Karas Ukrainoje. Sevastopolyje griaudėjo sprogimai, rusai pranešė apie dronų ataką jūroje Zelenskis: esame stipresni nei prieš metus

Rusijos karas prieš Ukrainą

Zelenskis paskelbė apie įvykius, kurie suteiks ginkluotosioms pajėgoms daugiau ginklųPrezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie tarptautinius įvykius, dėl kurių Ukrainai bus tiekiami papildomi ginklai. Tai valstybės vadovas pareiškė savo vaizdo žinutėje po 424-osios karo dienos.Jis pažymėjo, kad su partneriais bendraujama kone kasdien, Ukrainos diplomatijai keliami atitinkami uždaviniai."Mes ir toliau ruošiame keletą svarbių tarptautinių renginių, kurie gali suteikti mūsų valstybei daugiau jėgų, o mūsų kariams - ginklų. (...) Daugeliu atvejų tai yra visuomenei nematomas darbas", – sakė V. Zelenskis. Numatomas ginklų tiekimas į UkrainąKaip anksčiau pranešė UNIAN, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas balandžio 20 d. lankėsi Ukrainoje. Spaudos konferencijoje jis pareiškė, kad sąjungininkai ir toliau teiks didelę karinę paramą Ukrainai, kad padėtų jai laimėti karą.J. Stoltenbergas taip pat tikisi, kad NATO vasaros viršūnių susitikime Vilniuje, dalyvaujant prezidentui V. Zelenskiui, bus susitarta dėl visapusiško pagalbos paketo su dar didesne parama.

Zelenskis prakalbo apie pasirengimą kontrpuolimuiPrezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Ukraina pajėgi atremti Rusijos invaziją ir dabar ruošiasi kontrpuolimui.Interviu „Al Arabiya“ šalies vadovas išreiškė pasitikėjimą puolimo sėkme ir pabrėžė, kad ukrainiečiai yra pasiryžę susigrąžinti savo žemes. „Mūsų kariuomenė ruošiasi ir darome viską, ką galime, kad ji būtų stipresnė“, – sakė jis.„Situacijos negaliu pavadinti gera, bet mes kovojame. Esame stipresni nei prieš metus“, – situaciją fronte komentavo prezidentas.

Sevastopolyje griaudėjo sprogimai, rusai pranešė apie dronų ataką jūrojePirmadienio naktį laikinai okupuotame Sevastopolyje, Kryme, buvo girdėti sprogimai.Rusijos primestos vadinamosios Krymo valdžios institucijos teigė, kad Rusijos laivynas „atmušė antžeminių bepiločių orlaivių ataką, sakė laikinai okupuoto Sevastopolio „gubernatorius“, pranešė „Ukrinform“, remdamasi  „Espreso“.Pranešta, kad 4:08 val. Rusijos laivynas „atmušė antžeminių bepiločių orlaivių ataką išoriniame uoste“, buvo pakeltos ant kojų visos pagalbos tarnybos.„Šiandien nuo 03:30 val. ryto buvo bandoma pulti Sevastopolį. Dabar padėtis tokia: vieną droną sunaikino oro gynybos pajėgos, o kitas artėdamas sprogo. Viskas įvyko išoriniame uoste, jokie objektai nebuvo apgadinti. Dabar mieste tylu. Tačiau visos pajėgos ir tarnybos tebėra budrios“, – priduriama pranešime.Anksčiau laikinai okupuotame Kryme, netoli Kerčės miesto, Rusijos kariuomenė įrengė radiolokacinę stotį oro, jūros ir sausumos objektams aptikti.https://t.me/currenttime/23186

Ukrainos atstovė apie rusų vasarą Kryme: „Jie jau pakankamai ten prisižaidė“ Rusijos Federacijos piliečiai, įpratę gyventi ir ilsėtis laikinai okupuotame Kryme, turėtų priprasti prie oro antskrydžių perspėjimų garsų. Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos sekretorė Natalija Gumeniuk televizijos eteryje sakė, kad rusai „ten jau pakankamai prisižaidė“. „Manau, kad jie tiesiog nepateks į paplūdimius. Nes jie ten jau pakankamai žaidė smėlyje. Čia jų žaidimai baigsis“, – pabrėžė ji. Gynybos pajėgų spaudos sekretorė teigimu, okupuotose teritorijose ateinantis sezonas jau paskelbtas „kaimo, o ne kurorto sezonu“. „Todėl jiems reikia priprasti prie oro antskrydžių perspėjimų garsų“, – sakė atstovė.

Rusija pataria savo piliečiams atsisakyti kelionių į KanadąRusija pataria savo piliečiams nevykti į Kanadą. Ten būta daugybės rusų diskriminacijos atvejų , taip pat fizinio smurto prieš juos, pareiškė Užsienio reikalų ministerija. Tie, kas jau yra Kanadoje, esą turi būti budrūs, pirmiausiai – viešose vietose , praneša agentūra „Reuters“.Kanada yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų kare su Rusija. Ji jau pernai rekomendavo savo gyventojams vengti bet kokių kelionių į Rusiją. Be to, Kanada įvedė sankcijas rusų pareigūnams ir įmonėms, taip pat paskelbė plačius prekybos draudimus. Neseniai ir Rusija įvedė sankcijas, be kita ko, Kanados pareigūnams.

Ukrainos pajėgos galimai peržengė Dnipro upę Karo studijų institutas, išanalizavęs geolokaciją vaizdo įrašuose, kuriuos išplatino vadinamieji rusų karo korespondentai, skelbia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos greičiausiai perėjo Dnipro upę ir jau yra kairiajame jos krante. Kol kas tai – neoficiali ir nepatvirtinta informacija. Pagal paskelbtą informaciją, Ukrainos pajėgos užėmė pozicijas į šiaurę nuo Aleškų miesto, esančio už 7 kilometrų nuo Chersono, kitame Dnipro krante. Oficialiai ši informacija nepatvirtinama, Ukrainos Pietų karinės vadavietės atstovė Natalija Gumeniuk pabrėžia, kad bet kokios sudėtingos operacijos reikalauja informacinės tylos, kol kariams nebegrės pavojus, todėl kol kas jokių skelbiamos informacijos patvirtinimų nebus. https://twitter.com/TheStudyofWar/status/1649957134233157641?ref_src=twsrc%5Etfw

Lavrovas piktinasi JAV sprendimu neišduoti vizų rusų žurnalistamsMaskva griežtai sukritikavo Jungtines Valstijas dėl jų sprendimo neišduoti vizų rusų žurnalistams, planavusiems vykti į JT Saugumo Tarybos sesiją. „Mes to nepamiršime, mes to nedovanosime“, – sekmadienį prieš išvykdamas į Niujorką pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis kalbėjo apie „bailų“ Vašingtono sprendimą.Rusija balandį, karo Ukrainoje įkarštyje, pagal rotaciją perėmė pirmininkavimą JT Saugumo Tarybai. S. Lavrovas vadovaus keliems aukščiausios JT institucijos posėdžiams JT būstinėje Niujorke. Pasak Rusijos užsienio reikalų viceministro Sergejaus Riabkovo, JAV, nepaisant „daugkartinių kontaktų pastarosiomis dienomis“, neišdavė vizų žurnalistams, kurie norėjo lydėti S. Lavrovą jo kelionėje į JAV.„Tai skandalinga ir visiškai nepriimtina“, – pabrėžė S. Riabkovas. Rusija esą ras būdų, kaip „į tai reaguoti, jog amerikiečiai ilgai prisimintų, kad taip negalima“. Diplomatinis šaltinis, kurį cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“, pareiškė, kad JAV žurnalistai Rusijoje turėtų tikėtis „nemalonumų ir nepatogumų“.

Kyjivas: rusai sekmadienį tęsė atakas prieš Avdijivką ir BachumtąRusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, sekmadienį surengė daug atakų prieš Avdijivkos ir Bachmuto miestus Rytų Ukrainoje. Ten iš viso atremtos 45 atakos, priešas patyrė nuostolių, vakare pranešė Generalinis štabas. Apie virtinę atakų pranešta ir iš Marjinkos.Rusijos pajėgos tuo tarpu skelbia apie pakartotines Ukrainos artilerijos atakas prieš Donecko miestą Donbase. Didmiestis Donbase sekmadienį mažiausiai penkis kartus buvo apšaudytas iš raketų paleidimo sistemų, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.Apie artilerijos apšaudymus pranešta ir iš Ukrainos kontroliuojamo Chersono regiono Pietų Ukrainoje. Čia rusų artilerija apšaudė 35 vietoves, pranešė Generalinis štabas Kyjive. Fronto linijos esą liko nepakitusios.

Putino kritikas Chodorkovskis: su 300 vakarietiškų naikintuvų Ukraina galėtų laimėti karąPasak Kremliaus kritiko ir buvusio oligarcho Michailo Chodorkovskio, Ukraina karą su Rusija gali laimėti tik gavusi vakarietiškų naikintuvų. „Mano vertinimu, 300 vakarietiškų naikintuvų būtų lemiamas indėlis, kad Ukraina laimėtų šį karą. Profesionalių pilotų ir savanorių yra pakankamai“, – sakė jis Vokietijos „Funke“ žiniasklaidos grupės laikraščiams.„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi apie 1 500 naikintuvų. Jie nėra labai aukštos kokybės, tačiau jie veikia. Pilotai nėra gerai pasirengę. Be to, (Rusijos) resursai gana išsemti“, – tęsė M. Chodorkovskis. Jis pabrėžė, kad jei Europa nori, kad Ukraina laimėtų, „tai raktas į tai yra karinės oro pajėgos“.Jei Ukrainai pavyks pasiekti karinę pergalę, „V. Putinas bus nuverstas“, - prognozavo M. Chodorkovskis. Tačiau esą jau ir šiandien 70-metis prezidentas negali kliautis visišku lojalumu valstybės aparate. „Asmeninė V. Putino valdžia pradeda byrėti, – sakė buvęs naftos koncerno „Jukos“ savininkas. – Kai vadovui yra 60, jis dar yra šio aparato garantas. Kai jam 75-eri, jis jau nebegali garantuoti šio aparato stabilumo. Tada sistema pradeda ieškoti kito žmogaus, kuris galėtų jį pakeisti“.Anot M. Chodorkovskio, jau sklando pirmosios potencialaus V. Putino įpėdinio pavardės. „Tai gali būti ministras pirmininkas Michailas Mišustinas. Minimas ir Maskvos meras Sergejus Sobianinas. Šioje eilėje taip pat yra Tulos srities gubernatorius Aleksejus Diuminas“, – kalbėjo M. Chodorkovskis.

Kyjivas: rusų pajėgos vėl taikosi į VuhledarąRusijos pajėgos, anot Ukrainos kariuomenės, vėl rengiasi šturmuoti Vuhledaro miestą. Šis miestas Donecko srities pietvakariuose praėjusiomis dienomis ne kartą buvo apšaudytas iš sunkiosios ginkluotės, sekmadienį per Ukrainos televiziją sakė regiono karinis atstovas Oleksijus Dmiračkovskis. Vien tik šeštadienį rusų karinė aviacija esą šešis kartus atakavo miestą.„Priešas vykdo išdegintos žemės taktiką, – teigė atstovas. – Taip siekiama užtikrinti, kad mūsų gynėjai nerastų pozicijų gintis“.Tankais sustiprintas elitinis Rusijos jūrų pėstininkų dalinys patyrė didelių nuostolių, kai per tris savaites trukusį puolimą vasarį mėgino užimti teritoriją aplink Vuhledarą.

Medvedevas dar kartą pagrasino nutraukti grūdų susitarimąBuvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pagrasino nutraukti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, jei G7 grupės šalys paskelbs kone visišką eksporto į Rusiją draudimą, praneša agentūra „Reuters“.Tokiu atveju grūdų susitarimo neliks, rašė ilgametis V. Putino patikėtinis savo „Telegram“ kanale. Grūdų susitarimas laikomas vieninteliu reikšmingu diplomatiniu persilaužimu, kuris pasiektas nuo invazijos į Ukrainą pradžios. Jei nebus pratęstas, jo galiojimas baigsis gegužės 18 d.Daugybė šalių yra priklausomos nuo grūdų susitarimo. Rusija jau ne kartą grasino nepratęsti sutarties, jei Vakarai išlaikys savo ribojimus rusiškam žemės ūkio produkcijos ir trąšų eksportui.Šią savaitę pranešta, kad Didžiojo septyneto (G7) grupės šalys svarsto galimybę įvesti beveik visišką eksporto į Rusiją draudimą. Atitinkama informacija dalinosi Japonijos naujienų agentūra „Kyodo News“ ir leidinys „Bloomberg“. Pastarojo publikacijoje teigiama, kad G7 šalių pareigūnai apie tokią priemonę diskutuoja prieš kitą mėnesį Japonijoje vyksiantį grupės aukščiausiojo lygio susitikimą.

Ukrainos pareigūnė: Rusija gavo naują dronų „Shahed“ partijąRusijos kariuomenė gavo naują iranietiškų dronų „Shahed“ partiją. Tai per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės „Pietūs“ spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Ženklinimas parodė, kad tai yra dar viena partija. Dronai „kamikadzės“ į Ukrainos regionus paleidžiami praktiškai kasnakt. Akivaizdu, kad jų atsargos buvo papildytos ir dabar jie bando aptikti mūsų oro gynybos sistemas“, – tvirtino pareigūnė.Kaip jau skelbta, penktadienį, balandžio 21 d., rusai paleido į Ukrainą penkis dronus „Shahed-136/131“. Keturi jų buvo numušti.

Ukraina kritikuoja Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pastabas apie buvusias sovietines respublikasUkraina pasmerkė Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje Lu Shaye komentarus apie buvusias sovietines respublikas ir pavadino juos „absurdiškais“.Kaip jau skelbta, penktadienį Kinijos diplomatas per interviu prancūzų žiniasklaidai suabejojo buvusių sovietinių respublikų suverenitetu. Atsakydamas į televizijos kanalo LCI žurnalisto klausimą, ar Krymas yra Ukrainos dalis, Lu Shaye teigė, kad viskas priklauso nuo to, kaip žiūrėsime į šią problemą. Žurnalistui įsikišus ir pareiškus, kad pagal tarptautinę teisę Krymas yra Ukrainos dalis, pareigūnas atsakė, kad pagal tarptautinę teisę buvusios sovietinės respublikos neturi jokio statuso, nes „nėra tarptautinės sutarties, kuri materializuotų jų suverenitetą“.Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sekmadienį pareiškė, kad Sovietų Sąjungos sudėtyje buvusių valstybių statusas yra „įtvirtintas tarptautinėje teisėje“. „Keista girdėti absurdišką „Krymo istorijos“ versiją iš tokios šalies, kuri yra skrupulinga savo tūkstantmetės istorijos atžvilgiu, atstovo“, – tvirtino M. Podoliakas.„Norėdami būti svarbiu politiniu žaidėju, neatkartokite Rusijos autsaiderių propagandos“, – pridūrė patarėjas.Į Kinijos ambasadoriaus žodžius su pasipiktinimu reagavo ir Baltijos šalys. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius tviteryje diplomato pastabas pavadino „visiškai nepriimtinomis“ ir pareiškė, kad bus tikimasi Kinijos paaiškinimo.Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo ruožtu nurodė: „Jei kas nors vis dar dvejoja, kodėl Baltijos šalys nepasitiki Kinijos galimybe „tarpininkauti taikai Ukrainoje“, štai čia Kinijos ambasadorius įrodinėja, kad Krymas yra Rusijos ir mūsų (Baltijos – ELTA) šalių sienos neturi teisinio statuso.“Prancūzijos užsienio reikalų ministerija šeštadienio vakarą paskelbė pranešimą, kuriame teigė buvusi nustebinta kinų pareigūno pareiškimų.

Peskovo sūnus tarnavo karinėje grupuotėje „Vagner“Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai sūnus sako, kad jis tarnavo Ukrainoje, rašo „Sky News“. 33 metų Nikolajus Peskovas yra Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo sūnus.Privačiam laikraščiui „Komsomolskaja Pravda“ jis pasakė, kad buvo „Vagner“ pajėgų artileristas. Jis teigia tarnavęs su slapyvardžiu.Tai retas pavyzdys, kai vyresnio Rusijos pareigūno sūnus kovoja kare.

Virš Mariupolio fiksuojamas suintensyvėjęs Rusijos aviacijos aktyvumasVirš laikinai okupuoto Mariupolio fiksuojamas suintensyvėjęs Rusijos aviacijos aktyvumas. Tai sekmadienį pareiškė šio Ukrainos miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Vėl stebime suintensyvėjusį priešo aviacijos, ypač sraigtasparnių, aktyvumą“, – tinkle „Telegram“ parašė P. Andriuščenka. Pasak jo, rusų orlaiviai daugiausiai skraido virš jūros pro Novoazovską link Volnovachos ir Vuhledaro.Kaip jau skelbta, dėl Rusijos agresijos Mariupolyje kilo didžiulio masto humanitarinė krizė. Per apšaudymus sunaikinta beveik 90 proc. miesto. Apgadinti ar sugriauti gyvenamieji namai, ligoninės, mokyklos, darželiai. Skaičiuojama, kad mieste šiuo metu vis dar yra apie 100 tūkst. žmonių.

Tikėtina, kad vidiniame Putino rate vyksta mūšisJAV Karo studijų institutas skelbia, kad Putino vidiniame rate galimai vyksta nesutarimai. „Wagner Group“ savininkas Jevgenijus Prigožinas greičiausiai bandys įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pereiti prie gynybos prieš galimą Ukrainos kontrpuolimą.Šiuo metu Rusija vykdo puolimo operacijas Donecko ir Luhansko srityse.J. Prigožinas taip pat ragina Rusiją sutelkti dėmesį į dabartines fronto linijas, o ne ieškoti naujų laimėjimų, kad būtų galima persigrupuoti vėlesnėms operacijoms.Institutas teigia: „Prigožinas nesiekia, kad Rusija užbaigtų karą ir derėtųsi su Ukraina bei Vakarais... o smerkia Kremliaus frakciją, kuri tikisi užbaigti karą derybomis“.„Prigožinas iš tikrųjų įrodinėja, kad Rusija turi visa jėga sutikti artėjantį Ukrainos kontrpuolimą ir stengtis išlaikyti dabartines fronto linijas nenutraukdama karo ir nepradėdama taikos derybų“.Institutas teigia, kad Rusijos karinė vadovybė greičiausiai bandys įtikinti Putiną taip pat imtis gynybinių operacijų, tačiau „gali nesugebėti tiesiai šviesiai perduoti jam šios žinios“.Tuo tarpu Rusijos gynybos ministras ir Rusijos generalinio štabo vadovybė „greičiausiai yra jautri Ukrainos kontrpuolimo grėsmei, bet greičiausiai ir toliau siųs karius sustiprinti beprasmiškas puolimo operacijas, nes to reikalauja Putinas“.Manoma, kad didžiausią įtaką V. Putinui vis dar daro už karą pasisakinti frakcija. Visgi galimas perėjimas prie pasirengimo gynybinėms operacijoms gali reikšti, kad V. Putinas pagaliau atmetė karinės stovyklos nuomonę pragmatiškesnių žmonių naudai.„Galima artėjančio Ukrainos kontrpuolimo sėkmė gali nulemti šios kovos dėl įtakos Putino sprendimams baigtį“, – teigia institutas.

Ataktuotas Charkivo miestas – kilo didelis gaisrasKaip praneša „Sky News“, vėlų šeštadienio vakarą Rusija atako Charkivo miestą – buvo paleistos mažiausiai 5 raketos. Būtent 5 raketos pataikė į miestą ir aplinkinius jo rajonus.Viena raketa pataikė į namą Kotliario kaime, esančiame į pietus nuo Charkivo. Pačiame Charkive dėl raketų kilo didelis gaisras.Kol kas apie aukas nepranešama.

Britų žvalgyba: Rusija pradėjo naują savanorių atrankos kampanijąKaip skelbia Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, Rusijos kariuomenė pradėjo naują didelę savanorių atrankos kampaniją. Ssvanoriai viliojami pasitelkus reklamas per TV, socialinius tinklus ir lauko reklamas.Naujosiose reklamose apeliuojama į potencialių savanorių vyriškąjį pasididžiavimą, kviečiant „tikrus vyrus“. Tuo pačiu yra pabrėžiama ir finansinė nauda.Po to, kai buvo nutrauktas kalinių verbavimas, privati karinė bendrovė „Wagner Group“ taip pat varžosi dėl riboto Rusijos kovinio amžiaus vyrų skaičiaus. Visgi mažai tikėtina, kad ši reklaminė kampanija pritrauks gynybos ministerijos skelbiamą 400 tūkst. savanorių tikslą.Valdžios institucijos beveik neabejotinai siekia kuo ilgiau atidėti bet kokią naują privalomą mobilizaciją tam, kad sumažintų Rusijos gyventojų nepasitenkinimą.https://twitter.com/DefenceHQ/status/1650012022371753984?ref_src=twsrc%5Etfw

Ministrė: Ispanijos pažadėti šeši tankai „Leopard 2“ jau yra pakeliui į UkrainąIspanijos pažadėti šeši tankai „Leopard 2“ jau yra pakeliui į Ukrainą. Tai pranešė ispanų gynybos ministrė Margarita Robles, kurią cituoja CNN ir „Ukrinform“.Pasak ministrės, technika jau išvyko iš Santandero uosto ir Ukrainą turėtų pasiekti per šešias dienas. M. Robles nurodė, kad Ispanija kartu siunčia Kyjivui 20 šarvuočių.Pareigūnė praėjusią savaitę pranešė, kad Ukrainai „kaip įmanoma greičiau“ bus perduoti dar keturi tankai „Leopard“, kurie šiuo metu yra remontuojami.Ispanija tankų „Leopard 2“ valdymo apmokė 55 Ukrainos karius.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 186 420 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. balandžio 23-iosios Ukrainoje jau neteko apie 186 420 karių (+690 per pastarąsias 24 val.), sekmadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 675 (+3) Rusijos tankus, 7 131 (+1) šarvuotąją kovos mašiną, 2 837 (+5) artilerijos sistemas, 539 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 289 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 308 lėktuvus, 294 (+1) sraigtasparnius, 5 730 (+12) automobilių, 18 laivų, 2 402 (+2) dronus, 339 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 911 sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Pareigūnas: Ukrainai reikia 10 kartų daugiau karinės paramosUkrainos užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnykas prakalbo apie būtinybę gerokai padidinti karinę paramą jo šaliai.„Esame dėkingi mūsų sąjungininkams už jų karinę paramą. Tačiau jos nepakanka. Ukrainai reikia 10 kartų daugiau, kad Rusijos agresiją būtų galima įveikti šiais metais“, – savo tviterio paskyroje šeštadienį parašė A. Melnykas.Buvęs Ukrainos ambasadorius Vokietijoje paragino partnerius peržengti visas „raudonąsias linijas“ ir Ukrainos rėmimui ginklais skirti 1 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).Diplomato teigimu, Kyjivo sąjungininkai iki šiol yra perdavę paramos, kurios vertė siekia apie 55 mlrd. JAV dolerių (49,5 mlrd. eurų).

Charkivas buvo atakuojamas raketomisCharkivas buvo apšaudomas Rusijos raketomis. Buvo paskelbtas oro pavojus.„Dėmesio! Charkivo ir srities gyventojai, okupantai vėl smogia! Neignoruokite pavojaus signalų. Likite slėptuvėse!“ - telegrame rašė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas, kurį cituoja BBC Rusijos naujienų tarnyba.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas: aršiausi mūšiai vyksta dėl Bachmuto ir MarjinkosPer dieną Rusijos kariai paleido 3 raketas, sudavė 24 oro smūgius ir apšaudė apie 20 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo kasdieniame vakariniame pranešime. Tarp civilių gyventojų yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, sugriauti ir apgadinti privatūs namai ir kita civilinė infrastruktūra, rašo BBC Rusijos naujienų tarnyba. Tikimybė, kad visoje Ukrainos teritorijoje bus vykdomi raketų ir oro smūgiai, išlieka gana didelė.Pagrindinės Rusijos karių pastangos sutelktos puolamosioms operacijoms vykdyti Bachmuto, Avdejevskio ir Marijinskio kryptimis. Jose buvo atremta apie 40 priešo atakų. Įnirtingiausi mūšiai tęsiasi dėl Bachmuto ir Marjinkos.Avdejevkos kryptimi rusai vykdė puolamąsias operacijas Novokalinovo rajone, Donecko srityje, tačiau nesėkmingai, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Marjinkos kryptimi per dieną Ukrainos kariai atrėmė daugybę priešo atakų Marjinkos gyvenvietės rajone, Donecko srityje.Zaporožės ir Chersono kryptimis Rusijos kariai toliau ginasi.Dėl kritinio kvalifikuoto personalo trūkumo Zaporožės atominėje elektrinėje Rusijos okupacinė valdžia ir toliau verčia ukrainiečių darbuotojus gauti Rusijos pilietybę ir pasirašyti darbo sutartis su Rusijos valstybine korporacija „Rosatom“, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

AR komiteto vadovas: Ukrainai reikia daugiau nei 1 mlrd. dolerių elektros energijos sistemai atkurtiKyjivas, balandžio 22 d. (Ukrinform-ELTA). Rusija paleido daugiau kaip 1 200 raketų ir bepiločių orlaivių į pagrindinius energetikos infrastruktūros objektus visoje Ukrainoje. Bendra Ukrainos energetikos sistemai padaryta žala viršija milijardą JAV dolerių.Tai pareiškė Aukščiausiosios Rados Energetikos, būsto ir komunalinių paslaugų komiteto vadovas Andrijus Gerus, praneša „Ukrinform“, remdamasi parlamento interneto svetaine.„Atsparumo rezervai labai sumažėjo, todėl juos reikia atkurti iki ateinančios žiemos. Jau dabar turime stengtis, kad kitas šildymo sezonas būtų lengvesnis ir labiau nuspėjamas nei praėjusią žiemą... Pagrindinės diskusijos vyksta apie tai: iš kur gauti lėšų apgadintiems energetikos infrastruktūros objektams remontuoti, papildomoms apsaugoms montuoti ir atsargoms kurti“, – teigė jis.Pasak A. Geruso, Ukraina sulaukia didelės tarptautinės pagalbos, tačiau šių išteklių nepakanka, kad energetikos sistema būtų atkurta iki tokio lygio, kuris užtikrintų nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą ukrainiečiams. Vienas iš galimų variantų būti didinti tarifus.Baigiantis rudens-žiemos laikotarpiui, Ukrainos elektros energijos sistema dėl Rusijos pajėgų vykdomų teritorijų naikinimo ir okupacijos laikinai neteko 44 proc. branduolinės energijos gamybos, 78 proc. šiluminių elektrinių, 66 proc. kogeneracinių jėgainių, 12 proc. hidroelektrinių, 75 proc. vėjo ir daugiau kaip 20 proc. saulės energijos gamybos pajėgumų.Pasaulinio banko (PB) vertinimu, Ukrainos elektros, dujų ir šildymo sistemų infrastruktūrai, taip pat anglių kasybai padaryta žala siekia maždaug 11 mlrd. JAV dolerių.

Rusai tampa „drąsesni“ matydami, kad Ukrainos pajėgoms trūksta amunicijosUkrainos karys, esantis fronto linijoje netoli Charkivo, sako, kad Rusijos pajėgos tampa „drąsesnės“, nes „žino“, kad jų pajėgoms trūksta priešlėktuvinės amunicijos, rašo skynews.com.Kalbėdamas su laikraščiu „The Times“ karys, kurio slapyvardis „Holivudas“, sakė: „Mes naudojome prieš juos prieštankines raketas ir tai sustabdė juos nuo sraigtasparnių siuntimo toli į mūsų teritoriją, nes jie bijojo, kad į juos pataikys. Tačiau dabar rusai žino, kad mums trūksta amunicijos, ir tampa vis drąsesni. Kasdien atvyksta vis daugiau sraigtasparnių ir lėktuvų, ir jie pradeda suprasti, kad mes negalime jų sustabdyti.“Pagrindinis Ukrainos pajėgų naudojamas priešlėktuvinis ginklas yra virš peties esanti sistema „Stinger“, kuri yra mažiau veiksminga prieš šiuolaikinius rusų orlaivius, nes jie turi technologiją, galinčią užšifruoti šiluminio nusitaikymo sistemą.

Ukrainos kariuomenė praneša nuolat kovojanti su atakomis dviejuose rytiniuose šalies miestuose Padėtis Ukrainos rytuose esančiuose Avdijivkos ir Marinkos miestuose „išlieka labai sudėtinga“, Kyjivo kariai atlaiko nuolatines Rusijos atakas, šeštadienį sakė Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai, kurį cituoja CNN. 'Apšaudymas ten nesiliauja ištisą parą“, - per Ukrainos nacionalinę televiziją sakė pareigūnas Oleksijus Dmytraševskis. „Dėl gero mūsų artilerijos darbo nė viena priešo ataka nebuvo sėkminga“.Per pastarąją parą Rusijos pajėgos 24 kartus „šturmavo“ Ukrainos pozicijas šiame rajone, sakė O. Dmytrashkivskyi. Jis teigė, kad puolimai buvo „nesėkmingi“ ir Maskvos kariai kiekvieną kartą atsitraukdavo.Pasak atstovo spaudai, pastaruoju metu Rusija surengė mažiau atakų prieš trečiąjį miestą – Vuhledarą, esantį toliau į pietvakarius nuo Marinkos.

Rusijos žiniasklaida: Lavrovas pirmadienį Niujorke susitiks su Jungtinių Tautų vadovuRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį Niujorke susitiks su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu, praneša Rusijos valstybinė žiniasklaida TASS, remdamasi Rusijos nuolatiniu atstovu JT Vasilijumi Nebenzija. Naujienas cituoja CNN. Beveik visiems S. Lavrovo delegacijos JT Saugumo Taryboje nariams buvo išduotos vizos, sakė V. Nebenzya valstybinei televizijai „Rossija 24“, ketvirtadienį pranešė TASS. Jis sakė, kad vizos žurnalistams dar nebuvo išduotos. Anksčiau šią savaitę S. Nebenzya sakė, kad S. Lavrovas per savo vizitą Niujorke su A. Guterresu ketina aptarti susitarimą dėl Juodosios jūros grūdų.Balandžio 1 d. Rusija perėmė pirmininkavimą Saugumo Tarybai, o Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tai pavadino „blogiausiu pasaulyje balandžio pokštu“.

Žiniasklaida: rusai prisipažino numetę ant Belgorodo dvi bombasRusijos mieste Belgorode, kur ketvirtadienį sprogo aviacinė bomba, aptikta dar viena. Iš aplinkinių daugiaaukščių gyvenamųjų namų evakuota daugiau kaip 3 tūkst. žmonių.Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos interneto leidiniu „Baza“.Bomba rasta prie Šalandino gatvės, netoli pirmosios bombos sprogimo vietos.„Operatyvinis štabas priėmė sprendimą evakuoti 17 daugiaaukščių gyvenamųjų namų gyventojus 200 metrų spinduliu. Išvežti gyventojų nusiųsta 90 autobusų. Žmonės bus įkurdinti laikino apgyvendinimo punktuose“, - rašo leidinys.Pasak „Mash“, bomba Belgorode buvo aptikta po žeme septynių metrų gylyje. Preliminariais duomenimis, tai – FAB-500.Kad ją būtų galima iškelti, vietos valdžia nusprendė išjungti vandens tiekimą aplinkiniuose kvartaluose. Mieste paskelbta nepaprastoji padėtis. Pasitelktos visos gelbėjimo tarnybos.Portalas primena, kad ketvirtadienį Belgorode nugriaudėjo galingas sprogimas. Vėliau paaiškėjo, kad Rusijos lėktuvas atsitiktinai numetė ant miesto bombą.

Rusija: Kursko srityje keli kaimai liko be elektros, valdžia kalba apie „apšaudymą“Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Kursko srityje keli kaimai liko be elektros. Valdžia dėl to kaltina Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, kurios esą apšaudė regioną, praneša UNIAN.Informacija apie incidentą šeštadienį „Telegram“ kanale pasidalijo Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitovas. Jis parašė: „Rytą Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Rylsko rajoną. Užfiksuota daugiau kaip 20 iš Ukrainos pusės atskriejusių sviedinių. Aukų ir sugriovimų gyvenvietėse nėra, bet apgadinti elektros tiekimo tinklai. Be elektros liko Obesto, Lokotės ir Novoivanovkos kaimų gyventojai“.Anot gubernatoriaus, energetikai pradės remontuoti tinklus, kai tik „bus saugu“. Kaip visada, jis nepateikė jokių konkrečių apšaudymo įrodymų.Ukrainos atstovai incidento niekaip nekomentuoja. Bet aukščiausia Ukrainos vadovybė ne kartą yra pareiškusi, kad Rusijos teritorija neatakuojama.  

Nausėda: Ukrainos narystė sustiprintų NATOArtėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būtina surasti konkrečius mechanizmus, kurie leistų Ukrainą sparčiai integruoti į Aljanso erdvę.  „Vietoje to, kad kartotume jau šiek tiek pabodusias frazes apie atviras NATO duris, turime surasti konkretesnius mechanizmus, kaip Ukraina galėtų sparčiai integruotis į NATO erdvę karui pasibaigus“, – žurnalistams Marijampolėje sakė G. Nausėda.Prezidento teigimu, taip pat reikia atsisakyti mąstymo, kad Ukrainos būsima narystė NATO yra našta Aljansui. „Aš visada į šį pasamprotavimą sakau labai paprastai: jūs iš tikrųjų negalvojate, kad Ukrainos kariuomenė, kuri įgijo krikštą kovos lauke ir turi tokią turtingą patirtį kaip jokia kita Europos šalies armija... Ar tai (Ukrainos narystė – ELTA) tikrai nebūtų NATO sustiprinimas. Mano atsakymas yra taip. Tai būtų NATO sustiprinimas“, – teigė prezidentas.Todėl, akcentavo prezidentas, labai svarbu, kad vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime sudalyvautų ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.„Aš manau, kad mūsų visų interesas yra, kad prezidentas Zelenskis dalyvautų mūsų diskusijose. Nemaža diskusijų dalis bus skirta ir tiesiogiai susijusi su Ukraina“, – sakė G. Nausėda.ELTA primena, kad V. Zelenskis priėmė NATO kvietimą dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime, liepos 11-12 dienomis vyksiančiame Lietuvoje.Per pirmąjį nuo Rusijos invazijos J. Stoltenbergo vizitą Kyjive šią savaitę V. Zelenskis dar kartą spaudė priimti Ukrainą į NATO ir pabrėžė, kad šalis turi pradėti „pelnytas“ stojimo procedūras. Į tai atsakydamas generalinis sekretorius pabrėžė, jog Aljansas sutaria, kad Ukraina „taps NATO nare“, tačiau jokios konkrečios Ukrainos narystės datos nepateikė.

Ukrainos žvalgyba: Rusijos elitas jau bando gauti saugumo garantijų po pralaimėjimo kareRusijoje vadinamojo elito atstovai baiminasi dėl savo ateities ir todėl ieško kontaktų su Ukraina ir kitomis šalimis, kad gautų galimų saugumo garantijų po Rusijos pralaimėjimo.Tai šeštadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“.„Jie, žinoma, ieško išeities. Ir ne tik (kontaktuodami) su Ukraina. Geografija, kur jie bando gauti asmeninių saugumo garantijų sau, savo turtams, savo šeimoms, yra gana plati“, – sakė atstovas.A. Jusovas pažymėjo, kad rusai pirmiausia stengiasi išvengti galimo baudžiamojo persekiojimo ateityje.„Šių veiksmų daugiausia imasi verslo elitas, bet jau yra ir Kremliaus gyventojų viršūnių politinio segmento atstovų. Šis procesas tik įsibėgėja“, – sakė pareigūnas.Žvalgyba prognozuoja, kad kuo didesni bus Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų laimėjimai, tuo daugiau bus tokių kontaktų.„Ukraina, žinoma, naudoja visas priemones, kūrybiškiausius metodus, kad paspartintų mūsų teritorijų išlaisvinimą, patrauktų atsakomybėn valstybę-agresorę. Realizuojama daug kontaktų ir operacijų, apie kurias dabar negalime kalbėti. Bet po pergalės, patikėkite, bus daug įdomių dalykų“, – apibendrino A. Jusovas.

Ispanija artimiausiomis dienomis pristatys Ukrainai tankų „Leopard 2“Ispanija ketina artimiausiomis dienomis pristatyti Ukrainai tankų „Leopard 2A4“. Omenyje turimos šešios iš dešimties pažadėtų mašinų.Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ispanijos užsienio reikalų ministru Jose Manueliu Albaresu, kurį cituoja „Tagesschau“.„Ispanija ketina artimiausiomis dienomis perduoti Ukrainai šešis iš dešimties pažadėtų tankų „Leopard 2“. Vėliau bus antrasis paketas su dar keturiais tankais“, – sakė URM vadovas.Anot jo, Ispanija rems Ukrainą tiek, kiek reikės.„Kalbu apie humanitarinę pagalbą, pabėgėlių priėmimą ir gynybinės ginkluotės tiekimą“, – patikslino Albaresas.Ispanijos žiniasklaida informuoja, kad pastarosiomis savaitėmis 55 Ukrainos kariškiai Ispanijoje mokėsi valdyti pagrindinius kovos tankus „Leopard 2A4“.Anksčiau Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles pareiškė, kad tankai „Leopard 2“ Ukrainai bus tiekiami jūra ir bus pristatyti iki balandžio pabaigos.Trečiadienį buvo pranešta, kad šeši tankai „Leopard 2“, kuriuos Ispanija perduos Ukrainai, atgabenti į Santandero uostą šiaurinėje šalies dalyje.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 470 vaikų, dar 949 buvo sužeistiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 470 vaikų, o dar 949 buvo sužeisti. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.„2023 m. balandžio 22 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 1 419 vaikų - 470 žuvo ir daugiau kaip 949 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.Donecko srityje nukentėjo 452 vaikai, Charkivo srityje - 275, Kyjivo srityje - 127, Chersono srityje - 94, Zaporižios srityje - 89, Mykolajivo srityje - 86, Černihivo srityje - 68, Luhansko srityje - 66, Dnipropetrovsko srityje - 66.Balandžio 21 d. per rusų apšaudymą Donecko srityje buvo sužeistas devynerių metų berniukas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, balandžio 12 d. duomenimis, Ukrainoje 405 vaikai laikomi dingusiais, o 19 384 vaikai – deportuotais.

Generalinis štabas: Ukrainos pajėgos atrėmė 53 rusų atakasUkrainos generalinis štabas skelbia, kad per penktadienio dieną rusai surengė 3 raketų, 30 oro smūgių ir daugiau nei 50 MLRS atakų. Raketų ir oro smūgių visoje Ukrainoje tikimybė išlieka didelė.Pagrindinis rusų dėmesys sutelktas į puolamąsias operacijas Bachmuto, Avdijivkos, Marinkos ašyse, iš viso buvo atremtos 53 atakos. Bachmuto miestas išlieka kovų epicentre.Rusai ir toliau patiria nuostolių. 2023 m. balandžio 17 d. bandydamas atlikti medicininę evakuaciją iš laikinai okupuotos Luhansko srities, link Urazovo gyvenvietės (Belgorodo sritis, Rusija) rusai panaudojo 14 sunkvežimių. Jiems bandant kirsti Ukrainos valstybinę sieną į Rusijos teritoriją, rusų pusė dėl kažkokių priežasčių neleido karinei kolonai pravažiuoti ir nukreipė ją atgal. Remiantis pranešimais, kai kurie kariai šio judėjimo metu neišgyveno dėl tinkamos medicininės priežiūros trūkumo. Kita dalis sunkiai sužeistų rusų, daugiau kaip 50 žmonių, buvo nugabenti į lauko ligoninę.Balandžio 21 d. per parą Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 5 oro smūgius į rusų susitelkimo vietas. Tuo metu raketinės ir artilerijos pajėgos pataikė į 2 rusų karių susitelkimo vietas, 1 priešlėktuvinę raketinę sistemą ir dar 2 svarbius rusų karinius objektus.

Rusija nepriėmė sužeistų kareivių konvojaus į savo teritoriją Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad Rusija neįsileido 14 sunkvežimių su sužeistais rusų kareiviais į savo teritoriją, praneša UNIAN. Pabrėžiama, kad Rusija nurodė konvojui grįžti atgal. Skelbiama, kad nesulaukus tinkamos medikų pagalbos dalis karinio personalo neišgyveno.

ISW: „Wagner“ užėmė geležinkelio stotį BachmuteJAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Rusija tęsia puolimą Bachmuto srityje, o „Wagner“ pajėgos greičiausiai užėmė miesto centre esančią geležinkelio stotį.Teigiama, kad samdiniai „prasiveržė į vakarus nuo šalia stoties esančios geležinkelio linijos ir priartėjo prie geležinkelio linijos į pietus nuo stoties“. Tačiau jie dar neužėmė vadinamojo „gyvybės kelio“, kuris yra svarbus logistinis taškas, skirtas Ukrainos pajėgoms aprūpinti būtinomis priemonėmis.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 185 730 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 680 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų balandžio 22 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 185 730 kareivių.Tai šeštadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 672 tankų, 7 130 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 832 artilerijos sistemų, 539 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 289 oro gynybos priemonių, 308 lėktuvų, 293 sraigtasparnių, 2 398 dronų, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 718 automobilių, 337 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Okupuotame Berdianske rusai užėmė bažnyčiąLaikinai okupuotame Zaporižios srities Berdiansko mieste rusai užėmė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią.Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Berdiansko karinės administracijos atstovais.„Grobikai rusai toliau engia ir persekioja Berdiansko religines bendruomenes. Šįsyk jie užėmė katalikų bažnyčios pastatą“, - sakoma pranešime.Vietos gyventojai bažnyčioje galėjo gauti pagalbos ir prisiglausti, taip pat pasiklausyti vargonų muzikos. Jos klebonas Ivanas Levickis dalyvaudavo proukrainietiškuose mitinguose ir kasdien melsdavosi miesto centre.„Praėjusiais metais okupantai pagrobė graikų apeigų katalikų bažnyčios kunigus – Bohdaną Haletą ir Ivaną Levickį. Jie buvo apkaltinti sprogmenų laikymu ir bendradarbiavimu su Ukrainos specialiosiomis tarnybomis. Rusų propagandinė žiniasklaida rašė, kad esą bažnyčioje buvo rasta ginklų slėptuvę, o patys dvasininkai 2015 metais kurį laiką tarnavo Ukrainos kariuomenės kapelionais“, – pažymima pranešime.Kol kas nieko nežinoma apie pagrobtųjų likimą.

ISW: Rusija pastarosioms atakoms prieš Ukrainą naudojo naują iranietiškų dronų partijąRusijos pajėgos pastarosioms atakoms prieš Ukrainą naudojo naują iranietiškų dronų „Shahed“ partiją.Tai pranešė Karo studijų institutas (ISW). Analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad rusai atakavo Kyjivą pirmą kartą per 25 dienas.Ekspertų duomenimis, balandžio 20 d. Rusijos kariškiai paleido į Ukrainos teritoriją 26 bepilotes skraidykles, o balandžio 21 d. – 12. Pirmuoju atveju Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 21 droną, antruoju – 8.„Ukrainos Pietų pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk balandžio 20 d. pareiškė, jog Rusijos pajėgos laukė naujos dronų „Shahed“ siuntos, kad galėtų juos naudoti, tęsdamos atakas, ir pažymėjo, jog rusai taip pat naudoja mažiau raketų“, – pridūrė ISW ekspertai.

Latvija perduos Ukrainai visas savo „Stinger“ oro gynybos sistemasLatvijos gynybos ministrė Inara Murniece po penktadienio susitikimo Ramšteino bazėje sakė, kad visos „Stinger“ gynybos sistemos bus perduotos Ukrainai.Kiek „Stinger“turi Latvija, I. Murniece nenurodė.Ji pridūrė, kad iki 2023 metų pabaigos Latvijoje bus apmokyta iki 3 tūkstančių Ukrainos karių.Leidinys „Ukrainska Pravda“ rašo, kad Latvija pirmuosius „Stinger“ kartu su kitais ginklais Ukrainai perdavė 2023 metų sausį. O bendra parama siekė 334 milijonus eurų, tai yra apie 0,93 proc. šalies BVP.

Estijos žvalgyba paskelbė tikslią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo datąEstijos gynybos ministerijos Žvalgybos centro vadovas pulkininkas Margo Grosberg teigė, kad Ukrainos priešprieša galėtų prasidėti jau gegužės 9 dieną, tačiau viskas priklausys nuo situacijos fronte ir oro sąlygų, rašo ERR.ee.Penktadienį M. Grosberg pažymėjo, kad, remiantis žvalgybos stebėjimu, karo veiksmai tiek iš Ukrainos, tiek iš Rusijos Federacijos sumažėjo, nes abi armijos taupo šaudmenis.M. Grosberg kitą savaitę nesitiki jokių pokyčių. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešprieša gali prasidėti gegužės 9 dieną, nors „simbolinių‘ datų planavimas labiau būdingas Rusijos elgesiui.„Kalbant apie gegužės 9-ąją, pabrėžiau, kad Ukraina yra visiškai kitoks regionas, ypač Ukrainos šiaurės rytai ir pietūs, kur daug kas priklauso nuo oro sąlygų. Šią savaitę lijo, kitą savaitę lis. Praeis dar trys savaitės, tos datos taps nesvarbios“, – sakė jis.Pasak M. Grosberg, rusai taip pat intensyviai ruošiasi galimam puolimui, ypač Zaporožės ir Chersono srityje, gynybinės struktūros statomos keliomis skirtingomis kryptimis.

Stoltenbergas apie Ukrainos kontrpuolimą: ji dabar pasirengusi susigrąžinti dar daugiau teritorijųNATO yra įsitikinusi, kad Ukraina yra pasirengusi atgauti dar daugiau savo teritorijos, ruošdamasi dideliam kontrpuolimui.„Esu įsitikinęs, kad dabar jie galės išlaisvinti dar daugiau žemių“, – po susitikimo Ramšteino oro bazėje Vokietijoje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pranešė Laisvosios Europos radijas.Pasak jo, sąjungininkai dabar sutelkė dėmesį į tai, kad Ukraina „nugalėtų neišprovokuotą Rusijos invaziją, o pasibaigus karui Kijevas turi „atgrasymo priemonių, kad užkirstų kelią naujoms atakoms“.Sąjungininkai intensyviai aprūpina Ukrainos kariuomenę oro gynybos sistemomis, tankais ir šaudmenimis didelės priešpriešos išvakarėse. Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują pagalbos paketą, į kurį visų pirma buvo įtraukti „Himars“ sviediniai. Be to, Generalinis štabas puoselėja dideles viltis dėl 11-ojo Ramšteino rezultatų.

Rusijos kunigas iškeistas į Ukrainos karo belaisvius„Kyiv Independent“ praneša, kad Rusijos kunigas buvo grąžintas Rusijai mainais į 28 ukrainiečius karo belaisvius.Naujienų leidinys cituoja Ukrainos saugumo tarnybos vadovą Vasylį Maliuką ir jo interviu „Interfax Ukraine“.Jame taip pat rašoma, kad Maskvos patriarchato Ukrainos ortodoksų bažnyčios dvasininkas buvo nuteistas už bendradarbiavimą.

Ukrainos URM: ambasadoriaus Baltarusijoje atšaukimas – stiprus diplomatinis signalasUkrainos ambasadoriaus Baltarusijoje atšaukimas – ne diplomatinių santykių nutraukimas, o stiprus diplomatinis signalas kaimyninei šaliai.Tai penktadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Jevhenas Perebyjnisas, praneša portalas „rbc.ua“.„Ne, tai ne diplomatinių santykių nutraukimas, bet stiprus diplomatinis signalas šiai šaliai. Mes tikimės, kad Baltarusija išgirs šį signalą ir nežengs žingsnių, kurie dar labiau sukomplikuotų mūsų dvišalius santykius, nes susitikimas su nusikaltėliu – tai žingsnis, kuris vis dėlto blogina mūsų santykius“, - sakė viceministras.Anot jo, Ukraina tikisi, kad Baltarusija susilaikys nuo tokių žingsnių ir nepalaikys agresoriaus.Portalas primena, kad balandžio 19 d. Ukrainos užsienio reikalų ministerija po apsišaukėlio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikimo su vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadeiva Denisu Pušilinu atšaukė ambasadorių Minske Ihorį Kizimą konsultuotis.Per susitikimą diktatorius domėjosi situacija fronte. „Jūsų vadinamasis centrinis ruožas – jis ten sudėtingiausias. Vyksta labai intensyvūs mūšiai. Tiek į šiaurę, tiek į pietus. Ir Donecko kryptimi. Apšaudymai. Žmonėms sunkoka. Ir ką šiomis aplinkybėmis Baltarusija gali padaryti Donecko labui, kuo mes galime padėti?“ – klausė A. Lukašenka.Kartu jis patikslino, kad omenyje turima „pagalba atkuriant ir normalizuojant žmonių gyvenimą“.

Zelenskis: Ukraina aktyviai rengia naujas brigadas ir daliniusSavo tradicinėje vakaro vaizdo žinutėje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakojo apie dieną vykusį susitikimą su gynybos ir žvalgybos pareigūnais.Kalbėdamas apie šį susitikimą, jis sakė: „Nuolat ir atidžiai analizuojame karo veiksmų eigą, karščiausias ir visas potencialiai pavojingas zonas. Priekinė linija yra prioritetas numeris vienas. Taip pat aktyviai ruošiame naujas brigadas ir dalinius, kurie parodys save fronte. Jų aprūpinimo, mokymo ir integravimo į bendrą gynybos planą klausimas – kiekvieną kartą personalo susirinkimuose pridedame esminių detalių“.

TATENA vadovas Zaporožės atominėje elektrinėje matė negerų ženklųJungtinių Tautų atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi pranešė, kad per jo paskutinis vizitą į Rusijos okupuotą Zaporožės atominę elektrinę jis matė karinio pasirengimo veiksmų. Jis taip pat sakė, kad jėgainė yra apšaudoma ir dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl objekto saugos.„Lankydamasis Zaporožės atominėje elektrinėje daugiau nei prieš tris savaites, mačiau aiškius kariuomenės pasiruošimo ženklų“, – sakė R. Grossi. „Po to mūsų ekspertai, kurie yra vietoje, dažnai pranešama apie sprogimus, kartais rodančius sunkų apšaudymą netoli atominės elektrinės. Esu labai susirūpinęs dėl padėties gamykloje.“Pasak R. Grossi, per pastarąją savaitę TATENA ekspertai beveik kiekvieną dieną girdėjo apšaudymus ir kartą jiems net buvo pasiūlyta nusileisti į slėptuvę.

Visoje Ukrainoje buvo paskelbtas perspėjimas dėl oro antskrydžiųUkrainos žiniasklaida pranešė, kad visoje šalyje buvo paskelbtas perspėjimas dėl oro antskrydžio.Remiantis spaudos pranešimais, tai buvo dėl Rusijos „MiG-31K“ orlaivio, potencialaus „Kinžal“ hipersoninių raketų vežėjo, kilimo.Maždaug nuo 19.00 val. vietos laiku aliarmas pradėtas atšaukti.

Po Kulebos kritikos Borrellis patikino, kad ES laikysis pažadų dėl amunicijos tiekimo UkrainaiEuropos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis raminimais reagavo į Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Klebos mestus kaltinimus dėl šaudmenų pirkimo. Jis kalbėjęs su D. Kuleba, jog patvirtintų, kad ES laikysis savo pažadų dėl amunicijos tiekimo, penktadienį pareiškė J. Borrellis. Skuba esą yra suprantama – ES darys viską, ką gali, kad greitai pristatytų šaudmenis.D. Kuleba ketvirtadienį tviteryje rašė: „ES nesugebėjimas įgyvendinti savo sprendimą dėl bendro šaudmenų pirkimo Ukrainai nuvilia“. Ukraina, anot jo, „neveiklumo kainą matuoja žmonių gyvybėmis“.Taip ministras reagavo į jau kelias savaites besitęsiančius ginčus ES, kokiomis sąlygomis ateityje galėtų būti bendrai perkama Ukrainai pažadėta amunicija.Kovo 20 d. ES šalių gynybos ir užsienio reikalų ministrai susitarė dėl bendro amunicijos pirkimo Ukrainai. Planuojama per 12 mėnesių patiekti Kyjivui milijoną artilerijos sviedinių.Trečiadienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie Prancūzijos ir Lenkijos ginčą, kuris kilo, kai ES šalių ambasadoriams nepavyko pašalinti nesutarimų dėl bendrų šaudmenų pirkimo Ukrainai sutarčių.

JAV gynybos sekretorius: Ukrainai bus tiekiamos raketos oro gynybaiRamšteino formato Kontaktinės grupės 11-ojo susitikimo dalyviai pritarė pasiūlymui tiekti raketas Ukrainos oro gynybai.Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak Ll. Austino, Rusija toliau apšaudo Ukrainos civilinės infrastruktūros objektus – mokyklas, ligonines ir gyvenamuosius namus, kurie neturi jokios karinės paskirties.Sąjungininkai tikisi, kad Ukrainai pavyks apsaugoti savo piliečius nuo Rusijos dronų ir raketų.„Daugelis mūsų susitikimo dalyvių taip pat parėmė pasiūlymą tiekti raketas Ukrainos oro gynybai ir kitą sunkiąją ginkluotę“, – sakė JAV gynybos sekretorius.

Anušauskas: ten kur pasirodo Zelenskis išsprendžiami svarbūs klausimaiKrašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atvykimas į Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą padėtų išspręsti aktualius tarptautinio saugumo klausimus.„Šio prezidento atvykimas į šalį, manau, yra reikšmingas. Ten kur pasirodo Volodymyras Zelenskis visada sprendžiami ir išsprendžiami labai aktualūs tarptautinio saugumo klausimai“, – LRT radijui sakė A. Anušauskas.Kaip ELTA skelbė anksčiau, V. Zelenskis priėmė NATO kvietimą dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime, liepos 11-12 dienomis vyksiančiame Lietuvoje. Apie tai pranešė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.Vis dėlto neaišku, ar Ukrainos prezidentas dalyvaus asmeniškai, ar vaizdo ryšiu kreipsis į Vilniuje susirinksiančius NATO lyderius. Saugumo sumetimais V. Zelenskio kelionių planai neskelbiami.Per pirmąjį nuo Rusijos invazijos J. Stoltenbergo vizitą Kyjive šią savaitę V. Zelenskis dar kartą spaudė priimti Ukrainą į NATO ir pabrėžė, kad šalis turi pradėti „pelnytas“ stojimo procedūras. Į tai atsakydamas generalinis sekretorius pabrėžė, jog Aljansas sutaria, kad Ukraina „taps NATO nare“, tačiau jokios konkrečios Ukrainos narystės datos nepateikė.

Zelenskis: pagrindinis valstybės uždavinys yra mūsų teritorijų deokupavimasV. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi penktadienį sakė, kad priekinė fronto linija yra prioritetas numeris vienas. Taip pat jis užsiminė apie aktyviai ruošiamas naujas brigadas ir dalinius, kurie pasirodys fronte. „Kiekvienas Ukrainoje turi suprasti, kad pagrindinis valstybės uždavinys yra mūsų teritorijų deokupavimas, mūsų žemių ir žmonių grąžinimas iš Rusijos nelaisvės. Valstybės lėšos pirmiausia skiriamos šiai užduočiai. Ir esu dėkingas visiems, kurie padeda, palaiko pasaulio dėmesį Ukrainai. Visiems, kurie kuria darbo vietas Ukrainoje, moka mokesčius, kurie liko Ukrainoje ir remia jų įmonių darbą. Visiems, kurie organizuoja mūsų karių susitikimus ir atsigavimą – susitikimus Ukrainoje, kitose šalyse“, – kalbėjo V. Zelenskis.Jis pabrėžė, kad dabar, kaip ir praėjusiais metais, visi turi išlaikyti vienybę, mobilizaciją ir visišką susikaupimą gynybai. „Šiandien noriu asmeniškai padėkoti kiekvienam, gaminančiam ginklus ir amuniciją, bepiločius orlaivius valstybės gynybos įmonėse ir prisijungusioms įmonėms. Visiems remontuojantiems įrangą, kuriantiems naują įrangą, ypač išminavimui“, – sakė Ukrainos prezidentas. Jis taip pat pareiškė, kad laukia gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo informacijos apie Ramšteino susitikimo rezultatus.„Visą dieną maksimalus dėmesys komunikacijai Ramšteino formatu, šiandien – posėdis. Aš esu dėkingas tiems partneriams, kurių ryžtas visiškai atitinka realią situaciją ir poreikius mūšio lauke. Laukiu gynybos ministro pranešimo apie Ramšteino susitikimo rezultatus“, – sakė V. Zelenskis.

ES iki šiol apmokė 16 000 Ukrainos kariųEuropos Sąjungos (ES) šalys narės, pasak užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio, iki šiol apmokė daugiau kaip 16 000 Ukrainos karių. Apie tai jis pranešė tviteryje.Spalį ES susitarė apmokyti 15 000 ukrainiečių kareivių. Vėliau šis skaičius buvo padvigubintas.Be to, anot J. Borrellio, ES iki šiol skyrė Ukrainai amunicijos ir raketų už daugiau kaip 600 mln. eurų.

Ukrainos ombudsmenas: politiniai kaliniai iš Krymo gali būti deportuoti į RusijąRusija gali deportuoti iš Krymo neteisėtai kalinamus brolius Achtemovus ir Narimaną Dželialą.Tai pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.„Neteisėtai kalinami Krymo politiniai kaliniai Narimanas Dželialas, Asanas Achtemovas ir Azizas Achtemovas gali būti deportuoti į Rusiją“, – parašė tviteryje D. Lubinecas.Ombudsmenas pareiškė remiąs žmogaus teisių gynimo organizacijas, kurios reikalauja, kad Rusijos valdžia susilaikytų nuo deportacijos ir tučtuojau paleistų Ukrainos piliečius, neteisėtai kalinamus dėl politinių motyvų.„Kreipiuosi į tarptautinę bendruomenę, ragindamas sustiprinti sankcijų spaudimą Rusijai, kad ji atsisakytų nusikalstamos politikos persekioti ir išstumti iš pusiasalio vietinius gyventojus – Krymo totorius“, – pabrėžė pareigūnas.D. Lubinecas priminė, kad Krymo totorių tautos Medžliso pirmininko pavaduotojas Narimanas Dželialas, aktyvistai Asanas ir Azizas Achtemovai buvo nuteisti Rusijos kontroliuojamo „Krymo aukščiausiojo teismo“ vadinamojoje dujotiekio diversijos byloje. Jiems buvo skirtos atitinkamai 17, 15 ir 13 metų laisvės atėmimo bausmės.„Ukraina pagrįstai pavadino Krymo totorių deportaciją genocidu. Rusija prievarta perkelia į savo teritoriją politiškai motyvuotų persekiojimų aukas iš Krymo“, – pabrėžė ombudsmenas.

Oro pavojus visoje UkrainojePenktadienio pavakarę visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus, praneša „Insider“. 

B. Pistorius: Vokietijos turimi naikintuvai nėra tinkami UkrainaiVokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Vokietijos turimi naikintuvai netinka Ukrainai. Vokiečių „Tornado“ ir „Eurofighter“ turi visiškai kitokius pajėgumus „nei tie, kurių reikia dabartinėje kovinėje situacijoje, kokia yra Ukrainoje“, sakė ministras penktadienį Ukrainos kontaktinės grupės susitikime. Be to, Vokietijai „Tornado“ naikintuvai esą reikalingi vadinamajam branduoliniam dalijimuisi, t. y. JAV branduolinių bombų gabenimui krizės atveju.Kyjivas jau seniai reikalauja modernių naikintuvų. NATO partnerės Lenkija ir Slovakija  perdavė Ukrainai sovietinių „Mig-29“ orlaivių. Jie jau ir prieš tai buvo naudojami Ukrainoje, todėl ukrainiečių pilotams nereikėjo jokių ypatingų apmokymų.„Ukrainos pilotams pirmiausiai buvo padėta lėktuvais, su kuriais jie gali greitai skristi, kurių techninis aptarnavimas gali būti atliekamas vietoje, kur technologijos yra žinomos, – kalbėjo B. Pistorius. – Kiekvienas kitas orlaivis didins iššūkius dėl pilotų parengimo ir apmokymų: tai nėra lyg perlipti iš vieno nuomojamo automobilio į kitą“.

Zelenskis: žinome visus priešo planusUkrainos kariuomenė žino apie visus priešo planus artimiausiu laikotarpiu, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo, per kurį, anot jo, analizuota situacija visuose fronto sektoriuose. Apie tai rašo UNIAN.„Klausėmės [Ukrainos žvalgybos vado Kyrylo] Budanovo – žinome apie visus priešo planus artimiausiu metu“, – teigė V. Zelenskis.Jis taip pat pridūrė, kad kuriama dar geresnė ginklų ir amunicijos paskirstymo tarp padalinių schema, o ypatingas dėmesys šiuo klausimu skiriamas naujai kuriamoms brigadoms.

O. Reznikovas: įvyko vadinamosios tankų koalicijos susitikimasPenktadienį Ramšteino formato Kontaktinės grupės 11-ojo susitikimo kuluaruose susitiko vadinamosios tankų koalicijos atstovai. Tai pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, kuriuo remiasi „Interfax-Ukraina“.„Įvyko „tankų koalicijos“ susitikimas. Esu dėkingas kolegoms iš Vokietijos ir Lenkijos Borisui Pistoriusui ir Mariuszui Błaszczakui už tvirtą paramą Ukrainai. Šiandien mes pasirašėme ketinimų protokolą dėl Ukrainos pagrindinių kovos tankų „Leopard 2“ techninės priežiūros centro steigimo Lenkijoje. Tai padės plėtoti mūsų bendradarbiavimą ir didinti Ukrainos gynėjų galimybes“, - parašė tviteryje O. Reznikovas.Pasak ministro, bendromis pastangomis sudarytas „šarvuotas kumštis“ sustabdys teroristinio režimo agresiją prieš Europą ir visą laisvąjį pasaulį.„Ukrainos kariai sumaniai gina savo šalį. Šiuolaikinės Vakarų technologijos nulems Maskvos pralaimėjimą. Kuo anksčiau tai įvyks, tuo greičiau stos taika“, - pridūrė O. Reznikovas.

Kremlius sukritikavo Stoltenbergo apsilankymą KyjiveRusija sukritikavo NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo apsilankymą Kyjive. NATO akivaizdžiai tęsia savo kursą įtraukti Ukrainą į Aljansą, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Turėdamas omenyje Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymą įžengti į kaimyninę šalį, jis tęsė: „Visa tai kiekvienam, kas bent kiek mąsto, parodo, kad prezidento sprendimas dėl šios operacijos pradžios buvo teisingas“.Per netikėtą vizitą Ukrainoje ketvirtadienį J. Stoltenbergas pažadėjo šaliai tolesnę paramą jai siekiant narystės Aljanse. „Ukrainai priklauso vieta NATO“, – sakė jis Kyjive. Padedant Aljansui, ji esą su laiku galės ją užimti.Penktadienį J. Stoltenbergas Ramšteine, be to, pasisakė už tolesnius pokalbius dėl vakarietiškų naikintuvų perdavimo Ukrainai.Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo invaziją į Ukrainą. Vienas oficialių karo tikslų, anot Kremliaus, yra užkirsti kelią kaimyninės šalies narystei NATO – nors ji, kaip suvereni valstybė, turi teisę pati laisvai spręsti dėl prisijungimo.

Rusija tvirtina neplanuojanti naujos mobilizacijos bangosRusija penktadienį pareiškė, kad esą neplanuoja pradėti naujos mobilizacijos bangos.Toks Maskvos komentaras paskelbtas po to, kai Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Maskvoje ir keliuose kituose šalies miestuose studentams įteikinėjami šaukimai į kariuomenę.„Kremliuje kalbų apie kokią nors mobilizacijos bangą nėra“, – žurnalistams tvirtino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Kalbėdamas apie minėtus žiniasklaidos pranešimus, atstovas aiškino nieko nežinantis. „Kokie šaukimai?“ – klausė D. Peskovas.Rusija jau daugiau kaip metus prieš kaimyninę Ukrainą vykdo plataus masto karą. Siekdama sustiprinti savo Ukrainoje besikaunančias karines pajėgas, Rusija pernai rudenį pradėjo „dalinę“ mobilizaciją, kurios metu į kariuomenę buvo pašaukta šimtai tūkstančių vyrų.Kremliaus atstovas nurodė, kad šiuo metu vyksta Rusijos šaukimų sistemos modernizavimo ir skaitmenizavimo darbai, esą susiję su „Rusijos piliečių konstitucine pareiga atlikti privalomąją karo tarnybą“.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę patvirtino teisės aktą, numatantį sukurti skaitmeninę šaukimų sistemą, galinčią užkirsti kelią vyrų išvykimui iš šalies. Šio įstatymo priėmimo procesas buvo itin greitas.Tie asmenys, kurie sulauks elektroninio šaukimo, tačiau nepasirodys kariniame komisariate, negalės pasiimti paskolų, registruoti nekilnojamojo turto ar užsiimti individualia veikla.

Netrukus JAV pradės mokyti Ukrainos kariškius valdyti tankus „Abrams“JAV artimiausiomis savaitėmis pradės mokyti Ukrainos kariškius valdyti ir prižiūrėti tankus „Abrams“.Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra AP, remdamasi Amerikos pareigūnais.Pasak jų, gegužės pabaigoje į Grafenvioro poligoną Vokietijoje bus pristatytas 31 tankas „Abrams“, po to prasidės Ukrainos kariškių mokymai, kurie truks apie 10 savaičių.Planuojama, kad bus parengta apie 250 Ukrainos karių – vieni išmoks valdyti tankus, kiti – juos remontuoti ir prižiūrėti. Po šio 10 savaičių kurso taip pat gali būti surengtas papildomas tankų kovos ir manevravimo mokymo kursas.Pažymima, kad mokymams bus naudojami ne tie tankai, kurie vėliau bus perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Šiuo metu Jungtinėse Valstijose atnaujinamas 31 M1A1 modifikacijos kovinis tankas. Kai mašinos bus parengtos, jos iškeliaus į Ukrainą.Mokymai planuojami taip, kad Ukrainos kariškiai juos baigtų iki to laiko, kai atnaujinti tankai bus paruošti kovai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, JAV prezidento Joe Bideno administracija sausio mėnesį pranešė ketinanti nusiųsti Ukrainai tankų „Abrams“.Kovo mėnesį Vašingtonas paskelbė, kad, bendradarbiaujant su Kyjivu, buvo priimtas sprendimas tiekti patobulintus M1-A1 versijos tankus siekiant gerokai sutrumpinti jų dislokavimo Ukrainoje laiką.

Ukrainos energetikai: naktinė dronų ataka žalos energetikos sistemai nepadarėNaktį į penktadienį rusų surengta dronų ataka nepadarė žalos Ukrainos energetikos sistemai, riboti vartojimą nėra būtinybės.Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“.„Balandžio 21 d. duomenimis, elektros energijos gamyba visiškai patenkina vartotojų poreikius. Galios rezervas energetikos sistemoje tebėra pakankamas“, - sakoma pranešime.Bet, pasak bendrovės atstovų, elektros tiekimo situacija išlieka sudėtinga palei fronto liniją – ketvirtadienį rusai vėl smogė skirstomiesiems tinklams Donecko srityje.„Remontininkų brigados dirba visuose aukštosios įtampos tinklo objektuose, nukentėjusiuose per rusų atakas, prioritetas – atkurti patikimą elektros tiekimą“, - pažymėjo „Ukrenerho“ darbuotojai.Anksčiau buvo pranešta, kad naktį į balandžio 21-ąją Rusijos armija atakavo Ukrainą 12 iranietiškų dronų kamikadzių. Ukrainos oro gynyba daugumą jų numušė.

Stoltenbergas yra už tolesnes diskusijas dėl naikintuvų perdavimo UkrainaiNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasisakė už tai, kad būtų tęsiami pokalbiai dėl vakarietiškų naikintuvų perdavimo Ukrainai. Reikia toliau apie tai diskutuoti, sakė jis penktadienį tarptautinės kontaktinės grupės karinei paramai Ukrainai koordinuoti susitikimo kuluaruose.Pasak J. Stoltenbergo, susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ketvirtadienį šis pareiškęs, kad Ukrainai reikia daugiau ginklų. Esą buvo įvardyti ir naikintuvai bei oro gynybos sistemos.Iki šiol Ukraina iš Vakarų gavo tik sovietinės gamybos Mig-29 tipo naikintuvų. Tačiau šalies ginkluotosios pajėgos reikalauja vakarietiškų naikintuvų savo gynybinei kovai su Rusija. Tai, pavyzdžiui, galėtų būtų JAV pagaminti F-16.NATO vadovas Ramšteine pabrėžė, kad diskusijas dėl tolesnio ginklų tiekimo dabartinėje situacijoje laiko daug svarbesnėmis nei planus dėl Ukrainos narystės Aljanse. „Dabar svarbiausia, kad Ukraina nugalėtų, – pabrėžė J. Stoltenbergas. – Nes jei Ukraina nebus suvereni nepriklausoma šalis Europoje, tai nėra prasmės diskutuoti dėl narystės“. Todėl dabar esą svarbu išsaugoti vienybę remiant Ukrainą. Taip J. Stoltenbergas dar kartą netiesiogiai atmetė galimybę Ukrainai prisijungti prie NATO vykstant karui.Komentuodamas karo perspektyvas, J. Stoltenbergas sakė: „Žinoma, karai yra nenuspėjami. Niekas šiandien negali pasakyti, kada karas baigsis“. Todėl esą būtina rengtis ilgalaikiam įsipareigojimui. Net kai karas baigsis, Ukrainą reikės remti toliau, jog būtų užtikrinta, kad ji kariniu požiūriu yra tokia stipri, kad nebūtų vėl užpulta, kalbėjo J. Stoltenbergas.

Ukrainos pareigūnas apie sprogimą Belgorode: tokių incidentų daugėsRusijos bombos smūgis Belgorodui tikriausiai nėra atskiras pavienis atvejis. Be to, tokių incidentų tik daugės dėl rusų aplaidumo.Tai penktadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, praneša portalas „rbc.ua“.„Ten nukentėjo nemažai žmonių. Manau, kad ten yra rimtų padarinių. Ką čia galima komentuoti? Jie reguliariai taip elgiasi. Mūsų radiolokacinės žvalgybos priemonės mato, kad rusų lėktuvai iš įvairių pusių atakuoja Ukrainą kaip tik tokiomis bombomis, kokios dabar sproginėja jau jų miestuose“, - sakė pareigūnas.Anot J. Ihnato, Rusijai teko pripažinti savo atsakomybę dėl sprogimo Belgorode, kadangi yra daug liudininkų. Tokios bombos gali kristi ir kitose vietose, nes okupantai viską daro paskubomis ir kiekvieną kartą naudoja jų vis daugiau.„O ten, kur skubama ir aplaidžiai elgiamasi, bus daugiau ir tokių atvejų“, - pridūrė pareigūnas.Portalas primena, kad ketvirtadienį Belgorode nugriaudėjo galingas sprogimas. Vėliau paaiškėjo, kad Rusijos lėktuvas atsitiktinai numetė ant miesto bombą.

Ukraina: Kryme didėja nepasitenkinimas Laikinai okupuotame Kryme didėja gyventojų nepasitenkinimas okupacinės administracijos atstovų vykdoma aktyvia mobilizacijos kampanija.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru.Gautomis žiniomis, labai padaugėjo žmonių, išvažiuojančių į Rusiją naktiniais ir rezerviniais traukiniais. Kryme taip pat aktyviai parduodamas nekilnojamasis turtas, atšaukiami vasaros poilsio užsakymai viešbučiuose.Be to, vis daugiau pusiasalio gyventojų skeptiškai vertina vadinamosios specialiosios karinės operacijos eigą ir rezultatus. Dėl to okupantai Kryme suaktyvino „kovą su ekstremizmu“.Portalas primena, jog okupantai Kryme montuoja papildomas stebėjimo kameras, kad aptiktų ukrainiečių pogrindininkus.Rusai į Krymą taip pat permeta sovietinę techniką.

Žiniasklaida: G7 šalys svarsto galimybę įvesti beveik visišką eksporto į Rusiją draudimąDidžiojo septyneto (G7) grupės šalys svarsto galimybę įvesti beveik visišką eksporto į Rusiją draudimą. Kaip rašo „Reuters“, tai pranešė Japonijos naujienų agentūra „Kyodo News“, remdamasi šaltiniais Japonijos vyriausybėje.Leidinys „Bloomberg“ ketvirtadienį taip pat skelbė, kad JAV ir Ukrainos sąjungininkai svarsto „draudimą, apimantį didžiąją dalį eksporto į Rusiją“. Pasak leidinio, G7 šalių pareigūnai apie tokią priemonę diskutuoja prieš kitą mėnesį Japonijoje vyksiantį grupės aukščiausiojo lygio susitikimą.Paklaustas apie naujausią „Bloomberg“ publikaciją, Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Hirokazu Matsuno pareiškė, kad vyriausybė su ja yra susipažinusi. Nepaisant to, pareigūnas plačiau nekomentavo.„Siekiant kuo skubesnio Rusijos agresijos nutraukimo, svarbu tai, kad G7 neprarastų vienybės dėl griežtų sankcijų Rusijai ir stiprios paramos Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė H. Matsuno.

Pistoriusas: Ukrainos kontaktinė grupė aptaria ne Ukrainos narystę NATO, o suteiktos ginkluotės techninę priežiūrąVokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Vakarų gynybos pareigūnai, susirinkę Vokietijoje aptarti paramą Ukrainai, sutelks dėmesį anaiptol ne į Ukrainos prašymą įstoti į NATO, o į jau pristatytos ginkluotės eksploatavimo ir remonto finansavimą.„Tai daug kainuoja ir turi būti finansuojama“, – sakė B. Pistoriusas, turėdamas galvoje techninės priežiūros centrą, aptarnausiantį Vokietijos gamybos ginklus, tokius kaip pėstininkų kovos mašinos „Marder“, kovos tankai „Leopard“ ir artilerijos vienetai „Panzerhaubitze 2000“.„Tai tikrai daug kainuojančios priemonės, nes šie šarvuočiai prižiūrimi visiškai kitaip, kai naudojami realiomis kovos sąlygomis“, – nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė B. Pistoriusas. Pasak jo, reikia aiškių sprendimų, kas už tai mokės.B. Pistoriusas pridūrė, kad susitikime JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine taip pat bus aptartas Ukrainos oro gynybos stiprinimas ir kovinių lėktuvų pristatymas.

JK žvalgyba: Rusijos propaganda perdeda oro sąlygų įtaką numatomam Ukrainos kontrpuolimuiBritų žvalgyba mano, kad Rusijos propaganda perdeda oro sąlygų įtaką Ukrainos kariuomenės pajėgumams, tai sakoma tviteryje paskelbtoje Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos atnaujintoje žvalgybos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.Didžiosios Britanijos analitikų teigimu, beveik visoje Ukrainoje žemei esant patižusiai, labai tikėtina, kad purvas sulėtins abiejų šalių operacijas. „Tačiau Rusijos internetiniai leidiniai greičiausiai perdeda purvo poveikį Ukrainos pajėgoms, vykdoma informacinė operacija, kuria siekiama pakelti Rusijos kareivių moralę ir pakenkti Ukrainos rėmėjams prieš numatomą Ukrainos kontrpuolimą“, – teigia ministerija.Suvestinėje sakoma, kad artimiausiomis savaitėmis tikimasi geresnių oro sąlygų. Panašu, kad minų pavojus ir toliau bus kur kas svarbesnis veiksnys, bekelėje ribosiantis karių manevrus.

Austinas: sąjungininkų parama Ukrainai „tvirta ir tikra“Tarptautinė parama Ukrainai išlieka „tvirta ir tikra“, Kyjivui daugiau nei metus kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, penktadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.„Mūsų parama Ukrainos laisvės pajėgoms yra stipri ir tikra“, – sakė L. Austinas Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje vykstančiame kelių dešimčių Kyjivo rėmėjų susitikime.Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje „daugiausia dėmesio bus skiriama trims pagrindiniams klausimams: oro gynybai, amunicijai ir įgalinimui“, sakė jis, turėdamas omenyje logistiką bei kitą paramą, kuri leidžia veikti kariniams daliniams.Kontaktinės grupės narės suteikė Ukrainai daugiau kaip 55 mlrd. dolerių saugumo paramos, o daugiau kaip 35 mlrd. dolerių iš tos sumos skyrė JAV, sakė L. Austinas.„Mes atmetame (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino niūrią pasaulio viziją, kurioje tironai gali puldinėti savo taikius kaimynus, – sakė jis, pridurdamas: „Kartu užtikrinsime, kad Ukraina turėtų tai, ko jai reikia, kad galėtų gyventi laisvai“.

NATO generalinis sekretorius: Zelenskis priėmė kvietimą į NATO viršūnių susitikimąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė NATO kvietimą dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime, liepos 11-12 dienomis vyksiančiame Lietuvoje, pranešė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.Jis kalbėjo Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo JAV karinėje bazėje Ramšteine, Vakarų Vokietijoje, kuluaruose.Vis dėlto neaišku, ar Ukrainos prezidentas dalyvaus asmeniškai, ar vaizdo ryšiu kreipsis į Vilniuje susirinksiančius NATO lyderius. Saugumo sumetimais V. Zelenskio kelionių planai neskelbiami.Per pirmąjį nuo Rusijos invazijos J. Stoltenbergo vizitą Kyjive šią savaitę V. Zelenskis dar kartą spaudė priimti Ukrainą į NATO ir pabrėžė, kad šalis turi pradėti „pelnytas“ stojimo procedūras. Į tai atsakydamas generalinis sekretorius pabrėžė, jog Aljansas sutaria, kad Ukraina „taps NATO nare“, tačiau jokios konkrečios Ukrainos narystės datos nepateikė.

Lietuvos medikai išvyksta į misiją Ukrainos Charkivo regionePadedant organizacijai „Blue / Yellow“, Lietuvos medikai išvyksta į misiją Ukrainoje, Charkivo regione, kur vertins žmonių sveikatos padėtį, padės nustatyti diagnozes ir bendrą sveikatos bei socialinę žmonių situaciją. Misijos dalyviai į Ukrainą išvyksta penktadienį, ir dirbs ten mėnesį, rašoma pranešime žiniasklaidai.Misijoje dalyvaus dvi slaugytojos – šaulė Onė Bartkienė ir atsargos karo gydytojo padėjėja vyr. seržantė, Afganistano karo veteranė Vaiva Jankienė – bei šeimos gydytojas rezidentas, atsargos leitenantas Skirmantas Krunkaitis. Visi trys specialistai jau turi patirties karo zonoje, savanoriavo Ukrainos Čerkasų apskrities ligoninėje bei Bučos rajono ambulatorijose.Medikai iš Lietuvos išvyksta penktadienį ir dirbs visą mėnesį, planuojama grįžimo data – gegužės 21 d. Organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjo Jono Ohmano teigimu, siekiama, kad tai būtų ne vienkartinė misija, bet taptų ilgalaikiu projektu.„Situacija labai rimta. Lietuva turi parodyti, kad esame vietoje ir juos palaikome, todėl ši misija yra be galo svarbi. Turime padėti visomis įmanomomis prasmėmis. Mes esame kare, visada turime daryti daugiau ir su ilgesne laiko perspektyva”, – sakė J. Ohmanas.Kartu su medikais Ukrainą pasieks ir „Rotary“ klubo nupirkti kraujo bei šlapimo analizatoriai, taip pat planuojamas medikamentų pirkimas ir pristatymas misijos tikslams, pažymima pranešime.„Tikiuosi, kad su mūsų turima patirtimi ir praktika ne kartą savanoriaujant Ukrainoje bei su „Blue / Yellow“ jėga, tai gali pavirsti didesne banga, o ne izoliuotu įvykiu. Šios misijos metu tikimasi patiesti pagrindus kitų medikų ateities darbams ir suteikti reikalingą pagalbą Ukrainos žmonėms bei kolegoms“, – teigė vienas iš misijos dalyvių S. Krunkaitis.Prie misijos įgyvendinimo kartu su medikais prisideda „Blue / Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas, organizacijos Ukrainos padalinio vadovas Olegas Abramičevas.Organizacija taip pat pažymi, kad O. Bartkienę bei S. Krunkaitį Santarų klinikos išleido iš tiesioginio darbo palikdamos užmokestį, V. Jankienė šiuo metu nedirba ir vyksta savo sąskaita.

Ukrainos oro pajėgos patikslino praėjusią naktį sunaikinusios aštuonis iš 12 dronų „Shahed“Ukrainos oro pajėgų vadovybė patikslino, kad praėjusią naktį Ukrainą užpuolė 12 dronų „Shahed-136/131“, aštuoni jų buvo sunaikinti.Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė tai pranešė feisbuke. Pranešime sakoma, kad balandžio 21 d. naktį priešai puolė iš šiaurės, Briansko srities, kamikadzėmis vadinamais bepiločiais orlaiviais. Įsibrovėliai panaudojo iki 12 kovinių dronų „Shahed-136/131“.Ukrainos Centrinės oro pajėgų gynybos pajėgos ir Ukrainos sausumos pajėgų oro gynybos daliniai sunaikino aštuonis „Shahed“. Anksčiau skelbta, kad anksti penktadienį Ukrainą puolė 10 dronų „Shahed“.Naktį Rusija bepiločiais orlaiviais smogė Ukrainos sostinei Kyjivui, tai buvo pirmoji tokia ataka beveik po mėnesio, penktadienį pranešė miesto pareigūnai ir pridūrė, kad aukų nėra. „Po 25 dienų ramybės Ukrainos sostinė patyrė dar vieną priešo ataką iš oro“, – „Telegram“ programėlėje pranešė Kyjivo karinė administracija. Ketvirtadienio vakarą sostinėje trumpai gaudė oro pavojaus sirenos.Bepiločių orlaivių atakos įvykdytos dar dviejuose regionuose. Vynycioje, Vidurio Ukrainos vakarinėje dalyje, dronai pataikė į ypatingos svarbos infrastruktūros objektą ir sukėlė gaisrą, tačiau aukų nėra, „Telegram“ kanale pranešė gubernatorius Serhijus Borzovas.Centriniame Poltavos regione per nepilotuojamo orlaivio ataką anksti penktadienį taip pat smogta civilinei infrastruktūrai, kilo gaisras, bet apie aukas nepranešta, sakė regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas.

Ukrainos valstybės skola praėjusiais metais išaugo iki beveik 80 proc. BVP Karo sukeltas ekonomikos nuosmukis ir nauji skoliniai įsipareigojimai 2022 m. išaugino Ukrainos valstybės skolą iki 78,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė Finansų ministerija Kyjive.Palyginimui, 2021 m. valstybės skola sudarė 48,9 proc. BVP.Ukraina jau daugiau kaip metus stengiasi atremti visapusišką Rusijos invaziją. Užpulta šalis sulaukia didelės finansinės Vakarų paramos. Dėl kilusio plataus masto karo Ukrainos ekonomika patyrė didžiulį susitraukimą. Skaičiuojama, kad valstybės BVP 2022 m. siekė maždaug 161 mlrd. JAV dolerių (147 mlrd. eurų) – šį įvertį galima palyginti vien su Vokietijos miesto Hamburgo sukuriamu BVP.Vadovaujantis Europos Sąjungoje (ES) galiojančiais vadinamaisiais Mastrichto kriterijais, valstybės skola neturėtų viršyti 60 proc. BVP.

Po incidento Belgorode – pirmieji komentarai iš UkrainosRusai prisipažino patys numetę aviacinę bombą Belgorode, nes nenori demoralizuoti šalies gyventojų. Rusijos Federacijos valdžia labai bijo pripažinti, kad jų šalis būti neapginama. Apie tai skelbia „RBK Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjo Mychailos Podoliako žodžiais. Anot M. Podoliako, po atsitiktinio smūgio Belgorode rusai įsivertino rizikas ir nusprendė, jog geriau jau prisipažinti, kad patys bombarduoja savo teritoriją.„Įsivertino rizikas. Jeigu pripažins, kad atakavo Ukraina, tai visuomenė bus galutinai demoralizuota. Tada Rusijoje visi pradės kalbėti, o kur ta mūsų priešraketinė gynyba? Jie supras, kad Rusija visai neapsaugota“, – sakė M. Podoliakas.Jis pridūrė, kad po tokių atvejų kaip Belgorode Kremliaus ir diktatoriaus Vladimiro Putino grasinimai atrodo labai juokingai: „Pasakysiu kaip anekdotą. Kai Putinas ateina ir sako, kad mes galime panaudoti taktinį branduolinį ginklą, čia gi ne apie Voronežą, ką? Ten nėra priešraketinės gynybos. Mes tai priešraketinę gynybą turime, o jie neturi.“Tuo metu Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, komentuodamas incidentą, teigė, kad taip Kremlius bando dar labiau įbauginti Rusijos gyventojus.

Kyjivas nutraukė žemės nuomos sutartį su Rusijos ambasadaKyjivas nutraukė žemės nuomos sutartį su Rusijos ambasada. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko, kuriuo remiasi „Sky News“.Pasak mero, esama ketinimų grąžinti šį objektą Ukrainos valstybės nuosavybėn.„Kyjivo miesto taryba šiandien nutraukė žemės nuomos sutartį su šalies agresorės – Rusijos – ambasada“, – pareiškė V. Klyčko. Jo teigimu, taryba „taip pat kreipėsi į Ukrainos Ministrų kabinetą dėl galimybės grąžinti Rusijos barbarų „diplomatinės įstaigos“ turtą Ukrainos valstybės nuosavybėn“.Rusijos naujienų agentūra RIA savo ruožtu paskelbė publikaciją, kurioje citavo šaltinį Maskvoje, tvirtinusį, kad jei Ukraina iš tiesų nacionalizuos Rusijos ambasados pastatą, Kyjivas esą automatiškai neteks nuosavybės teisių į savo diplomatines misijas Rusijoje.Ukraina nutraukė diplomatinius santykius su Rusija, kai ši šalis praėjusių metų vasarį pradėjo visapusišką invaziją. Rusijos ambasadoje Kyjive rusų diplomatų šiuo metu nėra.

JAV analitikai: Rusija neatsisako patikros punktų prie laikinai okupuotų Ukrainos teritorijųKontroliniai punktai tarp Rusijos ir laikinai okupuotų Rytų Ukrainos teritorijų gerokai sulėtina Rusijos amunicijos tiekimą į fronto linijas, tačiau saugumo sumetimais Maskva neplanuoja jų panaikinti.Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) tai nurodė naujame Rusijos puolimo kampanijos vertinime, pranešė „Ukrinform“.„Šie kontrolės punktai dar labiau pabrėžia, kad Rusijos pareigūnai nelaiko okupuotos Ukrainos gyventojų Rusijos piliečiais ir valdo juos kaip okupacinė valdžia, kokia ir yra“, – teigia ISW analitikai.Jie pridūrė, kad Kremlius taip pat gali panaudoti šiuos postus siekdamas užkirsti kelią priverstinės mobilizacijos vengiančių vyrų masiniam judėjimui iš okupuotų Ukrainos teritorijų, taip pat neleisti mobilizuotiems asmenims bėgti į Rusiją, jie reikalingi Rusijai toliau taikyti filtravimo priemones.

Ekspertas: gegužės 9-osios renginiai Rusijoje atšaukiami ne tik dėl saugumo Rusijoje ir Kryme gegužės 9 d. renginiai buvo masiškai atšaukiami, nes okupacinės pajėgos pergalės dieną negali garantuoti Vladimiro Putino saugumo. Pavyzdžiui, Ukrainai surengus bepiločių orlaivių antskrydį, sakė politikos strategas Abasas Galiamovas. Priešingu atveju būtų pateiktas Kremliui nepalankus vaizdas, kad „specialioji operacija“ atėjo į Rusijos teritoriją, vadinasi, „kažkas ne taip“, pridūrė ekspertas. „Yra dar vienas komponentas“, – sakė A. Galiamovas. Jis užsiminė, kad Kremlius nenori, kad į Nemirtingųjų pulką ateitų žmonės su neseniai mirusių okupantų portretais. „Šie nauji portretai, susirinkti į vieną vietą, labai aiškiai parodytų, kad Rusijos Federacijos nuostoliai yra didžiuliai... Kol kas tai yra išsibarsčiusi grupė: kiekvienas savo kaime su savo karstu“, – paaiškino jis.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 185 050 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. balandžio 21-osios Ukrainoje jau neteko apie 185 050 karių (+630 per pastarąsias 24 val.), penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 668 (+1) Rusijos tankus, 7 126 (+6) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 827 (+2) artilerijos sistemas, 539 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 285 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 308 lėktuvus, 293 sraigtasparnius, 5 713 (+6) automobilių, 18 laivų, 2 394 (+8) dronus, 334 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 911 sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Per naktinę dronų ataką priešas pataikė į infrastruktūros objektą VinicojePer naktinę dronų ataką rusai smogė infrastruktūros objektui Vinicos regione. Tačiau dauguma jų buvo numušti.Tokia informacija pasidalijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybės atstovė Natalija Gumeniuk. Ji sakė: „Deja, nukentėjo infrastruktūros objektas Vinicos regione. Tačiau vis tiek dauguma „Shahed“ buvo numušti“.Kol kas nepatikslinta, į kokį objektą buvo pataikyta ir kokia žala buvo padaryta.

Ukrainos žurnalistas po rusų nesėkmės: propagandistai suskubo trinti savo įrašusUkrainos žurnalistas Denisas Kazanskis pakomentavo incidentą, kai Rusijos pajėgų bomba nukrito Belgorode. Pasak jo, „rašistai ketino smogti Charkivui 1,5 tonos sveriančia valdomąja aviacine bomba, bet numetė ją ant Belgorodo“.  Anot žurnalisto, vadinamieji Z-propagandistai savo kanaluose linksmai anonsavo artėjantį smūgį, tačiau bombai nukritus Belgorodo centre, savo įrašus ėmė skubiai trinti.„Gryniausia karma“, – „Twitter“ rašė jis.https://twitter.com/den_kazansky/status/1649143644140498944

Vakarų partneriai jau apmokė daugiau nei 60 tūkst. Ukrainos kovotojųNuo plataus masto karo pradžios Vakarų partneriai iš viso apmokė daugiau nei 60 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių.Tai pareiškė Vokietijos krikščionių demokratų (CDU) užsienio politikos formuotojas, Bundestago Užsienio reikalų komiteto narys Roderichas Kiesewetteris, rašo ZDF. Anot jo, didžioji dalis kovotojų turėtų sugrįžti gegužės-birželio mėnesiais.R. Kiesewetteris Ukrainos kariuomenę pavadino „labai išradinga“, ypač su žvalgyba susijusiais klausimais.

Vokietijos gynybos ministras: ribotos Kyjivo atakos prieš Rusiją yra priimtinosVokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas mano, kad ribotos Ukrainos atakos prieš Rusijos teritoriją yra priimtina taktika Kyjivui atremiant kaimyninės šalies invaziją.Tokiame kare „visiškai normalu“, kad „užpultoji pusė įžengia į priešo teritoriją, pavyzdžiui, norėdama atkirsti tiekimo kelius, – ketvirtadienio vakarą jis sakė Vokietijos transliuotojui ZDF. – Kol nėra puolami miestai, civiliai, civilinės teritorijos, su tuo būtinai reikės susitaikyti. Ne su džiaugsmu, bet tai yra jos (taktikos) dalis, pavyzdžiui, siekiant atkirsti tiekimo kelius“.Kartu jis pažymėjo, kad Vakarai, priimdami sprendimus dėl ginklų tiekimo Kyjivui, turi nepamiršti, „kaip vyksta šis karas“: „Jei Ukraina reikalauja tam tikrų rūšių bombų, kurios yra uždraustos visame pasaulyje, turime pasakyti „ne“.Karo metu kai kurie Ukrainos pareigūnai ragino naudoti kasetinę amuniciją ir fosforinius padegamuosius ginklus.Kalbėdamas apie Rusijos kariuomenės būklę, B. Pistoriusas sakė ZDF: „Mes žinome, kad kai kurios atsargos, kurios dabar atvežamos iš sandėlių, yra apgailėtinos būklės. Kai kas, galima sakyti, yra iš akmens amžiaus – tai šeštojo ir septintojo dešimtmečių tankai“.Vis dėlto jis įspėjo, kad neįmanoma tiksliai įvertinti, kokie yra Rusijos naujos technikos gamybos pajėgumai, todėl Vakarų karinė parama Ukrainai turi būti tęsiama.

Praėjusią naktį Ukrainos oro gynyba sunaikino aštuonis iš 10-ies Rusijos paleistų dronų „Shahed-136“Naktį į penktadienį Rusija puolė Ukrainą paleidusi į jos teritoriją 10 bepiločių orlaivių „Shahed-136“, aštuonis jų sunaikino Ukrainos gynėjai, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Praėjusią naktį priešai panaudojo maždaug 10 dronų „Shahed-136, aštuonis jų sunaikino mūsų gynėjai“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad informacija dar tikslinama.Rusijos kariuomenė taip pat 49 kartus paleido ugnį iš kelių raketų sistemų (MLRS), taikytasi į Ukrainos pajėgų pozicijas ir taikias gyvenvietes. Pranešta apie civilių gyventojų aukas, padarytą žalą paskiriems namams ir kitiems civilinės infrastruktūros objektams.Balandžio 21-osios naktį visoje Ukrainoje gaudė oro pavojaus sirenos. Priešų bepiločių orlaivių atakų pavojus buvo paskelbtas Kyjivo regione, vėliau pranešta, kad buvo suaktyvintos priešlėktuvinės gynybos sistemos.

Zelenskis Vilniuje tikisi pakvietimo prisijungti prie Alajnso: Ukraina padarė viskąUkraina ruošiasi aktyvioms operacijoms fronte, nes jos yra neišvengiamos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai paskelbė tradicinėje vakaro vaizdo žinutėje.„Ginti Ukrainą – štai kam šiandien Kijeve buvo skirtos derybos su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu. Saugoti visą taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką. Ginti gyvybę. Ruošiamės Ramšteino susitikimui, o pono Stoltenbergo pozicija yra svarbi. Ruošiamės mūsų aktyviems veiksmams fronte: jie neišvengiami“, – pabrėžė jis.Prezidentas taip pat pridūrė, kad Ukraina ruošiasi NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kuris vyks vasarą.„Jo turinys šiuo metu yra rengiamas būtent tokiuose susitikimuose, per įvairius kontaktus, kuriuos palaikome su partneriais. Nei dauguma ukrainiečių, nei dauguma europiečių, nei dauguma visos NATO erdvės gyventojų nesupras Aljanso lyderių, jei šis viršūnių susitikimas nebus pelnytas politinis kvietimas Ukrainai prisijungti prie Aljanso“, – sakė V. Zelenskis.Anot jo, Ukraina padarė viską, kad jos paraiška būtų patenkinta.

Austrija įšaldė Rusijos turtą, kurio vertė beveik 2 mlrd. doleriųAustrija įšaldė Rusijos turto už beveik 2 mlrd. dolerių. Tai paskelbė Austrijos finansų ministras Magnusas Brunneris.„Šiandien Vienoje priėmiau JAV iždo sekretoriaus pavaduotoją kovai su terorizmu ir pinigų plovimu Brianą Nelsoną. Atsižvelgiant į karą Ukrainoje strateginė ašis tarp ES ir JAV yra labai svarbi“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė M. Brunneris.Jis pabrėžė, kad veiksmingas sankcijų Rusijai taikymas atitinka Austrijos, Europos ir JAV interesus.

Naktį dalyje Ukrainos regionų buvo paskelbtas oro pavojus Kijevo, Černihovo ir Žitomyro regionuose buvo paskelbtas oro pavojaus signalas. Kijevo regiono karinė administracija perspėjo apie galimą bepiločių orlaivių ataką.„Kijevo sritis! Priešo bepiločių orlaivių atakos grėsmė. Raginame gyventojus likti saugiose vietose iki oro antskrydžio signalo pabaigos. Rūpinkitės savimi ir savo artimaisiais!“ – buvo skelbiama pranešime.Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas taip pat ragino neignoruoti oro pavojaus ten, kur jis paskelbtas.

Neįtikėtina: Rusija raketą numetė ant savo miesto Ketvirtadienį, balandžio 20 d., Rusijos Belgorodo mieste nugriaudėjo galingas sprogimas, po kurio susidarė krateris. Rusijos Federacijos (RF) gynybos ministerija pareiškė, kad iš lėktuvo „Su-34“ netyčia buvo paleistas aviacinis sviedinys.Gynybos ministerija pridūrė, kad nukentėjusiųjų nėra. Tuo tarpu Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė apie du sužeistus žmones.Daugiau smulkmenų šalies agresorės Gynybos ministerija neatskleidė.Žurnalistas Denisas Kazanskis atkreipė dėmesį į tai, kad rusiškuose „Telegram“ kanaluose dar prieš oficialų Gynybos ministerijos pranešimą buvo daroma prielaida, jog tai buvo RF smūgis.

Belgorodo valdžios institucijos patvirtino informaciją apie sprogimą Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas patvirtino, kad mieste įvyko sprogimas. Pagal preliminarų V. Gladkovo pranešimą, aukų nebuvo. Apie sprogimo priežastis gubernatorius nepranešė. „Dėl sprogimo vienos iš centrinių gatvių sankirtoje susidarė didžiulis krateris, kurio spindulys yra 20 metrų – rašo gubernatorius. - Yra pažeistas gretimas daugiabutis, sprogimo banga apgadino kelis stovinčius automobilių ir numušė elektros linijos stulpus“. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai. Tuo metu socialiniuose tinkluose yra naujų vaizdo įrašų su sprogimo Belgorode pasekmėmis. Viename iš vaizdo įrašų matomas smarkiai apgadintas butas gyvenamajame name. https://twitter.com/mediazzzona/status/1649142748925030406?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukrainos kontrpuolimui ruošiasi ypatinga brigada: žada sunaikinti Rusijos kariuomenęUkrainos brigada, žadanti sunaikinti Rusijos kariuomenę, ketvirtadienį surengė pratybas miškuose netoli Kijevo, šaliai žengiant į priekį kontrpuolimo planuose, tikinti rezultatų, kaip ir pietryčių Ukrainoje 2022 metų rudenį.Dalis Nacionalinės gvardijos vidaus kariuomenės „Bureviy“ brigados taip pat žinoma kaip „pirmoji prezidento brigada“. Prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę gyrė jos „atsparumą“.„Bureviy“ teigia, kad jos pavadinimas ukrainiečių kalba gali būti iššifruotas kaip „brigada Rusijos kariuomenei naikinti“.Ukraina pareiškė sieksianti išlaisvinti dabar Maskvos okupuotus regionus, įskaitant Krymą.„Atėjo laikas sugrąžinti tai, kas mūsų“, – rašoma Nacionalinės gvardijos svetainėje.„Karo pradžioje užėmėme gynybinę poziciją. Mūsų užduotis buvo sutramdyti priešą“, – sakė vienas iš „Bureviy“ karių, 41 metų Tarasas, prisijungęs netrukus po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį.„Dabar turime eiti į kontrpuolimą. Reikia susigrąžinti tai, kas iš mūsų atimta“, – sakė buvęs šarvuotas duris gaminančios gamyklos vadovas.

Žiniasklaida: Izraelis gegužę Kijeve išbandys išmaniąją oro antskrydžių signalizacijos sistemąKijeve gegužę bus išbandyta civilinė raketų perspėjimo sistema, kurią Izraelis sukūrė Ukrainai.Pasak leidinio „Walla“, jei bandymai, kurie vyks po kelių savaičių, bus sėkmingi, sistema galės visiškai pradėti veikti vasarą.Pažymima, kad sistema bus prijungta prie Ukrainos radarų sistemos, todėl galės greičiau ir tiksliau siųsti įspėjamuosius signalus į piliečių mobiliuosius telefonus ir įjungti garso signalus tik tose vietose, kur gali pataikyti raketos.„Taigi Ukrainos piliečiai raketų atakų zonose turės daugiau laiko patekti į saugomą zoną, o piliečiai, esantys kitose teritorijose, galės netrukdomi tęsti savo gyvenimą“, – pažymi laikraštis.„Walla“ primena, kad buvęs Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas pirmą kartą apie savo ketinimą tiekti perspėjimo sistemą Ukrainai paskelbė dar praėjusių metų spalį. Užsienio reikalų ministras Eli Cohenas vasarį lankydamasis Kijeve pažadėjo, kad sistema bus įdiegta per šešis mėnesius.Jei eksperimentas bus sėkmingas, sistema veiks dar keliuose Ukrainos miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei milijonas gyventojų.

Lavrovas susitiks su JT generaliniu sekretoriumiPasak Rusijos ambasadoriaus JT, ilgametis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį susitiks su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu.Paskutinį kartą jiedu susitiko lapkritį Balyje vykusiame G20 viršūnių susitikime, kur aptarė Juodosios jūros grūdų susitarimą.Pasak ambasadoriaus Vasilijaus Nebenzia, Juodosios jūros grūdų sandoris vėl bus pirmadienio susitikimo tema.

Estija paskelbė naują pagalbos Ukrainai paketąEstijos vyriausybė pritarė naujam karinės pagalbos Ukrainai paketui. Jame, be kita ko, bus 155 mm kalibro artilerijos sviedinių, praneša portalas ERR.Estija taip pat perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naktinio matymo prietaisų ir šaudmenų šaulių ginklams.Sviediniai yra Estijos indėlis į Europos Sąjungos šalių iniciatyvą kartu nupirkti Ukrainai 1 mln. sviedinių.„Rytoj Ramšteino susitikime aš pasikalbėsiu su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu. Mes su juo aptarsime, kaip ir kuo Estija dar galėtų padėti Ukrainai“, - sakė žurnalistams Estijos gynybos ministras Hannas Pevkuras.

Atsistatydino Nyderlandų specialusis pasiuntinys Ukrainos atstatymo klausimamsAtsistatydino Nyderlandų specialusis pasiuntinys verslo ir Ukrainos atstatymo klausimams Ronas van Dartelis. Jis ėjo savo pareigas mažiau kaip tris savaites.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.Gautomis žiniomis, R. van Dartelis paliko postą dėl savo pareiškimų Gerardo Dielesseno knygoje „Jeigu nuleisi kartelę, aukščiau neiššoksi“.Užsienio prekybos ir bendradarbiavimo ministrė Liesje Schreinemacher priėmė jo atsistatydinimą.Pasak televizijos kanalo RTL, R. van Dartelis knygos autoriui pareiškė, kad ukrainiečiai – tai rusai.„Ukrainiečiai irgi yra rusai. Mes neturėtume to pamiršti. Tokia realybė“, - sakė jis.Ministerija pažymėjo, kad bus stengiamasi kuo greičiau surasti kandidatą į specialiojo pasiuntinio postą.„Pareiškimai buvo padaryti dar iki R. van Dartelio paskyrimo specialiuoju pasiuntiniu, bet paskelbti tik dabar. Ministerija apie pokalbį su knygos autoriumi nežinojo. R. van Dartelis specialiuoju pasiuntiniu buvo paskirtas balandžio pradžioje. Jis suprato, kad dėl savo pareiškimų nebegalės dirbti, jausdamas pasitikėjimą, todėl nusprendė tučtuojau atsistatydinti“, - sakoma žinybos pranešime.

Rusai apšaudė Zaporižios sritį, žuvo šeimaKetvirtadienį Rusijos kariškiai apšaudė Zaporižios sritį, du žmonės žuvo, o dar vienas buvo sužeistas.Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Zaporižios srities karinės administracijos vadovu Jurijumi Malaška.„Nužudė, traumavo, suluošino taikių žmonių likimus – tokie teroristinių smūgių padariniai. Rusų sviedinys pražudė šeimą Mala Tokmačkoje: 54 metų vyras ir 65 metų moteris žuvo savo kieme“, - parašė jis „Telegram“ kanale.Be to, per Kamianskės apšaudymą buvo sužeista 62 metų amžiaus moteris, skubėjusi į namus su duona sau ir savo kaimynams. Ji nugabenta į ligoninę.

Stefančukas mano, kad parlamento rinkimams dabar netinkamas metasUkrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas mano, kad dabar netinkamas metas svarstyti parlamento rinkimų klausimą.Tokią nuomonę jis išsakė interviu „Ukrinform“.Pasak parlamento vadovo, rinkimų klausimą reguliuoja Ukrainos Konstitucija, Rinkimų kodeksas ir kiti teisės aktai. Bet Karinės padėties teisinio režimo įstatyme sakoma, kad rinkimai negali būti rengiami galiojant karinei padėčiai. R. Stefančuko nuomone, tai logiška, nes tada neįmanoma užtikrinti visų piliečių dalyvavimo rinkimuose.„Manau, kad rinkimai įvyks, kai tik bus atšaukta karinė padėtis. Priešingu atveju reikia keisti įstatymą, bet labai abejoju, ar dabar Ukrainoje pavyktų surengti kokybiškus teisėtus rinkimus, kurių rezultatais visuomenė pasitikėtų. Taip matau šį procesą, remdamasis galiojančių teisės aktų analize. Be to, man atrodo, kad dabar yra svarbesnių dalykų, į kuriuos reikia sutelkti dėmesį. Tai tikrai ne rinkimų klausimas“, – sakė Aukščiausiosios Rados pirmininkas.Jis pabrėžė, kad dabar svarbu visas pastangas sutelkti pergalei.„Bus pergalė – bus ir visa kita“, – apibendrino R. Stefančukas.Pagal Konstituciją, eiliniai parlamento rinkimai rengiami Ukrainos Aukščiausiosios Rados kadencijos penktųjų metų spalio paskutinį sekmadienį. Tad kiti rinkimai turėtų įvykti 2023 metų spalį.

Kuleba: ES nesugebėjimas įgyvendinti savo sprendimą nupirkti Ukrainai šaudmenų nuviliaUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Europos Sąjungos šalių nesugebėjimas kartu nupirkti Kyjivui šaudmenų nuvilia, ir tai yra patikrinimas, ar ES turi strateginę autonomiją, priimdama naujus svarbius sprendimus saugumo srityje.Ukrainos diplomatijos vadovas tai parašė tviteryje, praneša „Ukrinform“.„ES nesugebėjimas įgyvendinti savo sprendimą dėl bendro šaudmenų pirkimo Ukrainai nuvilia. Tai yra patikrinimas, ar ES turi strateginę autonomiją, priimdama naujus svarbius sprendimus saugumo srityje. Ukraina neveiklumo kainą matuoja žmonių gyvybėmis“, – apgailestavo D. Kuleba.Kaip jau buvo pranešta, kovo 20 d. ES šalių gynybos ir užsienio reikalų ministrai susitarė dėl bendro amunicijos pirkimo Ukrainai. Planuojama per 12 mėnesių patiekti Kyjivui milijoną sviedinių.Trečiadienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie Prancūzijos ir Lenkijos ginčą, kuris kilo, kai ES šalių ambasadoriams nepavyko pašalinti nesutarimų dėl bendrų šaudmenų pirkimo Ukrainai sutarčių.

Klyčko: Kyjivo valdžia atims žemę iš Rusijos ambasadosKyjivo valdžia ketina nutraukti žemės nuomos sutartį su Rusijos ambasada. Tai Kyjivo miesto tarybos posėdyje pareiškė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko, praneša UNIAN.„Manau, kad sprendimas šiuo klausimu bus vieningas. Nutrauksime nuomos sutartį ir kreipsimės į vyriausybę, kad ji grąžintų Rusijos barbarų „diplomatinės įstaigos“ turtą Ukrainos valstybės nuosavybėn“, – sakė jis.Anot V. Klyčko, sprendimą norima priimti jau ketvirtadienį.UNIAN primena, kad Rusijos ambasada Kyjive yra Oro laivyno prospekte. Nuo 2016-ųjų iki 2022-ųjų vasario 23-osios ambasada dirbo be ambasadoriaus – jai vadovavo laikinasis reikalų patikėtinis, o tai atspindėjo smarkų dvišalių santykių pablogėjimą.Prieš pat plataus masto invaziją į Ukrainą Rusijos užsienio reikalų ministerija pradėjo evakuoti savo diplomatinį personalą, teigdama, kad esą prieš rusus rengiamos provokacijos. 2022 metų vasario 23 d. buvo nuleista vėliava virš Rusijos ambasados, diplomatinė įstaiga sustabdė savo veiklą. Vasario 24 d. Ukraina nutraukė diplomatinius santykius su Rusija.

Pietų Korėja: karinė pagalba Ukrainai priklausys nuo Maskvos veiksmųPietų Korėjos prezidento kanceliarijos atstovas pareiškė, jog sprendimas dėl karinės pagalbos Ukrainai teikimo jos kare su Rusija priklausys nuo Maskvos veiksmų.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis naujienų agentūra „Yonhap“.„Prezidento žodžiai buvo sveiko proto ir principingumo atsakas. Rusijos valdžia komentuoja tai, kas nevyksta, bet mes galime galvoti apie tai atvirkščiai: tai, ką darysime ateityje, priklausys nuo Rusijos veiksmų“, - sakė žurnalistams aukštas prezidento kanceliarijos pareigūnas.  Anot jo, prezidentas Yoon Suk-yeolas turėjo omenyje hipotetinę situaciją, kai humanitarinę krizę Ukrainoje laiko rimta visi tarptautinės bendruomenės nariai.„Jis hipotetiniais terminais išdėstė, kaip Pietų Korėja galėtų sėdėti sudėjusi rankas ir tik stebėti susiklosčius tokiai hipotetinei situacijai?“ – sakė pareigūnas.Prezidento atstovas pažymėjo, kad Seulo pagalbos Ukrainai turinys nepasikeitė, nors Pietų Korėjos įstatymuose nėra nieko, kas draustų tiekti ginklus kariaujančiai šaliai.„Priežastis, dėl kurios nesiimame tokių veiksmų, yra ta, kad mes norime ir palaikyti subalansuotus Pietų Korėjos ir Rusijos santykius, ir aktyviai prisijungti prie tarptautinės bendruomenės, ginančios ukrainiečių tautos laisvę“, - pareiškė jis.Pareigūnas priminė, kad „laisvasis pasaulis“ atėjo į pagalbą Pietų Korėjai, kai ji buvo beveik nušluota nuo žemės paviršiaus per 1950–1953 metų Korėjos karą.„Jei Ukraina atsidūrė tokioje situacijoje, ar Pietų Korėja neturėtų žiūrėti į Ukrainą, prisimindama savo dėkingumą tarptautinei bendruomenei, su kurios pagalba ji tapo svarbia pasaulio valstybe?“ – retoriškai klausė jis.Neseniai prezidentas Yoon Suk-yeolas interviu agentūrai „Reuters“ pareiškė, kad smurto eskalavimo ir masinių atakų prieš civilius gyventojus atveju Pietų Korėja gali prisijungti prie Vakarų šalių, teikiančių karinę pagalbą Ukrainai.Pažymėtina, kad tai buvo pirmas kartas nuo plataus masto karo pradžios, kai Seulas užsiminė apie galimybę tiekti Ukrainai ginklus.

NATO generalinis sekretorius lankėsi BučojeĮ Ukrainą atvykęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienio rytą lankėsi Kyjivo Bučos priemiestyje, sakoma NATO svetainėje paskelbtame pranešime, pranešė „Ukrinform“.„Anksčiau šiandien lankiausi Bučoje. Mane labai sujaudino tai, ką ten pamačiau: siaubingų žiaurumų, įvykdytų prieš Ukrainos žmones, įrodymus“, - sakė J. Stoltenbergas.Pasak  jo, grįžtant į Kyjivą jo automobilis važiavo keliais, einančiais per minų laukus. “Tai buvo ryškus priminimas apie laukiančius iššūkius ir ilgą rekonstrukcijos kelią. Tačiau Ukraina šiuo keliu eis ne viena. Būtent todėl šiandien čia esame drauge“, – sakė jis.Ketvirtadienį į Ukrainą atvykęs J. Stoltenbergas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos  prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive pareiškė paramą Ukrainos siekiams įstoti į NATO ir pažadėjo padėti šaliai pereiti prie NATO standartų.https://twitter.com/UATV_en/status/1649039091252559873/photo/1

Rusų užgrobtoje Zaporižios AE ketinama nutraukti amerikietiško branduolinio kuro naudojimąRusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje nebebus naudojamas amerikietiškas branduolinis kuras. Tai ketvirtadienį pareiškė vienas rusų pareigūnas, kurį cituoja agentūros „Interfax“ ir „Reuters“.Ši Pietų Ukrainoje įsikūrusi jėgainė yra didžiausias tokio tipo objektas visoje Europoje. Elektrinėje, kurios statybos buvo pradėtos Sovietų Sąjungos okupacijos metais, iš pradžių buvo naudojamas rusiškas branduolinis kuras, tačiau po 2014 m. Ukraina laipsniškai perėjo prie kuro, tiekiamo JAV kompanijos „Westinghouse“.Praėjusiais metais į Ukrainą įsiveržusi Rusijos kariuomenė užgrobė Zaporižios AE. Nuo tada šis objektas yra branduolinio saugumo krizės centre, nes jis vis patiria apšaudymus, dėl kurių Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą.Jėgainės kontrolę neteisėtai perėmusios Rusijos atominių elektrinių operatorės „Rosenergoatom“ generalinio direktoriaus patarėjas Renatas Karča pareiškė, kad AE rezervuose šiuo metu esančio amerikietiško branduolinio kuro pakaktų maždaug ketveriems metams. Tačiau, pasak patarėjo, bus siekiama šį kurą kuo greičiau pakeisti rusišku, nes Rusijos pareigūnai nuosavas technologijas laiko pranašesnėmis.

Stoltenbergas: teisėta Ukrainos vieta – NATONATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį Kyjive teigė remiantis Ukrainos euroatlantinius siekius ir papasakojo apie ilgalaikę iniciatyvą, kuri turi padėti šaliai pereiti prie Aljanso standartų.Jis tai pareiškė per bendrą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Kalbėsiu aiškiai: teisėta Ukrainos vieta – euroatlantinėje šeimoje, teisėta Ukrainos vieta – NATO. Laikui bėgant mūsų parama padės jums tai įgyvendinti. Šiandien kartu su prezidente aptarėme ilgalaikę pagalbos iniciatyvą. Ji jums padės pereiti nuo sovietinės ginkluotės ir doktrinų prie NATO standartų ir užtikrinti visišką mūsų armijų sąveiką“, – sakė Aljanso vadovas.Jis pabrėžė, kad šis žingsnis yra NATO įsipareigojimo Ukrainai įrodymas.J. Stoltenbergas taip pat pažymėjo, kad nuo 2022 metų vasario NATO sąjungininkai suteikė Ukrainai daugiau kaip 150 mlrd. eurų paramą, įskaitant 65 mlrd. eurų karinę pagalbą.„Sąjungininkai dabar tiekia daugiau lėktuvų, tankų ir šarvuotosios technikos, NATO teikia Ukrainai skubią pagalbą, įskaitant medicinos įrangą, mobiliąsias palydovines sistemas ir pontoninius tiltus. Visa tai kasdien keičia situaciją mūšio lauke“, – sakė NATO generalinis sekretorius.Anot J. Stoltenbergo, jis ir Ukrainos prezidentas sutarė, kad reikia teisingos ir tvirtos taikos. Šiame kontekste Aljanso vadovas teigiamai įvertino V. Zelenskio pasiūlytą taikos planą ir pabrėžė būtinybę stiprinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas balandžio 20 d. lankosi Ukrainoje su vizitu.

Rusija pakartojo, kad vienas pagrindinių jos tikslų yra užkirsti kelią Ukrainos narystei NATORusija ketvirtadienį pakartojo, kad vienas pagrindinių jos tikslų yra užtikrinti, jog Ukraina neįstotų į NATO.CNN cituoja Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą, kuris pareiškė, kad Ukrainos narystė Aljanse esą keltų „rimtą grėsmę mūsų šaliai ir jos saugumui“.D. Peskovas tokį komentarą išsakė Ukrainoje šiuo metu viešint NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.Anksčiau šį mėnesį Maskva perspėjo, kad gali sustiprinti savo karinius pajėgumus prie Suomijos sienų – ši šalis neseniai tapo NATO dalimi, taip padvigubindama bendrą Aljanso sausumos sieną su Rusija.Suomijos ir Švedijos gyventojų parama narystei NATO išaugo, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą. NATO gretoms išsiplėtus, buvo suteikta naujo postūmio diskusijoms dėl galimo Ukrainos stojimo.

Zelenskis apie Stoltenbergo vizitą: NATO pasiruošusi pradėti naują santykių su Ukraina etapą Ukrainos valdžia NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo vizitą į Kyjivą laiko ženklu, kad Aljansas pasirengęs pradėti naują santykių su Ukraina etapą.Tai ketvirtadienį Kyjive per bendrą su NATO vadovu spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Šį NATO generalinio sekretoriaus vizitą, pirmąjį per plataus masto karą, laikome ženklu, kad Aljansas yra pasirengęs pradėti naują santykių su Ukraina etapą“, – sakė valstybės vadovas.Jis pažymėjo, kad J. Stoltenbergas savo vizitą Ukrainoje pradėjo apsilankymu Kyjivo srities Bučos mieste.„Visa Europa ir pasaulis turi aiškiai suprasti, kad tik Ukrainos pergalė išgelbės kitas valstybes ir tautas nuo tokių pat baisių sugriovimų, praradimų ir mirčių, Rusijos atneštų mūsų šaliai“, – pabrėžė prezidentas.Anot jo, per derybas su J. Stoltenbergu buvo aptartas balandžio 21 d. rengiamas Ramšteino formato Kontaktinės grupės Ukrainos gynybos klausimams susitikimas ir sprendimai, kurių tikimasi iš partnerių.„Tai pirmiausia susiję su ginkluotu mūsų aktyvių veiksmų palaikymu. Kuo toliau galės prasiveržti mūsų kariai, esantys priešakinėse linijose, tuo greičiau į Ukrainą ir visą Europą grįš tai, kas svarbiausia – taika“, – pabrėžė prezidentas.Jis taip pat pranešė, kad buvo kalbėta apie kai kurių partnerių santūrumą gynybos rėmimo kontekste.„Kreipiausi į poną generalinį sekretorių su prašymu padėti įveikti mūsų partnerių santūrumą tiekiant kai kurią rūšių ginkluotę, konkrečiai – modernią tolimojo nuotolio aviaciją, artileriją ir šarvuotąją techniką. Atitinkamų sprendimų atidėliojimas – tai laikas, prarastas taikai. Tai mūsų karių, kurie dar negavo reikiamo kiekio gyvybiškai svarbių gynybos priemonių, gyvybės“, – sakė valstybės vadovas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas balandžio 20 d. lankosi Ukrainoje su vizitu.

Šveicarija įvedė sankcijas Rusijos samdinių grupuotei „Vagner“Ketvirtadienį Šveicarija įtraukė į savo sankcijų sąrašą Rusijos samdinių grupuotę „Vagner“, praėjusią savaitę tą patį padarė Europos Sąjunga (ES).„Vagner“ pajėgos vadovauja puolimui Rytų Ukrainoje, įskaitant Bachmutą, mūšis dėl šio miesto yra ilgiausias ir kruviniausias per visą Rusijos karinę kampaniją.„Vagner“ yra Rusijoje įsikūrusi karinė organizacija, vadovaujama Jevgenijaus Prigožino,  ji tarnauja kaip Rusijos hibridinio karo įrankis“, – nurodė Šveicarijos ekonomikos ministerija.„Grupuotės „Vagner“ teisinis pobūdis nėra  aiškus, tačiau ji yra sudėtingo pasaulinių įmonių (veikiančių įvairiuose sektoriuose, įskaitant aviaciją, saugumą, technologijas, prekybą, finansines paslaugas ir įtaką), siejamų sutampančios nuosavybės struktūros ir logistikos tinklų, dalis“, – sakoma pranešime.Grupuotė „Vagner“, vadovaujama su Kremliumi susijusio verslininko J. Prigožino, buvo įkurta 2014 metais. Ji įsitraukusi į konfliktus Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose.Šveicarija nėra ES narė, tačiau Maskvai praėjusių metų vasarį įsiveržus į Ukrainą taiko panašias sankcijas kaip ir ES. Prieigos prie jūros neturinčios Šveicarijos pozicija daugelį metų yra stipri kariuomenė ir griežtas karinis neutralitetas. Nepaisydamas Kyjivo ir jo sąjungininkių spaudimo, Bernas atsisakė leisti kitoms šalims eksportuoti į Ukrainą turimą Šveicarijos gamybos ginkluotę.Sekdama dar vienu ES žingsniu, Šveicarija skyrė sankcijas Rusijos žiniasklaidos priemonei RIA FAN, priklausančiai „Patriot Media Group“, jos patikėtinių tarybai vadovauja J. Prigožinas. Pabrėžiama, kad ji „skleidžia vyriausybei palankią propagandą ir dezinformaciją“. Balandžio 10 d. ES uždraudė transliuoti ir reklamuoti televizijos kanalus „RT Arabic“ ir „Sputnik Arabic“, o Bernas pareiškė, kad Šveicarijoje jie nebus blokuojami, tačiau reklama bus draudžiama.„Abu kanalai vaidina svarbų vaidmenį Rusijos vyriausybės sistemingoje tarptautinėje manipuliavimo žiniasklaida ir faktų klastojimo kampanijoje“, – sakoma pranešime. Vis dėlto Bernas mano, kad „veiksmingiau neteisingus ir žalingus teiginius atremti faktais, o ne visiškai uždrausti“.

JT: Ukrainoje gyvena daugiau kaip 36,7 mln. žmoniųJungtinių Tautų gyventojų fondo duomenimis, 2023 metais Ukrainoje gyvena 36,7 mln. žmonių.Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Fondo ataskaita.Pažymima, kad didžiausia gyventojų dalis – 64,6 proc. – yra 15–64 metų amžiaus, dar 20,2 proc. – 65 metų ir vyresni, o 15,2 proc. piliečių yra jaunesni kaip 14 metų amžiaus.JT duomenimis, Ukrainoje moteris gyvena vidutiniškai 78 metus, vyras – 68 metus.Bendras gimstamumo koeficientas (vidutinis reprodukcinio amžiaus moters turimų vaikų skaičius) Ukrainoje 2023 metais sudaro 1,3.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, šalies Demografijos ir socialinių tyrimų institutas daro prielaidą, kad 2023 metų sausio 1 d. Ukrainoje gyveno 28–34 mln. žmonių.

Dėl intensyvios kasybos Ukrainoje bus uždaryti visi jūros paplūdimiaiDėl intensyvios kasybos šiais metais Ukrainoje bus uždaryti visi jūros paplūdimiai. Tai UNIAN pareiškė Nikolajevo OVA vadovas Vitalijus Kimas.„Jūros paplūdimiai bus uždaryti dėl intensyvios kasybos ir pavojaus žmonėms“, – sakė jis.Tai pat jis patikslino, kad vidiniai vandenys greičiausiai bus prieinami, tačiau tik tuo atveju, jei nebus jokios grėsmės ir nebus apšaudomi.

Ukraina: geriausiai mūšiui pasiruošusi Rusijos armijos dalis jau eliminuotaPo nesėkmingo žiemą surengto puolimo Rusijos pajėgos pereina prie strateginės gynybos taktikos, pareiškė Andrijus Jusovas, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas.„Rusai neketina pakartoti bandymų, kuriuos matėme po vasario 24-osios, tačiau tai nereiškia, kad priešai yra nugalėti ar kad jie nebekelia grėsmės Ukrainai“, – sakė jis.„Tebėra daug kareivių bei įrangos, nors ir pasenusios, didelis mobilizacijos potencialas“, – tęsė A. Jusovas.Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovo teigimu, geriausiai mūšiui pasiruošusi Rusijos kariuomenės dalis Ukrainoje jau buvo eliminuota.Donecko srities išsaugojimas išlieka Rusijos kariuomenės „maniakišku tikslu“, pridūrė jis.

Rusija skyrė „Wikipedia“ savininkei 1,5 mln. rublių dydžio baudąRusijos teismas skyrė „Wikipedia“ savininkei „Wikimedia Foundation“ 1,5 mln. rublių (17 tūkst. eurų) dydžio baudą, nes internetinė enciklopedija nepašalino straipsnio apie dabartinį karą Ukrainoje.Tai ketvirtadienį pranešė stotis „Sky News“, remdamasi Rusijos valstybine naujienų agentūra TASS.Tai jau nebe pirmas kartas, kai „Wikimedia Foundation“ susilaukia baudos Rusijoje. Anksčiau šį mėnesį organizacija šalyje buvo nubausta dėl straipsnio pavadinimu „Rusijos okupacija Zaporižios srityje“.Nepaisant visko, Rusijos skaitmeninės plėtros ministras šią savaitę pareiškė, kad jo šalis kol kas esą neturi ketinimų užblokuoti prieigą prie „Wikipedia“.Anksčiau būta pranešimų, kad Rusija kuria nuosavą „Wikipedia“ versiją, siekdama ištaisyti tai, ką Kremlius įvardija kaip „netikslumus“ ir „istorines bei faktines klaidas“.

Danija ir Nyderlandai bendromis pastangomis nupirks ir padovanos Ukrainai 14 tankų „Leopard“Danija ketvirtadienį pranešė, kad susitarė su Nyderlandais bendromis pastangomis nupirkti ir padovanoti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“.Remiantis Danijos gynybos ministerijos pranešimu, šių tankų tiekimas Rusijos užpultai šaliai prasidės „2024 m. pradžioje“, o numatomas 165 mln. eurų išlaidas Danija ir Nyderlandai pasidalins po lygiai. „Tokiu būdu drauge prisidėsime prie „Leopard 2“ koalicijos, kurią remia daugybė partnerių ir sąjungininkų“, – priduriama pranešime.Atskirame pranešime Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren nurodė, kad „Ukrainos saugumas yra neatsiejamai susijęs su Europos saugumu“.„Leopard 2“ modelio tankų Ukraina prašo jau kurį laiką.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 184 420 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. balandžio 20-osios Ukrainoje jau neteko apie 184 420 karių (+670 per pastarąsias 24 val.), ketvirtadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 667 (+2) Rusijos tankus, 7 120 (+10) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 825 (+6) artilerijos sistemas, 539 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 285 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 308 lėktuvus, 293 sraigtasparnius, 5 707 (+15) automobilius, 18 laivų, 2 386 (+10) dronus, 332 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 911 sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Blyksnis virš Kyjivo tikriausiai buvo meteoritas, mano Ukrainos kosmoso agentūraPaslaptingas blyksnis virš Kyjivo, sukėlęs sumaištį ir nerimą dėl Rusijos raketų atakos, greičiausiai buvo meteoritas, ketvirtadienį AFP sakė Ukrainos kosmoso pareigūnas.„Negalime tiksliai nustatyti, kas tai buvo, bet manome, kad tai buvo meteoritas“, – sakė Ukrainos nacionalinės kosmoso agentūros kontrolės centro vadovo pavaduotojas Igoris Kornijenka.Danguje virš Ukrainos sostinės trečiadienį vakare pastebėtas ryškus blyksnis sukėlė sumaištį ir nerimą, nes miesto valdžios institucijos iš pradžių teigė, kad jį sukėlė į atmosferą grįžtantis NASA palydovas, o JAV kosmoso agentūra tai paneigė.

NATO vadovas pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios lankosi Kyjive NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį iš anksto nepranešęs apsilankė Kyjive – pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios, pranešė Ukrainos žiniasklaida ir NATO pareigūnas.Laikraštis „Kyiv Independent“ paskelbė nuotraukas, kuriose J. Stoltenbergas užfiksuotas Kyjivo centre, nuleista galva stovintis prie memorialo ir atiduodantis pagarbą žuvusiems Ukrainos kariams.Daugelis į Kyjivą vykstančių Vakarų pareigūnų saugumo sumetimais apie savo keliones iš anksto neskelbia.„NATO generalinis sekretorius yra Ukrainoje. Daugiau informacijos paskelbsime artimiausiu metu“, – sakė NATO pareigūnas.J. Stoltenbergo vizitas vyksta praėjus 14 mėnesių po Rusijos invazijos ir artėjant numatomam Ukrainos kontrpuolimui.Anksčiau šį mėnesį J. Stoltenbergas pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį atvykti į liepos mėnesį vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.Jis taip pat sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „norėjo užtrenkti NATO duris“, bet „jam nepavyko“.

Ukraina teigia per 24 valandas numušusi 21 Rusijos paleistą droną iš 26Ukraina, Generalinio štabo duomenimis, trečiadienį atrėmė daug Rusijos dronų atakų. Per 24 valandas numuštas 21 Irano gamybos dronas „Shahed-136“ iš 26, ketvirtadienio rytą Kyjive pranešė Ukrainos generalinis štabas.Kartu Ukrainos pajėgos pranešė atrėmusios 55 rusų antžemines atakas. Mūšiai esą koncentruojasi Rytų Ukrainos Donecko srityje, kur yra ir nuožmių mūšių alinamas Bachmutas.Pasak Ukrainos generalinio štabo, rusų nuostoliai Bachmute labai dideli. Tai esą lemia amunicijos trūkumas ir prasta kovinė moralė.

Lavrovas šiltai sutiktas autoritarinėje NikaragvojeRusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas trečiadienį susitiko su Nikaragvos prezidentu Danieliu Ortega, Maskvai stengiantis rasti naujų partnerių, kai Vakarai ją izoliuoja ir taiko sankcijas.Ketvirtą kadenciją einantį D. Ortegą Jungtinės Tautos, žmogaus teisių gynimo grupės ir buvę sąjungininkai smerkia dėl žiaurios taktikos prieš politinę opoziciją ir kitus kritikus. O JAV ir Europos Sąjunga pastaraisiais metais Nikaragvai taikė įvairias sankcijas.S. Lavrovas sostinėje Managvoje susitiko su D. Ortega ir jo žmona Rosario Murillo, kuri eina Nikaragvos viceprezidentės pareigas.„Mes labai šiltai jį sveikiname kaip broliška tauta, kaip tauta, kuri tiki taika“, – prieš pat susitikimą sakė R. Murillo.Savo kasdieniame garso pranešime valstybinei žiniasklaidai ji sakė, kad Rusija ir Nikaragva remia konstruktyvų ir pagarbų vyriausybių dialogą ir tarptautinę tvarką, kurioje nedominuoja keli galingieji.Nikaragva nuosekliai reiškė paramą Rusijos vykdomai plataus masto invazijai į Ukrainą.S. Lavrovas savo kelionę po Lotynų Ameriką su keliais sustojimais pradėjo Brazilijoje ir Venesueloje. Po Nikaragvos jis planuoja apsilankyti Kuboje.

JAV vyriausybė paskelbė apie naują karinę paramą UkrainaiJAV vyriausybė paskelbė apie naują 325 mln. dolerių (beveik 297 mln. eurų) karinę paramą Ukrainai. Paketas pirmiausiai apima amuniciją  ginklų sistemoms, pavyzdžiui, „Himars“ tipo raketų paleidimo įrenginiams, taip pat artilerijos sviedinius ir prieštankines minas, trečiadienį sakė JAV prezidento Joe Bideno atstovė Karine Jean-Pierre. Naujoji parama, Baltųjų rūmų duomenimis, bus skirta iš JAV kariuomenės atsargų.„Ši nauja saugumo pagalba leis Ukrainai toliau gintis brutaliame, neišprovokuotame ir nepateisinamame Rusijos kare“, – sakė JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas.JAV laikomos svarbiausia Ukrainos sąjungininke gynybinėje kovoje prieš Rusijos invaziją. Nuo karo pradžios JAV šaliai jau suteikė milijardinę karinę paramą.

Ukrainos kariuomenė paskelbė, kiek moka su rusų pajėgomis kovojantiems kariamsPriešakiniuose frontuose su Rusijos daliniais kovojantys Ukrainos kareiviai per mėnesį gauna 100 000 grivinų (2 500 eurų) atlygį. Tai trečiadienį paskelbė Ukrainos karinė vadovybė, norėdama nutraukti spėliones dėl išmokų kariams.„Kareivis, kuris tarnauja šaliai ir gina ją nuo agresoriaus, rizikuoja savo gyvybe ir savo sveikata ir vykdo užduotis labai sunkiomis sąlygomis, turi būti labai motyvuotas“, – sakoma Generalinio štabo pareiškime. 100 000 grivinų „rezervuota gynėjams, kovojantiems tiesiogiai fronte“.Kariai, vykdantys užduotis kovų teritorijoje, tačiau tiesiogiai nedalyvaujantys mūšiuose, bei oro gynybos kariai gauna 30 000 grivinų (737 eurus). Užnugaryje dislokuoti kareiviai fronto priedų negauna.Bazinis atlyginimas visiems kariams nuo vasario pradžios padidintas iki beveik 20 000 grivinų (490 eurų). Pasak Generalinio štabo, Ukrainos kariams mokamas sąžiningas atlyginimas, tai „nesukuria sąlygų socialinei įtampai“ ir reiškia pagarbą savo gyvybe ir sveikata rizikuojantiems kariams. Generalinis štabas ragina ukrainiečius nutraukti populizmą šiuo klausimu ir vietoj to koncentruotis į šalies gynybą.Rusijos kariai, oficialiais duomenimis, be bazinės 37 000 rublių (412 eurų) algos gauna 158 000 rublių (1 760 eurų) priedą už mūšius fronte. Tačiau daugelis kareivių socialinėje žiniasklaidoje skundžias niekada tokių pinigų nematę.

Dėl blyksnio danguje virš Kyjivo kilo sumaištisDanguje virš Ukrainos sostinės trečiadienį pastebėtas blyksnis sukėlė sumaištį ir nerimą, nes miesto valdžios institucijos teigė, kad jį sukėlė į atmosferą grįžtantis NASA palydovas, o JAV kosmoso agentūra tai paneigė.„Ryškus švytėjimas“ buvo pastebėtas virš Kyjivo apie 22.00 val. (19.00 val. Grinvičo laiku), „Telegram“ parašė Kyjivo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko. Pasak jo, aktyvavosi oro pavojaus signalas, tačiau „oro gynyba nesuveikė“.„Preliminariais duomenimis, šis reiškinys įvyko dėl to, kad į Žemę nukrito NASA kosminis palydovas“, – sakė S. Popko.Tačiau NASA atstovas spaudai paneigė šį vertinimą, AFP sakydamas, kad minėtas palydovas „vis dar yra orbitoje“.Šią savaitę JAV kosmoso agentūra buvo paskelbusi, kad trečiadienį į atmosferą sugrįš baigiantis darbą 300 kg svorio kosminis aparatas „Reuven Ramaty High Energy Solar Spectroscopic Imager“ (RHESSI).Kosminis aparatas RHESSI, naudotas Saulės žybsniams stebėti, į žemąją Žemės orbitą buvo iškeltas 2002 metais, o jo eksploatacija nutraukta 2018-aisiais, nurodė NASA.Ukrainos karinės oro pajėgos taip pat sakė, kad blyksnis buvo „susijęs su palydovo / meteorito kritimu“.Ukrainos socialinėje žiniasklaidoje pasipylė spekuliacijos ir memai po to, kai keliuose kanaluose paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip dangų virš Kyjivo nušviečia galingas blyksnis.„Nors socialinę žiniasklaidą linksmina skraidančios lėkštės memai... prašome nenaudoti oficialaus karinių oro pajėgų simbolio memams kurti!“ – pareiškė Ukrainos karinės oro pajėgos.Pirmadienį paskelbtame pareiškime NASA teigė besitikinti, kad didžioji palydovo RHESSI dalis sudegs jam įskriejus į atmosferą.„Tačiau tikėtina, kad kai kurie komponentai nukris į Žemę“, – sakė NASA, pridurdama, kad pavojus, jog kam nors Žemėje gali būti padaryta žala, yra nedidelis.https://t.me/pdmnews/58489

Ukrainos saugumo taryba: fronte lankėsi V. Putino antrininkasKyjivo įsitikinimu, Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną per tariamą jo vizitą fronte okupuotose Ukrainos teritorijose pavadavo antrininkas. „Tai nebuvo tikrasis V. Putinas“, – trečiadienį per televiziją sakė Ukrainos Nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, tačiau įrodymų nepateikė.„Kad galėtum pasikalbėti su tikru V. Putinu, reikia bent 10–14 dienų praleisti karantine“, – pridūrė jis.Chersone pastebėtas V. Putinas buvo „įprastas antrininkas, kokių, kaip žinia, yra keletas“, teigė O. Danilovas. Pasak jo, V. Putinas yra „įsibaiminęs žmogus“ ir tiesiog neįmanoma įsivaizduoti, kad jis būtų nusprendęs apsilankyti fronte.Kremliaus antradienio duomenimis, V. Putinas apsilankė ir okupuotose Chersono srities teritorijose pietuose, ir Luhanse Rytų Ukrainoje, kur susitiko su aukštais kariškiais.Kada tiksliai vyko vizitas, Kremlius nenurodė. Nepriklausomai patikrinti duomenų iš karo zonos nėra galimybės.

Zelenskis: ruošiame naujus daliniusSavo socialiniuose tinkluose Volodymmyras Zelenskis paskelbė, kad trečiadienį lankėsi Voluinėje su pasieniečiais. „Ruošiame naujus dalinius, būtent pasieniečius, kurie prisijungs prie mūsų aktyvių veiksmų, judėjimo, kurį palaipsniui vystome “,  – rašo Zelenskis.Jis taip pat teigė, kad pavyko susitarti dėl kelių infrastruktūros projektų, kurie sustiprins Voluinę ir garantuos ilgalaikes darbo vietas bei ekonomikos augimą.

Kijevo regione – perspėjimas apie antskrydžius Vėlų trečiadienio vakarą danguje virš Kijevo buvo pastebėtas oro taikinys, pranešė regiono karinė administracija.Trumpame „Telegram“ įraše teigiama, kad Ukrainos „oro gynybos pajėgos yra pasirengusios“.„Likite prieglaudose ir laikykitės informacinės tylos“, – pridūrė ji.Šiuo metu visame šiauriniame Kijevo regione, įskaitant Ukrainos sostinę, įjungto oro antskrydžio perspėjimo sirenos.Ukrainos parlamentaras Oleksijus Gončarenka sakė, kad virš vietovės buvo matyti „stiprus šviesos blyksnis“, „nesigirdėjo jokių sprogimų“.

Dronais atakuojamas Dnipras Balandžio 19-osios vakarą Dnipro mieste griaudėjo sprogimai. Virš regiono buvo pastebėti „Shahed“ dronai, skelbia vietos „Telegram“ kanalai. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas savo ruožtu paskelbė apie oro gynybos darbą. Gyventojai buvo raginami likti slėptuvėse ir nesidalinti informacija apie Ukrainos karių darbą ir judėjimą. Nuo 21.30 val. Dnipropetrovsko, Zaporižės, Donecko ir Luhansko regionuose, taip pat Kryme buvo paskelbtas oro antskrydžių perspėjimas. 21.50 val. vietos „Telegram“ kanalai paskelbė vaizdo įrašą apie tariamą gaisrą Dnipro priemiestyje. Balandžio 19-osios naktį Rusijos kariai užpuolė Odesos regioną Irano „Shahed-136“ dronais. Oro gynybą daugelį jų sunaikino, tačiau per išpuolį nukentėjo viešosios infrastruktūros objektas.

Analitikai: net ir praradusi modernią karinę įrangą, Rusija vis dar turi šaltojo karo laikų atsargųPralaimėjimai mūšio lauke ir Vakarų sankcijos paliko Rusijos kariuomenę nuosmukio būsenos, tačiau Maskva vis tiek turės pakankamai ugnies galios tęsti karą Ukrainoje, teigiama Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ataskaitoje, remdamasi CNN pranešė „Ukrinform“.CSIS pranešime pateikiami didžiuliai Rusijos karinių nuostolių skaičiai – remiantis vienu skaičiavimu, prarasta beveik 10 tūkst. vienetų pagrindinės įrangos, tokios kaip tankai, sunkvežimiai, artilerijos sistemos ir bepiločiai orlaiviai.Tačiau pranešime taip pat sakoma, kad Rusija gali pasitelkti fronto linijose ir šaltojo karo laikų bei senesnes atsargas, kad jų skaičiumi kompensuotų tai, ką prarado technologijų srityje.„Per vienerius karo metus Maskva galėjo netekti nuo 1 845 iki 3 511 tankų“, – sakoma CSIS ataskaitoje ir nurodoma, kad ypač žalingi jos naujesnio patobulinto pagrindinio kovos tanko T-72B3, pirmą kartą pristatyto 2013 m., nuostoliai. Dabar mūšio lauke pasirodo 1948 m. pristatyti tankai T-55.CSIS ataskaitoje pabrėžiama problema, su kuria Rusija susiduria gamindama naujus tankus, remiamasi Rusijos žiniasklaidos pranešimais. Viena tankų gamykla – „UralVagonZavod“ – per mėnesį gali pagaminti apie 20 tankų. Tačiau Rusija Ukrainoje kas mėnesį vidutiniškai praranda beveik po 150 visų tipų tankų, rašoma pranešime.Ikikarinėje gamyboje Rusija rėmėsi optinių sistemų importu iš Prancūzijos. Sankcijomis nutraukus šį importą, Rusija priversta net ir moderniausiuose tankuose naudoti senesnius, ne tokius sudėtingus ginklų taikiklius, taip galimai prarasdama iki dviejų kilometrų jų veikimo nuotolio.Ataskaitoje teigiama, kad 55 proc. aukštos kokybės rutulinių guolių – „būtinų gaminti bet kokio tipo judančias transporto priemones“, – prieš karą buvo tiekiama iš Europos ir Šiaurės Amerikos.„Maskva patiria spaudimą prisitaikyti, dažnai turi tenkintis mažiau patikimais ir brangesniais tiekėjais ir tiekimo maršrutais, prastesnės kokybės importu arba mėgina pati atkurti vakarietiškus komponentus. Tikėtina, kad tai pakerta Rusijos karinės technikos gamybos tempą ir kokybę“, – sakoma pranešime.Vakarietiškų komponentų praradimas jaučiamas ne tik tankų gamyboje. Pilotuojamiems ir nepilotuojamiems orlaiviams, raketoms ir elektroninei karo įrangai reikalingos modernios, aukštųjų technologijų dalys, įskaitant mikroschemas, kurių Rusija negali pakankamai gauti iš vidaus tiekėjų ir dėl Vakarų sankcijų patiria sunkumų jas importuoti.Vis dėlto pranešime perspėjama, kad Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės neturėtų tikėtis, jog šios tiekimo problemos greitai sustabdys karo veiksmus. „Sankcijos ir eksporto kontrolė nėra stebuklinga kulka, priversianti Rusiją užbaigti karą“, – sakoma ataskaitoje. Skaičiais Rusija vis dar pranašesnė už Ukrainą, nes rezerve turi didelių atsargų.„Tikslūs dabartinių Maskvos karinių atsargų skaičiai nėra vieši, bet apytiksliai skaičiuojama, kad 2023 m. vasario mėnesį bendras Kremliaus turimų lėktuvų skaičius buvo 13–15 kartų didesnis nei Kyjivo. Rusija turi beveik 7–8 kartus daugiau tankų ir 4 kartus daugiau šarvuotų kovos mašinų, o jos laivynas yra 12–16 kartų didesnis nei Ukrainos“, – sakoma pranešime.Norint kompensuoti Rusijos pranašumą net ir tuo atveju, kai jos ginkluotė prastesnė, labai svarbu, kad Vakarų šalys toliau tiektų Ukrainai technologiškai pranašesnę ginkluotę, sakoma CSIS ataskaitoje.

Zelenskis apsilankė Baltarusijos pasienyjeVolodymyras Zelenskis šiandien apsilankė Ukrainos pasienyje su Baltarusija ir Lenkija.Apžiūrėdamas sieną Voluinės srityje, šiaurės vakarų Ukrainoje, Ukrainos prezidentas padėkojo pasieniečiams už šalies apsaugą nuo Maskvos invazijos.„Telegram“ prezidento paskelbtame vaizdo įraše buvo matyti, kaip jis miške susitinka su sargybiniais ir dalija apdovanojimus.V. Zelenskis vizitą pavadino garbe ir gyrė vyrus už tai, kad jie tvirtai saugo Bachmutą – miestą rytuose, kuriame jau kelis mėnesius vyksta intensyvios kovos.Su Voluinės regiono lyderiais V. Zelenskis aptarė saugumo ir socialines bei ekonomines problemas.Trečiadienį Ukrainos prezidentas apsilankė pasienyje po to, kai antradienį susitiko su kariais rytiniame Avdiivkos mieste.Lankydamasis Avdijivkoje, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis buvo tik už 3 kilometrų nuo fronto linijos. Tokios išvadą pateikė projekto „GeoConfirmed“ analitikai. Analizuodami geografinę vietą, kurioje antradienį buvo V. Zelenskis, ir karo veiksmų žemėlapį, ekspertai konstatavo, kad Ukrainos lyderis iš tikrųjų buvo pusiau apsuptyje.

Pareigūnė: Bachmute dar yra vaikųBachmute iki šiol dar yra vaikų, bet juos vis sunkiau pasiekti. Tai trečiadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk, paklausta, ar aktyvių karo veiksmų zonoje Donecko srityje, pavyzdžiui, Bachmute, dar yra vaikų, praneša UNIAN.„Bachmute yra. Juos vis sunkiau pasiekti. Jūs žinote, ko griebiasi priešas. Todėl mes darome visa, kad netoli Bachmuto esančiose gyvenvietėse būtų kuo mažiau vaikų, taip pat moterų ir pagyvenusių žmonių, tų, kurie negali sau padėti“, - pabrėžė pareigūnė.Pasak jos, nepaisant visų sunkumų, tęsiama civilių gyventojų evakuacija iš tų Donecko srities rajonų, kur nesiliauja aktyvūs karo veiksmai.Perkeltuosius asmenis iš Donecko srities dabar priima Žytomyro sritis.„Labai sunku, bet turime 21 gyvenvietę, iš kur tęsiama priverstinė evakuacija. Šiąnakt pirmasis traukinys atvyko į Žytomyro sritį. Aš dėkoju srities karinės administracijos vadovybei, visiems, kurie priima mūsų žmones“, - pabrėžė I. Vereščuk.

JAV paskelbė apie dar vieną pagalbos paketą UkrainaiJungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą Ukrainai, kad padėtų Ukrainos kariuomenei kare prieš Rusiją, praneša „Reuters“.Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre kasdieninėje spaudos konferencijoje sakė, kad pakete bus daugiau amunicijos ir artilerijos šovinių. Tai 36-asis saugumo paketas nuo karo pradžios 2022 metų vasarį, sakė ji žurnalistams.

Čekijos prezidentas pritaria Ukrainos stojimui į NATO pasibaigus karuiČekijos prezidentas Petras Pavelas trečiadienį per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pareiškė, kad pritaria Ukrainos stojimui į Aljansą.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „České noviny“.Pasak prezidento, Čekija ir jos sąjungininkės Aljanse yra pasirengusios remti Ukrainą kelyje į karo užbaigimą, pokario atstatymą ir narystę NATO."Džiaugiuosi, jog mes visi suprantame, kad nėra jokių kitų galimybių kaip tik remti Ukrainą. Alternatyva yra Rusijos sėkmė, kuri mums reikštų kur kas daugiau problemų, ir galbūt net rimtesnių nei turime šiandien", – pareiškė Čekijos vadovas.P. Pavelas pirmą kartą lankėsi NATO būstinėje kaip Čekijos prezidentas. 2015–2018 metais jis vadovavo Aljanso Kariniam komitetui.

Kijevas gavo dar dvi „Patriot“ oro gynybos sistemasUkrainiečių pareigūnai trečiadienį patvirtino, kad gavo dar dvi „Patriot“ oro gynybos sistemas.Kijevas jau seniai paprašė Vakarų aprūpinti jį šiomis moderniomis sistemomis, kurios gali numušinėti tiek orlaivius, tiek bepiločius orlaivius, taip pat raketas, įskaitant sparnuotąsias.„Šiandien mūsų gražuolės Ukrainos dangus tapo saugesnis dėl „Patriot“ oro gynybos sistemų, kurios atvyko į Ukrainą“, – tviteryje parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.Vieną iš sistemų parūpino Jungtinės Amerikos Valstijos, kitą kartu – Vokietija ir Nyderlandai.Šiek tiek anksčiau Vokietija perdavė Ukrainai pirmąją „Patriot“ oro gynybos sistemą.

Žiniasklaida: Vokietija į Kijevą išsiuntė antrąją oro gynybos sistemąRemiantis ataskaita, Ukraina iš Vokietijos gavo antrąją iš keturių žadėtų oro gynybos sistemų.Vokietijos naujienų svetainė „Der Spiegel“ praneša, kad priešlėktuvinių raketų sistema „Iris-T“ į Kijevą buvo pristatyta prieš tris dienas.Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas patvirtino, kad pirmoji sistema buvo pristatyta 2022 metų spalį, tačiau oficialaus patvirtinimo apie kitą pristatymą dar nebuvo.Vokietijos pažadėtos antžeminės sistemos, kurių kiekviena kainuoja 150 mln. eurų, padėjo Kijevui apsaugoti savo teritoriją nuo raketų ir dronų atakų.Kijevo meras Vitalijus Kličko anksčiau gyrė „Iris-T“ efektyvumą. „100 šūvių – 100 pataikymų“, – sakė jis gruodžio pabaigoje.

Maskvai – Ukrainos kaltinimai dėl provokacijų apie nužudytus civiliusRusijos teiginius, kad Ukrainos pajėgos susprogdino keturis pastatus Bachmute ir nužudė 20 civilių, Ukrainos kariuomenė pavadino „provokacija“.Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo neįvardytą šaltinį iš Rusijos remiamų pajėgų rytiniame Donecko regione, kuris anksčiau šį teiginį pareiškė.Jis tvirtino, kad Kijevo kariai susprogdino pastatus, kai traukėsi iš susirėmimų apimto miesto pakraščio.Ukrainos kariuomenės atstovas Serhijus Cherevatijus sakė, kad „tai dar viena Rusijos informacinė provokacija, kurios tikslas... atitraukti [dėmesį] nuo „Vagner“ teroristinės organizacijos nusikaltimų“.„Vagner“ samdinių grupuotė vadovavo puolimui prieš Bachmutą, kur vyko vieni aršiausių karo mūšių.„Ukrainos tarnybos nariai absoliučiai laikosi visų taisyklių ir karo doktrinos [ir] niekada jų nepažeidžia nacionalinės ar tarptautinės teisės, ypač civilių atžvilgiu“, – pridūrė S. Cherevatijus.

Landsbergis: turime užkirsti kelią kitam karui EuropojeUžsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad vienas iš esminių dalykų, kurių buvo siekiama tiek Madrido NATO viršūnių susitikimo metu, tiek bus kalbama apie tai Vilniuje šiemet bei Vašingtone kitais metais, tai kelio dar vienam karui Europoje užkirtimas.„Madride gavome daug pažadų, bet nežinome, kiek nutolome nuo jų, kai kalbame apie praktinius sprendimus. Bet tada mes žiūrime į pradžią, į išdėstytus taškus, iš esmės tai, ką norėjome pasiekti Madride, ką norime pasiekti Vilniuje, ką greičiausiai dar norėsime pasiekti kitais metais Vašingtone, kai švęsime 75-erių metų NATO jubiliejų, yra tai, kad norime užkirsti kelią kitam karui Europos žemyne“, – trečiadienį JAV analitinio centro Atlantic Council diskusijoje apie NATO viršūnių susitikimo Vilniuje tikslus teigė G. Landsbergis.Konservatorius tikino, kad tai, jog šių metų NATO viršūnių susitikimas vyks Vilniuje, Lietuvoje, kuri yra gana arti karo Ukrainoje, tai jau stiprus signalas.„Tai reiškia, kad neįsivaizduojame, kad iš Vilniaus viršūnių susitikimo būtų įmanoma išeiti be politinių sprendimų, kalbant apie svarbiausius klausimus Rytų flangui“, – sakė politikas.G. Landsbergis pažymėjo, kad taip pat turi būti akcentuojamas Ukrainos kelias NATO link ir tai, jog pergale kare galima būtų įvardinti tik visų Ukrainos teritorijų susigrąžinimą, įskaitant Krymą.„Manau, kad tai labai aiškiai yra pasakyta Ukrainos atstovų ir Ukrainos prezidento, kad (karo – ELTA) pabaiga – visiška pergalė Ukrainos teritorijoje, susigrąžinant visas šiuo metu okupuotas teritorijas, įskaitant Krymą“, – akcentavo ministras.ELTA primena, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis. Tokio pobūdžio susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vengrijos ambasadorius baigia misiją UkrainojeVengrijos ambasadorius Istvánas Íjgyártó baigia savo diplomatinę misiją Ukrainoje.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos URM spaudos tarnyba, kuria remiasi portalas „eurointegration“.Gautomis žiniomis, šia proga su I. Íjgyártó susitiko Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Jevhenas Perebyjnisas.Susitikime aptarta dabartinė Ukrainos ir Vengrijos santykių įvairiose srityse būklė, artimiausi dvišaliai kontaktai, taip pat abiejų šalių sąveika tarptautinėje arenoje.I.Íjgyártó ir J. Perebyjnisas išsakė abipusį norą aktyvinti dvišalį dialogą ir plėtoti Ukrainos ir Vengrijos bendradarbiavimą.Praėjusių metų lapkritį buvo pranešta, kad nuo 2018 metų pabaigos Ukrainoje dirbantį I. Íjgyártó gali pakeisti Ontalis Geyseris. Jis išsilavinimą įgijo Maskvos valstybiniame tarptautinių santykių institute, geriau žinomame pagal rusišką santrumpą MGIMO, kurį baigė 1986 metais.Iki šiol O. Geyseris vadovavo Vengrijos ambasadoms Slovakijoje, Albanijoje ir Kazachstane.

Putinas susirūpino prekių pristatymu į aneksuotas teritorijasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad prekių pristatymas į Ukrainos regionus, kuriuos Rusija vienašališkai aneksavo pernai, yra „problemiškas“, ir nurodė vyriausybei spręsti šią problemą, praneša „Reuters“.V. Putinas pirmadienį lankėsi Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Ukrainos Luhansko ir Chersono regionuose, pranešė Kremlius.

Moldova išsiunčia Rusijos ambasados darbuotojąMoldovos vyriausybė nusprendė išsiųsti vieną Rusijos ambasados darbuotoją. Šis sprendimas susijęs su incidentu, kilusiu Moldovos pareigūnams atsisakius įleisti į šalį Rusijos Tatarstano respublikos vadovą Rustamą Minichanovą.Tai trečiadienį pareiškė Moldovos užsienio reikalų ir europinės integracijos ministerijos spaudos sekretorius Filipas Cojocaru, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Noi“.„Buvo priimtas sprendimas paskelbti nepageidaujamu asmeniu mūsų šalies teritorijoje Rusijos ambasados Kišiniove darbuotoją“, - sakė jis.Moldovos URM atstovas pridūrė, kad dar dviem Rusijos ambasados darbuotojams dėl jų nederamo elgesio atimtas specialus leidimas lankytis Kišiniovo oro uoste.Kaip jau buvo pranešta, pirmadienį Moldovos sienos apsaugos tarnyba neleido įvažiuoti į šalį Tatarstano respublikos prezidentui R. Minichanovui, ketinusiam dalyvauti renginiuose Gagaūzijos autonominiame regione.Moldovos pasienio policija vėliau pažymėjo, jog tikrai neleido įvažiuoti į šalį „keliems užsienio piliečiams, kadangi jie negalėjo pagrįsti savo kelionės tikslo, painiojosi duodami parodymus ir pateikė prieštaringą informaciją apie savo vizito tikslą“.R. Minichanovui taiko sankcijas Europos Sąjunga, JAV ir Kanada. Jis yra kompanijos „Tupolev“, gaminančios strateginius bombonešius Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, valdybos pirmininkas.Pastaraisiais mėnesiais Moldova sugriežtino sienos kontrolę.

Popiežius Vengrijoje ketina aptarti karą UkrainojePopiežius Pranciškus per savo vizitą į Vengriją, numatytą balandžio pabaigoje, ketina aptarti karą Ukrainoje.Tai pareiškė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Faro di Roma“.„Manau, jog popiežius, kaip visada, pasinaudos šiuo vizitu, kad išsiaiškintų, ar yra kokių nors galimybių žengti žingsnius taikos link, taip pat atsižvelgiant į Vengrijos padėtį tarptautinėje bendruomenėje. Šia prasme tai gali būti pagalba“, – sakė jis.Anot kardinolo, Pranciškus „pasinaudos bet kuria galimybe, mėgindamas stiprinti taiką“.Portalas primena, kad per Velykas popiežius meldėsi už taiką tarp Ukrainos ir Rusijos.

Syrskis apie Bachmutą: Ukrainos pajėgos dinamiškuose mūšiuose sulaiko rususUkrainos kariškiai dinamiškuose mūšiuose Bachmuto rajone sulaiko okupantų rusų spaudimą ir daro jiems didelių nuostolių.Tai trečiadienį pareiškė Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, praneša portalas „rbc.ua“.Jis pažymėjo, kad Bachmuto kryptis tebėra Rusijos puolimo epicentras.„Priešas daugiausia savo pajėgų telkia Bachmute ir svajoja visiškai perimti miesto kontrolę. Tačiau Gynybos pajėgos sulaiko priešo spaudimą dinamiškuose mūšiuose, padarydamos jam didelių nuostolių", – parašė jis „Telegram“ kanale.O. Syrskis pridūrė, kad praėjusią naktį, be rusų gyvosios jėgos ir technikos, Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino du priešo bepiločius orlaivius – „Orlan“ ir ZALA.Anksčiau generolas pažymėjo, kad okupantai intensyvina Bachmuto apšaudymą iš artilerijos ir aviacijos.

Gerų naujienų pagaliau sulaukusi Ukraina: neįmanoma tapo įmanoma Oro gynybos sistemos „Patriot“ pagaliau pasiekė Ukrainą, todėl bus galima efektyviau ginti šalies dangų nuo grobikų rusų. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, praneša portalas „rbc.ua“. „Šiandien mūsų nuostabus Ukrainos dangus darosi saugesnis, nes į Ukrainą atgabenta oro gynybos sistemų „Patriot“, – parašė jis tviteryje. Ministras pažymėjo, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos sistemas įvaldė maksimaliai greitai, o šalies partneriai tesėjo žodį. O. Reznikovas pabrėžė, kad tai atkaklaus darbo, kuriam vadovavo prezidentas Volodymyras Zelenskis, rezultatas. Jis taip pat padėkojo JAV, Vokietijos ir Nyderlandų gynybos žinybų vadovams, amerikiečių, vokiečių ir olandų tautoms.Jis priminė, kaip prasidėjo pokalbiai apie sistemas „Patriot“ Ukrainai. „Ar žinote, kaip vizualizuoti sapną? Turime apie tai papasakoti pasauliui ir suteikti jam gyvybę! Būtent taip atsitiko su „Patriot“, dar prieš plataus masto karą, dar prieš mane paskiriant į svarbiausias pareigas mano gyvenime svarbiausiu mano gyvenimo momentu“, – parašė ministras. O. Reznikovas papasakojo apie savo kelionę į JAV 2021 metų rugpjūtį, kai ėjo ministro pirmininko pavaduotojo laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos klausimams pareigas. „Tada aš pirmą kartą pasakiau mūsų partneriams: „Mums reikia „Patriot“. Mūsų šalies laisvei ir nepriklausomybei iškilo grėsmė. Ir ką mes išgirdome? Tai neįmanoma! Bet neįmanoma yra įmanoma“, – pridūrė jis. Antradienį Vokietijos vyriausybė oficialiai paskelbė, kad Berlynas kartu su raketomis pristatė Ukrainai sistemą „Patriot“. Portalas atkreipia dėmesį į tai, kad O. Reznikovas savo įraše dėkojo trijų šalių gynybos ministrams, todėl gali būti, kad Ukraina sistemų gavo ir iš JAV bei Nyderlandų.

Ispanija siunčia Ukrainai dar šešis tankus „Leopard 2“Šeši tankai „Leopard 2“, kuriuos Ispanija perduos Ukrainai, atgabenti į Santandero uostą šiaurinėje šalies dalyje.Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi CNN.Manoma, kad šie tankai kartu su kita Ispanijos perduodama šarvuotąja technika bus paruošti siųsti į frontą Ukrainoje iki mėnesio pabaigos.Tankų „Leopard-2“ priežiūros reikalavimai palyginti su kitais modeliais nėra tokie griežti, todėl ekspertai tikisi, kad šie tankai jau netrukus padės Ukrainai atremti Rusijos agresiją.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Vokietija perdavė Ukrainai 18 tankų „Leopard 2A6“. Ukraina taip pat gavo tris tankus „Leipard 2A6“ iš Portugalijos.Balandžio 12 d. Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles pareiškė, kad tankai „Leopard“ bus pradėti gabenti į Ukrainą artimiausiomis dienomis. Dar keturios mašinos yra remontuojamos ir bus perduotos vėliau.Ispanija taip pat parengė 40 ukrainiečių tankistų ir 15 mechanikų, kurie buvo mokomi karinėje bazėje Saragosoje.

Rusija užblokavo prieigą prie Moldovos portaloRusijos federalinė ryšių, informacinių technologijų ir masinių komunikacijų priežiūros tarnyba (Roskomnadzor) Generalinės prokuratūros sprendimu visoje šalies teritorijoje užblokavo prieigą prie Moldovos portalo „Point.md“.  Šis žingsnis susijęs su „Point.md“ redakcijos atsisakymu neskelbti informacijos apie Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.„Tūkstančiai Rusijoje gyvenančių Moldovos piliečių turėjo galimybę skaityti naujienas apie Moldovą ir matyti kitokį įvykių vaizdą nei tas, kurie pateikia Rusijos žiniasklaidos priemonės“, – parašė feisbuke internetines paslaugas teikiančios Moldovos kompanijos „Simpals“ vadovas Dmitrijus Vološinas.Jis rekomendavo naudotis VPN. Pasak D. Vološino, tai vienintelė galimybė gauti prieigą prie „Point.md“ Rusijos teritorijoje.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijoje buvo apribota prieiga prie JAV Centrinės žvalgybos agentūros ir Federalinio tyrimų biuro interneto svetainių.

Gynybos viceministrė: Ukraina nepaskelbs, kad pradeda kontrpuolimą, kai kurie veiksmai vykdomi jau dabarUkrainiečiai neturėtų laukti tos dienos, kai gynybos pajėgos paskelbs kontrpuolimo pradžią, juolab kad tam jau atliekami kai kurie veiksmai, per nacionalinį naujienų telemaratoną sakė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar.„Nebus tokios dienos, kad ginkluotosios pajėgos pasakytų: rytoj pradedame kontrpuolimą, – sakė H. Maliar. – Vykstant karui tai neįmanoma, nes tai slapta informacija. Tai mūsų ginkluotųjų pajėgų planai, negalime jų viešai aptarti. Mūsų kariuomenė apie tai irgi nediskutuoja“.Drauge gynybos viceministrė pabrėžė, kad kai kurių kontrpuolamųjų veiksmų jau imamasi. Apskritai kalba eina apie strateginį ginkluotųjų pajėgų ir vyriausybės tikslą išlaisvinti visas Rusijos užgrobtas teritorijas.„Mes siekiame būtent to, kad sustabdytume priešo puolamuosius veiksmus. Todėl neteisinga kalbėti apie kontrpuolimą siaurąja prasme. Nes tai yra didžiulis įvairių veiksmų ir priemonių, kurių imasi Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kompleksas. Pirmiausia, rengiamas personalas (...) tiek gynybiniams, tiek puolamiesiems veiksmams. Kartu paėmus, tai galima vadinti kontrpuolimo priemonėmis“, – sakė H. Maliar.Pareigūnė taip pat pabrėžė, kad aukščiausioji karinė vadovybė turi keletą planų, iš kurių gali rinktis, atsižvelgdama į įvykius. Vieno veiksmų plano negali būti vien todėl, kad priešas irgi reaguoja. „Reikia suprasti, kad tokie sprendimai priimami per labai trumpą laiką, ne per mėnesį, du ar šešis. O planas galiausiai pasirenkamas toks, kad priešui neliktų laiko reaguoti“, – sakė H. Maliar.Viceministrė dar kartą pabrėžė, kad dabar Rusijos kariuomenė sutelkusi visas pastangas į puolimo operacijas Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Maryjinkos kryptimis.

Ukrainos atstovė paaiškino naujausios Rusijos dronų atakos prieš Odesą tiksląTrečiadienio naktį Rusijos surengto Odesos puolimo kamikadzėmis vadinamais dronais „Shahed“ tikslas buvo aptikti ir sunaikinti rajone dislokuotas Ukrainos oro gynybos sistemas. Tai sakė Pietų operatyvinės vadovybės spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, pranešė „Ukrinform“.„Jie skrido mėgindami nebūti aptikti, išnaudodami kraštovaizdžio ypatumus. Jie vis dar mėgina apgauti mūsų priešlėktuvinę gynybą ir surasti paleidimo įrenginius. Dėl to, įtariame, buvo surengta tokia masinė ataka, imantis kelių priemonių išprovokuoti, kad sistemos atsidengtų“, – sakė spaudos centro vadovė.N. Humeniuk teigimu, Rusija surengė puolimą iš Azovo jūros.Pranešta, kad balandžio 19-osios naktį Odesą užpuolė Rusijos dronai „Shahed 136/131“, tiekiami Irano. Ukrainos gynėjai numušė 10 iš 12 nepilotuojamų orlaivių.

Kremliaus kritikas I. Jašinas pralaimėjo apeliaciją dėl 8,5 metų įkalinimo bausmėsKremliaus kritikas Ilja Jašinas trečiadienį pralaimėjo apeliacinį skundą dėl nuosprendžio įkalinti jį aštuoneriems su puse metų už Maskvos puolimo Ukrainoje kritiką, šalininkai tai vadina politiškai motyvuotu sprendimu.„Maskvos Meščansko rajono teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas“, – per posėdį Maskvos miesto teisme sakė teisėjas.

Vokietija pristatė Ukrainai antrą oro gynybos sistemą IRIS-TVokietija pristatė Ukrainai antrą labai modernią oro gynybos sistemą IRIS-T. Tai laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“ patvirtino vyriausybės atstovė.Vokietija pažadėjo Ukrainai iš viso keturias IRIS-T sistemas. Pirmoji jų Rusijos užpultai šaliai perduota jau pernai.Kyjivo meras Vitalijus Klyčko neseniai nepagailėjo pagyrų šiais sistemai, pareikšdamas, kad ji per Rusijos oro antskrydžius prieš Ukrainos sostinę išgelbėjo „tūkstančius“ gyvybių. „Mūsų kariai sužavėti IRIS-T, – teigė V. Klyčko. – Kiekvienas šūvis yra taiklus, nė vienas neskrieja pro šalį“.

Rusijos FSB tvirtina Kryme užkirtusi kelią sabotažo aktui prieš vietos energetikos objektąRusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) trečiadienį pareiškė sulaikiusi dvigubą Rusijos ir Ukrainos pilietybę turintį asmenį, esą planavusį okupuotame Kryme įvykdyti sabotažo aktą prieš vietos energetikos objektą.Remiantis FSB pranešimu, 1971 m. gimęs įtariamasis buvo sulaikytas dėl planavimo įvykdyti „sabotažo“ aktą, taip pat dėl „sprogmenų ar sprogstamųjų įtaisų“ turėjimo. Anot FSB, pagal tokius kaltinimus gali grėsti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.Tarnyba tvirtino, neva sulaikytasis palaikė ryšį su „Ukrainos saugumo tarnybų atstovu, kuris koordinavo jo nusikalstamą veiką“.Rusijos įstatymų leidėjai anksčiau šią savaitę sugriežtino bausmes už terorizmą ir sabotažą.

Rusija vadina Venesuelą labai patikima partnere ir siekia užmegzti glaudesnius ryšiusRusija ir krizės krečiama Venesuela planuoja stiprinti savo bendradarbiavimą, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šią Pietų Amerikos valstybę pavadino labai patikima partnere.Šie komentarai, kuriuos citavo Venesuelos televizija, nuskambėjo po antradienį įvykusio S. Lavrovo ir autoritarinio Venesuelos prezidento Nicolás Maduro susitikimo.„Venesuela yra viena patikimiausių partnerių pasaulyje“, – pareiškė S. Lavrovas spaudos konferencijoje su savo kolega iš Venesuelos Yvánu Gilu. Abi šalis sieja strateginis bendradarbiavimas, draugystė ir abipusė simpatija, sakė jis.Maskva visada padės savo sąjungininkei Lotynų Amerikoje, sakė S. Lavrovas: „Darysime viską, kad Venesuelos ekonomika taptų vis labiau nepriklausoma nuo JAV ar kitų Vakarų žaidėjų užgaidų ir geopolitinių žaidimų“.S. Lavrovas ir Y. Gilas pasmerkė sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą. Rusijos užsienio reikalų ministras lankosi Lotynų Amerikoje, Maskvai mėginant kurti antivakarietiškus aljansus po jos invazijos į Ukrainą prieš beveik 14 mėnesių.Po vizitų Brazilijoje ir Venesueloje S. Lavrovas planuoja aplankyti autoritariškai valdomą Nikaragvą Centrinėje Amerikoje ir socialistinę salų valstybę Kubą.Venesuelą jau daugelį metų krečia sunki politinė, ekonominė ir humanitarinė krizė. JT duomenimis, pastaraisiais metais dėl skurdo ir smurto šalį paliko daugiau kaip 7 mln. žmonių.

Žiniasklaida: Ukraina pradeda jausti oro gynybos amunicijos trūkumąPer kitą Ramšteino grupės susitikimą Ukrainos vadovybė ragins savo partnerius skubiai papildyti Ukrainos oro gynybos amunicijos atsargas.Kaip rašo „Financial Times“, remdamasi savo šaltiniais, tai svarbu dėl kelių priežasčių: amunicijos trūkumas gali leisti Rusijai pradėti didžiulius bombardavimus. Be to, siekiama pasiruošti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui.Leidinys pažymėjo, kad informacija apie oro gynybos amunicijos, ypač sovietų gamybos, išeikvojimą pasirodė nutekintoje slaptoje Pentagono medžiagoje. Jei trumpojo nuotolio oro gynybos amunicija baigsis, pasekmės bus blogos. Būtent dėl šios priežasties pagrindinė būsimo Ramšteino grupės susitikimo tema bus oro gynyba, o ne tankai, artilerija ar modernūs naikintuvai.Leidinio šaltinio teigimu, kaip tik neseniai naikintuvų MiG-29 perkėlimą į Ukrainą pirmiausia padiktavo noras sustiprinti oro gynybą.Kaip pažymi leidinys, Vakarų partneriai baiminasi, kad be gerai parengtos oro gynybos ilgai planuotas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas prieš Rusijos pajėgas gali žlugti.Tačiau ne visi Europos lyderiai į situaciją žiūri niūriai. „Nematome jokio pavojaus, kad Ukraina praras pranašumą ore“, – sakė vienas iš jų.

Rusija skelbia, kad Briansko srityje bepilotis orlaivis atakavo karinį komisariatą Briansko srityje, Novozybkovo mieste, dronas pataikė į karinį komisariatą. Rusai teigia, kad prie to prisidėjo Ukrainos kariuomenė. Apie tai pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasi „Baza Telegram“ kanalu. Smūgio metu pastatas buvo iš dalies apgadintas, išdaužti langai. Taip pat nukentėjo ir aplinkinių namų langai. Aukų išvengta. Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas tikino, kad „tame dalyvavo Ukrainos ginkluotosios pajėgos“. Primename, kad sekmadienį, balandžio 16 d., taip pat buvo paskelbta apie drono ataką. https://t.me/bazabazon/17002

Poziciją dėl Ukrainos ginklavimo pakeitusiai šaliai – Medvedevo grasinimai Rusijos Federacijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, pasirodžiusi žiniai, kad Pietų Korėja gali pakeisti savo poziciją dėl ginklų siuntimo į Ukrainą, jau ėmė grasinti šiai šaliai. „Atsirado naujų norinčių padėti mūsų priešams. Pietų Korėjos prezidentas Yun Sok-yeol sakė, kad iš esmės valstybė yra pasirengusi tiekti ginklus Kyjivo režimui. Dar visai neseniai pietų korėjiečiai karštai tikino, kad galimybė Kijevui tiekti mirtinus ginklus yra visiškai atmesta“, – rašė jis „Telegram“. „Įdomu, ką pasakys šios šalies gyventojai, kai iš savo artimiausių kaimynų – mūsų partnerių iš Šiaurės Korėjos pamatys naujausius rusiškų ginklų dizainus?“ – grasino D. Medvedevas. Kaip skelbta anksčiau, smurto eskalavimo ir masinių atakų prieš civilius gyventojus atveju Pietų Korėja gali prisijungti prie Vakarų šalių teikiant Ukrainai karinę pagalbą. Tai pareiškė Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeol interviu agentūrai „Reuters“. „Jei susidarys situacija, kurios tarptautinė bendruomenė negalės toleruoti, pavyzdžiui, bet koks didelio masto išpuolis prieš civilius gyventojus, žudynės ar rimtas karo įstatymų pažeidimas, mums gali būti sunku apsiriboti vien tik humanitarine ar finansine parama“, – sakė Yoon. Pažymėtina, kad tai pirmas kartas nuo karo pradžios, kai Seulas užsiminė apie galimybę tiekti Ukrainai ginklus.

Pietų Korėjos prezidentas nustatė sąlygas dėl ginklų perdavimo UkrainaiSmurto eskalavimo ir masinių atakų prieš civilius gyventojus atveju Pietų Korėja gali prisijungti prie Vakarų šalių teikiant Ukrainai karinę pagalbą, pareiškė Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeol interviu agentūrai „Reuters“.„Jei susidarys situacija, kurios tarptautinė bendruomenė negalės toleruoti, pavyzdžiui, bet koks didelio masto išpuolis prieš civilius gyventojus, žudynės ar rimtas karo įstatymų pažeidimas, mums gali būti sunku apsiriboti vien tik humanitarine ar finansine parama“, – sakė Yoon.Pažymėtina, kad tai pirmas kartas nuo karo pradžios, kai Seulas užsiminė apie galimybę tiekti Ukrainai ginklus.„Pagrindinė JAV sąjungininkė ir svarbi artilerijos amunicijos gamintoja Pietų Korėja iki šiol vengė supykdyti Rusiją dėl ten veikiančių įmonių ir Maskvos įtakos Šiaurės Korėjai, nepaisant didėjančio Vakarų šalių spaudimo dėl ginklų tiekimo“, – pažymi „Reuters“.Prezidentas Yoon taip pat sakė, kad jo vyriausybė ieško būdų, kaip padėti atstatyti Ukrainą, panašiai kaip Pietų Korėja gavo tarptautinės pagalbos per 1950-1953 metų Korėjos karą.„Tikiu, kad paramos apimtis nebus ribojama, siekiant apginti ir atkurti šalį, į kurią buvo neteisėtai įsiveržta tiek pagal tarptautinę, tiek pagal vidaus teisę, – sakė Yoon. – Tačiau, atsižvelgdami į mūsų santykius su kare dalyvaujančiomis šalimis ir įvykius mūšio lauke, imsimės tinkamiausių priemonių“.Kitą savaitę Yoon vyks oficialaus vizito į JAV, kur bus minimos 70-osios aljanso su Jungtinėmis Valstijomis metinės.

Dniepropetrovsko srityje išvalyta dirbama žemėDniepropetrovsko srityje pirotechnikai baigė dirbamos žemės tyrimą, kad ūkininkai galėtų pradėti sėją.Tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Dniepropetrovsko regiono karinės administracijos vadovu Serhijumi Lysaku.Jis pažymėjo, kad specialistai pirmiausia ištyrė laukus, kuriuos reikia išminuoti, kad ten galėtų važiuoti žemės ūkio technika.Specialistai dirbo Kryvyj Riho regione. Jie apžiūrėjo 2645 hektarus ir neutralizavo apie pusketvirto šimto priešo amunicijos.

Ukraina: sunaikinta dauguma į Odesą paleistų dronųRusams dronais atakavus Ukrainos Odesos uostamiestį,  dauguma bepiločių, karinės administracijos duomenimis, buvo numušti.Tai buvo „Shahed-136“ tipo dronai, „Telegram“ tinkle pranešė Odesos karinės administracijos vadovas Jurijus Krukas. „Shahed“ dronai yra gaminami Irane, jie gali nešti nuo 35 iki 50 kg sprogmenų.Anksčiau pranešta, kad rusų dronai per ataką Odesoje sukėlė gaisrą viename infrastruktūros objekte. Nukentėjusių žmonių nėra.Pasak Ukrainos pajėgų, antradienį Rusija surengė iš viso keturias raketų atakas ir 60 oro antskrydžių. Per juos yra nukentėjusių civilių.

JAV žiniasklaida: Rusija gauna Vakarų ginklų technologijas apeidama sankcijasRusija rado būdų, kaip iš Vakarų įsigyti uždraustų ginklų technologijų, rašo „The New York Times“ (NYT).„Aukšti mokesčių ir prekybos pareigūnai pastebėjo, kad per Armėniją, Kazachstaną ir kitas šalis į Rusiją parduodama daugiau lustų ir kitų elektroninių komponentų“, – rašoma straipsnyje.Jie pasidalijo informacija apie srautus aštuonių ypač jautrių kategorijų mikroschemų ir kitų elektroninių prietaisų, kurie, pasak jų, yra labai svarbūs ginklų, įskaitant Rusijos sparnuotąsias raketas, kuriomis smogiama Ukrainai, kūrimui.„Kol JAV ir Europos Sąjunga kartu stengiasi aprūpinti ukrainiečius ginklais, kad šie galėtų toliau kovoti su Rusija, ši naudoja jų pačių technologijas, kad galėtų smogti Ukrainai“, – rašė NYT.Praėjusio mėnesio pabaigoje Amerikos ir ES pareigūnai apsikeitė informacija apie milijonų dolerių vertės uždraustas technologijas, kurios pro jų gynybos spragas patenka į Rusijos teritoriją.„Viename dokumente, pažymėtame JAV Pramonės ir saugumo biuro antspaudu, teigiama, kad 2022 metais Armėnija importavo 515 proc. daugiau lustų ir procesorių iš JAV ir 212 proc. daugiau iš ES nei 2021 metais. Tuomet Armėnija 97 proc. tų pačių produktų eksportavo į Rusiją, sakoma dokumente“, – rašo NYT.Dėl didžiulės pasaulinės lustų ir kitos elektronikos rinkos Vakarų šalims labai sunku stebėti, kaip laikomasi sankcijų.„Kol kas Rusijos kariuomenė turbūt remiasi didelėmis elektronikos ir ginkluotės atsargomis, kurias sukaupė prieš invaziją. Tačiau šios atsargos greičiausiai baigia išsekti, todėl Rusijai skubiai reikia gauti naujų siuntų“, – teigė NYT. 

Nutekinti dokumentai: Rusija prieš Ukrainą pasitelkė slaptą ginkląRusija siekia užkirsti ukrainiečių kariams prieigą prie palydovinio interneto „Starlink“, o šiuo tikslu pasitelkė slaptą ginklą. Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasis „The Washington Post“ informacija.Kaip rašoma leidinyje, remiantis slapta Amerikos žvalgybos ataskaita, siekdama sutrikdyti ukrainiečių kariams prieigą prie interneto, Rusija nusitaikė į palydovinį internetą „Starlink“, kurį nuo pirmų karo dienų Ukrainai tiekia Elonas Muskas, o jos pasitelkti būdai veikiausiai yra pažangesni, nei atrodė iš pradžių.Maskva toliau eksperimentuoja su savo elektroninio karo sistemomis „Tobol“. Ši programa „sukurta neva Kremliaus palydovų apsaugai, tačiau ją galima pasitelkti pulti palydovus, kuriuos naudoja priešininkai“.Ataskaitoje nerašoma, ar rusų eksperimentai buvo sėkmingi. Kaip akcentuojama straipsnyje „The Washington Post“, žvalgybos duomenys yra svarbūs, kadangi patvirtina anksčiau stebėtojų turėtus.Kompanija „SpaceX“, kuriai priklauso „Starlink“, nesutiko pakomentuoti šio klausimo. Pernai pavasarį E. Muskas trumpai pakomentavo Kremliaus bandymus pulti šią technologiją. Tada jis pabrėžė, kad „Starlink“ pasirodė esantis atsparus „slopinimams ir įsilaužimui“, vis dėlto rusai neatsisako savo sumanymo ir didina pastangas.Kaip rašo leidinys, Pentagonas neatsakė į klausimus apie nutekėjimo vertinimą. „Šios sistemos yra svarbios Ukrainos komunikaciniame tinkle“, – teigė JAV Gynybos departamento atstovas spaudai majoras Charlie Dietzas ir pridūrė, kad jo žinyboje „kaip ir anksčiau, dedamos pastangos teikti ukrainiečiams interneto ryšį, kurio jiems reikia“.Ukrainos Gynybos ministerijos atstovas spaudai Konstantinas Žura teigė, kad Kyjive žinoma apie šį incidentą ir ketinama imtis priemonių jų neutralizavimui.„The Washington Post“ prašė komentaro ir iš Rusijos pusės, tačiau Rusijos ambasada Vašingtone į žurnalistų prašymą nereagavo.Vis dar neaišku, ar „Starlink“ veiklos sutrikimai, apie kuriuos pranešta Ukrainoje, atsirado dėl Rusijos eksperimentų su „Tobol“ ar kitais trukdymo įrenginiais, tokiais kaip „Tirada-2“.Analitikai teigia, kad Kremlius turi septynias tokias sistemas. Kelios iš jų galėtų būti Kryme, taip pat Kaliningrade.

Ukraina atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių MinskeUkrainos užsienio reikalų ministerija atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių Minske, kai Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka priėmė Rusijos paskirtą vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovą Denisą Pušiliną.Ukrainos užsienio reikalų ministerija šį susitikimą pavadino „mėginimu legimitizuoti Rusijos okupacinės valdžios Donecke atstovą“ ir paragino Baltarusijos vyriausybę atsisakyti „destruktyvių žingsnių“.D. Pušilinas „Telegram“ tinkle rašė esąs suinteresuotas, be kita ko, traktoriais, autobusais ir statybinėmis medžiagomis iš Baltarusijos. Mainais jo regionas esą eksportuos grūdus į Baltarusiją.

JK: Rusijos programišiai taikosi į Vakarų ypatingos svarbos infrastruktūrąJungtinės Karalystės vyriausybės kibernetinės gynybos agentūra trečiadienį perspėjo apie kylančią grėsmę Vakarų šalių ypatingos svarbos infrastruktūrai, ją kelia Rusijai ir jos karui Ukrainoje prijaučiantys programišiai, praneša „Reuters“.Rusijai prijaučiantys „haktyvistai“ vykdo iš esmės nekenksmingas internetines kampanijas, kurių metu sugadinamos žinomos viešosios interneto svetainės arba jos išjungiamos iš interneto. Tačiau kai kurios iš tų grupių aktyviai rengia planus, kaip padaryti daugiau žalos realiam pasauliui, pranešė JK nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NCSC), priklausantis žvalgybos agentūrai GCHQ.„Kai kurios iš jų pareiškė norinčios padaryti didesnį trikdantį ir griaunamąjį poveikį svarbiausiai Vakarų nacionalinei infrastruktūrai, įskaitant JK“, – teigė NCSC.„Manome, kad šios grupės ieškos galimybių padaryti tokį poveikį, ypač jei sistemos yra prastai apsaugotos“, – sakoma perspėjime, kuris buvo išplatintas žiniasklaidai per konferenciją Belfaste, kurią surengė NCSC ir GCHQ.Nors tokios grupės yra ideologiškai motyvuotos ir atitinka Rusijos valstybės interesus, jos „nėra oficialiai kontroliuojamos valstybės“, sakoma perspėjime. „Dėl to jos yra mažiau nuspėjamos“, – sakoma pranešime.Sėkminga kibernetinė ataka prieš ypatingos svarbos nacionalinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, energetikos tinklus ar vandens tiekimo sistemas, gali būti labai destruktyvi ir padaryti didelę realią žalą.NCSC teigia, kad tokias atakas, kurioms įvykdyti paprastai reikia labai aukštų techninių įgūdžių ir išteklių, hakerių grupuotės „be išorinės pagalbos“ greičiausiai neįvykdys, tačiau įspėjama, kad jos „laikui bėgant gali tapti veiksmingesnės“.Ir tokia pagalba jau gali būti suteikta. Tarp dešimčių itin slaptų JAV žvalgybos dokumentų, kurie pastarosiomis savaitėmis buvo paviešinti internete, buvo vienas, pažymėtas žyma „Visiškai slaptai“, kuriame įspėjama, kad prorusiška įsilaužėlių grupė, pavadinta „Zaria“, įsiskverbė į Kanados dujų infrastruktūros tinklus.Pasak to „visiškai slapto“ dokumento, kurio kopiją matė „Reuters“, ši grupė Rusijos FSB pareigūnams pateikė ekrano nuotraukas kaip įrodymą, kad ji sugebėjo „padidinti vožtuvų slėgį, išjungti signalizaciją ir inicijuoti avarinį nenustatytos dujų paskirstymo stoties išjungimą“.„Reuters“ nepriklausomai nepatikrino dokumentų autentiškumo. Kelios šalys suabejojo kai kurių dokumentų tikrumu, įskaitant JK, kuri teigė, kad informacijoje yra „rimtų netikslumų“.„Ukrinform“ pranešė, kad šią savaitę per Ukrainos ministro pirmininko Deniso Šmyhalio vizitą Kanadoje Rusijos programišiams pavyko kelioms valandoms išjungti oficialią Kanados ministro pirmininko interneto svetainę. Techninių nesklandumų užfiksuota ir Kanados Senato interneto svetainėje.Naujienų agentūra dpa trečiadienį pranešė, kad Vokietijos ginklų ir technologijų grupė „Rheinmetall“ praėjusią savaitę patyrė kibernetinę ataką prieš savo civilinį verslą. Pasak grupės atstovo spaudai, trims karinio verslo padaliniams sutrikimai įtakos neturėjo. Transporto priemonių sistemų, ginklų bei amunicijos ir elektroninių sprendimų srityse veikla vyko sklandžiai.

Analitikai apie demonstratyvų Putino susitikimą: artimiausioje Kremliaus aplinkoje – pokyčiaiDemonstratyvūs Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimai su Rusijos karinių oro pajėgų vadu, generolu pulkininku Michailu Teplinskiu, Dnepro pajėgų grupės generolu pulkininku Olegu Makarevičiumi ir generolu pulkininku Aleksandru Lapinu galimai byloja dar vieną pokytį Rusijos karinėje vadovybėje ir netgi artimiausioje Kremliaus aplinkoje. Apie tai rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Pasak jų, su Kremliumi siejami tinklaraštininkai pastebi, kad Rusijos generalinio štabo vadas, armijos generolas Valerijus Gerasimovas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu V. Putino susitikimuose okupuotoje Ukrainos teritorijoje nedalyvavo.Šaltinių teigimu, M. Teplinskis ir A. Lapinas, kurie oficialiai nuo pareigų buvo atleisti, į Rusijos karinę vadovybę sugrįžo prieš V. Gerasimovo ir S. Šoigu valią. Rusijos šaltiniai jau anksčiau skelbė, kad Kremlius su „Vagner“ siejamą M. Teplinskį Rusijos karinių oro pajėgų vado pareigose pakeitė O. Makarevičiumi sausio 13 dieną po to, kai Rusijos gynybos ministerija ir V. Gerasimovas atgavo V. Putino prielankumą, prarastą po nesėkmingo puolimo Donbase žiemą ir pavasarį.Susitikimas patvirtino ankstesnes „Vagner“ grupės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino užuominas dėl M. Teplinskio sugrįžimo.ISW jau anksčiau skelbė, kad M. Teplinskio grąžinimas į anksčiau užimtas pareigas leidžia daryti išvadą, kad Kremlius galimai siekia vėl dirbti su „Vagner“ ir pasiekti taip norimos pergalės Bachmute.Patvirtinimas taip pat gali byloti ir faktą, kad J. Prigožinas bent jau iš dalies atgavo Rusijos prezidento prielankumą, atrėmęs V. Gerasimovo ir S. Šoigu pastangas iš Bachmuto išginti „Vagner“.

JK dovanoja Ukrainai tankus „Challenger 2“JK padovanojo Ukrainai 14 savo „Challenger 2“ tankų.Ši informacija buvo patvirtinta oficialiame Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“. „JK padovanojo 14 galingų tankų eskadrilę Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – pranešė britų ginkluotosios pajėgos ir pažymėjo, kad paruošė Ukrainos karius operacijai ir darbui su „Challenger 2“.

Brazilijos prezidentas pasmerkė Rusijos invaziją į UkrainąBrazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pasmerkė Rusijos įvykdytą Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą. Susitikime su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu jis kartu pakartojo savo pasiūlymą, kad siekiant taikos tarp Rusijos ir Ukrainos tarpininkautų neutralių šalių grupė, praneša agentūra „Reuters“.L. I. Lula da Silva savaitgalį užsitraukė kai kurių Vakarų šalių nepasitenkinimą, nes per Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vizitą pareikalavo, kad JAV ir ES nutrauktų ginklų tiekimą Ukrainai.Po ginčytinų Brazilijos prezidento pasisakymų vyriausybė Kyjive pakvietė jį apsilankyti Ukrainoje. I. Lula da Silva turėtų atvykti, kad pamatytų Rusijos agresijos padarinius, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Rusija bepiločiais orlaiviais atakavo Odesos regionąBalandžio 19-osios naktį Rusijos pajėgos bepiločiais orlaiviais užpuolė Odesos regioną. Atakavo infrastruktūros objektą.Apie tai socialinio tinklo „Facebook“ OVA puslapyje paskelbė Odesos regiono karinės administracijos vadovas Jurijus Krukas.„Naktį priešas atakavo Odesos regioną „Shahed-136“ tipo bepiločiais orlaiviais. Sėkmingo mūsų gynybos pajėgų darbo dėka dauguma priešo bepiločių orlaivių buvo sunaikinta. Deja, nukentėjo viešoji infrastruktūra“, – rašė jis.Įvykio vietoje dirba ugniagesiai. Nukentėjusių žmonių nėra.https://twitter.com/Flash_news_ua/status/1648548467688583168

Rusija atakavo Zaporožės regionąZaporožės regione Ukrainos gynėjai numušė penkis „Shahed“ dronus. Apie tai antradienio vakare paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.Jis nepateikė jokių kitų detalių apie šį okupantų išpuolį Zaporožės regione. Zaporožės regioninės karinės administracijos vadovas Jurijus Malashko pažymėjo, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos parodė savo įgūdžius. „Priešo „skardinės“ šiandien sėkmingai nusileido. Ačiū mūsų kariuomenei, kuri apgynė taikius namus“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.

Zelenskis „susiaurino“ ginklų asortimentą UkrainaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį surengė derybas su Jungtinių Valstijų Kongreso Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy ir įvardijo konkrečius ginklus, kurių ukrainiečiams skubiai reikia, kad galėtų pasipriešinti Rusijai. Prieš pokalbį Ukrainos lyderis atvyko į priekinę liniją Avdijivkoje ir kalbėjosi su kariais.Apie savo pokalbio su K. McCarthy detales V. Zelesnkis paskelbė „Telegram“ kanale. Jis pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikia tolimojo nuotolio artilerijos ir aviacijos.Jie taip pat aptarė poreikį stiprinti sankcijas Rusijai, mažinti rusiškos naftos ir dujų kainų lubas. V. Zelenskis taip pat padėkojo už paramą Ukrainai iš Kongreso ir pakvietė K. McCarthy asmeniškai apsilankyti Ukrainoje.

Ukraina: padėtis fronte nepasikeitė Iš Ukrainos Generalinio štabo vakarinės ataskaitos galima daryti išvadą, kad per pastarąją dieną padėtis fronte iš esmės nepasikeitė: Bachmute tęsiasi sunkios kovos, rusai puolė dar trijose srityse, tačiau nesėkmingai, praneša BBC.Rusijos gynybos ministerija antradienį paskelbė užgrobusi tris ketvirtadalius Bachmuto.„Bachmuto kryptimi priešas ir toliau vykdo puolamąsias operacijas. Vyksta sunkūs mūšiai“, – sakoma pranešime.Be Bachmuto, pasak Generalinio štabo, rusai užpuolė Lymano kryptimi ir Avdiivkos bei Maryinkos srityse, tačiau nesėkmingai.Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenka antradienį sakė, kad Rusijos kariai perėmė dar trijų rajonų skirtingose Artemivsko (rusai Bachmutą vadina sovietiniu vardu) vietose kontrolę.Įvairūs Rusijos šaltiniai teigia, kad „Vagner“ jau kontroliuoja 80–90 proc. Bachmuto teritorijos, tik vakarinis miesto pakraštys lieka ukrainiečių.

Ukrainos fronte žuvo buvęs šalies parlamentaras Buvęs Ukrainos liaudies deputatas Olegas Barna žuvo fronte. Jis nuo pirmųjų Rusijos invazijos dienų savanoriškai gynė Ukrainą.Apie jo mirtį paskelbė Tavrichesky krypties gynybos pajėgų pirmininkas Aleksejus Dmitrashkovskis.„Vakar Olegas Barna žuvo kovų metu. Taip atsitiko, kad praėjusią savaitę turėjome galimybę pasikalbėti“, – sakė jis.Buvusio parlamentaro mirties aplinkybės ir vieta nenurodytos. Olegui Barnai antradienį būtų sukakę 56 metai.O. Barna 2014 metais buvo išrinktas į Aukščiausiąją Radą kaip Petro Porošenkos bloko kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje Ternopilio regione.

Ukraina karinei įrangai ir ginklams per mėnesį išleidžia beveik milijardą dolerių Kovo mėnesį Ukraina išleido beveik milijardą JAV dolerių karinei įrangai, ginklams, šaudmenims ir įrangai įsigyti.Remiantis Ukrainos Finansų ministerijos ataskaita, kovą iš Ukrainos biudžeto išleista 34,4 milijardo grivinų (935 milijonus dolerių) įrangos, ginklų, šaudmenų ir įrangos pirkimui kariuomenei, vasarį šios išlaidos sudarė 867 milijonus dolerių, sausį – 780 milijonų dolerių.Šios išlaidos sudaro apie 15 proc. visų Ukrainos valstybės išlaidų.

Vokietija pranešė jau perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“Antradienį Vokietija pranešė jau perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“.Apie tai informuoja portalas „rbc.ua“, remdamasis Vokietijos vyriausybės tinklalapiu.Gautomis žiniomis, be oro gynybos komplekso „Patriot“ su raketomis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos gaus ir 16 sunkvežimių „Zetros“. Dar du automobiliai bus perduoti Ukrainos pasieniečiams.Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas nei patvirtino, nei paneigė informaciją, kad „Patriot“ jau Ukrainoje. Jis tik pažymėjo, kad ši sistema leis numušti toliau esančius priešo taikinius.J. Ihnatas taip pat išsakė viltį, kad kitas Ukrainos sąjungininkų Vakaruose žingsnis bus sprendimo dėl naikintuvų F-16 priėmimas.

Kyjivas ragina Brazilijos prezidentą savo akimis pamatyti karo pasekmesUkrainos valdžia antradienį pakvietė Brazilijos prezidentą aplankyti jų karo nuniokotą šalį ir pačiam įsitikinti Rusijos agresijos pasekmėmis.Diena anksčiau Brazilijoje lankęsis Sergejus Lavrovas sakė, kad jie susitarė su Brazilijos prezidentu dėl jų požiūrio į konfliktą Ukrainoje.Kaip feisbuke rašė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorius Olegas Nikolenko, kuris patvirtino kvietimą, Užsienio reikalų ministerija norėtų, kad Lula da Silva „suprastų tikrąsias Rusijos agresijos priežastis ir jos pasekmes pasaulio saugumui.“Pasak O. Nikolenkos, Ukraina susidomėjusi stebi Lulos pastangas rasti taikų konflikto sprendimą, tačiau negali sutikti su tuo, kad auka ir agresorius turėtų būti vienodo masto, o aukai padedančios šalys turėtų būti apkaltintos karo kurstymu.Anksčiau Brazilijos prezidento komentarai apie tai, kad Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga tariamai pratęsia konfliktą Ukrainoje, aprūpindamos Kijevą ginklais, sukėlė pasipiktinimo audrą Vakaruose.Baltųjų rūmų atstovas spaudai net apkaltino Lula da Silvą, kad jis „kaip papūga“ kartoja Rusijos ir Kinijos propagandos tezes.

Ukraina: karį sumušusiam karininkui gresia 12 metų kalėjimoUkrainos Valstybinis tyrimų biuras (VTB) pradėjo tirti Nacionalinės gvardijos kariškio sumušimo faktą.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis VTB atstovais.„VTB darbuotojai pradėjo tirti vieno iš Nacionalinės gvardijos dalinių Ivano Frankivsko srityje kariškio sumušimo faktą. Vaizdo įrašas, kuriame karininkas necenzūriškai keikiasi ir mušą karį, šiandien pasirodė viename iš Ukrainos „Telegram“ kanalų“, - sakoma VTB spaudos tarnybos pranešime.Pareigūnai apklausia liudytojus ir nukentėjusįjį. Taip pat pavyko nustatyti ir daugiau karininko tyčiojimosi iš kareivių faktų.Pagal Ukrainos baudžiamąjį kodeksą, karį sumušusiam karininkui gresia 12 metų kalėjimo.

Parlamentaras: Ukraina ir Lenkija susitarė dėl Ukrainos žemės ūkio produkcijos tranzitoUkraina ir Lenkija susitarė dėl Ukrainos žemės ūkio produkcijos tranzito per Lenkijos teritoriją į kitas šalis.Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Agrarinės ir žemės politikos komiteto narys Dmytro Solomčukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Dėl Ukrainos žemės ūkio produkcijos tranzito per Lenkiją susitarta!“ – parašė parlamentaras.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2023 metų balandžio 15 d. Lenkija įvedė laikiną grūdų ir kitų rūšių žemės ūkio produkcijos importo iš Ukrainos draudimą, taip pat sustabdė Ukrainos agropramoninio komplekso produkcijos tranzitą per savo teritoriją.Be to, Vengrija ir Slovakija uždraudė grūdų ir kitų rūšių žemės ūkio produkcijos importą iš Ukrainos, tačiau tranzito nesustabdė. Bulgarija ir Rumunija dar svarsto galimybę stabdyti žemės ūkio produkcijos importą iš Ukrainos.Šių metų balandžio 17 d. Europos Komisija pareiškė nepritarianti valstybių-narių sprendimui vienašališkai apriboti grūdų ir kitų maisto prekių importą iš Ukrainos.

Dingusiais laikomi daugiau nei 7000 Ukrainos kariųDaugiau nei 7000 Ukrainos karių laikomi dingusiais, tai per naujienų telemaratoną sakė Ypatingomis aplinkybėmis dingusių asmenų komisaras Olehas Kotenka.„Skaičius realus, jis šiek tiek viršija 7000, tikimės, kad žmonės, kurių ieškome kaip dingusių, yra paimti į nelaisvę. Mūsų statistika rodo, kad 60-65 proc. šių žmonių yra gyvi, bet paimti į nelaisvę. Kiti, deja, žuvę“, – į klausimą apie dingusiais laikomų ukrainiečių karių skaičių atsakė O. Kotenka.Anot jo, Ukraina susigrąžina daug belaisvių ir šie pasakoja, kur buvo ir kiek žmonių ten matė. „Žinome vietas, kur jie laikomi, tiek Rusijos Federacijoje, tiek okupuotose teritorijose, Luhansko ir Donecko srityse“, – pridūrė O. Kotenka.Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino 2235 žmones.

JT duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 8 534 civiliaiJungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios Ukrainoje nukentėjo 22 904 civiliai. Iš jų 8 534 žmonės žuvo ir 14 370 buvo sužeisti.Tai sakoma naujausioje JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ataskaitoje, praneša „Ukrinform“.Šių metų balandžio 1–17 dienomis Ukrainoje nukentėjo 324 civiliai: 85 žmonės žuvo, 239 buvo sužeisti.Daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.

Ukraina: išvaduoto miesto centre moteris nukentėjo nuo minos Charkivo srities Balaklijos miesto centre moteris užmynė rusų paliktą miną, nukentėjusioji dėl sužalojimo paguldyta į ligoninę.Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“.„Balandžio 18 d. Balaklijoje įvyko nelaimė. Moteris beveik miesto centre atsistojo ant kovos su pėstininkais minos „Lepestok“ („Žiedlapis“). Ši mina skirta žmonėms luošinti. Jos sprogimas garantuoja apatinių galūnių sužalojimą. Tokį sužalojimą patyrė ir nukentėjusioji. Diagnozė – kairiosios pėdos plėštinė žaizda. Moteris paguldyta į vietos ligoninę“, – rašoma pranešime.Tarnyba dar kartą paragino visus regiono gyventojus būti kuo atsargesnius.Balaklija buvo išlaisvinta 2022 metų rugsėjį.Pasak specialistų, mina „Lepestok“ statoma nuotoliniu būdu ir susilieja su žole ir lapais. Ji sveria 80 gramų, yra žalsvos spalvos. Kad mina suveiktų, pakanka ją spustelėti 5-25 kilogramų jėga. Sprogimas pažeidžia žmogaus galūnes, netekęs daug kraujo, jis gali ir mirti.

Rusijos kareiviai fronte gavo ikonų su Putino atvaizduhttps://www.delfi.lt/news/daily/hot/delfi-trumpai-rusijos-kariai-dovanu-gavo-ikonu-su-putino-atvaizdu-video.d?id=93106621

Rusija griežtina įstatymus, naudojamus susidoroti su oponentais Antradienį Rusijos įstatymų leidėjai priėmė pataisas, griežtinančias bausmes už baudžiamuosius kaltinimus, dažnai naudojamus kritikams nutildyti, įskaitant galimą įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už valstybės išdavystę.Dūma, parlamento žemieji rūmai, taip pat priėmė įstatymo projektą, kuriuo bus baudžiama už „pagalbą vykdant tarptautinių organizacijų, kuriuose Rusija nedalyvauja, sprendimus“. Panašu, kad tai atsakas į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo išduotą prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.

Žurnalistai išsiaiškino, kur iš tiesų lankėsi PutinasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tiesų lankėsi Chersono srityje, tačiau tai padarė mažiausiai 130 kilometrų nuo artimiausių Ukrainos karių pozicijų, rašo portalas „rbc.ua“, remdamasi Ukrainos „Žurnalistinių tyrimų centru“.Vizito metu V. Putinas apsilankė okupacinių pajėgų „Dnepr“ štabe, kurį rusai įkūrė poilsio bazėje „Brigantina“ Arabato nerijoje.  Žurnalistai išanalizavo diktatoriaus atvykimo į Ukrainą vaizdo įrašą bei filmuotą medžiagą, kurioje matyti „Dnepr“ štabas – tai leido nustatyti jo vietą. Pati poilsio bazė įsikūrusi Naberežnaja g. 17, o tai yra ne mažiau kaip už 130 km nuo artimiausių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijų.Vaizdo įraše galima matyti mėlynus „Azov“ pensionato korpusų stogus, paplūdimį ir vaikų stovyklą „Burevestnik“, o kitame plane – tris pilkus „Brigantina“ korpusų pastatus. Žurnalistai raudona spalva pažymėjo bazės vartus, o antrajame kadre – nebaigtą statyti pastatą.V. Putino kelionės metu nelydėjo nei gynybos ministras Sergejus Šoigu, nei Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas.Žiniasklaidoje anksčiau taip pat pasirodė spėlionių, kad, kitaip nei teigia Kremlius, V. Putinas galėjo lankytis okupuotose Chersono ir Luhansko sričių teritorijose praėjusią savaitę.

Lenkija planuoja atidaryti HIMARS akademiją Lenkija nori atidaryti HIMARS akademiją, kurioje bus mokoma valdyti šias raketų artilerijos sistemas, tviteryje parašė gynybos ministras.Lenkijos vyriausybė iš JAV užsakė keletą HIMARS paleidimo įrenginių. Sistemos išgarsėjo per karą Ukrainoje, jos padėjo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms iš pradžių sustabdyti besiveržiančią Rusijos kariuomenę, o paskui ją atstumti.„Pirmosios JAV pagamintos raketų sistemos HIMARS Lenkiją pasieks šiais metais“, – antradienį sakė Mariuszas Blaszczakas. „Norime įkurti HIMARS akademiją, kur vyks mokymai naudoti šio tipo raketų artilerijos sistemas“, – pridūrė jis. Pasak M. Blaszczako, akademijos įkūrimo projektas bus svarstomas per Europos raketų artilerijos viršūnių susitikimą, šiuo metu vykstantį Lenkijos Torūnės mieste.2019 m. Lenkija už 414 mln. JAV dolerių užsakė 20 sistemų HIMARS: 18 kovinių ir du mokomuosius paleidimo įrenginius. Praėjusių metų gegužę Lenkijos gynybos ministerija paprašė Vašingtono parengti dar 500 šių sistemų rinkinių pasiūlymą. JAV administracija vasarį patvirtino 484 raketų paleidimo įrenginių pardavimą Lenkijai, sandorio vertė – 10 mlrd. JAV dolerių.M142 HIMARS (didelio mobilumo artilerijos raketų sistema) yra lengvasis daugkartinis raketų paleidimo įrenginys, galintis nešti iki šešių raketų. HIMARS paleidimo įrenginius gamina JAV ginklų gamintoja „Lockheed Martin“.

Zelenskis lankėsi fronto linijoje esančiame Ukrainos Avdijivkos mieste Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi stipriai apšaudomame fronto mieste Avdijivkoje šalies rytuose, antradienį pranešė jo oficiali svetainė.V. Zelenskis lankėsi „priešakinėse pozicijose“ netoli Rusijos okupuoto Donecko miesto esančioje Avdijivkoje ir palinkėjo kariams laimingų stačiatikių Velykų, rašoma svetainėje.

Po rusų apšaudymo Chersone sužeistųjų padaugėjo iki 9 Po Rusijos kariuomenės apšaudymo Ukrainos Chersono mieste sužeistųjų padaugėjo iki 9. Tai pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Per Rusijos apšaudymą Chersono centre nukentėjusių žmonių skaičius padidėjo iki 10: vienas žmogus žuvo, o dar devyni buvo sužeisti“, – tinkle „Telegram“ parašė administracija.„Ukrinform“ primena, kad rusai Chersoną puolė antradienio rytą. Okupantų taikinyje atsidūrė teritorija, supanti miesto centrinį turgų. Iš pradžių buvo skelbta apie šešis sužeistus žmones.

Lukašenka susitiko su „Donecko liaudies respublikos“ vadeiva Pušilinu Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį Minske susitiko su vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadeiva Denisu  Pušilinu ir pareiškė „esąs pasirengęs padėti Doneckui“.Tai pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, kuria remiasi „Ukrinform“.Per susitikimą apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas domėjosi situacija fronte. „Jūsų vadinamasis centrinis ruožas – jis ten sudėtingiausias. Vyksta labai intensyvūs mūšiai. Tiek į šiaurę, tiek į pietus. Ir Donecko kryptimi. Apšaudymai. Žmonėms sunkoka. Ir ką šiomis aplinkybėmis Baltarusija gali padaryti Donecko labui, kuo mes galime padėti?“ – sakė A. Lukašenka.Kartu jis patikslino, kad omenyje turima „pagalba atkuriant ir normalizuojant žmonių gyvenimą“.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, balandžio 10 d. per susitikimą Minske su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu A. Lukašenka aptarė Baltarusijos saugumo klausimus. Pasak apsišaukėlio prezidento, jis būtų užtikrintas, jei „Rusija gintų Baltarusiją kaip savo teritoriją“.

Ukraina: rusai ruošiasi bėgti iš ChersonoUkrainos Pietų gynybos ir saugumo pajėgų Jungtinio koordinuojančio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk sako, kad Rusijos kariai, tikėtina, ruošiasi trauktis iš okupuotos Chersono dalies.Pasak jos, okupantų kariuomenė dabar bando užminuoti visą pakrantę.N. Humeniuk teigė, kad rusai susikrovė pavogtą turtą ir apsirūpino civiliniais drabužiais. Būtent taip buvo ir prieš jų atsitraukimą dešiniajame Chersono srities krante.

Chersone per rusų apšaudymą žuvo žmogus, dar šeši sužeisti Ukrainos Chersono mieste per Rusijos kariuomenės apšaudymą žuvo žmogus, o dar šeši buvo sužeisti. Tai antradienį pranešė laikraštis „The Kyiv Independent“, kuriuo remiasi stotis „Sky News“.Kaip teigiama, rusų taikinyje atsidūrė teritorija, supanti miesto centrinį turgų.Manoma, kad aukų skaičius dar gali augti.

Krymo gyventojas nuteistas 10-čiai metų kalėjimo už sabotažąVienas Rusijos kontroliuojamo Krymo gyventojas buvo nuteistas 10-čiai metų kalėjimo už tai, kad padegė karinio komisariato patalpas ir rengė ataką prieš tiltą, antradienį pranešė Rusijos saugumo tarnyba.Pasak FSB saugumo tarnybos pranešimo, vyras iš Ukrainos Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, buvo sulaikytas 2022 metų birželį. Jis buvo nuteistas už karinės prievolės skyriaus Simferopolyje, Krymo regiono sostinėje, padegimą ir „pasirengimą sunaikinti geležinkelio tiltą“.„Per kratą buvo konfiskuota granata RGD-5“, – sakoma pranešime. Tyrėjai taip pat rado telefoną su pusiasalyje esančių geležinkelio tiltų nuotraukomis ir užrašų knygutę su ranka nubraižytu ginklų slėptuvės žemėlapiu, prieštankinę miną ir detonatorių, priduriama pranešime.Nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo karinę kampaniją, buvo įvykdyta keletas sabotažo aktų prieš Rusijos kariuomenės bazes, šaukimo punktus ir geležinkelius, kuriuos kariuomenė naudoja kaip tiekimo linijas.Balandį FSB vadovas Aleksandras Bortnikovas apkaltino Ukrainą ir Vakarų valstybes kurstant rusus ginkluotam sukilimui.Prezidentas Vladimiras Putinas taip pat apkaltino Vakarų saugumo tarnybas dalyvaujant „teroristiniuose“ išpuoliuose Rusijoje.A. Bortnikovas teigė, kad nuo praėjusių metų vasario Rusijoje užkirstas kelias 118-ai „teroristinių nusikaltimų“.

Danilovas: Ukraina kontrpuolimą pradės tada, kai bus tam pasiruošusiUkraina kontrpuolimą pradės tada, kai bus tam pasiruošusi. Tačiau tik laiko klausimas, kada bus pasiektas reikiamas pasirengimo lygis. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai interviu „The Associated Press“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.Pareigūno teigimu, Ukrainos sąjungininkai teikia pagalbą, kad būtų užtikrintas pakankamas puolimui būtinos įrangos kiekis. Nepaisant to, O. Danilovas išreiškė nusivylimą, kad kartais partneriai „pažada viena, o daro visai ką kita“. Jis nedetalizavo.Kalbėdamas apie slaptų JAV dokumentų nutekinimą, O. Danilovas pakartojo anksčiau kitų Ukrainos pareigūnų išreikštą poziciją, kad tai smarkiai nepaveiks būsimų Kyjivo operacijų. Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius pabrėžė, kad Ukraina su niekuo nesidalina itin jautria informacija. „Jei esama manančių, kad mes kažkam pranešinėjame, jie labai klysta“, – akcentavo pareigūnas.O. Danilovas nurodė, kad dėl svarbių, su saugumu susijusių klausimų sprendžiama uždaruose susitikimuose, dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Pasak pareigūno, „tik ten bus sprendžiama, kada, kuria kryptimi ir kokiu tempu mes vaduosime savo teritoriją“.O. Danilovo teigimu, Ukraina, rengdamasi kontrpuolimui, dirba nepailstamai, įskaitant savaitgalius. „Karo metu poilsio nėra“, – kalbėjo nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.Jis pridūrė tikįs Ukrainos pergale. „Mes nugalėsime Rusiją“, – pabrėžė O. Danilovas.

Podoliakas: Putinas apsilankė „nusikaltimų vietose“ okupuotose Ukrainos dalyseKyjivas antradienį apkaltino prezidentą Vladimirą Putiną apsilankius Rusijos „nusikaltimų“ vietose po to, kai Kremlius pranešė, kad Rusijos vadovas atvyko į okupuotas Chersono ir Lugansko regionų dalis.„Putino degradacija įspūdinga“, – tviteryje parašė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michaylas Podoliakas. Pasak jo, V. Putinas keliavo po okupuotas Ukrainos teritorijas, „kad paskutinį kartą pasimėgautų savo pakalikų nusikaltimais“.Valstybinė Rusijos žiniasklaida ir Kremlius antradienį pranešė, kad V. Putinas apsilankė dviejuose Ukrainos pasienio regionuose, kuriuos Rusija laiko savo teritorijos dalimi, tačiau nenurodė, kada šis vizitas įvyko.

Ukrainos pajėgos: smarkūs mūšiai dėl Bachmuto tęsiasiRytų Ukrainos Bachmuto mieste, Kyjivo duomenimis, tęsiasi smarkūs mūšiai. Rusų pajėgos atakuoja iš oro ir sunkiosios artilerijos, antradienį pranešė sausumos dalinių vadas Oleksandras Syrskis. Kartu jis pabrėžė, kad „situacija dabartiniu metu kontroliuojama“. Ukrainiečių kariai esą daro priešui didelių nuostolių ir „pastebimai lėtina“ rusų puolimą.Maskvos duomenimis, Rusija po mėnesius trukusių mūšių yra užėmusi 80 proc. miesto teritorijos. Praktiškai sugriautame mieste Donecko srityje, kuriame prieš karą gyveno daugiau kaip 70 000 žmonių, dar likę šimtai civilių.Pasak O. Syrskio, ir kituose fronto ruožuose rusų puolimas atremtas. Jis paminėjo Kupjansko sektorių Charkivo srityje ir Lymaną prie sienos tarp Luhansko ir Donecko sričių. Manoma, kad Ukrainos kariuomenė ateinančiomis dienomis keliuose ruožuose gali pradėti didesnį kontrpuolimą.Rusija, anot britų žvalgybos, sumažino savo karių ir atakų skaičių Ukrainos rytuose, kad nukreiptų išteklius į Bachmutą. Čia reguliariosios armijos daliniai ir „Vagner“ kovotojai ir toliau daro „šliaužiančią pažangą“, antradienį pranešė britų gynybos ministerija. Šiuo metu fronto linija miesto centre esą beveik atitinka geležinkelio liniją. Pietuose Ukrainos pajėgos sulaiko rusus palei senąjį pagrindinį kelią, kuris veda iš miesto į Vakarus.

Priešas smogė Chersonui: buvo apšaudytas miesto centras, yra sužeistų Antradienio, balandžio 18 d., rytą rusų įsibrovėliai užpuolė Chersoną, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. „Chersono centras apšaudytas! Likite slėptuvėse!“, – rašė jis. Vėliau Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad išpuolio metu nukentėjo žmonės. „Rusai apšaudė Chersoną, Centrinio turgaus rajoną. Per apšaudymą buvo sužeisti 6 žmonės“, – sakė jis.

Brazilija atmeta JAV kritiką dėl karo Ukrainoje ir gina ryšius su RusijaBrazilija atmetė JAV kritiką, kad prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva, pirmadienį susitikęs su Maskvos diplomatijos vadovu, atkartoja Rusijos ir Kinijos propagandą dėl karo Ukrainoje.Lulos susitikimas su Sergejumi Lavrovu Brazilijos mieste įvyko po valstybinių vizitų Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose, per kuriuos jis sakė, kad JAV turėtų „nustoti skatinti karą ir pradėti kalbėti apie taiką“ Ukrainoje. Jis taip pat teigė, kad Kyjivui tenka dalis kaltės dėl konflikto, kuris prasidėjo, kai 2022 metų vasario mėnesį į Ukrainą įsiveržė Rusijos pajėgos.Lulos pastabos atkartojo Maskvos ir jos strateginio sąjungininko Pekino poziciją, esą dėl karo kalti Vakarai.Kinija siekia būti neutrali Ukrainos karo atžvilgiu, tačiau palaiko partnerystę su Maskva ir susilaiko nuo sankcijų įvedimo.Brazilijos sostinėje S. Lavrovas padėkojo Lulai už praėjusią savaitę vykusias diskusijas dėl siekio padėti tarpininkauti taikos derybose.Tačiau naujausios Lulos pastabos dėl Ukrainos sukėlė kritiką iš Baltųjų rūmų, kurie vadovavo tarptautinėms pastangoms izoliuoti Maskvą ir paremti Kyjivą.„Šiuo atveju Brazilija atkartoja Rusijos ir Kinijos propagandą, visiškai nesigilindama į faktus“, – pirmadienį žurnalistams sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby. Jis apibūdino Lulos pranešimą apie karą kaip „labai problemišką“.Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauro Vieira, kuris taip pat buvo susitikęs su S. Lavrovu, atkirto: „Nežinau, kaip ir kodėl jis priėjo prie tokios išvados, bet visiškai su ja nesutinku“.Brazilija neprisijungė prie Vakarų valstybių, įvedusių sankcijas Rusijai dėl jos invazijos, ir atmetė prašymus tiekti šaudmenis Ukrainai.„Esame dėkingi savo draugams brazilams už aiškų situacijos genezės (Ukrainoje) supratimą. Esame dėkingi už jų norą prisidėti ieškant būdų, kaip išspręsti šią situaciją“, – sakė S. Lavrovas po susitikimo su Brazilijos kolega.„Esame suinteresuoti kuo greičiau išspręsti konfliktą“, – pridūrė jis. Tačiau jis sakė, kad bet koks sprendimas turės būti grindžiamas „daugiapoliškumu“ kaltindamas Vakarus „bandymu dominuoti tarptautinėje arenoje“.Vašingtonas „neprieštarauja jokiai šaliai, kuri nori pabandyti užbaigti karą, – sakė J. Kirby. – Tai galėtų įvykti dabar pat, šiandien, jei ponas (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nustotų pulti Ukrainą ir išvestų savo karius“.Brazilija – pirmoji S. Lavrovo stotelė savaitės trukmės kelionėje po Lotynų Ameriką. Jis ketina lankytis Venesueloje, Nikaragvoje ir Kuboje – šalyse, kurių kairiosios vyriausybės yra priešiškos Jungtinėms Valstijoms.S. Lavrovas ir Brazilijos atstovas M. Vieira sakė, kad jų derybose taip pat buvo aptarti energetikos ir prekybos klausimai.Maždaug ketvirtadalis stambios žemės ūkio šalies Brazilijos trąšų importuojama iš Rusijos, o praėjusiais metais abiejų šalių dvišalė prekyba sudarė rekordinę 9,8 mlrd. dolerių sumą.

Per pirmuosius tris metų mėnesius beveik pustrečio tūkstančio rusų pasiprašė prieglobsčio VokietijojePer pirmuosius tris šių metų mėnesius, anot žiniasklaidos, Vokietijoje prieglobsčio pasiprašė 2 381 Rusijos pilietis. Tai beveik toks pat skaičius, kaip per visus praėjusius metus, kai buvo pateiktas 2 851 prieglobsčio prašymas, pranešė skaitmeninė žiniasklaidos priemonė „Table.Media“, remdamasi Federalinės migracijos tarnybos (BAMF) skaičiais.Ypač daug prašymų sulaukta iš 19–30 metų amžiaus grupės asmenų. Be to, per pirmuosius tris metų mėnesius prieglobsčio prašančių vyrų dalis buvo didesnė nei pernai: 2022 m. 59 proc. prieglobsčio prašytojų iš Rusijos buvo vyrai. O šias metais nuo sausio iki kovo pabaigos jų dalis jau buvo 64 proc. Šis didėjimas aiškinamas mobilizacija Rusijoje karui prieš Ukrainą.Dezertyrai, „kurie nenori dalyvauti Putino kare, gali Vokietijoje prašytis prieglobsčio“, sakė BAMF atstovė. Jiems esą paprastai suteikiama tarptautinė apsauga. Tačiau kiek dezertyrų yra tarp prieglobsčio prašytojų, nenurodoma.

Rusijos siautė didelio masto gaisrasRusijoje, Tiumenėje, kilo didžiulis gaisras, kuris buvo matomas iš daugelio miesto taškų.Vietinių „Telegram“ kanalų teigimu, gaisras galimai siautė prie gyvenamojo komplekso „Zvezdny“. Liudininkų teigimu, gaisro vietoje dirbo gelbėtojai ir miško sargai.Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas didžiulis gaisras. Viename iš jų moteris sako, kad greičiausiai dega žolė. Rusijos valdžia oficialios informacijos apie gaisrą Tiumenėje kol kas nepateikė.

Skelbiama, kad Putinas apsilankė Chersone ir Luhanske Skelbiama, kad Vladimiras Putinas atvyko į okupuotas Ukrainos teritorijas. Jis esą aplankė rusų kareivius Chersono srityje, praneša „Insider“.  Vizito metu V. Putinas kalbėjosi su Rusijos kariuomenės oro desanto pajėgų dalinio „Dniepr“ vadais, taip pat susitiko su kitais aukšto rango karininkais, teigia TASS. Pranešime priduriama, kad vienas iš vizito tikslų esą buvo gauti vadų „ataskaitą“ apie padėtį tiek Chersono, tiek Zaporižios kryptimis. Pasak „RIA Novosti“, V. Putinas apsilankė ir okupuotoje Luhansko regiono dalyje. „V. Putinas pasveikino karius su Velykomis „Dnepr“ grupės štabe, įteikdamas jiems ikonos kopiją, kuri, pasak prezidento, priklausė „vienam sėkmingiausių Rusijos imperijos gynybos ministrų“, – sakoma pranešime. Propagandistai taip pat teigė, kad V.Putinas lankėsi „Vostok“ Nacionalinės gvardijos pajėgų štabe okupuotoje Luhansko regiono dalyje. Nei Rusijos žiniasklaida, nei Kremlius nepranešė, kada įvyko vizitas. Tai būtų pirmas V. Putino apsilankymas Chersone – regione, kurį iš dalies okupavo Rusijos pajėgos ir praėjusiais metais aneksavo kartu su trimis kitais Ukrainos regionais. Jau anksčiau buvo pranešta, kad V. Putinas lankėsi okupuotame Mariupolio uostamiestyje prie Azovo jūros, kur „apžiūrėjo keletą savivaldybės objektų ir kalbėjosi su vietos gyventojais“. Be to, jis lankėsi ir neteisėtai aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje per devintąsias fiktyvaus referendumo dėl prisijungimo metines. https://t.me/insiderUKR/52953

JAV griežtai sukritikavo Brazilijos pasisakymą apie Ukrainos karąPo Brazilijos prezidento pasisakymų apie Ukrainos karą JAV vyriausybė griežtai sukritikavo Luizą Inácio Lula da Silvą. „Brazilija atkartojo rusų ir kinų propagandą, neatsižvelgdama į faktus“, – pirmadienį Vašingtone sakė Nacionalinės saugumo tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby‘is. Esą labai problematiška, kai Brazilija tvirtina, kad JAV ir Europa nėra suinteresuotos taika arba kad ir joms tenka atsakomybė dėl karo.Brazilijos prezidentas prieš kelias dienas lankydamasis Kinijoje pareiškė: „JAV turi liautis skatinti karą ir pradėti kalbėti apie taiką. ES turi pradėti kalbėti apie taiką“. Sausį jis pasiūlė tarptautinį tarpininkavimą, dalyvaujant Brazilijai ir Kinijai. Ukraina griežtai atmetė Brazilijos siūlymą atsisakyti Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tuo tarpu padėkojo Brazilijai už paramą ieškant sprendimo konflikte su Ukraina. „Žinoma, kad mes suinteresuoti, kad Ukrainos konfliktas kuo greičiau baigtųsi“, – rusų valstybinė naujienų agentūra TASS citavo S. Lavrovą, kuris pirmadienį su vizitu lankėsi Brazilijos sostinėje Brazilijoje.Brazilijos diplomatijos vadovas Mauricio Vieira patvirtino didžiausios Lotynų Amerikos šalies interesą dėl taikaus sprendimo ir kritikavo sankcijas Rusijai. „Tokios priemonės turi neigiamų padarinių pirmiausiai besivystančių šalių ekonomikai“, – sakė jis.Brazilija, būdama viena lyderiaujančių pasaulio šalių pagal žemės ūkio produkciją, yra priklausoma nuo trąšų iš Rusijos.

G7 šalys pasiryžusios griežtinti sankcijas RusijaiG-7 grupės šalys teigia esančios pasirengusios griežtinti sankcijas Ukrainą užpuolusiai Rusijai. „Mes ir toliau esame pasiryžę intensyvinti sankcijas Rusijai“, – sakoma bendrame pareiškime, kuris priimtas antradienį Japonijos Karuidzavos mieste baigiantis G7 užsienio reikalų ministrų susitikimui. Esą bus „stiprinama koordinacija, kad būtų užkirstas kelias trečiosioms šalims tiekti ginklus Rusijai“. Bus imtasi priemonių prieš tuos, kurie materialiai remia Rusijos karą prieš Ukrainą.Didžiojo septyneto šalys dar kartą pareikalavo, kad Rusija nedelsiant ir besąlygiškai išvestų savo karius iš Ukrainos. Karo niokojamai šaliai esą ir toliau bus padedama atkurti per rusų atakas apgadintą infrastruktūrą.G7 šalys pasmerkė „neatsakingą Rusijos branduolinę retoriką ir jos grasinimus dislokuoti Baltarusijoje branduolinius ginklus“, pabrėždamos, kad tai „nepriimtina“. „Bet koks Rusijos cheminio, biologinio ar branduolinio ginklo panaudojimas turėtų rimtų padarinių“, – sakoma toliau pareiškime.

Budanovas: dėl Krymo išlaisvinimo viskas vyksta pagal planąUkrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas patikino, kad Ukrainos planas išlaisvinti okupuotą Krymą pamažu įgyvendinamas.Interviu NV Budanovas dar kartą patvirtino savo prognozę, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos į Krymą įžengs šį pavasarį. Anot jo, iki 2023-ųjų pavasario pabaigos dar yra gana daug laiko, tačiau konkretumo jis vengė.„Dar turime laiko tarpą... Viskas vyksta pagal grafiką. Pažiūrėkime, kaip įvykiai klostysis artimiausiu metu“, – sakė K.  Budanovas ir pažymėjo, kad kitų Krymo išvadavimo prognozių jis neturi.

Padėtis Bachmute: miestas lyginamas su žemeRusijos įsiveržusios pajėgos intensyviai naudoja sunkiąją artileriją ir oro antpuolius Bachmuto kryptimi. Tai paskelbė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar, komentuodama okupacinių pajėgų puolimą šalies rytuose. „Bachmute padidėjo sunkiosios artilerijos ir oro smūgių naudojimo intensyvumas. Priešas tiesiog lygina Bachmuto miesto pastatus ir statinius su žeme“, – rašė ji savo „Telegram“ kanale.Ji pažymėjo, kad Bachmutas ir Marinka išlieka karo veiksmų epicentre. Lymano, Avdiivkos, Maryinkos ir Kupiansko frontuose Rusijos užpuolikai atliko nesėkmingas puolimo operacijas.Ukrainos gynėjai pirmadienį vykdė tiek gynybinius, tiek aktyvius puolimo veiksmus, pridūrė ji.Šiandien Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų 93-ioji brigada sakė, kad Bachmuto mieste tęsiasi nuožmūs gatvių mūšiai su užpuolikais.

Dėl karo pabaigos tarp Rusijos ir Ukrainos siūlosi tarpininkauti IrakasUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pirmą kartą nuo karo pradžios buvo Irake, tikėdamasis sulaukti diplomatinės paramos.Bagdadas pasiūlė nutraukti ugnį ir tarpininkauti tarp Kijevo ir Maskvos, siekiant užbaigti konfliktą.Tačiau aukščiausias Ukrainos diplomatas, kurio vizitas Irake pirmadienį taip pat yra pirmasis Ukrainos užsienio reikalų ministro vizitas per 11 metų, tvirtino, kad jo šalis nesiims taikos derybų, jei Rusija nepasitrauks iš Ukrainos teritorijos.Irakas „turi patirties bendraujant su šalimis, tarp kurių kyla įtampa“ ir „pasiruošęs tarnauti taikai“, per spaudos konferenciją sostinėje sakė Irako užsienio reikalų ministras Fuadas Husseinas.D. Kuleba sakė, kad Ukraina mato „Iraką kaip šalį, galinčią nutiesti tiltus“, tačiau teigė, jog svarbu pažymėti, kad „Ukraina nori taikos, o Rusija nori karo“.„Mums reikia, kad Rusija sutiktų su labai paprastu faktu, kad ji turi sustabdyti karą ir pasitraukti“, – pridūrė jis.Nepaisant Irako pasiūlymo dėl tarpininkavimo atmetimo, Ukrainos užsienio reikalų ministras sakė, kad Kijevas siekia sustiprinti ryšius su Bagdadu.

Lavrovas: Maskva nori, kad karas baigtųsi „kuo greičiau“Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sako, kad nori, jog karas Ukrainoje greitai baigtųsi.Pirmadienį kalbėdamas spaudos konferencijoje su savo kolega iš Brazilijos Mauro Vieira, S. Lavrovas sakė, kad Maskva yra „suinteresuota“, kad konfliktas kuo greičiau baigtųsi.Jis taip pat padėkojo Brazilijai už jos „supratimą apie padėties Ukrainoje genezę“.„Jau išsamiai paaiškinome to, kas vyksta, priežastis ir tikslus, kurių siekiame“, – sakė S. Lavrovas.Rusija dažnai kartojo, kad bet kokia konflikto pabaiga turi pripažinti naujas politines „realijas“, įskaitant keturių Ukrainos sričių, kurias aneksavo neteisėtu žingsniu, pripažinimą.

Budanovas: Ukrainos žvalgyba žino Rusijos kareivio, nupjovusio galvą belaisviui ukrainiečiui, pavardęUkrainos žvalgyba žino Rusijos kareivio, nupjovusio galvą karo belaisviui ukrainiečiui, pavardę.Tai pirmadienį interviu radijo stočiai „Radio NV“ pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas, praneša „Ukrinform“.„Taip, turime... Mes žinome, kas jis toks“, – teigė jis, atsakydamas į klausimą, ar turi informacijos apie šį karo nusikaltimą įvykdžiusį asmenį.Bet K. Budanovas atsisakė pranešti, kur yra vykdytojas.„Yra šiek tiek kitokios statistikos, rodančios, jog beveik visų tų, kurie darė panašius dalykus ir apie kuriuos mes sužinojome, jau nebėra. Todėl nemanau, kad šis žmogus taps išimtimi“, – pridūrė Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.Paklaustas, ar žvalgyba prie to prisidėjo, K. Budanovas atsakė: „Tiesiog taip atsitiko“.Balandžio 11 dieną Rusijos „Telegram“ kanaluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip okupantai rusai peiliu nupjauna galvą Ukrainos kariui. Ukrainos saugumo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Zelenskis: reikia laimėti daugiau laiko taikaiUkraina iš Ramšteino formato Kontaktinės grupės 11-ojo susitikimo tikisi svarbių sprendimų, kadangi reikia laimėti daugiau laiko taikai ir aprūpinti šalies gynėjus visa reikiama ginkluote.Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša portalas „rbc.ua“.„Jau ruošiamės kitam Ramšteino formato susitikimui. Ir tikimės svarbių sprendimų, kurie atitiktų perspektyvas mūšio lauke. Gana ambicingas perspektyvas, kurias mes iš visų jėgų priartiname. Ir priartiname ne tik sau, ne tik Ukrainai, bet ir visai mūsų antikarinei koalicijai“, - sakė jis.Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad šalis agresorė turi pralaimėti. Anot jo, bendra Ukrainos ir sąjungininkų atsakomybė – laimėti daugiau laiko taikai, kuo aktyviau apsirūpinti ginklais ir sviediniais, kad būtų paspartinta bendra pergalė.„Labai svarbu tai suprasti: kiekvieną kartą, kai girdime, kad žadėti ginklai vėluoja, kiekvieną kartą, kai kyla abejonių dėl Ukrainai reikalingos ginkluotės tipo, nuotolio ar kitų kokybinių charakteristikų, tai kiekvieną sykį reiškia, jog Ukrainos kariai atiduoda savo gyvybes, kad būtų šio laiko... Laiko, kuris gaištamas įtikinėjant, kad vis dėlto būtų pristatyta reikiamos ginkluotės“, – pabrėžė V. Zelenskis.Portalas primena, kad kitas Kontaktinės grupės posėdis turi įvykti balandžio 21 d.

Netoli NATO oro erdvės sulaikyti Rusijos naikintuvaiRAF „Typhoon“ lėktuvai sulaikė porą Rusijos naikintuvų ir šnipinėjimo lėktuvą, skridusį netoli NATO oro erdvės virš Baltijos jūros.Bendroje misijoje su Vokietijos oro pajėgomis RAF pilotai sulaikė tris Rusijos lėktuvus virš Suomijos įlankos.RAF nurodė, kad vienas reaktyvinis lėktuvas buvo Rusijos žvalgybos lėktuvas, skridęs iš žemyninės Rusijos į Kaliningrado anklavą, esantį netoli Lenkijos.Jį pasitiko du Kaliningrade dislokuoti Rusijos naikintuvai, kurie kartu su juo skrido į pietus per Estijos skrydžių zonos šiaurės vakarų sritį.RAF ir Vokietijos „Typhoons“ palydėjo orlaivį per teritoriją prieš perduodant Švedijos oro pajėgoms.„Dažnai matome virš Baltijos jūros skrendančius Rusijos karinius lėktuvus, todėl mums tai buvo įprastas perėmimas. Vis dėlto šių orlaivių perėmimo svarba ir mūsų įsipareigojimas kolektyvinei NATO oro erdvės gynybai išlieka tvirtas ir ryžtingas“, – sakoma RAF piloto pareiškime pajėgų svetainėje.Didžiosios Britanijos ir Vokietijos oro pajėgos dirba kartu viena su kita vykdydamos operaciją „Azotize“, siekdamos apsaugoti rytinį NATO sienos flangą.

Okupuotame Kryme įsiveržėliai prie geležinkelio linijų įrengia vaizdo stebėjimo kamerasLaikinai okupuotame Kryme Rusijos pajėgos palei geležinkelį įrengia vaizdo stebėjimo kameras, kad aptiktų vietos partizanus, rengiančius sabotažo veiksmus, pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras.Jo pranešime Ukrainos pogrindžio judėjimas Kryme raginamas atkreipti dėmesį, kad „priešai pradėjo montuoti stebėjimo kameras palei geležinkelio linijas, siekdami užkirsti kelią sabotažo veiksmams“. Toliau pranešime sakoma, jog tai „reakcija į sėkmingas vietos partizanų, ypač judėjimo „Ateš“, pastangas“.Taip pat sakoma, kad įsibrovėliai stiprina persekiojimą gyventojų, kuriuos laiko „nelojaliais“.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad laikinai okupuotame Kryme įsibrovėliai uždraudė fotografuoti ir filmuoti geležinkelio objektus. Taip pat pranešta, kad Bachčisarajaus rajone, netoli Poštovės kaimo, buvo apgadinta geležinkelio linija.

Rusija per parą atakavo septynis Ukrainos regionusRusija per pastarąją parą atakavo Charkovo, Zaporožės, Sumų, Černigovo, Dniepropetrovsko, Chersono ir Donecko sritis, sužeidė tris žmones.61 metų vyras buvo sužeistas Zaporožės srityje, Rusijai pradėjus raketų, artilerijos ir bepiločių orlaivių atakų bangą, kuri smogė namams.Tuo metu Dniepropetrovsko srityje centrinėje Ukrainoje du buvo sužeisti, tarp jų viena moteris buvo paguldyta į ligoninę. Apgadinta bažnyčia, penki namai ir elektros laidai.

Borrellis: Juodojoje jūroje Rusija blokuoja apie 50 laivų su ukrainietiškais grūdaisRusija vėl blokuoja Juodojoje jūroje apie 50 laivų su ukrainietiškais grūdais, todėl Europos Sąjunga (ES) ir toliau palengvins Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą per vadinamąsias solidarumo juostas prie Ukrainos ir ES sienų. Tai tviteryje parašė Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis, pranešė „Ukrinform“.„Karo padariniai veikia mus visus. Rusija Juodojoje jūroje vėl blokuoja 50 laivų su skubiai reikalingais grūdais. ES remia Jungtinių Tautų pastangas ir toliau palengvins eksportą per ES solidarumo juostas, padėjusias pristatyti pasauliui 25 mlrd. tonų grūdų“, – pareiškė J. Borrellis.Savo ruožtu JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink apkaltino Rusiją mėginant dusinti Ukrainos ekonomiką ir lėtinti maisto srautą, užuot paisydama grūdų koridoriaus sąlygų. „Dabar daugiau nei 50 laivų Bosforo sąsiauryje laukia leidimo plaukti į Ukrainos uostus ir krauti grūdus, reikalingus pamaitinti stokojančiuosius“, – tviteryje parašė ambasadorė.JAV diplomatė pridūrė, kad gyvybes gelbstintys kviečiai praėjusį mėnesį buvo išvežti į Jemeną, siuntą finansavo USAID, Ispanija ir Prancūzija, remiamos prezidento Volodymyro Zelenskio „Grūdų iš Ukrainos“ iniciatyvos. Ji pridūrė, kad šie grūdai padės išmaitinti 4 mln. žmonių.2023 m. kovo 18 d. Ukraina, Jungtinės Tautos ir Turkija susitarė 120 dienų pratęsti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą.

Šokiruojanti buvusių „Vagner“ kovotojų išpažintis: Ukrainoje mums liepė žudyti visushttps://www.delfi.lt/news/daily/world/sokiruojanti-buvusiu-vagner-kovotoju-ispazintis-ukrainoje-mums-liepe-zudyti-visus.d?id=93092875

Ukrainos ombudsmeno tarnyba turi dešimtis vaizdo įrašų, rodančių, kaip rusai vykdo Ukrainos karių egzekucijasPer pastaruosius devynis mėnesius Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas gavo dešimtis vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip Rusijos įsibrovėliai viešai vykdo Ukrainos karo belaisvių egzekucijas, pranešė „Ukrinform“.„Per pastaruosius devynis mėnesius gavome kelias dešimtis vaizdo įrašų, rodančių viešas Ukrainos karo belaisvių egzekucijas, vykdomas Rusijos kariškių. Šiuose vaizdo įrašuose rodoma, kaip nupjaunamos galvos, žalojamos genitalijos, nupjaunamos ausys, nosys, galūnės, rankų pirštai, įvairūs vaizdo įrašai, padaryti pačių Rusijos kareivių“, – interviu „Ukraynska Pravda“ sakė D. Lubinecas.Pasak jo, kai kurie iš šių nusikaltėlių jau nustatyti, vienas jų žuvo per kovas su Ukrainos gynėjais.D. Lubineco manymu, priešai tyčia skelbia tokius vaizdo įrašus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, kad palaikytų antiukrainietišką isteriją, kad parodytų patiems rusams, kaip žudo kaimyninės šalies gyventojus, nes jiems „ukrainiečiai nėra žmonės“.Antra priežastis – motyvuoti savo kariuomenę nepasiduoti, kad jie manytų, jog ukrainiečiai juos žudys lygiai taip pat. „Be to, jie nori, kad jų kareivių rankos būtų suteptos krauju, nes supranta, jog tai tiesioginis nusikaltimas, taigi kelio atgal nebėra“, – sakė D. Lubinecas.Ombudsmenas leido suprasti, kad priešas mėgina įbauginti Ukrainos karius, kad jie nepultų ir bijotų, jog nelaisvėje bus nukirsdinti. „Gal jie mano, kad taip mus sustabdys. Aš manau, kad tai motyvuoja Ukrainos karius išlaisvinti mūsų miestus, teritorijas ir dar greičiau sugrąžinti nelaisvėje esančius mūsų didvyrius“, – pridūrė jis.D. Lubinecas pabrėžė, kad Rusija dar kartą parodė, jog tebėra viduramžiuose ir nepripažįsta tarptautinės humanitarinės teisės bei Ženevos konvencijų. Rusai nedvejodami platina vaizdo įrašus, rodo, kaip žudo neginkluotus žmones, kurie pagal visas taisykles laikomi karo belaisviais.Anksčiau pranešta apie internete paskelbtus vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip rusai nupjauna galvą karo belaisviui ukrainiečiui. Ukrainos teisėsaugos institucijos imasi priemonių šio nusikaltimo kaltininkams nustatyti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kiekvienas pasaulio lyderis turėtų reaguoti į šį nusikaltimą.Ukrainos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorą, prašydama tiriant Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui ypač atkreipti dėmesį į ukrainiečio belaisvio egzekuciją.

Charkivo srityje nuteisti daugiau nei 130 išdavikų ir kolaborantų Charkivo srityje iškelta daugiau nei 2200 bylų dėl kolaboravimo ir valstybės išdavystės, teismo nuosprendžiai jau priimti 133 asmenims, pranešė Charkivo srities prokuratūros atstovas Dmytro Čubenka.Pasak jo, kaltinimai pateikti 566 asmenims, priimti 133 nuosprendžiai. „Noriu pabrėžti,  kad nė vienoje byloje nepriimtas išteisinamasis nuosprendis. Teisėjai pripažino įrodymus pakankamais ir tinkamais, visapusiškai įrodančiais asmens kaltę“, – per nacionalinį telemaratoną sakė D. Čubenka, pranešė „Ukrinform“.Pareigūno teigimu, regione įvykdyta apie 14 tūkst. karo nusikaltimų. Maždaug 10 tūkst. jų susiję su civilinės infrastruktūros apšaudymu ir civilių gyventojų sužalojimu bei nužudymu.D. Čubenka sakė, kad gana sunku nustatyti nusikaltėlių tapatybes, nes nusikaltimai padaryti per okupaciją ir karinių operacijų metu. Vis dėlto kai kurie konkretūs kaltinimai jau pareikšti, ypač Rusijos karinių dalinių vadams, įsakiusiems bombarduoti Charkivą, keliems kareiviams, Charkivo srityje išžaginusiems mergaitę.Nacionalinės policijos duomenimis, dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje jau iškeltos 71 999 bylos. Maždaug 60 tūkst. jų pradėtos pagal straipsnį „Karo įstatymų ir papročių pažeidimas“.

Ukrainos ombudsmenas griežtai kritikuoja Raudonąjį Kryžių dėl bejėgiškumo Nors Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas sulaukia viešos Kyjivo kritikos Rusijos invazijos į Ukrainą fone, jis taip ir neišsprendė savo darbo problemų.Tai interviu leidiniui „Ukrainska Pravda“ pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.„Aš nematau, kad keistųsi Raudonojo Kryžiaus bendravimo su Rusija požiūriai, kryptys, veiksmai. Nematau konkrečių mechanizmų, kaip jie, vykdydami savo mandatą, gina Ukrainos piliečių teises. Jie to nedaro“, – sakė ombudsmenas.Anot pareigūno, dabartinis karas atskleidė bendrą tarptautinės žmogaus teisių gynimo sistemos neefektyvumą. Jo nuomone, paaiškėjo, kad tai „fikcija, kuri egzistuoja tik popieriuje“.Anksčiau Ukrainos prezidento biuras ne kartą kritikavo Raudonąjį Kryžių dėl to, kad organizacijos atstovai neįstengia patekti į tas vietas Rusijoje ir okupuotose teritorijose, kur laikomi karo belaisviai ukrainiečiai. Ypač skandalingas buvo atvejis Jelenivkoje, okupuotoje Donbaso dalyje. Ten per įtartiną sprogimą žuvo dešimtys belaisvių.Be to, Raudonasis Kryžius įsivėlė į kelis skandalus, susijusius su pagalba okupantams ir jų šeimoms. Pavyzdžiui, spalio mėnesį buvo sužinota, kad Rusijos Raudonasis Kryžius pradėjo rinkti lėšas, kad padėtų rusų kariškių šeimoms.

Rusai Mariupolyje pastatė paminklą okupantų generolui Rusai Mariupolyje pastatė paminklą generolui Romanui Kutuzovui, kuris dalyvavo okupuojant miestą.Kaip praneša Mariupolio miesto taryba, kuria remiasi UNIAN, paminklas okupantui atidengtas prie 7-osios mokyklos. Ji taip pat pavadinta R. Kutuzovo vardu.„Į atidengimo ceremoniją buvo suvaryti moksleiviai ir mokytojai. Tai dar vienas mėginimas heroizuoti nusikaltėlius, kurie žudė taikius miesto gyventojus“, –sakoma pranešime.Generolas R. Kutuzovas vadovavo Rusijos 29-ajai armijai, dalyvavo užimant Mariupolį, o 2022 metų birželį buvo likviduotas Luhansko srityje.Miesto tarybos atstovai priminė, kad buvo planuojama pertvarkyti 7-ąją mokyklą į pirmąją Mariupolyje IT mokyklą, 2020 metais prasidėjo jos rekonstrukcija.„Okupacija sužlugdė visus planus. O dabar ši mokykla – propagandinė įstaiga, kur moko tik Rusijos himno ir suklastotos istorijos“, – pažymima pranešime.Rusijos agresija sukėlė Mariupolyje didžiulę humanitarinę katastrofą. Miestas beveik visiškai sugriautas. Šiuo metu Mariupolyje likę apie 100 tūkst. gyventojų.Praėjusių metų kovo mėnesį rusai subombardavo miesto dramos teatrą, kur slėpėsi daugiausia moterys ir vaikai. Žuvo šimtai žmonių.

Ombudsmenas: Rusija laiko įkaitais mažiausiai 20 tūkst. Ukrainos civiliųRusija įkaitais laiko mažiausiai 20 tūkst. ukrainiečių civilių, pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.„Bendras skaičius (žmonių), kuriuos šiuo metu laiko Rusijos Federacija, yra tiesiog beprotiškas. Ir tai tik skaičius tų, kurių artimieji oficialiai į mane kreipėsi. Šis skaičius yra daugiau nei 20 tūkstančių. Tai tiesiog neįtikėtinas skaičius Ukrainos piliečių, kuriuos Rusija sulaikė ir be jokios priežasties laiko sulaikytus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose“, – interviu internetinei žiniasklaidai „Ukrayinska Pravda“ sakė D. Lubinecas.Anot jo, vien per Kyjivo srities okupaciją 2022 m. kovą įsibrovėliai išsivežė apie 800 civilių. „Ir tai tik iš Kyjivo srities, o Kyjivo sritis buvo okupuota gana trumpą laiką“, – sakė D. Lubinecas.Jis pabrėžė, kad šiuo metu nežinoma, kiek civilių yra laikomi valstybės agresorės, nes Rusijos sulaikytų civilių Ukrainos gyventojų artimieji bijo prašyti pagalbos. Be to, nors dalis Chersono, Zaporižios, Donecko, Luhansko sričių ir visas Krymas yra okupuoti, ten esantys artimieji pagalbos neprašo, nes bijo, pabrėžė ombudsmenas.

Žiniasklaida: nutekintuose dokumentuose įvardyta planuoto Ukrainos kontrpuolimo data Ukrainos kariai planavo pradėti kontrpuolimą balandžio 30 dieną, iki to laiko tikimasi gauti didžiąją dalį Vakarų žadėtų ginklų, skelbia „Newsweek“, remdamasis slaptais Pentagono dokumentais, kurie buvo paviešinti internete. Dokumentų tikrumas nepatvirtintas.Pasak leidinio, ši data paremta ne tikrais faktais, o telefoninių pokalbių pasiklausymu.„Washington Post“ balandžio 12 dieną pranešė, kad Ukraina atidėjo pavasarį planuotą kontrpuolimą dėl oro sąlygų, lėto įrangos siuntimo, amunicijos trūkumo ir nutekintų dokumentų. Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis vėliau sakė, kad kontrpuolimas gali prasidėti vasarą.

Ukraina pradeda kaupti dujas kitai žiemaiUkraina teigia pradėjusi kaupti dujas kitai žiemai. Pasibaigus šildymo sezonui, į požemines saugyklas pradėtos pumpuoti dujos kitai žiemai, pranešė Ukrainos energetikos bendrovė „Naftogaz“, kuria remiasi agentūra „Reuters“.Iki kokio lygio planuojama užpildyti saugyklas, duomenys nepateikiami. 2022/23 metų šildymo sezonui šalis turėjo sukaupusi 14,2 mlrd. kubinių metrų dujų atsargų.

Pareigūnas: per pastarąją savaitę Ukraina iš rusų nelaisvės susigrąžino 230 žmoniųPer pastarąją savaitę Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino 230 žmonių. Tai per televizijos maratoną pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Tai yra tikras stebuklas, tačiau, žinoma, jo užkulisiuose būta daug sunkaus darbo. Šis darbas sudėtingas, nes, kad ir kaip būtų sunku sakyti, čia kalbame apie tam tikrą bendravimą su okupantais, su valstybe agresore mainų klausimu. Su valstybe, kuri nepaiso tarptautinės teisės ir nevertina savo pačios karių ir piliečių gyvybių. Nepaisant to, Ukraina pasitelkia visas pasiekiamus priemones, kad susigrąžintų savo žmones. Per pastarąją savaitę sugrąžinta 230 žmonių“, – tvirtino A. Jusovas.Pareigūnas pabrėžė, kad šiuo metu nėra galimybės aptarti daugiau detalių. Jis nurodė, kad viskas paaiškės, kai Ukraina laimės karą ir kai namo grįš paskutinis belaisvis. Pasak A. Jusovo, darbas siekiant belaisvių susigrąžinimo tęsiasi.

Ukraina po sprogimų Belgorode: karas persikėlė į kiekvieno ruso namusUkrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pirmadienį televizijos laidos eteryje pareiškė, kad tol, kol Rusija kariauja su Ukraina, Rusijoje nebus nė vienos saugios vietos.Komentuodamas naktį į balandžio 17-ąją Rusijos Belgorodo mieste nugriaudėjusius sprogimus, A. Jusovas pasakė, esą žvalgyba stebi viską, kas vyksta šalies agresorės teritorijoje, tačiau nesiruošia nei paneigti, nei patvirtinti, kad Ukraina yra kaip nors susijusi su incidentais Rusijoje.„Juk aišku, kad tuos, kurie tiki stebuklais ir daro gerus darbus, apšviečia palaiminga liepsna, bet tie, kurie sėja vien blogį, per Velykas sulaukia kitokios ugnies“, – paminėjo A. Jusovas.Anot žvalgybininko, Rusijos piliečiams teks susitaikyti su mintimi, kad tol, kol jų šalis vykdo grobikišką ir neteisingą karą, jos teritorijoje nebus nė vienos saugios vietos.„Karas jau persikėlė į kiekvieno Rusijos piliečio ir kiekvieno, kuris taikstosi su V. Putino režimu, namus“, – reziumavo A. Jusovas.Pirmadienį pranešta, kad Rusijos Belgorodo mieste ir jo rajone kilo du dideli gaisrai. Tai pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Vietinių „Telegram“ kanalų teigimu, užsidegė elektros pastotė, kuri yra netoli tardymo izoliatoriaus. Skelbta, neva gaisras kilo po Ukrainos drono atakos. Dėl to miesto centre ir regiono gyvenvietėse esą kilo problemų dėl elektros.

Devyni iš dešimties iš Rusijos nelaisvės grįžusių Ukrainos karių teigia patyrę fizinius kankinimusDauguma iš Rusijos nelaisvės ištrūkusių Ukrainos karių teigia buvę fiziškai kankinami. „Mūsų turima informacija, 86 proc. tų, kurie grįžo iš nelaisvės, pasakojo patyrę tiesioginius fizinius kankinimus“, - portalui „Ukrainska Pravda“ sakė Ukrainos parlamento įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Dmytras Lubinecas.JT Žmogaus teisių komisija, atlikusi tyrimą, pateikia panašius rodiklius, pridūrė jis. Detalių apie kankinimus D. Lubinecas nenorėjo įvardyti – baimindamasis, kad smurto atvejų keršto sumetimais gali padaugėti.Praėjusiais mėnesiais Rusija ir Ukraina apsikeitė šimtais belaisvių.

Putinas ir Šoigu susitikime aptarė Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno pratybasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį susitikime aptarė besitęsiančias šalies Ramiojo vandenyno laivyno pratybas, skelbia CNN.Kremliaus paviešintame susitikimo vaizdo įraše S. Šoigu informavo V. Putiną, kad antradienį esą prasidės paskutinis praėjusią savaitę inicijuotų pratybų etapas. Rusijos prezidentas savo ruožtu pareiškė, kad pirmasis šių manevrų etapas buvo „labai aukšto lygio“.Kaip pranešama, susitikime V. Putinas nurodė, kad nors Rusijos prioritetas yra Ukraina, „niekas neatšaukė laivyno plėtros darbų“.Apie tai, kad Rusija pradeda savo Ramiojo vandenyno laivyno pratybas, skelbta praėjusį penktadienį.Tada S. Šoigu nurodė, kad pagrindinis pratybų tikslas „yra pagerinti ginkluotųjų pajėgų gebėjimus spręsti užduotis atremiant potencialaus priešo agresiją iš vandenyno ir jūros“. Ministras tvirtino, kad naujausių manevrų metu bus „vertinamas ir didinamas“ kariuomenės vadų bei karių pasirengimas „imtis misijų visomis strateginėmis kryptimis“. S. Šoigu kalbėjo, kad per pratybas Rusijos pajėgos treniruosis aptikti ir naikinti povandeninius laivus, „atremti didelio masto raketų ir aviacijos atakas“ bei paleisti raketas, torpedas ir artilerijos ugnį į taikinius jūroje ir sausumoje.

Brazilijos vadovas nori į G20 panašios grupės Rusijos ir Ukrainos karui sureguliuotiBrazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva paragino pasaulį sukurti grupę, analogišką Didžiajam dvidešimtukui (G20), siekiant užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, pranešė „France24“.„G20 buvo sukurta siekiant gelbėti į krizę patekusią ekonomiką. Dabar svarbu sukurti kitokio pobūdžio G20, kad būtų užbaigtas šis karas ir įtvirtinta taika. Toks yra mano ketinimas ir manau, kad mums pavyks pasiekti didelės sėkmės“, – sakė Lula.Jis pridūrė, kad Rusijos ir Ukrainos karo klausimą jau aptarė su keliais valstybių vadovais, įskaitant Kinijos prezidentą Xi Jinpingą. „Susitinkame su žmonėmis, kurie mieliau kalba apie taiką nei apie karą. Todėl manau, kad mus lydės sėkmė“, – sakė Brazilijos prezidentas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Brazilijos prezidentas teigia, kad JAV turėtų liautis „skatinusios karą“ Ukrainoje.Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka pakomentavo Brazilijos prezidento pareiškimą, kuriame siūloma nutraukti karą mainais į Krymą.„Ukraina vertina Brazilijos prezidento pastangas rasti sprendimą, kaip sustabdyti Rusijos agresiją. Kartu turime aiškiai pareikšti: Ukraina neparduoda savo teritorijų. Nėra jokios teisinės, politinės ar moralinės priežasties, dėl kurios turėtume atsisakyti bent centimetro Ukrainos žemės“, – sakė O. Nikolenka.

Britų žvalgyba įspėja dėl didėjančio minų Ukrainoje pavojausAtšilus orams ir prasidėjus žemės ūkio darbams, britų žvalgyba įspėja dėl minų rizikos civiliams Ukrainoje. Kasdien pranešama apie incidentus, pirmadienį Londone pranešė Gynybos ministerija. Daugiausiai jų fiksuojama Chersono srityje šalies pietuose ir Charkive rytuose – šias abi teritorijas buvo laikinai okupavę rusai.Nuo karo pradžios 2022 m. vasarą minos pražudė arba sužeidė daugiau kaip 750 civilių. Kas aštuntu atveju auka buvo vaikas. „Tikriausiai prireiks mažiausiai dešimtmečio, kad Ukraina būtų išvalyta nuo minų“, – sakoma pranešime.Britų Gynybos ministerija nuo Rusijos invazijos pradžios, remdamasi žvalgyba, kasdien skelbia informaciją apie karo eigą. Maskva kaltina Londoną vykdant dezinformacijos kampaniją.

Slovakija Ukrainai perdavė 13 žadėtų naikintuvų MiG-29Slovakija Ukrainai perdavė 13 žadėtų naikintuvų MiG-29, skelbia „Unian“. Pirmieji 4 vienetai buvo išsiųsti kovo mėnesį, o dar 9 buvo saugiai pristatyti mėnesio eigoje.Šia informacija savo asmeniniame „Facebook“ puslapyje pasidalijo Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nagy.Jis rašė: „13 MiG jau yra Ukrainoje. Mums pavyko saugiai perkelti Slovakijai nebereikalingus naikintuvus, kurie apsaugos nekaltas gyvybes Ukrainoje nuo rusų žmogžudysčių. Likusius 9 vienetus (4 buvo perduoti kovo mėn.) buvo išsiųsti su maksimaliu saugumu. Ir dar kartą didžiulis ačiū visoms dalyvaujančioms pajėgoms, nes tokiais atvejais tai tikrai svarbi ir sunki logistinė operacija.“Bratislava dėl „MiG-29“ tiekimo Ukrainai apsisprendė po analogiško Lenkijos sprendimo.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 470 vaikųNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. Ukrainoje jau žuvo 470 vaikų. Tokius duomenis pateikė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pasak prokuratūros, per tą patį laikotarpį įvairaus sunkumo sužeidimų patyrė dar daugiau kaip 948 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.Kaip teigiama, šiuo metu daugiausiai nukentėjusių vaikų skaičiuojama Donecko (451), Charkivo (275), Kyjivo (127), Chersono (94), Zaporižios (89), Mykolajivo (86), Černihivo (68), Luhansko (66) ir Dnipropetrovsko (66) srityse.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 182 660 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. balandžio 17-osios Ukrainoje jau neteko apie 182 660 karių (+590 per pastarąsias 24 val.), pirmadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 660 (+3) Rusijos tankų, 7 087 (+4) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 804 (+9) artilerijos sistemas, 538 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 285 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 308 lėktuvus, 293 sraigtasparnius, 5 672 (+14) automobilius, 18 laivų, 2 347 (+8) dronus, 328 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 911 sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Reznikovas: Ukrainos pergalės dieną įteiksiu atsistatydinimo prašymąUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė pergalės prieš Rusiją dieną įteiksiantis savo atsistatydinimo prašymą. „Tai didžiausia mano svajonė ir dar didesnė mano žmonos“, – sakė jis interviu ispanų laikraščiui „La Razon“.O. Reznikovas pasakojo, kad jo žmona apsipylė ašaromis, kai jis buvo paskirtas ministru. Jis teigė negalįs sulaukti, kol grįš į privatų sektorių. „Tai labai sunkus mano gyvenimo etapas“, – pažymėjo O. Reznikovas.

Rusijos raketų smūgio Slovjanske aukų skaičius išaugo iki 15Po Rusijos raketų smūgio Rytų Ukrainos Slovjansko mieste žuvusiųjų skaičius, institucijų duomenimis, išaugo iki 15. Tai sekmadienį „Telegram“ tinkle pranešė karinis administratorius Pavlas Kirilenka. Per ataką 24 žmonės buvo sužeisti.Ukrainos duomenimis, raketa į gyvenamąjį kvartalą Slovjanske Donecko srityje atskriejo penktadienio popietę. Pradžioje buvo pranešta apie aštuonias aukas, tačiau jų skaičius vis augo.Nuotraukose matyti daugiaaukštis pastatas, kurio viršutiniuose aukštuose žioji didelė skylė. Nepaisant daugybės civilių aukų, Rusija nuo karo pradžios prieš daugiau kaip metus vis tvirtina atakuojanti tik karinius taikinius.

Ukrainos oro pajėgos naktį penkis kartus smogė Rusijos karių telkiniamsPer praėjusią dieną Ukrainos oro pajėgos surengė penkias atakas, kurių taikiniais tapo Rusijos karių telkiniai ir priešlėktuvinių raketų sistema, teigiama rytiniame ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.„Buvo numušti keturi priešo bepiločiai orlaiviai (du „Orlan-10“, žvalgybinis dronas „Elder“ ir dronas kamikadzė „Lancet“). Raketų ir artilerijos daliniai pataikė į kontrolės punktą, priešlėktuvinę raketų sistemą, gyvosios jėgos telkinį, degalų sandėlį ir du šaudmenų sandėlius“, – sakoma pranešime.Štabas taip pat pažymi, kad per praėjusią parą Rusijos okupantai sudavė 25 raketų smūgius, naudodami priešlėktuvinės gynybos sistemas S-300, į taikius Zaporižios ir Komišuvachos miestus Zaporižios regione ir Snihurivkos miestą Mykolajivo regione; taip pat 42 oro smūgius.„Priešas iš daugkartinių raketų sistemų 46 kartus apšaudė mūsų karių pozicijas ir infrastruktūrą. Žuvo ir buvo sužeista civilių gyventojų, buvo sugriauti ir apgadinti daugiabučiai ir privatūs gyvenamieji namai, civilinės švietimo įstaigos, ligoninės, bažnyčios ir kita civilinė infrastruktūra“, – teigė kariškiai.Agresorė Rusija ir toliau taiko teroro taktiką, todėl raketų ir oro smūgių tikimybė visoje Ukrainoje išlieka didelė.Okupantai patiria nemažai nuostolių, tačiau ir toliau pagrindines pastangas sutelkia puolamosioms operacijoms Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis vykdyti. Minėtose vietovėse jie aktyviai naudoja taktinę ir karinę aviaciją. Bachmuto ir Marjinkos kryptys išlieka apšaudymų epicentre. Per pastarąją parą Ukrainos kariai šiuose fronto ruožuose atrėmė daugiau kaip 60 priešo atakų.

G7 užsienio reikalų ministrai patvirtino paramą UkrainaiG7 grupės šalys ir toliau rems Rusijos užpultą Ukrainą. Dėl to pirmadienį savo susitikime Karuidzavoje Japonijoje susitarė G7 užsienio reikalų ministrai, pranešė Japonijos užsienio reikalų ministerija.Kartu ministrai pakartojo savo reikalavimą Rusijai „nedelsiant ir besąlygiškai“ išvesti savo dalinius iš Ukrainos. Maskvai įvestos sankcijos esą bus tęsiamos toliau. Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashis pabrėžė, kad G7 grupė ir bendramintės šalys turi šiuo klausimu demonstruoti vienybę.Be to, ministrai susitarė, jog ir toliau bendradarbiaus, kad sankcijos Rusijai nebūtų apeinamos ir kad agresorė iš trečiųjų šalių negautų ginklų.

Įspūdingi vaizdo įrašai iš Ukrainos tarp Rusijos propagandistų sukėlė tikrą audrąSocialiniuose tinkluose plinta įspūdingi vaizdo įrašai, kuriuose matyti daugybė Ukrainos karių. Minėti vaizdo įrašai tarp rusų propagandistų sukėlė tikrą audrą. Užfiksuotuose kadruose matyti tūkstančiai žygiuojančių Ukrainos karių. Okupantai nerimauja, kad tai kontrpuolimui paruošti Ukrainos gynėjai. Kur ir kada nufilmuoti šie vaizdai, neskelbiama.Ukraina sparčiai buria naujas ginkluotųjų pajėgų brigadas, kurias sudaro Vakaruose apmokyti kariai. Be to, jau parengtos pajėgos kelia baimę okupacinei Rusijos Federacijos (RF) armijai. Italijos karo analitikas, sausumos pajėgų, artilerijos ir raketų sistemų NATO ekspertas Thomas Taineris savo tviterio paskyroje pareiškė, kad kontrpuolimui Ukrainai pavyko paruošti 175 brigadas. „175 brigadas sudaro artilerija, karo inžinieriai, priešlėktuvinė gynyba, karinė aviacija, teritorinė gynyba, nacionalinė gvardija, karo policija ir kovinės brigados. 700 tūkst. kareivių ir dar apie 100 tūkst. asmenų, atliekančių pagalbinius darbus. Bus labai, labai, labai nedaug Rusijos pajėgų, kurios išgyvens būsimą kovą“, – pabrėžė jis. Ekspertas pridūrė, kad dalis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinių brigadų yra prie sienos su Baltarusija – nenumatytoms aplinkybėms. „Taigi, puolimui rengti Ukraina dislokuoja 30–40 tūkst. žmonių vienoje ar dviejose fronto dalyse“, – pabrėžė T. Taineris.https://t.me/Tsaplienko/29978

JAV iždo kanclerė: Rusija turi atlyginti žalą UkrainojeRusija, anot JAV iždo kanclerės Janet Yellen, turi prisiimti finansinę atsakomybę už sugriovimus Ukrainoje. „Galvoju, kad Rusija turi atlyginti žalą, kurią padarė Ukrainai“, – sakė ji sekmadienį JAV televizijai, turėdama omenyje Rusijos agresiją prieš Ukrainą.Tačiau J. Yellen atsargiai reagavo į Ukrainos reikalavimus konfiskuoti Rusijos turtą. „Apie tai diskutuojame su savo partneriais. Tačiau žinote, kad yra teisinių ribojimų, ką galime daryti su šiuo įšaldytu Rusijos turtu“, – kalbėjo ji.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko pavasario susitikimą pareikalavo konfiskuoti Rusijos centrinio banko turtą. „Rusija turi pajusti visą agresijos kainą“, –  teigė jis vaizdo ryšiu.Vis dėlto tam yra teisinių ribojimų, praktinių kliūčių ir politinių rizikų. Rusija ne kartą grasino nusavinimo atveju imtis atsakomųjų priemonių.

Didelio masto gaisrai Belgorodo mieste: rusai skundžiasi problemomis su elektra Naktį į pirmadienį, balandžio 17 d., Belgorodo mieste Rusijoje užsidegė pastotė, skelbia „Unian“.Vietinių „Telegram“ kanalų teigimu, gaisras pastotėje prie tardymo izoliatoriaus kilo po apšaudymo – neva ją užpuolė nepilotuojamas Ukrainos orlaivis. Dėl to miesto centre ir regiono gyvenvietėse kyla problemų dėl elektros.Tuo tarpu Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad Belgorodo ir Belgorodo srityje užfiksuoti du gaisrai civiliniuose objektuose.„Aukų nebuvo. Visos operatyvinės tarnybos dirba, gaisras likviduojamas“, – rašė jis.

Su Putinu susitikęs Kinijos gynybos ministras pabrėžia „labai stiprius“ šalių santykiusKinijos gynybos ministras Li Shangfu savo susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pabrėžė „labai stiprius“ Rusijos ir Kinijos santykius. „Jie geresni nei kariniai ir politiniai aljansai Šaltojo karo metais“, – sakė jis sekmadienį Kremliuje. Be to, Rusijos ir Kinijos santykiai esą „labai stabilūs“. „Pastaruoju metu Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas karinėje ir techninėje srityse vystėsi labai gerai. Tai yra indėlis į pasaulinį ir regioninį saugumą“, – agentūra TASS citavo ministrą.Pasak V. Putino, Kinijos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas stiprina „strateginius ir pasitikėjimu grįstus“ abiejų šalių santykius.Po invazijos į kaimyninę Ukrainą ir dėl to smarkiai pašlijusių santykių su Vakarais V. Putinas siekia, kad Kinija taptų stipria Maskvos partnere. Kinija deklaruoja, kad kare laikosi neutralios pozicijos. Tačiau Vakarų šalys kaltina vyriausybę Pekine tyliai remiant Rusijos agresiją Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministerija stiprina bendradarbiavimą su „Vagner“Nepaisant įtampos tarp Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos gynybos ministerijos, pastaroji siekia glaudesnio bendradarbiavimo su „Vagner“, siekdama užfiksuoti Bachmutą.JAV Karo studijų institutas mano, kad tai gali paliudyti oro desanto pajėgų vado Michailo Teplinskio sugrįžimas į frontą. „Per pastarąsias kelias savaites Rusijos karo vadovybė pradėjo glaudžiau bendradarbiauti su „Vagner“, tikriausiai siekdama paspartinti Bakhmuto užėmimą“, – sakoma pranešime.

Slovakija praneša jau perdavusi Ukrainai visus pažadėtus „MiG-29“ naikintuvusSlovakija jau perdavė Ukrainai visus 13 pažadėtų „MiG-29“ naikintuvų. Tai pirmadienį pranešė Gynybos ministerija Bratislavoje, kuria remiasi „Reuters“.Slovakija šio modelio lėktuvus Rusijos užpultai šaliai pažadėjo kovą. Neilgai trukus Slovakija perdavė Kyjivui pirmuosius keturis tokius orlaivius.Bratislava dėl „MiG-29“ tiekimo Ukrainai apsisprendė po analogiško Lenkijos sprendimo.

Pranešama apie Zaporižioje pasigirdusius sprogimusPasak Zaporožios miesto tarybos sekretoriaus, 21.23 val. regione paskelbtas oro pavojaus signalas.Po kelių minučių „Suspilne“, remdamiesi korespondentais, pranešė, kad regiono centre pasigirdo sprogimai.Zaporižios srities karinės administracijos vadovas paragino gyventojus likti saugiose vietose iki oro pavojaus pabaigos.21.53 val. paskelbta, kad oro pavojus atšauktas.Pranešimų apie žalą ir aukas kol kas nėra.

Ukrainos pareigūnas: nuo ankstyvo pavasario pasikeitė Rusijos apšaudymų taktika Nuo ankstyvo pavasario pasikeitė Rusijos kariuomenės Ukrainoje taikoma apšaudymų taktika. Tai per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.„Visi nuo rudens ir žiemos jau buvo įpratę girdėti apie masines atakas visoje Ukrainoje, kai priešas išeikvojo visą savo strateginį sparnuotųjų raketų arsenalą ir panaudojo jį prieš mūsų kritinės infrastruktūros objektus. Dabar esama pokyčių. Prasidėjus pavasariui, priešas pradėjo daugiausiai pulti pietines, rytines ir šiaurines sritis. Kur siekia jų ginklai, ten jie atakuoja“, – tvirtino pareigūnas.Jo teigimu, Ukrainos žvalgybos tarnybų duomenys rodo, kad prieš kelis mėnesius Rusija turėjo 7 tūkst. „S-300“ raketų. Tačiau nuo tada daugelis jų jau buvo panaudotos.„Svarbu suprasti, kokia šių raketų būklė, ar jos paruoštos naudojimui, kaip jos buvo laikomos, ar jos sušlapo. Tad neįmanoma pasakyti, kiek jie turi kovai parengtų raketų (...)“, – kalbėjo J. Ihnatas.

Ir Bulgarija svarsto uždrausti ukrainietiškų grūdų importąBulgarija svarsto galimybę pasekti Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžiu ir uždrausti ukrainietiškų grūdų importą. Tai radijo stočiai „Radio Bulgaria“ pareiškė Bulgarijos žemės ūkio ministras Yavoras Gechevas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.„Būtina apsaugoti Bulgarijos interesus“, – tvirtino ministras.Y. Gechevas nurodė, kad prieš kelias dienas šį klausimą aptarė su savo kolegomis iš šešių šalių. Sofija dar pernai rugsėjį kreipėsį į Briuselį, prašydama oficialios reakcijos į šią problemą.Lenkija šeštadienį paskelbė, kad uždraus grūdų ir kitų maisto produktų įvežimą iš Ukrainos. Netrukus tokį pat sprendimą priėmė ir Vengrija. Abi šalys argumentavo taip norinčios išvengti žalos savo žemės ūkiui.Europos šalyse šiuo metu saugomi dideli kiekiai ukrainietiškų grūdų, kurie yra pigesni nei užauginti Europos Sąjungoje (ES). Dėl logistinių problemų jų nepavyksta nugabenti į šalis, kurios juos nupirktų. Dėl to sumažėjo superkamos vietinės produkcijos kaina bei vietos ūkininkų galimybės parduoti savo produkciją.Dėl to keliose Europos šalyse ūkininkai prieš tai pareikalavo įvesti muitus. Tačiau ES bemuitį ukrainietiškų grūdų įvežimą pratęsė iki 2024 m. birželio.Europos Komisija (EK) sukritikavo Lenkiją ir Vengriją ir pareiškė, kad ES šalys narės negali taikyti vienašališkų prekybos priemonių.

Putinas susitiko su Kinijos gynybos ministru Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį susitiko su Kinijos gynybos ministru Li Shangfu, praneša TASS, remdamasis Rusijos prezidento spaudos sekretoriumi Dmitrijumi Peskovu. Susitikime dalyvavo ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras lankysis Irake Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį lankysis Irake su pirmuoju oficialiu vizitu nuo Rusijos invazijos į jo šalį pradžios.Tai sekmadienį pranešė Irako užsienio reikalų ministerija.Remiantis ministerijos pranešimu, čia D. Kuleba susitiks su Irako užsienio reikalų ministru Fuadu Husseinu ir premjeru Mohammedu Shia al-Sudaniu. Pranešime cituojamas ministerijos atstovas spaudai Ahmedas al-Sahhafas, kuris nurodė, kad jie aptars „dvišalių ryšių stiprinimą, taip pat regioninius ir tarptautinius“ klausimus.Apie būsimą D. Kulebos vizitą skelbiama praėjus mažiau nei savaitei po to, kai M. S. al-Sudanis telefonu pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pasak Irako premjero biuro, pokalbio metu V. Zelenskis išreiškė norą plėtoti santykius su Iraku „visose srityse“ ir apibūdino Iraką kaip „labai svarbią ir įtakingą valstybę“.Irakas gerus ekonominius ryšius palaiko tiek su Kyjivu, tiek su Maskva. Pernai vasarį Ukrainoje prasidėjus Rusijos sukeltam plataus masto karui, šalis užėmė neutralią poziciją. Šių metų vasarį, kai Bagdade viešėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Irako užsienio reikalų ministras dar kartą pabrėžė savo šalies paramą paliauboms ir dvišalėms Rusijos ir Ukrainos deryboms.

Rusijos raketų smūgio Slovjanskui aukų – jau 13 Rusijos raketų smūgio Ukrainos Slovjansko miestui aukų padaugėjo iki 13, iš sugriauto gyvenamojo namo nuolaužų ištraukus dar vieno žmogaus palaikus. Tai sekmadienį pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Donecko srities departamentas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Departamentas pažymi, kad iš griuvėsių buvo ištrauktas moters kūnas. Per ataką sužeisti dar 22 žmonės.Kaip teigiama, darbai įvykio vietoje tęsiasi. Ukrainos nacionalinės policijos duomenimis, po griuvėsiais dar gali būti du žmonės.„Ukrinform“ primena, kad rusai Slovjanską puolė balandžio 14 d. apie 16 val. Okupantai atakai pasitelkė raketas „S-300“. Jų taikinyje atsidūrė keli gyvenamieji miesto rajonai.

Mariupolyje nugriauti 29 daugiabučiai Okupuoto Mariupolio Primorskio rajone nugriauti 29 daugiabučiai namai. Tai pranešė šio Ukrainos miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Jis kalbėjo apie toje vietoje dabar esančią „dykumą“.„Čia buvo 29 daugiabučiai. Dabar – tiesiog dykuma. Čeremuškai. Primorskio rajonas. Mariupolis. 2023 m. balandis. „Rusiškasis pasaulis“, – tinkle „Telegram“ parašė pareigūnas, kartu pridėdamas atitinkamą vaizdo įrašą.Kaip jau skelbta, okupantai rusai Mariupolio Primorskio rajone griauna pastatus ir skelbia konkursus naujų statybai. Pasak P. Andriuščenkos, kadangi esama padidėjusios investavimo rizikos, rangovai statybas planuoja finansuoti Rusijos biudžeto lėšomis, o jas vėliau grąžinti per būsto paskolų programą.

ES kritikuoja Lenkijos ir Vengrijos sprendimą uždrausti ukrainietiškų grūdų importą Europos Sąjunga (ES) sukritikavo Lenkijos ir Vengrijos sprendimą uždrausti ukrainietiškų grūdų importą. ES šalys narės negali taikyti vienašališkų prekybos priemonių, pareiškė Europos Komisijos atstovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.„Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad prekybos politika yra išimtinė ES kompetencija ir todėl vienašališkos priemonės nepriimtinos“, – sakė atstovas. Tokiais sudėtingas laikais esą svarbu koordinuoti sprendimus ES.Lenkija šeštadienį paskelbė, kad uždraus grūdų ir kitų maisto produktų įvežimą iš Ukrainos. Netrukus tokį pat sprendimą priėmė ir Vengrija. Abi šalys argumentavo taip norinčios išvengti žalos savo žemės ūkiui.Europos šalyse šiuo metu saugomi dideli kiekiai ukrainietiškų grūdų, kurie yra pigesni nei užauginti ES. Dėl logistinių problemų jų nepavyksta nugabenti į šalis, kurios juos nupirktų. Dėl to sumažėjo superkamos vietinės produkcijos kaina bei vietos ūkininkų galimybės parduoti savo produkciją.Dėl to keliose Europos šalyse ūkininkai prieš tai pareikalavo įvesti muitus. Tačiau ES bemuitį ukrainietiškų grūdų įvežimą pratęsė iki 2024 m. birželio.Draudimus sukritikavo ir Ukrainos žemės ūkio ministerija.

Ukrainos gynybos ministras prakalbo apie Ukrainos kariuomenės nuostolius Pasak Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo, kare žuvusių ukrainiečių karių skaičius yra „mažesnis nei per žemės drebėjimą Turkijoje žuvusių žmonių skaičius“. Tai jis pareiškė interviu ispanų laikraščiui „La Razon“.„Žinoma, kad patiriame nuostolių, nes esame kare. Bet jie daug mažesni nei rusų. Negaliu jums įvardyti skaičiaus, tačiau galiu patikinti, kad bendras skaičius yra mažesnis nei per žemės drebėjimą Turkijoje žuvusių aukų skaičius, – teigė O. Reznikovas. – Mūsų pagrindinis tikslas yra išsaugoti savo karių gyvybes. Rusija to tarpu juos (savo karius) naudoja kaip patrankų mėsą. Tai mėsmalės taktika“.Per smarkų žemės drebėjimą vasario pradžioje Turkijoje žuvo apie 50 000 žmonių. Dar 7 000 gyvybės neteko Sirijoje.

J. Prigožinas pakomentavo savo įrašą, kuriame neva reikalauja nutraukti karąLiūdnai pagarsėjusios Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas viename savo įrašų netikėtai pareikalavo nutraukti karą. Pirmiausiai daugelis Ukrainos žiniasklaidos priemonių savaitgalį atkreipė dėmesį į jo tekstą tinklaraštyje, kuriame teigiama: „Valdžiai (Rusijos Federacijos) ir visuomenei būtina padėti kokį nors riebų tašką karinėje specialiojoje operacijoje“. Ir praėjus daugiau kaip metams nuo invazijos Rusija karą vis dar vadina „karine specialiąją operacija“.J. Prigožinas toliau tekste rašo: „Idealus variantas būtų paskelbti apie karinės specialiosios operacijos pabaigą ir pareikšti, kad Rusija visus savo planuotus tikslus pasiekė – ir tam tikra prasme mes juos tikrai pasiekėme“. Ir: „Rusijai visad yra rizika, kad situacija fronte prasidėjus (ukrainiečių) kontrpuolimui gali pablogėti“. Ekspertai ateinančiomis savaitėmis tikisi Ukrainos kontratakos. Vienintelė galimybė šiuo metu yra įsitvirtinti užimtose teritorijose, teigė J. Prigožinas. Tačiau iš tikrųjų tai reikštų atsitraukimą nuo Kremliaus karo tikslų. Šie, be kita ko, numato visišką Ukrainos Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių, kurias Rusija pernai neteisėtai aneksavo, užėmimą.Tačiau kartu J. Prigožinas, kurio samdiniai šiuo metu pirmiausiai kovoja dėl Rytų Ukrainos Bachmuto miesto, pasisakė prieš bet kokias derybas, kuriose būtų kalbama apie Rusijos okupuotų teritorijų grąžinimą Ukrainai. Priešingai nei teigė prieš tai, J. Prigožnas, rašė, kad mūšiai turi tęstis ir pagrasino Ukrainos kariuomenei: „Pasimatysime Bachmute“.Vėliau J. Prigožinas per savo spaudos tarnybą pakomentavo žiniasklaidos pranešimus, kuriuose kalbama apie tariamą jo reikalavimą nutraukti karą. Pagrindinė jo straipsnio mintis esą buvo, kad reikia „sąžiningos kovos“.Rusija 2022 m. vasario 24 d. užpuolė Ukrainą. Ši kaip karo pabaigos sąlygą, be kita ko, įvardija visų rusų pajėgų išvedimą bei visų okupuotų teritorijų atsikovojimą.

Rusija ir Ukraina apsikeitė belaisviaisRusija ir Ukraina apsikeitė belaisviais – per Velykas laisvę atgavo 130 ukrainiečių kovotojų, tviteryje pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. „Didysis velykinis apsikeitimas belaisviai“ vyko pastarosiomis dienomis keliais etapais.„130 ukrainiečių sugrįžta“, – rašė A. Jermakas greta nuotraukų, kuriose matyti grįžtantys paleisti belaisviai. „Viltis yra šios šventės kvintesencija. Būtent tai jautė tiek ilgai laukę belaisvių artimieji“, – teigiama toliau žinutėje.

V. Zelenskis sveikinime Velykų proga: Ukraina matys pergalės šviesąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis stačiatikių Velykų proga kreipėsi į ukrainiečius. „Švenčiame šias Velykas, tikėdami pergalės negrįžtamumu. Dangus mato mūsų tikėjimą ir mūsų tvirtybę. Pasaulis mato mūsų drąsą ir nenugalimumą. Priešas mato mūsų stiprybę ir ryžtą. Ukraina matys pergalės šviesą. Kristus prisikėlė!“ – teigiama tviteryje paskelbtoje žinutėje.

V. Putinas: Velykos įkvepia geroms mintims ir darbamsRusijos prezidentas Vladimiras Putinas garsiojoje Kristaus Išganytojo katedroje paminėjo stačiatikių Velykas. Kartu su Maskvos meru Sergejumi Sobianinu jis naktį į sekmadienį apsilankė rusų stačiatikių bažnyčios vadovo patriarcho Kirilo aukojamose mišiose. Nuotraukose ir vaizdo medžiagoje matyti, kaip V. Putinas ir S. Sobianinas su žvakėmis rankose stovi greta vienas kito. Vėliau Kremlius paskelbė V. Putino šiųmetį sveikinimą Velykų proga. Jame karo nusikaltimais Ukrainoje kaltinamas prezidentas teigė: „Nuostabios, visų mylimos Velykos suteikia tikintiesiems viltį, įkvepia geroms mintims ir poelgiams, padeda įtvirtini visuomenėje aukštus moralinius idealus ir vertybes“.V. Putinas, be to, gyrė Rusijos stačiatikių bažnyčią, kuri „rimtų iššūkių akivaizdoje aktyviai užsiima gailestingumo ir labdaros reikalais“.Patriarchas Kirilas užsienyje laikomas aršiu V. Putino sukelto karo rėmėju ir praeityje ne kartą jį gynė, be kita ko, pamaldose.

Rusai stačiatikių Velykų naktį apšaudė Ukrainą raketomis, Mykolajivo srityje žuvo du jaunuoliaiRusijos pajėgos sekmadienį atakavo Snihurivkos vietovę Mykolajivo srityje. Per apšaudymą žuvo du jaunuoliai (gimę 2005 m.), pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.Jo duomenimis, rusai S-300 tipo priešlėktuvinėmis raketomis apšaudė vietovę naktį į sekmadienį 2.00 val. Taip pat apgadintos dvi švietimo įstaigos, mokykla, ligoninė, kultūros centras, gyvenamieji namai bei viena įmonė.

Rusijos pajėgos atakavo Donecką, Sumus ir ČernihivąRusijos pajėgos šeštadienį Ukrainos Donecko srityje atakavo Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos miestus, pranešė laikraštis „Kyiv Independent“, remdamasis Ukrainos generaliniu štabu.Smarkiausiai mūšiai vyko Bachmute ir Marjinkoje. Čia per 24 valandas atremta 40 atakų. Vėlų šeštadienio vakarą, be to, per oro antskrydį Sumų srityje buvo sužeistas civilis. Stačiatikių Velykų šventės išvakarėse per antskrydį Semenivkos mieste Černihivo srityje smogta įmonei, kurioje kilo gaistas.

Kinijos gynybos ministras vyksta į RusijąTęsiantis diskusijoms dėl Pekino pozicijos Ukrainos kare Kinijos gynybos ministras Li Shangfu sekmadienį vyksta į Rusiją. Vizitas Kremliaus kvietimu truks keturias dienas. Kovą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Maskvoje jau aplankė Kinijos vadovas Xi Jinpingas.Vakarų šalys kaltina Pekiną tyliai remiant Maskvą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą.Kinija Ukrainos kare pateikia save kaip neutralią šalį. Xi Jinpingas iki šiol nei pasmerkė rusų puolimo kaimyninėje valstybėje, jei kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį lankydamasi Kinijoje paragino vadovybę Pekine pasinaudoti savo įtaka Rusijai, kad ši pagaliau nutrauktų savo agresiją.

Kyjivas įvedė sankcijas Rusijos įmonėms, sporto žvaigždėms, ministro dukraiUkraina į sankcijų sąrašą įtraukė dar šimtus Rusijos įmonių ir fizinių asmenų, Maskvai tęsiant karą šalyje.Sankcijos įvestos daugiau kaip 240 įmonių, įskaitant interneto bendroves „Yandex“ ir VK, nurodoma Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio šeštadienį paskelbtame dekrete.Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu dukra Ksenija Šoigu taip pat įtraukta į sankcijų sąrašą kartu su daugiau kaip 400 fizinių asmenų, tarp kurių yra ir gerai žinomų Rusijos ir sąjungininkės Baltarusijos sporto pasaulio vardų.Įmonės ir fiziniai asmenys,  kuriems Kijevas pritaikė sankcijas, nebegalės užsiimti verslu Ukrainoje ir įvažiuoti į šalį. Ukrainoje turimas turtas taip pat bus įšaldytas, nors sankcijos daugeliu atžvilgių yra simbolinės.

WSJ žurnalisto laiškas iš Rusijos kalėjimo: aš neprarandu vilties„The Wall Street Journal“ (WSJ) paskelbė savo reporterio Evano Gershkovichiaus, įkalinto Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, ranka rašytą laišką.„Noriu pasakyti, kad neprarandu vilties, – rašė jis laiške savo šeimai Filadelfijoje, kurį ši gavo penktadienį. – Aš skaitau. Mankštinuosi. Ir bandau rašyti. Galbūt pagaliau parašysiu ką nors gero.“Anot laikraščio, laiškas rašytas balandžio 5 dieną ir yra pirmasis tiesioginis E. Gershkovichiaus kontaktas su šeima nuo jo sulaikymo Rusijoje kovo pabaigoje.Laiškas parašytas rusų kalba, – su savo tėvais žurnalistas kalba rusiškai. Šeima emigravo į Jungtines Valstijas iš Sovietų Sąjungos aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.Korespondentą E. Gershkovichių Rusijos slaptoji tarnyba FSB sulaikė Jekaterinburge, maždaug už 1 800 kilometrų į rytus nuo Maskvos, dėl kaltinimų šnipinėjimu. Jei bus nuteistas, žurnalistui gresia 20 metų nelaisvės.Dėl šio incidento dar labiau pašlijo Vašingtono ir Maskvos santykiai, ir taip įtempti po pernai Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą. JAV oficialiai pripažino suėmimą neteisėtu.

Aukų ir sužeistųjų skaičius per Rusijos smūgį Slovjanskui išaugoŽuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius per Rusijos raketų smūgį Slovjanskui išaugo. Šeštadienio 18.00 val. duomenimis, per ataką žuvo vienuolika žmonių, sužeisti 23 žmonės, praneša naujienų agentūra „Unian“ remdamasi Slovjansko mero Vadimo Liacho pranešimu „Telegram“.Šeštadienį gelbėtojai iš Parkovo skersgatvyje esančio daugiaaukščio namo griuvėsių ištraukė dar dviejų gyventojų kūnus: 41 metų vyro ir 65 metų moters.„Po griuvėsiais vis dar lieka žmonių. Gelbėjimo darbai tęsiami“, – pranešė miesto meras.Slovjanske veikia pagalbos programa, skirta per apšaudymus sužeistiems gyventojams. Jei sužeistiesiems prireikia ilgalaikio gydymo ar operacijos, asmuo gali gauti 10 000 grivinų paramą. Gyventojų, žuvusių per rusų apšaudymus, artimieji gali gauti vienkartinę 50 000 grivinų finansinę paramą. Be to, nukentėjusiesiems padeda labdaros fondas „Acted“ ir kitos organizacijos.„Ukrinform“ anksčiau skelbė, kad penktadienį Rusijos pajėgos į Slovjanską paleido mažiausiai 7 raketas, greičiausiai S-300. Šešios pataikė į gyvenamąjį rajoną, o viena – į parką.Ukrainos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šios atakos metu buvo apgadinti 34 daugiabučiai pastatai, 20 nuosavų gyvenamųjų namų, civilinės infrastruktūros objektai ir 12 automobilių.

Ukraina derasi su Graikija, Kipru, Ispanija ir Rumunija prieš Ramšteino grupės susitikimąPrieš Ramšteino formato Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą Ukrainos gynybos ministerijos komanda per 10 dienų aplankė keturias valstybes, kuriose dalyvavo derybose dėl ginklų tiekimo Ukrainai.„Prieš Ramšteino grupės susitikimą, kuris taps itin svarbiu įvykiu, nes šiam antikremliškos koalicijos formatui sukanka vieni metai,  vyko labai intensyvus tarptautinių kontaktų laikotarpis. Per 10 dienų mūsų komanda aplankė Atėnus, Nikosiją, Madridą ir Bukareštą. Turėjome vaisingų susitikimų su kolegomis: Graikijos gynybos ministru Nikolaosu Panagiotopoulosu, Kipro gynybos ministru Michaliu Georgallasu, Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles, Rumunijos gynybos ministru Angeliu Tîlvăru ir jų komandomis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.Susitikimų tikslas buvo ginkluotė ir kitos paramos formos, kuriomis būtų stiprinamos Ukrainos ginkluotosios pajėgos, pažymėjo ministras.O. Reznikovas pabrėžė, kad vizitų metu gynybos ministerijos komanda susitinka su vyriausybinių įstaigų vadovais, gamintojais ir žiniasklaida,  taip tikėdamasi kiek įmanoma praplėsti paramos ratą. „Mūsų prioritetai aiškūs: apsaugoti oro erdvę, suformuoti „šarvuotą kumštį“, užtikrinti amunicijos tiekimą“, – pridūrė jis.Anot gynybos ministro, komanda dirba skirtingomis kryptimis. Ukrainą domina tiek sovietinio tipo platformos – ypač raketos ir sviediniai, nes šie ginklai iš karto atsiduria mūšio lauke, tiek Vakarų šalių gamybos sistemos, kurios suteikia kokybinių pranašumų.„Ieškome pagalbos, tariamės dėl produkcijos, rengiame mokymo programas savo kariams. Tokie vizitai ir susitikimai politiniu lygmeniu yra labai naudingi, nes jie ne tik padeda išlaikyti aukštą bendrą tempą, bet ir padeda operatyviai išspręsti daugelį praktinių klausimų, kuriuos sprendžiant per nuotolį užtruktų savaičių savaites“, – pabrėžė O. Reznikovas.Pasak Ukrainos gynybos ministro, laikas Ukrainai yra gyvybiškai svarbus, nes tai reiškia išgelbėtas Ukrainos gynėjų gyvybes ir miestų apsaugą.Kaip pranešama, kitas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas bus surengtas balandžio 21 dieną JAV karinių oro pajėgų bazėje „Ramstein“, Vokietijoje.

Žuvusiųjų skaičius Slovjanske išaugo iki 11Žmonių, žuvusių po Rusijos raketų atakų Rytų Ukrainos Slovjansko mieste, skaičius išaugo iki 11.Gelbėtojų komandos iš namo griuvėsių ištraukė dviejų žmonių kūnus.Taip pat buvo ieškoma penkių žmonių, likusių daugiabučio nuolaužose. Yra ir dingusių asmenų.

Zelenskis su E. Macronu aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui VilniujeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo Prancūzijos kolega Emmanuelis Macronas aptarė pasirengimą NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, kuris įvyks Vilniuje šių metų liepą. Anot „Ukrinform“, V. Zelenskis apie tai pranešė „Telegram“ platformoje.Per beveik pusantros valandos trukusį pokalbį abu prezidentai taip pat kalbėjo apie tikėtinus viršūnių susitikimo rezultatus, ypač būtinybę Ukrainai gauti veiksmingas saugumo garantijas dar prieš prisijungiant prie karinio aljanso. Be kita ko, abu vadovai atkreipė dėmesį į Ukrainos taikos formulės įgyvendinimą ir aptarė neseniai įvykusio E. Macrono vizito Kinijoje rezultatus.V. Zelenskis padėkojo E. Macronui už tai, kad šis pasmerkė Rusijos karo nusikaltėlių įvykdytą ukrainiečių kario egzekuciją, ir informavo jį apie padėtį fronte bei tolesnius ketinimus išlaisvinti visas Ukrainos teritorijas.V. Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį į E. Macrono ketinimą toliau stiprinti paramą Ukrainai mūšio lauke.

ISW: Prigožinas tikisi pasinaudoti Maskvos karine nesėkme UkrainojeRusijos privačios karių grupuotės „Wagner” savininkas Jevgenijus Prigožinas tikisi pasinaudoti Rusijos karine nesėkme, jei planuojamas Ukrainos kontrpuolimas būtų sėkmingas.Vašingtone įsikūrusi ne pelno organizacija „Institute for the Study of War“ (ISW) apie tai prabilo naujajame Rusijos puolimo kampanijos vertinime, praneša „Ukrinform“.Balandžio 14 dieną J. Prigožinas paskelbė esė, kurioje tvirtina, kad būsimas Ukrainos kontrpuolimas greičiau bus sėkmingas nei nesėkmingas.Jis apkaltino prokremlišką elitą ir biurokratiją sąmoningai sabotuojant Rusijos laimėjimus kare ir įspėjo, kad šie Rusijos giluminiai „vidaus priešai“ spaus Kremlių „daryti rimtas nuolaidas“, tolygias „Rusijos interesų išdavystei“.Anot J. Prigožino, Rusijos kariuomenė, nepaisant dabartinių šalies teritorinių laimėjimų, negali nutraukti kovų, nes Ukrainos valstybė transformavosi ir neokupuota Ukraina dabar yra politiškai priešiška Kremliui. Jis pareiškė, kad Rusija turi ir toliau nenuilstamai kariauti Ukrainoje, kad ir kokios nepalankios taptų sąlygos.

Japonija skirs Ukrainai 400 mln. dolerių ypatingos svarbos infrastruktūrai atkurtiJaponijos valstybinė agentūra JICA skirs Ukrainai 400 mln. JAV dolerių negrąžintinos paramos pagal Neatidėliotino atkūrimo programą, skirtą ypatingos svarbos infrastruktūrai. Susitarimą pasirašė JICA ir Ukrainos bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministerijos atstovai. Apie tai praneša rbc.ua portalas remdamasis ministerijos spaudos tarnyba.Spaudos tarnybos duomenimis, pirmasis prioritetas – užtikrinti būtiniausius Ukrainos piliečių poreikius ir atstatyti ypatingos svarbos infrastruktūrą.Lėšos bus skiriamos remti šias sritis: humanitarinio išminavimo įranga, transporto bei energetikos paslaugos; sugriovimų tvarkymas; vandens tiekimas; medicinos įranga; įranga, skirta švietimo paslaugoms teikti; žemės ūkio sektorius; visuomeninio transliavimo sektorius; komunalinių paslaugų sektorius vietos valdžios lygmeniu.Be to, Japonijos vyriausybė skris 70 mln. dolerių dotacijų Ukrainos atkūrimui pagal Jungtinių tautų (JT) plėtros programos mechanizmą. Ukraina ir Japonija iš viso nuo metų pradžios susitarė skirti daugiau kaip 600 mln. dolerių Ukrainos atstatymui, pranešė spaudos tarnyba.JICA yra Japonijos vyriausybinė organizacija, teikianti techninę pagalbą, dotacijas ir lengvatines paskolas užsienio šalių vyriausybėms.

Lenkijos parama Ukrainai siekia 11 mlrd. eurųLenkijos parama Ukrainai nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios 2022 m. siekia 50 mlrd. zlotų arba 11 mlrd. eurų, o tai sudaro apie 2 proc. Lenkijos bendrojo vidaus produkto (BVP), praneša „Ukrinform“.Tokius skaičius Lenkijos finansų ministrė Magdalena Rzeczkowska paskelbė analitinio centro „Atlantic Council“ renginio metu penktadienį JAV sostinėje Vašingtone.„Bendra išlaidų Ukrainai suma siekia 2 proc. mūsų BVP arba apie 50 mlrd. Lenkijos zlotų“, – sakė ministrė.Ji teigė, kad tai svarbus finansavimas Lenkijos biudžete nors Europos Sąjunga šių išlaidų ir nekompensavo atitinkamai. Ministrė pabrėžė šios paramos Ukrainai svarbą nes pastaroji kovoja už bendras vertybes ir visų laisvę bei ateitį.

Rusijos tankų poligono teritorijoje – galingi sprogimaiVienas didžiausių ir įtakingiausių Ukrainos naujienų portalų „Ukrainska Pravda“ pranešė apie šeštadienį Rusijoje, Kazanėje kilusį gaisras.Tai pranešdama žiniasklaida remiasi socialiniuose tinkluose pradėjusiais plisti vaizdo įrašais apie kilusį gaisrą. Besiremdama „InKazan“ ir soc. tinkle „Telegram“ paviešinta vietos gyventojų informacija, „Ukrainska Pravda“ rašo, kad didelis sprogimas nugriaudėjo tankų poligono teritorijoje.Teigiama, kad kai kurie žmonės prieš sprogimus girdėjo garsius užėsius. Tokios informacijos negali patikrinti nepriklausomi šaltiniai. Visgi teigiama, kad įprastai tokį garsą skleidžia bepiločiai orlaiviai.https://t.me/uniannet/95350

Lenkija uždraudė grūdų ir maisto produktų importą iš UkrainosKaip praneša skynews.com, Lenkija uždraudė grūdų ir kito maisto importą iš Ukrainos tam, kad apsaugotų savo žemės ūkio sektorių.Dideli kiekiai ukrainietiškų grūdų, kurie yra pigesni už Europos Sąjungoje užaugintus, atsidūrė Vidurio Europos šalyse dėl logistikos problemų. Visa tai neigiamai paveikė vietinių ūkininkų pardavimus ir kainas.Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, yra rinkimų metai. Tad valdančioji partija susidūrė su problema.„Esame ir liekame Ukrainos draugai ir sąjungininkai. Mes ją palaikysime ir palaikome... Bet bet kokiu atveju kiekvienos valstybės, kiekvienos valdžios pareiga yra ginti savo piliečių interesus, “, – sakė partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis.A. Kaczynskis sakė, kad Lenkija yra pasirengusi pradėti derybas su Ukraina, kad būtų išspręstas grūdų klausimas, o Ukrainos pusė jau buvo informuota apie tokį sprendimą.

JAV skirs dar 5 mlrd. dolerių UkrainaiJungtinės Valstijos per Pasaulio banką jau parėmė Ukrainą 18 mlrd. JAV dolerių, o rugsėjį suteiks dar beveik 5 mlrd. JAV dolerių, praneša „Ukrinform“.„Jungtinės Valstijos jau skyrė Ukrainos vyriausybei 18 mlrd. dolerių paramos biudžetui per Pasaulio banko priemones. Dar 4,9 mlrd. JAV dolerių taps prieinami rugsėjį. Šis finansavimas, kartu su Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) parama, leidžia vyriausybei teikti itin svarbias paslaugas savo piliečiams tuo metu kai kovojama prieš brutalią Rusijos agresiją“, – rašoma JAV valstybės departamento pranešime.Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis balandžio 12-14 d. lankėsi darbo vizito į JAV sostinę Vašingtoną, kur dalyvavo Pasaulio banko ir TVF pavasario susitikimuose. Jis taip pat susitiko su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, prekybos sekretore Gina Raimondo, iždo sekretore Janet Yellen, TVF, Pasaulio banko ir Europos investicinio banko (EIB) vadovais.Didžiojo septyneto valstybių (G7) finansų ministrai po derybų Pasaulio banko ir TVF pavasario susitikimų metu įsipareigojo Ukrainai skirti dar 5 mlrd. JAV dolerių finansavimą. Papildomus pagalbos paketus suteiks Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Karalystės.Pasaulio bankas išmokės 200 mln. JAV dolerių Ukrainai, kad būtų atstatyta šalies energetikos infrastruktūra.Lietuva taip pat įsipareigojo skirti 10 mln. eurų per specialią Pasaulio banko priemonę finansuoti Ukrainos atstatymo procesą ir stiprinti Moldovos atsparumą.

Ukraina tikisi gauti raketų sistemas „Patriot“ po stačiatikių VelykųUkraina ilgojo nuotolio raketų žemė-oras sistemas „Patriot“ turėtų gauti po stačiatikių Velykų, kurios švenčiamos balandžio 16 d., skelbia „Ukrinform“.Tokiomis žiniomis su TV kanalu NTA pasidalino Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.„Manau, kad tai įvyks po Velykų“, – sakė jis laidos metu paklaustas apie tai, kada „Patriot“ raketų sistemos gali atkeliauti į Ukrainą.„Kai numušime pirmąjį rašistų lėktuvą, jūs tikrai apie tai sužinosite“, – pridėjo jis.2023 m. kovo mėnesį 65 Ukrainos kareiviai Jungtinėse Valstijose užbaigė mokymus valdyti „Patriot“ sistemas ir grįžo į Europą.

Danija artimiausiu metu Ukrainai perduos tankus „Leopard-1“Danijos gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad tankai „Leopard-1“ netrukus bus paruošti perdavimui Ukrainai, praneša „Ukrinform“.Penktadienį Danijos gynybos ministro pareigas einantis Troelsas Lundas Poulsenas kartu su Gynybos komiteto ir Užsienio politikos tarybos nariais lankėsi Flensburgo transporto priemonių gamykloje FFG.„Džiaugiuosi galėdamas pakviesti parlamentarus į FFG, kad jie taip pat galėtų pamatyti, kiek pažengė „Leopard-1“ tankų atnaujinimo procesas. (...) Tikimės, kad galėsime juos perduoti Ukrainai artimiausiu metu“, – sakė T. L. Poulsenas.Anksčiau pranešta, kad Danijos vyriausybė kartu su Vokietija ir Nyderlandais perduos Ukrainai mažiausiai 100 tankų „Leopard 1“. Laikinasis Danijos gynybos ministras yra sakęs, kad pirmieji tankai turėtų pasiekti Ukrainą 2023 m. pavasarį.

Ukrainos atstovas: įslaptintos JAV informacijos nutekinimas neturi jokio poveikio Ukrainos planamsUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigia, kad JAV gynybos departamentas neturėjo prieigos prie Ukrainos rengiamų kontrpuolimo planų. Todėl, anot jo, nėra jokio pagrindo teigti, kad neseniai nutekintuose įslaptintuose JAV dokumentuose neva analizuojami Ukrainos kariniai planai, informuoja „Unian“.„Mums žinomi visi fronte vykstantys procesai. Visos prielaidos dėl Ukrainos karinių planų, taip pat ir dėl kontrpuolimo, neturi jokio pagrindo. Visa tai spręsis paskutiniu momentu, kai bus priimamas galutinis sprendimas“, – pareiškė O. Danilovas.Jis pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos rengiasi ne tik kontrpuolimui, bet ir visos Ukrainos teritorijos išlaisvinimui iki 1991 m. valstybės sienos.„Kol to nepadarysime, kol to nepadarys Ukrainos ginkluotosios pajėgos, apie karo pabaigą negali būti nė kalbos“, – pažymėjo O. Danilovas.Kaip pranešta anksčiau, ketvirtadienį už slaptų dokumentų nutekinimą buvo suimtas JAV nacionalinės gvardijos karys Jackas Teixeira. 21-erių metų vaikinui pateikti kaltinimai dėl „neteisėto nacionalinės gynybos informacijos laikymo ir perdavimo“ ir dėl „neteisėto įslaptintų dokumentų ar medžiagos paėmimo ir laikymo“. Didžiausia jam gresianti bausmė – 15 metų įkalinimas.Dokumentai buvo patalpinti vienoje pokalbių platformos „Discord“ grupėje. Juose atskleidžiama informacija ne tik apie karą Ukrainoje, pajėgų judėjimą, bet ir apie JAV renkamus žvalgybos duomenis apie sąjungininkus ir priešiškas valstybes.BBC praneša, kad norėdamas gauti prieigą prie įslaptintos medžiagos, J. Teixeira turėjo pasirašyti visą gyvenimą galiojantį konfidencialumo susitarimą, kuriame nurodoma, kad už informacijos atskleidimą gresia baudžiamoji atsakomybė.J. Teixeira, Masačusetso oro pajėgų nacionalinės gvardijos narys, buvo priskirtas prie kibernetinių transporto sistemų ir padėjo valdyti JAV oro pajėgų pasaulinį komunikacijos tinklą. Tai reiškia, kad jis turėjo prieigą prie Jungtinės pasaulinės žvalgybos ryšių sistemos (JWICS), apibūdinamos kaip JAV žvalgybos „informacinė biblioteka“.

Per parą Rusija neteko apie 460 karių UkrainojeUkrainos kariuomenė pastarąją parą nukovė apie 460 rusų okupantų, o Rusijos Federacija kare Ukrainoje neteko iš viso jau 181 550 kareivių, praneša naujienų portalas rbc.ua.Naujausius duomenis paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Jo teigimu, Rusija per parą taip pat prarado tris tankus, keturis šarvuočius, vieną artilerijos sistemą, šešias transporto priemones ir vieną specialiosios technikos vienetą.Iš viso per karą Rusija prarado 3 653 tankus, 7 073 šarvuočius, 2 785 artilerijos sistemas, 535 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 283 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 307 lėktuvus, 293 sraigtasparnius, 2 339 dronus, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų ir katerių, 5 646 transporto priemones ir autocisternas, 324 specialiosios technikos vienetus.Be to, per parą ukrainiečiai atrėmė 56-ias priešo atakas Lymano, Bachmuto, Avdiivkos ir Marinkos kryptimis. Ukrainos pajėgos taip pat reguliariai naikina taikinius priešo užnugaryje ir taip ruošiasi kontrpuolimo operacijoms.

JK: naujasis įstatymas rodo, kad Rusija ruošiasi ilgam karui UkrainojeJungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos teigimu, Rusijoje priimtas naujas įstatymas panaikino galimybę kai kuriems vyrams išvengti šaukimo į kariuomenę, o tai leidžia manyti, kad Kremlius tikisi ilgai užsitęsiančio karo Ukrainoje, praneša „The Guardian“.Pranešama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą dėl skaitmeninės šaukimo į kariuomenę sistemos sukūrimo, kuri itin palengvins mobilizaciją. Tai paskatino nerimą Rusijoje nes naujoji sistema gali neleisti vyrams išvykti iš šalies ir taptų beveik neįmanoma išvengti šaukimo į kariuomenę.JK gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė naujausią žvalgybos ataskaitą, kurioje teigiama, kad rusams šaukimai į kariuomenę bus įteikiami elektroniniu būdu, o ne asmeniškai ir tai panaikins vieną iš būdų kaip galima buvo išvengti karinės tarnybos.Ataskaitoje sakoma, kad balandžio 11 d. Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą dėl vieningo karinei tarnybai tinkamų asmenų registro. Į kariuomenę šaukiamų asmenų duomenys nuo šiol bus susieti su kitomis elektroninėmis paslaugomis, todėl vengiantiems atlikti karinę tarnybą gali būti apribotos galimybės įsidarbinti ar keliauti į užsienį.Naujoji sistema pradės veikti vėliau šiais metais, tačiau konkrečiai nenurodoma, kad gali būti paskelbta dar viena mobilizacijos banga. Anot JK gynybos ministerijos, Rusijos prioritetas kol kas tebėra siekis pritraukti savanorių į karą. Tačiau naujoji sistema tikriausiai yra ilgalaikės strategijos dalis kaip kariuomenei apsirūpinti kariais, nes Rusija mano, kad karas Ukrainoje gali užsitęsti.

Rusijos pajėgos Ukrainoje nužudė iš viso 469 vaikusRusijos karinės pajėgos Ukrainoje nužudė iš viso 469 vaikus, o 948 sužalojo, praneša „Ukrinform“.„2023 m. balandžio 15 d. duomenimis, dėl Rusijos Federacijos plataus masto karinės agresijos Ukrainoje žuvo ir buvo sužalota daugiau nei 1 417 vaikų. Remiantis oficialia prokurorų informacija, 469 vaikai žuvo, o daugiau nei 948 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.Šie skaičiai preliminarūs nes vis dar nenustatytas aukų skaičius karinių veiksmų vietose laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.Daugiausiai vaikų žuvo Donecko (451), Charkivo (275), Kyjivo (127), Chersono (94), Zaporižios (89), Mykolajivo (85), Černyhivo (68), Luhansko (66) ir Dniepropetrovsko (66) srityse.Šeštadienį 2 metų berniukas žuvo, o 14 metų mergaitė buvo sužeista per Rusijos raketų ataką prieš civilinę infrastruktūrą Slovjansko mieste, Donecko srityje.Be to, policija pranešė, kad nuo Rusijos karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. be žinios dingo 11 258 ukrainiečių vaikų.

Rusai Chersono sritį per parą apšaudė 69 kartusPenktadienį Rusijos pajėgos 69 kartus apšaudė Chersono sritį, iš jų Chersono miestas apšaudytas 9 kartus, praneša naujienų portalas rbc.ua.Į Chersono sritį per parą buvo paleisti 447 artilerijos sviediniai, aviacinės bombos ir sprogmenys skraidinami dronais.Okupantai pataikė į gyvenamųjų namų kvartalus ir upės uosto teritoriją Chersone. Per sprogimus buvo sužeisti 8 ukrainiečiai.Ketvirtadienį rusai apšaudė parką Chersone ir numetė valdomą aviacinę bombą Zmiivkos gyvenvietėje, Berislavskio rajone. Be to, šioje srityje vienas žmogus nukentėjo per rusų minos sprogimą.

Vokietija sieks, kad ES įvestų sankcijas Rusijos branduolinės energetikos pramoneiVokietija ragina Europos Sąjungą įvesti sankcijas Rusijos branduolinės energetikos pramonei nes Rusija ir toliau tęsia karą prieš Ukrainą.Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas naujienų agentūrai dpa sakė, kad Rusija siekia išnaudoti kitų šalių priklausomybes energetikos sektoriuje ir taip daryti spaudimą.„Todėl dabar Vokietijos vyriausybė informuoja Europos Komisiją, kad ji pritaria civilinio branduolinio sektoriaus įtraukimui (į sankcijas – ELTA). Tai turėtų būti kito sankcijų paketo dalis“, – sakė ministras.Be kitų paslaugų, Rusija tiekia uraną naudojamą branduolinio kuro strypuose ir savo teritorijoje saugo radioaktyviąsias atliekas.R. Habeckas sako, kad visa ES privalo tapti labiau nepriklausoma nuo Rusijos. „Nemažai pasiekėme daugelyje sričių, įskaitant ir energetiką. Tačiau branduolinis sektorius lieka atviras“, – teigė ministras.Anot politiko, nepateisinama tai, kad Rusijos branduoliniam sektoriui vis dar sudaromos ypatingos sąlygos. „Branduolinės technologijos yra labai jautri sritis, todėl Rusija nebegali būti laikoma patikima partnere“, – sakė R. Habeckas.Ministro teigimu, bus reikalingas pereinamasis laikotarpis, tačiau ir šioje srityje svarbu imtis veiksmų ir būti ryžtingiems.Jis lankėsi Kyjive balandžio pradžioje ir po to pasiūlė, kad sankcijos būtų taikomos toms valstybėms, kurios iš Rusijos perka uraną nepaisydamos karo Ukrainoje.

Aukų skaičius per Rusijos smūgį Slovjanskui išaugo iki 9Žuvusiųjų skaičius per Rusijos raketų smūgį Slovjanskui išaugo iki 9, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.„23 val. 50 min. gelbėtojai iš gyvenamojo namo Slovjanske griuvėsių ištraukė žuvusios moters kūną. Vyksta dar keturių dingusių žmonių paieška“, – sakė Vernokia Bakhal, Ukrainos valstybinės skubiosios pagalbos tarnybos atstovė spaudai Donecko srityje.„Ukrinform“ anksčiau pranešė, kad penktadienį Rusijos pajėgos į Slovjanską paleido mažiausiai 7 raketas, greičiausiai S-300. Šešios pataikė į gyvenamąjį rajoną, o viena – į parką.Ukrainos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šios atakos metu buvo apgadinti 34 daugiabučiai pastatai, 20 nuosavų gyvenamųjų namų, civilinės infrastruktūros objektai ir 12 automobilių.

Putinas pasirašė įstatymą dėl Maskvos laiko įvedimo okupuotose Ukrainos teritorijosePrezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį Rusijos okupuotose teritorijose DLR ir LLR, taip pat Chersono ir Zaporožės regionuose įvedamas Maskvos laikas.Rusija bando aneksuoti šiuos Ukrainos regionus, tačiau Rusijos kariai jų visiškai nekontroliuoja.Sutartis su Kremliaus paskirtais šių teritorijų „lyderiais“ V. Putinas pasirašė praėjusių metų rugsėjo 30 dieną. O spalio 5-ąją buvo buvo pasirašyti federaliniai įstatymai, ratifikuojantys šių regionų priėmimą į Rusiją. Bandymo aneksuoti Ukrainos teritorijas nepripažįsta didžioji dauguma pasaulio šalių, JT Generalinė Asamblėja taip pat priėmė rezoliuciją, smerkiančią tai.

Žuvusiųjų skaičius Slovjanske išaugo iki 8 žmoniųDonecko regioninės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko sakė Ukrainos televizijos eteryje, kad žuvusiųjų skaičius dėl Rusijos smūgių į Slaviansko gyvenamuosiuose rajonuose išaugo iki aštuonių, buvo sužeistas 21 žmogus.Pasak P. Kyrylenko, smūgiai suduoti septyniomis S-300 raketomis.https://t.me/V_Zelenskiy_official/5854

Rusija bombardavo Černigovo regionąRusijos kariai penktadienį bombomis smogė Černigovo regiono Semenovskio rajone, teigia Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba.Preliminariais duomenimis, vienas žmogus buvo sužeistas.Įvykio vietoje dirba Nacionalinė policija ir Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.Ukrainos valdžios institucijos nepraneša, kuri įmonė buvo apšaudyta.

Tragedija Slavianske: iš po griuvėsių išlaisvintas mažylis mirė greitosios pagalbos automobilyje Iš po griuvėsių Slavianske išgelbėtas vaikas mirė greitosios pagalbos automobilyje, patvirtino Ukrainos pareigūnai.Pranešta, kad vaikas, išgelbėtas iš daugiabučio griuvėsių Slavianske, mirė greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į ligoninę.Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska patikslino, kad mirė vos dvejų metų sulaukęs berniukas. „Užuojauta šeimai“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“. „Kiekvienas vaikas yra maža visata savo artimiesiems“.Pasak Ukrainos valdžios, penktadienio vakarą Rusijos kariuomenė smogė raketomis S-300 į gyvenamuosius Slaviansko rajonus. Buvo sunaikinti keli gyvenamieji aukštybiniai pastatai.Anksčiau regioninės administracijos vadovas Pavelas Kirilenko pranešė apie penkis žuvusiuosius.Teigiama, kad jau sužeista 17 žmonių, apgadinta 10 gyvenamųjų pastatų ir civilinė infrastruktūra. Ieškoma trijų žmonių, kurie gali būti po griuvėsiais.Dėl smūgio poveikio viename iš penkių aukštų gyvenamųjų pastatų sugriuvo viršutiniai du aukštai, pastate gali būti žmonių, rašo policija. Priešais esančiame pastate kilo gaisras.

Kanada į Lenkiją pristatė Ukrainai skirtus tankusKanada pristatė Ukrainai skirtus aštuonis tankus „Leopard 2“ į kaimyninę Lenkiją, penktadienį pranešė gynybos ministrė Anita Anand.Otava vasarį paskelbė padvigubinsianti prieš mėnesį Kijevui pažadėtų tankų skaičių. Vokietijoje pagaminti 55 000 kilogramų sveriantys „žvėrys“ yra Kanados kariuomenės arsenalo pagrindas ir vieni pažangiausių.„Visi aštuoni „Leopard 2“ koviniai tankai, kuriuos Kanada pažadėjo Ukrainai, dabar atvyko į Lenkiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė A. Anand.Vokietija ir Didžioji Britanija praėjusį mėnesį Ukrainai pristatė atitinkamai 18 pažangių tankų „Leopard“ ir 14 „Challenger 2“ tankų, kurie yra parengti dislokuoti fronto linijoje, kai Ukrainos kariai baigs mokymus.Ispanija taip pat pažadėjo atsiųsti šešis „Leopard 2“. Jungtinės Valstijos savo ruožtu pažadėjo 31 tanką „Abrams“, bet pareiškė negalinčios jų pristatyti anksčiau nei rudenį.

Britų žvalgyba: intensyvi ataka privertė ukrainiečius pasitraukti iš Bachmuto Britų karinė žvalgyba teigė, kad Ukrainos kariai buvo priversti pasitraukti iš kai kurių Bachmuto vietovių. JK Gynybos ministerija pranešė, kad Rusija surengė „iš naujo suaktyvintą“ puolimą, bombarduodama svarbų miestą „intensyvia“ artilerijos ugnimi. Paaiškinta, kad tradicinės ginkluotosios pajėgos geriau bendradarbiauja su sukarinta „Vagner“ grupe, kuri atsilieka nuo pažangos miesto centre. Rusijos oro desanto pajėgos atleido kai kuriuos „Vagner“ samdinius, užtikrinančius šiaurinį ir pietinį operacijos flangą. „Ukrainos pajėgos susiduria su didelėmis atsargų problemomis, tačiau jos tvarkingai pasitraukė iš pozicijų, kurias buvo priverstos užleisti“, – sakoma britų karinės žvalgybos pranešime. Tačiau ukrainiečiams vis dar priklauso vakariniai miesto rajonai, kuriuos Volodymyras Zelenskis laiko svarbiu simboliu, padedančiu išlaikyti šalies ir tarptautinę paramą Ukrainos pasipriešinimui.

Per Rusijos išpuolį Slavianske žuvo penki žmonės Mažiausiai penki žmonės žuvo ir 15 buvo sužeisti penktadienį per Rusijos raketų smūgį rytiniame Ukrainos Slaviansko mieste, pranešė regiono gubernatorius.Pavlo Kyrylenko per „Telegram“ rašė, kad dar septyni žmonės liko po griuvėsiais po to, kai raketos S-300, be kitų objektų, apgadino penkis daugiabučius ir penkis privačius pastatus.„Piktoji valstybė dar kartą demonstruoja savo esmę“, – rašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskirame įraše kartu su filmuota medžiaga apie apgadintą pastatą. „Tiesiog žudyti žmones vidury baltos dienos. Griauna, naikina visą gyvenimą“.P. Kyrylenko sakė, kad įvykio vietoje dirba gelbėtojai, paramedikai ir policija.Slavianskas yra vienas iš dviejų Rusijos pajėgų geidžiamų rytinių miestų. Jis yra netoli Bachmuto.

Norvegijos išsiųsti Rusijos diplomatai buvo „verbavimo šaltiniai“Penktadienio popietę „Skynews“ gavo daugiau informacijos apie 15 Rusijos diplomatų, kuriuos Norvegija šią savaitę išsiuntė iš šalies.Vakar pranešta, kad diplomatai buvo išsiųsti dėl kaltinimų jie vykdė žvalgybos darbą iš ambasados Osle.Naujos Norvegijos policijos saugumo tarnybos (PST) detalės atskleidžia, kad diplomatai siekė užverbuoti šaltinius, perimti ryšius ir įsigyti pažangių technologijų.Tikrieji jų darbdaviai buvo Rusijos GRU, FSB ir SVR žvalgybos tarnybos, šiandien per spaudos konferenciją sakė PST kontržvalgybos vadovė Inger Haugland.„Šis [išsiuntimas] sumažina Rusijos žvalgybos grėsmę Norvegijoje, nes visam laikui sumažina žvalgybos pareigūnų, dirbančių su diplomatine priedanga, skaičių“, – sakė ji.Šie 15 vyrų sudaro daugiau nei trečdalį iš 40 Norvegijoje akredituotų Rusijos diplomatų, pranešė šalies užsienio reikalų ministerija.Tai didžiausias Rusijos diplomatų išsiuntimas iš Oslo.

Danilovas: Ukraina panaudos visus neuždraustus ginklus, kad išlaisvintų KrymąSiekdama išlaisvinti Krymą nuo Rusijos užpuolikų, Ukraina naudos visų rūšių nedraudžiamus ginklus. Tai pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas.„Krymas yra Ukrainos teritorija, ir mes ten išbandysime ir panaudosime bet kokius ginklus, kurių nedraudžia tarptautiniai įstatymai ir kurie padės išlaisvinti mūsų teritorijas“, – teigė A. Danilovas.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, A. Danilovas užsiminė, kad paslaptingi sprogimai Kryme gali būti naujų Ukrainos ginklų modelių bandymai. Jis taip pat išjuokė rusų pastangas, kurie pradėjo kasti tranšėjas okupuotame pusiasalyje, bijodami Ukrainos kontrpuolimo.Balandžio pradžioje A. Danilovas išsamiai paaiškino, ką Ukrainos valdžia darys, kad išlaisvintų Rusijos okupuotą Krymą. Tam, anot jo, bus žengta 12 žingsnių.

Ukraina iš Danijos greitai gaus dar 19 savaeigių haubicų „Caesar“Danijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad artimiausiomis savaitėmis Ukrainai bus pristatyta dar 19 prancūzų gamybos „Caesar“ savaeigių haubicų.Kijevas jau seniai prašo Kopenhagos aprūpinti ją šiomis artilerijos sistemomis, kurios įrodė savo naudą per karines operacijos Ukrainoje.Sausį Danijos vyriausybė nusprendė perkelti į Kijevą dalį haubicų iš savo arsenalo.

Ukraina teigia rusiškuose ginkluose randanti vis daugiau kiniškų komponentųUkraina teigia rusiškose ginklų sistemose randanti vis daugiau kiniškų komponentų. Mūšio lauke ir toliau randame įvairios elektronikos, agentūrai „Reuters“ vaizdo ryšiu sakė Ukrainos vyriausybės patarėjas Vladyslavas Vlasiukas.„Tendencija tokia, kad randama mažiau Vakarų gamybos komponentų, tačiau daugiau – nesunku atspėti, iš kokios šalies. Žinoma, Kinijos“, – teigė už sankcijų politiką atsakingas prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas.Kinija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį ne kartą neigė, kad siunčia karinę įrangą į Kiniją.Kinijoje gamintų ginklų komponentų, be kita ko, rasta „Orlan“ dronų navigacijos sistemoje, kurioje anksčiau naudota šveicariška sistema, taip pat rusiškų tankų ugnies valdymo sistemoje – čia anksčiau naudotos Prancūzijoje gamintos dalys.„Reuters“ šios informacijos nepriklausomai patikrinti neturi galimybių.

Rusija vėl skaudžiai smogė Ukrainai: sunaikinti daugiabučiai, po griuvėsiais yra ir vaikų Donecko regioninės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko pranešė, kad dėl kelių Rusijos karių atakų penktadienį Slaviansko mieste buvo sunaikinti daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai, apgadinta mokykla. Pasak P. Kyrylenko, vienas žmogus žuvo, mažiausiai penki buvo sužeisti. „Po vieno iš namų griuvėsiais yra žmonių, tarp jų ir vaikas. Gelbėjimo operacija tęsiasi“, – rašė P. Kyrylenko. Administracijos vadovas pridūrė, kad tuo pat metu Rusijos kariuomenė smogė Kramatorsko ir Konstantinovkos miestams. Preliminariais duomenimis, niekas per šias atakas nebuvo sužeistas. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas teigė, kad Slavianske rusai sunaikino mažiausiai tris penkių aukštų namus. Pasak jo, mieste įvyko mažiausiai 7 sprogimai. Esant tam tikroms sąlygoms, BBC negali patvirtinti įtarimų patikimumo oficialių kariaujančių asmenų įstaigų.

Maskva didina savo ekonomikos augimo prognozes Nepaisant Vakarų taikomų sankcijų, Rusijos vadovybė smarkiai padidino ekonomikos augimo prognozes 2023 metams. „Ekonomika toliau atsigauna. Šiais metais tikimės bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 1,2 proc.“, penktadienį vyriausybės posėdyje sakė ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.Ankstesnė prognozė numatė, kad BVP trauksis 0,8 proc. Iki 2026–ųjų, pasak ministro, dėl augančio vartojimo ekonomikos augimas gali siekti net 3 proc. Vakarų stebėtojai tai vertina santūriau.

Kyjivas: nutekinta slapta informacija neturės įtakos planuojamam kontrpuolimui Slaptų dokumentų nutekinimas Jungtinėse Valstijose, pasak Ukrainos karinės žvalgybos, neturės įtakos planuojamam Kyjivo puolimui kare su Rusija. Maskva yra vienintelė nutekintos informacijos naudos gavėja, pripažino karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas interviu televizijos stočiai „ABC News“. Tačiau ji esą nepajėgs padaryti įtakos faktiniams puolamosios operacijos rezultatams. K. Budanovas pridūrė, kad dokumentų nutekinimo incidentas neturės ilgalaikio neigiamo poveikio Vašingtono ir Kyjivo santykiams.Kariniai ekspertai ateinančiomis savaitėmis tikisi Kyjivo kontrpuolimo, kad atsikovotų rusų užimtas teritorijas. Tačiau nutekinti slapti dokumentai atskleidžia JAV abejones Ukrainos puolimo sėkme. Esą ukrainiečiai gali pasiekti daug mažesnių teritorinių laimėjimų nei per abu puolimus rudenį, kai jiems pavyko atsikariauti dideles teritorijas šiaurėje prie Charkivo ir pietuose prie Chersono. Be to teigiama, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba vis labiau silpnėja. Jei Rusija kare įgytų pranašumą ore, ji esą dėl didelės savo karinių oro pajėgų persvaros galėtų padaryti didelės žalos Ukrainai.

Ukrainos generalinis prokuroras apie vaizdo įrašą, kuriame belaisviui nupjaunama galva: tai nėra vienintelis toks atvejis Ukrainos generalinis prokuroras Andriy Kostinas teigia dar negalintis patvirtinti internete išplitusio vaizdo įrašo, kuriame Ukrainos karinę uniformą vilkinčiam vyrui pjaunama galva, autentiškumo, tačiau teigia turintis duomenų, tai nėra vienintelis toks žiaurus susidorojimo su Ukrainos kariais atvejis.„Tai tikrai nėra vienintelis toks atvejis. Prieš kelias savaites buvo atvejis, kai buvo įvykdyta egzekucija Ukrainos kariui O. Macijevskiui po to, kai sušuko „Šlovė Ukrainai“, – penktadienį žurnalistams sakė Vilniuje viešintis A. Kostinas, paklaustas apie socialiniuose tinkluose plintantį vaizdo įrašą.„Šis epizodas yra labai brutalus, viduramžius primenantis vaizdas, net sunku įsivaizduoti, kad tokius dalykus gali žmogus padaryti. Deja, tai būtent taip elgiasi agresorius“, – pridūrė Ukrainos prokuratūros vadovas.Minutės ir 40 sekundžių trukmės įrašas nuo antradienio plinta socialiniuose tinkluose. Jis sukėlė pasibaisėjimą Ukrainoje ir užsienyje. Įraše matyti, kaip maskuojamaisiais drabužiais vilkintis kaukėtas vyras peiliu pjauna galvą dar gyvam, ant žemės gulinčiam vyrui. Kamera užfiksuoja aukos karinę uniforma su Ukrainos skiriamaisiais ženklais.A. Kostinas pažymėjo, kad Ukrainos teisėsauga bando nustatyti šiam vaizdo įraše matomus asmenų tapatybę. Jis pažymėjo, jog vykstant tyrimui, dar negali galutinai patvirtinti vaizdo įrašo autentiškumo.„Šiuo metu visos Ukrainos teisėsaugos pajėgos ir žvalgyba dirba, ieško informacijos, siekia nustatyti, kas padarė tą nusikaltimą, kas yra tas nužudytas asmuo“, – kalbėjo A. Kostinas.Rusijos prokuratūra paskelbė pradėjusi tyrimą dėl vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kaip ukrainiečių karo belaisviui nupjaunama galva.

Rusai ruošiasi neišleisti Zaporižios AE darbuotojųĮ Zaporižios atominę elektrinę okupantai gabena maistą ir vandenį, ruošdamiesi užblokuoti elektrinės darbuotojus po vienos iš darbo pamainų.„Atsižvelgdami į beprotišką trūkumą aukštos kvalifikacijos branduolinės energetikos inžinierių, reikalingų laikinai okupuotai Zaporižios AE eksploatuoti, ir baimindamiesi ukrainiečių puolimo, rusai ruošiasi ilgą laiką laikyti AE darbuotojus nelaisvėje“, – „Telegram“ paskelbė nacionalinė branduolinės energijos gamybos bendrovė „Energoatom“.Užpuolikai į elektrinę jau atvežė daug maisto ir vandens. Tikėtina, kad okupantai neišleis darbuotojų po vienos iš eilinių darbo pamainų, prievarta užblokuodami juos elektrinėje.Taip pat pažymima, kad okupantai jau atliko panašų „triuką“ plataus masto invazijos pradžioje, kai uždarė elektrinės pamainą Černobylio AE. Tuomet okupantai apie mėnesį neleido elektrinės darbuotojams grįžti namo, laikydami žmones įkaitais iki deokupacijos.Kaip pranešė „Ukrinform“ su nuoroda į Ukrainos energetikos ministrą Germaną Galuščenką, Rusijos okupantų buvimas didžiausios Europoje atominės elektrinės – Zaporižios AE – teritorijoje kelia tiesioginę grėsmę visos žmonijos branduoliniam saugumui. 

Dėl branduolinio ginklo – nauji Baltarusijos grasinimai: tai bus kitas žingsnis Baltarusijos režimas vėl griebėsi grasinimų ir tikina, kad gali dislokuoti šalies teritorijoje ir strateginį branduolinį ginklą. Tai pareiškė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Zerkalo“. Pasak ministro, Baltarusija jau beveik baigė pasirengimą taktinio branduolinio ginklo dislokavimui. „Paruošėme techniką – tai lėktuvai, galintys gabenti branduolinius šaudmenis. Parengėme lakūnus. Gavome moderniausią „Iskander“ kompleksą, kuris gali naudoti raketas su branduolinėmis kovinėmis galvutėmis“, – teigė jis. Anot Gynybos ministerijos vadovo, kitą savaitę Baltarusijos kariškių dalinys jau baigs mokymus Rusijoje. V. Chreninas taip pat patikino, kad Baltarusija ruošiasi dislokuoti ir Rusijos strateginį branduolinį ginklą. Esą jau ruošiamos atitinkamos aikštelės. „Jei tokia agresyvi retorika tęsis, tai bus kitas žingsnis. Į grasinimą jėga atsakoma tik jėga. Kitaip, deja, Vakarai dabar nesupranta“, – sakė Baltarusijos ministras. Portalas primena, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Aliaksandro Lukašenkos prašymu planuojama dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje.

Prieš stačiatikių Velykas – įspėjimas ukrainiečiams: rusai gali imtis provokacijųOkupantai rusai talžo Ukrainą raketomis ir dronais nepriklausomai nuo šventinių datų. Klastingoms priešo atakoms reikia būti pasirengusiems kiekvieną dieną.Tai penktadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas, praneša „rbc.ua“.„Sunku pasakyti, apšaudymų gali būti ir per Velykas. Noriu pasakyti, kad jų „dvasingumas“ mums visiems gerai žinomas... Šiems žmonėms nėra nieko švento, jie gali vykdyti visokiausias provokacijas ir per šias šventes, o dar laukia jų šventės – gegužės 1-oji, gegužės 9-oji ir t. t. Reikia tam ruoštis, būti budriems, saugoti save“, – pabrėžė pareigūnas.J. Ihnatas priminė, kad ukrainiečiai tikėjosi rusų apšaudymų per plataus masto įsiveržimo į Ukrainą metines, vasario 23–24 dienomis, o jie smogė raketomis ir dronais kovo 9-osios naktį.Kaip jau buvo pranešta, neseniai kai kuriose Ukrainos srityse buvo sutrumpintas komendanto valandos galiojimas. Bet per Velykas, kurios šalyje bus švenčiamos balandžio 16 d., ribojimai nebus atšaukti.

Reznikovas apie branduolinį ginklą: po Ukrainos užpuolimo vargu ar kas jo atsisakys Po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, mažai tikėtina, kad kuri nors šalis savo noru atsisakys branduolinio ginklo.Tai Juodosios jūros saugumo konferencijoje pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, praneša portalas „rbc.ua“.Ministras priminė, kad, pagal Budapešto memorandumą, Ukraina mainais į saugumo garantijas savo noru atsisakė trečiojo pagal dydį branduolinio arsenalo pasaulyje.„Būkime atviri: ar po to, kas nutiko mums, dar kas nors kada nors sutiks savo noru atsisakyti branduolinio ginklo? Ar priešingai, darys visa, ką gali, kad trūks plyš gautų branduolinį ginklą?" – klausė O. Reznikovas.1994 metais Kyjivas pasirašė Budapešto memorandumą, kuriame įsipareigojo sunaikinti turimą ginkluotę. Tuo pat metu Ukraina pasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį.Neseniai interviu Airijos transliuotojui RTÉ buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas sakė apgailestaujantis dėl savo vaidmens raginant Ukrainą atsisakyti branduolinio ginklo.

Londonas: Ukrainos Bachmuto gynėjai patiria didelį spaudimąDidžiosios Britanijos analitikų teigimu, Ukrainos gynybos pajėgos vis dar išlaiko vakarinius Rytų Ukrainos Bachmuto miesto rajonus, bet patiria vis stipresnį apšaudymą.Per pastarąsias dvi paras vietovė apšaudoma „ypač smarkios Rusijos artilerijos ugnies“, sakoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos atnaujintame pranešime. Analitikai tai aiškina tuo, kad Rusijos gynybos ministerija pagerino bendradarbiavimą su samdinių grupuotės „Vagner“ pajėgomis.Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos susiduria su didelėmis tiekimo problemomis. Tačiau jos tvarkingai pasitraukė iš pozicijų, kurias buvo priverstos palikti, sakoma suvestinėje.Miesto centre „Vagner“ puolimo grupės ir toliau veržiasi, joms padeda Rusijos oro pajėgų desantininkai, atėję į pagalbą „Vagner“ daliniams šiauriniame ir pietiniame operacijos flange, sakoma pranešime.Abi šalys pranešė, kad pastarosiomis dienomis padėtis Bachmute paaštrėjo. Po kelis mėnesius trunkančių kovų ir didelių Rusijos nuostolių Maskva teigia, kad Rusijos pajėgos užėmė apie 80  proc. miesto.Nepaisant šių sunkumų, Kyjivas ir toliau tvirtina neketinąs atiduoti miesto, dabar beveik visiškai sunaikinto. Ukraina verčia Rusijos užpuolikus rengti atakas, per kurias jie patiria didžiulius nuostolius, ir taip alina Maskvos kariuomenę.Jei Bachmutas kris, tai atvers kelią Rusijos kariuomenei į svarbius Slavjansko ir Kramatorsko miestus ir priartins Rusiją prie tikslo užgrobti visą Donecką.

Nuo rudens Rusija prieš Ukrainą panaudojo per 850 sparnuotųjų raketųNuo rudens Rusija prieš Ukrainą panaudojo per 850 įvairaus tipo sparnuotųjų raketų, įskaitant „Kalibr“, „Kh-101“ ir „Iskander“. Tai per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.„Priešas prieš mūsų kritinę infrastruktūrą pasitelkė savo strategines raketų atsargas. Nuo atakų prieš mūsų kritinę infrastruktūrą pradžios rugsėjo 11-ąją priešas jau panaudojo daugiau kaip 850 įvairaus tipo sparnuotųjų raketų“, – tvirtino J. Ihnatas.Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo informacija, Rusija planuoja pradėti masinę strateginių sparnuotųjų raketų „X-50“ gamybą, kad rudenį galėtų vėl suintensyvinti atakas prieš Ukrainą. Pasak J. Ihnato, šios raketos yra panašios į tas, kurias Rusija Ukrainoje naudojo iki šiol. Pareigūnas vylėsi, kad gamybos procesus apsunkins Rusijai šiuo metu taikomos sankcijos. J. Ihnatas nurodė, kad rusai šiuo metu dar turi nedidelį kiekį tokių raketų, tačiau mėgins sukaupti didesnes jų atsargas.

Ukraina susigrąžino dar 82 žuvusių kariškių palaikusUkraina susigrąžino dar 82 kritusių šalies gynėjų palaikus. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Reintegracijos ministerija.„Šiandien pavyko grąžinti namo 82 žuvusių Ukrainos kariškių palaikus“, - pareiškė žinybos atstovai.Gautomis žiniomis, kūnai iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų buvo perduoti su Dingusiųjų be žinios įgaliotinio biuro prie Reintegracijos ministerijos ir jėgos struktūrų pagalba.Portalas primena, kad kovo 3 d. Ukrainai buvo grąžinti 17 kariškių palaikai.Vasario 2 d. įvyko vienas didžiausių apsikeitimų žuvusiųjų kūnais su Rusija. Ukrainai buvo perduoti apie 150 žuvusių jos gynėjų palaikai.

Lenkijos premjeras: karas Ukrainoje gali tęstis kelerius metus Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis mano, kad karas Ukrainoje gali tęstis kelerius metus.Jis tai pareiškė interviu televizijos kanalui „NBC News“.„Mes neprognozuojame kažkokios tikslios datos, o tiesiog stebime, kas vyksta fronte, mūšio lauke. Ir pagal tai bandome prisitaikyti prie situacijos, dirbame diplomatiniais kanalais su mūsų partneriais Vakarų Europoje, kad paremtume Ukrainą“, – paklaustas, kiek gali trukti karas, sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.Į žurnalisto klausimą, ar karas gali trukti net kelerius metus, premjeras atsakė teigiamai.M. Morawieckis taip pat pareiškė, kad vis dar pasitiki Amerikos specialiosiomis tarnybomis, nors neseniai kilo skandalas dėl slaptų dokumentų nutekinimo.„Apmaudu, bet tokių dalykų, deja, pasitaiko“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.Jis pridūrė, kad Lenkija palaiko kontaktus su JAV specialiosiomis tarnybomis, o jis pats du kartus buvo susitikęs su šių tarnybų koordinatore, Nacionalinės žvalgybos direktore Avril Haines.

Kinija žada nesiųsti ginklų RusijaiKinijos vyriausybė pabrėžė, kad nei dabar, nei ateityje netieks Rusijai ginklų ir neparems tebesitęsiančios Maskvos invazijos į Ukrainą.„Mes netiekiame ir netieksime ginklų konflikto šalims“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas po Pekine beveik dvi valandas trukusių derybų su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock.Jis taip pat teigė, kad dvejopos paskirties prekės, kurios gali būti naudojamos tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams, kontroliuojamos įstatymų. Kinijos vaidmuo dėl Ukrainos yra skatinti susitaikymą ir taikos derybas, sakė Qin Gangas. „Mes nepilsime žibalo į ugnį“, – sakė jis, taip nuskambėjo oficialus jo žodžių vertimas.Prieš tai Vokietijos ministrė A. Baerbock paragino Kiniją smarkiau paspausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą Ukrainoje. Ji sakė, kad Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizitas į Maskvą parodė, kad jokia kita šalis neturi didesnės įtakos Rusijai nei Kinija.„Sprendimas, kaip panaudoti šią įtaką, tiesiogiai atsiliepia svarbiausiems Europos interesams“, – sakė A. Baerbock. Jos žodžiais, taip, kaip Kinija sėkmingai įsitraukė sutaikant Iraną ir Saudo Arabiją, tikimasi, kad ji paskatins Rusiją pagaliau nutraukti agresiją Ukrainoje ir imtis taikaus konflikto sprendimo.A. Baerbock pridūrė, kad Kinija yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, todėl turi ir ypatingą atsakomybę. Ji taip pat sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip visiems žinoma, turi galimybę bet kada sustabdyti Rusijos agresiją.Be to, labai svarbu „neleisti tiekti ginklų Rusijai ir dar labiau pailginti šią agresiją, o taip pat neleisti, kad dvejopos paskirties prekės būtų panaudotos karui“.

Vladikaukaze jau kelis mėnesius sulaikyta Krymo totorė, atsisakiusi priimti Rusijos pilietybęJau keturis mėnesius Rusija neteisėtai sulaikiusi Krymo totorę Leniją Umerovą, atsisakiusią priimti Rusijos pilietybę prievarta peršant Rusijos pasus laikinai okupuotame Kryme.Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas tai pranešė „Telegram“ kanale, pranešė „Ukrinform“.„Rusija, pažeisdama tarptautinę teisę, laiko įkaite Krymo totorę Leniją Umerovą. Praėjusių metų gruodžio 4 d. Rusijos saugumo pajėgos sulaikė 25 metų Leniją, kai ji kirto Sakartvelo ir Rusijos sieną, mėgindama grįžti į laikinai okupuotą Krymą, kad galėtų pasirūpinti vėžiu sergančiu tėvu. Ji apkaltinta tariamu „imigracijos režimo pažeidimu“, – pranešė D. Lubinecas.Tą pačią dieną L. Umerova buvo uždaryta užsienio piliečių laikino sulaikymo centre Vladikaukaze. Vėliau Rusijos teismas pripažino ją kalta dėl „valstybės sienos režimo pažeidimo“ ir skyrė 2000 Rusijos rublių baudą. Nuo to laiko administracinis areštas kelis kartus pratęstas. Šiuo metu L. Umerova laikoma laikinojo sulaikymo centre Vladikaukaze. Ji nuolat baudžiama už nepaklusnumą, sakė ombudsmenas.„Iš tikrųjų priežastis kita – moteris atsisakė Rusijos pilietybės laikinai okupuotame Kryme priverstinai peršant Rusijos pasus“, – sakė D. Lubinecas.D. Lubinecas pabrėžė, kad nuo invazijos pradžios Rusija precedento neturinčiu mastu sustiprino represijas prieš Krymo totorius, įkalina juos pagal išgalvotus kaltinimus. Rusai bando nuslopinti pasipriešinimą okupuotame Ukrainos pusiasalyje.Komisaro teigimu, tarptautinė bendruomenė turėtų panaudoti visas įmanomas priemones, kad padidintų spaudimą Rusijai kuo greičiau paleisti visus neteisėtai sulaikytus Ukrainos piliečius.Pranešta, kad balandį Rostovo prie Dono teismas trims mėnesiams iki liepos 23 d. pratęsė keturių Krymo totorių iš „antrosios Sevastopolio grupės“ suėmimą.

Lvive padegta bažnyčia Lvive padegta Ukrainos graikų apeigų katalikų Švč. Dievo Motinos Gimimo bažnyčia.Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Lvivo srities karinės administracijos pirmininkas Maksymas Kozickis, kuriuo remiasi UNIAN.„Didįjį penktadienį sulaukiame žinios apie Švč. Dievo Motinos Gimimo bažnyčios Sychive (Lvivo rajonas) padegimą. Prie šios šventyklos popiežius Jonas Paulius II bendravo su mūsų jaunimu per vizitą į Lvivą 2001 metais. Tai padaryti galėjo tik nuožmus mūsų tautos priešas“, – parašė pareigūnas.Jis pabrėžė, kad visi kaltininkai bus surasti ir patraukti atsakomybėn.„Ačiū gelbėtojams, kurie operatyviai dirbo ir užkirto kelią tragiškiems padariniams“, – pareiškė M. Kozickis.UNIAN primena, kad 2022 metų birželio mėnesį Lvivo miesto taryba savo sprendimu uždraudė Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčią miesto teritorijoje dėl jos akivaizdžiai antivalstybinės ir Ukrainai priešiškos veiklos.https://t.me/suspilnenews/19898

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas: atėjo metas Rusijai žlugtiUkrainos karinės žvalgybos vadovas generolas majoras Kyrylo Budanovas pareiškė, kad atėjo laikas Rusijai žlugti kaip valstybei. Jis tai sakė interviu Amerikos televizijos kanalui „ABC News“, pranešė „Ukrinform“.„Sienos gali būti keičiamos. Tai dirbtinai sukurta klaida, o dabar atėjo laikas, kad ši šalis (Rusija) žlugtų“, – sakė K. Budanovas.Jis dar kartą pareiškė, kad Ukraina susigrąžins Krymo pusiasalį, ir pasišaipė iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino prastai maskuojamų grasinimų branduoliniais ginklais bei nesėkmingo „žiemos puolimo“, atnešusio minimalių laimėjimų ir didelių nuostolių.Ukrainos karinės žvalgybos vadovo teigimu, artimiausiu metu visi pamatys Ukrainos kontrpuolimo prieš Rusijos pajėgas rezultatus. „Kokie bus šių veiksmų rezultatai? Manau, kad artimiausiu metu visi tai pamatys ir pajus“, – sakė jis.Pasak K. Budanovo, daugiausia naudos iš slaptų JAV žvalgybos dokumentų nutekinimo turėjo Rusija.„Rusija yra vienintelė naudos gavėja“, – sakė K. Budanovas. Jis patvirtino, kad netrukus po slaptos informacijos nutekinimo – dar nepatvirtinta, ar ji buvo tikra, – jis kalbėjosi su kolegomis JAV. „Bendraujame su atitinkamomis JAV tarnybomis, pradėjome kalbėtis nuo pat pirmųjų valandų“, – sakė Ukrainos generolas.Paskelbta, kad Pentagonas tiria socialiniuose tinkluose išplitusių tariamai įslaptintų dokumentų, susijusių su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo planais, nutekinimą, ketvirtadienį Masačusetse suimtas įtariamas 21 metų JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos narys.

Ryte okupuotame Melitopolyje nugriaudėjo itin galingas sprogimasRyte laikinai užimtame Melitopolyje, Zaporožės srityje, nugriaudėjo itin galingas sprogimas. Tai paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.„Rytas prasidėjo gana negražiai. Nugriaudėjo itin galingas sprogimas, kurį girdėjo ne tik Melitopolis, bet ir aplinkiniai kaimai. Šis sprogimas įvyko prie geležinkelio. Žinome, kad ten priešas koncentruoja savo techniką ir amuniciją. Taip pat, deja, mūsų sandėlyje jis pastatė remonto bazę, kuri jau nukentėjo, bet dar nėra visiškai sunaikinta“, – sakė jis.

Dėl pesticidų Slovakija uždraudė perdirbti ir parduoti ukrainietiškus grūdus Slovakijos žemės ūkio ministerija ketvirtadienį davė nurodymą uždrausti perdirbti iš Ukrainos importuojamus grūdus, taip pat parduoti produkciją iš ukrainietiškų grūdų vidaus rinkoje.Tai sakoma žinybos pranešime, kurį cituoja portalas „eurointegration“.Šį žingsnį Slovakija žengė po to, kai gabenamoje kulti 1500 tonų kviečių siuntoje iš Ukrainos „buvo aptikta pesticidų, kurie Europos Sąjungoje neleidžiami naudoti ir daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai“.„Žemės ūkio ir kaimo teritorijų plėtros ministerija kartu su pavaldžiomis organizacijomis užtikrins, kad būtų paimta visų grūdų ir miltų iš Ukrainos, kurie jau laikomi Slovakijoje, pavyzdžių“, – pažymėjo žinyba.Slovakija informuos visas ES šalis ir Ukrainos ambasadorių Bratislavoje Miroslavą Kastraną apie ukrainietiškų grūdų partijos analizės rezultatus. Atskirai šį klausimą penktadienį rengiamame susitikime svarstys Vyšegrado ketverto šalių, taip pat Rumunijos ir Bulgarijos žemės ūkio ministrai.„Slovakijos žemės ūkio ministerija nerekomenduoja importuoti  jokių ukrainietiškų grūdų ir grūdų produktų“, – apibendrinama pranešime, nenurodant, kuriam laikui įvedamas ribojimas.Ukraina, viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, ilgą laiką negalėjo eksportuoti grūdų per Juodąją jūrą ir turėjo ieškoti alternatyvių eksporto kelių.Didelis kiekis ukrainietiškų grūdų, pigesnių nei užauginti Europos Sąjungoje, atsidūrė Vidurio Europos šalyse. Tai neigiamai paveikė vietos ūkininkus. Lenkija praėjusią savaitę paskelbė laikinai stabdanti Ukrainos grūdų importą, kad sušvelnintų jo poveikį kainoms, tačiau tranzitą leis tęsti.

ES įtraukė į sankcijų sąrašą Rusijos samdinių grupuotę „Vagner“Už „aktyvų dalyvavimą Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą“ Europos Sąjunga (ES) įtraukė į savo sankcijų sąrašą Rusijos samdinių grupuotę „Vagner“.„Vagner“ pajėgos „vadovavo“ Rusijos atakoms prieš Ukrainos Soledaro ir Bachmuto miestus, sakoma vėlai ketvirtadienį paskelbtame ES pranešime.ES jau anksčiau nusitaikė į privačią bendrovę, kuri yra neoficialus Kremliaus karinių operacijų visame pasaulyje padalinys. Vasario mėnesį ES skyrė baudžiamąsias priemones 11-ai asmenų ir septyniems su „Vagner“ susijusiems subjektams, vieni kaltinami žmogaus teisių pažeidimais Centrinės Afrikos Respublikoje ir Sudane, kiti – grėsme saugumui ir stabilumui Malyje.Tai, kad grupei „Vagner“ dar kartą skirtos sankcijos, „pabrėžia grupės veiklos tarptautinį mastą  ir pavojingumą, destabilizuojantį poveikį šalims, kuriose ji veikia“, sakoma ES pareiškime.Be to, ES paskelbė sankcijas Rusijos žiniasklaidos organizacijai RIA FAN, priklausančiai „Patriot Media Group“, o jos direktorių tarybai vadovauja „Vagner“ samdinių vadovas Jevgenijus Prigožinas. RIA FAN kaltinama skleidžianti provyriausybinę propagandą ir dezinformaciją apie Rusijos invaziją į Ukrainą.ES ribojamosios priemonės dėl veiksmų, keliančių grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, dabar taikomos iš viso 1 473 asmenims ir 207 subjektams.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 181 090 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 500 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų balandžio 14 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 181 090 kareivių.Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 650 tankų, 7 069 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 784 artilerijos sistemų, 535 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 283 oro gynybos priemonių, 307 lėktuvų, 293 sraigtasparnių, 2 339 dronų, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 640 automobilių, 321 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ekspertai: Putinas mano turintis naują kozirį prieš JAVPasak Amerikos karo studijų instituto (ISW), Rusijos valdžia gali pasinaudoti „The Wall Street Journal“ (WSJ) žurnalisto Evano Gershkovichiaus areštu, kad gautų nuolaidų iš JAV.Trečiadienį „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais, pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai pritarė E. Gershkovichiaus, kurį Rusijos valdžia kaltina šnipinėjimu, suėmimui.Pranešimai apie asmeninį V. Putino dalyvavimą sulaikant pirmąjį amerikiečių žurnalistą nuo Šaltojo karo gali reikšti, kad Kremlius į areštą žiūri kaip į apskaičiuotą eskalavimą, kurį jis bandys panaudoti kaip svertą, siekdamas išgauti JAV nuolaidų.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 181 090 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 500 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų balandžio 14 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 181 090 kareivių.Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 650 tankų, 7 069 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 784 artilerijos sistemų, 535 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 283 oro gynybos priemonių, 307 lėktuvų, 293 sraigtasparnių, 2 339 dronų, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 640 automobilių, 321 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Dėl nutekintų Pentagono dokumentų suimtas JAV nacionalinės gvardijos narysFederalinio tyrimų biuro (FTB) agentai ketvirtadienį suėmė 21 metų oro pajėgų nacionalinės gvardijos pareigūną, įtariamą nutekinusį itin slaptus JAV vyriausybės dokumentus, taip pat ir apie karą Ukrainoje.JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas per spaudos konferenciją sakė, kad įtariamasis Jackas Teixeira yra JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos darbuotojas, vadovavęs internetinių pokalbių grupei ir ten paskelbęs dokumentus. „Jungtinių Valstijų oro pajėgų nacionalinės gvardijos darbuotojas“ buvo sulaikytas „be incidentų“, sakė M. Garlandas, „vyksta tyrimas“.Įtariamasis buvo suimtas ketvirtadienio popietę Šiaurės Deitone, Masačusetso valstijoje. CNN parodė filmuotą medžiagą, kaip policija išsivežė jauną vyrą, vilkintį marškinėlius ir šortus.Anksčiau JAV žiniasklaida išplatino pirmąsias detales apie įtariamą „kurmį“. Teigiama, kad jis vadovavo pokalbių grupei populiarioje žaidimų platformoje „Discord“, iš pradžių pasidalijo su grupe dokumentų nuorašais, o vėliau skelbė spausdintų dokumentų nuotraukas.Internete jau ne vieną savaitę plito slapti JAV agentūrų – tariamai CŽV ir Pentagono – dokumentai apie Rusijos karą Ukrainoje, įskaitant informaciją apie ginklų tiekimą ir karo vertinimus. Būta informacijos ir apie tariamas JAV partnerių šnipinėjimo operacijas, tačiau neaišku, kas tikra, o kas galėjo būti redaguota.Šis nutekinimas sukėlė keblumų JAV vyriausybei, nes kelia klausimų, kiek patikimos yra JAV, kaip saugo savo ir partnerių paslaptis, kiek sąjungininkės gali pasitikėti amerikiečiais.Įtariamasis jau penktadienį gali stoti prieš Masačusetso federalinį teismą. Už JAV šnipinėjimo įstatymo pažeidimus gali būti baudžiama 10 metų kalėjimo.

Okupuotose Ukrainos teritorijose suintensyvėjo Rusijos pasų išdavimas Rusija tęsia vadinamąją Ukrainos piliečių pasportizaciją. Ypač suaktyvinta spartesnio Rusijos pasų išdavimo veikla laikinai okupuotose teritorijose.Tai sakoma penktadienio rytą paskelbtame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pranešime, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Kai kuriose Chersono srities Kachovkos rajono gyvenvietėse okupantai rusai verčia žmones perregistruoti transporto priemones pagal Rusijos normatyvinius teisės aktus, kurie reikalauja, kad savininkai turėtų rusiškus pasus“, – pažymima pranešime.Laikinai okupuotose Donecko srities teritorijose Rusijos migracijos tarnybos skyriai dirba be poilsio dienų. Pirmenybė teikiama valstybės tarnautojams ir pirmojo armijos korpuso kariškiams.Kaip anksčiau buvo pranešta, įtarimas dėl valstybės išdavimo už akių pareikštas buvusiam migracijos tarnybos darbuotojui, kuris prisidėjo prie priverstinio pasų išdavimo laikinai okupuotame Zaporižios srities Berdiansko mieste.

Analitikai: Rusijos kariuomenė nebepajėgi aktyviai pulti keliomis kryptimis Rusijos kariuomenė nebepajėgi vykdyti kelių puolimo operacijų ir sutelkia savo pastangas į Bachmutą. Prie tokių išvadų priėjo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.Analitikai remiasi Ukrainos generalinio štabo Pagrindinio operatyvinio direktorato viršininko pavaduotojo Oleksijaus Gromovo žodžiais, kuris prieš dieną paskelbė apie Rusijos karių perkėlimą iš Avdiivkos į Bachmuto sritį. Būtent ten šalis agresorė dabar sutelkia savo pagrindines puolimo pajėgas.

Bidenas: Putinas neteisingai įvertino pasaulio ryžtą dėl UkrainosKetvirtadienio vakarą kalbėdamas šalies parlamente JAV prezidentas Joe Bidenas gyrė Airijos paramą Ukrainai.Jis sakė, kad Airija skyrė 170 mln. eurų pagalbai, „įskaitant gyvybiškai svarbias apsaugos priemones, medicininę įrangą, humanitarinę pagalbą“, taip pat dalyvaujant sankcijų ir eksporto kontrolės sistemoje, priėmė 80 000 pabėgėlių.J. Bidenas taip pat „smogė“ prezidentui Vladimirui Putinui, sakydamas, kad pradėdamas savo invaziją „manė, kad pasaulis atrodys kitaip“.„Jis buvo įsitikinęs, kad sulaužys NATO ir Europos Sąjungą, kad Vakarų valstybių vienybė sugrius ir žlugs išbandymo momentu – taip jis manė“, – sakė prezidentas Bidenas.„Bet jis klydo. Jis klydo kiekviename taške ir kiekviename fronte“, - patikino JAV prezidentas.

JAV žiniasklaida paskelbė, kas nutekino slaptus karinius duomenisMasačusetso oro pajėgų nacionalinės gvardijos narys, įtariamas itin įslaptintų JAV žvalgybos dokumentų nutekinimu, ketvirtadienį bus suimtas Masačusetse, praneša „Reuters“, remdamasi šaltiniu, susipažinusiu su situacija.FTB nori apklausti 21 metų Masačusetso oro nacionalinės gvardijos narį dėl įslaptintų karinių dokumentų atskleidimo, AP cituoja du asmenis, susipažinusius su šiuo klausimu.Mažos internetinių žaidimų pokalbių grupės, kurioje buvo nutekinti slapti JAV žvalgybos dokumentai, lyderis yra Masačusetso oro pajėgų nacionalinės gvardijos narys, praneša „New York Times“, remdamasis interviu ir peržiūrėtais dokumentais.Įtariamas informaciją nutekinęs asmuo yra 21 metų Jackas Teixeira, kuris prižiūrėjo internetinę grupę „Thug Shaker Central“, kurioje apie 20–30 žmonių dalijosi savo meile ginklams, rasistiniams memams ir vaizdo žaidimams, rašo „The Times“.

Ukrainos pareigūnas: rusai bando apsupti Bachmutą ir iš šiaurės, ir iš pietųUkrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad Rusijos kariai bando apsupti Bachmutą iš šiaurės ir pietų, o Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad jos kariai jau apsupo miestą Rytų Ukrainoje.Bachmuto srityje tebėra sunkiausia, nes Rusijos pajėgos tęsia „puolamuosius veiksmus centrinėje Bachmuto dalyje, taip pat Bohdanivkos ir Ivanivskės kryptimis, siekdamos apsupti miestą iš šiaurės ir pietų“, – sakė brigados generolas Oleksijus Hromovas. Anot jo, kiekvieną dieną Bachmuto srityje priešai atlieka nuo 40 iki 50 puolimų ar puolimo bandymų, paleidžia daugiau nei 500 smūgių, naudodami visą turimų ginklų asortimentą.Jis sakė, kad Rusijos pajėgos neteko beveik 4500 „Vagner“ kovotojų ir reguliariųjų Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių, kurie žuvo arba buvo sužeisti Bachmuto rajone.Ukrainos naujienos buvo paskelbtos po Maskvos teiginių, kad Rusijos kariai trukdo Ukrainos pajėgoms patekti į Bachmutą arba iš jo išvykti. Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime Rusijos gynybos ministerija teigė: „Oro desantininkai teikia paramą besiveržiantiems puolimo kariams, blokuoja Ukrainos armijos rezervų perkėlimą į miestą ir galimybę trauktis priešo daliniams. „Vagner“ puolimo padaliniai tęsė didelio intensyvumo kovines operacijas, siekdami išstumti priešą iš centrinių Bachmuto kvartalų“.Tačiau Rusijos „Vagner“ samdinių grupės vadovas Jevgenijus Prigožinas sakė, kad dar „per anksti“ teigti, kad Bachmutas buvo apsuptas.Ukraina taip pat neigė Rusijos ministerijos teiginius. Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai Sergijus Čerevatijus sakė, kad Ukrainos pajėgos karo nuniokotame mieste vis dar gali „pristatyti atsargų, amunicijos ir vaistų“ bei evakuoti sužeistus karius.Nė vienos pusės teiginiai nebuvo nepriklausomai patikrinti.

Chersono regione rusai pataikė į mokyklą: žuvo du civiliaiUkrainos pietuose esančiame Chersono regione per Rusijos artilerijos ir oro atakas žuvo du civiliai, o dar du buvo sužeisti, pranešė vietos gubernatorius Oleksandras Prokudinas.„Rusijos Federacijos kariuomenė valdomomis aviacinėmis bombomis pataikė į Zmiivką Chersono srityje, jie pataikė į mokyklą ir ... vienas žmogus žuvo, kitas buvo sužeistas. Kitas vyras žuvo anksti ryte per apšaudymą Chersono mieste esančiame parke, o kitas žmogus buvo sužeistas kitame regiono kaime“, - sakė O. Prokudinas

Rusijos žvalgyba teigia identifikavusi ukrainietį, prisidėjusį prie Tatarskio nužudymoPo rusų propagandisto Vladleno Tatarskio nužudymo Sankt Peterburge Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė identifikavusi ukrainietį, prisidėjusį prie išpuolio. 35 metų vyras paslėpė sprogmenį biuste, kuris sprogo kavinėje, ketvirtadienį pranešė FSB.Bus paskelbta tarptautinė ukrainiečio paieška. Jis, anot FSB, veikė Ukrainos slaptųjų tarnybų pavedimu.Pasak FSB, vyras po išpuolio išvyko iš Rusijos. Jis esą balandžio 3 d. per Armėniją išskrido į Turkiją. Rusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė spėjamo nusikaltėlio asmeninius dokumentus ir nuotraukas.FSB taip pat dėl „teroristinio išpuolio“ dar kartą apkaltino ir kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygius. Ukraina neigia sąsajas su nužudymu.V. Tatarskis žuvo per sprogimą Sankt Peterburgo kavinėje balandžio 2 d. Dešimtys žmonių buvo sužeisti. 26 metų moteris, kuri buvo sulaikyta dėl išpuolio, prisipažino kavinėje perdavusi biustą V. Tatarskiui. Tačiau ji esą manė, kad biuste paslėpta „blakė“, skirta pasiklausyti tinklaraštininko, kuris intensyviai pranešinėjo apie Rusijos karą Ukrainoje.

Norvegija išsiunčia 15 Rusijos diplomatų, kaltintų šnipinėjimuNorvegija iš ambasados Osle išsiunčia 15 Rusijos diplomatų, kurie buvo apkaltinti žvalgybos darbu.Jų „veikla kelia grėsmę Norvegijai“, šiandien sakė užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt.Ministerija „laikui bėgant sekė jų veiklą“, kuri suintensyvėjo po invazijos į Ukrainą.Atitinkami pareigūnai – beveik trečdalis Norvegijoje akredituotų diplomatų – turi netrukus išvykti, pridūrė užsienio reikalų ministrė.Maskva reaguotų į išsiuntimus, sakė valstybinė naujienų agentūra TASS, bet daugiau detalių nepateikė.NATO narė Norvegija turi bendrą sieną su Rusija Arktyje.

Ukraina atskleidė paslėptas amunicijos atsargasPasak Ukrainos saugumo tarnybos, Černigovo pasienio zonose, Ukrainos šiaurėje, buvo rastos rusiškos amunicijos slėptuvės.Teigiama, kad vykdydami „kontroversines priemones“ saugumo pareigūnai apleistame pastate netoli karinio objekto aptiko 21 artilerijos sviedinį, granatas ir 800 šaulių ginklų šovinių.Kitame pastate buvo rasta antroji talpykla, padengta kamufliažu – joje buvo du prieštankiniai šoviniai ir keletas 7,62 mm šovinių.Saugumo tarnyba nurodė, kad ginklus paslėpė rusai, kai pernai pabėgo iš šios vietovės per Ukrainos kontrpuolimą.Jų paimti šoviniai dabar bus „nukreipti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių poreikiams“, rašoma pranešime.

Berlynas leido Lenkijai perduoti Ukrainai MiG-29 naikintuvusVokietijos vyriausybė leido Lenkijai perduoti Ukrainai sovietų gamybos naikintuvus. Tai ketvirtadienį Berlyne pranešė Gynybos ministerija.Gavusi Berlyno leidimą, Lenkija perduos Ukrainai penkis iš Vokietijos įsigytus „MiG-29“ naikintuvus iš Rytų Vokietijos atsargų.Vokietija 2002 m. pardavė Lenkijai 23 šio tipo naikintuvus, kuriuos Bundesveras perėmė iš VDR Nacionalinės liaudies armijos. Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėjas Jacekas Siewiera kovo pabaigoje pareiškė, kad lenkų karinės oro pajėgos dar turi apie tuziną šių naikintuvų. Ginkluotės prekių iš Vokietijos pardavimo sutartyse įtvirtinta nuostata, kad galimam tolesniam jų perdavimui turi pritarti federalinė vyriausybė.A. Duda praėjusią savaitę sakė, kad jo šalis Ukrainai jau perdavė aštuonis „MiG-29“ naikintuvus. Tačiau jie nebuvo iš buvusių Rytų Vokietijos atsargų.

Rusijos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl ukrainiečio belaisvio egzekucijos vaizdo įrašoRusijos prokuratūra pradėjo vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kaip ukrainiečių karo belaisviui nupjaunama galva, tyrimą. Įrašas perduotas tyrimo institucijoms, kad būtų patikrintas „turinio autentiškumas“ ir padarytos „deramos“ išvados, ketvirtadienį „Telegram“ tinkle pranešė generalinė prokuratūra. Šis Rusijos pareiškimas yra neįprastas. Paprastai vyriausybė neigia visus kaltinimus dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas atmetė vienos nevyriausybinės organizacijos ir vieno „Vagner“ dezertyro kaltinimus, kad belaisviui galvą nupjovė jo kariai. Tai „visiška nesąmonė“, sakė J. Prigožinas.Minutės ir 40 sekundžių trukmės įrašas nuo antradienio plinta socialiniuose tinkluose. Jis sukėlė pasibaisėjimą Ukrainoje ir užsienyje. Įraše matyti, kaip maskuojamaisiais drabužiais vilkintis kaukėtas vyras peiliu pjauna galvą dar gyvam, ant žemės gulinčiam vyrui. Kamera užfiksuoja aukos karinę uniforma su Ukrainos skiriamaisiais ženklais.

Ukrainos generalinis štabas: kai kuriuose daliniuose Rusijos kariai masiškai atsisako dalyvauti karinėse operacijose Per pastarąsias dvi savaites Rusija neteko beveik 4 500 savo reguliariųjų ginkluotųjų pajėgų karių ir sukarintos grupuotės „Vagner“ kovotojų, žuvusių ir sužeistų Bachmute (Donecko regionas) ir jo apylinkėse. Tai per brifingą sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiojo operatyvinio skyriaus viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas.Pasak jo, Bachmuto kryptis išlieka sudėtingiausia fronto zona, kurioje priešas toliau tęsia puolimą centrinėje Bachmuto dalyje, taip pat Bohdanivkos ir Ivanivskės gyvenviečių link, siekdamas apsupti miestą iš šiaurės ir pietų. O. Hromovas pažymėjo, kad dalis priešo pajėgų ir technikos buvo perkelta į Bachmuto rajoną iš Avdijivkos krypties, siekiant sustiprinti savo puolamąjį potencialą.„Bachmuto rajone priešas kasdien atlieka 40–50 puolimo ir šturmo bandymų, suduoda daugiau kaip 500 smūgių iš visos savo turimos ginkluotės. Tuo pat metu Rusijos karinė ir politinė vadovybė nekreipia dėmesio į didelius personalo nuostolius. Taigi, vien per pastarąsias dvi savaites Bachmuto rajone priešas neteko beveik 4 500 žuvusių ir sužeistų „Vagner“ kovotojų ir reguliariųjų ginkluotųjų pajėgų karių“, – informavo brigados generolas.Jis sakė, kad kai kuriuose Rusijos kariuomenės daliniuose mobilizuoti kariai masiškai atsisako dalyvauti aktyviose karinėse operacijose, o vadovybė prieš atsisakančius taiko žiaurias represijas. Be kita ko, jie sodinami į rūsius, kur jiems daromas fizinis ir psichologinis spaudimas, o nepaklusniausių laukia įrengta kankinimų kamera.Be to, pasak O. Hromovo, priešas tęsia puolamąsias operacijas Lymano kryptimi, kad pasiektų Luhansko regiono administracines ribas, ir bando išstumti Ukrainos karius į dešinįjį Žerebeco upės krantą Makijivkos-Torskės pasienyje, taip pat iš Serebrianskės girininkijos. Jis pažymėjo, kad priešas suintensyvino operatyvinės-taktinės ir karinės aviacijos naudojimą, kad smogtų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijoms.„Užfiksuotas motorizuotųjų šaulių ir artilerijos dalinių, „Bars“ būrio personalo, taip pat papildomos oro žvalgybos įrangos perdislokavimas, siekiant sustiprinti Rusijos okupacinės kariuomenės karių telkimą nurodyta kryptimi“, – pridūrė O. Hromovas.Tuo pat metu, jo duomenimis, Kreminos gyvenvietės rajone dislokuoti Rusijos kariai dėl galimo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo ir atšauktų atostogų yra prastos nuotaikos. Be to, Rusijos kariuomenės vadovybė įsako taupyti amuniciją šia kryptimi.„Marinkos ir Avdijivkos kryptimis priešas nesiliauja bandęs perimti gyvenviečių kontrolę. Kiekvienoje iš nurodytų krypčių vyksta apie 20–40 bandymų pulti. Priešas paleidžia iki 200 sviedinių“, – pažymėjo O. Hromovas.Brigados generolas taip pat pranešė, kad priešas toliau apšaudo Ukrainos karius Zaporižios ir Chersono kryptimis, vykdo raketų ir bombų atakas Chersono ir Zaporižios miestuose, stiprina pajėgas ir techniką tam tikromis kryptimis, kad užkirstų kelią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimui.

Vokietijos vyriausybė dar ketvirtadienį nuspręs dėl Lenkijos prašymo perduoti naikintuvus Ukrainai Vokietijos vyriausybė dar ketvirtadienį ketina nuspręsti, ar leis Lenkijai perduoti Ukrainai sovietų gamybos naikintuvus. Tai pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, kuris šiuo metu Malyje lanko vokiečių karius.Lenkija prašo leidimo perduoti MiG-29 naikintuvus iš buvusių Rytų Vokietijos atsargų – naikintuvus Vokietija yra pardavusi Lenkijai ir todėl dabar turi pritarti tolesniam jų perdavimui.Jis galįs patvirtinti, kad gautas Lenkijos prašymas, ketvirtadienį sakė B. Pistorius. Federalinė kanceliarija dabar esą koordinuoja veiksmus su Gynybos ministerija ir kitomis institucijomis. „Ir yra pažadas, kad atsakymas mūsų lenkų partneriams bus duotas dar šiandien“, – pridūrė ministras.B. Pistorius nenorėjo komentuoti, ar jis pritaria Lenkijos prašymo patenkinimui. Jis esą turįs nuomonę. „Tačiau ne kiekvieną nuomonę reikia skelbti viešai. Galite nuspėti mano nuomonę“, – sakė ministras. Politikas yra žinomas kaip ryžtingas paramos Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis šalininkas.Lenkija kovą paskelbė perduosianti Ukrainai „MiG-29“ naikintuvų, kad paremtų šalį kovoje su agresore Rusija.Vokietija 2002 m. pardavė Lenkijai 23 šio tipo naikintuvus, kuriuos Bundesveras perėmė iš VDR Nacionalinės liaudies armijos. Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėjas Jacekas Siewiera kovo pabaigoje pareiškė, kad lenkų karinės oro pajėgos dar turi apie tuziną šių naikintuvų. Ginkluotės prekių iš Vokietijos pardavimo sutartyse įtvirtinta nuostata, kad galimam tolesniam jų perdavimui turi pritarti federalinė vyriausybė.A. Duda praėjusią savaitę sakė, kad jo šalis Ukrainai jau perdavė aštuonis „MiG-29“ naikintuvus. Tačiau jie nebuvo iš buvusių Rytų Vokietijos atsargų. Dabar tai turėtų pasikeisti.

Ukrainos įmonė „Naftogaz“ skelbia laimėjusi svarbią bylą prieš Rusiją Ukrainos energetikos milžinė „Naftogaz“ ketvirtadienį pranešė, kad Hagoje veikiantis Nuolatinis arbitražo teismas įpareigojo Rusiją sumokėti jai 5 mlrd. JAV dolerių (4,5 mlrd. eurų) dydžio kompensaciją dėl neteisėto kompanijos turto Kryme konfiskavimo.„Naftogaz“ vadovas Oleksijus Černyšovas kalbėjo apie „svarbią pergalę energetikos fronte“. „Nepaisant Rusijos bandymų trukdyti teisingumui, arbitražo tribunolas įpareigojo Rusiją kompensuoti „Naftogaz“ 5 mlrd. dolerių nuostolius“, – tvirtino O. Černyšovas. Jis pažymėjo, kad naujausias teismo nuosprendis „susijęs su Rusijos įvykdytu mūsų turto Kryme konfiskavimu 2014 m.“„Naftogaz“ šią bylą inicijavo dar 2016 m.„Teismas atmetė Rusijos tvirtinimus, kad „Naftogaz“ neturi teisės pretenduoti į bet kokią kompensaciją dėl jos turto nusavinimo“, – pareiškė bendrovė.

Lenkija paprašė Vokietijos leidimo pristatyti Kyjivui naikintuvus MiG-29 Lenkija kreipėsi į Berlyną, prašydama oficialaus leidimo perduoti Ukrainai naikintuvus MiG-29 iš buvusių Rytų Vokietijos atsargų, ketvirtadienį agentūrai dpa pranešė vyriausybės šaltiniai.Lenkija jau kovo mėnesį paskelbė, kad perduos Ukrainai naikintuvų MiG-29, o prezidentas Andrzejus Duda neseniai patvirtino, kad aštuoni orlaiviai jau pristatyti.Tačiau iš pradžių šie naikintuvai nebuvo tiekiami iš buvusių Rytų Vokietijos atsargų. Dabar Lenkijos vyriausybės laiškas Vokietijai rodo, kad padėtis turėtų pasikeisti.A. Dudos patarėjas saugumo klausimais Jacekas Siewiera teigė, kad Lenkija vis dar turi apie tuziną iš 23 naikintuvų MiG-29, kuriuos Vokietija atsiuntė Lenkijai 2002 metais.Jei Lenkija gautų leidimą siųsti Vokietijai priklausančius naikintuvus, į Ukrainą būtų galima jų perduoti dar daugiau.Dar šeši MiG-29 iš Lenkijos atsargų šiuo metu ruošiami perdavimui, neseniai sakė A. Duda.

Ukrainos gynėjai Bachmuto kryptimi sunaikino Rusijos amunicijos sandėlį Ukrainos gynėjai rytinio Bachmuto miesto kryptimi sunaikino Rusijos amunicijos sandėlį. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„45-osios atskirosios artilerijos brigados kariai, bendradarbiaudami su 56-osios atskirosios motorizuotos pėstininkų brigados oro žvalgyba, atliko aukštos kokybės darbą, Bachmuto kryptimi sunaikindami priešo amunicijos sandėlį“, – tinkle „Telegram“ parašė O. Syrskis, kartu pasidalindamas atitinkamu vaizdo įrašu.Kaip anksčiau ketvirtadienį skelbė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. sunaikino apie 180 590 Rusijos karių, įskaitant 540 priešų vien per pastarąją parą.https://t.me/osirskiy/39

Netoli Zaporižios AE 4-ojo bloko sprogo rusiška mina Netoli Zaporižios atominės elektrinės ketvirtojo bloko turbinų salės sprogo rusiška mina, pranešė Enerhodaro „Telegram“ kanalas.„Rusų okupantai ir toliau verčia Zaporižios AE karine baze, užminuodami perimetrą aplink elektrinę. Šie veiksmai neišvengiamai turės pasekmių. Šaltinių teigimu, sprogimas įvyko netoli 4-ojo bloko turbinų salės. Pasak pačių rusų branduolinių teroristų, sprogo jų mina“, – rašoma pranešime.Elektrinėje toliau dirbantys ukrainiečių branduolinės energetikos specialistai girdėjo sprogimo garsus. Tačiau rusai stengėsi „nuraminti“ darbuotojus ir greitai paslėpti pėdsakus, kad TATENA ekspertai jų nepamatytų, sakoma pranešime.„Didžiausias Europos branduolinis objektas ir toliau kenčia nuo Rusijos karių ir jų pakalikų savivalės. Tuo pat metu ukrainiečių darbuotojai desperatiškai stengiasi palaikyti branduolinę ir radiacinę saugą visame žemyne“, – tęsiama jame.„Ukrinform“ jau anksčiau pranešė, kad, pasak Enerhodaro mero Dmytro Orlovo, per pastarąsias dvi savaites miesto gyventojai pastebėjo, jog Rusijos kariškiai bando užminuoti viską aplinkui.

Rusija pateikė naują įspėjimą dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimoRusija ketvirtadienį pateikė naują įspėjimą dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimo. Maskva pareiškė, kad susitarimo tąsai po gegužės 18 d. užtikrinti esą būtina įgyvendinti virtinę Rusijos sąlygų.Vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva buvo pristatyta 2022 m. liepą. Dėl jos buvo susiderėta tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) ir Turkijai. Šis susitarimas padėjo nutraukti pernai kelis mėnesius Rusijos vykdytą Ukrainos grūdų eksporto blokadą. Nors nuo tada susitarimas vis būdavo pratęsiamas 120-čia dienų, griežtų sankcijų veikiama Rusija kovą sutiko pratęsti iniciatyvą tik 60-čia dienų, motyvuodama trikdžiais jos pačios grūdų ir trąšų eksportui.Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbtame pranešime tvirtino, kad esą bus „sunku kalbėti apie Juodosios jūros iniciatyvos pratęsimą po gegužės 18 d.“, jei Maskva nematys pažangos.Nors dabartinės Rusijai taikomos sankcijos neapima šios šalies maisto produktų ir trąšų eksporto, Maskvos regimos problemos susijusios su antrinėmis sankcijomis, kurios veikia transportavimo ir draudimo bendroves, taip pat bankus. Šalies užsienio reikalų ministerija iškėlė sąlygas, kurias įgyvendinus Ukrainos grūdų eksporto susitarimo pratęsimas taptų įmanomas.Kaip teigiama, be kita ko, esą yra būtina pakartotinai prijungti Rusijos banką „Rosselchozbank“ prie SWIFT sistemos, atkurti prieigą prie žemės ūkio įrangos ir detalių tiekimo bei aptarnavimo paslaugų, atšaukti ribojimus, susijusius su draudimu ir prieiga prie uostų, taip pat atšaukti sankcijas bendrovėms, dalyvaujančioms gaminant ir gabenant maisto produktus ir trąšas.Skaičiuojama, kad pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą iš Ukrainos uostų iki šiol eksportuota daugiau kaip 27 mln. tonų grūdų ir žemės ūkio produktų.

Ukraina: į nelaisvę patekusio kario žudikai nustatyti Ukrainos žvalgyba tikriausiai nustatė rusų, surengusių žiaurią egzekuciją į nelaisvę patekusiam ukrainiečių kariui, tapatybę. Taip pat žinoma, kur įvyko tragedija.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai ketvirtadienį interviu „Laisvės radijui“ pareiškė Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.„Vakar aš bendravau su mūsų žvalgybos institucijų atstovais. Pasak jų, jie jau apytikriai žino, kas tai padarė, kurioje vietovėje, kas tiesiogiai dalyvavo ir kas buvo tiesioginis vykdytojas“, – sakė ombudsmenas.Į klausimą, ar su egzekucija susiję Rusijos privačios karinės kompanijos „Vagner“ samdiniai, jis neatsakė.„Tai jau detalės, kurių  negaliu atskleisti. Bet galiu pasakyti, kad, mano manymu, mūsų žvalgyba dirba labai efektyviai“, – pabrėžė O. Lubinecas.Portalas primena, kad neseniai internete pasirodė kraupus vaizdo įrašas, kuriame rusai nupjauna galvą karo belaisviui ukrainiečiui.

Ukrainos pareigūnas: raketų deficitas Rusijoje gali apsunkinti jos gynybą pasienyje su NATONuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija neteko daugiau kaip pusės didelio nuotolio raketų atsargų. Jų deficitas gali atsiliepti priešo galimybėms apsiginti pasienyje su NATO.Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus  Hromovas, praneša portalas „rbc.ua“.„Turimais duomenimis, nuo 2022 metų vasario Rusija sunaudojo mažiausiai 50 proc. savo didelio nuotolio zenitinių raketų atsargų, ji paleido ne mažiau kaip 8 tūkst. šių raketų, daugiausia – „žemė-žemė“ klasės“, - paaiškino pareigūnas.Anot jo, Rusija vidutinės trukmės laikotarpiu neįstengs atkurti savo atsargų, o tai savo ruožtu kelia pavojų Maskvos galimybėms ginti savo strateginius interesus Tolimuosiuose Rytuose ir pasienyje su NATO šalimis.Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas pareiškė, jog okupantai kol kas nejaučia „sviedinių bado“, nors „Vagner“ samdiniai viešai skundžiasi, kad fronte trūksta šaudmenų.

Britų žvalgyba: išryškėjo rimta Kremliaus problemaKelių su Ukraina besiribojančių Rusijos regionų, taip pat okupuoto Krymo vadovai paskelbė atšaukiantys įprastai didelio atgarsio sulaukiančius karinius paradus, vykstančius gegužės 9-ąją minint Pergalės dieną. Tai atkreipė britų žvalgybos analitikų dėmesį.Jų pastebėjimu, kiti Rusijos miestai, esantys toliau nuo Ukrainos, patvirtino, kad šią dieną paradus surengs, sakoma JK Gynybos ministerijos pranešime.„Renginiai pirmiausia buvo atšaukti dėl susirūpinimo saugumu prie sienos“, – teigiama pranešime.Tačiau, pasak britų žvalgybos, šis požiūrio skirtumas išryškina rimtą Kremliaus komunikacijos problemą. „Ši žinia gali sukelti vis daugiau nerimo tarp tų rusų, kurie supranta prastą kampanijos Ukrainoje organizavimą ir nesėkmes“, – sakė analitikai.„Ankstesnių kartų žuvusiųjų pagerbimas gali lengvai virsti naujausių nuostolių, kuriuos Kremlius bando nuslėpti, masto atskleidimu“, – išvadą padarė britų žvalgyba.

Suomijos URM vadovas: slaptų dokumentų nutekinimas ypač pavojingas karo sąlygomisSlaptų duomenų nutekinimas ypač pavojingas karo sąlygomis, mano Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavistas.Ketvirtadienio rytą dalyvaudamas televizijos kanalo „Yle“ laidoje, ministras pažymėjo, jog slaptų Pentagono dokumentų paviešinimas didina neapibrėžtumą tiek Rytuose, tiek Vakaruose.„Tai Rusijai rodo, kad ten (Pentagone) yra kanalas, kuriuo nuteka dokumentai. Be abejo, Jungtinėse Valstijose griežtai reaguojama į informacijos nutekinimą“, – sakė P. Haavistas.Jis pridūrė, kad informacijos nutekinimas mažina pasitikėjimą tarp sąjungininkų Vakaruose.Pastarosiomis dienomis „Twitter“, „Telegram“, „Discord“ ir kitose svetainėse aptikta dešimtys nufotografuotų dokumentų, nors kai kurie jau anksčiau plito internete. JAV pareigūnai viešai nepatvirtino, kad paskelbtose nuotraukose matoma medžiaga yra tikra. Daugelio dokumentų svetainėse nebėra, pranešama, kad specialistai stengiasi juos pašalinti.Šio nutekinimo padariniai gali būti labai skaudūs ir sukelti pavojų JAV žvalgybos šaltiniams, o priešams suteikti vertingos informacijos.

Maskva įsiutusi: JAV neišduoda vizos LavrovuiArtėjant svarbiems Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdžiams, Rusija nepatenkinta delsimu išduoti JAV vizas Maskvos Jungtinių Tautų delegacijai, vadovaujamai užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo.„Kol kas neišduotas nė vienas leidimas atvykti“, – ketvirtadienį diplomatinės atstovybės „Telegram“ paskyroje parašė Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas.Balandį Rusija perėmė rotacinį pirmininkavimą JT Saugumo Tarybai. S. Lavrovas turi pirmininkauti Saugumo Tarybos posėdžiams balandžio 24 ir 25 dienomis. Tačiau vis dar yra kliūčių, apsunkinančių Rusijos diplomatų kelionę. Rusijos ambasados teigimu, dar nesuteiktas leidimas S. Lavrovo lėktuvui tūpti.„Tikimės, kad amerikiečiai nedelsdami išduos skrydžio leidimą be jokių sąlygų ir apribojimų“, – sakė A. Antonovas. Jis pridūrė, kad toliau vilkindamos vizų išdavimą Jungtinės Amerikos Valstijos pažeis įsipareigojimą tarptautinei organizacijai suteikti teritoriją JT būstinei.Paspartinti vizų išdavimo procesą ragino ir Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas bei Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.  Tarp Vašingtono ir Maskvos tvyro įtampa, vasarį dėl tęsiamo karo Ukrainoje JAV paskelbė sankcijas tiesiogiai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo diplomatijos vadovui S. Lavrovui.

Kuleba: Juodoji jūra, kaip ir Baltija, turėtų tapti NATO jūra Reikia paversti Juodąją jūrą tokia, kokia tapo Baltijos jūra – NATO jūra, ir sukurti visapusišką saugumo sistemą visoms regiono šalims.Tai ketvirtadienį Juodosios jūros saugumo konferencijoje Bukarešte pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“ korespondentas.Ministras pažymėjo, kad Vakarai neturėjo stabilios Juodosios jūros strategijos, o Rusija ją visada turėjo – agresyvią, revanšistinę ir barbarišką. Jis taip pat priminė, kad tarp Juodosios ir Azovo jūrų esančioje Tuzlos saloje įvyko pirmoji Rusijos ataka prieš Ukrainos teritorijos vientisumą.D. Kuleba pridūrė, kad Rusija ėmėsi veiksmų, kai Vakarai suabejojo, „kai baimė uždarė NATO duris Ukrainai ir Sakartvelui 2008 metais“. Rusija į tai greitai sureagavo, puldama abi šalis. Anot ministro, tada kai kurie lyderiai nusprendė, kad geriausia strategija – išsaugoti maniaką laimingą, o jo potencialias aukas palikti beginkles.URM vadovo įsitikinimu, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje suteikia galimybė ištaisyti šią praeities klaidą ir žengti ryžtingus žingsnius keliu į Ukrainos narystę Aljanse, kad ne tik jo durys būtų atviros, bet ir būtų aiškus planas, kada ir kaip Ukraina į jį pateks.„Manau, jog dabar visi suprantame, kad baimė nėra strategija. Atėjo metas sukurti visapusišką saugumo sistemą visoms regiono valstybėms, kurias gąsdino laisvėje esantis maniakas. Atėjo metas paversti Juodąją jūrą tokia, kokia tapo Baltija – NATO jūra. Šis karas parodė, kad regiono saugumas yra nedalomas – grėsmė vienam yra grėsmė visiems“, – pabrėžė D. Kuleba.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rumunijos sostinėje vyksta Tarptautinės Krymo platformos Juodosios jūros saugumo konferencija, į kurią susirinko daugiau kaip 50 šalių ir organizacijų atstovai.

Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojushttps://t.me/u_now/93208

Ukrainos ekonomika pernai susitraukė 29,1 proc. Karo draskomos Ukrainos ekonomika 2022 m. susitraukė 29,1 proc., pranešė šios šalies oficiali statistikos tarnyba.Pasaulio bankas (PB) yra apskaičiavęs, kad Ukrainos atstatymo po dabartinio, Rusijos sukelto karo darbams bus reikalinga 411 mlrd. JAV dolerių (373,7 mlrd. eurų) suma.

Ukrainos žvalgyba: tarp Rusijos elito – visiška desperacijaRusijos elitas jau suprato, kad pergalės kare prieš Ukrainą nebus, bet jis vis dar tikisi „lygiųjų“.Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša portalas „rbc.ua“.„Sėkmės ten jau seniai niekas nesitiki, gal tik keli visiški ligoniai. Visiška desperacija. Geriausiu atveju tikimasi kažkokios pato situacijos ar lygiųjų, leisiančių išsaugoti savo interesus. Bet kad tai strateginis pralaimėjimas Rusijos karinei ir politinei vadovybei, verslo elitui – jau seniai suprantama“, – teigė pareigūnas.Tačiau, pasak jo, įtakingi Rusijos žmonės kol kas nepasirengę priešintis valdančiajam režimui.„Supratimas yra, o pasirengimo priešintis nėra. Daugių daugiausia – pasirengimas mėginimams ginti savo asmeninius interesus mainais į kažkokią informaciją ar kažkokį bendradarbiavimą. Tai jau yra. Manau, kad ateityje gali būti imtasi ir ryžtingesnių veiksmų“, – pažymėjo A. Jusovas.

Kryme okupantai uždaro paplūdimius, stato įtvirtinimusRusijos okupacinė valdžia Kryme nusprendė „atšaukti“ šių metų paplūdimio sezoną ir uždaryti daugelį pusiasalio paplūdimių.„Bus draudžiama maudytis Štormovės ir Popivkos kaimuose, Krymo Sakų rajono vakaruose, Juodosios jūros ir Donuzlavo ežero pakrantėje“, – „Telegram“ kanale paskelbė Informacinio pasipriešinimo grupė.Bus draudžiama maudytis ir kituose ežeruose. Uždaryti paplūdimius pirmiausia nusprendė Štormovės kaimo okupacinė „administracija“.Pabrėžiama, kad rusai paplūdimiuose stato gynybos įtvirtinimus. Jau anksčiau Krymo paplūdimiuose buvo iškasta dešimtys kilometrų apkasų, pusiasalyje išdėstyta artilerija – priešai rengiasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui.

Po paviešintos informacijos – įspėjimas iš Ukrainos: tai labai pavojingaKeturių netikėtų scenarijų, kuriuos Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) neva svarstė kaip hipotetinius karo eigai įtakos galinčius turėti veiksnius, paskelbimas yra labai pavojingas dalykas.Apie tai praneša naujienų agentūra „RBK Ukraina“, cituodama Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksijaus Danilovo pareiškimą.„Visi, kurie dabar komentuoja, jeigu jie nėra karo ekspertai, tai jų asmeninė nuomonė apie vykstančius procesus. Nežinau, kodėl jie tai padarė. Pirma, tai tikrai ne mūsų scenarijus. Tai vadinamieji apokaliptiniai scenarijai, kai vyksta neįmanomi dalykai. Būtent nuo tokių scenarijų reikia atsiriboti“, – nurodė valdininkas.O. Danilovas pažymėjo, kad „visi keturi karo eigos scenarijai yra pakankamai sudėtingi, ir turi būti tam tikros aplinkybės, jog jie pradėtų pildytis“.„Tai gana nemalonus dalykas, kai rašo apie tam tikrus mūsų šalies vadovus. Aš apskritai nesuprantu, kodėl pasirodė ši informacija. Tai labai pavojingas dalykas. Nenorėčiau aptarinėti šio klausimo ir visiems patarčiau į tokius scenarijus nekreipti dėmesio“, – pridūrė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

Šmyhalas: tarptautinės partnerės suteiks Ukrainai 115 mlrd. JAV doleriųUkraina tikisi gauti iš tarptautinių partnerių mažiausiai 115 mlrd. JAV dolerių ilgalaikę finansinę pagalbą, sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas. „Tarptautinės partnerės suteiks Ukrainai 115 mlrd. JAV dolerių ilgalaikę paramą. Tai ne tik garantuos mūsų finansinį stabilumą, bet ir pasiųs aiškų signalą Rusijai, kad Ukrainos sąjungininkės mus rems tiek, kiek reikės. Iki visiškos pergalės“, – „Telegram“ programėlėje parašė premjeras po Pasaulio banko apskritojo stalo susitikimo Ukrainai paremti . Jis pabrėžė, kad „išteklių telkimas Ukrainos atkūrimui yra viena svarbiausių jo darbo vizito Vašingtone temų“.

Analitikai: Kremliaus bandymai rusifikuoti Ukrainą gali turėti nenumatytų pasekmių RusijojeKremliaus bandymai rusifikuoti Ukrainą gali turėti nenumatytų pasekmių pačioje Rusijoje, nes tai „toliau įgalina ir stiprina atvirai nacionalistinius balsus ir ideologijas“, pranešė JAV Karo studijų institutas (ISW).JAV ekspertų grupė teigė, kad iš esmės rusinimo pastangos gali netyčia sustiprinti „užkietėjusį rusų nacionalizmą“ ir „intensyvią ksenofobiją“ Rusijos viduje, nukreiptą ne tik į Ukrainą ir ukrainiečių tapatybę, bet ir į mažumas pačioje Rusijoje.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 180 590 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 540 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų balandžio 13 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 180 590 kareivių.Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 646 tankų, 7 053 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 777 artilerijos sistemų, 535 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 283 oro gynybos priemonių, 307 lėktuvų, 293 sraigtasparnių, 2 339 dronų, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 637 automobilių, 320 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Zelenskio patarėjas: Vengrija finansuoja ukrainiečių žudymąPlėsdama bendradarbiavimą su Rusija energetikos srityje, Vengrija finansiškai remia ukrainiečių žudynes, laikraščiui „Politico“ sakė Ukrainos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Olehas Ustenka, pranešė „Ukrinform“.„Jei matėte vaizdo įrašą, kuriame rusai nupjauna galvą ukrainiečių kariui, už peilį moka vengrai“, – sakė O. Ustenka.Jo manymu, šią savaitę Maskvoje pasirašyti nauji susitarimai, stiprinantys Vengrijos ir Rusijos bendradarbiavimą energetikos srityje, tik pailgins karą. „Turite būti visiškai akli, kad nematytumėte, kokius nusikaltimus remiate. Pirkdami daugiau dujų iš rusų, jūs suteikiate jiems daugiau pajėgumų tęsti karą“, – pridūrė O. Ustenka.Jis paragino Europos Sąjungą įsikišti ir „daryti visą įmanomą spaudimą“ Budapeštui, kad šis nedidintų Rusijos režimo finansavimo. „Vengrija gauna finansinę paramą iš Briuselio, todėl tai yra puiki priemonė, kurią galima panaudoti nedelsiant“, – sakė jis.

JAV generolas: pergalė gali būti pasiekta jau šiais metaisJAV rezervo generolas, buvęs JAV pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas mano, kad karas Ukrainoje gali baigtis iki 2023 metų pabaigos. Tačiau tam JAV ir kitos Vakarų šalys turi priimti atitinkamą politinį sprendimą ir aprūpinti Ukrainą viskuo, ko reikia pergalei.„Pergalė gali būti pasiekta šiais metais. Tai labai priklauso nuo JAV ir kai kurių kitų Vakarų šalių, kurios tvirtai parodys norą, kad Ukraina pagaliau laimėtų. Jei priimsime politinį sprendimą, karas baigsis dar nepasibaigus metams, nes užtikrinsime Ukraina gautų viską, ko reikia. Nebeliks pasiteisinimų. Imsimės ir atliksime darbą. Ir aš tikiu tokia galimybe“, – interviu sakė B. Hodgesas. Anot jo, jei tokio sprendimo nebus, yra tikimybė, kad karas tęsis ir kitais metais.

Arestovičius paaiškino, kodėl Ukraina turėjo atidėti kontrpuolimą Buvęs Ukrainos prezidento biuro patarėjas Oleksijus Arestrovičius sakė, kad pagrindinė kliūtis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo pradžiai yra ne informacijos „nutekėjimas“, o oro sąlygos.„Pagrindinė kliūtis priešpriešai yra nesibaigiančios liūtys. Kad technika judėtų reikia 30 cm dirvožemio, išdžiovinto iki betono būklės. Tai yra mažiausiai 2-3 savaitės specifinių saulėtų orų“, – O. Arestovičius aiškino pokalbyje su Rusijos žmogaus teisių aktyvistu ir opozicionieriumi Marku Feiginu, kurio dalį jis paskelbė „Telegram“ kanale.Jis pabrėžė, kad tai yra pavasaris, o saulės spindulių dažnio kampas pagreitins dirvožemio džiūvimą. Tačiau tai užtruks ilgai. Be to, pagal prognozę lietaus tikimasi dar apie dvi savaites.„Tai ilga istorija. Oras sulaiko, tik oras. Kontrpuolimas yra 90 proc. paruoštas, manau, kad taip“, – apibendrino jis.

Latvijos gynybos ministerija: Latvijos kariai Ukrainoje nekariauja Latvijos gynybos ministerija patvirtino, kad Ukrainoje yra latvių karių, tačiau jie nedalyvauja karo veiksmuose.Ministerija komentavo, kad šios šalies kariuomenės nariai atlieka pagalbines funkcijas, ypač Latvijos ambasados apsaugą.Gynybos ministerija nepasakė, kiek jos karių yra Ukrainoje.Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiuose slaptuose Pentagono dokumentuose sakoma, kad Ukrainoje yra 17 karių iš Latvijos.

Rusijos Federacijos Taryba pritarė įstatymui dėl elektroninio šaukimo į kariuomenęRusijos Federacijos Taryba pritarė ginčytinam įstatymui, numatančiam šaukimą į kariuomenę elektroniniu būdu. Naujoji sistema bus „praktiškesnė“, trečiadienį pabrėžė Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko. Įstatymas priimtas 163 balsais už ir vienu prieš.Remiantis įstatymu, piliečiams bus draudžiama išvykti iš šalies, kai tik jie gaus elektroninį šaukimą. Iki šiol šaukimas į kariuomenę turėjo būti įteiktas asmeniškai. Daug rusų iki šiol išvengė šaukimo, nes buvo nepasiekiami arba paliko Rusiją.Kritikai atkreipia dėmesį į tai, kad naujasis įstatymas labai palengvins karių šaukimą karui Ukrainoje.Kremlius tikina, kad nauja mobilizacija neplanuojama ir, kad trumpas laiko tarpas, per kurį inicijuotas įstatymas, nėra neįprasta praktika. Įstatymas reikalingas, „kad būtų įvesta tvarka mūsų registravimo ir šaukimo sistemoje“, teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Dūmos deputatai įstatymui vienbalsiai pritarė antradienį. Įstatymas įsigalios, kai ji pasirašys prezidentas Vladimiras Putinas.

Ukrainos premjeras apsilankė PentagoneUkrainos ministras pirmininkas Denysas Shmyhalas šiandien Pentagone susitiko su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Ostinu ir aptarė Vašingtono paramą Kijevui.Pasak Pentagono spaudos sekretoriaus, brigados generolo Pato Ryderio, abu lyderiai „aptarė saugumo pagalbos prioritetus, tokius kaip oro gynyba ir artilerija, bei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymas“.Pora taip pat „sutiko, kad svarbu užtikrinti saugumo pagalbos atskaitomybę“, sakė jis.D. Shmyhalas, pasak CNN, L. Ostinui pakartojo Kijevo prašymus suteikti F-15 ir F-16 naikintuvų ir ilgesnio nuotolio raketų.„Mes laimėsime šį karą, – buvo cituojamas D. Shmyhalas. – Bet norint pergalę pasiekti greičiau ir su mažiau aukų, Ukrainai vis dar reikia intensyvios karinės paramos“.

Baltarusija pasisako už paliaubas Ukrainoje Baltarusija pasisako už paliaubas Ukrainoje ir derybų pradžią, sakė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Aleinikas, kuris lankosi Vengrijoje.„Minsko pozicija yra nedviprasmiška: būtina sustabdyti žmonių mirtis, nedelsiant paskelbti paliaubas ir pradėti derybas – kuo greičiau, tuo geriau“, - sakė ministras, kurį cituoja naujienų agentūra TASS.

Rusija paskelbė apie savo sėkmę „Telegram“ paskelbtame pareiškime Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad „kovinė įgula sėkmingai paleido mobilios antžeminės raketų sistemos tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM)“ iš Kapustin Jaro bandymų poligono. „Raketos mokomoji kovinė galvutė su tam tikru tikslumu pataikė į netikrą taikinį Sary-Shagan poligone [Kazachstano Respublika]“, - nurodoma pareiškime. Ministerija nenurodė, kokios rūšies raketa buvo panaudota antradienį paleidžiant. Vasarį prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad naujo tipo ICBM bus dislokuotas kažkada šiais metais.Toks žingsnis buvo priimtas praėjus kelioms savaitėms po to, kai Maskva sustabdė dalyvavimą „New Start“ sutartyje – paskutiniame likusiame Rusijos ir JAV branduolinių ginklų kontrolės pakte.

„Politico“: Iranas slapta derasi su Kinija ir RusijaKinija ir Rusija slapta derasi su Teheranu, kad būtų sukurtas pagrindinis cheminis junginys, naudojamas balistinėms raketoms varyti.Pasak „Politico“, cituojant diplomatus, šio padalinio suteikimas būtų aiškus JT sankcijų pažeidimas, tačiau galėtų padėti Kremliui papildyti raketų atsargas, išeikvotas per ilgus mėnesius trukusį karą prieš Ukrainą.Yra žinoma, kad Rusijos pusėje chemijos kompanija „Azonit“ dalyvauja derybose dėl amonio perchlorato, kuris yra pagrindinė kietojo kuro, naudojamo raketoms maitinti, sudedamoji dalis. Pekine deryboms vadovavo Irano diplomatas Sajjadas Ahadzadehas, kuris yra Teherano patarėjas technologijų klausimais. Nežinoma, kurios Kinijos kompanijos yra susijusios su diplomatais.Tikslus junginio kiekis, kurį Iranas siekia gauti, taip pat nežinomas. Manoma, kad kalbama apie skaičių, kurio pakanka tūkstančiams raketų sukurti.Dauguma Irano didelio tikslumo ir trumpojo nuotolio balistinių raketų yra pagrįstos kietojo kuro varikliais, ypač Zolfagaru, kurio nuotolis yra 700 kilometrų. Be to, Iranas gali naudoti šį kurą kurdamas ilgojo nuotolio raketas, prisidengdamas savo kosmoso programomis.Šalis, kaip ir Rusija, iš esmės yra savarankiška raketų gamybos srityje, tačiau sankcijos riboja gamybos pajėgumus. Iranas yra suinteresuotas padidinti savo raketų atsargas. Be to, suteikdama Iranui sankcijų junginį, Kinija galėtų suteikti paramą Maskvai, kuri domisi Irano raketomis, išeikvodama savo rezervus, likdama užkulisiuose, sako diplomatai.Vakarų analitikai mano, kad Kinijos bandymai pažeisti 2015 metų JT sankcijas uždrausti amonio perchlorato tiekimą Teheranui rodo gilų Pekino susirūpinimą dėl savo sąjungininkės Rusijos perspektyvų. Manoma, kad Kinija nori užtikrinti, kad Kremlius nepralaimėtų karo – dėl nuogąstavimų, kad tai gali išprovokuoti šalies žlugimą ir dar didesnę destabilizaciją.

Reznikovas: NATO dalinių Ukrainoje nėraUkrainos gynybos ministras Oleksejus Reznikovas melagingais pavadinimo pareiškimus, kad Ukrainoje yra NATO dalinių.Tokios prielaidos buvo pateiktos slaptuose dokumentuose, esą nutekintuose iš Pentagono. „Pareiškimai kad NATO kariai yra Ukrainoje, yra grynas melas“, – sakė ministras. Jis teigė, kad vienintelės išimtys yra užsienio kariuomenių patarėjai.Jis taip pat pareiškė. kad didžioji dalis nutekintų dokumentų yra netiesa, kad Ukraina visiškai pasitiki savo sąjungininke Amerika, kad kartu jie paneigs šių nutekintų dokumentų sukeltas pasekmes.

Ukraina neigia Rusijos teiginius, kad ji kontroliuoja 80 proc. BachmutoUkrainos kariuomenė ginčija Rusijos teiginius, kad agresorė kontroliuoja 80 proc. Bachmuto.Rusijos „Vagner“ samdinių grupuotės vadovas Jevgenijus Prigožinas tai pareiškė vakar paskelbtame vaizdo įraše.Tačiau Ukrainos Rytų kariuomenės vadovybės atstovas Serhijus Cherevatijus dabar atmetė šią idėją.Kijevo pajėgos kontroliuoja daug daugiau nei 20 prroc. miesto rytinėje Donecko srityje, sakė jis.Bachmutas yra vieną aršiausių karo kovų scena per didelį Rusijos puolimą.Anksčiau naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos gynybos ministeriją, kuri pareiškė, kad jos pajėgos smogė Ukrainos armijos rezervams, bandydamos įsiveržti į miestą.

Žiniasklaida: Ukraina atidėjo kontrpuolimą „The Washington Post“ skelbia, kad Ukraina dėl kelių priežasčių atidėjo planuotą kontrpuolimą. Kontrpuolimas esą buvo atidėtas dėl oro sąlygų, lėto įrangos tiekimo ir neseniai nutekintų Pentagono dokumentų apie ginkluotųjų pajėgų būklę.„Numatomas pavasario puolimas buvo pateiktas kaip lemiama galimybė Ukrainai atgauti teritoriją. Tačiau operacija buvo atidėta dėl oro sąlygų, lėto įrangos tiekimo ir amunicijos trūkumo“, – rašo „The Washington Post“.Primename, kad Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis anksčiau sakė, kad plataus masto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas, kuriuo siekiama atstumti įsibrovėlius iš Rusijos, gali prasidėti jau šią vasarą. Jis tai sakė Amerikos leidiniui „The Hill“ prieš vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas, pranešė „Ukrinform“.

Ukraina atnaujino elektros eksportą į Lenkiją Ukrainos energetikos sistema trečiadienį, balandžio 12 dieną, turėjo pakankamą galios rezervą, todėl elektra eksportuojama į Moldovą, o nuo šiandien – ir į Lenkiją. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenergo“.„Balandžio 12 dienai elektros energijos gamyba visiškai tenkina vartotojų poreikius. Yra pakankamas galios rezervas. Dėl to galima eksportuoti elektros energiją į Moldovą (30-95 MW skirtingomis valandomis), o nuo šiandien – į Lenkiją (iki 75 MW skirtingomis valandomis)“, – rašoma pranešime.Pagrindinis „Ukrenergo“ prioritetas – atkurti patikimą elektros energijos tiekimą. Tam remonto brigados atlieka visų aukštos įtampos tinklo įrenginių, kurie nukentėjo nuo Rusijos atakų, atstatymo darbus, teigiama jame.„Nuo kovo 9 dienos atakos atkurtos penkios magistralinės linijos ir iš dalies atstatyta devynių įvairių įtampos klasių pastočių įranga. Atkūrimo darbai tęsiami“, – pridūrė bendrovė.Per pastarąją parą elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas 14 tūkst. namų ūkių Donecko regione.

Rusija abejoja, ar pratęs grūdų susitarimą Rusijos vadovybė pakartojo savo kritiką dėl grūdų susitarimo įgyvendinimo ir suabejojo dėl jo pratęsimo. „Jei žiūrėsime iš šiandienos pozicijos, tai (pratęsimo) perspektyvos nėra labai geros“, – trečiadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Intrerfax“. Susitarimas esą pastarąjį kartą pratęstas tik 60 dienų, o ne 120, nes dalis susitarimo nebuvo įgyvendinta. Rusija jau kelis mėnesius skundžiasi dėl besitęsiančių trikdžių trąšų ir grūdų eksportui.Po invazijos į Ukrainą Rusija kelis mėnesius blokavo kaimyninės šalies Juodosios jūros uostus. Kadangi Ukraina yra viena didžiausių žemės ūkio produkcijos eksportuotojų pasaulyje, tarptautiniu mastu daugėjo būgštavimų dėl smarkaus maisto prekių brangimo, o kartu ir bado krizės skurdžiausiose šalyse. Tarpininkaujant JT ir Turkijai, vasarą buvo susitarta dėl grūdų blokados nutraukimo. Rusija mainais reikalavo nuolaidų savo žemės ūkio sektoriui.Nors po Rusijos invazijos Maskvai įvestos Vakarų sankcijos nėra nukreiptos prieš Rusijos žemės ūkį, ribojimai finansų ir draudimo sektoriams bei nuomojant laivus turi įtakos ir Maskvos grūdų eksportui. Dėl to neseniai ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagrasino nebepratęsti susitarimo, kurios galiojimas baigsis gegužės viduryje.

Žiniasklaida: Pentagonas smarkiai sumažino asmenų, turinčių prieigą prie slaptos informacijos, skaičių Po dokumentų nutekinimo Pentagonas nusprendė gerokai sumažinti asmenų, turinčių prieigą prie slaptos informacijos, skaičių.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis televizijos kanalu „CBS News“.„Nuo balandžio 7 d. gerokai sutrumpėjo darbuotojų, gaunančių reguliarius atnaujinimus su slapta informacija, sąrašai. Iki nutekinimo prieigą prie tokio pobūdžio informacijos turėjo apie 1000 žmonių“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad „CBS News“ žurnalistai peržiūrėjo kai kuriuos nutekintus dokumentus. Jie visi yra spalvoti spaudiniai su tekstu, grafika ar žemėlapiais. Dokumentai greičiausiai buvo išlankstyti, o tada nufotografuoti ir išplatinti socialiniuose tinkluose, įskaitant „4Chan“ ir „Discord“.Kaip pranešė televizijos kanalas, remdamasis su situacija susipažinusiu pareigūnu, ne visi spausdintuvai JAV valdžios institucijų biuruose turi galimybę spausdinti slaptus dokumentus.Pavyzdžiui, prietaisai, kuriais galima juos spausdinti, iš pradžių yra užregistruojami ir gauna unikalų ID. Turint šią informaciją bus lengviau identifikuoti nutekinimo šaltinį.Portalas „rbc.ua“ primena, jog Amerikos gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad JAV labai rimtai žiūri į slaptų dokumentų nutekinimą. Jis žadėjo „apversti kiekvieną akmenį“, kad būtų rastas nutekinimo šaltinis.

Reaguodama į ukrainiečio belaisvio nukirsdinimo vaizdo įrašą ES pažadėjo patraukti atsakomybėn karo nusikaltėlius Trečiadienį Europos Sąjunga (ES) pažadėjo patraukti atsakomybėn karo nusikaltėlius, kai internete pasklido filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip Rusijos pajėgos nupjauna galvą ukrainiečiui karo belaisviui.„Neturime daugiau informacijos apie vaizdo įrašo tikrumą. Jei tai pasitvirtins, tai bus dar vienas žiaurus priminimas apie nežmonišką Rusijos agresijos pobūdį“, – sakė ES atstovė spaudai Nabila Massrali.„ES pakartoja savo tvirtą įsipareigojimą patraukti atsakomybėn visus su Rusijos karu susijusių nusikaltimų vykdytojus ir bendrininkus“, – sakė ji.

Kremlius: „siaubingas“ Ukrainos kario nukirsdinimo vaizdo įrašas turi būti „patikrintas“Trečiadienį Kremlius pareiškė, kad turi būti patikrintas „siaubingų“ vaizdų, tariamai rodančių, kaip ukrainiečiui karo belaisviui nupjaunama galva, autentiškumas.„Visų pirma, reikia patikrinti šios siaubingos filmuotos medžiagos autentiškumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad „gyvename klastočių pasaulyje“.

TVF prognozuoja, kad šių metų pabaigoje Ukrainoje gyvens 31,954 mln. žmoniųTarptautinio valiutos fondo vertinimu, Ukrainoje 2021 metais gyveno 40,998 mln. žmonių. Dėl Rusijos sukelto plataus masto karo šalies gyventojų skaičius 2022 metais sumažėjo iki 34,840 mln. žmonių.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis TVF Pasaulio ekonomikos perspektyvų duomenų baze.TVF prognozuoja, kad 2023 metų pabaigoje Ukrainoje gyvens 31,954 mln. žmonių.Ukrainos nacionalinio banko vertinimu, užsienyje esančių ukrainiečių skaičius šių metų pirmajame ketvirtyje sudarė 9 mln. žmonių. Jis prognozuoja, kad 2025 metų pabaigoje užsienio šalyse gyvens 5,9 mln. ukrainiečių.

Serbija neigia informaciją apie ginklų tiekimą UkrainaiSerbijos gynybos ministerija paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad esą ji tiekia ginklus Ukrainai.Kaip praneša portalas „Euronews.rs“, Serbijos gynybos ministras Milošas Vučevičius pareiškė, kad jo šalis nepardavė ir neparduos ginklų nei Ukrainai, nei Rusijai.„Kažkas tikriausiai siekia destabilizuoti mūsų šalį ir įtraukti ją į konfliktą“, - teigė ministras.Anot M. Vučevičiaus, Serbija parduoda ginklus trečiosioms šalims, kurios yra toli nuo konflikto zonos ir neturi nieko bendra su juo.„Visada yra tikimybė, kad kažkoks ginklas kažkokiu magišku būdu bus rastas konflikto teritorijoje, bet tai niekaip nesusiję su Serbija. Šis klausimas toms šalims, kurios negerbia tarptautinių normų, sutarčių nuostatų ir dalykinės praktikos“, - pridūrė Gynybos ministerijos vadovas.Anksčiau žiniasklaida pranešė, jog viename iš, kaip spėjama, nutekintų slaptų Pentagono dokumentų teigiama, kad esą Serbija sutiko tiekti ginklus Ukrainai ar netgi jų jau nusiuntė. Jame taip pat sakoma, kad Serbija turi politinės valios ir karinių galimybių tiekti Ukrainai ginkluotę ateityje.Serbija laikosi neutralumo dėl karo Ukrainoje, nors ją su Rusija sieja istoriniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai.

Po internete pasirodžiusio vaizdo įrašo – sukrėstas Zelenskis: tai ne atsitiktinumas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasmerkė Rusijos „žvėris“, socialiniuose tinkluose pasirodžius vaizdo įrašui, rodančiam, kaip nukirsdinamas į nelaisvę patekęs ukrainietis karys. „Yra dalykų, kurių niekas pasaulyje negali ignoruoti: kaip lengvai šie žvėrys žudo“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis pabrėžė, kad pasaulis turi tai pamatyti. „Tai ne atsitiktinumas. Taip nutiko anksčiau. Taip nutiko Bučoje. Tūkstančius kartų. Kiekvienas turi reaguoti. Kiekvienas lyderis“, – teigė V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas pažadėjo garantuoti teisingumą savo karo draskomai tautai. „Mes nieko nepamiršime ir neatleisime žudikams“, – teigė V. Zelenskis. https://t.me/uniannet/95060

Rusijos FSB sistemingai mėgina verbuoti pabėgėlius ukrainiečiusRusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) sistemingai mėgina verbuoti iš Rusijos į Estiją vykstančius pabėgėlius ukrainiečius.Kaip praneša trečiadienį portalas ERR, Estijos Saugumo policijos (KaPo) metinėje ataskaitoje pažymima, kad, Ukrainoje prasidėjus plataus masto karui, nuo 2022 metų vasario pabaigos iki gruodžio pabaigos Estijoje apsaugos paprašė 45 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių.„Iš pokalbių su karo pabėgėliais galima susidaryti aiškų vaizdą, kad FSB aktyviai veikia prieš ukrainiečius Rusijos teritorijoje ir okupuotose teritorijose. Nuo filtravimo stovyklų iki apklausų pasienio punktuose, ukrainiečiams skiriamas didelis dėmesys, tarp jų ieškoma Rusijai priešiškų ir pavojingų asmenų. Jie tardomi, apieškomi, tikrinamos jų ryšio priemonės, kartais jiems grasinama ir griebiamasi smurto“, - sakoma pranešime.Anot pareigūnų, į Saugumo policijos departamentą kreipėsi tiek karo pabėgėliai ukrainiečiai, tiek estai, ir tai padėjo suvokti Rusijos žvalgybos veiklos prieš Estiją mastą.„Pavyzdžiui, FSB sistemingai apklausia žmones, kurie reguliariai lankosi Rusijoje darbo reikalais. Kertant sieną jie klausinėjami apie požiūrį į Rusiją ir jos vykdomą „specialiąją karinę operaciją“, taip pat apie tariamą rusų persekiojimą Estijoje. FSB agentai atvirai arba slapta filmuoja šiuos pokalbius, pažymima KaPo ataskaitoje.Estijos pareigūnų nuomone, ateityje tokia veikla tikriausiai bus dar intensyvesnė, kadangi karo metu Rusijos politinei ir karinei vadovybei informacijos reikia labiau negu paprastai, o žvalgybai keliami didesni reikalavimai.

Maskva: dokumentai nutekinti galimai siekiant „apgauti“ RusijąItin slaptų dokumentų nutekinimas internete gali būti Jungtinių Amerikos Valstijų siekis „apgauti“ Rusiją, trečiadienį cituojamas Rusijos užsienio reikalų viceministras.„Tikriausiai kam nors įdomu pamatyti šiuos dokumentus, jei tai tikri dokumentai, bet jie gali būti suklastoti arba tyčia nutekinti“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Sergejus Riabkovas.„Kadangi JAV yra konflikto (Ukrainoje) šalis ir iš esmės kariauja prieš mus hibridinį karą, gali būti, kad tokia technika naudojama siekiant apgauti savo priešininką – Rusijos Federaciją“, – sakė jis.JAV teisingumo departamentas pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl nutekintų dokumentų, apimančių įslaptintą informaciją apie Ukrainos kovą su Rusijos pajėgomis, taip pat slaptus JAV sąjungininkių vertinimus. Viename šių dokumentų atskleidžiamas JAV susirūpinimas Ukrainos gebėjimu apsiginti nuo Rusijos smūgių, „The Washington Post“ pranešė apie kitą, kuriame abejojama būsimo Kyjivo pajėgų kontrpuolimo sėkme. Laikraštis „The Guardian“ pranešė, kad viename dokumente sakoma, jog vienu metu Ukrainoje galėjo veikti 97 NATO šalių specialiųjų pajėgų kariai, įskaitant 50 britų karių.Pastarosiomis dienomis „Twitter“, „Telegram“, „Discord“ ir kitose svetainėse aptikta dešimtys nufotografuotų dokumentų, kai kurie jų taip pat rodo, kad JAV šnipinėja sąjungininkes ir partneres, įskaitant Izraelį, Pietų Korėją ir Ukrainą. Daugelis dokumentų nebėra prieinami svetainėse, pranešta, kad Vašingtonas stengiasi juos pašalinti.

Londonas: Pietų Ukrainoje Rusija stiprina gynybąRusija gerokai sustiprino savo gynybos linijas Pietų Ukrainoje, tačiau šios strategijos sėkmė priklauso nuo to, ar bus pakankama artilerijos ir personalo parama, trečiadienį pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.Įtvirtinimai statomi siekiant atremti galimą ukrainiečių kontrpuolimą pakrantės Melitopolio miesto kryptimi, rašoma tviteryje paskelbtoje kasdienėje atnaujintoje ministerijos suvestinėje.Pastarosiomis savaitėmis Rusija užbaigė tris gynybos linijas maždaug 120 kilometrų ilgio ruože Zaporižios srityje, kiekvieną jų skiria maždaug 10-20 kilometrų, parašė britų analitikai. Priekinė linija skirta puolimo pozicijoms, dvi užpakalinės - labiau gynybai.Londono teigimu, gynybos linijos gali būti didžiulė kliūtis Ukrainai. Tačiau jos bus veiksmingos tik tuo atveju, jei bus tinkamai aprūpintos kariuomene ir amunicija.„Labai tikėtina“, kad už šį regioną atsakinga Rusijos Pietų pajėgų grupuotė, sakoma pranešime. „Lieka neaišku, ar šiuo metu ji gali sutelkti šiuos išteklius“, – sakoma pranešime.

Rusija deportavo iš Ukrainos 19 384 vaikusNuo plataus masto karo pradžios Rusija neteisėtai deportavo iš Ukrainos 19 384 vaikus.Tai trečiadienį feisbuke pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinio biuro spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Valstybinio vaikų paieškos portalo „Karo vaikai“ 2023 m. balandžio 12 d. duomenimis, Ukrainoje dingusiais laikomi 405 vaikai, deportuoti 19 384 vaikai, rasti 11 243 vaikai, grąžintas 361 vaikas“, – sakoma pranešime.„Ukrinform“ primena, jog balandžio 10 d. žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas pareiškė, kad Ukraina svarsto vaikų grąžinimo grupėmis galimybes.

Pareigūnas: įstatymas leidžia užsienio lakūnams kariauti Ukrainos pusėjeĮstatymas leidžia užsienio lakūnams kariauti Ukrainos pusėje.Tai trečiadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, praneša „Ukrinform“.„Atsakydamas į klausimą, ar užsieniečiai galės (kariauti Ukrainos pusėje), o jie jau viešai pareiškia, kad yra pasirengę, aš pasakysiu, kad turime atitinkamą procedūrą, įstatymą. Užsienio šalių piliečiai gali tapti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškiais. Oro pajėgos yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalis, aviacija yra Oro pajėgų dalis, tad jei tankistai, artileristai gali, kodėl gi negali lakūnai“, – teigė J. Ihnatas.Jis pridūrė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas paragino NATO šalių oro pajėgų vadus sudaryti aviacijos koaliciją, nes pergalė žemėje kalama padangėje.„Reikia kontroliuoti dangų, turėti pranašumą ore. Pranašumą suteikia būtent tokie naikintuvai kaip F-16. Reikia sprendimo, kad tam tikrų kartų lėktuvų būtų perduota (Ukrainai). Ir tada jau kalbėsime apie pasirengimą, nes jis prasideda lygiagrečiai“, – pridūrė atstovas.J. Ihnatas pažymėjo, kad Ukraina kol kas neturi pranašumo danguje, tačiau pabrėžė, kad ukrainiečių lakūnai yra aukšto lygio. Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai, ukrainiečiai numušė nemažai priešo lėktuvų.„Jie (rusai) nuo pat pradžių patyrė didelių nuostolių, kadangi neįvertino mūsų jėgų, tikėjo savo propaganda, kad čia jau viskas sunaikinta, kad „pasivaikščiojimas“ padangėje jiems bus lengvas. Apskritai, jei lyginsime visas aviacijos grupuotes, tai jėgų santykis sudarė maždaug 1:6 – toks buvo rusų pranašumas. O jei dar pridėtume  technologijas Rusijos lėktuvuose, tai santykis buvo lygus 1:10“, – prisiminė Oro pajėgų atstovas.Anksčiau jis pažymėjo, kad šiuolaikiniai Vakarų naikintuvai F-16 gali sėkmingai sunaikinti visas rusų raketas ir bepiločius orlaivius, o Ukrainos turimi lėktuvai MiG ir Su to negali užtikrinti.„Tikimės pastiprinimo (lėktuvais), kuris turi ateiti iš Vakarų ir leistų išvalyti mūsų padangę“, – pridūrė J. Ihnatas.Kaip jau buvo pranešta, pirmadienį, balandžio 10 d., Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pakvietė daugiafunkcių naikintuvų F-16 pilotus užsieniečius kariauti Ukrainos pusėje.

Rusai apšaudė Donecko sritį: yra žuvusiųjų ir sužeistųjų Rusijos kariai vakar, balandžio 11 d., apšaudė Donecko sritį. Vienas žmogus žuvo, aštuoni buvo sužeisti. Apie tai pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasi Donecko srities karinės administracijos pirmininku Pavlo Kyrylenka. „Rusija žudo civilius! Balandžio 11 dieną tapo žinoma apie vieną žuvusį Donecko srities gyventoją – Vuhledare. Be to, regione buvo sužeisti 8 žmonės“, – rašė P. Kyrylenka. Jis taip pat pažymėjo, kad neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje.

Žiniasklaida: Pietų Korėja paskolins JAV 500 tūkst. sviediniųPietų Korėja sutiko perduoti Jungtinėms Valstijoms 500 tūkst. sviedinių 155 mm artilerijos pabūklams.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Reuters“.Kaip sakoma pranešime, didelės sviedinių siuntos perdavimas suteiks Vašingtonui galimybę lanksčiau veikti tiekiant šaudmenis Ukrainai. Pažymima, jog Seulas nusprendė ne parduoti, o paskolinti šaudmenų, kad iki minimumo sumažintų Pietų Korėjos sviedinių naudojimo Ukrainoje galimybę.Manoma, kad suteiktais sviediniais JAV pirmiausia papildys savo atsargas.„Mes nusprendėme perduoti JAV daug sviedinių, bet pasirinkome nuomos metodą, prieš tai apsvarstę, kaip geranoriškai atsakyti į artimų sąjungininkų prašymą laikantis vyriausybės principo netiekti Ukrainai mirtinos ginkluotės“, - sakė neįvardytas šaltinis Pietų Korėjos ministrų kabinete.Anksčiau ir Seulas, ir Vašingtonas patvirtino, kad vedamos derybos dėl artilerijos sviedinių tiekimo.Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Park Jinas žurnalistams pareiškė negalįs patvirtinti informacijos apie sviedinių nuomą, bet pridūrė, kad šalies vyriausybės pozicija netiekti Ukrainai mirtinos ginkluotės nepasikeitė.

Rusijos kariuomenė dar kartą puolė Sumų sritįTrečiadienio, balandžio 12 d., rytą rusų įsibrovėliai apšaudė Sumų srities pasienio zoną, pranešė „RBC-Ukraina“. „Ryte rusai minosvaidžiais apšaudė Belopolskajos bendruomenę – 30 atakų. Be pasekmių“, – rašoma Sumų regiono OVA pranešime.Kaip pranešama, antradienį, balandžio 11 d., Rusijos okupacinės pajėgos apšaudė devynias Sumų srities bendruomenes. Iš viso užfiksuotas 91 apšaudymas.

JAV pareigūnas: rusų programišiai renka žvalgybinę informaciją per Ukrainos kavinių stebėjimo kamerasRusijos programišiai prisijungia prie privačių Ukrainos kavinių apsaugos kamerų ir renka žvalgybos informaciją apie pro šalį važiuojančias pagalbos vilkstines, antradienį pranešė aukštas JAV saugumo pareigūnas.Nacionalinio saugumo agentūros kibernetinio saugumo direktorius Robas Joyce'as sakė, kad Rusijos vyriausybės ir jos remiami programišiai ir toliau siekia pulti Ukrainos informacinių technologijų sistemas, tai dalis invazijos į šalį.Pasak jo, vienas jų dėmesio objektas yra uždaros grandinės stebėjimo kameros, vietos valdžios ir privačių įmonių naudojamos aplinkai stebėti. „Ukrainos interesai nuolat puolami, kad ir kokie jie būtų: finansiniai, vyriausybės, asmeniniai, privataus verslo, kad tik griautų“, – sakė R. Joyce'as Tarptautinių ir strateginių studijų centre Vašingtone.Jo teigimu, kai kuriais atvejais pasitelkiamas kūrybiškumas. „Stebime Rusijos programišius, prisijungiančius prie viešąsias vietas rodančių vaizdo kamerų, kad matytų pagalbą vežančias vilkstines ir traukinius, – sakė jis. – Jie taip pat įsilaužia į šias vaizdo kameras (...) ir užuot naudojęsi internete prieinamomis miestų aikščių stebėjimo kameromis, per kavinių apsaugos kameras mato norimą stebėti kelią“, – sakė jis.Pasak R. Joyce‘o, rusai taip pat siekia įsilaužti į JAV gynybos pramonės gamintojų ir logistikos transporto įmones, kad sužinotų daugiau apie ginklų tiekimą Ukrainai. Šios įmonės kasdien patiria rusų spaudimą, sakė jis.

Nutekinti dokumentai: iš prie sankcijų nesutikusios jungtis Serbijos – gera žinia UkrainaiSerbija, vienintelė Europos valstybė, atsisakiusi taikyti Rusijai sankcijas dėl invazijos į Ukrainą, sutiko tiekti Kyjivui ginklus arba jau nusiuntė jų partiją, nurodoma įslaptintame Pentagono dokumente.Cituojamas dokumentas, Europos šalių vyriausybių reakcijos į Ukrainos prašymus organizuoti karinius mokymus ir suteikti „letalinę pagalbą“, arba atsiųsti ginklų, suvestinė, yra vienas iš begalės įslaptintų dokumentų, kurių paviešinimą internete pastarosiomis savaitėmis, ko gero, tenka vadinti vienu rimčiausių per daugybę metų JAV paslapčių nutekinimu, skelbia „The Guardian“.Dokumente, pavadintame „Reakcija į vykstantį Rusijos ir Ukrainos konfliktą“, apibrėžtos 38-ių Europos šalių vyriausybių pozicijos, išreikštos reaguojant į Ukrainos prašymus suteikti karinę pagalbą.Serbija, remiantis dokumentu, atsisakė sudaryti Ukrainos kariams galimybę dalyvauti mokymuose, bet nutarė nusiųsti (arba jau nusiuntė) letalinės įrangos. Dokumente taip pat nurodoma, kad Serbija pademonstravo politinę valią ir karinį potencialą suteikti Ukrainai ginklų ateityje.Cituojamo dokumento autentiškumas kol kas nepatvirtintas.

Ukrainos premjeras apie kontrpuolimą: reikia būti tam pasirengus 100 procentųUkrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas sako, kad plataus masto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas, kuriuo siekiama atstumti įsibrovėlius iš Rusijos, gali prasidėti jau šią vasarą. Vyriausybės vadovas tai sakė Amerikos leidiniui „The Hill“ prieš vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas, pranešė „Ukrinform“.Išskirtiniame interviu „The Hill“ D. Šmyhalas pareiškė, kad kontrpuolimas gali prasidėti jau vasarą, ir pridūrė, jog didžiausias spaudimas pradėti kontrpuolimą kyla iš Ukrainos visuomenės. Premjeras taip pat sakė, kad Kyjivo valdžia nepatiria partnerių spaudimo, kada geriau pradėti aktyvias kovines operacijas siekiant atgauti teritoriją.„Visi mūsų draugai ir partneriai aiškiai supranta, kad norint pradėti kontrpuolimą, reikia būti tam pasirengus 100 ir dar daugiau procentų“, – sakė D. Šmyhalas.Ukrainos premjero vizitas Vašingtone vyksta didelio masto žvalgybos informacijos nutekinimo fone, dokumentuose pateikti ir JAV gynybos departamento vertinimai dėl padėties Ukrainoje. Kol kas nenustatyta, ar nutekinti dokumentai tikri, bet jau aišku, kad dalis jų suklastoti Rusijos naudai ir skleidžiama dezinformacija.Paklaustas, kaip šis nutekinimas gali paveikti Ukrainos kontrpuolimo planavimą, D. Šmyhalas pabrėžė, kad Ukraina vis tiek išlaisvins savo žemes. „Mes ne kartą įrodėme, kad galime tai padaryti. Iš savo tarptautinių partnerių prašome daugiau karinių pajėgumų, tokių kaip tankai, amunicija, lėktuvai, šarvuočiai“, – atsakė jis.D. Šmyhalas taip pat patvirtino, kad Ukraina iš tikrųjų patiria nuostolių ekonomikos srityje, prarandamos žmonių gyvybės, šie nuostoliai skaudžiai atsiliepia tautai. Vis dėlto, anot jo, tai nereiškia, kad „mes nebeturime drąsos, įkvėpimo ar jėgų“.Leidinys pabrėžė, kad D. Šmyhalo misija Vašingtone yra Ukrainos karo strategijos dalis. Kol vyksta pasirengimas kovai, ministrui pirmininkui pavesta sutelkti partneres teikti ekonominę paramą, kuri yra tokia pat svarbi Ukrainos išlikimui, kaip ir karinė gynyba.Antradienį D. Šmyhalas su vienos dienos vizitu lankėsi Kanadoje. Per viešnagę Vašingtone jis turi dalyvauti Tarptautinio Valiutos Fondo ir Pasaulio banko pavasario susitikimuose, susitikti su JAV vyriausybės pareigūnais.

Ukrainos kariuomenės atstovas: „Vagner“ pajėgos prie Bachmuto išseks per du mėnesius, jei nepakeis taktikosJei „Vagner“ grupės karo taktika aplink Bachmutą Donecko srityje nepasikeis, jų pajėgos išseks per du mėnesius, per nacionalinį telemaratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatyjus, pranešė „Ukrinform“.„Jie naikinami taip intensyviai, kad jeigu nesugebės pakeisti savo karo taktikos ir neatkurs žmonių tiekimo šaltinių, manau, kalbame apie du mėnesius. Tai mano subjektyvus požiūris“, – sakė jis.Pasak atstovo, Bachmute ir jo apylinkėse vyksta kovos, padėtis tebėra „labai sudėtinga“, nes miestelio užėmimas šiuo metu yra vienas iš prioritetinių Rusijos vadovybės tikslų.„Tačiau mūsų vadovybė aiškiai supranta jų planus, žinome, kaip į juos reaguoti. Veikia ir mūsų žvalgyba bei stebėjimas iš oro“, – sakė pareigūnas. Jis pridūrė, kad šioje srityje sutelkti patys agresyviausi priešo daliniai. „Daugelį mėnesių vykstanti mūsų gynyba rodo, kad sekiname priešus, mušame jų kovinę dvasią. Eikvojame jų pajėgas, kol rengiami Ukrainos rezervai“, – sakė A. Čerevatyjus.Anksčiau remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu pranešta, kad įsibrovėliai siekia perimti visišką Bachmuto kontrolę, įnirtingi mūšiai tęsiasi.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 180 050 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 730 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų balandžio 12 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 180 050 kareivių.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 646 tankų, 7 043 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 770 artilerijos sistemų, 535 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 282 oro gynybos priemonių, 307 lėktuvų, 293 sraigtasparnių, 2 334 dronų, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 630 automobilių, 319 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Pareigūnė: rusai pavertė Bachmutą Sirijos AlepuRusija laikosi išdegintos žemės taktikos, todėl dalis Bachmuto, daugelį mėnesių ginamo Donecko srities miestelio, virto savotišku Sirijos Alepu, šis miestas per bombardavimus taip pat buvo sunaikintas. Tai per nacionalinį telemaratoną sakė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar, pranešė „Ukrinform“.„Ten priešai telkia ne tik reguliariąsias pajėgas, dislokuota ir privati „Vagner“ kariuomenė, Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau smarkiai ją pamažino. Priešai neatsisako tikslo užimti Bachmutą. Ten vyksta įnirtingi mūšiai. Priešai naudoja artileriją ir aviaciją. Dalį miesto rajonų jie pavertė Alepu. Taiko visiško sunaikinimo taktiką, šluoja nuo žemės paviršiaus  pastatus ir pozicijas“, – sakė ji.Be to, pasak pareigūnės, jei Ukrainos gynėjai nebūtų gynę Bachmuto, įsibrovėliai būtų veržęsi gilyn į Ukrainos teritoriją.

Ministras: Suomija kol kas nesvarsto galimybės perduoti Ukrainai lėktuvųPokalbiams apie galimą Suomijos kovinių lėktuvų perdavimą kitai šaliai „kol kas netinkamas laikas“.Kaip praneša „Ukrinform“, Suomijos gynybos ministras Anttis Kaikkonenas tai pareiškė interviu šalies žiniasklaidai.„Kovinius lėktuvus mūsų gynybos pajėgos naudos kelerius artimiausius metus, o po to baigsis jų eksploatavimo ciklas“, – paklaustas apie Ukrainos prašymą perduoti jai naikintuvų F-18 paaiškino A. Kaikkonenas.Anot jo, Suomija praėjusią savaitę oficialiai atsakė į Ukrainos prašymą.„Ukrinform“ primena, jog kovo pradžioje Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin, lankydamasi Kyjive, prabilo apie galimybę perduoti Ukrainai kovinių lėktuvų, tačiau Suomijos prezidentas ir gynybos ministras iškart pareiškė, kad jie apie tokius planus nebuvo informuoti.Netrukus po to Ukraina kreipėsi į Suomiją, prašydama perduoti jai lėktuvų.

„The Guardian“: vasario-kovo mėnesiais Ukrainoje buvo 50 britų specialiųjų pajėgųŠių metų vasario-kovo mėnesiais Ukrainoje buvo 50 Didžiosios Britanijos specialiųjų pajėgų karių.Kaip rašo „The Guardian“, tai liudija vienas iš nutenkintų slaptų Pentagono dokumentų, pažymėtų „visiškai slaptai“. Dokumente minima, kad Ukrainoje veikia kelių šalių specialiosios pajėgos, kurios formaliai kare nedalyvauja.Nėra duomenų, kur tiksliai buvo įsikūrusios britų specialiosios pajėgos ir kokias užduotis atliko. Šalies gynybos ministerija komentuoti šią informaciją atsisako.„The Guardian“ teigimu, specialiosios pajėgos yra slapčiausia Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų organizacija. Kovotojai dalyvauja slaptose operacijose, o jų veiklos parlamentas nekontroliuoja.

Austinas apie kontrpuolimą: Ukraina turi pajėgumų sėkmei JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad šiuo metu Ukraina turi gana daug galimybių sėkmingai kontrpuolimo operacijai, pranešė „Ukrinform“.„Šiandien kalbėjausi su savo kolega Ukrainoje ministru Oleksijumi Reznikovu. Mes aptarėme daugybę klausimų, kaip įprastai“, – antradienį JAV valstybės departamente po išsamaus susitikimo su kolegomis iš Filipinų sakė L. Austinas.Paklaustas, kaip nutekinti Pentagono dokumentai gali atsiliepti Ukrainos kontrpuolimo planams, L. Austinas pareiškė įsitikinimą, kad Ukrainos vadovybė ir toliau susitelkusi į šią užduotį. „Esu tikras, kad jie padarys viską, ką daro geri, puikūs lyderiai“, – sakė jis.L. Austinas pabrėžė, kad Ukraina turi „puikų planą“ pradėti aktyvias operacijas, bet tik prezidentas  Volodymyras Zelenskis ir jo vadovybė žino visas jo detales. Ukrainiečiai „turi daug pajėgumų, kurių jiems reikia, kad ir toliau būtų sėkmingi“, sakė jis. „Mes apmokėme didžiulį skaičių karių, surengėme daugybę programų“, – sakė L. Austinas. Todėl, pasak jo, Ukraina jaučiasi esanti „gana geroje padėtyje“.Jis pridūrė, kad amerikiečiai toliau stiprins Ukrainos karinius pajėgumus, kad „jie ir toliau būtų sėkmingi, kai tik nuspręs imtis puolimo operacijų“.L. Austinas oficialiai patvirtino, kad kitas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje bus surengtas balandžio 21 dieną.

Rusai žiauriai įvykdė mirties bausmę ukrainiečiui belaisviuiRusų užpuolikai Ukrainos kariui įvykdė mirties bausmę, nukirsdami jam galvą.Atitinkamas vaizdo įrašas buvo išplatintas socialiniuose tinkluose. Rusų įsibrovėliai nufilmavo dar vieną karo nusikaltimą. UNIAN neskelbia šio vaizdo įrašo dėl etinių priežasčių.Ukrainiečiai apie tai pradėjo skleisti žinią socialiniame tinkle „Twitter“, kad visas pasaulis pamatytų, kokius žiaurumus Ukrainoje vykdo Rusijos kariuomenė. Tuo tarpu kiti „Telegram“ kanalai praneša apie kitą vaizdo įrašą, kuriame rusų įsibrovėliai smurtavo prieš žuvusius Ukrainos gynėjus, nukirsdami jiems galvas ir rankas.

Ukrainos premjeras: kontrpuolimas gali būti atidėtas iki vasarosUkrainos ginkluotosios pajėgos vasarą gali pradėti kontrpuolimą, kad išlaisvintų okupuotas teritorijas. Tai pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Shmygalas interviu „The Hill“.Pasak jo, Ukrainos sąjungininkai ir partneriai nedaro jai spaudimo dėl puolimo. Dabar didžiausias spaudimas jaučiamas šalies viduje.„Visi mūsų draugai ir partneriai puikiai žino, kad norint eiti į priešpriešą, reikia būti 100 proc. tam pasiruošusiam, jei ne daugiau“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.Paklaustas, kaip pasirengimą kontrpuolimui gali paveikti slaptų Pentagono dokumentų nutekinimas, D. Shmygalas atsakė, kad Ukraina išlaisvins savo teritoriją.„Mes ne kartą įrodėme, kad galime tai padaryti. Prašome mūsų tarptautinių partnerių papildomų karinių pajėgumų, tokių kaip tankai, amunicija, orlaiviai, šarvuočiai“, – apibendrino jis.

Kanada siunčia Ukrainai ginklų partiją Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau antradienį paskelbė apie didelės ginklų ir amunicijos partijos siuntą į Ukrainą.J. Trudeau per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Shmygalu Toronte paskelbė, kad Kanada iš savo karinių sandėlių atsiųs Ukrainai 21 38 šautuvų, 2 kulkosvaidžius ir 4 milijonus šovinių.Nuo praėjusių metų pradžios Kanada suteikė Ukrainai karinę, ekonominę ir humanitarinę pagalbą, kurios vertė viršija devynis milijardus Kanados dolerių (6,7 milijardo JAV dolerių).

Didžioji Britanija: amerikiečių slaptų dokumentų „nutekėjimas“ gali būti dezinformacijaDidžiosios Britanijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba pasisakė apie tariamai amerikiečių slaptų dokumentų nutekėjimą, kuris pastarosiomis dienomis sukėlė daug triukšmo, perspėdamas, kad juose gali būti dezinformacijos.„Plačiai paviešintas tariamai įslaptintos JAV informacijos nutekėjimas pasižymi aukštu netikslumo lygiu. Skaitytojai turėtų būti atsargūs, ar priimti teiginius, kurie gali būti dezinformacijos skleidimas“, – sakoma pareiškime.Dešimčių puslapių tariamai įslaptintų karinių dokumentų nuotraukos buvo paskelbtos vasario 28 ir kovo 2 dienomis „Discord“ platformoje, tačiau kai kurios iš jų buvo plačiai išplatintos tinkle tik balandžio pradžioje.JAV pareigūnai, kalbėdami su laikraščiais su anonimiškumo sąlyga, pripažino, kad dokumentai yra tikri, bent jau kai kurie iš jų.

Rusija surengė didžiulį išpuolį pietryčių UkrainojePasak regiono karinės administracijos, Rusija šiandien surengė didžiulę ataką prieš Zaporožės miestus.Pareigūnai teigia, kad Rusijos pajėgos paleido dvi valdomas raketas į civilius taikinius Huliaipolėje ir Orichove Ukrainos pietryčių regione.Jie taip pat apšaudė Stepnohirską, rašoma administracijos pranešime „Telegram“.„Laimei, aukų nebuvo“, – sakė pareigūnai.„Sky News“ negali savarankiškai patikrinti mūšio lauko pranešimų.

Ukraina paneigė Prigožino žodžius dėl Bachmuto Rytų Ukrainos karių grupuotės atstovas Serhijus Cherevatijus pavadino netiesa „Vagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino teiginius, kad Rusijos pajėgos kontroliuoja daugiau nei 80 proc. Bachmuto teritorijos.„Didžiąją jo dalį, daugiau nei 80 proc., mes kontroliuojame, įskaitant visus administracinius centrus, gamyklas, miesto administraciją“, - J. Prigožiną antradienį citavo naujienų agentūra TASS.„Tai Prigožino teiginys nėra teisingas“, – CNN sakė Cherevatijus. - Aš tiesiog bendravau su vadu vienos iš brigadų, ginančių miestą. Galiu drąsiai teigti, kad ukrainiečių gynybos pajėgos kontroliuoja daug didesnę dalį Bachmuto teritorijos.“Mūšiai dėl Bachmuto vyksta kelis mėnesius, tačiau pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos tvirtino, kad sugebėjo paimti miestą į pusiau apsuptį ir prasiveržti į jo centrą. Anksčiau J. Prigožinas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis stovi šalia sugriauto Bachmuto miesto administracijos pastato.Sprendžiant iš ataskaitų Ukrainos „Telegram“ kanaluose ir Vakarų žvalgybos vertinimai, „Vagner“ ir Rusijos kariuomenė lėtai juda link vakarinių Bachmuto rajonų, tačiau Ukrainos pajėgos toliau kontroliuoja gyvenamuosius rajonus vakaruose. Vakarų specialiosios tarnybos mano, kad Rusijos pajėgos negalėjo užimti miesto iki galutinio apsupimo ir dabar jie iš visų jėgų bando išstumti iš jo Ukrainos karius.

Žiniasklaida: Vakarų sprendimas dėl naikintuvų Ukrainai gali būti priimtas iki vasarosVakarų šalių sprendimas, ar Ukrainai tiekti naikintuvus, gali būti priimtas „iki vasaros“, teigiama pranešime.Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“ praneša apie Danijos ekonomikos reikalų ministro Troelso Lundo Poulseno komentarus.Jis sakė, kad sprendimas gali būti priimtas „trumpuoju laiku“.Laikraščio teigimu, J. Poulsenas sakė, kad tokios diskusijos užtrunka, nes jose dalyvauja kelios šalys.„Taip pat turėsime palaikyti dialogą su amerikiečiais“, – cituojamas jis.NATO narės Lenkija ir Slovakija neseniai pradėjo perduoti Ukrainai sovietmečio lėktuvus MiG-29.Tačiau Vakarų šalys nesiryžo aprūpinti Kijevu F-16 lėktuvų, kurių jis ne kartą ragino, nes baiminasi, kad tai gali paaštrinti konfliktą.

Tarp Krymo rusų – vis didesnis nerimas: jau ruošiamasi Ukrainos kontrpuolimuiRusijos paskirtas Krymo lyderis atidžiai seka naujienas apie Ukrainos kontrpuolimą, kuris, kaip manoma, įvyks pavasarį.Sergejus Aksionovas sakė, kad Rusijos pajėgos Kryme sukūrė „modernią, gilią gynybą“ ir turėjo „daugiau nei pakankamai“ karių, kad atremtų galimą Ukrainos puolimą.„Negalime nuvertinti priešo, bet tikrai galime pasakyti, kad esame pasiruošę (atakai) ir jokios katastrofos nebus“, – sakė jis.Pirmą kartą apie naujus įtvirtinimo darbus S. Aksionovas paminėjo lapkritį, detalių nepateikė. Vasarį Rusijos prezidento Vladimiro Putino vadovaujamame saugumo posėdyje jis sakė, kad darbus ketinama baigti iki balandžio.Praėjusią savaitę paskelbtose palydovinėse nuotraukose buvo detalizuotas apkasų ir kitų įtvirtinimų tinklas, iškastas netoli Medvedivkos – nedidelio miestelio, esančio netoli sankryžos tarp Krymo ir žemyninės Ukrainos.Tai gali reikšti, kad Rusijoje didėja susirūpinimas dėl galimo Ukrainos išpuolio ten.Karo ekspertai mano, kad Kijevas pasinaudos gerėjančiomis oro sąlygomis ir pasinaudos mūšio lauko iniciatyva naujomis vakarietiškų ginklų partijomis, įskaitant daugybę tankų ir naujų karių, apmokytų Vakaruose.

„Vagner“: valdome 80 proc. BachmutoKaip pranešta anksčiau, dėl rytų Ukrainos miesto Bachmuto vis dar arši kova, o „Vagner“ samdiniai ir Ukrainos gynėjai nesutaria, kam priklauso šio miesto kontrolė.„Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas antradienį tvirtino, kad apie 80 proc. miesto valdo jo kovotojai.Ukraina to nepatvirtino, o „Sky News“ negali patikrinti mūšio lauko pranešimų.

JT: Ukrainoje patvirtintos beveik 8 500 civilių žūtys Per Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, žuvo beveik 8 500 civilių.Nuo invazijos pradžios iki balandžio 9 d. Ukrainoje patvirtinta 8 490 žuvusių civilių, suskaičiuoti 14 244 sužeistieji, pranešė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).Vien tik Donecko ir Luhansko srityse žuvo beveik 4 000 civilių. Tačiau manoma, kad tikrieji aukų skaičiai gali būti daug didesni, nes duomenys iš ypač smarkių mūšių alinamų teritorijų gaunami pavėluotai, daug pranešimų dar nėra patvirtinta.OHCHR savo skaičius jau seniai vadina tik „ledkalnio viršūne“, nes yra tik ribota prieiga prie duomenų iš mūšių zonos.

Maskva kaltina Ukrainą ir Vakarus verbuojant rusus sabotažo aktams Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovas Aleksandras Bortnikovas apkaltino Ukrainą ir Vakarus verbuojant Rusijos piliečius sabotažo aktams.„Ukrainos slaptosios tarnybos ir jų Vakarų globėjai“ pradėjo „ideologinę kampaniją“ ir pirmiausiai taikosi į „jaunąją kartą“, sakė A. Bortnikovas Rusijos antiteroristinio komiteto posėdyje. Kampanijos tikslas esą yra įtraukti rusus į „grėsmę valstybei keliančią, teroristinę ir ekstremistinę“ veiklą Rusijoje. FSB duomenimis, nuo vasario Rusijoje užkirstas kelias 118 „teroristinių nusikaltimų“, kuriuos rengė jaunuoliai, taip pat nepilnamečiai.Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Vakarų žvalgybas sąsajomis su „teroristinėmis atakomis“ Rusijoje. Kovo pradžioje per sprogimą kavinėje Sankt Peterburge žuvo žinomas karo tinklaraštininkas ir Rusijos puolimo Ukrainoje rėmėjas Maksimas Fominas.Be to, ilgos kalėjimo bausmės buvo skirtos rusams, padegusiems objektus, kurie buvo naudojami karių verbavimui. Kiti apkaltinti skelbę „melagienas“ ir „diskreditavę“ kariuomenę. Jie taip pat sės už grotų.Nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį būta virtinės sabotažo aktų prieš rusų karines bazes.

Rusijos parlamentas pritarė įstatymui dėl elektroninių šaukimų į kariuomenę Rusijos įstatymų leidėjai antradienį pritarė, kad būtų sukurta elektroninė šaukimo į kariuomenę pranešimų sistema, kuri labai palengvintų vyrų mobilizaciją į kariuomenę, Maskvos kampanijai Ukrainoje tęsiantis jau antrus metus.Rusijos žemieji parlamento rūmai, Valstybės Dūma, vienbalsiai pritarė šiam įstatymui per antrąjį ir trečiąjį svarstymą.Pasak Rusijos opozicinio portalo „Meduza“, el. šaukimai galios taip pat, kaip ir registruotu paštu siunčiami teismo šaukimai ir pranešimai per darbdavį. El. šaukimas bus laikomas įteiktu nuo tos akimirkos, kai bus paskelbtas asmeninėje valstybės paslaugų portalo paskyroje.Gavus šaukimą (taip pat ir valstybės paslaugų portalą), per 20 kalendorinių dienų reikės atvykti į karinį komisariatą. Priešingu atveju karinės prievolės „vengėjams“ bus uždraudžiama vairuoti transporto priemones, parduoti ir pirkti nekilnojamąjį turtą, kreiptis dėl paskolų, užsiimti individualia veikla.Be to, naujuoju įstatymu „piliečiams, kuriems priklauso būti pašauktiems į karinę tarnybą“, draudžiama išvykti iš Rusijos nuo tos akimirkos, kai gauna šaukimą, iki tada, kol jie prisistato į karinį komisariatą.

Rusijoje sulaikytas vyras, kaltinamas siuntęs finansinę paramą Ukrainos kariams Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) sulaikė valstybės išdavyste įtariamą vyrą – jis kaltinamas siuntęs finansinę paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tai antradienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, kurios informacija remiasi transliuotojas CNN.Kaip teigiama, asmuo buvo sulaikytas pietrytiniame Chabarovsko mieste. TASS cituoja FSB, kuri tvirtino, kad jis asmeninėmis lėšomis prisidėdavo prie Ukrainos kariuomenės vykdomų ginkluotės, amunicijos ir uniformų pirkimų.Jei bus pripažintas kaltu, vyrui grės nuo 12 iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė ir bauda iki 500 tūkst. rublių (5,7 tūkst. eurų).

Danija: sprendimas dėl naikintuvų siuntimo Ukrainai gali būti priimtas iki vasaros Danijos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad tikisi, jog danai su sąjungininkėmis „iki vasaros“ nuspręs, ar skirti Ukrainai vakarietiškų naikintuvų, Lenkijai ir Slovakijai pradėjus tiekti naikintuvus MiG-29.Diskusijos užtrunka, nes šalys turi veikti kartu, sakė Ukrainoje viešintis gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.„Danija nedarys to viena“, – kelioms Danijos žiniasklaidos priemonėms sakė T. Lundas Poulsenas, pridurdamas, kad sprendimą vis dar įmanoma priimti „artimiausiu metu“.„Turime tai padaryti kartu su keliomis šalimis. Apie tai taip pat diskutuosime su amerikiečiais“, – sakė ministras.Slovakija ir Lenkija kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje pradėjo tiekti Ukrainai sovietų gamybos naikintuvus MiG-29. Varšuva pareiškė, kad yra pasirengusi atiduoti visus savo MiG-29 – apie 30.Tačiau, nepaisant Kyjivo prašymų, jokių modernių naikintuvų, tokių kaip JAV gamybos F-16, nebuvo pažadėta, o Vašingtonas iki šiol teigia, kad naikintuvų nesiųs.Nyderlandai ir Prancūzija neatmetė galimybės atsiųsti naikintuvų, o vasario mėnesį Didžioji Britanija pasisiūlė apmokyti Ukrainos naikintuvų pilotus.Danija turi 43 JAV gamybos naikintuvų F-16 parką, iš kurių 30 yra aktyviai naudojami. Jų parkas keičiamas modernesniais F-35, kurių Danija įsigijo 27.

OHCHR: nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo apie 8,5 tūkst. civilių Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d., patvirtintais duomenimis, Ukrainoje žuvo apie 8,5 tūkst. civilių. Tai pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR), kuriuo remiasi „Sky News“.OHCHR akcentuoja, kad šis skaičius yra netikslus, nes esama dar tūkstančių pranešimų apie civilių žūtis, kurie nėra patvirtinti. Oficialiai biuras iki šio mėnesio yra patvirtinęs 8 490 civilių žūčių ir 14 244 civilių sužeidimo atvejus. OHCHR šią statistiką jau kurį laiką apibūdina kaip „ledkalnio viršūnę“, pažymėdamas, kad turi tik ribotą prieigą prie mūšių zonų, ypač Ukrainos rytuose ir pietuose.Kaip teigiama, didesnė dalis žūčių buvo užfiksuota Ukrainos vyriausybės kontroliuojamose teritorijose. OHCHR nurodo, kad iš šių žmonių 3 927 žuvo Donecko ir Luhansko srityse.„OHCHR manymu, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, esant informacijos iš kai kurių vietovių, kuriose verda intensyvūs mūšiai, vėlavimų ir dar nepatvirtinus daugybės pranešimų“, – sakoma biuro pranešime.Rusija neigia, kad Ukrainoje taikosi į civilius ar vykdo žiaurumus.

UNIAN: rusai neturės šansų išvengti šaukimo į armiją Ukrainai ruošiantis pavasariniam kontrpuolimui, Rusijoje bus supaprastinta elektroninio šaukimo į armiją gavimo procedūra, nors valdininkai teigia, kad esą dabar šalyje mobilizacija neplanuojama, rašo UNIAN.Pagal svarstomas karinės įskaitos įstatymo pataisas, elektroninis šaukimas bus laikomas gautu nuo jo paskelbimo Rusijos portale „Valstybės paslaugos“, sakė televizijos kanalui „Rossija 24“ Valstybės Dūmos Gynybos komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas.Naujos šaukimo gavimo taisyklės palies ne tik šauktinius, bet ir visus karo prievolininkus.Šaukimą gavę Rusijos piliečiai negalės išvykti iš šalies. Šis draudimas galios tol, kol jie prisistatys į karinį komisariatą.Jeigu pilietis neatvyks į karinį komisariatą per 20 dienų nuo šaukimo gavimo, jam bus uždrausta verstis individualia veikla, registruoti nekilnojamąjį turtą, registruoti automobilį ir jį vairuoti, imti paskolą ir t. t.Nuo plataus masto karo pradžios Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 179 320 kareivių.

Žiniasklaida: nutekintuose dokumentuose JAV žvalgyba abejoja Ukrainos puolimo sėkme Jungtinės Amerikos Valstijos abejoja, ar planuojamas Ukrainos pajėgų kontrpuolimas baigsis reikšmingais laimėjimais kovoje su Rusijos invazija, rašo „The Washington Post“.Antradienį paskelbtame straipsnyje JAV  laikraštis rašo, kad sprendžiant iš šį mėnesį socialiniuose tinkluose pasirodžiusių nutekintų įslaptintų JAV Gynybos departamento dokumentų, Ukrainos pajėgos dėl sunkumų telkiant amuniciją, įrangą ir kariuomenę gali „toli gražu nepasiekti“ tikslų, numatytų vyriausybės planuose pavasarį atkovoti Rusijos okupuotas teritorijas.Vis dėlto lieka neaišku, ar dokumentai yra tikri ir kaip jie pasiekė spaudą bei socialinius tinklus, dėl to vyksta tyrimai.Pasak „The Washington Post“, nutekinti dokumentai leidžia manyti, kad JAV vyriausybė „nuogąstauja“ dėl karo eigos.Negana to, vertinime, anot laikraščio, paskelbtame vasario pradžioje, įspėjama, kad Ukrainos kariuomenė patiria sunkumų „telkiant ir išlaikant pajėgas“, o tai „veikiausiai padrąsins kritikus, manančius, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir NATO turėtų dėti daugiau pastangų pastūmėti derybomis siekti užbaigti konfliktą“, rašoma straipsnyje.  Nutekinti galimai slapti dokumentai, kuriuose pateikiama JAV žvalgybos agentūrų informacija, jau kelias savaites plito internete, dažnai prorusiškais kanalais, o galimai žvalgybinė informacija apie karą Ukrainoje ypač patraukė dėmesį.

Ukraina žada okupantams „staigmeną“ Juodojoje jūroje: laukiame tinkamo momentoUkraina planuoja naują Rusijos flotilės Juodojoje jūroje ataką, panašią į tą, per kurią buvo nuskandintas kreiseris „Moskva“, per spaudos konferenciją sakė Rusijos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.„Yra šiokių tokių niuansų, apie kuriuos nežino mūsų priešas, o tai reiškia, kad mes galime ruošti dar vieną „staigmeną“ jūroje, dar vieną pokšt, susijusį su jų laivais. Mes tiesiog laukiame tinkamo momento, kad galėtume pakartoti tą istoriją“, – teigė Ukrainos gynybos ministras.Ministras teigia, kad neatskleisti kreiserio „Moskva“ nuskandinimo detalių jo paprašė Ukrainos flotilės vadovybė.„Man labai norėtųsi pasidalinti detalėmis, kurias žinau, bet egzistuoja susitarimas su Ukrainos flotilės vadu Oleksejumi Neižpapa, kurio komandos pastangų dėka tai nutiko. Bet visų detalių dabar atskleisti mes negalime“, – pareiškė O. Reznikovas.

Danilovas: sprendimą dėl kontrpuolimo Ukraina priims paskutinę akimirkąUkrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado štabas sprendimą dėl planuojamo kontrpuolimo pradžios priims paskutinę akimirką.Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas tai pareiškė Vokietijos televizijos kanalo ARD naujienų laidoje „Tagesschau“, praneša „Ukrinform“.„Jei kas nors mano, kad turime tik vieną variantą, tai taip nėra. Net trijų variantų neužtenka“, – sakė pareigūnas.Anot jo, Ukraina palaiko nuolatinius kontaktus su savo pagrindiniais sąjungininkais, tokiais kaip JAV, Didžioji Britanija, Vokietija ir Lenkija, tačiau „duomenys apie tam tikrų operacijų vykdymą, dalyvaujančių dalinių skaičių ir veiksmų kryptį yra visiškai slapti“.Jis pareiškė abejojąs JAV televizijos kanalo CNN tvirtinimu, kad Ukraina dėl Pentagono dokumentų nutekinimo, matyt, jau pakeitė kai kuriuos savo karinius planus.„Galiu pasakyti, kad žmonių, žinančių apie mūsų planus mūsų teritorijoje, skaičius yra labai ribotas. Nemanau, kad šaltinis, bendravęs su CNN , turėjo su tuo ką nors bendra“, – pareiškė O. Danilovas.Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriui „nedaro įspūdžio“ slaptų dokumentų paviešinimas pastaruoju metu.„Jų galite rasti viešuose šaltiniuose. Kalbant apie kitą informaciją – jei ji iš tiesų buvo įslaptinta, tai Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės agentūros tikrai žinos, iš kur ji gauta. Ir kodėl ji pasirodė būtent dabar“, – pažymėjo jis.Anot O. Danilovo, bet kokiomis aplinkybėmis specialiosios tarnybos turėtų būti „budresnės“.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidento biuro atstovas Mychailas Podoliakas pirmadienį pareiškė, kad slaptų Pentagono dokumentų paskelbimas neatskleidžia duomenų apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą.

Nuo karo pradžios iš Ukrainos į Lenkiją pasitraukusių žmonių skaičius viršijo 11 mln.Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iš Ukrainos į Lenkiją atvykusių žmonių skaičius viršijo 11 mln. Tai antradienį pranešė Lenkijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje (ES), kuria remiasi transliuotojas CNN.Atstovybės teigimu, apie 87 proc. Lenkijos sieną iki šios dienos kirtusių žmonių yra moterys ir vaikai.Šio mėnesio pradžioje Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra (UNHCR) skelbė, kad iš Ukrainos į Lenkiją yra pasitraukę kiek daugiau nei 10,6 mln. žmonių. Tai reiškia, kad per pastarąją savaitę Lenkijos sieną kirto beveik 400 tūkst. ukrainiečių.UNHCR duomenimis, Lenkijoje šiuo metu gyvena daugiau kaip 1,5 mln. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Tuo metu daugiau kaip 3,5 mln. nuo karo pabėgusių ukrainiečių įsikūrė kitose Europos šalyse.

Pareigūnas: rusai Ukrainoje užgrobė 20 gamtos rezervatų ir paverčia juos medžioklės plotaisOkupantai rusai Ukrainoje užgrobė 20 gamtos rezervatų ir paverčia juos medžioklės plotais, kasyklomis ir tankų laikymo vietomis.Tai „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.„Rusai Ukrainoje jau okupavo dvidešimt gamtos rezervatų. Parkus, kuriuose turėtų būti saugomos retos gyvūnų ir augalų rūšys, jie paverčia medžioklės plotais, kasyklomis ir tankų stovėjimo aikštelėmis. Laukinės gamtos išlikimas yra dar viena svarbi priežastis, kodėl Ukrainos žemes reikia kuo greičiau išlaisvinti“, – pažymėjo jis.Kaip jau buvo pranešta, preliminariais duomenimis, nuo plataus masto invazijos pradžios rusai Ukrainos aplinkai padarė beveik 2 trln. grivinų (apie 5 mlrd. eurų) žalos.

Rusai užpuolė Berislavą: pataikė į įmonės pastatąRusijos kariškiai praėjusią naktį iš oro apšaudė Berislavą. Per ataką smarkiai apgadintas įmonės pastatas.Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Chersono valdžios informacija.Taip pat dėl ​​priešo puolimo buvo apgadinta daug gyventojų namų, dalis jų sugriauti iki pamatų. Aukų išvengta.

Pareigūnas: komendanto valanda Ukrainoje galios ir per VelykasArtėjant stačiatikių Velykoms, Ukrainos patrulinė policija primena tikintiesiems su karine padėtimi susijusius ribojimus ir saugumo priemones: galioja komendanto valanda, galimybė naktį dalyvauti pamaldose priklauso nuo konkrečios cerkvės, o pavojaus signalai negali būti ignoruojami.Antradienį per nacionalinį televizijos maratoną patrulinės policijos departamento viršininko pirmasis pavaduotojas Oleksijus Bilošickis pareiškė, kad ribojimai, susiję ir su komendanto valanda, galioja nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, praneša „Interfax-Ukraina“.„Žinoma, komendanto valanda galios ir tą naktį. Dabar didžiojoje mūsų valstybės dalyje komendanto valanda trunka nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto – būtent tuo metu negalima būti gatvėje. Į tai turi atsižvelgti tie žmonės, kurie ketina per visas pamaldas būti šventykloje“, – sakė pareigūnas.Jis taip pat informavo apie saugumo priemonių griežtinimą Velykų išvakarėse.„Švenčių metu nacionalinės policijos, patrulinės policijos ekipažai būtinai budės prie maldos namų, prie  tikinčiųjų susibūrimo vietų, bus sugriežtintos saugumo priemonės“, – pabrėžė jis.Be to, pasak O. Bilošickio, bus įsteigti stebėjimo centrai, kurie stebės situaciją, kad būtų užkirstas kelias teisės pažeidimams ir laiku reaguojama.Pareigūnas pridūrė, kad dvasininkai praneša apie šventinių pamaldų transliaciją. „Galėsite dalyvauti jose nuotoliniu būdu arba apsilankyti šventykloje 5 val. ryto“, – sakė jis.Atsakydamas į patikslinantį klausimą, ar tai reiškia, kad tikintieji gali naktį būti cerkvėje, O. Bilošickis pareiškė, kad viskas priklauso nuo konkrečios šventyklos.„Taip pat reikia paisyti pavojaus signalų. Jeigu jų bus, būtina laikytis saugumo priemonių – nusileisti į slėptuves ir laukti... Atminkime, kad priešas yra klastingas ir net tokią naktį gali imtis veiksmų“, – apibendrino pareigūnas.Ukrainos stačiatikiai Velykas švęs balandžio 16 d.

Rusijos okupuotose Ukrainos gyvenvietėse įsibrovėliai šalina iš bibliotekų ukrainietiškas knygasRusai laikinai užgrobtose Ukrainos žemėse ir toliau naikina viską, kas ukrainietiška, įskaitant ukrainiečių literatūrą, pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras.„Pagal geriausias nacių tradicijas laikinai okupuotose žemėse priešas mėgina naikinti gyventojų sąmonę. Iš užgrobtų Donecko srities žemių bibliotekų dabar pagrobta 9500 ukrainiečių knygų. Į “ekstremistinės literatūros„ sąrašą įtrauktos Volodymyro Viatrovičiaus, Vachtango Kipiani, Oksanos Zabužko ir brolių Kapranovų knygos“, – rašoma pranešime, kurį matė „Ukrinform“.Išimamų knygų sąrašą sudaro „mokyklų vadovybė“, o tai dar vienas nusikaltimas, už kurį nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn.Luhansko srityje knygos vežamos į užgrobtą „Avangard“ stadioną regiono centre. Vietoj jų rusai į okupuotas sritis pristato savo „literatūrą“. Vien kovo mėnesį į Luhansko sritį buvo įvežta 80 tūkst. knygų rusų kalba.Nacionalinio pasipriešinimo centro teigimu, anksčiau Rovenkuose, Luhansko srityje, užfiksuoti atvejai, kai vietos katilinėse buvo masiškai deginamos ukrainietiškos knygos.

JAV atsakė į Medvedevo pareiškimą, kad Ukraina „išnyks“ iš pasaulio žemėlapioJAV Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis pakomentavo Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo teiginius, kad Ukraina turi išnykti iš pasaulio žemėlapio. Pasak „Ukrinform“, tai pranešė Valstybės departamento spaudos tarnyba.„Na, ponas Medvedevas klysta, ir jūs matote, kad per pastaruosius metus ir net anksčiau JAV ėmėsi rimtų veiksmų, kad paremtų partnerius Ukrainoje, ir daro viską, ką gali, kad padėtų jiems apsiginti nuo Rusijos agresijos ir apginti savo teritorinį vientisumą bei suverenitetą“, – sakė V. Patelis.„Šalies sienos negali būti ištrintos vien dėl to, kad kita šalis pradėjo agresiją, o Rusija tai ir mėgina padaryti. Todėl ir toliau palaikysime Ukrainos partnerius, kad jie turėtų geriausias įmanomas pozicijas prie derybų stalo, kai joms ateis laikas“, – pridūrė jis.Anksčiau pranešta, kad D. Medvedevas, tikriausiai liedamas pyktį dėl nuolatinių Rusijos kariuomenės nesėkmių mūšio lauke Ukrainoje, viešai pareiškė, kad Ukraina „netrukus išnyks“, nes tariamai nei JAV, nei Europa, nei kitos pasaulio šalys nesuinteresuotos jos pergale. „Amerikiečiai visiškai nesupranta, kas yra Ukraina ir kur ji yra“, – tvirtino aukštas Rusijos pareigūnas.

Okupantai apšaudė Chersono bažnyčią Antradienio, balandžio 11-osios, naktį rusų įsibrovėliai apšaudė Chersono bažnyčią, rašo „RBC-Ukraina“.„Šį vakarą rusų artilerija pataikė į Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią“, – sakoma Chersono OVA pranešime.Per apšaudymą dužo langai, buvo apgadintas stogas ir sienos. Laimei, civilių aukų išvengta.

Danija: sprendimas dėl F-16 perdavimo Ukrainai turėtų būti priimtas su sąjungininkėmisDanijos gynybos ministerija nurodė, kad sprendimas dėl naikintuvų F-16 perdavimo Ukrainai turėtų būti priimtas kartu su sąjungininkėmis. Tai pareiškė laikinai einantis Danijos gynybos ministro pareigas Troelsas Lundas Poulsenas.„Danija taip pat žino apie Ukrainos prašymą dėl naikintuvų F-16. Manau, kad pirmas žingsnis turėtų būti pilotų mokymas. Tikiuosi, sulauksime panašios diskusijos, tačiau turiu pabrėžti, kad sprendimas dėl orlaivių perdavimo turi būti patvirtintas kartu su kitomis šalimis sąjungininkėmis“, – sakė jis.

Medikai, atsisakę gauti rusiškus pasus okupuotoje Snižnėje, atleisti iš darboRusijos kontroliuojama administracija Snižnėje, Donecko srityje, atleido vietos ligoninės darbuotojus, atsisakiusius priimti jiems peršamus Rusijos pasus, sakoma Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime, pranešė „Ukrinform“."Rusijos okupantai ir toliau didina spaudimą Ukrainos piliečiams laikinai okupuotose teritorijose. Neseniai buvo atleisti Donecko srities Snižnės miesto ligoninės darbuotojai, nusprendę neimti rusiškų pasų", – rašoma pranešime.Generalinis štabas pridūrė, kad yra ir kitų atvejų, kai rusai daro spaudimą okupuotų teritorijų gyventojams. Pavyzdžiui, Enerhodaro miesto gyventojai privalo gauti leidimą, kad galėtų judėti Zaporižios regione."Okupantai intensyviai tikrina tuos, kurie paprašė leidimų, siekdami išsiaiškinti, ar jie nėra susiję su Ukrainos gynybos pajėgomis. Kai kuriose vietose įsibrovėliai net įsiveržia į jų namus", – sakoma pranešime.Taip pat pranešta, kad Rusija ir toliau susitelkusi į puolimo veiksmus Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Maryjinkos kryptimis. Šiose vietovėse Ukrainos gynėjai pirmadienį atrėmė 52 priešo atakas.

Žiniasklaida: dronas atakavo oro uostą BelgorodeRusijoje pranešama apie dar vieną „dronų ataką“. Šįsyk teigiama, kad bepilotė skraidyklė mėgino atakuoti oro uostą Belgorode, rašo portalas „rbc.ua“, remdamasis „Telegram“ kanalu „Baza“.Pasak Rusijos žiniasklaidos, dronas buvo lėktuvo tipo ir nešė sprogstamąjį įtaisą. Jis nepasiekė Šuchovo oro uosto Belgrode, nukrito prie jo tvoros ir sprogo.„Aukų ir nukentėjusiųjų nėra, oro uostas dabar nedirba. Sprogimas apgadino tvorą ir oro uosto signalizacijos kabelį“, - sakoma pranešime.Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, Belgorodo srities teritorijoje ne kartą buvo sprogdinami ir degė svarbūs objektai. Pavyzdžiui, didelis gaisras buvo kilęs naftos bazėje.

JAV teigimu, dokumentų nutekinimas kelia „rimtą“ pavojų saugumuiPirmadienį Pentagonas pareiškė, kad itin slaptų JAV dokumentų - daugelis susiję su karu Ukrainoje - nutekinimas kelia „labai rimtą“ pavojų JAV nacionaliniam saugumui.Pažeidimą tiria Teisingumo departamentas. Panašu, kad nutekinta slapta informacija ir apie karą Ukrainoje bei slapta JAV sąjungininkių analizė, dabar amerikiečių pareigūnai mėgina jas nuraminti.Pastarosiomis dienomis „Twitter“, „Telegram“, „Discord“ ir kitose svetainėse buvo aptikta dešimtys dokumentų nuotraukų, nors kai kurios buvo platinamos internete jau kelias savaites, o gal net mėnesius, kol praėjusią savaitę sulaukė žiniasklaidos dėmesio.Tai, kad internete išplito šie dokumentai, kelia „labai rimtą pavojų nacionaliniam saugumui ir gali skleisti dezinformaciją“, sakė gynybos sekretoriaus padėjėjas viešiesiems reikalams Chrisas Meagheris, nepatvirtinęs jų autentiškumo. „Mes vis dar tiriame, kaip tai atsitiko, taip pat problemos mastą. Buvo imtasi veiksmų atidžiau pažvelgti į tai, kaip tokio tipo informacija teikiama ir kam“, - žurnalistams sakė Ch. Meagheris.Daugelio dokumentų nebėra svetainėse, kuriose jie pirmiausia pasirodė, o Jungtinės Amerikos Valstijos, kaip pranešta, toliau stengiasi juos šalinti.Pasak Ch. Meagherio, iš pradžių JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas nebuvo apie tai informuotas – iki balandžio 6 d. ryto, kai „The New York Times“ paskelbė straipsnį apie nutekintus dokumentus. Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby žurnalistams sakė, kad prezidentas Joe Bidenas buvo informuotas „praėjusios savaitės pabaigoje“, bet konkrečios datos nepasakė.Daugelis dokumentų susiję su Ukraina, pavyzdžiui, viename jų pateikiama informacija apie šalies oro gynybą, kitame kalbama apie tarptautines pastangas stiprinti jos karines pajėgas. Tačiau dar kiti rodo, kad JAV stebi sąjungininkes, pavyzdžiui, teigiama, kad Izraelio žvalgybos agentūros „Mossad“ vadovai pasisakė už vidaus protestus prieš prieštaringai vertinamą teismų reformos planą.JAV pareigūnai šiuo klausimu palaiko ryšius su Vašingtono sąjungininkėmis, pranešė Valstybės departamentas. Jie „aukštu lygiu bendradarbiauja su sąjungininkėmis ir partnerėmis, kad įtikintų jas mūsų įsipareigojimu apsaugoti žvalgybą ir gebėjimu garantuoti mūsų partnerystę“, žurnalistams sakė atstovas Vedantas Patelis.Pasak Ch. Meagherio, Pentagono komanda stengiasi nustatyti, ar dokumentai tikri, tačiau jis pridūrė, jog atrodo, kad internete išplitusiose nuotraukose atskleista slapta informacija. Paskelbti dokumentai yra „panašaus formato, kokie naudojami teikti aukštiems pareigūnams kasdienę atnaujintą informaciją apie operacijas, susijusias su Ukraina ir Rusija, taip pat kitus žvalgybos duomenis“.Ch. Meagheris pridūrė, jog kai kurie dokumentai „atrodo, buvo pakeisti“. Jie pakeisti taip, kad atrodytų, jog Ukraina prarado daugiau karių nei Rusija, nors originalioje versijoje sakoma priešingai.J. Kirby sakė, kad JAV vyriausybė nerimauja, jog gali pasirodyti ir daugiau dokumentų. „Mes nežinome, kas už tai atsakingas. Ir nežinome, ar jie turi daugiau dokumentų, kuriuos ketina paskelbti“, - sakė jis.Nutekinimo padariniai gali būti reikšmingi, net mirtini, tai gali kelti pavojų JAV žvalgybos šaltiniams, o priešams suteikti vertingos informacijos. „Įslaptintos medžiagos atskleidimas gali turėti milžiniškų padarinių ne tik mūsų nacionaliniam saugumui, bet gali lemti, kad žmonės neteks gyvybės“, – sakė Ch. Meagheris.

Ukrainos pareigūnas: Rusija tikėjosi greitai užimti Kyjivą ir įvesti savo valdžiąRusija tikėjosi greitai užimti Kyjivą ir įvesti savo valdžią sostinėje. Ukrainos gynybos pajėgoms priešinantis, okupantai mėgino užblokuoti miestą.Tai interviu portalui „rbc.ua“ papasakojo Ukrainos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Oleksandras Pavliukas.Anot jo, rusai planavo, kad Kyjivo užėmimo operacija truks 3-5 dienas. Panašų planą SSRS realizavo Vengrijoje 1956 metais, Čekoslovakijoje 1968 metais ir Afganistane 1979 metais.„Okupantai, vadovaudamiesi sau įprastu principu, planavo greitai išlaipinti specialiųjų operacijų pajėgas ir oro desantą Kyjivo prieigose – Hostomelio ir Vasilkovo aerodromuose. Priešas norėjo raketų ir aviacijos smūgiais sunaikinti mūsų oro gynybos sistemą, Ukrainos  ginkluotųjų pajėgų ir nacionalinės gvardijos vadavietes, kritinės infrastruktūros objektus“, - sakė O. Pavliukas.Rusija tikėjosi, kad Ukrainos valdymo sistema subyrės. Po to Rusijos kariuomenė ketino užimti vyriausybinį kvartalą, likviduoti arba suimti vadovybę, o vėliau paskirti savo marionetes.Anot O. Pavliuko, rusai nesitikėjo pasipriešinimo ir nesiruošė mūšiams gatvėse.„Sprendžiant iš to, kad sunaikintoje rusų technikoje buvo paradinių uniformų, jie labiau ruošėsi paradui Kreščiatike, o ne gatvių mūšiams. Be abejo, vėliau šis planas pasikeitė, kadangi priešo ketinimus visiškai sužlugdė gynybos pajėgos“, - pareiškė generolas.Pasak jo, žlugus žaibo karui, Rusijos armija persigrupavo, mėgino apsupti ir užblokuoti sostinę. Atakuodami miestą, okupantai norėjo sukelti paniką ir priversti Kyjivą pasiduoti.Portalas primena, kad Ukrainos sausumos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis Kyjivo srities išvadavimą pavadino tolesnių karinių operacijų pamatu.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 179 320 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 500 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų balandžio 11 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 179 320 kareivių.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 644 tankų, 7 038 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 765 artilerijos sistemų, 535 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 282 oro gynybos priemonių, 307 lėktuvų, 293 sraigtasparnių, 2 332 dronų, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 620 automobilių, 316 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Paskelbta, kas dažniausiai skambino PutinuiŠalių, kurios pasmerkė Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, vadovai po 2022 m. vasario 24 d. toliau skambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.Analitinio centro „Ascolta“ duomenimis, per 400 karo dienų V. Putinas su užsienio šalių lyderiais telefonu kalbėjosi 183 kartus. Dažniausiai jis kalbėjosi su Turkijos, Armėnijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovais.https://t.me/uniannet/94936

Bulgarija veda derybas dėl MiG-29 perdavimo UkrainaiBulgarijos gynybos ministerijos atstovai patvirtino, kad vyksta derybos dėl naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai, jei iš partnerių Vakaruose būtų gauta modernesnių lėktuvų.Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra EFE.Be to, ministerijos atstovai pabrėžė, kad Bulgarija neketina nemokamai perduoti naikintuvus Kyjivui.EFE pažymi, kad Bulgarija šiuo metu turi 16 naikintuvų MiG-29, iš kurių tik šeši tinkami naudoti. Dėl ES sankcijų Maskvai Bulgarija nebegali gauti techninės pagalbos iš Rusijos.Iš pradžių apie Bulgarijos kontaktus su partneriais dėl galimo lėktuvų perdavimo Ukrainai buvo pranešta pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasirodžiusiuose slaptuose Pentagono dokumentuose.EFE pabrėžia, jog jei Bulgarija nuspręstų perduoti Ukrainai savo MiG-29, ji apskritai liktų be naikintuvų mažiausiai pusantrų metų, nes anksčiau Jungtinėse Valstijose pirkta F-16 partija ją pasieks tik 2025 metais.Kartu agentūra primena, jog Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas ne kartą pasisakė prieš ginklų tiekimą Ukrainai ir reiškė viltį, kad šalies vyriausybė nebetieks Kyjivui ginkluotės. Šiuo metu Bulgarijoje dirba laikinoji vyriausybė, kurią paskyrė būtent R. Radevas.Balandžio 2 d. šalyje buvo surengti rinkimai – penktą kartą per mažiau nei dvejus metus – ir nauja vyriausybės dar nesudaryta, nes partijoms nepavyksta rasti kompromiso ir susitarti dėl koalicijos.

Ukrainos premjeras atvyko į KanadąUkrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas antradienį lankosi pirmojo oficialaus vizito Kanadoje, pranešė Kanados ministro pirmininko Justino Trudeau biuras.Toronte D. Šmyhalas surengs dvišalį susitikimą su J. Trudeau, jame dalyvaus vicepremjerė ir finansų ministrė Chrystia Freeland ir užsienio reikalų ministrė Melanie Joly bei krašto apsaugos ministrė Anita Anand.Tikimasi, kad Toronte D. Šmyhalas ir J. Trudeau pasirašys bendradarbiavimo susitarimus, taip pat surengs spaudos konferenciją. Po pietų Ukrainos ir Kanados delegacijos surengs žiniasklaidai uždarus darbo pietus.Tai pirmasis D. Šmyhalo vizitas Kanadoje nuo tada, kai jis buvo paskirtas Ukrainos ministru pirmininku. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Kanadoje 2019 metų liepą.

Rusai bando intensyvinti Chersono srities ir Dniepro-Bugo kanalo apšaudymąRusijos pajėgos bando sustiprinti Chersono srities dešiniojo kranto ir Dniepro-Bugo kanalo apšaudymą.Apie tai buvo pranešta operatyvinės komandos „Pietūs“ „Facebook“ puslapyje. Kaip pastebėta, padėtis pietų zonoje išlieka įtempta ir sunki, tačiau kontroliuojama.„Priešas bando padidinti atakų skaičių dešiniajame Chersono regiono krante ir Dniepro-Bugo žiočių vandenyse, toliau siaubdamas civilius gyventojus. Per pastarąją parą buvo įvykdytos 72 atakos“, – rašoma pranešime.

Dėl Rusijos – JAV sąjungininkės akibrokštasNepaisant karinio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), Egiptas mėgino slapta pagaminti ir Rusijai pristatyti 40 tūkst. raketų. Apie tai rašoma nutekėjusiuose slaptuose Pentagono dokumentuose.Egiptas turėjo pagaminti dešimtis tūkstančių raketų Rusijos armijos reikmėms, tačiau apie jų gamybą ir gabenimą Vakarų šalys neturėjo sužinoti. Apie tai pirmadienį, balandžio 10 d., rašė amerikiečių laikraštis „The Washington Post“, remdamasis vienu iš tariamų slaptų JAV dokumentų, kurių atsiradimą internete tiria Pentagonas ir JAV teisingumo departamentas. Remiantis vasario 17 d. datuojamu dokumentu, Egipto prezidentas Abdelis Fattah al Sisi įsakė aukštas pareigas užimantiems kariniams valdininkams pagaminti iki 40 tūkst. raketų, skirtų Rusijai. Be to, šalies vadovas pareikalavo neatskleisti informacijos apie šaudmenų gamybą ir gabenimą, siekiant „išvengti problemų su Vakarais“, pažymi „The Washington Post“.Oficialus Egipto užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, atsakydamas į laikraščio užklausą, pabrėžė, kad Kairo pozicija nuo karo Ukrainoje pradžios „paremta nesikišimu į šią krizę ir įsipareigojimu laikytis vienodu atstumu nuo abiejų šalių“. Egiptas palaiko Jungtinių Tautų Chartiją ir JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijomis nustatytą tarptautinę teisę, nurodė atstovas spaudai.