtas oro pavojus, praneša „Sky News“.Apie antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos, be kita ko, aktyvuotos sostinėje Kyjive, kur visai netrukus turėtų įvykti Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimas.

Ukrainoje iš savanorių sudaromos Puolimo gvardijos brigados Laikinai einantis Ukrainos vidaus reikalų ministro pareigas Ihoras Klymenka informavo, kad, siekiant sustiprinti gynybos pajėgas ir išlaisvinti okupuotas Ukrainos teritorijas, pradedamos formuoti Puolimo gvardijos šturmo brigados.Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax – Ukraina“, remdamasi Ukrainos nacionalinės gvardijos tinklalapiu.„Sprendimą sudaryti šturmo brigadas priėmė mūsų darbuotojai, kuriems užtenka įniršio mušti priešą. Daugelis mūsų kariškių, gynusių ir ginančių mūsų šalį, iškėlė iniciatyvą rinkti žmones į tokius dalinius. Todėl buvo nuspręsta, kad visi, kurie nori, kurie yra patriotai, dėl karo neteko namų ar artimųjų, turi jungtis į tokias brigadas. Jau pradėjome formuoti tokius dalinius, kurie kovos, kad būtų išlaisvintos mūsų teritorijos ir pasiektos tarptautinės bendrijos pripažintos šalies sienas. Tai mūsų artimiausias tikslas“, – per nacionalinį televizijos maratoną sakė I. Klymenka.Anot jo, šių dalinių pagrindą sudarys dabartiniai policijos pareigūnai, pasieniečiai, nacionalinės gvardijos nariai, kurie į juos stos savo noru. „Pirmiausia, tai žmonės, patyrę 2014–2015 metų išmėginimus, dalis jų jau kovojo ir 2022 metais. Dalis jų buvo sužeisti. Dalinius sudarys tik patriotizmo vedami savanoriai, o tokių žmonių mūsų valstybėje yra labai daug“, – pabrėžė VRM vadovas.Anot I. Klimenkos, visiems šių brigadų kovotojams bus paliktos kariškiams ir policininkams numatytos lengvatos. „Išsaugomos visos pašalpos ir socialinės garantijos, be to, siūlome deramą darbo užmokestį. Taip pat siūlome galimybę įgyti profesiją VRM mokymo įstaigose. Ir, žinoma, kiekvienas turės galimybę utilizuoti priešą“, – pridūrė pareigūnas.

Luhansko srities vadovas: padidėjo rusų atakų skaičiusLuhansko srityje išaugo okupacinės kariuomenės rengiamų atakų skaičius. Didėja įtampa prie Bilohorivkos ir Kreminos.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Luhansko srities karinės administracijos vadovu Serhijumi Haidajumi.„Jie (okupantai) bando rasti kažkokių spragų, kur paskui galėtų siekti laimėjimų. Bet mūsų gynybos pajėgos išlaiko pozicijas, visur duoda atkirtį... Rusų atakų pastaruoju metu padaugėjo, didėja įtampa ir prie Bilohorivkos, ir Kreminos apylinkėse“, – sakė pareigūnas.Anot jo, rusai iš anksto skelbia apie tariamą tos ar kitos gyvenvietės „paėmimą“, bet tai neatitinka tikrovės.„Rusai išjungia mobilųjį internetą okupuotoje Luhansko srities dalyje, bijo vietos gyventojų, kurie gali pranešti apie okupantų technikos judėjimą“, – pridūrė S. Haidajus.„rbc.ua“ primena, kad, Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei iki kovo užimti visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją.Bet, ISW analitikų nuomone, V. Putinas tikriausiai ir vėl pervertino savo armijos galimybes, todėl jo didysis puolimas Rytų Ukrainoje baigsis iki balandžio ir nebus sėkmingas.

Žiniasklaida: Ukrainoje žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius artėja prie 200 tūkstančiųNuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija prarado apie 200 tūkst. žuvusių ir sužeistų karių. Tai sakoma „The New York Times“ paskelbtame pranešime, analizuojančiame Rusijos taktiką remiantis Amerikos ir Europos pareigūnų vertinimais.„Toks aukų skaičius vos per 11 mėnesių yra aštuonis kartus didesnis nei amerikiečių aukų skaičius per du dešimtmečius trukusį karą Afganistane“, – sakoma pranešime. Pabrėžiama, jog per įnirtingas kovas dėl Bachmuto ir Soledaro Rusija prarado itin daug gyvosios jėgos.Tuo pačiu ekspertai teigia, kad prarandamos gyvybės vargu ar atgrasys Vladimirą Putiną nuo karo tikslų. „V. Putinas gali prarasti Ukrainoje šimtus tūkstančių kareivių, nors didesni nuostoliai gali sumažinti jo politinį palaikymą“, – rašoma pranešime.Ekspertai taip pat nurodė „daugybę karinio aprūpinimo ir taktinių problemų“, paaiškinančių Rusijos taktiką. Senka Rusijos kariuomenės artilerijos, amunicijos atsargos. Rusijos vadovybė kompensuoja šį trūkumą žmonėmis, bangomis siųsdama nuteistuosius į fronto linijas.„Maskva dešimtmečius, jei ne šimtmečius, metė į mūšius, jos manymu, nebereikalingus žmones, ypač per Antrąjį pasaulinį karą“, – sakoma pranešime.

Europos Komisija pažadėjo Ukrainai 450 mln. eurų pagalbą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį po susitikimo su Ukrainos vyriausybės nariais Kyjive paskelbė apie naują 450 mln. eurų pagalbos paketą ir kitas paramos priemones Ukrainai.145 mln. eurų šių pinigų skiriama humanitarinei pagalbai, 305 mln. eurų – pažeistos infrastruktūros remontui. Apie tai  pranešta per U. von der Leyen ir 15-os kitų Europos Komisijos pareigūnų vizitą Kyjive.Anksčiau kalbėdama kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Europos Komisijos pirmininkė sakė, kad po pakartotinių Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai blokas suteiks Ukrainai 150 mln. eurų įrangai įsigyti, 35 mln. eurų skiriami energiją taupančioms lemputėms ir 2400 generatorių.Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis sakė Ukrainos ministrui pirmininkui Denysui Šmyhalui, kad ES šalys planuoja mokyti iš viso 30 tūkst. Ukrainos karių, dvigubai daugiau, nei iš pradžių numatytas ES karinės mokymo misijos tikslas surengti mokymus 15 tūkst. karių. Ukrainos kariai bus mokomi naudotis nauja įranga, įskaitant tankus „Leopard 2“, tviteryje paskelbė J. Borrellis. Jis taip pat pranešė D. Šmyhalui apie planus suteikti Ukrainai 25 mln. eurų išminavimo operacijoms finansuoti.U. von der Leyen teigė, kad iki šiol Ukrainai skirta ES ekonominė, humanitarinė ir karinė parama siekia beveik 50 mlrd. eurų.Europos Komisija ir Ukrainos vyriausybė taip pat pasirašė susitarimą, leisiantį šaliai priartėti prie bloko bendros rinkos. Be to, U. von der Leyen pranešė, kad siekiant patraukti Rusiją atsakomybėn už pradėtą karą Hagoje bus įkurtas centras įrodymams apie nusikaltimus rinkti.Penktadienį į viršūnių susitikimą su V. Zelenskiu turi atvykti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis, toliau bus aptariamas Ukrainos siekis įstoti į ES.V. Zelenskis ragina pateikti konkrečią jo šalies stojimo į ES perspektyvą. „Manau, kad Ukraina nusipelnė jau šiais metais pradėti derybas dėl narystės ES“, – ketvirtadienį per vakaro kreipimąsi sakė V. Zelenskis. Tolesnė integracija į Europos Sąjungą suteiks ukrainiečiams „energijos ir motyvacijos (...) kovoti nepaisant jokių kliūčių ir grėsmių“.U. von der Leyen gyrė „įspūdingą“ Ukrainos pažangą, tačiau stojimo procesas sudėtingas ir reikalauja teisinių reformų bei prisiderinimo prie ES taisyklių.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 840 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 840 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų vasario 3 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 129 870 kareivių.Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 215 tankų, 6 388 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 215 artilerijos sistemų, 460 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 222 oro gynybos priemonių, 294 lėktuvų, 284 sraigtasparnių, 1 952 dronų, 796 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 068 automobilių, 202 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Žiniasklaida: JAV pasiūlymas dėl karo pabaigos iškart atmestas2023 metų sausio viduryje Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas CŽA direktoriui Williamui Burnsui pavedė patikrinti Ukrainos ir Rusijos pasirengimą deryboms. W. Burnsas pasiūlė užbaigti karą mainais už Ukrainos teritorijas.Kaip Šveicarijos leidiniui „Neue Zürcher Zeitung“ sako du nepriklausomi pašnekovai iš Vokietijos valdžios, W. Burnsas pasiūlė Kyjivui „taiką mainais už žemes“, o Maskvai – „žemes mainais už taiką“. Buvo kalbama apie maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijos, o tai apima Donecko ir Luhansko sritis.Pažymima, kad Kyjivas kategoriškai atsisakė dalinti Ukrainos teritoriją, o Maskva vis dar nepraranda vilties ilgalaikėje perspektyvoje laimėti karą. Leidinys akcentuoja, kad tokio plano atsisakymas galėjo paskatinti sprendimą suteikti Ukrainai vakarietiškų tankų.Žurnalistų teigimu, būtent po tokių CŽA direktoriaus vizitų Jungtinių Valstijų prezidentas nusprendė apeiti Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir priimti sprendimą padėti Ukrainai tankais „Abrams“. Būtent tokia Vašingtono drąsa ir padėjo pakeisti Berlyno poziciją dėl „Leopard 2“ – tiek iš savo atsargų, tiek iš kitose šalyse esančių.NZZ duomenimis, J. Bideno iniciatyva O. Scholzui buvo tikras netikėtumas, todėl jo sprendimas dėl „Leopard 2“ tankų taip pat galėjo būti spontaniškas, o ne gerai apgalvotas, kaip kad situaciją pristatė Vokietija.

Ukrainos policija nuo karo pradžios gavo pareiškimus dėl 9764 dingusių vaikųUkrainos nacionalinė policija nuo 2022 metų vasario 24 d. gavo 9631 pareiškimą dėl 9764 vaikų dingimo.Tai per spaudos konferenciją pranešė Nacionalinės policijos Nepilnamečių prevencijos valdybos viršininko pavaduotojas Jaroslavas Šanko.„Nuo karinės padėties paskelbimo Ukrainos teritorijoje iki šiandien Nacionalinė policija gavo 9631 pareiškimą dėl 9764 vaikų dingimo. Šiuo metu aktyviai ieškomų asmenų sąraše yra 347 vaikai. Iš jų 323 vaikai dingo karo veiksmų teritorijoje“, – sakė jis.Nacionalinės policijos atstovas konstatavo, kad Rusijos nusikaltimų ukrainiečių vaikams skaičius kasdien didėja. Naujausiais duomenimis, okupantai nužudė 459 vaikus, iš jų 176 – Donecko srityje, 80 – Charkivo, 58 – Kyjivo, 25 – Chersono ir 23 – Černihivo srityje.Kaip jau buvo pranešta, vasario 2 d. duomenimis, Ukrainoje dingusiais laikomi 347 vaikai, pavyko surasti 9417.

Italijos URM vadovas: oro gynybos sistema SAMP-T bus dislokuota Ukrainoje per du mėnesiusItalijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajanis pareiškė, kad italų ir prancūzų sukurta oro gynybos sistema SAMP-T bus dislokuota Ukrainoje per du artimiausius mėnesius, praneša televizijos kanalas „Rai News“.Pasak ministro, raketinis skydas, skirtas apsaugoti Kijevą ir kitus strateginius rajonus, „per artimiausias septynias aštuonias savaites bus išskleistas Ukrainos teritorijoje“.Italijos diplomatijos vadovas taip pat pabrėžė, kad tarptautinė bendrija turi „įsipareigoti ginti Ukrainos nepriklausomybę ir siekti taikos“.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Italija kartu su Prancūzija perduos Ukrainai oro gynybos sistemą SAMP-T, galinčią naikinti lėktuvus 100 km atstumu, o raketas – 25 km atstumu.Abi šalys taip pat susitarė nupirkti 700 zenitinių raketų Aster-30 už maždaug 2 mlrd. eurų kompleksui SAMP-T, kuris bus perduotas Ukrainai.

Bachmute per apšaudymą sužeisti du savanoriai medikai iš NorvegijosKetvirtadienį Donecko srities Bachmuto mieste pakliuvo į apšaudymą ir buvo sužeisti savanoriai medikai iš Norvegijos Sanderis Sørsveenas Trelvikas ir Simonas Johnsenas.Kaip rašo leidinys VG, apie incidentą papasakojo jų artimieji ir pats Johnsenas. Anot savanorio, jis su kolega rytą gavo užduotį evakuoti kelis per apšaudymus nukentėjusius žmones. Kai jie nuvažiavo į nurodytą vietą, Rusijos kariuomenė paleido ugnį.„Jie du kartus bombardavo vieną ir tą pačią vietą. Paskui pradėjo apšaudyti rajoną, kai pamatė, kad mes likome gyvi“, - sakė savanoris.Norvegas pabrėžė, kad keli kiti žmonės, buvę kartu su juo ir Trelviku, žuvo.Trelviko motina žurnalistams papasakojo, kad sūnui nudegė 30-40 proc. kūno paviršiaus. Be to, savanorį sužeidė skeveldros, bet vidaus organai nenukentėjo. Jis kartu su Johnsenu nuvežtas į Dnipro ligoninę. Pasak moters, Norvegijos valdžia ruošiasi evakuoti sužeistus šalies piliečius per Lenkiją į tėvynę.Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovai žurnalistams pareiškė žiną apie incidentą, bet atsisakė jiems pateikti išsamesnių detalių.

Žiniasklaida: JAV teigia, kad Ukraina turės pasitraukti iš Bachmuto Jungtinės Valstijos patarė Ukrainos kariuomenei neskubėti laukti naujų ginklų tiekimo. Be to, gali būti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turės pasitraukti iš Bachmuto (Donecko sritis), kad sukauptų išteklių pavasario kontrpuolimui.„Anot pareigūno, JAV pataria Ukrainos pajėgoms stabdyti veiksmus, kad galėtų atvykti tankai ir kita ginkluotė. JAV ir Europos pareigūnai teigė, kad Ukraina, norėdama sukaupti išteklių pavasario puolimui pietuose, taip pat gali netrukus išvesti savo karius iš rytinio Bachmuto miesto, taip suteikdama Rusijai simbolinę pergalę“, – rašė „Bloomberg“.Pažymima, kad pasitraukimas iš Bachmuto neturės strateginio poveikio karui. 

Analitikai: didysis Rusijos puolimas baigsis anksti ir nebus sėkmingas Kremlius vėl gali pervertinti Rusijos kariuomenės pajėgumus dėl naujo didelio puolimo Ukrainoje. Apie tai praneša JAV karo tyrimų institutas (ISW).„ISW nerado jokių įrodymų, kad Rusijos pajėgos būtų atgavusios pakankamą kovinę galią, kad iki kovo mėn. įveiktų Ukrainos pajėgas Rytų Ukrainoje ir užimtų daugiau kaip 11 300 kvadratinių kilometrų neokupuoto Donecko regiono“, – rašoma naujoje ataskaitoje.ISW mano, kad ilgai aptarinėtas didelis Rusijos puolimas greičiausiai baigsis per anksti – per balandžio mėnesį prasidėsiantį pavasario liūčių sezoną arba anksčiau. Tuo pat metu analitikai mano, kad Rusijos kariuomenei nepavyks pasiekti didelės operacinės sėkmės.„Rusijos pajėgų išsekimas gali sudaryti palankias sąlygas Ukrainos pajėgoms panaudoti jas kontrpuolimui 2023 m. pavasario pabaigoje arba vasarą, kai bus įtrauktos Vakarų tankų atsargos“, – pažymi analitikai.

Rusų pajėgos masiškai apšaudo Chersoną Rusijos okupantai masiškai apšaudo Chersoną.Chersono srities tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis savo „Telegram“ kanale pranešė, kad priešas vykdo masinį apšaudymą. „Orkai toliau masiškai apšaudo Chersoną, būkite atsargūs!“ – pabrėžė jis.

Zelenskis: okupantai pasiekė etapą, kai Rusijos strateginis pralaimėjimas yra aiškusRusijos okupantai dabar yra pasiekę tam tikrą etapą, kai Rusijos strateginis pralaimėjimas jau aiškus. Tačiau taktiniu požiūriu jie vis dar turi išteklių, kad galėtų imtis puolimo veiksmų, rašoma UNIAN.Prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi pabrėžė, kad Ukraina turi toliau dirbti stiprindama atsparumą ir išlikti vieninga siekdama aprūpinti savo gynėjus reikiama ginkluote. „Priešas yra tam tikrame etape, kai strategiškai Rusijos pralaimėjimas jau aiškus. Tačiau taktiniu požiūriu jie vis dar turi išteklių, kad galėtų imtis puolamųjų veiksmų. Jie ieško galimybių, kaip pakeisti karo eigą, ir bando panaudoti agresijai visų vis dar kontroliuojamų teritorijų potencialą. Turime tęsti tai, ką darome: stiprinti savo atsparumą, visiškai vieningai siekti aprūpinti savo kariuomenę ir visus gynėjus reikiama ginkluote ir įranga – mes Ukrainoje turime kalbėti vienu balsu su pasauliu dėl gynybai skirtų atsargų“, – sakė valstybės vadovas.

Per dvi dienas Kramatorske apgadintas 51 daugiaaukštis pastatasPer pastarąsias dvi dienas, 2023 metų vasario 1 ir 2 dienomis, Kramatorske per apšaudymus buvo sunaikintas 51 daugiaaukštis pastatas.Pasak Kramatorsko mero Aleksandro Gončarenkos, trečiadienis ir ketvirtadienis miestui buvo tragiški.„Žuvo 3 žmonės. Sužeista 14 (yra rimtai sužeistų – operuojami). Dar 13 žmonių naktimis pateko į terapinį skyrių – jiems suteikta reikiama pagalba (daugiausia psichoemocinė). 51 daugiaaukštis (buvo sugriauta 670 butų), mokykla, klinika, parduotuvės ir biurai“, – sakė A. Gončarenka.

Žiniasklaida: Ukrainos kariai per kelias savaites turėtų baigti mokymus su „Patriot“ Ukrainos kariuomenė pagal pagreitintą programą mokosi įvaldyti modernias oro gynybos sistemas „Patriot“ ir po kelių savaičių turętų baigti mokymus Jungtinėse Amerikos Valstijose.Apie tai pranešė gynybos atašė Ukrainos ambasadoje JAV generolas majoras Borisas Kremeneckis. Jis papasakojo, kaip ruošiami Ukrainos gynėjai.„Kalbame apie savaites, negaliu tiksliai atsakyti... Jau praėjo mėnuo, kai jie yra čia. Paprastai, jei pradedate mokytis nuo nulio, mokymosi laikotarpis gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų“, – sakė jis.

Šmyhalis: Ukrainai padaryta žala jau siekia 600–750 milijardų doleriųDėl Rusijos agresijos Ukraina patyrė maždaug 600–750 mlrd. dolerių žalą, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Pasaulio banko skaičiavimais, atliktais praėjusių metų birželio 1 d., Ukrainai padaryta žala siekė 350 mlrd. 2023 metų pradžioje ši suma gali siekti 600–750 mlrd. dolerių“, – pabrėžė šalies premjeras Denysas Šmyhalis.Jis pridūrė, kad pagrindinis Ukrainos atstatymo šaltinis turėtų būti konfiskuotas Rusijos turtas, nes Rusija turėtų sumokėti už sunaikinimą.

Rusijos pajėgos apšaudė darželį Chersono srityjePasak regiono karinės administracijos, Rusijos apšaudymas sunaikino vaikų darželį Zolota Balkoje, pietinėje Chersono srityje. Per išpuolį apgadintas pastato stogas, langai ir iš dalies apgriautas antrasis darželio aukštas.Apie aukas nepranešta.

Pranešta apie sprogimus Rusijos kariniuose objektuose okupuotame Mariupolyje ir MelitopolyjeKaip skelbia Mariupolio miesto taryba, buvo pranešta apie sprogimą Rusijos laikinojoje karinėje bazėje okupuotame Mariupolio uostamiestyje.Taryba papildomos informacijos nepateikė.Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pranešė apie sprogimus Rusijos bazėje netoli miesto ir naftos bazėje okupuotame Novobohdanivkos kaime, esančiame 30 kilometrų į šiaurę nuo Melitopolio.

Generalinis štabas: okupantai planuoja Charkovo srityje sunaikinti kelius, tiltus, užtvankas ir perėjas Rusijos okupantai ruošiasi sunaikinti kelių infrastruktūrą, minų tiltus, užtvankas ir perėjas netoli Tavolžankos, Kupiankos rajone, Charkovo srityje, rašoma UNIAN.Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Rusija ruošiasi slaptai mobilizacijai laikinai okupuotose Donecko srities teritorijose.„Visų pirma Horlivkos mieste visoms biudžetinėms ir komunalinėms įstaigoms nurodyta pateikti okupaciniam kariniam komisariatui žmonių, turinčių išlygų, sąrašus. Visi šie žmonės bus svarstomi specialiose priešo komisijose ir vėliau šaukiami į priešo gretas“, – rašoma pranešime.

Medvedevas pareiškė, kad Rusijos ginklų tiekėjai padidins karinės įrangos tiekimąBuvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusijos ginklų tiekėjai 2023 m. „gerokai“ padidins karinės įrangos tiekimą.Socialiniame tinkle D. Medvedevas, kuris yra įtakingos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir prižiūri vyriausybinę ginklų gamybos komisiją, rašė: Mūsų ginkluotosios pajėgos reguliariai gauna visas įvairių tipų raketų atsargas. Visų rūšių karinės technikos tiekimas 2023 m. gerokai padidės.Pasak jo, nauji tiekimai padės Rusijai mūšio lauke padaryti „triuškinantį pralaimėjimą“ Ukrainai.

Britų gynybos ministras teigia „neatmetantis galimybės“ siųsti naikintuvus į UkrainąJK gynybos ministras ketvirtadienį sakė neatmetantis galimybės tiekti Ukrainai naikintuvų, tačiau perspėjo, kad jie nebus „stebuklinga lazdelė“ kare.Gynybos sekretorius Benas Wallace‘as žurnalistams sakė: „Dėl naikintuvų aš pasisakiau gana aiškiai. Vienas dalykas, kurio išmokau per pastaruosius metus, yra tas, kad dėl nieko negalima būti visiškai tikram“.Kyjivas prašo amerikiečių gamybos naikintuvų F-16, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją.JAV kol kas atmeta bet kokį F-16 tiekimą Ukrainai, tačiau kiti partneriai, įskaitant Lenkiją, pasirodė esantys atviresni šiai idėjai.„Esu labai atviras svarstymams dėl visų rūšių sistemų, ne tik naikintuvų, kad suteiktume Ukrainai tokią pagalbą“, – sakė B. Wallace‘as.Jo komentarai pasirodė po to, kai Dauningo gatvė, panašu, atmetė galimybę siųsti savo kovinius lėktuvus.„Jungtinės Karalystės naikintuvai „Typhoon“ ir F-35 yra labai sudėtingi ir išmokti jais skraidyti reikia ne vieno mėnesio, – antradienį sakė oficialus ministro pirmininko atstovas. – Atsižvelgdami į tai, manome, kad siųsti šiuos naikintuvus į Ukrainą yra netikslinga“.

Moldova ragina Rusiją gerbti jos pasirinktą provakarietišką kursąNarystės Europos Sąjungoje (ES) siekianti buvusi sovietinė respublika Moldova paragino Rusiją gerbti jos sprendimą pasirinkti provakarietišką kursą. Užsienio reikalų ministerija Kišiniove ketvirtadienį atmetė Rusijos diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo pareiškimus apie šalies kelią, pavadindama juos „agresyviais“. Planuojama Moldovos narystė ES esą  yra šalies žmonių sprendimas. Tai kelias į taiką, laisvę ir demokratiją, sakoma ministerijos pranešime.„Būtume dėkingi visoms pasaulio valstybėms, įskaitant Rusijos Federaciją, už pagarbą mūsų tautos pasirinkimui“, – sakė ministerijos atstovas Danielis Voda. Tarp Rumunijos ir Ukrainos esanti Moldovos Respublika pernai gavo ES kandidatės statusą.Prieš tai S. Lavrovas interviu Rusijos televizijai pareiškė, kad Vakarai Ukrainos pavyzdžiu ketina paversti Moldovą „nauja antirusiška šalimi“. Rusija jau beveik metus kariauja prieš Ukrainą. S. Lavrovas kritikavo, kad Moldovos prezidentė Maia Sandu „pasirengusi viskam“, įskaitant smurtinį krizės dėl separatistinio Uždniestrės regiono sprendimą.

Zelenskis: taikios Europos svajonė įmanoma tik su Ukraina Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per Europos Komisijos atstovų viešnagę Kyjive prašė tolesnės paramos savo šaliai. „Dabar jau akivaizdu, kad taikios Europos svajonę įmanoma įgyvendinti tik kartu su Ukraina ir tik įveikus Rusiją“, – sakė jis ketvirtadienį bendroje su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen spaudos konferencijoje.V. Zelenskis pabrėžė, kad ES kandidatės statuso suteikimas buvo labai svarbus prieš Maskvą kovojantiems ukrainiečiams. „Ukraina mūšio lauke dabar gina būtent tas vertybes, dėl kurių Europa susivienijo ir vienijasi“, – kalbėjo prezidentas.Susitikimuose, be kita ko, buvo kalbama apie siekiamą dešimtąjį ES sankcijų Rusijai paketą. „Šiuo metu matome, kad sankcijų tempas Europoje šiek tiek sulėtėjo, o teroristinė valstybė (Rusija) priešingai, vis sparčiau prisitaiko prie sankcijų“, – konstatavo V. Zelenskis. Kyjivas, anot jo, viliasi, kad tai pasikeis.Ukraina jau daugiau kaip 11 mėnesių priešinasi Rusijos invazijai.

Putinas Stalingrado mūšio metinių minėjime: Rusijai vėl grasina vokiečių tankaiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį kalbėdamas renginyje, skirtame sovietinės armijos pergalei prieš nacių pajėgas Stalingrade paminėti, pareiškė, kad Rusijai, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais, vėl grasina vokiečių tankai.„Tai neįtikėtina, bet tiesa. Mums vėl grasina vokiečių tankai „Leopard“, — sakė V. Putinas, pridurdamas, kad Rusija turi kuo „atsakyti“ bet kuriai jai grasinančiai šaliai.Vasario 2 dieną Rusijoje minimos Stalingrado mūšio pabaigos 80-osios metinės. Vienas didžiausių istorijoje mūšių truko daugiau nei šešis mėnesius 1942 ir 1943 metais, kol rusai nugalėjo vokiečių karius, apsuptus sugriautame mieste per patį viduržiemį. Šiame mūšyje žuvo nuo vieno iki dviejų milijonų žmonių. Tai buvo pirmasis nacistinės Vokietijos kariuomenės pralaimėjimas, Rusijoje šlovinamas kaip įvykis, išgelbėjęs Europą nuo Adolfo Hitlerio.

Ukrainos premjeras: Ukraina per karą prarado trečdalį ekonomikos Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis teigia, kad šalies ekonomika pernai smuko daugiau kaip 30 proc., o šiemet tikimasi 0,3 proc. augimo. Apie tai jis kalbėjo interviu vokiečių žurnalui „Spiegel“.„Preliminariais skaičiavimais, 2022 metų kritimas siekia daugiau nei 30 proc. Išnyko trečdalis mūsų ekonomikos... Infliacija šiek tiek viršija 26 proc.“, – sakė D. Šmyhalis.Jis priminė, kad daug įmonių buvo sunaikintos fiziškai, pavyzdžiui, „Azovstal“, kuri buvo viena iš pirmaujančių metalo gamintojų šalyje.Kartu jis pažymėjo svarbų faktą, kad, nepaisant tokio kritimo, Ukrainos ekonomika sumokėjo 10 proc. daugiau mokesčių nei 2021 metais. Premjeras tai paaiškino tuo, kad verslininkai jaučia atsakomybę ir nori paremti kariuomenę bei šalį.„Visi mūsų surinkti mokesčiai atitekdavo kariuomenei. Kitą biudžeto pusė finansuojama su mūsų partnerių, ypač Vokietijos pagalba“, – sakė D. Šmyhalis. Jis padėkojo Vokietijai už pagalbą, visų pirma už 1 mlrd. eurų dotaciją ir šimtus milijonų eurų paskolų Ukrainos energetikos ir kitų sektorių atstatymo išlaidoms padengti.Vertindamas 2023 metų perspektyvas, vyriausybės vadovas nurodė prognozuojamą 0,3 proc. BVP augimą. Ši prognozė grindžiama blogiausio scenarijaus sąlygomis: kad karas metų eigoje tęsis ir kad nesiliaus raketų atakos prieš energetikos infrastruktūrą. Numatoma, kad biudžeto deficitas sieks beveik 38 mlrd. dolerių.D. Šmyhalis sakė, kad Ukraina iš ES gauna 18 mlrd. eurų finansinės pagalbos, o dar 10 mlrd. dolerių skiria JAV. Šiuo metu Kyjivas kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) rengia naują struktūrinės pagalbos programą, kuri yra skirta mažiausiai ketveriems metams ir kurioje numatyta 16–20 mlrd. dolerių.Kalbėdamas apie realias pokario atstatymo išlaidas, D. Šmyhalis įvardijo 600–750 mlrd. eurų sumą. Kartu jis pabrėžė, kad atstatymas neturėtų gulti ant Europos ar JAV mokesčių mokėtojų pečių; už padarytą žalą, prarastas gyvybes ir galimybes turėtų sumokėti agresorė. Nuostoliai turėtų būti kompensuojami užsienyje įšaldyto Rusijos turto sąskaita, kuris šiandien siekia 350–500 mlrd. dolerių. Ukrainoje konfiskuota dviejų Rusijos bankų turto už 423 mln. eurų.Jis taip pat patikino, kad atstatymo programomis susidomės privatūs investuotojai, ir pažymėjo, kad Vokietijos ekonomika jau rengiasi didžiausiam nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos atstatymo projektui Europoje.Praėjusiais metais įvyko dvi didelės konferencijos dėl Ukrainos atstatymo – Lugane (Šveicarija) ir Berlyne.

EK paskelbė apie naują karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymų centrą HagojeSiekiant patraukti Rusiją atsakomybėn dėl karo prieš Ukrainą, Tarptautiniame baudžiamajame teisme Hagoje bus įsteigtas įrodymų centras, ketvirtadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.„Rusija turi atsakyti teismuose už savo bjaurius nusikaltimus“, – sakė U. von der Leyen spaudos konferencijoje Kyjive.„Ukrainos ir Europos Sąjungos prokurorai jau dirba kartu“ ir renka įrodymus, sakė ji.Šiam darbui koordinuoti skirtas naujas tarptautinis centras Hagoje. Jis bus integruotas į komandą, kuri, be kita ko, tiria karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Ursula von der Leyen paskelbė apie tolesnę paramą Ukrainai atstatant sunaikintą energetikos infrastruktūrąEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą atstatant Rusijos sunaikintą energetikos infrastruktūrą. Kartu su Europos energijos bendrijos narėmis bus skirta daugiau kaip 150 mln. eurų svarbioms energijos technologijoms įsigyti, sakė ji ketvirtadienį Kyjive bendroje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferencijoje.Be to, ES perduos 2 400 elektros generatorių – papildomai prie 3 000, kurie buvo pristatyti nuo karo pradžios. Ukraina taip pat buvo pakviesta prisijungti prie ES bendros dujų pirkimo platformos.„Mes užtikrinsime, kad, nepaisant atakų, elektra toliau tekėtų, – kalbėjo U. von der Leyen. – Mes išgyvensime šią žiemą, mielas Volodymyai, ir daug kitų.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Volgogradą, skelbia Rusijos žiniasklaida. Čia minimos 80-osios Stalingrado mūšio metinės.

Lavrovas grasina giliau skverbtis į Ukrainą Vakarams pažadėjus perduoti Ukrainai didesnio nuotolio ginklų, Rusijos vadovybė grasina giliau skverbtis į šalį. Tikslas yra, kad vakarietiški ginklai būtų kuo toliau nuo Rusijos valstybės teritorijos, įskaitant aneksuotas žemes, Rusijos televizijai pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.Šis pareiškimas yra reakcija į JAV planus skirti Kyjivui raketų, kurių veikimo nuotolis – 150 km. Rusija prieš beveik metus įžengė į Ukrainą ir šiuo metu yra okupavusi 18 proc. kaimyninės šalies.„Jei dabar siekiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artileriją nustumti tiek, kad ji nebekeltų grėsmės mūsų teritorijoms, tai reikia ją stumti tuo toliau nuo teritorijų, kurios yra mūsų šalies dalis, kuo ilgesnio nuotolio ginklų jie turi“, – sakė S. Lavrovas.Jis dar kartą pabrėžė, kad rudenį aneksuotos Ukrainos Chersono, Donecko, Luhansko ir Zaporižios sritys priklauso Rusijai, nors jos nėra visiškai kontroliuojamos rusų pajėgų. Vakarų ginklų tiekimas esą nepakeis tikslų visiškai užimti šiuos regionus.

EK vadovę džiugina Ukrainos kovos su korupcija priemonės Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pagyrė Ukrainos pastangas kovoti su korupcija, šalyje nuskambėjus žinioms apie kelis viešus tyrimus ir atleidimus iš darbo, susijusius su lėšų švaistymu.„Mane džiugina tai, kad jūsų kovos su korupcija institucijos yra budrios ir veiksmingai atskleidžia piktnaudžiavimo atvejus“, – sakė ji per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.„Taip pat norėčiau pagirti jus už tai, kad taip greitai reaguojate politiniu lygmeniu, siekdami užtikrinti, kad kova su korupcija duotų apčiuopiamų rezultatų ir būtų toliau stiprinama“, – pridūrė ji.

ES planuoja iki karo metinių priimti 10-ąjį sankcijų paketą Rusijai Europos Sąjunga planuoja iki Maskvos invazijos į Ukrainą metinių paskelbti Rusijai naujas sankcijas, pranešė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, ketvirtadienį viešėdama Kyjive.„Kartu su Didžiojo septyneto partneriais nustatysime papildomą Rusijos naftos produktų kainų viršutinę ribą, o iki vasario 24 dienos, kai sueis metai nuo invazijos pradžios, sieksime, kad įsigaliotų 10-asis sankcijų paketas“, – sakė U. von der Leyen per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Pasak jos, galiojančios sankcijos „žlugdo“ Rusijos ekonomiką ir „grąžina ją viena karta atgal“; skaičiuojama, kad vien dabar galiojanti naftos kainų viršutinė riba Maskvai kasdien kainuoja apie 160 mln. eurų.

Rusija antrąkart per parą smogė KramatorskuiKetvirtadienį dvi rusų raketos pataikė į Kramatorską. Trečiadienio naktį per smūgį į Kramatorsko daugiabutį žuvo trys žmonės, dar 20 buvo sužeisti.Naujausia ataka taip pat neapsiėjo be civilių aukų, nurodė regiono karinės administracijos vadovas Pavlo Kirilenka, tačiau jų skaičius nėra žinomas.„Telegram“ kanale jis parašė: „Rusai surengė dar du raketų smūgius, vėl pataikė į miesto centrą, į gyvenamuosius pastatus.“Kramatorsko meras Oleksandras Gončarenka patvirtino, kad įvyko ataka, ir paragino gyventojus likti slėptuvėse.Anot Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Antono Heraščenkos, trečiadienį rusų įvykdytos raketų atakos metu buvo sugriautas vienas daugiabutis ir keletas jų apgadinti.

Ukraina susigrąžino dar maždaug 150 žuvusių kariškių palaikusUkrainai pavyko susigrąžinti dar maždaug 150 kritusių šalies gynėjų palaikus.Kaip praneša ketvirtadienį portalas „rbc.ua“, tai buvo padaryta per vieną didžiausių iki šiol apsikeitimų su Rusija žuvusiųjų kūnais.Pastarąjį kartą Ukrainai buvo perduoti 42 žuvusių jos gynėjų palaikai.

Ukrainos kariškiai abejoja, ar rusams pavyks surinkti galingą kariuomenę iki vasario 24-osiosUkrainos kariškiai neatmeta, kad Rusija gali surengti plataus masto puolimą iki vasario 24-osios – įsiveržimo metinių, tačiau abejoja, ar rusai iki šios datos įstengs surinkti galingą kariuomenę.Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją Karinės žiniasklaidos centre pareiškė oficialus Rytų kariuomenės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas, praneša „Ukrinform“.Anot jo, rusai mėgsta įvairias datas, todėl nereikėtų atmesti, kad jie vėl mėgins pradėti plataus masto puolimą iki vasario 24 d.Bet S. Čerevatas sakė abejojąs, kad rusai iki to laiko įstengs surinkti galingą kariuomenės grupuotę.„Mes prisimename beveik metų senumo įvykius, kai jie daugiausia dėmesio skyrė mūsų sostinės paėmimui iš rytų ir šiaurės, metė geriausius oro desantininkų, Rusijos gvardijos, žvalgybos ir jūrų pėstininkų dalinius. Bet jie visi buvo sumušti“, – pareiškė pareigūnas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovu Andrijumi Černiaku, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė iki kovo užimti Donecko ir Luhansko sričių teritorijas, tačiau RF neturi išteklių puolimui iš Baltarusijos.

Žiniasklaida: Danija nori nupirkti iš Vokietijos nurašytus tankus „Leopard“ ir perduoti juos UkrainaiDanijos vyriausybė nori iš Vokietijos nupirkti nebeeksploatuojamus tankus „Leopard 1A5“, juos suremontuoti ir perduoti Ukrainos gynėjų reikmėms.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu OLFI.Vokietijos bendrovės „Flensburger Farhzeugbau Gesellschaft“ (FFG) pardavimų direktorius Thorstenas Peteris pareiškė, kad Danija nusprendė išpirkti dalį tankų „Leopard 1“, kuriuos jos ginkluotosios pajėgos pardavė bendrovei 2010 metais. Pasak jo, FFG sandėlyje Flensburge laiko 99 tankus „Leopard 1A5“, kurie priklausė Danijai.„Dar nepradėjome nė vieno tanko rekonstrukcijos, bet juos apžiūrėjome. Mes priėjome išvadą, kad per tris mėnesius galime suremontuoti ir paruošti 20 tankų, o per šešis mėnesius – dar 20 tankų“, – sakė jis.Su procesu susiję šaltiniai patvirtino, kad Danijos vyriausybė planuoja išpirkti iš FFG „didelį dviženklį skaičių“ tankų ir kuo greičiau išsiųsti juos į Ukrainą. Bet sandoriui dar turi pritarti Vokietijos vyriausybė, o galutinis susitarimas dar nesudarytas.

Lavrovas žada įvykius, „prikaustysiančius pasaulio dėmesį“Per interviu valstybinei televizijai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus  Lavrovas pareiškė, kad Maskva planuoja nustelbti proukrainietiškus renginius, kuriuos organizuoja Vakarų ir sąjungininkų šalys visame pasaulyje, kai vasario 24 dieną bus minimos Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metinės.Ketvirtadienio interviu metu Rusijos užsienio reikalų ministras sakė, kad Rusijos diplomatai intensyviai dirba, kad Vakarų sumanyti renginiai Niujorke ir kitur „nebūtų vieninteliai, prikaustę pasaulio dėmesį“, tačiau detalių nepateikė.

Kyjivas: Rusija rengiasi naujai masinei raketų atakai Rusija rengia naują masinę raketų ataką prieš taikinius Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Ukrainos Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė. Pasak jos, apie tai byloja Rusijos Juodosios jūros laivyno judėjimas.Dauguma laivų grįžo į savo bazes, ir tai reiškia, kad rengiamas naujas raketų smūgis, Ukrainos televizijai sakė Natalija Humeniuk. Spalį Rusijos pajėgoms pradėjus raketų atakas prieš Ukrainos miestus ir infrastruktūrą, dauguma sparnuotųjų raketų buvo paleistos iš karinių laivų Juodojoje ir Kaspijos jūroje arba iš strateginių bombonešių.N. Humeniuk teigimu, jūroje vis dar yra vos 10 Rusijos laivų, nors paprastai jų būna gerokai daugiau, daugiausia povandeninių laivų. „Jie kurį laiką jūroje demonstruoja raumenis, rodo, kad kontroliuoja padėtį, o tada išplaukia į bazes, kur paprastai rengiasi masinei raketų atakai“, – sakė Ukrainos kariuomenės atstovė.Rusijos raketų atakos smarkiai sutrikdė elektros tiekimą ir kitas komunalines paslaugas Ukrainoje. Milijonai žmonių ilgus laikotarpius neturi elektros, šildymo ir vandens. Rusija taip pat nuolat smogia raketomis į gyvenamuosius kvartalus, per tokią ataką sausio 14 d. Dnipro mieste žuvo 45 žmonės, 80 buvo sužeisti. Karas Ukrainoje trunka jau beveik metus.

Generolas: Kyjivo sritis ruošiasi galimam puolimui iš Baltarusijos Ukrainos kariškiai, ruošdamiesi galimam puolimui iš Baltarusijos, aplink sostinę ir Kyjivo srityje sudarė kelias galingas gynybos linijas.Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Kyjivo gynybos pajėgų ir priemonių grupuotės vadas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas.Anot generolo, kariškiai išnagrinėjo visas problemas ir klausimus, kurie buvo iškilę pirmojo Kyjivo puolimo metu.„Išanalizavome visas kryptis, kuriomis judėjo priešas. Į visa tai buvo atsižvelgta kuriant gynybą. Sudarytos kelios galingos gynybos linijos aplink Kyjivą, Kyjivo srityje ir iki pat sienos. Sukurta žvalgybos ir oro gynybos sistema“, – sakė jis.O. Pavliukas pridūrė, kad Kyjivo srityje paruoštos pozicijos, įrengti ilgalaikiai įtvirtinimai ir priedangos kariams.Be to, kariškiai užminavo teritoriją, kuria gali veržtis priešas.„Palei sieną įrengti minų laukai, užtvarai, grioviai ir pan. – tai sulėtins puolamosios grupuotės judėjimą ir leis ją sunaikinti dar pasienyje“, – sakė O. Pavliukas.Jis taip pat pažymėjo, kad Kyjivo gynybos grupuotės daliniai nuolat tobulina savo įgūdžius. Jų treniruotės vyko kiekviena kryptimi.

Maskva: per gaisrą Kryme žuvo aštuoni statybininkai Per gaisrą, nusiaubusį laikiną statybininkų būstą Maskvos aneksuotame Kryme, žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, ketvirtadienį pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.Gaisras kilo naktį dviejų aukštų statybininkams skirtame pastate netoli Krymo Sevastopolio uostamiesčio, pranešė ministerija. „Per gaisrą žuvo aštuoni žmonės, du buvo sužeisti“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad iki ketvirtadienio ryto gaisras buvo „visiškai užgesintas“.Pasak Maskvos paskirto Sevastopolio gubernatoriaus Michailo Razvožajevo, du sužeistieji yra ligoninėje, jų būklė stabili. 

Maskva kaltina Vakarus siekiu sunaikinti Rusiją Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį apkaltino Vakarus siekiant ilgalaikio Maskvos pralaimėjimo ir užsipuolė į Kyjivą atvykusią Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen.„Ursula von der Leyen (...) sakė, kad karas turi baigtis tokiu Rusijos pralaimėjimu, po kurio Rusijos ekonomika negalėtų atsigauti daugelį dešimtmečių“, – sakė S. Lavrovas, jo pasisakymą transliavo Rusijos valstybinė televizija.„Ar tai ne rasizmas, ne nacizmas, ne pastangos išspręsti „rusų klausimą“, – pridūrė S. Lavrovas, jo žodžiai buvo užuomina į Rusijos pergalę prieš nacistinę Vokietiją per Antrąjį pasaulinį karą.Europos Komisijos vadovė su komisarų komanda ir aukščiausiais bloko diplomatais ketvirtadienį atvyko į Kyjivą prieš Ukrainos ir ES viršūnių susitikimą karo draskomoje šalyje.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dažnai pasitelkia karo Ukrainoje, kurį Maskva atkakliai vadina „specialiąja karine operacija“, ir karo su nacistine Vokietija paraleles. Pernai vasarį jis nusprendė užpulti Ukrainą, kad ją „denacifikuotų“.

Ukrainos žvalgyba: Putino įsakymas  – iki kovo užimti DonbasąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė šalies pajėgoms iki kovo užimti visus Ukrainos Luhansko ir Donecko regionus, „Kyiv Post“ sakė įtakingas Ukrainos žvalgybos pareigūnas.Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato atstovas Andrijus Černiakas sako, kad pastebima ženklų, jog Rusija ruošiasi naujam bandymui užimti Ukrainos Donbaso regioną.„Pastebėjome, kad Rusijos okupacinės pajėgos telkia papildomas jėgas, ginkluotę ir karinę įrangą rytų kryptimi. Anot Ukrainos žvalgybos, V. Putinas davė įsakymą iki kovo užimti visas Donecko ir Luhansko teritorijas“, – sako A. Černiakas.

Ukrainos pareigūnė: Rusija ruošiasi naujai dronų atakai Rusija ruošiasi naujai iranietiškų dronų kamikadzių atakai. Ukrainos pareigūnai fiksuoja transporto aviacijos, kuri tikriausiai atgabeno okupantams naują bepiločių skraidyklių partiją, aktyvumą, praneša UNIAN.Kaip pareiškė per nacionalinį televizijos maratoną Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, pranešimų apie dronus Ukrainos oro erdvėje kurį laiką nebuvo dėl nepalankių oro sąlygų pietiniuose šalies regionuose.Pasak pareigūnės, Irane pagaminti dronai turi pakilti iš rytinės Azovo jūros pakrantės, perskristi  Azovo jūrą ir oro mases virš Juodosios jūros. „Oras buvo audringas, o vėjas toks gūsingas, kad naudoti bepiločius orlaivius buvo netikslinga. Greičiausiai todėl rusai jų ir nenaudojo“, – teigė ji.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, Rusija jau panaudojo apie 660 iranietiškų dronų „Shahed“ iš sutartyje su Iranu numatytų 1750. Dabar rusai laukia naujos bepiločių skraidyklių siuntos.

70 Ukrainos karių Vokietijoje mokosi naudoti oro gynybos sistemą „Patriot“ Į Vokietiją mokytis naudoti oro gynybos sistemą „Patriot“ atvyko 70 Ukrainos karių. Berlynas ketina suteikti tokią sistemą Ukrainai, kad padėtų atremti Rusijos atakas iš oro.Grupė Ukrainos karių atskrido į  Vokietiją antradienį, o mokymai prasideda ketvirtadienį, teigė saugumo šaltiniai Berlyne.Vokietijos vyriausybė, pasikonsultavusi su JAV, praėjusį mėnesį sutiko perduoti Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, kad padėtų šaliai gintis nuo Rusijos atakų.Tuo metu su Ukraina besiribojančioje Lenkijoje dislokuoti „Patriot“ daliniai paskelbė „pirminę operatyvinę parengtį“, trečiadienį pranešė Operacijų vadavietė.Lenkija ir Vokietija susitarė, kad Vokietija dislokuos Lenkijoje tris priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“, kai pernai Lenkijoje nukrito atsitiktinai atklydusi raketa, žuvo du žmonės. Nuo sausio 16 d. NATO narėje Lenkijoje dislokuoti vokiečių kariai, atsakingi už saugų sistemų pristatymą. Misijos tikslas – apsaugoti NATO oro erdvę ir Lenkijos teritoriją bei šalies infrastruktūrą ir gyventojus.

Kryme pleškėjo Putinui svarbų greitkelį statančių statybininkų vagonėliaiRusijos žiniasklaida skelbia apie didelį gaisrą Kryme. Kilus gaisrui Sevastopolyje esančiuose statybininkų vagonėliuose, žuvo septyni žmonės, skelbia naujienų agentūros TASS ir „Ria Novosti“, remdamosi avarinių tarnybų informacija. Naujienų agentūrai „Interfax“ šią informaciją patvirtino greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Remiantis agentūros duomenimis, į ligoninę buvo atvežti dar du nudegimų patyrę žmonės.Gaisras dviejų aukštų gyvenamajame statybininkų modulyje kilo naktį į vasario 2-ąją. Ugnis išplito 200 kvadratinių metrų plote, nurodė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija. Ryte ugniagesiai likvidavo atvira liepsna degantį gaisrą ir pradėjo šalinti padarinius. Užgesinus ugnį, Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dviem ar daugiau asmenų dėl neatsargaus gyvybės atėmimo (Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 109 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis pirminiais duomenimis, užsidegusiame modulyje iš viso gyveno daugiau nei 100 darbininkų.Kaip praneša TASS, minėtieji darbininkai stato greitkelį „Tavrida“. Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas patikslino, kad žuvusieji dirbti atvyko iš įvairių šalies regionų.250 kilometrų ilgio greitkelis „Tavrida“ jungia Kerčę, Simferopolį ir Sevastopolį. 2020 m. eismą greitkeliu atidarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tada greitkelio statyboms jau buvo skirta 166 mlrd. rublių.https://t.me/Ukraine_365News/45461

Aukšti ES pareigūnai lankosi į bloką įstoti nekantraujančioje UkrainojeEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir 15 kitų Europos Sąjungos (ES) komisarų ketvirtadienį atvyko į Kyjivą susitikti su Ukrainos vyriausybės nariais, sakoma Europos Komisijos pranešime spaudai.Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis turėtų atvykti į penktadienio viršūnių susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Dviejų dienų vizitas surengtas Ukrainos vyriausybei paskelbus pareiškimą, kad Ukraina tikisi ES gairių „kuo greičiau ir sėkmingiau“ pradėti oficialias derybas dėl narystės.Prisijungimas prie ES yra sudėtingas ir ilgas daugelio etapų procesas, reikalaujantis teisinių reformų ir prisiderinimo prie ES taisyklių. Pernai vasarą Ukrainai buvo suteiktas kandidatės į ES statusas, dabar ji siekia pradėti oficialias derybas dėl narystės, tačiau kai kurioms šalims tai užtruko dešimtmečius.Tikėtina, kad per susitikimą bus pripažinta Ukrainos pažanga kai kuriose srityse, pavyzdžiui, vykdant teismų reformas, ir aptartos kitos trumpalaikės ir ilgalaikės paramos formos. Tikimasi, kad ES paskelbs papildomai mokysianti dar 15 tūkst. karių, bus aptariama finansinė ir humanitarinė parama bei nuolatinė pagalba išlaikyti maisto eksportą net ir vykstant karui.Į darbotvarkę įtrauktas ir ES pritarimas V. Zelenskio anksčiau paskelbtam 10 punktų planui atkurti taiką, pakelti Ukrainą iš griuvėsių ir patraukti Rusiją atsakomybėn už įvykdytus karo nusikaltimus.Siekiant priartinti Ukrainos ekonomiką prie ES bendrosios rinkos bus aptariama galimybė panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčius Ukrainos mobiliųjų telefonų vartotojams. https://t.me/uniannet/88342

JAV įmonė siūlo Ukrainai pažangius dronus vos už vieną dolerįViena pirmaujančių JAV bendrovių, gaminančių pažangius karinius žvalgybos dronus, trečiadienį paskelbė esanti pasirengusi vos už vieną dolerį parduoti Ukrainai du tokius nepilotuojamus orlaivius ir ragina JAV vyriausybę patvirtinti sandorį.„General Atomic Aeronautical Systems“ pranešė, kad jau kelis mėnesius ragina Vašingtoną suteikti Ukrainai galingus bepiločius orlaivius „Grey Eagle“ ir „Reaper“, JAV pajėgų sėkmingai naudotus vykdant stebėjimą ir tikslines atakas Afganistane, Sirijoje, Irake ir kitose konflikto zonose.Pasak įmonės, akivaizdu, kad šie bepiločiai orlaiviai, galintys skristi didelius atstumus vidutiniame aukštyje, ypač reikalingi Ukrainai kare su Rusija ir labai sustiprintų jos pajėgumus.JAV kariuomenė suteikė Ukrainai daug nedidelių puolamųjų ir stebėjimo dronų, bet ne tokios pažangios technologijos ir gebėjimo nuskristi didelius atstumus, kuo pasižymi „General Atomic“ nepilotuojami orlaiviai.„Nuo pat Rusijos invazijos pradžios ieškome galimybių patenkinti Ukrainos pajėgų prašymus savo produktais, įskaitant dronus „MQ-9 Reaper“ ir „MQ-1C Grey Eagle“, – sakoma „General Atomics“ generalinio direktoriaus Lindeno Blue pareiškime.Jo teigimu, bendrovė siūlo veltui mokyti Ukrainos operatorius, JAV ar Ukrainos vyriausybėms tai nieko nekainuotų. Be to, bendrovė pasirengusi už simbolinį vieno JAV dolerio mokestį perduoti Ukrainai du savo mokomuosius lėktuvus, antžeminę valdymo stotį ir kitą techninę įrangą. Ukraina ar kas nors kitas turėtų sumokėti už orlaivių įrengimą ir perkėlimą bei surengti paleidimo į mūšio lauką operaciją.L. Blue tai vadino „puikiu sandoriu“ ir sakė, jog tereikia JAV vyriausybės pritarimo. „Mūsų požiūriu, seniai laikas suteikti Ukrainos pajėgoms informacinį pranašumą, reikalingą šiam karui laimėti“, – sakė jis.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 610 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 610 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų vasario 2 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 129 030 kareivių.Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 211 tankų, 6 382 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 212 artilerijos sistemų, 458 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 222 oro gynybos priemonių, 293 lėktuvų, 284 sraigtasparnių, 1 951 drono, 796 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 064 automobilių, 200 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukrainos diplomatė: mūšiuose dėl Soledaro Rusija neteko daugiau kareivių negu per du Čečėnijos karusNors Rusijos kariuomenė turi gyvosios jėgos, artilerijos ir aviacijos pranašumą, ji ir toliau patiria didelių nuostolių Ukrainoje – vien tik mūšiuose dėl Soledaro rusai neteko daugiau kareivių negu per du Čečėnijos karus.Kaip praneša „Ukrinform“, tai pareiškė Ukrainos misijos prie ESBO vadovo pavaduotoja Natalija Kostenko.„Svarbiausias Rusijos Federacijos tikslas tebėra užgrobti visą Ukrainos teritoriją ir sunaikinti jos valstybingumą. Kadangi 2022 metais priešas neįstengė pasiekti savo strateginių tikslų, jis perėjo prie išsekinimo karo. Jo pasirengimą išsekinimo karui rodo Kremliaus mobilizacija ir planai plėsti konvencines ginkluotąsias pajėgas“, – sakė diplomatė.Anot N. Kostenko, situacija palei visą fronto liniją rodo, kad net ir turėdama gyvosios jėgos, artilerijos ir aviacijos pranašumą, Rusijos kariuomenė negali pasiekti savo tikslų ir toliau patiria didelių nuostolių. Ji priminė, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje jau neteko daugiau kaip 126 tūkst. kareivių – šis skaičius viršija kai kurių nepriklausomų valstybių ginkluotųjų pajėgų kariškių skaičių.„Vien tik per mūšius dėl Donecko srities Soledaro miesto Rusija neteko daugiau kareivių nei per du Čečėnijos karus“, – pareiškė Ukrainos misijos prie ESBO vadovo pavaduotoja.

Žiniasklaida: Norvegija gali perduoti Ukrainai pėstininkų kovos mašinų CV90Norvegijos vyriausybė svarsto galimybę perduoti Ukrainai pėstininkų kovos mašinų CV90. Tai pranešė televizijos kanalas TV2.Jo žiniomis, Norvegijos gynybos ministerija kreipėsi į generalinį štabą, prašydama aptarti galimybę skirti tam tikrą skaičių CV90.Į TV2 klausimą ministerijos atstovai atsakė, kad rengiamas didelis karinės pagalbos Ukrainai paketas ir nuolat vertinamos atitinkamos galimybės.„Vyriausybė nuolat svarsto, ar Norvegija turi siųsti daugiau ginklų ir įrangos Ukrainai. Mes nekomentuojame tokių vertinimų ir dabartinių ar būsimų ginkluotės tiekimų“, - sakė žinybos vadovas Bjørnas Arildas Gramas.Kaip rašo leidinys „Militarnij“, Norvegijos ginkluotosiose pajėgose naudojama modernizuota CV 9030N versija, kurią sukūrė konsorciumas „BAE Systems“ ir „Bofors“. Naujausiais duomenimis, šalis turi 164 tokias pėstininkų kovos mašinas.CV 9030N yra ginkluota 30 mm automatiniu pabūklu „Bushmaster II“ ir turi papildomą desanto vado liuką. Be to, mašinos apsauga leidžia atlaikyti 30 mm kalibro sviedinių smūgį.Norvegija yra viena iš Europos šalių, pažadėjusių tiekti Ukrainai vakarietiško tipo tankus. Žiniasklaida pranešė, kad Norvegija svarsto galimybę perduoti Ukrainai iki 8 tankų „Leopard 2“.

Reznikovas apie artėjantį naują puolimą: mes nenuvertiname savo priešoUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas dar kartą patvirtino, kad Rusija planuoja didelį puolimą, kuris veikiausiai sutaps su vienerių metų karo Ukrainoje sukaktimi vasario 24 d.Jis neabejojo, kad į puolimą bus mestos didelės rusų pajėgos. Jis priminė, jog Rusija skelbė, kad mobilizavo 300 000 šauktinių karių, tačiau esą situacija pasienyje rodo, kad tikrasis skaičius gali būti arčiau 500 000.„Mes nenuvertiname savo priešo, – sakė O. Reznikovas. – Oficialiai jie paskelbė apie 300 000, bet kai matome karius prie sienų, mūsų vertinimu, tai yra daug daugiau“.O. Reznikovas sakė, kad puolimas greičiausiai bus sutelktas dviejose srityse: šalies rytuose, kur pastarosiomis savaitėmis vyko intensyvios kautynės, ir pietuose.Praėjusią savaitę Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas taip pat perspėjo, kad Rusija ruošia puolimo bangą vasario 24-osios invazijos metinėms paminėti.Jis tvirtino, kad Rusijos kariams buvo pavesta eiti „už sienų“ rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose.

Ukraina – apie įnirtingas kovas šalies rytuose: Rusija bando pralaužti gynybą„Rytuose tęsiasi įnirtingos kovos. Priešas bando išplėsti puolimo geografiją Limano kryptimi. Galingai bando prasiveržti pro mūsų gynybą“, – sakė Ukrainos gynybos viceministrė Anna Malar.Ji pridūrė, kad Rusijos kariai aktyviai bando pasiekti Donecko ir Luhansko regionų sienas.„Nepaisant didelių nuostolių, Rusijos užpuolikai tęsia puolamuosius veiksmus ir Bachmuto, Avdiivkos, Novopavlovskio kryptimis“, - informavo A. Malar. „Viskas, esant tokioms sąlygoms, yra sėkmė – juk mes maksimaliai ir dar labiau naudojame savo pajėgas ir išteklius“, - teigė Ukrainos gynybos viceministrė.

Žuvusiųjų skaičius per ataką Kramatorske augaNaujausiais duomenimis, dėl raketos smūgio į gyvenamąjį pastatą Kramatorske žuvo trys žmonės ir 20 buvo sužeisti, pranešė Donecko srities policija.Gelbėjimo operacija tęsiama: atakos vietoje dirba 11 tyrimo ir operatyvinių grupių, bombų technikai, medikai, patruliuojanti policija ir kiti padaliniai.Gyventojai buvo evakuoti į vietos mokyklą, kur buvo įrengta laikina prieglauda.„Rusų kariai smogė miesto gyvenamajam sektoriui raketa „Iskander-K“. Sugadinti mažiausiai 8 daugiabučiai namai, vienas iš jų visiškai sunaikintas. Preliminariai žinoma apie 3 žuvusius civilius ir 20 sužeistųjų, po griuvėsiais dar gali būti žmonių“, – pranešė Donecko srities policija.Smūgiai Kramatorskui suduoti trečiadienio vakarą, apie 22 val.

Karo analitikai įžvelgė naują Rusijos taktiką prieš planuojamą didelį puolimąRusija stengiasi išblaškyti Ukrainos karius, išskaidyti jų pajėgas, kad dar geriau pasirengtų naujam savo planuojamam puolimui. Tokią nuomonę pateikė JAV Karo studijų instituto ekspertai. Anot jo, apie tokią taktiką galima spręsti iš to, kad vasario 1-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė susitikimą, skirtą aptarti infrastruktūros atkūrimą Krymo, Belgorodo, Briansko ir Kursko regionuose po tariamo Ukrainos apšaudymo. V. Putinas pažymėjo, kad sustabdyti apšaudymus yra karinio departamento užduotis.Karo ekspertai mano, kad V. Putino dėmesys tariamam pavojui, kad ukrainiečiai gali apšaudyti pasienio regionus, greičiausiai turi dvejopą tikslą. Pirma, leidžia tęsti informacinę operaciją, skirtą karą Ukrainoje pateikti kaip egzistencinę grėsmę Rusijos piliečiams, kad būtų galima sulaukti paramos šalies viduje dėl užsitęsusio karo. Antra, gali būti, kad V. Putinas ruošia dirvą dažnesniems puolimams pasienio regionuose, kad nukreiptų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dėmesį, jas labiau išsklaidytų šiaurės rytinėje pasienio dalyje ir atitrauktų nuo pagrindinių puolimo krypčių.Atakų šiaurinėje ir šiaurės rytinėje Ukrainos dalyse iš Belgorodo, Briansko ir Kursko sričių grėsmė tikriausiai yra bandymas priversti Ukrainą dislokuoti ribotų dalinių šiose teritorijose, siekiant apsisaugoti nuo išpuolių, ir išsklaidyti Ukrainos pajėgas prieš tikėtiną Rusijos puolimą ateinančiais mėnesiais. ISW anksčiau pranešė apie panašias Rusijos operacijas Zaporižės srityje, skirtas dėmesiui atitraukti ir Ukrainos gynėjams išsklaidyti.

Mažiausiai du žuvo ir septyni buvo sužeisti per raketų atakąUkrainos pareigūnas patvirtino, kad per Rusijos raketų ataką prieš gyvenamąjį namą Kramatorske. Žuvo mažiausiai du žmonės, o dar septyni buvo sužeisti.Donecko karinės administracijos vadovas Pavlo Kirylenko sakė, kad pastatas „visiškai sunaikintas“.Vietoje dirba greitosios pagalbos tarnybos ir manoma, kad po griuvėsiais gali būti daugiau žmonių.

Ispanija į Ukrainą išsiųs 20 šarvuočių Ispanija Ukrainai duos 20 šarvuočių M113. Karinė pagalba į Kijevą keliaus pirmadienį, vasario 6 d.Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles praėjusią savaitę vizito Latvijoje metu paskelbė apie karinės pagalbos paketą.

Vokietija turi greitai papildyti tankų atsargas, sako gynybos ministrasBerlynas priėmė pagrindinį sprendimą išsiųsti savo tankų Leopard 2 atsargas į Ukrainą – ir tai greičiausiai turės įtakos šalies išlaidoms.Gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Vokietijai reikės greitai užsakyti naujus tankus, kad pakeistų į Kijevą siunčiamus tankus, ir kad jam nesvarbu, iš kur bus gauti pinigai.„Man svarbiausia yra tai, kad turime užsakyti naujus tankus ne per metus, o greitai, kad būtų galima pradėti gamybą“, – sakė jis žurnalistams, lankydamasis tankų batalione vakariniame Augustdorfo mieste."Iš kur bus gauti pinigai? Leiskite man atsainiai pasakyti taip: atvirai kalbant, man nerūpi. Labai svarbu, kad galėtume greitai juos aprūpinti", – sakė jis.

 Putinas ragina kariuomenę užkirsti kelią Rusijos teritorijos apšaudymui iš UkrainosRusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino savo kariuomenę užkirsti kelią Rusijos teritorijos apšaudymui iš Ukrainos, praneša agentūra „Reuters“.„Prioritetinis uždavinys, žinoma, yra eliminuoti pačią atakų galimybę, – Kremliaus svetainėje internete cituojamas V. Putinas. – Tačiau tai kariuomenės uždavinys“.Anot V. Putino, pasienio teritorijose žmonės dėl apšaudymų netenka namų, iš dalies nutrūksta vandens ir elektros tiekimas, taip pat šildymas.Ukraina nėra prisipažinusi dėl atakų prieš taikinius Rusijos teritorijoje, tačiau tai vadina „karma“ už Rusijos invaziją.

Sureagavo į  Boriso Johnsono raginimusDidžiosios Britanijos gynybos sekretorius reagavo į Boriso Johnsono raginimą JK siųsti naikintuvus į Ukrainą.„Aš su tuo susijęs gana ilgą laiką. Ir aš išmokau dviejų dalykų: niekada nieko neįveskite ir niekada nieko neatmeskite“, – žurnalistams šiuo klausimu sakė Benas Wallace'as.Jis teigė, kad nors „tvirtas sprendimas“ nebuvo priimtas, jis nemano, kad šiuo metu būtų „teisingas požiūris“ siųsti lėktuvus.Buvęs ministras pirmininkas Johnsonas šiandien pasisakė dėl daugiau ginklų Ukrainai, tačiau JK vyriausybė kol kas atsiribojo nuo jo komentarų.

Rusai apšaudė Černigovo regioną: žuvo trys vietos gyventojaiTrečiadienį, Rusijos okupantai apšaudė Černigovo regioną. Per ataką mina pataikė į privataus namo rūsį – trys vietiniai gyventojai žuvo, dar vienas buvo sužeistas, skelbia UNIAN. Pranešama, kad Rusijos pajėgos ir toliau apšaudo Sumų ir Černigovo regionų pasienio gyvenvietes.

JK atmetė Johnsono raginimus siųsti naikintuvus į UkrainąBuvusiam JK premjerui Borisui Johnsonui spaudžiant Vakarų lyderius tiekti Ukrainai naikintuvus, dabartinė Didžiosios Britanijos valdžia ir toliau atmeta tokią galimybę. B. Johnsonas trečiadienį kreipėsi į Atlanto Tarybą, kad aptartų Vakarų vienybę ir paramą Ukrainai. Jis paragino Vakarų lyderius „duoti ukrainiečiams įrankius užbaigti darbą“. „Suteikite jiems ugnies ir artilerijos sistemas. Duokite jiems tankus. Duokite jiems lėktuvus. Nes jie turi planą. Jie žino, ką turi daryti“, - ragino B. Johnsonas. Jis pabrėžė, jog kaskart, kai Ukraina paprašo sustiprinti paramą, girdimas tas pats argumentas, kad pasaulis rizikuoja, jog Vladimiras Putinas eskaluos situaciją.„Turime nustoti koncentruotis į Putiną ir sutelkti dėmesį tik į Ukrainą, nes jie kovoja už mus visus. Jie kovoja už mūsų vertybes ir priminė, kad už tas laisvės ir demokratijos vertybes verta kovoti. Taigi nėra jokio pagrindo delsti“, - tvirtino B. Johnsonas. JK Vyriausybės atstovai iškart pakomentavo, kad B. Johnsono kelionė į Vašingtoną sustiprinti paramą Ukrainai buvo „jo paties, o ne JK vyriausybės vardu“.Tačiau JK dar kartą oficialiai patvirtino, kad Ukrainai nesiųs naikintuvų. „Šiuo metu nepraktiška siųsti JK lėktuvus, mes ir toliau glaudžiai bendradarbiausime su ukrainiečiais, kad suprastume jų poreikius ir kaip sąjungininkai galėtų toliau juos paremti. Atsižvelgiant į JK naikintuvų sudėtingumą ir trukmę, reikalingą apmokyti jais naudotis, šiuo metu nemanome, kad tai būtų praktiška“, - oficialią poziciją pateikė JK Vyriausybė.

Bulgarija pripažino Holodomorą genociduBulgarija trečiadienį pritarė rezoliucijai, kurioje skelbiama, kad praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino sukeltas masinis badas Ukrainoje buvo genocidas.Šios ES narės, kurioje didelė viešosios nuomonės dalis tebėra prorusiška, parlamentas rezoliuciją priėmė 134 balsais „už“ ir 26 balsais „prieš“.Rezoliucijoje teigiama, kad „bet koks šio genocido neigimas, pateisinimas ar nuvertinimas paniekina milijonų žuvusių žmonių atminimą“.1932-33 metų Holodomoro (ukrainietiškai – „mirtis iš bado“) aukų atminimas Bulgarijoje, artimiausioje Maskvos sąjungininkėje komunizmo laikais, nuo šiol bus minimas kasmet paskutinį vasario šeštadienį.Bulgarijos socialistų partija – buvusios komunistų partijos įpėdinė – boikotavo balsavimą, o prorusiška partija „Vazraždane“ balsavo prieš.Gruodžio mėnesį Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją, kurioje holodomoras apibūdinamas kaip „dirbtinai sukeltas badas Ukrainoje 1932-1933 metais kaip sąmoningos sovietų režimo politikos dalis, kaip ukrainiečių tautos genocidas“.Kyjivas paragino tarptautinę bendruomenę oficialiai paskelbti badą „genocidu“, Ukrainai ir vėl kovojant su šiuolaikine Maskvos agresija.

Kremlius remia iniciatyvą mokėti premijas už Ukrainoje sunaikintus vakarietiškus tankusKremlius remia iniciatyvą mokėti premijas už Ukrainoje užgrobtą ar sunaikintą sunkiąją ginkluotę iš NATO valstybių. Tokios išmokos dar labiau paskatintų karius, trečiadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.„Jei dėl tankų, tai jau sakėme, kad jie degs – žinoma, (degs) dar labiau, jei bus tokių išplėstinių priemonių“, – sakė D. Peskovas.Prieš tai Užbaikalės srities gubernatorius Aleksandras Osipovas paskelbė apie 3 mln. rublių (39 200 eurų) premiją už kiekvieną Ukrainoje užgrobtą vokiečių ar amerikiečių tanką.Anot D. Peskovo, tokių pasiūlymų yra ir iš Rusijos verslininkų. „Įvardijamos įvairios sumos už padegtą, sunaikintą techniką, už užgrobtą techniką“, – teigė jis. Tai esą rodo susitelkimą Rusijoje siekiant karo Ukrainoje tikslų. Kartu prezidento Vladimiro Putino atstovas pabrėžė, kad kol kas šių tankų kaip taikinių dar nėra. „Tikriausiai reikia pasiruošimo etapo“, – teigė D. Peskovas.Kalbėdamas apie galimą JAV didesnio nuotolio raketų perdavimą Ukrainai, Kremliaus atstovas sakė, kad ir šie ginklai nieko nepakeis Rusijos „karinėje specialiojoje operacijoje“.Vis dėlto D. Peskovas pripažino, kad Rusija šiame kare susiduria su „gana ypatingomis, priešiškomis“ sąlygomis. „Mes matome, kad visa NATO karinė infrastruktūra dirba prieš Rusiją, – tęsė jis. – Matome, kaip visa NATO žvalgyba, įskaitant oro žvalgybą, palydovinius dalinius, 24/7 režimu dirba Ukrainos labui“.

Ukrainos pareigūnas: Rusijos kareiviai tikrai kažkam ruošiasiUkrainos pareigūnai mano, kad prieš planuojamą naują puolimą Rusija telkia savo karinę galią rytinėje Luhansko srityje.Kremliaus pajėgos išvarė vietinius gyventojus iš jų namų netoli Maskvos kontroliuojamų fronto dalių, kad jie negalėtų suteikti informacijos apie Rusijos karių dislokavimą Ukrainos pajėgoms, sakė vietos Ukrainos pareigūnas.„Vyksta aktyvus [Rusijos karių] perkėlimas į regioną ir jie tikrai ruošiasi kažkam vasarį rytiniame fronte“, – sakė Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus.Rusija jau yra užėmusi didelę Luhansko dalį, kuri kartu su Donecku sudaro Donbaso regioną.Kariniai analitikai mano, kad šiuo metu pagrindinis Kremliaus tikslas yra visiškai kontroliuoti Donbasą.Tuo tarpu ekspertai taip pat mano, kad artimiausiomis savaitėmis Maskvos pajėgos sulauks naujo postūmio.Karo studijų institutas savo vertinime nurodė, kad „artimiausiais mėnesiais įvyksiantis Rusijos puolimas yra labiausiai tikėtinas veiksmas“.

Putinas pareikalavo apsaugoti Rusijos pasienio teritorijasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas per Vyriausybės posėdį įsakė savo kariuomenei teikti prioritetą sunaikintų būstų ir infrastruktūros atkūrimui pietvakarių Rusijos regionuose.„Žinoma, prioritetinė užduotis yra pašalinti pačią apšaudymo galimybę. Tačiau tai yra karinio departamento reikalas“, - sakė V. Putinas Kremliaus svetainėje paskelbtuose komentaruose.Jis sakė, kad Rusijos Belgorodo, Briansko ir Kursko regionai, taip pat Krymas, kurį Rusija atėmė iš Ukrainos ir aneksavo 2014 m., yra sritys, kuriose buvo apgadintas arba sugriautas būstas.„Daugelis žmonių atsidūrė keblioje padėtyje, prarado namus, buvo priversti kraustytis pas gimines, susidūrė su vandens, šilumos, elektros tiekimo sutrikimais“, – sakė jis.Nors Ukraina neprisiėmė atsakomybės už šiuos smūgius, ji juos apibūdino kaip Rusijos invazijos „karmą“.Antskrydžiai pietų Rusijoje daugiausia apėmė karinius taikinius, tokius kaip elektros pastotės ir ginklų bei degalų sandėliai.

Maskva perspėjo Izraelį ir Prancūziją netiekti ginklų UkrainaiRusija trečiadienį perspėjo Izraelį netiekti ginklų Ukrainai po to, kai Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu pareiškė, kad svarsto galimybę suteikti karinę pagalbą Kyjivui ir yra pasirengęs tarpininkauti konflikte.„Mes sakome, kad visos šalys, kurios tiekia ginklus (Ukrainai), turėtų suprasti, kad laikysime šiuos (ginklus) teisėtais Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikiniais“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.Ji taip pat sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, kuris šią savaitę neatmetė galimybės tiekti Ukrainai naikintuvus, ir perspėjo dėl eskalacijos pavojaus.„Atleiskite, bet tai absurdiška, – per spaudos brifingą kalbėjo M. Zacharova. – Ar Prancūzijos prezidentas įsitikinęs, kad jei Kyjivo režimui bus tiekiami ginklai, sunkieji ginklai ir lėktuvai kovinėms operacijoms vykdyti, tai nesukels situacijos eskalavimo?“„Atsisakau tikėti, kad suaugęs žmogus vadovaujasi tokia logika. Tokie pareiškimai tik didina ir taip nesutramdomą Zelenskio režimo apetitą“, – sakė ji, turėdama omenyje Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.E. Macronas pirmadienį pareiškė, kad neatmeta naikintuvų tiekimo Ukrainai galimybės, Nyderlandų ministrui pirmininkui Markui Rutte sakydamas, kad „iš principo niekas neatmetama“.Ukraina iš Vakarų sąjungininkų tikisi gauti iki 140 modernių tankų, o V. Zelenskis dabar ragina Vakarus atsiųsti naikintuvų ir ilgojo nuotolio raketų.

JAV rengia 2 mlrd. dolerių vertės pagalbos Ukrainai paketą, kuriame bus ilgesnio nuotolio ginklų JAV rengia daugiau kaip 2 mlrd. dolerių vertės karinės paramos Ukrainai paketą, į kurį pirmą kartą turėtų būti įtrauktos ilgesnio nuotolio raketos, taip pat kita amunicija ir ginklai, antradienį agentūrai „Reuters“ sakė du šiuo klausimu informuoti JAV pareigūnai.Tikimasi, kad apie pagalbą bus paskelbta jau šią savaitę, sakė pareigūnai. Taip pat manoma, kad ji apims paramos įrangą oro gynybos sistemoms „Patriot“, tiksliai valdomą amuniciją ir prieštankinius ginklus „Javelin“, pridūrė jie.Vienas iš pareigūnų sakė, kad dalis paketo, kuris, kaip manoma, sieks 1,725 mlrd. JAV dolerių, bus skirta iš fondo, vadinamo Ukrainos saugumo paramos iniciatyva (USAI), kuris leidžia prezidento Joe Bideno administracijai gauti ginklų iš pramonės, o ne iš JAV ginklų atsargų.USAI lėšos būtų skirtos naujam ginklui – „Boeing“ gaminamai antžeminei mažo skersmens bombai (GLSDB), kurios veikimo nuotolis – 150 km, įsigyti. JAV atmeta Ukrainos prašymus perduoti 297 km nuotolio raketą ATACMS.Didesnis skraidančiosios bombos GLSDB veikimo nuotolis leistų Ukrainai smogti į taikinius, kurie iki šiol buvo nepasiekiami, ir padėtų jai tęsti kontrpuolimus trikdant Rusijos veiksmus toliau už jos pozicijų.USAI lėšos taip pat bus naudojamos apmokėti už daugiau HAWK oro gynybos sistemų komponentų, kovos su dronais sistemų, kovos su artilerija ir oro erdvės stebėjimo radarų, ryšių įrangos, PUMA dronų ir atsarginių dalių pagrindinėms sistemoms, tokioms kaip „Patriot“ ir „Bradley“, sakė vienas iš pareigūnų.Taip pat turėtų būti nemažai medicininės įrangos – tiek, kad jos pakaktų įrengti trims lauko ligoninėms, kurias dovanoja kita sąjungininkė, pridūrė pareigūnas.Baltieji rūmai atsisakė komentuoti. Pagalbos paketų turinys ir dydis gali keistis, kol jų nepasirašė prezidentas.Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį JAV išsiuntė Ukrainai maždaug 27,2 mlrd. dolerių vertės saugumo pagalbos.

ES dvigubina apmokomų Ukrainos karių skaičių Europos Sąjunga (ES) dvigubina apmokomų Ukrainos karių skaičių. Naujas tikslas yra ES valstybėse apmokyti 30 000 ukrainiečių kareivių, trečiadienį Briuselyje pranešė ES pareigūnai.Ligšiolinis tikslas buvo apmokyti 15 000 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių.

Čekijoje pinigų gabenimo mašinos pertvarkytos į greitosios pagalbos automobilius Ukrainai Du didžiuliai transporteriai, naudoti gryniesiems pinigams gabenti, Čekijoje pertvarkomi į greitosios pagalbos automobilius Ukrainai, trečiadienį agentūrai dpa pranešė Prahos nacionalinio banko atstovas spaudai.15 tonų sveriančias transporto priemones perdaro 2014 metais įsteigta Čekijos pelno nesiekianti organizacija „Team4Ukraine“.Dėl savo šarvų šios specialios transporto priemonės bus tinkamos sužeistiems kariams išvežti iš mūšių zonos.Organizacija tviteryje paskelbė jiems suteikusi pravardes „Bonnie“ ir „Clyde“ – pagal garsųjį JAV bankų plėšikų duetą.Čekija yra priėmusi šimtus tūkstančių Ukrainos karo pabėgėlių, taip pat tiekia Kyjivui ginklų ir įvairių pagalbos priemonių.

Į Miuncheno saugumo konferenciją pakviesti Rusijos opozicijos atstovai Rusijos vyriausybės atstovai šiais metais nepakviesti į Miuncheno saugumo konferenciją. Tai trečiadienį vokiečių žiniasklaidai pareiškė konferencijos vadovas Christophas Heusgenas.Kasmetis susitikimas, kuriame dalyvauja aukšti daugelio valstybių politikai, esą negali tapti Rusijos prezidento Vladimiro Putino propagandos tribūna. „Pareiškimai, kuriuos kasdien girdime iš Kremliaus, neleidžia manyti, kad bent kiek būtų atsitraukta nuo to, ką V. Putinas užsibrėžė kaip karo tikslą, t. t. sunaikinti Ukrainą“, – pažymėjo Ch. Heusgenas.Vietoj vyriausybės narių į renginį pakviesti Rusijos civilinės visuomenės ir opozicijos atstovai. Tarp jų yra buvęs šachmatų pasaulio čempionas Garis Kasparovas ir Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis.Ch. Heusgenas, kuris yra buvęs buvusios kanclerės Angelos Merkel patarėjas užsienio politikos klausimais, kartu gynė Vokietijos paramą Ukrainai. „V. Putinas aiškiai pasakė, kad galiausiai nori atkurti Sovietų Sąjungą“, – teigė jis. Jei Rusijos prezidentui pasisektų Ukrainoje, jis esą galiausiai įžengtų ir į Baltijos valstybes.Miuncheno saugumo konferencija prasidės vasario 17 dieną.

Juodojoje jūroje plaukioja trys raketomis „Kalibr“ ginkluoti Rusijos karo laivaiJuodojoje jūroje plaukioja trys kovinės parengties Rusijos karo laivai, ginkluoti maždaug 20 sparnuotųjų raketų „Kalibr“, tai „Telegram“ pranešimų programėlėje paskelbė Ukrainos laivynas.„Iš viso Juodojoje jūroje budi trylika priešo laivų, tarp jų trys sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai. Bendras raketų skaičius yra apie 20“, – sakoma pranešime.Azovo jūroje priešas ir toliau kontroliuoja susisiekimą, ten dislokuotas vienas kovinės parengties laivas.Viduržemio jūroje plaukioja dešimt priešo laivų, penki iš jų ginkluoti sparnuotomis raketomis „Kalibr“, jie turi iš viso 72 tokias raketas.

Ukrainoje atleista visa muitinės vadovybė Partijos „Liaudies tarnas“ frakcijos Ukrainos parlamente vadovas Davidas Arachamija trečiadienį informavo, kad pareikšti įtarimai Gynybos ministerijos pareigūnams ir atleisti visi Ukrainos muitinės vadovai.„Informuosiu visuomenę apie paskelbtus pavasarinius sodinimus. Šiandien: kratos mokesčių tarnyboje; pranešimų apie įtarimą įteikimas Gynybos ministerijos pareigūnams; kratos pas Kolomoiskį dėl „Ukrnaftos“; visa virtinė slaptų tyrimo veiksmų; kratos pas Avakovą; kratos pas Stolarą; visos muitinės vadovybės atleidimas“, – rašo „Telegram“ kanale parlamentaras.Jis patikino, kad karo metu šalis keisis. „Jei kas nors nepasiruošęs pokyčiams, tai valstybė pati ateis ir padės jiems pasikeisti“, – pabrėžė frakcijos vadovas.Kaip jau buvo pranešta, leidinys „Zerkalo nedeli“ paskelbė publikacija, kad esą Ukrainos gynybos ministerijos sutartyje nurodytos maisto pirkimo ir maitinimo paslaugų teikimo kariuomenei kainos du tris kartus viršija mažmenines kainas. Nacionalinis kovos su korupcija biuras ir Specializuotoji antikorupcijos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl maisto produktų kariuomenei pirkimų. Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis davė nurodymą sukurti atnaujintą pirkimų kariuomenei sistemą.Pastaruoju metu taip pat pasirodo daug pranešimų apie korupcinių schemų, su kuriomis susiję Ukrainos muitininkai, atskleidimą.Trečiadienį žiniasklaida pranešė apie kratas pas oligarchą Ihorą Kolomoiskį, buvusį Ukrainos vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą, verslininką ir parlamentarą Vadymą Stolarą.https://twitter.com/ServiceSsu/status/1620739570957705216

Kremlius: tolimojo nuotolio ginklai Ukrainoje neatgrasys Rusijos Trečiadienį Kremlius pareiškė, kad bet kokie Vakarų šalių tolimojo nuotolio ginklų tiekimai Ukrainai nepakeis Rusijos karinių tikslų ar kovos mūšio lauke.Kyjivas jau pradėjo prašyti karinių rėmėjų suteikti modernių naikintuvų ir didesnio nuotolio raketų, kad galėtų smogti toliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje esantiems taikiniams.„Tai tiesus kursas į įtampos didinimą ir (kovos) eskalavimą į kitą lygį. Tai pareikalaus didesnių mūsų pastangų, bet nepakeis įvykių eigos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.D. Peskovas atsakė žurnalistams, kurie rėmėsi nepatvirtintais pranešimais, kad Vašingtonas planuoja duoti Ukrainai raketų, galinčių nuskrieti iki 150 kilometrų. Iki šiol Ukrainos sąjungininkės nenorėjo tiekti ginklų, kuriuos būtų galima panaudoti smogiant pačiai Rusija, nes būgštauja, kad tai paaštrins karą.Trečiadienį D. Peskovas taip pat sakė žurnalistams, kad Kremlius nesvarsto jokių naujų planų surengti kokias nors Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Joe Bideno derybas.Antradienį J. Bidenas pareiškė aptarsiantis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu naujausius Ukrainos prašymus suteikti pažangios ginkluotės. Ukraina ragina, kad Vakarai, ilgai delsę, bet praėjusią savaitę nusprendę tiekti Kyjivo pajėgoms sunkiuosius tankus, atsiųstų ir lėktuvų bei tolimojo nuotolio raketų.

Lenkijos prezidentas: po pergalės Ukraina turi pasirašyti taikos sutartį su Rusija Perejaslave Po pergalės prieš Rusiją Ukraina turi pasirašyti taikos sutartį su Maskva Perejaslave, kur 1654 metais Bogdanas Chmelnickis sudarė taikos sutartį su Maskvos caryste.Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tai pareiškė antradienį Latvijoje per susitikimą su lenkų diaspora, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Aš ne per seniausiai Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasakiau: Volodymyrai, žvelgdamas į mūsų istoriją, kaip kažkada šie keliai išsiskyrė, labai tavęs prašau – kai jūs nugalėsite Rusiją, kai rusai atšliauš ant kelių pasirašyti taikos, tu nuvežk juos į Perejaslavą, tegul ten pasirašo taiką su jumis, tegul užbraukia visus tuos sovietų ir rusų įtakos metus “, – sakė A. Duda.Jis pabrėžė, kad lenkai, kaip ir Baltijos šalys, palaikys ukrainiečius ir kartu su jais kurs bendrą Europos ateitį.„Ukrinform“ primena, kad 1654 metais Perejaslave įvyko Ukrainos kazokų suvažiavimas, kuriame buvo nutarta prijungti Ukrainą prie Rusijos. Nuo tada ir prasidėjo Ukrainos pavergimas. Sovietų, o dabar Rusijos propaganda teigia, kad Perejaslavo taikos sutartis „amžiams sujungė“ Ukrainos ir Rusijos žmones.

Į Kyjivą atvyko Austrijos prezidentas Trečiadienį su vizitu į Kyjivą atvyko neutralios Austrijos prezidentas Alexanderas Van der Bellenas.„Atvykau į Kyjivą. Po beveik vienerių karo metų, Ukraina nėra pamiršta. Kartu su prezidentu (Volodymyru) Zelenskiu ir drąsiais Ukrainos žmonėmis pasisakome už europietiškas vertybes“, – tviteryje paskelbė A. Van der Bellenas.Kitame traukinyje pakeliui į Ukrainą nufilmuotame vaizdo įraše Austrijos prezidentas sakė, kad vyksta į Kyjivą solidarizuotis su Rusijos invaziją atremiančiais ukrainiečiais. „Tai, kad ši kelionė į Kyjivą surengta iškart po mano inauguracijos, pabrėžia solidarumą ir paramą Ukrainos žmonėms“,  – sakė jis.Pasak Austrijos prezidento, Kyjive jis susitiks su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. A. Van der Belleną lydinti Austrijos delegacija atvežė specialų pagalbos paketą, „ypač skubiai reikalingus generatorius“.„Taip, Austrija laikosi karinio neutralumo. Tačiau mūsų pozicija jokiu būdu nėra neutrali. Ukrainiečiai kovoja už savo šalį ir savo vaikų ateitį, o mes jiems padedame“, – pabrėžė Austrijos prezidentas.Pernai spalį Austrijos prezidento rinkimus laimėjęs A. Van der Bellenas sausio 26 d. buvo prisaikdintas antrai šešerių metų kadencijai.

Johnsonas pritaria raginimams, kad Vakarai siųstų Ukrainai naikintuvus Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas spaudžia Vakarų lyderius tiekti Ukrainai naikintuvus.Dabartinė Didžiosios Britanijos vyriausybė sako,  kad tiekti sudėtingus Karališkųjų oro pajėgų naudojamus lėktuvus, tokius kaip „Typhoon“ ir F-35, nebūtų praktiška. JAV prezidentas Joe Bidenas atmetė galimybę pasiųsti naikintuvų F-16.Tačiau B. Johnsonas, atvykęs į Vašingtoną derybų su aukšto rango politikais siekiant sustiprinti paramą Ukrainai, sakė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų gauti visą jam reikalingą techniką. Paklaustas apie naikintuvus F-16, jis sakė „Fox News“: „Kaskart, kai manėme, kad suteikti kokius nors ginklus yra klaida, mes galiausiai juos suteikėme ir paaiškėjo, jog tai buvo teisinga.“B. Johnsonas prisiminė, kaip jam buvo sakoma, jog nereikia duoti Ukrainai prieštankinių nuo peties paleidžiamų raketų. Iš tiesų jos buvo būtinos, o tuomet Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV davė ukrainiečiams ir nešiojamų prieštankinių sistemų „Javelin“. Paaiškėjo, kad jos buvo nepakeičiamos atremiant Rusijos tankus, sakė B. Johnsonas. Jo žodžiais, tas pats pasakytina ir apie raketų paleidimo sistemas HIMARS, ginčai vyko ir dėl daugkartinio paleidimo raketų sistemų MLRS, jų vertė ukrainiečiams buvo „neįkainojama“. Tas pats buvo kalbama ir apie tankus.„Noriu pasakyti: taupykime laiką, taupykime pinigus, gelbėkime gyvybes. Suteikime ukrainiečiams viską, ko jiems reikia, ir kuo greičiau“, – sakė B. Johnsonas.Jis atmetė mintį, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti pasirengęs paversti karą branduoliniu konfliktu. „Veikiausiai net ir tai nesustabdytų ukrainiečių (...) o mes įstumtume Rusijos ekonomiką į tokį paralyžių, nuo kurio ji neatsigautų daugelį dešimtmečių, todėl jis to nedarys“, – sakė B. Johnsonas.Dabartinio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Rishi Sunako vyriausybė sako, kad Ukrainos pilotų ir antžeminių įgulų mokymas valdyti „itin sudėtingus“ lėktuvus „Typhoon“ ir F-35 užtruks per ilgai, tačiau ji neprieštarauja, kad sąjungininkės siųstų savo turimus lėktuvus.

Ukrainos pareigūnai atliko kratas pas buvusį VRM vadovą Trečiadienį Ukrainos saugumo tarnybos ir Valstybinio tyrimų biuro pareigūnai atėjo atlikti kratų pas buvusį šalies vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą.Kaip portalui „rbc.ua“ sakė eksministro padėjėja Natalija Stavivko, šios kratos susijusios su sraigtasparnio katastrofa Brovaruose, per kurią žuvo VRM vadovai.Pasak jos, pareigūnai domėjosi šešerių metų senumo sutartimis dėl prancūziškų sraigtasparnių „Airbus“ pirkimo, sudarytomis dar tuo metu, kai A. Avakovas vadovavo Vidaus reikalų ministerijai.„Pareigūnai nieko nerado. Šios sutartys buvo suderintos su parlamentu ir vyriausybe. Tyrėjai elgėsi korektiškai“, – sakė N. Stavivko.„rbc.ua“ primena, kad sausio 18 d. Kyjivo srities Brovarų mieste šalia vaikų darželio ir gyvenamojo namo nukrito sraigtasparnis. Per katastrofą žuvo Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, jo pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas ir VRM valstybės sekretorius Jurijus Lubkovičius.Tiriamos įvairios tragedijos versijos, tarp jų – skrydžio taisyklių pažeidimas, sraigtasparnio techninis gedimas ir tyčiniai veiksmai transporto priemonei sunaikinti.

„Dirba karo dievai“: okupantų vadavietei – ukrainiečių smūgisInternete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip buvo sunaikinta rusų okupantų vadavietė Bachmuto rajone, Donecko srityje, skelbia „Telegram“ kanalas „Ukraina 365“, remdamasis Žiemos žygio riterių vardo 28-os atskiros mechanizuotos brigados informacija.Ukrainiečiai kariai, glaudžiai bendradarbiaudami su Ukrainos nacionalinės gvardijos 4-osios brigados bataliono „Svoboda“ oro žvalgyba, pademonstravo vieną iš daugelio sėkmingų kontratakų prieš rusų užpuolikų karinius objektus.Pranešama, kad kariai su bepiločiais nukreipė artileriją į priešo vadavietę, o tada ji buvo apšaudyta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artilerija.„Dirba karo dievai – riterių artilerija. Užpuolikai tiek persigando, kad paspruko vogtu motociklu, palikę sužeistuosius“, – pakomentavo videoreportažą ukrainiečiai kariai.Pabrėžiama, kad, sprendžiant iš filmuoto reportažo (jame puikiai matyti sprogimas ir jo padariniai), rusai įrengė vadavietę šalia šaudmenų sandėlio. Tai buvo neprotinga ir pavojinga.https://www.facebook.com/watch/?ref=external&v=564603675585673

Per karą Ukrainoje žuvo ir buvo sužeisti 1 377 vaikai Per plataus masto ginkluotą Rusijos Federacijos agresiją Ukrainoje žuvo 459 vaikai, 918 vaikų buvo sužeisti.Ukrainos generalinė prokuratūra „Telegram“ kanale paskelbė, kad šių metų vasario 1 d. duomenimis, oficialus žuvusių vaikų skaičius nepakito, o sužeistų vaikų padaugėjo iki daugiau nei 918. Tai nėra galutiniai duomenys, toliau dedamos pastangos nustatyti aukų skaičių kovos veiksmų vietose, laikinai užgrobtose ir išlaisvintose teritorijose.Daugiausia vaikų žuvo ir buvo sužeisti Donecko srityje – 442, Charkivo srityje – 270, Kyjivo srityje – 123, Chersono srityje – 85, Zaporižios srityje – 84, Mykolajivo srityje – 83, Černihivo srityje – 68, Luhansko srityje – 66, Dnipropetrovsko srityje – 63.

Čekijos prezidentas: Ukraina į NATO turi būti priimta iškart po karoNaujasis Čekijos prezidentas Petras Pavelas BBC sakė, kad Ukraina turėtų būti priimta į NATO iš karto pasibaigus karui.Pasak jo, šalis bus pasirengusi narystei aljanse tiek moraliniu, tiek praktiniu požiūriu.„Ukrainos kariuomenė tikriausiai bus labiausiai patyrusi kariuomenė Europoje. Ukraina nusipelno būti demokratinių valstybių bendruomenės dalimi“, – sakė Čekijos vadovas.Savo pirmajame po rinkimų interviu užsienio žiniasklaidai P. Pavelas sakė, kad sąjungininkės šalys neturėtų turėti jokių tabu tiekti Ukrainai ginklų, įskaitant naikintuvus F-16, kurių prašo Kyjivas.Anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas tokią galimybę atmetė, tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nelaikė F-16 tiekimo perspektyvos neįmanoma.

Sunakas pasisakė už spartesnę paramą Ukrainai, kad karas neužsitęstų Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Rishi Sunakas pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turi paspartinti paramą Ukrainai, nes „užsitęsusi aklavietė“ kare naudinga Rusijai.Kaip rašo „The Guardian“, Didžiosios Britanijos ministro pirmininko atstovo spaudai pranešime sakoma, kad tapęs ministru pirmininku R. Sunakas „peržiūrėjo JK poziciją ir padarė išvadą, kad jei aklavietė kare užtruks, tai bus naudinga tik Rusijai“.„Todėl jis nusprendė, kad glaudžiai bendradarbiaudama su sąjungininkėmis JK gali paspartinti paramą ir suteikti Ukrainai didžiausią sėkmės galimybę bei padėti kuo geriau pasinaudoti Rusijos pajėgų silpnumu“, – sakė atstovas.R. Sunakas kalbėjo per ministrų kabineto posėdį. „Jis sakė, kad naujoji strategija apims ir didesnes diplomatines pastangas bei planavimo darbą su ukrainiečiais, kaip atkurti šalį konfliktui pasibaigus“, – sakoma pranešime.

Rusijos politologas: dėl Putino nurodymo nedžiūgauja net „karo partija“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nekreipdamas dėmesio, ką sako kiti, nurodė šalies armijai vėl pulti Ukrainą. Toks sprendimas pakraupino šalies karinę vadovybę ir sukėlė vadinamosios „karo partijos“ aukščiausiuose valdžios sluoksniuose nepasitenkinimą. Tokią nuomonę žurnalistės Julijos Latyninos „YouTube“ kanale išsakė Rusijos politologas Valerijus Solovėjus.„Net ir „karo partija“ toli gražu nedžiūgauja dėl to, ką siūlo Vladimiras Vladimirovičius: dėl to naujo masinio puolimo net keliomis kryptimis, kam paprasčiausiai nėra išteklių. Yra gyva jėga, bet ją labai lengva paversti mirusia. O štai technikos verkiant trūksta... V. Putinas Ukrainoje nori užbėgti įvykiams už akių (puolime), o laiko visai nedaug: vasaris, galbūt kovo pradžia“, – pasidalijo informacija V. Solovėjus. Sprendžiant iš jo žodžių, labiausiai toks prezidento įsakymas sukrėtė Rusijos karinę vadovybę, kuri labai puikiai supranta, kokioje sudėtingoje padėtyje jos armija atsidūrusi Ukrainos fronte.„Karinė vadovybė ne tas žodis nustebusi, jie pakraupę. Jie siūlė strateginės gynybos koncepciją: išlaikyti Donbasą ir Krymą, ir iš tos pozicijos eiti į taikos derybas. Ne, V. Putinui taip netinka... Mobilizuotieji parengti, nors ir ne iki galo. Svarbiausia – technikos ir ginklų trūkumas. Antras svarbus dalykas: kariškiai bijo, jie siaubingai bijo, kad teks pražūčiai pasmerkti Rusijos kadrų armijos likučius... Tai labai pavojinga“, – teigė Rusijos politologas. Jis neatmeta galimybės, kad Rusijos karinė vadovybė sabotuos prezidento įsakymą, taip norėdama išsaugoti bent savo karinės galios likučius.

Žiniasklaida:  Zelenskis gali susitikti su Bidenu LenkijojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vasario pabaigoje gali susitikti su JAV ir Lenkijos vadovais Joe Bidenu ir Andrzejumi Duda. Manoma, kad susitikimas gali įvykti Lenkijos sostinėje arba Žešuvo mieste.Tai trečiadienį pranešė Lenkijos laikraštis „Dziennik Gazeta Prawna“.„Ukrainos prezidentas pristatys taikos planą ir paragins surengti Ukrainai skirtą tarptautinę konferenciją“, – sakė leidiniui diplomatinis šaltinis Kyjive. Anot jo, taip pat bus svarstomas Ukrainos saugumo garantijų klausimas. Tarp šalių garantų, be JAV, turėtų būti Kanada, Turkija, Didžioji Britanija, Izraelis, Vokietija ir Lenkija.Anksčiau NBC pranešė, kad JAV prezidentas J. Bidenas per Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metines ketina vykti į Europą. Žurnalistų duomenimis, Amerikos lyderis lankysis Lenkijoje, kur praneš apie naują pagalbos Ukrainai paketą.Šiomis dienomis Baltųjų rūmų šeimininkas patvirtino ketinąs vykti į Lenkiją, tik sakė dar nežinąs tikslios vizito datos.

Ukrainos pareigūnas: Rusija per įsiveržimo metines gali pulti iš šiaurės, pietų ir rytų Rusija ruošiasi maksimaliai eskaluoti karą artimiausiu metu, sunkiausi mūšiai dar priešakyje.Tai interviu „Sky News“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.„Rusija ruošiasi maksimaliam paaštrėjimui. Ji renka viską, ką gali, rengia mokymus ir treniruotes... Galiu pasakyti, kad per artimiausias dvi tris savaites neatmetame jokių scenarijų “, – sakė O. Danilovas.Jis taip pat neatmetė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl bandys atakuoti Ukrainą iš šiaurės, pietų ir rytų, kaip tai darė 2022 metų vasario 24 d., galbūt tai netgi bus skirta invazijos metinėms.Tačiau Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius pabrėžė, kad Ukrainos gynėjai ruošiasi viskam, o sąjungininkai Vakaruose dabar Ukrainą remia kur kas stipriau nei prieš metus.Pasak jo, manoma, kad maždaug pusė iš daugiau kaip 320 tūkst. mobilizuotų rusų kareivių dalyvaus naujame plataus masto puolime.„Mes išgyvenome ilgą sunkų laikotarpį, bet esu įsitikinęs, kad svarbiausi mūšiai dar priešakyje, ir jie vyks šįmet, per du ar tris artimiausius mėnesius. Tai bus lemiami karo mėnesiai“, – pabrėžė O. Danilovas.Kaip tik todėl Ukraina prašo partnerių Vakaruose kuo greičiau atsiųsti daugiau ginklų. Pastarosiomis dienomis Kyjivas ragina Vakarus perduoti jam naikintuvų.„Būtų puiku, jei tai būtų naikintuvai „Typhoon“. F-16 taip pat tiktų. Praverstų bet kokia pagalba“, – pridūrė pareigūnas.

Per viršūnių susitikimą Kyjive į ES įstoti siekianti Ukraina tikisi pažangos Šią savaitę Kyjive Ukraina surengs viršūnių susitikimą su Europos Sąjunga (ES), antradienį paskelbė vyriausybė, pareiškusi viltį, kad ši konferencija priartins karo krečiamą šalį prie narystės bloke praėjus beveik metams, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.Kyjivas taip pat paskelbė, kad tikisi gauti iš Vakarų sąjungininkių iki 140 modernių kovinių tankų ir pažangesnės ginkluotės iš Jungtinių Amerikos Valstijų.Per vakaro kreipimąsi į tautą prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė tikintis, kad penktadienio viršūnių susitikimas atspindės aukštą „bendradarbiavimo ir pažangos lygį“ su 27 narių bloku, prie kurio Kyjivas siekia prisijungti. „Laukiame naujienų Ukrainai“, – sakė V. Zelenskis.Tai, kad viršūnių susitikimas vyks Ukrainos sostinėje, yra „stiprus signalas ir partnerėms, ir priešams“, sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. „Tai žinia, kad Europa tiki Ukrainos pergale ir palaiko mūsų spartų judėjimą narystės ES link“, – sakė jis.Pernai birželį, po kelių mėnesių, kai Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, šaliai buvo suteiktas kandidatės į ES statusas.Daugiau informacijos, kokie ES atstovai dalyvaus viršūnių susitikime, nepateikta.

Okupantai vėl apšaudė Donecko sritį, žuvo keturi civiliai Rusijos kariuomenė pastarąją parą atakavo kelias Donecko srities gyvenvietes. Per apšaudymus žuvo keturi civiliai.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Donecko srities karinės administracijos vadovu Pavlo Kyrylenka.„Sausio 31 d. rusai nužudė keturis Donecko srities gyventojus: du Bachmute, vieną Paraskovivkoje ir vieną Vuhledare. Dar šeši regiono gyventojai buvo sužeisti“, – parašė jis „Telegram“ kanale.Iš viso nuo plataus masto karo pradžios Donecko srityje Rusijos agresijos aukomis tapo 1 339 žmonės, dar 2 939 civiliai buvo sužeisti. Į šią kraupią statistiką neįtrauktos aukos Mariupolyje ir Volnovachoje.Anksčiau Bachmuto valdžia informavo, kad sausio 31 d. nuolat apšaudomame mieste dar gyveno apie 6,5 tūkst. žmonių.Kaip jau buvo pranešta, antradienį per apšaudymus Bachmute žuvo du civiliai, tarp jų – paauglys, dar penki žmonės buvo sužeisti.

Netanyahu svarsto apie karinę pagalbą Ukrainai, tarpininkavimą deryboms Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį sakė, kad svarsto galimybę suteikti karinę pagalbą Ukrainai ir nori būti tarpininku.B. Netanyahu nėra pareiškęs tvirtų įsipareigojimų Ukrainai, o Izraelis palaiko santykius su Rusija, kontroliuojančia oro erdvę kaimyninėje Sirijoje ir netrukdančia Izraeliui rengti atakas prieš Irano taikinius.Per antradienį CNN transliuotą interviu B. Netanyahu buvo paklaustas, ar Izraelis galėtų padėti Ukrainai, pavyzdžiui, JAV remiama technologija „Iron Dome“, apsaugančia Izraelį nuo raketų. „Na, aš tikrai apie tai svarstau“, – atsakė B. Netanyahu.Jis patvirtino, kad JAV perdavė Ukrainai Izraelyje dislokuotas artilerijos atsargas, apie kurias buvo mažai žinoma. „JAV tiesiog perdavė Ukrainai didelę dalį Izraelio ginkluotės. Atvirai kalbant, panašiai elgiasi ir Izraelis, imdamasis priemonių prieš Ukrainoje naudojamus Irano gamybos ginklus, ir tai daro būdais, kurių nedetalizuosiu“, – sakė jis.Ukrainos ir Vakarų pareigūnų teigimu, Iranas parduoda Rusijai pigius bepiločius orlaivius, kuriuos ji naudoja puldama Ukrainą, Teheranas tai neigia.N. Netanyahu sakė, kad Rusijai vasarį įsiveržus į Ukrainą jis buvęs paprašytas būti neoficialiu tarpininku, bet to nesiėmė, nes tuo metu buvo opozicijoje. Jis teigė esąs pasirengęs tarpininkauti, jei to paprašys konflikto šalys ir JAV. „Turiu pakankamai patirties ir žinau, kad tam reikia tinkamo laiko ir tinkamų aplinkybių. Jei jos atsiras, tikrai tai apsvarstysiu“, – sakė jis.B. Netanyahu sakė neabejojantis, kad karas Ukrainoje yra „nepaprastos svarbos“, bet pridūrė: „Mes ir savo kieme turime reikalų, su kuriais reikia dorotis.“B. Netanyahu pasisakė po JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno vizito, per kurį jis ragino nusiraminti po pratrūkusio smurto tarp Izraelio ir palestiniečių bei siekė pastūmėti Izraelį padidinti paramą Ukrainai. A.Blinkenas sakė, kad Ukrainai reikia padėti, „nes ji narsiai gina savo žmones ir savo teisę egzistuoti“.Izraelio užsienio reikalų ministras Eli Cohenas sakė A. Blinkenui, kad vyks į Ukrainą vėl atidaryti ambasados, tai bus pirmoji nuo karo pradžios tokia kelionė.Kovo mėnesį tuometinis Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas netikėtai apsilankė Maskvoje, kad tarpininkautų V. Putinui. N. Bennettas perdavė V. Putino žinutes Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, tačiau jam nepavyko surengti tiesioginių derybų.

„Vagner“ dezertyras atsiprašo ukrainiečių: aš niekšasBuvęs privačios karinės grupuotės „Vagner“ karys Andrejus Medvedevas, pasiprašęs prieglobsčio Norvegijoje, atsiprašė šalyje gyvenančių ukrainiečių, kurie nepritaria, kad jis ten būtų.A. Medvedevas pabėgo iš savo padalinio ir kirto Norvegijos sieną ties Pasvikdalen slėniu – ten jį sulaikė pasieniečiai. Jis pirmas žinomas „Vagner“ narys, kuris kariavo Ukrainoje ir pabėgo į užsienį.„Aš – niekšas, bet prašau atsižvelgti, kad supratau tai, nors ir vėlai, – sakė A. Medvedevas interviu norvegų televizijai NRK. – Prašau manęs nesmerkti ir šiaip ar taip atsiprašau.“Gruodį laikraščiui „Guardian“ duotame interviu A. Medvedevas pasakojo, kaip bijojo dėl savo gyvybės, ir teigė buvęs „Vagner“ karių žmogžudysčių liudininku, nors tuos karius jų vadai kaltino įsakymų nevykdymu.Šiuo metu A. Medvedevas gyvena pabėgėlių centre Osle.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 920 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 920 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų vasario 1 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 128 420 kareivių.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 209 tankų, 6 382 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 207 artilerijos sistemų, 458 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 221 oro gynybos priemonės, 293 lėktuvų, 284 sraigtasparnių, 1 951 drono, 796 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 061 automobilio, 200 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Žiniasklaida: Ukraina pirmąkart gaus ilgesnio nuotolio raketų Į naują Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinės pagalbos Ukrainai paketą pirmą kartą gali būti įtraukta ilgesnio nuotolio raketų.Apie tai rašo naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi dviem Amerikos valdininkais. Anot jų, prezidento Joe Bideno administracija jau iki šios savaitės pabaigos gali pranešti apie daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių vertės paketą. Jį taip pat sudarys priešlėktuvinės gynybos sistemoms „Patriot“ skirta pagalbinė įranga, šaudmenys ir prieštankiniai ginklai „Javelin“.Vienas iš valdininkų pažymėjo, kad dalis paketo atkeliaus iš fondo USAI, leidžiančio J. Bideno administracijai gauti ginklų iš pramonės, o ne iš JAV esančių ginkluotės atsargų.Jo teigimu, kalbama apie antžeminių mažo skersmens bombų (GLSDB), kurių veikimo nuotolis siekia 150 km, pirkimą.Tai gali leisti Ukrainai atakuoti svarbius karinius taikinius, kurie anksčiau buvo nepasiekiami, ir padėti jai tęsti kontratakas, pridarant nuostolių Rusijos ginkluotųjų pajėgų užnugariui, pažymi naujienų agentūra.Šios amerikiečių ir švedų sukurtos automatiškai nusitaikančios raketos gali būti paleidžiamos ir naudojat sistemas HIMARS ir pataiko į judančius taikinius, esančius už dešimčių kilometrų.Iki šiol raketų, kurias Ukrainos armijai tiekė amerikiečiai ir kiti sąjungininkai, veikimo nuotolio riba siekė šiek tiek daugiau nei 80 kilometrų – tai irgi HIMARS skirtos raketos.Ukraina seniai JAV ir sąjungininkų prašo tiksliųjų raketų ATACMS, paleidžiamų naudojant HIMARS, kurių veikimo nuotolis siekia 300 kilometrų. Iki šiol Vakarų sąjungininkai atsisakydavo perduoti tokių ginklų – remiantis neoficialiais duomenimis, dėl nuogąstavimų, kad ukrainiečiai pradės atakuoti giliai Rusijoje esančius taikinius, o tai gali sukelti nekontroliuojamą karo eskalaciją.GLSDB leistų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atakuoti Krymą – nuo fronto linijos ties Dniepro pakrante. Pavyzdžiui, atstumas nuo Chersono iki Eupatorijos yra 170 km, o nuo Naujosios Kachovkos iki svarbaus geležinkelių mazgo Džankojaus – 150 km.

Beveik 4,5 tūkstančio Ukrainos mokyklų dirba tik nuotoliniu būduUgdymo procesas akivaizdiniu arba mišriu formatu vyksta beveik 13-oje tūkstančių Ukrainos mokyklų.Tai per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė šalies švietimo ir mokslo ministras Serhijus Škarletas.„Šiuo metu ugdymo procesas vyksta 12 926 mokyklose, iš kurių 8 563 mokyklos dirba akivaizdiniu arba mišriu formatu. Tai sudaro beveik 70 proc. Kitos – 4 463 mokyklos – dirba tik nuotoliu būdu. Tai priklauso nuo saugumo situacijos, nuo to, ar mokyklose įrengtos slėptuvės“, – sakė ministras.Anot žinybos vadovo, dėl saugumo moksleiviai mokosi tik nuotoliniu būdu penkiose srityse: Donecko, Zaporižios, Luhansko, Charkivo ir Chersono.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo plataus masto įsiveržimo pradžios Rusijos kariuomenė Ukrainoje apšaudė daugiau kaip 2,6 tūkst. švietimo įstaigų, 406 mokyklos buvo visiškai sugriautos.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje: karas parodė, kad tik branduolinis ginklas gali apsaugoti nuo agresoriaus Rusijos plataus masto įsiveržimas į Ukrainą kitoms valstybėms parodė, kad tik branduolinis ginklas gali apsaugoti nuo tokio agresoriaus puolimo.Tai interviu DW pareiškė Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas.Komentuodamas būtinybę garantuoti Ukrainos saugumą, jis priminė, kad dabar su partneriais svarstomas prezidento Volodymyro Zelenskio taikos planas, kuriam pritaria JAV ir Vokietija.„Mes matėme, kad Rusija pažeidė visus su ja pasirašytus susitarimus, įskaitant didelę sutartį su mumis, kurioje Rusijos Federacija įsipareigojo pripažinti Ukrainos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą. Tas pats nutiko ir su Minsko susitarimais, kurių Rusija nenorėjo laikytis nuo pat pradžių. Todėl dabar raginame tarptautinę bendriją pasirūpinti, kad Rusija niekada daugiau nebegalėtų pradėti nė vieno karo po to, kai mes šiame kare nugalėsime Rusiją“, - sakė diplomatas.Rusijai pažeidus Budapešto memorandumą, Ukraina nesulaukė visiškos Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir kitų branduolinių valstybių paramos, pridūrė jis.„Tai buvo blogas signalas visoms pasaulio šalims, kurios suprato, kad iš tikrųjų tik branduolinis ginklas gali apsaugoti nuo tokio agresoriaus puolimo. Štai kodėl mes norime pradėti šią diskusiją. Aš neturiu gatavų pasiūlymų, kaip tai galėtų atrodyti. Vieną iš idėjų praėjusių metų pradžioje iškėlė mūsų prezidentas – tai vadinamoji Saugumo sutartis, ji dabar svarstoma visose sostinėse“, - pareiškė Ukrainos ambasadorius.UNIAN primena, kad praėjusių metų lapkritį per G20 viršūnių susitikimą prezidentas Volodymyras Zelenskis pristatė Ukrainos taikos formulę, kurią sudaro 10 punktų:-      radiacinis ir branduolinis saugumas;-      apsirūpinimo maistu saugumas;-      energetinis saugumas;-      visų belaisvių ir deportuotųjų paleidimas;-      JT įstatų vykdymas ir Ukrainos teritorijos vientisumo atkūrimas;-      Rusijos kariuomenės išvedimas ir karo veiksmų nutraukimas;-      teisingumo atkūrimas;-      kelio užkirtimas eskalacijai;-      karo pabaigos fiksavimas.Gruodį Ukrainos URM pareiškė, kad Kyjivas planuoja iki šių metų vasario pabaigos surengti tarptautinį viršūnių susitikimą taikos formulei ir karo užbaigimui apsvarstyti.

Rusijos pajėgos atakavo penkias gyvenvietes Sumų srityjeRusijos pajėgos atakavo Šostkos, Seredyna-Budos, Krasnopilios, Bilopilios ir Junakivkos bendruomenes, pranešė Sumų srities karinė administracija.Pranešama, kad per išpuolį prieš Šostką buvo sužeisti žmonės.Rusijos kariai sausio 30 d. užpuolė tris šiaurės rytų Sumų srities gyvenvietes, pranešė regiono karinė administracija.

Ukrainos pajėgos paaiškino, kodėl visoje šalyje buvo paskelbtas oro perspėjimasUkrainoje šiandien, sausio 31 d., tris kartus buvo paskelbtas didelio masto oro perspėjimas. Rusijos okupantai iškėlė MiG-31 orlaivius, kurie gali vežti „Kinzhal“ raketas.„Oro antskrydžių perspėjimo pranešimai buvo geografiškai didelio masto, bet ne taip ilgai, kaip paprastai tikimės po MiG-31, kurie yra „Kinzhal“ raketų nešėjai, pakilimų. Todėl oro įspėjimai skelbiami, kai šio tipo orlaiviai pakyla. Tai, kad jie nebuvo ilgalaikiai, rodo, kad tai yra įprasti mokomieji skrydžiai“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovas Jurijus Ignatas.Jis pažymėjo, kad rusai kelia orlaivius tiek Rusijos Federacijoje, tiek Baltarusijoje.„Šis orlaivis yra psichologinis spaudimo Europos šalims veiksnys. Rusijos pokalbių laidos ir toliau isteriškai grasina branduoliniu smūgiu. Kai nėra smūgių, įtakos mūsų gyventojams faktorius veikia ir ekonomiką, ir žmones“, – apibendrino J. Ignatas.

Irpinėje buvo paleista pirmoji vietinė dujų elektrinė UkrainojeIrpinės mieste, netoli Kijevo, kur pačioje karo pradžioje vyko įnirtingi mūšiai, antradienį buvo pradėta eksploatuoti pirmoji Ukrainoje dujomis kūrenama elektrinė, kuri tieks elektrą didžiajai miesto daliai.Kaip paskelbė Aukščiausiosios Rados energetikos ir būsto bei komunalinių paslaugų komitetas, austrų tiekiamos elektrinės pajėgumas yra 1 megavatas.Pasak naujienų agentūros „Interfax-Ukraine“, Energetikos ir būsto komiteto pirmininkas Andriy Gerus apie naujos elektrinės atidarymą sakė, kad tokios stotys „greitai užtikrins nepertraukiamą elektros tiekimą komunalinėms įmonėms nuolatinio energetikos infrastruktūros apšaudymo metu“.Irpinės meras Aleksandras Markusinas sakė, kad Ukraina planuoja sukurti visą tokių mažų elektrinių tinklą ir jos sumažins šalies energetikos tinklo, kurį priešas dabar bando sunaikinti, apkrovą.

Žvalgyba: Ukrainoje kariauja 326 000 Rusijos kariųUkrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas teigė, kad šiuo metu Ukrainoje kovoja apie 326 000 Rusijos karių.Rusija 2022 metų pabaigoje sutelkė apie 300 000 rezervistų.Duodamas interviu dienraščiui „The Washington Post“, K. Budanovas sakė, kad Rusijoje liko tik 9 proc. tolimojo nuotolio raketų „Kalibr“ atsargų.Jis taip pat atsakė į teiginius, kad Rusija gali apsvarstyti galimybę pradėti branduolinį smūgį, jei Ukraina išlaisvins Krymą, kuris buvo aneksuotas 2014 m.K. Budanovas sakė: „Rusija yra šalis, iš kurios galima tikėtis daug, bet ne tiesioginio idiotizmo. Branduolinio smūgio įvykdymas lems ne tik karinį Rusijos pralaimėjimą, bet ir Rusijos žlugimą. Ir jie tai puikiai žino“.

Lenkija atmeta galimybę siųsti į Ukrainą lėktuvus F-16Pranešimus, kad Lenkija diskutavo apie naikintuvų F-16 siuntimą į Ukrainą, šalies gynybos viceministras pavadino melagingais.Wojciechas Skurkiewiczius teigė, kad tokių diskusijų Lenkijoje nebuvo.Ukraina jau seniai reikalavo savo sąjungininkų oro pajėgų, manydama, kad tai suteiks jiems pranašumą kare prieš Rusiją ir leis atsiimti teritoriją.

Rusų pajėgoms apšaudžius Bachmutą žuvo vaikasRusijos pajėgoms apšaudžius Bachmutą antradienį žuvo vyras ir vaikas, dar penki civiliai buvo sužeisti. Teisėsauga pradėjo tyrimą dėl karo įstatymų pažiedimo, pranešė Generalinė prokuratūra.„Tyrimo duomenimis, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos 2023 metų sausio 31 dieną Bachmuto mieste iš vamzdinės artilerijos apšaudė gyvenamąjį rajoną. Žuvo vyras ir 12 metų berniukas“, – sakoma pranešime. Dar penki gyventojai patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus.

Lenkijos kariai ruošiasi apmokyti ukrainiečius, kaip naudotis savo tankaisPranešama, kad Lenkijos kariuomenė ruošiasi priimti Ukrainos karius, kad jie galėtų būti apmokyti, kaip naudotis tankais „Leopard 2“.Lenkija yra tarp šalių, siunčiančių į Ukrainą vokiečių gamybos kovines mašinas, kurios šalį turėtų pasiekti per tris mėnesius.Lenkijos kariai greičiausiai mokys kovotojus Svetošove – viename iš trijų mokymo centrų Europoje, tačiau pareigūnai to nepatvirtino.„Leopard 2“ mokymai paprastai trunka apie 10 savaičių, tačiau tai gali būti sumažinta iki penkių, „Reuters“ sakė instruktoriai.„Jei suintensyvinsime mokymą (didindami instruktorių skaičių), savo laiką ir savaitgalius, per penkias savaites galėsime apmokyti visą įgulą“, – sakė Lenkijos „Leopard“ mokymo centro vadas majoras Maciejus Banaszynskis.

Kijevas reikalauja, kad Vengrija nustotų vartoti antiukrainietišką retorikąUkrainos atstovai kalbėjosi su Vengrijos ambasadoriumi dėl „niekinančių“ premjero Viktoro Orbano komentarų, prašydama Budapešto atsisakyti, kaip ji vadina, „antiukrainietiškos retorikos“, praneša „Skynews“.Pasak Kijevo, V. Orbanas Ukrainą pavadino „niekieno žeme“ ir palygino ją su Afganistanu.Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė: „Vengrijos pusė buvo raginama sustabdyti šią neigiamą tendenciją, kad būtų išvengta nepataisomų pasekmių abiejų šalių santykiams“.Vengrija kritikavo ES sankcijas Rusijai praėjusiais metais, sakydama, kad jos nesugebėjo reikšmingai susilpninti Maskvos ir rizikuoja sugriauti Europos ekonomiką.Budapeštas pernai nusprendė nesiųsti ginklų Ukrainai.

Kyjive penktadienį vyks ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimas, pranešė premjerasUkrainos ministras pirmininkas pranešė, kad penktadienį Kyjive įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimas, karo draskomai šaliai kovojant su Rusijos invazija.„Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks Kyjive vasario 3 dieną“, – antradienį vyriausybės posėdyje sakė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis, pavadinęs šį renginį „ypač svarbiu“ Kyjivo siekiui prisijungti prie Europos valstybių bloko.„Tai, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas vyks Kyjive, yra stiprus signalas tiek partneriams, tiek ir priešams“, – sakė D. Šmyhalis.

CNN: JAV ruošiasi paskelbti apie dar vieną pagalbos Ukrainai paketąJungtinės Valstijos netrukus paskelbs apie tolesnę pagalbą Ukrainai, skelbia amerikiečių televizijos kanalas CNN.„Tikiuosi, kad netrukus paskelbsime apie papildomą saugumo pagalbą“, – CNN citavo Baltųjų rūmų pareigūnę Oliviją Dalton.Žurnalistų paklausta, ar JAV siųs F-16 lėktuvus į Ukraina, O. Dalton pakartojo pirmadienį išsakytą prezidento Joe Bideno neigiamą komentarą ir priminė kelių milijardų dolerių vertės pagalbą, kurią Ukrainai jau suteikė Vašingtonas.O. Dalton pabrėžė, kad JAV palaiko reguliarų kontaktus su Ukrainos pareigūnais ir su jais aptaria, kokia pagalba Kijevui reikalinga. Sausio 19 d. duomenimis, praėjus beveik metams nuo karo pradžios, Jungtinės Valstijos Ukrainai suteikė 26,7 milijardo dolerių pagalbą, pranešė CNN.

Rabinas: rusų raketa apgadino sinagogą Zaporižios srityjeRusų paleista raketa, anot Ukrainos vyriausiojo rabino, antradienį Zaporižios srityje pataikė į sinagogą. Moshė Azmanas tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje matyti didelė skylė sakralinio statinio sienoje. Raketa apgadino 1909 metais Huliajpolės miestelyje pastatytus žydų maldos namus.„Tai ne pirmoji sinagoga, kuri buvo apgadinta per rusų apšaudymą, – rašė rabinas. – Tikiuosi, kad pasaulio lyderiai griežtai pasmerks šį nusikalstamą aktą“.Ukrainos etninių reikalų ir sąžinės laisvės tarnybos duomenimis, nuo 2022 metų kovo rusų pajėgos apšaudė ir apgadino dar tris sinagogas, taip pat žydų mokyklą ir žydų studentų bendrabutį.

Lukašenka apie pagalbą Rusijai kariauti Ukrainoje: jei mūsų broliams reikės, padėsimeBaltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis jau pasirengusi pasiūlyti daugiau pagalbos Rusijai jos kare prieš Ukrainą.Kalbėdamas per valstybinį vizitą Zimbabvėje, kuri yra viena iš Rusijos sąjungininkių, A. Lukašenka pabrėžė, kad Rusijai šiuo metu nereikia jokios pagalbos.Paklaustas, ar yra įpareigotas sustiprinti paramą Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, jis pridūrė: „Jei mūsų broliams rusams reikia pagalbos, mes visada pasiruošę ją pasiūlyti“.Baltarusija iki šiol neskyrė savo karių karui Ukrainoje, tačiau leido Rusijai pernai vasarį surengti dalį savo invazijos iš savo teritorijos ir taip pat buvo Rusijos raketų paleidimo aikštelė į Ukrainą.Anksčiau šį mėnesį Rusija ir Baltarusija dalyvavo bendrose karinėse pratybose Baltarusijos teritorijoje.

Landsbergis: nėra jokios prasmės turėti Rusijos ambasadorius Europos sostinėseLietuvos užsienio reikalų ministras antradienį paragino Europos Sąjungos šalis nepriimti Rusijos ambasadorių, dėl karo Ukrainoje tvyrant diplomatinei įtampai tarp Baltijos šalių ir Maskvos.„Nėra jokios prasmės turėti ambasadorių, Rusijos ambasadorių, bet kurioje Europos sostinėje“, – spaudos konferencijoje Rygoje sakė Gabrielius Landsbergis.„Daugeliu atvejų tai nebėra diplomatinė institucija, tai propagandos institucija, dangstanti karo nusikaltimus ir apskritai propaguojanti genocidinę darbotvarkę“, – sakė jis.Lietuva pažemino diplomatinius santykius su Rusija, tai pat ir išsiuntė ambasadorių, praėjusių metų balandį, po to, kai buvo atskleistos žudynės Ukrainos Bučos mieste.Praėjusią savaitę Estija pareiškė, kad išsiunčia Rusijos ambasadorių, taip atsakydama į Kremliaus nurodymą Estijos ambasadoriui išvykti.Latvija pareiškė, kad solidarizuodamasi su Estija taip pat išsiunčia Rusijos ambasadorių, ir pridūrė, kad iš Maskvos atšauks savo ambasadorių.

Graikija paaiškino, kodėl neperduos Ukrainai „Leopard“ tankųGraikija dėl įtampos su Turkija neperduos Ukrainai „Leopard“ tankų. Tai antradienį lankydamasis Japonijoje pareiškė Graikijos vyriausybės vadovas Kyriakosas Mitsotakisas, pranešė japonų žiniasklaida ir Graikijos valstybinė televizija (ERT).„Mes neperduosime „Leopard 2“ dėl paprastos priežasties – jie absoliučiai būtini mūsų gynybos strategijai“, – pabrėžė premjeras. Graikijos ir Turkijos santykiai šiuo metu labai įtempti dėl ginčo, kam priklauso suverenios teisės rytinėje Viduržemio jūros dalyje.Graikija turi tiek „Leopard“ tankų, kiek jokia kita Europos šalis – apie 350 „Leopard 2“ ir 500 „Leopard 1“. Tačiau vyriausybė Atėnuose nesuinteresuota perduoti tankų, nes jaučia NATO partnerės Turkijos grėsmę.

Maskva pripažino neteisėtai mobilizavusi daugiau kaip 9 000 vyrųRusija pripažino nuo praėjusio rudens karui prieš Ukrainą neteisėtai mobilizavusi tūkstančius vyrų. „Daugiau kaip 900 piliečių, kurie buvo neteisėtai mobilizuoti, grąžinti namo – įskaitant tuos, kurie dėl sveikatos priežasčių jokiu būdu negalėjo būti šaukiami“, – antradienį susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu sakė generalinis prokuroras Igoris Krasnovas.Stebėtojai mano, kad per praėjusį rugsėjį V. Putino paskelbtą mobilizaciją neteisėtai į kariuomenę buvo pašaukta daug daugiau žmonių. Ypač pirmosiomis savaitėmis daug kur kariniuose komisariatuose vyko chaotiškos scenos. Iš viso per mobilizaciją į frontą buvo pašaukta 300 000 vyrų. Ir generalinis prokuroras I. Krasnovas dabar, žvelgdamas atgal, teigė, kad šalies karinės struktūros turi „daug rimtų problemų“.Antradienį socialiniuose tinkluose buvo išplatinta vaizdo žinutė, kurią mobilizuotų karių žmonos ir motinos skyrė V. Putinui. Moterys iš Tolimųjų Rytų Primorsko krašto, be kita ko, skundėsi, kad jų vyrams trūksta įrangos ir medikamentų. Be to, esą nėra higienos prekių, todėl plinta utėlės ir niežai.

Prancūzija į Ukrainą siųs dar 12 haubicų „Caesar“, pranešė gynybos ministrasPrancūzija nusiųs Ukrainai dar 12 sunkvežimiuose montuojamų haubicų „Caesar“ kovai su Rusijos okupantais, antradienį pareiškė gynybos ministras Sebastienas Lecornu.Šie artilerijos pabūklai, kurie papildys 18 jau pristatytų, bus finansuojami iš 200 mln. eurų fondo, kurį Prancūzija įsteigė Kyjivui skirtai ginkluotei finansuoti, sakė S. Lecornu bendroje spaudos konferencijoje Paryžiuje kartu su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.Kartu su kitomis Vakarų tiekiamomis mobiliosiomis patrankomis, pavyzdžiui, vokiškomis „Panzerhaubitze 2000“, „Caesar“ pernai buvo įvertintas už tai, kad padėjo ukrainiečiams smogti į taikinius giliai už Rusijos pozicijų ir taip pakenkti Maskvos puolimui.Ant sunkvežimių montuojamos 155 mm patrankos gali būti išdėstytos, paleisti labai tikslią ugnį iki 40 km atstumu ir pakeisti pozicijas, priešui nespėjus jų aptikti ir smogti atgal.S. Lecornu sakė, kad naujoji haubicų partija bus pristatyta artimiausiomis savaitėmis.Danija taip pat pažadėjo Ukrainos karo veiksmams skirti visą savo 19 prancūziškų haubicų parką.Gruodžio pradžioje Prancūzija buvo septinta didžiausia Ukrainos rėmėja nuo karo pradžios, rodo Vokietijoje įsikūrusio Pasaulio ekonomikos instituto analitinio centro surinkti duomenys apie karinę ir finansinę pagalbą, tačiau juose dar neatsižvelgta į praėjusį mėnesį paskelbtus svarbius pranešimus apie karinės įrangos tiekimą.Vis dėlto paramos teikėjai Europos toli gražu dar nesiekia JAV karinės pagalbos įsipareigojimų masto.

Lavrovas: Ukraina kelia grėsmę Rusijai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Maskvoje susitikęs su kolega iš Egipto Samihu Zhukriu kalbėjo apie vis didėjantį pavojų Ukrainoje, kurį kelia NATO valstybių ginklai. Rusijos ginkluotosios pajėgos Ukrainoje daro viską, kad Vakarų planai šioje šalyje neišdegtų, saki jis antradienį. S. Lavrovas kritikavo diskusijas dėl vis didesnio kiekio ir sunkesnės ginkluotės Ukrainai. „Imamės būtinų priemonių, kad neleistume Ukrainai tapti dar didesne grėsme mūsų saugumui“, – pažymėjo S. Lavrovas.Rusijos diplomatijos vadovas taip pat patvirtino, kad S. Zhukris perdavė JAV valstybės sekretoriaus Antony‘io Blinkeno žinutę dėl Ukrainos. Tačiau esą nebūta pasiūlymų, o tik reikalavimai palikti šalį ir nutraukti karinius veiksmus. „Rusija pasirengusi išklausyti kiekvieno rimto pasiūlymo, kaip sureguliuoti dabartinę situaciją, atsižvelgiant į visą jos kontekstą“, – kalbėjo S. Lavrovas. Tačiau, anot jo, visai neseniai NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pasakė, kas svarbu Vakarams. Tai esą Rusijos pralaimėjimas.„Čia visiškai aišku, kad kalbama visai ne apie Ukrainą“, – teigė S. Lavrovas. Jis kaltino JAV naudojantis Ukraina, kad įtvirtintų vyravimą pasaulyje. „Kyjivo režimas, kuris neturi jokio savarankiškumo, vykdo suvereno valią: Jungtinių Valstijų ir visų likusių Vakarų, kuriuos Vašingtonas pavertė savo pavaldiniais“, – kalbėjo ministras. Rusija pastaruoju metu ne kartą teigė, kad Ukrainoje kariauja su visu Vakarų pasauliu.

Brazilija atsisako tiekti šaudmenis Ukrainai, bet pasirengusi tarpininkauti taikos derybose Brazilija netieks šaudmenų koviniams tankams „Leopard“, kuriuos Vokietija neseniai pažadėjo Ukrainai, tačiau yra pasirengusi tarpininkauti konflikte su Rusija, pareiškė prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva.Lula, pirmadienį Brazilijoje susitikęs su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, sakė, kad Brazilija taip pat netieks šaudmenų priešlėktuvinės gynybos tankams „Gepard“, kuriuos Berlynas jau nusiuntė Ukrainai.„Brazilija nesuinteresuota perduoti šaudmenų, kurie bus naudojami Ukrainos ir Rusijos kare“, – per bendrą spaudos konferenciją su O. Scholzu, kuris šiuo metu su keturių dienų vizitu lankosi Pietų Amerikoje, sakė Lula.„Brazilija yra taikos šalis. Todėl Brazilija nenori dalyvauti šiame kare, net ir netiesiogiai“, – sakė Lula.Vokietija iki šiol pristatė Ukrainai 30 tankų „Gepard“ ir pažadėjo dar septynis. Tačiau oro gynybos mašinoms trūksta šaudmenų. Nors Vokietijos ginklų gamybos įmonė „Rheinmetall“ šiuo metu steigia gamyklą, gamybą planuojama pradėti ne anksčiau kaip birželio mėnesį, o pirmąją partiją tikimasi pristatyti liepą.Dar praėjusių metų balandį – netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios – Vokietija kreipėsi į Braziliją dėl šaudmenų tankams „Gepard“, tikėdamasi gauti iki 300 000 šovinių. Tačiau dabar Lula užtrenkė duris.Be „Gepard“ tankų, Brazilija taip pat turi Vokietijoje pagamintų pagrindinių kovos tankų „Leopard 1“.Užuot pažadėjęs materialinę paramą, Lula pasiūlė Brazilijos ir Kinijos vadovaujamą tarpininkavimo iniciatyvą karui Ukrainoje užbaigti.„Būtina sudaryti pakankamai stiprių ir gerbiamų šalių grupę ir susėsti su jomis prie derybų stalo“, – spaudos konferencijoje sakė Brazilijos prezidentas, pridurdamas, kad jau aptarė tokią iniciatyvą su O. Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.„Mūsų draugai kinai čia atlieka labai svarbų vaidmenį, – sakė kairiojo sparno politikas. – Atėjo laikas Kinijai imtis aktyvesnių veiksmų“.Lula dar kartą sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dėl jo pozicijos kare prieš Rusiją, kurį Maskva pradėjo daugiau kaip prieš 11 mėnesių.„Manau, kad Rusija padarė klasikinę klaidą įsiverždama į kitos šalies teritoriją“, – sakė jis. Tačiau vis tiek yra įsitikinęs, kad „tango šokamas dviese“.Praėjusių metų kovą JT Generalinėje Asamblėjoje Argentina, Brazilija ir Čilė buvo tarp 141 šalies, pasmerkusios Rusijos karą prieš Ukrainą. Iš Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių tuomet susilaikė tik Bolivija, Salvadoras ir Kuba. Nė viena iš jų nebalsavo prieš karo pasmerkimą.Praėjusių metų gegužę, likus keliems mėnesiams iki jo išrinkimo spalį, Lula atkreipė į save dėmesį kritikuodamas V. Zelenskį.„Šis vaikinas yra toks pat atsakingas už karą kaip ir Putinas“, – sakė jis interviu žurnalui „Time“. – Nes kare nebūna kaltas tik vienas žmogus“. Jis teigė, kad V. Zelenskis skatino pokalbius apie Ukrainos stojimą į NATO ir ES ir taip pavertė savo šalį puolimo objektu.

Bidenas sako, kad aptars su Zelenskiu prašymus dėl ginklųJAV prezidentas Joe Bidenas teigia, kad su Volodymyru Zelenskiu aptars Ukrainos prašymus dėl pažangios ginkluotės gynybai nuo Rusijos.„Ketiname kalbėtis“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.JAV prezidentas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos netieks Ukrainai naikintuvų F-16.

Kuleba: Ukraina sulauks 120–140 tankųUkraina, užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos duomenimis, per „pirmąją bangą“ gaus 120–140 vakarietiškų tankų. Juos perduos dvylikos šalių koalicija, sakė D. Kuleba, kurį cituoja agentūra „Reuters“.„Tankų koaliciją dabar sudaro dvylika narių, – sakė ministras. – Galiu teigti, kad ukrainiečių ginkluotosios pajėgos per pirmąją paramos bangą gaus 120–140 vakariečių gamybos tankų.“

Rusija teigia užėmusi kaimą į šiaurę nuo Bachmuto Rusijos kariuomenė antradienį pareiškė užėmusi Blahodatnės kaimą, esantį į šiaurę nuo rytų Ukrainos Bachmuto miesto, kuriame vyksta smarkūs mūšiai.Gynybos ministerija pranešė, kad „dėl sėkmingų puolamųjų veiksmų“ jos pajėgos „išvadavo Donecko liaudies respublikos Blagodatnės gyvenvietę“.Blagohatnė yra netoli Soledaro, druskos kasyklų miesto, kurį neseniai užėmė Rusijos pajėgos, ir greitkelio, vedančio Bachmuto link.Rusija jau kelis mėnesius siekia užimti Bachmutą, kur vyksta vieni iš intensyviausių mūšių nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.Savaitgalį Rusijos privati karinė grupuotė „Vagner“ teigė, kad jos daliniai kontroliuoja Blahodatnę, tačiau Kyjivas tuomet paneigė šį teiginį, sakydamas, kad atrėmė Rusijos atakas prieš gyvenvietę.

Karinį komisariatą padegusiam vyrui Rusijoje skirta 12 metų kalėjimo bausmė Rusijos teismas Sibire dėl „terorizmo“ 12 metų laisvės atėmimo bausmę skyrė karinį komisariatą padegusiam asmeniui. Tai pirmasis toks nuosprendis Rusijoje, antradienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.Teismas pripažino vyrą kaltu gegužės pradžioje Vakarų Sibiro Nižnevartovsko mieste sukėlus gaisrą. Išdegė vieno kvadratinio metro plotas, žmonės nenukentėjo.Rusija praėjusiais mėnesiais sugriežtino daug įstatymų, kad būtų galima griežčiau bausti už kritiką ir pasipriešinimo karui akcijas.Nuo Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pradėtos invazijos į Ukrainą Rusijoje būta daug karinių objektų padegimų. Būtent kariniai komisariatai, kurie tarnauja gyventojų mobilizacijai, jau keliskart tapo padegėjų taikiniu.

Lavrovas sako gavęs pranešimą nuo BlinkenoRusijos užsienio reikalų ministras vadovas Sergejus Lavrovas teigia, kad vizito Egipte metu jo kolega Samehas Shoukry perdavė jam „tam tikrą pranešimą“ nuo JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno.Apie tai S. Lavrovas paskelbė po derybų su Egipto URM vadovu, praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi Rusijos žiniasklaida.A. Blinkeno laiško tema – Ukraina, jame – raginimai „išeiti ir liautis“, teigė S. Lavrovas, veikiausiai turėdamas omenyje „išeiti iš Ukrainos“ ir „nutraukti agresyvų karą“.Anksčiau panašaus turinio laišką JAV valstybės sekretorius buvo perdavęs S. Lavrovui per Izraelio užsienio reikalų ministrą Elį Coheną.

Japonija ir NATO žada ryžtingai reaguoti į Kinijos ir Rusijos keliamą grėsmę Japonija ir NATO turi „išlikti vieningos ir tvirtos“ Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Rusijos karo Ukrainoje keliamų grėsmių saugumui akivaizdoje, antradienį Tokijuje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.Jis perspėjo, kad Pekinas atidžiai stebi įvykius Ukrainoje ir „mokosi pamokas, kurios gali turėti įtakos būsimiems jo sprendimams“.Jiedu kartu su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kišida kalbėjo po susitikimo, kuris buvo J. Stoltenbergo kelionės į Aziją dalis, siekiant stiprinti ryšius su demokratinėmis sąjungininkėmis.„Tai, kas šiandien vyksta Europoje, rytoj gali nutikti Rytų Azijoje. Todėl turime išlikti vieningi ir tvirti, kartu ginti laisvę ir demokratiją“, – sakė NATO vadovas.J. Stoltenbergas ir F. Kišida sakė, kad jiems kelia nerimą didėjantis Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas. „Su susirūpinimu atkreipiame dėmesį į didėjantį Rusijos karinį bendradarbiavimą su Kinija, be kita ko, vykdant bendras operacijas ir pratybas netoli Japonijos“, – sakoma jų bendrame pareiškime.Diena anksčiau Seule J. Stoltenbergas prašė Pietų Korėjos padidinti karinę paramą Ukrainai, kurią beveik prieš metus užpuolė kaimyninė Rusija.Tačiau antradienį jis gyrė Japonijos Ukrainai pasiūlytą „tvirtą poziciją“ ir „didelę paramą“.Tokijas kartu su savo Didžiojo septyneto (G7) partnerėmis įvedė sankcijas Maskvai ir ėmėsi retų žingsnių – nusiuntė gynybinės įrangos ir pasiūlė prieglobstį karo pabėgėliams.J. Stoltenbergas teigė, kad jis ir F. Kišida taip pat yra susirūpinę dėl Šiaurės Korėjos „provokuojančio elgesio“ – nuo branduolinės veiklos iki balistinių raketų bandymų.Jis sakė, kad Kinija „nėra mūsų priešininkė“, tačiau perspėjo dėl jos didėjančio karinio aktyvumo Azijoje, „įskaitant branduolinius ginklus, kaimynių bauginimą ir grasinimus Taivanui“, taip pat dėl dezinformacijos apie NATO ir Ukrainą skleidimo.F. Kišida sakė, kad Japonija, siekdama stiprinti dvišalius ryšius, įsteigs savarankišką atstovybę santykiams su NATO. Šalis taip pat svarstys galimybę reguliariai dalyvauti Aljanso rengiamuose aukšto lygio susitikimuose, pridūrė Japonijos premjeras.Gruodį Japonija paskelbė apie didžiausią per dešimtmečius savo gynybos ir saugumo strategijos pertvarką. Naujojoje strategijoje numatyti planai iki 2027 metų padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP ir taip priartinti Japoniją prie NATO standartų.

Per parą Bachmuto rajone įvyko 42 susirėmimai, sunaikinti 277 okupantai rusai Pastarąją parą okupantai rusai beveik 200 kartų apšaudė iš artilerijos ukrainiečių pozicijas Donecko srities Bachmuto miesto rajone, bet per mūšius neteko ten daugiau kaip 500 kareivių – žuvusių ir sužeistų.Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Interfax – Ukraina“.„Bachmutas tebėra viena svarbiausių priešų smūgio krypčių – jie ten 197 kartus apšaudė mūsų pozicijas iš vamzdinės ir reaktyvinės artilerijos, įvyko 42 susirėmimai. Okupantai per parą patyrė didelių nuostolių: 277 priešai nukauti, 258 sunkiau ar lengviau sužeisti“, – sakė S. Čerevatas per nacionalinį televizijos maratoną.Anot kariškio, rusams nepavyko perkirsti magistralės, kuria aprūpinami Ukrainos gynėjai Bachmute. „Kol kas jiems tai nepavyksta. Į Bachmutą gabenami šaudmenys, įranga, amunicija, maistas“, – sakė Rytų grupuotės atstovas.Paklaustas apie galimą Ukrainos dalinių išvedimą iš Bachmuto, S. Čerevatas pažymėjo, kad tokie sprendimai priimami atsižvelgiant į bendrą situaciją, siekiant išsaugoti žmones ir užimti geresnes pozicijas, jie įgyvendinami keliais etapais.„Vadovybė turi įvairių veiksmų variantų, nuolat stebi priešą ir atitinkamai reaguoja į jo veiksmus“, – pabrėžė S. Čerevatas.

Ukrainos žvalgybos vadas perspėja Kremlių: bus problemųUkrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas įsitikinęs, kad 2023 m. Rusija susitelks ir sieks visiškai okupuoti Donecko ir Luhansko sritis.Interviu „The Washington Post“ jis pabrėžė, kad Ukraina „turi padaryti viską, kad iki vasaros Krymas grįžtų namo“. Jis nepritarė teiginiui, kad Krymo grąžinimas išprovokuotų Rusiją panaudoti branduolinį ginklą.„Tai netiesa. Ir Krymas grįš pas mus. Pasakysiu daugiau: viskas prasidėjo 2014 m. Kryme, ten viskas ir baigsis. Tai – bauginimo taktika. Rusija – šalis, iš kurios galima tikėtis daug ko, bet ne atviro idiotizmo. Atleiskite, šito nebus. Branduolinis smūgis sukeltų ne tik karinį Rusijos pralaimėjimą, bet ir jos krachą. Jie puikiai tai supranta“, – pridūrė jis.Pasak K. Budanovo, mažai tikėtina, kad Rusija atnaujintų puolimą iš Baltarusijos teritorijos. Jo teigimu, Rusija elementariai toliau siekia nukreipti ukrainiečių karinių pajėgų dėmesį.Į prašymą pateikti prognozę ateinantiems metams jis atsakė: „Kas toliau? Ukrainos pergalė. Nepasakiau nieko naujo.“K. Budanovas užsiminė, kad Rusijoje dirba ukrainiečiai agentai, o bepiločiai „griauna rusų iliuziją dėl saugumo“. Tiesa, jis nepatvirtino, kad Ukraina susijusi su sprogimais aerodromuose giliai Rusijos teritorijoje ir sprogimu ant Krymo tilto.Komentuodamas paslaptingus sprogimus Rusijos teritorijoje ir okupuotose teritorijose, jis pripažino, kad tikisi daugiau.Kaip rašoma leidinyje, operacijos užsienio teritorijoje techniškai įeitų į K. Budanovo kompetenciją, bet jis taip ir nepatvirtino, kad Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba susijusi su puolimais, kurių tikslas buvo strateginiai bombonešiai, kuriais Rusija apšaudė Ukrainos miestus. Jis pabrėžė, kad „tikisi daugiau ir kad Ukraina turi agentų, kurie dirba Rusijoje“.„Tai sužlugdė jų iliuzijas dėl saugumo. Yra žmonių, kurie padeda sprogmenų. Yra bepiločiai. Kol nebus atkurtas teritorinis Ukrainos vientisumas, Rusijos viduje bus problemų“, – pareiškė K. Budanovas.Be to, jis pabrėžė, kad Kremliui reikėtų saugotis kolaborantų savo aplinkoje. „Iš tiesų yra žmonių, su kuriais labai lengva dirbti šioje teritorijoje, žmonių, kurie supranta, kad Rusija turi būti kitokia. Mes palaikome tokius žmones“, – pridūrė Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.

JAV jau išsiuntė Ukrainai pirmąją kovos mašinų „Bradley“ partiją Daugiau nei 60 šarvuotų kovos mašinų „Bradley“ jau vežamos į Ukrainą, pranešė Pentagonas.„Laivas, gabenantis daugiau nei 60 kovos mašinų „Bradley“, praėjusią savaitę išplaukė iš Šiaurės Čarlstono (Pietų Karolinoje) ir suteiks Ukrainos pajėgoms papildomų puolimo ir gynybos pajėgumų ginant savo sienas nuo nelegalios Rusijos invazijos“, – rašoma pranešime.Aukšto rango gynybos pareigūnas sakė, kad „be didelio pagalbos saugumo srityje paketo, apie kurį Gynybos departamentas paskelbė sausio viduryje ir kuris papildytas oro gynybos ir šarvuočių pajėgumais Ukrainai, apie panašią didelę paramą paskelbė dar kelios šalys, įskaitant Vokietiją ir Nyderlandus, siunčiančius oro gynybos raketas  „Patriot“, taip pat Kanada, nupirkusi pažangią žemė-oras raketų sistemą, bei Jungtinė Karalystė, dovanojanti tankus „Challenger 2“.Praėjusią savaitę JAV taip pat pranešė suteiksianti Ukrainai tankų „Abrams“, o Vokietija ir virtinė kitų Europos šalių pažadėjo tankus „Leopard 2“. https://t.me/uniannet/88126

Ukrainos kariškiai per parą sunaikino penkias motorines valtis su rusų diversantais Ukrainos ginkluotosios pajėgos pastarąją parą sunaikino penkias motorines valtis su Rusijos diversantais ir žvalgais.Tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Pasak Ukrainos kariškių, priešas suaktyvino savo diversinių ir žvalgybinių grupių veiklą Dniepro žiotyse esančių salų rajone.„Pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino mažiausiai penkias motorines valtis su tokiomis grupėmis“, – pažymėjo Generalinio štabo atstovai.Savo ruožtu Tavrijsko krypties gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro viršininkas pulkininkas Jevhenas Jerinas per televizijos maratoną pranešė, kad Chersono ruože Rusijos kariuomenė rotuoja savo dalinius.

Austrija ir Vengrija susitarė nesiųsti ginklų Ukrainai Austrija ir Vengrija susitarė nesiųsti ginklų Ukrainai. Tai pirmadienį per susitikimą Budapešte pareiškė Austrijos gynybos ministrė Klaudia Tanner ir jos kolega Vengrijos gynybos ministras Kristófas Szalay-Bobrovniczky, pabrėždami glaudų dviejų šalių bendradarbiavimą, praneša portalas „Euractiv“.Austrijos ir Vengrijos pozicija dėl karo Ukrainoje yra aiški, nes abi šalys nesiunčia ginklų į konflikto zoną, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos, sakė žinybų vadovai per bendrą spaudos konferenciją.Anot K. Szalay-Bobrovniczky, dvi šalys „bus taikos pusėje“, teikdamos humanitarinę pagalbą karo pabėgėliams. „Glaudžiai bendradarbiauti yra labai svarbu, kadangi gyvename pavojingu metu“, – sakė jis.Savo ruožtu K. Tanner pažymėjo, jog didžiausią pavojų kelia tai, kad karas gali išplisti į Europą, o tai dar labiau padidintų migraciją.„Padariniai juntami ne tik Austrijoje, bet ir Vengrijoje. Galiausiai maršrutai eina per mūsų kaimyninę šalį iki mūsų“, – pabrėžė K. Tanner.Pernai Austrijoje prieglobsčio prašymų skaičius išaugo trigubai – iki 108 490 prašymų. Pagal šio skaičiaus didėjimą Austrija pirmauja Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vengrijoje užregistruota mažiausiai prašymų – tik 46. K. Tanner neužsiminė, kad Vengrija atsisako registruoti prieglobsčio prašytojus, nepaisydama ES teisės normų.

Rusija: Baltijos šalys laikosi „ypač agresyvios“ pozicijos dėl Ukrainos Lietuvos raginimai perduoti Ukrainai naikintuvų tariamai liudija „ypač agresyvią“ Baltijos šalių poziciją. Tai antradienį pareiškė Kremlius, kurį cituoja „Sky News“.Kremlius tvirtino, kad didžiosios Europos šalys tam turėtų duoti atsvarą.Tokie Maskvos komentarai paskelbti Europoje vis dažniau skambant raginimams perduoti nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai naikintuvų. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį išreiškė viltį, kad ši raudonoji linija bus peržengta.Nepaisant to, JAV prezidentas Joe Bidenas pabrėžia, kad tokių planų šiuo metu nėra. Galimybę tiekti naikintuvus savaitgalį atmetė ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.Ukraina jau kurį laiką prašo vakarietiškų naikintuvų savo oro erdvei saugoti. Šios šalies karinės oro pajėgos šiuo metu naudoja pasenusius sovietų gamybos lėktuvus. 

Ukrainos URM laiko nepriimtinais Kroatijos prezidento žodžius apie Krymą Ukrainos užsienio reikalų ministerija laiko nepriimtinais Kroatijos prezidento Zorano Milanovičiaus žodžius, kad esą Krymas jau niekada nebepriklausys Ukrainai.Tai pareiškė Ukrainos URM atstovas Olehas Nikolenka, praneša portalas „eurointegration“.„Įdomu, ar Z. Milanovičiui su tokia retorika būtų pavykę tapti savo šalies prezidentu dešimtajame dešimtmetyje, kai Kroatija kovojo už savo valstybingumo išsaugojimą? Ar jo rinkėjai būtų sutikę nekreipti dėmesio į dalies jų šalies teritorijos okupaciją? Abejoju. Priminsiu, kad dėl agresijos Kroatija galėjo netekti trečdalio savo žemių. Bet didvyriškai kovojusiems kroatams pavyko apginti savo valstybės nepriklausomybę“, – pareiškė O. Nikolenka.Užsienio reikalų ministerija laiko nepriimtinais Kroatijos prezidento, kuris iš esmės kelia abejones dėl  ​​Ukrainos teritorijos vientisumo, pasisakymus, pabrėžė jis.„Mes labai vertiname ir esame dėkingi Kroatijos vyriausybei ir kroatų tautai už tvirtą paramą ukrainiečiams kovoje prieš Rusijos agresiją“, – pridūrė Ukrainos URM atstovas.Prorusiškomis pažiūromis garsėjantis Kroatijos prezidentas Z. Milanovičius paragino nelyginti Kosovo situacijos su Krymo aneksija ir pareiškė, kad Krymas jau niekada nebebus Ukrainos teritorijos dalis.

Žiniasklaida: Rusija keičia algų mokėjimo savo kariškiams sistemą Rusijos gynybos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriame numatoma pakeisti algų mokėjimo savo kariškiams sistemą, praneša UNIAN.Žinyba nori sutrumpinti bankų, kuriuose kariškiai gali atsiimti pinigus, sąrašą.Dokumentui pritarė Rusijos vyriausybės Teisėkūros komisija.Šiuo metu prieš Ukrainą kariaujantys Rusijos kariškiai išmokas gali gauti beveik 80-yje RF bankų, tarp kurių yra ir užsienio kapitalo bankų.Pasak įstatymo rengėjų, esant tokiam dideliam bankų skaičiui „tretieji asmenys gali susipažinti su kariškių asmens duomenimis ir informacija apie Gynybos ministerijos įstaigų buvimo vietas“.Gynybos ministerija siūlo leisti mokėti algas Rusijos kariškiams tik Centrinio banko lauko įstaigoms ir kredito organizacijoms, kurių sąrašą patvirtins šalies vyriausybė.Pasirinkti bankai turės turėti licenciją veiklai, susijusiai su valstybės paslaptimi. Naujoji išmokų sistema bus taikoma mokant algas ir kitas išmokas Rusijos armijos kariškiams, federaliniams civiliniams valstybės tarnautojams ir darbuotojams.

Ukraina: okupantai Luhansko srityje gimdymo namus pavertė lauko ligoninėmisUkrainoje didelių nuostolių patiriantys okupantai rusai gabena savo sužeistuosius į civilines medicinos įstaigas.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Luhanske, miesto 3-iosios ligoninės gimdymo namuose ir srities ligoninės gimdymo namuose grobikai įrengė „lauko ligonines“, kur gydo savo kareivius.„Priešui užėmus šiuos gimdymo namus, mieste gimdyves gali priimti tik Luhansko srities perinatalinis centras, kur katastrofiškai trūksta vietų, todėl gimdymo sąlygos yra rizikingos ir netinkamos“, – pažymėjo Generalinio štabo atstovai.Portalas primena, kad Chersono srities Skadovsko mieste okupantai rusai lauko ligoninę įrengė vaikų darželyje, ji jau perpildyta.

Rusų žiniasklaida: karo metinių išvakarėse laukiama Putino pareiškimoRusijos prezidentas Vladimiras Putinas į Federalinį Susirinkimą gali kreiptis plataus masto invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse – vasario 20 d. arba 21 d. Apie tai praneša propagandinės naujienų agentūros „Ria Novosti“ ir TASS, cituodamos savo šaltinius. Jos rašo, kad Kremliuje buvo atnaujintas pasiruošimas kreipimuisi.TASS tvirtina, kad kreipimasis įvyks „vasario dvidešimt kažkelintą dieną“.Ankstesnis kreipimasis į Rusijos Federacijos parlamentą nuskambėjo 2021 m. balandį. 2022-ųjų pabaigoje V. Putinas vėl turėjo kreiptis į parlamentą, bet kreipimasis buvo nukeltas į 2023 m.Nepaisant to, kad pareiga kreiptis į Federalinį Susirinkimą yra nurodyta RF Konstitucijoje, 2022 m. V. Putinas jos nesilaikė.Beje, 2022 m. pabaigoje Rusijos prezidentas nesurengė didelės spaudos konferencijos, pastaruosius 10 metų buvusios tradicine.

Žiniasklaida: Ukrainos gynybos ministras Paryžiuje aptars naikintuvų F-16 tiekimo Kyjivui galimybes Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas antradienį lankysis Paryžiuje, kur susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, praneša „The Guardian“.Pasak portalo „rbc.ua“, šalys, be kita ko, aptars galimybes tiekti Ukrainai naikintuvus F-16.Anksčiau E. Macronas pareiškė, jog negalima atmesti naikintuvų tiekimo Ukrainai galimybės, bet tik tuo atveju, jeigu tai nepaskatins eskalacijos ir nesusilpnins Prancūzijos armijos gynybinio pajėgumo.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 850 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 850 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų sausio 31 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 127 500 kareivių.Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 201 tanko, 6 378 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 197 artilerijos sistemų, 454 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 221 oro gynybos priemonės, 293 lėktuvų, 284 sraigtasparnių, 1 951 drono, 796 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 048 automobilio, 200 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Prancūzija svarsto galimybę rengti Ukrainos lakūnusParyžius svarsto Ukrainos prašymą rengti naikintuvų pilotus, praneša leidinys „Politico“, remdamasis Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministru Sébastienu Lecornu.Leidinio žiniomis, Prancūzijos ir Ukrainos gynybos žinybų atstovai tai turėtų aptarti šią savaitę telefonu.Nacionalinės Asamblėjos Gynybos komiteto vadovas Thomas Gassiloud žurnalistams pareiškė, jog ukrainiečių lakūnų mokymas skraidyti prancūziškais naikintuvais turi prasmę, jei Paryžius priims sprendimą tiekti Kyjivui orlaivius.Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, jog negalima atmesti naikintuvų tiekimo Ukrainai galimybės, bet tik tuo atveju, jeigu tai nepaskatins eskalacijos ir nesusilpnins Prancūzijos armijos gynybinio pajėgumo.„Iš esmės niekas neatmetama“, – pareiškė jis pirmadienį po susitikimo su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte, paklaustas apie galimybę siųsti naikintuvų Kyjivui, kovojančiam su Rusijos invazija.Šį mėnesį E. Macronas pranešė, kad Prancūzijos karinės oro pajėgos pereis prie orlaivių „Rafale“. Kai kurių šaltinių nuomone, senesni lėktuvai, tokie kaip „Mirage 2000“, potencialiai galėtų būti perduoti Ukrainai.

Bidenas lankysis Lenkijoje, bet dar „nežino“, kadaJAV prezidentas Joe Bidenas ketina apsilankyti Lenkijoje, tačiau tiksli kelionės data dar nenustatyta, pirmadienį Vašingtone sakė jis žurnalistams.„Aš vyksiu į Lenkiją, nors dar nežinau kada“, – sakė jis. Paklaustas, ar jo kelionė sutaps su vasario 24 d., kai sueis metai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, J. Bidenas atsakė: „Nesu tikras“.JAV žiniasklaida, remdamasi informuotais  šaltiniais, anksčiau pranešė, kad J. Bidenas svarsto galimybę per karo Ukrainoje metines - vasario 24 d. sukaks metai, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą - keliauti į Europą ir užsukti į Lenkiją.

Bidenas nesiųs Ukrainai naikintuvų F-16JAV Prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos netieks Ukrainai naikintuvų F-16.Kyjivas plečia ginklų, reikalingų, kad galėtų išvyti Rusijos pajėgas iš okupuotų teritorijų, sąrašą. Tačiau J. Bidenas pareiškė nepritariantis amerikiečių naikintuvų tiekimui Ukrainai.„Ne“, – atsakė jis, Baltųjų rūmų žurnalistų paklaustas, ar pritaria, kad dabar, kai JAV, Vokietija ir kitos šalys sutiko sustiprinti Ukrainos arsenalą sunkiaisiais koviniais tankais, būtų pasiųsti ir F-16 ar kiti lėktuvai.Europos lyderiai sakė esantys atviri šiai minčiai, nors Ukraina oficialiai dar nė neprašė sąjungininkių, kad asiųstų pažangių naikintuvų.Analitikai mano, kad tiek Ukraina, tiek Rusija rengiasi dideliems puolimo veiksmams, tad Vakarų lėktuvai sustiprintų Kyjivo pajėgas. Per 11 mėnesių trunkantį karą Ukrainos oro pajėgos gerokai išeikvotos.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė neatmetantis galimybės suteikti Ukrainai naikintuvų, tačiau perspėjo dėl pavojaus, kad karas išplis. E. Macronas kalbėjosi su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte, kuris jau iškėlė mintį, kad Nyderlandai galėtų pasiųsti Ukrainai naikintuvų F-16.E. Macronas taip pat sakė, kad „Iš esmės niekas nėra atmesta“, bet pabrėžė, jog tiekdama ginklus Ukrainai Prancūzija neturi susilpninti savo pačios ginkluotųjų pajėgų. Be to, jis sakė, kad Prancūzija turės būti tikra, jog šie ginklai nebus panaudoti smogti į taikinius Rusijoje, nes tai paaštrintų karą.„Nėra jokių tabu, bet tai būtų didelis žingsnis“, – apie naikintuvų tiekimą sakė M. Rutte.

Ukraina atrėmė atakas Bachmute, VuhledareUkrainos gynybos pajėgos atrėmė Rusijos karių atakas maždaug 13 gyvenviečių šalies rytuose.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas rytiniame brifinge pranešė, kad per praėjusią parą okupacinės pajėgos atrėmė atakas Novoselovskoje, Bilohrovkoje, Luhansko srityje, Jampilovkoje, Spornoje, Krasnoje Horoje, Paraskovijevkoje, Bachmute, Kleščejevkoje, Ivanovkoje, Avdijivkoje, Vodyanėje, Pervomaiskoje ir Ugledare, Donecko srityje.Pažymima, kad rusai toliau vykdo puolimą Limano ir Bachmuto kryptimis ir patiria didelių nuostolių. Puolimas nesėkmingas Avdijivkos ir Novopavlovsko kryptimis. Kupiansko ir Zaporožės kryptimis ji gina anksčiau užimtas pozicijas.

Analitikai: artimiausiais mėnesiais labai tikėtinas naujas Rusijos puolimas Vakarų, Ukrainos ir Rusijos šaltiniai ir toliau nurodo, kad Rusija rengiasi naujam puolimui.Remiantis JAV karo tyrimų instituto (ISW) ataskaita, šie pareiškimai patvirtina instituto vertinimą, kad labiausiai tikėtina, jog artimiausiais mėnesiais bus vykdomas puolimas.ISW visų pirma mini NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimą, kad Aljansas tikisi naujo Rusijos puolimo. Taip pat Ukrainos kariuomenės atsargos valdybos vadovo Ivano Timochko pareiškimas apie Rusijos grupuotės Donbase sustiprinimą, kuris yra numatomo puolimo dalis.„<...> Rusijos pajėgos artimiausiais mėnesiais rengia dirvą puolimui, tikriausiai Luhansko regione“, – sakoma pranešime.

Danilovas: suprantame grėsmes ir iššūkius, su kuriais susiduria mūsų šalisRusijos Federacija turi 150 000 žmonių, pasirengusių naujam puolimui prieš Ukrainą. Kijevas galingai ruošiasi tokiam scenarijui, rašoma UNIAN.Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas priminė, kad Rusijoje per mobilizaciją buvo pašaukta 300 tūkst. žmonių – 150 jau išsiųsta į frontą, dar 150 mokosi įvairiuose Rusijos ir Baltarusijos poligonuose.„Suprantame grėsmes ir iššūkius, su kuriais susiduria mūsų šalis. Mes tam labai stipriai ruošiamės. Kiekvieną dieną prezidentas bendrauja su užsienio kolegomis dėl karinės pagalbos ir kiekvieną dieną tęsia darbą mūsų šalyje. Taip, mums tai iššūkis, bet mes jį atlaikysime, nes 2022 m. vasario 24 d. buvo daug sunkiau. Tada buvome vieni su šalimi agresore. Netikėjome savo pergale ir gebėjimu išsilaikyti“, – nacionalinio maratono laidoje sakė Danilovas.

JAV į Ukrainą siunčia pirmąją „Bradley“ partiją Jungtinės Amerikos Valstijos nusiuntė Ukrainai daugiau kaip 60 kovinių mašinų „Bradley“. Pirmoji siunta su daugiau kaip 60 „Bradley“ mašinų praėjusią savaitę išvyko iš Šiaurės Čarlstono (Pietų Karolina).Ataskaitoje pažymima, kad tai suteiks Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms papildomų puolamųjų ir gynybinių pajėgumų ginti savo sienas nuo neteisėtos Rusijos invazijos.

Donecko srityje žuvo ukrainiečių pilotasDonecko srityje per kovinę užduotį žuvo aviacijos eskadrilės vadas Danylo Murashko.Pažymima, kad jis buvo vienas geriausių brigados karininkų. Su juo atsisveikinta sausio 30 d.„2023 m. sausio 27 d., vykdydamas kovinę užduotį kaip poros narys, jis buvo numuštas priešo naikintuvo. Pamatęs netoliese esantį Šabelkovkos kaimą, pilotas, nepaisydamas mažo skrydžio aukščio, iki paskutinės sekundės stengėsi nukreipti orlaivį nuo gyvenamųjų pastatų. Dėl to jis negalėjo saugiai katapultuotis ir žuvo didvyrio mirtimi“, – sakoma pareiškime.

Nausėda apie Vakarų svyravimą dėl naikintuvų Ukrainai: raudonosios linijos privalo būti peržengtosUkrainai kare su Rusija prašant Vakarų valstybių pagalbos ginklais, kai kurios šalys pagalbos tiekimo Ukrainai klausimu vis dar nėra užtikrintai apsisprendusios. Valstybėms nesiryžtant Ukrainai tiekti naikintuvų, prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad ši raudonoji linija bus peržengta.„Mačiau daug raudonųjų linijų, kurios buvo nubraižytos, ir kartais net susidaro įspūdis, kad tas raudonąsias linijas nubraižome ne mes, Vakarų valstybės, demokratinės valstybės, o jas, pasitelkdama baimę ir grasinimus, bando nubraižyti teroristinė valstybė Rusija“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.Visgi prezidentas atkreipia dėmesį, kad atsiradusias raudonas linijas jau ne kartą pavyko peržengti.„Reikia pažymėti, kad vis dėlto mums pavyksta jas ištrinti ir tai įvyko jau ne vieną kartą. Aš priminsiu ne tik tankų istoriją – kažkada kandidatės statusas Ukrainai Europos Sąjungoje irgi buvo tabu, irgi raudonoji linija, puikiai tą prisimenu. Net ir karui prasidėjus, Vokietija iš pradžių kategoriškai sakė, kad siųs tiktai liemenes, šalmus ir panašią įrangą, bet jokiu būdu ne ginklus.Tačiau raudonoji linija jau senokai peržengta. Šitas rubikonas peržengtas taip, kad labai tikiuosi, kad ir ši raudonoji linija – jeigu ji tokia tikrai egzistuoja, manau, ji egzistuoja tiktai galvose – taip pat bus peržengta“, – sako prezidentas.G. Nausėdos teigimu, naikintuvai, ilgojo nuotolio raketos yra esminė karinė pagalba.„Ir šiuo metu, kai karas yra tokioje lemiamoje fazėje, kurioje turi įvykti lūžis, nepaprastai svarbu, kad mes nevėluotume, nedelstume. (...) Tos raudonosios linijos privalo būti peržengtos“, – įsitikinęs G. Nausėda.ELTA primena, kad Kyjivas vis labiau ragina Vakarus atsiųsti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją, įskaitant ir naikintuvus. Visi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą.Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad neatmeta naikintuvų tiekimo Ukrainai galimybės, tačiau perspėjo dėl konflikto eskalavimo rizikos.

Macronas: „neatmetamas“ naikintuvų tiekimas UkrainaiPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad neatmeta naikintuvų tiekimo Ukrainai galimybės, tačiau perspėjo dėl konflikto eskalavimo rizikos.„Iš principo niekas neatmetama“, – sakė E. Macronas po susitikimo su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte, paklaustas apie galimybę siųsti naikintuvus Kyjivui, kovojančiam su Rusijos invazija.

Ministras: Norvegija stengsis pasiųsti tankus „Leopard“ į Ukrainą „kuo greičiau“Norvegija į Ukrainą „kuo greičiau“, galbūt kovo pabaigoje, išsiųs dalį savo turimų vokiškų tankų „Leopard 2“, pirmadienį pareiškė šalies gynybos ministras.Norvegija yra viena iš kelių Europos šalių, kurios praėjusią savaitę pažadėjo pristatyti tankų, kurių Ukraina jau seniai prašo kovai su Rusijos pajėgomis, po to, kai Berlynas, nepaisydamas baimės dėl Maskvos atsakomųjų veiksmų, suteikė tam leidimą.Šalis turi 36 tankus „Leopard 2“, tačiau nepranešama, kiek jų perduos Kyjivui.„Dėl jų skaičiaus dar nenusprendėme, – AFP sakė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas. – Svarbu glaudžiai koordinuoti veiksmus su partneriais, kad ši pagalba iš tikrųjų būtų naudinga Ukrainai“.„Žinoma, tikimės, kad tai bus padaryta kuo greičiau“, – sakė jis lankydamasis priešlėktuvinių raketų baterijų NASAMS gamybos vietoje Kongsberge, Norvegijos pietryčiuose.Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas praėjusią savaitę sakė, kad Berlynas taip pat siekia kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje nusiųsti 14 „Leopardų“.JAV praeitą savaitę irgi pažadėjo perduoti 31 tanką „Abrams“ Ukrainai, kuri ruošiasi kontrpuolimui, per kurį sieks išstumti šalies rytuose ir pietuose vis labiau įsitvirtinančius rusus.

Kroatijos prezidentas kritikuoja tankų tiekimą UkrainaiNATO narės Kroatijos prezidentas sukritikavo Vakarų valstybes, kurios tiekia Ukrainai sunkiuosius tankus ir kitus ginklus, skirtus kampanijai prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas, sakydamas, kad šis ginklų tiekimas tik pratęs karą.Zoranas Milanovičius Kroatijos sostinėje Zagrebe žurnalistams sakė, kad „beprotiška“ manyti, jog Rusiją galima nugalėti įprastiniame kare.„Aš esu prieš bet kokių mirtinų ginklų siuntimą ten. Tai pratęsia karą“, – sakė Z. Milanovičius.„Koks yra tikslas? Rusijos dezintegracija, vyriausybės pakeitimas? Taip pat kalbama apie Rusijos suskaldymą. Tai beprotybė“, – pridūrė jis.

Kyjivas neigia, kad rusai stumiasi pirmyn netoli VuhledaroKyjivas paneigė pranešimus, kad rusų pajėgos stumiasi pirmyn netoli Vuhledaro miesto Rytų Ukrainos Donecko srityje. Priešui smogta „šaunamaisiais ginklais ir iš artilerijos“, jis buvo priverstas pasitraukti, pirmadienį agentūrai AFP sakė už regioną atsakingas karinis atstovas Jevgenijus Jerinas. „Mes neparadome savo pozicijų“, – pridūrė jis.Prorusiškų separatistų vadovas Denisas Pušilinas per Rusijos televiziją pareiškė, kad „mūsų daliniai toliau stumiasi Vuhledaro kryptimi“. Rusų daliniai esą užėmė pozicijas miesto rytinėje dalyje. Gynybos ministerija Maskvoje paskelbė, kad rusų kariai užėmė „palankesnes pozicijas“ Vuhledare ir padarė nuostolių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.Abi pusės praėjusią savaitę pranešė apie nuožmius mūšius dėl Vuhledaro. Šis kalnakasybos miestas, kuriama prieš karą gyveno 15 000 žmonių, yra už maždaug 150 km į pietus nuo Bachmuto, dėl kurios jau daug savaičių kariaujama. Rusų daliniai pastaruoju metu padidinimo spaudimą ir Pakrovsko bei Kurachovės miestams.Visiškas Donecko srities užėmimas yra vienas esminių Rusijos karo Ukrainoje tikslų. Donecko ir Luhansko sritys kartu sudaro Donbaso regioną, kuris jau nuo 2014 metų iš dalies yra užgrobtas prorusiškų separatistų. Donbasas dėl savo žaliavų ir pramonės turi didelę ekonominę reikšmę. 

Ukrainos pareigūnas atskleidė, kad 30 proc. šalies teritorijos yra užminuotaApie 30 proc. Ukrainos teritorijos užimta minų ir sprogmenų, o nesugebėjimas jų pašalinti gali sukelti „domino efektą“ Europoje ir Afrikoje, pareiškė Ukrainos deputatė.Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje kalbėjusi Lesia Vasylenko sakė, kad šie užtaisai šiuo metu yra pasklidę žemės ūkio paskirties žemėse ir miškuose, taip pat miestuose, miesteliuose ir kaimuose.

 NATO generalinis sekretorius: matome, kad Rusija ruošiasi naujam puolimui prieš Ukrainą Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) pastebėjo ženklų, kad Rusija rengiasi naujam puolimui prieš Ukrainą. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, sakydamas kalbą pareiškė, kad „nėra jokių ženklų, jog prezidentas V. Putinas ir Maskvos valdžia ruošiasi taikai“.„Mes matome priešingai. Matome, kad jie ruošiasi naujam puolimui, mobilizuoja daugiau karių – 200 000, o gal net ir daugiau. Kad jie aktyviai įsigyja naujų ginklų, daugiau šaudmenų. Jos didina savo gamybą ir perka daugiau ginklų iš kitų autoritarinių valstybių, pavyzdžiui, Irano ir Šiaurės Korėjos. Ir svarbiausia, nematome jokių požymių, kad prezidentas V. Putinas pakeitė bendrą invazijos tikslą – kontroliuoti kaimyną, kontroliuoti Ukrainą“, – sakė jis.

Prancūzija ir Australija susitarė bendrai gaminti Ukrainai 155 mm artilerijos sviedinius Prancūzija ir Australija tieks Ukrainai 155 mm sviedinius artilerijos pabūklams, kuriuos Vakarai tiekia nuo Rusijos invazijos pradžios, pirmadienį pareiškė abiejų šalių gynybos ministrai Sebastienas Lecornu ir Richardas Marlesas.„Keli tūkstančiai 155 mm sviedinių bus gaminami bendrai“, – sakė Prancūzijos ministras S. Lecornu, o R. Marlesas pridūrė, kad šis „daugiamilijoninis projektas“ atitinka „nuolatinę paramą, kurią tiek Prancūzija, tiek Australija teikia Ukrainai, siekdamos užtikrinti, kad Ukraina galėtų išlikti šiame konflikte ir... užbaigti jį sau palankiomis sąlygomis“.

Rusija apšaudė Vovčansko miestelį Ukrainos šiaurės rytuose, žuvo civilis Rusijos kariuomenė pirmadienį apšaudė Vovčansko miestelį Ukrainos šiaurės rytuose, žuvo civilis, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Šiandien apie 10 val. 20 min. priešas vėl apšaudė Vovčanską. Deja, per apšaudymą žuvo 62-ejų metų vyras. Negana to, sužeista 85-erių moteris. Gydytojai jai teikia visą reikiamą medicininę pagalbą“, – „Telegram“ parašė O. Synehubovas.Jis pridūrė, kad informacija apie ataką tikslinama.Kaip pažymi „Ukrinform“, prie Rusijos sienos esantis Vovčanskas apšaudomas praktiškai kasdien.

Zelenskis Mykolajive susitiko su Danijos premjere Frederiksen Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pietinėje Mykolajivo srityje susitiko su šalyje šiuo metu viešinčia Danijos premjere Mette Frederiksen, praneša „Sky News“.V. Zelenskio biuras paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Ukrainos lyderis paspaudžia ranką M. Frederiksen, o kiek vėliau abu jie žengia į ligoninę, kurioje susitiko su karo metu sužeistais Ukrainos kariais.„Svarbu, kad mūsų kariai galėtų reabilituotis ne tik fiziškai, o ir psichologiškai, – rašoma V. Zelenskio „Telegram“ kanale. – Dėkoju visam medicinos personalui, kuris rūpinasi mūsų gynėjų sveikata. Linkiu jiems greitai pasveikti!“Kaip teigiama, V. Zelenskis Mykolajive dar susitiko su šios srities valdžios pareigūnais, su kuriais aptarė Rusijos raketų ir dronų atakų padarinius. „Apžvelgėme regiono energetikos infrastruktūros padėtį, priemones jai saugoti ir atsigavimo tempą“, – priduriama Ukrainos prezidento „Telegram“ kanale.

Rusų „karo korespondentai“ panikuoja dėl situacijos prie Vuhledaro Rusijos karo tinklaraštininkai pradeda skambinti pavojaus varpais dėl situacijos prie Vuhledaro, kur Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau keletą parų apšaudo Rusijos Federacijos (RF) ginkluotųjų pajėgų padalinius, esančius gyvenvietės apylinkėse, skelbia dialog.ua. Rusijos „karo korespondentas“ Aleksejus Sukonkinas savo „Telegram“ kanale skelbia, kad rusai patyrė didelių nuostolių, kurie tebeauga. Be to, bandymas pulti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas vietoje sėkmingos atakos virsta dar viena „Pavlivka“, kai ta pačia fronto kryptimi rusai patyrė pralaimėjimą lapkričio mėnesio pradžioje bandydami užimti Vuhledaro apylinkėse esantį kaimą. Tada per keletą parų žuvo daugiau nei 2 tūkst. rusų karių.„Jeigu trumpai, tai Vuhledaras, tikėtina, virsta nauja Pavlivka. Vyksta itin nuožmus mūšis“, – teigia A. Sukonkinas. Anot jo, Vuhledaro šturmas Rusijos armijai labai brangiai atsieina. Be to, rusų žūsta tiek daug, kad vadai esą pripažįsta savo bejėgiškumą ir vėl prisimena branduolinį ginklą. „Pastaruoju metu kažkodėl gaunama pernelyg daug pranešimų apie man pažįstamų žmonių žūtis... Nuostoliai, nuostoliai, nuostoliai... Karininkai teisėtai klausia, kur branduolinis ginklas? Kurių velnių tada jį sukūrė?“ – rašo karo korespondentas.

Rusija į Kurso sritį pasienyje su Ukraina perkelia daugiau karių Rusija į Kursko sritį pasienyje su Ukraina permeta daugiau karių. Vietos gubernatoriaus teigimu, regionas keliskart buvo apšaudytas ukrainiečių. Čia jau yra nemažai karinio personalo, pasieniečių ir policininkų, tačiau jų reikia daugiau, sakė Romanas Starovoitovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.Dalis Rusijos pajėgų į Ukrainą įsiveržė iš Kursko. Tačiau jų užimtas teritorijas Ukrainos šiaurės rytuose ukrainiečiams pavyko atsikovoti.Kyjivas jau kelis kartus įspėjo, kad Rusija gali pradėti naują mėginimą užkariauti dalį šiaurės rytinių teritorijų.

Ukraina apie rusų puolamą Vuhledarą: jeigu rusai jį užimtų, mums kils esminių problemųVuhledaro miestas Ukrainos rytuose tapo vienu karščiausių taškų. Šiuo metu dėl jo verda nuožmūs mūšiai. Pasak 68-osios atskirosios jėgerių brigados atstovo spaudai Jevgenijaus Nazarenkos, šis miestas Ukrainos pajėgoms itin svarbus.Apie tai jis kalbėjo „Current Time“ eteryje.„Vuhledaras – tai itin svarbi gyvenvietė, nes jis išsidėstęs aukštai. Jis iš tikrųjų yra labai aukštai, matomas iš visų mūsų pozicijų. Jeigu rusai jį užimtų, Ukrainos armijai kiltų esminių problemų. Mums tektų pertvarkyti absoliučiai visą gynybos liniją. Rusai iš Vuhledaro faktiškai kontroliuotų visus mūsų logistikos kelius, mums tektų atsitraukti vos ne iki Kurachovo, nes Vuhledaras iš tiesų įsikūręs labai aukštai, ir jį užėmę rusai matytų viską, kas vyksta mūsų pajėgų pozicijose“, – sakė J. Nazarenka.Tuo metu buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnas Igoris Girkinas-Strelkovas neigia okupantų teiginius apie tariamą sėkmę šiame taške.„Ties Vuhledaru Rusijos Federacijai susiklostė sudėtinga situacija – pareiškimas apie prasiveržimą į miestą pasirodė besąs Rusijos propagandos melas. Okupantai buvo sustabdyti, kai artinosi prie miesto, ir dabar juos laukuose apšaudo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artilerija. Dabar pajėgos, bandančios šturmuoti Vuhledarą, atsidūrė labai nepalankioje padėtyje, palyginti su besiginančiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniais“, – kalbėjo jis.Reziumuodamas jis pažymėjo, kad bandymas surengti frontaliąją ataką prieš ukrainiečių pozicijas tapo didelių nuostolių priežastimi ir nedavė norimo rezultato.https://twitter.com/nexta_tv/status/1619622160112447488

Žiniasklaida: nepatenkinti Gerasimovas su Šoigu atėjo su „pasiūlymu“Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, sausio 11 d. tapęs Rusijos pajėgų Ukrainoje vadu, buvusį vadą Sergejų Surovikiną pakeitė dėl nepasitenkinimo pastarojo lėta ir „pasyvia“ puolimo taktika. Kaip praneša dienraštis „The New York Times“, cituodamas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos valdininkus, V. Gerasimovas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu pasiūlė sugrįžti prie „hiperpuolimo“, skelbia moscowtimes.ru.„Tai panašu į realybės šou. Mano manymu, labai daug pasako tas faktas, kad rusai iki šiol nesuprato, kaip ketina vadovauti pajėgoms, ir manau, jog nesantaika tarp Rusijos vadų yra gana didelė“, – sakė Colinas Kahlas, JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikos klausimais.Rusijos armijos nesėkmes sukėlė prastas pasiruošimas ir operatyvinės patirties trūkumas Gynybos ministerijoje, mano buvęs JAV pajėgų vadas Europoje Frederickas Hodgesas: „Kai atsiduri tikrame kare, kaip Ukrainoje, iš karto pasimato visi trūkumai.“Tiesa, anot JAV karių ir valdininkų, S. Surovikinas visgi sustiprino netvirtas Rusijos pozicijas Ukrainoje, ypač pietuose. Jis primygtinai reikalavo, kad kariai paliktų Chersoną, ir surengė atsitraukimą, leidusį iki minimumo sumažinti rusų karių nuostolius. Paskui jis sutelkė dėmesį į tai, ką amerikiečiai vadina „nuodugnia gynyba“. Jo gynybinės iniciatyvos privertė Vašingtoną nuogąstauti, kad Rusijai gali pavykti atsilaikyti prieš ukrainiečių kontrpuolimą, tačiau buvo sukritikuotos Rusijoje.Kaip teigė Vakarų kariniai valdininkai, V. Gerasimovo paskyrimas taip pat turi suvaldyti augančią privačios karinės bendrovės „Vagner“ savininko Jevgenijaus Prigožino galią. J. Prigožinas buvo ištikimas generolo S. Surovikino šalininkas.„Neseniai įvykę pokyčiai Rusijos karinėje vadovybėje, regis, yra politinės kovos ir nepotizmo rezultatas“, – įsitikinusi Dara Massicot, Vašingtone įsikūrusio analitikos centro „Rand Corporation“ politikos srities vyresnioji mokslo darbuotoja.Kadangi Vladimiras Putinas vis tiek tebetvirtina, kad Rusija užims Donbasą ir netgi Kyjivą, tikimasi, kad generolas V. Gerasimovas patirs didžiulį spaudimą šį pavasarį surengti sėkmingą puolimą, tvirtino kariniai valdininkai ir analitikai.

Rusija atvežė į Baltarusiją naujų kariuomenės dalinių pratyboms Rusija atvežė į Baltarusiją naujų kariuomenės dalinių pratyboms, bet padėtis pasienyje tebėra visiškai kontroliuojama.Tai pirmadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.„Laimė, padėtis pasienyje su Baltarusija tebėra visiškai kontroliuojama. Žinoma, situacija čia gana įtempta dėl to, kad Baltarusija remia Rusiją jos kare prieš mūsų šalį ir leidžia jai naudotis tiek savo teritorija, tiek oro erdve. Ten nuolat vyksta Rusijos Federacijos ir Baltarusijos dalinių pratybos“, – informavo jis.Anot pareigūno, dabar ten vyksta ir aviacijos pratybos, kurios turėtų baigtis vasario 1 d. Tačiau, kaip patikslino A. Demčenka, Valstybinės pasienio tarnybos darbuotojai nefiksuoja nei karinės technikos, nei  šių dalinių judėjimo prie Ukrainos sienos – jie daugiausia yra tuose kariniuose poligonuose, kuriuos Baltarusija „maloniai“ suteikia Rusijai.Pasak pareigūno, Baltarusijos teritorijoje iš viso gali būti apie 9 tūkst. Rusijos kariškių.„Anksčiau fiksavome kiek didesnį jų skaičių. Bet tie daliniai, kurie jau išėjo parengimą, buvo perkelti atgal į Rusijos teritoriją, kad vėliau būtų permesti į zonas, kur vyksta karo veiksmai, o į Baltarusijos teritoriją atvežta naujų dalinių“, – pareiškė A. Demčenka.Praėjusią savaitę portalas „rbc.ua“, remdamasis stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“, pranešė, kad Baltarusijoje vykstančios bendros Baltarusijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų pratybos pratęsiamos mažiausiai iki vasario 6 d.

Įsibrovėliai masiškai deportuoja žmones iš Svatovo rajono Luhansko srityjeĮsibrovėliai iš Rusijos masiškai deportuoja gyventojus iš laikinai užgrobtos Luhansko srities Svatovo rajono kaimų, o atlaisvintuose namuose apsigyvena kariškiai.„Pastarąsias kelias dienas žmonės masiškai vežami iš Popivkos Svatovo rajone. Kitų netoliese esančių gyvenviečių, ypač Svatovo, gyventojams liepta tam pasirengti. Niekas neklausia gyventojų, ar jie nori išvykti, niekas nepasako, kur jie bus vežami ir kur gyvens vidury žiemos. Apskritai rusams tai nerūpi. Svarbiausia atlaisvinti namus savo kareiviams“, – feisbuke paskelbė Luhansko srities karinė administracija. Pažymima, kad anksčiau užpuolikai panašiai elgėsi Pidhorivkoje netoli Starobilsko.„Keletą mėnesių rusai gyveno vietos gyventojų, palikusių namus ar pabėgusių nuo okupacijos bei ištremtųjų, namuose. O kai reikėjo persikelti arčiau fronto linijos, įsibrovėliai pasiėmė iš namų viską, ką norėjo. Tas pats pasikartojo kaimyninėje Polovynkynėje“, – sakoma pranešime.Sausį iš Luhansko į Rusijos Federaciją pradėjo važiuoti vadinamojo 2-ojo armijos korpuso, kurį daugiausia sudaro mobilizuotieji okupuotose regiono teritorijose, šeimų nariai. Išvykstantiems rusai žada pašalpas ir galimą būstą, bet tik atokiuose Rusijos Federacijos rajonuose, iš kurių bėga, kas tik gali, dideji miestai jiems uždaryti.

Rusija galimas taikos derybas su Ukraina vadina beprasmėmis Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas tvirtina, kad esą yra „beprasmiška“ siekti taikos derybų su Ukraina, nes šiai šaliai buvo nuspręsta tiekti vakarietiškus kovinius tankus.S. Riabkovas tai pareiškė interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“. Jis pastaruosius Vakarų šalių sprendimus perduoti Kyjivui tankų vadino „destruktyviu žingsniu“, kuris, anot jo, tik dar labiau eskaluos konfliktą.Viceministras interviu taip pat kartojo ankstesnius nepagrįstus Maskvos tvirtinimus, kad vadinamoji „specialioji karinė operacija“ buvo pradėta dėl menamos grėsmės Rusijos „saugumo interesams“ ir Ukrainos rytuose neva vykusio etninių rusų ir rusakalbių persekiojimo.S. Riabkovas tikino, kad dėl sprendimų perduoti vakarietiškų tankų dabar esą nebėra prasmės kalbėtis su Kyjivo derybininkais.Rusijos ir Ukrainos pareigūnai anksčiau yra išreiškę savo pasiryžimą sėsti prie bendro derybų stalo, tačiau šiuo metu esama tik nedidelės reikšmingų pokalbių tikimybės, nes abi pusės nesutinka su viena kitos keliamais reikalavimais.

Per savaitę iš Odesos išplaukė 18 laivų su žemės ūkio produkcija Per savaitę iš Odesos uostų išplaukė 18 laivų su 664 tūkst. tonų Ukrainos žemės ūkio produkcijos.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos infrastruktūros ministerija.Gautomis žiniomis, 60 tūkst. tonų kviečių išplukdyta į Keniją, 56 tūkst. – į Bangladešą, 60 tūkst. tonų aliejaus – į Indiją.Pasak ministerijos spaudos tarnybos, iš Ukrainos uostų išplaukiančių laivų skaičiaus rodiklis išlieka kritiškai žemas – 2,5 laivo per dieną. Bet laivų, kurie tikrinami Bosforo sąsiauryje ir gauna leidimą plaukti krovinio į Ukrainos uostus, skaičius taip pat neviršija 3 laivų per dieną.Rusijos pareigūnai sąmoningai didina laivų eilę. Šiuo metu Turkijos teritoriniuose vandenyse patikros laukia 117 laivų. Praėjusią savaitę buvo patikrinta tik 20 laivų, nors reikėjo patikrinti mažiausiai 84, sakoma žinybos pranešime.„Taip pat lėtinama laivų registracija: iš daugiau kaip 80 deklaruotų laivų rusai, neaiškindami priežasčių, per dieną įregistruoja vidutiniškai tik 2–3 laivus“, – pridūrė Infrastruktūros ministerija.

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Kinija verčia kaltę JAV Kinijos užsienio reikalų ministerija Jungtinėms Valstijoms suvertė kaltę dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Jos teigimu, karą paskatinusias sąlygas sukūrė Vašingtonas. Ministerija pasmerkė ginklų tiekimą kaip kurstantį jau beveik metus trunkantį karą.„Būtent JAV sukėlė krizę Ukrainoje ir yra didžiausia kurstytoja, toliau siunčianti Ukrainai sunkiuosius puolamuosius ginklus, o tai tik tęsia ir stiprina konfliktą“, – pirmadienį žurnalistams sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning. Taip ji atsakė į klausimą apie JAV įtarimus, kad Kinijos įmonės teikia paramą Rusijai. Atstovė pasmerkė šiuos teiginius kaip „nepagrįstus įtarinėjimus“ ir „šantažą“. Mao Ning pridūrė, kad Kinija „neliks tik stebėtoja, kaip JAV pažeidinėja teisėtas Kinijos įmonių teises ir interesus“.Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį. Rusijos sąjungininkė Kinijos Liaudies Respublika nepasmerkė Rusijos veiksmų. Diplomatinė įtampa tarp Kinijos ir JAV padidėjo prieš JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui atvykstant į Kiniją – jis lankysis Pekine sekmadienį ir pirmadienį. Tai bus pirmasis nuo 2018 m. JAV valstybės sekretoriaus vizitas Kinijoje.Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė taip pat perspėjo JAV dėl paramos Taivanui, Kinijos laikomam atsiskyrusia savo provincija. JAV seniai tiekia Taivanui ginklus ir siūlo savarankiškai valdomai salai plataus masto karinę paramą. Mao Ning perspėjo JAV neperžengti „raudonųjų linijų“ remiant Taivaną.

Kremlius sureagavo į Johnsono teiginį, kad Putinas jam grasino raketaPirmadienį Kremlius kaip „melą“ atmetė buvusio Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono kaltinimus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jam asmeniškai grasino paleisti raketą.„Tai, ką pasakė ponas Johnsonas, yra netiesa. Tiksliau tai yra melas (...) Gasinimų raketa nebuvo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje B. Johnsono ir V. Putino pokalbį telefonu, įvykusį prieš Maskvai pasiunčiant kariuomenę į Ukrainą.

Žiniasklaida: Haidajus artimiausiu metu gali būti atleistas iš Luhansko srities karinės administracijos vadovo postoSerhijus Haidajus artimiausiu metu gali būti atleistas iš Luhansko srities karinės administracijos vadovo pareigų.Kaip rašo leidinys „Ukrainska pravda“, remdamasis savo šaltiniais, S. Haidajui numatytas kitas postas.„Artimiausiu metu Luhansko srities karinės administracijos vadovo posto gali netekti S. Haidajus, kurį norima išsiųsti į Kazachstaną ambasadoriumi“, – teigia šaltiniai.Jų žiniomis, Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas ir naujasis biuro vadovo pavaduotojas Oleksijus Kuleba ieško naujų sričių karinių administracijų vadovų. Rasti kandidatų į laisvas vietas gana nelengva. Žmonių, norinčių vadovauti Chersono, Zaporižios, Dnipropetrovsko ir Sumų sritims, nėra daug, kadangi šie regionai yra galimo naujo Rusijos armijos puolimo ruožuose.UNIAN primena, kad S. Haidajus pradėjo vadovauti Luhansko srities valstybinei administracijai 2019 metų spalio 25 d.Šie metai Ukrainoje prasidėjo sprendimais dėl kadrų. Sausio 24 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido iš pareigų penkių šalies regionų vadovus.

Melitopolyje „kadyrovcai“ išžagino rusų propagandistęLaikinai okupuotame Ukrainos Melitopolio mieste „kadyrovcai“ išžagino rusų propagandininkę iš televizijos kanalo NTV ir sumušė operatorių, praneša UNIAN.Gautomis žiniomis, Rusijos valdžia uždraudė nušviesti šį incidentą naujienų laidose, bet NTV jau kreipėsi į Tyrimų komitetą.Kaip pažymima NTV pareiškime, korespondentė Olga Zenkova ir operatorius Artiomas Jepifanovas vykdė Melitopolyje redakcijos užduotį. Sausio 17 d. jie vakarieniavo viename iš miesto restoranų, kai juos užpuolė „asmenys maskuojamosiomis uniformomis, kurie prisistatė esą „Achmato“ bataliono kovotojai“.Per incidentą operatorius patyrė vidutinio sunkumo traumų, o su žurnaliste O. Zenkova „buvo atlikti smurtiniai lytinio pobūdžio veiksmai“.Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba yra paskelbusi O. Zenkovai sankcijas už Ukrainai priešišką propagandą. Ji įtraukta į svetainės „Taikdarys“ duomenų bazę.

Pušilinas: Rusijos pajėgos veržiasi prie Vuhledaro Pirmadienį Maskvos statytinis rytiniame Ukrainos Donecko regione tvirtino, kad Rusijos pajėgos veržiasi prie Vuhledaro. Ties šiuo miestu vyksta įnirtingiausios kovos Ukrainoje.„Mūsų daliniai toliau veržiasi Vuhledaro kryptimi“, – sakė Kremliaus paskirtas Donecko srities vadovas Denisas Pušilinas, tai pranešė Rusijos naujienų agentūros. „Dabar galime sakyti, kad daliniai įsitvirtino rytinėje Vuhledaro dalyje, darbas vyksta ir apylinkėse“, – pridūrė jis.D. Pušilino žodžiais, Ukrainos pajėgos „turėjo laiko įsitvirtinti“ Vuhledare ir „atsižvelgiant į didelį pramoninių objektų ir daugiaaukščių pastatų skaičių, žinoma, manome, kad priešinsis“.Praėjusią savaitę Kyjivas pranešė, kad dėl Vuhledaro miesto, kuriame anksčiau gyveno apie 15 tūkst. gyventojų, vyksta „nuožmios“ kovos. Vuhledaras yra maždaug už 150 kilometrų į pietus nuo Bachmuto, ten per daugelį mėnesių trunkančias kovas abi šalys patyrė didelių nuostolių.D. Pušilino teigimu, prie Bachmuto verda „įnirtingi mūšiai“, tačiau kalbėti apie miesto apsupimą dar „per anksti“.Kremliaus remiami separatistai nuo 2014 m. kontroliuoja dalį pramoninio Donecko regiono, įskaitant didžiausią jo miestą. Dabar Maskva siekia užimti visą sritį, pernai paskelbusi, kad ją aneksuoja.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad padėtis fronte „labai sunki“, ir pridūrė, jog Bachmutas, Vuhledaras ir kiti rajonai Donecko srityje yra „nuolat Rusijos puolami“. „Priešas neskaičiuoja savo žmonių ir nepaisydamas daugybės aukų išlaiko didelį atakų intensyvumą“, – per vakaro kreipimąsi sakė V. Zelenskis.

Kyjivas pavadino Tarptautinį olimpinį komitetą „karo propaguotoju“ Pirmadienį Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas pavadino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) „karo propaguotoju“, kai ši sporto institucija pareiškė, jog svarsto būdus, kaip Rusijos sportininkams dalyvauti varžybose.„(TOK) yra karo, žudynių ir naikinimo propaguotojas. TOK su malonumu stebi, kaip Rusija naikina Ukrainą, o tada siūlo Rusijai platformą propaguoti genocidą ir skatina toliau žudyti. Akivaizdu, kad Rusijos pinigai, kuriais nupirkta olimpinė veidmainystė, nekvepia ukrainiečių krauju“, – tviteryje parašė M. Podoliakas.

Rusijos Belgorodo srities valdžia praneša apie apšaudymą, yra nukentėjusiųjųRusijos Belgorodo srityje pirmadienį nuo ryto neramu. Vietos gyventojai skundžiasi dėl sprogimų, o regiono valdžia jau informavo apie apšaudymą ir nukentėjusiuosius.Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis tenykščiais „Telegram“ kanalais ir Belgorodo srities gubernatoriumi Viačeslavu Gladkovu.„Šiuo metu tęsiasi Šebekino miesto apygardos Bezliudovkos kaimo apšaudymas. Preliminariais duomenimis, nukentėjo du vyrai – jie buvo sužeisti skeveldrų ir kontūzyti. Medicinos ir operatyvinės tarnybos išvyko į vietą“, – rašo V. Gladkovas.Bezliudovkos gyventojai skundžiasi dėl sprogimų ir praneša sulaukę gelbėtojų SMS žinučių, kuriose jie raginami leistis į rūsius.Portalas primena, kad sekmadienį buvo neramu ir Rusijos Kursko srityje, ten buvo suskaičiuota 12 atskridusių sviedinių ir pranešama apie elektros tiekimo sutrikimus.

Didžiosios Britanijos žvalgyba: Rusijoje galima dar viena mobilizacijos banga Rusijos valdžia tikriausiai neatmeta galimybės surengti dar vieną šaukimą į armiją kaip „dalinės mobilizacijos“ etapą.Tai sakoma pirmadienį Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos tviteryje paskelbtoje žvalgybos suvestinėje, praneša „Ukrinform“.Kaip pažymima pranešime, sausio 22 d. žiniasklaida informavo, jog Rusijos pasieniečiai neleido išvykti iš šalies dvigubus pasus turintiems darbo migrantams kirgizams, motyvuodami tuo, kad jų pavardės yra mobilizacijos sąrašuose.Be to, sausio 23 d. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad įsakas dėl „dalinės mobilizacijos“ tebegalioja. Jis teigė, jog tai būtina Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiklai užtikrinti.Stebėtojai svarstė, kodėl ši priemonė nebuvo oficialiai atšaukta.„Tikėtina, kad Rusijos vadovybė veikiausiai ir toliau ieškos būdų, kaip patenkinti didelio personalo, reikalingo būsimam dideliam puolimui Ukrainoje remti, poreikį, kartu minimizuojant vidaus nesutarimus“, – teigia britų žvalgyba.

Zelenskis: teroro išpuolis Olenivkoje bus vienas iš kaltinimų Rusijai tribunole Rusijos teroro aktas Olenivkoje, Donecko srityje, taps vienu iš kaltinimų tarptautiniame tribunole prieš Rusiją. Tai tviteryje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Prieš šešis mėnesius Rusija surengė siaubingą teroro išpuolį Olenivkoje. Neleisime, kad šis nusikaltimas būtų pamirštas, prisimename kiekvieną žuvusį Ukrainos karį. Siekiame, kad būtų nubausti visi, atsakingi už jų žūtį. Nusikaltėliai bus surasti ir patraukti atsakomybėn“, – parašė V. Zelenskis.Jis pabrėžė, kad klastinga masinė žmogžudystė Olenivkoje bus „vienas iš kaltinimų tarptautiniame tribunole agresorei Rusijai“.„Rusija pralaimės šį karą. Blogis ir niekšybė visada pralaimi. Turime grąžinti visus ukrainiečius namo iš Rusijos nelaisvės. Dedame pastangas, kad tai įvyktų“, – pabrėžė V. Zelenskis.Kaip pranešė „Ukrinform“, 2022 m. liepos 29 d. buvusios pataisos darbų kolonijos Nr.210 teritorijoje Olenivkos kaime, laikinai okupuotoje Donecko srities dalyje, įvyko sprogimas, sunaikinęs pastatą, kuriame buvo laikomi ukrainiečiai karo belaisviai. Rusijos teigimu, žuvo daugiau nei 50 Ukrainos gynėjų, daugiau nei 70 buvo sužeisti.Sausio 6 d. Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas pareiškė, kad Jungtinės Tautos (JT) paleido misiją išpuoliui Olenivkoje ištirti. Jis pridūrė, kad JT net nepasmerkė Rusijos, o ši padarė viską, kad neleistų misijai atvykti į okupuotą Olenivką.

Žiniasklaida: išsigandę Vakarai keičia taktiką dėl UkrainosVakarų sprendimas reikšmingai padidinti karinę paramą Ukrainai paremtas nuogąstavimais, kad užsitęsusiame kare mažėja Ukrainos galimybės nugalėti Rusiją. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“.Vakarų valdininkai, su kuriais bendravo žurnalistai, išreiškė susirūpinimą, jog sekinamajame kare Rusija turi daugiau šansų laimėti, todėl Ukrainai reikia galingų vakarietiškų ginklų, kad tęstų puolamuosius veiksmus, kurie anksčiau davė rezultatų prie Kyjivo, Charkivo ir Chersono.Žurnalistų manymu, praėjusiais metais Vakaruose dominavo įsitikinimas, kad užsitęsęs karas yra naudingas Ukrainai, tačiau dabar ši nuomonė praranda populiarumą. Šiuo metu Vakarai baiminasi, kad sekinamajame kare Rusija neišvengiamai švęs pergalę.Būtent tokia priežastis privertė Vakarus gerokai padidinti pagalbą Ukrainai.Ilgą laiką Vakarai tikėjosi, kad po sunkios žiemos, karinių nuostolių ir dėl sankcijų pablogėjusios ekonominės padėties Maskva stengsis nutraukti karą ir pradės ieškoti galimybių derėtis dėl taikos.Tačiau panašu, kad šie lūkesčiai nepasitvirtino: artėja pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą metinės, o Maskva, nepaisant patirtų nuostolių ir įvestų sankcijų, atrodo, ketina pradėti naują puolimą Ukrainoje.Daugelis Vakarų lyderių dabar mano, kad Kremlius, pasirengęs toliau mobilizuoti pajėgas, gali laimėti laikydamasis ilgalaikio karinio konflikto taktikos.Galbūt Kremlius tikisi, kad laikui bėgant Europos ir JAV gyventojai vis mažiau ir mažiau entuziastingai rems vyriausybių pastangas padėti Ukrainai. Be to, per tą laiką kai kuriose šalyse gali pasikeisti vadovai ir vyriausybės.Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) nusprendė padidinti Ukrainos karių karinio parengimo apimtis. Kaip rašo „The New York Times“, amerikiečiai nori išmokyti kaip įmanoma daugiau Ukrainos kareivių šiuolaikinės mišrios ginkluotės naudojimo taktikos.Tikimasi, kad išplėsta mokymų programa padės pakeisti dinamiką mūšio laukuose Ukrainoje, kur susidarė strateginė aklavietė, ir suteiks Ukrainos kariams reikalingų įgūdžių, leisiančių efektyviau naudoti vakarietiškus ginklus.

Scholzas: Vokietija nesiųs Ukrainai naikintuvų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą. Kyjivas vis labiau ragina Vakarus atsiųsti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją.Dar tik trečiadienį O. Scholzas sutiko pasiųsti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“ ir leisti tai daryti kitoms Europos valstybėms. Debatai dėl tankų truko daugelį savaičių, kancleris patyrė sąjungininkių spaudimą. „Galiu tik patarti nesivelti į nuolatines varžybas, kai kalbame apie ginklų sistemas“, – interviu laikraščiui „Tagesspiegel“ sakė O. Scholzas. „Jei vos priėmus sprendimą (dėl tankų) Vokietijoje prasidės nauji debatai, tai neatrodys rimta ir pakirs piliečių pasitikėjimą vyriausybės sprendimais“, – sakė jis.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Berlynui ir Vašingtonui, sutikusiam atsiųsti 31 tanką „Abrams“. Sprendimas suteikti Ukrainai tankų vertinamas kaip proveržis dedant pastangas paremti karo draskomą šalį.Tačiau V. Zelenskis iš karto pabrėžė, kad Ukrainai reikia daugiau sunkiųjų ginklų iš NATO sąjungininkių, kad atremtų Rusijos kariuomenę, įskaitant naikintuvus ir ilgojo nuotolio raketas. Savo ruožtu O. Scholzas perspėjo nedidinti „eskalavimo pavojaus“, o Maskva jau pasmerkė pažadus pasiųsti tankų. „NATO ir Rusija nekariauja. Mes neleisime tokio eskalavimo“, – sakė O. Scholzas.Be to, kancleris pridūrė, kad „būtina“ ir toliau kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pastarąjį kartą abu vadovai kalbėjosi telefonu gruodžio pradžioje.„Vėl kalbėsiuosi su Putinu telefonu“, – sakė O. Scholzas. Jis pridūrė, kad vis dėlto padėtis nepasikeis, kol Rusija tęs agresiją.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 490 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 490 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų sausio 30 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 126 650 kareivių.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 201 tanko, 6 369 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 196 artilerijos sistemų, 453 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 221 oro gynybos priemonės, 293 lėktuvų, 284 sraigtasparnių, 1 947 dronų, 796 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 041 automobilio, 199 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

BBC: JK ministras prieš pat karą Maskvoje išgirdo bauginančius žodžiusBBC Rusijos tarnyba skelbia sužinojusi daugiau detalių apie paskutinį Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus Beno Wallace'o pokalbį su Rusijos generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu prieš plataus masto invaziją į Ukrainą.Teigiama, kad B. Wallace'as vasario 11 d. atvyko į Maskvą susitikti su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Šoigu. Pasak Jungtinės Karalystės gynybos ministro, jis grįžo su patikinimu neva Rusija „niekada neįsiverš į Ukrainą“, tačiau pridūrė, kad „abi pusės suprato, jog tai melas“.B. Wallace'as pokalbį su Rusijos karine vadovybe apibūdino kaip „bauginimo galios demonstravimą: aš jums meluoju, jūs žinote, kad meluoju, ir aš žinau, kad jūs žinote, jog meluoju, bet aš ir toliau jums meluosiu“.J. Wallace'as pridūrė, kad „gana bauginantis ir tiesmukas melas“ patvirtino jo nuogąstavimus, jog Rusija įsiverš į šalį. Pasak B. Wallace'o, išeidamas iš susitikimo V. Gerasimovas jam pasakė, kad „daugiau niekada nebūsime žeminami“.

Stoltenbergas paragino Pietų Korėją stiprinti karinę paramą UkrainaiPietų Korėja turėtų padidinti savo paramą Ukrainai, be kita ko, teikdama karinę pagalbą. Pasak „Ukrinform“, tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas viešnagės Pietų Korėjoje metu, rašo „Reuters“.Jis padėkojo Seului už nekarinę pagalbą Ukrainai, bet paragino padaryti daugiau, nurodydamas, kad skubiai reikia amunicijos.„Raginu Korėjos Respubliką tęsti ir stiprinti savo karinės pagalbos pastangas. Galų gale, tai yra jūsų sprendimas, bet aš pasakysiu, kad kelios NATO valstybės, kurios turėjo politiką, draudžiančią joms kada nors siųsti ginklus į konflikto šalis, dabar pakeitė šią politiką“, - sakė J. Stoltenbergas.NATO generalinis sekretorius atvyko į Pietų Korėją per savo kelionę po Aziją, į kurią įeina ir vizitas į Japoniją. Vizito tikslas – sustiprinti ryšius su šiais JAV sąjungininkais karo Ukrainoje ir konfrontacijos su Kinija fone.„Tiesa ta, kad jei nenorime, kad laimėtų autokratija ir tironija, jiems reikia ginklų", – sakė J. Stoltenbergas, kalbėdamas apie Ukrainą.Primenama, jog Pietų Korėjos prezidentas yra pareiškęs, kad šalies įstatymai neleidžia tiekti ginklų į šalį, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas.

Papasakojo apie smūgio į daugiabutį namą Charkove detalesVėlų sekmadienio vakarą Rusijos pajėgos smogė gyvenamajam 4 aukštų pastatui Charkove „S-300“ raketa. Per ataką trys žmonės buvo nesunkiai sužeisti, žuvo pagyvenusi moteris.Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Charkovo regioninės karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas.„Priešo smūgis, preliminariai, su raketa „S-300“, buvo suduotas gyvenamajam 4 aukštų pastatui Charkovo Kijevskio rajone. Trys iš nukentėjusiųjų patyrė nesunkių sužalojimų. Deja, pagyvenusi moteris mirė. Jos vyras smūgio metu buvo šalia ir stebuklingai nebuvo sunkiai sužeistas“, – rašė jis.O. Sinegybovas teigė, kad namas buvo iš dalies sunaikintas. „Gyventojai buvo evakuoti. Visos avarinės tarnybos ir toliau dirba vietoje“, - teigė jis.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, vėlai vakare, sausio 29 d., O. Sinegubovas pranešė, kad Rusijos okupantai apšaudė Charkovą ir jo regioną.Vėliau Charkovo meras Igoris Terekhovas pranešė, kad užpuolikai pataikė į gyvenamąjį pastatą Charkovo Kijevskio rajone.

Johnsonas papasakojo, kaip Putinas grasino jam raketų smūgiuRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino Borisui Johnsonui raketų smūgiu, kai jis buvo Didžiosios Britanijos premjeras.Pasak „Ukrinform“, kuris remiasi BBC, B. Johnsonas pažymėjo, kad Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse jis turėjo „labai ilgą“ ir „nepaprastą“ pokalbį telefonu su V. Putinu.Pasak buvusio premjero, taip Rusijos lyderis reagavo į perspėjimą, kad karas bus „visiška katastrofa“. B. Johnsonas perspėjo V. Putiną, kad įsiveržimas į Ukrainą lems Vakarų sankcijas ir NATO karių skaičiaus prie Rusijos sienų padidinimą.Tuometinis premjeras taip pat bandė įtikinti V. Putiną, kad Ukraina neprisijungs prie NATO „artimiausioje ateityje“, taip bandydamas atgrasyti Maskvą nuo įsiveržimo.„Vienu metu jis pradėjo man grasinti ir pasakė: „Borisai, aš nenoriu tavęs įskaudinti, bet su raketa tai užtrunka tik minutę“, ar panašiai“. „Bet aš manau, kad sprendžiant iš labai ramaus tono, kuriuo jis kalbėjo, jis tiesiog žaidė su mano bandymais įtikinti jį derėtis“, – aiškino B. Johnsonas.

Karo analitikai įvardijo, kodėl Ukraina negali pradėti didelio masto puolimoVėlavimas aprūpinti Ukrainą daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, oro gynyba ir tankais nesukuria galimybių Ukraina pradėti didesnės priešpriešos ir priversti Rusiją patirti dar didesnių nesėkmių, teigia Amerikos karo studijų instituto (ISW) ekspertai.Vakarų diskusijos apie tariamus sunkumus ar negalėjimą suteikti prašomų ginklų ir kitos karinės pagalbos tikrai nepadeda Ukrainai susigrąžinti tų teritorijų, kurias Rusija užgrobė 2022 metais.Ekspertų teigimu, Rusijos pajėgos turėjo iniciatyvą ir puolime dalyvavo nuo praėjusių metų vasario 24 d. iki liepos, po to jų išpuoliai baigėsi. Ukrainiečiai perėmė iniciatyvą ir rugpjūtį pradėjo didelio masto kontrataką, išlaisvindama vakarinę Chersono regiono dalį lapkričio 11 d.Tačiau nuo tada Ukrainai kol kas nepavyko pradėti didelės naujos priešpriešos, o tai suteikia rusams galimybę susigrąžinti iniciatyvą.Apie tai, kokią žalą daro Vakarų delsimas Ukrainą aprūpinti prašomais ginklais, įvardijo karo analitikai.

Charkivo meras: per ataką žuvo vienas žmogusCharkivo meras Ihoris Terechovas „Telegram“ kanale skelbia, kad per ataką mieste žuvo vienas žmogus, dar trys sužeisti.