Karas Ukrainoje. Rusijoje buvo įvardinti smūgio Makijivkai kaltininkai Zelenskis: Rusija į frontą mes visus, kuriuos tik galės

Rusijos karas prieš Ukrainą

Ukrainoje jau užfiksuota daugiau kaip 63,2 tūkst. Rusijos karo nusikaltimųNuo plataus masto įsiveržimo pradžios Ukrainos teisėsaugininkai užfiksavo daugiau kaip 62,2 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų.Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.Gautomis žiniomis, iš viso užregistruota 62 210 agresijos nusikaltimų ir karo nusikaltimų, iš jų 60 477 susiję su karo įstatymų ir papročių pažeidimu, 67 – su agresyvaus karo planavimu, rengimu, sukėlimu ir kariavimu, 40 – su karo propaganda, 1 626 – kiti.Be to, užfiksuoti 17 335 nusikaltimai Ukrainos nacionaliniam saugumui, iš jų 10 449 susiję su kėsinimusi į jos teritorijos vientisumą ir neliečiamumą, 1 911 – su valstybės išdavimu, 3 868 – su kolaboracionistine veikla, 380 – su parama valstybei agresorei, 62 – su diversijomis, 665 – kiti.

Zelenskis: Norvegija pasirengusi šią žiemą aprūpinti Ukrainą dujomisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog Norvegija pasirengusi patiekti Ukrainai tiek dujų, kad jų pakaktų šiai žiemai, praneša UNIAN.Valstybės vadovas apie tai informavo savo vakariniame kreipimesi į ukrainiečius. Jo manymu, Norvegijos vaidmuo ginant Europą gali tapti istoriniu.„Ačiū Norvegijai už labai stiprius sprendimus, kurie jau priimti ir kurie dar rengiami. Turiu omenyje ir pagalbą ginklais. Norvegijos vaidmuo ginant Europą gali tapti tikrai istoriniu, jeigu įgyvendinsime visa tai, ką dabar aptariame“, - teigė V. Zelenskis.Prezidentas pridūrė, kad kalbama ir apie Norvegijos pagalbą Ukrainos energetikos sistemai.„Aš dėkoju Norvegijai už pasirengimą padėti aprūpinti Ukrainą reikiama dujų apimtimi šią žiemą“, - sakė V. Zelenskis.UNIAN primena, kad antradienį Ukrainos prezidentas telefonu kalbėjosi su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre. V. Zelenskis papasakojo Norvegijos premjerui apie aktualius gynybinius Ukrainos poreikius.Norvegijos vyriausybė pernai priėmė sprendimą skirti 195 mln. dolerių finansavimą perkant dujas Ukrainai.

Ekspertas paaiškino, kodėl Ukraina neskubama perduoti puolamosios ginkluotėsVakarų šalys neskuba perduoti puolamųjų ginklų Ukrainai, nes nori iš Rusijos išsemti visą karinį potencialą.Tokią nuomonę savo „YouTube“ kanale išsakė karo ekspertas Olegas Ždanovas. Jis mano, kad Rusijos susilpnėjimas leis ateityje reikalauti perduoti savo branduolinį potencialą tarptautinei kontrolei."Putinui leidžiama parodyti visą karinį potencialą. Greitai Rusijos Federacija nebesugebės suformuoti rezervų, aktyvių dalinių ir subvienetų kovinėms operacijoms. Tada įvyks karinis žlugimas, kuris sukels politinį. Putinas tokiomis sąlygomis greičiausiai bus pašalintas iš valdžios, nes šalis negalės toliau egzistuoti“, – aiškino ekspertas.

Rusijoje buvo įvardinti smūgio Makijivkai kaltininkaiRusija pareiškė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai bazei Makijivkoje tapo įmanomi dėl Rusijos kariuomenės taisyklių pažeidimų.Šį pareiškimą paskelbė Rusijos Federacijos gynybos ministerija. Anot jų, žuvusių rusų karių skaičius išaugo iki 89. Tarp žuvusių – ir pulko vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas.Pareiškime teigiama, kad pagrindinė atakos prieš bazę priežastis buvo „masinis personalo naudojimasis mobiliaisiais telefonais, nepaisant draudimo“.„Šis veiksnys leido priešui surasti ir nustatyti karinio personalo buvimo vietos koordinates, reikalingas raketos smūgiui“, – sakoma pranešime.

Rusija apšaudė Zaporižę, mieste kilo gaisrasVienas žmogus buvo sužeistas apšaudžius civilinės infrastruktūros objektą Zaporižėje.Apie tai oficialiame „Telegram“ kanale paskelbė  Zaporižios regiono valstybės administracijos vadovas Oleksandras Starukhas. Miestą apšaudžius raketomis, jis gyventojus ragino išlikti budriems.„Apšaudžius civilinės infrastruktūros objektus, kilo gaisras. Pirminiais duomenimis, vienas žmogus buvo sužeistas. Tarnybos dirba“, - sakė O. Starukhas.Per apšaudymą buvo sugriauti pramoniniai ir apgadinti gyvenamieji pastatai.

Nedas Price'as: Putinas gali nuspręsti baigti šį karą šiandienJAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as pareiškė, kad Vladimiras Putinas „gali pasirinkti baigti šį karą šiandien“.  Kalbėdamas apie krizę Ukrainoje, N. Price'as sakė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą žuvo ir buvo sužeista tūkstančiai ukrainiečių, o daugelis jų tapo „karo nusikaltimų aukomis“.Jis taip pat sakė, kad dėl karo milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus, o Ukrainoje yra daugiau kaip 5,9 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų.„Nors tradiciškai šventės yra švenčių ir taikos metas, Rusija nusprendė sustiprinti žiemos ginklavimosi kampaniją – prieš Ukrainos žmones surengė raketų ir bepiločių lėktuvų atakas prieš miestus ir svarbiausią infrastruktūrą“, – sakė jis.„Kremliaus bandymai į ukrainiečių širdis įvaryti baimę ir beviltiškumą žlunga. „Skambant įspėjamosioms sirenoms ir kasdienio gyvenimo netikrumui, Ukrainos žmonės gerbia savo didvyrius ir švenčia jų sėkmę mūšio lauke“, – sakė jis.„Mes palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės. Kaip jau sakėme, Prezidentas Putinas gali nuspręsti baigti šį karą šiandien.“

Zelenskis: Rusijos valdžia į frontą išmes visus, kuriuos tik galėsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad Rusijos valdžia mestų į frontą viską ir visus, ką tik gali, kad tik atitolintų savo pralaimėjimą kare prieš Ukrainą.Valstybės vadovas tai pasakė vakare kreipdamasis į ukrainiečius. Valstybės vadovas kalbėjo apie šiandien vykusias derybas su Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Kanados ministrais pirmininkais.„Šiuos metus pradėjome iš karto nuo to, ko Ukrainai dabar labiausiai reikia – nuo tų naujų mobilizacijos procesų, kuriuos rengia teroristinė valstybė, išvakarių. Šiuo metu kartu su partneriais privalome stiprinti savo gynybą“, – sakė V. Zelenskis.„Neabejojame, kad dabartiniai Rusijos šeimininkai mestų viską, ką dar turi, ir visus, kuriuos gali sutelkti, kad pabandytų pakreipti karą ir bent jau atitolinti savo pralaimėjimą“, – pabrėžė prezidentas.

Rusai iš minosvaidžių apšaudo Sumų regiono bendruomenęRusijos kariai minosvaidžiais apšaudė Sumų srities bendruomenę.Apie tai „Telegram“ parašė Sumų regiono karinės administracijos vadovas Valerijus Zalužnas, praneša „Ukrinform“.Kaip pranešė „Ukrinform“, praėjusią naktį rusų apšaudymas apgadino elektros oro linijas Krasnopilio kaime Sumų srityje.

Kremliaus atstovas teigia, kad Putinas šią savaitę planuoja kalbėtis su ErdoganuVladimiras Putinas trečiadienį planuoja kalbėtis su Turkijos prezidentu Tayyipu Erdoganu, naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Abu lyderiai ne kartą kalbėjosi telefonu nuo praėjusių metų vasario mėn., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Turkija taip pat tarpininkavo kartu su Jungtinėmis Tautomis 2022 m. sudarant susitarimą, leidžiantį eksportuoti grūdus iš Ukrainos uostų.JT tarpininkaujant sudarytas Maskvos ir Kijevo susitarimas leido atnaujinti eksportą po to, kai uostus blokavo Rusijos pajėgos, ir suteikė vilčių, kad dėl karo paaštrėjusi tarptautinė maisto krizė gali būti sušvelninta.

Įvardijo dar vieną užduotį siekiant užbaigti karą UkrainojeUkraina laimės karą prieš Rusijos Federaciją. Visų Ukrainos teritorijų išlaisvinimas nėra pabaiga. „Ukraina laimės, o karas turi baigtis ne tik jos teritorijų išlaisvinimu“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas televizijos pareiškime, rašo UNIAN.Pasak jo, tai reiškia, kad reikia pertvarkyti pasaulinę saugumo sistemą.„Tai reiškia, kad pasauliui turi būti grąžinta tarptautinė valstybių bendravimo teisė. Tai taip pat yra pagrindinis uždavinys siekiant teisingai užbaigti karą“, – apibendrino patarėjas.

Du žmonės žuvo per minos sprogimą Chersone Du žmonės žuvo per sprogimą, kurį sukėlė Rusijos karių palikta minosvaidžio mina Chersono srityje, pranešė vietos gubernatorius.Jaroslavas Januševičius sakė, kad aukos buvo automobilyje, kai mina suveikė.Jis paragino žmones saugotis „įtartinų objektų“ ir pridūrė, kad tie, kurie pastebi ką nors neįprasto, turėtų „pasitraukti saugiu atstumu“ ir pranešti apie tai policijai.

Zalužnas: sunkiausia padėtis yra netoli Bachmuto ir SoledaroUkrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas „Telegram“ kanale informavo apie savo pokalbį telefonu su JAV Jungtinio štabo viršininkų vadovu Marku Milley, kuriame aptarta situacija fronte. „Svatovo-Kremennaya linijoje, taip pat Lisičansko kryptimi vyksta sunkios kovos. Sunkiausia padėtis išlieka Soledar-Bakhmut-Mayorsk srityje. Ten priešas iš tikrųjų bando judėti į priekį, nepaisant lavonų, tačiau Gynybos pajėgų daliniai stabdo priešo puolimą super pastangų kaina“, - teigė V. Zalužnas. Jis teigė, kad netoli Svatovo ir Kremennos gyvenviečių Luhansko regione Ukrainos ginkluotosios pajėgos puola, pastarosiomis savaitėmis jos pasiekė tam tikrų laimėjimų, tačiau kovos tęsiasi. Savo ruožtu Rusijos kariuomenė jau keletą mėnesių žengia į Bakhmutą, kurio užgrobimui, pasak analitikų, taip pat būtina užimti kaimyninį Soledaro miestą.

Vienas žmogus žuvo po Rusijos smūgio Donecko srityjeUkrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko sakė, kad po smūgio Družkivkai Donecko srityje vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sužeistas.K. Tymošenko sakė, kad į gyvenvietę smogė dvi „Iskander“ raketos. Remiantis jo pirmine informacija, tada buvo sužeisti du žmonės.

Putinas įsakė kurti ir rodyti dokumentinius filmus apie „specialiąją operaciją“ UkrainojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį nurodė savo vyriausybei iki vasario mėnesio pasirūpinti, kad būtų sukurti ir kino teatruose pradėti rodyti dokumentiniai filmai apie invaziją į Ukrainą ir kovą su „neonacių“ ideologija.Kremlius pareiškime nurodė, kad Kultūros ministerija šį įsakymą turi įgyvendinti iki vasario 1 dienos.Praėjusių metų vasario 24 dieną V. Putinas šokiravo pasaulį pasiųsdamas karius į Ukrainą, sakydamas, kad šią provakarietišką šalį reikia „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“.V. Putinas įsakė Gynybos ministerijai suteikti pagalbą Rusijos kino kūrėjams, kurie kurs dokumentinius filmus, skirtus „specialiosios karinės operacijos dalyvių didvyriškumui“, pranešė Kremlius, vartodamas oficialų terminą, kuriuo vadinamas šis karas.Gynybos ministrui Sergejui Šoigu nurodyta iki kovo 1 dienos prezidentui pateikti ataskaitą apie tai, kas nuveikta.Nuo Maskvos karinės invazijos pradžios valstybiniai televizijos kanalai sustiprino propagandą, liaupsindami Ukrainoje kovojančius Rusijos karius kaip didvyrius.Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės Rusijoje sustabdytos arba uždarytos, daug žurnalistų išvyko iš šalies.Už invazijos Ukrainoje kritiką dabar baudžiama kalėjimu, o tokie žodžiai kaip „karas“ ir „invazija“ – uždrausti.

Prigožinas: ukrainiečiai Bachmute kiekvieną namą pavertė tvirtoveRytų Ukrainoje tęsiantis mūšiams dėl Bachmuto, „Wagner“ samdinių grupuotės vadovas Jevgenijus Prigožinas interviu pripažino, kad kova yra nuožmi.Ukrainos ginkluotosios pajėgos „kiekvieną namą pavertė tvirtove“, sakė jis rusų naujienų agentūrai „RIA Novosti““. Jo vyrai esą kartais „kelias savaites kovoja dėl vieno vienintelio namo“.Viename užvakar paskelbtame vaizdo įraše J. Prigožinas, be to, karinius analitikus Maskvoje pavadino „klounais“.Vadovaujant “Wagner“, rusų pajėgos jau kelis mėnesius mėgina užkariauti Bachmutą, nors šis miestas turi tik nedidelę strateginę reikšmę.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Svatovo apylinkėse sunaikino Rusijos amunicijos sandėlįUkrainos ginkluotųjų pajėgų 92-oji atskiroji mechanizuotoji brigada Svatovo miesto (Luhansko sritis) apylinkėse sunaikino Rusijai priklausantį amunicijos sandėlį.Apie tai antradienį pranešė kariuomenės strateginės komunikacijos departamentas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Departamento duomenimis, brigados specialiųjų operacijų padalinys šiam smūgiui pasitelkė bepilotę skraidyklę.https://t.me/operativnoZSU/67615

Rusijos Samaros mieste vyko gedulo demonstracija dėl Ukrainoje žuvusių rusų karių Rusijos Samaros mieste antradienį vyko gedulo demonstracija, skirta pagerbti karius, žuvusius Naujųjų naktį per Kyjivo pajėgų puolimą Maskvos okupuotoje Ukrainos teritorijoje. „Mes sutriuškinsime priešą“, – renginyje pareiškė viena oratorė, generolo žmona.Į Kremliui artimų organizacijų surengtą mitingą susirinko apie 500 žmonių. Rusijos gynybos ministerija prieš tai patvirtino 63 karių žūtį po ukrainiečių artilerijos smūgio.Remiantis nuotraukomis, po artilerijos smūgio pastatas, kuriame buvo kariai, tarp jų tikriausiai ir daug mobilizuotųjų iš Samaros regiono, visiškai sugriautas. Rusijos socialiniuose tinkluose pasigirdo ir kritika rusų karinei vadovybei, kuri apgyvendino kareivius nedidelėje erdvėje ir dar netoli ginklų ir amunicijos.Tačiau per gedulo demonstraciją Samaroje, anot pranešimų, nebuvo kalbama nei apie generolų klaidas, nei apie rusų karių buvimą Ukrainoje. Priešingai, oratoriai pasisakė už tai, kad karo veiksmai tęstųsi.

Turkų žiniasklaida: įtraukti Medvedčuką į mainus su Ukraina prašė RusijaPrašymas į apsikeitimą belaisviais su Ukraina įtraukti Viktorą Medvedčuką – buvusį ukrainiečių įstatymų leidėją ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką, kaltinamą valstybės išdavyste, – atėjo iš Maskvos pusės, antradienį skelbia turkų žiniasklaida.„Prašymą iškeisti Medvedčuką pateikė rusai, o kai ukrainiečiai sutiko, derybos vyko Ankaroje, Nacionalinėje žvalgybos organizacijoje. Derybos užtruko“, – pranešė turkų leidinys „Hurriyet“.Rugsėjo mėnesį vykusius mainus nuspręsta rengti Turkijoje. Rusija reikalavo, kad kariškiai, vadovavę Mariupolio metalurgijos įmonės „Azovstal“, tapusios Ukrainos pasipriešinimo simboliu, gynybai, negrįžtų į Ukrainą, o liktų Turkijoje. Ukraina su tuo sutiko, rašo „Hurriyet“.Pasak leidinio, Ukrainos ir Rusijos lėktuvams nusileidus Ankaros oro uoste, į juos įlipo ukrainiečių ir rusų pareigūnai, prižiūrimi Turkijos žvalgybos pareigūnų.68 metų verslo magnatas V. Medvedčukas, prorusiškos „Opozicijos platformos – Už gyvybę“ įkūrėjas, laikantis Rusijos prezidentą V. Putiną vienu iš savo draugų, Ukrainoje vertinamas itin prieštaringai dėl savo ryšių su Maskva.Vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, jis pabėgo iš namų arešto, bet balandžio viduryje vėl buvo suimtas.

Lenkijos URM atstovas: mums nepriimtinas Banderos šlovinimas Įrašas Ukrainos Aukščiausiosios Rados „Twitter“ paskyroje, skirtas Stepano Banderos gimimo 114-osioms metinėms, buvo pašalintas po Ukrainos ir Lenkijos premjerų pokalbio. Tai antradienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Arkadiuszas Mularczykas, praneša PAP.„Tai ženklas, kad ukrainiečiai išgirdo mūsų balsą. Noriu aiškiai pasakyti, jog Lenkijos valstybei nepriimtinas S. Banderos, ukrainiečių nacionalistų, nužudžiusių Voluinėje dešimtis tūkstančių lenkų, ideologo šlovinimas“, – sakė diplomatas.A.Mularczykas pridūrė, jog ukrainiečiai turėtų suprasti, kad tai, ką dabar daro Lenkijos vyriausybė ir lenkai, turi kur kas didesnę reikšmę nepriklausomai, suvereniai Ukrainai.Anksčiau PAP pranešė, kad sausio 1 d. Aukščiausiosios Rados tviteryje buvo paskelbta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno nuotrauka, kurioje jis stovi po S. Banderos portretu, ir kelios citatos iš S. Banderos knygų.Sausio 2 d. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė apsvarstysiąs su savo kolega Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu S. Banderos „heroizavimo“ oficialiuose Ukrainos valdžios institucijų tinklalapiuose klausimą.S. Banderos figūra ir anksčiau temdė Lenkijos ir Ukrainos santykius.

Ukrainos žvalgyba: Rusija Kryme turi sausumoje, ore ir jūroje bazuojamų branduolinio ginklo nešėjų Rusija laikinai okupuotame Kryme šiuo metu turi sausumoje, ore ir jūroje bazuojamų branduolinio ginklo nešėjų.Tai išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Černiakas.Pasak jo, Ukrainos karinė žvalgyba stebi Rusijos branduolinių šaudmenų, taip pat ir taktinio lygmens, judėjimą ir žino, kur jie laikomi.„Karinė žvalgyba mato, kad laikinai okupuoto Krymo teritorijoje šiuo metu yra dislokuota sausumoje, ore ir jūroje bazuojamų branduolinio ginklo nešėjų. Omenyje turimi laivai, povandeniniai laivai, lėktuvai ir sausumos kompleksai, galintys smogti branduoliniais šaudmenimis. Potencialiai Rusija turi tokią galimybę“, – pabrėžė pareigūnas.Žvalgybos atstovas pridūrė, jog okupantai atliko tam tikrus darbus objekte „Feodosija-13“ Krasnokamenkos gyvenvietėje, kad ten būtų galima laikyti branduolinius šaudmenis. Bet dabar nežinoma, ar tie darbai baigti.Komentuodamas Rusijos keliamą branduolinio smūgio pavojų, Ukrainos karinės žvalgybos atstovas pareiškė, kad agresorė „gali ryžtis bet kam“.„Tačiau tikimės, jog tarptautinė bendrija įstengs padaryti poveikį šaliai okupantei, kad pasaulyje neįvyktų branduolinė katastrofa. Ukraina taip pat atsižvelgia į įvairius įvykių raidos variantus“, – pabrėžė A. Černiakas.

Ukraina teigia, kad Rusija planuoja taktikos pokyčius, naudodama daugiau dronųRusija ruošiasi suintensyvinti atakas prieš Ukrainą, naudodama Irane pagamintus dronus kamikadzes, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Maskvai ieškant būdų, kaip toliau daryti spaudimą Kyjivui po kelis mėnesius trukusių Kremliaus karo strategijos nesėkmių mūšio lauke.„Turime informacijos, kad Rusija planuoja ilgalaikę ataką (dronais kamikadzėmis) „Shahed“, – sakė V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi vėlai pirmadienį.Anot jo, praėjus daugiau nei 10 mėnesių po to, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, siekiama palaužti Ukrainos pasipriešinimą, „sekinant mūsų žmones, (mūsų) priešlėktuvinę gynybą, mūsų energetiką“.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas svarsto, kaip sustiprinti pasitikėjimą ydingomis Maskvos karinėmis pastangomis, kurios pastaraisiais mėnesiais susilpnėjo dėl Ukrainos kontrpuolimo, remiamo Vakarų tiekiamais ginklais. Dėl to kai kuriuose Rusijos sluoksniuose kariuomenės rezultatai yra kritikuojami.Pastarąjį kartą Kremlius patyrė gėdą, kai Ukrainos pajėgos raketomis apšaudė objektą rytiniame Donecko regione, kuriame buvo dislokuoti Rusijos kariai, ir 63 iš jų žuvo. Tokį skaičių paskelbė Maskva, nors Kyjivas ir kai kurie Rusijos karo tinklaraštininkai teigė, kad dėl smūgio Makijivkoje galėjo žūti keli šimtai karių.Tai buvo vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių išpuolių prieš Kremliaus pajėgas nuo karo pradžios prieš daugiau nei 10 mėnesių.Vakarų sustiprinta Ukrainos oro gynyba apsunkino Rusijos karo lėktuvų raketų smūgius. Irane pagaminti dronai kamikadzės yra pigus ginklas, kuris taip pat skleidžia baimę tarp karių ir civilių gyventojų. Vakarų šalys kaltina Iraną tiekiant Rusijai bepiločius orlaivius, kurie, kaip įtariama, naudojami Ukrainai pulti, ir įvedė sankcijas Teheranui. Pastarasis šiuos kaltinimus neigia.Karo studijų institutas teigė, kad V. Putinas siekia sustiprinti savo strategijos palaikymą tarp svarbių Rusijos figūrų.„Rusijos oro ir raketų kampanija prieš Ukrainą greičiausiai nesukelia Kremliaus norimo informacinio poveikio Rusijos nacionalistams“, – vėlai pirmadienį pareiškė analitinis centras.„Tokios didelės karinės nesėkmės ir toliau apsunkins V. Putino pastangas nuraminti Rusijos karo šalininkų bendruomenę ir išlaikyti vyraujantį naratyvą vidaus informacinėje erdvėje“, – pridūrė institutas.V. Zelenskis perspėjo, kad artimiausiomis savaitėmis „naktys gali būti gana neramios“.Taip pat, anot jo, per pirmąsias dvi naujųjų metų dienas, kurios buvo pažymėtos nesiliaujančiomis naktinėmis dronų atakomis prieš Ukrainos miestus ir energetikos infrastruktūrą, šalies pajėgos numušė daugiau kaip 80 Irano gamybos dronų.Tikintis palaužti pasipriešinimą Rusijos invazijai, per tolimojo nuotolio bombardavimus buvo taikomasi į elektros tinklus, kad civiliai gyventojai žiemos šalčių akivaizdoje liktų be elektros.„Kiekvienas numuštas dronas, kiekviena numušta raketa, kiekviena diena, kai mūsų žmonėms tiekiama elektra, ir minimalūs elektros išjungimo laikotarpiai yra būtent tokios pergalės“, – teigė V. Zelenskis.Per naujausius mūšius naktį per Rusijos raketų smūgį į Družkivkos miestą iš dalies okupuotoje rytinėje Donecko srityje buvo sužeisti du žmonės, antradienį pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.Pareigūnai sakė, kad per išpuolį sugriauta ledo ritulio arena, vadinama didžiausia ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo mokykla Ukrainoje.Naktį taip pat pranešta apie Rusijos apšaudymą šiaurės rytinėje Charkivo srityje ir pietrytinėje Dnipropetrovsko srityje.Neseniai susigrąžintose pietinės Chersono srities teritorijose pirmadienį per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės ir dar devyni buvo sužeisti, antradienį pranešė Ukrainos Chersono gubernatorius Jaroslavas Januševičius. Jo teigimu, Rusijos pajėgos pirmadienį 32 kartus apšaudė Chersono miestą.

Pastarąją parą Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo trys civiliai, dar 10 buvo sužeisti Pastarąją parą, sausio 2-ąją, Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo trys civiliai, dar 10 žmonių buvo sužeisti.Tokius Ukrainos sričių karinių administracijų duomenis ketvirtadienį „Telegram“ kanale paskelbė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, praneša „Ukrinform“.Pasak pareigūno, Donecko srityje žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas, Chersono srityje žuvo du taikūs gyventojai, dar devyni buvo sužeisti.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusija sausio 2 d. atakavo devynias Ukrainos sritis.

Ministras: šiuo metu užsienyje yra apie 500 tūkst. moksleivių iš Ukrainos Šių metų sausio 3 d. duomenimis, už Ukrainos ribų yra apie 500 tūkst. mokyklinio amžiaus ukrainiečių vaikų.Tai antradienį pranešė Ukrainos švietimo ir mokslo ministras Serhejus Škarletas, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax – Ukraina“.„Šiuo metu užsienyje yra apie 500 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų, kurie mokosi bendrojo vidurinio lavinimo mokyklose“, – pareiškė žinybos vadovas per nacionalinį televizijos maratoną.S. Škarletas priminė, kad, prasidėjus Rusijos plataus masto įsiveržimui į Ukrainą, užsienyje atsidūrė 650–520 tūkst. ukrainiečių vaikų iki 18 metų amžiaus, rugsėjį šis skaičius sudarė 488 tūkst., gruodį – 480–520 tūkst.

SBU paskelbė įtarimus dviem Rusijos kariuomenės vadams dėl civilių objektų apšaudymoUkrainos saugumo tarnyba (SBU) antradienį paskelbė pirmuosius įtarimus Rusijos generolui ir Rusijos karinio laivyno admirolui dėl civilių objektų apšaudymo šalies teritorijoje. „Saugumo tarnybos tyrėjai surinko aukštos kokybės įrodymų apie du Rusijos aukščiausios vadovybės atstovus, atsakingus už civilių objektų apšaudymą Ukrainoje. Vienas iš jų – oro ir kosmoso pajėgų tolimosios aviacijos vadas, Rusijos ginkluotojų pajėgų pulkininkas Sergejus Kobylašas. Kitas – buvęs Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Igoris Osipovas“, – teigė SBU spaudos centras. Teigiama, kad jie įtariami pagal du Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl agresyvaus karo planavimo, rengimo, sukėlimo ir vykdymo bei Ukrainos teritorinio vientisumo ir neliečiamumo pažeidimo. „Tai pirmieji įtarimai, kuriuos Ukraina skelbia būtent dėl civilių objektų apšaudymo. Didžiausia straipsnio sankcija – laisvės atėmimas iki gyvos galvos“, – teigiama pranešime. Pranešama, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo plataus masto invazijos pradžios S. Kobylašas vykdė Rusijos aukščiausios karinės ir politinės vadovybės nurodymus naikinti Ukrainos miestus. Būtent S. Kobylašo įsakymu Rusijos ginkluotosios pajėgos surengė masinius raketų smūgius prieš gyvenamuosius namus, ligonines ir kritinę infrastruktūrą įvairiuose Ukrainos regionuose. „Kas dėl I. Osipovo, tyrimo duomenimis, nuo šių metų vasario 24 iki rugpjūčio 10 dienos šis pareigūnas davė įsakymus sistemingai vykdyti raketų smūgius iš Juodosios jūros į tankiai apgyvendintas Ukrainos vietoves. Priešo atakos buvo vykdomos iš Rusijos karinių laivų naudojant didelio tikslumo valdomas sparnuotąsias raketas „3M14-Kalibr“, – pridūrė SBU.

„Radio Svoboda“ skelbia nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti smūgio Družkivkos ledo arenai padariniai. Arena pastaruoju metu buvo naudojama kaip humanitarinės pagalbos sandėlis.https://t.me/svoboda_radio/13809

Naujametinė „diskoteka“ okupantams tęsiasi: skelbiama apie dar kelis šimtus žuvusiųjų2022 m. gruodžio 31 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė smūgį Rusijos armijos padaliniams netoli Chersono srityje esančios gyvenvietės Čulakivka. Žuvo ir buvo sužeista apie 500 priešo karių. Apie tai pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo sausio 3 d. suvestinėje.Be to, kaip patvirtino Generalinis štabas, sausio 1 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė smūgį Rusijos kariams netoli Chersono srities Fedorivkos kaimo. Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius tikslinamas.Pirmadienį, sausio 2 d., Ukrainos kariai okupantams surengė „naujametinę diskoteką“ Polohuose, Zaporižios srityje.Kaip praneša vietos naujienų portalas „RIA Melitopolis“, į okupantų šaudmenų sandėlį ir buvimo vietą pataikė raketos. „Sprogimai griaudėjo ilgiau nei dvi valandas. Vietos gyventojai kalba, kad lavonų yra tiek daug, jog rašistai jų net nerenka“, – teigiama pranešime.Generalinis štabas kol kas nepranešė apie ataką Polohuose.Kaip rašo UNIAN, Naujuosius metus okupantai prisimins visą gyvenimą, juk Ukrainos ginkluotosios pajėgos dosniai atsiuntė „dovanų“. Pavyzdžiui, naujametinę naktį ukrainiečiai smogė Makijivkai, kur, remiantis įvairiais duomenimis, buvo nuo kelių dešimčių iki 600 mobilizuotų rusų.

Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo rugsėjo sunaikino apie 500 iranietiškų dronų Per pastarąją masinę dronų ataką, rusų surengtą sutinkant Naujuosius metus, Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 84 bepilotes skraidykles, t. y. visas, kurias paleido Rusijos kariuomenė. O nuo praėjusių metų rugsėjo ukrainiečiai numušė apie 500 priešo dronų.Tai antradienį per nacionalinį televizijos maratoną pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Pareigūnas buvo paklaustas, kiek dronų liko Rusijai.„Jeigu bombarduos tokiais tempais, kaip dvi pastarąsias naktis, tai, sprendžiant iš mūsų specialiųjų tarnybų ir žvalgybos paskelbtos informacijos apie naują 250 dronų partiją, mažiausiai pusė jos jau sunaudota“, – sakė J. Ihnatas.Jis pridūrė, jog šie skaičiai neturėtų klaidinti, kadangi Rusijai gali būti pristatyta nauja bepiločių skraidyklių siunta iš Irano. Bet Ukraina ruošiasi naujoms masinėms rusų atakoms.J. Ihnatas taip pat pareiškė, jog priešas sąmoningai plečia pigių iranietiškų dronų naudojimą, kad išsekintų oro gynybos pajėgas ir darytų psichologinį spaudimą piliečiams.

Britų žvalgyba: mažai tikėtina, kad artimiausiu metu Rusija pasieks proveržį prie Bachmuto Mažai tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė pasieks reikšmingą proveržį prie Bachmuto miesto Donecko srityje. Tai savo naujausioje, antradienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Ministerijos teigimu, gruodžio viduryje šiame sektoriuje suintensyvėjo rusų karių ir „Vagner“ samdinių atakos, tačiau daugeliui jų buvo prastai pasirengta ir nuo tada jų skaičius mažėja. Suvestinėje pažymima, kad pastarąsias 10 dienų Ukraina taip pat didina šio sektoriaus gynybą. Nepaisant to, didelių nuostolių iki šiol patyrė abi pusės.Ministerija nurodo, kad dabartinės Rusijos operacijos minėtoje vietovėje vyksta tik būrių arba skyrių lygiu, tad būtent dėl šios priežasties esama tik mažos Maskvos proveržio tikimybės.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.

Ukrainos pajėgos ugnimi kontroliuoja kelią tarp Kreminos ir Svatovo Ukrainos kariai sėkmingai vaduoja Luhansko sritį. Okupantams buvo surengtas „linksmas“ Naujųjų metų sutikimas. Rašistų aprūpinimo logistika gerokai apsunkinta, praneša antradienį UNIAN.Kaip pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhejus Haidajus, Ukrainos gynybos pajėgos pamažu stumiasi Svatovo-Kreminos kryptimi. O rusai nesėkmingai kontratakuoja prie Stelmachovkos ir Makijivkos.Pareigūnas atskirai pakomentavo situaciją, susijusią su strateginiu požiūriu svarbia magistrale R-66, einančia iš Rusijos Belgorodo srities per Svatovą į Kreminą ir Severodonecką.„Magistralę R-66 kontroliuojame ugnimi, kartais Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgoms pavyksta pasiekti ją fiziškai ir sunaikinti priešo techniką“, – sakė S. Haidajus.Jo duomenimis, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos išvaduos Svatovą ir Kreminą, rusai atsitrauks prie 2014–2022 metų vasario skiriamosios linijos ir gins Starobelską.Ukrainos ginkluotosios pajėgos kelis mėnesius atkakliai kovoja, vaduodamos Luhansko sritį. Po jau tris mėnesius trunkančių sunkių mūšių ukrainiečiai gerokai priartėjo prie Kreminos.Kariškių nuomone, Kreminos išvadavimas būtų svarbus etapas kelyje į visos Luhansko srities deokupaciją.Gruodžio pabaigoje socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų, kad Kremina jau išvaduota, bet Ukrainos pareigūnai juos paneigė.

Tiesioginiame prancūzų TV eteryje – rusų atakaDružkivkoje, mieste Kramatorsko rajone, Donecko srityje, sprogo raketa, informuoja Ukrainos valdžios atstovai.Družkivka yra Ukrainos kontroliuojamoje Donbaso dalyje, netoli Kramatorsko. Iki karo mieste gyveno 55 tūkst. žmonių.Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kirilas Timošenka savo „Telegram“ kanale parašė, kad „viena raketa nukrito pačiame mieste; žinoma, kad du žmonės buvo sužeisti.<...> Kita raketa nukrito Jakovlivkos kaime.“Kaip savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka, nuo sprogimo užsiliepsnojo mieste įrengtos ledo arenos „Altair“ pastatas.Vietos žiniasklaida išplatino arenoje kilusio gaisro gesinimo kadrus.Arena „Altair“ besinaudojančio ledo ritulio klubo „Donbas“ direktorius per savo „Facebook“ paskyrą patvirtino, kad pastatas nukentėjo nuo sprogimo.„Ledo arena – tai ne šiaip pastatas... Po 2014-ųjų ji tapo mūsų klubo antraisiais namais, – parašė jis. – Tai šimtai vaikų rungtynių, dešimtys tarptautinių varžybų, vaikų šypsenos... Tai pati didžiausia ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo mokykla visoje Ukrainoje... Tai žmonės, kurie nuo pat karo pradžios, visus 8-erius metus teikia džiaugsmą... Man trūksta žodžių...“Vakarinis Kramatorsko rajono apšaudymas pateko į Prancūzijos televizijos eterį. TMC kanalu transliuojamos laidos „Quotidien“ vedėjui besikalbant su laidai talkinančiu korespondentu, už pastarojo nugaros nugriaudėjo stiprus sprogimas.https://twitter.com/Flash_news_ua/status/1610044712215257088

Ukraina: Rusija gali susirasti netikėtų „draugų“, situacija labai pavojingaUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas įspėja, kad Rusija gali tapti vienos iš kaimyninių šalių „kolonija“, ir tokia situacija gali būti labai pavojinga.„Jeigu kažkas galvoja, kad 2023 m. bus lengvi, kad baigėsi visos rusų atsargos ir viskas bus gerai, aš taip nemanau. Dalykas tas, kad gali atsirasti rusų savininkai. Dabar matome, kad tam tikra kaimyninė šalis jau palaipsniui savinasi Rusijos Federaciją, nes joje turi savo interesų. Ir tai labai, labai pavojinga tendencija visam pasauliui, įskaitant ir mus“, - kalbėjo jis.Į klausimą, ar turi omenyje Kiniją, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius atsakė: „Turiu omenyje tuos procesus, kurie vyksta. Juos reikia labai įdėmiai stebėti.“O. Danilovas pareiškė, kad Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas yra „teisus – dabar Rusija gali surengti tik pusantros ar dvi tokias galingas raketų atakas, kokias vykdė anksčiau (po 100–120 raketų)“.„Bet mes turime omenyje, kad jie gali susirasti netikėtų „draugų“, ir Rusija gali tapti kolonija“, – įspėjo jis.Į klausimą, ar Ukrainai kelia grėsmę Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalys, O. Danilovas atsakė taip: „KSSO mums kol kas nedidelis galvos skausmas. Tai ne tokia baisi situacija, su šiuo klausimu susitvarkytume. Kalbu apie gerokai rimtesnius dalykus – tai šalys, kurios turi branduolinį ginklą, kurioms Rusija gali duoti branduolinių technologijų mainais į raketas, kurių neturi.“Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius taip pat mano, kad dideliu iššūkiu Ukrainai gali tapti Rusijoje vykdoma mobilizacija.„Jeigu jie šauks žmones pagal tą planą, kurį parengė, ir turės ginklų, kurių gali gauti iš netikėtų partnerių, tai mums bus labai didelis iššūkis“, – nurodė jis.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 750 okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 750 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki sausio 3 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 108 190 kareivių.Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 036 tankų, 6 100 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 033 artilerijos sistemų, 424 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 214 oro gynybos priemonių, 283 lėktuvų, 270 sraigtasparnių, 1 839 dronų, 723 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 735 automobilių, 181 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Berlynas: Scholzas palaiko tiesioginius kontaktus su Putinu dėl karo UkrainojeVokietijos kancleris Olafas Scholzas periodiškai tiesiogiai bendrauja su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje. Diplomatinius kontaktus su Rusija palaiko ir kiti ES politikai.Tai pirmadienį pareiškė oficialaus VFR vyriausybės atstovo pavaduotoja Christiane Hoffmann, atsakydama į DW korespondento klausimą, ar Berlynas siūlo Maskvai pradėti taikos derybas su Ukraina.„Būtų neteisinga manyti, kad kontaktų ir pokalbių su Rusija nėra. Kaip jūs žinote, ir federalinis kancleris, ir kiti ES politikai vis užmezga tiesioginį kontaktą su prezidentu V. Putinu. Suprantama, kontaktai palaikomi ir kitais lygmenimis. Manyti, kad šioje srityje stojo tyla, - neteisinga“, - pabrėžė Ch. Hoffmann.Kiek anksčiau oficialus Vokietijos URM atstovas Christianas Wagneris, atsakydamas į DW klausimą, pareiškė: „Mes jau ne kartą sakėme, jog Ukraina pati turi nuspręsti, kada ir kaip ji ves galimas derybas (dėl karo su Rusija užbaigimo)“.Kartu Ch. Wagneris pažymėjo, jog, Vokietijos URM nuomone, „Rusija nepateikia įtikinamų pasiūlymų dėl derybų“. „Tai (Rusijos nepasirengimą taikos deryboms) parodė ir gana žiaurūs bombardavimai pastarosiomis dienomis. Tad šie Rusijos veiksmai sukuria labai aiškų vaizdą“, - sakė jis.Praėjusių metų gruodį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paskelbė, kad Kyjivas norėtų vasario pabaigoje surengti „viršūnių taikos susitikimą“ tarpininkaujant JT generaliniam sekretoriui António Guterresui. Bet Rusija galėtų jame dalyvauti tik tuo atveju, jeigu ji prisiims atsakomybę už karo nusikaltimus, pabrėžė Ukrainos diplomatijos vadovas.JT atstovai santūriai reagavo į šį pasiūlymą, teigdami, jog A. Guterresas bus pasirengęs tarpininkauti Rusijos ir Ukrainos taikos derybose, „jeigu to norės abi šalys“.

Zelenskis perspėjo, kad dronų atakomis Rusija siekia išsekinti UkrainąAtsižvelgdamas į nesiliaujantį pastarųjų dienų Rusijos vykdomą Ukrainos miestų puolimą bepiločiais orlaiviais, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusija kariauja sekinimo karą.„Turime informacijos, kad Rusija planuoja ilgalaikę dronų „Shahed“ ataką“, – pirmadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. Jis teigė, kad Rusija naudoja dronus siekdama išsekinti Ukrainą. „Išsekinti mūsų žmones, mūsų oro gynybą, mūsų energetiką, – sakė jis. – Tačiau privalome ir padarysime viską, kad šis teroristų puolimas žlugtų, kaip ir visi kiti“.Rusijos kariuomenė naudoja kamikadzėmis vadinamus dronus, skrydžio pabaigoje vertikaliai nusileidžiančius ant taikinio. Gana lėti Irano gamybos dronai yra lengvas oro gynybos taikinys, tačiau didelis sprogmenis gabenančių nepilotuojamų orlaivių skaičius verčia nuolat stebėti oro erdvę, o tai didelis iššūkis Ukrainos oro gynybai. Tai taip pat daug kainuoja – iš pigių dalių pagamintą droną tenka numušti brangiomis ginklų sistemomis.„Nuo metų pradžios praėjo tik dvi dienos, o virš Ukrainos numuštų dronų skaičius viršija 80“, – sakė V. Zelenskis.Bepiločiais orlaiviais Rusijos kariuomenė daugiausia puola Ukrainos miestus, stengdamasi sunaikinti energetikos tinklą.

Iranas neigia dalyvaujantis Rusijos kare prieš UkrainąIrano užsienio reikalų ministerijos atstovas pirmadienį pareiškė, kad Iranas nedalyvauja Rusijos ir Ukrainos „konflikte“, ir atmetė „nepagrįstus“ kaltinimus Teheranui, praneša „Ukrinform“.„Iranas nėra konflikto Ukrainoje šalis, o nepagrįsti kaltinimai Iranui nepadės išspręsti problemos“, – per spaudos konferenciją sakė Nasseras Kanaani.Anot jo, Irano ir Ukrainos atstovai apsikeitė nuomonėmis šiuo klausimu ir išdėstė savo pozicijas.„Irano bendradarbiavimas gynybos srityje su kitomis šalimis grindžiamas bendrais interesais ir vykdomas laikantis tarptautinių įstatymų ir taisyklių“, – teigė N. Kanaani. Jis pridūrė, jog Iranas ir Rusija bendradarbiavo gynybos srityje dar prieš prasidedant karo veiksmams Ukrainoje.Kaip pažymi „Ukrinform“, nors surinkta daug įrodymų, kad Rusija naudoja Irane pagamintus dronus prieš civilinius ir karinius taikinius Ukrainoje, oficialusis Teheranas iki šiol neigia pardavęs jų Maskvai.

Ukrainoje sužeistas vokiečių žurnalistasUkrainoje sužeistas vokiečių žurnalistas Björnas Stritzelis. Tai pirmadienį tviteryje pranešė leidinio „Bild“ vyriausiasis redaktorius Johannesas Boie.„Skeveldra sužeidė „Bild“ reporterį B. Stritzelį, nušviečiantį Rusijos agresiją Ukrainoje. Jis yra saugus (kiek tai įmanoma), o sužeidimas nėra labai sunkus. Tačiau tai yra priminimas apie visus sunkumus, kuriuos Ukrainoje patiria žurnalistai, norėdami pasakyti tiesą. Ačiū!“, - parašė J. Boie.Pats B. Stritzelis papasakojo, kad vakarieniaudamas išgirdo sprogimą. Jo manymu, netoliese galėjo nukristi raketos dalis.„Man viskas gerai, tik supjaustyta kakta, veikiausiai stiklo šukėmis. Vakarieniavau, kai įvyko sprogimas (nesu visiškai tikras dėl sviedinio, dar neradau jokių nuolaužų)“, - parašė tviteryje žurnalistas.Naujausiais tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ duomenimis, per šešis pirmuosius 2022 metų mėnesius Ukrainoje žuvo aštuoni žurnalistai, praneša UNIAN.Pasak Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos atstovų, nuo vasario 24 d. okupantų rusų aukomis tapo 43 žurnalistai. Aštuoni iš jų žuvo, atlikdami profesinę pareigą, 13 – civilės aukos, o dar 22 žuvo fronte.

Analitikai: masiniai smūgiai Ukrainai nesuteiks Putinui norimo efekto Masiniai smūgiai Ukrainos energetikos sistemai greičiausiai nesukels Kremliaus trokštamo informacinio.JAV karo studijų instituto duomenimis, rusų tinklaraštininkai tuo vis labiau nepatenkinti – jie reikalauja smogti karinei infrastruktūrai.Rusijos propagandistų teigimu, gruodžio 31 d. Rusija tariamai surengė sparnuotųjų raketų ataką prieš karinį objektą Chmelnickio srityje, tačiau tai Rusijoje buvo įvardijiama kaip per vėlyva operacija, nes Ukrainos kariškiai greičiausiai nebuvo bazėje.

Pranešama apie sprogimus okupuotame SevastopolyjeOkupacinė valdžia pranešė, kad Sevastopolio mieste sausio 2 dienos vakarą buvo suaktyvinta oro gynyba. Tai pranešė Rusijos paskirtas gubernatorius Michailas Razvožajevas. Jo tikinimu, virš jūros buvo numušti du dronai. Daugiau detalių jis nepateikė.

Per pastarąją dieną rusai Sumų regioną apšaudė 70 kartųPirmadienį, sausio 2 d., Rusijos pajėgos Sumų sritį, besiribojančią su Rusija, apšaudė 70 kartų. Šią žinią paskelbė Sumų srities karinės administracijos vadovas Dmitrijus Živyckis, praneša „Ukrinform“.Pažymima, kad priešas keturis kartus apšaudė Krasnopilskos bendruomenę, naudodamas minosvaidžių ir artilerijos ginklus, užfiksuoti 42 pataikymai.

Kyjive vasario 3 dieną planuojamas Ukrainos ir ES viršūnių susitikimasKyjive vasario 3 dieną įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kuriame bus aptarta finansinė ir karinė parama, teigiama pirmadienį išplatintame prezidento Volodymyro Zelenskio biuro pranešime. Pranešime teigiama, kad prezidentas aptarė aukščiausiojo lygio susitikimo detales su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen per pirmąjį jo šių metų pokalbį telefonu. „Šalys aptarė numatomus kito Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo, kuris įvyks vasario 3 dieną Kyjive, rezultatus ir susitarė intensyvinti parengiamąjį darbą“, – rašoma pranešime. Vadovai kalbėjosi apie „tinkamų“ ginklų ir naują 18 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai programą, o V. Zelenskis pasisakė už tai, kad pirmoji dalis būtų išsiųsta jau šį mėnesį. Praėjusį mėnesį ES sudarė sąlygas suteikti Ukrainai pagalbą, vadinamą „mega sandoriu“, į kurį įeina ir minimalus 15 proc. pasaulinio pelno mokesčio tarifo nustatymas.Šis žingsnis žengtas po to, kai V. Zelenskis įsakmiai paragino neleisti, kad 27 valstybių bloko vidaus nesutarimai trukdytų paremti Kyjivą.

Rusija apšaudė Donecko sritįSausio 3 dieną Rusijos pajėgos paleido raketas į Družkivką, esančią Donecko srityje.Apie tai praneša Ukrainos prezidento kanceliarija. Pirminiais duomenimis, į miestą pataikė viena raketa. Kita raketa pataikė į Jakovlevkos kaimą. Buvo sužeisti du žmonės.Tuo tarpu Kramatorskas taip pat yra puolamas, praneša oficialus Kramatorsko miesto tarybos „Telegram“ kanalas.

Rusija planuoja naujas atakas: Zelenskis atskleidė detalesRusija planuoja ilgalaikes atakas Irano „Shahed“ dronais. Tai savo tradicinėje vakaro vaizdo žinutėje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Jis pabrėžė kad nuo 2023 metų pradžios praėjo tik dvi dienos, o virš Ukrainos numuštų Irano dronų skaičius jau yra daugiau nei aštuoniasdešimt.„Turime informacijos, kad Rusija planuoja ilgalaikes „Shahed“ dronų atakas. Jos gali būti rengiamos tam, kad išeikvotų mūsų žmones, oro gynybą, mūsų energiją. Bet mes turime padaryti – ir padarysime viską, kad šis teroristų tikslas žlugtų, kaip ir visi kiti“, - sakė valstybės vadovas.

Kryme griaudėjo sprogimų serija: Rusija paskelbė apie naują išpuolįSausio 2-osios vakarą Rusijos okupuotame Sevastopolyje griaudėjo sprogimų serija. Tai rašo vietos visuomenė „Telegram“ kanale, skelbdama liudininkų nuotraukas ir detales, praneša UNIAN. Rusijos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvozhajevas savo „Telegram“ kanale patvirtino informaciją apie sprogimus mieste. Pasak jo, dronas buvo numuštas.„Sevastopolyje veikia oro gynybos sistema. Preliminariais duomenimis, dronas buvo numuštas virš jūros. Visos paslaugos veikia normaliai“, - tikino gubernatorius.

Rusija tyčia dronų atakas rengia naktįRusija, anot ekspertų, dronų kamikadzių atakas prieš taikinius Ukrainoje tyčia rengia naktį ir palei Dnipro upę. „Logiška, kad naktį danguje ne viskas matoma“, - pirmadienį agentūrai „RBK Ukraina“ sakė pulkininkas Vladislavas Selezniovas. Skrydžio maršrutas iš pietų palei Dniprą taip pat pasirinktas todėl, kad pagal galimybes būtų išvengta Ukrainos oro gynybos.Rusų ginkluotosios pajėgos pastaruoju metu kelias naktis iš eilės leido dronus kamikadzes prieš Ukrainos miestus. Didžioji dalis iraniečių gamybos „Shahed“ dronų buvo numušti. Tačiau krentančios nuolaužos padarė didelės žalos.

ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimas vyks KijeveUkrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras pranešė apie pirmąjį Ukrainos lyderio pokalbį telefonu šiais metais: jis kalbėjosi su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.Pranešime sakoma, kad Zelenskis ir U. von der Leyen aptarė kito Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris įvyks šių metų vasario 3 d., Kijeve, detales. Praėjusiais metais Ukrainai suteiktas šalies kandidatės į ES statusas. Kijevui pateikti reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti, kad būtų galima priartėti prie visateisės narystės ES. Visi reikalavimai yra susiję su vidaus politikos klausimais ir teisingumu: keisti Konstitucinio Teismo teisėjų tvirtinimo tvarką; stiprinti kovą su korupcija ir pinigų plovimu; priimti įstatymą dėl deoligarchizacijos įvedimo; įgyvendinti žiniasklaidos ir tautinių mažumų įstatymų reformas.„Europos Komisijos pirmininkė pažymėjo itin didelę pažangą, kurią pasiekė Ukraina šiame kelyje“, – teigė V. Zelenskio biuras. – „Valstybės vadovas pabrėžė, kad Ukrainos pusė yra pasirengusi greitai užbaigti darbus, kad šiais metais būtų pradėtos pasirengimo narystei derybos.“

Ukrainos ir ES viršūnių susitikimas Kijeve vyks vasario 3 dieną Vasario 3 dieną Kijeve vyks 24-asis Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas.„Pašnekovai aptarė laukiamus kito Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo, kuris vyks šių metų vasario 3 dieną Kijeve, rezultatus ir susitarė suintensyvinti parengiamuosius darbus“, – po pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio spaudos tarnyba.

Kyjivas prisiėmė atsakomybę dėl mirtino smūgio Rusijos pajėgoms MakijivkojeKyjievas pirmadienį prisiėmė atsakomybę už mirtiną smūgį Rusijos pajėgoms rytų Ukrainoje, kai Maskva pranešė, kad Makijivkos mieste neteko 63 karių.„Gruodžio 31 dieną Makijivkos mieste rytiniame Donecko regione buvo sunaikinta ir apgadinta iki 10 vienetų įvairaus tipo priešo karinės technikos“, sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pareiškime. Jame teigiama, kad žmonių „nuostoliai“ vis dar nustatinėjami.

Policija: išlaisvintose Charkivo srities gyvenvietėse aptiktos 25 kankinimo kamerosTyrėjai išlaisvintose šiaurės rytų Charkivo srities vietovėse aptiko 25 kankinimo kameras, pranešė  srities policijos vadovas Volodymyras Tymoško.Jis civilių kalinimo sąlygas apibūdino kaip „nežmoniškas“ ir pranešė, kad Rusijos kariai tariamai kankinimams naudojo elektros šoką ir laužė žmonėms pirštus.Anot V. Tymoško, nuo rugsėjo 7 dienos buvo rasta 920 civilių, tariamai nužudytų Rusijos karių, kūnų, įskaitant 25 vaikus. 656 kūnai buvo identifikuoti.Iš viso Charkivo srityje nuo vasario 24 dienos žuvo 1 699 civiliai, tarp jų 74 vaikai, o 2 596 buvo sužeisti, sakė pareigūnas ir pridūrė, kad šioje srityje buvo apgadinta arba sugriauta 9 617 pastatų.Sausio 2 dieną Ukrainos kariuomenė šioje srityje išlaisvino 340 gyvenviečių.

Zelenskis sausį tikisi gauti iš ES pirmąją finansinės paramos dalį Ukraina tikisi jau sausį gauti pirmąją Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos dalį. Tai po pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyene pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša agentūra „Reuters“.Jis padėkojo U. von der Leyen už paramą ir pridūrė, kad abi pusės, be kita ko, aptarė pasirengimą Ukrainos ir ES viršūnių susitikimui.ES yra nusprendusi 2023 metais skirti Ukrainai 18 mlrd. eurų paramą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas apibendrino 2022 metų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rezultatus. Remiantis paskelbtomis skaidrėmis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos po vasario 24 dienos sugebėjo grąžinti 40 proc. Rusijos užgrobtų teritorijų. Sausumos fronto linija yra 4000 km, iš kurių 1,5 km yra aktyvūs karo veiksmai. https://t.me/uniannet/85353

Po Naujųjų metų „siurprizo“ – netikėtas pareiškimas iš MaskvosPer ukrainiečių smūgį prieš kompleksą Rusijos kontroliuojamame Ukrainos Makijivkos mieste žuvo 63 rusų kariai, pirmadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.Ukrainos kariuomenė, kuri kol kas neprisiėmė atsakomybės, nurodė, kad Maskvos kontroliuojamoje rytinėje Donecko srities dalyje Makijivkoje žuvo beveik 400 rusų karių.„Dėl keturių raketų su didelės sprogstamosios galios kovine galvute smūgio į laikiną dislokacijos punktą žuvo 63 Rusijos kariai“, – sakoma rusų Gynybos ministerijos pranešime.„Žuvusių kariškių giminėms ir artimiesiems bus suteikta visa būtina pagalba ir parama“, – teigė ministerija.Ji nenurodė, kada įvyko išpuolis, tačiau manoma, kad Ukrainos pajėgos smogė tuo metu, kai Rusijos kariai pasitiko Naujuosius metus.Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ skelbia, kad Naujųjų metų išvakarėse smogta profesinei mokyklai Makijivkoje, Donecko srityje; ten įrengtoje bazėje buvo mobilizuotųjų, specialiųjų pajėgų karių, artileristų ir ryšininkų. Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos valdybos pranešimu, dėl „neatsargaus elgesio su šildymo prietaisais“ žuvo apie 400 rusų karių ir dar 300 buvo sužeisti.Šis rusų pareiškimas buvo itin retas pranešimas apie jų nuostolius Ukrainoje.Kremliaus kritikai kaltina Rusijos valdžią menkinant nuostolius mūšio lauke Ukrainoje.Rusijos karo tinklaraštininkai teigė, kad dėl smūgio Makijivkoje galėjo žūti keli šimtai karių.Buvęs Rusijos separatistų lyderis Igoris Strelkovas sakė, kad pranešimą apie smūgį gavo sausio 1 dieną apie 1 val. nakties vietos (0 val. Lietuvos) laiku.Anot jo, šimtai žmonių žuvo ir buvo sužeisti, ir pridūrė, kad Ukrainos kariuomenė smogė objektui, kuriame buvo laikomi mobilizuoti kariai.

Leyen žada Ukrainai tolesnę paramą didvyriškoje kovoje už laisvę Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen patvirtino ilgalaikę Europos Sąjungos (ES) paramą Rusijos užpultai Ukrainai. Per pirmąjį pokalbį šiais metais su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiui ji „perdavė ukrainiečių tautai savo neribotą paramą ir savo geriausius linkėjimus 2023 metams“, – rašė politikė tviteryje. ES esą rems Ukrainą tiek, kiek reikės.Remiame didvyrišką Ukrainos kovą už laisvę ir prieš brutalų puolimą, rašė toliau U. von der Leyen. Anot jos, ES šią žiemą skiria Ukrainai generatorių, elektros lempučių ir mokyklinių autobusų. Netrukus esą bus pradėti išmokėti 2023 metas numatyti 18 mlrd. eurų.U. von der Leyen taip pat užsiminė apie dar vieną kelionę į Ukrainą. „Džiaugiuosi, kad netrukus vėl galėsiu su Jumis susitikti Ukrainoje“, – rašė ji kreipdamasi į V. Zelenskį.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusių metų vasario pabaigoje U. von der Leyen jau tris kartus lankėsi užpultoje šalyje.

Stoltenbergas: 2023 metais NATO šalys turi didinti ginklų gamybą NATO turi didinti ginklų gamybą, nes karas Ukrainoje užsitęsė, o Kyjivui reikia vis daugiau paramos, sekmadienį transliuotame interviu sakė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.„Pavyzdžiui, artilerijai mums reikia labai daug amunicijos, atsarginių dalių, – BBC sakė 30 šalių karinio aljanso vadovas. – Mums reikia didinti gamybą, ir būtent tai sąjungininkai daro.“Ukrainai jau pristatytų ginklų sistemų priežiūra yra tokia pat svarbi kaip ir diskusijos dėl vis naujų ginklų tiekimo, sakė J. Stoltenbergas.NATO taip pat turi būti pasirengusi remti Ukrainą ilguoju laikotarpiu: „Matome, kad Rusija nerodo jokių ženklų, kad atsisakytų savo pagrindinio tikslo perimti Ukrainos kontrolę. Ukrainos pajėgos kelis mėnesius spartino tempą, tačiau taip pat žinome, kad Rusija sutelkė naujas dideles pajėgas, daugelis jų dabar yra apmokomos.“Jis pridūrė: „Visa tai rodo, kad jie pasirengę tęsti karą ir galbūt bandys pradėti naują puolimą.“Tikėtina ir tai, kad šis karas baigsis prie derybų stalo, tačiau esminę reikšmę tokių derybų rezultatui turi Ukrainos stiprybė mūšio lauke, sakė jis, pabrėždamas, kad nuo Kyjivo vadovybės priklauso, kokiomis sąlygomis ji sės prie derybų stalo.

Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos pratęstos iki sausio 8-osios Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų pratybos pratęstos bent jau iki sausio 8 d. Tokią išvadą leidžia daryti pratybų Baltarusijos poligonuose grafikas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“.Pažymima, kad gruodžio 31-oji ir sausio 1-oji kai kuriuose poligonuose buvo poilsio dienos.Stebėjimo grupės duomenimis, iki sausio 6 d. pratybos pratęstos Gožos, Bresto ir Nemano poligonuose, iki sausio 7 d. – Borisovo ir Obuz Lesnovskio poligonuose, iki sausio 8 d. – Osipovičių, Domanovo ir Lepelio poligonuose.Gruodžio pabaigoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas pranešė, kad Baltarusijos poligonuose yra 11 tūkst. Rusijos kariškių ir daugiau kaip 400 jos ginkluotės ir karinės technikos vienetų.

Beryslave apšaudytas turgus, sužeisti penki žmonės Berlyslavo miesto centre Ukrainos pietuose pirmadienį apšaudytas turgus, sužeisti mažiausiai penki žmonės, pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševyčius, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Rusijos kariuomenė Chersono srityje įvykdė dar vieną teroristinę ataką. Šįryt rusai atakavo Beryslavo centrą – jie apšaudė miesto turgų“, – „Telegram“ parašė J. Januševyčius. Pasak jo, manoma, kad šūvius paleido tankas, jis puolė iš laikinai okupuoto Kachovkos miesto pusės.Karinės administracijos vadovas pridūrė, kad iš penkių sužeistųjų trijų būklė yra sunki. Juos ketinama evakuoti į Chersoną.

Buvęs NATO generolas ir analitikai spėja, kad 2023 m. Ukrainoje bus pasiektos paliaubos Buvęs Vokietijos kariuomenės ir NATO generolas teigia, kad 2023 m. ar jau net jų viduryje Rusijos kare su Ukraina galima tikėtis paliaubų.  „Tikiuosi, vasarą, kai abi šalys pasakys, jog tai niekur neveda“, – Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė Hansas Lotharas Domröse. Jo teigimu, labiausiai tikėtina, kad tokia aklavietė susidarys nuo vasario iki gegužės. „Tai būtų metas pradėti derybas dėl paliaubų“, – sakė H. L. Domröse, ėjęs aukštas pareigas tarptautinėse pajėgose Afganistane, o vėliau – NATO vadovybės struktūrose Europoje.Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai dar nereikš taikos. „Paliaubos reiškia, kad liausis šaudymas. Tikėtina, kad derybos truks ilgai, reikės tarpininko“, – sakė jis, kaip galimus kandidatus vadovauti procesui įvardijęs Jungtinių Tautų generalinį sekretorių António Guterresą, Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą arba Indijos prezidentą Narendrą Modi.Svarbiausia rasti abiem šalims priimtiną derybinį sprendimą, „net jei (Vladimiras) Putinas iš tikrųjų norėtų pasiimti visą Ukrainą, o (Volodymyras) Zelenskis norėtų ją visą vėl išlaisvinti“. Kaip galimą sprendimą H. L. Domröse nurodė tai, kad Ukrainos prezidentas galėtų atsisakyti reikalavimo nedelsiant įtraukti į Ukrainą tokias teritorijas kaip Krymas ir susitarti dėl pereinamojo laikotarpio.Saugumo ekspertas Andrásas Ráczas iš Vokietijos užsienio santykių tarybos irgi mano, kad Ukrainos ir Rusijos derybos galėtų prasidėti vasarą. „Esu tikras, kad iki metų pabaigos turėsime kokias nors paliaubas. Tikiuosi, kad kovos bus visiškai nutrauktos arba labai sumenkusios“, – žiniasklaidos grupei sakė A. Ráczas.Pasak jo, mažai tikėtina, kad Rusija norės tęsti intensyvų karą net ir prieš 2024 m. numatytus prezidento rinkimus ar jiems vykstant. Todėl jis mano, kad 2023 m. Rusija norės sumažinti kovų intensyvumą. „Taip pat ir dėl to, kad vasarą Rusijos armijos aprūpinimo problemos greičiausiai paaštrės“, – pridūrė A. Ráczas.Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Davidas McAllisteris pabrėžė, kad Kremlius negali ir neturėtų primesti Ukrainai diktatoriškos taikos. „Tik Ukrainos vyriausybė spręs, kada ir ar bus tinkamos sąlygos deryboms dėl paliaubų“, – laikraščių grupei sakė D. McAllisteris.

Ukrainos žvalgyba: Rusijos vadovybė pasirengusi dideliems gyvosios jėgos nuostoliams Rusija neketina baigti karo prieš Ukrainą ir mėgins rengti naujus puolimus fronte. Tai žurnalistams pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Černiakas, praneša portalas „rbc.ua“.„Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, rusai šiais metais mėgins tęsti puolamuosius veiksmus. Nė viename ruože jiems nepavyko pasiekti savo tikslų. Jie supranta, kad pralaimi, bet baigti karo neketina“, – sakė jis.Anot pareigūno, klausimas toks: kurias teritorijas rusai planuoja pulti. Žvalgyba kol kas negali šito numatyti.„Mes svarstome galimybę, kad jie vienu metu puls iš šiaurės ir rytų. Mūsų kariuomenė pasirengusi tokiems priešo veiksmams“, – teigė A. Černiakas.Kartu jis pabrėžė, kad šiuo metu Baltarusijos teritorijoje rusai neturi pakankamai pajėgų ir priemonių.Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas įsitikinęs, jog rusai mėgins išlaikyti sausumos koridorių į Krymą ir užimti visą Donecko sritį. Bet, jo manymu, okupantams nepavyks forsuoti Dniepro ir vėl užgrobti Chersono.„Ukrainos karinės žvalgybos vertinimu, per ateinančius 4–5 mėnesius Rusijos armija gali netekti dar apie 70 tūkst. žmonių. Rusijos vadovybė pasirengusi tokiems nuostoliams“, – pridūrė A. Černiakas.

Naujųjų metų išvakarėse prieš Kyjivą surengtų smūgių aukų padaugėjo iki dviejų Šeštadienį, Naujųjų metų išvakarėse prieš Ukrainos sostinę Kyjivą surengtų Rusijos smūgių aukų padaugėjo iki dviejų, pirmadienį pranešė meras Vitalijus Klyčko, kuriuo remiasi CNN.„Šįryt mirė žmogus, sužeistas per gruodžio 31-osios Rusijos ataką prieš sostinę“, – „Telegram“ parašė V. Klyčko. Meras nurodė, kad miręs 46-erių vyras po smūgių buvo gydomas reanimacijoje. Jo būklė buvo sunki.Prieš tai buvo skelbiama, kad ši ataka pareikalavo vieno žmogaus gyvybės ir sužeidė dar 20, iš kurių 14 buvo paguldyti į ligoninę. Anot V. Klyčko, per sprogimus, be kita ko, buvo smarkiai apgadintos kelios švietimo įstaigos, žalos taip pat padaryta gyvenamiesiems pastatams.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 452 vaikai, dar 876 buvo sužeisti Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 452 vaikai, o dar mažiausiai 876 buvo sužeisti. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax - Ukraina“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (429), Charkivo (268) ir Kyjivo (117) srityse.Nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 3 126 mokyklos, iš jų 337 visiškai sugriautos.

Žiniasklaida: Rusijoje aptiktos didelės „Vagner“ samdinių kapinės Rusijos Kubanės regione aptiktos privačios karinės kompanijos „Vagner“ samdinių kapinės. Vos ne kasdien kapų skaičius ten didėja.Kaip praneša „Telegram“ kanalas „Sota“, „vagneriečių“ kapinės „paslėptos nuo pašalinių akių Bakinskajos stanicoje“.Skelbiamuose kadruose matyti, kad Ukrainoje nukauti samdiniai laidojami uždaroje teritorijoje. Kapinėse jau daugiau kaip šimtas kapų. Juos visus „puošia“ vainikai su geltona penkiakampe žvaigžde per vidurį.Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovui Jevgenijui Prigožinui, dėl Kremliaus maitinimo sutarčių vadinamam „Putino virėju“, yra taikomos ES ir JAV sankcijos.Praėjusių metų rugsėjį jis pirmą kartą atskleidė, kad 2014 metais įkūrė privačią karinę bendrovę „Vagner“ kovoms Ukrainoje, ir pripažino, kad ji veikia Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose bei Lotynų Amerikoje.https://t.me/sotaproject/51892

Britų žvalgyba: Rusijos ir Ukrainos pajėgos kaunasi dėl svarbaus greitkelio netoli Kreminos kontrolės Pastarąsias penkias dienas Rusijos ir Ukrainos pajėgos galimai kaunasi dėl svarbaus greitkelio P66 į šiaurę nuo nuožmių mūšių apimto Kreminos miesto Luhansko srityje kontrolės. Tai savo naujausioje, pirmadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Suvestinėje pažymima, kad šis kelias yra labai svarbus Rusijai, kad ši galėtų iš Belgorodo srities aprūpinti savo karius, esančius fronte Donbase. Ministerija nurodo, kad ukrainiečiai dar nuo spalio trikdo tenykštį eismą, tačiau jei jiems pavyktų užsitikrinti šio greitkelio kontrolę, tai veikiausiai dar labiau pakenktų rusų gynybos linijoms Kreminoje.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.

Žiniasklaida: Rusija naudoja Kinijoje pagamintą įrangą, kad aptiktų ukrainiečių dronus Ukrainos fronte buvo užfiksuota, jog Rusija naudoja Kinijos kompanijos DJI pagamintą kompleksą „AeroScope“, kad aptiktų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepilotes skraidykles.Kaip praneša portalas „sprotyv.info“, toks kompleksas gali nustatyti drono buvimo vietą, jo skrydžio aukštį, greitį ir kryptį, paleidimo vietą ir operatoriaus buvimo vietą.„Kinijos kompanija DJI gamina portatyvinį ir stacionarinį komplekso „AeroScope“ variantus. Šį kompleksą naudoja tiek Rusijos armijos daliniai, tiek Rusijos gvardija“, – rašo ekspertas Konstantinas Mašovecas.Pasak „sprotyv.info“, pirmasis komplekso „AeroScope“ naudojimo Rusijos pajėgose atvejis buvo užfiksuotas spalio mėnesį, vėliau buvo nustatyti dar trys atvejai.„Ukrainos ginkluotosios pajėgos plačiai naudoja DJI gaminamus „Mavic“ tipo kvadrokopterius. Todėl jie (rusai) ir nusprendė prašyti to paties gamintojo pagalbos“, – pažymi ekspertas.Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios Kinija vengia atvirai kritikuoti Maskvos veiksmus. Be to, Pekinas neprisijungė prie sankcijų prieš Rusiją.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 720 okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 720 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki sausio 2 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 107 440 kareivių.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 031 tanko, 6 093 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 027 artilerijos sistemų, 423 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 213 oro gynybos priemonių, 283 lėktuvų, 269 sraigtasparnių, 1 836 taktinių dronų, 723 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 725 automobilių, 181 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Skelbiama apie sprogimus Rusijos Baltimoro aerodromeNaktį į sausio 2-ąją Rusijos Voronežo mieste nugriaudėjo galingi sprogimai, „Telegram“ kanale skelbia Rusijos karo korespondentas, pasivadinęs Tryliktuoju.„Voroneže pranešama apie galingą sprogimą, aiškinamės aplinkybes“, – parašė jis. Vėliau jis pranešė, kad sprogimas įvyko danguje, nes, esą, Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė Ukrainos bepilotį.Ukrainos žurnalistas Jurijus Butusovas savo „Telegram“ kanale pranešė, kad sprogimas nugriaudėjo Baltimoro aerodromo rajone, kur dislokuoti naikintuvai Su-34.Taip pat internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame tie sprogimai užfiksuoti, pateikiama ir vietinių gyventojų komentarų.https://t.me/FastFocus/40224

Rusija: Briansko srities gubernatorius teigia, kad Ukrainos dronas atakavo energetikos objektąRusijos Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas teigia, kad sausio 2-osios rytą „Ukrainos bepilotė skraidyklė atakavo“ energetikos objektą Klimovo rajone.Jis tai parašė „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“.„Nukentėjusiųjų nėra. Incidento vietoje dirba visos operatyvinės tarnybos. Smūgis apgadino energijos tiekimo objektą, gyvenvietėje nėra elektros“, - sakoma pranešime.Bet gubernatorius nepatikslino, kokia konkrečiai gyvenvietė turima omenyje.

Podoliakas: po 10 mėnesių trunkančio karo Maskva pakeitė strategijąRusijos bepiločių orlaivių atakų prieš Ukrainos miestus banga metų sandūroje rodo, kad „Rusija nebeturi jokių karinių tikslų“, pareiškė vienas aukščiausių Kyjivo pareigūnų.Prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sekmadienį tviteryje parašė, kad po 10 mėnesių trunkančio karo Maskva pakeitė strategiją.„Masinis didžiųjų Ukrainos miestų centrų apšaudymas naktį iš gruodžio 31-osios į sausio 1-ąją byloja apie dar vieną karo pobūdžio pasikeitimą, – parašė M. Podoliakas. – Rusija nebeturi jokių karinių tikslų. Ji stengiasi nužudyti kuo daugiau civilių ir sunaikinti kuo daugiau civilinių objektų. Karas dėl žudymo“.Paskutinėmis 2022 m. valandomis Rusija paleido į Ukrainos miestus daugybę kamikadzėmis vadinamų dronų. Ukrainos karinės vadovybės teigimu, Irane pagaminti „Shahed“ tipo dronai buvo numušti dar nepasiekę taikinių. Daugelis nepilotuojamų orlaivių buvo nukreipti į Kyjivą ir Rytų Ukrainos Charkivo miestą.

Ukraina pranešė apie didelius rusų nuostolius BachmuteUkrainos kariuomenė teigia padariusi didelių nuostolių Rusijos kariams Bachmute, mažame Rytų Ukrainos mieste, kuriame jau kelis mėnesius vyksta įnirtingi mūšiai.Šeštadienį per kovą dėl subombarduoto miesto kontrolės žuvo apie 170 Rusijos karių, sekmadienio vakarą pranešė Rytų ginkluotųjų pajėgų grupės atstovas Serhijus Čerevatas. Jis tai apibūdino kaip rusų okupantų „mirties konvejerį“ ir sakė, kad dar mažiausiai 200 rusų buvo sužeisti.Maskva nekomentavo, pranešimų iš mūšio lauko per 10 mėnesių trunkantį karą dažnai neįmanoma iš karto patvirtinti.Rusijos pajėgos nepaliaujamai siekia užimti Bachmutą, miestas tapo simboliniu Maskvos geidžiamu prizu, nors analitikai teigia, kad jo strateginė vertė nedidelė.

Rusija: Briansko srities gubernatorius teigia, kad Ukrainos dronas atakavo energetikos objektąRusijos Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas teigia, kad sausio 2-osios rytą „Ukrainos bepilotė skraidyklė atakavo“ energetikos objektą Klimovo rajone.Jis tai parašė „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“.„Nukentėjusiųjų nėra. Incidento vietoje dirba visos operatyvinės tarnybos. Smūgis apgadino energijos tiekimo objektą, gyvenvietėje nėra elektros“, - sakoma pranešime.Bet gubernatorius nepatikslino, kokia konkrečiai gyvenvietė turima omenyje.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį į pirmadienį Rusijos Voronežo mieste, Baltimoro kariniame aerodrome, nugriaudėjo keli sprogimai.

Suomijos prezidentas: Putinas kartoja Stalino klaidasSuomijos prezidentas Saulis Niinistö savo naujamečiame kreipimesi palygino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su Sovietų Sąjungos diktatoriumi Josifu Stalinu, praneša „Ukrinform“.Pasak valstybės vadovo, 2022-ieji metai nubloškė Suomiją į praeitį, o į Europą grįžo didelio karo siaubas. Suomijos užsienio politika ir saugumo politika pasiekė istorinį lūžio tašką.„Jeigu Rusija manė, kad plataus masto grėsmė parklupdys Ukrainą, ji smarkiai klydo. Negalima nelyginti dabartinės situacijos su mūsų Žiemos karu, kai Sovietų Sąjunga tikėjosi pasiekti Helsinkį per dvi savaites. Autoritariškai valdomos šalies vadovai – Stalinas ir Putinas – neįstengė suvokti esminio veiksnio. Mat laisvoje šalyje gyvenantys žmonės turi savo valią ir įsitikinimus. Vieningai veikianti tauta yra didžiulė jėga“, - pabrėžė S. Niinistö.Pasak jo, antroji Rusijos klaida buvo tai, jog ji manė, kad Europos ir visų Vakarų simpatijos Ukrainai susilpnės, bet įvyko priešingai.  „Parama Ukrainai tik stiprėja. Bet paprastas klaidingų vertinimų konstatavimas neduoda atsakymo į esminį klausimą. Kaip gali būti, kad per Europą einanti geografinė siena iš tikrųjų yra siena tarp dviejų visiškai skirtingų pasaulėžiūrų? Šiapus sienos neįmanoma net pagalvoti, kad tauta galėtų pradėti karą prieš kitą tautą. Skirtumas fundamentalus, jį nulemia pagarba žmogui ir žmogaus gyvybei“, - pridūrė Suomijos prezidentas.„Galbūt mes – Suomijoje, Šiaurės Europos šalyse, Europoje ir Vakaruose apskritai – tiesiog norėjome įtikinti save, kad žiaurumas mūsų nepasieks. Bet dabar jis artėja prie mūsų. Tai verčia mus suprasti, kad ne visi yra pasirengę priimti mūsų elgesio modelį, kurį mes laikome teisingu. Tai verčia mus reaguoti į kitokius – autoritarinius ir agresyvius - elgesio modelius“, - pabrėžė prezidentas.Praėjusių metų gegužę Suomija ir Švedija pradėjo stojimo į NATO procesą.

Rusų okupantų bazei – galingas smūgis: nukentėjusiųjų net 700Naujųjų metų naktį Donecko srityje žuvo apie 400 rusų okupantų, dar apie 300 buvo sužeisti.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamento duomenimis, Makijivkoje smogta rusų okupantų bazei, kurioje buvo apsistoję ir naujai mobilizuoi rusai.„Dėl „neatsargaus elgesio su šildymo prietaisais“, saugos priemonių nepaisymo ir rūkymo neleistinoje vietoje Santa į maišus supakavo apie 400 lavonų“, – skelbiama pareiškime.Rusijos agresiją palaikančiuose „Telegram“ kanaluose prasidėjo isterija dėl itin didelio žuvusiųjų skaičiaus.Pranešama, kad okupantų bazėje profesinės mokyklos pastate buvo ne mažiau nei 600 žmonių. Čia buvo apgyvendinti ir naujai mobilizuoti kariai.  Rusų karo korespondentai „Telegram“ kanaluose lieja įsiūtį įsiutę: ten esą net nebuvo jokios priedangos. Sprendimą ten dislokuoti karius jie vadina nusikaltimu.Pranešama, kad ukrainiečiai bazę atakavo HIMARS sistema.https://t.me/uniannet/85282

Po naujametinių išpuolių Rusija surengė naujų oro atakų prieš KyjivąPo kelių dešimčių Rusijos per Naujuosius surengtų išpuolių, kai Ukrainos sostinėje ir kituose miestuose žuvo mažiausiai keturi žmonės, ankstyvą pirmadienio rytą buvo surengta naujų oro atakų prieš Kyjivą.Ukrainos sostinė ir kiti miestai šeštadienį buvo atakuoti raketomis ir Irano gamybos bepiločiais orlaiviais, žuvo trys žmonės, o sekmadienį per naują išpuolį vienas žmogus žuvo pietiniame Zaporižios regione. Anksti pirmadienį sostinę vėl sudrebino antskrydis. Miesto karinė administracija iškart po 1 val. vietos (ir Lietuvos) laiku nurodė gyventojams pasitraukti į slėptuves nuo bombų.„Priešlėktuvinė gynyba veikia. Iki šios minutės virš sostinės numušta 16 oro taikinių, – skelbiama susirašinėjimo programėlėje „Telegram“. – Oro pavojus tęsiasi, likite slėptuvėse!“Meras Vitalijus Klyčko pranešė apie sprogimą Kyjivo šiaurės rytuose esančiame Desnos rajone ir sakė, kad buvo išsiųstos gelbėjimo tarnybos.„Sostinės Desnos rajone į ligoninę paguldytas sužeistas 19-metis“, – sakė jis.Rusijos naujametiniai išpuoliai buvo nukreipti į didžiųjų miestų centrus, sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas.Jo teigimu, išpuoliai rodo, kad Maskvos taktika pasikeitė.„Rusija nebeturi jokių karinių tikslų ir stengiasi nužudyti kuo daugiau civilių, sunaikinti daugiau civilinių objektų“, – rašė jis tviteryje.„Tai karas dėl žudymo“, – pridūrė jis.Minimos atakos surengtos prezidento Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą tęsiantis jau 11 mėnesį.Nuo Naujųjų metų išpuolių vietos administracijų vadovai ir pareigūnai pranešė apie po vieną žuvusįjį Zaporižios srities Orichivo mieste, sostinėje Kyjive, pietiniame Chersono regione ir vakariniame Chmelnyckio mieste.Be to, dešimtys žmonių buvo sužeisti. 

Naktį rusai smogė Kyjivo energetikos objektamsNaktį į pirmadienį rusai iranietiškais dronais atakavo Kyjivo energetikos infrastruktūros objektus. Mieste įvesti avariniai elektros išjungimai.Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko, kuriuo remiasi UNIAN.Vanduo tiekiamas įprastu režimu.„Per naktinį sostinės apšaudymą nukentėjo energetikos infrastruktūros objektai. Mieste – avariniai elektros energijos išjungimai. Kai kurie šilumos tiekimo objektai liko be elektros. Vanduo sostinėje tiekiamas įprastu režimu“, - parašė jis.Naktį į sausio 2-ąją Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainos sostinę ir Kyjivo sritį iranietiškais dronais kamikadzėmis. Oro gynybos pajėgoms pavyko sunaikinti 20 taikinių.Apie sprogimus buvo pranešta ir kituose Ukrainos regionuose. Aviacija ir zenitinių raketų kariuomenė virš Dnipropetrovsko ir Zaporižios sričių sunaikino šešias bepilotes skraidykles „Shahed“ ir vieną itin tiksliai valdomą raketą Ch-59MK2, kuri skrido Dnipro miesto link. Dar tris dronus numušė sausumos kariuomenės oro gynybos pajėgos.Per naktinę ataką Ukrainos sostinės Desnos rajone buvo apgadinta gatvės važiuojamoji dalis. Pėdos traumą patyrė 19-metis jaunuolis.

Briansko srityje esančią elektrinę, kaip įtariama, atakavo bepilotis lėktuvasBriansko srityje buvo užpulta Klimovsko elektrinė, dėl to artimiausiame kaime nutrūko elektros energijos tiekimas.Briansko srities valdžia dėl išpuolio apkaltino Ukrainą.

Rusijos Federacijos „dovana“ išplauta į krantąUkrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų dalinys Odesos srities pakrantėje sunaikino priešo miną.„Kontroliuojamu būdu sunaikinta priešo mina, detonuota pakrantėje. Dėkojame gynybos pajėgoms už profesionalų darbą“, – sakė Odesos regioninės karinės administracijos vadovo Serhijaus Bratčuko atstovas.Išminavimo grupė kontroliuojamai susprogdino jūros miną, kurią į pakrantę atnešė audra.

Ekspertas: Putinas ruošia šalį plataus masto karui Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošia šalį plataus masto karui.Tokią nuomonę savo „YouTube“ kanale išreiškė karinis ekspertas Olegas Ždanovas. Pasak jo, tikroji dalinė mobilizacija Rusijoje vyksta nuo balandžio mėnesio, o visiška – beveik nuo rugsėjo.„Dabar jie vis dar verbuoja mobilizuotus darbuotojus. Oficialiai teigiama, kad antroji mobilizacijos banga bus paskelbta sausio 5-9 dienomis. Tačiau manau, kad dėl to jie uždarys sienas“, – sakė ekspertas ir pažymėjo, kad jie gali įvesti karo padėtį.„Jie tariamai kariauja su NATO, nors Ukrainos teritorijoje nėra nė vieno NATO kario. Tariamai už Rusijos suverenitetą ir nepriklausomybę. Parodykite man žmogų, kuris iš Rusijos atėmė nors centimetrą savo žemės. Priešingai, Rusija ją atėmė“, – sakė jis.Ekspertas pabrėžė, kad antroji mobilizacijos banga gali paveikti frontą. 

Rusija atakuoja Ukrainą „Shahed“ dronaisRusijos pajėgos į Ukrainos oro erdvę paleido dvi dronų „Shahed“ grupes, skelbia agentūra UNIAN, remdamasi Mykolajivo karinės administracijos vadovu Vitalijumi Kimu.Kai kuriose vietovėse jau paskelbtas oro pavojus. Tarp jų Kirovohrado, Zaporižios, Dnipro ir Donecko sritys.Socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų apie sprogimų garsus Dnipro srityje, tačiau oficialaus informacijos patvirtinimo kol kas nėra.

Ukraina: pernai iš Rusijos nelaisvės pavyko susigrąžinti beveik 1600 žmoniųPernai iš Rusijos nelaisvės namo grįžo beveik 1600 žmonių, tarp jų kariškiai ir civiliai.Apie tai pranešė Ukrainos integracijos ministerijos „Telegram“ kanalas.Iš viso 2022 metais iš Rusijos nelaisvės buvo paleisti 1464 kariškiai ir 132 civiliai.

„Daug skausmo“: Ugniagesių kova Ukrainos fronto linijojeKaro nuniokotame Ukrainos Bachmuto mieste nedidelės ugniagesių gelbėtojų grupės vadas išrikiavo savo komandą priešais nacionalinę vėliavą ir palinkėjo jos nariams laimingų Naujųjų metų.Devyniems miesto centre esančios gaisrinės nuolatiniams darbuotojams tai buvo karo ir gaisrų metai. Jie yra komandiruoti į rytinį Donecko regioną, kur Bachmutas tapo kovų epicentru.Tačiau jų vadas Oleksijus Migrinas, linksmas ir geranoriškas, dažnai nesiskundžia.„2022-ieji buvo sunkūs asmeniškai ir sunkūs Ukrainai“, – sakė jis komandai.„Rūpinkitės savimi, nepamirškite, kad jūsų šeimos jūsų laukia. Kitais metais mes laimėsime“, – kalbėjo vadas.Savo kalbą jis užbaigė fraze „Slava Ukraini“ („Šlovė Ukrainai“).Ugniagesiai gelbėtojai yra viename iš karščiausių kovos taškų rytinėje Ukrainos dalyje, kur Rusijos pajėgos kartu su sukarinta grupuote „Wagner“ pastaruosius šešis mėnesius bando užimti miestą.Stoties viduje vyrai geria kavą prie iš Kyjivo atgabentų humanitarinės pagalbos dėžių, pripildytų antklodžių, medicinos priemonių ir pyragų.Abi pusės patyrė didelių nuostolių, o Bachmute, kuriame iki karo pradžios 2022-ųjų vasarį gyveno apie 70 tūkst. gyventojų, padaryta milžiniškų nuostolių.Kadaise buvęs „gražus miestelis, pilnas gėlių ir medžių“, dabar atrodo kaip dykvietė.„Viskas, kas jiems liko“ „Lauke nebėra jokios civilizacijos“, – sako Nadija Petrova, jau kelis mėnesius gyvenanti savo rūsyje.Pasak ugniagesių vado, tūkstančiai civilių gyventojų vis dar atkakliai laikosi – galimai net iki 10 tūkstančių, gyvenančių siaubingomis sąlygomis.„Jie neturi galimybių išvykti, – sakė jis. – Jų sugriauti namai, rūsiai – tai viskas, kas jiems liko.“Anot vado, devyni kareivinėse dirbantys ugniagesiai savo kasdienybę gali apibūdinti keliais žodžiais: „Išminuoti, evakuoti, gesinti gaisrus, tiekti vandenį, pašalinti nuolaužas.“Kiti sustiprinti pajėgumų atvyksta iš viso regiono, tačiau jie baiminasi dėl per didelės ugniagesių koncentracijos toje pačioje vietoje.„Tai per daug pavojinga“, – aiškina Nikita Nedylko, ugniagesių stoties kareivinių vado pavaduotojas.Pasak vyro, nuo Rusijos invazijos pradžios Donecko regione žuvo vienuolika ugniagesių.Bachmute žuvo vienas iš jo paties vyrų, kai per valymo operaciją, surengtą po bombardavimo, sugriuvo siena.Dabar komanda vykdo dviejų dienų rotaciją ir po to vienai dienai išvyksta į „saugesnius“ miestus, esančius už kelių kilometrų nuo fronto linijos.„Sunkiausias dalykas“Trisdešimtmetis N. Nedylko, kilęs iš Bachmuto ir turintis vienerių metų sūnų, sako, kad vienas iš sunkiausių dalykų yra susidoroti su emociniu svoriu dirbant karo metu.„Mes patyrėme daug skausmo ir kančių. Nebuvome turėję tokios patirties“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.Vyro šeima pasitraukė į Dnieprą, esantį maždaug už 260 km į vakarus, kur jis kas du mėnesius vyksta jų aplankyti.Jis prisimena, kaip po griuvėsiais rado negyvas motiną ir dukrą ir kaip jo komandai teko pranešti šią žinią tėvui.Ugniagesys pasakoja, kad jiems tenka klausytis pagalbos besišaukiančių žmonių šauksmų.N. Nedylko nuomone, „menkiausias neteisingas mūsų žingsnis“ gali kainuoti gyvybę.„Sunkiausias dalykas yra matyti, kaip žmonės miršta tavo akyse, – sako jis. – Liūdniausias dalykas yra matyti čia likusius vaikus.“

Podoliakas apie naujas atakas: Rusija nebeturi jokių karinių tikslųUkrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mykhailo Podoliakas sako, kad rusų atakos naujametę naktį rodo, jog Rusija „nebeturi jokių karinių tikslų“ ir „bando nužudyti kuo daugiau civilių“.Įraše tviteryje M. Podoliakas teigė, kad Ukrainos teritorijų apšaudymas naktį iš gruodžio 31-osios į sausio 1-ąją byloja apie „dar vieną karo pobūdžio pasikeitimą“.https://twitter.com/Podolyak_M/status/1609556830853926914?ref_src=twsrc%5Etfw

Rusija pirmą kartą panaudojo raketas iš Kaspijos jūros Per raketų ataką prieš Ukrainą šeštadienį Rusija pirmą kartą nuo karo pradžios panaudojo raketų paleidimo įrenginius iš Kaspijos jūros, pranešė gynybos pajėgų pietų Ukrainoje Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk. „Pirmas kartas, kai tai užfiksuota per plataus masto invaziją. Jiems tikriausiai sunkiau pristatyti šias atsargas į Juodosios jūros pakrantę“, – paaiškino N. Humeniuk.

Ukraina: prie Bachmuto per dieną nukauta beveik 200 rusų kariųPaskutinę 2022 metų dieną Ukrainos kariai prie Bachmuto nukovė daugiau nei 170 okupantų, dar 200 Rusijos karių buvo sužeisti, pranešė rytinės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas.Anot jo, iš viso per parą įvyko 23 susidūrimai.„Jiems nepavyko pralaužti mūsų gynybos ir dar kartą nepavyko pasiekti jokių tarpinių tikslų“, – kalbėjo S. Čerevatas.

NATO vadovas ragina Vakarų šalis ruoštis, kad karas Ukrainoje užsitęs„Turime būti pasiruošę ilgam keliui, nes, kaip pastebėjote, Rusija neketina atsisakyti savo pagrindinio tikslo – kontroliuoti Ukrainą“, – interviu BBC sakė Jensas Stoltenbergas.Aljanso generalinis sekretorius mano, kad Rusijos kariai ruošiasi karo tęsimui ir galimam bandymui pradėti naują puolimą. J. Stoltenbergas pabrėžė, kad šioje situacijoje Ukrainai labai reikia Vakarų karinės paramos. Jis paragino sąjungininkus toliau padėti Kyjivui ir parengti ilgalaikį paramos planą.„Dauguma karų baigiasi taikos derybomis. Greičiausiai taip bus ir su šiuo karu. Tačiau mes taip pat žinome, kad sąlygos, kuriomis bus sudaryta taika Ukrainai, visiškai priklauso nuo jėgų pusiausvyros mūšio lauke“, – sakė J. Stoltenbergas.

Po ciniškos atakos Naujųjų naktį Maskva pateikė „paaiškinimą“Maskva sekmadienį pareiškė, kad per Naujųjų metų atakas Ukrainoje taikėsi į šios provakarietiškos šalies „dronų gamybą“ ir sugebėjo užkirsti kelią Kyjivo „teroristinėms“ atakoms prieš Rusiją.Naujųjų metų išvakarėse Maskva atakavo Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus raketomis ir Irane pagamintais dronais.Per naujametinius smūgius Ukrainoje žuvo trys ir buvo sužeista 50 žmonių, pranešė valdžios institucijos.Rusijos Gynybos ministerija teigė, kad buvo smogta „Ukrainos karinio pramoninio komplekso objektams“, susijusiems su dronų gamyba,Taip pat buvo sunaikintos dronų „saugyklos ir paleidimo aikštelės“, sakoma ministerijos pranešime.„Smūgio tikslas buvo pasiektas, – priduriama jame. – Kyjivo režimo planai artimiausiu metu įvykdyti teroristinius išpuolius prieš Rusiją buvo sužlugdyti.“Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenkos sakė, kad dėl Rusijos smūgių Kyjive ir pietiniame Chersono regione žuvo du žmonės, o 50 buvo sužeista.Sekmadienį šalies vakaruose esančiame Chmelnyckio mieste nuo žaizdų mirė 22 metų moteris, pranešė gubernatorius Serhijus Gamalijus.Išpuoliai įvykdyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino puolimui Ukrainoje besitęsiant jau 11 mėnesį.Po daugybės žeminančių karinių pralaimėjimų Rusija spalį pradėjo atakuoti Ukrainos infrastruktūrą, palikdama milijonus žmonių šaltyje ir tamsoje.Pati Maskva apkaltino Ukrainą taikantis į jos karinius objektus ir infrastruktūrą.Ketvirtadienį Rusijos pajėgos numušė droną netoli Engelso oro bazės, esančios už kelių šimtų kilometrų nuo sienos su Ukraina.Pirmadienį Rusija taip pat pranešė, kad virš Engelso aerodromo numušė droną ir kad krintančios nuolaužos pražudė tris žmones.Gruodžio 5 dieną Maskva pareiškė, kad Ukrainos sovietų gamybos dronai atakavo tą ir kitą bazę Riazanės regione, ir kad dėl to žuvo trys žmonės.Šie reidai buvo didžiausi smūgiai į Rusijos teritoriją nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo invaziją Ukrainoje.

Kyjivo meras Naujuosius sutiko kartu su kariais Bachmutehttps://www.delfi.lt/video/uzsienis/kyjivo-meras-klycko-naujuosius-sutiko-kartu-su-kariais-bachmute.d?id=92171995

Chersone 13 metų berniukas buvo apšaudytas net du kartusChersono regiono administracija pranešė, kad 13-metis regiono gyventojas, vardu Jaroslavas, gruodžio 31-ąją buvo du kartus apšaudytas: pirmiausia netoli savo namų, o tada – regioninėje ligoninėje, į kurią jis pateko po pirmojo smūgio.Vietos valdžios teigimu, gruodžio 31 d. Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono regiono teritoriją 40 kartų. Per atakas buvo sužeisti trys žmonės, įskaitant du vaikus: 13-metį Jaroslavą ir 12-metę mergaitę, patyrusią vidutinio sunkumo traumas.Jaroslavas buvo sužeistas gruodžio 31 d., apšaudant kaimą netoli Chersono. Pranešama, kad smūgio metu, likus kelioms valandoms iki Naujųjų metų, jis su seserimi grįžo namo. Berniukas sunkios būklės buvo paguldytas į Chersono ligoninę. Bet pirmosiomis naujųjų metų minutėmis Chersonui buvo suduotas dar vienas smūgis, dėl kurio išdužo Chersono ligoninės, įkaitant ir jos Intensyviosios terapijos skyriaus, kurioje buvo gydomas Jaroslavas, stiklai.Berniukas buvo evakuotas į Nikolajevą, gydytojai ir toliau kovoja už jo gyvybę.

Maskva: Naujųjų metų atakos buvo nukreiptos į Ukrainos dronų gamybąSekmadienį Maskva pareiškė, kad per atakas, surengtas Naujųjų metų naktį, taikėsi į Ukrainos dronų gamybos objektus. Gynybos ministerijos teigimu, Rusijai pavyko užkirsti kelią Ukrainos planuojamiems „teroro aktams“ Rusijoje.Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad smogta „Ukrainos karinio pramoninio komplekso objektams“, gaminantiems nepilotuojamus orlaivius, ir kad „Kyjivo režimo planai artimiausiu metu surengti teroristinius išpuolius prieš Rusiją suardyti“.Anksčiau sekmadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Naujųjų metų išvakarėse Rusija pasiuntė į Ukrainą iš viso 45 dronus, bet Ukrainos oro gynyba juos visus sunaikino. Rusija taip pat paleido į Ukrainą, 20 raketų, bet dauguma jų, Ukrainos kariuomenės teigimu, buvo numuštos.

Vokietijos žvalgyba stebi vis didesnį Rusijos slaptųjų tarnybų aktyvumąKuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo labiau didėja Rusijos žvalgybos tarnybų susidomėjimas Vokietija, teigia Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba.Prie kitų Vokietijoje aktyviai veikiančių žvalgybos tarnybų Konstitucijos gynimo biuro vadovas Thomas Haldenwangas priskyrė Kinijos ir Irano.„Rusijos žvalgybos susidomėjimas čia, Vokietijoje, ne tik nenutrūko, bet ir didėja karui tęsiantis“, – interviu dpa sakė Th. Haldenwangas. „Dabar nagrinėjama byla taip pat rodo, koks realus yra Rusijos šnipinėjimo pavojus“, – sakė Th. Haldenwangas, turėdamas galvoje įtariamo dvigubo agento, dirbusio užsienio žvalgybos agentūroje BND, suėmimą prieš pat Kalėdas.Sulaikytas vyras įtariamas perdavęs slaptą informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai.Th. Haldenwangas sakė manąs, kad Maskva mėgins kompensuoti 40-ies Rusijos pareigūnų, kuriuos Vokietija paskelbė nepageidaujamais asmenimis, išsiuntimą iš šalies. Reaguodamos į Rusijos vasario 24 d. pradėtą karą prieš Ukrainą, daugelis Europos valstybių išvarė Rusijos agentus, Vokietija išprašė iš šalies 40 Rusijos ambasados Berlyne darbuotojų.„Dedame didžiules pastangas, kad į Vokietiją neatvyktų kiti asmenys, galimai susiję su Rusijos tarnybomis,“, – dpa sakė Th. Haldenwangas. Pasak jo, dėl to federalinė vyriausybė sugriežtino vizų išdavimo taisykles.

Per Rusijos išpuolius Ukrainoje gruodžio 31-ąją žuvo trys žmonės Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko pranešė, jog sekmadienį jau žinoma, kad dėl Rusijos atakų gruodžio 31-ąją Ukrainoje žuvo du žmonės, o dar 50 buvo sužeista. Daugiausia žmonių nukentėjo Kijeve, nes į Ukrainos sostinė buvo nukreipta daugiausia raketų ir dronų, nors didžiąją jų dalį Ukrainos pajėgos numušė. Vėliau sekmadienį Chmelnyckio regiono valdžia pranešė, kad nuo sužeidimų, gautų per atalą, ligoninėje mirė 22 metų mergina.

Ukraina: kare nukauta daugiau nei 106 tūkst. Rusijos kariųUkrainos gynybos ministerija pateikia naujausius skaičiavimus, jog nuo invazijos pradžios žuvo 106 720 Rusijos karių. Žinoma, sunku tiksliai apskaičiuoti mūšio lauko aukų skaičių. Lapkritį JAV vyriausiasis generolas apskaičiavo, kad Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista 100 000 Rusijos karių ir kad Kijevo ginkluotosios pajėgos tikriausiai patyrė panašų aukų skaičių per karą.

Ukraina: pasitinkant Naujuosius metus oro gynyba atmušė 45 Rusijos dronų atakasPirmąją naujųjų metų dieną Ukrainos kariuomenė pranešė, kad per naktį Rusija pasiuntė į Ukrainą iš viso 45 dronus.Visus Irane pagamintus kovinius bepiločius orlaivius „Shahed-136“, vadinamus „kamikadzėmis“, Ukrainos oro gynyba sunaikino, pranešė ginkluotosios pajėgos.Rusija, kad nuslėptų Irano dalyvavimą, apsimeta, kad tai jos dronai, pervadinusi juos į „Geran“. Rusija ir Iranas seniai bendradarbiauja karinėje srityje."Ukrainos oro pajėgų kariai sveikina savo nepalaužiamą tautą su naujaisiais 2023 metais! Kartu į pergalę!", - toliau sakoma sekmadienį paskelbtoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žinutėje.Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė, kad Naujųjų metų išvakarėse Rusija paleido į taikinius Ukrainoje 20 raketų. Dauguma jų buvo numuštos.Vakarams teikiant didžiulę karinę pagalbą kariaujančiai Ukrainai jos oro gynyba pagerėjo.

Ukrainos žvalgyba: Rusijai ima trūkti raketų Rusijai trūksta balistinių raketų ir baigiasi „Kalibr“ sparnuotųjų raketų atsargos. Tai lėmė ekonominių sankcijų Rusijos Federacijai poveikis, sakė Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato atstovas Vadymas Skibitskis.„Tai, ką jie dabar gamina, yra tų komponentų, kurie buvo Rusijos Federacijos sandėliuose, liekanos. Be to, Ukrainos žvalgyba imasi priemonių, kad užkirstų kelią bet kokių ginklų gamybos padidėjimui Rusijos Federacijos teritorijoje“, - sakė V. Skibitskis.Jis pabrėžė, kad Rusijoje labiausiai jaučiamas „Iskander“ balistinių raketų deficitas. Remiantis žvalgybos skaičiavimais, Rusija jomis gali atlikti keletą galingesnių smūgių.„Matote, kad jie labai ilgai naudojo tokio tipo ginklus – balistiką. „Kalibr“ rezervai artėja prie pabaigos. Oro paleidžiamų kruizinių raketų Kh-101 ir Kh-555 atsargos yra daug mažesnės. Ir mūsų skaičiavimai yra labai paprasti. Maksimalūs, kuriuos Rusija gali, yra du ar trys tokie galingi smūgiai, kaip matėme pastaruoju metu“, - sakė V. Skibitskis.Pasak jo, Rusijoje raketų gamyba nesibaigia, nors ji šiek tiek sumažėjo.

Dėl apšaudymo Naujųjų metų išvakarėse Chersonas liko be elektrosChersono regioninės administracijos vadovas Jaroslavas Januševichas praneš, kad dėl Rusijos atakų Chersonas ir šalia jo esančios gyvenvietės liko be elektros.Anot jo, buvo apgadintas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas, nutraukta elektros energija miesto centrui ir keletui kitų sričių.„Netrukus energetikos sektorius pradės remonto darbus, kad kuo greičiau grąžintų šviesą Chersono gyventojams“, - sekmadienį patikino J. Januševichas.

Kijevo regione Irano drono nuolaužos rastos sporto aikštelėjeKijevo regione buvo rastos „Shahed“ drono nuolaužos. Pasak „Ukrinform“, Kijevo srities policijos vadovas Andriy Nebytovas tai pasakė „Telegram“ kanale.„Shahed“ nuolaužos yra dalis naktinių sveikinimų iš „broliškų žmonių“ per Naujuosius metus! Galite pasakyti, kad ir pigus, ir beskonis! Tikras orko stilius", – sakė A. Nebytovas.Jis pažymėjo, kad šios nuolaužos nėra fronte, kur vyksta įnirtingos kovos, jos yra čia, sporto aikštelėje, kur žaidžia vaikai.Anot jo, tai viskas, ką reikia žinoti apie teroristinę valstybę ir jos kariuomenę.A. Nebytovas padėkojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos padaliniams už puikų rezultatą. „Be jūsų profesionalumo šis rytas nebūtų geras“, – pridūrė jis.

Zelenskis: Ukraina kovos iki pergalėsUkraina su Rusijos invazija kovos iki pergalės, šeštadienį sakydamas Naujųjų metų sveikinimą pažadėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Mes kovojame ir toliau kovosime. Dėl svarbiausio žodžio „Pergalė“, – sakė jis, Ukrainai palydint senuosius metus.Emocingoje kalboje, pasakytoje kelios valandos po dar vienos Rusijos raketų atakų bangos, V. Zelenskis taip pat pagerbė visus, kas prisideda prie karo pastangų. „Noriu pasakyti jums visiems: ukrainiečiai, jūs esat nepaprasti! Pažiūrėkite, ką mes padarėme ir ką darome! Kaip mūsų kariai nuo pirmųjų dienų daužo šią „antrą pasaulyje kariuomenę“. Kaip mūsų žmonės sustabdė jų technikos ir pėstininkų kolonas, – kalbėjo jis. – Dideliame kare nėra mažų dalykų. Nėra nebūtinų. Kiekvienas iš mūsų esame kovotojas. Kiekvienas iš mūsų esame frontas. Kiekvienas – gynybos bazė.“„Mes kovojame kaip viena komanda – visa šalis, visi mūsų regionai. Žaviuosi jumis visais. Noriu padėkoti kiekvienam neįveikiamam Ukrainos regionui“, – pridūrė V. Zelenskis.

Karo analitikai: šaudmenų trūkumas rusams gali sutrukdyti eiti į puolimąAmerikos karo studijų institutas (ISW) savo analizėje atkreipė dėmesį į Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kirilo Budanovo pareiškimą, kad rusai patiria artilerijos sviedinių trūkumą.K. Budanovas Ukrainos kanalų teletono eteryje sakė, kad dabar rusai per dieną iššauna apie 20 tūkstančių sviedinių, o piko metu prieš kelis mėnesius jie per dieną išleisdavo apie 60 tūkstančių. Pasak K. Budanovo, Rusija net ištraukė visus šaudmenų likučius iš Baltarusijos karinių sandėlių.Remdamasis šiais žodžiais, ISW teigia, kad sviedinių trūkumas gali užkirsti kelią rusams artimiausioje ateityje organizuoti rimtą puolimą bet kuriame fronto sektoriuje.„ISW mano, kad sunkumai su šaudmenimis greičiausiai iš dalies sutrukdys Rusijos pajėgoms artimiausiu metu išlaikyti didelį operacijų intensyvumą Bachmuto srityje“, – sakoma pranešime.„Rusijos artilerijos amunicijos atsargų išeikvojimas greičiausiai paveiks jos gebėjimą išlaikyti aukštą operacijų tempą kitur Ukrainoje, – tęsia ISW analitikai. – Ukrainos pareiškimas, kad rusai jau išnaudojo savo amunicijos atsargas Baltarusijoje, yra papildomas rodiklis, kad naujas didelio masto Rusijos puolimas iš Baltarusijos artimiausiais mėnesiais yra mažai tikėtinas.“

Ukraina: Naujųjų metų išvakarėse nušauti 45 „Shahed“ dronaiUkrainos oro pajėgos praneša, kad Naujųjų metų išvakarėse Ukrainos oro gynyba numušė 45 rusų paleistus Irano kamikadzių dronus „Shahed 131“ ir „Shahed 136“.Ukrainos kariuomenė nenurodo, ar visi paleisti dronai buvo numušė, ar kai kurie iš jų sugebėjo skristi į taikinį.Karo kontekste BBC negali greitai patikrinti karių teiginių.

Šaltiniai okupuotose teritorijose: Doneckas ir Makiivka taip pat yra apšaudytiDe facto okupuotos Ukrainos Donecko srities dalies valdžios institucijos praneša apie Ukrainos kariuomenės apšaudymą.Atakos iš raketų ir artilerijos, remiantis jų informacija, Naujųjų metų išvakarėse visų pirma buvo taikomas Donecko ir Makiivkos fronto linijai.Okupuotų teritorijų socialinių tinklų vartotojai skelbia vaizdo įrašus su sprogimų garsais ir blyksniais.Kol kas nėra informacijos apie naktinio apšaudymo aukas.

Kijeve pasigirdo sprogimai, o visoje šalyje tuoj po vidurnakčio kaukė oro pavojaus sirenosTodėl ukrainiečiai buvo priversti nutraukti Naujųjų metų šventimą ir eiti į slėptuves nuo bombų.Pirmosiomis 2023-iųjų minutėmis Kijeve suskambo sirenos, kai kurie žmonės balkonuose šaukė: „Šlovė Ukrainai. Šlovė didvyriams.“Miesto meras Vitalijus Kličko sakė, kad buvo girdėti sprogimai ir kad priešlėktuvinė gynyba veikia.Jis „Telegram“ pasidalijo nuotrauka, kurioje akivaizdžiai matyti, kur raketos fragmentas pataikė į automobilį Kijevo Ševčenkovskio rajone.Oro pavojaus sirenos pasigirdo praėjus kelioms minutėms po Volodymyro Zelenskio naujametinės kalbos, kurioje jis gyrė tuos, kurie kovojo už savo šalį po vasario 24 d. invazijos, pabaigos.Jis sakė piliečiams: „Noriu palinkėti mums visiems vieno dalyko – pergalės.“

Zelenskis: pasaulis išgirdo UkrainąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad 2022 m. buvo metai, kai Ukraina pakeitė pasaulį, o pasaulis atrado Ukrainą.Naujametiniame sveikinime prezidentas pabrėžė, kad pasaulis išgirdo Ukrainą, mūsų šalis atsidūrė ne tik pasaulio žiniasklaidoje, bet ir žmonių širdyse.„Mums buvo pasakyta: pasiduokite. Mes pasirinkome kontrpuolimą! Mums buvo liepta daryti nuolaidas ir eiti į kompromisus. Vykstame į Europos Sąjungą ir NATO. Pasaulis išgirdo Ukrainą. Europos Parlamentas, Bundestagas, Didžiosios Britanijos parlamentas, Knesetas, JAV Kongresas. Pasaulis pajuto Ukrainą. Ukraina žiniasklaidoje. Žmonių širdyse. „Google“ paieškos viršuje. Pasaulis pamatė Ukrainą. Pagrindinėse Toronto, Niujorko, Londono, Varšuvos, Florencijos, Sidnėjaus ir kitų miestų aikštėse“, – sakė jis.

Naujųjų metų išvakarėse okupantai paliko Chersoną ir kaimynines bendruomenes be šviesosNaujųjų metų išvakarėse Rusijos okupantai apšaudė Chersono sritį. Užpuolikai paliko Chersoną ir šalia miesto esančias gyvenvietes be šviesos, rašoma UNIAN.Chersono srities karinės administracijos pirmininkas Jaroslavas Januševičius šiandien po vidurnakčio pranešė, kad okupantai nukentėjo nuo ypatingos svarbos infrastruktūros objekto. 

Kuleba apie Rusijos apšaudymą Naujųjų metų išvakarėse: Putinas „švenčia“ žudydamas ukrainiečiusKaro nusikaltėlis Vladimiras Putinas Naujuosius metus švenčia pradėdamas masinį raketų smūgį į Ukrainos gyvenamuosius rajonus ir žudydamas nekaltus ukrainiečius.Apie tai užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba parašė socialiniame tinkle „Twitter“, kaip praneša „Ukrinform“,„Šį kartą Rusijos masinė raketų ataka sąmoningai nukreipta į gyvenamuosius rajonus, net ne į mūsų energetikos infrastruktūrą. Karo nusikaltėlis Putinas „švenčia“ Naujuosius metus žudydamas žmones. Rusija turi būti išvaryta iš JT Saugumo Tarybos vietos, kurią ji visada neteisėtai užimdavo“, – rašoma pareiškime.Kaip pranešama, gruodžio 31 d. Rusija vėl surengė masinę raketų ataką prieš Ukrainos infrastruktūrą. Rusai paleido daugiau kaip 20 sparnuotųjų raketų, iš kurių 12 sunaikino priešlėktuvinės gynybos pajėgos virš Kijevo, Žytomyro ir Chmelnickio sričių.Smūgis atnešė nuostolių ir aukų. Kijeve vienas žmogus žuvo, 22 buvo sužeisti, iš jų 15 paguldyti į ligoninę.

Rusija atakuoja Ukrainą Naujųjų metų išvakarėseKijevo srities policijos vadovas Andrejus Nebytovas įspėja apie raketų smūgių ir dronų atakų grėsmę, rašo UNIAN.2023 m. sausio 1 d. naktį visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Kijevo regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba teigė, kad Kijevo regione veikia priešlėktuvinė gynyba.Savo „Telegram“ puslapyje A. Kuleba taip pat paragino piliečius likti saugiose vietose. „Kijevo regionas. Priešlėktuvinė gynyba veikia“, – pažymėjo jis.Pažymima, kad anksčiau sostinės ir regiono gyventojai išgirdo sprogimų garsus, po kurių pasigirdo oro pavojaus signalas.Tuo pat metu Kijevo meras Vitalijus Kličko pabrėžė, kad sprogimai sostinėje buvo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos darbo pasekmė.„Sostinėje girdimi sprogimai. Priešlėktuvinės gynybos sistema veikia“, – sakė jis.Kijevo policijos vadovas Andrijus Nebytovas vėliau sakė, kad kyla raketų ir dronų atakų grėsmė.Gruodžio 31 d. popietę Rusija pradėjo masinį Ukrainos apšaudymą. Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnij sakė, kad priešas paleido daugiau kaip 20 raketų. Iš jų 12 nukovė gynybos pajėgos.

Zelenskis: Ukraina tęs kovą 2023 metais ir yra pasiruošusi viskamUkraina tęs kovą 2023 m. ir yra „pasiruošusi viskam“, pareiškė prezidentas V. Zelenskis.Tai bus „sugrįžimo metai“, sakė jis naujametiniame kreipimesi.„Mūsų žmonių sugrįžimas. Kareivių – į savo šeimas. Kaliniai – į savo namus. Imigrantai – į savo Ukrainą“, – sakė jis.V. Zelenskis sakė, kad linki pergalės prieš Rusiją ir normalaus ukrainiečių gyvenimo be komendanto valandos ir oro pavojaus signalų.„Grąžinti tai, kas iš mūsų buvo pavogta. Mūsų vaikų vaikystę, mūsų tėvų ramią senatvę“, – sakė jis.

Rusija atakuoja Ukrainą dronais kamikadzėmisŠeštadienį po masinio raketų smūgio po pietų Rusija į Ukrainą paleido dronus kamikadzes, rašo UNIAN.Pasak Nikolajevo srities valstybinės administracijos vadovo Vitalijaus Kimo, jie juda Polohivo, Dniepro, Melitopolio ir Nikolajevo kryptimi. Vienas dronas jau sunaikintas.Odesos, Nikolajevo, Chersono, Zaporožės ir Dniepropetrovsko regionuose paskelbtas oro pavojus. 

Daugėja sužeistųjų MykolajivePer Rusijos raketų smūgį Mykolajive sužeistųjų skaičius išaugo iki septynių, pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos pirmininkas Vitalijus Kimas.„Septyni sužeisti“, – pasakė jis.

JAV ambasadorius komentuoja naują Rusijos raketų smūgį UkrainaiRusijos raketų smūgiai Ukrainoje, nukreipti prieš taikius Ukrainos miestus, tik sustiprina Jungtinių Valstijų ir ukrainiečių ryžtą.Tokie išpuoliai ypač baisūs žiemą, – „Twitter“ pareiškė Jungtinių Valstijų ambasadorė Ukrainoje Brigitte Brink.„Šią šventinę savaitę Rusija jau trečią kartą beatodairiškai apšaudė ukrainiečius, smogdama namams, viešbučiams ir kitiems civiliams objektams. Šie išpuoliai, ypač siaubingi šiuo metų laiku, tik sustiprina drąsių ukrainiečių ir mūsų pačių ryžtą“, – sakė JAV ambasadorius.

Dar vieni dideli mainai: gruodžio 31 d. iš nelaisvės namo grįžta 140 ukrainiečių kariųŠiandien įvyko dar vienas svarbus apsikeitimas – 140 vyrų iš nelaisvės grįžta namo.„Tai dar vieni dideli mainai, kurie pavyko – 140 žmonių grįžta namo. Tarp jų yra sužeistųjų, taip pat Mariupolio, Gyvatės salos gynėjų,  savanorių iš Slavutičiaus, su tėvais ir sūnumis, kurie kartu pateko į nelaisvę, taip pat mūsiškių iš Bachmuto krypties“, – „Telegramoje“ sakė prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas.

Zelenskis: Ukraina neatleis Rusijai ir jos vykdomai agresijai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo šalis neatleis Rusija ir jos vykdomai agresijai po to, kai likus kelioms valandoms iki Naujųjų metų Maskva sudavė smūgius. „Naujųjų metų išvakarėse buvo surengtos kelios raketų atakos. Raketos prieš žmones....Niekas pasaulyje jums to neatleis. Ukraina neatleis“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos lyderis. 

Podoliakas sureagavo į Rusijos raketų smūgį UkrainaiUkrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas įsitikinęs, kad 2023 m. kiekvienas Rusijos nusikaltėlis, įvykdęs žiaurų nusikaltimą prieš Ukrainą, sulauks nuosprendžio.Niekas geriau nerodo šiuolaikinės Rusijos bjaurasties nei šiandieninis ciniškas smūgis Ukrainai prieš Naujuosius metus, – mikrotinklaraštyje „Twitter“ pareiškė Podoliakas.„Sugriauti namai, viešbučiai, yra žuvusiųjų. Ir visa tai – iškilmingi saliutai ir generolų apdovanojimai. Tačiau blogio šventė truks neilgai. 2023 m. kiekvienas nusikaltėlis gaus savo bausmę“, – pabrėžė jis.

30 proc. Kijevo gyventojų neturi elektros energijos 30 proc. Kijevo gyventojų liko be elektros energijos tiekimo. Energetikai taikė avarinius išjungimus.Šia informacija savo oficialiame „Telegram“ kanale pasidalijo Kijevo meras Vitalijus Kličko. Jis rašė: „Sostinės gyvybės palaikymo sistema veikia įprastu režimu. Kijevo gyventojai turi vandens ir šilumos. Dabar 30 proc. vartotojų neturi elektros energijos. Dėl avarinių išjungimų“.

Rusai smogė Chmelnickio regionui, sužeisti civiliai gyventojaiGruodžio 31 d. rusai, vykdydami masinį Ukrainos apšaudymą, smogė Chmelnickio srities teritorijai. Per išpuolį nukentėjo civiliai gyventojai.Šia informacija pasidalijo Ukrainos prezidento kanceliarija. Vėliau šią informaciją papildė Chmelnyckio regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Gamalijus. 

Per rusų pajėgų smūgį Kijeve sužeistas japonų žurnalistas Gruodžio 31 d. Rusijos pajėgos masiškai apšaudė Kijevą. Per smūgį buvo sužeistas japonų žurnalistas. Jam buvo suteikta visa reikiama pagalba, rašoma UNIAN.Atitinkama informacija savo oficialiame „Telegram“ kanale pasidalijo sostinės meras Vitalijus Kličko. Jis teigė, kad tarp sužeistųjų buvo žurnalistas iš Japonijos. Tuo pat metu žiniasklaidoje pasirodė informacija apie sužeistą asmenį. 

Ukrainos kariuomenė teigia, kad numušė 12 iš 20 Rusijos paleistų raketųUkrainos kariuomenė pranešė, kad šeštadienį, likus keliomis valandoms iki Naujųjų metų sutikimo, Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 12 iš 20 Rusijos paleistų raketų. Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad Rusija „paleido daugiau kaip 20 sparnuotųjų raketų...Mūsų priešlėktuvinė gynyba sunaikino 12 sparnuotųjų raketų“ ir pridūrė, kad šešios iš jų buvo numuštos virš Kyjivo.

Per išpuolius žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar keli buvo sužeistiKyjivą šeštadienio popietę sudrebino keli sprogimai, mieste suskambo oro pavojaus sirenos. Naujienų agentūros AFP žurnalistų teigimu, mieste pasigirdo mažiausiai dešimt sprogimų, o vietos valdžia paskelbė oro pavojaus perspėjimą ir paragino gyventojus slėptis slėptuvėse. Pasak Ukrainos pareigūnų, šeštadienį Rusijos smūgiai buvo nukreipti į kelis Ukrainos regionus, įskaitant sostinę Kyjivą, kur per išpuolius žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar keli buvo sužeisti. „Pirminiais duomenimis, vienas žmogus žuvo Solomianskio rajone. Keli žmonės buvo sužeisti“, – socialiniame tinkle pranešė sostinės meras Vitalijus Kličko. Apie atakas taip pat informavo vietos pareigūnai pietinėje Mykolajivo srityje ir Chmelnyckio srityje vakaruose. „Kyjive per du sprogimus...Solomianskio rajone žuvo pagyvenęs vyras ir dar septyni buvo sužeisti“, – kiek vėliau socialiniame tinkle pranešė V. Kličko. Jis pridūrė, kad vieno asmens būklė „yra sunki“.Apie išpuolius taip pat pranešta pietinėje Mykolajivo srityje, kur administracijos vadovas Vitalijus Kimas teigė, kad buvo sužeisti mažiausiai du žmonės, „vienas iš jų – sunkiai“.Mykolajivo meras Oleksandras Sienkievičius pridūrė, kad viename iš rajonų kilo gaisras, o keli gyvenamieji pastatai nukentėjo nuo smūgių. Pasak jo, taip pat buvo sužeisti keli žmonės. Vakaruose mažiausiai keturi žmonės buvo sužaloti Chmelnyckio regione, teigė gubernatorius Serhijus Gamalijus, ragindamas gyventojus likti slėptuvėse. 

Nikolajevo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas pareiškė, kad Rusijos pajėgos paleido sparnuotąsias raketas, rašoma UNIAN.Pasak jo, rusai nusprendė sugadinti ukrainiečiams Naujųjų metų naktį. „Vyksta raketų paleidimai“, – pažymėjo jis. Visuose Ukrainos regionuose jau paskelbtas oro pavojus.Kalbėdamas apie Rusijos raketų grėsmę, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad „pralaimėtojai sustiprėjo, bet tai nieko, jie gaus savo“. Vėliau E. Jermakas užsiminė, kad Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema jau veikia.

Putinas teigia, kad „moralinis ir istorinis teisingumas“ yra Rusijos pusėje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo naujametiniame kreipimesi šeštadienį teigė, kad „moralinis ir istorinis teisingumas“ yra Rusijos pusėje, nes jo šalis sulaukia tarptautinio pasmerkimo dėl precendento neturinčios invazijos į Ukrainą. „Šiandien mes už tai kovojame, gindami savo žmones savo istorinėse teritorijose, naujuose Rusijos Federacijos dariniuose“, – teigė jis, turėdamas omenyje Ukrainos regionus, kuriuos Kremlius teigia esą aneksavusi. Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

Kyjivo meras praneša apie sprogimus sostinės rajonuoseKyjivo meras Vitalijus Kličko šeštadienį pranešė apie sprogimus trijuose sostinės rajonuose.Pasak „Ukrinform“, V. Kličko apie sprogimus informavo „Telegram“ paskyroje.„Vienas iš sprogimų nugriaudėjo tarp gyvenamųjų namų sostinės Solomianskio rajone. Į įvykio vietą vyksta visos tarnybos. Išsamesnė informacija bus pateikta vėliau“, – rašė V. Kličko. Vėliau meras sakė, kad sprogimai taip pat užfiksuoti dar dviejuose rajonuose, į kuriuos išvyko gelbėtojai ir medikai.

Zelenskis padėkojo Vokietijos kancleriui už pagalbą UkrainaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui už Ukrainai suteiktą pagalbą, praneša „Ukrinform“.Ukrainos lyderis padėką išreiškė socialiniame tinkle „Twitter“.„Pristatyta ginkluotė, daugiau kaip 1 000 000 ukrainiečių apsauga, dėmesys Ukrainai pirmininkaujant G7, finansinė ir techninė pagalba, kandidatės į ES statusas. Ačiū už „Zeitenwende“ (lūžio taškas – ELTA), pone kancleri! Tegu jį užtvirtina mūsų bendra pergalė 2023 m.“, – rašė V. Zelenskis.Sausio 1 d. Vokietija perima vadovavimą NATO labai aukštos parengties priešakinėms pajėgoms (VJTF). Šios pajėgos buvo suburtos 2014 m. siekiant sustiprinti NATO greitojo reagavimo pajėgas po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos ir krizių Artimuosiuose Rytuose.Vokietijos kancleris yra tvirtinęs, kad jo šaliai plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą buvo „Zeitenwende“ arba „lūžio taškas“, primena Vokietijos naujienų agentūra „dpa“. Kancleris tuomet pareiškė, kad , Berlynas skirs 100 mlrd. eurų savo kariuomenei modernizuoti, tuo pat metu ryžtingai gins tokias demokratines šalis kaip Ukraina.Savo naujametiniame sveikinime šaliai Vokietijos kancleris O. Scholzas patikino, kad toliau rems Ukrainą, ir išskyrė didelę vokiečių paramą ukrainiečiams, kurie buvo priversti bėgti nuo karo savo tėvynėje. Pasak kanclerio, šiais metais ukrainiečių pabėgėliams padėjo apie 29 mln. vokiečių savanorių.

Kyjivą sudrebino keli sprogimai, pasigirdo oro pavojaus sirenosKyjivą šeštadienio popietę sudrebino keli sprogimai, mieste suskambo oro pavojaus sirenos. Naujienų agentūros AFP žurnalistų teigimu, mieste pasigirdo mažiausiai dešimt sprogimų, o vietos valdžia paskelbė oro pavojaus perspėjimą ir paragino gyventojus slėptis slėptuvėse.

Britų žvalgyba: Rusija gali surengti dar vieną masinę raketų ataką per šventesRusija laikosi bendro principo kas 7–10 dienų suduoti seriją intensyvių smūgių Ukrainai, tačiau labai tikėtina, kad dar viena ataka bus surengta artimiausiomis dienomis, kad moraliai žlugdytų Ukrainos gyventojus švenčių metu, praneša „Ukrinform“.Apie atakų tikimybę tviteryje informavo Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Rusijos pajėgos surengė dar vieną tolimojo nuotolio smūgių bangą Ukrainoje prieš keletą dienų, gruodžio 29 d.„Nuo spalio mėnesio Rusija taiko bendrą principą kas septynias – dešimt dienų rengti intensyvias atakas“, – rašoma ministerijos pranešime.JK gynybos ministerijos teigimu, Rusija neabejotinai laikosi šio modelio, kad įveiktų Ukrainos oro gynybą.„Tačiau yra reali tikimybė, kad artimiausiomis dienomis Rusija pažeis šį principą ir vėl smogs, siekdama paveikti Ukrainos gyventojų moralę per Naujųjų metų šventes“, – pažymėjo JK žvalgyba.Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas anksčiau yra pareiškęs, kad Rusija ir toliau bandys pulti Ukrainos kritinę infrastruktūrą. Tačiau, anot jo, priešui liko ne tiek jau daug raketų, o Rusijos gynybos pramonė nepajėgi pagaminti tiek raketų, kiek reikia reguliariems masiniams išpuoliams.

Okupuotame Kryme tarnybos jau turi potencialių šauktinių sąrašusRusijos okupuotame Kryme esantys karo prievolės punktai jau sudarė sąrašus vyrų, kurie 2023 m. sausį bus šaukiami į kariuomenę, praneša „Ukrinform“.Šią informaciją pateikė Ukrainos karinių pajėgų generalinis štabas.„Per praėjusią dieną priešas surengė penkis raketinius ir 29 oro smūgius, iš kurių 26 buvo nukreipti į civilinę infrastruktūrą. Užpuolikai panaudojo 10 bepiločių orlaivių „Shahed-136“, kurie visi buvo numušti. Be to, priešas 80 kartų apšaudė MLR sistemas. Nukentėjo ir civilinės gyvenvietės. Kyla grėsmė, kad oro ir raketų smūgiai bus tęsiami visoje Ukrainos teritorijoje“, – rašoma štabo pareiškime.Pasak štabo, Rusija tęsia atakas Lymano ir Bachmuto rajonuose, taip pat bando pagerinti savo taktines pozicijas Kupjansko ir Avdijivkos rajonuose.Ukrainos karinių pajėgų generalinio štabo turimais duomenimis, laikinai okupuotoje Krymo Autonominės Respublikos teritorijoje esančios karinės prievolės tarnybos yra sudariusios 2023 m. sausio mėn. potencialių šauktinių sąrašus.

Rusija suteiks mokesčių amnestiją kariams UkrainojeRusijos valdžia penktadienį paskelbė, kad Ukrainoje dislokuoti kariai ir valstybės tarnautojai bus atleidžiami nuo pajamų mokesčio – tai naujausios pastangos paskatinti rusų paramą „karinei operacijai“ Ukrainoje.Naujoji priemonė taikoma visiems, kovojantiesiems keturiose Ukrainos teritorijose, kurias Rusija yra paskelbusi savo teritorija, nors jų visiškai nekontroliuoja: Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse.Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas citavo antikorupciniame įstatyme numatytą išimtį, kurios detales Rusijos valdžia paskelbė ketvirtadienio vakarą.Keturiuose regionuose tarnaujantys kariai, policininkai, saugumo tarnybų darbuotojai ir kiti valstybės tarnautojai nebeturi teikti informacijos apie „savo pajamas, išlaidas, turtą“, sakoma dekrete.Dekretu jiems taip pat suteikiama teisė gauti „apdovanojimus ir dovanas“, jei jos yra „humanitarinio pobūdžio“ ir gautos vykdant „karinę operaciją“ Ukrainoje.Ji taikoma tarnaujančių asmenų partneriams bei vaikams ir galioja nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karinius veiksmus Ukrainoje.Kremlius parengė nemažai paskatų rusams kovoti Ukrainoje, siūlydamas pinigines paskatas, bankininkystės ir nekilnojamojo turto lengvatas ir žadėdamas finansinę pagalbą šeimoms artimųjų mirties ar sužeidimo atveju.Rusijoje kariai ir aukšto rango pareigūnai, artimi šalies kariniam-pramoniniam kompleksui, nuolat nuteisiami korupcijos bylose, kuriose pasisavinamos didelės pinigų sumos.

Putinas leido „nedraugiškoms“ šalims atsisakyti už dujas užsienio valiutaRusija leido šalies dujų eksportuotojams priimti skolos mokėjimus užsienio valiuta iš „nedraugiškų“ šalių dujų pirkėjų, informuoja „Ukrinform“.Tokią galimybę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įtvirtino dekretu. Naujasis dokumentas keičia ankstesnį dekretą dėl specialios užsienio pirkėjų įsipareigojimų Rusijos gamtinių dujų tiekėjams vykdymo tvarkos, kuriuo kovo mėnesį buvo nustatyta, kad prekyboje su „nedraugiškomis“ šalimis atsiskaitoma tik rubliais.Pagal naują tvarką siūloma priimti skolos už dujas mokėjimus į specialią Rusijos tiekėjų sąskaitą užsienio valiuta. Be to, pažymima, kad grąžinta skola nesuteikia pagrindo atnaujinti dujų tiekimą, jei užsienio pirkėjas nesilaiko kovo mėn. įvestos tvarkos, t. y. neatsiskaito už dujas rubliais.Nuo balandžio mėnesio Rusijos valdžios institucijos reikalavo, kad ES šalys už dujas mokėtų tik rubliais. Lenkijos, Bulgarijos, Suomijos ir Nyderlandų dujų operatoriai šiam reikalavimui nepakluso, todėl jiems tiekimas buvo nutrauktas.

Danijos žvalgyba: Putino sprendimą pradėti karą galėjo lemti ir hormoniniai vaistai Danijos žvalgyba mano, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino gydymo hormonais šalutinis poveikis galėjo turėti įtakos jo sprendimui dėl plataus masto invazijos į Ukrainą, rašo UNIAN.„Didybės iliuzija yra vienas iš žinomų šalutinių hormonų gydymo, kurį jis atliko, poveikių. Tai nėra kažkas, ką galiu tiksliai pasakyti, bet manau, kad tai turėjo įtakos jo sprendimui, kai jis pradėjo karą Ukrainoje“, – sakė Danijos karinės žvalgybos tarnybos darbuotojas Joakimas, vadovaujantis grupei, renkančiai duomenis apie Rusiją.Daroma prielaida, kad Putinui buvo atliktas hormoninis gydymas dėl vėžio, apie kurį žiniasklaida kalbėjo anksčiau. Visų pirma, Joakimas pabrėžė, kad Rusijos diktatoriaus veidas pasikeitė, būdingas tiems, su kuriais taip elgiamasi.Tuo pačiu metu, pasak žvalgybos pareigūno, Danijos specialioji tarnyba netiki, kad V. Putinas kenčia nuo mirtinos ligos, o veikiau jį kankina rimti lėtiniai skausmai po daugybės traumų, gautų per nelaimingus atsitikimus ir dziudo bei ledo ritulio treniruotėse ar varžybose.

Reznikovas apie galimą Rusijos puolimą: Ukraina ruošiasi ir nemaloniems scenarijamsRusijos Federacija gali parengti savo karinį potencialą puolimui ne anksčiau kaip vasarį, tačiau šiandien sudėtinga kalbėti apie galimo puolimo kryptis. Aukščiausia Ukrainos karinė vadovybė ruošiasi visiems galimiems scenarijams, net ir nemaloniausiems.Pasak „Ukrinform“, tai buvo pažymėta Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo interviu leidiniui „Kairysis krantas“, komentuojant priešo puolimo galimybę skirtingomis kryptimis.„Klausimas, kur jie išeis, man dabar atrodo netinkamas, nes tai priklausys nuo jų planų, o svarbiausia – nuo mūsų pasiruošimo. Ir mes ruošiamės visiems rizikingiems scenarijams: Generalinis štabas dirba ties tuo, atsiskaito vyriausiojo vado štabui, ir atitinkamai visa šalies karinė-politinė vadovybė, pradedant vyriausiuoju vadu, Ukrainos prezidentu, žino, ir mes ruošiamės bet kokiems scenarijams. Net ir patiems nemaloniausiems“, - pabrėžė O. Reznikovas.Jis taip pat pažymėjo, kad dar nežinoma, kokia bus priešo atakų grupė, jei rusai nuspręs ją sukurti Baltarusijos teritorijoje, ir ar jie tiesiogiai įtrauks Baltarusijos kariuomenę į karinę operaciją, ar Baltarusijos vadovybė su tuo sutiks.

JAV perspėjo Kiniją apie pasekmes, jei ši tieks ginklus RusijaiJAV Valstybės departamento atstovas perspėjo, kad Kinijai grės pasekmės, jei ji nuspręs tiekti ginklus Rusijai. Jo pareiškimai pasirodė po to, kai Vladimiras Putinas vaizdo ryšiu kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir paragino jį stiprinti karinį bendradarbiavimą.Pasak Amerikos užsienio reikalų ministerijos atstovo, JAV yra susirūpinusios dėl Kinijos suartėjimo su Rusija tuo metu, kai Maskva tęsia invaziją į Ukrainą.„Pekinas kalba apie savo neutralumą, Tačiau jo elgesys aiškiai rodo, kad jis vis dar investuoja į artimus santykius su Rusija", – sakė Valstybės departamento atstovas, žadėdamas, kad Jungtinės Valstijos ir toliau atidžiai stebės situaciją.Oficialiuose pranešimuose apie V. Putino pokalbį su Xi Jinpingu nėra duomenų, kaip tiksliai Kinijos lyderis reagavo į Kremliaus vadovo raginimą plėsti bendradarbiavimą karinėje srityje.Oficialiai Pekinas yra neutralus Rusijos ir Ukrainos kare. Anksčiau taip pat buvo pranešta, kad Kinija perspėjo Rusiją, jog branduolinių ginklų panaudojimas konflikte būtų nepriimtinas.

Zelenskis: Ukraina Donbase žengia į priekį Ukrainos pajėgos laikosi savo pozicijų prieš Rusijos karius rytiniame Donbaso regione ir daro nedidelę pažangą kai kuriose srityse, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.Kalbėdamas savo tradiciniame vakaro vaizdo įraše V. Zelenskis sakė: „Apskritai, mes laikomės savo pozicijų. Taip pat yra keletas fronto sričių, kur mes šiek tiek judame į priekį“.Jis pridūrė, kad Kijevas sustiprino savo priešlėktuvinius pajėgumus ir dar labiau stiprins juos kitais metais, kad apsaugotų save ir visą Europos žemyną.

Rusija paskelbė, kad Mariupolyje žuvo 3000 civilių – apkaltino UkrainąRusijos pareigūnai pranešė, kad puolant Ukrainos Mariupolio miestą žuvo 3 000 civilių. Tai pirmas kartas nuo miesto apgulties prieš kelis mėnesius, kai Maskva paskelbė aukų skaičių.Rusijos tyrimų komiteto vertinimu, per ilgą apgultį miestui padaryta žala siekia 176 mlrd. rublių (2,4 mlrd. dolerių).Dėl žūčių ir žalos Maskva apkaltino Kyjivą, nekreipdama dėmesio į tarptautinių grupių pranešimus apie daugybę Rusijos kariuomenės įvykdytų karo nusikaltimų aneksuojant Mariupolį.Mūšiai dėl Mariupolio uostamiesčio Donecko srityje prasidėjo vasarį ir tęsėsi iki gegužės, kai pasidavė paskutiniai jo gynėjai. Kyjivo teigimu, per Rusijos artilerijos ugnį ir puolimo sukeltą humanitarinę katastrofą mieste žuvo dešimtys tūkstančių civilių. Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos kaltina Maskvą vykdžius karo nusikaltimus užimant Mariupolį.Maskva kaltę verčia miesto gynėjams ukrainiečiams. Artimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtinio Aleksandro Bastyrkino vadovaujamas Rusijos tyrimų komitetas pareiškė, kad 3000 civilių nužudė Ukrainos kariai. Po susitikimo Mariupolyje okupantų komitetas tikino, kad civilinė infrastruktūra buvo visiškai sunaikinta dėl to, jog Kyjivas kariniams tikslams neva naudojo būstus ir ligonines.

NATO vadovas: Putinas vis dar nori kontroliuoti UkrainąNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Vladimiras Putinas neatsisakė savo planų kontroliuoti Ukrainą ir perspėjo visus pasiruošti ilgam karui.Interviu naujienų agentūrai dpa J. Stoltenbergas sakė, kad „nėra jokių požymių, kad prezidentas Putinas pakeitė savo bendrą šio karo tikslą“, kuris buvo „kontroliuoti Ukrainą“.Rusija sutelkė „daug naujų karių“ ir „pademonstravo pasirengimą ištverti skaudžius nuostolius“, sakė jis.NATO vadovas paragino sąjungininkus padėti Ukrainai kariauti, „kad įtikintų prezidentą Putiną, kad jis nepasieks savo tikslo perimti Ukrainos kontrolę“.„Galbūt tai skamba kaip paradoksas, bet karinė parama Ukrainai yra greičiausias kelias į taiką. Žinome, kad dauguma karų baigiasi prie derybų stalo – tikriausiai ir šis karas – bet žinome, kad tai, ką Ukraina gali pasiekti šiose derybose, neatsiejamai priklauso nuo karinės padėties. Taigi, jei norite derybų būdu taikaus sprendimo, užtikrinančio, kad Ukraina vyrautų kaip nepriklausoma demokratinė valstybė, geriausias būdas tai pasiekti yra suteikti Ukrainai karinę paramą“, - teigė J. Stoltenbergas.

Generalinis štabas: rusai puola dviem kryptimisRusijos okupantai ir toliau vykdo puolamąsias operacijas Limanskio ir Bachmuto kryptimis, sakoma pranešime Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.Pažymima, kad per dieną Rusijos užpuolikai įvykdė 16 oro antskrydžių, iš kurių 15 buvo nutaikyti į civilinę infrastruktūrą. Rusijos pajėgos naudojo aštuonis „Shahed-136“ dronus, visi jie buvo numušti. Be to, okupantai atliko 17 atakų iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų. Dėl artilerijos apšaudymo taikiose gyvenvietėse žuvo civiliai gyventojai.„Priešas ir toliau vykdo puolamąsias operacijas Limanskio ir Bachmuto kryptimis, taip pat bando pagerinti taktinę padėtį Kupyansko ir Avdiivkos kryptimis“, - teigė Generalinis štabas.

Įvardijo, kiek žmonių žuvo Kijeve nuo vasario 24-osiosNuo masinės invazijos pradžios vasario 24 dieną dėl Rusijos kariuomenės atakų, įskaitant oro atakas, žuvo 120 sostinės gyventojų.Apie tai praneša Kijevo miesto karinė administracija „Telegram“ kanale. Jos vadovas Sergejus Popko sakė, kad 2022-ieji buvo baisiausi metai naujoje Kijevo istorijoje.„Iki šiandien įsibrovėliai įvykdė 52 oro atakas prieš miestą. Buvo apgadinta daugiau nei 600 pastatų. Kijevo kritinė infrastruktūra taip pat buvo labai sunaikinta. Bet viskas, kas sunaikinta, gali būti atstatyta ir atkurta. Deja, dėl karinių operacijų sostinė praranda vertingiausią dalyką – žmonių gyvybes“, - pabrėžė S. Popko.Jis įvardijo, kad nuo vasario 24-osios iki gruodžio 30 dienos dėl karo žuvo 120 Kijevo gyventojų, įskaitant penkis vaikus. „495 gyventojai buvo sužeisti, 30 iš jų buvo vaikai“, – sakė S. Popko.Pranešama, kad nuo visiško invazijos pradžios sostinėje skambėjo 638 valandas skambėjo oro antskrydžių sirenos.„Bendra aliarmų trukmė – 693 valandos ir 49 minutės. Tai yra beveik 29 dienos! Šiemet miesto gyventojai visą kalendorinį mėnesį praleido slėptuvėse“, – pasakojo S. Popko.

Kijevo meras Klyčko: Ukrainos sostinės gyventojai grįžta į prieškarįKijevo meras Vitalijus Klyčko interviu Vokietijos žurnalui „Spiegel“ sakė, kad Ukrainos sostinės gyventojai grįžta į prieškarį.„Mes suskaičiuojame, kiek mobiliųjų telefonų yra naudojama. Prieš karą čia buvo 3,8 milijono žmonių, kovo mėnesį – mažiau nei milijonas, liepą – du, du su puse milijono, dabar 3,6 milijono. 300 tūkstančių iš jų yra registruoti imigrantai iš kitų šalies regionų. Miestas yra perpildytas“, - teigė V. Klyčko.

Premjeras: Ukraina apsirūpino maistu ateinantiems metamsUkraina tikrai apsirūpino maisto produktais ateinantiems metams. Tai penktadienį per vyriausybės posėdį pareiškė šalies ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša „Ukrinform“.„Mes toliau remsime agrarinį sektorių, kuris taip pat parodė neįtikėtiną atsparumą. Per karo mėnesius 38 tūkst. mūsų žemdirbių mes skyrėme 80 mlrd. grivinų (daugiau kaip 2 mlrd. eurų). Mes padėjome laiku surengti sunkiausią Ukrainos istorijoje sėjos kampaniją. Tai mums leido nuimti derlių, kuris viršija 60 mln. tonų“, - sakė premjeras.Anot D. Šmyhalio, „grūdų iniciatyva“ leido eksportuoti 15 mln. tonų žemės ūkio produkcijos, o per Ukrainos uostus prie Dunojaus buvo išgabenta dar daugiau kaip 10 mln. tonų.Penktadienį įvykęs Ukrainos ministrų kabineto posėdis buvo paskutinis šiais metais.

Šiandien Charkove žuvo du žmonėsPrezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko pateikė naujausią informaciją apie penktadienį visoje Ukrainoje žuvusius žmones.Jis sakė, kad gruodžio 30 d. Charkovo Katerynivkos kaime žuvo du žmonės. Dar du žmonės buvo sužeisti.J. Tymošenko sakė, kad šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.Tuo tarpu buvo pranešta, kad per Rusijos smūgius Černigovo srityje šiaurės Ukrainoje žuvo dar vienas žmogus.Buvo pridurta, kad po sprogimo vietovėje dingo elektra.

Rusijos Federacija į Baltarusiją galėjo perkelti iki 1 500 kariųPenktadienį, gruodžio 30 d., iš Rusijos į Baltarusiją išskrido šeši Rusijos karinių oro pajėgų transporto lėktuvai, informuoja UNIAN.Stebėsenos projekto „Belaruski Hayun“ duomenimis, lėktuvu galėjo būti gabenama įranga arba kariai.

Ukrainos pareigūnas: Rusijos vadovybė nusprendė sausio 5 d. pradėti naują mobilizacijos etapąDėl didelių nuostolių fronte Rusijos vadovybė priėmė sprendimą nuo sausio 5 d. pradėti naują mobilizacijos etapą.Tai interviu BBC pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas.„Dėl didžiulių nuostolių mūšio lauke rusai, komplektuodami jau egzistuojančius dalinius, susiduria su milžiniškomis problemomis. Formuojant naujus dalinius jiems taip pat trūksta gyvosios jėgos. Todėl jie dabar svarsto ir iš esmės jau priėmė sprendimą nuo sausio 5 d. pradėti dar vieną mobilizacijos bangą. Ar jie tai paskelbs sausio 5-ąją, ar 9-ąją, iš esmės tai nieko nepakeis. Jie turės pradėti naują mobilizacijos etapą. O dar reikia atsižvelgti į tą faktą, kad mobilizacija, kurią jie lyg ir baigė, niekur „nedingo“. Ji tęsiasi, ir šiuo metu žmonės plačiu mastu mobilizuojami į karą“, - sakė K. Budanovas.Paklaustas, koks mobilizuotųjų parengties ir aprūpinimo lygis, Ukrainos žvalgybos vadovas pažymėjo, kad kokybės požiūriu naujoji mobilizacijos banga nesiskirs nuo ankstesnės.    

Ukrainos pareigūnas apie „nesibaigiančias rusų raketas“: tai makaronai ant ausų savo liaudžiai Rusai meluoja, teigdami, kad sparnuotosios raketos „Kalibr“ jiems niekada nesibaigs. Jau atsiradusį tokių raketų deficitą atskleidžia duomenys, rodantys, kokiu intensyvumu Rusijos armija jas naudoja.Tai penktadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, praneša UNIAN.Pasak pareigūno, Rusiją erzina Ukrainos žinybų ir partnerių Vakaruose paskelbta informacija, kad jos raketų skaičius mažėja. Todėl propagandininkai mėgina įtikinti savo piliečius, kad yra priešingai.„Jie turi kabinti makaronus ant ausų savo liaudžiai, elektoratui, kad esą „jos mums niekada nesibaigs“ ir t. t. Suprantama, raketos gaminamos, bet jų gamyba atsilieka nuo raketų naudojimo tempo. Akivaizdu, jog dar vienas sankcijų paketas turėtų dar labiau apriboti Rusijos galimybes gauti iš Vakarų technologijų, kurios naudojamos gaminant tiek „Kalibrus“, tiek bepilotes skraidykles, tiek lėktuvus. Jeigu sankcijos tikrai veiks, jeigu kontrolė bus sugriežtinta, tai Rusija neturės jokių „Kalibrų“, – konstatavo J. Ihnatas.Ketvirtadienį Rusija vėl smogė raketomis Ukrainai. Patikslintais duomenimis, priešas paleido 70 raketų, iš jų 58 buvo sunaikintos. Per ataką nukentėjo generacijos objektai ir elektros tinklai Lvivo, Odesos ir Kyjivo srityse.Tą pačią dieną Rusijos gynybos ministerija ciniškai pareiškė, kad esą sparnuotosios raketos „Kalibr“, kurias rusai naudoja per masinius Ukrainos apšaudymus, jiems niekada nesibaigs.UNIAN primena, kad „Kalibr“ tipo raketos gali nuskrieti daugiau kaip 1500 kilometrų. Tad rusai iš savo laivų Juodojoje jūroje gali atakuoti objektus visoje Ukrainos teritorijoje.

JK perduoda Ukrainai metalo detektorių ir sprogmenų nukenksminimo rinkinių Jungtinė Karalystė (JK) pranešė perduodanti Rusijos užpultai Ukrainai daugiau kaip 1 tūkst. metalo detektorių ir 100 sprogmenų nukenksminimo rinkinių, padėsiančių šiai šaliai išminuoti savo žemes.Laikraštis „The Guardian“ cituoja JK gynybos sekretoriaus Beno Wallace'o pranešimą, kuriame pažymima, kad tai, jog Rusija savo kare prieš Ukrainą naudoja minas ir taikosi į vietos civilinę infrastruktūrą yra tik dar viena „šokiruojančiai žiauri Putino invazijos apraiška“. Pranešime priduriama, kad naujausias JK paramos paketas padės Ukrainai saugiai išminuoti savo teritorijas ir pastatus.Paskelbus apie šią paramą, JK premjeras Rishis Sunakas savo tviterio paskyroje pažadėjo, kad Londonas ir toliau rems besiginančią Ukrainą.Nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios JK jau yra perdavusi Kyjivui paramos, kurios vertė siekia 2,3 mlrd. svarų sterlingų (2,6 mlrd. eurų).

Kremlius jau reiškia „didžiulį nerimą“ dėl Baltarusijoje nukritusios raketos Kremlius penktadienį išreiškė „didžiulį nerimą“ dėl Baltarusijos teritorijoje nukritusios raketos, kuri, anot Maskvos ir Minsko, tariamai priklauso Ukrainai, praneša CNN.„Kremlius nerimauja dėl incidento, kurio metu Baltarusijoje nukrito ukrainietiška raketa“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis tvirtino, kad šis įvykis esą „kelia didžiulį nerimą ne tik mums, o ir mūsų Baltarusijos partneriams“.Atstovas pridūrė, kad abiejų šalių ginkluotosios pajėgos šiuo metu palaiko „nuolatinį ryšį“.D. Peskovas šiuos komentarus išsakė praėjus dienai po to, kai Baltarusija pranešė apie jos teritorijoje, konkrečiai – Bresto srityje nukritusią tariamai Ukrainai priklausančią raketą „S-300“. Šalies valstybinė žiniasklaida skelbė, kad raketa esą nukrito tarp 10 val. ir 11 val. ryto – maždaug tuo metu, kai Rusija vykdė naujausią masinį taikių Ukrainos miestų apšaudymą.Nors Ukrainos oro gynybos pajėgos iš tiesų naudoja tokio modelio raketas ir pasitelkia jas Rusijos laidomiems sviediniams perimti, jų savo arsenale turi ir pati Maskva.Po šios žinios Ukraina neneigė, kad tai buvo jos raketa, tačiau pabrėžė mananti, jog tai galėjo būti tyčinė Rusijos provokacija, nes Maskva galimai nustatė tokį savo sparnuotųjų raketų maršrutą, kad išprovokuotų jų perėmimą Baltarusijos oro erdvėje. Kyjivas kalbėjo apie „desperatiškas ir nesiliaujančias Kremliaus pastangas įtraukti Baltarusiją į savo brutalų karą prieš Ukrainą“. 

Putinui besikalbant su Xi Jinpingu  – Ukrainos ataka KrymeVideoryšiu kalbantis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, Ukraina atakavo Sevastopolį, skelbia „The Moscow Times“.Mieste suveikė priešlėktuvinės gynybos sistema, pranešė gubernatorius Michailas Razvožajevas. „Visos tarnybos dirba įprastu režimu. Mūsų kariai kaip visada sureagavo puikiai. Prašau visų išlaikyti rimtį“, – parašė jis savo „Telegram“ kanale.Miesto gyventojai girdėjo labai garsius sprogimus, informavo „Telegram“ kanalas „Čp/Sevastopol“. Jie pranešė apie „drebančias sienas ir vos neišdužusius langus“, rašo kanalas.Tuo metu vyko V. Putino ir Xi Jinpingo pokalbis – pirmasis po rugsėjo mėnesį surengto Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimo, kurio metu jie bendravo. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos ginkluotosios pajėgos vis dažniau atakuoja Krymą. Viena stambiausių atakų tapo bepiločiais laiveliais suduotas smūgis Juodosios jūros flotilei Sevastopolio įlankoje. Po šio išpuolio Rusija gerokai sumažino flotilės aktyvumą Juodojoje jūroje.https://t.me/chp_sevastopol_82/4101

Kuleba: Vengrija paėmė Ukrainą savo kovos dėl ES pinigų įkaite Ukraina tapo Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybės įkaite jos kovoje dėl įšaldytų Europos Sąjungos lėšų.Tai interviu leidiniui „Politico“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.„Vengrija žaidžia savo žaidimą. Ji paėmė Ukrainą įkaite savo kovoje dėl pinigų, kuriuos, jos manymu, jai skolinga Europos Komisija. Gera naujiena yra tai, kad EK rado būdą, kaip teikti finansinę pagalbą Ukrainai be Vengrijos balso. Todėl dabar mes žinome, kad kritiniams atvejams yra sprendimas“, – sakė ministras.Gruodžio 11 d. buvo pranešta, kad ES šalys susitarė dėl milijardinės paramos karo siaubiamai Ukrainai. Šis sprendimas buvo priimtas nepaisant Vengrijos prieštaravimų. Pagal jį kitais metais Kyjivui bus suteikta 18 mlrd. eurų makrofinansinė pagalba.

Baltarusija tikina mananti, kad tariamai Ukrainai priklausanti raketa į jos oro erdvę įskriejo neatsitiktinai Baltarusija tikina mananti, kad yra „mažai tikėtina“, jog tariamai Ukrainai priklausanti raketa į jos oro erdvę įskriejo atsitiktinai, praneša stotis „Sky News“, remdamasi Rusijos valstybine naujienų agentūra „RIA Novosti“.„RIA“ citavo baltarusių pareigūną, kuris aiškino, kad neva šis incidentas galėjo būti sukeltas „tyčia“.Apie galimą raketos nukritimą Baltarusijos teritorijoje pranešta ketvirtadienį. Tada Baltarusijos gynybos ministerija tvirtino, kad Bresto srityje buvo numušta tariamai Ukrainai priklausanti raketa „S-300“. Šalies valstybinė žiniasklaida skelbė, kad raketa esą nukrito tarp 10 val. ir 11 val. ryto – maždaug tuo metu, kai Rusija vykdė naujausią masinį taikių Ukrainos miestų apšaudymą.Nors Ukrainos oro gynybos pajėgos iš tiesų naudoja tokio modelio raketas ir pasitelkia jas Rusijos laidomiems sviediniams perimti, jų savo arsenale turi ir pati Maskva.Po šios žinios Ukraina neneigė, kad tai buvo jos raketa, tačiau pabrėžė mananti, jog tai galėjo būti tyčinė Rusijos provokacija, nes Maskva galimai nustatė tokį savo sparnuotųjų raketų maršrutą, kad išprovokuotų jų perėmimą Baltarusijos oro erdvėje.

Ekspertas įvardijo objektus Maskvoje, kuriems gali smogti Ukrainos ginkluotosios pajėgos Ukraina per Naujuosius metus galėtų smogti kariniams objektams Maskvoje ir Pamaskvyje. Tai penktadienį pareiškė karo ekspertas Olehas Ždanovas, atsakydamas į prenumeratorių klausimus savo „YouTube“ kanale, praneša UNIAN.Jis pažymėjo, kad Rusijos sostinėje ir apie ją yra daugybė karinių objektų, kuriems Ukraina galėtų smogti, jeigu ji turi atitinkamų naikinimo priemonių.„Bet kuris karinis objektas Rusijos teritorijoje yra teisėtas taikinys Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tai patvirtino ir mūsų partneriai“, – teigė ekspertas.Kaip prioritetinius taikinius tokiems smūgiams O. Ždanovas įvardijo Rusijos generalinio štabo pastatų kompleksą Arbato gatvėje Maskvoje, karines dalis Rusijos sostinėje ir apie ją.Tačiau ekspertas laiko mažai tikėtinais Ukrainos smūgius elektros pastotėms Rusijoje, kadangi tai būtų karo nusikaltimas.O. Ždanovas priminė, kad neseniai Maskvos srityje buvo dislokuota papildomų oro gynybos kompleksų.„Matyt, kažką jaučia ir bijo“, – pareiškė jis.

Rusija tvirtina, kad per pastarąją masinę raketų ataką Ukrainoje esą „neutralizavo“ visus nustatytus taikinius Rusija penktadienį pareiškė, kad per pastarąją, ketvirtadienio rytą surengtą masinę raketų ataką Ukrainoje tariamai „neutralizavo“ visus nustatytus taikinius, praneša CNN.Gynybos ministerija Maskvoje tvirtino, kad šalies ginkluotųjų pajėgų smūgiai esą padėjo sutrikdyti Ukrainos kariuomenei priklausančios įrangos aptarnavimą bei rezervinių pajėgų perdislokavimą iš vakarinių sričių.Tačiau Kyjivas dalinosi visiškai kitokiu vakarykščių atakų vertinimu ir nurodė, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė didžiąją dalį rusų paleistų raketų. Šalis taip pat skelbė, kad dėl šių brutalių smūgių taikiems miestams žuvo mažiausiai keturi žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti.Rusijos gynybos ministerija taip pat kalbėjo apie besitęsiančius mūšius Ukrainos rytuose ir tikino, kad Charkive ir Donecke ukrainiečių karinėms pajėgoms sukėlė daug nuostolių. Negana to, ministerija aiškino, kad neva „sėkmingai“ atakavo JAV siųstą techniką ir Donecke esą numušė naikintuvą „MiG-29“ bei dar daugybę dronų.CNN šių Maskvos pareiškimų nepriklausomai patvirtinti negalėjo.

Prie Krymo tilto – didžiulės automobilių eilėsGruodžio 30 d. prie užvažiavimo ant Krymo tilto iš Kubanės pusės susidarė milžiniška automobilių spūstis.Didžiulė eilė susidarė dėl saugumo patikros – tikrinamas kiekvienas automobilis. Vaizdo įrašą atsiuntę „Telegram“ kanalo „Mash“ prenumeratoriai sako, kad per dvi valandas į priekį galima nuvažiuoti ne daugiau kaip 500 metrų ir paskui ilgam sustoti. Praleidžia tik karinę techniką ir keleivinius autobusus specialiai tam skirta juosta, o likusiuosius prašo išversti kišenes.Ir taip bus mažiausiai iki sausio 21 d., kol pusiasalyje sušvelnins saugumo priemones, skelbia „Mash“.„Naujametinių ir kalėdinių švenčių laikotarpiu planuojant keliones, būtina atsižvelgti į šį veiksnį ir skirti papildomo laiko privalomajai saugumo patikrai arba rinktis kitą maršrutą“, – rašoma Krasnodaro krašto operatyvinio štabo „Telegram“ kanale.https://t.me/breakingmash/40985

Rusų raketų nuolaužos krenta jų pačių teritorijojeVolgogrado srityje rasta raketų nuolaužų. Kaip rašo V1.ru, nuolaužas gruodžio 29 d. rado Volgogrado srityje, Rudnios rajone, esančio Ilmenio kaimo gyvenvietės gyventojai – maždaug už 20 kilometrų nuo gyvenvietės. Vietos valdžia pranešė, kad nuolaužų aptikimo vietoje dirba policija ir kareiviai, nukentėjusiųjų nėra.Žurnalistų teigimu, vizualiai nuolaužos primena didelio nuotolio sparnuotosios raketos Х-101 arba Х-102 – AS-23 KODIAK dalis. Rusijos Federacijos (RF) gynybos ministerija kol kas nepateikė oficialių komentarų. Gruodžio 29 d. Rusijos pajėgos sudavė raketų smūgių Ukrainai.Gruodžio 16 d. Volgogrado srityje irgi buvo rasta metalinių nuolaužų, spėjama, raketų fragmentų. Tada nuolaužos nukrito daugmaž tuo pačiu metu, kai buvo atliekama dar viena raketų ataka prieš Ukrainą. Vietos valdžia parašė, kad nuolaužos priklauso RF gynybos ministerijai, bet paskui šią žinutę pašalino.https://t.me/newsv1/39248

Rusijos Belgorodo srityje pranešama apie naują apšaudymą Rusijos Belgorodo srityje penktadienį pranešta apie naują apšaudymą.„The Guardian“ cituoja srities gubernatorių Viačeslavą Gladkovą, kuris socialiniame tinkle „Telegram“ tvirtino, kad buvo apšaudytas Šebekinsko rajonas. Pasak jo, žmonės nenukentėjo. Gubernatorius rašė, kad ten buvo suduota pramonės įmonei, per ataką esą buvo išdaužti pastato langai ir apgadinta objektą juosianti tvora.Belgorodo sritis ribojasi su Ukrainos Sumų, Charkivo ir Luhansko regionais. Joje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jau būta ne vieno apšaudymo.

Žiniasklaida: Putinas suvokė netekęs draugųPo 10 žiauraus karo su Ukraina mėnesių Rusijos Federacijos (RF) prezidentas Vladimiras Putinas priartėjo prie 23-iųjų valdymo metinių, būdamas didžiausioje izoliacijoje (tiek išoriniame pasaulyje, tiek Rusijos viduje) per visus tuos metus. Apie tai rašo „The Washington Post“.Dienraštis pažymi, kad Ukrainos užpuolimas nutraukė Rusijos ir Vakarų ekonominius ryšius, kurie buvo kuriami ne vieną dešimtmetį. Rusija tapo tarptautine atstumtąja, o pats V. Putinas gerokai nutolo nuo Rusijos elito. „The Washington Post“ pašnekovų, žinančių situaciją Kremliuje, teigimu, šiandien V. Putinas „suvokia netekęs draugų“. Rusijos elitas susiskaldė: vieni nori karo pabaigos, kiti pasisako už konflikto eskalavimą. Bet ir vieni, ir kiti yra nepatenkinti dabartine Rusijos karine taktika.„Tai figūra (V. Putinas), kuri elito akyse atrodo nesugebanti duoti atsakymų į klausimus. Elitas nežino, kuo tikėti, ir bijo galvoti apie rytojų“, – leidiniui sakė Carnegie tarptautinės taikos fondo vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Stanovaja.

Atnaujintais duomenimis, per pastarąją masinę Rusijos raketų ataką Ukrainoje žuvo mažiausiai keturi žmonės Per pastarąją, ketvirtadienio rytą surengtą masinę Rusijos raketų ataką Ukrainoje žuvo mažiausiai keturi žmonės ir dar aštuoni sužeisti.Šiuos atnaujintus duomenis penktadienį pateikė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, kuriuo remiasi „Sky News“.Iš pradžių buvo skelbta apie tris žuvusiuosius.Pasak K. Tymošenkos, trys žmonės žuvo Charkivo srityje, o dar vienas asmuo gyvybės neteko Donecke. Šiose srityse taip pat gauta pranešimų apie sužeistus žmones. K. Tymošenkos teigimu, gyventojai dar nukentėjo sostinėje Kyjive ir Chersone.Kaip jau skelbta anksčiau, ketvirtadienį Rusijos kariuomenė prieš taikius Ukrainos miestus pradėjo dar vieną masinę raketų ataką. Skaičiuojama, kad iš viso buvo paleistos 69 raketos, iš kurių 54 pavyko numušti. Pasak Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, per šią ataką buvo suduota 10-čiai šalies sričių.

Zelenskis: Ukraina gina demokratijos vertybes Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis metų pabaigoje drąsina savo tautiečius. „Nėra lengva. Yra sunku, tačiau esu įsitikinęs, kad mes atsilaikysime, o Rusijos agresija žlugs“, – rašo jis penktadienį žinutėje „Telegram“ kanale, kurioje dalijasi ir karo vaizdais.Ši kovą esą ne tik dėl Ukrainos. „Mes kovojame už vertybes, kurios vienija Europą ir demokratinį pasaulį, už visuotinę gyvybės vertybę“, – tęsė V. Zelenskis. Kovos tikslas – kad „visi kiti potencialūs pasaulio agresoriai nedrįstų pakartoti to, ką daro rusizmas.“

Ketvirtadienį Chersono sritis apšaudyta 81 kartą Ketvirtadienį, gruodžio 29 d. Rusijos kariuomenė 81 kartą apšaudė Pietų Ukrainos Chersono sritį. Tai penktadienį pranešė šios srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševyčius, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Rusų okupantai 81 kartą apšaudė Chersono teritoriją. Priešas šaudė į taikias gyvenvietes visoje srityje, pasitelkdamas artileriją, daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir minosvaidžius“, – „Telegram“ parašė J. Januševyčius.Pasak jo, Chersono miestui buvo smogta 27 kartus. Čia nukentėjo parduotuvė, kritinės infrastruktūros objektai, pramonės įmonės ir gyvenamieji namai. Turimais duomenimis, sužeistas vienas žmogus.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 105 250 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 105 250 karių (+690 per pastarąsias 24 val.), penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki gruodžio 30-osios Maskvos kariuomenė taip pat neteko 3 026 (+8) tankų, 6 059 (+12) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 010 (+6) artilerijos sistemų, 423 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 212 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 283 lėktuvų, 268 sraigtasparnių, 4 683 (+8) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 740 (+23) dronų, 180 (+1) specialiosios technikos vienetų ir 711 (+58) sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Ukraina teigia atrėmusi naktinį Rusijos dronų išpuolįUkrainos kariuomenė penktadienį pranešė, kad atrėmė naktį surengtą dronų ataką prieš šalį, įskaitant sostinę Kyjivą, praėjus dienai po to, kai Rusija paleido raketų bangą į karo draskomą tautą.„Naktį iš gruodžio 29 į 30 dieną priešas atakavo Ukrainą Irano gamybos dronais kamikadzėmis“, – nurodoma Ukrainos karinių oro pajėgų pareiškime socialiniuose tinkluose.Jame priduriama, kad iš viso iš pietryčių ir šiaurės krypčių buvo paleista 16 dronų, kuriuos „visus“ sunaikino Ukrainos oro gynyba.Sostinėje Kyjive miesto valdžia 2 val. 12 min. vietos (Lietuvos) laiku paskelbė oro pavojaus signalą, kuris truko kiek daugiau nei dvi valandas.Meras Vitalijus Kličko vėliau sakė, kad miestą atakavo septyni dronai: du buvo numušti „artėjant“, o penki – virš miesto.Jis pridūrė, kad nukentėjusiųjų nebuvo, tačiau krintančios nuolaužos apgadino langus dviejuose pastatuose viename pietvakariniame rajone.Ketvirtadienio rytą pranešta apie sprogimus visoje Ukrainoje, įskaitant Kyjivą, antrąjį pagal dydį Charkivo miestą rytuose ir vakarinį Lvivo miestą netoli sienos su Lenkija.Ukrainos kariuomenė teigė, kad Rusija paleido 69 sparnuotąsias raketas, iš kurių 54 buvo numuštos.Išpuoliai įvykdyti praėjus 10 mėnesių po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios. Pastaraisiais mėnesiais Rusijos smūgiai buvo nukreipti prieš energijos tiekimo tinklus, todėl vidury žiemos milijonai žmonių liko šalti.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad po ketvirtadienio išpuolio dauguma regionų liko be elektros.

Kyjivas: nuo karo pradžios be žinios dingusiais laikoma 15 000 ukrainiečių Nuo karo pradžios Ukrainoje be žinios dingusiais laikoma tūkstančiai karių ir civilių. „Rusija patvirtino 3 392 ukrainiečių karo belaisvius, tačiau Ukrainoje šiuo metu dingusiais laikoma 15 000 žmonių, tarp jų – daug civilių“, – vokiečių žiniasklaidai sakė Ukrainos prezidento patarėja Alona Verbycka. Šių žmonių likimas esą visiškai nežinomas.„Mes nežinome, kas jiems nutiko, – kalbėjo pareigūnė. – Ar jie rusų nelaisvėje, ar jie pagrobti iš rusų okupuotų teritorijų, o gal seniai nužudyti?“ Ši nežinomybė esą pirmiausiai artimiesiems yra siaubinga.Ukrainos institucijos ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad ištisos šeimos iš okupuotų teritorijų buvo išvežtos į Rusiją.

Ukraina: jei reikės, mūsų kariai įžengs į RusijąUkrainos kariuomenė įžengs į Rusijos teritoriją, jei kils tokia būtinybė, pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas interviu „Kyjiv Post“.„Jei ginant savo šalį prireiks atsidurti ten, kur mums atrodys būtina, mes ten būsime“, – atsakė jis į klausimą. O. Danilovas pabrėžė, kad Ukraina niekieno neprašys leidimo. „Nieko neatsiklausime [leidimo]. O visos kalbos, kad nereikia kažko erzinti, – absurdas“, – pabrėžė jis.O. Danilovas teigė, kad Rusijai – „galas“. „Ateis tikrai. Pražūtį jie patys kuria, toks jų sprendimas. Dabar jie naikina savo šalį. Tokios Rusijos ir su tokia teritorija, kokia šiuo metu yra, nebebus po to, kai jie priėmė sprendimą kariauti su Ukraina“, – pabrėžė jis.O. Danilovas  taip pat pakomentavo spėliones apie galimą Rusijos puolimą iš Baltarusijos šią žiemą ir Baltarusijos kariuomenės dalyvavimą tokiame puolime.Pasak jo, Baltarusija yra okupuota Rusijos Federacijos, o Rusijos kariškiai ten elgiasi taip, tarsi būtų namuose. „Tęsiasi Rusijos vykdomas Baltarusijos prievartavimo procesas“, – sakė O. Danilovas, pabrėždamas, kad Ukrainos valdžia ruošiasi visiems scenarijams.„Ar baltarusiai eis į  karą prieš mūsų žmones? Man sunku pasakyti. Nes tai priklauso nuo daugybės veiksnių, kuriems dabar neturime jokios įtakos. Tačiau mes tikrai žinome, kad baltarusiai nenori su mumis kariauti, mes jiems nieko blogo nepadarėme“, – kalbėjo jis.Jo nuomone, Rusija ir toliau spaudžia Aliaksandrą Lukašenką prisijungti prie karinių veiksmų prieš Ukrainą, tačiau dabartiniai veiksmai rodo, kad galutinio sprendimo dar nėra.

Ukrainos pajėgos skelbia prie Berdiansko likvidavusios 50 rusųUkrainos ginkluotosios pajėgos skelbia atakavusios rusų bazes Berdiansko uostamiesčio apylinkėse šalies pietryčiuose. Per atakas „likviduota“ 50 rusų karių, ketvirtadienį Kyjive pranešė Generalinis štabas. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.Ukrainos pajėgos nepateikė duomenų, kokiomis ginklų sistemomis apšaudė Berdianską. Šis miestas prie Azovo jūros yra beveik per 100 km nuo dabartinės fronto linijos. Iš tikrųjų Ukraina neturi raketų, kurios galėtų skrieti taip toli. Galėjo būti panaudoti dronai, specialieji būriai ar partizanai. Vis dėlto po daugybės atakų toli už rusų linijų spėliojama, kad Ukraina vis dėlto ilgojo nuotolio raketų turi.

NATO generalinis sekretorius ragina tiekti daugiau ginklų UkrainaiNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Aljanso šalis toliau tiekti ginklus Ukrainai. „Gali skambėti paradoksaliai, tačiau karinė parama Ukrainai yra greičiausias kelias į taiką“, - sakė jis interviu agentūrai dpa.Anot J. Stoltenbergo, būtina įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis nepasieks savo tikslo perimti Ukrainos kontrolę. Tuomet būtų įmanomas taikus derybinis sprendimas, kuris užtikrintų Ukrainos, kaip nepriklausomos demokratinės valstybės, gyvavimą. NATO vadovas kartu pabrėžė, kad pastarosios ukrainiečių atakos prieš karinius taikinius Rusijoje yra visiškai teisėtos. „Kiekviena šalis turi teisę gintis. Ukraina taip pat“, - akcentavo jis.Vertinant Ukrainos atakas, esą reikia atsižvelgti į kontekstą. O jis apima masyvias rusų atakas prieš civilinę infrastruktūrą, kurių tikslas yra žiemą ukrainiečių civilius palikti be vandens, šildymo ir elektros.Paklaustas, ar, jo nuomone, reikėtų aprūpinti Ukrainą vidutinio nuotolio raketomis, J. Stoltenbergas sakė, kad dėl specifinių sistemų vyksta nuolatinis dialogas tarp sąjungininkų ir su Ukraina. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad NATO sąjungininkės jau praeityje perdavė Ukrainai didelio nuotolio ginklų sistemas. Tarp jų yra „Himars“ raketų paleidimo sistemos, didelio nuotolio artilerija ir dronai.

Zelenskis: kiekviena raketų ataka vis labiau artina Rusiją prie tribunoloRusija, anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, su kiekviena raketų ataka prieš Ukrainą vis labiau artėja prie Tarptautinio tribunolo. „Su kiekviena tokia raketų ataka Rusija tik dar giliau stumia save į aklavietę“, - sakė jis ketvirtadienio vakarą tradiciniame kreipimesi praėjus tik kelioms valandoms po naujausios didelio masto rusų pajėgų atakos sparnuotosiomis raketomis ir dronais kamikadzėmis. „Didžiausio pasaulyje teroristo statusas“ esą dar ilgai atsilieps Rusijai ir jos piliečiams.„Kiekviena raketa tik patvirtina, kad viskas turi baigtis tribunolu, būtent taip ir bus“, - kalbėjo V. Zelenskis. Savo pokalbiuose su užsienio šalių lyderiais Ukrainos prezidentas mėgina užsitikrinti jų paramą tarptautiniam tribunolui pagal Niurnbergo tribunolo pavyzdį, kuriame rusų politikai ir kariai atsakytų už invaziją į Ukrainą.Pasak V. Zelenskio, naujausia Rusijos raketų ataka vėl padarė didelės žalos energetikos tinklui didelėje šalies dalyje. „Šie metai dar turi dvi dienas. Priešas galbūt vėl sieks, kad mes Naujuosius švęstume tamsoje, - įspėjo V. Zelenskis dėl tolesnių atakų. – Tačiau nesvarbu, ką jie ketina, mes apie save žinoma viena: mes atsilaikysime“.

Ukrainos gynėjai naktį numušė 10 bepiločių orlaivių dviejuose regionuoseNaktį Dniepropetrovsko ir Zaporižios srityse buvo sunaikinta 10 bepiločių orlaivių.„Naktį oro ir priešlėktuvinių raketų daliniai „Vostok“, bendradarbiaudami su sausumos pajėgų oro gynyba, Dniepropetrovsko ir Zaporožės regionuose sunaikino 9 „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius ir 1 „Marlin“, – „Facebook“ paskelbė oro pajėgų vadavietė „Vostok“.

Zelenskis: okupantai vis dar nori užgrobti Donbasą Naujųjų metų išvakarėseUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad priešas neatsisakė minties užimti Donbasą ir išsikėlė sau užduotį tai padaryti iki Naujųjų metų."Nepaisant visų smūgių, valstybė dirba kiekvieną dieną. Biuras, ministrų kabinetas – visi dirba. Šiandien turėjau du svarbius susitikimus – ekonomikos ir gynybos. Dirbame, kad mūsų gynėjai turėtų daugiau galimybių, daugiau ginklų, daugiau dronų“, – sakė jis.V. Zelenskio teigimu, situacija fronto linijoje iš esmės nepasikeitė."Patys aštriausi  taškai – Bachmutas, Soledaras, visa linija Donecko srityje. Priešas neatsisakė beprotiškos idėjos užimti Donecko sritį... Dabar jie išsikėlė sau užduotį – tai padaryti prieš Naujuosius metus“, – sakė šalies vadovas.

Rusija naktį bepiločiais orlaiviais atakavo Kijevą ir jo regionąRusija naktį bepiločiais orlaiviais atakavo Kijevą ir jo  regioną. Apie 2.13 val. mieste buvo paskelbtas oro pavojaus signalas.Kijevo regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba sakė, kad regione veikia priešlėktuvinė gynyba.„Atakuoja bepiločiais orlaiviais. Būkite slėptuvėse ir saugiose vietose iki oro antskrydžio signalo pabaigos. Rūpinkitės savimi ir savo artimaisiais. Jokiu būdu nefiksuokite kariuomenės darbo!“, - rašė jis „Telegram“.

Zelenskis neatmeta galimybės, kad Rusija dar kartą bandys palikti ukrainiečius be elektros Naujųjų metų išvakarėseUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatmeta galimybės, kad priešas vėl bandys padaryti taip, kad ukrainiečiai Naujuosius metus sutiktų tamsoje, rao UNIAN.„Šiemet liko dvi dienos. Galbūt priešas dar kartą pasistengs, kad Naujuosius metus švęstume tamsoje“, – sakė prezidentas vakariniame vaizdo kreipimesi.V. Zelenskis neatmetė galimybės, kad okupantai planuoja priversti ukrainiečius nukentėti nuo dar vieno smūgio į miestus.

Zelenskis: su kiekvienu raketų smūgiu Rusija tik dar giliau atsiduria aklavietėje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į ukrainiečius baigiantis 309-ajai Rusijos invazijos dienai.„Norėčiau padėkoti mūsų oro pajėgų naikintuvams, Ukrainos priešlėktuvinei gynybai, kuri šiandien sėkmingai atrėmė dar vieną Rusijos puolimą. Buvo numuštos 54 raketos, 11 smogiamųjų bepiločių orlaivių. Mūsų kariai pasižymėjo visoje Ukrainoje, todėl esu dėkingas visoms mūsų oro pajėgų vadavietėms: „Centras, Pietūs, Rytai ir Vakarai. Ypač esame dėkingi 96-osios Kijevo, 160-osios Odesos ir 208-osios Chersono priešlėktuvinių raketų brigadų kariams, kurių rezultatai šiandien yra aukščiausi“, – sakė jis savo kalboje. „Nuo šio vakaro daugelyje Ukrainos regionų nutrūko elektros energijos tiekimas. Ypač sunku Kijevo regione ir sostinėje, Lvovo regione, Odesos ir regione, Chersono ir regione, Vinicos ir Užkarpatės regionuose. Tačiau tai nepalyginama su tuo, kas galėjo būti be mūsų didvyriškų priešlėktuvinės ir priešlėktuvinės gynybos dalinių“, – sakė V. Zelenskis.

Pusė ukrainiečių mano, kad narystė NATO yra geriausias saugumo garantasKas antras ukrainietis (49 proc.) mano, kad prisijungimas prie NATO yra geriausia išeitis Ukrainos saugumui užtikrinti.Apie tai praneša demokratinių iniciatyvų fondas, remdamasis 2022 m. gruodžio 13-21 d. kartu su Razumkovo centro sociologine tarnyba ir MATRA programos parama atliktos apklausos rezultatais.Kaip pažymima pranešime spaudai apie apklausos rezultatus, dar 9 proc. respondentų teigė, kad patikimiau būtų sudaryti strateginę gynybos sutartį su keliomis kitomis šalimis, ne tik JAV. Tuo pat metu 7 proc. respondentų mano, kad strateginis gynybos susitarimas turėtų būti sudarytas tik su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Ukraina: Ukrainos gynybos pajėgos per savaitę pasistūmėjo daugiau kaip 2 kilometrus link KreminosUkrainos gynybos pajėgos per savaitę pasistūmėjo daugiau kaip 2 kilometrus link laikinai okupuoto Kreminos miesto Luhansko srityje, rašo UNIAN.Rusai miesto viduryje ruošia tam tikrus įrenginius, sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus.Pasak jo, taip pat turima informacijos, kad priešai pamažu pradeda rengti gynybines struktūras pačiame Luhanske.„Ukrainos gynybos pajėgos per savaitę pasistūmėjo 2,5 kilometro link Kreminos... Iš tiesų, kariniai vadai buvo evakuoti iš Kreminos ir perkelti į Rubižnę ir Severodonecką. Be to, jie evakavo vietinius gyventojus, gyvenančius namuose, kurie... link fronto linijos ir patys užima tuos namus“, – pasakojo pareigūnas.

Italijos premjerė G. Meloni ketina apsilankyti Ukrainoje iki vasario pabaigosItalijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketina apsilankyti Ukrainoje iki vasario pabaigos.Kaip praneša „Bloomberg“, ketvirtadienį per spaudos konferenciją Romoje premjerė pareiškė planuojanti iki vasario pabaigos nuvykti į Kyjivą ir taip pademonstruoti savo paramą Ukrainai.Pasak Italijos vyriausybės vadovės, galutinė data bus patvirtinta tik tada, kai saugumo sąlygos leis suplanuoti vizitą.„Mes privalome padaryti visa, kad paremtume Ukrainą ir išnaudotume galimybes užtikrinti taiką“, - pareiškė G. Meloni.G. Meloni pirmtakas Mario Draghi birželio mėnesį lankėsi Kyjive su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Ukrainos gynybos ministerija sureagavo į Baltarusijos kaltinimusUkrainos gynybos ministerija pareiškė, kad yra pasirengusi dalyvauti tiriant incidentą, kai Baltarusijoje per masinę Rusijos raketų ataką buvo numušta raketa S-300, sakoma Ukrainos gynybos ministerijos komentare, rašo UNIAN.Visų pirma Ukrainos gynybos ministerija priminė, kad šiandien Rusija vėl surengė masinę raketų ataką prieš taikius Ukrainos miestus.„Dėl barbariškų raketų atakų buvo sunaikinta daugiau kaip 18 gyvenamųjų pastatų, 10 ypatingos svarbos infrastruktūros objektų 10 regionų. Blogiausia, kad vėl nukentėjo civiliai gyventojai“, – pažymima komentare.„Todėl Ukrainos pusė neatmeta galimybės, kad tai buvo sąmoninga teroristinės Rusijos valstybės provokacija“, – sakoma komentare.

Ukrainos žvalgyba: Rusija su Iranu susitarė dėl raketų, bet Teheranas dar dvejojaPreliminarūs susitarimai dėl Irano balistinių raketų tiekimo Rusijai jau sudaryti, bet Teheranas dar dvejoja. Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“.„Iranietiški dronai toliau tiekiami. O dėl balistinių raketų, tai jos yra trokštamas ginklas Putinui, bet kol kas jis niekaip negali jų gauti. Tęsiasi rimtas darbas šiuo klausimu, nors preliminarūs susitarimai, mes tai žinome, jau sudaryti. Dabar liko palaukti ir pažiūrėti. Kiek mums žinoma, Irane ne visi dega noru padėti Putinui, nes supranta, kokie to padariniai gali būti Irano režimui“, - sakė pareigūnas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovu Jurijumi Ihnatu, Rusija nori išmainyti dvi lėktuvų Su-24 ir Su-35 eskadriles į pigius iranietiškus dronus „Shahed“, kadangi nedrįsta naudoti savo aviacijos Ukrainos padangėje.

Operatorius: po naujų Rusijos smūgių Ukrainos elektros tinklui padaryta reikšminga žala Dėl Rusijos raketų smūgių Ukrainai ketvirtadienį buvo padaryta „reikšminga žala“ nacionaliniam elektros energijos tinklui, kuris ir taip jau buvo nuniokotas pakartotinio bombardavimo, teigė pareigūnai.„Deja, dėl didelių tinklo pažeidimų mums sunku tiekti elektros energiją Charkivo, Kyjivo, Odesos, Mykolajivo, Chersono ir Lvivo srityse“, – informavo Ukrainos energetikos operatoriaus „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis.

Žiniasklaida: Nyderlandai gali repatrijuoti nuo mobilizacijos pabėgusius rususNyderlandai netrukus gali pradėti repatrijuoti nuo mobilizacijos pabėgusius rusus, kadangi šalies valdžia nebelaiko potencialaus šaukimo į Rusijos armiją pakankama priežastimi suteikti prieglobstį, rašo ketvirtadienį Belgijos laikraštis "The Brussels Times".„Nyderlandų valstybės sekretorius prieglobsčio reikalams Ericas van der Burgas paskelbė, kad jo šalis gali grąžinti rusus į jų kilmės šalį. Priėmusi sprendimą suteikti prieglobstį vengiantiems karinės tarnybos, Nyderlandų vyriausybė dabar aiškinasi, kurie konkrečiai Rusijos piliečiai buvo įtraukti į karą prieš Ukrainą“, - sakoma pranešime.Anksčiau Nyderlandų imigracijos ir natūralizacijos tarnyba leido 18–27 metų amžiaus rusams pasilikti šalyje, Rusijai paskelbus „dalinę“ mobilizaciją dėl karo Ukrainoje. Tačiau E. van der Burgas trečiadienį paskelbė, kad „baimė būti mobilizuotam“ nebebus laikoma pagrįsta priežastimi suteikti rusams prieglobstį.Komentuodami šį sprendimą, žinybos atstovai paaiškino, kad jie kol kas neturi pakankamai informacijos, „kokiu mastu šauktiniai Rusijoje buvo (prievarta) siunčiami į karą Ukrainoje“.Anot Nyderlandų laikraščio „De Volkskrant“, priimdama sprendimą, vyriausybės atsižvelgė į Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimą spalio pabaigoje, kad esą mobilizacija jau baigta. Todėl Nyderlandų imigracijos ir natūralizacijos tarnyba mano, kad pabėgėlių iš Rusijos nuogąstavimai dėl jų siuntimo į Ukrainą „yra susiję tik su galimu ateities scenarijumi“.

Putinas pasirašė įstatymą, už sabotažo veiksmus baudžiantį įkalinimu iki gyvos galvosRusijos prezidentas ketvirtadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį sabotažo veiksmai baudžiami kalėjimu iki gyvos galvos.Asmuo gali gauti bausmę ne tik už įvykdytą sabotažo veiksmą, kuris, pavyzdžiui, gali būti sąmokslas įvykdyti perversmą ar kiti „ardomieji veiksmai“, bet ir už nusikaltimo finansavimą, verbavimą ir planavimą.Susidorojimo imamasi vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą. Karui prasidėjus Rusijoje buvo įvykdyta daug išpuolių prieš rajonų karinius komisariatus ir infrastruktūrą. V. Putinui paskelbus visuotinės mobilizacijos įsakymą tokių atakų padaugėjo. Iki lapkričio viešuosiuose pastatuose įvykdyta iš viso daugiau kaip 75 išpuoliai.Pilietinių teisių aktyvistai teigia, kad neaiškios formuluotės ir skirtingos įstatymo interpretacijos suteikia valdžiai plačias galimybes persekioti tuos, kurie prieštarauja Kremliaus politikai. Pastaraisiais mėnesiais daugelis karo kritikų gavo ilgas kalėjimo bausmes už „Rusijos kariuomenės diskreditavimą“.

Baltarusijos valstybinė žiniasklaida socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos raketos nuolaužos. Ji šį rytą nukrito Breste. Baltarusija raketos paleidimu apkaltino Kijevą. https://twitter.com/nexta_tv/status/1608519089672044544?ref_src=twsrc%5Etfw

Skaudžios Rusijos smūgių pasekmės: žuvo du žmonės, septyni buvo sužeistiMažiausiai du žmonės žuvo ir septyni buvo sužeisti per didelę Rusijos bombardavimo bangą, kuri ketvirtadienį smogė 10-čiai Ukrainos regionų.Apie mirtį pranešta šiaurės rytiniame Charkovo regione, kur buvo sužeistas dar vienas žmogus.Regiono gubernatorius Olehas Syniehubovas sakė, kad Maskva nusitaikė į ypatingos svarbos infrastruktūrą antrame pagal dydį Ukrainos mieste.Tuo tarpu Kijeve trys žmonės buvo sužeisti, o vienas žmogus buvo sužeistas, kai raketa pataikė į internatinę mokyklą rytinėje Donecko srityje. Mokykloje tuo metu gyveno perkeltieji žmonės.Pranešta, kad Ukrainos pietuose esančiame Chersono mieste esančią ligoninę taip pat pataikė raketos, sužeisti du žmonės.Pareigūnai anksčiau pranešė, kad visoje šalyje buvo sužeisti penki žmonės.

Baltarusijoje pastebėta instruktorių iš IranoBaltarusijoje pastebėta grupė instruktorių iš Irano, kurie moko Rusijos kariškius ir koordinuoja iranietiškų dronų kamikadzių paleidimą.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru.Centro duomenimis, iraniečiai, tarp kurių yra Islamo revoliucijos sargybinių korpuso karininkų, buvo pastebėti Gomelio srities Mikuličių kaime. Pasak Baltarusijos partizanų, būtent jie koordinuoja iranietiškų dronų atakas prieš Kyjivo ir kitų šiaurinių bei vakarinių Ukrainos sričių objektus.Pažymima, kad Irano kariškius griežtai saugo Rusijos nacionaliniai gvardiečiai ir FSB karininkai.Be to, kaip praneša Baltarusijos pogrindininkai, Rusijos kariškiai visiškai kontroliuoja aviacijos bazes ir aerodromus Baranovičiuose ir Lydoje, iš kur raketomis ir dronais atakuojama Ukrainos teritorija.

Apklausa: dauguma ukrainiečių taikos derybas su Rusija laiko neįmanomomisDaugiau kaip 60 proc. Ukrainos piliečių nepritaria deryboms su Rusija, net jei jos būtų vedamos siekiant gelbėti žmonių gyvybes.Tai rodo Ilko Kučerivo demokratinių iniciatyvų fondo ir Razumkovo centro surengtos apklausos rezultatai, kurie buvo paskelbti ketvirtadienį per spaudos konferenciją naujienų agentūroje „Ukrinform“.„Ukrainos visuomenė po visų Rusijos nusikaltimų tiesiog netiki, kad su ja galima sudaryti tvirtus ir ilgalaikius taikos susitarimus. Daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų pareiškė, kad nepritaria deryboms, net jei jos būtų surengtos siekiant gelbėti žmonių gyvybes. 23 proc. mano, jog dėl žmonių gyvybių gelbėjimo reikia ryžtis deryboms su Rusija. 17 proc. respondentų nesutiko nė su vienu iš šių teiginių arba neturėjo konkrečios nuomonės šiuo klausimu“, - sakė žurnalistams Demokratinių iniciatyvų fondo vykdomasis direktorius Petro Burkovskis.Apklausos duomenimis, 93 proc. respondentų tiki Ukrainos pergale kare su Rusija, o abejoja tik 3 proc. tyrimo dalyvių. Tarp tų, kurie tiki Ukrainos pergale, 39 proc. mano, kad ji bus pasiekta iki 2023 metų vasaros, 22 proc. tikisi jos po 1-2 metų, 20 proc. pareiškė, kad ji gali būti iškovota artimiausiais mėnesiais.Apklausa parodė, kad 39 proc. ukrainiečių svarbiausiu karo įvykiu tapo Mariupolio gynyba, 37 proc. – Chersono išvadavimas, 33 proc. – rusų išvijimas iš Černihivo, Kyjivo ir Sumų sričių.Apklausa buvo surengta gruodžio 13-21 dienomis, joje dalyvavo 2018 respondentų, vyresnių kaip 18 metų amžiaus.

Baltarusija: dėl atskriejusios oro gynybos raketos iškviestas Ukrainos ambasadorius Ketvirtadienį Baltarusijos valdžia iškvietė Ukrainos ambasadorių dėl Ukrainos oro gynybos raketos, nukritusios netoli Vakarų Baltarusijos Bresto miesto.„Pareikštas griežtas protestas dėl priešlėktuvinės valdomos raketos S-300 paleidimo iš Ukrainos teritorijos“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Ukrainos generalinis štabas: Baltarusijos poligonuose – apie 11 tūkst. Rusijos kariškių Baltarusijos poligonuose yra 11 tūkst. Rusijos kariškių ir daugiau kaip 400 jos ginkluotės ir karinės technikos vienetų.Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Palei Ukrainos valstybinę sieną su Baltarusija padėtis tebėra kontroliuojama ir stabili. Priešas toliau kelia savo parengties lygį, rengdamas pratybas Baltarusijos poligonuose, kur šiuo metu yra iki 11 tūkst. Rusijos kareivių ir daugiau kaip 400 jos ginkluotės ir karinės technikos vienetų. Šiuo metu Rusijos kariuomenės grupuotė, dislokuota Baltarusijoje, taip pat RF Briansko ir Kursko srityse, yra perpus mažesnė už tą grupuotę, kuri buvo panaudota Kyjivo puolimui šių metų vasarį – atitinkamai 22 tūkst. ir 45 tūkst. okupantų“, – sakė Ukrainos kariškis.Anot O. Hromovo, net jei bus pasitelktos visos Baltarusijos kovinės dalys iš sausumos kariuomenės ir specialiųjų operacijų pajėgų, bendrą agresorių kariuomenės grupuotę sudarys apie 30 tūkst. kareivių.Generolo žiniomis, iki šiol Rusija išvežė iš Baltarusijos teritorijos visas artilerijos sistemoms ir reaktyvinės salvinės ugnies sistemoms skirtų šaudmenų atsargas, kurios buvo sudarytos Rusijos ginkluotosioms pajėgoms Ukrainos užpuolimo išvakarėse.O. Hromovas pridūrė, kad Minsko galimybės aprūpinti šaudmenimis puolamąja kariuomenės grupuotę savo teritorijoje yra ribotos.Jis taip pat pranešė, kad Rusija plečia Baltarusijos karinių aerodromų kontrolę, pertvarkomi Mačiuliščių, Baranovičių ir Lunineco aerodromai.  

Žiniasklaida: ukrainiečių dronai atakavo rusų karinę bazę Kryme Ketvirtadienio rytą okupuoto Krymo šiaurėje esančio Džankojaus miesto apylinkėse nugriaudėjo sprogimai. Pasak vietos gyventojų, bepilotės skraidyklės atakavo rusų karinę bazę, praneša „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi UNIAN.„Atrodo, kad ukrainiečių dronai atakavo rusų bazę Maiskojės kaimo ir Azovskos stoties rajone prie Džankojaus“, – rašo kanalas, remdamasis savo prenumeratoriais.Kanalo duomenimis, Azovskos stotyje okupantai laiko šaudmenis ir karinę techniką, įskaitant reaktyvinės salvinės ugnies sistemas „Grad“.Pažymima, kad ši karinė bazė buvo atakuojama jau antrą kartą nuo karo pradžios. Pirmą kartą ji buvo užpulta rugpjūčio 16 d. Tada čia beveik parą šėlo gaisras ir sproginėjo amunicija.Oficialių Ukrainos komentarų dėl ketvirtadienio incidento Džankojaus rajone kol kas nebuvo.

Ukraina: per naujausias Rusijos raketų atakas sužeisti penki žmonės Per naujausias Rusijos raketų atakas ketvirtadienio rytą Ukrainoje sužeisti penki žmonės. Tai pareiškė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovas žiniasklaidai Oleksandras Chorunžis, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.„Kalbant apie masinius raketų smūgius Ukrainai, suduota 10-čiai sričių, apgadinti 28 objektai. Iš jų 18 yra privatūs gyvenamieji pastatai, o likę yra kritinės infrastruktūros objektai. Dėl apšaudymo sužeisti trys vyrai, moteris ir vaikas“, – teigė O. Chorunžis.Pasak atstovo, į naujausias atakas sureagavo daugiau kaip 100 avarinių tarnybų darbuotojų, o kritinės svarbos objektams elektrą šiuo metu tiekia 87 generatoriai.„Mūsų gelbėtojai tęsia darbą. Jie vykdo paieškos ir gelbėjimo operacijas. Informacija apie nukentėjusius asmenis visoje Ukrainoje tikslinama“, – pridūrė O. Chorunžis.Kaip skelbta anksčiau, ketvirtadienio rytą Rusijos kariuomenė prieš taikius Ukrainos miestus surengė dar vieną masinę raketų ataką. Skaičiuojama, kad iš viso buvo paleistos 69 raketos, iš kurių 54 pavyko numušti.

Apklausa: daugiau kaip pusė ukrainiečių yra už Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios uždraudimą Apie 80 proc. ukrainiečių mano, kad valstybė daugiau ar mažiau turi įsikišti į Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios (MP USB) veiklą, iš jų 54 proc. įsitikinę, kad ši Bažnyčia Ukrainoje turi būti visiškai uždrausta.Tai rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KTSI) gruodžio 4-27 dienomis surengtos apklausos rezultatai, praneša „Ukrinform“.Respondentams buvo pateiktas klausimas apie tikslingą valdžios politiką MP USB atžvilgiu ir pasiūlyti pasirinkti trys variantai: nuo visiško uždraudimo iki visiško nesikišimo (tiriant tik atskirus galimus teisės pažeidimus). Taip pat buvo pasiūlyta kompromisinė pozicija: Bažnyčia nėra visiškai uždraudžiama, bet ją prižiūri ir kontroliuoja valstybė.„78 proc. ukrainiečių mano, kad valstybė tuo ar kitu mastu turi įsikišti į MP USB veiklą. Iš jų 54 proc. mano, kad ši Bažnyčia turi būti visiškai uždrausta Ukrainoje. Dar 24 proc. pasirinko „švelnesnį“ požiūrį, pagal kurį Bažnyčia nėra visiškai uždraudžiama, bet jai įvedama valstybės kontrolė ir priežiūra“, - sakoma pranešime.Tik 12 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad nereikia nieko daryti ir kištis į MP USB reikalus. Anot jų, pakaktų tirti tik atskirus galimus teisės pažeidimo atvejus.Visuose Ukrainos regionuose (nuo 82 proc. vakaruose iki 72 proc. rytuose) dauguma gyventojų yra už aktyvią valstybės poziciją MP USB atžvilgiu. Net šalies pietuose ir rytuose tik atitinkamai 16 proc. ir 14 proc. apklaustųjų mano, kad nereikėtų kištis į jos veiklą. Bet pietuose ir rytuose šiek tiek mažiau respondentų pasisako už visišką MP USB uždraudimą (atitinkamai 48 proc. ir 41 proc.).Apklausoje dalyvavo 1010 respondentų nuo 18 metų amžiaus, gyvenančių visuose Ukrainos regionuose, išskyrus Krymą.

Rusai antrą kartą per dieną apšaudo Charkivą raketomis Rusai antrą kartą per dieną apšaudo Charkivą raketomis. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė šio Ukrainos miesto vadovas Ihoras Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Vėl daužo Charkivą. Dabar smogta infrastruktūrai Industrijos rajone. Informacija apie sugriovimus ir nukentėjusiuosius tikslinama“, – parašė pareigūnas.Savo ruožtu komunalinės įmonės „Charkivo metropolitenas“ spaudos tarnyba pranešė, kad metro darbas laikinai nutrauktas. Ketvirtadienio rytą metropolitenas taip pat nedirbo mažiau kaip valandą.Kaip jau buvo pranešta, apie 9 val. ryto Rusijos kariuomenė raketomis S-300 smogė kritinės infrastruktūros objektams dviejuose Charkivo rajonuose. Žmonės nenukentėjo.

Pastarąją parą Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo du civiliai, dar 12 buvo sužeistiPastarąją parą, gruodžio 28-ąją, Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo du civiliai, dar 12 žmonių buvo sužeisti.Tokius Ukrainos sričių karinių administracijų duomenis ketvirtadienį „Telegram“ kanale paskelbė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, praneša „Ukrinform“.Pasak pareigūno, Zaporižios srityje žuvo vienas žmogus, Charkivo srityje sužeisti trys žmonės, du iš jų – sprogus minai, Chersono srityje žuvo vienas taikus gyventojas, dar devyni buvo sužeisti.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusija gruodžio 28 d. atakavo aštuonias Ukrainos sritis.

Žiniasklaida: Ukrainos apšaudymo iš Baltarusijos teritorijos pavojus išliks bent jau iki balandžioBaltarusijos valdžia iki balandžio mėnesio pratęsė civilinių orlaivių skrydžių pietinėje šalies dalyje draudimą. Tai reiškia, kad Ukrainos apšaudymo raketomis iš Baltarusijos teritorijos pavojus išliks bent jau iki pavasario, praneša stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“, kuria remiasi UNIAN.„Visų tipų civilinių orlaivių (įskaitant bepilotes skraidykles) skrydžių nuo 0 iki 19 800 metrų aukštyje ribojimo zonos Baltarusijos pietuose galiojimas pratęstas pagal NOTAMN O0973/22 nuo 2023 metų sausio 1 d. iki balandžio 1 d.“, – sakoma pranešime.Skraidyti virš pietinės Baltarusijos dalies buvo uždrausta Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą dieną – šių metų vasario 24-ąją.Stebėtojai pažymi, kad būtent iš pietinių Baltarusijos rajonų okupantai leidžia raketas į objektus Ukrainos teritorijoje. Stebėjimo grupės duomenimis, nuo karo pradžios iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainos miestus buvo paleista mažiausiai 721 raketa.„Ukrainos teritorijos apšaudymo iš Baltarusijos oro erdvės pavojus išliks dar mažiausiai tris mėnesius“, – konstatavo stebėtojai.

Baltarusija skelbia apie jos teritorijoje nukritusią raketąBaltarusijoje skelbiama, kad per gruodžio 29 d. vykusį masinį Rusijos puolimą prieš Ukrainą viena raketa nukrito Baltarusijos teritorijoje.„Šiandien tarp 10.00 ir 11.00 val. iš Ukrainos teritorijos į Baltarusijos teritoriją nukrito ukrainiečių raketa S-300“, – skelbia propagandistai.Jų žiniomis, Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka jau sudarė komisiją šiam incidentui ištirti.Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad Ukrainos oro gynyba per naują atakų bangą numušė 54 iš 69 Rusijos paleistų raketų.„Preliminariais duomenimis, iš viso buvo paleistos 69 raketos. Numuštos 54 priešo sparnuotosios raketos“, – sakė Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas.Prezidento padėjėjas Mychailas Podoliakas kiek anksčiau sakė, kad buvo paleista daugiau kaip 120 raketų.

Lavrovas: nei atsisakysime užimtų teritorijų, nei mokėsime reparacijas Rusijos vadovybė kartoja, kad nesiderės dėl taikos Ukrainos reikalaujamomis sąlygomis. „Savaime suprantama, kad tokiomis sąlygomis su niekuo nekalbėsime“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį ministerijos portale paskelbtame interviu. Rusija esą nei atsisakys užimtų teritorijų, nei mokės reparacijų, nei pripažins kaltę tarptautiniuose teismuose. S. Lavrovas vadovybę Kyjive pavadino „negebančia derėtis“.Prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pristatė savo „taikos formulę“, kurią sudaro dešimt punktų. Svarbiausi jų yra visiškas rusų dalinių išvedimas iš Ukrainos teritorijos bei reparacijų sumokėjimas už rusų pajėgų įvykdytus sugriovimus Ukrainoje.Rusija savo ruožtu pareiškė, kad Kyjivas turi pripažinti Krymo pusiasalio ir Donecko, Luhansko, Chersono bei Zaporižios sričių aneksiją. Kyjivas tai kategoriškai atmeta ir skelbia, kad išlaisvins visas teritorijas.

Zalužnas: Ukrainos oro gynybos sistemos numušė 54 iš 69 Rusijos raketųUkrainos oro gynyba ketvirtadienio rytą per naują atakų bangą numušė 54 iš 69 Rusijos paleistų raketų, pranešė Ukrainos kariuomenė.„Preliminariais duomenimis, iš viso buvo paleistos 69 raketos. Numuštos 54 priešo sparnuotosios raketos“, – sakė Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas.Prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas anksčiau sakė, kad buvo paleista daugiau kaip 120 raketų.

Trečią kartą atakuotas Engelso aerodromas RusijojeGruodžio 29-osios ryte Engelse (Saratovo sritis, Rusija) vėl suveikė oro gynybos sistema. Regiono gubernatorius Romanas Busarginas parašė savo „Telegram“ kanale: „Engelso rajono teritorijoje suveikė oro gynybos sistema. Sunaikintas neatpažintas objektas. Į tą vietą nusiųstos operatyvinės tarnybos. Gyventojų saugumui grėsmės nėra.“„Eilinį kartą platinama informacija apie būtinybę evakuotis iš Engelso. Prašau išlikti ramiems. Jokios evakuacijos iš miesto nereikia“, – pridūrė jis.Karinis aerodromas Engelse, kuriame laikomi strateginiai bombonešiai, gruodį atakuojamas jau trečią kartą, rašo BBC. Pirmas apšaudymas įvyko gruodžio 5 d., antrą kartą oro gynybos sistema numušė, spėjama, bepilotį, nuo kurio nukritusių nuolaužų žuvo trys kariai.Ukrainos valdžia neprisiėmė atsakomybės už atakas, tik paminėjo, kad tai – Rusijos pradėjo karo padariniai.

Dėl naujausių Rusijos raketų smūgių 40 proc. Kyjivo gyventojų neturi elektros Dėl naujausių, ketvirtadienio rytą surengtų Rusijos raketų smūgių 40 proc. Ukrainos sostinės Kyjivo gyventojų liko be elektros, pranešė meras Vitalijus Klyčko, kuriuo remiasi „The Guardian“.„Po raketų atakos 40 proc. sostinės vartotojų liko be elektros“, – „Telegram“ parašė V. Klyčko. Jis nurodė, kad energetikai šiuo metu vykdo tiekimo atkūrimo darbus.Meras pažymėjo, kad naujausios rusų atakos vandens ir šilumos tiekimo nesutrikdė.

Rusijos raketų smūgiai fiksuoti ir Charkive Ketvirtadienio rytą Rusijos raketų smūgiai fiksuoti ir Charkivo mieste Ukrainos šiaurės rytuose.Tai pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi transliuotojas CNN.Pasak jo, miestui smogė keturios, veikiausiai „S-300“ modelio raketos. „Jų taikinyje – kritinė infrastruktūra“, – „Telegram“ parašė O. Synehubovas. Jis nurodė, kad buvo pradėtos paieškos ir gelbėjimo operacijos.Apie mieste pasigirdusius sprogimus kiek anksčiau skelbė ir meras Ihoris Terechovas.

Po raketų lavinos – ciniška žinia Rusijos ministerijos socialiniame tinkle„Kalibrai niekada nesibaigs“. Naujų Ukrainos apšaudmų fone paveikslėlis su tokiu užrašu atsirado oficialiame Rusijos gynybos ministerijos „Telegram“ kanale.Šalis agresorė sumanė pasigirti savais nusikaltimais – paviešino mirtį nešančių raketų paleidimo vaizdą. Raketomis Ukrainą atakuojanti Rusija patikino, kad sparnuotųjų raketų „Kalibr“ atsargos niekada nesibaigs. Toks pareiškimas tampa eiliniu patvirtinimu, kad Ukraina nebus saugi, kol šalia jos – Rusija, skelbia „Obozrevatel“.„Kalibr“ – tai 1993 metais sukurta sparnuotoji raketa. Kaip tik tokias raketas Rusijos pajėgos aktyviai naudoja nuo pat karo pradžios. Karo studijų instituto duomenimis, per metus Rusija pajėgi pagaminti iki 100 raketų, tačiau „Kalibr“ gamybai reikalingos detalės, kurioms šiuo metu galioja sankcijos, pavyzdžiui, lustai.https://t.me/mod_russia/23017

Kyjive atšauktas beveik penkias valandas trukęs oro pavojus Ukrainos sostinėje Kyjive po beveik penkių valandų atšauktas oro pavojus. Tai skelbiama oficialiame miesto administracijos „Telegram“ kanale.Tačiau gyventojai įspėjami: „Prašome stebėti pranešimus ir grįžti į slėptuves, jei vėl sugaus sirenos“.Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, trečiadienį per naują Rusijos smūgių bangą sužeisti trys žmonės, tarp jų 14 metų amžiaus mergaitė. Jie paguldyti į ligoninę.

Klyčko: virš Kyjivo numušta 15 Rusijos raketų Ketvirtadienio rytą virš Ukrainos sostinės Kyjivo numušta mažiausiai 15 Rusijos paleistų raketų, pranešė meras Vitalijus Klyčko, kurį cituoja „Sky News“.„Preliminariais oro gynybos pajėgų duomenimis, virš Kyjivo sunaikinta 15 raketų“, – teigė V. Klyčko.Kiek anksčiau jis skelbė apie mieste pasigirdusius sprogimus. Turimomis žiniomis, per juos sužeisti trys žmonės, įskaitant 14-metę paauglę. Raketų nuolaužos taip pat apgadino bent du namus.Tuo metu Odesoje buvo numušta 21 rusų raketa. Pasak Odesos srities karinės administracijos vadovo Maksymo Marčenkos, čia raketų nuolaužos taip pat apgadino gyvenamąjį namą, tačiau pranešimų apie nukentėjusius žmones negauta.Apie numuštas raketas taip pat pranešta rytinėje Sumų srityje.Ketvirtadienį Rusijos kariuomenė prieš taikius Ukrainos miestus pradėjo dar vieną masinę raketų ataką. Skaičiuojama, kad į šalies teritoriją iš viso buvo paleista apie 120 raketų.

Britų žvalgyba: ataka prieš Engelso bazę rodo rusų oro gynybos silpnumą Spėjama Ukrainos dronų ataka prieš rusų pajėgų oro bazę, britų žvalgybos vertinimu, rodo Rusijos oro gynybos pažeidžiamumą. Tampa vis aiškiau, kad Rusija susiduria su sunkumais atremti atakas šalies gilumoje, ketvirtadienį Londone pranešė Gynybos ministerija.Tai esą veikiausiai susiję su tuo, kad šiuo metu trūksta modernių oro gynybos sistemų, tokių kaip „SA-22 Panzir“. „Be strateginių bazių, tokių kaip Engelso, gynybos daug šių sistemų dabar reikia apsaugoti bazėms netoli fronto linijos Ukrainoje“, – teigiama pranešime, kuris paremtas žvalgybine informacija.Per dronų ataką prieš Engelso oro pajėgų bazę Pietų Rusijoje už šimtų kilometrų nuo Ukrainos sienos gruodžio 26 dieną, rusų duomenimis, žuvo trys kariai.

Kimas: virš Juodosios jūros numuštos penkios Rusijos raketos Ukrainos ginkluotosios pajėgos virš Juodosios jūros numušė penkias Rusijos paleistas raketas, pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.V. Kimas iš pradžių skelbė apie tris numuštas raketas, tačiau vėliau informavo apie dar du perimtus sviedinius.Jis kartu perspėjo, kad jo vadovaujama Mykolajivo sritis apšaudoma raketomis, kurios gali pakeisti kursą, tad vietos gyventojai primygtinai raginami socialiniuose tinkluose netalpinti su naujausiais smūgiais susijusių nuotraukų ir vaizdo įrašų.Ketvirtadienio rytą Rusijos kariuomenė prieš taikius Ukrainos miestus pradėjo dar vieną masinę raketų ataką. Apie sprogimus, be kita ko, pranešta sostinėje Kyjive, Lvive, Žytomyre ir Odesoje.

Per Rusijos smūgius Kyjive sužeisti mažiausiai trys žmonėsPer naują Rusijos smūgių Ukrainai bangą sostinėje Kyjive buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės, ketvirtadienį pranešė miesto meras.„Šiuo metu Kyjive yra trys sužeistieji, tarp jų – 14 metų mergaitė. Visi jie yra ligoninėje“, – socialiniame tinkle pranešė meras Vitalijus Klyčko.

Meras: didžiojoje dalyje vakarinio Lvivo miesto po Rusijos smūgių nėra elektrosPo naujų Rusijos raketų smūgių ketvirtadienio rytą didžioji Ukrainos vakarinio Lvivo miesto dalis liko be elektros, pranešė meras.„Devyniasdešimt procentų miesto yra be elektros“, – socialiniuose tinkluose pranešė Andrijus Sadovas, taip pat įspėdamas apie galimą vandens tiekimo nutraukimą.„Laukiame daugiau informacijos iš energetikos ekspertų. Mieste nevažinėja tramvajai ir troleibusai“, – nurodė jis.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 104 560 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 104 560 karių (+790 per pastarąsias 24 val.), ketvirtadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki gruodžio 29-osios Maskvos kariuomenė taip pat neteko 3 018 (+1) tankų, 6 047 (+10) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 004 (+5) artilerijos sistemų, 423 (+5) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 212 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 283 lėktuvų, 268 (+1) sraigtasparnių, 4 675 (+15) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 717 (+10) dronų, 179 specialiosios technikos vienetų ir 653 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Rusija puola Ukrainą iš įvairių krypčių, paleista apie 120 raketųRusijos pajėgos atakuoja Ukrainą iš įvairių krypčių sparnuotosiomis raketomis, taip pat raketomis iš strateginių lėktuvų ir laivų. Pasak „Ukrinform“, apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.„Po naktinės dronų kamikadzių atakos priešas puola Ukrainą iš įvairių pusių, sparnuotosiomis raketomis iš oro ir jūros, naudodamas strateginės aviacijos lėktuvus ir laivus. Be to, stebimas didelis okupantų taktinės aviacijos aktyvumas“, – sakoma pranešime.Kyjive girdėti sprogimai, rašo įvairūs „Telegram“ kanalai. Oro pavojus paskelbtas visoje Ukrainos teritorijoje, praneša DW tarnyba rusų kalba.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad Rusija šį rytą į Ukrainą paleido daugiau kaip 120 raketų.„Blogasis Rusijos pasaulis“ paleido į Ukrainą daugiau nei 120 raketų svarbiai infrastruktūrai sunaikinti ir civiliams gyventojams žudyti“, – rašė M. Podoliakas.https://twitter.com/Podolyak_M/status/1608362511501344771?ref_src=twsrc%5Etfw

Pranešama, kad sprogimai nugriaudėjo ir vakarinėje Lvivo srityje.https://twitter.com/IMatviyishyn/status/1608361462786818049

Rusija atakuoja Ukrainą raketomisVisoje Ukrainoje, išskyrus kelias vakarines sritis, ketvirtadienį paskelbtas oro pavojus, o pareigūnai pranešė apie rusų leidžiamas raketas ir veikiančias oro gynybos sistemas.Mykolajivo administracijos vadovas Vitalijus Kimas pranešė apie pirmuosius Rusijos raketų paleidimus, jos skrieja link Sumų. Kiek vėliau jis pranešė, kad buvo numuštos penkios raketos.Sprogimų garsai girdimi Kyjive ir regione. Pirminiais duomenimis, veikia oro gynybos sistemos.Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas informavo, kad virš Sumų srities sėkmingai numušta viena raketa.Taip pat pranešama apie sprogimus Odesos srityje. Ten irgi suveikė oro gynybos sistema.Žytomyro administracijos vadovas Vitalijus Bunečka irgi pranešė apie veikiančią oro gynybos sistemą ir paragino žmones likti slėptuvėse.Poltavos regiono administracijos vadovas Dmytro Luninas taip pat informavo, kad srityje veikia oro gynybos sistema.Vakarinės Lvivo srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis savo ruožtu sakė, kad regionui irgi iškilusi rusų atakų grėsmė.Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius pranešė, kad ketvirtadienį Rusija planuoja keliomis bangomis paleisti daugiau kaip 100 raketų.Ketvirtadienio išpuolis yra naujausias iš virtinės Rusijos smūgių. Nuo spalio Maskva kone kas savaitę rengia atakas, nukreiptas prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą visoje Ukrainoje. https://twitter.com/arestovych/status/1608351515567063040

Gavus pirmuosius pranešimus apie sprogimų garsus Kyjive, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius socialiniuose tinkluose praneša, kad iš viso Rusija paleido apie 100 raketų, jos atskries keliomis bangomis.

„Reuters“ skelbia apie Kyjive nugriaudėjusius sprogimus.

Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas praneša apie pirmuosius Rusijos raketų paleidimus, jos skrenda Sumų kryptimi.https://t.me/uniannet/84812

Zelenskis ukrainiečiams: nesvarbu, kas atsitiks, remkite vieni kitusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tradiciniame savo vaizdo kreipimesi trečiadienio vakarą apeliavo į tautiečių žmogiškumą ir jausmus. „Nesvarbu, kas vyksta ir kas jus jaudina, būtinai remkite vieni kitus, - prašė prezidentas. – Prašau, raskite laiko ir pasakykite gražų žodį savo artimiesiems“.V. Zelenskis ragino ukrainiečius padėti vieni kitiems. „Jei žinote, kad kažkas laukia iš karo grįžtančio sūnaus ar dukters, būkite dėmesingi: pasisveikinkite, išklausykite, padėkite, - kalbėjo Ukrainos lyderis. – Dažniau apkabinkite savo šeimas“.Ir kolegoms ar draugams esą nereikia gailėti gražių žodžių. „Dažniau dėkokite savo tėvams, dažniau pasidžiaukite su vaikais“, - tęsė prezidentas. Svarbu neprarasti kontakto su draugais ir artimaisiais.„Saugokite Ukrainą, vertinkite vieni kitus ir darykite viską, kad padėtumėte mūsų kariams“, - savo kreipimąsi užbaigė V. Zelenskis.

Mūšiai Ukrainoje įstrigo, sako žvalgybos vadovas BudanovasKovos Ukrainoje šiuo metu atsidūrė aklavietėje, nes nei Ukraina, nei Rusija negali padaryti reikšmingos pažangos, interviu BBC sakė Ukrainos karinės žvalgybos agentūros vadovas. O Kyjivas laukia pažangesnių ginklų iš Vakarų sąjungininkų.„Situacija tiesiog įstrigo. Ji nejuda“, – interviu britų visuomeniniam transliuotojui sakė Kyrylo Budanovas.Po to, kai lapkritį ukrainiečių pajėgos atkovojo Chersono miestą, dauguma įnirtingiausių mūšių vyko aplink Bachmutą šalies rytuose. Kitur Rusijos pajėgos labiau atrodo besiginančios, bet žiema sulėtino Ukrainos sausumos operacijų tempą visoje 1 000 km ilgio fronto linijoje.K. Budanovas teigė, kad Rusija dabar yra „visiškoje aklavietėje“, patyrusi labai didelių nuostolių, ir mano, kad Kremlius nusprendė paskelbti dar vieną šauktinių mobilizaciją. Tačiau jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgoms vis dar trūksta išteklių judėti į priekį daugelyje sričių.„Negalime jų visiškai nugalėti visomis kryptimis. Jie taip pat negali, – sakė jis. – Mes labai laukiame naujų ginklų tiekimo ir pažangesnių ginklų atvykimo“.Anksčiau šį mėnesį, po virtinės Rusijos karinių nesėkmių, Ukrainos pareigūnai įspėjo apie galimybę, kad 2023 metų pradžioje Maskvos pajėgos gali surengti dar vieną sausumos puolimą iš Baltarusijos. Jų teigimu, šis puolimas gali apimti antrą bandymą užimti sostinę Kyjivą įtraukiant dešimtis tūkstančių Rusijoje rengiamų rezervistų.Tačiau K. Budanovas atmetė variantą, kad Rusijos veiksmai Baltarusijoje, įskaitant tūkstančių karių perkėlimą, yra bandymas priversti Ukrainą nukreipti karius iš mūšio laukų pietuose ir rytuose į šiaurę.Neseniai, pasak jo, traukinys su Rusijos kariais sustojo netoli Baltarusijos ir Ukrainos sienos ir po kelių valandų grįžo atgal nieko neišlaipinęs.„Jie tai darė atvirai, dienos metu, kad visi matytų, net jei mes to nenorėjome, – sakė jis, pridurdamas, kad nemato jokios realios, staigios grėsmės iš Baltarusijoje esančių karių pusės. – Kol kas nematau jokių ženklų, kad iš Baltarusijos būtų rengiamasi įsiveržti į Kyjivą ar šiaurines sritis“.

Rusai trečiadienio vakarą Ukrainos pietuose ir rytuose surengė naujas dronų atakasRusijos karinės pajėgos, Ukrainos duomenimis, trečiadienio vakarą surengė naują atakų bangą su vadinamaisiais dronais kamikadzėmis. Atakos buvo nukreiptos prieš įvairius taikinius šalies pietuose ir rytuose, feisbuke pranešė Ukrainos oro gynybos vadavietė „Pietūs“. Dnipro regione numušti penki bepiločiai. „Likime šventinės nuotaikos“, - teigiama toliau pranešime.Apie kelimis grupėmis atskriejančius dronus pranešta ir iš Donecko, Zaporižios bei Charkivo sričių. Stebėtojai taip pat pranešė apie skrydžius Odesos kryptimi. Agentūros „Unian“ duomenimis, daug bepiločių skraidyklių numušta. Daugiau detalių kol kas nėra.Prieš kurį laiką rusų pajėgos naudojo Irano gamybos dronus kamikadzes, nutaikydamos juos į Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Dėl to visoje šalyje smarkiai sutriko elektros ir vandens tiekimas.

Beveik visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojaus signalasŠį rytą visose vietovėse, išskyrus vakarines, paskelbtas oro antskrydžio perspėjimas.Kaip pranešė operatyvinė vadovybė „Pietūs“, 5.33 val. pietiniuose regionuose paskelbtas oro antskrydžio pavojaus signalas. O nuo 06:04 pavojaus signalas išplito į visus regionus, išskyrus vakarinius.

Analitikai: okupantai telkia pajėgas Luhansko srityjeRusijos pajėgos pradėjo ruoštis „ryžtingiems veiksmams“ Luhansko srityje, pranešė JAV Karo studijų institutas (ISW).Pasak karo ekspertų, rusai greičiausiai ruošiasi ryžtingiems veiksmams Luhansko srityje, nors kol kas neaišku, ar tai bus gynybinės, ar puolimo operacijos. Jie pažymėjo, kad gali įvykti „ryžtingas puolimas“.Remiantis ISW stebėjimais, Rusijos kariai ir toliau kaupia įrangą ir pajėgas Luhanske. Anksčiau Chersono srityje buvusios desantininkų grupės dabar persikėlė į Luhansko sritį.ISW analitikai mano, kad rusai žemą nėra linkę vykdyti naujų puolimų Zaporižios srityje. Ekspertų tikinimu, Rusijos puolimas prieš Bachmutą greičiausiai pasieks kulminaciją.

Rusija vėl atakuoja Ukrainą: į kelis regionus paleisti dronaiIš įvairių Ukrainos regionų vėlų penktadienio vakarą pranešama apie dronų atakas. Spėjama, kad Rusija Ukrainą vėl užpuolė Irano dronais „Shahed“. Kol kas apie jų padarytą žalą nepranešama. UNIAN žurnalistas Andriy Tsaplienko nurodė, kad rusai paleido keturias dronų grupes. Pirmoji jų skrido Mykolaivo regiono kryptimi, o kitos – Zaporožės ir Dniepropetrovsko regionų link. Pasak jo, pirmuosius keturis kamikadzių dronus sunaikino pietų oro gynyba. Vėliau pasirodė informacija apie sprogimus Dnipro ir Zaporožės regione.Tada buvo pranešta, kad kelios dronų grupės skrido Charkovo ir Poltavos regionų link.23:45 val. Charkovo meras Ihoris Terekhovas pranešė, kad priešai smogė miestui, tikriausiai „Shahed“ dronais. „Vienas iš infrastruktūros objektų yra apšaudomas“, – pridūrė pareigūnas.Šiek tiek anksčiau buvo pasirodžiusi informacija apie drono skrydį virš Charkovo.22.23 val. žurnalistas perspėjo, kad du dronai skraido Umano link. Pasak jo, dronai gali skristi Kijevo regiono kryptimi.23:04 val. patvirtinta, jog Mykolaive buvo daug numuštų dronų, tačiau įspėta, kad pavojus gresia Odesai. Rudenį Rusijos Federacija pradėjo masiškai pulti Ukrainą su Irano kamikadzių dronais. Priešo taikinys buvo Ukrainos energetikos infrastruktūra.Paskutinį kartą priešai gruodžio 19 dieną Kijeve paleido daug Irano kamikadzių „Shahed“ dronų. Priešas išleido 23 dronus, Ukrainos gynyba 18 iš jų numušė.

Ukrainos kariuomenė: virš Dniepropetrovsko srities numušti penki dronaiUkrainos karinių oro pajėgų „Rytų“ vadovybė teigia, kad trečiadienio vakarą virš Dniepropetrovsko srities buvo numušti penki dronai, tikriausiai Irano pagaminti „Shahed“Karo kontekste BBC negali greitai patikrinti karių teiginių.

Virš Dniepropetrovsko srities – „Shahed“ dronaiUkrainos šaltiniai praneša apie kamikadzių dronus virš Dniepropetrovsko ir Zaporožės regionų.Dniepropetrovsko srities „Telegram“ kanalai skelbia garso ir vaizdo įrašus su skraidančių „Shahed“ dronų variklio garsais ir sprogimais.„Telegram“ kanalas „Mykolaivo naujienos“, kalbėdamas apie Ukrainos kariuomenę, teigia, kad virš kaimyninio Chersono regiono buvo numušti penki dronai.Dniepropetrovsko, Zaporožės ir Donecko regionuose paskelbtas oro perspėjimas.

Energetikai: Kyjivas artimiausiu metu gali grįžti prie elektros išjungimų grafikoPadėtis Ukrainos sostinės energetikos sistemoje stabilizuojasi. Kyjive artimiausiu metu gali būti grįžta prie planinių elektros išjungimų.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis energetikos kompanijos YASNO generaliniu direktoriumi Serhejumi Kovalenka.„Išjungimai darosi labiau prognozuojami, kadangi energetikai pasiaukojamai dirba. Tikiuosi, kad artimiausiu metu galėsime grįžti prie grafikų. Jūs ir patys tai jaučiate“, - parašė „Facebook“ paskyroje S. Kovalenka.Pasak jo, kyjiviečiai turi atsakingai vartoti elektros energiją, ypač artėjant Naujiesiems metams, kad nesutriktų jos tiekimas.„rbc.ua“ primena, kad trečiadienį Ukrainos sostinėje ir Kyjivo srityje tebetaikomas avarinių elektros išjungimų režimas.

Prancūzijos gynybos ministras atvyko į UkrainąPrancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu trečiadienį atvyko pokalbių į Kyjivą. Tai politikas pats pranešė tviteryje.Anot prancūzų žiniasklaidos, S. Lecornu susitiks su savo ukrainiečių kolega Oleksijumi Reznikovu ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Prieš pat Kalėdas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo Ukrainai daugiau ginklų kitų metų pradžioje. Tarp jų bus ir papildomos „Caesar“ tipo artilerijos sistemos.

Ukrainos pareigūnas Peskovui: metas išeiti iš kliedesio būsenosUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas įsitikinęs, jog taikos derybos su Rusija neįmanomos, kol ji realiai neįvertins situacijos, kurią išprovokavo tiek Ukrainoje, tiek sau.Kaip praneša „Ukrinform“, taip tviteryje O. Danilovas sureagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo pareiškimą šia tema.„Nėra jokių realijų, kuriose egzistuoja „naujos teritorijos Rusijos sudėtyje“. Kremliaus ruporams metas išeiti iš informacinio kliedesio būsenos. Rusijos realijos – tai gėda, pralaimėjimas ir žlugimas“, - parašė Ukrainos pareigūnas. Pasak jo, neatsižvelgiant į šias realijas jokio taikos plano nebus.Trečiadienį Rusijos prezidento spaudos sekretorius D. Peskovas pareiškė, kad negali būti jokio Ukrainos taikos plano, kuriame nebus atsižvelgiama į nūdienos realijas, taip pat ir susijusias su naujų teritorijų prisijungimu prie Rusijos.

Meras: Charkove dabar gyvena apie 1,1 milijono žmoniųCharkovo meras Igoris Terekhovas „Radio Liberty“ eteryje sakė, kad šio vieno didžiausio Ukrainos miesto gyventojų skaičius nustojo mažėti ir, priešingai, auga, o dabar jame gyvena apie 1,1 mln. žmonių. Prieš karą, oficialiais duomenimis, Charkove gyveno apie 1,4 milijono žmonių. Karo pradžioje Charkovą iš šiaurės ir rytų apgulė Rusijos kariai ir nuolat apšaudė artilerija ir raketomis. Tada priekinė linija buvo perkelta nuo Charkovo, o atakos tapo daug mažiau intensyvios, nors jos visai nesibaigė – ypač todėl, kad nuo miesto iki sienos su Rusija yra tik 30 kilometrų.Daugelis Charkovo gyventojų pabėgo į palyginti saugius Ukrainos regionus arba į Europos šalis, tačiau šį gyventojų skaičiaus sumažėjimą, pasak mero, iš dalies kompensavo pabėgėliai iš išlaisvintų Charkovo regiono miestų.„Yra žmonių, kurie atėjo pas mus iš okupuotų teritorijų – turiu omenyje Izumą, Kupianską, Volchanską... Mes įsikuriame bendrabučiuose, turime tokią galimybę, o jie dabar yra mieste“, – naujienų agentūra „Interfax-Ukraine“ citavo A. Terekhovą.

Šaltiniai Pietų Ukrainoje praneša apie naują Irano dronų reidąKeli Ukrainos kanalai ir pareigūnai praneša, kad rusai paleido naują Irano kamikadzių dronų grupę. Patikimų patvirtinimų ir detalių dar nėra, skelbia BBC.Mykolaivo regioninės administracijos vadovas Vitalijus Kimas „Telegram“ kanale parašė, jog „mes laukiame mopedų“. Ukrainiečiai Irano dronus „Shahed“ pavadino mopedais dėl panašaus variklio garso.„Telegram“ kanalas „Nikolajevo naujienos“ pranešė, cituodamas kai kurias stebėjimo grupes, kad rusai paleido tris grupes po penkis bepiločius orlaivius.„Telegram“ kanalas „Dnipro regioninis“ perdavė regiono tarybos vadovo Mykolo Lukašuko žodžius: „Laukiame „mopedų“. Nieko nefilmuokite ir neskelbkite socialiniuose tinkluose.“

Chersono gyventojai raginami evakuoti – stiprėja Rusijos bombardavimasUkrainos pareigūnai ragina gyventojus evakuotis iš Chersono miesto, Rusijos pajėgoms suintensyvinant minosvaidžių ir artilerijos atakas prieš neseniai išvaduotą pietų Ukrainos miestą.Pasak vietos pareigūno, dalyvavusio evakuacijoje, kai kurie gyventojai, išgyvenę rusų okupaciją, nepaisydami bombardavimo nenori išvykti.Chersono miesto tarybos narys Dmytro Poddubniy sakė CNN: „Aš sakau šiems žmonėms, kad Chersonas šiuo metu yra vienas pavojingiausių miestų. Todėl prašau įsivaizduoti, kad porai savaičių išvyks atostogauti. Tačiau vis tiek daug žmonių lieka mieste“.Viena Chersono gyventoja Inna Balyoha naujienų kanalui sakė baiminantis, kad jos pagyvenusi ir serganti mama neištvers kelionės: „Ji labai silpna. Kito miesto ji nepasieks. Daugelis lieka Chersone apšaudomi dėl savo tėvų“.Valdžia paragino Chersono gyventojus evakuotis į saugesnius regionus, nes Rusijos apšaudymai darosi vis dažnesni ir didesnio masto.

Zelenskis perdavė HIMARS baterijos vadui apdovanojimą nuo BidenoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį perdavė HIMARS baterijos vadui Pavlo Černiavskiui apdovanojimą nuo JAV prezidento Joe Bideno, praneša portalas „rbc.ua“.„Turiu vieną skolą po vizito į Jungtines Valstijas, kurią noriu būtent dabar grąžinti. Šioje salėje yra kapitonas P. Černiavskis, HIMARS baterijos vadas, kuris buvo apdovanotas Kovinių nuopelnų kryžiumi ir perdavė šį savo apdovanojimą JAV prezidentui J. Bidenui. Man buvo garbė atlikti šią ypatingą misiją. Bet yra ir antroji jos dalis. Prezidentas J. Bidenas atsakydamas į tai perdavė kapitonui skirtą „Command Coin“ – specialų JAV prezidento ženklą“, - pareiškė V. Zelenskis, įteikdamas medalioną Ukrainos kariškiui.Ceremonija įvyko Aukščiausiojoje Radoje, kur Ukrainos prezidentas trečiadienį skaitė metinį pranešimą.

Zaporižios srityje sužeista daugiau nei 150 rusųRusija Ukrainoje patyrė naujų, rimtų nuostolių. Zaporižios srityje neseniai buvo sunaikinta priešo priešlėktuvinių raketų sistema ir sužeista daugiau nei 150 rusų įsibrovėlių.Sunaikintų priešų skaičius tikslinamas, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje."Buvo patvirtinta, kad pastarosiomis dienomis Zaporižios srityje buvo sunaikinta viena priešlėktuvinių raketų sistema S-300, 8 vienetai įvairios rūšies karinės technikos ir amunicijos sandėlis. Sužeista daugiau nei 150 karių", – rašoma pranešime.

Iš rusų įsibrovėlių jau buvo išlaisvinta daugiau nei 1800 gyvenviečių Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina jau sugebėjo išlaisvinti daugiau nei 1800 miestų ir kaimų, rašo „Ukrinform“.„Mums iš okupantų jau pavyko išlaisvinti daugiau nei 1800 Ukrainos miestų ir kaimų. Aš dėkoju visoms valstybėms, kurios padeda mums įveikti Rusijos tironiją mūšio lauke“, - sakė V. Zelenskis.Anot jo, „šiandien Ukrainos kariai įrodo, kad didybė kyla ne iš valstybės didumo, ne iš raketų atsargų ir ne iš sugebėjimo kažką priversti ką nors padaryti. Didybė kyla iš dvasios stiprybės tų, kurie saugo savo namus, savo žmonių valią“.

Zelenskis: nuo vasario 24 d. iš Rusijos išlaisvinti 1 456 žmonėsNuo Rusijos invazijos pradžios Ukraina iš Rusijos nelaisvės sugebėjo susigrąžinti 1456 žmones.Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė savo metiniame kreipimesi į Aukščiausiąją Radą, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.„Nuo vasario 24 d. mūsų komandai iš Rusijos nelaisvės pavyko išlaisvinti 1456 žmones. Tai reikšminga. Džiaugiuosi matydamas visus grįžtančius į Ukrainą“, – sakė jis.Taip pat V. Zelenskis patikino, kad bus daroma viskas, kad visi šiuo metu Rusijos nelaisvėje esantys ukrainiečiai būtų sugrąžinti namo.

Odesoje demontuojamas paminklas Jekaterinai II Odesoje grupė specialistų pradėjo demontuoti paminklą „Odesos įkūrėjams“, kuris dar vadinamas paminklu Rusijos imperatorei Jekaterinai II.Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi šio Ukrainos miesto merijos spaudos tarnyba.„Šiandien, vykdant Odesos miesto tarybos sesijos sprendimą, pradėtas demontuoti paminklas „Odesos įkūrėjams“, žmonių vadinamas paminklu Jekaterinai II. Šis paminklas bus perduotas Dailės muziejui“, - pareiškė Odesos mero pavaduotojas Olehas Bryndakas.Anot jo, taip ne tik vykdomas sesijos sprendimas, bet ir pradedamas „sunkus, ilgas, tačiau būtinas savo istorijos permąstymo, išsivadavimo iš visų sovietinių, imperinių mitų procesas“.Prieš pradėdama darbus Odesos merija surengė miesto gyventojų apklausą. Dauguma jos dalyvių pareiškė esą už tai, kad paminklas Jekaterinai II būtų nugriautas.

Nuo rugsėjo Ukrainos kariškiai numušė daugiau kaip 420 priešo raketų Nuo rugsėjo mėnesio Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė daugiau kaip 420 priešo raketų ir 430 dronų kamikadzių.Tai trečiadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.„Visi laiko spalio 10-ąją, pirmojo masinio Ukrainos apšaudymo raketomis dieną, atakų prieš energetikos infrastruktūrą pradžios atskaitos tašku. Bet iš tikrųjų rusai smogė Charkivo šiluminei elektrinei dar rugsėjo 11-ąją, tada jie pradėjo atakuoti mūsų kritinę infrastruktūrą. Nuo to laiko oro gynyba jau numušė daugiau kaip 420 raketų ir 430 dronų kamikadzių. Žinoma, atakavo didesnis jų skaičius“, – sakė J. Ihnatas.Anot jo, priešas jau sunaudojo daug raketų, bet tęs atakas pagal savo galimybes, kadangi turi susidaręs taikinių Ukrainos teritorijoje sąrašą.  

Zelenskis Ukrainos parlamente skaitė metinį pranešimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Aukščiausiojoje Radoje skaitė metinį pranešimą, kuriame apibendrino 2022 metų išdavas, praneša UNIAN.Pasak Ukrainos parlamento nario Jaroslavo Železniako, salėje buvo visi vyriausybės nariai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas, užsienio diplomatai, kariškiai, žuvusių didvyrių artimieji.Prezidento kalba truko 52 minutes. V. Zelenskis metiniame pranešime pabrėžė, jog Vakarai nustojo bijoti Rusijos, kadangi Ukraina tapo viena iš laisvojo pasaulio lyderių. Pasak valstybės vadovo, būtent Ukraina padėjo Vakarams „vėl surasti save“.Prezidentas pažadėjo išlaisvinti visus ukrainiečius, pakliuvusius į rusų nelaisvę. Nuo karo pradžios Ukraina jau susigrąžino 1456 žmones. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina atkurs savo teritorijos vientisumą, o tai padaryti šaliai padės jos pačios galingas gynybinis pramoninis kompleksas.V. Zelenskis priminė Ukrainos atstatymo planą, kuris turėtų tapti didžiausiu Europos ekonominiu projektu pokario laikotarpiu.„Juodojoje jūroje sumažėjo flagmanų, o vienas liūdnai pagarsėjęs tiltas daugiau dirba „išvažiavimo“ kryptimi, jeigu apskritai dirba“, – taip V. Zelenskis apibūdino Krymo tiltą.Anot jo, Ukraina plėtos santykius su Afrikos ir Pietų šalimis, kad užtikrintų jų apsirūpinimo maistu saugumą, taip pat taps žaliosios energetikos plėtros lydere.Anksčiau V. Zelenskis pareiškė, kad 2023 metai bus lemiami Ukrainos kare su Rusija.

Ukraina įsigijo 1 400 dronų Ukraina įsigijo 1 400 dronų. Pasak agentūros AP, Rusijos užpulta šalis bepiločius pirmiausiai ketina naudoti žvalgybai. Be to, ketinama kurti kovinius dronus, kurie galėtų numušti sprogstančius rusų dronus.„Kitas etapas, kai daugiau ar mažiau būsime apsirūpinę žvalgybiniais dronais, bus koviniai dronai, – agentūrai AP sakė plėtros ministras Mykhailas Fiodorovas. – Tai ir sprogstamieji dronai, ir bepiločiai, galintys nuskristi 3-10 km ir smogti į taikinius.“

Zelenskis: Bachmute liko tik keli civiliaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad rytinės fronto linijos mieste Bachmute, kuriame kelis mėnesius vyko įnirtingi mūšiai, liko „tik keli civiliai“.„Pernai čia gyveno 70 tūkst. žmonių. Dabar ten liko tik keli civiliai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė V. Zelenskis.Po kelis mėnesius trukusių žeminančių pralaimėjimų Rusijos pajėgos dabar siekia perimti rytinio Donecko regiono, kuriame kovų epicentru tapo Bachmutas, kontrolę.Siekdama kontroliuoti miestą, kadaise garsėjusį vynuogynais ir urvinėmis druskos kasyklomis, Rusija pasitelkė samdinius, kalėjimo šauktinius ir naujai mobilizuotus karius.Bachmute „nėra vietos, kuri nebūtų aplaistyta krauju. Nėra valandos, kad nesigirdėtų baisus artilerijos riaumojimas“, – sakė V. Zelenskis.„Vis dėlto Bachmutas išlieka“, – pridūrė jis. Šį mėnesį prezidentas netikėtai atvyko į Bachmutą ir apibūdino karo nuniokotą miestą kaip Ukrainos fronto „tvirtovę“.Ukrainos kariuomenė anksčiau trečiadienį pranešė, kad Maskvos pajėgos tęsia „puolamuosius veiksmus“ Bachmuto kryptimi.Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas kovą už miestą pavadino „Bachmuto mėsmale“.

Estijos URM vicekancleris: Ukrainos pasiūlymas pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos nesulaukia paramosEstijos užsienio reikalų ministerijos vicekancleris Märtas Volmeris konstatavo, kad dauguma Jungtinių Tautų narių nepritaria Ukrainos požiūriui į Rusijos narystę JT Saugumo Taryboje, todėl jos pašalinimo iš šio organo klausimas šiuo metu nėra perspektyvus, praneša portalas ERR.Šią savaitę Ukrainos URM pareiškė, kad Rusija „neteisėtai užėmė SSRS vietą JT Saugumo Taryboje ir tapo jos nuolatine nare“.  „Ukraina ragina JT valstybes nares (...) atimti iš Rusijos Federacijos nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės statusą ir apskritai pašalinti ją iš JT“, – sakoma žinybos pareiškime.Pasak M. Volmerio, tokiai traktuotei pritaria tik nedaugelis šalių.„Estija yra viena iš lyderių ir aktyviausių Ukrainos šalininkių klausimais, susijusiais su Rusijos izoliavimu įvairiose organizacijose, jos nušalinimu nuo sprendimų priėmimo pasaulyje ir patraukimu atsakomybėn už padarytus nusikaltimus. Tai labai gera ir teisinga kryptis. Pokalbiai apie JT priklauso tai pačiai kategorijai, bet šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad labai didelės tarptautinės paramos šiuo klausimu Ukraina, deja, neturi“, – pareiškė estų diplomatas.Todėl, jo manymu, dabar daugiausia dėmesio reikėtų skirti tiems tarptautinio gyvenimo aspektams, kur Rusiją iš tikrųjų galima spausti ir izoliuoti.

UNIAN: Rusija galutinai užblokavo „grūdų koridoriaus“ darbą Didžiausia kliūtis „grūdų koridoriaus“ darbui tebėra Rusijos pastangos įvairiomis dingstimis stabdyti laivų inspekciją Bosforo sąsiauryje, dėl ko susidarė stabili beveik 100 laivų eilė.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos infrastruktūros ministerija, kuria remiasi UNIAN.Pasak žinybos, dėl laivų patikros gaišinimo krovinių savininkai patiria milijoninių nuostolių, o neišgabentų maisto produktų kiekis per metus gali sudaryti mažiausiai 5–6 mln. tonų.„Gruodžio 27 d. duomenimis, Bosfore inspekcijos laukia 96 laivai, iš jų 71 laivas nori įplaukti į Ukrainos uostus, o 25 jau pakrauti žemės ūkio produkcijos. Per dieną atliekamos tik 6 iš 10 planuotų inspekcijų“, – sakoma ministerijos pranešime.Anot žinybos atstovų, per dvi pastarąsias dienas iš Didžiosios Odesos uostų išplaukė 11 laivų, kurie išgabeno 422 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos Afrikos, Azijos ir Europos šalių gyventojams.Ministerijos duomenimis, nuo rugpjūčio 1 d. iš Didžiosios Odesos uostų išplaukė 605 laivai su 15,9 mln. tonų ukrainietiškų maisto produktų.

Reznikovas: Rusija deportavo daugiau kaip 13 tūkst. ukrainiečių vaikų Rusija nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios neteisėtai deportavo daugiau kaip 13 tūkst. ukrainiečių vaikų.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.„Ženevos 4-oji konvencija ragina padėti atnaujinti kontaktus ir susitikti su šeimos nariais. Bet „rusų pasaulis“ turi kitą tikslą – nužudyti milijonus ukrainiečių ir paversti jų vaikus rusais“, – parašė pareigūnas tviteryje.Praėjusią savaitę Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas pareiškė, kad į Rusiją deportuotų ukrainiečių vaikų skaičius gali siekti šimtus tūkstančių.„Mes nežinome tikslaus (išvežtų vaikų) skaičiaus. Bet, remiantis mūsų duomenimis, galima daryti prielaidą, kad prievarta deportuota šimtai tūkstančių ukrainiečių vaikų“, – sakė jis.„rbc.ua“ primena, kad Ukrainoje ateinančiais metais prognozuojamas katastrofiškas gimstamumo mažėjimas.

Ukrainos kariškiai ragina sulaukti oficialios informacijos apie Kreminos išvadavimą Ukrainos gynybos pajėgos aktyviai dirba, kad išvaduotų Luhansko srityje esantį Kreminos miestą, bet reikėtų sulaukti oficialių Generalinio štabo pranešimų.Tai trečiadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupės atstovas Serhejus Čerevatas, komentuodamas JAV laikraščio „The New York Times“ informaciją apie Ukrainos kariškių laimėjimus vaduojant Kreminą„Galiu pasakyti, kad „The New York Times“ – labai autoritetingas laikraštis, turintis gerų šaltinių. Šiame ruože jau kurį laiką galingai dirba mūsų pajėgos, įskaitant desanto ir šturmo dalinius. Manau, jog kai ten bus pasiekta esminių rezultatų, mes tai būtinai pranešime mūsų visuomenei. O kol kas reikia apsišarvuoti kantrybe ir laukti oficialių pranešimų“, – pažymėjo S. Čerevatas.Paklaustas apie Rusijos karinės vadovybės sprendimą persikelti iš Kreminos į Rubižnę, jis atsakė taip: „Tai tradicinė jų praktika po virtinės pralaimėjimų, patirtų Ukrainoje. Jų bravūra jau dingo, ir kai okupantai supranta, kad rezultatas gali būti jiems nepalankus, jie perkelia savo vadavietes, logistikos punktus“.Anot S. Čerevato, Kreminos ir Svatovo išvadavimas turi ir karinę reikšmę, kadangi leis toliau vaduoti Luhansko sritį, taip pat didelė moralinę ir psichologinę reikšmę. Jis priminė, kad Rusija paskelbė okupuotus Donecko ir Luhansko sričių rajonus savo teritorijomis, todėl jų išlaisvinimas bus skausmingas Kremliui.Komentuodamas situaciją prie Bachmuto, S. Čerevatas pareiškė, kad okupantai rusai patiria didelių nuostolių, bet meta į kovą vis naujus dalinius. Anot jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos deda visas pastangas, kad neatiduotų miesto.

Prancūzijos gynybos ministras atvyko į Ukrainą Prancūzijos gynybos ministras trečiadienį atvyko į Kyjivą aptarti tolesnės karinės paramos Ukrainai, tvirtindamas, kad Prancūzijos vyriausybės parama nesiliauja.Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu atvyko į Ukrainos sostinę po apsilankymo Lenkijoje, kur antradienį paskelbė apie susitarimą parduoti šiai šaliai du Prancūzijoje pagamintus karinius palydovus. Kyjive S. Lecornu padėjo vainiką prie didvyrių paminklo, kad pagerbtų ukrainiečius, kurie žuvo, gindami savo šalį nuo Rusijos invazijos. Jis turi susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir kariuomenės pareigūnais.Nors Prancūzija apie savo karinę paramą Ukrainai kalba mažiau nei Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalis nuolat jai siunčia ginklų.Šį mėnesį Prancūzija taip pat surengė dvi pagalbos Ukrainai konferencijas. Tačiau daugelis Ukrainoje ir toliau kritiškai vertina Prancūzijos vyriausybės atsaką į karą dėl prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pastangų palaikyti ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir ieškoti sprendimo derybų keliu.„Mūsų parama Ukrainai yra nuolatinė“, – prieš kelionę tviteryje rašė S. Lecornu.Iš karto nebuvo aišku, kokie konkretūs susitarimai gali būti sudaryti per S. Lecornu derybas Kyjive. Jis atvyko į Ukrainą praėjus savaitei po to, kai V. Zelenskis lankėsi JAV, pagrindinėje Ukrainos sąjungininkėje.

Rusija kelia sąlygą dėl taikos plano UkrainojeRusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad jokio taikos plano dėl Ukrainos negali būti, jei nebus atsižvelgta į „keturių naujų regionų prijungimą prie Rusijos“.„Negali būti jokio „taikos plano“ Ukrainai, kuriame nebūtų atsižvelgta į šiandienos realijas – su Rusijos teritorija, su keturiais naujais regionais, kurie tapo Rusijos dalimi“, – pabrėžė D. Peskovas.Pasak jo, joks planas, kuriame neatsižvelgiama į šias realijas, „negali pretenduoti į taiką“.

Rusija kritikuoja Ukrainos raginimą šalinti ją iš JT Saugumo Tarybos Rusija sukritikavo Ukrainos raginimą šalinti ją iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, praneša transliuotojas CNN, remdamasis Rusijos valstybine naujienų agentūra TASS.TASS citavo Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje atstovę žiniasklaidai Mariją Zacharovą, kuri, paprašyta sureaguoti į atitinkamą Ukrainos raginimą, pareiškė: „Šunys loja, o karavanas eina“.Kyjivas apie galimybę pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos ir apskritai iš JT prakalbo pirmadienį. Šalies užsienio reikalų ministerija paskelbė pranešimą, kuriame išsakė oficialų raginimą ir jį grindė Rusijos vykdomais „šiurkščiais tarptautinės teisės pažeidimais“, taip pat „Ukrainos teritorijoje vykdomais karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui bei genocido nusikaltimu“.Ministerija nurodė, kad neatmetama Rusijos grįžimo į šias organizacijas galimybė, tačiau tik tokiu atveju, jei Maskva atitiks visas būtinas narystės sąlygas.Rusija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, turi veto teisę ir gali blokuoti JT rezoliucijas.

Okupuotoje Zaporižios AE apsilankė Rusijos „Rosatom“ vadovas Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos pietuose trečiadienį apsilankė Rusijos valstybinės atominės energijos agentūros „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenka, praneša stotis „Sky News“, remdamasi Maskvos statytiniu Zaporižios srityje Vladimiru Rogovu.V. Rogovas tvirtino, kad S. Kirijenka savo vizito metu tikrino AE saugumą ir jėgainėje įdarbinto „Rosatom“ personalo darbo sąlygas.Rusijos kariuomenė šią elektrinę užgrobė kovo 4 d. Nuo tada Maskvos pajėgos nuolat apšaudo šį objektą ir taip kelia Europos ir viso pasaulio būgštavimus dėl ten galinčios kilti branduolinės katastrofos. Rusijai rugsėjį įvykdžius neteisėtą Zaporižios srities aneksiją, šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriame buvo pareikšta, kad neva nuo šiol AE „priklauso“ Maskvai.Nepaisant to, tarptautinė bendruomenė, pati Ukraina ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) šį objektą ir toliau laiko Kyjivo nuosavybe.

Ukrainos žvalgybos vadas apsilankė BachmuteUkrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas apsilankė Bachmute, kur Ukrainos kariai intensyviai kovoja su Rusijos pajėgomis.Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, agentūros vadovas gruodžio 27-28 d. lankėsi fronto pozicijose. Jis aplankė pozicijas, kuriose dirba specialiųjų pajėgų žvalgai.https://t.me/DIUkraine/1801

Ukraina: Rusijos vadovybė sprunka iš laikinai okupuotos KreminosVykstant intensyviems mūšiams dėl Kreminos, Rusijos vadovybė paliko šį laikinai užimtą miestą Luhansko srityje. Pabėgo ir Rusijos civiliai gyventojai, keliavę ten uždarbiauti.Apie tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Pasak jo, Kreminos išvadavimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atvers kelią į Starobilską arba Rubižnės ir Sjevjerodonecko kryptimis.Anor S. Haidajaus, okupacinės kariuomenės karinė vadovybė persikėlė į kitas užimtas gyvenvietes, o Rusijos civiliai gyventojai grįžta į Rusijos Federaciją.„Kai kurie pradėti darbai dabar yra užšaldyti. Vietiniams gyventojams tiesiogiai sakoma, kad „dabar ateis jūsų naciai ir viską sutvarkys“, – kalbėjo S. Haidajus.Pasak jo, po Kreminos deokupacijos Ukrainos kariuomenė turės mažiausiai dvi galimybes plėtoti kovines operacijas. Ji galės judėti į Starobilską –  pagrindinį regiono logistikos centrą – arba padėti Bachmutui ir judėti  Rubižnės ir Sjevjerodonecko link, taip „suskaldydami“ Rusijos grupuotę.Kreminą Rusijos kariuomenė okupavo dar pavasarį. Jis rusams svarbus ir dėl to, nes padeda aprūpinti jų karines pajėgas okupuotame Sjevjerodonecke.Nors Ukrainos kariai prieš kelias savaites buvo priartėję prie Kreminos susigrąžinimo, jiems koją kišo tai, kad miesto prieigos yra smarkiai užminuotos. „Sunkus kiekvienas metras, nes viskas yra užminuota ir jie nuolat apšaudo didelio kalibro ginklais“, – pareiškė S. Haidajus.Apie situaciją Kreminoje trečiadienį rašoma ir JK gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje.Skelbiama, kad pastarosiomis dienomis Rusija stiprina vadinamojo Kreminos sektoriaus Ukrainos rytuose gynybą, nes toje vietovėje junta nuolatinį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų spaudimą. Kaip pažymima suvestinėje, Kremina spalį tapo sąlyginai pažeidžiama, kai ukrainiečiai padarė pažangą į vakarus nuo Lymano miesto. Ministerijos teigimu, Rusija veikiausiai teiks pirmenybę tenykščių gynybinių linijų išlaikymui, nes ši vietovė turi logistinę svarbą frontui Donbase. Negana to, Kremina laikoma strategiškai svarbiu Luhansko srities miestu.Maskva vienu pagrindinių savo plataus masto karo prieš Ukrainą tikslų laiko tariamą šios srities „išlaisvinimą“.

Ukrainoje vėl paskelbtas oro pavojaus signalasTrečiadienio rytą visoje Ukrainoje vėl paskelbtas oro pavojus, praneša stotis „Sky News“.Tai galimai reiškia, kad taikių šalies miestų laukia dar viena masinė Rusijos ataka.Turimais duomenimis, sirenos vėl gaudžia visose šalies srityse.Oro pavojus visoje Ukrainos teritorijoje buvo paskelbtas ir antradienio popietę.

Ukrainos teigimu, visoje šalyje jau sunaikinta per 700 kritinės infrastruktūros objektųPer Rusijos sukeltą plataus masto karą visoje Ukrainoje jau sunaikinta per 700 kritinės infrastruktūros objektų, rodo vyriausybės Kyjive duomenys.„Kalbame apie dujų vamzdžius, elektros pastotes, tiltus ir panašiai“, – trečiadienį tvirtino šalies vidaus reikalų viceministras Jevgenijus Jeninas. Pasak jo, dėl Rusijos kariuomenės veiksmų iš viso apgadinta per 35 tūkst. objektų.Rusijos pajėgos nuo spalio masiškai apšaudo Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir prieš ją pasitelkia raketas bei dronus kamikadzes. Dėl tokių smūgių šalyje nuolat dingsta elektra, o kartais nutrūksta ir šildymo bei vandens tiekimas.Antradienio vakarą ir trečiadienio rytą šalyje buvo pranešta apie naujas Rusijos atakas. Pasak pareigūnų, raketomis smūgiuota Charkivo ir Chersono miestams.

Rusai į Chersono miestą paleido 33 raketas, didėja spaudimas fronte Per 24 valandas iki trečiadienio ryto Rusijos pajėgos paleido 33 raketas į civilinius taikinius Chersono mieste, pranešė Ukrainos kariuomenė; o mūšiai intensyvėja, Rusijai prie fronto linijos dislokavus daugiau tankų ir šarvuočių.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas rytiniame pranešime teigė, kad Rusijos pajėgos iš minosvaidžių ir artilerijos apšaudė gyvenvietes dešiniajame Dniepro upės krante netoli Chersono.Rusija neigia, kad taikosi į civilius gyventojus. „Reuters“ teigė negalintis iš karto patikrinti šių pranešimų.Praėjusį mėnesį Rusijos pajėgos paliko Chersoną – tai buvo vieną didžiausių Ukrainos pergalių 11 mėnesį trunkančiame kare, tačiau stojus atšiauriems žiemos orams kovos perėjo į lėtą, alinančią fazę.„Pokyčiai fronto linijoje labai menki, tačiau sustiprėjo priešo spaudimas tiek vyrų skaičiumi, tiek įrangos tipu ir kiekiu“, – sakė Ukrainos karo analitikas Olehas Ždanovas. Pasak jo, kovos suintensyvėjo Rusijai dislokavus šarvuočius ir tankus.Intensyviausios kovos vyksta aplink rytinį Bachmutą – subombarduotą miestą vaiduoklį, kurį Rusija jau kelis mėnesius bando šturmuoti daugybės gyvybių kaina, ir toliau į šiaurę esančiuose Svatovės ir Kreminos miestuose, kur Ukraina bando pralaužti Rusijos gynybines linijas.„Ukrinform“ pranešė, kad per praėjusias 24 valandas Rusijos kariuomenė apšaudė aštuonis Ukrainos regionus.

Ukrainoje žuvo Australijos pilietis Ukrainoje per mūšius su įsiveržusiomis Rusijos karinėmis pajėgomis žuvo Australijos pilietis, trečiadienį transliuotojui CNN patvirtino šios šalies Užsienio reikalų ir prekybos departamentas.Departamentas paskelbė pranešimą, kuriame cituojama žuvusiojo motina. Ji nurodė, kad jos sūnus Sage'as O'Donnellas žuvo „gindamas Ukrainos žmonių laisvę“.Pasak departamento atstovo, žuvusiojo šeimai šiuo metu teikiama konsulinė pagalba.Nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios vasario 24 d. Ukrainoje jau yra žuvę nemažai savanorių iš užsienio, kovojusių išvien su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis.

Rusija apšaudė CharkivąRytiniame Ukrainos Charkivo mieste trečiadienį nugriaudėjo virtinė sprogimų, o visame regione dėl rusų atakų paskelbtas oro pavojus.Netrukus miesto meras Ihoris Terechovas pranešė, kad Charkivas apšaudomas, ir paragino gyventojus būti slėptuvėse.Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas savo ruožtu pranešė, kad rusai trečiadienį atakuoja tiek miestą, tiek regioną, ir paragino žmones neignoruoti pavojaus sirenų.Ukrainos prezidento biuras irgi patvirtino įvykus raketinį smūgį prieš Charkivą.„Per rytinius okupantų smūgius Charkove nuo skeveldrų buvo sužeistas 48 metų vyras. Jis yra ligoninėje, jo būklė vidutinio sunkumo“, – vėliau rašė O. Synjehubovas.

Ukraina: Rusija jau neteko apie 103 770 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 103 770 karių (+550 per pastarąsias 24 val.), trečiadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki gruodžio 28-osios Maskvos kariuomenė taip pat neteko 3 017 (+1) tankų, 6 037 (+13) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 999 (+1) artilerijos sistemų, 418 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 212 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 283 lėktuvų, 267 sraigtasparnių, 4 660 (+8) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 707 dronų, 179 specialiosios technikos vienetų ir 653 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Britų žvalgyba: Rusija stiprina vadinamojo Kreminos sektoriaus gynybą Pastarosiomis dienomis Rusija stiprina vadinamojo Kreminos sektoriaus Ukrainos rytuose gynybą, nes toje vietovėje junta nuolatinį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų spaudimą. Tai savo naujausioje, trečiadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Kaip pažymima suvestinėje, Kremina spalį tapo sąlyginai pažeidžiama, kai ukrainiečiai padarė pažangą į vakarus nuo Lymano miesto. Ministerijos teigimu, Rusija veikiausiai teiks pirmenybę tenykščių gynybinių linijų išlaikymui, nes ši vietovė turi logistinę svarbą frontui Donbase. Negana to, Kremina laikoma strategiškai svarbiu Luhansko srities miestu.Maskva vienu pagrindinių savo plataus masto karo prieš Ukrainą tikslų laiko tariamą šios srities „išlaisvinimą“.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kiekvieną dieną, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.

Kyjivas: Ukrainos stačiatikių bažnyčia turi pripažinti Putiną šėtonuKilus ginčui, ar Ukrainos stačiatikių bažnyčiai ir toliau turėtų būti leidžiama rengti pamaldas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje Pečorų lauroje sostinėje Kyjive, Ukrainos politinė vadovybė primygtinai paragino bažnyčią atsiriboti nuo Maskvos.„Jei neturite jokių ryšių su Rusija, tarkite oficialų atsisveikinimą ir pripažinkite (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną šėtonu“, – antradienį televizijos eteryje pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Pasak jo, šėtonu reikėtų vadinti ir Maskvos patriarchą Kirilą.Ukrainos stačiatikių bažnyčia apie atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato paskelbė gegužę ir viešai pasmerkė V. Putino įsakymu prieš Ukrainą pradėtą plataus masto karą. Tačiau Kyjivas įtaria, kad bažnyčia toliau kolaboruoja su Maskva ir dėl to įsakė patikrinti daugiau kaip 350 bažnytinių pastatų. Per kratas kai kuriuose jų buvo rasta prorusiškos literatūros, daug grynųjų pinigų ir įtartinų Rusijos piliečių.Bažnyčiai išduota Pečorų lauros nuomos sutartis baigs galioti šio mėnesio pabaigoje. Antradienį šio vienuolyno vadovas metropolitas Pavelas Lebedis kreipėsi į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir prašė neišvaryti tikinčiųjų.

Kyjive avarinių elektros išjungimų bus visą žiemąUkrainos sostinėje Kyjive staigių avarinių elektros išjungimų bus visą žiemą, perspėja miesto administracija.„Šiomis sąlygomis turėsime gyventi visą žiemą“, – antradienį Ukrainos televizijai sakė administracijos vadovo pavaduotojas Petro Pantelejevas. Nors, pasak jo, elektrikai dirba visą parą, kad suremontuotų per Rusijos kariuomenės raketų smūgius apgadintą elektros sistemą, padėtis esą išlieka sunki ir yra ypač sudėtinga darbo dienomis, kai fiksuojamas padidėjęs energijos suvartojimas.Maskvos karinės pajėgos nuo spalio nuolat atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir apšaudo ją raketomis. Ukrainos kariuomenės generalinis štabas antradienį pabrėžė, kad tolesnių atakų grėsmė išlieka didelė.Šalies premjeras Denysas Šmyhalis antradienį taip pat tvirtino, kad jei nebus naujų apšaudymų, Ukrainos gyventojai galės sutikti Naujuosius metus be avarinių elektros išjungimų, tačiau jis pripažino, jog esama didelio tolesnių Rusijos smūgių pavojaus.

OHCHR: plataus masto karas Ukrainoje jau pražudė per 6,8 tūkst. civiliųJungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios vasario 24 d. iki gruodžio 26-osios Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 6 884 civiliai.Apie tai rašo naujienų agentūra „Ukrinform“.Pasak OHCHR, sužeista dar per 10 tūkst. civilių.Biuras pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.OHCHR mano, kad tikrieji skaičiai dėl stringančio informacijos perdavimo gali būti kur kas didesni.

Analitikai: Rusijos pajėgos Bachmuto kryptimi išsekusios Karo tyrimų instituto analitikai apibūdino padėtį Bachmuto kryptimi. Rusijos pajėgos išsekusios, todėl įvykiai gali artėti prie kulminacijos, rašoma UNIAN.„Tikėtina, kad koviniai Rusijos karių nuostoliai privers Rusijos kariuomenę prie Bachmuto naudoti iki būrio dydžio šturmo grupes“, – teigiama naujoje ataskaitoje. Analitikai taip pat citavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės kariuomenės grupuotės atstovą Serhijų Čerevatijų, kuris jau pranešė, kad Rusijos kariai Bachmuto rajone nebeveikia kuopų ir batalionų taktinėmis grupėmis, o veikia nedidelėmis grupėmis po 10-15 karių.„Rusijos pajėgos panašiai degradavo nuo kuopų ir batalionų taktinių grupių iki atskirų būrių dydžio grupių, kai 2022 m. rugpjūtį Rusijos daliniai Chersono regione akivaizdžiai degradavo“, – pridūrė ekspertai.Vertindami tuometinę padėtį Chersono srityje, analitikai kalbėjo apie rusų puolimo kulminaciją, nes rusų vadovybė nebepajėgė kontroliuoti karių ir teritorijų.„Pastaruoju metu Rusijos ginkluotųjų pajėgų judėjimo prie Bachmuto tempas sulėtėjo dėl didėjančio personalo ir amunicijos stygiaus, todėl artimiausiu metu Rusijos ginkluotosios pajėgos greičiausiai negalės išlaikyti didelio puolamųjų operacijų tempo šiame rajone. Pranešimai apie tai, kad Rusijos kariuomenė naudoja būrio dydžio grupes, tikriausiai yra užsitęsusio išsekimo karo rezultatas ir rodo, kad didesnės doktrininės formuotės, viršijančios būrio lygį, yra sunykusios“, – pažymėjo analitikai ataskaitoje.

Ukraina: pažeisti 702 ypatingos svarbos infrastruktūros objektaiNuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios buvo pažeisti 702 ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, rašoma UNIAN.Apie tai pranešė vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas. Jo teigimu, iš viso Ukrainoje sunaikinta daugiau kaip 35 000 objektų.„Kalbame apie dujotiekius, elektros pastotes, tiltus ir t. t.“, – sakė Jeninas.

Zelenskis įvardija Ukrainos nacionalinius tikslus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ši savaitė Ukrainai bus politiškai svarbi. „Pradedame kitus metus ir turime išlaikyti bendrą supratimą apie mūsų nacionalinius tikslus“, – sakė V. Zelenskis.„Žinoma, tai yra mūsų krašto išlaisvinimas iš priešo, taip pat Ukrainos atstatymas, mūsų žmonių sugrįžimas namo, tolesnis mūsų šalies suartėjimas su pagrindiniais partneriais, naujų galimybių Ukrainai atsivėrimas pasaulyje – visa tai yra artimiausios ateities uždaviniai. Ir ne tik valstybei, bet ir kiekvienam iš mūsų“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Zelenskis: kiti metai turėtų būti lemiamiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad 2023-ieji bus lemiami fronto linijoje kare su Rusija.Savo tradiciniame vakaro vaizdo kreipimesi į ukrainiečius antradienį valstybės vadovas pažymėjo, kad šiandien surengė Vyriausiojo vado štabo posėdį. Tai įvyko 44-ą kartą per metus.„Dalykas aiškus. Visų pirma, tai yra Bakhmutas, Kremennaya ir Donbasas. Galimi priešo veiksmai rytų kryptimi ir mūsų veiksmai“, - sakė V. Zelenskis.Jis taip pat pridūrė, kad vadai buvo išklausyti ir apsisprendė dėl artimiausios ateities žingsnių.„Mes ir toliau ruošiame Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgas kitiems metams. Tai turėtų būti lemiami metai. Mes suprantame, kokios rizikos yra žiemą, suprantame, ką turime daryti pavasarį, o tai reiškia, kad suprantame, kokius rezultatus turėtų parodyti visas gynybos ir saugumo sektorius“, - sakė V. Zelenskis.

Rusijos kariai Chersone apšaudė gimdymo namusUkrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko teigė, kad Chersono ligoninės gimdymo palata antradienį buvo apšaudyta Rusijos ir tik stebuklingai joje niekas nebuvo sužeistas.Pasak K. Tymošenko, šiandien šiame skyriuje gimė du kūdikiai.Dabar skyriuje yra penkios ką tik pagimdžiusios moterys: prieš pat ataką gydytojai vienai iš jų atliko Cezario pjūvį.Karo kontekste BBC negali greitai patikrinti karių teiginių.Po rusų pasitraukimo iš Chersono ir visos Chersono regiono dešiniojo kranto dalies Chersonas pasirodė esąs priekinės linijos miestas ir yra nuolat apšaudomas Rusijos artilerijos iš kairiojo Dniepro kranto.

Meloni pakvietė Zelenskį į RomąUkrainos prezidentas Volodymyras antradienį telefonu kalbėjosi su Italijos premjere Giorgi Meloni.Kaip nurodė Italijos ministrės pirmininkės biuras, pokalbio metu G. Meloni patvirtino savo ketinimą atvykti į Kijevą ir pakvietė V. Zelenskį aplankyti Romą.„Premjerė patvirtino visišką Kijevo palaikymą iš Italijos vyriausybės politinėje, karinėje, ekonominėje ir humanitarinėje srityse, atstatant energetikos infrastruktūrą ir ateityje visą Ukrainą. Premjerė dar kartą patvirtino, kad Italija yra visapusiškai įsipareigojusi imtis visų būtinų veiksmų, kad pasiekti taiką Ukrainos žmonėms“, – rašoma pareiškime.Valdant ankstesniam ministrui pirmininkui Mario Draghi, Italija išsiuntė Kijevui penkis pagalbos paketus, įskaitant karinius, dabar Giorgi Meloni vyriausybė rengia šeštąjį paketą, primena „Reuters“.

Rusijoje prie aukštųjų mokyklų bus steigiami kariniai mokomieji centraiRusijos vyriausybė įpareigojo 16 aukštųjų mokyklų įsteigti karinius mokomuosius centrus kadrams šalies armijai rengti.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos vyriausybės potvarkiu.Gautomis žiniomis, šiuose centruose karinių specialybių bus mokomi studentai, kurie studijuoja dieniniuose skyriuose. Išsamus dėstomų dalykų sąrašas ir kadrų, kuriuos aukštosios mokyklos turės kasmet parengti, skaičius neskelbiami.„rbc.ua“ primena, jog Rusija, pasak jos prezidento Vladimiro Putino, mobilizavo 300 tūkst. žmonių, iš kurių pusė kariauja prieš Ukrainą.

Baltarusijoje nuteisti trys „bėgių partizanai“Baltarusijos Gomelio srities teismas nuteisė tris Svetlogorsko miesto gyventojus, kaltinamus geležinkelio relinės spintos padegimu siekiant sulėtinti Rusijos karinės technikos gabenimą prie Ukrainos sienos, bendra 66 metų laisvės atėmimo bausme.Tai pranešė žmogaus teisių gynimo organizacija „Gomelskaja Viasna“, kuria remiasi UNIAN.Denisas Dikunas nuteistas 23 metus kalėti, o Olegui Malčianovui ir Dmitrijui Ravičiui skirtos atitinkamai 21 ir 22 metų laisvės atėmimo sugriežtinto režimo sąlygomis bausmės.Byla buvo nagrinėjama uždaru režimu.Pagal tyrėjų versiją, vasario 28 d., prasidėjus Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą, šie trys vyrai padegė relinę signalizacijos, centralizacijos ir blokavimo spintą geležinkelio ruože Žerdzė – Ostankovičiai Svetlogorsko rajone. Dėl to išėjo iš rikiuotės šviesoforai ir iešmų perjungikliai į Ukrainą vedančiame geležinkelyje.„Bėgių partizanai“ buvo sulaikyti kovo 4 d. Jie buvo apkaltinti terorizmu, valstybės išdavimu, ekstremistinės formuotės sudarymu ir t. t.

Ukrainos URM griežtai sureagavo į dar vieną Orbano pasiūlymą pradėti derybas su RusijaUkrainos užsienio reikalų ministerija griežtai sureagavo į dar vieną Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pasiūlymą pradėti derybas su Rusija, praneša portalas „rbc.ua“.„Vengrijos premjero pareiškimai demonstruoja patologinę panieką Ukrainai ir ukrainiečių tautai, atremiančiai Rusijos agresiją, taip pat jo paties politinį neįžvalgumą. Juk Ukrainos pralaimėjimas kare, už kurį netiesiogiai pasisako V. Orbanas, sukeltų tiesioginį Rusijos agresijos pavojų Vengrijai ir vengrams“, - sakoma Ukrainos URM komentaruose.„Vengrijos lyderiui vertėtų savęs paklausti, ar jis nori taikos. Jeigu atsakymas teigiamas, tai jis turėtų pasinaudoti savo glaudžiais ryšiais su Maskva, kad ši nutrauktų agresiją prieš Ukrainą ir išvestų savo kariuomenę“, - pažymi Ukrainos užsienio politikos žinyba.Vengrijos leidinys „Magyar Nemzet“ cituoja V. Orbano žodžius, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali tęstis tol, kol JAV ir kitos sąjungininkės jai teiks pagalbą. Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugu laikomas Vengrijos premjeras jau ne kartą skleidė šį naratyvą informacinėje erdvėje, kartu teigdamas, kad esą jis palaiko Ukrainą kaip suverenią valstybę.„Mes remiame Ukrainą ir jai padedame, mes esame suinteresuoti, kad suvereni Ukraina išliktų ir kad Rusija nekeltų grėsmės Europos saugumui. Bet mes nesame suinteresuoti atsisakyti visų mūsų ekonominių santykių su Rusija“, - pareiškė V. Orbanas.Jis vėl paragino nutraukti karo veiksmus ir sėsti prie derybų stalo su Rusija.

Apklausa: 87 proc. ukrainiečių nenorėtų, kad būtų atkurta SSRS 87 proc. Ukrainos piliečių nenorėtų, kad būtų atkurta Sovietų Sąjunga, už tai pasisako tik 3 proc. šalies gyventojų.Tokie Razumkovo centro surengtos apklausos rezultatai, praneša „Ukrinform“.„2000 metais tik kiek daugiau kaip pusė (53 proc.) apklaustųjų vienareikšmiškai atsakė nenorį, kad būtų atkurta Sovietų Sąjunga, 2021 metais jų buvo jau 69 proc., o naujausios apklausos duomenimis – 87 proc. Vienareikšmiškai nori SSRS atkūrimo tik 3 proc. apklaustųjų (2000 metais tokių buvo 19 proc., 2021 metais 10 proc.). Dar 11 proc. tyrimo dalyvių atsakė „taip, bet aš suprantu, kad dabartinėmis sąlygomis tai nerealu“ (2000 metais – 28,5 proc., 2021 metais – 21 proc.)“, - pažymi sociologai.Jų duomenimis, visuose Ukrainos regionuose SSRS atkūrimo priešininkai sudaro absoliučią daugumą, nors šalies pietuose ir rytuose jų dalis (atitinkamai 72 proc. ir 81 proc.) yra kiek mažesnė negu vakaruose (93 proc.) ir centrinėje dalyje (89 proc.).Apklausa buvo surengta šių metų rugsėjo 22-spalio 1 dienomis, ji vyko visose Ukrainos srityse, išskyrus Rusijos okupuotas teritorijas.

Praneša apie rimtas rusų problemas Luhansko srityjeLuhansko srityje padaugėjo rusų karių dezertyrų ir jų pasitraukimo iš kovinių pozicijų atvejų, nes Rusijos nuostoliai kare su Ukraina yra dideli.Siekdama išlaikyti situacijos kontrolę, Rusijos karinė vadovybė padidino patrulių, kurie sulaiko ir grąžina dezertyrus į dalinius, skaičių, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime, rašoma UNIAN.„Dėl didelių personalo nuostolių Luhansko srityje padaugėjo rusų karių dezertyravimo atvejų ir jų pasitraukimo iš kovinių pozicijų“, – teigė Generalinis štabas.

Putinas dekretu uždraudė naftos eksportą į šalis, priėmusias kainų šiai Rusijos žaliavai lubasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė naftos ir naftos produktų eksportą į šalis, priėmusias kainų šiai Rusijos žaliavai lubas, praneša „Sky News“.Kaip teigiama, draudimas įsigalios 2023 m. vasario 1 d. ir tęsis penkis mėnesius, iki liepos 1-osios. Dekrete tvirtinama, kad nuo vasario 1 d. bus draudžiamas tik naftos eksportas, o dėl tikslios datos, nuo kurios bus uždraustas ir naftos produktų eksportas esą apsispręs vyriausybė.Vakarų šalys 60 JAV dolerių kainų rusiškai naftai lubas nustatė anksčiau šį mėnesį. Tokiu sprendimu jos siekia apriboti Rusijos gaunamas didžiules pajamas iš energetikos, kurias ši šalis tuomet gali panaudoti savo kariuomenei finansuoti. Viršutinę kainų ribą šiuo metu taiko visa Europos Sąjunga (ES), Jungtinė Karalystė (JK), Australija, Kanada, Japonija ir JAV.

Zelenskis: Italija svarsto galimybę perduoti Ukrainai oro gynybos sistemųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį telefonu kalbėjosi su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.Kaip praneša portalas „eurointegration.com“, valstybės vadovas padėkojo premjerei už solidarumą ir visapusišką paramą Ukrainai.V. Zelenskis taip pat pasidžiaugė Italijos vyriausybės sprendimu papildomai skirti Kyjivui 10 mln. eurų pagalbą, kurią šalies užsienio reikalų ministras Antonio Tajanis anonsavo Ukrainos rėmimo konferencijoje Paryžiuje gruodžio 13 d.„Ponia Meloni pranešė, kad svarstomas oro gynybos sistemų Ukrainos padangei apsaugoti perdavimo klausimas. Aptarėme taikos formulę“, - parašė tviteryje V. Zelenskis.Kokios konkrečiai oro gynybos sistemos turimos omenyje, kol kas nežinoma, bet dar lapkritį žiniasklaida rašė, jog Italija su naujuoju pagalbos paketu ketina perduoti Ukrainai  SAMP/T ir „Aspide“ sistemų.Anksčiau Italijos premjerė G. Meloni pareiškė, kad norėtų 2023 metų pradžioje apsilankyti Ukrainoje su vizitu.

Stačiatikių metropolitas sukritikavo ZelenskįVisame pasaulyje garsaus Kyjivo Pečiorų lauros vienuolyno vietininkas metropolitas Pavelas Lebedis apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį darant spaudimą stačiatikiams.„Mums gana, kad priešas smogė mūsų tautai, mums gana vargo ir sielvarto, kai žmonės badauja šaltyje ir be šviesos“, – prezidentui skirtame vaizdo pranešime sakė P. Lebedis.Jis prašė prezidento mėnesio pabaigoje neatimti dviejų Ukrainos stačiatikių bažnyčios maldos namų, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. "Ar norite atimti ir žmonių tikėjimą? Ar norite atimti paskutinę viltį? Nedarykite to", – prašė dvasininkas.V. Zelenskis uždraudė su Rusija susijusias religines organizacijas, lapkritį Ukrainos slaptoji tarnyba SBU atliko kratą vienuolyno komplekse, pagrindinėje stačiatikių šventovėje Ukrainoje. Kratos atliktos ir kituose maldos namuose.Vienuolyno nuomos sutartis baigiasi mėnesio pabaigoje. P. Lebedis prašė neišvaryti tikinčiųjų. Jo teigimu, žinią, kad jiems nebebus leidžiama melstis Pečiorų lauros bažnyčiose, gruodžio 26 d. pranešė muziejaus direktorius.

Ukrainos premjeras: jei nebus apšaudymų, per Naujuosius metus nereikės avarinių elektros išjungimų Dabar yra visos galimybės, kad ukrainiečiai sutiks Naujuosius metus be avarinių elektros išjungimų.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.„Noriu pabrėžti: jeigu nebus apšaudymų, naujametės šventės praeis be avarinių elektros išjungimų“, – sakė vyriausybės vadovas.Pasak jo, Ukrainos valdžia kasdien ruošiasi naujiems intensyviems apšaudymams, kadangi Rusija rengiasi tęsti atakas prieš Ukrainos energetikos sistemą ir gali smogti bet kada: šiandien, rytoj ar netgi Naujųjų metų išvakarėse.„Priešas stengiasi ne tik išvesti iš rikiuotės dar vieną pastotę ar elektros perdavimo liniją. Jis pirmiausia siekia kelti baimę ir paniką. Bet jam tai nepavyks“, – pabrėžė premjeras.Anksčiau Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka pareiškė, jog jei nebus naujų smūgių, tai ukrainiečiai Naujuosius metus sutiks be elektros energijos tiekimo pertrūkių.

Kyjivo konservatorija vėl atsisakė išbraukti Čaikovskio vardą iš savo pavadinimo Ukrainos nacionalinės muzikos akademijos kolektyvas savo susirinkime balsavo prieš tai, kad iš įstaigos pavadinimo būtų išbrauktas rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio vardas, praneša UNIAN.Kaip pabrėžė kultūros ir informacinės politikos ministras Oleksandras Tkačenka, Kyjivo konservatorijos kolektyvas ignoravo Ukrainos Aukščiausiosios Rados profilinio komiteto ir Ekspertų tarybos rusifikacijos ir totalitarizmo padarinių įveikimo klausimais prie Kultūros ir informacinės politikos ministerijos rekomendacijas.  Be to, kolektyvas neatsižvelgė į Ukrainos nacionalinės atminties instituto rekomendacijas dėl P. Čaikovskio, kuris „nebuvo tiesiogiai susijęs su Kyjivo konservatorija“.„O juk šiuo metu visi mūsų teatrai atsisakė P. Čaikovskio kūrinių“, –apgailestavo ministras.Pasak O. Tkačenkos, jis nusivylęs dėl tokio Ukrainos nacionalinės muzikos akademijos kolektyvo sprendimo. Ministras pabrėžė, jog konservatorijos studentai vieningai stoja už įstaigos pavadinimo pakeitimą, kadangi „jaunimui ne tas pats, kieno vardu pavadinta mokykla, kurioje jie mokosi“.O. Tkačenka išsakė viltį, kad konservatorijos kolektyvas pakeis savo sprendimą.Diskusijos dėl būtinybės pakeisti Ukrainos nacionalinės muzikos akademijos pavadinimą vyksta jau daugiau kaip pusmetį.Birželį Kyjivo konservatorijos mokslo taryba balsavo už tai, kad rusų kompozitoriaus vardas būtų paliktas įstaigos pavadinime.

Iš karo veiksmų zonos Ukrainoje paspruko aštuoni rusai, mobilizuoti Kaliningrado srityje Iš karo veiksmų zonos Ukrainoje pabėgo aštuoni mobilizuoti rusai, jie su ginklais ir maskuojamosiomis uniformomis pakeleivingais automobiliais pasiekė Maskvos srities Podolsko miestą ir ten pasidavė milicijos pareigūnams. Jie perduoti karinei prokuratūrai. Tai antradienį pranešė UNIAN.Pasak „Telegram“ kanalo „Mash“, bėgliai buvo mobilizuoti Kaliningrado srityje.„Baza“ žiniomis, okupantai paliko karo veiksmų zoną Luhansko srityje.„Gruodžio 26 d. vakarą aštuoni 20–44 metų amžiaus vyrai su automatais ir kulkosvaidžiais Podolske prisistatė į policijos skyrių ir pareiškė norį atiduoti ginklus. Vėliau paaiškėjo, kad beveik visi jie buvo mobilizuoti Kaliningrado srityje ir po parengimo nusiųsti į Luhansko apylinkes“, – pažymi „Baza“.Kaip pažymi UNIAN, rusai Luhansko srityje ne kartą atakavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas ir gavo deramą atkirtį.

Lavrovas pažėrė grasinimų Ukrainai Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį perspėjo, kad Ukraina privalo įvykdyti Maskvos reikalavimą dėl „demilitarizacijos“ ir „denacifikacijos“, taip pat pašalinti tariamą karinę grėsmę Rusijai, nes priešingu atveju „Rusijos kariuomenė išspręs šį klausimą“.S. Lavrovas taip pat apkaltino Vakarus kurstant karą Ukrainoje, kad susilpnintų Rusiją, ir sakė, kad nuo Kyjivo ir Vašingtono priklauso, kiek ilgai tęsis karas, prasidėjęs vasario 24 dieną, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.„Kalbant apie konflikto trukmę, kamuolys yra Kyjivo režimo ir už jo nugaros stovinčio Vašingtono pusėje“, – sakė S. Lavrovas valstybinei naujienų agentūrai TASS.„Jie bet kuriuo metu gali nutraukti beprasmį pasipriešinimą“, – tvirtino jis.S. Lavrovas nenurodė, kaip Rusijos kariuomenė žada pasiekti savo tikslus „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą – tuo Rusija aiškino savo vasario mėnesį pradėtą invaziją. Nuoroda į „denacifikaciją“ atsirado dėl Rusijos kaltinimų, esą Ukrainos vyriausybei didelę įtaką daro radikalios nacionalistų ir neonacių grupuotės.Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.Vakarų šalys tiekia Ukrainai ginkluotę, įskaitant artilerijos, oro gynybos ir prieštankines sistemas, taip pat teikia kitokią svarbią paramą. Kyjivas ragina sąjungininkus šią paramą didinti.S. Lavrovas įspėjo, kad tolesnė Vakarų parama Ukrainai gali sukelti tiesioginę konfrontaciją.„Nuolat perspėjame savo priešininkus Vakaruose apie pavojus, kylančius dėl jų pasirinkimo eskaluoti Ukrainos krizę“, – sakė jis ir pridūrė, kad „rizika, kad situacija gali tapti nekontroliuojama, išlieka didelė“.„Strateginis JAV ir NATO sąjungininkų tikslas – pasiekti pergalę prieš Rusiją mūšio lauke ir taip gerokai susilpninti ar net sunaikinti mūsų šalį“, – sakė jis.Šie S. Lavrovo komentarai pasirodė kitą dieną po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba interviu naujienų agentūrai AP sakė, kad jo šalis nori, jog per du mėnesius būtų surengtas viršūnių susitikimas dėl taikos, kuriam tarpininkautų Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.Tačiau jis taip pat sakė, kad prieš jo šaliai pradedant tiesiogines derybas su Maskva, Rusija turi stoti prieš karo nusikaltimų tribunolą.Kyjivas sako, kad niekada nesiderės su Rusija, kol jai vadovauja Vladimiras Putinas.

Ukraina susigrąžino dar 42 žuvusių kariškių palaikus Antradienį Ukraina susigrąžino dar 42 kritusių šalies gynėjų palaikus. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Reintegracijos ministerija.„Įgaliotinio dingusiųjų be žinios klausimams biuras kartu su jėgos struktūromis grąžina namo didvyrius, paaukojusius savo gyvybę už Ukrainą. Šiandien įvyko dar vienas palaikų perdavimas – atgabenti 42 žuvusieji“, – sakoma pranešime.Įgaliotiniui dingusiųjų be žinios klausimams Olehui Kotenkai nuo jo paskyrimo dienos pavyko grąžinti namo 869 Ukrainos gynėjų kūnus.„Apsikeitimo darbas nenutrūksta nė vienai dienai. Nors derybų procesas sunkus ir ilgas, stengiamės jį paspartinti. Suprantame kiekvieną šeimą, laukiančią palaikų grąžinimo ir galimybės pagerbti karių atminimą. Susigrąžinsime visus“, – pabrėžė pareigūnas.Kaip jau buvo pranešta, gruodžio 6 d. Ukraina susigrąžino 49 kritusių gynėjų palaikus, o lapkričio 22 d. – dar 33 kariškių palaikus.

Ukraina: Rusija į nuožmių kovų apimtą Kreminą perkelia daug atsargų ir technikos Ukrainos mieste Kreminoje tęsiasi nuožmios kovos, teigia Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus, kurį cituoja CNN.„Rusijos okupacinės pajėgos per mėnesį sugebėjo suformuoti labai stiprią gynybą. Jos į ten perkelia daug atsargų ir technikos“, – antradienį tvirtino S. Gaidajus. Pasak jo, šiame mieste ir jo apylinkėse rusai patiria didelius žmogiškuosius nuostolius, tačiau ir toliau dislokuoja naujus karius, nes esą „suvokia, jog jei praras Kreminą, grius visa gynybos linija“.Šį miestą Rusijos kariuomenė okupavo dar pavasarį. Jis rusams svarbus ir dėl to, nes padeda aprūpinti jų karines pajėgas okupuotame Sjeverodonecke.Nors Ukrainos kariai prieš kelias savaites buvo priartėję prie Kreminos susigrąžinimo, jiems koją kišo tai, kad miesto prieigos yra smarkiai užminuotos. „Sunkus kiekvienas metras, nes viskas yra užminuota ir jie nuolat apšaudo didelio kalibro ginklais“, – pareiškė S. Gaidajus.Jis pabrėžė, kad padėtis Kreminoje „radikaliai skiriasi“ nuo situacijos Bachmute, kuris yra laikomas bene karščiausiu fronto linijos tašku.

Rusijos kariuomenė tvirtina neva sėkmingai atakavusi fronto liniją Ukrainoje Rusijos kariuomenė antradienį pranešė padariusi didelių nuostolių Ukrainos kariams per artilerijos kautynes fronto linijose, nusidriekusiose nuo Chersono pietuose iki Charkivo šiaurės rytuose.Pavyzdžiui, skelbiama, kad apie 60 Ukrainos karių buvo „sunaikinta“ per kautynes aplink Donecką Rytų Ukrainoje, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Maskvos gynybos ministerija. Kaimyninėje Luhansko srityje per artilerijos ataką žuvo apie 30 Ukrainos karių, pranešė ministerija.Kyjivas nekomentavo šių pranešimų, abiejų šalių ataskaitų iš mūšio lauko dažnai neįmanoma patvirtinti.Anksčiau Rusijos vidaus saugumo tarnyba FSB pranešė, kad Briansko srityje prie Rusijos ir Ukrainos sienos žuvo keturi Ukrainos „diversantai“. FSB teigimu, jie turėjo savadarbius sprogstamuosius įtaisus, užsienio ginklus ir šaudmenis, taip pat ryšių ir navigacijos įrangą, bei ketino vykdyti „teroro išpuolius“ Rusijos teritorijoje.Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad kariai vykdė karines pareigas kovoje su Rusijos invazija. Vienas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys „Telegram“ kanale patvirtino savo bendražygių žūtį, taip pat paskelbė jų pavardes ir nuotraukas. Tačiau, jo įsitikinimu, kariai sekmadienį žuvo sprogus minai.

Ukrainos gynybos ministras: išbandomos moterų uniformos Ukrainos kariuomenėje tarnaujančios moterys turi būti aprūpintos tinkamo dizaino uniformomis, feisbuke parašė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.Pirmoji naujų uniformų partija, įskaitant apatinius drabužius, jau išdalinta kelių brigadų moterims išbandyti, sakė O. Reznikovas. Bandomajam laikotarpiui pasibaigus, galimi uniformų pakeitimai.Pasak ministro, sausio mėnesį atsiras specialiai moterims sukurti batai, bus pasirūpinta ir kariuomenėje dirbančiomis nėščiosiomis.Pasak O. Reznikovo, kariuomenėje tarnauja 41 tūkst. moterų, dar beveik 19 tūkst. eina civilines pareigas ginkluotosiose pajėgose. Maždaug 5000 moterų tiesiogiai dalyvauja kovos veiksmuose, jos tarnauja įvairiuose padaliniuose, įskaitant  šarvuočių, pėstininkų ir artilerijos.

Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojaus signalas.Turimais duomenimis, sirenos gaudžia visose šalies srityse.Pastaraisiais mėnesiais Rusijos kariuomenė prieš taikius Ukrainos miestus nuolat rengia masines raketų atakas ir per tokius smūgius dažniausiai taikosi į kritinę infrastruktūrą.https://t.me/RBC_ua_news/37107

Švedija skiria Ukrainai papildomą 18 mln. eurų paramos sumą Švedija skiria Rusijos užpultai Ukrainai papildomą 18 mln. eurų paramos sumą. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.„Švedija papildomai skyrė beveik 19,2 mln. dolerių (200 mln. Švedijos kronų, 18 mln. eurų) sumą Ukrainos gynybai paremti“, – „Telegram“ parašė ministerija.Kaip teigiama, šios lėšos bus pervestos Tarptautiniam paramos Ukrainai fondui ir panaudotos Ukrainos kariniam potencialui stiprinti.Stokholmo skaičiavimu, nuo karo pradžios Švedija jau yra skyrusi Ukrainai paramos, kurios vertė viršija 900 mln. eurų.

Žiniasklaida: Baltarusijoje į orą pakilo Rusijos žvalgybos lėktuvas Baltarusijoje pakilo į orą Rusijos karinių oro ir kosmoso pajėgų tolimojo radiolokacinio įspėjimo ir valdymo lėktuvas A-50, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“.Gautomis žiniomis, orlaivis 14 val. 07 min. išskrido iš Mačiuliščių aerodromo.Pasak „rbc.ua“, šio lėktuvo radiolokacijos stotis gali fiksuoti bombonešius, esančius ore už 650 kilometrų, naikintuvus – už 300 kilometrų, sparnuotąsias raketas – už 215 kilometrų.Anksčiau Ukrainos oro pajėgų atstovai įspėjo šalies gyventojus, kad jie būtų pasiruošę naujoms rusų atakoms.Prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pareiškė, jog okupantai stengsis padaryti paskutines metų dienas ukrainiečiams tamsias ir įtemptas.

Estijos ambasadorius Rusijoje: karas greičiausiai tęsis tol, kol Putinas eis prezidento pareigasEstijos ambasadoriaus Rusijoje Marguso Laidre nuomone, tiek Estija, tiek kitos šalys daro didelę klaidą manydamos, kad Rusijoje visi tie, kurie nepritaria prezidentui Vladimirui Putinui, yra „mūsų pusėje“. Pasak jo, karas Ukrainoje vargu ar baigsis, kol V. Putinas eis Rusijos prezidento pareigas, antradienį rašo Estijos portalas ERR.„Tikriausiai daugelis žino, kad yra dar viena sąvoka, kuri šimtmečius apibūdina Rusiją – imperializmas, imperinė dvasia ir pan. Manau, kad visų didžiųjų tautų mąstysena skiriasi nuo mažųjų tautų. Tai neišvengiama. Tiesiog dėl kultūrinių, istorinių ir kitų veiksnių žmonės mąsto skirtingai. Todėl manau, kad mes darome labai didelę klaidą – ne tik Estijoje, bet ir kitose šalyse – kai manome, kad visi, kurie yra prieš Putiną, yra už mus. Taip nėra“, – pirmadienį specialioje „Aktuaalne kaamera“ laidoje, skirtoje apibendrinti besibaigiančius metus, sakė M. Laidre.„Vienas ryškiausių netolimos praeities pavyzdžių – Aleksandras Solženicynas, iki kaulų smegenų sovietinio režimo priešininkas, bet kartu ir tobulas rusų šovinistas bei imperijos šalininkas. Todėl raginčiau necituoti jo mūsų šventinėse kalbose, nes potekstė ten yra visai kita. Kai kurie atviri rusų liberalai, demokratai, iš tikrųjų širdyje yra didžiarusiški šovinistai, ir ne blogąja prasme. Todėl, kai jų naiviai klausia, kada Rusija žlugs, jie pyksta, nes, būdami savo šalies patriotai, nenori, kad Rusija žlugtų. Šie niuansai yra svarbūs ir jų nereikėtų pamiršti“, – pridūrė diplomatas.Jo vertinimu, Rusijos karas su Ukraina gali tęstis dar kelerius metus, nes Maskva neatsisakys savo tikslų.„Visi karai kada nors baigiasi. Šį rytą perskaičiau buvusio Švedijos ministro pirmininko Carlo Bildto nuomonę, ir esu linkęs jam pritarti, kad dėl to, jog vienas iš pagrindinių šio karo veikėjų taip smarkiai įsivarė save į kampą, vargu ar šis karas baigsis anksčiau, nei baigsis prezidento V. Putino kadencija. Taip sakė Carlas Bildtas. Esant dabartinei padėčiai – nors prognozuoti yra nedėkingas ir neįmanomas uždavinys – aš labiau bijau, kad turėtume būti pasirengę kelerius metus truksiančiam karui“, – sakė Estijos ambasadorius Maskvoje M. Laidre.

Luhanske apiplėšta ir nužudyta aštuonių asmenų šeima Rusijos okupuotoje Makijivkos vietovėje Luhansko srityje Ukrainos rytuose apiplėšta ir nužudyta aštuonių asmenų šeima. Tarp aukų yra keturi vaikai, antradienį pranešė rusų ir ukrainiečių žiniasklaida.Per išpuolį pagrobta grynųjų, mobilūs telefonai ir automobilis. Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS duomenimis, sulaikyti trys įtariamieji. Pasak Ukrainos žiniasklaidos, tai „Vagner“ samdinių grupės nariai.Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.

Arestovyčius: rusams labai nesiseka – 10 lėktuvų išskrido slėptisRusija planavo gruodžio 26 dieną Ukrainai suduoti masinį raketinį smūgį, tačiau jai sutrukdė sprogimai kariniame aerodrome Engelse. Tokią versiją pokalbyje su Marku Feiginu pateikė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Jo turimais duomenimis, per sprogimą buvo sunaikintas visos budinčios pamainos skrydžių valdymo punktas.„Jiems chroniškai nesiseka. Buvo suplanuotas masinis smūgis visai Ukrainos teritorijai. Tie nuolatiniai saugumo pažeidimai, mobilizacijos nulemtas specialistų trūkumas, visuotinis nusivylimas, nualinimas ir bemiegės personalo naktys lemia tuos reguliarius sprogimus arba kitus techninio pobūdžio įvykius Rusijos teritorijoje. Ir vėl nepasisekė Engelso bazei“, – kalbėjo O. Arestovyčius.O. Arestovyčius pažymėjo, kad po incidento dešimt lėktuvų „išskrido slėptis į kitas aviacijos bazes“.„Toli, kuo toliau. Neatmetu, kad būtent dėl to tas smūgis Ukrainai ir nebuvo suduotas“, – pridūrė Ukrainos prezidento patarėjas.

Dėl karo Ukrainoje Vokietijos ginklų eksportas 2022 metais viršys 8 mlrd. eurų Vokietijos vyriausybė patvirtino, kad šiais metais ginklų eksportas sieks mažiausiai 8,35 mlrd. eurų – tai antras didžiausias metinis skaičius šalies istorijoje.Daugiau nei ketvirtadalis nuo sausio 1 iki gruodžio 22 dienos pristatytų ginklų ir karinės įrangos buvo skirta padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos.Duomenis Ekonomikos ministerija pateikė kraštutinių kairiųjų partijos „Linke“ parlamento nario Sevimo Dagdeleno prašymu. Juos matė ir agentūra dpa.2021 metais į valdžią atėjusi trijų partijų valdančioji koalicija buvo pažadėjusi sumažinti ginklų eksportą. Tačiau karas Ukrainoje šį pažadą apvertė aukštyn kojom.Pažeisdamas dešimtmečius galiojusius principus, centro kairiųjų kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad nutraukiamas draudimas tiekti ginklus į karo zonas.Nuo tada Ukrainai patvirtintas ginklų tiekimas už 2,24 mlrd. eurų, įskaitant priešlėktuvinius tankus, savaeiges haubicas, daugkartinius raketų paleidimo įrenginius ir oro gynybos sistemą IRIS-T.Tačiau net ir be Ukrainos Vokietijos vyriausybė patvirtino eksporto už daugiau nei 6 mlrd. eurų.Palyginimui, per 16 kanclerės Angelos Merkel centro dešiniosios vyriausybės valdymo metų 6 mlrd. eurų riba buvo viršyta tik penkis kartus.Didžiausios šalys – ginklų gavėjos – po Ukrainos yra keturios NATO narės – Nyderlandai, JAV, Jungtinė Karalystė ir Vengrija.Visi 2022 metų duomenys oficialiai bus paskelbti sausio mėnesį.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 620 okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 620 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki gruodžio 27 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 103 220 kareivių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 016 tankų, 6 024 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 998 artilerijos sistemų, 418 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 212 oro gynybos priemonių, 283 lėktuvų, 267 sraigtasparnių, 1 707 taktinių dronų, 653 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 652 automobilių, 179 specialiosios technikos vienetų.

Ukrainos gynybos ministerija: Rusija nori dar šiais metais pasiekti Donecko sieną Rusija užsibrėžė tikslą iki metų pabaigos pasiekti Donecko srities administracinę sieną. Tai interviu televizijai pareiškė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar.Donbaso regionas, į kurį įeina Ukrainos rytinės sritys Doneckas ir Luhanskas, ir kurį visą nori užimti Rusija, yra intensyviausių mūšių arena. Anot viceministrės, Bachmuto miestas Donecko srityje yra Ukrainos „rytinė tvirtovė“, kur Rusija yra sutelkusi daugiausiai karinės įrangos ir ginklų. „Buvo nežymus pasistūmėjimas (Bachmute), tačiau priešas buvo išvytas. Iki dabar priešas mėgina apsupti miestą, tačiau jame nepavyksta“, – kalbėjo H. Malyar.

Kazachstanas Ukrainos ligoninėms perdavė 41 generatoriųSu Rusija ekonominius ir karinius ryšius palaikanti buvusi sovietinė respublika Kazachstanas perdavė Kyjivui generatorių energijos krizei sušvelninti. „Po Kalėdų eglute sulaukėme nuostabios dovanos iš savo broliškos tautos – Kazachstano: 41 didelės galios generatorių savo medicinos įstaigoms“, - pirmadienį feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos sveikatos ministerija.Jos duomenimis, generatoriai bus naudojami regionuose, kurie ypač paveikti rusų atakų prieš energetikos infrastruktūrą. Buvo įvardytos Mykolajivo, Dnipropetrovsko ir Charkivo sritys.Kazachstanas priklauso Rusijos vadovaujamai Eurazijos ekonominei sąjungai. Maskvos vyraujamas karinis aljansas OVKS („Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija“), be to, per neramumus Kazachstane metų pradžioje savo įsikišimu užtikrino prezidento Kasymo Žormato Tokajevo valdžią.Nepaisant to, Kazachstanas po Rusijos invazijos į Ukrainą pareiškė būsiantis neutralus. Susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu K. Ž. Tokajevas atvirai atsisakė pripažinti Rusijos įvykdytą aneksiją. Astanoje daugėja būgštavimų, kad Rusija ateityje reikš teritorines pretenzijas ir prieš Kazachstaną, kurio šiaurėje gyvena etniniai rusai.

Po Ukrainos manevro rusų karo tinklaraštininkai puolė į isterijąGruodžio 26 dieną Engelso aerodrome nugriaudėję sprogimai tarp Rusijos karo šalininkų sukėlė nerimo bangą, skelbia Karo studijų institutas (ISW).Analitikai pažymi, kad Rusijos gynybos ministerijos versija, esą oro gynybos sistema numušė Ukrainos bepilotį orlaivį, artėjusį prie aerodromo nedideliame aukštyje, ir kad dėl to žuvo trys rusų kariškiai, sulaukė karo tinklaraštininkų kritikos.„Juos (karo tinklaraštininkus – aut. past.) papiktino valdžios reakcija į informaciją apie sprogimus giliame užnugaryje“, – pažymima ISW ataskaitoje.Kaip pasakoja specialistai, Rusijos karo nusikaltėlis Igoris Girkinas sarkastiškai pasišaipė iš oro gynybos pajėgumų. Keletas kitų karo tinklaraštininkų puolė į isteriją dėl prastų radioelektroninės kovos sistemų techninių galimybių.Tuo pat metu jie išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos valdžios, tiksliau prezidento Vladimiro Putino, nesugebėjimo apsaugoti kritiškai svarbią Rusijos infrastruktūrą, pridūrė Karo studijų institutas.

Kremlius: Putinas nesveikins Bideno su Naujaisiais metaisRusijos prezidentas Vladimiras Putinas išbraukė JAV lyderį Joe Bideną iš sąrašo asmenų, kuriuos sveikins su Naujaisiais metais. „Šiuo metu abipusis priešiškumas toks didelis, kad sveikinimų tikrai nebus“, - pirmadienį naujienų agentūra „Interfax“ citavo V. Putino atstovą Dmitrijų Peskovą.Ar sveikinimų iš Maskvos Naujųjų metų proga neturėtų tikėtis ir vadovai kitų šalių, kurias Rusija dėl sankcijų vadina nedraugiškomis ar priešiškomis, atstovas nepasakė.

Lavrovas: Ukraina mėgina į karą įtraukti NATORusija kaltina Ukrainą siekiant giliau į karą įtraukti NATO. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė: „(Kyjivo) režimas mėgina savo vardu giliau į konflikto sūkurį įtraukti amerikiečius ir kitas NATO nares – su viltimi, kad skubotas susidūrimas su rusų pajėgomis taps neišvengimas“. Jis šiame kontekste priminė raketos sprogimą Lenkijoje lapkritį ir Ukrainos reakciją į tai pavadino provokacija.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis esą mėgino sviedinį pateikti kaip „rusų raketą“. „Gerai, kad Vašingtonas ir Briuselis tada turėjo išminties tam nepasiduoti“, - sakė S. Lavrovas. Šis incidentas, anot jo, parodė, kad Kyjivo niekas nesustabdys. Vakarų teigimu, tai buvo ukrainiečių oro gynybos raketa, naudota gintis nuo rusų atakų.S. Lavrovas kritikavo Vakarų kursą. Šie esą nuolat spėlioja, kad Rusija ketina prieš Ukrainą panaudoti atominį ginklą. „Mes čia kalbame apie visai kitokius dalykus – Vakarų, kurie nori visiško Rusijos santūrumo, politinis kursas labai pavojingas. Jis kelia tiesioginio branduolinių valstybių susidūrimo riziką“, - teigė S. Lavrovas. Maskva esą visad pabrėžia, kad branduoliniame kare nebus laimėtojų ir kad „jis niekada negali kilti“.

Ukrainos ministras perspėjo, kad Rusija gali surengti naujametinę raketų atakąUkrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka perspėjo, kad Rusija Naujųjų metų išvakarėse gali panaudoti raketas, taip pat ir sparnuotąsias.„Rusai neatsisakė atakų prieš mūsų energetikos sistemą, – sakė jis Ukrainos televizijai. – O kadangi jie taikosi į tam tikras datas, Naujieji metai gali būti viena iš tokių datų, kai jie bandys pakenkti mūsų energetikos tinklui“.Šiuo metu tinklas yra skubiai taisomas, kad ukrainiečiai galėtų netrukdomai švęsti Naujuosius metus, tačiau tai būtų įmanoma tik be naujų rusų atakų, sakė jis.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per savo įprastinį kreipimąsi pirmadienio vakarą sakė, kad elektros Ukrainoje vis dar neturi apie 9 mln. žmonių, nors remonto darbai nuolat vyksta.„Tačiau elektros energijos tiekimo pertrūkių skaičius ir trukmė nuosekliai mažėja“, – sakė jis.V. Zelenskis taip pat perspėjo, kad Maskva gali vėl atakuoti Ukrainos energetikos tinklus. „Oro gynyba ruošiasi, valstybė ruošiasi, ir visi turi būti pasiruošę“, – sakė jis.

Kuleba: „Patriot“ sistemos Ukrainoje turi būti dislokuotos per šešis mėnesiusUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad oro gynybos sistemos „Patriot“ į Ukrainą turėtų būti pristatytos maždaug po šešių mėnesių, kai bus atlikti visi būtini parengiamieji darbai.Taip teigiama ministro interviu AP, praneša „Ukrinform“.D. Kuleba taip pat sakė esąs „labai patenkintas“ prezidento Volodymyro Zelenskio vizito į JAV praėjusią savaitę rezultatais.

Policija pradėjo daugiau nei 52 600 baudžiamųjų procesų dėl Rusijos nusikaltimų UkrainojeNuo karo pradžios policija pradėjo 52 613 baudžiamųjų procesų, siekdama ištirti rusų ir jų bendrininkų Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus.Taip teigiama Nacionalinės policijos spaudos tarnybos pranešime, praneša „Ukrinform“.„Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios nacionalinės policijos tyrėjai inicijavo 52 613 tyrimų dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų tarnautojų ir jų bendrininkų Ukrainoje įvykdytų nusikaltimų“, – teigiama ataskaitoje.

Zelenskis: padėtis Donbase – sunki ir skausmingaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad padėtis Donbase dabar reikalauja maksimalių jėgų ir susikaupimo bei yra sunki ir skausminga.Taip V. Zelenskis kalbėjo savo vaizdo žinutėje 306-osios karo dienos pabaigoje. „Bachmutas, Kremina ir kitos Donbaso sritys, kurios dabar reikalauja maksimalių jėgų ir susikaupimo. Ten padėtis sunki, skausminga. Užpuolikai meta visus turimus resursus (o tai yra nemaži resursai), kad galėtų išspausti bent kažkokią pažangą“, – sakė prezidentas.V. Zelenskis pridūrė, kad 9 milijonai žmonių Ukrainoje vis dar yra be elektros.

Ukraina teigia per metus atrėmusi 4,5 tūkst. kibernetinių atakų Ukrainos saugumo tarnybos kibernetinio saugumo skyriaus vadovas pirmadienį pranešė, kad nuo metų pradžios jo skyrius „neutralizavo“ daugiau nei 4500 kibernetinių atakų prieš Ukrainą.Teigiama, kad kibernetinių atakų dažnis nuo karo pradžios išaugo tris kartus, o dabar per dieną vidutiniškai įvyksta daugiau nei 10 atakų – visos jos siejamos su Rusija.

Rusija atakavo Charkivo sritį Charkivo regiono administracijos vadovas Olehas Synegubovas savo „Telegram“ kanale pirmadienio vakarą ragino vietos gyventojus likti slėptuvėse, nes regioną atakavo Rusijos armija.Ukrainos visuomeninio transliuotojo „Suspilne“ duomenimis, Charkive nugriaudėjo sprogimas.Apie atakos pasekmes kol kas nepranešama.

Kuleba: Ukraina iki vasario pabaigos siekia surengti susitikimą dėl „taikos formulės“ Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai „Associated Press“ teigia, kad Ukraina siekia iki vasario pabaigos surengti viršūnių susitikimą dėl Kyjivo pasiūlytos „taikos formulės“. Jis pridūrė, kad tai greičiausiai įvyks Jungtinėse Tautose, o tarpininku gali būti orgznizacijos generalinis sekretorius Antonio Guterresas. D. Kuleba per interviu sakė, kad Ukraina darys viską, ką gali, kad laimėtų karą 2023 metais, ir pridūrė, kad diplomatija visada vaidina svarbų vaidmenį. „Kiekvienas karas baigiasi diplomatiniu būdu“, – teigė D. Kuleba. – Kiekvienas karas baigiasi dėl veiksmų, atliekamų mūšio lauke ir prie derybų stalo.“ Prieš Rusijai prisijungiant prie derybų, pasak D. Kulebos, Kremlius pirmiausia turėtų atsakyti už karo nusikaltimus, pavyzdžiui, tarptautiniame teisme. Jis taip pat sukritikavo Maskvos tvirtinimus, kad Rusija neva yra pasirengusi deryboms. „Jie nuolat sako, kad yra pasiruošę deryboms, bet tai netiesa, nes viskas, ką jie daro mūšio lauke, įrodo priešingai“, – sakė Ukrainos ministras.

Rusijos žiniasklaida: Donecke sužeistam Rogozinui atlikta sudėtinga operacijaPrieš penkias dienas Donecke sužeistam buvusiam Rusijos kosmoso agentūros (Roskosmos) vadovui Dmitrijui Rogozinui Maskvos ligoninėje buvo atlikta operacija, per kurią pašalinta skeveldra, praneša Rusijos naujienos agentūros, remdamosi D. Rogozino padėjėju.„Dmitrijui Olegovičiui buvo atlikta sudėtinga operacija, skirta iš kaklo slankstelio srities ištraukti ukrainietiškos amunicijos skeveldrą. Operacija pavyko, jis sveiksta“, – „RIA Novosti“ sakė padėjėjas.Sekmadienį D. Rogozinas pranešė, kad ruošiasi operacijai. Jo teigimu, skeveldros palikti negalima, nes kitaip grėstų paralyžius.D. Rogozinas buvo sužeistas gruodžio 21-ąją, kai šventė savo gimimo dieną okupuoto Donecko viešbutyje.

Putinas paskyrė Medvedevą į naujas pareigasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotoją Dmitrijų Medvedevą Rusijos Karinės pramonės komisijos, koordinuojančios ginklų gamybą Rusijos kariuomenei, nariu.https://www.delfi.lt/news/daily/world/putinas-paskyre-medvedeva-i-naujas-pareigas.d?id=92126187

Kyjivas: Rusija nespėja gaminti „Iskander“ tipo raketųRaketų „Iskander“, „Calibr“ ir „Ch-101“ gamybos tempai neleidžia Rusijai vykdyti masinių atakų taip dažnai, kaip planavo Rusijos armijos vadovybė, teigia Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas.Anksčiau karo ekspertai prognozavo, kad dėl Maskvai įvestų sankcijų karinės technikos gamyba Rusijoje gali gerokai sulėtėti.

Čekijos prezidentas: laisvų šalių spaudimas privers Rusiją pasitraukti iš Ukrainos Čekijos prezidentas Milošas Zemanas paragino toliau remti Ukrainą, taip pat ir teikiant karinę paramą, bei tvirtino, kad galiausiai Rusija turės pasitraukti iš Ukrainos.„Esu įsitikinęs, kad laisvų šalių spaudimas anksčiau ar vėliau privers Rusiją palikti Ukrainos teritoriją“, – savo tradiciniame kalėdiniame kreipimesi per televiziją sakė M. Zemanas.Jis teigė visuomet pasisakęs už teisingus savo šalies ir Rusijos ekonominius santykius, ypač dėl jos svarbių energijos tiekimų. Tačiau dabar iškilo grėsmė pasaulio, taigi ir Čekijos, saugumui, pabrėžė jis. Susiklosčius tokiai padėčiai ekonominiai interesai turi užleisti vietą saugumo interesams.Iki Rusijai užpuolant Ukrainą M. Zemanas buvo laikomas griežtų Europos Sąjungos sankcijų Rusijai priešininku, todėl dažnai buvo kritikuojamas kaip „prorusiškas“.Šiemet M. Zemanas paskutinį kartą kaip valstybės vadovas kreipėsi į šalį per Kalėdas. Po dviejų kadencijų jis nebegalės kandidatuoti trečiajai kadencijai per rinkimus sausio 13 ir 14 dienomis.

Ukraina ragina pašalinti Rusiją iš JT Pirmadienį Ukraina paragino pašalinti Rusiją iš Jungtinių Tautų (JT), kuriose Maskva, kaip nuolatinė Saugumo Tarybos narė, gali vetuoti bet kokią rezoliuciją.„Ukraina ragina JT valstybes nares (...) atimti iš Rusijos Federacijos nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės statusą ir apskritai pašalinti ją iš JT“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.Jame sakoma, kad po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 m. Rusija „neteisėtai užima SSRS vietą JT Saugumo Taryboje“.„Teisiniu ir politiniu požiūriu išvada gali būti tik viena: Rusija yra Sovietų Sąjungos vietos JT Saugumo Taryboje uzurpatorė“, – pridūrė ministerija. „Trys dešimtmečiai nelegalaus jos buvimo JT paženklinti karų ir kitų šalių teritorijų grobimu“, – sakoma pareiškime.Penkios nuolatinės 15-os vietų JT Saugumo Tarybos narės turi veto teisę ir gali blokuoti JT rezoliucijas.

Rusija įtraukė „Bellingcat“ žurnalistą į ieškomų asmenų sąrašąPirmadienį Rusija įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą tyrimo tinklalapyje „Bellingcat“ aukštas pareigas einantį žurnalistą, rengiantį išsamius reportažus apie Maskvos puolimą Ukrainoje.Bulgarijos žurnalisto Christo Grozevo pavardė buvo įtraukta į ieškomų asmenų sąrašą Rusijos vidaus reikalų ministerijos svetainėje. Ministerija nenurodė, už kokį nusikaltimą jis ieškomas. Tačiau naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo šaltinį, sakiusį, kad Ch. Grozevui iškelta baudžiamoji byla už „melagingos informacijos apie Rusijos armiją platinimą“, vadovaujantis įstatymu, kuris buvo priimtas Maskvai vasarį pasiuntus kariuomenę į Ukrainą.Rusijos vidaus saugumo agentūra FSB kaltina Ch. Grozevą padedant Ukrainos žvalgybai.Ch. Grozevas yra „Bellingcat“ vyriausiasis Rusijos tyrėjas ir vadovavo tiriant opozicijos politiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą. Šiais metais jis daugiausia dėmesio skyrė Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje.Liepą Maskva paskelbė „Bellingcat“ „nepageidaujama“ organizacija ir sakė, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui. Pernai Rusija jau paskelbė „Bellingcat“ „užsienio agentu“.Nuo tada, kai Maskva vasarį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, „Bellingcat“ dokumentuoja įtariamus Rusijos karo nusikaltimus, daugiausia dėmesio skirdama medžiagai atviruose šaltiniuose ir socialinėje žiniasklaidoje.

Ukrainos užsienio reikalų viceministras Melnykas reikalauja Vakarų naikintuvų, karo laivųUkrainos užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnykas reikalauja ne tik Vakarų tankų, bet ir naikintuvų bei karo laivų. Jis tai sakė duodamas interviu dpa po JAV pažado suteikti Ukrainai oro gynybos sistemas „Patriot“.Ukraina labai dėkinga už „naujus drąsius žingsnius“, kuriuos žengė Jungtinės Valstijos, sakė A. Melnykas. "Tačiau akivaizdu: yra dar daug tabu, kuriuos reikia sulaužyti. Mums skubiai reikia Vakarų tankų, naikintuvų, karo laivų, daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, amunicijos". Tai vienintelis jo kalėdinis noras, sakė buvęs ambasadorius Vokietijoje. Kitaip karas tęsis ir atneš Ukrainai daugiau kančių, mirčių ir sugriovimų, sakė A. Melnykas.A. Melnyko teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rengia savo kariuomenę ir piliečius labai ilgam karui, jam telkia visus turimus išteklius. "Ukrainiečiai pasirengę kovoti už savo tėvynės, įskaitant Krymą, išlaisvinimą, kol tik kvėpuos. Tai garantuota, kad ir ką darytų mūsų partnerės", – pridūrė jis.A. Melnykas atmetė derybas su Rusija ir „gryniausiu blefu“ pavadino Kremliaus kalbas apie neva norą derėtis. Jis kategoriškai atmetė galimybę Ukrainai atsisakyti kokių nors savo teritorijų. "Kyjivui tai nepriimtina. To niekada nebus", - sakė A. Melnykas.

Rusijos naujienų agentūros: FSB teigia nukovusi „diversantus“ iš Ukrainos, mėginusius patekti į RusijąRusijos vidaus saugumo tarnyba FSB pirmadienį pranešė nukovusi grupę diversantų iš Ukrainos, mėginusių patekti į Rusijos pasienio regioną.„Per 2022 m. gruodžio 25 d. įvykusį susirėmimą žuvo keturi diversantai, mėginę iš Ukrainos patekti į Briansko srities teritoriją“, – sakoma FSB pranešime, kurį perdavė Rusijos naujienų agentūros. Jame priduriama, kad jie turėjo užsienio ginklus ir „savadarbius sprogstamuosius įtaisus“. FSB teigimu, jie neva turėjo vokiškus automatus, navigacijos įrangą ir „keturis savadarbius sprogstamuosius įtaisus“.Naujienų agentūrų paskelbtame ir FSB priskiriamame vaizdo įraše buvo matyti ant žemės išguldyti keli kruvini kūnai su žiemine maskuojamąja apranga ir ginklais.Rusija kaltina Kyjivui palankias jėgas įvykdžius daugybę sabotažo išpuolių, įskaitant sprogimą, apgadinusį aneksuotą Krymą su Rusija jungiantį tiltą.Praėjusią savaitę Rusijos įstatymų leidėjai pritarė ilgoms įkalinimo bausmėms „diversantams“, pabrėžę teroro grėsmes, įskaitant iš užsieniečių, vykstant konfliktui Ukrainoje.

Ukrainos ambasadoriaus žinia Vakarams: nebeužtenka tik priešintis, pulkiteVakarai, nors ir padeda Ukrainai išsilaikyti ir net laimėti karines pergales, vis dar neturi aiškios strategijos Rusijos režimo atžvilgiu.  Jie vis dar nesiryžta patys imti diktuoti iniciatyvą ir siekti  maksimaliai susilpninti Rusijos režimą ar net jį sugriauti.Taip interviu agentūrai ELTA teigė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro  Bešta. Tokio Vakarų ir pirmiausia – Europos Sąjungos (ES) – strateginio neapsisprendimo požymiu ambasadorius laiko ir neseniai priimtą  devintąjį ES sankcijų Rusijai paketą.„Vakaruose daugelis vis  dar galvoja, kad gali būti taip, kaip buvo po agresijos prieš Gruziją ar po vadinamųjų Minsko susitarimų – galima grįžti prie „įprasto biznio“ su Rusija, kartu tiesti dujotiekius.Žinoma, tokių valstybių, kaip Vokietija ar Prancūzija, elgesys ir mąstysena keičiasi, tačiau kol  kas mes tikrai nestovime toje pačioje pusėje, nemąstome taip pat. Taigi, ten vis dar per daug svyravimo, nepakankama sankcijų politika bei karinė parama Ukrainai“, – sakė P. Bešta.Tuo tarpu Rusija, pasak ambasadoriaus, baigia kaupti naujas pajėgas ir, panašu, gali pradėti naują invazijos bangą. Taip pat ji ir toliau tęs mėginimus  sunaikinti šalies kritinę infrastruktūrą. Tačiau Rusija vis viena silpsta, o Ukraina laikosi ir laikysis, tad būtent nuo Vakarų valios ir veiksmų priklausys, kiek dar visa tai truks ir kainuos.Visą interviu skaitykite čia.

Kremlius: iki metų pabaigos Putinas nori pasikalbėti su Kinijos prezidentu Xi JinpinguRusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki metų pabaigos nori pasikalbėti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, pirmadienį pranešė Kremlius.„Tiesą sakant, toks kontaktas yra rengiamas“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis nepateikė daugiau informacijos apie pokalbių formatą – ar tai bus skambutis telefonu, ar susitikimą akis į akį.Abiejų šalių santykiai laikomi gerais, nepaisant Rusijos karo prieš Ukrainą. Kremlius sako neieškantis kontakto su Vakarais. D. Peskovas neigė, kad artimiausiomis dienomis buvo suplanuotas pokalbis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Taip pat nebus jokių Naujųjų metų sveikinimų JAV prezidentui Joe Bidenui, pridūrė V. Putino atstovas.Paskutinį kartą Xi Jinpingas ir V. Putinas buvo susitikę rugsėjį per Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimą Samarkande, Uzbekistane. Kinijos lyderis praėjusią savaitę Pekine taip pat priėmė V. Putino pirmtaką Dmitrijų Medvedevą.Kinija oficialiai pasisako už tai, kad karas Ukrainoje baigtųsi diplomatinėmis pastangomis, bet jo nepasmerkė ir neprisijungė prie Vakarų sankcijų Rusijai.

Londonas: Maskvai trūksta personalo valdyti minų laukus UkrainojeDidžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Rusijai trūksta adekvataus personalo veiksmingai kontroliuoti per karą Ukrainoje padėtų minų laukus.Pastaraisiais mėnesiais Rusijos pajėgos sutelkė daug dėmesio savo gynybinių pozicijų stiprinimui prieštankinėmis ir priešpėstinėmis minomis daugelyje fronto linijos atkarpų, rašoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos kasdienėje suvestinėje. Didžiosios Britanijos pareigūnai pabrėžia, kad tokie minų laukai yra kliūtis apmokytiems kariams, tik jei yra tinkamai prižiūrimi ir apšaudomi. „Didžiausias iššūkis Rusijos pajėgoms greičiausiai bus stebėjimo išteklių ir apmokytų darbuotojų, kurie galėtų veiksmingai stebėti didelius naujųjų minų laukų plotus, trūkumas“, – tviteryje parašė ministerija.Nuo tada, kai Rusija vasarį pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, Londono gynybos ministerija kasdien skelbia atnaujintą žvalgybos informaciją apie karo eigą.

Šv. Kalėdų dieną Rusija surengė daugiau nei 40 raketų atakųPasak Ukrainos kariuomenės atstovų, Rusijos pajėgos sekmadienį surengė daugiau nei 40 raketų atakų prieš Ukrainą, nepaisant to, kad prezidentas Vladimiras Putinas pasakė, kad yra „pasiruošęs derėtis“.Per pastarąją parą Rusijos kariai apšaudė dešimtis miestų Luhansko, Donecko, Charkivo, Chersono ir Zaporožios regionuose.

Rusijos pajėgos užpuolė šešias gyvenvietes Zaporižios srityjeSekmadienį, gruodžio 25 d., Rusijos įsibrovėliai apšaudė kelias Zaporižios srities gyvenvietes. Apie tai praneš Zaporižios miesto tarybos sekretorius ir laikinasis meras Anatolijus Kurtevas, rašo „Ukrinform“.Anot jo, padėtis demarkacinėje linijoje Zaporižios kryptimi per pastarąją parą iš esmės nepasikeitė.

Generalinis štabas: Rusija nuo karo pradžios Ukrainoje neteko 102 600 kariųUkrainos generalinis štabas gruodžio 26 d. taip pat pranešė, kad Rusija taip pat prarado 3 016 tankų, 6 017 šarvuotųjų kovos mašinų, 4 647 transporto priemonių, 1 996 artilerijos sistemų, 418 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 212 oro gynybos sistemų, 283 lėktuvų, 7072 sraigtasparnių ir 16 laivų.https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua/posts/491954099784340

Ukraina ragins pašalinti Rusiją iš JT Saugumo TarybosPirmadienį Ukraina ketina pareikalauti, kad Rusija būtų pašalinta iš nuolatinių Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narių, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba."Rytoj oficialiai išreikšime savo poziciją. Turime labai paprastą klausimą: ar Rusija turi teisę likti nuolatine JT Saugumo Tarybos nare ir apskritai būti Jungtinėse Tautose?", - sakė jis vėlai sekmadienį per nacionalinės televizijos maratoną. „Turime įtikinamą ir pagrįstą atsakymą – ne, tokios teisės ji neturi“, - sakė D. Kuleba.Pasak jo, Rusijos nuolatinės vietos JT Saugumo Taryboje ir veto teisės, kurią taip pat turi JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Kinija, klausimas jau svarstomas diplomatijos sluoksniuose. „Ši problema dar nėra minima per spaudos konferencijas ir viešuose valstybių bei vyriausybių vadovų pasisakymuose, tačiau žemesniu lygiu jau keliamas klausimas, kokia turi tapti Rusija, kad nekeltų grėsmės taikai ir saugumui“, – teigė D. Kuleba.Saugumo Tarybą sudaro 15 narių, jų užduotis yra imtis veiksmų, kad būtų įveiktos pasaulinės krizės, tai gali būti daroma taikant sankcijas, suteikiant leidimą imtis karinių veiksmų ir tvirtinant JT chartijos pakeitimus. Tačiau nuolatinės penkios narės, turinčios veto teisę ir galinčios blokuoti bet kokią rezoliuciją, atspindi galios dinamiką po Antrojo pasaulinio karo.Šalys jau seniai ragina reformuoti Saugumo Tarybą, kai kurios kritikuoja atstovavimo trūkumą, kai kalbama apie nuolatines Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių vietas. Be to, instituciją gali paralyžiuoti viena veto teisę turinti narė.JAV prezidentas Joe Bidenas rugsėjį pareiškė pritariantis Saugumo Tarybos išplėtimui ir tam, kad ji „taptų labiau įtraukianti“ – tai retas Vašingtono raginimas imtis veiksmų, atsižvelgiant į tai, kad George'o W. Busho administracija apėjo Saugumo Tarybą, kai įsiveržė į Iraką.Rusijai įsiveržus į Ukrainą Vakarų valstybės pasitelkė JT procedūrų taisykles, siekdamos užtikrinti, kad Rusija neblokuotų Saugumo Tarybos posėdžių. Siekdamos pasmerkti Kremliaus veiksmus jos kreipėsi į kitą JT organą – 193 narių Generalinę Asamblėją.

Seimas išsiuntė kvietimą Ukrainos prezidentui atvykti atsiimti Laisvės premijosSeimas išsiuntė kvietimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui atvykti į Vilnių sausį atsiimti Laisvės premijos, tačiau parlamento vadovė pripažįsta nesitikinti, kad laureatas atvyks.„Formalų kvietimą jau išsiuntėme, o koks bus sprendimas per pačią Sausio 13-ąją, matysime“, – BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.„Matyt, tikėtis, kad jis atvyks, nelabai realu“, – teigė ji.Pasak Seimo vadovės, šiuo metu dėliojama renginio programa, svarstoma, kas galėtų perduoti V. Zelenskiui skirtą premiją.Pagal įstatymą, Laisvės premija paprastai įteikiama Lietuvos parlamente per iškilmingą minėjimą Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. Tuomet įteikiama statulėlė ir 5 tūkst. eurų.V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad šįkart rengiant minėjimo programą bus atsižvelgta į tai, kad „laureatas ypatingas“.Laisvės premija V. Zelenskiui skirta kaip už laisvę ir nepriklausomybę kovojančios Ukrainos lyderiui.„Būdamas Ukrainos prezidentu, jis yra šios kovos už laisvę priešakyje, asmenine lyderyste ir savo pavyzdžiu įkvėpęs milijonus žmonių Ukrainoje priešintis ir nepasiduoti, sutelkęs visą pasaulio bendruomenę prieš Putino režimo nusikalstamą veikimą“, – skiriant premiją sakė Lietuvos Seimo pirmininkė.Seimo įsteigta Laisvės premija įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Agentūros: Rusijos oro bazėje numuštas Ukrainos dronas, žuvo 3 žmonėsRusijos oro gynybos pajėgos numušė Ukrainos nepilotuojamą orlaivį, artėjusį prie oro bazės Rusijos pietuose, nuolaužos užmušė tris žmones, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.Tai buvo jau antra šį mėnesį ataka prieš Engelso bazę. Engelsas pietinėje Saratovo srityje yra daugiau kaip už 600 kilometrų nuo Ukrainos.„Gruodžio 26 d., apie 1.35 val. Maskvos laiku (22.35 val. GMT), Ukrainos nepilotuojamas orlaivis buvo numuštas mažame aukštyje artėjantis prie Engelso karinio aerodromo Saratovo srityje“, – pranešė naujienų agentūra TASS, remdamasi Gynybos ministerija. „Nukritus bepiločio orlaivio nuolaužoms, trys aerodrome buvę Rusijos techninės tarnybos darbuotojai buvo mirtinai sužaloti“, - sakoma pranešime. Gruodžio 5 dieną Maskva pranešė, kad Ukrainos dronai sukėlė sprogimus Engelso aerodrome ir kitoje bazėje Riazanės regione. Pasak TASS, Gynybos ministerijos teigimu, jokie lėktuvai nebuvo apgadinti.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę ir puola Ukrainą nuo vasario 24 dienos.

Podoliakas: Ukraina Putinui yra mirties nuosprendisUkrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas teigė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gyvena savo iliuziniame pasaulyje ir nesupranta situacijos, kurią sukėlė jo pradėtas karas Ukrainoje. V. Putinas tikisi „užtempti“ ir laimėti šį karą, tačiau Ukraina jam yra mirties nuosprendis.TV kanalo FREEDOM eteryje sakė M. Podoliakas tvirtino, kad Rusijos visuomenė ir kariuomenė gyvena tame pačiame iliuziniame pasaulyje. Tačiau jie taip pat supranta, kad „viskas vyksta ne pagal planą“.

Zelenskis: Rusija stengsis paskutines metų dienas paversti sunkiomis Vakariniame vaizdo pranešime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija stengsis paskutines metų dienas paversti itin sunkiomis, todėl ukrainiečiai turi būti pasirengę bet kokiems scenarijams.   V. Zelenskis taip pat paragino neignoruoti oro pavojaus signalų. „Turime suprasti, kad priešas stengsis padaryti šį laiką mums tamsų ir sunkų. Rusija šiais metais prarado viską. Tačiau savo praradimus bando kompensuoti savo propagandistų džiūgavimu po raketų smūgių mūsų šaliai, mūsų energetikos sektoriui“, - sakė jis.https://t.me/V_Zelenskiy_official/4521

Rusijos kariai tikslingai puola Chersono srities medicinos įstaigas Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius teigia, kad Rusijos kariai tikslingai puola regiono medicinos įstaigas. „Telegram“ kanale jis paskelbė vieno iš sprogimų vaizdo įrašą. Pasak J. Januševičiaus, gruodžio 24 d. Rusijos kariai atakavo Chersono regioninės klinikinės ligoninės teritoriją, taip pat regioninę psichiatrinės pagalbos teikimo įstaigą, kurioje buvo sunaikintas gydytojo kabinetas. Dėl smūgių aukų nebuvo.https://t.me/khersonskaODA/2744

Apšaudomi miestai Rytų Ukrainoje Kramatorskas ir Avdijivka sekmadienį patyrė Rusijos atakas, praneša „Sky News“. Pasak Donecko srities karinės administracijos vadovo Pavlo Kyrylenko, į Kramatorską pataikė trys raketos, kurios apgadino pramoninį pastatą ir parduotuves.  Per išpuolį niekas nenukentėjo. Avdijivkoje, Rusijos pajėgoms apšaudžius miestą iš artilerijos ir kitų ginklų, buvo sužeista moteris.   

Baltarusijoje užsidegė Rusijos naikintuvas Stebėsenos grupė „Baltarusijos Gayun“, kuri stebi Rusijos karinių pajėgų judėjimą Baltarusijos teritorijoje, teigia, kad gruodžio 25 d. Mačiuliškių aerodrome užsidegė vieno Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvo MiG-31K variklis. „Jis neveikia ir artimiausiu metu negalės skraidyti“, – rašoma pranešime. Pasak stebėtojų, trys tokie Rusijos naikintuvai, galintys nešti hipergarsines raketas „Dagger“ į Baltarusiją atvyko gruodžio 13 d. Sekmadienį visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus, kuris buvo siejamas su MiG-31K pakilimu Baltarusijoje. 

Chersone aukojamas kraujas Buvusi Ukrainos prezidento atstovė spaudai Julija Mendel pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuoti žmonės, atvykę aukoti kraujo Šeštadienį Rusijai apšaudant Chersono regioną žuvo mažiausiai 16 žmonių ir 64 buvo sužeisti.https://twitter.com/IuliiaMendel/status/1607006592574316544?s=20&t=jxX3CUZrZLsff3pBIrx3XQ

Ukraina trečią kartą per dieną skelbia apie oro pavojųJau ir anksčiau buvo pranešta, kad Kyjive ir kituose Ukrainos regionuose pasigirdo oro pavojaus sirenos. Nepatvirtintais duomenimis, socialinėje žiniasklaidoje teigiama, kad sirenos galėjo būti įjungtos po to, kai Rusijos lėktuvai pakilo į dangų Baltarusijos teritorijoje. Apie tai rašo „Reuters“. Apie Baltarusijos teritorijoje pakilusį naikintuvą – hipergarsinių raketų „Kinzhal“ nešėją – praneša ir portalas „Meduza“.

Rusija padidino „Kalibr“ raketų nešėjų skaičių jūroseRusijos Federacija iki devynių padidino sparnuotųjų raketų nešėjų „Kalibr“ skaičių Juodojoje ir Viduržemio jūrose.Iš viso dabar skaičiuojama 100 raketų, pranešama Ukrainos karinių jūrų pajėgų „Telegram“ kanale.Teigiama, Juodojoje jūroje yra keturi „Kalibr“ nešėjai, kurie gali paleisti 24 raketas. Karinės jūrų pajėgos pridūrė, kad Viduržemio jūroje yra penki šių raketų nešėjai, su 76 vienetais raketų.„... Juodojoje jūroje kovai pasirengę iki 13 rusų laivų... Viduržemio jūroje – devyni laivai...“, - sakoma pranešime.

Gruodžio 25 d. rytą, per oro antskrydį Kyjivo regione, buvo surengtos pratybos sabotažo ir žvalgybos grupėms neutralizuoti, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vadovybė, kurią cituoja „The Guardian“. „Priešas bandė užimti svarbų valstybinį objektą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai, bendradarbiaudami su Ukrainos nacionalinės gvardijos daliniais, atliko transporto sraigtasparnių naikinimą ore ir priešų būrys pralaimėjo“, - sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas leitenantas Serhijus Najevas.

Rusijos pajėgos per parą nužudė 16 ukrainiečių civiliųPraėjusią parą 16 ukrainiečių civilių žuvo, o 72 buvo sužeisti dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos Ukrainoje, praneša „Ukrinform“.Socialiniame tinkle „Telegram“ informaciją apie žūtis paskelbė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kirilo Timošenko, remdamasis karinės vadovybės regionuose duomenimis.Chersono srityje žuvo 16 žmonių, o 64 buvo sužaloti. Donecko srityje buvo sužeisti 7 žmonės, o Charkovo srityje buvo sužeistas vienas asmuo.Kaip anksčiau pranešta, gruodžio 24 d. Rusijos kariuomenė vėl apšaudė Chersono miestą. Per apšaudymą žuvo 10 gyventojų, o 55 patyrė sužalojimus, 18 iš jų sunkius.

Ukrainoje likviduotas Rusijos šnipų vadasUkrainoje buvo likviduotas Rusijos šnipų vadovas. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos kariuomenės karininkas Anatolijus Stefanas.„Rusijos Centrinės karinės apygardos 12-osios gvardijos atskirosios inžinerinės brigados štabo viršininko pavaduotojas žvalgybai Jevgenijus Švalevas buvo sėkmingai demobilizuotas“, - teigė Ukrainos karininkas. 

Visose Ukrainos vietovėse skelbiamas oro pavojus Pavojaus signalo paskelbimas reiškia grėsmę, kad priešas pradės raketų smūgius, skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad per pastarąją parą nukauta 620 rusų karių. Nuo vasario 24 d. Ukrainos kariuomenė, generalinio štabo teigimu, nukovė daugiau kaip 102 000 rusų karių. Taip pat per parą sunaikinti 5 Rusijos tankai, 16 šarvuočių, 3 artilerijos sistemos ir 8 automobiliai ar autocisternos. Iš viso iki šiol sunaikinta 3 011 Rusijos tankų, 6 010 šarvuočių, 1 991 artilerijos sistema, 418 salvinės raketų ugnies sistemų, 212 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 283 lėktuvai, 267 sraigtasparniai, 1 706 nepilotuojami orlaiviai, 653 sparnuotosios raketos, 16 laivų ir katerių, 4 635 automobiliai ir autocisternos, ir 178 specialiosios technikos vienetai.

Rusijos parlamentas ruošiasi įvesti didesnį mokesčių tarifą iš šalies išvykusiems žmonėms nuo vasario mėnesio, prasidėjus karui Ukrainoje, rašo „The Guardian“. Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad teisės aktai yra rengiami: „Teisinga panaikinti lengvatas iš Rusijos Federacijos išvykusiems asmenims ir įvesti jiems didesnį mokesčių tarifą. Tie, kurie suprato padarę klaidą, jau grįžo. Likusieji turėtų suprasti: didžioji visuomenės dalis nepalaiko jų poelgio ir mano, kad jie išdavė savo šalį, artimuosius ir draugus“.Neaišku, kiek rusų išvyko nuo karo pradžios.Kai kurios vietos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad net 700 000 jų pabėgo po to, kai rugsėjį buvo paskelbta mobilizacija, skirta naujiems kariams pašaukti į kovą. Tuo metu vyriausybė šį skaičių atmetė.Rusijoje 13 proc. gyventojų pajamų mokestį automatiškai išskaičiuoja šalies darbdaviai. Užsienyje dirbantys rusai, kurie yra Rusijos mokesčių rezidentai, mokestį turi mokėti savarankiškai, teigia Rusijos federalinė mokesčių tarnyba.

Pasak regiono karinės administracijos vadovo Jaroslavo Januševičiaus, per pastarąją parą Chersono srityje per Rusijos apšaudymus ir sprogimus žuvo 16 žmonių. Tarp jų - trys Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai, žuvę per išminavimą Beryslavo srityje. Dar 64 žmonės patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų. Gruodžio 24 d. Rusijos kariuomenė pradėjo masinį Chersono puolimą. Pranešama apie dešimties civilių gyventojų žūtį.

Ukraina paskelbė oro pavojaus pavojų Kyjive ir kituose regionuoseKyjive ir kituose Ukrainos regionuose kaukia oro pavojaus sirenos, skelbia „The Guardian“. Paskelbus oro pavojaus signalą, Kijevo miesto administracija paragino žmones eiti į slėptuves.Šalies pietuose esančio Mykolajivo meras savo oficialiame „Telegram“ kanale taip pat paskelbė perspėjimą apie sirenas.

Popiežius Pranciškus šeštadienį kalbėjo Kalėdų išvakarių mišiose, perspėdamas, kad godumo ir valdžios troškimo lygis toks didelis, kad kai kurie nori „suvalgyti net savo kaimynus“, akivaizdžiai turėdamas omenyje karą Ukrainoje, rašo „The Guardian“. „Mūsų pasaulyje vyrai ir moterys, trokšdami turto ir valdžios, nuskurdina net savo kaimynus, brolius ir seseris. Kiek daug karų matėme! Ir kiek daug kur, net ir šiandien, su žmogaus orumu ir laisve elgiamasi paniekinamai.“ Nuo vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Pranciškus beveik kiekviename viešame renginyje pasisakė prieš karą, smerkdamas tai, ką vadino žiaurumais ir neišprovokuota agresija. Šeštadienio vakarą jis konkrečiai neminėjo Ukrainos. Anksčiau šį mėnesį popiežius ragino žmones mažiau išleisti Kalėdų šventėms ir dovanoms, o skirtumą nusiųsti ukrainiečiams, kad jie galėtų išgyventi žiemą.

Sužeistųjų skaičius Chersone augaChersono srities administracijos vadovas Jaroslavas Januševichas per televiziją sakė, kad sužeistųjų skaičius mieste dėl penktadienio ryte surengto Rusijos pajėgų apšaudymo išaugo iki 68 žmonių.„Iki šiol žinoma apie 68 sužeistuosius dėl šiandieninės Rusijos okupantų atakos Chersono regione. Rusijos kariuomenė nužudė 10 žmonių“, – sakė jis.J. Januševichas taip pat paragino evakuoti gyvenviečių Dniepro pakrantėje, kurias kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, gyventojus.

Podoliakas: Iranas planuoja padidinti ginklų tiekimą RusijaiUkrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas sakė, kad Iranas planuoja tiekti Rusijai daugiau raketų ir dronų, taip „atvirai pažemindamas tarptautinių sankcijų instituciją“.M. Podoliakas paragino atsisakyti neveikiančių sankcijų ir negaliojančių JT rezoliucijų koncepcijų ir pereiti prie destruktyvesnių priemonių – gamyklų likvidavimo ir tiekėjų arešto.Apie tai, kad Iranas planuoja didinti ginklų tiekimą Rusijai, apeidamas tarptautines sankcijas, lapkritį rašė Vakarų žiniasklaida.Irano „Shahed-136“ dronai naudojami atakuoti Ukrainos miestus ir energetikos infrastruktūrą, o tai buvo vienas iš veiksnių, lėmusių JAV sprendimą aprūpinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas „Patriot“ priešlėktuvinėmis sistemomis.Teheranas pripažįsta nedidelio skaičiaus bepiločių orlaivių tiekimą Rusijai, Maskva neigia gavusi ginklų iš Irano.

Zelenskis pasveikino ukrainiečius su KalėdomisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino šalies piliečius su Kalėdomis, savo kreipimesi paminėdamas žmones, kurie yra šalies viduje, užsienyje ir nelaisvėje.„Sveikiname su šviesia Vakarų apeigų krikščionių Kalėdų švente! Šiandien ir visas artėjančias žiemos šventes sutinkame sudėtingomis aplinkybėmis. Kažkas šiandien pamatys pirmąją žvaigždę danguje virš Bachmuto, Rubezhnoye, Kremennaya. Kažkas šventę švęs kitų žmonių namuose, bet ne svetimuose – pas tuos, kurie priglaudžia ukrainiečius“, – pasakojo Zelenskis.„Kažkas švęs šias Kalėdas nelaisvėje, bet tegul prisimena, kad mes sekame šiuos savo žmones, grąžinsime laisvę visiems ukrainiečiams ir ukrainiečiams“, - patikino prezidentas.Kalėdų kalboje jis priminė sunkius karo momentus – „Azovstal“ apgultį ir Rusijos karių okupaciją miestuose netoli Kijevo, atakas Černobajevkoje, Rusijos karių pasitraukimą iš Gyvačių salo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešpriešos sėkmę – Iziumo ir Chersono išlaisvinimą.„Švęsime savo šventes! Kaip visada. Šypsosimės ir džiaugsimės. Kaip visada. Yra tik vienas skirtumas: stebuklo nelauksime, nes patys jį kuriame“, – sakė V. Zelenskis.

Chersono atakų aukų skaičius išaugo iki dešimtiesPer Rusijos smūgį neseniai atkovotam Ukrainos Chersono miestui žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar 58 buvo sužeisti, o kelyje liko kruvinų lavonų, pranešė pareigūnai.Chersono regiono gubernatorius Jaroslavas Januševičius nacionalinei televizijai sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 10, o anksčiau buvo pranešta apie septynias aukas, pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Interfax“.Prezidentas Volodymyras Zelenskis, neseniai grįžęs iš kelionės į Jungtines Valstijas, ieškodamas ginklų atsispirti 10 mėnesių trukusiai Rusijos invazijai, paskelbė nuotraukas, kuriose matyti degančių automobilių, išdaužytų langų ir kėbulų nubarstytos gatvės, praneša „Reuters“.„Socialiniai tinklai greičiausiai pažymės šias nuotraukas kaip „jautrų turinį“. Bet tai nėra jautrus turinys – tai tikrasis Ukrainos ir ukrainiečių gyvenimas“, – rašė jis.„Tai ne kariniai objektai... Tai teroras, tai žudymas vardan bauginimo ir malonumo“, - pabrėžė V. Zelenskis.

Bučoje vėl atidarytas „McDonald's“Restorano pastatas buvo apgadintas Rusijos okupacijos metu.„Mums tai nėra tik dar vienas lauko restoranas, tai nėra tik sugrįžimas... Tai yra mūsų miestų nenugalimumo simbolis: mes pamažu atkuriame tai, kas buvo sunaikinta, nes gėris ir toliau nugali blogį, o šviesa – tamsą“, – teigė bendrovė.

Turkija: karas Ukrainoje lengvai nesibaigsTurkija šeštadienį pripažino, kad Rusijos karas Ukrainoje lengvai nesibaigs, nors Ankara ne kartą bandė organizuoti Kyjivo ir Maskvos taikos derybas.NATO narė Turkija, palaikanti draugiškus santykius su abiem kaimynėmis, deklaravo neutralios žaidėjos poziciją ir bandė tarpininkauti dėl taikos.Tačiau karui tęsiantis jau 10 mėnesių, Ankaros viltys blėsta.„Atrodo, kad šis karas lengvai nesibaigs“, – per metų pabaigos spaudos konferenciją Ankaroje sakė gynybos ministras Hulusi Akaras. Jis atkreipė dėmesį į Vakarų paramą Ukrainai ir Rusijos pareiškimus, kad ji nenusileis.„Nebūtų klaidinga sakyti, kad nepaisant mūsų geros valios ir raginimų nutraukti ugnį šis karas tikriausiai tęsis ir 2023 metais“, – sakė H. Akaras.Turkija šią vasarą padėjo susitarti dėl ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra, kovo mėnesį – karo pradžioje – surengė Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimą, be to, organizavo kitų konflikto šalių derybų.Tačiau Turkija neprisidėjo prie Vakarų sankcijų Rusijai ir plėtė prekybą su šia šalimi, nors tuo pačiu metu tiekė Ukrainai kovinius dronus.

Analitikai: yra ženklų, kad Rusija planuoja naują Ukrainos puolimą iš Baltarusijos teritorijosJAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW) mano, kad yra ženklų, jog Rusija planuoja naują Ukrainos puolimą iš Baltarusijos teritorijos.Nors ISW ekspertai naujausioje ataskaitoje tikina, kad tokios atakos tikimybė yra nedidelė, jie pažymi, jog galimą pavojų reikėtų vertinti rimtai.Ekspertai nurodo, kad atakos planus liudija Baltarusijoje iškilusi lauko ligoninė. „Lauko ligoninės pratyboms nereikalingos, tad tai galimai rodo pasirengimą kovinėms operacijoms“, – tvirtinama ekspertų ataskaitoje.Šiuos teiginius patvirtina šeštadienį Ukrainos kariuomenės paskelbta informacija, kad Rusija į Baltarusiją perkėlė kelis savo batalionus.Nepaisant to, ISW mano, kad Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje gali būti Maskvos bandymas nukreipti Ukrainos pajėgų dėmesį nuo jų gynybinių operacijų Donbase.

JAV Atstovų rūmai patvirtino 45 mlrd. dolerių vertės paramos paketą UkrainaiJAV Atstovų rūmai patvirtino 45 mlrd. dolerių vertės paramos paketą nuo Rusijos visapusiškos invazijos besiginančiai Ukrainai.Kaip praneša „Sky News“, šis paketas numatytas penktadienio vakarą vietos laiku patvirtintame biudžeto plane.Apie naujausią paramą pranešta po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo savo šalies žmones dėl galimų Rusijos kariuomenės atakų šventiniu laikotarpiu. Jis paragino tautiečius artimiausiomis dienomis būti budriais ir neignoruoti apie oro antskrydžių pavojų perspėjančių sirenų gausmo.

Per Rusijos kariuomenės apšaudymą Chersono centre žuvo aštuoni žmonėsPer Rusijos kariuomenės apšaudymą Pietų Ukrainos Chersono miesto centre žuvo aštuoni žmonės ir dar 58 sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.Pasak Chersono srities karinės administracijos vadovo Jaroslavo Januševyčiaus, tarp sužeistųjų yra 6-erių metukų mergaitė. Jos būklė yra sunki. J. Januševyčius nurodė, kad mažametę sužeidė skeveldros.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė šią ataką kaip Rusijos vykdomo teroro apraišką ir pareiškė, kad rusai žudo norėdami ne tik įbauginti Ukrainos gyventojus, o ir savo pačių „malonumui“. „Tokios yra gyvenimo Ukrainoje realijos... Pasaulis turi pamatyti ir suprasti, su kokiu absoliučiu blogiu mes kovojame“, – pridūrė V. Zelenskis.J. Januševyčiaus teigimu, pastarąją parą Chersono miestui iš viso buvo suduota 36 kartus.Įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP korespondentai pranešė matę ant žemės gulinčius keleto žmonių lavonus. Vienas vyras žuvo savo automobilyje.Apie šį smūgį Chersonui pranešta praėjus lygiai dešimčiai mėnesių nuo visapusiško Rusijos sukelto karo pradžios. Nors Maskvos pajėgos iš šio miesto pasitraukė dar lapkritį, nuo tada jos jį vis apšaudo.

Ukrainiečių generolas: Baltarusijoje 3 batalionai siunčiami prie sienos su Ukraina Baltarusijoje vienam mechanizuotųjų pėstininkų ir dviem tankų batalionams nurodyta judėti į rajonus prie Ukrainos sienos, pranešė Ukrainos jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas.Pasak jo, per bendras pratybas Baltarusijoje baltarusių ir rusų kariai repetuoja puolamojo pobūdžio veiksmus.Ukrainos pajėgos savo ruožtu pasirengė ginti šiaurines šalies sienas, nurodė S. Najevas.Rusija gruodžio pradžioje pradėjo demonstratyviai telkti pajėgas prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, tačiau duomenų apie rengiamą Rusijos didelio masto operaciją Ukrainos šiaurėje kol kas nėra. Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Institute for the Study of War“ (ISW) analitikai neatmeta galimybės, kad Rusija savo kariuomenės manevrus Baltarusijoje suintensyvino siekdama nukreipti ukrainiečių dėmesį nuo kito rengiamo smūgio, galbūt Luhansko ar Charkivo srityje. Rusijos įsiveržimo iš Baltarusijos galimybę analitikai laiko menka, bet jos neatmeta.

Po Chersono apšaudymo Zelenskis smerkia Rusijos terorąPo Chersono miesto apšaudymo, kai žuvo mažiausiai penki žmonės, o dar 20 buvo sužeisti, prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pasmerkė Rusijos terorą.Ukrainos pietuose esantį Chersoną Kyjivo pajėgos atkovojo lapkričio mėnesį.„Chersonas. Šeštadienio rytas, Kūčios, centrinė miesto dalis“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis prie atakos vietos nuotraukų.Miesto apšaudymą jis pavadino „žudymu dėl bauginimo ir malonumo“.

Per Rusijos kariuomenės apšaudymą Chersono centre žuvo penki žmonėsPer Rusijos kariuomenės apšaudymą Pietų Ukrainos Chersono miesto centre žuvo penki žmonės ir dar apie 20 sužeista, pranešė vietos pareigūnai.Pasak Chersono srities karinės administracijos vadovo Jaroslavo Januševyčiaus, tarp sužeistųjų yra 6-erių metukų mergaitė. Jos būklė yra sunki. J. Januševyčius nurodė, kad mažametę sužeidė skeveldros.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė šią ataką kaip Rusijos vykdomo teroro apraišką ir pareiškė, kad rusai žudo norėdami ne tik įbauginti Ukrainos gyventojus, o ir savo pačių „malonumui“.J. Januševyčiaus teigimu, pastarąją parą Chersono miestui iš viso buvo suduota 36 kartus.

Ukraina žiemos šventes pasitinka be įprasto spindesioVos prieš metus Sofijos aikštė Kyjive žavėjo didele Kalėdų egle ir tūkstančiais lempučių, bet paskutinėmis 2022-ųjų dienomis, šaliai jau 10 mėnesių kariaujant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, čia stovi kuklesnė eglutė, o mėlynos ir geltonos jos lemputės vos prasklaido niūrią aikštės tamsą.Pastaraisiais mėnesiais Rusija nuolat taikosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir siekia nutraukti elektros energijos bei šildymo tiekimą šalies gyventojams. Nors Ukrainos vyriausybė stengiasi veikti kuo greičiau, atkurti elektros energijos tiekimą visiems ukrainiečiams, įskaitant daugiau kaip 3 mln. sostinės gyventojų, praktiškai neįmanoma.Būna dienų, kai gatvės Kyjivo centre apšviečiamos, bet valdžia riboja elektros suvartojimą ir nuolat ją atjungia, tad tradicinio žėrinčio miesto šiuo kalėdiniu laikotarpiu nėra.

Ukrainos prezidento patarėjas ragina naikinti Irane esančias dronų ir raketų gamyklasUkrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino likviduoti Irane esančias gamyklas, gaminančias Rusijai siunčiamus dronus ir raketas.Kaip praneša „Sky News“, tai M. Podoliakas šeštadienį parašė savo tviterio paskyroje. Įraše jis apkaltino Iraną nepagarba tarptautinėms sankcijoms.Be gamyklų naikinimo, prezidento patarėjas taip pat ragino sulaikyti už minėtos ginkluotės perdavimą atsakingus asmenis.Kyjivas yra apkaltinęs Teheraną perdavus Rusijai 1,7 tūkst. dronų „Shahed-136“, kurie pastaruoju metu yra pasitelkiami atakuojant Ukrainos infrastruktūrą. Būta pranešimų, kad Iranas galimai planuoja patiekti Maskvai dar daugiau šių dronų ir raketų.

Britų žvalgyba: Rusija rečiau atakuoja Ukrainą ilgojo nuotolio raketomis, nes turi tik ribotas tokių sviedinių atsargasRusijos kariuomenė pastaruoju metu tik maždaug kartą per savaitę atakuoja Ukrainos infrastruktūrą ilgojo nuotolio raketomis, nes turi jau tik ribotas tokių sviedinių atsargas. Tai savo naujausioje, šeštadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Pasak ministerijos, nors Rusija nuo spalio papildė savo Ukrainoje besikaunančias pajėgas dešimtimis tūkstančių rezervistų, jos puolamąsias operacijas riboja šaudmenų stygius. Ministerijos teigimu, rusams, be kita ko, trūksta artilerijos sviedinių.Suvestinėje pažymima, kad dabartinei Rusijos taktikai koją kiša tai, kad vien jos gebėjimas tęsti gynybines operacijas ilgoje fronto linijoje priklauso nuo didelių raketų ir šaudmenų atsargų.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kiekvieną dieną, nuo pat Rusijos visapusiško karo prieš Ukrainą pradžios.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 101 430 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 101 430 karių (+480 per pastarąsias 24 val.), šeštadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki gruodžio 24-osios Maskvos kariuomenė taip pat neteko 3 006 (+1) tankų, 5 994 (+8) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 988 (+4) artilerijos sistemų, 418 (+4) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 212 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 283 lėktuvų, 267 sraigtasparnių, 4 627 (+5) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 706 (+8) dronų, 178 specialiosios technikos vienetų ir 653 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Putinui savo karą prieš Ukrainą pavadinus karu, JAV ragina jį pripažinti realybęJAV penktadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pripažinti realybę, kai šis savo karą prieš Ukrainą pavadino karu, o ne „specialiąja karine operacija“.Maskva pastarąjį terminą naudoja nuo pat visapusiškos invazijos pradžios ir yra priėmusi įstatymą, pagal kurį kriminalizavo, jos pačios tvirtinimu, tariamai „klaidinančios“ terminologijos apie vadinamąją „operaciją“ Ukrainoje naudojimą. Tačiau ketvirtadienį spaudos konferencijoje pats V. Putinas panaudojo žodį karas ir tvirtino turįs vilčių, kad jis greitai pasibaigs.„Nuo vasario 24 d. Jungtinės Valstijos ir visas pasaulis žino, kad Putino „specialioji karinė operacija“ yra neišprovokuotas ir nepateisinamas karas prieš Ukrainą. Praėjus 300 dienų, Putinas pagaliau pavadino karą jo tikruoju vardu“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas.„Kitame realybės pripažinimo žingsnyje raginame jį nutraukti šį karą ir išvesti savo pajėgas iš Ukrainos“, – pridūrė atstovas. Jis pabrėžė, kad nepaisant V. Putino naudojamos terminologijos, „Rusijos agresija prieš suverenią kaimynę lėmė žmonių mirtis, sugriovimus ir priverstinius gyventojų perkėlimus“.„Neabejojame, kad Ukrainos žmonių neguodžia tai, kad Putinas tik konstatavo akivaizdų faktą, paguodos veikiausiai nepajus ir dešimtys tūkstančių Rusijos šeimų, kurių artimieji žuvo kaudamiesi Putino kare“, – tvirtino departamentas.Anksčiau šį mėnesį Rusijos teismas skyrė karą prieš Ukrainą kritikavusiam opozicijos politikui Iljai Jašinui aštuonerių su puse metų laisvės atėmimo bausmę. Jis „Youtube“ paskelbtame įraše kalbėjo apie „civilių žudymą“ Kyjivo priemiestyje Bučoje.

Zelenskis perspėja dėl galimų Rusijos atakų šventiniu laikotarpiuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo savo šalies žmones dėl galimų Rusijos kariuomenės atakų šventiniu laikotarpiu.„Artėjant švenčių sezonui, Rusijos teroristai gali vėl suaktyvėti“, – penktadienio vakarą savo jau tradiciniu tapusiame vaizdo kreipimesi pareiškė V. Zelenskis. Jis paragino tautiečius artimiausiomis dienomis būti budriais, neignoruoti apie oro antskrydžių pavojų perspėjančių sirenų gausmo ir padėti vieni kitiems.Kreipimesi Ukrainos lyderis neįprastą įspėjimą perdavė ir Rusijai. „Rusijos piliečiai turi aiškiai suvokti, kad teroras negali likti be atsako“, – tvirtino jis. Prezidentas nedetalizavo.Pastaruoju metu Ukrainos karinė vadovybė vis perspėja apie galimas naujas rusų raketų atakas prieš šalies kritinę infrastruktūrą. Po tokių smūgių fiksuojami masiniai elektros tiekimo sutrikimai, kai kurie gyventojai lieka ir be vandens ar šildymo.

Išlaisvintose Ukrainos teritorijose užregistruota daugiau nei 5 tūkst. kankinimo atvejųUkrainos prokuratūra pradėjo 5 079 baudžiamąsias bylas dėl kankinimų ir kitokio nežmoniško elgesio faktų, susijusių su Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą. Taip pat yra 855 karo nusikaltimų prieš vaikus atvejai, iš kurių 10 yra seksualinės prievartos atvejai.Pasak „Ukrinform“, apie tai praneša Žmogaus teisių centras ZMINA, remdamasis Generalinės prokuratūros atsakymu.„Generalinė prokuratūra pranešė, kad į Vieningą ikiteisminių tyrimų registrą (URDR) įtraukti 5 079 nusikaltimai dėl kankinimo, kūno sužalojimo ar kitokio nežmoniško elgesio dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą faktų“, – sakoma pranešime.Kaip pažymėta, okupuotose Ukrainos teritorijose po rusų atsitraukimo buvo aptiktos 54 vietos, kuriose buvo kankinami gyventojai. Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas 855 baudžiamosiose bylose dėl karo nusikaltimų prieš vaikus, susijusių su Rusijos Federacijos ginkluota agresija prieš Ukrainą, įskaitant 10 dėl seksualinio smurto faktų. Iš viso prokuratūros tiria 2415 bylų dėl nusikaltimų, padarytų prieš vaikus ir vaikų apsaugos srityje.

Rusai apšaudė DTEK energetikos objektą, žuvo darbuotojasPenktadienį, gruodžio 23 d., Rusijos Federacijos kariai apšaudė vieną iš DTEK energetikos objektų, jis nustojo gaminti elektrą.Pasak „Ukrinform“, DTEK spaudos tarnyba apie tai praneša „Telegram“ kanale.„Šiandien, gruodžio 23 dieną, okupantai intensyviai apšaudė vieną iš „DTEK Energy“ energetikos įmonių, dėl to buvo sugadinta jos įranga ir stotis nustojo gaminti elektrą“, – sakoma pranešime.DTEK pranešė, kad dėl išpuolio žuvo įmonės darbuotojas, kitas buvo sužeistas.„Tai yra 21-asis Rusijos teroristinis išpuolis prieš DTEK energetikos objektus. Kai apšaudymas baigsis, energetikos inžinieriai pradės atnaujinti įrangos veikimą“, – teigiama pranešime. Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Shmygalas paragino ukrainiečius būti pasirengusius naujam apšaudymui, nes Rusijos teroristai padarys viską, kad gyventojai liktų be šviesos iki Naujųjų metų.

Žiniasklaida: nuo Putino blogos naujienos yra slepiamos Vladimiras Putinas nežino visko, kas vyksta su jo kariuomene Ukrainoje, nes labai siauras bendražygių ir saugumo pajėgų ratas stengiasi neerzinti Rusijos prezidento nemaloniomis naujienomis iš fronto, rašo amerikiečių laikraštis „Wall Street Journal“ (WSJ).Leidinio žurnalistai teigia, kad jų išvados pagrįstos kelis mėnesius trukusiu bendravimu su dabartiniais ir į pensiją išėjusiais funkcionieriais ir žvalgybos pareigūnais Rusijoje ir Vakaruose, taip pat su „Kremliui artimais žmonėmis“.„Visi jie piešia nuo pasaulio izoliuoto lyderio, negalinčio ar nenorinčio tikėti, kad Ukraina gali sėkmingai pasipriešinti, paveikslą“, - rašoma leidinyje. Todėl atrodo, kad prezidentas turi labai ribotą požiūrį į tikrąją padėtį.Pasak WSJ šaltinių, V. Putinas kiekvieną rytą gauna rašytinę santrauką iš fronto, tačiau joje visada akcentuojama sėkmė.Amerikiečiai savo ruožtu bando susisiekti su Kremliumi ir todėl kasdien palaiko ryšius su Rusijos atstovais, tačiau jiems vis sunkiau rasti pašnekovų V. Putino palydoje, kurie nėra užsikrėtę V. Putino vizija apie pasaulį, kuriame Vakarai bando suskaldyti Rusiją, o V. Putinas atkuria savo buvusią didybę ir istorinį teisingumą užkariaudamas kaimynines šalis, rašo laikraštis, cituodamas neįvardytus JAV pareigūnus.Pastaruoju metu V. Putinas šiek tiek labiau domisi tikruoju karo vaizdu, tačiau „jį vis dar supa administracija, kuri jame išlaiko įsitikinimą, kad Rusija laimės, nepaisant visų žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių“, laikraštis citavo neįvardytus informuotus pašnekovus.Visa tai yra tuščios spekuliacijos, atsako V. Putino spaudos sekretorius. „Bet kokie įtarimai, kad jis gauna iškraipytą informaciją, nėra teisingi“, – WSJ citavo Dmitrijų Peskovą.

Ukrainos žvalgybas: Rusija į frontą gabena karių, įrangos ir amunicijos pastiprinimąUkrainos žvalgybos duomenimis, Rusija gabena karių pastiprinimą į frontus rytų ir pietų Ukrainoje.„Priešas padidino karių, įrangos ir amunicijos gabenimo geležinkeliu į kovos rajonus apimtis“, – penktadienį paskelbė generalinis štabas Kyjive.Pagrindinės kovos zonos – Bachmuto, miesto prie fronto linijos, apylinkės rytuose, taip pat Avdijivkos, Kupjansko ir Lymano vietovės Donbaso regione.Rusijos pusės pastiprinimas taip pat buvo pastebėtas šalies pietuose, sakoma pranešime. Tačiau nauji daliniai Chersono regione dislokuojami tik gynybos linijoms stiprinti.Šios informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Zelenskis perspėjo apie naujų Rusijos smūgių Ukrainai grėsmęRusijos kariai gali pradėti naujus raketų smūgius Ukrainai per Kalėdų ir Naujųjų metų šventes. Tai vaizdo žinutėje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis. Jis pažymėjo, kad okupantai niekina bet kokias vertybes.„Artėjančiu šventiniu laikotarpiu Rusijos teroristai gali vėl tapti aktyvesni. Jie niekina krikščioniškas vertybes ir visas vertybes apskritai. Todėl prašome atkreipti dėmesį į oro pavojaus sirenas, padėti vieni kitiems ir rūpintis vieni kitais“, – ragino valstybės vadovas.Ukrainos lyderis taip pat kreipėsi į Rusijos piliečius. Anot jo, jie turi aiškiai suprasti, kad teroras niekada nelieka be atsako.

TATENA: Zaporižios AE trūksta darbuotojų ir auga darbo krūvisKadangi Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje dirba mažiau specialistų nei reikėtų, o karo padarytą žalą reikia atitaisyti, darbo krūvis ten didėja, teigia Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).Pietryčių Ukrainos regione tebesitęsiančios kovos kelia papildomą įtampą, kuri gali turėti neigiamos įtakos saugiam elektrinės darbui, penktadienį Vienoje pareiškė TATENA vadovas Rafaelis Grossis.Po intensyvaus apšaudymo maždaug prieš mėnesį į branduolinę jėgainę vėl grįžo santykinė ramybė, tačiau R. Grossis perspėjo: „Kaip jau ne kartą patyrėme per karą Ukrainoje, situacija bet kurią akimirką gali staiga (ir dramatiškai) pasikeisti į blogąją pusę“.„Elektrinė yra aktyvioje fronto linijoje, pačiame didelio masto karo centre. Padėtis išlieka itin nestabili ir potencialiai pavojinga, todėl apsaugos zona vis dar tebėra skubiai reikalinga“, – sakė jis.Derybos dėl apsaugos zonos nustatymo juda į priekį, penktadienį sakė R. Grossis, diena anksčiau Maskvoje susitikęs su Rusijos pareigūnais.Generalinio direktoriaus iniciatyva tiek Rusija, tiek Ukraina raginamos įsipareigoti nutraukti branduolinio objekto apšaudymą, o Rusija – atitraukti sunkiąją ginkluotę iš elektrinės, siekiant deeskaluoti padėtį.Maskva iš esmės pritaria siūlomam planui, teigia valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“.

Putinas bando spręsti ginklų tiekimo problemasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį susitiko su gynybos pramonės atstovais, susirinkusiais iš visos šalies Tulos mieste, kad aptartų problemas, susijusias su ginklų tiekimu Rusijos kariuomenei, ir kaip pagerinti tiekimą bei ginklų savybes.„Svarbiausia, pagrindinė karinio-pramoninio komplekso įmonės užduotis – greičiausiu būdu aprūpinti fronto dalinius reikiamu kiekiu ir reikiamos kokybės viskuo, ko reikia – ginklais, įranga ir amunicija“, – sakė V. Putinas susitikime, kuris, pasak jo, vyksta „ginklų mieste“. Tuloje yra didelė ginklų gamykla.„Be to, naujausios mūšio patirties kontekste svarbu gerokai pagerinti tiekiamos ginkluotės charakteristikas, – sakė V. Putinas. – Laukiu jūsų pasiūlymų, kaip spręsti problemas, kurios yra neišvengiamos atliekant šį didelį darbą, ir kaip judėsime į priekį ir užtikrinsime, kad jų būtų mažiau“.„Pagrindinė užduotis šioje srityje yra sukurti grįžtamąjį ryšį tarp karinio-pramoninio komplekso ir dalinių, dalyvaujančių specialiojoje karinėje operacijoje“, – sakė jis, vartodamas savo terminą invazijai į Ukrainą.

Zelenskis siekia Afrikos paramosUkrainos lyderis Volodymyras Zelenskis gali siekti sustiprinti paramą iš Afrikos, kol šalis ir toliau kovoja su Rusijos invazija.Penktadienį Kijeve kalbėdamasis su diplomatų grupe V. Zelenskis sakė, kad visame Afrokos žemyne Ukraina atidarys 10 naujų ambasadų, siekdama sustiprinti prekybos ryšius ir ieškoti paramos – iš viso jų bus 30.„Pertvarkome santykius su dešimtimis Afrikos šalių“, – anksčiau sakė V. Zelenskis. „Kitais metais turime tai sustiprinti“, – pridūrė jis, pavadindamas Afriką vieta, „kur mūsų interesams kol kas atstovaujama mažiau, nei mums reikia“.Remiantis Prancūzijos, Čekijos ir Ukrainos pranešimais, anksčiau šią savaitę Marokas tapo pirmąja Afrikos valstybe, suteikusia karinę pagalbą Ukrainai.Daugelis Afrikos šalių išliko neutralios per invaziją – ir Rusija daug investavo, kad tai išlaikytų.

Izraelio žvalgyba: Iranas ketina didinti ginklų tiekimą RusijaiIzraelio „Mossad“ žvalgybos vadovas Davidas Barnea paskelbė apie Teherano ketinimą padidinti pažangių ginklų tiekimą Rusija, rašo BBC.„Perspėjame apie tolesnius ketinimus, kuriuos jie [Irano valdžios institucijos] bando laikyti paslaptyje“, – sakė D. Barnea.Anksčiau susirūpinimas dėl galimos „visapusiško masto“ gynybos partnerystės tarp Rusijos ir Irano išreiškė Vašingtonas.Pirmą kartą informacija apie karinės įrangos tiekimą iš Irano Rusijai pasirodė šių metų rugpjūtį. JAV Baltųjų rūmų spaudos atstovė Karin Jean-Pierre tada pranešė, kad rugpjūtį Rusija gavo iš Irano dronų „Shahed“. Spalį Kijevas buvo užpultas Irane pagamintais kamikadzių dronais. Teheranas iš pradžių nuosekliai neigė duomenis apie dronų pristatymus į Rusiją. Tačiau lapkritį Irano valdžios institucijos pripažino pristatymo faktą, bet Teheranas pabrėžė, kad pristatymai buvo atlikti prieš Rusijos karių invaziją į Ukrainą.Amerikos karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje gruodžio 10 dieną buvo teigiama, kad Maskva tikriausiai jau gavo naują partiją Irano dronų arba netrukus jų gaus.

Slėpdami karo nusikaltimus rusai griauna subombarduotą Mariupolio dramos teatrąRusijos okupacinė valdžia pradėjo naikinti sugriautą teatrą Mariupolyje, praneša BBC, remdamasi miesto mero, pasitraukusio į išeiviją, padėjėjo pranešimu „Telegram“.Petro Andriuščenka apkaltino okupacinę valdžią, kad ši siekia nuslėpti 300 civilių gyventojų nužudymą, kai kovo mėnesį pastatą subombardavo Rusijos karo lėktuvai.Neseniai aplink sugriautą teatrą buvo pastatytas ekranas su Rusijos kultūros veikėjų atvaizdais.„Telegram“ patalpintame vaizdo įraše užfiksuota, kaip buldozeris nušluoja dalį galinės teatro pastato dalies.P. Andriuščenka sakė, kad rusai planuoja palikti nepažeistą teatro priekį, o likusią statinio dalį nugriauti ir pastatyti naują teatrą „ant Mariupolio žmonių kaulų“.

Nyderlandai kitais metais skirs Ukrainai 2,5 mlrd. eurųNyderlandai kitais metais skirs Ukrainai iš viso 2,5 mlrd. eurų paramą. Kol Rusija tęs karą prieš Ukrainą, tol Nyderlandai „toliau rems“ Ukrainą – karinėmis, humanitarinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis, penktadienį tviteryje pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Ruttė. Tam Haga „2023 metais skirs 2,5 mlrd. eurų“, - paskelbė ministras pirmininkas.Lėšų tikriausiai reikės karinei paramai, atstatymo darbams ir teisėsaugos institucijoms paremti, pareiškė vyriausybė. Konkrečiai pinigai numatyti infrastruktūros atkūrimui, įskaitant elektros energijos tiekimą, taip pat ligoninėms. Tačiau tikslus jų panaudojimas priklausys nuo „ukrainiečių poreikių, o kartu nuo karo eigos“, - teigė M. Ruttė.Gynybos ministrė Kajsa Ollongren praėjusią savaitę sakė, kad Nyderlandai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną šaliai jau skyrė beveik milijardą eurų karinės paramos.

Lavrovas ragina deeskaluoti padėtį Kalnų Karabache Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį paragino deeskaluoti padėtį Azerbaidžano armėnų gyvenamame Kalnų Karabache – regione, dėl kurio tarp Kaukazo kaimynių Azerbaidžano ir Armėnijos kilo du karai.„Turime kuo greičiau deeskaluoti situaciją“, – sakė S. Lavrovas žurnalistams po derybų su kolega iš Azerbaidžano Ceyhunu Bayramovu Maskvoje.Pasak S. Lavrovo, derybose buvo tikimasi sulaukti Armėnijos atstovų, tačiau „paskutinę akimirką“ jie pasitraukė.Daugiau nei savaitę Azerbaidžano aktyvistai, protestuodami prieš, jų teigimu, neteisėtą kasybą, blokavo vienintelę sausumos jungtį, jungiančią Karabachą su Armėnija – Lačino koridorių.Jerevanas apkaltino Baku rengus demonstracijas ir sukėlus humanitarinę krizę kalnuotame anklave.S. Lavrovas sakė, kad tikisi, jog judėjimas pagrindiniu keliu bus atnaujintas „kuo greičiau“.Armėnija taip pat teigė, kad regione dislokuoti Rusijos taikdariai nesugebėjo užkirsti kelio blokadai.Tačiau S. Lavrovas sakė, kad Rusijos taikos palaikymo kontingentas, dirbdamas „labai sudėtingomis sąlygomis“, „aiškiai vykdo savo užduotis“.Armėnijos parlamentas pareiškė, kad uždarius koridorių, Karabachui trūksta maisto, vaistų ir degalų.2020-ųjų rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo šešių savaičių karą.Kovos nusinešė daugiau nei 6 500 gyvybių ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai sudarytomis paliaubomis, pagal kurias Jerevanas atidavė dešimtmečius kontroliuotas teritorijas.Maskva dislokavo taikdarius tose Karabacho dalyse, kurias tebekontroliuoja armėnų separatistai, įskaitant Lačino koridorių.1991-aisiais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.

Rusų įstatymų leidėjas ragina imtis veiksmų prieš Putiną dėl termino „karas“ panaudojimoVienas Rusijos municipalinis įstatymų leidėjas paragino imtis teisinių veiksmų prieš šalies prezidentą Vladimirą Putiną dėl to, kad jis invaziją į Ukrainą pavadino „karu“, o ne naudojo oficialų Maskvos sugalvotą terminą. V. Putinas ketvirtadienį spaudos konferencijos metu teigė, kad Rusija nori kuo greičiau „užbaigti šį karą“, turėdamas omenyje karą Ukrainoje.Kremliaus pareigūnai vasarį pradėtą invaziją į Ukrainą paprastai vadina terminu „speciali karinė operacija“, o pagal naujai priimtus teisės aktus termino „karas“ vartojimas šiame kontekste laikomas baudžiamuoju nusikaltimu. „V. Putinas pavadino karą karu, tačiau nebuvo jokio dekreto nutraukti specialiąją karinę operaciją ir nebuvo paskelbtas joks karas... Išsiunčiau kreipimąsi į valdžios institucijas, kad V. Putinas sulauktų teisingumo už „melagienų“ apie kariuomenę skleidimą“, – socialiniuose tinkluose ketvirtadienį pareiškė Sankt Peterburgo įstatymų leidėjas Nikita Juferevas.Jis taip pat paskelbė Rusijos generaliniam prokurorui ir vidaus užsienio reikalų ministrui adresuotų skundų nuotraukas. Anksčiau šį mėnesį Maskvos teismas nuteisė Kremliaus kritiką Ilją Jašiną už „melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą po to, kai jis pasmerkė Maskvos puolimą Ukrainoje.Kitas Maskvos tarybos narys Aleksejus Gorinovas liepą buvo nuteistas septynerius metus kalėti už tai, kad pasisakė prieš puolimą Ukrainoje.

„Patriot“ sistemos iš Vokietijos Lenkijoje bus dislokuotos už 2-3 mėnesiųIntensyviai rengiamasi Vokietijos oro gynybos sistemą „Patriot“ dislokuoti tam skirtoje Lenkijos vietoje, penktadienį pranešė gynybos ministro pavaduotojas.Wojciechas Skurkiewiczius Lenkijos radijui „Radio One“ sakė, kad Vokietijos siūlomos oro gynybos sistemos „Patriot“ galėtų būti dislokuotos Lenkijos teritorijoje „kitų metų pradžioje“. Jis pridūrė: „Tai daugiausia dviejų ar trijų mėnesių klausimas“.Patikrinimai vietoje ir Lenkijos bei Vokietijos karinių pareigūnų susitikimai jau įvyko Lenkijoje, pažymėjo W. Skurkiewiczius. „Ministro pirmininko pavaduotojas (taip pat gynybos ministras – PAP) Mariuszas Blaszczakas nuolat palaiko ryšį su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht ir jie kalbasi“, – sakė jis.W. Skurkiewiczius pažymėjo, kad Lenkijos pusei svarbiausia, jog raketų baterijos būtų „susietos su Lenkijos gynybos sistema“, ir pridūrė, kad jis neįsivaizduoja, jog Vokietijos raketų komplektai veiktų nepriklausomai nuo Lenkijos ginkluotės.Vokietijos vyriausybė pasiūlė Varšuvai JAV gamybos „Patriotus“ po to, kai praėjusį mėnesį Lenkijos rytuose nukrito paklydusi, kaip manoma, ukrainietiška raketa ir nusinešė dviejų žmonių gyvybes.

Saratove padegtas karinis komisariatas, pranešė Rusijos regioninė žiniasklaidaRusijos pietuose užgesintas gaisras, kilęs po įtariamo padegimo rajono kariniame komisariate, pranešė regioninis naujienų portalas „Vzgliad-Info“.Oficialiai jokios informacijos apie gaisro priežastis nepateikta. Tačiau, pasak žiniasklaidos, ten buvo rastas butelis su benzino likučiais.Nuotraukose matyti, kad karinio komisariato patalpos smarkiai apgadintos. Pasak saugumo sluoksniams artimų šaltinių, apygardos karinio komisariato biuras buvo nenaudojamas. Tačiau teigiama, kad jame buvo susirinkimo vieta per dalinę mobilizaciją, kurią prieš kelis mėnesius buvo paskelbęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.Tuo tarpu Maskvos ugniagesiams naktį teko gesinti gaisrą kariniame objekte, kai liepsnos įsiplieskė karinio objekto garažų komplekse miesto rytuose.Maždaug 200 kvadratinių metrų ploto gaisrui gesinti buvo pasitelkta apie tuzinas ugniagesių automobilių. Nebuvo aišku, dėl ko kilo gaisras ir kiek žalos jis padarė. Remiantis oficialiais pranešimais, nukentėjusiųjų nebuvo.

Kremlius kalba apie pažangą „demilitarizuojant“ UkrainąNepaisant Vakarų Kyjivui tiekiamos ginkluotės, Kremlius teigia matantis pažangą „demilitarizuojant“ prieš dešimt mėnesių užpultą Ukrainą. „Galima konstatuoti, kad demilitarizacijos procese padaryta didelė pažanga“, - penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Ginkluotės Ukrainoje sunaikinimą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karo pradžioje įvardijo kaip vieną pagrindinių tikslų.Ketvirtadienį V. Putinas sakė, kad Ukrainos karinis potencialas, taip pat Europos valstybių Kyjivui perduoti sovietiniai ginklai beveik išseko. Komentuodamas JAV sprendimą perduoti Ukrainai „Patriot“ oro gynybos sistemą, V. Putinas pareiškė, kad tai tik užtęs karą. Kartu jis šią ginkluotę pavadino sena. Rusija esą galės ją įveikti. „Priešnuodžių visada yra“, - pažymėjo V. Putinas.

Suomija pasirengusi priimti pabėgėlius ukrainiečius iš EstijosSuomija pareiškė esanti pasirengusi priimti pabėgėlius ukrainiečius iš Estijos, kurios pabėgėlių priėmimo sistema yra perkrauta dėl žmonių antplūdžio.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Suomijos vidaus reikalų ministerija.Pasak žinybos atstovų, į kaimyninę šalį atvyko daug ukrainiečių, todėl ten pabėgėlių priėmimo sistema perkrauta. Suomija yra pasirengusi padėti Estijai.Norintiems persikelti iš Estijos į Suomiją ukrainiečiams gali būti organizuojami pervežimai autobusais ir keltais. Atitinkamas susitarimas šiuo klausimu turėtų būti sudarytas jau sausio mėnesį.Suomija pasiruošusi kiekvieną savaitę priimti po 50-100 pabėgėlių ukrainiečių.

Rusijos įstatymų leidėjas kaltina Putiną dėl žodžio „karas“Rusijoje įsiplieskė žodžių karas dėl žodžio „karas“. Opozicijos politikas teigia pareiškęs kaltinimus prezidentui Vladimirui Putinui už tai, kad šią savaitę kalbėdamas apie tebesitęsiančią Rusijos invaziją į Ukrainą jis pavartojo žodį „karas“.Pradėjusi puolimą Ukrainoje, Rusija uždraudė žodį „karas“ ir baudžia tuos, kurie nevartoja valdžios pageidaujamos frazės „specialioji karinė operacija“.„Jis karą pavadino „karu“, – tviteryje parašė Sankt Peterburgo įstatymų leidėjas Nikita Juferevas. Būtent už tai tūkstančiams žmonių Rusijoje šiais metais buvo skirtos bausmės.N. Juferevo teigimu, V. Putino pavartotas žodis diskredituoja armiją ir už tai yra baudžiama.Ketvirtadienį per netikėtą spaudos konferenciją V. Putinas sakė: „Mūsų tikslas nėra tęsti karinį konfliktą, bet, priešingai, užbaigti šį karą“. Atrodo, jog tai pirmas kartas nuo invazijos pradžios, kai V. Putinas pavartojo šį žodį.N. Juferevas sakė pateikęs skundus prokurorams ir Vidaus reikalų ministerijai. Tačiau tikimybė, kad jam pasiseks, menka. Daugelis su Kremliumi glaudžiai susijusių žmonių vartojo šį žodį ir nesulaukė jokių teisinių padarinių. Net tada, kai RT žurnalistas pareikalavo deginti ir skandinti ukrainiečių vaikus, žiniasklaidos reguliuotojas nustatė, kad tai nėra baudžiamas elgesys.Rugsėjį N. Juferevas turėjo sumokėti baudą už kariuomenės diskreditavimą, pasiūlęs įstatymų leidėjams apkaltinti V. Putiną išdavyste už pradėtą karą Ukrainoje.

Podoliakas: Putinui liko tik 4 draugaiUkrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas įvardijo šalių vadovus, kuriuos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali laikyti savo draugais.Apie tai skelbia „RBC – Ukraina“, remdamasi jo interviu 24-ajam kanalui.„Putinas turi keturis draugus, tik keturis draugus, ir tarp jų neįtraukiau Eritrėjos“, – sakė jis.Kalbama apie: Baltarusijos režimo vadovą Aliaksandrą Lukašenką;Sirijos diktatorių Basharą al Assadą;Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną;Irano prezidentą Raisį.„Viskas, daugiau niekas šalia Putino nestovės. Tačiau tuo pat metu A. Lukašenka nori „atsipainioti“, kaip mes su jumis apie tai jau kalbėjome. B. al Assadas tiesiog neturi kitos išeities, nes teritoriją iš esmės kontroliuoja Rusija ir jis turi didelių problemų su R. Erdoganu“, – sakė A. Podoliakas.Todėl, pasak patarėjo, Iranas yra vienintelė šalis, kuri nuoširdžiai palaiko Rusiją, nes jai patinka žudyti žmones ir ji mėgsta tiekti ginklus, kad būtų nužudyta kuo daugiau civilių gyventojų. „Iranas šiandien tai jau daro savo šalyje – kuo žiauriausiais būdais žudo savo civilius gyventojus. Taigi Iranui visiškai nerūpi ukrainiečiai. Iranui tinka, kad šiandien Rusija yra tokios keistos būklės, jog yra pasirengusi nemokamai atiduoti kai kurias dvejopos paskirties technologijas ar branduolines technologijas, atiduoti beprotiškus pinigus ir panašiai“, – aiškino M. Podoliakas.Jis įsitikinęs, kad tarp V. Putino draugų „tikrai neatsidurs Kinija“, nes šoje šalyje – visai kita filosofija. „Kinija, kaip ir JAV, niekada nedaro statymų ant atstumtųjų. Ant valstybių ar pralaimėjusių žmonių. Tiesiog V. Putinas dėl savo intelektualinio ribotumo nesupranta, kad jis mūšio lauke jau pralaimėjo tiek strategiškai, tiek ideologiškai, tiek taktiškai. Jam reikia tai paaiškinti. Ir kažkas Rusijoje turės tai padaryti, nepaisant to, kad jie vykdo „atvirkštinį puolimą“, – pareiškė M. Podoliakas.

Didelėje Ukrainos dalyje skelbiamas oro pavojaus signalas.https://t.me/uniannet/84261

Buvęs Ukrainos ambasadorius Vokietijoje siūlo Berlynui sukurti Europos tankų aljansąBuvęs Ukrainos ambasadorius Vokietijoje paragino Berlyną sukurti „Europos tankų aljansą“, kad padėtų Ukrainai atremti Rusijos kariuomenę. Andrijus Melnykas taip pat paprašė, kad Vokietija suteiktų Ukrainai daugiau kovos mašinų.Ukrainos užsienio reikalų viceministras A. Melnykas ne pirmą kartą reikalauja, kad Vokietijos vyriausybė suteiktų jo šaliai kovinius tankus ir pėstininkų kovos mašinas. Dar būdamas Ukrainos ambasadoriumi Vokietijoje, A. Melnykas nuolat ragino Berlyną tiekti Ukrainai daugiau ir geresnės įrangos, dažnai nesirinkdamas žodžių.A.Melnykas sakė, kad norėtų, jog Vokietijos kancleris Olafas Scholzas „pagaliau persvarstytų savo nenorą pristatyti, pavyzdžiui, mūšio tankus „Gepard“ ir pėstininkų kovos mašinas „Marder“.„Jei Vokietijos vyriausybė nenori viena vykdyti tiekimų, ji gali imtis lyderės vaidmens žemyne ir sukurti Europos tankų aljansą“, - sakė A. Melnykas leidiniui „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ (RND).Pirmą kartą A. Melnykas pasiūlė kurti tokį aljansą išvykęs iš Berlyno, kai baigė eiti ambasadoriaus pareigas. Tuo metu jis sakė laikraščiui  „Welt am Sonntag“, kad Europos valstybės, turinčios „Gepard 2“ tankų atsargas, galėtų suvienyti jėgas ir pristatyti Ukrainai 10 proc. visų turimų 2 000 tankų.

Rusijoje dėl pareiškimų apie karą Ukrainoje vyras nuteistas kalėti trejus metusMaskvai toliau triuškinant kritikus, Rusijos teismas ketvirtadienį trejiems metams įkalino vyrą už „melagingos informacijos“ apie Rusijos puolimą Ukrainoje platinimą per piratinę radijo stotį.Teismas pripažino 61 metų Vladimirą Rumiancevą, dirbantį Vologdos mieste Rusijos šiaurės vakaruose, kaltu transliavus „melagingą informaciją“, „kupiną neapykantos“ Rusijos kariuomenei, „Telegram“ kanale pranešė regiono teismas.Nauji teisės aktai įsigaliojo Maskvai pradėjus karinę kampaniją Ukrainoje, taip siekiama bausti už, valdžios manymu, Rusijos kariuomenei kenkiančią „melagingą“ informaciją.„Balandžio 7–13 dienomis kaltinamasis iš savo buto Vologdoje tam tikru radijo dažniu transliavo melagingą informaciją apie neigiamus ginkluotųjų pajėgų narių veiksmus“, – pareiškė teismas. Jis pridūrė, kad armija buvo „melagingai“ apkaltinta „smurtiniais plėšimais“, „gyvenamųjų vietovių naikinimu“, „jaunų moterų prievartavimu“ Ukrainoje.Teismas nurodė, kad V. Rumiancevas didžiausiame Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“ taip pat pasidalijo „šešiais vaizdo įrašais su melaginga informacija, kad ginkluotųjų pajėgų nariai plėšė, žudė ir smurtavo prieš civilius“.Nuo liepos suimtas V. Rumiancevas kaltinimus neigė. Prokuroras prašė skirti jam šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.Tūkstančiai žmonių Rusijoje įkalinti arba nubausti piniginėmis baudomis už tai, kad pasmerkė vasarį Ukrainoje prasidėjusį Rusijos puolimą. Nepriklausoma stebėjimo grupė „OVD-Info“ pranešė, kad dar daugiau nei 380 teisiami dėl panašių kaltinimų, jiems gresia didelės bausmės. Dauguma opozicijos atstovų pabėgo iš Rusijos arba yra kalėjime.

Pastarąją parą Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo penki civiliai, dar 18 buvo sužeistiPastarąją parą, gruodžio 22-ąją, Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo penki civiliai, dar 18 žmonių buvo sužeisti.Tokius Ukrainos sričių karinių administracijų duomenis penktadienį „Telegram“ kanale paskelbė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, praneša „Ukrinform“.Pasak pareigūno, Donecko srityje žuvo keturi žmonės, dar septyni buvo sužeisti, Zaporižios srityje – du sužeistieji, Charkivo srityje sužeisti šeši žmonės, vienas iš jų – sprogus minai, Chersono srityje žuvo vienas taikus gyventojas, dar trys buvo sužeisti.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusija gruodžio 22 d. atakavo aštuonias Ukrainos sritis.

Ukrainos vakaruose įvyko žemės drebėjimasPenktadienį Ukrainos vakaruose užfiksuotas žemės drebėjimas. Tai pranešė Vyriausiasis specialiosios kontrolės centras, kuriuo remiasi UNIAN.Gautomis žiniomis, požeminiai smūgiai užregistruoti Černivcų srityje. Jų magnitudė – 3 balai pagal Richterio skalę.UNIAN pažymi, kad žemės drebėjimai vakarinėse Ukrainos srityse nėra retenybė. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį požeminiai smūgiai buvo užfiksuoti Ivano Frankivsko srityje. Tada žemės drebėjimo magnitudė sudarė 2,2 balo.Spalio pabaigoje ir gruodžio pradžioje 2,4 ir 2,2 balo žemės drebėjimai įvyko Černivcų srityje.

Deputatas iš Sankt Peterburgo Putiną bando paduoti į teismą už žodį „karas“Sankt Peterburgui priklausančios Smolninskojės savivaldybės deputatas Nikita Juferevas Rusijos generalinio prokuroro ir Vidaus reikalų ministerijos paprašė iškelti baudžiamąją bylą Vladimirui Putinui už įstatymo dėl „melagienų“ skleidimo apie Rusijos armiją pažeidimą.N. Juferevas paprašė valdžios institucijų ištirti V. Putino kalbą, pasakytą per gruodžio 21 d. Kremliuje surengtą spaudos konferenciją. Jos metu Rusijos prezidentas pavartojo žodį „karas“. „Mūsų tikslas yra ne gilinti karinį konfliktą, bet priešingai – nutraukti šį karą. Bandome ir toliau bandysime tai padaryti“, – žurnalistams pareiškė V. Putinas.N. Juferevas tviteryje parašė, kad „V. Putinas karą pavadino karu“, ir pridūrė, kad „įsakymo nutraukti specialiąją karinę operaciją nebuvo, o karas nebuvo paskelbtas. Keletas tūkstančių žmonių jau buvo nuteista už kalbas apie karą. Paprašiau valdžios institucijų išsiaiškinti, ar V. Putinas skleidžia melagienas apie armiją“.Rugsėjo mėnesį N. Juferevas buvo apkaltintas armijos „diskreditavimu“, kai Smolninskojės savivaldybės deputatai paragino Valstybės Dūmą V. Putinui pateikti kaltinimus išdavyste dėl pradėto karo su Ukraina.

 Zelenskis jau grįžo į Kyjivą: dirbame vardan pergalėsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po kelionės į JAV grįžo į savo darbo kabinetą Kyjive.„Aš savo darbo kabinete. Dirbame vardan pergalės“, - trumpame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.https://t.me/insiderUKR/47619

Šiluma ir vanduo tiekiami visiems Ukrainos sostinės rajonamsŠiluma ir vanduo įprastu režimu tiekiami visiems Ukrainos sostinės rajonams, bet be elektros likusių daugiaaukščių pastatų viršutiniuose aukštuose vandens slėgis gali būti mažesnis.Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, kuria remiasi „Interfax – Ukraina“.„Pasiekti teigiamą dinamiką padėjo energetikos sistemos atstatymo darbai ir sąmoningesnis elektros energijos vartojimas mieste“, - sakoma pranešime.Energetikai toliau šalina Kyjivo energetikos sistemos tinklo pažeidimus. Miestas iki šiol gyvena avarinių elektros išjungimų režimu.„Dar sykį kreipiuosi į kyjiviečius – neįjunkite iškart visų elektros prietaisų namuose, kai jums pradedama tiekti šviesa. Momentinė didžiausia apkrova daro neigiamą poveikį tinklui. Tik taupus vartojimas priartins mus prie planinių elektros išjungimų“, - pareiškė Kyjivo miesto karinės administracijos viršininkas Serhejus Popko.Rusija nuo spalio 10 d. masiškai atakuoja raketomis ir dronais Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Ukrainos kariai „ginkluojasi“ anglų kalbaOlena Čekryžova pasekė močiutės pėdomis ir pradėjo dėstyti anglų kalbą, tačiau ji nė neįsivaizdavo, kad šis darbas atves ją į karinę bazę fronte. Tai tapo jos gyvenimo tikrove, Ukrainos kariams stengiantis išmokti anglų kalbą, ypač karinius terminus, kad galėtų maksimaliai panaudoti Vašingtono ir kitų šalių tiekiamą karinę įrangą kovoje su Rusijos pajėgomis.Dovanota įranga, pavyzdžiui, raketų sistemos HIMARS, jau pakeitė padėtį mūšio lauke, o šią savaitę žaibišką vizitą į Vašingtoną surengęs prezidentas Volodymyras Zelenskis laimėjo papildomų pažadų, tarp jų ir pirmą kartą pažadą suteikti priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“. Tačiau kariai jau įsitikino, kad šios įrangos mokomoji medžiaga daugiausia prieinama anglų kalba, be to, ji dažnai reikalinga norint mūšio lauke komunikuoti su savanoriais kovotojais iš užsienio.Kad padėtų įveikti kalbos barjerą, 35 metų O. Čekryžova atsisakė ramaus gyvenimo klasėje ir vedė greituosius kursus ginkluotosioms pajėgoms. Darbas pareikalavo penkis mėnesius praleisti karinėje bazėje rytinėje pramoninėje Donecko srityje, ji gyveno kartu su kariais ir dalyvavo mokymuose.„Kai kurie žmonės mano, kad aš trenkta“, – sakė O. Čekryžova naujienų agentūrai AFP Kyjive, kur ji šiuo metu įsikūrusi. Tačiau ji pridūrė: „Manau, kad anglų kalbos mokymas šiuo atveju yra tik mano mažas indėlis į savo šalį, savo šalies žmonių ir kariuomenės, saugančios mus nuo šio teroristų puolimo, labui“.Bemaž visi ukrainiečių kariai mokykloje bent šiek tiek mokėsi anglų kalbos, tačiau tai ne visada buvo naudinga, ypač vyresniems. „Dar sovietmečiu mokiausi anglų kalbos mokykloje, bet iš esmės nieko neišmokau“, – sakė 50 metų Ihoris Soldatenka, vienas iš O. Čekryžovos mokinių Kyjive. "Visa sistema buvo neadekvati, kaip dabar matau. Mes tik mokėmės tekstus jų nesuprasdami (...) Niekas negalėjo to panaudoti realiame gyvenime". Visai kitaip yra per šias pamokas, jos praktiškesnės, jis išmoksta tokių žodžių kaip „sužeistas“, „pusiau automatinis“ „slėptuvė“ bei frazių, pavyzdžiui, „žuvo per kovos veiksmus“.Mokymas abipusis – O. Čekryžova taip pat įgijo naują taktikos ir strategijos supratimą bei perėjo karinio gyvenimo išbandymus. Donecke ji gedėjo kartu su kareiviais, netekusiais bendražygių, kovojusių už jos gimtąjį Bachmutą, kai kuriuos ji mokė. "Man tai dviguba kančia. Nes, viena vertus, tai mano gimtasis miestas, kita vertus, dabar jis tapo mano mokinių kapu", – sakė ji.Neseniai per valandos trukmės pamoką Kyjive O. Čekryžovos mokiniai tik kartą perėjo į ukrainiečių kalbą, kai pokalbis pakrypo apie netektis. Vis dėlto tramdydamas ašaras 36 metų kareivis Jurijus Kalmuckis atkakliai stengėsi užbaigti mintį anglų kalba, kad ir laužyta.O. Čekryžovos mokiniai naujienų agentūrai AFP sakė, kad stengdamiesi įvaldyti anglų kalbą įkvėpimo semiasi iš Volodymyro Zelenskio. "Prieš kelerius metus jo anglų kalba buvo siaubinga. Visi tai žino", - sakė J. Kalmuckis. – Bet jis ją išmoko“.Ši pažanga V. Zelenskiui labai pravertė, kai jis trečiadienį angliškai kreipėsi į JAV Kongresą.O. Čekryžova sakė dedanti pastangas, kad išplėstų savo mokymo programą, bet kol kas tarptautinės organizacijos atmeta jos prašymus skirti finansavimą, jos teigia negalinčios skirti pinigų kariuomenei. Nepaisant to, jos mokiniai įsitikinę, kad anglų kalba padės laimėti karą ir sustiprins Ukrainos kariuomenės integraciją į Vakarus.Baigdama pamoką O. Čekryžova paklausė: „Na kaip, apsiginklavęs anglų kalba?“. „Taip, manau, kad taip“, - atsakė I. Soldatenka.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 450 vaikų, dar 867 buvo sužeistiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 450 vaikų, o dar 867 buvo sužeisti. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (428), Charkivo (267) ir Kyjivo (117) srityse.Gruodžio 22 d. priešui apšaudant Zaporižios srities Magdalinovkos kaimą buvo sužeisti du 3 ir 15 metų berniukai.Tą pačią dieną Dniepropetrovsko srities Marhaneco mieste per apšaudymą buvo sužeista 8 metų mergaitė.Nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 3 126 mokyklos, iš jų 337 visiškai sugriautos.

JAV svarsto galimybę savo teritorijoje apmokyti Ukrainos karius naudotis „Patriot“Jungtinės Valstijos sprendžia, ar Ukrainos kariuomenę naudotis pažangia oro gynybos sistema „Patriot“ mokyti savo teritorijoje, ar siųsti šį kompleksą į kokią nors trečiąją šalį. Leidinys „Politico“ remdamasis savo šaltiniais pranešė, kad galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Pranešama, kad jeigu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai iš tikrųjų būtų siunčiami į karines bazes JAV, tai būtų pirmas kartas, kai ukrainiečiai apmokomi Jungtinių Valstijų teritorijoje. Nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainos teritoriją, ukrainiečių kariai apmokomi Rytų Europoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Pasak vieno šaltinio, ukrainiečių mokymus būtų prasminga rengti Fort Sile Oklahomos valstijoje, kur yra instruktorių ir sudėtingos karinės įrangos. Mokymus taip pat būtų galima rengti Europoje, tačiau tai būtų sudėtingiau logistiniu atžvilgiu. Jungtinės Valstijos trečiadienį, Vašingtone lankantis Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, paskelbė perduosiančios Kyjivui pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ bateriją, padėsiančią ukrainiečiams atremti negailestingus Maskvos oro smūgius.

Maskvoje dega karinis dalinysNaktį iš gruodžio 22-osios į 23-iąją Rusijos sostinėje Maskvoje esančiame kariniame dalinyje kilo gaisras.Anot Rusijos žiniasklaidos, nukentėjusiųjų nėra.Remiantis pirminiais duomenimis, gaisras kilo garažų boksuose, esančiuose Rytų administracinės apskrities teritorijoje. Pirmaisiais kadras iš incidento vietos pasidalijo „Telegram“ kanalai.Liudininkų pro daugiabučio langus nufilmuotame vaizdo įraše matyti daug policijos ir priešgaisrinės tarnybos automobilių, o iš vieno karinio dalinio pastato kyla pilki dūmai.Propagandistai rašo, kad gaisras apėmė maždaug 200 kvadratinių metrų plotą. Jį gesina apie dešimt ugniagesių ekipažų.Apie gaisro priežastis oficialių duomenų kol kas nėra. https://t.me/uniannet/84229

Italijos premjerė G. Meloni nori kitų metų pradžioje vykti į UkrainąItalijos premjerė Giorgia Meloni, kurios kraštutinių dešiniųjų vyriausybė remia Kyjivą, ketvirtadienį pareiškė norinti kitų metų pradžioje apsilankyti Ukrainoje.G. Meloni dar kartą patvirtino paramą Rusijos puolimą atremiančiai Ukrainai, nors į jos vyriausybę įeina kraštutinių dešiniųjų „Lyga“ ir Silvio Berlusconi vadovaujamas dešiniųjų partijų aljansas „Forza Italia“. Tiek „Lygos“ vadovas Matteo Salvini, tiek buvęs premjeras S. Berlusconi nuo seno palaiko draugiškus santykius su Rusija.„Paskambinsiu (Ukrainos prezidentui Volodymyrui) Zelenskiui ir pareikšiu savo pageidavimą surengti šią kelionę pirmaisiais kitų metų mėnesiais“, – per Italijos televizijos „Rai 1“ laidą sakė G. Meloni.„Šiuo metų laiku bemaž visos pasaulio kultūros švenčia šviesą“, o ukrainiečiai „gyvena tamsoje“, sakė G. Meloni. Maskva puola elektrines ir kitą Ukrainos civilinę infrastruktūrą, kai šalį jau kausto žiemos šaltis. „Tik įsivaizduokite, kaip būtų, jeigu šventiniu laikotarpiu viskas būtų išjungta, tegul tik valandai: dujos, elektra, telefonas, televizorius (...) Tuomet suprastume (...) koks nepaprastas yra jų gebėjimas priešintis“, - sakė ji.G. Meloni pirmtakas Mario Draghi birželio mėnesį lankėsi Kyjive su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Po Putino pareiškimo – sumaištis Rusijos informacinėje erdvėjeKalbėdamas apie invaziją į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavartojo žodį „karas“ ir sukėlė sumaištį Rusijos informacinėje erdvėje. Spaudos konferencijos metu jis pareiškė, kad Rusija siekia „ne gilinti karinį konfliktą, bet priešingai – nutraukti šį karą“. Rusijos prezidentas pavartojo žodį „karas“, o ne frazę „specialioji karinė operacija“, kai melagingai apkaltino Ukrainą 2014-aisiais pradėjus savo gyventojų genocidą, skelbia Karo studijų institutas (ISW). Po spaudos konferencijos keletas karo tinklaraštininkų prisipažino, kad visada abu terminus vartojo sinonimiškai, nes „kiekvienas mąstantis žmogus supranta, jog tai, kas vyksta Ukrainoje, yra karas“, nors Rusija oficialiai ir nepaskelbė karo Ukrainai. Sąmyšis rodo, kad ribotas V. Putino karo naratyvas gali prieštarauti jo siekiui „specialiąją karinę operaciją“ pateikti kaip kovą už Rusijos suverenitetą, o ne oficialų karą.

JAV administracija: Ukrainoje kovoja tūkstančiai „Vagner“ samdiniųJAV administracijos manymu, šiuo metu Ukrainoje išvien su Rusijos pajėgomis kaunasi 50 tūkst. „Vagner“ grupuotės samdinių, įskaitant 40 tūkst. nuteistųjų.Pasak Baltųjų rūmų komunikacijos direktoriaus Johno Kirby, pastarosiomis savaitėmis per mūšius žuvo apie 1000 „Vagner“ kovotojų, 90 proc. jų - nuteistieji iš Rusijos kalėjimų.J. Kirby apkaltino Jevgenijų Prigožiną, palaikantį glaudžius ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu ir neseniai pripažinusį, kad yra samdinių grupuotės „Vagner“ įkūrėjas, jog rusai „tik metami į mėsmalę“ Rytų Ukrainoje, netausojant ne tik ukrainiečių, bet ir rusų gyvybių.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 550 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 550 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki gruodžio 23 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 100 950 kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 005 tankų, 5 986 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 948 artilerijos sistemų, 414 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 212 oro gynybos priemonių, 283 lėktuvų, 267 sraigtasparnių, 1 698 dronų, 653 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 622 automobilių, 178 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Šiaurės Korėja neigia, kad tiekia ginklus Rusijos „Vagnerio“ grupeiŠiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija paneigė žiniasklaidos pranešimą, kad ji tiekė amuniciją Rusijai, pavadinusi jį „nepagrįstu“, ir pasmerkė Jungtines Valstijas už mirtinų ginklų tiekimą Ukrainai, penktadienį pranešė oficialioji Šiaurės Korėjos naujienų agentūra.

Oro pavojaus sirenos MykolajivePrieš pat 7 val. ryto Mykolajove, pietų Ukrainoje, pasigirdo oro pavojaus sirenos, nurodė srities gubernatorius „Telegram“ žinutėmis: „Oro pavojus“.Chersono gubernatorius Jaroslavas Januševičius taip pat paskelbė oro pavojaus signalą, bet netrukus pranešė, kad pavojus baigėsi.

Rusijos kontroliuojamame Ukrainos kaime nugriaudėjo sprogimas, žuvo pareigūnasAutomobilio sprogimas Rusijos kontroliuojamame Lubimivkos kaime pietų Ukrainoje ketvirtadienį nusinešė pareigūno gyvybę, pranešė Maskvos įvesta valdžia. „Šiandien Andrejus Nikolajevičius Štepa, nuoširdus savo gimtojo krašto patriotas, tragiškai žuvo per automobilio sprogimą“, – „Telegram“ platformoje pranešė valdžia ir dėl mirties apkaltino „Ukrainos teroristus“.Lubimivka yra rytiniame Dniepro upės krante, kurį Maskvos kariai užėmė po to, kai praėjusį mėnesį pasitraukė iš Chersono miesto. Taip upė tapo nauja fronto linija.Tai naujausias iš virtinės tikslinių išpuolių prieš su Rusija susijusius pareigūnus okupuotose teritorijose.Be kita ko, per vieną iš sprogimų žuvo Rusijos įvestos administracijos Berdianske vadovo pavaduotojas Olegas Boiko ir jo žmona Liudmila, vadovavusi rinkimų komisijai, besirengusiai vadinamajam aneksijos referendumui.Per kitą išpuolį žuvo Luhansko separatistų administracijos vyriausiasis prokuroras ir jo pavaduotojas.Rugsėjį Maskva pareiškė aneksavusi keturis Ukrainos regionus – Chersono, Donecko, Luhansko ir Zaporižios, – nors niekada jų visiškai nekontroliavo.

Analitikai: Putinas nepasirengęs taikaiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasirengęs taikos deryboms – Kremlius ir toliau laiko Ukrainą neteisėta valstybe, o V. Zelenskį – nepajudinama šalimi.Kaip šįryt savo ataskaitoje pažymėjo Karo studijų institutas, V. Putinas taip pat deda dvigubai daugiau pastangų, kad atleistų save nuo atsakomybės už užsitęsusį karą.V. Putinas ne kartą yra pareiškęs, kad Rusija nori kuo greičiau užbaigti karą, tačiau kartu pažymėjo, kad Rusija nedidins „specialiosios karinės operacijos“ tempų, nes tai sukeltų „nereikalingų aukų“.Analitikai pabrėžia, kad abu pareiškimai yra Kremliaus pastangų pateisinti brangiai kainuojančius V. Putino karinius veiksmus Rusijos auditorijai, kuri vis dažniau aukojasi, kad pasiektų nerealius Kremliaus tikslus, dalis.Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo liepos 3 d., kai buvo užimtas Lysičanskas, Rusijos kariuomenė Ukrainoje nepasiekė jokių reikšmingų pergalių.

Sužeistas Dmitrijus Rogozinas bus gabenamas į Maskvą Buvęs Rusijos premjero pavaduotojas ir „Roscosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas, kuris dieną prieš tai buvo sužeistas per smūgį „Shesh-Besh“ viešbučiui ir restoranui Donecke, dar nebuvo operuotas, Rusijos žiniasklaidai sakė jo padėjėjas.„Donecko ir Rostovo prie Dono gydytojai nedrįso atlikti operacijos, atsižvelgiant į jos sudėtingumą. Po transportavimo į Maskvą sprendimą dėl būtinos medicininės pagalbos priims gydytojų taryba“, – sakė padėjėjas.

JAV Senatas patvirtino kitų metų biudžetą su 45 mlrd. dolerių pagalba UkrainaiJAV Senatas patvirtino šalies biudžeto projektą 2023 finansiniams metams, kurie baigiasi rugsėjo 30 dieną. Biudžeto apimtis yra apie 1,7 trilijono dolerių.Karinei pagalbai Ukrainai yra numatyta 23,5 milijardo JAV dolerių, o visai pagalbai, susijusiai su karu – karinio personalo mokymui, įrangai (įskaitant ginklus), logistikai, žvalgybos paramai, taip pat Ukrainai perduotų Amerikos atsargų papildymui – 44,9 milijardo JAV dolerių.Per šiuos metus Kongresas jau patvirtino ekonominės ir karinės pagalbos Ukrainai paketus, kurių vertė siekia apie 67 mlrd. dolerių.

Atskleistos Zelenskio ir Dudos susitikimo Lenkijoje detalėsUkrainos ir Lenkijos prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Andrzejaus Dudos susitikimas truko dvi valandas, o šio pokalbio išvados yra labai optimistinės. Tai TVN24 eteryje pareiškė Lenkijos prezidento kanceliarijos Tarptautinės politikos biuro pirmininkas Jakubas Kumohas, praneša „Ukrinform“.„Ukrainos pusė informavo apie tai, ką išgirdo Vašingtone. Didžioji dalis informacijos yra įslaptinta, tačiau išvados yra labai, labai optimistinės. Ir tai yra svarbiausia naujiena, kurią galima pasakyti“, - sakė J. Kumohas.Jis pabrėžė, kad Rusija tikėjosi žiemą panaudoti nuovargiui nuo karo padidinti ir bandė sukurti vaizdą žiniasklaidoje, jog kai kurios Vakarų šalys pasisako už neatidėliotinas nuolaidas Rusijai.„Ukrainiečiai iš Jungtinių Valstijų gavo labai aiškius patikinimus, kad tai ne tik netiesa, bet ir kad Jungtinės Valstijos ir toliau bus jų pusėje“, – sakė J. Kumohas.Jis yaip pat sakė, kad Lenkija iš pradžių buvo informuota apie V. Zelenskio vizitą, tačiau, atsižvelgiant į saugumo problemas, laikė jį paslaptyje.„Zelenskis dabar yra ne tik svarbiausias Lenkijos regioninis partneris, bet ir asmeninis Andrzejaus Dudos draugas“, – sakė J. Kumohas.

Rusų mokyklose nuo 2023 m. bus įvesti pradiniai kariniai mokymaiNuo kitų metų rugsėjo 1-osios 10–11 klasių mokiniai Rusijoje turės atlikti pradinį karinį mokymą mokykloje, kuris papildys pamokas apie gyvenimo saugos pagrindus (OBZH).Pasak Rusijos žiniasklaidos, cituojant Švietimo ministeriją, moksleiviai studijuos treniruočių mokymus ir karinį pasveikinimą, ginklus, įskaitant Kalašnikovo puolimo šautuvą, F-1 ir RGD-5 granatas, taip pat veiksmus šiuolaikinėse šaulių ginklų kovose ir asmeninėse apsaugos priemonėse.

Britų Gynybos ministerija parodė Ukrainos karių mokymo vaizdo įrašąDidžiosios Britanijos gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė filmuotą medžiagą apie Ukrainos kariuomenės mokymus.„Komandinis darbas yra būtinas sėkmei, ukrainiečiai mokomi dirbti kartu mūšyje, kad nugalėtų priešą. Stebėkite, kaip šį mėnesį atremiamas priešo puolimas taktiniuose mokymuose gyva ugnimi sniege kartu su britų kariuomene“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Gynybos ministerija.https://twitter.com/DefenceHQ/status/1605956351368351745?ref_src=twsrc%5Etfw

JAV Kongresas patvirtino iš Rusijos oligarchų konfiskuotų pinigų pervedimą UkrainaiJAV Teisingumo departamentas galės perduoti Ukrainos žmonių naudai pelną, gautą pardavus JAV konfiskuotą Rusijos oligarchų turtą.„Tai bus dovana kenčiantiems Ukrainos žmonėms, palengvėjimas Amerikos mokesčių mokėtojams ir bloga diena oligarchams“, – pataisos priėmimą komentavo vienas iš jos autorių, respublikonas Lindsey Grahamas.

Pentagonas: kiekviena „Patriot“ sistema kainuoja 450–550 mln. doleriųUkrainos kariuomenės mokymas naudotis „Patriot“ oro gynybos sistemomis turėtų prasidėti labai greitai, praneša CNN, cituodama aukšto rango Pentagono pareigūną.Pasak JAV gynybos departamento atstovo, kiekviena „Patriot“ sistema kainuoja nuo 450 iki 550 milijonų dolerių, priklausomai nuo konfigūracijos. Viena raketa šiam kompleksui kainuoja apie 4 mln. dolerių. JAV jau apmokė apie 3100 Ukrainos karių dirbti su M777 haubicomis arba HIMARS raketų paleidimo įrenginiais.

Zelenskis džiaugiasi viešnagės Vašingtone rezultataisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia džiaugsmo savo vizito Vašingtone ir pokalbių su JAV prezidentu Joe Bidenu rezultatais. „Grįžtu iš Vašingtono su gerais rezultatais“, - sakė jis ketvirtadienį savo kasdieniniame vaizdo kreipimesi, kuris dėl kelionės buvo trumpas ir parodytas anksčiau nei įprastai. V. Zelenskis teigė grįžtąs su tuo, „kas tikrai padeda“. JAV ketina perduoti Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, kuri yra naujo 1,85 mlrd. dolerių (1,74 mlrd. eurų) pagalbos paketo dalis. Šaliai taip pat pažadėta naujos amunicijos.„Patriot“ oro gynybos ginklais dabar vienodai galės būti apsaugota valstybė ir žmonės, pabrėžė V. Zelenskis. Apie kitus Vašingtone pasiektus susitarimus jis ketina paskelbti vėliau.„Aš dėkoju prezidentui J. Bidenui už jo pagalbą, už jo tarptautinę lyderystę ir už jo ryžtą laimėti“, - kalbėjo V. Zelenskis. Jis padėkojo ir JAV Kongresui, „abiem rūmams, abiem partijoms, visiems tiems, kurie remia Ukrainą, visiems tiems, kurie lygiai tai pat trokšta pergalės, kaip mes visi“. Ukraina nugalės, pabrėžė prezidentas.

Blinkenas: Rusija nerodo jokio reikšmingo noro nutraukti karą UkrainojeJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nerodo realaus suinteresuotumo užbaigti karą Ukrainoje, nepaisant to, kad prezidentas Vladimiras Putinas paragino greičiau užbaigti karą.„Iš esmės šiuo metu Rusija nerodo jokio susidomėjimo prasminga diplomatija, kad būtų užbaigtas karas, – sakė A. Blinkenas spaudos konferencijoje.Praėjus beveik 10 mėnesių nuo karo prieš Ukrainą pradžios, V. Putinas parodė norą derėtis, rašo dpa.„Visi ginkluoti konfliktai baigiasi derybomis, ir Rusija, skirtingai nei Ukraina, niekada nevengė to daryti“, – sakė jis ketvirtadienį spaudos konferencijoje Jekaterinburge. Be to, pasak jo, Ukrainos vadovybė pati save pašalino iš derybų.„Kuo greičiau Kyjivas supras, kad derybos yra būtinos, tuo geriau“, – sakė V. Putinas.Priešingai nei Kyjivas, Maskva nori derėtis remdamasi dabartine padėtimi fronte ir mano, kad okupuotos žemės, kurias ji aneksavo pažeisdama tarptautinę teisę, yra Rusijos teritorija.Kyjivas nenori pradėti derybų, kol visi Rusijos kariai nebus išvesti iš Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.

Mariupolyje aptikta apie 10 tūkst. naujų kapųAgentūra „Associated Press“ išsamiai ištyrė Mariupolį ir paskelbė tyrimą apie tai, kas dabar vyksta okupuotame mieste.Visų pirma, žurnalistai nustatė, kad žuvusiųjų skaičius Rusijos sugriautame mieste ir mūšiuose dėl jo gali viršyti pradinius 25 tūkstančių žmonių skaičiavimus.Žurnalistai rado apie 10 tūkstančių naujų kapų miesto Starokrymskoye kapinėse.Tai apytikris įvertinimas: nauji kapai buvo skaičiuojami naudojant dronus po to, kai Rusija žymiai išplėtė kapines.Pasak „Associated Press“, visos šios kapinės buvo išplėstos apie 51 tūkstančiu kvadratinių metrų. Agentūra tą patį metodą taikė kapinėms Mangušo ir Vinogradnoye kaimuose.Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, per Mariupolio apgultį žuvo apie 25 000 civilių.JT sugebėjo patvirtinti 1348 civilių gyventojų žūtį, tačiau pripažino, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius tikriausiai yra dar tūkstančiai.

Rusijos samdinių grupė „Wagner“ pirko ginklų iš Šiaurės KorėjosRusijos samdinių grupė „Wagner“ įsigijo ginklų iš Šiaurės Korėjos, kad padėtų sustiprinti rusų pajėgas Ukrainoje. Apie tai ketvirtadienį pranešė agentūra „Reuters“. JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby‘is patvirtino šią informaciją.Vienas aukštas JAV vyriausybės pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė, kad ginklų įsigijimas yra stiprėjančių „Wagner“ pozicijų kare ženklas. „Galime patvirtinti, kad Šiaurės Korėja perdavė pirmąją ginklų siuntą „Wagner“ grupei, kuri už įrangą sumokėjo. Praėjusį mėnesį Šiaurės Korėja tiekė į Rusiją pėstininkų raketų ir raketų, kurias turėjo naudoti „Wagner“, - teigė pareigūnas.Pareigūnas taip pat sakė, kad „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas kiekvieną mėnesį skiria daugiau kaip 100 mln. dolerių, kad finansuotų „Wagner“ operacijas Ukrainoje. Tačiau jis esą susiduria su problemomis verbuojant rusus kovai.Praėjusiomis savaitėmis „Wagner“ per mūšius dėl Ukrainos Bachmuto miesto patyrė didelių nuostolių – neteko apie 1 000 kovotojų.JAV žvalgybos vertinimu, Šiaurės Korėjos ginklų tiekimas nepadarys įtakos dinamikai mūšio lauke, „tačiau esame sunerimę, kad Šiaurės Korėja planuoja perduoti „Wagner“ daugiau karinės įrangos“, - teigė pareigūnas.J. Kirby‘is patvirtino ir šį vertinimą ir pareiškė, kad Šiaurės Korėja, tiekdama ginklus, pažeidė JT sankcijas. JAV pareigūnai, „Reuters“ informacija, šį klausimą ketina kelti Saugumo Taryboje.

Zelenskis grįžo į Ukrainą po vizito į Vašingtoną  Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis grįžo į Ukrainą po savo istorinio vizito į Jungtines Valstijas – savo pirmosios kelionės į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios šių metų vasarį, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį patvirtino jo atstovas spaudai.Serhijus Nykyforovas patvirtino, kad ukrainiečių lyderis jau kirto Ukrainos sieną po to, kai buvo trumpam užsukęs į Lenkiją susitikti su savo sąjungininku prezidentu Andrzejumi Duda.

Rusijos okupuotame Ukrainos mieste nugriaudėjo sprogimas, žuvo kolaborantasKetvirtadienį per sprogimą automobilyje Rusijos kontroliuojamame Liubimovkos kaime Chersono regione žuvo pareigūnas, pranešė Maskvos įvestos valdžios institucijos – tai naujausias iš virtinės išpuolių prieš pareigūnus kolaborantus.„Šiandien Andrejus Nikolajevičius Štepa, nuoširdus savo gimtojo krašto patriotas, tragiškai žuvo per automobilio sprogimą“, – pranešė okupacinės valdžios institucijos „Telegram“, dėl mirties apkaltinusios „Ukrainos teroristus“.Ukrainos portalai, pranešdami apie jo mirtį, rašė, kad A. Štepa pasitarnavo rusų okupantams pardavinėdamas degtinę ir narkotikus, o ukrainiečių aktyvistus savanoriškai išdavinėjo okupantams. Rusų okupantai jį buvo paskyrę Kachovkos rajono Liubimovkos ir Vasilevkos „gauleiteriu“.Be to, „Ukrinform“ cituoja ukrainiečių žurnalistą Olehą Baturiną, kuris rašo, kad kolaborantą pravarde „Šnyr“ (taip pat „Bliutuzu“) nužudė patys rusai.

Iranas reiškia nepasitenkinimą V. Zelenskio kalba JAV Kongrese Irano užsienio reikalų ministerija reiškia nepasitenkinimą ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio kalba JAV Kongrese, kurioje jis paragino sustabdyti Teherano ir Maskvos aljansą kare prieš Ukrainą.Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani (Naseras Kananis) ketvirtadienio pareiškime pasmerkė JAV Kongrese nuskambėjusius „pasikartojančius kaltinimus ir griežtas pastabas“ Teheranui.Išvakarėse kreipdamasis į abiejų JAV Kongreso rūmų narius V. Zelenskis pareiškė, kad Iranas tapo Rusijos genocidinio karo prieš Ukrainą bendrininku.„Jei Rusija negali pasiekti mūsų miestų artilerija, ji bando juos sunaikinti raketomis. Be to, šioje genocido politikoje Rusija rado sąjungininką. Tai Iranas. Irano žudantys dronai, kurių šimtai iškeliauja į Rusiją, tapo grėsme mūsų ypatingos svarbos infrastruktūrai. Taip vienas teroristas suranda kitą. Ir tik laiko klausimas, kada jie smogs kitiems jūsų sąjungininkams, jei nesustabdysime jų dabar. Turime tai padaryti!“ – pabrėžė V. Zelenskis.N. Kanani sakė, kad Iranas ne kartą atsakė į „nepagrįstus kaltinimus“ dėl dronų, ir pakartojo, kad „Irano Islamo Respublika netiekė jokių ginklų jokiai šaliai, kad jie būtų naudojami kare Ukrainoje“.Anot N. Kanani, Iranas visada gerbė visų šalių, įskaitant Ukrainą, teritorinį vientisumą, o „V. Zelenskiui derėtų žinoti, kad Irano strateginė kantrybė tokiems nepagrįstiems kaltinimams nėra beribė“.Jis taip pat sakė, kad V. Zelenskiui derėtų „pasimokyti iš likimo kai kurių kitų politinių lyderių, kurie pasitenkino JAV parama“.Vakarų šalys kaltina Iraną tiekiant Rusijai bepiločius orlaivius, kurie, kaip įtariama, naudojami Ukrainai pulti, ir įvedė sankcijas Teheranui. Pastarasis šiuos kaltinimus neigia.Gruodžio 9-ąją Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby pavadino Teherano ir Maskvos karinę partnerystę „kenksminga“ Ukrainai, Irano kaimynėms ir pasauliui.Praėjusį mėnesį Teheranas pripažino, kad siuntė dronus Rusijai, tačiau tvirtino, kad jie buvo pristatyti prieš Maskvai pradedant invaziją į Ukrainą.

Vienas žmogus žuvo ir du buvo sužeisti Rusijai paleidus „15 sviedinių“ į Ukrainos miestąVienas žmogus žuvo ir du buvo sužeisti po to, kai Rusijos pajėgos apšaudė 15 sviedinių Ukrainos Chasiv Jaro miestą, pranešė Donecko regioninės karinės administracijos vadovas. Vietovė, esanti šalies rytuose esančiame Bachmuto rajone Donecko srityje, buvo atakuojama „tiksliniais smūgiais į civilius gyventojus“. 

Pareigūnas Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje susisprogdino per išpuolį automobiliuRusijos kontroliuojamoje Ukrainos Chersono srities dalyje per automobilyje padėtos bombos išpuolį žuvo vietos pareigūnas, teigia Maskvos įvesta vietos administracija, rašo Sky News.

Okupuotame Mariupolyje rasta daugiau nei 10 000 naujų kapųNaujienų agentūra „The Associated Press“, išanalizavusi nuo kovo pradžios iki gruodžio darytas palydovines nuotraukas ir atkreipusi dėmesį į vietas, kur žemė buvo suardyta, ketvirtadienį paskelbė nustačiusi, kad Mariupolyje ir jo apylinkėse yra mažiausiai 10 300 naujų kapų, daugiausia Senojo Krymo kapinėse.AP išmatavo kiekvieną tinklelio atkarpą, kurioje buvo praplėstos kapinės, ir apskaičiavo, kad bendras naujų kapų užimamas plotas yra daugiau nei 51 500 kvadratinių metrų.Tuomet AP peržiūrėjo dronų ir vaizdo įrašų medžiagą, iš kurios matyti, kad rusai sunkiąja technika iškasė ilgus griovius, kuriuos vėliau vėl užpylė. Kapai buvo žemių krūvų pavidalo, kartais su mediniais kryžiais su vardais ir datomis, bet dažniausiai su ranka užrašytais numeriais ant mažų lentelių.Keletas kapų buvo pažymėti daugiau nei vienu numeriu, o tai galėjo reikšti, kad juose palaidoti keli žmonių palaikai.AP išanalizavo vaizdo medžiagą, kad suskaičiuotų kapų skaičių konkrečiose kapinių dalyse, ir apskaičiavo, kad vienas kapas užima maždaug šešis kvadratinius metrus. Šį rodiklį AP pritaikė visam plotui, kuriame buvo iškastos naujos kapavietės.Po to AP tą pačią metodiką pritaikė dviem mažesnėms netoliese esančioms kapinėms Manhušo ir Vynohradnės kaimuose, kuriose nuo kovo buvo iškasta panašių masinių kapaviečių. Be to, ten yra ir masinė kapavietė, kurią apgulties metu iškasė ukrainiečiai.Trys teismo ekspertizės archeologai, turintys patirties tiriant masines kapavietes karo nusikaltimų atvejais, teigė, kad analizė yra pagrįsta, nes turima ribota informacija ir nėra galimybės prieiti prie kapų. Rolandas Wessingas, padėjęs tyrinėti masines kapavietes Bosnijoje, Kroatijoje ir Irake, įspėjo, kad kapų skaičius nebūtinai atitinka nužudytų ukrainiečių skaičių.Atlikus analizę negalima nustatyti, kaip mirė palaidotieji. Tačiau tarptautinių teismo medicinos tyrėjų ekshumuotose ir AP stebėtose masinių kapaviečių vietose kitur Ukrainoje dažnai būdavo randama daugiau nei vienas žmogaus palaikų komplektas viename kape. Ant daugelio jų buvo aiškių smurtinės mirties požymių, tokių kaip sprogimo sužeidimai, kulkų žaizdos ir virve surištos rankos.

Rusija sutelkė dėmesį į galutinį Donecko „išlaisvinimą“, teigia kariuomenės vadasRusijos kariuomenės vadas ketvirtadienį pareiškė, kad jo pajėgos Ukrainoje yra „sutelkusios dėmesį į Donecko išvadavimo užbaigimą“.„Padėtis fronte stabilizavosi, ir pagrindinės mūsų karių pastangos dabar sutelktos į Donecko liaudies respublikos teritorijos išlaisvinimo užbaigimą“, – per brifingą sakė Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas. Jis pridūrė, kad šiuo metu fronto linija Ukrainoje tęsiasi 815 kilometrų.Be to, V. Gerasimovas paskelbė, kad gruodžio 21-27 dienomis Rusija dalyvaus karinėse pratybose prie Kinijos krantų siekiant stiprinti jūrinį bendradarbiavimą.Šias bendras Rusijos ir Kinijos karinių laivų pratybas jis pavadino atsaku į „vis agresyvesnę JAV karinę poziciją Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“.Gynybos ministerija teigė, kad, be kita ko, bus vykdomos kovinio šaudymo raketomis ir artilerija pratybos, taip pat bus mokomasi kovoti su povandeniniais laivais.„Mes neketiname kurti jokių aljansų ir naujų skiriamųjų linijų regione, kaip tai daro Vašingtonas“, – sakė V. Gerasimovas.Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija suartėjo, palaikydamos vadinamuosius „beribius“ santykius ir stengdamosi atsverti JAV pasaulinį dominavimą.Buvęs Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas anksčiau šią savaitę atvyko į Kiniją susitikti su Prezidentu Si Dzinpingu derybų, kuriose, pasak D. Medvedevo, buvo aptariamas tarptautinis saugumas ir konfliktas Ukrainoje.

Maskva teigia iš esmės pritarianti TATENA iniciatyvai dėl apsaugos zonos apie Zaporižios AE nustaymoRusija teigia iš esmės pritarianti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) iniciatyvai apie Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje nustatyti apsaugos zoną. Maskvos ir TATENA vadovo Rafaelio Grossio pozicijos dėl saugumo zonos labai suartėjo, ketvirtadienį po įvairių Rusijos institucijų atstovų pokalbių  su R. Grossiu Maskvoje pareiškė Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“.Maskvoje viešintis R. Grossi siekia sušvelninti situaciją apie Rusijos dalinių užimtą ir per karą vis apšaudomą branduolinę jėgainę Ukrainos pietuose.TATENA vadovo iniciatyva numato, kad Rusija ir Ukraina įsipareigoja nutraukti branduolinio objekto apšaudymą. Rusija kartu turi atitraukti sunkiąją ginkluotę iš AE, kad deeskaluotų padėtį.Maskvoje R. Grossis derėjosi su „Rosatom“, techninės priežiūros agentūros, Užsienio reikalų ministerijos ir Rusijos nacionalinės gvardijos, kuri dislokavo dalinius elektrinėje, atstovais.R. Grossis po susitikimo kalbėjo apie svarbų derybų etapą. „Labai svarbu, kad šioje zonoje dėmesys būtų sutelktas tik į branduolinės avarijos prevenciją“, - rašė jis tviteryje.

Zelenskis susitiko su DudaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakeliui namo susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.  „Apibendriname metų, atnešusių istorinių iššūkių dėl plataus masto karo, rezultatus. Aptarėme strateginius ateities planus ir dvišalius santykius“, – sakė V. Zelenskis.https://t.me/uniannet/84178

Žiniasklaida: Vašingtone dėl Ukrainos analizuojami trys scenarijaiJungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento administracija analizuoja tris galimus modelius, kaip karas Ukrainoje galėtų baigtis derybomis. Dviejuose iš jų numatytas dalies Ukrainos teritorijos praradimas, rašo „The Washington Post“.Laikraštis pažymi, kad trečiadienį, gruodžio 21 d., įvykusio Volodymyro Zelenskio ir Joe Bideno susitikimo pagrindinė tema buvo ginklų tiekimas Ukrainai, kad šalis galėtų toliau atsikovoti okupuotas teritorijas. Visgi lyderiai taip pat aptarė ir galimo taikaus konflikto užbaigimo viziją.„Administracija (J. Bideno) siekė aptarti (V. Zelenskio) požiūrį į diplomatiją. Kokia jo pozicija ir ko jam reikia, kad Kyjivas atsidurtų maksimaliai tvirtoje padėtyje, kad galėtume paspartinti derybų pradžią“, – nurodė aukštas pareigas užimantis Baltųjų rūmų valdininkas.Jis patvirtino, kad JAV neketina Ukrainai primesti savo vizijos, kaip derėtų sureguliuoti konfliktą su Rusijos Federacija (RF). Kita vertus, „tai nereiškia, kad Vašingtonas ir Kyjivas sutaria“ šiuo klausimu.„Yra trys skirtingi modeliai, kaip gali atrodyti karo nutraukimas derybų būdu, ir kiekvienas iš jų turi šalininkų (J. Bideno) administracijoje“, – rašo „The Washington Post“.Remiantis pirmuoju modeliu, Rusija išveda savo pajėgas iš visos Ukrainos teritorijos, ko primygtinai reikalauja oficialusis Kyjivas. Remiantis antruoju, sugrįžtama prie „2014 m. sienų“. Trečiasis modelis – RF išveda savo pajėgas iš visos Ukrainos teritorijos, išskyrus Krymą.„V. Zelenskis davė suprasti, kad nepritars paskutiniams dviem variantams, pareiškęs, jog taika gali įsiviešpatauti tik tada, kai rusų okupantai pasitrauks iš visos okupuotos teritorijos“, – žurnalistams papasakojo Baltųjų rūmų valdininkas.Susitikimo metu J. Bidenas pasidomėjo V. Zelenskio nuomone, kaip turėtų atrodyti taikus sureguliavimas. Tiesa, Baltųjų rūmų darbuotojai pripažįsta, kad dabar tai yra „savotiška akademinė diskusija“, nes Rusija nerodo susidomėjimo derybomis.

Zacharova Zelenskį vadino Vakarų „kalės vaiku“Oficiali Rusijos Federacijos (RF) užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pavadino Vakarų „kalės vaiku“ ir priešinimosi Rusijai įrankiu. Tokiais žodžiais ji svaidėsi ketvirtadienį surengtos trumposios spaudos konferencijos metu.„(Vakarų šalys) veikė pagal principą, kad V. Zelenskis yra jų kalės vaikas, todėl jam leidžiama viskas, tuo labiau, kad jis ne šiaip jų kalės vaikas, bet ir jų priešinimosi mūsų šaliai įrankis. Na, ką galiu pasakyti, toks pseudodemokratiškas metodas dar labiau sustiprina Kyjivo nevaržomumo ir nebaudžiamumo jausmą ir jį stumia imtis itin pavojingų veiksmų, kurių pasekmės yra neprognozuojamos“, – pareiškė ji.RF užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Ukrainos prezidento kelionę į Bachmutą, įvykusią gruodžio 20-ąją, pavadino „viešųjų ryšių akcija“ ir „surežisuotu veiksmu“.„Šis surežisuotas veiksmas buvo skirtas užsienio auditorijai, visų pirma – JAV, ir aišku, kodėl paskui ten nuvyko V. Zelenskis. Jam prieš amerikiečių kuratorius reikėjo pasirodyti bebaimiu kaubojumi ir pareikalauti padidinti ir taip nemažą karinę pagalbą“, – tęsė M. Zacharova.Tai ne pirmas kartas, kai minėtąją frazę pavartoja RF valdžios atstovai. Štai lapkričio 18-ąją buvęs Rusijos prezidentas, Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad „Amerika visada palikdavo savo draugus ir geriausius „kalės vaikus“, turėdamas omenyje V. Zelenskį.https://t.me/FastFocus/39506

Peskovas: Maskva naikins „Patriot“ sistemas UkrainojeRusija naikins amerikiečių „Patriot“ sistemas, kai jos bus perduotos Ukrainai. „Demilitarizacija juk yra vienas karinės specialiosios operacijos tikslų“, - ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie Maskvos reakciją į JAV pažadą tiekti Kyjivui šią ginkluotę.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankydamasis Vašingtone asmeniškai padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui už pažadą. D. Peskovas kritikavo, kad taip JAV praktiškai kariaus su Rusija.JAV ir kitos šalys esą perduoda Ukrainai vis naujų ginklų, turinčių didesnes technines galimybes. „Tai neprisideda prie greito padėties sureguliavimo – priešingai“, - kalbėjo D. Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Jis pridūrė, kad JAV pusė nė žodžiu neužsiminė apie tai, kad Ukraina nuolat apšaudo civilius gyventojus ir infrastruktūrą Donbase vakarietiškais ginklais.Ginklų tiekimas reiškia, kad „ukrainiečių tautos kančios, deja, tęsis“, įspėjo D. Peskovas. Rusija pabrėžė, kad su naujomis hipergarsinėmis raketomis gebės įveikti bet kokią oro gynybą.Ekspertai mano, kad Rusija tęs Ukrainos miestų apšaudymą. Maskva dabar pirmiausiai taikosi į energetikos infrastruktūrą, kad įstumtų šalį į šaltį ir tamsą.

TATENA vadovas Maskvoje derasi dėl apsaugos zonos aplink Rusijos okupuotą Zaporižios AEJungtinių Tautų branduolinės priežiūros institucijos vadovas Maskvoje ketvirtadienį susitiko su Rusijos kariuomenės ir valstybinės atominės energetikos bendrovės pareigūnais, siekdamas susitarti dėl apsaugos zonos aplink Rusijos okupuotą atominę elektrinę Ukrainoje.Rusijos bendrovė „Rosatom“ derybas dėl Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės ir aplinkinio regiono apsaugai reikalingų priemonių pavadino „esminėmis, naudingomis ir nuoširdžiomis“.Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi nurodė, kad po „dar vieno būtinų diskusijų raundo“ reikės daugiau derybų.„Labai svarbu, kad zonoje būtų sutelktas dėmesys tik į branduolinės avarijos prevenciją, – rašė jis tviteryje. – Toliau stengiuosi siekti šio tikslo su didžiausios skubos pojūčiu.“Susitikimas Maskvoje įvyko kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė vizitą į JAV sostinę – pirmąją kelionę už šalies ribų nuo Rusijos invazijos pradžios.V. Zelenskio vizito Vašingtone tikslas – sustiprinti paramą Ukrainai JAV ir visame pasaulyje tuo metu, kai Rusija patyrė virtinę karinių pralaimėjimų. Susirūpinimą kelia Kyjivo sąjungininkų, teikiančių jam karinę ir ekonominę pagalbą, kuri leido Ukrainai tęsti kovą, nuovargis dėl beveik 10 mėnesių tebesitęsiančio karo. TATENA vadovas R. Grossi daugiau kaip tris mėnesius ragina Rusiją ir Ukrainą susitarti dėl saugos zonos aplink Zaporižios AE – didžiausią Europos atominę elektrinę. Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Zaporižios sritis ir teritorijos aplink atominę elektrinę yra nuolat apšaudomos.Ukrainos pareigūnai ne kartą ragino sukurti demilitarizuotą zoną aplink elektrinę, kurią Rusijos pajėgos užėmė karo pradžioje.Nors visi šeši elektrinės reaktoriai yra išjungti, reaktoriaus aktyvioji zona ir panaudotas branduolinis kuras vis dar turi būti ilgai aušinami, kad neperkaistų ir nesukeltų pavojingų išsilydymų, panašių į tuos, kurie įvyko 2011 metais, kai cunamis nusiaubė Fukušimos elektrinę Japonijoje. Ukrainoje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė avarija Černobylio atominėje elektrinėje.Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą dėl nuolatinio apšaudymo, dėl kurio Zaporižios elektrinė ne kartą buvo atjungta nuo energetinės sistemos, reikalingos aušinimo sistemai veikti. Šį mėnesį Ukrainos pareigūnai taip pat apkaltino Rusijos karius, kad jie įrengė elektrinės teritorijoje daugybę raketų paleidimo įrenginių.Lapkritį R. Grossi sakė, kad pagrindiniai aptariami klausimai yra susiję su karine įranga ir saugos zonos spinduliu. Jis sakė, kad TATENA pasiūlymas yra labai paprastas: „Nešaudykite į elektrinę, nešaudykite iš elektrinės.“

Lenkija sveikina JAV oro gynybos sistemų perdavimą UkrainaiLenkija pasveikino JAV sprendimą perduoti Ukrainai „Patriot“ oro gynybos sistemų. „Patriot“ permetimas leis Ukrainai veiksmingai gintis „nuo rusų teroristinių išpuolių prieš kritinę infrastruktūrą“, ketvirtadienį Varšuvoje sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.Turėdamas omenyje Berlyno pasiūlymą iš Vokietijos „Patriot“ sistemas perkelti į Lenkiją, ministras teigė, kad lenkų vyriausybė šiuo klausimu buvo teisi. „Kai mes kalbėjome apie tai, kad „Patriot“ sistemos turėtų būti perduotos Ukrainai, galvojome apie Lenkijos saugumą, Ukrainos saugumą ir viso NATO rytinio flango saugumą“, - pažymėjo M. Blaszczakas.Lenkijos teritorijoje sprogus raketai, Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ir M. Blaszczakas susitarė, kad vokiškos „Patriot“ sistemos bus perkeltos į Lenkiją. Tačiau M. Blaszczakas vienu metu sukėlė didelį Berlyno nepasitenkinimą, kai pasiūlė geriau „Patriot“ dislokuoti Ukrainoje. Dabar jau aišku, kad trys baterijos vis dėlto bus įkurdintos Lenkijoje.

Paskelbta ES vadovų ir Zelenskio susitikimo data24-asis Ukrainos ir ES vadovų susitikimas įvyks 2023 metų pradžioje.Susitikimas įvyks penktadienį, vasario 3 d., pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio atstovas Barendas Leytsas.Jis pažymėjo, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 2023 metų vasario 3 dieną surengs Ukrainos ir ES viršūnių susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Zelenskis pakviestas atvykti į BriuselįUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas vasario mėnesį atvykti į Briuselį, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles‘o Michelio atstovas spaudai.Jis taip pat patvirtino, kad vasario 3 dieną planuojamas ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimas. Tačiau, pasak jo, 27 ES valstybių ir vyriausybių vadovai jame nedalyvaus. Planuojama, kad Europos Sąjungai atstovaus Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir pats Ch. Michelis.V. Zelenskis trečiadienį lankėsi Vašingtone – tai buvo jo pirmoji kelionę į užsienį nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Pasirodymams pasaulinėje politinėje arenoje – pavyzdžiui, Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime Bavarijos Elmau kurorte – jis iki šiol visada jungdavosi internetiniu vaizdo ryšiu iš Ukrainos.

Ministerija: Rusijos gynybos ministras lankėsi fronto linijose UkrainojeRusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu aplankė karius „fronte“ bei „kalbėjosi su kariškiais ir jiems padėkojo“.Ministerija paviešino filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip S. Šoigu apžiūrinėja kareivines ir vaikšto apkasuose, bei teigė, kad jis „patikrino personalo ir karinės technikos dislokavimo sąlygas (...) karinių dalinių pozicijas, personalo apgyvendinimo ir šildymo sąlygas“.Rusiją šokiravo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio drąsūs pasirodymai prie pat fronto linijų, kaip tai buvo, kai jis apsilankė ką tik išvaduotame Iziume ir visai neseniai Bachmute, kur kovos vyksta jau miesto prieigose, o tuo metu Rusijos lyderis Vladimiras Putinas dažnai pašiepiamas, kad slepiasi bunkeryje, jo įvaizdžio nepagerino ir pasaulį apskrieję vaizdai, kaip per susitikimus Kremliuje jį nuo pašnekovų skiria ilgiausias stalas.Kremliui nepatinka ir tai, kad Rusijos visuomenę pasiekia žinios apie siaubingas sąlygas, kuriomis į frontą metami mobilizuotieji. Taip pat yra abejonių, ar S. Šoigu iš tikrųjų sekmadienį apsilankė fronte, kaip buvo skelbiama, nes vėliau pasirodė demaskuojanti informacija, kad jis iš tikrųjų buvo už keliasdešimties kilometrų nuo fronto linijų.

Lukašenka: pastarasis Baltarusijos pajėgų karinės parengties patikrinimas nebuvo nukreiptas prieš UkrainąBaltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad pastarasis šalies ginkluotųjų pajėgų karinės parengties patikrinimas nebuvo nukreiptas prieš Ukrainą.Kaip rašo „The Guardian“, tokį komentarą A. Lukašenka išsakė gynybos pareigūnų susitikime, surengtame minėto patikrinimo rezultatams aptarti. Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos vadovas taip pat atmetė tariamas „sąmokslo teorijas“ apie karinių dalinių dislokavimą pasienyje su Ukraina.Negana to, susitikime A. Lukašenka vėl kalbėjo apie galimą „kaimyninių“ šalių „agresiją“ prieš jo šalį, tačiau nekonkretizavo. „Jei norite taikos, ruoškitės karui“, – tvirtino Baltarusijos diktatorius ir pridūrė, kad šalies kariai esą judėjo tik Baltarusijos teritorijoje ir niekam grėsmės nekėlė.Baltarusija šį iš anksto neskelbtą ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimą pradėjo praėjusią savaitę. Ukrainos valdžios pareigūnai išreiškė būgštavimus, kad tai galimai reiškia, jog iš Baltarusijos teritorijos gali būti pradėtas naujas Ukrainos puolimas. Tai būtų jau ne pirma ataka iš šiaurės, nes Baltarusija leidžia Rusijai naudotis savo teritorija vykdant visapusišką invaziją į Ukrainą.

Macronas: Ukrainos prisijungimas prie NATO yra mažai tikėtinasPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO kaip saugumo užtikrinimo garantija kol kas yra mažai tikėtina. Kaip ketvirtadienį skelbia leidinys „Le Figaro“, E. Macronas interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė, kad Ukrainai reikia saugumo garantijų, priimant sprendimą nutraukti karą. Tačiau prancūzų lyderis pridūrė, kad Rusijai taip pat reikalingos garantijos.„Su šia Rusija tai sunku įsivaizduoti....Tačiau nepriklausomai nuo to, ar Ukraina įstos į NATO (o tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus), ar ne, jai reikia suteikti saugumo garantijas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji patyrė Rusijos agresiją“, – sakė E. Macronas. Prancūzijos lyderis teigė, kad galiausiai visi turėtų sėsti prie derybų stalo. Anksčiau šį mėnesį E. Macronas pateikė pasiūlymą suteikti Maskvai saugumo garantijas pasibaigus karui Ukrainoje. Prancūzijos prezidentas priminė garantijas NATO plėtros klausimu ir sulaukė aštrios kritikos Ukrainoje ir Europoje.„Rusija yra agresorė, ramybės drumstėja, taikos griovėja, naudojanti senus sovietinius metodus. Jei kam nors reikia saugumo garantijų, tai Ukrainai ir Vidurio bei Rytų Europos valstybėms, susiduriančioms su agresyvia Rusijos politika“, – teigė Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Vėliau Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovėnijos diplomatai E. Macronui išreiškė savo nepasitenkinimą.

Rusijos laivų remonto įmonėje degė lėktuvnešis „Admirolas Kuznecovas“Vieninteliame Rusijos kreiseryje lėktuvnešyje „Admirolas Kuznecovas“, kuris šiuo metu remontuojamas Murmansko įmonėje „Zviozdočka“, buvo kilęs gaisras, praneša „Ukrinform“, remdamasi naujienų agentūra „EADaily“.„Lėktuvnešyje „Admirolas Kuznecovas“, kuris stovi laivų remonto gamyklos „Zviozdočka“ sausajame doke, kilo gaisras. Nukentėjusiųjų nėra, evakuota 20 žmonių“, - sakė žurnalistams Rusijos gelbėjimo tarnybų atstovai.Anot Rusijos jungtinės laivų statybos korporacijos darbuotojų, gaisras užgesintas, žalos nepadaryta.Birželį korporacijos generalinis direktorius Aleksejus Rachmanovas žurnalistams pareiškė, kad kreiseris „pastatytas į doką 35-ojoje gamykloje Murmanske, remonto ir modernizavimo darbai truks tris mėnesius“.Tai jau ne pirmas incidentas, ištikęs šį laivą. 2018 metų spalį nuleidžiant „Admirolą Kuznecovą“ į vandenį įvyko avarija: ant jo nuvirto keliamasis kranas, kuris apgadino lėktuvnešio denį. Vėliau atliekant kreiseryje suvirinimo darbus jame kilo gaisras, per kurį du žmonės žuvo, o dar keliolika buvo sužeista.

Ukrainos pareigūnas: į Rusiją galėjo būti deportuota šimtai tūkstančių vaikųĮ Rusiją deportuotų ukrainiečių vaikų skaičius gali siekti šimtus tūkstančių. Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas, praneša „Ukrinform“.„Mes nežinome tikslaus (išvežtų vaikų) skaičiaus. Bet, remiantis mūsų duomenimis, galima daryti prielaidą, kad prievarta deportuota šimtai tūkstančių ukrainiečių vaikų“, - sakė pareigūnas.Anot jo, iki šiol Ukrainos valdžia verifikavo daugiau kaip 13 tūkst. vaikų, deportuotų į Rusiją, t. y. nustatė, iš kur šie vaikai buvo išvežti, kur jie yra šiuo metu, koks jų statusas ir t. t.Paklaustas apie vaikų kameras, aptiktas iš okupantų rusų išvaduotose teritorijose, D. Lubinecas patvirtino, kad jų buvo rasta Chersono srityje.

Per Rusijos sukeltą karą jau žuvo 116 Ukrainos sportininkųUkrainos tinklalapyje „Sporto angelai“ paskelbta informacija apie 116 šalies sportininkų, žuvusių per Rusijos sukeltą karą, praneša naujienų agentūra „Interfax – Ukraina“.Lapkričio 15 d. tinklalapis informavo apie 106 Ukrainos sportininkus, kurie įvairiomis aplinkybėmis žuvo prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai. Tad nuo to laiko šį liūdną sąrašą papildė dar 10 vardų.Tarp žuvusiųjų – ledo ritulininkas, aktorius ir laidų vedėjas Jaroslavas Garkavka, futbolininkas Dmytro Jevdočenka, slidininkas Jevhenas Holovanis, futbolininkas Bohdanas Semenčukas, sunkiaatletis Valentinas Konovodovas, kiti sportininkai.Tinklalapis „Sporto angelai“, informuojantis apie kare žuvusius Ukrainos sportininkus, buvo atidarytas gegužės pradžioje su Ukrainos sporto komiteto pagalba.

Britų žvalgyba: Baltarusijos kariuomenė vaidina reikšmingą, tačiau diskretišką vaidmenį apmokant Rusijos rezervistusBaltarusijos ginkluotosios pajėgos galimai vaidina reikšmingą, tačiau labiau diskretišką vaidmenį apmokant naujai mobilizuotus Rusijos rezervistus. Tai savo naujausioje, ketvirtadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Pasak ministerijos, tai vyksta nepaisant to, kad Maskva ir Minskas įprastai labai garsiai skelbia apie Rusijos karių dislokavimą Baltarusijos teritorijoje. Kaip pažymima suvestinėje, tokiu būdu Rusija galimai bando kompensuoti nuosavų instruktorių stygių, nes daugelis jų arba yra dislokuoti Ukrainoje, arba jau yra tapę karo šioje šalyje aukomis.Nors Rusija ir Baltarusija jau kurį laiką bendradarbiauja gynybos srityje, ministerija nurodo, kad Baltarusijoje vykdomi Rusijos karių apmokymai žymi įprastinių vaidmenų mainus. Rusija Baltarusijos karines pajėgas visuomet laikė prastesnėmis už nuosavas, tad jų tapimas instruktorėmis rodo, kad Rusijos karinė sistema yra perkrauta.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kiekvieną dieną, nuo pat Rusijos visapusiško karo prieš Ukrainą pradžios.

Kremlius kaltina Bideną ir Zelenskį, kad jie negirdi RusijosKetvirtadienį, po istorinio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Jungtinėse Valstijose, Kremlius pareiškė, kad Vašingtonas ir Kyjivas negirdi Rusijos susirūpinimo.„Apgailestaudami galime pasakyti, kad iki šiol nei prezidentas (Joe) Bidenas, nei prezidentas Zelenskis neištarė jokių žodžių, kuriuos būtų galima suvokti kaip potencialų pasirengimą įsiklausyti į Rusijos susirūpinimą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Jis pridūrė, kad Vašingtonas „netiesiogiai“ dalyvauja kare prieš Rusiją.

Rusijos ambasadorius JAV po Zelenskio vizito Vašingtone jau perspėja apie galimą karo eskalacijąRusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas tvirtina, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Vašingtone esą parodė, jog nei JAV, nei Ukraina „nėra pasiruošusios taikai“, praneša CNN.A. Antonovas tai pareiškė po istorinės V. Zelenskio kalbos JAV Kongrese, kurioje jis išreiškė savo šalies dėkingumą už visą amerikiečių nuo visapusiško karo pradžios suteiktą paramą ir prašė daugiau pagalbos.Rusijos ambasadorius išplatintame pranešime tikino, neva JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareiškimai apie neegzistuojantį siekį pradėti konfrontaciją su Rusija „tėra tušti žodžiai“, ir kritikavo patį V. Zelenskio vizitą, pavadindamas jį „holivudiniu“. „Plojimų ir sarkastiškų šypsnių akivaizdoje iš esmės buvo paskelbta apie būtinybę tęsti prieš mūsų šalį pradėtą trečiosios šalies pakurstytą karą“, – teigė A. Antonovas.Per V. Zelenskio vizitą J. Bidenas paskelbė apie Ukrainai skiriamą papildomą 1,8 mlrd. JAV dolerių vertės paramos paketą, kuris, be kita ko, pirmą kartą apima priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“. Rusijos ambasadorius pareiškė, kad apie šių sistemų perdavimą buvo paskelbta nepaisant atitinkamų Maskvos perspėjimų. „Manau, visi puikiai supranta, koks likimas gali laukti šias sistemas Ukrainos teritorijoje valdysiančio personalo“, – grasino A. Antonovas.Negana to, ambasadorius perspėjo, kad tolesnis JAV „dalyvavimas“ Ukrainos „konflikte“ gali paaštrinti dabartinę situaciją. „Provokuojantys JAV veiksmai veda eskalacijos, kurios padarinių net neįmanoma įsivaizduoti, link“, – tvirtino A. Antonovas.Ukrainos prezidento vizitas Vašingtone buvo pirmoji jo kelionė į užsienį nuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios prieš dešimt mėnesių. JAV prezidentas pažadėjo V. Zelenskiui tolesnę savo šalies paramą stiprinant Ukrainos gebėjimą gintis nuo Maskvos agresijos.

Kuleba: Bideno sprendimas atveria duris kitoms oro gynybos sistemomsUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba mano, jog JAV prezidento Joe Bideno sprendimas perduoti Kyjivui oro gynybos sistemą „Patriot“ atveria duris analogiškiems sąjungininkų žingsniams.Ukrainos diplomatijos vadovas tai parašė feisbuke, praneša „Ukrinform“.„Ukraina netrukus gaus pirmąją šių itin modernių kompleksų bateriją, o tai – visiškai naujas dangaus gynimo lygmuo. Dar svarbiau – šis prezidento J. Bideno sprendimas atveria duris kitiems „Patriotams“, - pažymėjo D. Kuleba.Anot jo, kelias į šį sprendimą prasidėjo dar iki plataus masto karo. Ministras priminė, kad Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas praėjusių metų balandį pirmasis viešai paragino JAV perduoti šį kompleksą Kyjivui.„Atsimenu, kad tada skeptiškai buvo pažiūrėta į šį raginimą, bet mes tikėjome ir dirbome visais lygiais. Prisimenu, kaip praėjusių metų lapkričio-gruodžio mėnesiais kėliau šį klausimą derybose. Jau pirmosiomis karo dienomis mes vėl įtikinėjome partnerius amerikiečius: mums reikia „Patriotų“. Šių metų lapkričio pabaigoje mes vėl suaktyvinome šias derybas. Per NATO ministrų susitikimą aš atvirai pasakiau, kad atvažiavau transformatorių ir „Patriotų“, - papasakojo Ukrainos URM vadovas.Anot jo, finaliniu akordu tapo gruodį įvykęs Ukrainos ir JAV lyderių pokalbis telefonu.„Patriotai“ Ukrainoje – tai išsaugotos gyvybės ir civilinė infrastruktūra. Tai dar vienas strateginis Rusijos pralaimėjimas, nes ji praras bauginimo ir teroro svertus. Tai mūsų Pergalės artėjimas. Tuo labiau, kad, be „Patriotų“, (Ukrainos ir JAV) derybose buvo daug svarbių temų“, - pažymėjo D. Kuleba.JAV trečiadienį pareiškė, kad perduos Ukrainai pažangią oro gynybos sistemą „Patriot“, kuri padės atremti nesiliaujančias Rusijos atakas iš oro.

Prie Bachmuto žuvo Arestovyčiaus draugasUkrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius pasidalino liūdna žinia – kare žuvo jo draugas Oleksandras Snegurovskis.Skelbiama, kad jis gynė Ukrainą nuo okupantų Bachmuto kryptimi.Savo paskyroje feisbuke O. Arestovyčius rašo, kad O. Snegurovskis buvo aktorius, dirbo virtuvės šefu. Vyras ilgą laiką gyveno Kalifornijoje, ten persikėlė pas šeimą, bet prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje jis susipirko reikiamą įrangą ir grįžo į Ukrainą kaip savanoris. Labai greitai tapo kariu.„Atkakliai mokėsi, dešimtis kartų ėjo į fronto liniją, buvo vienas iš geriausių žvalgybininkų. Atsisakė trauktis iš gana pavojingos pozicijos (nors turėjo tokią galimybę) ir ten per sunkų mūšį padėjo galvą. Liko žmona ir mažametis sūnus“, – parašė O. Arestovyčius.

Ukrainoje sunaikintų okupantų rusų skaičius perkopė 100 tūkst.Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 660 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki gruodžio 22 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 100 400 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 003 tankų, 5 981 šarvuotosios kovos mašinos, 1 978 artilerijos sistemų, 413 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 212 oro gynybos priemonių, 283 lėktuvų, 267 sraigtasparnių, 1 693 dronų, 653 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 615 automobilių, 178 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Zelenskis: užbaigiant karą negali būti jokių teritorinių kompromisųPer vizitą Vašingtone Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą atmetė bet kokius teritorinius kompromisus galimose taikos derybose su Rusija.„Teisinga taika“ reiškia „jokių kompromisų dėl Ukrainos suvereniteto, laisvės ir teritorinio vientisumo“, sakė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su JAV prezidentu Joe Bidenu, kai buvo paklaustas, kaip galėtų baigtis karas. Jis pridūrė, kad taip pat turi būti „atlyginta visa Rusijos agresijos padaryta žala“.V. Zelenskis pabrėžė, kad „teisingą taiką“ sunku įsivaizduoti sūnų ir dukterų netekusiems tėvams. „Pinigai yra niekas, jokios kompensacijos ar reparacijos“ to neatpirks, sakė jis.„Aš nežinau, kas yra „teisinga taika“. Tai labai filosofiškas apibūdinimas (...) Negali būti jokios teisingos taikos kare, kurį mums primetė (...) šitie nežmonės“, – kalbėjo V. Zelenskis, turėdamas galvoje rusus.

Rusijoje siūloma bausti už šalies žemėlapius be okupuotų Ukrainos teritorijųRusijos Valstybės Dūma pirmuoju svarstymu priėmė įstatymo projektą, numatantį bausmes už žemėlapių, kurie „neigia Rusijos teritorijos vientisumą“, platinimą.Tai pranešė Ukrainos televizijos kanalas „Hromadske“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Gautomis žiniomis, bus keičiamas Rusijos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis „Ekstremistinės medžiagos gaminimas ir platinimas“.Už Rusijos žemėlapių, kuriuose nebus Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių, platinimą piliečiams grės bauda iki 3 tūkst. rublių arba areštas iki 15 parų, pareigūnams – bauda iki 5 tūkst. rublių, o juridiniams asmenims – iki 1 mln. rublių.Jeigu šis įstatymo projektas bus priimtas, jį bus galima taikyti visiems žemėlapiams, kuriuose laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos nepaženklintos kaip Rusijos dalis.

Zelenskis: JAV teikiama pagalba nėra labdaraPer pirmąją nuo Rusijos invazijos pradžios kelionę į užsienį trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai prašė ilgalaikės JAV paramos, tačiau pareiškė, kad pagalba nėra „labdara“, ji padėjo jo šaliai „išlikti ir kovoti“.V. Zelenskis atvyko į Vašingtoną žaibiško vizito praėjus trims šimtams dienų, kai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas užpuolė Ukrainą, tikėdamasis greitai ją užimti. Vašingtone V. Zelenskis buvo sutiktas kaip didvyris, o prezidentas Joe Bidenas pažadėjo beveik 1,8 mlrd. JAV dolerių karinę pagalbą ir pirmą kartą priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“.Savo elgesiu sugebėjęs sutelkti pasaulio nuomonę V. Zelenskis per derybas Baltuosiuose rūmuose ir sakydamas kalbą Kongrese vilkėjo jo skiriamuoju ženklu tapusius kariško stiliaus drabužius. V. Zelenskis dėkojo Kongresui, baigiančiam rengti naują 45 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą Ukrainai, ir sakė, kad naujieji metai žymės „posūkio tašką“ kovoje su Rusija.„Jūsų pinigai nėra labdara. Tai investicija į pasaulinį saugumą ir demokratiją, kurią naudojame labai atsakingai“, – sakė V. Zelenskis.Palyginęs Ukrainos pajėgas su amerikiečiais, kovojusiais fronto linijose per Antrąjį pasaulinį ir JAV nepriklausomybės karus, V. Zelenskis teigė, kad rusai „degina ir naikina viską“ taip pat, kaip „kita tironija“ - Hitlerio, tačiau „Ukraina niekada nepasiduos“.Ukraina sulaukia didelio JAV palaikymo, tačiau keli griežtos linijos dešiniojo sparno respublikonai nusiteikę kritiškai ir pabrėžia, kad pagalba tiekiama iš mokesčių mokėtojų pinigų. Kevinas McCarthy, kitą mėnesį tikriausiai tapsiantis Atstovų rūmų pirmininku, grasino nebeduoti pinigų Ukrainai.

Ukrainoje sužeistas Dmitrijus RogozinasBuvęs Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas gynybos ir kosmoso pramonei Dmitrijus Rogozinas sužeistas per apšaudymą Donecke.Kaip tikina D. Rogozino ir „Donecko liaudies respublikos" vyriausybės pirmininko Vitalijaus Chocenkos aplinkos žmonės, pavojaus jų gyvybei nėra. Pats D. Rogozinas Rusijos valstybiniam televizijos kanalui RT pranešė, kad skeveldra jį sužeidė į nugarą. Anot jo, skeveldra įsmigo per centimetrą nuo stuburo.„Gyvensiu“, – patiko D. Rogozinas, kuris, remiantis oficialiais pranešimais, Donbase vadovauja karo patarėjų grupei „Carskije volki“.Portalas „Baza“ praneša, kad, remiantis jo duomenimis, skeveldros pažeidė D. Rogozino galvos minkštuosius audinius, sėdmenis ir kairįjį klubą.Vadovaujantis kol kas galutinai nepatvirtintais duomenimis, šio apšaudymo metu buvo sužeista keletas žmonių, tačiau yra ir žuvusiųjų.Kaip pranešama iš incidento vietos, D. Rogozinas ir V. Chocenka buvo sužeisti restorane „Šeš-Beš“, kur D. Rogozinas šventė gimtadienį (trečiadienį, gruodžio 21 d. jam sukako 59-eri).https://t.me/nexta_live/43335

Zelenskis perdavė JAV Kongresui nuo Bachmuto gynėjų Ukrainos vėliavąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perdavė JAV Kongresui nuo Bachmuto gynėjų Ukrainos valstybinę vėliavą, praneša UNIAN.Valstybės vadovas, kalbėdamas bendrame abejų JAV Kongreso rūmų posėdyje, priminė, jog, prieš atvykdamas į Vašingtoną, jis lankėsi Bachmute, kur narsūs miesto gynėjai jam įteikė Ukrainos vėliavą.„Vėliavą tų, kurie gina Ukrainą, Europą ir visą pasaulį savo gyvybių kaina. Jie paprašė atvežti šią vėliavą į JAV Kongresą, jums, Atstovų Rūmų ir Senato nariams, kurių sprendimai gali išgelbėti milijonus žmonių. Tad tegul šie sprendimai būna priimti. Tegul ši vėliava lieka su jumis, ponios ir ponai“, - pabrėžė V. Zelenskis.Anot prezidento, ši vėliava yra Ukrainos pergalės simbolis.„Šiame kare mes laikomės, kovojame ir laimime, nes mes susivienijome – Ukraina, Amerika ir visas laisvasis pasaulis“, - pareiškė V. Zelenskis.Ukrainos prezidentas V. Zelenskis lankėsi Bachmute gruodžio 20 d. Ten jis susitiko su kariškiais ir įteikė jiems apdovanojimus.Gruodžio 21 d. V. Zelenskis Ukrainos kario iš Bachmuto prašymu perdavė JAV prezidentui Joe Bidenui kryžių už karinius nuopelnus.V. Zelenskis pirmą kartą nuo Rusijos plataus masto agresijos pradžios išvyko iš Ukrainos ir lankosi Jungtinėse Valstijose su vizitu.

Zelenskis po susitikimo su Bidenu: turime puikių naujienųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad grįžta į tėvynę su geromis naujienomis, susijusiomis ir su šalies gynybinio pajėgumo stiprinimu, praneša UNIAN.„Aiškiai žinome, kaip bus sustiprintas mūsų gynybinis pajėgumas artimiausiais mėnesiais. Nenoriu šiandien kalbėti apie tai išsamiai, manau, jūs suprantate, kodėl. Bet aš už tai esu labai dėkingas JAV  prezidentui Joe Bidenui“, - sakė V. Zelenskis per bendrą su Baltųjų rūmų šeimininku spaudos konferenciją.Anot Ukrainos vadovo, svarbiausias jo derybų klausimas – šalies stiprinimas.„Mes žengiame į pergalę kare už nepriklausomybę. Mes turime puikių naujienų, su kuriomis aš grįžtu namo. Prezidentas J. Bidenas šiandien pranešė apie naują pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – apie 2 mlrd. dolerių, ir svarbiausias šio paketo elementas yra kompleksas „Patriot“, kuris gerokai sustiprins mūsų oro gynybą. Tai svarbus žingsnis kuriant veiksmingą oro skydą Ukrainai“, - pažymėjo V. Zelenskis.Jis pabrėžė, jog labai svarbi pokalbio su J. Bidenu dalis buvo tolesnių strateginių žingsnių koordinavimas.„Mes išsamiai kalbėjome apie tai, ko tikimės iš kitų metų ir kam ruošiamės. Tai svarbu visiems ukrainiečiams“, - sakė prezidentas.Anot jo, buvo svarstoma, kaip atkurti sugriautą Ukrainos infrastruktūrą, pirmiausia – energetiką, toliau didinti sankcijų ir teisinį spaudimą Rusijai.„Per 300 šio karo dienų įžengėme į naują Ukrainos ir JAV santykių etapą, pasiekėme realaus sąjungininkų bendradarbiavimo lygį. Aš šiandien tai pajutau visuose susitikimuose, visose derybose“, - pabrėžė V. Zelenskis.Jis padėkojo amerikiečių tautai ir J. Bidenui už paramą Ukrainai ir išsakė viltį, kad JAV Kongresas priims beveik 45 mlrd. dolerių finansinės pagalbos Ukrainai paketą.„Ačiū už tokią didelę paramą. Kiekvienas tokios Jungtinių Valstijų investicijos doleris į laisvės gynimą realiai prisidės prie visuotinio saugumo stiprinimo“, - pareiškė Ukrainos prezidentas.V. Zelenskis pirmą kartą nuo Rusijos plataus masto agresijos pradžios išvyko iš Ukrainos ir lankosi Jungtinėse Valstijose su vizitu.

Generalinis štabas: Rusija jau prarado daugiau nei 100 tūkst. karių ir tūkstančius įrangos vienetųRusija Ukrainoje jau prarado daugiau nei 100 tūkst. karių, 3 000 tankų ir apie 6 000 kitų šarvuočių.Taip rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.„Šiandien, per beveik 9 mėnesius, Rusija Ukrainoje jau prarado daugiau nei 100 tūkst. darbuotojų, 3 000 tankų ir apie 6 000 kitų šarvuočių“, – pranešama ataskaitoje.Generalinio štabo duomenimis, per praėjusią parą gynybos pajėgų orlaiviai surengė 14 smūgių į okupantų kariuomenės, ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos zonas.„Ukrainiečių raketos ir artileristai tuo pačiu metu pataikė į tris vadavietes ir dvi priešo jėgos koncentracijos zonas“, – pridūrė Generalinis štabas.

Bidenas Zelenskiui: jūs niekada nebūsite vieniJAV prezidentas Joe Bidenas su vizitu į Vašingtoną atvykusiam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pažadėjo ilgalaikę savo šalies paramą. „Jūs niekada nebūsite vieni“, - sakė J. Bidenas trečiadienį bendroje su V. Zelenskiu spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose Vašingtone. – Remsime jus tol, kol reikės“.J. Bidenas pabrėžė, kad Ukrainos kova su rusų agresoriumi yra „kažko daug didesnio dalis“. „Amerikos žmonės žino, kad pasaulis neabejotinai susidurtų su dar blogesniais padariniais, jei mes pasyviai žiūrėtume į tokius įžūlius išpuolius prieš laisvę ir demokratiją bei pagrindinius suverenumo ir teritorinio vientisumo principus“, - sakė J. Bidenas.Jis pabrėžė, kad Vakarų parama Ukrainai nemažėja. „Nematau pagrindo manyti, kad parama mažės“, - pabrėžė JAV prezidentas. Jis teigė dar niekada nematęs NATO ir ES tokių vieningų. „Ir nematau ženklų, kad tai keistųsi. Visi žinome, kas pastatyta ant kortos – suverenumo idėja, JT chartija“, - sakė J. Bidenas.Jis apkaltino Rusiją kare prieš Ukrainą naudojant „žiemą kaip ginklą“. Maskva šalčiausiu ir tamsiausiu metų laiku tikslingai puola Ukrainos infrastruktūrą, sakė J. Bidenas. Rusija verčia žmones Ukrainoje badauti ir šalti. „Tai tik naujausias siaubingų žiaurumų, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdo prieš nekaltus civilius, vaikus ir jų šeimas, pavyzdys“, - kalbėjo J. Bidenas.V. Zelenskis spaudos konferencijoje padėkojo JAV už „Patriot“ oro gynybos sistemą. Tai „reikšmingai“ sustiprins Ukrainos gynybinius pajėgumus, sakė jis. Kartu V. Zelenskis šypsodamasis pridūrė, kad norėtų dar daugiau tokių „Patriot“. Jis sakė savo vizitą Vašingtone laikąs „istoriniu“, nes JAV ir Ukraina dabar tapo tikromis partnerėmis ir sąjungininkėmis“.J. Bidenas atmetė Rusijos kaltinimus, kad „Patriot“ sistemų perdavimas reikš karo eskalaciją. „Tai gynybinė ginkluotės sistema, - teigė jis. – Tai ne eskalavimas, o gynyba“.V. Zelenskis trečiadienį atvyko į Vašingtoną. Tai buvo pirmoji jo kelionė į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios prieš dešimt mėnesių. JAV vyriausybė trečiadienį pažadėjo Ukrainą naują 1,85 mlrd. dolerių paramą.

Bidenas pažadėjo Ukrainai tolesnę paramąJAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą jos gynybinėje kovoje su Rusija. „Mes toliau stiprinsime Ukrainos gebėjimą gintis, ypač oro gynybą ir todėl perduosime Ukrainai „Patriot“ raketų baterijas“, - sakė J. Bidenas trečiadienį Ovaliniame kabinete Vašingtone priėmęs V. Zelenskį. Jo žinutė svečiui: „Prezidente V. Zelenski, Jungtinės Valstijos remia drąsius žmones Ukrainoje“.Ukrainos prezidentas „iš visos širdies“ padėkojo už JAV paramą. Ukraina „dėl jūsų paramos“ mūšio lauke yra geroje situacijoje, teigė jis.JAV yra svarbiausia Ukrainos sąjungininkė jos gynybinėje kovoje su Rusija. Nuo prezidento J. Bideno kadencijos pradžios 2021 metų sausį JAV skyrė Ukrainai beveik 22 mlrd. dolerių paramą.

Bidenas: Rusija naudoja „žiemą kaip ginklą“JAV prezidentas Joe Bidenas apkaltino Rusiją kare prieš Ukrainą naudojant „žiemą kaip ginklą“.Maskva šalčiausiu ir tamsiausiu metų laiku tikslingai puola Ukrainos infrastruktūrą, sakė J. Bidenas trečiadienį bendroje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferencijoje. Rusija  verčia žmones Ukrainoje badauti ir šalti. „Tai tik naujausias  siaubingų žiaurumų, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdo prieš nekaltus civilius, vaikus ir jų šeimas, pavyzdys“, - kalbėjo J. Bidenas.Ukrainos laisvės kovą jis pavadino platesnio konflikto dalimi. „Mes jaučiame, kad Ukrainos kova yra kažko daug didesnio dalis. Amerikiečiai žino, kad pasaulis neabejotinai susidurtų su dar blogesniais padariniais, jei mes pasyviai žiūrėtume į tokius įžūlius išpuolius prieš laisvę ir demokratiją bei pagrindinius suverenumo ir teritorinio vientisumo principus“, - sakė J. Bidenas.Jis pabrėžė, kad Vakarų parama Ukrainai nemažėja. „Nematau pagrindo manyti, kad parama mažės“, - pabrėžė JAV prezidentas. Jis teigė dar niekada nematęs NATO ir ES tokių vieningų. „Ir nematau ženklų, kad tai keistųsi. Visi žinome, kas pastatyta ant kortos – suverenumo idėja, JT chartija“, - sakė J. Bidenas.V. Zelenskis dar kartą padėkojo savo amerikiečių kolegai už paramą jo šaliai kovoje su rusų okupantais. Jis sakė savo vizitą Vašingtone laikąs „istoriniu“, nes JAV ir Ukraina dabar tapo tikromis partnerėmis ir sąjungininkėmis“.

Zelenskis: kaip tėvas norėčiau pabrėžti, kiek daug tėvų neteko savo vaikųPaklaustas, koks yra teisingas būdas užbaigti šį karą, Ukrainos prezidentas kalbėjo apie savo, kaip tėvo, poziciją ir pridūrė, kad „negali būti taikos mums primestame kare“.„Atsiprašau, kad šiandien daug kalbu apie vaikus, bet kaip tėvas norėčiau pabrėžti, kiek daug tėvų neteko savo sūnų ir dukterų fronto linijoje. Kas jiems yra teisinga taika? Pinigai yra niekas, jokios kompensacijos ar žalos atlyginimas. Jie gyvena iš keršto. Kuo ilgiau tęsis karas, tuo ilgiau tęsis ši agresija ir tuo ilgiau šie tėvai gyvens kerštu. Negali būti teisingos taikos mums primestame kare“.

Bidenas sako, kad JAV parama truks „tiek, kiek reikės“ JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Vašingtono parama Ukrainai truks „tiek, kiek reikės“, kai JAV paskelbė apie naują 1,8 mlrd. dolerių paramos Ukrainai saugumo srityje paketą. J. Bidenas tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Zelenskis: priešraketinės gynybos sistema „Patriot“ yra labai svarbus žingsnisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmiausia padėkojo Amerikos žmonėms, kurie „tiek daug daro dėl Ukrainos“. Tada jis padėkojo JAV už priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, kurią pavadino „labai svarbiu žingsniu“ ir kuri „gerokai sustiprins mūsų šalies priešlėktuvinę gynybą“. 

Bidenas: pasauliui svarbu tiesiogiai išgirsti apie Ukrainos kovąAmerikos žmonėms ir pasauliui svarbu tiesiogiai iš Ukrainos lyderio išgirsti apie jo šalies kovą, trečiadienį pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas, priėmęs Vašingtone ukrainiečių prezidentą Volodymyrą Zelenskį.Bendroje spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose J. Bidenas sakė, kad „Amerikos žmonėms ir pasauliui svarbu tiesiogiai iš Jūsų, pone Prezidente, išgirsti apie Ukrainos kovą ir būtinybę ir toliau būti išvien 2023-iaisiais“.„Neišprovokuotas, neteisingas, plataus masto puolimas prieš Ukrainos žmones tęsiasi jau 300 dienų. Jau 300 dienų Ukrainos žmonės rodo Rusijai ir visam pasauliui savo tvirtą prigimtį ir nepalaužiamą pasitikėjimą kovoje už savo šalį“, – pareiškė J. Bidenas.„Amerikos žmonės yra pasirengę ginti laisvę nuo agresijos. Tiekiame oro gynybos sistemas, artileriją, šaudmenis. Nuo pat pradžių amerikiečiai kartu su partneriais visame pasaulyje rėmė Ukrainą“, – pridūrė jis.„Turime aiškiai pasakyti, ką Rusija padarė. Ji sąmoningai atakavo Ukrainos kritinę ir civilinę infrastruktūrą. Rusija naudoja žiemą kaip ginklą“, – kalbėjo J. Bidenas.„Noriu, kad ukrainiečiai žinotų, jog amerikiečiai bus su jumis kiekviename žingsnyje. Kartu mes ir toliau palaikysime demokratijos ugnį. Ši šviesa nugalės tamsą. Ačiū, pone Zelenski. Mes esame su jumis“, – sakė jis.V. Zelenskis savo ruožtu padėkojo JAV už pagalbą.Po susitikimo su J. Bidenu Baltuosiuose rūmuose Ukrainos prezidentas kreipsis į Kongresą, kurios, be kita ko, klausysis viceprezidentė Kamala Harris.

Bidenas: Ukraina kiekviename žingsnyje prieštaravo Rusijos lūkesčiamsBendrą spaudos konferenciją Joe Bidenas pradeda sakydamas, kad „ypač reikšminga“ asmeniškai pamatyti savo kolegą iš Ukrainos.Tai pirmas kartas, kai pora matosi nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Po to JAV prezidentas pagyrė Ukrainą už jos laimėjimus.„Ukraina laimėjo Kijevo mūšį, Charkovo mūšį, Chersono mūšį... Ukraina kiekviename žingsnyje paneigė Rusijos lūkesčius“.Jis pridūrė, kad Vladimiras Putinas „neketina nutraukti šio žiauraus karo“.

Bidenas pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą, V. Zelenskis padėkojo JAVJAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą jos gynybinėje kovoje su Rusija. „Mes toliau stiprinsime Ukrainos gebėjimą gintis, ypač oro gynybą ir todėl perduosime Ukrainai „Patriot“ raketų baterijas“, - sakė J. Bidenas trečiadienį Ovaliniame kabinete Vašingtone priėmęs V. Zelenskį. Jo žinutė svečiui: „Prezidente V. Zelenski, Jungtinės Valstijos remia drąsius žmones Ukrainoje“.Ukrainos prezidentas „iš visos širdies“ padėkojo už JAV paramą. Ukraina „dėl jūsų paramos“ mūšio lauke yra geroje situacijoje, teigė jis.JAV yra svarbiausia Ukrainos sąjungininkė jos gynybinėje kovoje su Rusija. Nuo prezidento J. Bideno kadencijos pradžios 2021 metų sausį JAV skyrė Ukrainai beveik 22 mlrd. dolerių paramą.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netrukus surengs bendrą spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

Zelenskis sako, kad kiti metai „gali tapti itin svarbūs Ukrainai“.Trečiadienį Baltuosiuose rūmuose susitikęs su JAV prezidentu Joe Bidenu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kiti metai „gali tapti itin svarbūs Ukrainai“.„JAV prezidente, ačiū, kad palaikote mūsų žmones! <...> Esu tikras, kad kartu galime pasiekti reikšmingų rezultatų“, – sakė V. Zelenskis „Telegram“ žinutėje.

Bidenas: JAV toliau rems Ukrainos gynybą ir teisingos taikos siekį Jungtinės Valstijos ir toliau rems Ukrainos gynybą ir teisingos taikos siekį.JAV prezidentas Joe Bidenas tai pasakė susitikimo su V. Zelenskiu, kurį transliavo JAV televizijos kanalas CBS News, pradžioje.„Žinote, kad man garbė būti šalia jūsų vieningai ginantis nuo žiauraus Putino karo“, – sakė J. Bidenas.JAV prezidentas sakė, kad sunku patikėti, jog šis karas trunka jau 300 dienų, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pradėjo brutalų išpuolį prieš Ukrainos teisę egzistuoti kaip valstybei“ ir užpuolė nekaltus ukrainiečius be jokios priežasties, tik siekdamas įbauginti ukrainiečius.J. Bidenas sakė, kad V. Putinas suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos civilius gyventojus ir smogė Ukrainos mokykloms, vaikų namams ir ligoninėms.Kaip sakė JAV prezidentas, V. Putinas „bando panaudoti žiemą kaip ginklą“.„Tačiau Ukrainos žmonės ir toliau įkvepia pasaulį. Tai sakau nuoširdžiai. Savo drąsa įkvėpė ne tik mus, bet ir visą pasaulį“, – sakė J. Bidenas.

Joe Bidenas tviteryje paskelbė savo ir Ukrainos prezidento nuotrauką su prierašu „Amerika sveikina Jus, pone prezidente“.Tai pirmas kartas, kai abu vadovai matosi asmeniškai nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėn.https://twitter.com/POTUS/status/1605667817558261761?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukrainos kariuomenė pranešė apie didelius smūgius prieš Rusijos ginklų ir amunicijos sandėlius Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pradėjus vizitą Vašingtone, Ukrainos kariuomenė pranešė padariusi didelę žalą Rusijos ginklų ir amunicijos sandėliams, praneša CNN.Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas patvirtino, kad ugnis padarė žalos priešo amunicijos sandėliams netoli Kadiivkos Luhansko srityje, į kuriuos buvo taikytasi praėjusios savaitės pabaigoje. Jis teigė, kad sprogimai sandėliuose truko daugiau kaip 20 valandų.Jis taip pat pranešė apie smūgį Rusijos bazei pietinėje Chersono srityje, kurios dalį vis dar yra užėmusios Rusijos pajėgos. 

Zelenskis įteikė Bidenui Ukrainos kryžių Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įteikė JAV prezidentui Joe Bidenui ukrainietišką kryžių už karinius nuopelnus po to, kai abu lyderiai kalbėjosi su žurnalistais iš Baltųjų rūmų.V. Zelenskis padėkojo J. Bidenui ir JAV Kongresui už paramą, taip pat išreiškė padėką Amerikos žmonėms.„Labai dėkoju, pone Prezidente. Žinoma, ačiū abiejų partijų palaikymui, ačiū Kongresui ir ačiū nuo mūsų tiesiog paprastų žmonių jūsų paprastiems žmonėms, amerikiečiams. Tikrai vertinu“, – sakė jis.Tada Zelenskis įteikė Bidenui didvyrio apdovanojimą, kurį, pasak jo, perdavė Donbaso regione kovojančios Ukrainos kariuomenės kapitonas.„Vienas vaikinas, kuris tikrai, tikrai didvyris, tikras kapitonas, ir jis paprašė manęs perduoti jo apdovanojimą“, – sakė Zelenskis. „Jis labai drąsus, ir jis pasakė perduoti jį labai drąsiam prezidentui, o aš noriu perduoti jums, tai yra kryžius už karinius nuopelnus.“

Prasidėjo Zelenskio ir Joe Bideno susitikimasKalbėdamas angliškai, V. Zelenskis sakė, kad jam „didelė garbė“ būti Baltuosiuose rūmuose, ir padėkojo JAV prezidentui ir „paprastiems Amerikos žmonėms“ už jų paramą.„Ačiū nuo mūsų paprastų žmonių, jūsų paprastiems žmonėms, amerikiečiams. Aš jus labai vertinu. Manau, kad tikrai sunku suprasti, ką mes sakome, kai sakome, kad vertiname... man didelė garbė būti čia“.Tada Ukrainos prezidentas įteikė J. Bidenui medalį. J. Bidenas sakė, kad Ukrainos žmonės „įkvėpė pasaulį“ savo drąsa ir atsparumu. „Prezidente Zelenski, Jungtinės Valstijos palaiko Ukrainos žmones, mes palaikome jus, jūs esate puikus lyderis“, – pridūrė jis.

Zelenskis atvyko į Baltuosius rūmusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Baltuosius rūmus prieš susitikimą su Joe Bidenu, rašo Sky News.Atvykusį V. Zelenskį pasitiko JAV prezidentas ir pirmoji ponia Jill Biden.

„Wagner“ grupė ketina verbuoti įkalintas moteris karui UkrainojeRusijos samdinių grupė „Wagner“, kovojanti Ukrainoje, siekia verbuoti Rusijoje įkalintas moteris ir pasiųsti jas į frontą, trečiadienį pareiškė su Kremliumi susijęs jos įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.„[Jos gali būti] ne tik slaugytojos ir ryšių darbuotojos, bet ir sabotažo grupėse bei snaiperių porose. Visi žino, kad tai jau buvo daroma anksčiau“, – sakė 61 metų vyras, turėdamas omenyje Antrojo pasaulinio karo laikų moteris snaiperes, kurias šlovino sovietų propaganda.„Mes prie to artėjame. Yra tam tikras pasipriešinimas, bet manau, kad mes jį įveiksime“, – pridūrė J. Prigožinas socialinėje žiniasklaidoje.Jo komentarai buvo atsakas į vieno Rusijos pareigūno iš rytinės Rusijos dalies žodžius, esą Nižnij Tagilo mieste įkalintos moterys prašė jo būti išsiųstos į Ukrainą padėti Rusijos kariuomenei.Pastaraisiais mėnesiais „Wagner“, kaip manoma, masiškai verbavo kalinius vyrus iš Rusijos kalėjimų kovoti Ukrainos fronto linijose, žadėdamas sumažintas bausmes ir didelius atlyginimus.

JAV V. Zelenskis jau lyginamas su W. ChurchilliuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į JAV Kongresą kaip karo laikų lyderis, prašydamas Amerikos paramos – prieš 80 metų tai darė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Winstonas Churchillis.V. Zelenskis, kaip ir W. Churchillis 1941 metų gruodį, Vašingtone lankysis tuo metu, kai jo šalis yra nepaliaujamai puolama, o tarptautinė pagalba yra labai svarbi, kad ji galėtų kovoti toliau.„Ten, kur prieš kelias kartas stovėjo Winstonas Churchillis, šiandien čia stovės ir prezidentas Zelenskis – ne tik kaip prezidentas, bet ir kaip pačios laisvės ambasadorius“, – prieš Ukrainos vadovo kreipimąsi trečiadienio vakarą sakė Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris.Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi priminė, kad jos tėvas buvo įstatymų leidėjas tuo metu, kai JK vadovas pasakė savo garsiąją kalbą Kongrese.„Man tai labai reikšminga akimirka. Mano tėvas, kongresmenas Thomas D‘Alesandro jaunesnysis, buvo Atstovų Rūmų narys 1941 metais, kai Winstonas Churchillis kitą dieną po Kalėdų atvyko į Kongresą prašyti mūsų tautos paramos kovoje su tironija Europoje“, – sakė N. Pelosi.V. Zelenskis šiais metais jau atkartojo W. Churchillio žodžius per nuotolinį kreipimąsi į JK Bendruomenių rūmus, žadėdamas „kovoti miškuose, laukuose, pakrantėse, gatvėse“.

Zelenskis sako, kad atvyko į Vašingtoną padėkoti už paramąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis  „Telegram“ paskyroje nurodė, kokiu tikslu atvyko į Vašingtoną.„Šiandien esu Vašingtone, kad padėkočiau Amerikos žmonėms, Prezidentui ir Kongresui už labai reikalingą paramą. Taip pat tęsti bendradarbiavimą, kad priartėtume prie mūsų pergalės. Surengsiu keletą derybų, kad sustiprinčiau Ukrainos atsparumą ir gynybinius pajėgumus. Visų pirma su JAV prezidentu Joe Baidenu aptarsime dvišalį Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendradarbiavimą. Kitais metais turime grąžinti Ukrainos vėliavą ir laisvę visai mūsų žemei, visiems mūsų žmonėms.“

Ukrainos pajėgos skelbia Chersono srityje sunaikinusios rusų artilerijos pozicijąUkrainos ginkluotosios pajėgos skelbia sunaikinusios didelę Rusijos artilerijos poziciją. Aerodrome prie Kachovkos Chersono srityje šalies pietuose okupaciniai daliniai buvo sutelkę apie 30 įvairių artilerijos sistemų bei  priešlėktuvinės ginkluotės, taip pat amunicijos ir degalų, pranešė Ukrainos generalinis štabas.Šių duomenų nepriklausomai patikrinti kol kas nėra galimybės.

Šaltinis teigia, kad Zelenskio kelionės į JAV metu užtikrinamas griežtas saugumasUkrainos prezidento Volodymyro Zelenskio trumpo vizito į JAV metu buvo užtikrintas griežtas saugumas, baiminantis dėl Rusijos veiksmų, trečiadienį CNN sakė Ukrainos vadovui artimas šaltinis.Šaltinio teigimu, dėl šios nuolatinės grėsmės aukšto rango vyriausybės pareigūnai ir ambasados JAV darbuotojai nebuvo informuoti apie V. Zelenskio vizito tvarkaraštį.Šaltinis pridūrė, kad V. Zelenskis jau kelis mėnesius norėjo vykti į JAV, tačiau reikėjo atsižvelgti į tam tikrus veiksnius.Pasak šaltinio, reikėjo apskaičiuoti karinę riziką, kad Ukrainos prezidentas galėtų vykti į trumpą kelionę nesukeldamas pavojaus karinei padėčiai šalyje. Be to, su Baltaisiais rūmais reikėjo suderinti grafiką, kad būtų įvertintos galimybės ją surengti, pridūrė šaltinis.Šaltinis CNN teigė, kad V. Zelenskis nenorėjo vykti į kelionę, jei Ukrainos ir Jungtinių Valstijų dvišaliuose santykiuose nebūtų įvykę reikšmingų pokyčių. Patvirtinus Bideno administracijos planą siųsti Ukrainai naują gynybos pagalbos paketą, į kurį įeina priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“, Zelenskis tai įvertino kaip didelį pokytį abiejų sąjungininkių santykiuose.

Ukrainos prezidentas Zelenskis atvyko į JAVUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į JAV, CNN sakė šaltinis, susipažinęs su jo kelionėmis. Numatyta, kad Baltuosiuose rūmuose su JAV prezidentu Joe Bidenu jis turi susitikti 21 val. (Lietuvos laiku).

Zelenskiui atskridus į JAV, paskelbta apie galingą pagalbą UkrainaiJAV trečiadienio vakarą (Lietuvos laiku) paskelbė apie papildomą 1,85 mlrd. dolerių pagalbą Ukrainai. Į šį paketą įtraukta ir oro gynybos sistema „Patriot“, ranešė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.Tokia žinia paskelbta po to, kai viešumoje pasirodė pranešimai, jog Ukrainos prezidentą į Ameriką skraidinantis JAV karinis lėktuvas jau yra netoli Vašingtono. „Remiantis prezidento įgaliojimu, šiandien suteikiamas dvidešimt aštuntas JAV ginklų ir įrangos išėmimas Ukrainai nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Šis 1 mlrd. dolerių paketas apima papildomą amuniciją ir svarbią įrangą, kurią Ukraina taip efektyviai naudoja gindamasi mūšio lauke“, – sakoma A. Blinkeno pranešime.Jis pridūrė, kad Pentagonas trečiadienį taip pat paskelbs apie 850 mln. dolerių naują saugumo pagalbą Ukrainai. A. Blinkenas pabrėžė, kad ši nauja parama skiriama Kremliui „bandžius ir nepavykus nušluoti Ukrainą iš žemėlapio“, o dabar atakuojant infrastruktūrą.„Patriot“ sistema yra pažangi ilgo nuotolio oro gynybos sistema, kuri yra labai efektyvi perimant balistines ir sparnuotąsias raketas.„Šiandien pirmą kartą teikiama pagalba apima oro gynybos sistemą „Patriot“, galinčią numušti sparnuotąsias raketas, trumpojo nuotolio balistines raketas ir orlaivius“, – sakė A. Blinkenas.Jis pakartojo, kad JAV ir toliau „rems Ukrainą tol, kol reikės, kad Kijevas galėtų toliau gintis ir, kai ateis laikas, užimtų kuo stipresnę poziciją prie derybų stalo“.

Ukrainos kariuomenė numušė 6 mln. dolerių vertės priešo dronąUkrainos kariuomenė numušė Rusijos pajėgų droną, kurio vertė siekia apie 6 mln. dolerių. Pasak „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Ukrainos aviacija per dieną surengė devynis smūgius personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos zonose. Be to, mūsų gynėjai nušovė priešo forposto tipo UAV, kuris kainuoja apie 6 milijonus JAV dolerių“, – sakoma pranešime.

Kare Ukrainoje žuvo buvęs Rusijos politinis kalinys Genadijus AfanasjevasPer kovas fronte žuvo 32 metų buvęs politinis kalinys ir aktyvistas Genadijus Afanasjevas, kurį Rusija grąžino Ukrainai per apsikeitimą kaliniais 2016 metais.„Afanasjevas Genadijus Sergejevičius, šaukinys „Thor“, mirė Luhansko srityje, netoli Belohorivkos“, – pranešė jo bendražygis Olegas Sencovas.Informaciją apie mirtį taip pat patvirtino G. Afanasjevo motina ir žmona.Rusijos teismas teigė, kad bendruomenės, kuriai priklausė G. Afanasjevas, nariai planavo įvykdyti sprogimų seriją Simferopolyje. Iš pradžių G. Afanasjevas bendradarbiavo su tyrėjais, tačiau vėliau atsiėmė savo parodymus ir pareiškė, kad juos davė kankinamas.Jis buvo nuteistas septyneriems metams kalėjimo, tačiau netrukus įvyko kalinių mainai su Ukraina ir jis atgavo laisvę. G. Afanasjevas gavo Ukrainos užsienio reikalų ministerijos specialiojo atstovo postą dėl kalinių paleidimo, surengė daug susitikimų, palaikančių Rusijoje nuteistus ukrainiečius, ir aprašė savo istoriją knygoje „Pakilimas po nuopuolio“.

Vašingtonas: Bidenas pakvietė Zelenskį į JAV, karui žengiant į naują etapąJungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas šią savaitę pakvietė Volodymyrą Zelenskį į Vašingtoną, nes Baltieji rūmai mano, jog karas įžengė į naują etapą, trečiadienį sakė JAV valstybės departamentas atstovas Johnas Kirby.„Prezidentas tikrai tiki, kad artėjant žiemai, kai įžengsime į naują Putino agresyvaus karo fazę, dabar yra tinkamas laikas dviem lyderiams pasikalbėti akis į akį“, – sakė jis.Tikimasi, kad pagrindinė derybų tema bus tolesni karinės ir ekonominės pagalbos Ukrainai etapai.Pasak J. Kirby, prezidentai taip pat aptars galimus karo užbaigimo scenarijus.Trečiadienio vakarą V. Zelenskis taip pat kalbės bendroje Kongreso sesijoje.Pranešama, jog Ukrainos prezidento kelionė į JAV suplanuota spontaniškai, per pokalbį telefonu su Joe Bidenu gruodžio 11 dieną.

Estija išsiuntė mobiliąją sauną ir skalbyklą fronto linijoje esantiems Ukrainos kariamsEstai papildė savo ir taip didelę paramą Ukrainos kariuomenei pristatydami mobiliąją sauną kaip kalėdinę dovaną šaltą žiemą fronto linijose turintiems ištverti kariams.Ant karinės transporto priemonės sumontuota pirtis neseniai buvo perduota Ukrainos kariuomenei kartu su dušu ir skalbykla ant dar dviejų sunkvežimių, teigiama Estijos visuomeninio transliuotojo ERR ir naujienų savaitraščio „Maaleht“ pranešime.„Tai trijų mašinų įrenginys, leidžiantis kariams pirmiausia nueiti į sauną, nusiprausti po dušu ir tada pailsėti. Ir tuo pat metu išsiskalbti bei išsidžiovinti savo drabužius, – sakė technikos kūrėjas Siimas Nellisas prieš išsiunčiant įrangą iš Estijos. – Tai labai svarbu moralinei būklei ir sveikatai palaikyti“.Pirmasis dalinys, kuris gaus dovanotą pirtį, yra Ukrainos savanorių batalionas, nuo kovo mėnesio fronte kovojantis su Rusijos daliniais.Sunkvežimiuose sumontuotą pirtį, dušą ir skalbyklą galima perkelti kitur arba uždengti maskuojamuoju tinklu siekiant išvengti rusų atakų.Pasak pranešimų, pirtimi ir skalbykla per savaitę galės pasinaudoti apie 400 karių. Sistema buvo sukurta bendra pagalbos organizacijų, savanoriškos Estijos gynybos lygos ir pirtis gaminančios įmonės iniciatyva.

Bidenas prieš susitikimą su Zelenskiu: yra daug ką aptartiJAV prezidentas Joe Bidenas savo kolegai iš Ukrainos Volodymyrui Zelenskiui palinkėjo geros kelionės į Vašingtoną. „Linkiu tau gero skrydžio, Volodymyrai. Labai džiaugiuosi, kad atvyksti. Yra daug ką aptarti“, - trečiadienio rytą (vietos laiku) rašė J. Bidenas tviteryje.V. Zelenskis trečiadienio vakarą Vidurio Europos laiku su trumpu vizitu atvyks į JAV sostinę. Čia jis susitiks su J. Bidenu ir pasakys kalbą JAV Kongrese. Tai pirmoji V. Zelenskio kelionė į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.Nacionalinės saugumo tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby trečiadienio rytą per JAV televiziją sakė, kad abiejų prezidentų susitikime bus kalbama ir apie Ukrainos taikos pastangas. „Neturiu abejonių, kad jie kalbėsis apie V. Zelenskio įsivaizdavimą apie teisingą taiką – ir apie tai, kaip ši gali atrodyti, kokie šios taikos komponentai ir kaip galime padėti Ukrainai ją pasiekti“, - teigė J. Kirby.Esą akivaizdu, kad V. Putinas šiuo metu nėra suinteresuotas diplomatija. „Visiškai priešingai. Jis suinteresuotas nužudyti dar daugiau ukrainiečių civilių ir artėjant žiemai išjungti žmonėms šviesą bei šildymą“, - kalbėjo J. Kirby‘is. Taigi JAV esą turi užtikrinti, kad Ukraina gautų tą gynybos pagalbą, kurios jai reikia.JAV duomenimis, J. Bidenas trečiadienį, be kita ko, paskelbs, kad jo šalis perduos Ukrainai „Patriot“ oro gynybos sistemą.

Putinas: susidūrimas Ukrainoje buvo neišvengiamasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad tapo akivaizdu, jog karas Ukrainoje neišvengiamas, ir tvirtino, kad „geriau šiandien, nei rytoj“.„Tapo akivaizdu, kad susidūrimai su šiomis pajėgomis, taip pat ir Ukrainoje, buvo neišvengiami. Vienintelis klausimas buvo, kada tai įvyks“, – sakė jis per Rusijos gynybos ministerijos valdybos posėdį.„Žinoma, karinės operacijos visada asocijuojasi su tragedijomis ir žmonių netektimis. Mes tai puikiai suprantame ir žinome. Bet kadangi tai buvo neišvengiama, geriau šiandien nei rytoj“, – tęsė jis.Jis pakartojo, kad Rusijos tikslai Ukrainoje bus pasiekti.Jis taip pat sakė, kad Maskva neturi jokių ribų, kai kalbama apie savo kariuomenės finansavimą.„Vyriausybė duos viską, ko reikia armijai“, – sakė jis.

Nepaisant sirenų gausmo, Ukrainoje naujų Rusijos atakų nefiksuotaNors trečiadienio popietę visoje Ukrainoje gaudė apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos, šalyje naujų Rusijos atakų nefiksuota.Apie tai pranešė „The Guardian“, remdamasis vietos pareigūnais.Pastaraisiais mėnesiais Rusijos kariuomenė prieš taikius Ukrainos miestus nuolat rengia masines raketų atakas ir per tokius smūgius dažniausiai taikosi į kritinę infrastruktūrą.

S. Šoigu ragina plėsti kariuomenęVykstant karui Ukrainoje, Rusijos gynybos ministras teigia, kad jo šalies kariuomenė turi būti praplėsta nuo dabartinio milijono iki 1,5 mln. karių.Sergejus Šoigu trečiadienį pareiškė, kad į šį skaičių turėtų būti įtraukta 695 tūkst. karių pagal savanorių sutartis. Jis nepasakė, kada kariuomenė planuoja pasiekti minimą skaičių.Anot jo, Rusijos kariuomenė, atsižvelgdama į Suomijos ir Švedijos planus prisijungti prie NATO, šalies vakaruose formuos naujus dalinius.Ministras kalbėjo per Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą su valstybės aukščiausio rango kariškiais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užfiksuotas Lenkijoje. Trečiadienį jis vykstą į Vašingtoną. Tai pirmoji jo kelionę į užsienį nuo karo pradžios.https://twitter.com/visegrad24/status/1605539059341762561

Šoigu: Rusija įkurs karines jūrų bazes dviejuose okupuotuose Ukrainos miestuoseRusija planuoja įkurti bazes savo karo laivynui paremti dviejuose Pietų Ukrainos uostamiesčiuose, kuriuos Maskva užėmė invazijos metu, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Sergejus Šoigu.„Berdiansko ir Mariupolio uostai veikia visu pajėgumu. Planuojame juose dislokuoti bazes paramos laivams, gelbėjimo tarnyboms ir karo laivų remonto padaliniams“, – sakė S. Šoigu pranešime per Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą su aukščiausiais šalies kariniais pareigūnais.

Putinas grasina hipergarsinėmis raketomis „Sarmat“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo, kad jo šalies kariuomenė esą įgyvendins visus vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje tikslus.Kaip rašo „The Guardian“, V. Putinas tai pareiškė kalboje, kurią trečiadienį pasakė susitikime su šalies aukščiausio rango gynybos pareigūnais.Kremliaus šeimininkas savo kalboje taip pat pažadėjo visapusišką finansinę paramą Rusijos kariams ir tvirtino, kad šiuo klausimu esą „nebus jokių limitų“. V. Putinas pridūrė, kad Rusija tariamai ir toliau didina savo branduolinių pajėgų kovinę parengtį.Negana to, Rusijos prezidentas apkaltino NATO prieš jo šalį naudojant visus turimus pajėgumus ir paragino savo šalies kariuomenės vadus pasitelkti savo patirtį, sukauptą kaunantis Sirijoje ir Ukrainoje. V. Putinas taip pat tvirtino, kad Rusija turi atsižvelgti į dronų svarbą savo „operacijoje“ prieš Ukrainą, ir nurodė, jog netolimoje ateityje dislokavimui bus paruošta Rusijoje pagaminta hipergarsinė raketa „Sarmat“.V. Putinas šią kalbą pasakė karui Ukrainoje tęsiantis jau beveik 10 mėnesių.

Žiniasklaida: JAV Rusijai suteiks tokį statusą, kokio iki šiol neturėjo nė viena šalisBaltieji rūmai ir Kongreso nariai ruošia įstatymo projektą, kuris leis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Joe Bidenui Rusijai suteikti šalies agresorės statusą.Apie tai rašo Amerikos portalas „The Hill“, remdamasis įstatymo projekto tekstu ir neįvardytų Respublikonų partijai priklausančių kongresmenų padėjėjais. Dabar JAV teisės aktuose nėra numatytas kokios nors valstybės paskelbimas šalimi agresore. Rusija – pirmoji valstybė, galinti gauti šį statusą. Jeigu taip nutiks, J. Bidenas įgis naujų galių įvesti sankcijų Rusijos oficialiesiems asmenims.Anksčiau JAV valdžia atmetė Ukrainos prašymą pripažinti Rusiją terorizmą remiančia valstybe, atsižvelgę į tai, kad toks sprendimas apsunkins diplomatinius santykius su Maskva, įskaitant dėl karo su Ukraina užbaigimo. Taigi, sprendimas Rusiją paskelbti šalimi agresore tapo kompromisu.Bet, kaip pažymėjo „The Hill“ šaltiniai, terorizmą remiančios šalies statusas izoliuotų Rusiją tarptautinėje arenoje ir priverstų JAV valdžią bausti kitas su Rusiją bendradarbiaujančias valstybes. Tačiau šalies agresorės statusas faktiškai nereiškia jokių naujų apribojimų Rusijos Federacijai (RF), nes daugumai Rusijos aukščiausiųjų valdžios pareigūnų jokių sankcijų neįvesta.J. Bideno administracija Rusijai sugalvojo „alternatyvų statusą, kurio nėra nei nacionaliniuose, nei tarptautiniuose JAV teisės aktuose“, „The Hill“ nurodė su svarstymais susipažinęs kongresmeno padėjėjas, panoręs likti anonimu. „Tai neužbaigta viešųjų ryšių priemonė, kuri nenubaus Rusijos ir nepadės Ukrainos tautai“, – pridūrė jis.Neįvardyti Ukrainos oficialieji asmenys „The Hill“ pareiškė, kad šalies agresorės statuso suteikimas Rusijai iš tikrųjų nepatenkina jų prašymo visiškai, tačiau jie yra pasirengę pritarti atskiro termino priėmimui, jeigu jis suteiks papildomų instrumentų RF ir kitoms šalims nubausti už karo pradėjimą.

Orbano ateinančių metų planuose vizitas į Ukrainą nenumatytasVengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas neplanuoja ateinančiais metais apsilankyti Kyjive.Jis tai pareiškė trečiadienį per baigiamąją spaudos konferenciją, praneša nepriklausomas Vengrijos leidinys „Telex“.Žurnalistai V. Orbano pasiteiravo, ar jis ketina ateinančiais metais vykti į Kyjivą. Vengrijos vyriausybės vadovas atsakė, kad tokio vizito „jo programoje nėra“.V. Orbanas taip pat pareiškė, kad ir ateinančiais metais Vengrija stengsis likti kuo nuošaliau nuo karo Ukrainoje. Anot jo, šiame kare yra tik pralaimėtojai, kuriais Vengrijos premjeras laiko kariaujančias šalis – Ukrainą ir Rusiją, taip pat Europą, kenčiančią dėl sankcijų ir patiriančią ekonomikos nuosmukį.

Kaczynskis: pagalba Ukrainai lemia Lenkijos padėtį tarptautinėje arenojeLenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareškė, kad jei Lenkija nebūtų įsipareigojusi padėti ukrainiečiams, kovojantiems su Rusijos agresija, jos padėtis tarptautinėje arenoje būtų daug prastesnė.„(Rusijos) grėsmės lygis būtų nepalyginamai didesnis, o mūsų padėtis tarptautinėje arenoje menkesnė“, – trečiadienį paskelbtame interviu savaitraščiui „Gazeta Polska“ sakė jis.„Mes būtume patekę tarp prorusiškų šalių, morališkai žlugę“, – argumentavo J. Kaczynskis. „Trumpai tariant, tvirtas įsipareigojimas remti Kyjivą visais atžvilgiais yra teisingas sprendimas: saugiausias, politiškai geriausias ir teigiamai nušviečiantis šalį“, – pridūrė jis.J. Kaczynskio teigimu, Ukrainai vis dar reikia Lenkijos paramos. „Mūsų tėvynės vaidmuo šiame procese, kuris yra nepaprastai svarbus pasaulio saugumui, itin svarbus. Todėl mūsų padėtis geresnė, didesnė svarba“, – sakė jis.

Apklausa: daugiau kaip 90 proc. ukrainiečių neketina palikti savo dabartinės gyvenamosios vietosNors Rusija vis atakuoja Ukrainą raketomis ir dronais, daugiau kaip 90 proc. ukrainiečių neketina palikti savo dabartinės gyvenamosios vietos. Tokie Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos rezultatai, praneša UNIAN.Niekur neketina vykti 91 proc. apklaustųjų, o tarp tų, kurie vis dėlto planuoja palikti dabartinę gyvenamąją vietą, 71 proc. pareiškė važiuosią į kitus Ukrainos regionus (daugiausia – vakarinius) ir tik 20 proc. – į užsienį.Tyrimo rezultatai taip pat leidžia daryti išvadą, kad plataus masto migracija pirmaisiais karo mėnesiais nesukėlė didelės socialinės įtampos šalies bendruomenėse. 72 proc. priimančių bendruomenių nuolatinių gyventojų teigiamai žiūrį į šalies viduje perkeltus asmenis, 6 proc. – neigiamai, o kiti – neutraliai. 81,8 proc. nuolatinių gyventojų padėjo atvykėliams savo bendruomenėse. 77,5 proc. šalies viduje perkeltų asmenų jaučia teigiamą požiūrį į save, tik 3 proc. – neigiamą, kiti – neutralų.Apklausa buvo surengta šių metų spalio-lapkričio mėnesiais.Anksčiau Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas pranešė, kad, prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai, iš Ukrainos jau išvyko daugiau kaip 14 mln. žmonių.

Rusijos pajėgos stiprina savo pozicijas Zaporižios kryptimiRusijos kariai stiprina savo pozicijas Zaporižios miesto Ukrainos pietryčiuose link, tad bus nelengva prasiveržti pro priešo gynybinę liniją. Tokiu vertinimu trečiadienį pasidalino Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.„Priešas yra už 50 km nuo Zaporižios, už 10 km nuo Orichivo ir už 5 km nuo Huliajpolės. Per pastarąją parą (rusai) surengė 62 atakas. Vakar jie smūgiavo Orichivui ir ten sužeidė du žmones bei apgadino gyvenamuosius namus, tačiau mes juos atstatysime“, – teigė O. Staruchas.Jis pažymėjo, kad priešas stiprina savo pozicijas. „Bus nelengva prasiveržti pro gynybinę liniją. Jie aplink Melitopolį kasa apkasus ir stato betonines užtvaras“, – pridūrė O. Staruchas. Nepaisant to, jis šiuos karo metodus pavadino pasenusiais ir akcentavo, kad Ukrainos kariai turi precizinio tikslumo ginklų, tad minėti apkasai bei užtvaros nesutrukdys jiems išlaisvinti šių miestų.Rusijos visapusiškas karas prieš Ukrainą jau tęsiasi beveik 10 mėnesių.

Putinas netrukus pasakys „svarbią, esminę kalbą“Kremlius skelbia, kad prezidentas Vladimiras Putinas netrukus pasakys „svarbią, esminę“ kalbą.

Visoje Ukrainoje gaudžia apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenosTrečiadienio popietę visose Ukrainos srityse gaudžia apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos, praneša „The Guardian“, remdamasis vietos pareigūnais.Pastaruoju metu Rusijos kariuomenė prieš taikius šalies miestus nuolat rengia masines raketų ir dronų atakas, kurių metu dažniausiai taikomasi į kritinę infrastruktūrą.https://twitter.com/nexta_tv/status/1605513321557372928

Pastarąją parą Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo penki civiliai, dar 17 buvo sužeistiPastarąją parą, gruodžio 20-ąją, Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo penki civiliai, dar 17 žmonių buvo sužeisti.Tokius Ukrainos sričių karinių administracijų duomenis trečiadienį „Telegram“ kanale paskelbė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, praneša „Ukrinform“.Pasak pareigūno, Donecko srityje žuvo keturi žmonės, dar aštuoni buvo sužeisti, Zaporižios srityje – du sužeistieji, Charkivo srityje - sužeistas vienas žmogus, Chersono srityje – vienas žmogus žuvo, šeši sužeisti.

Britų žvalgyba: Ukrainoje tęsiasi gatvių mūšiai, kuriems Rusijos pajėgos neturi tinkamo pasirengimoUkrainos miestuose tęsiasi gatvių mūšiai, kuriems Rusijos kariai ir grupės „Vagner“ samdiniai neturi tinkamo pasirengimo. Tai savo naujausioje, trečiadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Pasak ministerijos, apie gatvių mūšius pranešama Bachmuto mieste Donecko srityje. Per pastarąją savaitę Rusijos pajėgos padarė nedidelę pažangą stumdamosi į priekį rytiniame miesto pakraštyje. Suvestinėje nurodoma, kad rusų pėstininkai jau galimai įsitvirtino rytinėse pramoninėse teritorijose ir yra mėginę veržtis į miegamuosius rajonus.Ministerija pažymi, kad intensyvios kovos vadinamajame Bachmuto sektoriuje vyksta dar nuo birželio, tačiau fronto linijos yra ne pačiame mieste, o jo apylinkėse.Nepaisant to, kaip tvirtinama suvestinėje, dabartiniame kare ilgų ir didelių gatvių mūšių nuo liepos, kai Rusija užėmė Lysyčanską ir Sjeverodonecką, būta mažai. Kadangi tokioms kautynėms būtinos gerai apmokytos pėstininkų pajėgos ir stipri lyderystė, mažai tikėtina, kad šių mūšių baigtis bus palanki tik prastus mokymus gavusiems „Vagner“ samdiniams ir naujai mobilizuotiems Rusijos rezervistams.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kiekvieną dieną, nuo pat Rusijos visapusiško karo prieš Ukrainą pradžios.

Lavrovas: ES nevykdo objektyvaus tyrimo dėl sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuoseRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) esą nevykdo tinkamo ir objektyvaus tyrimo dėl sprogimų, pažeidusių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius, praneša „The Guardian“.„Po sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose, kurių, regis, Europos Sąjungoje niekas objektyviai netirs, Rusija sustabdė dujų tiekimą šiauriniais maršrutais“, – trečiadienį tvirtino S. Lavrovas.Nors ES šalys spėja, kad šiuos rugsėjo pabaigoje įvkusius sprogimus tyčia sukėlė Rusija, Maskva kaltinimų kratosi ir juos mėgina versti Jungtinei Karalystei (JK). Danijos ir Švedijos tyrėjai yra paskelbę išvadą, kad šis incidentas buvo sabotažo akto rezultatas, tačiau tada jie nenurodė galimų atakos kaltininkų.

Kremlius pakomentavo Zelenskio vizitą į JAV: nieko gero nebusKremlius trečiadienį pareiškė, kad iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito į JAV nieko gero nebus ir kad Rusija nemato galimybių dėl taikos derybų su Ukraina.Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas su žurnalistais, sakė, kad tolesnis Vakarų ginklų tiekimas Ukrainai „pagilins“ konfliktą, o tai neva gali atsigręžti prieš Kyjivą.„Ginklų tiekimas tęsiasi, o tiekiamų ginklų asortimentas plečiasi. Visa tai, žinoma, veda prie konflikto gilinimo. Tai nežada nieko gero Ukrainai“, – sakė D. Peskovas.

„Politico“: Zelenskis amerikiečiams išdėstys didžiausią prašymą nuo pat karo pradžiosKai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį nusileis Vašingtone, jis Jungtinėms Valstijoms išdėstys didžiausią prašymą nuo tada, kai prieš 300 dienų jo šalį užpuolė Rusija. Galimas dalykas, kad norimo atsakymo Ukrainos vadovas nesulauks, skelbia „Politico“.Skelbiama, kad V. Zelenskio vadovaujama Ukrainos delegacija JAV prezidento Joe Bideno ir jo komandos prašys Ukrainą aprūpinti ATACMS raketomis, galinčiomis pasiekti taikinį už 300 kilometrų.Kaip skelbė „Politico“, remdamasis gerai informuotais šaltiniais, jau nekalbant apie ATACMS, Ukrainos delegacija taip pat prašys ir bepiločių „Gray Eagle“ ir „Reaper“.„Tik Jungtinių Valstijų oficialieji asmenys nenori nusileisti. Baltieji Rūmai kategoriškai atsisako suteikti ATACMS... Jeigu Kyjivas gautų ilgo nuotolio raketų, tai gali išprovokuoti Putiną prieš Ukrainą imtis dar mirtingesnių ginklų“, – rašo „Politico“.Kaip teigiama publikacijoje, toks Jungtinių Valstijų neapsisprendimas neramina Ukrainos valdžią ir privertė aukščiausią šalies karinę vadovybę prašyti pagalbos kitur, taip pat ir už NATO ribų.„Dabar ukrainiečiai nerimauja, kad šią žiemą nesugebės karo lauke įgyti pranašumo ir praras impulsą bei pagreitį, kuriuos įgavo išlaisvinę Chersoną“, – teigia „Politico“.

Ukraina: per gaisrą žuvo keturi žmonės, dar penki nukentėjoPer gaisrą privačiame gyvenamajame name Užkarpatės regione Ukrainos vakaruose keturi žmonės žuvo, o dar penki nukentėjo.Tai trečiadienį pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovai, kuriais remiasi UNIAN.Ugnis įsiplieskė antradienio vakarą Medianicos kaime. Tuo metu namuose buvo trys suaugusieji ir septyni vaikai.Nelaimės aukomis tapo dvi 50 ir 26 metų amžiaus moterys ir du vaikai, gimę 2020 ir 2021 metais. Dar penki vaikai nuo 6 iki 10 metų, patyrę įvairių nudegimų ir apsinuodiję degimo produktais, nugabenti į ligoninę.Prieš kelias dienas Odesos srityje per gaisrą žuvo motina su kūdikiu.Kaip pažymi UNIAN, atšalus orams, per Ukrainą ritasi gaisrų banga. Jie neretai kyla dėl elektros generatorių naudojimo taisyklių pažeidimų.Rusija nuo spalio 10 d. masiškai atakuoja raketomis ir dronais Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Medvedevas su netikėtu vizitu lankėsi KinijojeBuvęs Rusijos prezidentas, dabartinis šalies saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas su netikėtu vizitu apsilankė Kinijoje, kur susitiko su šios šalies prezidentu Xi Jinpingu.Kaip rašo „Reuters“, apie tai savo „Telegram“ kanale antradienį pranešė pats D. Medvedevas. Jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jis spaudžia Kinijos vadovo ranką ir pozuoja bendroms nuotraukoms.D. Medvedevas tvirtino, kad vizito metu kartu su Xi Jinpingu aptarė abiejų šalių „strateginę partnerystę“, kurią Maskva ir Pekinas apibūdina kaip „neturinčią limitų“, bei padėtį Ukrainoje. Jis nedetalizavo.„Aptarėme Kinijos ir Rusijos valdančiųjų partijų bendradarbiavimą... dvišalį bendradarbiavimą mūsų strateginės partnerystės ribose, be kita ko, ekonomikos ir pramonės klausimais. Taip pat aptarėme tarptautinius klausimus, įskaitant, be jokios abejonės, konfliktą Ukrainoje“, – tikino D. Medvedevas.Jis pridūrė, kad derybos esą buvo „naudingos“.Kinija yra viena iš nedaugelio šalių, Jungtinių Tautų (JT) balsavimuose atsisakančių pasmerkti Rusijos visapusišką invaziją į Ukrainą. Pekinas taip pat nevadina Rusijos karinės agresijos invazija arba karu ir, laikydamasis Kremliaus kurso, tvirtina, kad šį „konfliktą“ pakurstė NATO ir JAV.https://twitter.com/nexta_tv/status/1605479610530942976

Baltarusija apribojo įvažiavimą į rajonus, kurie ribojasi su UkrainaBaltarusija apribojo įvažiavimą į pasienio zoną trijuose su Ukraina besiribojančios Gomelio srities rajonuose.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Baltarusijos valstybine naujienų agentūra „BelTA“.„Laikinai apriboti įvažiavimą (įėjimą), laikiną buvimą ir judėjimą pasienio ruože Gomelio srities Lojevo, Bragino ir Choinikų rajonuose“, - sakoma Baltarusijos ministrų tarybos nutarime.Jame teigiama, kad apribojimai netaikomi fiziniams asmenims, vykstantiems į pasienio zoną darbo reikalais, į gyvenamąją vietą ir pas gimines.„rbc.ua“ primena, kad būtent iš šių rajonų Rusijos kariuomenė vasario 24 d. pradėjo Kyjivo ir Černihivo sričių puolimą.

Ukrainoje sunaikintų okupantų rusų skaičius nenumaldomai artėja prie 100 tūkst.Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 510 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki gruodžio 21 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 99 740 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 002 tankų, 5 979 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 972 artilerijos sistemų, 412 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 212 oro gynybos priemonių, 282 lėktuvų, 267 sraigtasparnių, 1 688 dronų, 653 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 608 automobilių, 178 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Prieš Zelenskio vizitą JAV Kapitolijaus policija jau sustiprino apsaugąBaltieji rūmai patvirtino pranešimus, kad trečiadienį laukiama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Vašingtone. Tai būtų pirmoji nuo Rusijos invazijos pradžios žinoma jo kelionė į užsienį.Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad JAV prezidentas Joe Bidenas nekantrauja gruodžio 21 d. Baltuosiuose rūmuose pasveikinti prezidentą V. Zelenskį, o po to prezidentas V. Zelenskis pasakys kalbą jungtinėje Kongreso sesijoje. Baltieji rūmai nurodė, kad vizito metu J. Bidenas „paskelbs apie naują reikšmingą saugumo pagalbos paketą, padėsiantį Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos“.V. Zelenskis tviteryje taip pat patvirtino kelionę, jo įrašas paskelbtas tuo pačiu metu kaip ir Baltųjų rūmų pareiškimas.„Kelyje į JAV sustiprinti (Ukrainos) atsparumą ir gynybinius pajėgumus“, – parašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad jo diskusijos su J. Bidenu apims dvišalį bendradarbiavimą. „Taip pat pasakysiu kalbą Kongrese ir surengsiu dvišalius susitikimus“, – pridūrė Ukrainos vadovas.Prieš galimą Ukrainos prezidento vizitą trečiadienį JAV Kapitolijaus policija jau sustiprino apsaugą, pranešė JAV naujienų svetainė „Axios“, remdamasi keliais neįvardytais šaltiniais.Apie planuojamą iš anksto nepaskelbtą V. Zelenskio vizitą antradienio vakarą pranešė kelios JAV žiniasklaidos priemonės. Remdamosi neįvardytais šaltiniais jos teigė, kad Ukrainos lyderis Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu J. Bidenu, o po to asmeniškai kreipsis į JAV Kongresą.Taip pat pranešta, kad per V. Zelenskio vizitą JAV turėtų paskelbti apie oro gynybos sistemos „Patriot“ pristatymą Ukrainai. Sistema „Patriot“ pakeis padėtį Rusijos puolimą atremiančioje Ukrainoje, nes ji skirta gynybai nuo lėktuvų, sparnuotųjų raketų, dronų ar raketų, paleistų net iš didelio atstumo. Vašingtonas, be kitos karinės pagalbos, jau suteikė Kyjivui daugkartinio raketų paleidimo įrenginius HIMARS ir antžemines oro gynybos sistemas NASAMS.V. Zelenskis nėra išvykęs iš Ukrainos nuo vasario 24 d., kai Rusijos kariuomenė pradėjo veržtis į šalį. Tačiau jis vaizdo ryšiu dalyvavo įvairiuose aukščiausio lygio susitikimuose ir telefonu kalbėjosi su pasaulio lyderiais.Kadenciją baigianti JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi antradienį laišku paragino Atstovų rūmų narius asmeniškai dalyvauti trečiadienio posėdyje „dėl ypatingo dėmesio demokratijai“. Antradienio vakarą ji žurnalistams nepatvirtino, kad laukiama V. Zelenskio, jau 10 mėnesių be poilsio vadovaujančio kariaujančiai šaliai, tačiau sakė, kad tokio „visiško didvyrio“, kaip V. Zelenskis, apsilankymas būtų „garbė Jungtinių Valstijų Kongresui“. Kovodami su Vladimiru Putinu, Ukrainos žmonės „kovoja už demokratiją mums visiems“, sakė ji.

Volodymyras Zelenskis oficialiai patvirtino vykstantis į Vašingtoną.https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1605443014847086592

Iš pavojingų Ukrainos regionų pastaraisiais mėnesiais evakuoti 87 tūkst. žmoniųIš pavojingų Ukrainos regionų pastaraisiais mėnesiais evakuota apie 87 tūkst. piliečių.Tai pranešė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.„Pastaraisiais mėnesiais iš pavojingų Zaporižios srities rajonų išvažiavo daugiau kaip 43 tūkst. žmonių, Chersono – apie 34 tūkst., Donecko ir Luhansko – maždaug 5 tūkst., Charkivo srities – per 5 tūkst. piliečių“, - sakoma pranešime.Pažymima, kad evakuacija iš išvaduotų teritorijų tęsiama.Toliau vyksta privaloma evakuacija iš Donecko srities. Nuo jos pradžios į saugesnius Ukrainos regionus jau perkelta daugiau kaip 33 tūkst. piliečių, tarp jų – apie 5 tūkst. vaikų ir beveik 2 tūkst. sunkiai judančių žmonių.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gruodžio 8 d. duomenimis, šalies viduje perkeltų asmenų statusą turėjo 4,88 mln. ukrainiečių, iš jų 3,5 mln. – piliečiai, palikę savo namus prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai.

Ukrainos pareigūnas: Rusijoje ketinama skelbti visuotinę mobilizaciją ir uždaryti sienas Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Rusijos valdžia svarsto galimybę paskelbti šalyje visuotinę mobilizaciją, praneša UNIAN.Per nacionalinį televizijos maratoną pareigūnas taip pat teigė, kad Kremlius gali uždaryti Rusijos sienas vyrams iki 65 metų amžiaus.„Yra duomenų, kad rusams apskritai gali būti uždarytos visos sienos, vyrai iki 65 metų iš viso nebus išleidžiami už šios šalies ribų. Manau, kad jau seniai reikėjo taip padaryti, juos reikia aptverti tvora. Jeigu civilizuotas pasaulis laikytųsi civilizuotų taisyklių, tai jis jau seniai turėjo uždaryti Rusijos Federaciją, kad nė vienas lėktuvas, nė vienas automobilis negalėtų palikti šios šalies teritorijos. Šiandien ten svarstomas visuotinės mobilizacijos klausimas“, - sakė O. Danilovas.Šių metų rugsėjo 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė šalyje vadinamąją dalinę mobilizaciją. Oficialiai buvo planuojama mobilizuoti apie 300 tūkst. rusų. Po kelių savaičių buvo pranešta, kad mobilizacija jau baigėsi, bet manoma, jog ji tęsiasi iki šiol.

JAV Ukrainai skirs „Patriot“ sistemų, pagalbos paketas sieks 1,8 mlrd doleriųJAV suteiks Ukrainai karinę pagalbą už 1,8 mlrd JAV dolerių. Į naująjį paketą pirmą kartą bus įtrauktos „Patriot“ oro gynybos sistemos ir tiksliai valdomos bombos naikintuvams.Kadangi Baltieji rūmai oficialiai nepaskelbė apie pagalbą, apie tai prabilę pareigūnai pageidavo likti anonimiški.Kaip pažymi „The Associated Press“, ši pagalba rodo, kad JAV plečiasi pažangios ginkluotės rūšys, kurias jos siųs į Ukrainą, kad sustiprintų šalies oro gynybą.

Smūgiai į Donecko sritįRusijos pajėgos per vieną dieną du kartus smogė Kurachovui, Donecko srityje, 1 žmogus buvo sužeistas.Rusijos pajėgos sunkiąja artilerija atakavo Kurachovo miestą, esantį už 50 kilometrų nuo Rusijos okupuoto Donecko. Atakos metu buvo apgadinti du penkiaaukščiais pastatai ir automobilis, „Telegram“ pranešė  Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko.

CNN: Zelenskis jau pakeliui į Vašingtoną, kur susitiks su BidenuTrečiadienį, gruodžio 21 d., Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankysis Jungtinėse Amerikos Valstijose.JAV prezidentas Joe Bidenas Baltuosiuose rūmuose susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė CNN, remdamasis dviem su šiuo klausimu susipažinusiais žmonėmis.Netikėta V. Zelenskio kelionė į JAV sutaps su J. Bideno administracijos ketinimu nusiųsti Ukrainai naują pagalbos paketą, į kurį bus įtrauktos raketų sistemos „Patriot“.Tai būtų pirmoji V. Zelenskio kelionė į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį. Kelionė, apie kurią iš anksto neskelbta, rengiama Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui planuojant trečiadienį susitikti su kariuomenės  aukšto rango pareigūnais ligšioliniams Rusijos karo rezultatams  įvertinti ir tolesniems tikslams nustatyti po virtinės pralaimėjimų mūšio lauke. Vizitas tebėra preliminarus ir priklauso nuo saugumo sumetimų.

Peskovas: gruodžio 16 dieną Putinas buvo kovos zonojeRusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas „Rossiyskaya Gazeta“ leidiniui teigė, kad gruodžio 16 dieną Rusijos prezidentas buvo specialiosios karinės operacijos zonoje.Anot BBC, šios informacijos nepakanka norint tiksliai nustatyti, kur buvo V. Putinas, tačiau kai Rusijos valdžia kalba apie „specialiųjų operacijų zoną“, jie paprastai reiškia Ukrainos teritoriją, išskyrus Krymą, kuris buvo aneksuotas 2014 m.Kremlius savaitgalį sakė, kad V. Putinas gruodžio 16-ąją visą dieną praleido „bendrame ginkluotųjų pajėgų padalinių, dalyvaujančių specialiojoje karinėje operacijoje, štabe“. Valstybiniai televizijos kanalai parodė jį nežinomoje vietoje, apsuptą generolų, įskaitant Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą, kariuomenės generolą Sergejų Surovikiną ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu.Vėliau Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Gurulevas „Telegram“ kanale parašė, kad V. Putinas buvo „specialiosios karinės operacijos“ zonoje. Antradienį D. Peskovas patvirtino „Rossiyskaya Gazeta“ A. Gurulevo įrašo turinį: „Jei jis turi omenyje būstinę, kurioje jis buvo penktadienį, tada taip“.

JAV kitais metais Ukrainai planuoja milijardinę pagalbąJAV Kongrese demokratai ir respublikonai susitarė dėl naujo metinio biudžeto, kuris numato ir 45 mlrd. dolerių paramą Ukrainai. Jai bus skirta dar 44,9 mlrd. dolerių parama. Tai apima karinę pagalbą, ekonominę ir humanitarinę paramą. Kongresas jau gegužę pritarė 40 mlrd. dolerių pagalbos paketui Rusijos užpultai šaliai."Senatas ir Atstovų Rūmai dėl biudžeto projekto balsuos ateinančiomis dienomis.

Macronas: Prancūzija ketina siųsti Ukrainai dar daugiau ginklųPrancūzija pristatė Ukrainai raketų paleidimo įrenginių ir ginklų, o kitų metų pradžioje nusiųs dar daugiau, antradienį transliuotame interviu sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.„Pastarosiomis dienomis Prancūzija nusiuntė Ukrainai daugiau ginklų, raketų paleidimo įrenginių, oro gynybos baterijų „Crotale“, kitokios įrangos šalia to, ką jau buvome perdavę“, – sakė E. Macronas Prancūzijos televizijoms TF1 ir LCI.Jis kalbėjo Prancūzijos lėktuvnešyje „Charles de Gaulle“ prie Egipto krantų, likus dienai iki antradienį prasidėjusio regioninio aukščiausiojo lygio susitikimo Jordanijoje.„Taip pat dirbame su ginkluotųjų pajėgų ministru (Sebastienu Lecornu), kad pirmąjį ketvirtį (2023 metų) vėl galėtume pristatyti reikalingų ginklų ir šaudmenų, kad ukrainiečiai galėtų apsiginti nuo bombardavimų“, – sakė E. Macronas.Tarp planuojamų siuntų yra ir nauji mobilieji artilerijos pabūklai „Caesar“, tačiau tikslių skaičių E. Macronas nepateikė.Prezidentas teigė, kad šis skaičius „priklausys“ nuo šiuo metu vykstančių diskusijų su Danija, kuri užsakė „Caesar“ haubicų iš Prancūzijos ir galbūt sutiks bent kelias jų perduoti Kyjivui.Nuo Rusijos invazijos vasario mėnesį Prancūzija atsiuntė Ukrainai 18 „Caesar“ pabūklų – 155 mm kalibro haubicų, sumontuotų ant šešių ratų sunkvežimio važiuoklės, galinčių šaudyti sviediniais didesniu nei 40 km atstumu, taip pat pristatė prieštankinių ir priešlėktuvinių raketų bei šarvuočių.

JAV nemato jokių ženklų, kad Baltarusijos pajėgos tiesiogiai įsitrauktų į karą Jungtinės Valstijos nepastebi tiesioginio Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje požymių, tačiau mano, kad Baltarusijos režimas teikia tiesioginę pagalbą Rusijai žiauriame kare prieš Ukrainą.Tai antradienį per spaudos konferenciją pareiškė Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Baltuosiuose rūmuose Johnas Kirby.„Nematėme, kad Baltarusijos kariai iš tikrųjų būtų dalyvavę konflikte, ir tai išlieka iki šiol“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas.Tačiau, pabrėžė jis, nors kariuomenė tiesiogiai nedalyvavo Rusijos invazijoje, Baltarusijos valdžia teikė tiesioginę pagalbą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.„Baltarusija padėjo Rusijai pradėti karą Ukrainoje – jie pačioje pradžioje leido dislokuoti Rusijos karius Baltarusijos teritorijoje, sudarydami galimybę veikti (Rusijos Federacijos pajėgų – red.) už Baltarusijos ribų“, – sakė J. Kirby.Be to, pasak jo, Minsko režimas suteikė savo oro erdvę oro ir raketų smūgiams.Kaip pranešė „Ukrinform“, stebėsenos grupė „Belaruski Gayun“ užfiksavo rusiškos įrangos, atgabentos į bandymų vietas į Baltarusijos pietus, perkėlimą. Anksčiau Baltarusijos Respublikos teritorijoje buvo pastebėta 18 PAZ-3205 Rusijos kariuomenės medicininių autobusų vilkstinė.

Nepaisant privalomo įsakymo evakuotis, Donecke liko 200 000 civiliųUkrainos ministro pirmininko pavaduotojas sakė, kad, nepaisant privalomo įsakymo evakuotis, Ukrainos kontroliuojamose teritorijose rytinėje Donecko srityje tebėra mažiausiai 200 000 civilių.Iryna Vereščiuk, kuri taip pat yra laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė, sakė, kad šis skaičius apima tūkstančius žmonių, vis dar gyvenančių Bakhmute, nepaisant to, kad jis kasdien apšaudomas, o Rusijos kariai yra miesto pakraščiuose.„Mes raginame juos išvykti, ypač iš Bakhmuto. Matote, kiek dabar apšaudyta. Ir net Bakhmute dar yra likę vaikų. Todėl noriu pasinaudoti proga ir kreiptis į Donecko srities gyventojus. Nerizikuokite savo vaikų gyvybėmis. Rinkitės privalomą evakuaciją bent žiemai, tada pamatysime“, - ragino I. Vereščiuk.Jos vadovaujama ministerija pranešė, kad evakuacijos tęsiasi iš kitų regionų, kurie yra arti fronto linijų. Teigiama, kad per pastaruosius mėnesius pavojingus Zaporožės regionus paliko daugiau nei 43 000 žmonių. Nuo vasaros iš Rusijos okupuotų Chersono dalių į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją evakuota apie 34 tūkst. Be to, po dalies Chersono išlaisvinimo išvyko 12 000 žmonių.Iš Donecko ir Luhansko sričių evakuota apie 5 tūkst. žmonių, panašus skaičius – iš Charkovo srities.

Rusijos kariai Chersone apšaudė Italijos žurnalistusItalų žurnalistai Claudio Locatelli ir Niccolò Celesti sakė, kad Chersone juos apšaudė Rusijos kariai. Apie tai praneša ANSA, skelbia „Ukrinform“.Pasak žurnalistų, į jų automobilį rusai nusitaikė tyčia, tačiau jiems pavyko pabėgti, automobilis buvo apgadintas.„Praradau šiek tiek kraujo, bet žaizda nedidelė. Jei būčiau atidaręs duris, būčiau praradęs koją ar dar blogiau. Automobilyje aiškiai nurodyta, kad jame buvo žurnalistų. Išpuolis prieš mus, atsižvelgiant į vietą, buvo tyčinis. Apšaudymas buvo vykdomas iš kito Dniepro kranto, kur stovi Rusijos kariuomenė“, - sakė C. Locatelli.

Sumų regione pasieniečiai numušė priešo žvalgybinį dronąŠiandien Sumų regione pasieniečiai numušė priešo žvalgybinį bepilotį orlaivį.„Vienoje iš valstybės sienos krypčių budėjęs pasieniečių būrys pastebėjo artėjantį priešo bepilotį orlaivį. Pasieniečiai panaudojo šaunamąjį ginklą prieš dronus, pataikydami į oro taikinį. Drono skeveldros nukrito kelis šimtus metrų nuo pasieniečių pozicijų“, – praneša Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba.Pažymima, kad greičiausiai tai buvo žvalgybinis dronas, rinkęs duomenis Ukrainos pasienio zonose.

Nuo gruodžio pradžios Ukrainoje buvo numušti 67 iranietiški dronaiGruodį Ukrainos kariai numušė 67 Irane pagamintus bepiločius orlaivius „Shahed“.„Po pertraukos nuo gruodžio 7 d. numušėme 67 dronus. Taigi galime manyti, kad tai jau nauja partija, kurią gavo [rusai]“, – sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas. Jis pažymėjo, kad Rusiją su Iranu sieja ta pati jūra, todėl dronų tiekimas be sunkumų gali tęstis tiek jūra, tiek oru.Anot atstovo spaudai, dronai dabar paleidžiami iš kitos vietos. „Anksčiau tai buvo okupuotas Krymas ir Chersono sritis. Dabar jie jau perkėlė paleidimo taškus - tai yra Krasnodaro teritorija - rytinė Azovo jūros pakrantė]“, – sakė J. Ihnatas. Anot jo, Rusijos Federacija bepiločius orlaivius „Shahed“ daugiausia naudoja nuo 23 iki 5 val., nes priešas suprato, kad jų dronus dieną galima numušti šaulių ginklais ir kulkosvaidžiais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aviacija ir artilerija stipriai smogė rusų pozicijomsAntradienį, gruodžio 20 d., Ukrainos gynėjai sunaikino amunicijos sandėlį, tris vadavietes ir aštuonias teritorijas, kuriose buvo sutelkta Rusijos kariuomenė.Apie tai vakariniame pranešime paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per dieną surengė 10 smūgių į kariuomenės, ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos zonas ir 12 smūgių į priešo priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas“, – rašoma pranešime.

Kanada pervedė Ukrainai 500 mln. dolerių, gautų išplatinus tikslinę obligacijų emisijąUkraina gavo iš Kanados gavo 500 mln. jos dolerių (346 mln. eurų), gautų Kanados vyriausybei pardavus penkerių metų trukmės tarptautinių skolos vertybinių popierių emisiją pagal programą „Ukraine Sovereignty Bonds“ (Ukrainos suverenumo obligacijos), skelbia „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos finansų ministerijos pranešimu.„Pagal paskolos sutartį Ukraina iš Kanados gavo papildomus 500 mln. Kanados dolerių. Bendras paskolos dydis – 1,95 mlrd. Kanados dolerių (1,35 mlrd. eurų)", – teigiama pranešime.„Šie pinigai bus panaudoti prioritetinėms valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti ir taip pat padės išsaugoti Ukrainos finansinį stabilumą“, – ministerijos pranešime cituojamas jos vadovas Serhijus Marčenka.Tarptautinio valiutos fondo (TVF), per kurio specialią sąskaitą šios lėšos pasiekė Ukrainą, vadovė Kristalina Georgijeva patvirtino, kad jos buvo pervestos.„Dėkoju Kanadai už naują 500 mln. Kanados dolerių įnašą. Tai jau trečias Kanados įnašas į sąskaitą, kuria remiamos pastangos stabilizuoti Ukrainos ekonomiką“, – parašė ji tviteryje.Birželį Ukraina iš Kanados gavo 1 mlrd. Kanados dolerių, o rugpjūtį – dar 450 mln. dolerių kaip paskolas lengvatinėmis sąlygomis.

„The Economist“ metų šalimi paskelbė UkrainąĮtakingas britų žurnalas „The Economist“ antradienį metų šalimi paskelbė Ukrainą.Leidinio žurnalistai teigė, kad įprastais laikais sunku išrinkti metų šalį, tačiau šiemet pasirinkimas akivaizdus.„Tai gali būti tik Ukraina“, – rašo leidinys.Leidinyje išskiriamos keturios ukrainiečių savybės:didvyriškumas,išradingumas,ištvermė,įkvėpimas.„The Economist“ metų šalies titulas, teikiamas nuo 2013-ųjų, skiriamas šaliai, per pastaruosius 12 mėnesių pastebimai pasikeitusiai į gerą arba „padariusiai pasaulį šviesesnį“.Taigi Ukraina tam tikra prasme yra neįprastas pasirinkimas, nes daugumos ukrainiečių gyvenimas gerokai pablogėjo po Vladimiro Putino invazijos į jų šalį vasario mėnesį.

JAV: rusai nesutaria tarpusavyje dėl žiemos puolimo UkrainojeRusijos vadovybė turi prieštaringų nuomonių dėl to, ar pradėti žiemos puolimą Ukrainoje, kuri įspėjo apie naują bandymą užimti Kyjivą, antradienį pareiškė aukštas JAV pareigūnas.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai paragino savo aukščiausiąją kariuomenės vadovybę pateikti jam „trumpalaikius ir vidutinės trukmės“ planus, kaip tęsti prieš 10 mėnesių pradėtą karą.„Manau, kad ten matome prieštaringų dalykų“, – apie Rusijos vyriausybės svarstymus sakė JAV pareigūnas.Savo ruožtu ukrainiečiai „neketina lėtinti tempo“ dėl oro sąlygų, siekdami susigrąžinti teritoriją, sakė pareigūnas. „Manau, kad rusai turi į tai atsižvelgti“, – sakė jis.Ukrainos kariuomenės vadai perspėjo, kad Maskva ruošiasi dideliam žiemos puolimui, įskaitant bandymą užimti Kyjivą, kai tik žemė įšals. Rusijai nepavyko užimti sostinės po vasario 24 dienos įsiveržimo, nors daug kas prognozavo greitą pergalę.Nauji Ukrainos perspėjimai pasirodė tuo metu, kai JAV ruošiasi teikti naują karinę pagalbą.Ukrainos Vakarų sąjungininkės praėjusią savaitę taip pat pažadėjo papildomą 1 mlrd. eurų pagalbą žiemos metui, įskaitant elektros energijos gamybai, nes Rusija taikosi sunaikinti šalies elektros tinklus.

Putinas gynybos susitikime nustatys karinius tikslus 2023 metamsRusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį susitiks su aukšto rango gynybos pareigūnais, kad nustatytų kitų metų karinius tikslus ir įvertintų karą Ukrainoje, pranešė Kremlius.„Gruodžio 21 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengs išplėstinį Rusijos gynybos ministerijos kolegijos posėdį... bus apibendrinta Rusijos ginkluotųjų pajėgų veikla 2022 metais ir nustatytos užduotys kitiems metams“, – antradienį pranešė Kremlius.

Vokietijos prezidentas dėl Putino kreipėsi į Xi JinpingąVokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį telefonu paragino Kinijos vadovą Xi Jinpingą pasinaudoti savo įtaka Rusijai, kad baigtųsi karas Ukrainoje, pranešė jo biuras.„Prezidentas pabrėžė bendrą Kinijos ir Europos interesą, kad karas (Ukrainoje) baigtųsi, taip pat pagarbą Ukrainos suverenitetui ir būtiną Rusijos kariuomenės išvedimą“, – sakoma F.-W. Steinmeierio biuro pranešime.„Jis paprašė Xi [Jinpingo] pasinaudoti savo įtaka Rusijai ir (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui šiuo tikslu“, – priduriama jame.

Kyjivas Putino ir Lukašenkos susitikimą vadina politiniu teatruUkraina antradienį neteikė didelės reikšmės Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos susitikimui, ir pavadino jį politiniu teatru.Per pirmadienio susitikimą Minske artimos sąjungininkės Rusija ir Baltarusija pažadėjo glaudesnį bendradarbiavimą karinėje srityje.„Putino ir Lukašenkos susitikimas yra dar vienas jų atliktas šokis. Kaip rodo turima informacija, jokių svarbių sprendimų per šį susitikimą nebuvo priimta. Kad ir kas nutiktų, mes pasirengę bet kokiam scenarijui“, – per internetinę transliaciją socialiniame tinkle „Facebook“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ukraina: rusų technikos kolona pleškėjo ten, kur okupantai mano esantys saugūsNaktį iš gruodžio 19-osios į 20-ąją Krymo sąsmaukoje degė rusų technikos kolona. Liepsnas pavyko nufilmuoti.Kaip praneša Melitopolio meras Ivanas Fedorovas, Rusijos kolonos gaisras – „mįslinga situacija“. Be to, jis pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos juda vis arčiau Krymo.„Mįslingos situacijos pastaruoju metu nutinka ten, kur okupantai manė, kad yra saugūs. Šiąnakt Krymo sąsmaukoje, netoli Čongaro, buvo apšaudyta orkų kolona. Keisti sprogimai nuolatos aidi pačiame pusiasalyje. Slėpdamiesi Kryme, rašistai tikisi, kad jų nepasieks mūsų gynėjai ar kad juos išgelbės „patikimoji“ priešlėktuvinė gynyba. Visgi faktai byloja ką kitą“, – pažymėjo I. Fedorovas.Melitopolio meras nurodė, kad okupantams lieka vis mažiau šansų pabėgti, „tuo labiau, kad ir Krymo tiltas ne itin patikimai stovi“.https://t.me/ivan_fedorov_melitopol/1076

Rusijoje – dar vienas didžiulis gaisrasRusijoje, Čiuvašijos respublikoje, užsidegė magistralinis dujotiekis. Rusijos žiniasklaida teigia, kad incidento priežastis – dujų nuotėkis, praneša portalas „rbc.ua“.„Nuotėkis požeminiame dujotiekyje sukėlė gaisrą Čiuvašijos Vurnarų rajone, nukentėjusiųjų nėra“, - pareiškė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovai.„rbc.ua“ primena, kad pastaruoju metu Rusijoje vis dažniau kyla gaisrai. Neseniai ugnis nuniokojo naftos kombinatą Rytų Sibire, padangų gamyklą Barnaule, prekybos centrą Pamaskvyje.https://t.me/uniannet/83919

Žiniasklaida: Zelenskis atvyko į patį karščiausią tašką UkrainojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Bachmutą. Tai Hromadske.TV patvirtino jo atstovas spaudai. Prezidentūros pranešime sakoma, kad V. Zelenskis susitiko su kariuomenės pareigūnais ir įteikė apdovanojimus ukrainiečių kariškiams, kurie stabdo įnirtingą, kelis mėnesius trunkančią Rusijos karinę kampaniją prieš miestą.Bachmutas įvardijamas kaip vienas karščiausių taškų Ukrainoje, čia vyksta intensyvios kovos.Ties dviem svarbiomis kryžkelėmis įsikūrusiame Bachmute beveik neliko 70 tūkst. gyventojų, o miesto pastatai ir namai virto griuvėsiais. Ukrainos kariai gina šiaurines, rytines bei pietines miesto prieigas nuo Rusijos pajėgų, lėtai slenkančių laukais ir nuolaidžiais šlaitais Bachmutovkos upės link.Rusijos pajėgos sunaikino Ukrainos rytinį Bachmuto miestą, neseniai sakė prezidentas V. Zelenskis.„Bachmutas, Soledaras, Marjinka, Kremina. Jau seniai šių vietovių žemėje neliko nė vienos gyvenamosios vietos, kuri nebūtų nukentėjusi nuo sviedinių ir ugnies, – gruodžio 10 d. savo vakariniame vaizdo kreipimesi, vardydamas miestus, kurie vėl atsidūrė taikiklyje, sakė V. Zelenskis. – Okupantai faktiškai sunaikino Bachmutą, dar vieną Donbaso miestą, kurį Rusijos kariuomenė pavertė sudegusiais griuvėsiais.“https://t.me/tv_freedom/11882

Ukrainos pareigūnai sulaikė kolaborantą, kėlusį Rusijos vėliavą virš Charkivo merijos 2014-aisiaisUkrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnai Charkive demaskavo dar vieną rusų bendrininką. Jis 2014 metais perėjo į priešo pusę ir ragino šturmuoti Charkivo miesto tarybą.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis UST spaudos tarnyba.Gautomis žiniomis, įtariamasis, dalyvavęs Kremliaus projekte „Novorosija“ ir mėginimuose užgrobti valdžią regione, daugiau kaip aštuonerius metus slapstėsi nuo teisingumo.Būtent jis 2014 metais kėlė Rusijos vėliavą virš Charkivo miesto tarybos pastato ir ragino jį šturmuoti.Be to, vyras prieš Rusijos propagandininkų kameras ragino pakeisti Ukrainos sienas ir užimti valstybės institucijas. Daugiausia tokių „interviu“ jis davė Kremliaus televizijos kanalui „Rossija 1“.Rusijos kėslams žlugus, pakalikas nusprendė pasislėpti ir šitaip išvengti teisingumo. Jis laikėsi konspiracijos priemonių, dažnai keitė adresus ir mobiliųjų telefonų numerius.Bet UST pareigūnai nustatė jo buvimo vietą ir sulaikė kolaborantą. Per kratą jo namuose buvo rasta Rusijos vėliavų ir Georgijaus juostelių, taip pat ginklų ir šovinių.Jam pateikti kaltinimai dėl kėsinimosi į Ukrainos teritorijos vientisumą ir neliečiamumą bei dėl neteisėtos ginklų ir šaudmenų apyvartos.

Putinas: padėtis labai sudėtingaRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad padėtis keturiose rugsėjį neteisėtai aneksuotose Ukrainos srityse yra labai sudėtinga.„Padėtis Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ bei Chersono ir Zaporižios srityse yra labai sudėtinga“, – pareiškė V. Putinas, antradienį kreipdamasis į profesinę šventę mininčius Rusijos saugumo tarnybų pareigūnus.V. Putinas išskyrė tuos pareigūnus, kurie pradėjo dirbti „naujuose Rusijos regionuose“ ir tvirtino, kad šių teritorijų gyventojai tariamai „kliaunasi“ jų teikiama „apsauga“. Kremliaus šeimininkas taip pat kalbėjo apie Rusijos kontržvalgybos operacijas ir tvirtino, kad joms reikalingas maksimalus saugumo pajėgų susitelkimas.V. Putinas apie minėtų keturių Ukrainos sričių „aneksiją“ paskelbė rugsėjį. Tada Rusijos prezidentas pareiškė, kad neva šie regionai „amžiams“ tapo „naujais Rusijos Federacijos subjektais“. Nepaisant to, pati Ukraina ir tarptautinė bendruomenė šias aneksijas laiko neteisėtomis ir negaliojančiomis, o Maskva netgi neturi šimtaprocentinės tariamai „prisijungtų“ teritorijų kontrolės. Praėjusį mėnesį Rusijos karinės pajėgos dėl sėkmingo Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo buvo priverstos trauktis iš Chersono srities administracinio centro.

Po pasklidusių gandų – surežisuotas Putino susitikimasRusijos Federacijos (RF) prezidentas Vladimiras Putinas surengė surežisuotą susitikimą su Rusijos generolais, kad atsikratytų asmeninės atsakomybės už nesėkmes kare su Ukraina.Kaip tviteryje skelbia Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis, V. Putinas apsilankė vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ jungtiniame štabe ir susitiko su aukšto rango karininkais, įskaitant generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu.„Jis pasiteiravo apie pasiūlymus dėl tolesnės specialiosios karinės operacijos eigos. Rusijos pajėgoms Ukrainoje vadovaujantis generolas Sergejus Surovikinas buvo vienas iš ataskaitą pateikusių asmenų. Šio surežisuoto susitikimo metu V. Putinas, kaip spėjama, norėjo pademonstruoti kolektyvinę atsakomybę už specialiąją karinę operaciją“, – teigiama pranešime.„Šio susitikimo tikslas greičiausiai buvo panaikinti V. Putino atsakomybę už karines nesėkmes, didelį karių mirtingumą ir išaugusį visuomenės nepasitenkinimą dėl mobilizacijos“, – pažymima pranešime. Be to, žvalgyba pranešė, kad per televiziją parodytas vaizdo įrašas buvo skirtas socialiniuose tinkluose pasklidusiems gandams apie V. Gerasimovo nušalinimą išsklaidyti.

Lavrovas: Zelenskis nesupranta situacijos rimtumoRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis esą neturi supratimo „apie dabartinės situacijos rimtumą“.„Jis tiesiog trykšta idėjomis“, – interviu Baltarusijos televizijos stočiai „Belarus 1“ tvirtino S. Lavrovas. Pasak jo, šis idėjų „fontanas“ atskleidžia, kad V. Zelenskis tariamai nesupranta ne tik situacijos, o ir savo šalies žmonių. Ministras pridūrė, kad neva šios idėjos paliudija „rasistines“ politinės vadovybės Kyjive nuotaikas.S. Lavrovas nedetalizavo ir nesukonkretino, kokios tai yra idėjos.Ukrainos lyderis pastaruoju metu daug kalba apie būtinybę įsteigti tarptautinį tribunolą, kuriame būtų teisiami Rusijos politikai ir kariuomenės pareigūnai, atsakingi už visapusiško karo prieš jo šalį sukėlimą.Interviu S. Lavrovas taip pat vėl kritikavo Vakarus ir tikino, kad tariamai „isteriška“ jų reakcija į Maskvos „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje tik patvirtino Rusijos įsitikinimą, kad karas esą buvo „būtinas“. Anot ministro, pradėjusi karo veiksmus, Maskva sužlugdė „Vakarų geopolitinius žaidimus“ ir tariamą siekį paversti Ukrainą „nuolatine grėsme“ Rusijai.Brutali Rusijos invazija į Ukraina prasidėjo vasario 24 d. Tada Maskva tvirtino, kad vienas iš jos „specialiosios karinės operacijos“ tikslų yra įvykdyti tariamą Ukrainos „denacifikaciją“. Per jau beveik 10 visapusiško karo mėnesių visoje šalyje užfiksuota tūkstančiai Rusijos karo nusikaltimų.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 99 230 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 99 230 karių (+430 per pastarąsias 24 val.), antradienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki gruodžio 20-osios Maskvos kariuomenė taip pat neteko 2 995 (+7) tankų, 5 974 (+5) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 960 (+7) artilerijos sistemų, 410 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 212 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 281 lėktuvo, 266 (+2) sraigtasparnių, 4 599 (+7) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 680 (+23) dronų, 177 (+2) specialiosios technikos vienetų ir 653 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Ukrainos žvalgyba: Rusija „rūšiuoja“ į nelaisvę patekusius savo kareiviusRusija „rūšiuoja“ į nelaisvę patekusius savo kareivius ir, keičiantis belaisviais, teikia pirmenybę tik kai kurioms jų kategorijoms. Okupuotose Ukrainos teritorijose mobilizuoti žmonės jai rūpi mažiausiai.Tai per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak A. Jusovo, Rusijos režimas iš esmės yra fašistinis, kadangi per apsikeitimą belaisviais jis taiko tam tikrą gradaciją. „Antireitingo“ viršūnėje – žmonės, prievarta mobilizuoti laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.„Didesnę paklausą turi karininkai, taip pat tam tikrų žinių ir įgūdžių turintys žmonės. Turi reikšmės ir daugelis kitų dalykų, kurių neįvardysime, kad nepakenktume. Bet kuo paprastesnis žmogus, tuo mažiau rašistai juo domisi“, - konstatavo Ukrainos žvalgybos atstovas.„rbc.ua“ primena, jog anksčiau Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto vadovė Mirjana Spoljaric Egger pareiškė, kad Ukraina ir Rusija gali apsikeisti karo belaisviais pagal formulę „visi į visus“.

Putinas įsakė sustiprinti Rusijos sienų apsaugąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė sustiprinti savo šalies sienų apsaugą ir priimti naujas priemones oponuojantiems balsams tildyti. Kaip rašo „Sky News“, apie tai pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.Pasak „RIA“, šalies saugumo tarnybos gavo nurodymus tariamai „apginti“ rugsėjį neteisėtai aneksuotų keturių Ukrainos sričių gyventojus, o specialiosioms tarnyboms buvo nurodyta pažaboti masinius susibūrimus bei saugoti „strategiškai svarbius infrastruktūros objektus“.„RIA“ citavo V. Putiną, kuris pareiškė, kad šalyje esą bus „įnirtingai kovojama“ su „išdavikais“ ir „prieš Rusiją veikiančiais šnipais“.Apie šiuos V. Putino užmojus pranešta po to, kai jis pirmadienį Minske susitiko su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. V. Putinas po dvišalių derybų taip pat tvirtino, kad jo šalis ir Baltarusija ir toliau glaudžiai bendradarbiaus gynybos srityje ir vykdys karinės technikos mainus bei užsiims bendra ginkluotės gamyba, o tai esą yra būtina, nes prie Sąjunginės valstybės sienų tariamai yra susidariusi „įtempta“ situacija.

Analitikai apie Putino vizitą Minske: greičiausiai jam nepavyko įkalbėti LukašenkosBaltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per susitikimą Minske gruodžio 19 d. tikriausiai nesutiko su Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimais toliau daryti integracines nuolaidas ir tiesiogiai dalyvauti kare prieš Ukrainą.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Karo studijų institutu (ISW).Putino vizito metu abu diktatoriai viešai nesvarstė Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bet pažymėjo, kad esą Baltarusija susiduria su „Vakarų keliama grėsme“. Putinas pareiškė galįs apsvarstyti galimybę mokyti Baltarusijos karinės aviacijos įgulas naudoti „amuniciją su specialiomis kovinėmis galvutėmis“, kadangi blogėja situacija palei išorines Sąjunginės valstybės sienas.„ISW anksčiau vertino, kad Lukašenka naudoja Baltarusijos sienų gynimo nuo Vakarų ir NATO retoriką, siekdamas išvengti dalyvavimo Rusijos invazijoje į Ukrainą. Lukašenka taip pat naudojo panašias užuominas apie galimą branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje vasario 17 d. tariamos Vakarų agresijos kontekste“, - sakoma pranešime.Lukašenka pareiškė, kad Rusija pristatys Baltarusijai oro gynybos kompleksų S-400 ir kompleksų „Iskander“, o Putinas teigė, kad abu vadovai svarstė bendros gynybinės erdves formavimo klausimus.ISW analitikų nuomone, Baltarusijos tiesioginis dalyvavimas Putino kare prieš Ukrainą tebėra mažai tikėtinas, kitaip Lukašenka turėtų pakoreguoti savo retoriką, kad sukurtų kokį nors įtikinamą paaiškinimą savo žmonėms, kodėl jis staiga nusigręžė nuo tariamos NATO invazijos grėsmės ir prisijungė prie pražūtingos Putino invazijos į Ukrainą.

Suomija perduos Ukrainai dar vieną karinės paramos paketąSuomija perduos Ukrainai dar vieną karinės paramos paketą. Apie tai pirmadienį pranešė Suomijos prezidentas Saulis Niinisto, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Kalbėdamas Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikime Rygoje, S. Niinisto pabrėžė, kad parama Ukrainai turi tęstis, kol šioje šalyje įsivyraus taika. Tačiau Suomijos vadovas tikino, kad sunku numatyti, kada tai gali įvykti.„Šiandien su kitais JEF lyderiais aptarėme mūsų nepalaužiamą įsipareigojimą remti Ukrainą ir pagerinti saugumo situaciją Šiaurės Europoje ir Baltijos jūros regione“, – tviteryje parašė S. Niinisto.Susitikime žurnalistai paklausė valstybės vadovų, ką jie mano apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono siūlymą dėl saugumo garantijų Rusijai. Šią galimybę prieš tai jau atmetė keleto valstybių, įskaitant Nyderlandus, Lietuvą ir Estiją, lyderiai. Suomijos prezidentas taip pat išreiškė prieštaravimą.„Saugumo garantijų reikia Rusijos kaimynams. Jei Rusija suteiks kaimynams saugumo garantijas, būtų galima apsvarstyti panašias garantijas (Rusijai)“, – tvirtino S. Niinisto.JEF valstybių gretas sudaro Suomija, Jungtinė Karalystė (JK), Nyderlandai, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Švedija, Danija ir Estija.„Ukrinform“ primena, kad į šį susitikimą vaizdo ryšiu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir paragino JEF šalių lyderius padidinti gynybinės ginkluotės tiekimą jo šaliai.

Putinas Minske: Rusija neplanuoja absorbuoti BaltarusijosRusijos prezidentas Vladimiras Putinas paneigė planus absorbuoti Baltarusiją, kai pirmadienį su retu vizitu lankėsi šalyje, kurios autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka padėjo jam įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.V. Putinas su gynybos ir užsienio reikalų ministrais atskrido į Minską, praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos pajėgos paleido daugybę dronų į kritinę Kyjivo infrastruktūrą ir dėl to keliolikoje regionų nutrūko elektros energijos tiekimas.Jo teigimu, Rusiją ir Baltarusiją, kuriai buvo paskelbtos naujos Vakarų sankcijos po to, kai prezidentas A. Lukašenka buvo paskelbtas laimėjusiu šeštąją kadenciją 2020 metų rinkimuose, plačiai kritikuotuose kaip nesąžiningi, „vienija bendra istorija ir dvasinės vertybės“.V. Putinas pavadino šalis „artimiausiomis sąjungininkėmis ir strateginėmis partnerėmis“, tačiau tvirtino, kad gandai, jog Rusija siekia užgrobti Baltarusiją, sklinda iš „piktavalių“.„Rusija nesuinteresuota ką nors absorbuoti, tai būtų paprasčiausiai beprasmiška“, – sakė V. Putinas.Vašingtone Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas) pasišaipė iš Rusijos vadovo komentarų.„Manau, kad tokį pareiškimą reikia vertinti kaip didžiausią ironiją iš lyderio, kuris šiuo metu, dabar, siekia smurtu absorbuoti savo kitą taikų kaimyną“, – teigė N. Price'as.„Matėme, kaip A. Lukašenkos režimas iš esmės perleido savo suverenitetą – perleido savo nepriklausomybę – Rusijai“, – sakė N. Price'as.Baltarusija leido rusų pajėgoms naudotis savo teritorija, ir likus kelioms valandoms iki V. Putinui nusileidžiant Minske, Maskva paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotos pratybos su Baltarusijos pajėgomis, įskaitant tankų manevrus ir snaiperių šaudymą sniegu padengtame poligone.A. Lukašenka paragino glaudžiau bendradarbiauti karinėje srityje ir teigė, kad Rusija ir Baltarusija yra „atviros dialogui su kitomis valstybėmis, įskaitant iš Europos“.„Tikiuosi, kad netrukus jie įsiklausys į proto balsą“, – sakė A. Lukašenka.Prieš Rusijos vadovo vizitą buvo spėliojama, kad jis darys spaudimą A. Lukašenkai siųsti karius į Ukrainą kovoti kartu su rusais po to, kai Maskva patyrė virtinę pralaimėjimų per beveik 10 mėnesių trukusias kovas.Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šiuos pranešimus atmetė kaip „visiškai kvailus, niekuo nepagrįstus prasimanymus“.Spalio mėnesį Baltarusija paskelbė apie bendrų regioninių pajėgų su Maskva formavimą, į buvusią sovietinę šalį atvykus keliems tūkstančiams Rusijos kariškių.

Zelenskis: Bachmutas išlieka karščiausiu tašku visoje fronto linijoje Bachmutas tebėra karščiausias taškas visoje fronto linijoje, kuri tęsiasi daugiau kaip 1 300 km.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė vakariniame vaizdo kreipimesi. Pasak jo, okupantai bando palaužti Bachmutą nuo gegužės mėnesio.„Tačiau laikas bėga, o Bachmutas jau skaldo ne tik rusų kariuomenę, bet ir rusų samdinius, atvykusius pakeisti prarastų okupantų kariuomenių. Tiesiog pagalvokite apie tai: Rusija Ukrainoje jau prarado beveik 99 000 savo karių. Vieną dieną okupantai patirs 100 000 nuostolių. Už ką?“ – pabrėžė Ukrainos prezidentas.„Esu dėkingas visiems mūsų kariams, kurie didvyriškai saugo Bachmutko kryptį, Soledarą, Avdejevką, Marinką, Kreminos kryptį ir visą Donbasą – regioną, kuris iki Rusijos atėjimo buvo vienas stipriausių Ukrainoje ir kurį Rusija tiesiog naikina kaip išdegintą žemę... Net ir toks žiaurumas priešui nieko neduos“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Naujas Rusijos puolimas KijeveKaro ekspertas Oleksandras Kovalenko prognozavo, kiek karinės įrangos reikės rusams, kad galėtų įvykdyti naują bandymą užimti Kijevą iš Baltarusijos, kuris gali būti sėkmingas.„Vasario 24 d. 40 tūkst. „elitinių“ okupantų nepavyko užimti Kijevo, tai kiek karių reikia siųsti šturmuoti Kijevo? Aišku, ne 40 tūkst. Tarkime, 60 tūkst.“, – teigė ekspertas.Pasak jo, šiandien Baltarusijoje tokių išteklių nėra.„Beprasmiška ir negailestinga mėsmalė, kuri baigsis dar greičiau nei šių metų vasario ir kovo mėnesiais vykusi konfrontacija šiauriniame priešakyje“, – įsitikinęs A. Kovalenko.

Rusai vėl atakavo ChersonąDėl raketų atakos prieš Chersoną pirmadienį žuvo vienas žmogus, buvo apgadinti dviejų valstybinių įstaigų ir gimnazijos pastatai, „Telegram“ kanale skelbia Chersono miesto taryba.Pasak miesto karinio komendanto biuro atstovo Dmitrijaus Pletenchuko, vienas iš Chersono gyventojų žuvo, kai šalia jo automobilio sprogo automobilio sviedinys. Jis taip pat paaiškino, kad viena iš raketų vėl pataikė į Chersono regioninės administracijos pastatą.Pasak D. Pletenchuko, Rusijos kariai pradėjo apšaudyti Chersoną iš S-300 oro gynybos sistemos, bandydami smogti miestui iš didesnio atstumo.

Kariuomenė prašo Zelenskio sugriežtinti įstatymą dėl dezertyravimoUkrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas paragino prezidentą Volodymyrą Zelenskį sugriežtinti įstatymą dėl dezertyravimo ir pasirašyti atitinkamą įstatymo projektą, patvirtintą Aukščiausiosios Rados.„Esu priverstas kelti gana sudėtingą temą – atsakomybės stiprinimą už neteisėtą karinio vieneto ar tarnybos vietos apleidimą, dezertyravimą, neteisėtą mūšio lauko apleidimą arba atsisakymą naudoti ginklus, nepaklusnumą ir kovinių įsakymų nevykdymą. Pritariu atitinkamiems pakeitimams, susijusiems su Ukrainos Aukščiausiosios Rados priimtais teisės aktais, ir aš prašau prezidento: pasirašykite įstatymą. Mano nuomonė aiškiai atspindi frakcijų vadų ir karinių dalinių, reikalavusių sistemingo šio problemų komplekso sprendimo, poziciją“, - parašė V. Zalužnas savo „Telegram“ kanale. Pirmą kartą nerimą dėl didėjančio dezertyravimo atvejų skaičiaus Ukrainos kariuomenėje šią vasarą išreiškė Vakarų žvalgybos. Padėtis fronte buvo ypač įtempta, nes Rusijos kariuomenė aktyviai atakavo šalies rytuose.

Putinas: derybos su Lukašenka buvo labai produktyviosRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad jo derybos su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka buvo labai produktyvios, praneša „The Guardian“, remdamasis Baltarusijos valstybine naujienų agentūra „BelTA“.V. Putinas bendroje su A. Lukašenka spaudos konferencijoje patikino, kad Rusija esą neturi jokių ketinimų absorbuoti Baltarusiją, tačiau tariami „priešai“ trukdo abiejų šalių integracijai. Kremliaus šeimininkas taip pat nurodė, kad Minskas ir Maskva ir toliau glaudžiai bendradarbiaus gynybos srityje ir vykdys karinės technikos mainus bei užsiims bendra ginkluotės gamyba. Jo tvirtinimu, šios priemonės yra būtinos, nes prie sąjunginės valstybės sienų esą yra susidariusi įtempta situacija.Kaip rašė „BelTA“, A. Lukašenka savo ruožtu kalbėjo apie tai, kad šiuo metu esą sprendžiasi Baltarusijos ir Rusijos ateitis. „Šiandien galime besąlygiškai pabrėžti: kartu galime ne tik išgyventi, tačiau ir rasti būdų plėtoti mūsų ekonomikas“, – tvirtino jis.Autoritarinis Baltarusijos prezidentas taip pat pareiškė, kad jo dvišalės derybos su V. Putinu ir platesni pokalbiai tarp abiejų šalių delegacijų buvo produktyvūs ir jų metu buvo kalbamasi apie „daugybę klausimų, susijusių su Baltarusijos ir Rusijos santykiais“.

JT vadovas mano, kad Ukrainos ir Rusijos karas tęsisJungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį pareiškė pesimistiškai vertinantis galimybę, jog Rusijos karas Ukrainoje netrukus baigsis, bet pridūrė, jog tikisi, kad iki kitų metų pabaigos jis pasibaigs.„Veiksmingų taikos derybų artimiausioje ateityje galimybės nevertinu optimistiškai“, – pareiškė jis žurnalistams per metų pabaigoje kasmet rengiamą spaudos konferenciją Niujorke.Nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į kaimyninę šalį, praėjo jau beveik dešimt mėnesių.Pirmadienį Rusija surengė dronų ataką prieš svarbią Kyjivo infrastruktūrą ir nematyti jokių ženklų, kad karas išsisemtų.„Tikrai manau, kad karinė konfrontacija tęsis“, – pareiškė JT generalinis sekretorius organizacijos būstinėje.„Manau, mums vis dar teks palaukti to momento, kai bus įmanoma surengti rimtas taikos derybas. Artimiausioje ateityje tokių derybų neįžvelgiu“, – pridūrė jis.Po kelių ratų taikos derybų, kurioms dviejų šalių delegacijos buvo susitikusios konflikto pradžioje, derybos greitai įstrigo. Ukraina sako, kad Rusijai reikės išvesti visas savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos, kad būtų galima surengti derybas.O praėjusį mėnesį vienas Ukrainos aukšto rango pareigūnas pareiškė, jog bet kokie pokalbiai, kurie nebūtų pagrįsti tarptautinės bendruomenės pripažintomis Ukrainos sienomis, būtų „nepriimtini“.A. Guterresas pareiškė turįs „didelių“ vilčių, kad taiką bus galima pasiekti 2023 metais.

Moldova įsitikinusi, kad kitąmet Rusija gali įsiveržti į jos teritorijąMoldovos saugumo ir žvalgybos tarnybos vadovas Aleksandru Musteata pirmadienį pareiškė, kad esama didelės rizikos, jog Rusija planuoja įsiveržimą į Moldovos teritoriją ir dabar tai esą tėra laiko klausimas, praneša „Sky News“.Pasak jo, Maskva neatsisako planų per Pietų Ukrainą suformuoti sausumos koridorių į okupuotą Uždniestrės regioną. „Klausimas yra ne apie tai, ar Rusijos Federacija ryšis naujam puolimui Moldovos teritorijos kryptimi, o kada ji tai darys“, – televizijos stočiai „TVR-Moldova“ sakė A. Musteatu.Saugumo ir žvalgybos tarnybos vadovas tvirtino, kad Rusija galimai svarsto keletą skirtingų puolimo scenarijų. Viename jų įsiveržimas numatomas sausio–vasario mėnesiais o kitame – kovą arba balandį. Tačiau visa tai esą priklausys nuo tolesnės karo Ukrainoje eigos.Moldova turi tik labai kuklų gynybos biudžetą.

Ukraina stiprina sieną su BaltarusijaUkraina stiprina sieną su Baltarusija, atsižvelgdama į galimą Rusijos karių puolimą iš šios šalies teritorijos, interviu BBC sakė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevgenijus Jeninas.„Mes statome gynybines linijas per visą sienos su Rusija ir Baltarusija ilgį“, – sakė J. Jeninas, pabrėždamas, kad tai apima šautuvų ir artilerijos pozicijas bei amunicijos sandėlius.Viceministras davė interviu BBC netrukus po dar vienos masinės Rusijos bepiločių orlaivių atakos prieš Kijevą, per kurią smarkiai apgadinta kritinė infrastruktūrą, didelė dalis Ukrainos palikta be elektros. „Mūsų oro gynybos sistemos dėka mums pavyko numušti iki 90 proc. Rusijos pusės paleistų dronų“, – sakė jis, kartu pripažindamas, kad dalis sostinės energetikos infrastruktūros buvo gerokai apgadinta, o energetikos inžinieriai turi dirbti visą parą, kad atkurtų elektros tiekimą.„Mes darome viską, kas įmanoma, kad apsaugotume savo civilius gyventojus, tačiau tai yra problemiška, kai nėra elektros“, - pabrėžė J. Jeninas.

Ukraina: Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė du Rusijos sraigtasparniusGruodžio 19 d. Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė du Rusijos sraigtasparnius. Informacija apie jų tipą vis dar tikslinama.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Ukrainos aviacija sudavė 12 smūgių teritorijoms, kuriose buvo sutelktas personalas ir karinė technika, ir penkis smūgius užpuolikų priešlėktuvinės gynybos sistemų pozicijoms.

Kanada siekia areštuoti 26 mln. dolerių Rusijos oligarcho R. Abramovičiaus turtoKanados vyriausybė pirmadienį paskelbė pradedanti procesą, kuriuo siekiama areštuoti 26 mln. JAV dolerių vertės turto iš bendrovės, priklausančios Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui, kuriam taikomos sankcijos.Nors kelios Vakarų sąjungininkės yra areštavusios asmenų, artimų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jachtas, naftos ir dujų įmones ir kitą turtą, Kanada tai daro pirmą kartą.Otava pareiškė, kad kreipsis į teismą leidimo areštuoti R. Abramovičiaus įmonės „Granite Capital Holdings“ turtą ir gautas lėšas paskirti Ukrainos atstatymui.„Putino oligarchai prisidėjo prie neteisėtos ir barbariškos Rusijos invazijos į Ukrainą“, – pareiškė ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland.„Kanada nebus prieglobstis jų neteisėtai įgytam pelnui, o šiandienos pareiškimas rodo mūsų pasiryžimą užtikrinti, kad Rusijos elitas sumokėtų kainą už paramą žiauriam Putino režimui“, – sakė ji.56 metų R. Abramovičiui, buvusiam Londono futbolo klubo „Chelsea“ savininkui, Kanada, taip pat Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga taiko sankcijas.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario mėnesį Kanada paskelbė sankcijas daugiau kaip 1 500 Rusijos fizinių bei juridinių asmenų ir jų rėmėjų.

Ekspertas teigia, kad Kijevą Rusijai bus „labai sunku“ užimtiVis dažniau spėliojama, kad kitų metų pradžioje Rusija gali pradėti naują puolimą Kijevui užimti – galbūt iš Baltarusijos teritorijos. Į atsargą išėjęs oro pajėgų vicemaršalas Sean Bellas pažymi, kad pastaruoju metu vyko Rusijos ir Baltarusijos vadovų derybos, o šiandien, kaip pranešame, Vladimiras Putinas lankosi Minske, tačiau neaišku, koks viso to tikslas. Kalbėdamas per „Sky News“, jis sako, kad Vladimiras Putinas „beveik neabejotinai norės, kad Baltarusija labiau įsitrauktų į karą“. Baltarusija rengia karinius mokymus, remdama Rusiją, taip pat suteikė įrangos, padedančios Maskvos invazijai.Tačiau, nors Bellas sako, kad jie yra „politiniai bičiuliai“, panašu, kad Baltarusijos žmonės ir kariškiai nenori įsitraukti į konfliktą. Jis tęsia, kad jei Rusija vėl norės pulti Ukrainos sostinę, ji greičiausiai norės įsiveržti iš Baltarusijos teritorijos, nes Ukrainos siena su Rusija yra šiek tiek toliau nuo Kijevo.Tam prireiktų „didžiulio kiekio įrangos, žmonių ir medžiagų“, sako jis.Paskutinį kartą, kai Maskva bandė užimti Kijevą pavasarį, tai buvo „įspūdinga nesėkmė“, todėl Bellas sako, kad Kijevas Rusijai ir vėl būtų „labai sunkiai įveikiamas riešutas“.

Apklausa: tik 59 proc. ES gyventojų palaiko Ukrainos rėmimą ginklaisTik apie 59 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų palaiko nuo Rusijos invazijos besiginančios Ukrainos rėmimą ginklais. Tai rodo Europos Komisijos (EK) užsakymu atliktos apklausos rezultatai.Tačiau, anot apklausos, humanitarinės paramos teikimą jau palaiko 88 proc. ES gyventojų. Tuo metu karo pabėgėlių priėmimui pritaria 82 proc. bloke gyvenančių žmonių.Pasak EK, ginklų tiekimui labiausiai nepritaria Graikijos (48 proc.) ir Kipro (46 proc.) gyventojai. Aukštas nepritarimo lygis taip pat fiksuotas Slovakijoje, Bulgarijoje, Austrijoje ir Vengrijoje. Vokietijoje daugiau kaip pusė gyventojų palaiko ginkluotės perdavimą.Be humanitarinės paramos ir pabėgėlių priėmimo, stiprų ES gyventojų palaikymą (71 proc.) taip pat turi bloko sankcijos Rusijai. Bendrijoje gyvenantys žmonės taip pat linkę palaikyti perėjimą nuo rusiško iškastinio kuro importo.Ši apklausa vyko lapkričio 23–30 dienomis. Joje dalyvavo 26 337 žmonės iš visų 27 ES šalių.

„Nepadėkite priešui rinkti duomenų“ – ukrainiečiai raginami nesiųsti pranešimų realiuoju laikuUkrainiečiai buvo paraginti neskelbti jokių Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketų paleidimų ir pozicijų nuotraukų ar vaizdo įrašų realiuoju laiku.Vyriausybė teigia, kad Rusija naudoja šią informaciją savo žvalgybai ir „tiesia raketų maršrutus, kad apeitų mūsų gynybą“.„Būkite atsargūs ir nepadėkite priešui rinkti duomenų, kurie neša mirtį žmonėms“, – perspėjo vyriausybė.

Zelenskis: šiąnakt prieš Ukrainos miestus Rusija panaudojo naujai gautus iranietiškus dronusNaktį iš gruodžio 18 d. į 19 d. Rusijos kariuomenė į taikius Ukrainos miestus paleido 34 iranietiškus dronus kamikadzes „Shahed“ iš naujai gautos partijos, kurią iš viso sudaro 250 šių skraidyklių.Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių narių vadovų susitikimą Rygoje.„Praėjusią naktį Ukraina vėl buvo užpulta iranietiškais dronais. 34 bepiločiai „Shahed“. Konkrečiai įvardiju tiek skaičių, tiek pavadinimą. Šie dronai yra iš naujos partijos, kurią Rusija gavo iš Irano. 250 – tiek „Shahed“ dronų gavo teroristinė valstybė“, – teigė V. Zelenskis.Pasak Ukrainos prezidento, šios skraidyklės atakoms pasitelkiamos nuolat ir yra dažnai naudojamos smūgiuojant energetikos infrastruktūrai. V. Zelenskis nurodė, kad per vieną neseniai surengtą ataką buvo paveikta daugiau kaip 20 mln. ukrainiečių. „Gruodžio 16 d. vakarą nuo elektros tinklų buvo atjungta 22,408 mln. ukrainiečių. Be vandens ir šildymo liko per 10 mln. žmonių“, – pabrėžė prezidentas.Kaip skelbta anksčiau, naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusija prieš Ukrainą surengė dar vieną masinę dronų kamikadzių ataką. Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė didžiąją daugumą šių skraidyklių.

Sunakas kelionėje po Baltijos šalis ragina sąjungininkus tvirtai palaikyti UkrainąJungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishis Sunakas pareiškė kolegoms kitų šalių lyderiams, kad taikos derybos su Rusija neįmanomos, kol ji nepasitrauks iš okupuotų Ukrainos regionų, ir paragino juos didinti oro gynybos sistemų tiekimą karo nualintai šaliai.R. Sunakas sakė, kad Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms (JEF) atėjo „nepaprastai svarbus“ metas dar kartą patvirtinti savo nuolatinę paramą Kyjivui, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas eskaluoja karą su „siaubingomis“ pasekmėmis Ukrainai.JK vadovaujamų JEF šalių vadovai pirmadienį Rygoje susitiko aptarti Ukrainos gynybos poreikių ir kartu sustiprinti savo pačių bendradarbiavimą.Po apsilankymo Latvijos sostinėje R. Sunako kelionė po Baltijos regioną tęsis vizitu Estijoje, kur jis vėliau tą pačią dieną susitiks su britų kariais ir pasirašys naujos technologinės partnerystės sutartį.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į gynybos aljanso susirinkimą, prašydamas suteikti įvairių ginklų sistemų, įskaitant tas, kurios padėtų apsisaugoti nuo grėsmių iš oro, Maskvai toliau atakuojant šalį iranietiškais dronais.„Raginu jus padaryti viską, kad okupantai būtų greičiau nugalėti, – sakė jis per vertėją. – 100 proc. oro skydas Ukrainai būtų vienas iš sėkmingiausių žingsnių prieš Rusijos agresiją, ir šio žingsnio reikia dabar“.Jis sakė, kad milijonai žmonių liko be šildymo ir elektros energijos po to, kai V. Putino pajėgos naktį dronais „kamikadzėmis“ smogė kritinei infrastruktūrai šalies sostinėje ir aplink ją.JK paskelbė, kad pagal 250 mln. svarų sterlingų (305 mln. dolerių) vertės sutartį, kuri yra gynybinės pagalbos paketo 2023 metams dalis, papildomai tieks šimtus tūkstančių artilerijos šaudmenų.R. Sunakas paragino kitas JEF šalis palaikyti arba padidinti savo dabartinius siūlymus ir suteikti Kyjivui dar daugiau oro gynybos sistemų, artilerijos ir šarvuočių.Jis tęsė: „Turime aiškiai pasakyti, kad bet koks vienašališkas Rusijos raginimas nutraukti ugnį dabartinėmis aplinkybėmis yra visiškai beprasmis. Manau, kad tai būtų melagingas raginimas, kuriuo Rusija pasinaudotų tam, kad persigrupuotų, sustiprintų savo kariuomenę, ir kol ji nepasitrauks iš okupuotos teritorijos, jokių realių derybų negali ir neturi būti. Tačiau ką mes galime padaryti, tai galvoti apie tą laiką dabar, galvoti apie tai, ką darysime dėl saugumo garantijų“.Tai nuskambėjo po to, kai JAV diplomatijos veteranas Henry Kissingeris pareiškė, kad artėja laikas deryboms dėl taikos su Rusija.R. Sunakas taip pat sakė, kad JEF aljansas turi sutelkti dėmesį į „Rusijos galimybių persigrupuoti ir apsirūpinti sumažinimą“, be kita ko, „labai griežtai kritikuodamas“ Iraną dėl dronų siuntimo Maskvai.Po susitikimo R. Sunakas su Latvijos ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu surengs individualų pokalbį.

Zelenskis: Ukrainos vaikai šioms Kalėdoms prašo oro gynybos sistemų ir ginklųUkrainos vaikai nori, kad per šias Kalėdas Šv. Mikalojus atneštų oro gynybos sistemų, ginklų ir pergalę. Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių narių vadovų susitikimą Rygoje.„Šiandien, minint Šv. Mikalojaus dieną... Rusijos teroristai Ukrainos vaikams „padovanojo“ naujas atakas, – teigė V. Zelenskis, kurį cituoja CNN. – Savo laiškuose Šv. Mikalojui Ukrainos vaikai prašo oro gynybos sistemų, ginklų ir pergalės – pergalės jiems ir visiems ukrainiečiams.“Šv. Mikalojus katalikybėje ir stačiatikybėje laikomas Kalėdų Senelio atitikmeniu. Pagal senąjį Julijaus kalendorių, nuo Grigaliaus atsiliekantį 13 dienų, Šv. Mikalojaus diena Ukrainoje minima gruodžio 19 d., ne gruodžio 5–6 dienomis, kaip kitose šalyse.Ukrainos lyderis pridūrė, kad jo šalies mažieji „supranta viską“. „Tad imkimės veiksmų“, – nurodė V. Zelenskis.Jis kartu paragino susitikime dalyvavusių valstybių – Danijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės (JK) – vadovus ir toliau teikti Ukrainai gynybinę paramą, kuri, pasak jo, padės „paspartinti mūsų ginkluotųjų pajėgų judėjimą pergalės link“.Brutali Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau beveik 10 mėnesių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Minską. Rusijos ir Baltarusijos propagandistai publikavo nuotrauką, kurioje matyti, kad jį pasitinka Aliaksandras Lukašenka.https://t.me/belta_telegramm/173546

Kremlius „kvailais“ vadina tvirtinimus, kad V. Putinas susitikime su A. Lukašenka spaus Baltarusiją prisijungti prie karoKremlius pirmadienį kvailais pavadino tvirtinimus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitikime su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka spaus Minską visapusiškai prisijungti prie karo prieš Ukrainą, praneša „Sky News“.Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, tokie teiginiai yra „nepagrįsti“ ir „kvaili“.Ukrainiečiai baiminasi, kad vėliau pirmadienį vyksiančiame susitikime V. Putinas spaus Baltarusiją tapti aktyvia karo dalyve.Apie būsimą V. Putino vizitą Baltarusijoje praėjusią savaitę informavo A. Lukašenkos biuras. Tada jis tvirtino, kad esą Kremliaus šeimininkas atvyks su „darbiniu vizitu“, kurio metu abiejų šalių vadovai aptars saugumo klausimus ir dalinsis nuomonėmis apie „padėtį regione ir pasaulyje“.V. Putinas paskutinį kartą Baltarusijoje lankėsi 2019 m. vasarą.Baltarusija ir Rusija yra artimos sąjungininkės. Baltarusija leidžia Rusijai naudotis savo teritorija vykdant brutalią invaziją į Ukrainą, tačiau Minsko ginkluotosios pajėgos karo veiksmuose oficialiai nedalyvauja.

Senis Šaltis Rusijos pafrontės regionuose nesilankys „Rusijos geležinkeliai“ savo interneto svetainėje paskelbė apie bendrą šios įmonės ir Vologdos srities vyriausybės projektą – Senio Šalčio „kelionę geležinkeliu“.„Senis Šaltis ir vėl leidosi į savo nuostabią kelionę traukiniu, kad pervažiuotų visą šalį – nuo Didžiojo Ustiugo iki Vladivostoko ir atgal, ir padovanotų pasaką vaikams iš įvairiausių šalies kampelių – į jo maršrutą įtraukta daugiau kaip šimtas miestų, miestelių ir gyvenviečių“, – rašoma pranešime. Tačiau į regionų, per kuriuos važiuos šis traukinys, sąrašą nėra įtrauktas nei Kurskas, nei Belgorodas, nekalbant apie aneksuotas Ukrainos teritorijas. „Belgorod. Fonar“ pažymi, kad iš pradžių buvo planuojama, jog Senis Šaltis aplankys tiek Belgorodą, tiek Kurską, tačiau vėliau šie miestai iš sąrašo dingo. „Pietryčių geležinkelių“ spaudos tarnyba komentuoti šių pasikeitimų priežastis atsisakė.   https://t.me/sotaproject/51123

Ukrainoje – vėl oro pavojusDaugelyje Ukrainos sričių vėl paskelbtas oro pavojus. Apie grėsmę iš oro buvo įspėti šiaurinių, rytinių ir centrinių šalies regionų gyventojai, praneša portalas „rbc.ua“.Plataus masto oro pavojus buvo paskelbtas apie 13 val. 30 min.https://twitter.com/EmmanuelleChaze/status/1604803131082436608

Maskva teigia, kad virš Pietų Rusijos numuštos keturios JAV pagamintos raketosMaskva pirmadienį pranešė, neva jos oro gynybos sistemos numušė virš pietinio Rusijos regiono, besiribojančio su Ukraina, keturias JAV pagamintas raketas. Tai vienas pirmųjų tokių pranešimų per beveik 10 mėnesių trunkantį karą.„Keturios amerikiečių prieš radiolokatorius naudojamos raketos „HARM“ buvo numuštos oro erdvėje virš Belgorodo regiono“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje. Iš Belgorodo regiono nuolat pranešama, kad jis nukentėjo nuo Ukrainos suduotų smūgių.

Po Rusijos išpuolių Kyjive ir 10 Ukrainos regionų bus nutrauktas elektros tiekimasUkrainos energetikos operatorius „Ukrenerho“ pirmadienį pranešė, kad sostinėje Kyjive ir dešimtyje kitų regionų po Rusijos dronų smūgių bus vykdomas avarinis elektros tiekimo nutraukimas.„Priešo bepiločiai orlaiviai naktį atakavo energetikos objektus visoje šalyje... Sumų, Charkivo, Poltavos, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kirovohrado, Žytomyro, Černihivo, Čerkasų ir Kyjivo srityse bei Kyjivo mieste pradėti vykdyti avarinių išjungimų grafikai“, – sakoma „Ukrenerho“ pranešime.

Į Ukrainą įvežta daugiau kaip 500 tūkst. generatoriųŠiais metais į Ukrainą įvežta 510,3 tūkst. elektros generatorių, beveik pusė jų – po muitų ir PVM panaikinimo.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatu Jaroslavu Železniaku.Parlamentaro duomenimis, iki gruodžio 19 d. į Ukrainą lengvatinėmis sąlygomis buvo įvežti 235,9 tūkst. generatorių. Iš jų 92 proc. (217,3 tūkst.) įvežė juridiniai asmenys, 8 proc. (18,6 tūkst.) – fiziniai asmenys.„rbc.ua“ primena, kad Ukrainoje lapkričio 10 d. įsigaliojo ministrų kabineto nutarimas, pagal kurį panaikinamas įvežimo muitas generatoriams, akumuliatoriams ir dar kai kurioms prekėms.Be to, gruodžio 13 d. Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą dėl paramos Ukrainos energetikos infrastruktūros atkūrimui, kuris panaikino generatorių importo mokestį.Rusija nuo spalio 10 d. masiškai atakuoja raketomis ir dronais Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Pastarąją parą Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo trys civiliai, dar 11 buvo sužeistiPastarąją parą, gruodžio 18-ąją, Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo trys civiliai, dar 11 žmonių buvo sužeisti.Tokius Ukrainos sričių karinių administracijų duomenis pirmadienį „Telegram“ kanale paskelbė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, praneša „Ukrinform“.Pasak pareigūno, Donecko srityje žuvo trys žmonės, dar keturi buvo sužeisti, Charkivo srityje sužeistas vienas žmogus, Chersono srityje sužeisti šeši žmonės.

Lenkijos parama Ukrainai siekia 8,5 mlrd. eurųLenkijos parama Ukrainai siekia net 40 mlrd. Lenkijos zlotų (8,5 mlrd. eurų), iš jų 15,9 mlrd. zlotų (3,4 mlrd. eurų) skyrė valstybė, rašo laikraštis „Rzeczpospolita“.Laikraščio duomenimis, per pirmuosius tris karo Ukrainoje mėnesius privati parama šaliai siekė 9 mlrd.–10 mlrd. zlotų (1,9 mlrd.–2,1 mlrd. eurų).Karinė pagalba Ukrainai sudaro maždaug 8,5 mlrd. zlotų (1,8 mlrd. eurų).Laikraštis pridūrė, kad iš pradžių pagalbos ukrainiečiams naštą prisiėmė paprasti piliečiai. "Manoma, kad daugiau ar mažiau pabėgėliams padėjo 77 proc. lenkų. Net 7 proc. priėmė juos į savo namus", – rašo „Rzeczpospolita“.„Pasaulio ekonomikos instituto Kylyje portalas „Ukraine Support Tracker“ rodo, kad Lenkijos deklaruota parama apginkluojant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas siekia 1,82 mlrd. eurų, todėl didžiausių Ukrainos rėmėjų sąraše Lenkija užima ketvirtą vietą“, - pranešė laikraštis.

Ukrainos pareigūnas: Rusijai raketų liko trims keturioms atakomsRusams raketų liko trims keturioms atakoms, bet po to jų atsargos bus išnaudotos.Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša „Ukrinform“.„Jeigu kalbėsime apie dideles atakas, kurias jau patyrėme, tai jiems (raketų) liko daugiausiai dviem trims, na, gal dar keturioms sukrapštys. Bet tada jie liks visiškai be raketų, kas yra neleistina, juk jiems gali atsirasti visai kitų iššūkių ir jie turi pasilikti nors kokią atsargą. Ta riba, kurios jie pagal normatyvus turi laikytis, jau peržengta ir peržengta gana seniai“, - teigė pareigūnas.Tačiau jis pažymėjo, jog Rusijai dar liko raketų S-300, kuriomis ji dabar atakuoja Ukrainos miestus. Pasak O. Danilovo, šių raketų rusams daugiau ar mažiau užtenka.Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius pridūrė, kad šalies kariškiai išmoko naikinti Rusijos leidžiamus iranietiškus dronus kamikadzes. „Rusai turi dronų „Shahed“, bet noriu pasakyti, kad mes išmokome su jais kovoti. Neseniai buvo atvejis, kai mes sunaikinome 100 proc. jų paleistų dronų“, - pareiškė O. Danilovas.

Rusijos kariškiai rengs pratybas Ukrainos kaimynėje BaltarusijojeRusijos kariuomenė surengs karines pratybas Baltarusijoje, Ukrainos kaimynėje, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Rusijos gynybos ministerija.Spalio mėnesį Baltarusija paskelbė sudariusi su Maskva jungtines regionines pajėgas, į Baltarusiją atvyko keli tūkstančiai Rusijos kareivių.„Galutinis padalinių kovinio pajėgumo ir kovinio pasirengimo įvertinimas bus pateiktas (...) įvykdžius bataliono taktines pratybas“, – citavo ministeriją „Interfax“. Agentūra nepranešė, kada ir kur vyks pratybos, tačiau jos pranešimas paskelbtas prieš pat Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į Minską, jis ketina susitikti su Aliaksandru Lukašenka. Nuo 1994 m. Baltarusiją valdantis A. Lukašenka nuo seno yra Kremliaus sąjungininkas.V. Putino vizitas vyksta praėjus 10 mėnesių nuo Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje pradžios, puolimas buvo pradėtas keliomis kryptimis, taip pat ir iš Baltarusijos teritorijos. Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje spalį sukėlė nuogąstavimų, kad puolant Ukrainą prie jų prisidės ir Baltarusijos kariuomenė.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakarą pareiškė, kad „sienų tiek su Rusija, tiek su Baltarusija apsauga yra nuolatinis prioritetas“. „Rengiamės visiems įmanomiems gynybos scenarijams“, – kasdieniame kreipimesi į tautą po susitikimo su Ukrainos kariuomenės vadais sakė V. Zelenskis.A. Lukašenka ne kartą yra sakęs, kad neketina siųsti Baltarusijos kariuomenės į Ukrainą.

Ukraina įspėja: Rusija ruošia naujametinį „sveikinimą“ – patiks ne tik PutinuiUkrainos karinė vadovybė mano, kad maždaug apie naujuosius metus Rusija surengs naujas raketų atakas, sakė armijos atstovas Jurijus Ignatas. Jo teigimu, negalima atmesti galimybės, kad priešas taip „pasveikins“ Ukrainą metų pabaigoje.„Jie turi aiškų planą, kuriame nustatė prioritetinius tikslus“, - sakė J. Ignatas. Jo teigimu, šiuo procesu siekiama padaryti kuo daugiau žalos Ukrainai.„Jie smogs ten, kur mums skaudžiausia, kuo niekšiškiau, įžūliau ir skausmingiau“, – citavo J. Ignatą valstybinė naujienų agentūra UNIAN.Be to, kitų atakų data bus nustatyta, „kad įtiktų diktatoriui (Vladimirui Putinui)“. J. Ignatas sakė, kad išpuoliai apie naujuosius metus patiks ir „vidaus auditorijai“. Jis turėjo omenyje Rusijos gyventojus.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 98 800 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 520 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki gruodžio 19 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 98 800 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 988 tankų, 5 969 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 953 artilerijos sistemų, 410 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 212 oro gynybos priemonių, 281 lėktuvo, 264 sraigtasparnių, 1 657 dronų, 653 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 592 automobilių, 175 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Šoigu „vizitas“ Ukrainoje sukėlė įtarimųInformacija apie Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu apsilankymą pas rusų pajėgų karius, įsitvirtinusius okupuotuose Ukrainos regionuose, dar nepatvirtinta, tačiau net jeigu tas asmuo tikrai ten buvo, rusų kariai į tai galėjo pažiūrėti tiktai negatyviai.Žinią apie menamą S. Šoigu vizitą perdavęs kanalas RBK-Ukraina remiasi Ukrainos pajėgų rytinės grupuotės atstovo Serhijaus Čerevato pareiškimu televizijos laidos eteryje.„Ši informacija dar nepatvirtinta. Nesu linkęs tikėti, kad [S. Šoigu] yra toks drąsus, kad ryžtųsi vykti [į okupuotas Ukrainos teritorijas]. Vis dėlto pasakysiu dar daugiau. Jo, t. y. žmogaus, netarnavusio net šauktiniu, bet užsidėjusio armijos generolo antpečius ir pačių Rusijos pajėgų karių vadinamo faneriniu maršalu, vizitas gali būti įvertintas greičiau neigiamai nei teigiamai. Karius toks žingsnis greičiau demotyvuotų nei palaikytų. To apsimetėlio klouno vizitai [okupantus] labai siutina“, – kalbėjo S. Čerevatas.Informaciją apie Rusijos gynybos ministro S. Šoigu tariamą apsilankymą priešakinėse okupantų gretose, įsitvirtinusiose laikinai užgrobtuose Ukrainos regionuose, buvo išplatinta Rusijos žiniasklaidos kanalais.Propaganda užsiimantys Rusijos leidiniai netgi paviešino vaizdo įrašą, neva nufilmuotą per S. Šoigu vizitą.Tačiau akyli stebėtojai atkreipė dėmesį į vieną niuansą: iš epizodo su S. Šoigu neįmanoma suprasti, kur jis skrenda, o jo ir aplinkinių drabužiai neatitinka sezono, be to, iš lėktuvo matyti žalios pievos.https://twitter.com/Gerashchenko_en/status/1604447887705878529

Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį į pirmadienį numušė 30 iranietiškų dronųNaktį į pirmadienį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 30 Rusijos paleistų iranietiškų dronų kamikadzių „Shahed-136/131“.Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi šalies kariškiais.„Naktį iš gruodžio 18-osios į 19-ąją Rusijos okupacinė kariuomenė atakavo Ukrainą Irano gamybos dronais kamikadzėmis „Shahed-136/131“. Iš viso užfiksuota apie 35 bepilotes skraidykles. Kaip ir praėjusį kartą, jos buvo paleistos iš rytinės Azovo jūros pakrantės“, - sakoma pranešime.Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 30 dronų.Oro taikinius naikino zenitinių raketų kariuomenės ir aviacijos daliniai, mobiliosios ugnies grupės.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kyjive ir Kyjivo srityje per naktinę dronų ataką nukentėjo kritinės infrastruktūros objektai.

Zelenskis sakė, kad bet kada mielai susikautų ringe su Putinu44 metų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako mielai ringe stosiąs į kovą su 70 metų Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.„Visada pasirengęs“, – atsakė jis į Prancūzijos televizijos kanalo TF1 klausimą per interviu sekmadienį.„Tikras vyras, jei nori ką nors pasakyti kitam, arba nori, kaip sakoma, trenkti jam į veidą, padarys tai pats, o ne pasiųs tarpininką“, - sakė V. Zelenskis. Jam pačiam jokių tarpininkų nereikia, jis visuomet pasirengęs tokiems pasiūlymams, sakė V. Zelenskis.Ar jis pasirengęs dvikovai su V. Putinu, buvo paklausta Ukrainos prezidento. „Nors rytoj“, – juokdamasis atsakė V. Zelenskis. „Tai būtų paskutinis Rusijos Federacijos prezidento viršūnių susitikimas“, - pridūrė jis.Šis klausimas užduotas laikraščiui „Le Monde“ pranešus, kad per pokalbį su Rusijos prezidentu Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas jam tarstelėjo, kad ketina boksuotis, o V. Putinas jam pasiūlė įsivaizduoti, kad daužo V. Zelenskį.

Ukrainos žvalgyba: mūsų kariškiai rengia operacijas Rusijos teritorijojeUkrainos kariškiai rengia sudėtingas operacijas Rusijos teritorijoje, tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis.Tai interviu Vokietijos leidiniui „Bild“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas Vadymas Skibickis.„Tokios operacijos reikalauja gero pasirengimo“, - pažymėjo pareigūnas.Jis pabrėžė, kad ukrainiečių taikiniais Rusijoje tampa tik kariniai objektai.„Tai Rusijos ginkluotųjų pajėgų objektai, iš kurių atakuojama Ukraina, įskaitant logistikos centrus, vadavietes, įgulas, kurias sudaro daug kareivių“, - sakė V. Skibickis.Portalas „rbc.ua“ primena, kad pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 590 okupantų, o iš viso nuo plataus masto įsiveržimo pradžios Rusija jau neteko daugiau kaip 98 tūkst. savo kareivių.

Analitikai apie Putino vizitą Minske: prasideda naujas karo etapas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos pirmadienį planuojamas susitikimas veikiausiai yra dar vienas mėginimas sukurti informacinį foną tolesniam karo su Ukraina etapui.Pirmadienį, gruodžio 19 d., planuojamas V. Putino vizitas į Baltarusiją, taip pat įvykusi Rusijos gynybos ministerijos vadovo Sergejaus Šoigu viešnagė Minske gali tapti pagrindu kalboms apie naujas karines operacijas prieš Ukrainą, pranešė JAV Karo studijų institutas (ISW).ISW duomenimis, Ukraina artimiausiu metu gali sulaukti priešo atakų.„V. Putino susitikimas su Rusijos karo vadais, S. Šoigu vizitas [į Baltarusiją] ir V. Putino susitikimas su A. Lukašenka byloja apie naują karo planavimo ir vykdymo etapą ir gali būti ženklas, kad artimiausiais mėnesiais bus atnaujintos prieš Ukrainą nukreiptos atakos“, – mano analitikai.V. Putinas pirmadienį turėtų susitikti su Baltarusijos valdovu A. Lukašenka, jis lankysis Baltarusijoje pirmą kartą per pastaruosius trejus metus.Abu daugelį metų vadovaujantys lyderiai, be kitų dalykų, planuoja aptarti sąjungą sudarančių dviejų valstybių strateginę partnerystę, regioninius ir tarptautinius klausimus.Pastarąjį kartą V. Putinas Minske susitiko su A.Lukašenka 2019 metais. Dabar jį per vizitą lydės keli vyriausybės nariai. Po derybų didesniame rate V. Putinas ir A. Lukašenka pasitrauks derybų akis į akį.Baltarusija yra ekonomiškai priklausoma nuo Rusijos ir gyvena iš V. Putino paskolų. Be to, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje abi buvusios sovietinės respublikos gerokai išplėtė karinį bendradarbiavimą. Minskas leidžia Rusijai naudoti Baltarusijos karines bazes Ukrainai pulti.

Okupuotuose Zaporižios srities rajonuose 90 proc. ligoninių gydo tik sužeistus rususOkupuotuose Zaporižios srities rajonuose rusai pajungė greitąją medicinos pagalbą armijos poreikiams, o 90 proc. ligoninių gydo tik sužeistus grobikus.Tai „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio miesto vadovas Ivanas Fiodorovas, kurį cituoja „Ukrinform“.„Okupantai garsiai trimitavo apie 90 greitosios pagalbos automobilių perdavimą ligoninėms užimtose teritorijose. Tiesa, jie pamiršo prieš kameras pasakyti, jog šios mašinos jiems pirmiausia reikalingos savo sužeistiems kareiviams į Krymą vežti. O civiliams „greitųjų“ dabar tenka ilgai laukti“, - parašė pareigūnas.Pasak Melitopolio vadovo, iš regiono medikų buvo atimti sukomplektuoti modernūs greitosios pagalbos automobiliai, o mainais „įteikti“ Rusijos automobilių pramonės gaminiai.Anot I. Fiodorovo, laikinai okupuotose teritorijose rusai pavertė medicinos įstaigas karo ligoninėmis – 90 proc. jų teikia pagalbą tik sužeistiems okupantams.„Tikiu: kitą „medicinos reformą“ okupuotose teritorijose surengs Ukrainos ginkluotosios pajėgos“, - pabrėžė jis.Anksčiau buvo pranešta, kad okupuoto Luhansko ligoninėse sužeistiems rusų kareiviams trūksta net būtiniausių dalykų.

Kijeve buvo nutrauktas avarinis elektros tiekimasKijeve avarinis elektros tiekimas buvo nutrauktas po didžiulio Rusijos smūgio sostinės infrastruktūrai.Tai reiškia, kad įprasti atjungimų grafikai neveikia tol, kol nebus atkurta situacija elektros sistemoje."Dėmesio! Buvo pritaikyti avariniai išjungimai. Išjungimų grafikai laikinai neveikia, kol situacija stabilizuosis", – perspėja energetikai.

Kyjivą atakavo daugiau kaip 20 dronųNaktį į pirmadienį rusai paleido į Kyjivą dešimtis dronų kamikadzių. Per ataką nukentėjo infrastruktūros objektai ir privatūs namai.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kyjivo srities karinės administracijos vadovu Oleksijumi Kuleba.Pasak pareigūno, preliminariais duomenimis, sužeisti du civiliai. Nukentėjusiesiems teikiama pagalba, juos stebi gydytojai.O. Kuleba pažymėjo, kad dirba visos tarnybos, šalinami smūgių padariniai.„Šalis teroristė tęsia karą prieš taikius gyventojus. Mes viską įveiksime. Priešas jau pralaimėjo“, - pridūrė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas.  Savo ruožtu Kyjivo miesto karinės administracijos atstovai papasakojo, kad Ukrainos sostinės oro erdvėje buvo užfiksuota daugiau kaip 20 priešo bepiločių skraidyklių. Apie 15 jų sunaikino oro gynybos pajėgos.https://t.me/nexta_live/43111

JK paskelbs apie naują didelį artilerijos paketą UkrainaiJungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas pirmadienį Rygoje vyksiančiame susitikime su Šiaurės, Baltijos šalių ir Nyderlandų kolegomis paskelbs apie didelį naują artilerijos paketą Ukrainai.R. Sunakas pirmadienį atvyksta į Latviją, kur su kitais Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) nariais aptars dedamas pastangas kovoti su Rusijos agresija Šiaurės ir Baltijos šalių regione.Jis paragins vadovus 2023 metais išlaikyti arba viršyti 2022-ųjų paramos Ukrainai lygį, sakoma premjero kanceliarijos išplatintame pranešime.JK premjeras taip pat paskelbs, kad Londonas kitais metais „tieks šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių pagal 250 mln. svarų sterlingų (287 mln. eurų) vertės sutartį, kuri užtikrins nuolatinį kritinės svarbos artilerijos šaudmenų tiekimą Ukrainai 2023 metais“, sakoma pareiškime.Britai vadovavo „teikiant gynybinę pagalbą Ukrainai, įskaitant daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir neseniai 125 priešlėktuvinius pabūklus“, priduriama jame.„Nuo vasario taip pat suteikėme daugiau kaip 100 tūkst. šaudmenų, kurie tiesiogiai susiję su sėkmingomis teritorijų Ukrainoje atkovojimo operacijomis“, – teigė R. Sunakas.Praėjusį mėnesį jis lankėsi Kyjive, kad pasiūlytų ukrainiečiams tolesnę paramą kovoje su Rusijos pajėgomis.„JK ir mūsų sąjungininkai Europoje vieningai reagavo į įsiveržimą į Ukrainą ir mes toliau tvirtai siekiame, kad Europoje vėl įsiviešpatautų taika“, – sakoma R. Sunako pareiškime.„Tačiau tam, kad pasiektume taiką, privalome atgrasyti nuo agresijos, o mūsų dislokavimas visame regione yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti, kad galime reaguoti į didžiausias grėsmes“, – pridūrė jis.JEF susitikime, kuriame dalyvauja Danijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės vadovai, taip pat kalbės Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kyjivo karinė administracija: dronų ataka prieš Ukrainos sostinęUkrainos sostinę ankstų pirmadienio rytą sudrebino dronų smūgiai, pranešė Kyjivo karinė administracija ir paragino žmones paisyti oro pavojaus signalo.„Priešas puola sostinę, – parašė administracija „Telegram“ socialiniame tinkle. – Šiuo metu Kyjivo oro erdvėje jau numušti 9 priešo BO (bepiločiai orlaiviai).“Kijevo meras Vitalijus Kličko sakė, kad sprogimai pasigirdo dviejuose Kijevo rajonuose ir pabrėžė, kad visos atitinkamos tarnybos dirba.„Daugiau informacijos vėliau“, – pridūrė meras.