Karas Ukrainoje. Okupuotame Sevastopolyje – sprogimų virtinė Rusija naktį į Kyjivą paleido dronus

Prieš 1 metus 41

Apie tai pranešta oficialiu Kijevo srities karinės administracijos „Telegram“ kanalu. Paragino piliečius likti saugiose vietose, kol baigsis pavojus. „Kijevo sritis! Dronų atakos grėsmė. Priešlėktuvinės gynybos pajėgoms paskelbta parengtis“, – sakoma pranešime.

Be to, šiuo metu perspėjimai dėl pavojaus skelbiami Černigovo, Sumų, Žytomyro, Poltavos ir Čerkasų srityse.

Rusijos karas prieš Ukrainą

JAV: Kinija nėra neutrali tarpininkė Ukrainos kareJungtinės Valstijos nemano, kad Kinija galėtų būti „nešališka“ tarpininkė tarp Maskvos ir Kyjivo Ukrainos kare. „Nemanau, kad Kiniją kaip nors galima laikyti nešališka“, – reporteriams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby‘is. Pekinas nėra pasmerkęs Rusijos invazijos ir toliau perka rusišką naftą, pabrėžė jis.Be to, J. Kirby apkaltino Pekiną kartojant rusų propagandą, kad karas Ukrainoje esą yra Vakarų agresijos rezultatas. Jei Kinija šiame konflikte nori vaidinti konstruktyvų vaidmenį, tai šalies vadovas Xi Jinpingas turi spausti Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos. Tačiau Xi Jinpingas net neapsilankė Ukrainoje, kalbėjo J. Kirby‘is.Komentuodamas susitikimą tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo, kurie antradienį Maskvoje džiaugėsi prasidėjusia „nauja savo ypatingų santykių era“, J. Kirby‘is pabrėžė, kad juos jungia ne tikras aljansas, o „fiktyvi santuoka“. V. Putinas esą laiko Kiniją „potencialia rėmėja“.Pekinas ir Maskva „nori pakeisti taisykles“, kurios reglamentuoja tarptautinę tvarką, kalbėjo J. Kirby‘is. Tačiau JAV esą ir toliau išlaikys ryšių kanalus su Kinija, o prezidentas Joe Bodenas vis dar planuoja pasikalbėti su Xi Jinpingu. Detalių atstovas nepateikė.Kalbėdamas apie galimą Kinijos ginklų tiekimą Rusijai, J. Kirby‘is dar kartą pabrėžė, kad JAV kol kas to požymių nemato. „Nemanome, kad Kinija to atsisakė, tačiau ji nepasistūmėjo šia kryptimi“, – teigė jis.

Aneksuoto Sevastopolio miesto gubernatorius Michailas Razvožajevas pareiškė, kad kovo 22 d. ryte Juodosios jūros laivynas atrėmė bepiločių laivų ataką prieš Sevastopolio įlanką. „Sunaikinti trys objektai. Jie bandė patekti į įlanką. Mūsų jūreiviai juos apšaudė. Taip pat suveikė priešlėktuvinės gynybos sistemos“, – savo „Telegram“ kanale parašė jis.Anot M. Razvožajevo, atakos metu karo laivai nebuvo pažeisti, tačiau, sunaikinus bepiločius, nuo sprogimų bangų išdužo keleto namų langai. Nukentėjusiųjų esą nėra.

Kyjivas: rusų naikintuvai apšaudė OdesąRusijos pajėgos vėl apšaudė Pietų Ukrainos Odesos miestą. Tai „Telegram“ kanale pranešė prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.Šiais duomenimis, naktį į miestą buvo paleistos keturios raketos. Ukrainos oro gynyba dvi raketas numušė. Kitos dvi apgadino trijų aukštų pastatą ir sužalojo tris žmones.Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų teigimu, Rusija panaudojo Su-35 naikintuvus, kurie virš Juodosios jūros į Odesą paleido raketas „oras–žemė“.

Okupuotame Sevastopolyje – sprogimų virtinėSevastopolyje nugriaudėjo sprogimų virtinė. Pranešama apie galimą dronų ataką.Kaip informuoja „Krym. Realiji“, pirmasis sprogimas nuaidėjo apie 4.46 val. vietos laiku centrinėje miesto dalyje. Nuo sprogimo sudrebėjo langų stiklai.Vėliau Sevastopolio okupacinė „Kelių transporto infrastruktūros plėtros direkcija“ pranešė, kad jūrų keleivinis transportas laikinai sustabdė darbą.„Telegram“ kanalas „Krimskij veter“ skelbia, jog miesto gyventojai girdėjo tris sprogimus 15 minučių intervalu.5.53 val. vietos laiku Sevastopolyje buvo girdimas automatinių ginklų tratėjimas. Manoma, kad buvo šaudoma į bepiločius.Remiantis 6 val. duomenimis, įlankoje reguliariai girdimi šūviai ir tratėjimas. Sevastopolio gyventojai praneša, kad akvatorijoje yra Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų.Ties įplaukimu į įlanką gyventojai taip pat pastebėjo keistų ugnių, spėjama, jog sunaikintas bepilotis laivas. Nei Sevastopolio okupacinė valdžia, nei Rusijos Federacijos (RF) kariuomenė kol kas nepateikė oficialių komentarų.https://t.me/uniannet/93112

Pentagonas: Ukraina JAV tankus „Abrams“ gaus iki rudensJAV pristatys Ukrainai tankus „Abrams“ iki 2023 metų rudens, t. y. gerokai greičiau nei tikėtasi, o priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ taip pat bus pristatytos „paspartintais terminais“, antradienį pranešė Pentagonas.Vašingtonas, derindamas veiksmus su Kyjivu, „priėmė sprendimą tiekti tanko „Abrams“ variantą M1A1“, – žurnalistams sakė spaudos sekretorius brigados generolas Patas Ryderis.Tai „leis mums gerokai paspartinti pristatymo terminus ir pristatyti šį svarbų pajėgumą Ukrainai iki šių metų rudens“.P. Ryderis sakė, kad tankai suteiks Ukrainai „labai panašų pajėgumą į M1A2“, kurį iš pradžių ketino suteikti Vašingtonas, tačiau atsisakė išsamiau kalbėti apie šių variantų skirtumus.Dėl M1A2 būtų reikėję daugiau nei vienerių metų, sakė P. Ryderis, o tai reiškia, kad jie būtų pristatyti 2024 metais.Ukraina taip pat gaus pažangias oro gynybos sistemas „Patriot“ anksčiau, nei buvo numatyta iš pradžių.„Esame įsitikinę, kad „Patriot“ galėsime ten pristatyti greičiau“, – sakė P. Ryderis, pažymėdamas, kad ukrainiečiai, kurie mokėsi dirbti su sistema, „darė pažangą greičiau nei tikėtasi, atsižvelgiant į jų polinkį ir norą mokytis“.JAV yra tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorės, greitai subūrusios tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį ir koordinuojančios pagalbą iš dešimčių valstybių.

Zelenskis priminė pirmąsias Ukrainos karių pergales prasidėjus karuiPraėjus daugiau kaip metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priminė pirmuosius savo kariuomenės laimėjimus. 2022 metų kovo 21-ąją laimėta kova dėl Moščuno kaimo netoli sostinės Kyjivo, sakė V. Zelenskis antradienį savo vakarinėje kalboje.„Tai buvo pirmasis didelis mūsų valstybės žingsnis pergalės šiame kare link“, – pabrėžė prezidentas. Jis priminė ir vėlesnius rytinės Charkivo srities bei dalies Chersono šalies pietuose atsikovojimus.„Tokį pat rezultatą pasieksime per kitas puolamąsias akcijas“, – tęsė V. Zelenskis, turėdamas omenyje ir Donbasą Rytų Ukrainoje, kur šiuo metu vyksta įnirtingi mūšiai. Ukrainos vėliava vėl plevėsuos ir dar 2014 metais Maskvos neteisėtai aneksuotame Juodosios jūros Krymo pusiasalyje, pažymėjo V. Zelenskis.Rusija į kaimyninę šalį įsiveržė 2022 metų vasario 24 d. Pirmosiomis karo savaitėmis rusų daliniai buvo priartėję prie Kyjivo, vėlia ukrainiečiams pavyko juos atstumti. Ukraina pasiryžusi atsikovoti visas okupuotas teritorijas.

Zelenskis: įžvalgiausios Rusijos žiurkės pradeda migruoti iš Krymo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina laimės didvyrišką mūšį dėl Donbaso, konfrontaciją pietuose ir Krymo grąžinimą.Kaip prezidentas priminė vakariniame vaizdo kreipimesi, šiandien Ukraina pradėjo minėti pirmųjų pergalingų mūšių pilno masto kare – kovų šiaurės Ukrainoje, po kurių pabėgo Rusijos okupantai, – metines. Zelenskis sakė, kad iš pusiasalio jau prasidėjo „pačių įžvalgiausių teroristinės valstybės žiurkių“ migracija.„Mūsų pasitikėjimas Ukrainos pergale, mūsų valstybės laisvos ateities vizija, ukrainiečių didvyriškumas, apstulbinęs pasaulį. Visa tai gimė ten – Ukrainos šiaurėje, Ukrainos rytuose, Ukrainos pietuose – didvyrių miestuose. Miestuose didvyriuose, kurių charakteris nė akimirkai nepasidavė okupantui, net kai okupantas atėjo į jų namus. Kartu mes grąžinsime Ukrainą atgal. Visi kartu ginsime ir savo ateitį, ir savo orumą, ir savo laisvę, ir savo istoriją“, – pabrėžė prezidentas.

Rusija naktį paleido mirtinus nepilotuojamus lėktuvus į Kijevą: visi taikiniai sunaikintiŠią naktį Rusija paleido mirtinus bepiločius lėktuvus „Shahed“ sostinės kryptimi. Oro gynybos pajėgos sunaikino visus taikinius.„Priešas nenustoja pulti Kijevo. Teroristinė šalis šią naktį vėl paleido savo mirtinus bepiločius orlaivius sostinės link. Pirminiais duomenimis, tai buvo „Shahed“ užtaisai. Mūsų oro gynybos pajėgos sunaikino visus taikinius, aptiktus oro erdvėje aplink Kijevą“, – savo „Telegram“ kanale pranešė Kijevo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.Pasak jo, preliminariais duomenimis, aukų ir žalos nebuvo.

Ukrainoje paskelbta didelio masto parengtis: keliuose regionuose veikė priešlėktuvinės gynybos sistemosNaktį į trečiadienį, kovo 22 d., Kijevo regione dėl dronų atakų grėsmės paskelbta oro pavojaus padėtis.Apie tai pranešta oficialiu Kijevo srities karinės administracijos „Telegram“ kanalu. Paragino piliečius likti saugiose vietose, kol baigsis pavojus. „Kijevo sritis! Dronų atakos grėsmė. Priešlėktuvinės gynybos pajėgoms paskelbta parengtis“, – sakoma pranešime.Be to, šiuo metu perspėjimai dėl pavojaus skelbiami Černigovo, Sumų, Žytomyro, Poltavos ir Čerkasų srityse.

Zelenskis patvirtino, kad vaizdo ryšiu dalyvaus G7 viršūnių susitikime JaponijojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį patvirtino, kad vaizdo ryšiu dalyvaus gegužę Japonijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime.„Priėmiau ministro pirmininko kvietimą ir internetu dalyvausiu G7 viršūnių susitikime Hirosimoje“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida.

Pentagonas: JAV neplanuoja perduoti Ukrainai sviedinių su nuskurdintuoju uranuJAV neplanuoja sekti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu ir perduoti Ukrainai sviedinių su nuskurdintuoju uranu.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai antradienį per spaudos konferenciją pareiškė JAV gynybos departamento atstovas brigados generolas Patas Ryderis.Anksčiau Jungtinės Karalystės gynybos ministro pavaduotoja Annabel Goldie pranešė, kad Didžioji Britanija perduos Ukrainai sviedinių su nuskurdintuoju uranu, skirtų tankams „Challenger 2“.„Mes ne tik perduosime Ukrainai pagrindinių kovos tankų „Challenger 2“ eskadroną, bet ir patieksime šaudmenų, įskaitant šarvamušius sviedinius, kuriuose yra nuskurdintojo urano“, – pareiškė ji.Pasak britų pareigūnės, tokie sviediniai labai efektyviai naikina šiuolaikinius tankus ir šarvuotąją techniką.

Ukraina ir Japonija pasirašė pareiškimą dėl ypatingos globalios partnerystėsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida antradienį Kyjive pasirašė bendrą pareiškimą dėl ypatingos globalios šalių partnerystės.Pasirašymo ceremonija įvyko prieš prasidedant lyderių spaudos konferencijai, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Šis dokumentas atspindi mūsų vertybės, kurias kartu giname, ir mūsų siekius, kuriuos dar reikia įgyvendinti. Per daugiau kaip 30 metų prasmingi mūsų santykiai pasiekė labai aukštą lygį, tačiau tai tik pamatas tam, ką galime pasiekti ateityje“, - pareiškė V. Zelenskis.Prezidentas sakė esąs įsitikinęs, kad Ukrainos ir Japonijos partnerystė stiprina visuotinį saugumą ir priartina tą laiką, kai pagaliau bus galima atkurti taiką ir garantuoti stabilumą ukrainiečių ir visų pasaulio tautų gyvenimui.Kaip jau buvo pranešta, Japonijos ministras pirmininkas F. Kishida antradienį netikėtai atvyko į Ukrainą su vizitu.

Odesoje nugriaudėjo sprogimai, paskelbtas oro pavojusAntradienį Odesoje nugriaudėjo sprogimai, mieste ir srityje buvo paskelbtas oro pavojus, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis vietos „Telegram“ kanalais.„Sprogimai Odesoje“, - sakoma pranešime.Vietos valdžia dar nepaskelbė išsamesnės informacijos apie sprogimus. Odesos ir regiono gyventojai raginami eiti į slėptuves.Odesos karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas paragino žmones laikytis elgesio oro pavojaus metu taisyklių.„Netrukdykime Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Visus pranešimus imkime tik iš oficialių šaltinių“, - pareiškė jis.Preliminariais duomenimis, Odesą atakavo iranietiški dronai.

Putinas: Rusijos ir Kinijos ryšiai turi „neribotas galimybes“Antradienį, po Maskvoje vykusių derybų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dvišaliai Maskvos ir Pekino ryšiai turi „neribotas galimybes“.„Esu tikras, kad Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas turi išties neribotas galimybes ir perspektyvas“, – sakė V. Putinas per valstybinę vakarienę po derybų ir pasiūlė pakelti taures už Rusijos ir Kinijos žmonių „suklestėjimą“.

Žiniasklaida: JAV paspartins „Patriot“ pristatymą Ukrainai JAV planuoja greičiau nei tikėtasi pristatyti Ukrainai oro gynybos sistemų „Patriot“. Ukrainos kariškių rengimas jau eina į pabaigą.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis CNN, tai antradienį pareiškė Pentagono atstovai.Pasak jų, baigę mokymus Jungtinėse Valstijose, ukrainiečiai vyks į Europą papildomai treniruotis su dar dviem sistemomis „Patriot“ – viena amerikietiška, kita – sukurta vokiečių ir olandų. Šios oro gynybos sistemos Ukrainoje bus dislokuotos artimiausiomis savaitėmis.Pareigūnai pridūrė, kad amerikiečių instruktoriams pavyko gerokai paspartinti mokymo procesą, nes Ukrainos kariškiai turėjo žinių apie oro gynybos sistemas.„Mūsų vertinimu, Ukrainos kariai daro didelį įspūdį ir tikrai greitai mokosi. Didelės jų oro gynybos žinios ir patirtis karo veiksmų zonoje leido jiems lengviau – nors tai niekada nebuvo lengva – suvokti sistemos „Patriot“ eksploatavimo ir priežiūros koncepciją“, – sakė žurnalistams brigados generolas Shane'as Morganas.Pasak jo, mokymai buvo baigti per aštuonias savaites, nors iš pradžių buvo planuota, kad jie truks dešimt savaičių. Treniruočių grafikas buvo „agresyvus“, nes ukrainiečiai dirbdavo kasdien nuo 7 val. iki 18 val.Anksčiau Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby`is pareiškė, kad JAV nori paspartinti tankų „Abrams“ perdavimą Ukrainai.

Zelenskis pakvietė Kiniją į derybas ir „laukia atsakymo“Antradienį, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Maskvoje priimant Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas kviečia Kiniją į derybas ir laukia Pekino atsakymo.„Mes pasiūlėme Kinijai tapti partnere įgyvendinant taikos formulę. Perdavėme savo formulę visais kanalais. Kviečiame jus į dialogą. Laukiame jūsų atsakymo“, - per spaudos konferenciją sakė V. Zelenskis.„Gauname kai kurių signalų, bet kol kas nieko konkretaus“, - pridūrė jis.

Rusijos ir Kinijos deklaracijoje JAV kaltinamos „pakertančios“ pasaulio saugumąRusija ir Kinija apkaltino Jungtines Amerikos Valstijas „pakertant“ pasaulio saugumą, tai sakoma antradienį prezidento Vladimiro Putino ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo pasirašytoje deklaracijoje.„Abi šalys ragina Jungtines Valstijas nustoti kenkti tarptautiniam ir regioniniam saugumui bei pasauliniam strateginiam stabilumui, kad užsitikrintų savo vienašalį karinį pranašumą“, – sakoma Rusijos ir Kinijos deklaracijoje.Rusija ir Kinija taip pat pareiškė „susirūpinimą“ dėl didėjančio NATO įsitraukimo Azijoje. Deklaracijoje sakoma, kad abiem šalims „didelį susirūpinimą“ kelia vis labiau stiprinami NATO ryšiai su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis karinėje ir saugumo srityje.

Putinas ir Xi Jinpingas pratęsė strateginę partnerystę iki 2030 metųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasirašė du susitarimus pratęsti savo strateginę partnerystę iki 2030 metų, Kremliuje vykusią ceremoniją transliavo Rusijos valstybinė televizija.Xi Jinpingas pasidžiaugė „konstruktyviomis derybomis“ su Rusijos lyderiu. Jis paminėjo prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo su Rusija plėtrą bei tai, kad Kinijai eksportuoja daugiau elektronikos prekių.V. Putinas sakė, kad buvo susitarta dėl papildomo dujų tiekimo Kinijai ir kad abi šalys planuoja plėsti transporto ryšius tiesdamos kelius ir statydamos tiltus.

Putinas pareiškė, kad Kyjivas nenori įgyvendinti Kinijos „taikos plano“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Kyjivą nenoru įgyvendinti Kinijos pasiūlymų nutraukti kovas Ukrainoje.„Daugelis Kinijos pateikto taikos plano nuostatų (...) gali būti laikomos taikaus susitarimo pagrindu, kai Kyjivas ir Vakarai bus tam pasirengę, – sakė V. Putinas po derybų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. – Tačiau kol kas iš jų pusės tokio pasirengimo nematome“.

Putinas patikino Kiniją, kad Rusijos energijos tiekimas yra saugusPrezidentas Vladimiras Putinas antradienį patikino Kinijos lyderį Xi Jinpingą, kad ilgalaikis Rusijos naftos ir dujų tiekimas yra patikimas, be to, jis sakė, kad rengiamas naujo vamzdyno tarp abiejų šalių projektas.Pernai vasarį, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, didžioji dalis Europos energetikos rinkos buvo užaryta Rusijai. Nuo tada Rusija ieško prekybos rinkų Azijoje ir kitur.Iki 2030 metų dujų tiekimas Kinijai turėtų padidėti iki beveik 100 milijardų kubinių metrų per metus, sakė V. Putinas po derybų su Xi Jinpingu. Be to, būtų tiekiama 100 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų, taip pat anglis ir kiti energijos šaltiniai. Kinija gaus energiją su nuolaida.V. Putino teigimu, prekybos apimtis tarp Kinijos ir Rusijos pernai pasiekė rekordą – beveik 190 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad šiais metais ji padidės iki daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių.Nepaisant Rusijai taikomų Vakarų sankcijų, prekyba didėja, pabrėžė V. Putinas. Jis taip pat pranešė, kad sukurtos iš esmės visos sąlygos naujam Rusijos ir Kinijos dujotiekiui per Mongoliją. Ateityje juo turėtų tekėti 50 mlrd. kubinių metrų dujų.V. Putinas sakė, kad Rusija pasirengusi tiekti Kinijai ir žemės ūkio produktus.Pasak V. Putino, bus plečiami atsiskaitymai už prekes Kinijos valiuta juaniais ir rubliais. Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalys taip pat vis labiau to nori. Rusija laikosi šios strategijos, siekdama susilpninti JAV dolerį kaip tarptautinę valiutą.

Rusija įspėja apie galimą „branduolinį susidūrimą“Rusijos gynybos ministras perspėjo apie galimą „branduolinį susidūrimą“ tarp Maskvos ir Vakarų, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Pasak Rusijos leidinio, Sergejus Šoigu sakė, kad iki galimo incidento lieka vis mažiau žingsnių.S. Šoigu reagavo į žiniasklaidos pranešimus, kad Jungtinė Karalystė tieks Ukrainai šaudmenis su nusodrintuoju uranu. Jis pridūrė, kad į tokį žingsnį Rusija atsakytų. Anksčiau šiandien Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova JK planą pavadino „Jugoslavijos scenarijumi“, sakydama, kad šaudmenys sukelia vėžį ir kenkia aplinkai.

J. Stoltenbergas: dėl V. Zelenskio dalyvavimo NATO viršūnių susitikime Vilniuje formato dar tariamasiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gavo kvietimą į NATO viršūnių susitikimą liepos mėnesį, tačiau kokiu konkrečiai formatu jis dalyvaus, dar nenuspręsta.Tai antradienį per spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša portalas „eurointegration“."Dėl NATO viršūnių susitikimo. Mes dar galutinai neapsisprendėme dėl formato, bet aš pakviečiau į susitikimą prezidentą V. Zelenskį. Kokiu konkrečiai formatu mes susitiksime, dar nenuspręsta", – sakė jis.Kovo pradžioje NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pranešė pakvietęs prezidentą V. Zelenskį dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime Vilniuje. Jis išreiškė viltį, kad Lietuvos sostinėje bus susitarta dėl skubios pagalbos ir ilgalaikės paramos Ukrainai.Ukrainos prezidento biuras savo ruožtu tikisi, kad NATO viršūnių susitikime Ukrainai bus suteiktos saugumo garantijos.V. Zelenskis mano, kad šiame susitikime Aljansas turėtų pasiūlyti tolesnius žingsnius dėl Ukrainos narystės organizacijoje.

Okupuotame Mariupolyje vėl nugriaudėjo sprogimas Rusų okupuotame Mariupolyje antradienį nugriaudėjo sprogimas, po jo į orą pakilo okupantų sraigtasparnis.Tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Jis taip pat paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą.„Vėl sraigtasparnis padangėje po nugriaudėjusio sprogimo. Ar kažkas atsitiko, ar šiaip sutapimas?“ – parašė P. Andriuščenka.Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai Mariupolį ir aplinkines gyvenvietes paverčia Rusijos kariniu logistikos centru. „Azovstal“ metalurgijos gamyklos teritorijoje jie įrengė aikštelę savo sraigtasparniams.Mieste nuo šių metų vasario 20-osios  dažnai girdėti sprogimai, vietiniai gyventojai praneša apie smūgius Rusijos kariuomenės sandėliams ir karinei technikai.Kaip jau buvo pranešta, Rusijos agresija sukėlė Mariupolyje didžiulę humanitarinę katastrofą. Miestas beveik visiškai sugriautas. Šiuo metu Mariupolyje likę apie 100 tūkst. žmonių.Praėjusių metų kovo mėnesį rusai subombardavo miesto dramos teatrą, kur slėpėsi daugiausia moterys ir vaikai. Žuvo šimtai žmonių. https://t.me/andriyshTime/7929

Bučoje apsilankęs Japonijos premjeras: jaučiu didžiulį pasipiktinimą Antradienį lankydamasis Bučoje Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pareiškė didžiulį pasipiktinimą žiaurumais, kuriais kaltinamos Rusijos pajėgos, žudžiusios civilius gyventojus per kelias savaites trukusią šio miestelio netoli Ukrainos sostinės Kyjivo okupaciją.„Šiandien atvykęs į Bučą ir regėdamas visą čia vykusį žiaurumą jaučiu didžiulį pasipiktinimą“, – sakė F. Kishida.

JK perduos Ukrainai sviedinių su nuskurdintuoju uranu Didžioji Britanija perduos Ukrainai sviedinių su nuskurdintuoju uranu, skirtų tankams „Challenger 2“.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Jungtinės Karalystės gynybos ministro pavaduotoja Annabel Goldie.„Mes ne tik perduosime Ukrainai pagrindinių kovos tankų „Challenger 2“ eskadroną, bet ir patieksime šaudmenų, įskaitant šarvamušius sviedinius, kuriuose yra nuskurdintojo urano“, – pareiškė ji.Pasak britų pareigūnės, tokie sviediniai labai efektyviai naikina šiuolaikinius tankus ir šarvuotąją techniką.  Portalas primena, jog Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishis Sunakas anksčiau pranešė, kad tankai „Challenger 2“ pasieks Ukrainą kovo mėnesį.

Žiniasklaida: nuo karo pradžios Kinija pardavė Rusijai bepiločių orlaivių už 12 mln. JAV dolerių Pasak JAV dienraščio „The New York Times“, nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kinija pasiuntė Rusijai daugiau nei 12 mln. JAV dolerių vertės dronų, pranešė „Ukrinform“. Tai rodo, kad abi šalys patyliukais bendradarbiauja.Iš viso nuo invazijos pradžios beveik 70 Kinijos eksportuotojų pardavė Rusijai 26-ių skirtingų prekės ženklų Kinijos dronų.Pasak leidinio, žinomiausios pasaulyje dronų gamintojos DJI ir daugybės mažesnių įmonių įvairių gaminių siuntos dažnai buvo pristatomos trumpalaikių tarpininkų ir eksportuotojų.Straipsnyje sakoma, kad „dėl sudėtingų pardavimo kanalų ir eksporto duomenyse pateikiamų miglotų produktų aprašymų sunku tiksliai nustatyti, ar Kinijos gaminiuose yra JAV komponentų, nes tai būtų Amerikos eksporto kontrolės pažeidimas“.  Be to, oficialūs pardavimai veikiausiai yra tik viena didesnio technologijų srauto neoficialiais kanalais ir per kitas Rusijai draugiškas šalis, tokias kaip Kazachstanas, Pakistanas ir Baltarusija, dalis, sakoma straipsnyje.JAV prekybos departamentas 2020 m. įtraukė DJI į juodąjį sąrašą, draudžiantį Amerikos įmonėms be atskiro leidimo parduoti technologijas. Ši priemonė mažai paveikė DJI dominavimą pramonėje, muitinės duomenimis, bendrovės produktai sudarė beveik pusę Kinijos bepiločių orlaivių siuntų į Rusiją. Dalį jų DJI tiesiogiai pardavė per savo dukterinę įmonę „iFlight Technology“.Kitas didelis pardavėjas yra Kinijos bepiločių orlaivių gamintoja „Autel“, turinti dukterines įmones JAV, Vokietijoje ir Italijoje; eksportuotojai pardavė dronų beveik už 2 mln. JAV dolerių, naujausia siunta buvo išsiųsta 2023 m. vasario mėnesį. Savo svetainėje bendrovė skelbia pardavimus Jungtinių Amerikos Valstijų policijos pajėgoms.DJI atstovas sakė, kad nuo 2022 m. balandžio 16 d. bendrovė nerado jokių tiesioginių pardavimų Rusijai įrašų ir kad ištirs kitas įmones, galimai parduodančias Rusijai. Atstovas tikino, kad nuo karo pradžios bendrovė sustabdė visas siuntas į Rusiją ir Ukrainą bei veiklą šiose šalyse ir turi „išsamius protokolus“, rodančius, kad JAV sankcijos nepažeidžiamos.„Autel“ elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime nurodė, kad apie jokį pardavimą Rusijai nežinojo ir šiuo klausimu atlieka vidinį tyrimą.Pramonės ekspertų teigimu, tiesioginiai Kinijos eksportuotojų pardavimai yra tik dalis platesnių Rusijos pastangų įsigyti nepilotuojamų orlaivių iš gretimų rinkų, ten juos galima nusipirkti iš mažmeninės prekybos parduotuvių lentynų.Pasak ekspertų, net pačių paprasčiausių nepilotuojamų orlaivių atsargų papildymas Rusijai tapo toks pat svarbus kaip ir siekis patenkinti kitas būtiniausias reikmes, pavyzdžiui, įsigyti artilerijos sviedinių ir kulkų.

NATO mano, kad Rusija yra kreipusis į Kiniją dėl letalinės ginkluotės tiekimo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia, kad Aljansas yra pastebėjęs ženklų, jog Rusija yra kreipusis į Kiniją dėl letalinės ginkluotės, kuri galėtų būti pasitelkta dabartiniame Maskvos plataus masto kare prieš Ukrainą, tiekimo.Kaip rašo „Sky News“, J. Stoltenbergas tai pareiškė antradienį pristatydamas kasmetinę NATO veiklos ataskaitą.„Nesame aptikę įrodymų, kad Kinija tiekia Rusijai letalinę ginkluotę, tačiau esame pastebėję ženklų, kad Rusija yra to prašiusi, o šį klausimą Pekine svarsto Kinijos valdžios institucijos“, – žurnalistams pareiškė J. Stoltenbergas. Jis pabrėžė, kad Kinija neturėtų perduoti Rusijai tokių ginklų, nes tai, jo teigimu, prilygtų „neteisėto karo rėmimui“.

Generolas: Ukrainos lakūnų mokymas skraidyti vakarietiškais naikintuvais gali trukti pusmetį Ukrainos lakūnai gali išmokti valdyti vakarietiškus naikintuvus mažiau kaip per pusę metų. Ukrainos kariuomenei reikia šiuolaikinės aviacijos, kurios charakteristikos tokios, kaip naikintuvų F-16.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės aviacijos viršininkas brigados generolas Serhijus Holubcovas.„Neseniai du Ukrainos lakūnai buvo testuojami Jungtinėse Valstijose, kad mūsų sąjungininkai galėtų suprasti, kaip greitai ukrainiečių pilotai išmoks valdyti šiuolaikinius karinius lėktuvus, tarp jų – F-16. Ir yra gerų naujienų – mūsų pilotų permokymas skraidyti vakarietiškais naikintuvais gali trukti mažiau kaip šešis mėnesius“, – sakė jis.Brigados generolas pridūrė, kad Ukrainai reikia daugiafunkcinių modernių orlaivių, galinčių atlikti daugiau užduočių negu sena sovietinė technika. Bet kol kas dar nežinoma, kokio tipo lėktuvų gali gauti Ukraina.„Kol kas nekalbame apie konkretų tipą, o orientuojamės į technines charakteristikas. Domimės lėktuvais, kurie gali naudoti tokią pat amuniciją ir turi tokias pat charakteristikas kaip, pavyzdžiui, F-16“, – pareiškė S. Holubcovas.Anot jo, Ukraina turi galimybių saugoti aviaciją. Ginkluotosios pajėgos jau gavo Vakaruose pagamintų oro gynybos sistemų, skirtų ir aerodromų infrastruktūros apsaugai.Anksčiau Ukrainos kariškiai aiškino, kad naikintuvai F-16 gali tapti sudedamąja šalies oro gynybos sistemos dalimi ir ne tik atlikti funkcijas fronte, bet ir saugoti nuo raketų atakų kritinę infrastruktūrą.

Žiniasklaida: laukia kritinis pusmetis – ir ne tik UkrainaiIr Ukrainos, ir Rusijos laukia „kritinis pusmetis“, rašo „Bild“, remdamasis NATO atstovais. Vakarų perduoti ginklai bus pradėti naudoti jau gegužę, siekiant išstumti įsiveržusią Rusijos kariuomenę iš Ukrainos pietinės ir rytinės dalių.„Pasiruošimas, medžiagos, logistika ir slaptųjų tarnybų duomenys – šiuo metu Ukrainos partneriai deda visas įmanomas pastangas, kad Ukraina įvykdytų sėkmingą kontrpuolimą“, – teigė vienas pareigūnas.NATO mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradės puolimą pavasarį ar vasarą. „Ateinantys šeši mėnesiai bus išskirtinai svarbus laikotarpis ne tik Ukrainai, bet ir sąjungininkams“, – pabrėžė NATO atstovas.Pareigūnas taip pat pateikė informacijos apie galimas ukrainiečių kontrpuolimo vietas, tik pabrėžė, kad saugumo sumetimais turi būti labai atsargus. Na o Rusija „teisingai“ mano, kad pagrindiniai ukrainiečių puolimai vyks Luhansko ir Zaporižios srityse.Jis įvardijo puolimo šalies pietrytinėje dalyje tikslą. „Pralaužti sausumos tiltą į Krymą“, – pareiškė valdininkas.NATO atstovas pridūrė, kad Ukraina toliau rengs puolimus, tačiau jis negali jų komentuoti.Į klausimą, ar rusų karinės oro pajėgos pajėgs atremti dar vieną didelę Ukrainos ataką, pareigūnas atsakė, kad šiuo metu Maskva nepasirengusi didinti savo grupuočių ar karinių lėktuvų, dislokuotų Ukrainoje, skaičių.NATO neatmeta tikimybės, kad Ukraina pradės pulti Krymą, kurį 2014 m. okupavo Rusija. „Kyjivas turi teisę susigrąžinti visą Ukrainos teritoriją“, – atvirai pareiškė pareigūnas.

Saakašvilis: neišvengiama Ukrainos pergalė pertvarkys regioną Įkalintas buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis antradienį pareiškė, kad karas su Rusija neišvengiamai baigsis Ukrainos pergale ir tai visam laikui pakeis regioną, kuriame ilgai dominavo Maskva.„Neišvengiamas Ukrainos laimėjimas visiškai pakeis padėtį Sakartvele ir regione“, – sakė M. Saakašvilis, jo pasisakymą per advokatą gavo naujienų agentūra AFP.Buvęs Sakartvelo lyderis pridūrė, kad Vakarai turi „rengtis“ Rusijos subyrėjimui.

Dar 15 rusų pagrobtų vaikų grįžo į Ukrainą 15 rusų deportuotų vaikų pavyko grąžinti į Ukrainą kartu su jų motinomis ir teisėtais atstovais.Kaip praneša „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale paskelbė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.Pasak pareigūno, „tai vaikai iš Charkivo ir Chersono sričių miestų, kurie buvo okupuoti karo pradžioje“.„Nepaisydami visų iššūkių, mes toliau dirbame, kad ukrainiečiai turėtų galimybę vėl pamatyti artimuosius ir būti savo žemėje. Nacionalinio informacijos biuro duomenimis, iki antradienio į Ukrainos teritoriją grįžo 308 vaikai“, – pažymėjo ombudsmenas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje pavyko surasti 10 597 dingusius vaikus.

Vizito į Ukrainą atvykęs Japonijos premjeras lankėsi Bučoje Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida antradienį lankėsi Bučoje. Rusijos pajėgos kaltinamos civilių gyventojų žudymu per kelias savaites trukusią šio Kyjivo priemiesčio okupaciją pernai.F. Kishida atvyko į Ukrainą oficialaus vizito, jį Ukrainos užsienio reikalų ministerija pavadino istoriniu.

Rusija: nežinomi dronai atakavo kompanijos „Transneft“ objektą Briansko srityje Antradienį Rusijos Briansko srityje nežinomi dronai atakavo Novozybkovo naftos perpumpavimo stoties teritoriją. Šis objektas priklauso kompanijai „Transneft“, praneša UNIAN.Kaip rašoma „Telegram“ kanale „Atsargiai, naujienos“, apie bepiločių skraidyklių ataką informavo Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas.Kaip teigia valdininkas, žmonės per incidentą nenukentėjo. Po dronų atakos be elektros liko kelios regiono gyvenvietės.Pasak UNIAN, Rusija dažnai praneša apie atakas prieš naftotiekius ir kitus objektus.

ES išmokėjo Ukrainai dar 1,5 mlrd. eurų makrofinansinės paramos Europos Sąjunga (ES) išmokėjo Ukrainai dar 1,5 mlrd. eurų paramos pagal 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinės pagalbos paketą. Tai antradienį pranešė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Tai yra antras kartas, kai Ukraina sulaukia lėšų pagal šį paketą.„Šiandien išmokėjome Ukrainai dar 1,5 mlrd. eurų sumą. Mūsų parama padeda Ukrainai funkcionuoti, šaliai tuo pat metu ginantis. Pagalba kartu tvirtai nukreipia Ukrainą ES keliu, remiant reformas – pavyzdžiui, gerą valdymą ir finansinį stabilumą. Drauge kuriame Ukrainos ateitį“, – tviteryje parašė U. von der Leyen.„Ukrinform“ primena, kad ES Taryba gruodžio 10 d. pritarė EK siūlymui 2023 m. skirti Ukrainai papildomą finansinę paramą. Pagal naująjį makrofinansinės pagalbos paketą šaliai numatyta išmokėti 18 mlrd. eurų paramos sumą. Lengvatinių paskolų lėšos Ukrainos biudžetą turėtų pildyti visus šiuos metus, atsižvelgiant į Kyjivo daromą pažangą vykdant sutartas sąlygas. Pirmadienį Ukraina ir ES pasirašė Susitarimo memorandumą dėl 18 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos skyrimo.Sausio 17 d. Ukrainai buvo išmokėta pirmoji 3 mlrd. eurų suma pagal naująjį paketą.

Syrskis: Ukrainos pajėgos toliau gina Bachmutą, naikindamos priešą 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę Palei fronto liniją Ukrainos pajėgų rytinės grupės atsakomybės zonoje vyksta intensyvios kovos, tęsiama Bachmuto gynyba. Tai „Telegram“ kanale teigė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, paskelbęs atitinkamas nuotraukas, pranešė „Ukrinform“.Pasak O. Syrskio, Bachmuto kryptimi Ukrainos pajėgos naikina priešo karinę techniką ir Rusijos kariškius. „Priešo puolimo grupės mėgina veržtis iš pakraščių į miesto centrą, tačiau gynybos pajėgos veikia ir jas naikina 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – pabrėžė O. Syrskis.Pasak vado, karaliaus Danylo vardu pavadintos 24-osios brigados artilerija smogia galingus smūgius į priešo pozicijas, o 80-osios brigados desantininkai atmuša rusų puolimus, neleisdami jiems žengti į priekį. „Kiekvieno mūsų kario žygdarbis įeis į Ukrainos istoriją. Mes laimėsime!“ pabrėžė Sausumos pajėgų vadas.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, per pastarąją dieną pagrindinis priešo tikslas buvo pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas. Rusai sutelkė visas pastangas į puolimo operacijas Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Marinkos ir Šachtarsko kryptimis. Profesionaliais ir koordinuotais veiksmais Ukrainos gynėjai nurodytomis kryptimis atmušė daugiau nei 120 priešo atakų.

Ukraina laukia „žalios šviesos“ Xi Jinpingo ir Zelenskio pokalbiui telefonu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laukia Kinijos patvirtinimo pokalbiui telefonu su kolega Xi Jinpingu, praneša agentūra „Reuters“.„Nežinau, mes laukiame patvirtinimo“, – teigė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk, paklausta, kada pokalbis įvyks. Pokalbis telefonu būtų labai svarbus, yra ką pasakyti vienas kitam, pridūrė ji laikraščiui „Corriere della Sera“.Xi Jinpingas pirmadienį su trijų dienų vizitu atvyko į Rusiją.Kinija laikoma artima Rusijos sąjungininke, ji nėra pasmerkusi Maskvos invazijos į Ukrainą.

Į Kyjivą atvyko Japonijos premjerashttps://t.me/Ukraine_365News/48760

Taivanas kritikuoja Kinijos bandymus vaidinti taikdarę UkrainojeTaivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu antradienį kritikavo Kinijos pastangas vaizduoti save taikdare Rusijos kare prieš Ukrainą kartu grasinant karu jo salai, pranešė CNN.„KLR grasina karu Taivanui ir kitiems, bet nori pasiūlyti taikos planą Rusijai, kuri pradėjo karą prieš Ukrainą, – Taivano užsienio reikalų ministerijos „Twitter“ paskyroje pareiškė J. Wu. – Mes nesame idiotai. Norite taikos? Abu autokratai turėtų nedelsdami nutraukti savo grasinimus, agresiją ir ekspansionizmą.“J. Wu akivaizdžiai užsiminė apie Kinijos vadovą Xi Jinpingą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, Xi išvykus į trijų dienų kelionę į Maskvą, kurią Pekinas pavadino „taikos kelione“.Pirmadienį V. Putinas sakė, kad Rusija yra pasirengusi išnagrinėti Kinijos pasiūlymą dėl konflikto su Ukraina sprendimo, tačiau Vakarų lyderiai išreiškė skepticizmą dėl Pekino kaip taikos tarpininko vaidmens.Pekino neutralumo deklaracijas smarkiai sumenkino jo atsisakymas pripažinti konflikto pobūdį – nes iki šiol vengia vadinti jį „invazija“ – ir diplomatinė bei ekonominė parama Maskvai, praneša CNN.„Ukrinform“ pranešė anksčiau, kad JAV paragino Kinijos vadovą pasinaudoti savo įtaka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir paspausti jį nutraukti karą Ukrainoje bei gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Ukrainoje žuvo Naujosios Zelandijos pilietis Ukrainoje per mūšius su įsiveržusia Rusijos kariuomene žuvo Naujosios Zelandijos pilietis. Šią žinią antradienį patvirtino Naujosios Zelandijos radijo stotis „Radio New Zealand“ (RNZ).RNZ citavo šaltinius, tvirtinusius, kad vyras gyvybės neteko ties fronto linija Ukrainos rytuose. Jis buvo tarnavęs Naujosios Zelandijos gynybos pajėgose.Užsienio reikalų ministerija Velingtone nurodė susipažinusi su šiais pranešimais.Pasak RNZ, tai yra jau trečias Ukrainoje per dabartinį plataus masto karą žuvęs Naujosios Zelandijos pilietis.

Ukraina po atakų Kryme: okupantams laikas išvykti Laikinai okupuoto Krymo šiaurinėje dalyje, Džankojaus mieste, naktį nugriaudėję sprogimai yra aiškus signalas okupantams. Smūgiai priešo logistikai tęsis, todėl rusams derėtų išvykti iš pusiasalio. Apie tai praneša portalas „RBK Ukraina“, cituodamas Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovę Nataliją Humeniuk. „Jeigu prisimintume laikinai okupuoto Krymo žemėlapį, konkrečiai, geležinkelį, tai (Džankojus) yra mazginė stotis. Plataus masto invazijos pradžioje buvo kalbama, kad logistikos suardymas bus pagrindinė priemonė siekiant pakeisti priešų požiūrį į tai, ką jie veikia Kryme. Dabar jiems duodama suprasti, kad jau faktiškai būtina išvykti iš Krymo geležinkeliu“, – pareiškė N. Humeniuk.Jos teigimu, Kryme okupantai jautėsi pakankamai ramiai dėl atstumo ir manė, kad spės evakuotis gerokai anksčiau, nei „mes pradėsime atakuoti pusiasalyje esančių priešų dislokacijos vietas“.

Britų žvalgyba: malonės suteikimas „Vagner“ užverbuotiems kaliniams sukels problemų Rusijoje Britų žvalgyba mano, kad malonės suteikimas kalėjimuose užverbuotiems „Vagner“ samdiniams kelia pavojų Rusijos visuomenei. Ateinančiomis savaitėmis tikriausiai laisvę atgaus tūkstančiai rusų kalinių, kurie Ukrainos kare kovojo „Vagner“ samdinių grupuotėje, sakoma antradienį paskelbtoje britų Gynybos ministerijos ataskaitoje. Verbuojant kalinius karui Ukrainoje, jiems žadėta po šešių mėnesių tarnybos panaikinti kalėjimo bausmes.Kadangi kalinių verbavimas į „Vagner“ gretas, britų duomenimis, praėjusį rudenį pasiekė kulminaciją, šešių mėnesių terminas daugeliui jau baigiasi. Tiesa, žvalgyba pažymi, kad pusė jų kare žuvo arba buvo sužeisti. Staigus buvusių nusikaltėlių, dažnu atveju padariusių žiaurius nusikaltimus ir dabar patyrusių traumuojančią kovinę patirtį, įsiliejimas gali būti didelis iššūkis Rusijos visuomene, sakoma toliau ataskaitoje.Be to, Rusijos daliniai pajus personalo stygių, nes „Vagner“ jau nebegali verbuoti daugiau kalinių. Prieš tai verbavimas vyko pritarus Rusijos vadovybei.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 166 570 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. kovo 21-osios Ukrainoje jau neteko apie 166 570 karių (+960 per pastarąsias 24 val.), antradienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 552 (+15) Rusijos tankus, 6 879 (+10) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 586 (+9) artilerijos sistemas, 507 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 270 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 305 lėktuvus, 290 sraigtasparnių, 5 428 (+12) automobilius, 18 laivų, 2 167 (+7) dronus, 266 (+1) specialiosios technikos vienetus ir 907 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Po sprogimų Džankojuje įvesta nepaprastoji padėtisRusijos aneksuotame Krymo šiaurėje esančiame Džankojuje įvesta nepaprastoji padėtis. Šią naktį ten griaudėjo sprogimai.

Ukraina: Kryme sunaikintos Rusijos „Kalibr“ raketosPer sprogimą Kryme, Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, sunaikintos Rusijos sparnuotosios raketos. Sprogimas nugriaudėjo Džankojuje Rusijos neteisėtai aneksuoto pusiasalio šiaurėje. Ataka buvo surengta prieš geležinkeliu gabenamą ginkluotę.Ukrainos karinės žvalgybos GUR teigimu, tai „Kalibr“ tipo raketos. Nepriklausomai šios informacijos patikrinti nėra galimybės.Rusijos pusė nepatvirtino, kad sunaikintos raketos.Rusija raketas Juodosios jūros flotilei gabena sausumos keliu į karinius uostus. Be to, strategiškai svarbia geležinkelio linija rusų pajėgos okupuotose Chersono ir Zaporižios srityse aprūpinamos atsargomis.https://t.me/news_sirena/12655

Pateikė daugiau detalių apie dronų ataką KrymeRusijos aneksuoto Juodosios jūros Krymo pusiasalio šiaurėje oro gynyba, institucijų duomenimis, numušė Ukrainos dronus.Krymo administracijos vadovas Sergejus Aksionovas pirmadienį pareiškė, kad Džankojaus mieste sužeistas vienas žmogus. Krentančios nuolaužos apgadino namus ir maisto prekių parduotuvę. Džankojaus administracijos vadovo Igorio Ivino teigimu, parduotuvėje kilo gaisras. Buvo apgadintos elektros linijos. Tiksli žala kol kas nežinoma.„Visi dronai buvo nutaikyti į civilinius objektus. Vienas dronas numuštas virš Džankojaus technikos mokyklos, jis nukrito teritorijoje tarp mokymo patalpų ir studentų bendrabučio, – „Telegramm“ kanale rašė I. Ivino patarėjas. – Netoliese nėra karinių objektų. Kiti (dronai) numušti gyvenamuosiuose rajonuose. Jie gabeno sprogmenis ir šrapnelius“.Ukrainos vyriausybė spėja, kad miestas ir aplinkinės teritorijos yra didžiausia rusų karinė bazė Kryme. Kyjive Gynybos ministerijos karinė žvalgyba pranešė, kad ataka surengta prieš geležinkeliu gabenamas raketas. Jos esą sunaikintos. Taip tęsiamas „Rusijos demilitarizacijos“ procesas ir rengiamasi išvaduoti Krymą nuo rusų okupacijos. Rusijos pusė nepatvirtino, kad sunaikintos raketos.Rusija raketas Juodosios jūros flotilei gabena sausumos keliu į karinius uostus. Be to, strategiškai svarbia geležinkelio linija rusų pajėgos okupuotose Chersono ir Zaporižios srityse aprūpinamos atsargomis.Džankojuje jau praėjusių metų rugpjūtį būta smarkaus sprogimo amunicijos sandėlyje. Ir tada būta sužeistųjų. Tūkstančiai žmonių buvo nugabent į saugias vietas. Per turizmo sezono įkarštį teko kuriam laikui nutraukti traukinių eismą. Per Džankojų eina geležinkelio linija iš Maskvos per naująjį Krymo tiltą į pusiasalio sostinę Simferopolį.https://t.me/mash_na_volne/2948

JT: Ukrainoje per karą žuvo daugiau kaip 8 tūkstančiai civiliųJungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras pranešė, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje nukentėjo 22 209 civiliai, iš kurių 8 317 žuvo. JT nuomone, tikrieji skaičiai yra daug didesni, nes gauti informaciją iš kai kurių vietų, kur vyko ar vyksta intensyvios kovos, sudėtinga. Tai taikoma, pavyzdžiui, Mariupoliui, Lysyčanskui, Popasnai ir Severodonetskui, kur yra pranešimų apie daugybę civilių aukų.

Žiniasklaida: Japonijos ministras pirmininkas antradienį atvyks į Kijevą Ministras pirmininkas Japonas Fumio Kishida iš anksto nepranešęs antradienį vyksta vizito į Ukrainą, per kurį susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, teigia Japonijos žiniasklaida. Nacionalinis transliuotojas NHK, taip pat naujienų agentūra „Kyodo“, remdamasi šaltiniais Japonijos vyriausybėje, pranešė, kad F. Kishida antradienį atvyks į Kijevą po derybų Indijoje. Japonija šiuo metu pirmininkauja Didžiajam septynetui (G7). Gegužę Hirošimoje vyks G7 aukščiausiojo lygio susitikimas, į kurį, kaip pranešė Japonijos žiniasklaida, planuojama pakviesti V. Zelenskį.

Ukrainos žvalgyba: Rusija slapta tęsia mobilizaciją Rusijoje slapta tęsiama mobilizacija, tačiau šauktinių moralė yra žemo lygio. Tai pasakė Gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato atstovas Andrejus Jusovas, skelbia UNIAN.„Jei kalbame apie situaciją kariuomenėje, tai, kad slapta mobilizacija Rusijoje tęsiasi ir vyksta pasirengimas tolesnėms mobilizacijos priemonėms, rodo, kad net ir vykdomos mobilizacijos nepakanka, kariuomenė nėra efektyvi, nėra tinkamai aprūpinta, apmokyta, ir tai liudija didžiuliai nuostoliai mūšio lauke“, – sakė jis.Jis pridūrė, kad žvalgyba turi daug Rusijos okupantų garso įrašų iš fronto linijos, kurie įrodo žemą moralę. „Jie mato savo „barjerinių padalinių“ darbą, mato savo vadovybės nekompetenciją ir mato didžiulius aplinkinių žmonių nuostolius. Tikrai nekalbama apie jokius ideologinius komponentus ar pasitikėjimą Solovjovo ir Skabejevos propaganda“, – sakė žvalgybis atstovas ir pridūrė, kad dauguma šauktinių būtų bandę pabėgti, jei ne užtvarų būriai.2022 metų rugsėjį V. Putinas paskelbė apie Rusijos karių mobilizaciją, tačiau jau lapkritį jis sakė, kad ji neva baigta.

Ukrainos žvalgybos tarnyba teigia, kad Kryme nugriaudėjo paslaptingas sprogimas, sunaikinęs Rusijos raketasUkrainos karinė žvalgyba teigia, kad sprogimas sunaikino rusiškas sparnuotąsias raketas „Kalibr“, kai jos buvo gabenamos geležinkeliu Džankoje.„Paslaptingasis „sprogimas“ tęsia Rusijos demilitarizacijos procesą ir rengia Ukrainos Krymo pusiasalį deokupacijai“, – „Telegram“ pranešė pareigūnai.

Po dronų atakos Kryme pasigirdo sprogimai Per pastarąją valandą per „Telegram“ pradėjo plisti pranešimai, kuriuose nurodoma, kad Kryme įvykdyta tam tikra ataka.Įvairiuose pranešimuose teigiama, kad įvyko keli sprogimai, po kurių pasigirdo šaudymas.Teigiama, kad Ukrainos pajėgos surengė ataką prieš Džankojaus oro pajėgų bazę, kaip pranešama, naudodamos vadinamąjį droną „kamikadzę“.„Sky News“ šių pranešimų nepatvirtino, bet kai tik gausime daugiau informacijos, pateiksime jums apie tai.https://twitter.com/RALee85/status/1637912185681723393?ref_src=twsrc%5Etfw

Mykolajivo srityje „nusileido“ du rusiški bepiločiai orlaiviai „Supercam S350“Mykolajivo srityje buvo numušti du rusiški bepiločiai orlaiviai „Supercam S350“.„Rusijos okupacinės pajėgos toliau vykdo Pietų Ukrainos oro žvalgybą naudodamos dronus. Taigi, šiandien nuo 16:00 iki 16:30 Mykolajivo srityje oro pajėgų vadavietės oro gynybos pajėgomis ir priemonėmis sunaikinti du Rusijos žvalgybiniai dronai „Supercam S350“, – sakoma pranešime.

Zelenskis sureagavo į ES sprendimą tiekti Ukrainai artilerijos sviedinių už 2 mlrd. eurųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo ES vadovams už tai, kad susitarė dėl bendro plano tiekti artilerijos sviedinius. Vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi jis šį sprendimą pavadino „strateginiu žingsniu“.„Mūsų Europos partneriai susitarė dėl bendro plano, kaip paspartinti mūsų artilerijos aprūpinimą sviediniais. Šio sprendimo svoris – 2 mlrd. eurų. Numatytas ir skubus tiekimas, ir šaudmenų gamyba. Tai strateginis žingsnis. Kažkas, kas prideda pasitikėjimo mūsų vienybe, tolesniu judėjimu siekiant nugalėti teroristinę valstybę“, – sakė prezidentas.

Danai mokys Ukrainos karius atlikti išminavimo darbus ir valdyti savaeigius artilerijos pabūklus CAESARDanija savo teritorijoje mokys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškius atlikti išminavimo darbus ir valdyti savaeigius artilerijos pabūklus CAESAR.Tai pirmadienį pareiškė einantis Danijos gynybos ministro pareigas Troelsas Lundas Poulsenas, kurį cituoja leidinys „Berlingske“.„Labai svarbu rengti Ukrainos karius ir padėti jai gintis nuo nesiliaujančių Rusijos atakų. Danija treniravo Ukrainos kariškius tiek iki invazijos, tiek po jos. Todėl mes galime ir savo didele patirtimi prisidėti prie ES misijos“, – pažymėjo žinybos vadovas.Europos Sąjungos misija „EUMAM Ukraine“ prasidėjo praėjusių metų lapkričio pabaigoje. Pagal jos programą buvo numatyta parengti 15 tūkst. Ukrainos kariškių. Bet dabar jau užsibrėžtas naujas tikslas – iki šių metų pabaigos parengti 30 tūkst. ukrainiečių karių.

Rusijos naujienų agentūros: V. Putinas ir Xi Jinpingas baigė neformalias derybasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir atvykęs Kinijos lyderis Xi Jinpingas baigė kelias valandas pirmadienį Maskvoje trukusias neoficialias derybas, pranešė Rusijos naujienų agentūros.Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė, kad Rusijos ir Kinijos lyderių derybos truko keturias su puse valandos. Antradienį jiedu vėl susitiks oficialiam pokalbiui.

JAV valstybės departamentas reaguoja į Jinpingo vizitą MaskvojeJAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pareiškė, kad Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje parodė Kinijos ketinimą suteikti „diplomatinę priedangą“ Rusijos žiaurumams Ukrainoje.„Tai, kad prezidentas Xi vyksta į Rusiją praėjus kelioms dienoms po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė prezidento V. Putino arešto orderį, rodo, kad Kinija nesijaučia atsakinga už tai, kad Kremlius būtų atsakingas už Ukrainoje įvykdytus žiaurumus. Užuot juos net pasmerkusi, ji veikiau suteikia diplomatinę priedangą Rusijai toliau vykdyti tuos pačius nusikaltimus“, – Valstybės departamento spaudos konferencijoje sakė J. Blinkenas.

Lenkijos saugumo vadovas: sulaikyti šnipai veikė neilgaiDevyni Lenkijos vidaus saugumo agentūros (ABW) sulaikyti asmenys, įtariami šnipinėjimu Rusijai, šalyje veikė neilgai, pirmadienį naujienų agentūrai PAP sakė už informacijos saugumą atsakingas vyriausybės komisaras.Stanislawas Zarynas pridūrė esąs tikras, kad jie nebuvo įsitraukę į ilgalaikę operaciją.Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis paskelbė, kad ABW išardė Rusijai dirbančią šnipų grupę. Jo teigimu, „įtariamieji vykdė žvalgybos veiklą prieš Lenkiją ir rengė sabotažo veiksmus Rusijos žvalgybos užsakymu“.Pirmadienį S. Zarynas PAP sakė, kad įtariamieji, kaip manoma, rinkę informaciją apie ginklų siuntas į Ukrainą, veikė neilgai, nes Lenkijos saugumo tarnybos „pakankamai anksti aptiko jų pėdsakus ir neutralizavo didžiausią grėsmę“. Pasak S. Zaryno, tai tikrai nebuvo operacija, trukusi nuo karo pradžios, „ji prasidėjo neseniai“.S. Zarynas pridūrė, kad ABW dirbo „labai dinamiškai“, padedama kitų žvalgybos tarnybų.„Neatmetame, kad teks areštuoti daugiau asmenų, nes žinome, kad įrodymų šioje byloje yra labai daug, mes dar juos analizuojame ir žiūrėsime, kur tai nuves bylą tiriančias tarnybas, – sakė jis. – Tikrai nelaikome šio tyrimo baigtu“.Pasak S. Zaryno, svarbiausias Rusijos tikslas yra nutraukti Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimą ir Vakarų karinę paramą Ukrainai, šnipų tinklas to ir siekė.S. Zarynas taip pat sakė, kad sekant ir suimant įtariamuosius užsienio saugumo tarnybos nedalyvavo. Jis teigė, kad dėl ABW veiksmų buvo konfiskuota elektroninė įranga geležinkelio maršrutams stebėti, įskaitant vaizdo kameras, GPS siųstuvus ir atminties korteles.

Danilovas paneigė informaciją apie 100 tūkst. žuvusių Ukrainos kariųUkrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine“ paneigė anksčiau JAV leidinyje „Politico“ paskelbtą informaciją apie 100 tūkst. žuvusių Ukrainos karių.„Aš jums labai atsakingai pareiškiu, kad mes nepatyrėme 100 tūkst. kariškių aukų. Tai neįmanoma. Karo metu tai slapta informacija, bet 100 tūkst. visiškai neatitinka tikrovės“, - pabrėžė pareigūnas.Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus, tikslų skaičių žino patys Ukrainos kariškiai ir  prezidentas.Anot O. Danilovo, šiuo metu nuostolių santykis yra 1:7, 1:8, kai kuriais atvejais – 1:10 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudai."Po 2014-ųjų metų karo mes jau žinojome, kaip kariauti, o Rusija – ne. Daugelyje ruožų jie patyrė tiesiog beprotiškų nuostolių", – pabrėžė pareigūnas.Kalbėdamas apie situaciją Bachmute, O. Danilovas pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau sužlugdė trečiąjį rusų puolimo planą, todėl „jie negali veržtis tolyn ir meta savo žmones į Bachmutą kaip į katilą“.

Ukraina sulaukė „Leopard 2“ tankų iš NorvegijosNorvegija perdavė Ukrainai aštuonis „Leopard 2“ tankus ir keturias pagalbines transporto priemones. Be to, šalis teikia lėšas šaudmenims ir atsarginėms dalims.Norvegijos gynybos ministerija taip pat paskelbė nuotraukų, kuriose matyti karinės technikos perkėlimas iš Norvegijos į Ukrainą. Pažymima, kad šalis nusprendė prisijungti prie tankų perkėlimo į Ukrainą sausio 26 d.„Netrukus buvo nuspręsta, kad Norvegija perduos Ukrainai aštuonis „Leopard 2“ tankus ir iki keturių pagalbinių transporto priemonių. Tankai jau nugabenti, o Lenkijoje, globojant ES, personalo mokymas tęsiamas“, – sakoma pranešime.Yra žinoma, kad karinė įranga buvo gabenama naudojant An-124 transporto orlaivį.

Šiaurės Makedonija perduoda Ukrainai keturis atakos lėktuvus Su-25, bet yra niuansųŠiaurės Makedonija pranešė perduodanti Ukrainai keturis atakos lėktuvus Su-25, tačiau skrydžiams jie netinkami. Šie orlaiviai gali būti naudojami tik atsarginėms dalims.Kaip praneša UNIAN, remdamasi portalu „Janes“, sprendimą perduoti Ukrainai atakos lėktuvus patvirtino Šiaurės Makedonijos gynybos ministrė Slavianka Petrovska.UNIAN primena, kad kovo 14 d. Šiaurės Makedonijos vyriausybė aprobavo naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, bet jo detalės kol kas neskelbiamos.Anksčiau buvo pranešta, kad Slovakija pažadėjo perduoti Ukrainai 13 naikintuvų MiG-29, o Lenkija – keturis.

Ukraina perspėja apie „antrąjį Bachmutą“Mūšis dėl Bachmuto Donbaso regione buvo vienas aršiausių Ukrainos karo metu. Kijevo pajėgos ten aštuonis mėnesius atsilaikė prieš Rusijos įsibrovėlius, tačiau joms gresia būti visiškai apsuptoms.Ukrainos pareigūnai taip pat perspėjo, kad rytinis Avdiivkos miestas netrukus gali tapti „antruoju Bachmutu“.Ukrainos sausumos pajėgų vadas praėjusią savaitę sakė, kad Vladimiro Putino kariai dabar bando visiškai apsupti Bachmutą, vykdydami puolimą, kuris nepadarė didesnių proveržių.Pirmadienį Ukrainos Tavrijos karinės vadovybės atstovas spaudai pareiškė pritariantis Didžiosios Britanijos žvalgybos vertinimui, kad Rusija didina spaudimą tiekimo linijoms į Avdiivką, kaip tai padarė aplink Bachmutą.„Priešas nuolat bando apsupti Avdiivkos miestą. Aš labai sutinku su savo kolegomis iš JK, kad Avdiivka netrukus gali tapti antruoju Bachmutu“, - sakė atstovas spaudai Oleksijus Dmytraškivskis.Tačiau jis pridūrė, kad „su šia kryptimi atakuojančiais Rusijos daliniais ne viskas gerai“.

Danilovas: praėjusių metų vasario 24-ąją Ukrainos vadovybė sumaišė kortas ne tik PutinuiNe tik Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo suinteresuotas, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyktų iš šalies 2022 metų vasario 24 d.Tai išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.„Mes išanalizavome visas strategijas, priimtas Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, taip pat įvairiose institucijose laikotarpiui iki 2040 metų. Ir ten buvo vienas mums labai nemalonus dalykas, į kurį atkreipėme dėmesį. Mus, Ukrainą, jie priskyrė vadinamajam Eurazijos regionui. Tai 12 šalių, likusių posovietinėje teritorijoje – jie mus apibūdino kaip Euraziją. Bet mes neturime nieko bendra su Azija, mes esame Europa", – pabrėžė O. Danilovas.Pasak jo, „Ukraina 2022 metų vasario 24 dieną daugeliui sumaišė kortas, nes ne tik Putinas buvo suinteresuotas, kad V. Zelenskis paliktų mūsų šalį“.„Įsivaizduojate, kokiu lygiu žmonės raportuodavo, kad padėtis čia nebus suvaldyta, o dabar reikia atsakyti už savo žodžius. Nors visiems sakiau, kad klystate, kad tiesiog nesuprantate, kas vyksta“, - teigė pareigūnas.Kartu O. Danilovas pareiškė abejojąs, kad Ukrainos partneriai padarė išvadas iš to, kas įvyko.„Juk koks stiprus turi būti, kad suprastum, jog buvo padaryta klaida. Negana to, koks stiprus turi būti, kad pripažintum, jog tai buvo klaida... Tad nemanau, kad padarytos visos reikiamos išvados“, - konstatavo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

Blinkenas: Xi Jinpingo „taikos“ pasiūlymai Maskvoje neturėtų apkvailinti pasaulio Pirmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas skeptiškai įvertino į Maskvą atvykusio Kinijos prezidento Xi Jinpingo „taikos“ pasiūlymus ir perspėjo, kad tai gali būti „taktika laimėti laiko“ ir padėti Rusijai mūšio lauke Ukrainoje. „Pasaulio neturėtų suklaidinti jokie taktiniai Rusijos žingsniai, remiami Kinijos ar bet kurios kitos šalies, siekiant savo sąlygomis įšaldyti karą“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas. Jis sakė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos sveikina bet kokią diplomatiją siekiant „teisingos ir ilgalaikės taikos“, tačiau abejoja, kad Kinija gina Ukrainos „suverenitetą ir teritorinį vientisumą“. „Bet koks planas, kuriame neteikiamas prioritetas šiam esminiam principui, geriausiu atveju yra taktika laimėti laiko arba tik siekis palengvinti neteisingą rezultatą. Tai nėra konstruktyvi diplomatija“, – sakė A. Blinkenas. „Raginimas nutraukti ugnį nereikalaujant, kad Rusija išvestų pajėgas iš Ukrainos teritorijos, iš esmės yra pritarimas įtvirtinti Rusijos užkariavimus„, – pridūrė jis. A. Blinkenas, anksčiau pirmadienį paskelbęs apie 350 mln. dolerių naują karinę pagalbą Ukrainai, dar kartą pritarė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, pareikalavusio, kad Rusija išvestų savo kariuomenę, pozicijai. „Jei Kinija įsipareigojusi remti Jungtinių Tautų Chartijos principais grindžiamą karo pabaigą, kaip ragina vienas jos plano punktas, ji tuo pagrindu gali bendradarbiauti su prezidentu V. Zelenskiu ir Ukraina bei panaudoti savo įtaką, kad priverstų Maskvą išvesti pajėgas“, – sakė jis.

Prigožinas parašė laišką ŠoiguGrupuotės „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas parašė Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu laišką, informuodamas, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos rengia puolimą netoli Bachmuto, ir paragino užkirsti kelią privačios karinės kompanijos „pajėgų atkirtimui“ nuo reguliarių Rusijos dalinių.Laiško kopija paviešinta J. Prigožino „Telegram“ kanale. „Pagal turimą informaciją kovo pabaigoje – balandžio pradžioje priešas planuoja pradėti didelio masto puolimą ir vykdyti šoninius skeveldrinius smūgius, kad būtų atkirsti „Vagner“ padaliniai nuo pagrindinių Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų“, – sakoma laiške.J. Prigožinas paragino S. Šoigu imtis veiksmų užkirsti kelią tokiam scenarijui.Savo laiške jis taip pat teigia, kad „Vagner“ pajėgos kontroliuoja apie 70 proc. Bachmuto.Ukrainos valdžios institucijos tvirtina, kad padėtis Bachmuto srityje yra sudėtinga, tačiau kontroliuojama, o Ukrainos pajėgos atremia Rusijos karių atakas, kurias lydi daug aukų tarp okupantų.

JAV paskelbė apie naują 350 mln. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai Pirmadienį Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė apie naują 350 mln. dolerių karinę pagalbą Ukrainai, apimančią šaudmenis raketų paleidimo priemonėms „Himars“ ir šarvuotoms kovos mašinoms „Bradley“. „Rusija pati viena gali šiandien baigti karą. Kol Rusija to nepadarys, mes būsime vieningi su Ukraina tiek, kiek reikės“, - sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime. Pagalba teikiama iš JAV Kongreso jau skirtų lėšų. Į ją įeina ir amunicija haubicoms, prieštankiniams ginklams bei raketos „Harm“, nusitaikančios į antžeminius oro gynybos radiolokatorius kaip į radijo bangų šaltinį. „Neteisėtas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą tęsiasi ir kainuoja žmonių gyvybes“, tai „mums dar kartą yra priminimas apie beribę Ukrainos žmonių drąsa ir tvirtą ryžtą bei stiprų tarptautinės bendruomenės palaikymą Ukrainai“, sakė A. Blinkenas. Tai paskelbta Xi Jinpingui atvykus į Maskvą aptarti Kinijos pasiūlymų, kaip sustabdyti karą, tačiau Vašingtonas vertina Pekino planą kaip būdą įtvirtinti Rusijos laimėjimus Ukrainos teritorijoje.

Vengrija atsisako prisidėti prie šaudmenų pirkimo Ukrainai finansavimo Vengrija nedalyvaus realizuojant Europos Sąjungos sprendimą kartu finansuoti Ukrainai skirtų šaudmenų pirkimą.Kaip praneša portalas „Index“, tai pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó.Pasak Vengrijos diplomatijos vadovo, ES darbotvarkėje yra keli pasiūlymai, kaip didinti ginkluotės tiekimą Ukrainai. Pagal vieną iš jų, jei Bendrijos šalis tiekia šaudmenis Ukrainai iš savo atsargų, tai jų tiekimas bus finansuojamas iš bendro 1 mlrd. eurų biudžeto.„Vengrija iki šiol nenori tiekti ginklų. Bet mes netrukdome kitiems daryti tai, ko jie nori. 1 proc. dydžio Vengrijos indėlis – tai sudaro apie 10 mln. eurų – bus panaudotas kitoms priemonėms“, – teigė P. Szijjártó.Anot ministro, Vengrija šiuos pinigus skirs tokiems tikslams, kaip stabilumo užtikrinimas Vakarų Balkanuose ir migracijos į ES mažinimas.Kaip jau buvo pranešta, ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano aprūpinti Rusijos užpultą Ukrainą amunicija.

Pistorius: Vokietija jau išsiuntė Ukrainai pėstininkų kovos mašinų „Marder“ Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį Briuselyje surengto ES šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimo kuluaruose pranešė apie vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiekimą Ukrainai.„Jos jau yra pakeliui į Ukrainą“, – cituoja jį CNN.B. Pistorius nepateikė išsamesnės informacijos, kada konkrečiai Vokietijos pažadėtos pėstininkų kovos mašinos „Marder“ pasieks Ukrainą.Anksčiau Vokietija patikino perduosianti Ukrainai 40 tokių karinių transporto priemonių.Dar sausio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad Ukrainos kariškiai atvyko į Vokietiją mokytis valdyti pėstininkų kovos mašinas „Marder“.

Su Xi Jinpingu susitikęs Putinas: šiek tiek pavydimePirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė Kinijos lyderį Xi Jinpingą. Kremliaus vadovas pareiškė palankiai vertinantis Pekino pasiūlymą dėl „aštrios krizės“ Ukrainoje ir į Kinijos paruoštą planą žiūrintis su pagarba.„Jūs žinote, kad mes visada esame pasirengę deryboms, ir mes aptarsime visus šiuos klausimus, įskaitant jūsų pasiūlymus“, – sakė jis Xi Jinpingui.Jis taip pat sakė, kad Rusija „šiek tiek pavydi“ spartaus Kinijos vystymosi pastaraisiais dešimtmečiais.https://t.me/uaobozrevatel/70420

Ukrainos parlamentas nubalsavo atleisti tris ministrus Ukrainos parlamentas (Aukščiausioji Rada) pirmadienį nubalsavo atleisti tris ministrus, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.Kaip teigiama, pareigų neteko švietimo ir mokslo ministras Serhijus Škarletas, skaitmeninės transformacijos ministras ir vicepremjeras Mychailo Fedorovas ir strateginės pramonės ministras Pavlo Riabikinas.Kaip jau rašė „Ukrinform“, Ukrainos valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ frakcija parlamente per kovo 18 d. vykusį posėdį aptarė būsimus pokyčius vyriausybėje, kuriuos numatyta įgyvendinti šią savaitę.

Diplomatai: ES susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano aprūpinti Ukrainą amunicija Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano aprūpinti Rusijos užpultą Ukrainą amunicija, pranešė informuoti diplomatai.Kaip teigiama, pagal šį planą Bendrijos valstybės narės per ateinančius 12 mėnesių perduos Kyjivui 1 mln. vienetų artilerijos sviedinių.Atitinkamas susitarimas buvo pasiektas Briuselyje vykusioje ES Užsienio reikalų taryboje.Bloko šalys dėl galimybės skirti milijardinę sumą, už kurią būtų bendrai perkami Ukrainai skirti 155 mm artilerijos šaudmenys, buvo preliminariai susitarusios anksčiau šį mėnesį. Tada taip pat kalbėta apie galimybę perduoti Kyjivui šaudmenų iš esamų ES valstybių atsargų.

Nuspręsta sutrumpinti komendanto valandą KyjiveKyjive nuo kovo 26 d. bus sutrumpinta komendanto valanda. Ji Ukrainos sostinėje galios nuo 00:00 iki 05:00 kiekvieną dieną.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kyjivo miesto karine administracija (KMKA).Pasak KMKA viršininko Serhijaus Popko, pasirašiusio atitinkamą įsaką, komandanto valandos sutrumpinimas Kyjive yra nuoseklus žingsnis patobulinus inžinerinių užtvarų sistemą sostinėje.„Bet tuo nesitenkinsime. Netrukus laukite naujų pokyčių, kurie kyjeviečių ir miesto svečių gyvenimą padarys patogesnį ir civilizuotesnį. Tiek, kiek dabar leidžia karas ir saugumo situacija", – pareiškė pareigūnas.Anksčiau buvo pranešta, kad komendanto valandos sutrumpinimas Ukrainos sostinėje leis pailginti visuomeninio transporto darbo laiką, sumažinti socialinę įtampą, didinti gamybą ir kurti naujas darbo vietas. Darbo laiką galės pratęsti ir paslaugas teikiančios įmonės.

JK paragino Xi Jinpingą spausti Putiną, kad jis nutrauktų karą UkrainojePirmadienį Didžioji Britanija paragino prezidentą Xi Jinpingą paremti Kinijos pareikštą paramą pagarbai teritoriniam vientisumui ir reikalauti, kad Rusija nutrauktų karą Ukrainoje.„Tikimės, kad prezidentas Xi Jinpingas pasinaudos šia galimybe paspausti prezidentą (Vladimirą) Putiną, kad šis nustotų bombarduoti Ukrainos miestus, ligonines, mokyklas, kad sustabdytų šiuos žiaurumus, kuriuos regime kiekvieną dieną“, – sakė ministro pirmininko Rishi Sunako atstovas spaudai prieš Xi Jinpingo ir V. Putino susitikimą Maskvoje.

20 proc. karo apimtos Ukrainos dirbamos žemės liks neapsėtaDėl Rusijos okupacijos, taršos ir minų Ukrainos ūkininkai negalės apsėti apie 20 proc. šalies dirbamos žemės, parlamento svetainėje pranešė parlamento Žemės ūkio politikos komiteto narys Dmytro Solomčiukas.„Kai kurie žemės plotai okupuoti, kiti užminuoti arba nusėti Rusijos laužu. Kai kuriose vietose tai - sunaikinta rusų karinė technika, kai kur yra sviedinių. Visas šis laužas turi būti surinktas, nes gali sugadinti žemės ūkio techniką. Dirba atitinkamos tarnybos ir kai kurie labdaros fondai, tačiau tai ilgas procesas“, – sakė parlamentaras.Pasak D. Solomčiuko, Ukrainos žemės ūkio produktų gamintojai daugiausia prisitaikė prie karo sąlygų. Taip pat tikimasi tam tikro pokyčio pasėlių struktūroje. Kukurūzais apsėtų plotų bus mažiau, daugės sojos pupelėmis ir rapsais apsėtų plotų.„Šiemet, kaip ir praėjusį sezoną, žemės ūkio darbuotojai papildomai diegia perdirbimą – mala grūdus į miltus, stato pašarų malūnus. Plečiasi ir gyvulininkystė, statomi šiltnamiai, steigiami perkrovimo į Europos Sąjungą paskirstymo uostai, atidaromos naujos pieno ir makaronų parduotuvės bei konservų gamyklos“, – apibendrino parlamentaras.Pranešta, kad nuo 2023 m. kovo 16 d. pavasario sėjos akcija prasidėjo 10-yje Ukrainos regionų . 2023 m. pagrindiniais vasariniais augalais bus apsėta per 5,7 mln. hektarų – 206 500 hektarų mažiau nei pernai.

Ukrainos URM: Kyjivas tikisi, jog Kinija paveiks Rusiją, kad ši nutrauktų savo agresyvų karąUkraina tikisi, jog Kinija panaudos savo įtaką Rusijai, kad ši nutrauktų savo agresyvų karą prieš Ukrainą.Kaip praneša „Ukrinform“, tai pirmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.„Ukraina atidžiai stebi Kinijos vadovo vizitą Rusijoje. Mes tikimės, jog Pekinas panaudos savo įtaką Maskvai, kad sustabdytų jos agresyvų karą prieš Ukrainą“, – sakė diplomatas.Jis pažymėjo, jog Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praėjusią savaitę telefonu kalbėdamasis su savo kolega Kinijoje, pabrėžė, kad Ukrainos teritorijos vientisumo atkūrimas turi būti visų diplomatinių pastangų pagrindas.„Mes esame pasirengę glaudesniam dialogui su Kinija, kad Ukrainoje būtų atkurta taika remiantis Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtintais principais ir naujausia JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija šiuo klausimu“, – pabrėžė Ukrainos URM atstovas.Kaip jau buvo pranešta, pirmadienį į Rusiją atvyko Kinijos vadovas Xi Jinpingas. Lėktuvas su Kinijos delegacija nusileido Maskvos Vnukovo oro uoste.

Rusija pradeda baudžiamąjį tyrimą prieš TBT, išdavusį Putino arešto orderį Pirmadienį Rusija pareiškė pradėjusi baudžiamąjį tyrimą prieš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokurorą Karimą Khaną. Prieš tai Hagoje įsikūręs teismas išdavė prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.„Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorui Karimui Ahmadui Khanui“ ir keliems TBT teisėjams, pranešė Tyrimų komitetas ir pridūrė, kad remiasi „neteisėtu“ TBT sprendimu siekti V. Putino suėmimo.

Borrellis viliasi, kad ES pavyks susitarti dėl amunicijos pirkimo Ukrainai Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellis pareiškė viltį, kad blokui pavyks pasiekti susitarimą dėl galimybės inicijuoti bendrus amunicijos pirkimus Rusijos užpultai Ukrainai, praneša CNN.„Tikiuosi, kad užsienio reikalų ir gynybos (ministrai) užbaigs susitarimą dėl amunicijos tiekimo Ukrainai“, – žurnalistams tvirtino J. Borrellis, pirmadienį dalyvaudamas Briuselyje vykstančioje ES Užsienio reikalų taryboje. Pareigūnas pabrėžė, kad jei bloko šalys nepriims „svarbaus sprendimo“, ateityje gali kilti sunkumų tęsiant ginkluotės tiekimą Kyjivui.CNN primena, kad ES anksčiau šį mėnesį preliminariai susitarė dėl galimybės skirti 2 mlrd. eurų sumą, už kurią būtų perkami Ukrainai skirti 155 mm artilerijos šaudmenys. Taip pat kalbėta apie galimybę perduoti Kyjivui šaudmenų iš esamų bloko šalių atsargų. Galutinio verdikto tikimasi Užsienio reikalų tarybos kuluaruose.

Čekijos prezidentas: Ukrainai šiemet atsiveria „galimybių langas“ pradėti kontrpuolimą Ukraina turi galimybę 2023 metais pradėti kontrpuolimą, kuris turėtų įvykti per artimiausius kelis mėnesius, nes kitais metais Kyjivui gali būti sunku išlaikyti dabartinį tarptautinės paramos lygį. Taip interviu Lenkijos laikraščiui „Rzeczpospolita“ teigė Čekijos prezidentas Petras Pavelas.„Kontrpuolimas turėtų įvykti per kelis mėnesius. Galimybių langas šiais metais yra atviras. Po kitos žiemos bus labai sunku išlaikyti dabartinį paramos lygį“, – sakė P. Pavelas.Jis pridūrė, kad ateityje Ukrainai pritrūks personalo ir išteklių, o Ukrainai padedančios Vakarų šalys taip pat pavargs.„Daugelis šalių, daugelis politikų šiais metais tikisi tam tikros pažangos. Manau, kad Ukraina turės tik vieną bandymą pradėti didelį kontrpuolimą. Todėl jei ji nuspręs pradėti didelį kontrpuolimą ir jis nepavyks, bus labai sunku gauti lėšų dar vienam“, – pažymėjo Čekijos prezidentas.Pasak P. Pavelo, Ukrainos kariuomenės vadovybė šiandien yra bene labiausiai patyrusi pasaulyje. Todėl jie geriausiai žino, kada ir kur pradėti kontrpuolimą.Jo manymu, Vakarai turėtų daryti viską, kas įmanoma, kad padėtų Ukrainai pasiekti savo tikslus, o visos Ukrainos teritorijos išlaisvinimas būtų „nuostabus rezultatas“. Tačiau jis neatmetė ir „ilgalaikio naikinamojo karo scenarijaus be nuolaidų iš abiejų pusių“.P. Pavelas pabrėžė, kad Vakarų šalys neturėtų skatinti Ukrainos atsisakyti Rusijos užgrobtų teritorijų. Jis pridūrė, kad Vakarai gali tik padėti Ukrainai, bet ne nurodyti, kokį sprendimą Kyjivas galiausiai turėtų priimti.Prezidentas pažymėjo, kad Ukraina nusipelnė įstoti į NATO, nes atitinka daugumą narystės kriterijų. Kartu, pasak jo, praktiniais sumetimais Ukrainai geriau pirmiausia įstoti į ES.Jis pabrėžė, kad pasibaigus karui prasidės pokarinis Ukrainos atkūrimas, o tai leis šaliai greičiau įstoti į ES. O ekonominiai kontaktai vėliau palengvintų stojimą į NATO.

Žiniasklaida: Kremliaus pareigūnams uždrausta naudotis „iPhone“ telefonais Rusijos prezidento administracijos pareigūnams, anot žiniasklaidos, dėl susirūpinimo duomenų apsauga uždrausta naudotis „Apple“ kompanijos telefonais „ iPhones“, praneša agentūra „Reuters“.Draudimas įsigalios balandžio 1 dieną, pirmadienį rašo laikraštis „Kommersant“, remdamasis šaltiniais. „Telefonui „iPhone“ atėjo galas: arba reikės jį išmesti, arba padovanoti vaikams“, – leidinys cituoja prezidento administracijos susitikimo dalyvį. Vietoj „Apple“ telefonų esą bus išduodami įrenginiai su kita operacine sistema.Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kol kas šios informacijos patvirtinti negalėjo, tačiau atkreipė dėmesį, kad išmaniųjų telefonų oficialiomis progomis ir taip negalima naudoti. JAV telekomunikacijų koncernas „Apple“ kol kas komentaro nepateikė.JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgybos iš karto po Rusijos invazijos į Ukrainą prieš daugiau kaip metus paskelbė žinojusios apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus. Tačiau neaišku, kaip jos šią informaciją gavo. V. Putinas ne kartą pabrėžė neturįs išmaniojo telefono. Tačiau, anot D. Peskovo, Rusijos prezidentas kartais naudojasi internetu.

TBT vyriausiasis prokuroras: Putino arešto orderis galios iki gyvos galvosTarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotas orderis suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, anot teismo vyriausiojo prokuroro Karimo Khano, galios ir pasibaigus karui Ukrainoje.„Karo nusikaltimams senaties nėra“, – sakė K. Khanas pirmadienį stočiai „BBC Radio 4“. Tai esą vienas pagrindinių Niurnbergo karo nusikaltėlių tribunolo, įsteigto po Antrojo pasaulinio karo, principų. „Asmenys, kur jie pasaulyje bebūtų, turi suprasti, kad įstatymas egzistuoja ir kad valdžia reiškia atsakomybę“, – kalbėjo britas.Arešto orderiai V. Putinui ir Rusijos vaikų teisių kontrolierei Marijai Lvovai Belovai galios visą jų likusį gyvenimą, pabrėžė prokuroras. „Nebent jie stos pieš nepriklausomus teismo teisėjus ir teisėjai nuspręs iš esmės nutraukti bylą – tačiau priešingu atveju: visiškai „taip“, – teigė K. Khanas, atsakydamas į atitinkamą klausimą.TBT praėjusį penktadienį paskelbė, kad išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl „neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos“. Dėl panašių kaltinimų arešto orderis išduotas ir M. Lvovai Belovai.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas atvyko į Rusiją, skelbia Rusijos žiniasklaida.Lėktuvas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pirmadienį nusileido Maskvos Vnukovo-2 oro uoste. Derybos prasidės antradienį, o pirmadienį įvyks neoficialus, bet „tiesioginis ir labai svarbus Putino ir Xi Jinpingo bendravimas“, pirmadienio rytą pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Kinijos laikraštyje „Renmin Jibao“ šeštadienį paskelbtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis. Tuo pačiu metu laikraštis „Rossiskaja gazeta“ paskelbė Xi Jinpingo straipsnį. Abu lyderiai rašo ne tik apie Maskvos ir Pekino bendradarbiavimą, bet ir apie Rusijos karą prieš Ukrainą.https://t.me/rian_ru/197408

Prieš Xi Jinpingo vizitą Maskvoje – aiški žinia iš Ukrainos Kyjivas pirmadienį paragino Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos, likus kelioms valandoms iki Kinijos prezidento Xi Jinpingo itin laukiamo vizito į Rusiją, pirmojo nuo karo Ukrainoje pradžios.„Sėkmingo Kinijos „taikos plano“ įgyvendinimo formulė. Pirmas ir svarbiausias punktas – Rusijos okupacinių pajėgų pasidavimas arba išvedimas (iš Ukrainos teritorijos) pagal tarptautinę teisę ir JT chartiją“, – tviteryje parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Britų žvalgyba: situacija Avdijivkoje panaši į padėtį Bachmute Dabartinė situacija Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamame Avdijivkos mieste iš taktinės perspektyvos panaši į padėtį šiauriau esančiame Bachmute. Tai savo naujausioje, pirmadienį tviteryje paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Suvestinėje pažymima, kad per pastarąsias tris savaites rusų daliniai Avdijivkos apylinkėse pasiekė pažangos. Kaip teigiama, šią operaciją veikiausiai vykdo apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ pajėgų 1-asis korpusas – tai yra vietiniai kovotojai, gerai pažįstantys tenykštes teritorijas. Ministerija nurodo, kad praktiškai visiškai sunaikinta Avdijivka fronto linijose yra dar nuo 2014 m. Suvestinėje prognozuojama, kad šiame mieste svarbiu gynybiniu bastionu gali tapti didžiulis kokso gamyklos pastatų kompleksas.Ministerija akcentuoja, kad padėtis Avdijivkoje į Bachmutą panaši tuo, kad Ukrainos kariai tęsia organizuotą šių Donbaso miestų gynybą, tačiau tuo pat metu Rusijos pajėgos tęsia pastangas juos apsupti ir tokiu būdu kelia vis didesnį pavojų ukrainiečių tiekimo linijoms vakarų kryptimi.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Kinija apie arešto orderį Putinui: TBT turėtų gerbti valstybių vadovų neliečiamybęKinija pirmadienį paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) vengti, pasak jos, „dvigubų standartų“ ir gerbti valstybių vadovų neliečiamybę po to, kai tribunolas išdavė Rusijos vadovo Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais.Teismas turėtų „laikytis objektyvios ir nešališkos pozicijos“ ir „gerbti valstybių vadovų imunitetą nuo tarptautinės teisės numatytos jurisdikcijos“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas eiliniame brifinge, ragindamas TBT „vengti politizavimo ir dvigubų standartų“ ir pabrėždamas, kad Ukrainos karo sprendimas tebėra „dialogas ir derybos“ .Kinija nėra Romos statuto – JT sutarties, kuria reglamentuojamas šis teismas, – signatarė.TBT penktadienį paskelbė V. Putino arešto orderį dėl kaltinimų neteisėtomis Ukrainos vaikų deportacijomis. Maskva atmetė orderius kaip „niekinius“, o kadangi Rusija nėra TBT šalis, neaišku, kaip ir ar iš viso V. Putinas galėtų kada nors būti išduotas ir stoti prieš teismą.Arešto orderis buvo išduotas likus kelioms dienoms iki Kinijos vadovo Xi Dzinpingo vizito į Rusiją, kurį jis apibūdino kaip „draugystės, bendradarbiavimo ir taikos kelionę“.Si turėtų atskristi į Maskvą pirmadienį, susitikti su V. Putinu, pasirašyti susitarimą, o trečiadienį grįžti į Pekiną.„Abi pusės praktikuos tikrą daugiašališkumą, skatins demokratiją tarptautiniuose santykiuose, kurs daugiapolį pasaulį, gerins pasaulinį valdymą ir prisidės prie pasaulio vystymosi ir pažangos“, – pirmadienį brifinge sakė Wang Wenbinas.

Medvedevas spjaudosi grasinimais: atidžiai stebėkite dangųRusijos Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas dėl Tarptautinio Baudžiamojo teismo sprendimo išduoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį socialinėje žiniasklaidoje spjaudėsi nuodais. Hagai jis netgi pagrasino viršgarsinės raketos ataka.„Tarptautinio Baudžiamojo teismo teisėjai be reikalo čia spirga. Tik pažiūrėkite, kokie mes drąsūs, išdrįsome pagrūmoti branduolinei valstybei. Deja, mieli ponai, viskas Dievo ir raketų rankose. Netgi labai lengva įsivaizduoti viršgarsinės raketos „Oniks“ paleidimą iš rusų laivo Šiaurės jūroje į Hagos teismo pastatą. Deja, ta raketa nenumušama. O teismas – tik apgailėtina tarptautinė organizacija, o ne NATO šalis. Todėl ir karo niekas nepradės. Pabijos. Ir niekas negailės. Taigi, mieli teisėjai, atidžiai stebėkite dangų“, – savo „Telegram“ kanale parašė D. Medvedevas.Anot D. Medvedevo, tarptautinės viešosios teisės sistema „neefektyvi“, o Generalinės Asamblėjos, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir kitų institucijų teisės aktai „neteisingi“, todėl jų niekas esą ir nevykdo. Politiko teigimu, šalį galima teisti tik tada, kai ji „labai nusilpusi, praktiškai praradusi suverenitetą ir sutinka būti teisiama“ arba tada, „kai pralaimėjo karą ir kapituliavo“.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 165 610 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. kovo 20-osios Ukrainoje jau neteko apie 165 610 karių (+700 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 537 (+5) Rusijos tankus, 6 869 (+16) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 577 (+9) artilerijos sistemas, 507 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 270 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemų, 305 lėktuvus, 290 sraigtasparnių, 5 416 (+8) automobilių, 18 laivų, 2 160 (+1) dronų, 265 (+3) specialiosios technikos vienetus ir 907 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Rusų pajėgos apšaudė įvairius Charkivo regiono miestus ir kaimus Sekmadienį vakare Rusijos kariuomenė apšaudė Vovčansko miestą Charkivo regione, „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.Pasak jo, priešas ir toliau apšaudo Kupjansko, Čuhujivo, ir Bohoduchivo rajonų pasienio gyvenvietes.Per pastarąją parą apšaudytas Vovčanskas, Kupjanskas, Dvorična, Starycia, Berestovė ir kiti Charkivo regiono miestai ir kaimai, sakė O. Syniehubovas.„Rusai daugiau nei dešimt kartų minosvaidžiais smogė į Bohoduchivo rajono Oleksandrivkos ir Tymofiivkos kaimus. Ten apgadinti mažiausiai penki privatūs gyvenamieji namai“, – sakė O. Syniehubovas.11 val. priešas atakavo Kupjanską. Vakare, po 20 val. rusų kariai apšaudė Vovčanską, sakė regiono gubernatorius, pridurdamas, kad aukų nebuvo.Diena anksčiau rusai iš artilerijos apšaudė 13 Charkivo regiono gyvenviečių, sužeista viena moteris.

Rusijos kariuomenė 86 kartus apšaudė Chersono regioną, sužeisti šeši civiliaiSekmadienį Rusijos kariuomenė 86 kartus apšaudė Chersono regioną, „Telegram“ paskelbė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.Pasak O. Prokudino, rusai iš sunkiosios artilerijos ir salvinės ugnies sistemų „Grad“ paleido 385 sviedinius.Chersono miestas buvo apšaudytas tris kartus. Trylika rusiškų sviedinių pataikė į gyvenamuosius rajonus, individualius namus ir daugiabučius. Pranešama, kad buvo sužeisti šeši civiliai gyventojai.Iš deokupuotų Chersono regiono teritorijų buvo evakuoti dar 89 žmonės.

Per nelaimingą atsitikimą mokymų poligone žuvo keturi Ukrainos kariaiPer nelaimingą atsitikimą karinių mokymų poligone į šiaurę nuo Kyjivo žuvo keturi Ukrainos kareiviai. Tai sekmadienio vakarą feisbuke pranešė Černihivo srities mokymų centras, tačiau detalių nepateikė.Dėl šeštadienį įvykusio incidento pradėtas tyrimas. Pareikšta užuojauta žuvusiųjų šeimoms ir draugams.

Ukrainos kariuomenė per praėjusią parą smogė 10 laikinųjų Rusijos baziųUkrainos karinės oro pajėgos kartu su raketų ir artilerijos pajėgomis per  pastarąją parą surengė atakas prieš dešimt laikinųjų Rusijos bazių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Per tą patį laikotarpį Ukrainos kariuomenė atmušė beveik 70 Rusijos puolimų penkiose srityse.  Anot Ukrainos kariuomenės, Bachmutas išlieka kovos epicentru.Rusija prieš Ukrainą paleido šešias raketas, surengė 13 oro antskrydžių ir 56 MLRS atakas, nukreiptas į civilinę infrastruktūrą Donecko ir Zaporožės srityse.

Kinijos ir Rusijos prezidentai prieš savo susitikimą džiaugiasi tvirtais ryšiaisKinijos ir Rusijos prezidentai Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas prieš Kinijos vadovo vizitą Maskvoje pabrėžė solidžius savo santykius. Komentare rusų laikraščiui „Rossijskaja Gazeta“ Xi Jinpingas savo valstybinį vizitą Maskvoje apibūdino kaip „draugystės, bendradarbiavimo ir taikos kelionę“. V. Putinas straipsnyje kinų leidiniui gyrė Kinijos pasirengimą vaidinti „konstruktyvų vaidmenį“ užbaigiant Ukrainos konfliktą.Tikiuosi bendradarbiauti su V. Putinu, kad kartu priimtume „naują santykių viziją“, rašė Xi Jinpingas straipsnyje, kurį paskelbė ir Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Xi Jinpingas pavadino V. Putiną „senu draugu“. Tai pirmas Kinijos prezidento vizitas Maskvoje per beveik ketverius metus.V. Putinas savo komentare taip pat pabrėžė dvišalių santykių tarp Maskvos ir Pekino reikšmę. Šalių santykiai esą yra „aukščiausiame taške“ ir geresni už bet kokius politinius ir karinius aljansus per Šaltąjį karą. Todėl V. Putinas teigė dedantis „dideles viltis“ į pokalbius su Xi Jinpingu.„Rusija atvira Ukrainos krizės sprendimui politinėmis diplomatinėmis priemonėmis“, – toliau teigė V. Putinas straipsnyje, kurį sekmadienio vakarą paskelbė ir Kremlius. Tačiau jis kartu reikalavo, kad Kyjivas pripažintų „naują realybę“, t. y. Krymo aneksiją 2014 metais ir keturių Ukrainos sričių aneksiją pernai. Ultimatumai Rusijai esą rodo, kad jų autoriai yra „toli nuo šios realybės ir nerodo intereso rasti sprendimą“.Kinija praėjusį mėnesį pristatė 12 punktų planą dėl Ukrainos karo užbaigimo. Jame raginama siekti paliaubų ir derybų. Tačiau plane nėra jokių konkrečių reikalavimų Rusijai.Xi Jinpingas kovo 20–22 dienomis su valstybiniu vizitu lankysis Maskvoje.

BBC nustatė daugiau nei 17 000 Rusijos karių, žuvusių Ukrainoje, pavardesNaudodamasi atvirais šaltiniais, „BBC Russia“  kartu su Rusijos nepriklausoma žiniasklaidos priemone „Mediazona“ nustatė 17 375 Rusijos karių, žuvusių Ukrainos kare, pavardes.Trečdalis žuvusiųjų buvo su kariuomene iki invazijos nesusiję žmonės – savanoriai, mobilizuotas personalas, kaliniai, naujai užverbuoti privačių karinių kompanijų nariai. Remiantis išvadomis, nuo 2023 metų pradžios žuvo mažiausiai 1000 žmonių, kurie turėjo atlikti bausmę Rusijos kalėjimuose.

Zelenskis: platformoje „United24“ jau surinkta daugiau nei 300 mln. doleriųŽmonės iš 110 valstybių, prisijungę prie „United24“ lėšų rinkimo platformos, Ukrainai paaukojo daugiau kaip 300 mln. dolerių, savo tradiciniame vaizdo kreipimesi į tautą pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Šiomis dienomis mūsų labdaros platforma „United24“ peržengė 300 mln. JAV dolerių aukų ribą. Iš viso pasaulio žmonių – daugiau nei šimto šalių, iš tūkstančių aukotojų. Iš paprastų žmonių, privačių bendrovių, kurios padeda pirkti dronus mūsų kariuomenei, greitosios pagalbos automobilius, atstatyti ligonines ir infrastruktūrą, – sakė jis.V. Zelenskis pažymėjo, kad tai viena iš tokių iniciatyvų, kurios suartina pasaulį.Platforma „United 24“ pradėjo veikti 2022 metų gegužės 5 dieną. Jos tikslas – rinkti lėšas, kurios padėtų atstatyti valstybę karo sąlygomis.

Analitikai: Rusijos vadovybė yra neviltyjeTikėtina, kad Rusijos kariuomenės „didysis puolimas“ Ukrainoje pasiekė kulminaciją. Rusija taip ir nepasiekė reikšmingų pergalių.JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu, įsibrovėliai nepasiekia savo tikslų, įskaitant taktinį Bachmuto užėmimą, kuris vis dar yra Ukrainos kariuomenės rankose.Tuo pat metu rusai turi problemų dėl puolimo Avdijivkos-Donecko ir Vuhledaro srityse. Taigi neseniai įvykęs Avdijivkos puolimas atnešė didelių nuostolių Rusijos gretose. Be to, jie turėjo sustiprinti dalinius netoli Vuhledaro, dėl ko pablogėjo puolimo padėtis Donecko srityje.„155-oji karinio jūrų laivyno pėstininkų brigada patyrė katastrofiškus darbo jėgos ir įrangos nuostolius per pakartotines nesėkmingas atakas prieš Vuhledarą 2022 m. lapkritį ir 2023 m. vasario mėn.“, – sakoma pranešime.Taip pat į Vuhledarą perkeliami kai kurie 8-osios oro desantininkų divizijos, esančios Kremenanjos rajone, Luhansko srityje, daliniai, kurie „liudija apie Rusijos vadovybės desperacijos lygį“. Įvertinus viską, analitikai mano, kad dabar Ukraina gali pasinaudoti iniciatyva mūšio lauke ir pradėti kontrpuolimą.

ES pasiruošusi pritarti planui aprūpinti Ukrainą amunicijaPirmadienį, kovo 20 d., Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pasirašys Ukrainos aprūpinimo amunicija planą.„Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) žurnalistas Rikardas Jozwiakas apie tai paskelbė savo „Twitter“. Anot jo, šis klausimas pajudėjo į priekį dėl sėkmingo Estijos diplomatų darbo.„ES užsienio reikalų ministrai jau turėtų pasirašyti savo amunicijos planą Ukrainai – per ateinančius 12 mėnesių Kijevui tiekti 1 mln. artilerijos sviedinių. Įspūdingas Estijos diplomų darbas, kurio dėka šis reikalas pajudėjo", – rašė R. Jozwiakas.

Skaityti visą pranešimą