Karas Ukrainoje. JAV ekspertai: artimiausiu metu fronto linijoje kovos intenstyvės

Rusijos karas prieš Ukrainą

Britų žvalgyba: mažai tikėtina, kad Rusijos kariuomenei pavyks pasiekti proveržį DoneckeMažai tikėtina, kad Rusijos kariuomenei pavyks pasiekti operatyvinį proveržį Ukrainos Donecko srityje. Tai savo naujausioje, sekmadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Kaip teigiama suvestinėje, pastarąsias dvi savaites aplink tenykščius Pavlivkos ir Vuhledaro miestus verda intensyvios kovos, tačiau nė vienai pusei nepavyko pasiekti didelių laimėjimų. Anot ministerijos, tiek Rusija, tiek Ukraina šiame sektoriuje yra sutelkusios gausias karines pajėgas.Suvestinėje priduriama, kad Rusija mėgina pasiekti pažangos, nes ateityje nori pasistūmėti į šiaurę ir užkariauti likusias Donecko srities teritorijas, kurias šiuo metu kontroliuoja Kyjivas. Tačiau ministerija pažymi, kad mažai tikėtina, jog Maskva ten sutelks pakankamą kiekį pajėgių dalinių ir sugebės pasiekti operatyvinį proveržį.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kiekvieną dieną, nuo pat Rusijos visapusiško karo prieš Ukrainą pradžios.

JAV ekspertai: artimiausiu metu fronto linijoje kovos intenstyvės JAV Karo studijų instituto analitikai teigia, kad pastarosiomis dienomis dėl blogėjančių oro sąlygų bendras operacijų fronto linijoje tempas sulėtėjo, tačiau tikėtina, kad per kelias ateinančias savaites, kai temperatūra kris ir žemė įšals visuose mūšių regionuose, jis padidės. Temperatūra Ukrainos šiaurės rytų vietovėse, pavyzdžiui, palei Svatovės-Kreminos liniją, nuo lapkričio 28 d. iki gruodžio 4 d. nukris iki beveik arba žemiau nulio. Gruodžio 3-4 d. savaitgalį ir savaitę po jo visoje Ukrainoje greičiausiai susidarys tokios sąlygos, kad operacijų tempas didės. Neaišku, ar kuri nors iš pusių tuo metu aktyviai planuoja ar ruošiasi atnaujinti dideles puolamąsias ar kontrpuolimo operacijas, tačiau meteorologiniai veiksniai, kurie trukdė tokioms operacijoms, pasikeis. https://twitter.com/TheStudyofWar/status/1596630182743662592?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 87 310 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 87 310 karių (+600 per pastarąsias 24 val.), sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki lapkričio 27-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 905 (+4) tankų, 5 856 (+8) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 897 (+1) artilerijos sistemų, 395 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 209 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 278 lėktuvų, 261 sraigtasparnio, 4 412 (+6) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 555 (+1) dronų, 163 specialiosios technikos vienetų ir 531 sparnuotosios raketos.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Žinomas rusų nacionalistas: kariuomenėje yra per mažai gydytojųVienas žymiausių Rusijos politikų nacionalistų pareiškė, kad rusų kariuomenėje, be kitų problemų, trūksta gydytojų. Šią žinią jis išsakė šeštadienį vykusiame susitikime su į kovą Ukrainoje mobilizuotų karių motinomis.Populistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) lyderio ir žemųjų parlamento rūmų Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko Leonido Sluckio komentarai buvo neįprastai viešas problemų kariuomenėje pripažinimas, Rusijos pajėgoms patyrus nemažai nesėkmių mūšio lauke.„Kariniuose daliniuose trūksta gydytojų, visi tai sako. Negaliu sakyti, kad jų visai nėra, bet jų ten praktiškai nematyti“, – susitikime Sankt Peterburge sakė L. Sluckis.Į konfliktą Ukrainoje mobilizuoto kareivio globėja Olga Sujetina sakė iš savo sūnaus girdėjusi, kad kariai yra nepakankamai aprūpinti.„Nėra jokių taikiklių, nieko, turime juos pirkti iš sutelktinio finansavimo, – sakė ji, turėdama omenyje ant ginklo esantį įtaisą, padedantį nusitaikyti. – Nieko nėra, jie išvyko iš Charkivo, buvo nulis, nebuvo net polietileno, kuriuo būtų galima uždengti blindažus.“L. Sluckis, tvirtai palaikantis Rusijos kovą Ukrainoje, sakė, kad kreipsis į Gynybos ministeriją dėl problemų, su kuriomis kariai susiduria Ukrainoje.„Turime suprasti, kad mus stebi visas pasaulis. Esame didžiausia valstybė, ir kai neturime kojinių, šortų, gydytojų, žvalgybos, ryšių ar tiesiog nesirūpiname savo vaikais, kyla klausimų, į kuriuos bus labai sunku atsakyti“, – sakė jis.Susitikimas įvyko kitą dieną po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su kita karių motinų grupe. Penktadienį vykusiame susitikime jis sukritikavo, jo teigimu, iškreiptą Maskvos karinės kampanijos vaizdavimą žiniasklaidoje.„Gyvenimas yra daug sudėtingesnis ir įvairesnis, nei rodoma televizijos ekranuose ar net internete. Ten yra daugybė klastočių, apgavysčių, melo“, – sakė V. Putinas.Kaip rodė Kremliaus stenograma ir susitikimo nuotraukos, V. Putinas teigė, kad kartais kalbasi su kariais tiesiogiai telefonu.„Kalbėjausi su (kariais), kurie mane nustebino savo nuotaika ir požiūriu į šį reikalą. Jie nesitikėjo tokių mano skambučių“, – sakė prezidentas.Jis pridūrė, kad skambučiai „suteikia man pagrindo teigti, kad jie yra didvyriai“.

Naktį Rusijos kariuomenė apšaudė Zaporižios apylinkes ir Dnipro sritįNaktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusijos kariuomenė apšaudė Ukrainos Zaporižios miesto apylinkes ir Dnipro sritį, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi vietos valdžios pareigūnais.Zaporižios apylinkėse, pasak Zaporižios srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Starucho, nukrito dvi, galimai „S-300“ modelio raketos. Remiantis pranešimais, ten nukentėjo žemės ūkio įmonė, kurios teritorijoje įsiplieskė gaisras. Duomenų apie sužeistus žmones nėra.Tuo metu Dnipro srityje apšaudyti Nikopolio ir Marhanecio miestai bei Červonogrigorjevkos kaimas. Šios srities karinės administracijos vadovas Valentynas Rezničenka teigė, kad ten buvo pasitelktos daugkartinio paleidimo raketų sistemos „Grad“ ir sunkioji artilerija. Pranešimų apie sužeistuosius taip pat negauta.

Rusija pareiškė buvusi šokiruota žinių apie Baltarusijos užsienio reikalų ministro mirtįRusijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį išplatino pranešimą, kuriame pareiškė, kad ją šokiravo žinios apie Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makejaus mirtį, informuoja CNN.Baltarusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau šeštadienį paskelbė, V. Makejų mirtis ištiko „staiga“, tačiau nedetalizavo. Jam buvo 64-eri.Rusijos URM tvirtino, kad V. Makejus, „kaip užsienio reikalų ministerijos vadovas, įnešė didžiulį indėlį stiprinant Rusijos ir Baltarusijos santykius“. „Jis tarptautinėse platformose tvirtai ir efektyviai gynė Baltarusijos Respublikos interesus“, – pridūrė ministerija ir pareiškė, kad jo netektis yra „sunki ir neatitaisoma“.Kaip rašė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, V. Makejus pirmadienį turėjo susitikti su rusų užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.Savo užuojautą V. Makejaus šeimai taip pat pareiškė Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.Baltarusija yra artima Rusijos sąjungininkė, leidžianti šiai šaliai naudotis savo teritorija vykdant invaziją į Ukrainą. Abi šios valstybės neseniai paskelbė kuriančios bendras regionines pajėgas, kurios bus dislokuotos Baltarusijos pasienyje su Ukraina. V. Makejus kaltino Kyjivą, neva šis rengia provokacijas prieš Baltarusiją, tačiau Ukraina tai griežtai neigė.

Zelenskis: visoje Ukrainoje tęsiasi elektros tiekimo atkūrimo darbaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį savo tradiciniame vakariniame vaizdo kreipimesi teigė, kad visoje šalyje tęsiasi elektros tiekimo atkūrimo darbai, praneša „Sky News“.Pasak prezidento, nors kai kur atkūrimas įvykdytas sėkmingai, tiekimas dar ne visur stabilus. „Šį rytą nuo tinklų buvo atjungta perpus mažiau vartotojų, nei vakar vakare“, – tvirtino V. Zelenskis. Tačiau, Ukrainos lyderio teigimu, sostinėje Kyjive ir dar 14-oje kitų šalies sričių šimtams tūkstančių žmonių taikomi tiekimo ribojimai.„Jei suvartojimas vakare padidėja, gali padaugėti išjungimų. Tai tik dar kartą parodo, kaip šiuo metu svarbu taupyti elektrą ir vartoti ją racionaliai“, – pridūrė prezidentas.V. Zelenskis taip pat kalbėjo apie šeštadienį įvykdytus Rusijos apšaudymus prieš Ukrainos miestus, įskaitant Dniprą ir Donecką. „Rusija mėgina paversti šią Holodomoro atminimo dieną teroro diena“, – sakė jis ir pabrėžė, kad okupantai už tai „tikrai atsakys“. „Išvarysime juos iš savo žemių“, – tikino prezidentas.

Ukraina iš rusų nelaisvės susigrąžino dar 12 žmoniųUkraina iš rusų nelaisvės susigrąžino dar 12 žmonių: devynis kariškius ir tris civilius, iš kurių vienas buvo laikomas dingusiu be žinios.Tai šeštadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Dar vienas apsikeitimas belaisviais. Mums pavyko išlaisvinti 12 mūsų žmonių. Tarp jų – keturi karinių jūrų pajėgų kariai, du nacionaliniai gvardiečiai, du pasieniečiai, vienas teritorinės gynybos narys, taip pat trys civiliai – sutuoktinių pora ir vyras, kuris buvo laikomas dingusiu be žinios. Tarp kariškių – du karininkai, taip pat septyni eiliniai ir seržantai“, - parašė A. Jermakas.Pasak jo, tarp kariškių yra Mariupolio, Černobylio AE ir Gyvačių salos gynėjų. A. Jermakas priminė, kad šią savaitę iš rusų nelaisvės pavyko susigrąžinti 98 ukrainiečius.„Dirbame, kad būtų išlaisvinti visi mūsų žmonės. Nesustojame. Ačiū už darbą Koordinaciniam štabui elgesio su karo belaisviais klausimams“, - pabrėžė jis.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 24 d. iš rusų nelaisvės grįžo 50 Ukrainos kariškių.

Premjerė: Lietuva jungiasi prie iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“Vizitą Kyjive tęsianti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė šeštadienį dalyvavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio inicijuotame steigiamajame iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“ (angl. Grain from Ukraine) susitikime, surengtame Holodomorų Ukrainoje atminimo dieną. Priimta bendra deklaracija tarptautinio susitikimo šalys pasmerkė Rusijos terorą, kuriuo naikinama Ukrainos civilinė infrastruktūra ir kėsinamasi į pasaulinę maisto saugą, taip pat deklaracijoje paskelbta apie inicijuojamą humanitarinę programą, kuria siekiama užtikrinti sklandų maisto tiekimą iš Ukrainos į pažeidžiamus regionus Afrikoje ir Azijoje, rašoma Vyriausybės pranešime.Savo kalboje premjerė I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad šiandien minime vieną tamsiausių pasaulio istorijos įvykių – stalinistinio režimo vykdytą Ukrainos žmonių genocidą, dirbtinai sukėlus seriją badmečių. Holodomorai, per kuriuos žuvo milijonai ukrainiečių, nes Maskvos režimas grūdus naudojo kaip ginklą – vogė beveik visą okupuotos Ukrainos derlių ir tyčia marino jos žmones badu.„Nuo pavasario Lietuva bando perspėti pasaulį, kad Rusija vėl griebsis barbariškos taktikos, naudodama maistą kaip ginklą. Kad grasins pakartoti Holodomorą pažeidžiamiausiose šalyse, siekdama sukelti grėsmę visam pasauliui, jeigu Ukraina nesutiks pasiduoti. Kad sieks priversti Ukrainos partnerius pastūmėti šalį į derybas su Rusija šios nustatytomis sąlygomis“, – sakė premjerė.„Rusija iš tiesų vogė Ukrainos grūdus, sąmoningai apšaudė jos sandėlius ir blokavo jūros vartus Ukrainos eksportui – ir nors kol kas neįvykdė savo groteskiško plano dar kartą dirbtinai sukelti badą, tačiau gerokai padidino maisto stygių visame pasaulyje“, – kalbėjo ministrė pirmininkė I. Šimonytė, pažymėjusi Ukrainos prezidento iniciatyvos simboliškumą ir prasmingumą.Premjerės vertinimu, kartu tai yra galimybė padėti įgarsinti tragišką Holodomorų istoriją daugybei žmonių pasaulyje, kurie apie ją niekada nėra girdėję, o žodžius „daugiau niekada“ – paversti konkrečiais veiksmais.Juodosios jūros regiono grūdų sandoris, pasirašytas tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms, labai svarbus siekiant sumažinti spaudimą pasauliniam maisto tiekimui, teigė premjerė, tačiau situacija liks neapibrėžta ir nestabili tol, kol Ukraina atgaus visišką savo žemių ir jūros kontrolę.„Vienintelis tvarus būdas Rusijos sukeltai maisto tiekimo krizei išspręsti – visiška Ukrainos pergalė. Todėl privalome sparčiau ginkluoti Ukrainą ir teikti visokeriopą paramą, kad padėtume jai išsilaikyti ir laimėti. Taip ne tik nutrauksime Rusijos agresiją, bet ir užtikrinsime, kad ji daugiau niekada negalėtų kelti grėsmės savo kaimynams ir visam pasauliui“, – sakė premjerė.

Kyjive daugiau kaip 90 proc. namų atnaujintas šilumos tiekimasKyjive šilumos tiekimas atnaujintas daugiau kaip 90 proc. namų, bet be šviesos tebėra dar ketvirtadalis vartotojų.Tai šeštadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.„Šiandien šilumos tiekimas atnaujintas daugiau kaip 90 proc. sostinės gyvenamųjų namų. Šiuo tikslu kelias paras dirbo daugiau kaip trys tūkstančiai įmonės „Kyjivteploenergo“ specialistų. Ir tebedirba kiaurą parą, kad visiems miesto gyventojams būtų šilta“, - parašė V. Klyčko.Pasak mero, energetikai toliau šalina apšaudymo raketomis padarinius ir atnaujina energetikos sistemos darbą. Šeštadienio 13 val. duomenimis, Kyjive elektros neturi dar 25 proc. vartotojų. Vanduo vėl tiekiamas visiems namams.„rbc.ua“ primena, jog anksčiau V. Klyčko pareiškė, kad padėtis Kyjive pagerėjo, todėl sekmadienį Ukrainos sostinė galės grįžti prie planinių šviesos išjungimų.  Rusija nuo spalio 10 d. atakuoja Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus. Okupantai naikina elektros pastotes, hidroenergetikos ir šilumos generavimo objektus. Lapkričio 15 d. rusai paleido į Ukrainą apie 100 raketų. Tai buvo intensyviausias Ukrainos energetikos sistemos apšaudymas nuo karo pradžios.

Ukrainai minint 90-ąsias Holodomoro metines, ES lyderiai žada toliau remti šalįUkrainai šeštadienį minint Josifo Stalino vadovaujamo sovietų režimo šalyje dirbtinai sukelto badmečio – Holodomoro – 90-ąsias metines, Europos lyderiai vėl pažadėjo toliau remti Kyjivą.Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis ir toliau priešinsis Rusijos pajėgų atakoms, kurių taikiniais pastaruoju metu sistemingai tampa šalies energetikos tinklas ir dėl kurių sutrinka elektros tiekimas tuo metu, kai atslenkant žiemai krinta oro temperatūra.„Ukrainiečiai išgyveno labai baisių dalykų... Kadaise jie norėjo mus sunaikinti badu, dabar – tamsa ir šalčiu“, – pareiškė jis vaizdo kreipimesi, kuris buvo paskelbtas socialiniuose tinkluose.„Mūsų negalima palaužti“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.Keli Europos lyderiai šeštadienį atvyko į Ukrainos sostinę pagerbti 1932–1933 metų Holodomoro, kurį Kyjivas laiko J. Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu, aukų atminimo.Pasak Lenkijos ir Lietuvos žiniasklaidos, šių dviejų ES valstybių narių ministrai pirmininkai į Ukrainą atvyko ir derybų, per kurias visų pirma galėtų būti kalbama apie galimą naują migracijos iš Ukrainos bangą ateinančią žiemą.Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba pranešė, kad Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawiecki Kyjive „pagerbė Holodomoro aukų atminimą“ prie Ukrainos sostinėje esančio Holodomoro aukų memorialo.Į Kyjivą taip pat atvyko Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo. Jis Ukrainos sostinėje lankosi pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios.„Atvykau į Kyjivą. Po intensyvaus pastarųjų dienų bombardavimo, mes palaikome Ukrainos žmones. Labiau negu kada anksčiau“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“ ir paskelbė nuotraukų, kuriose matyti, kaip jis spaudžia ranką V. Zelenskiui.Kaip pranešė naujienų agentūra „Belga“, Belgija Ukrainai pažadėjo skirti dar 37,4 mln. eurų finansinę pagalbą.Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vaizdo pranešime paskelbė, kad Berlynas siunčia 10 mln. eurų pagalbą, skirtą paremti dėl karo sutrikusį Ukrainos grūdų eksportą.Beje, Vokietijos parlamento nariai rengiasi pritarti rezoliucijai, kuria praėjusio amžiaus 4-e dešimtmetyje sovietų diktatoriaus J. Stalino sukeltas milijonų Ukrainos žmonių badas būtų paskelbtas genocidu. Kaip rašoma rezoliucijos projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, vien 1932–1933 metų žiemą, kaip manoma, mirė iki 3,5 mln. žmonių, tačiau istorikai sako, kad aukų buvo kur kas daugiau – iki 10 milijonų.Holodomoras jau seniai yra viena pagrindinių Rusijos ir Ukrainos santykių problemų. Šiuo metu Ukrainoje vykstantis karinis konfliktas pakurstė nuogąstavimus, kad istorija gali pasikartoti. Kremliaus ginkluotų pajėgų atakos prieš grūdų saugyklas ir Ukrainos eksporto Juodąja jūra blokada išprovokavo kaltinimus Maskvai, kad ji vėl naudoja maistą kaip karo ginklą.

Odesoje sulaikytas FSB agentas, kuris vaizdo registratoriumi fiksavo Ukrainos kariškių pozicijasOdesoje sulaikytas Rusijos FSB agentas, kuris vaizdo registratoriumi fiksavo Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas.Kaip pranešė Odesos srities prokuratūros spaudos tarnyba, prorusiškai nusiteikęs vyras stebėjo Ukrainos dalinių ir karinės technikos dislokavimo vietas ir judėjimą.„Jis važinėdavo po įvairius Odesos rajonus bei priemiesčius ir fiksuodavo karinius objektus savo automobilio salone paslėptu vaizdo registratoriumi. Surinktą fotomedžiagą ir vaizdo įrašus išdavikas perduodavo FSB darbuotojams“, - sakoma pranešime.Sulaikytajam pareikšti įtarimai dėl valstybės išdavimo, jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Kyjive visiškai atkurtas vandens tiekimasDar 130 000 žmonių vis dar be elektros, praneša „Sky News“. Dešimtys tūkstančių žmonių Ukrainos sostinėje šeštadienį liko be elektros, nors vandens tiekimas buvo visiškai atnaujintas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad po nenumaldomo Rusijos bombardavimo apie šešis milijonus ukrainiečių vis dar neturi elektros.

Rusijos pajėgos smogė Dniprui Per Rusijos smūgius Dniprui sužeisti mažiausiai 6 žmonėsŠią žinią skelbia Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko. Jis taip pat nurodė, kad Rusija atakos metu smogta gyvenamajam rajonui, sugriauti septyni namai ir sukeltas gaisras. Jis nurodė, kad anksčiau buvo sužalota moteris. Ji buvo ištraukta iš po griuvėsių ir nuvežta į ligoninę.

Chersone atnaujintas elektros tiekimasŠeštadienį Chersone buvo atnaujintas elektros tiekimas. Remonto darbai truko apie savaitę.Kaip pranešė Ukrainos prezidento biuras, kuriuo remiasi UNIAN, elektra pirmiausia bus tiekiama miesto kritinei infrastruktūrai, o vėliau – ir buitiniams vartotojams.„Chersonui tiekiama elektra. Kaip ir žadėjo, susitvarkė kiek daugiau kaip per savaitę“, - sakoma pranešime.Rusijos armija okupavo Chersoną kovo 2 d., o Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino miestą lapkričio 11 d.Penktadienį buvo pranešta, kad per Chersono apšaudymą žuvo 15 civilių.Rusija nuo spalio 10 d. atakuoja Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus. Okupantai naikina elektros pastotes, hidroenergetikos ir šilumos generavimo objektus. Lapkričio 15 d. rusai paleido į Ukrainą apie 100 raketų. Tai buvo intensyviausias Ukrainos energetikos sistemos apšaudymas nuo karo pradžios.

Kartu su Lenkijos premjeru Kyjive lankosi ir Lietuvos premjerė Ingrida ŠimonytėApie tai pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. 

Rusija tikriausiai naudoja senstančias sparnuotąsias raketas iš savo branduolinio arsenalo, kad smogtų Ukrainai, pašalindama branduolines galvutes  Tai skelbia JK Gynybos ministerija.  Remdamasi žvalgybos duomenimis, JK Gynybos ministerija nurodo, kad atviruose šaltiniuose pasirodė numuštų sparnuotųjų raketų AS-15 KENT, kurios devintajame dešimtmetyje buvo sukurtos išskirtinai kaip branduolinė tiekimo sistema, nuolaužų nuotraukos. Ekspertai abejoja, ar tokia inertiška sistema sugebės pataikyti į taikinį, nors gali padaryti tam tikros žalos per raketos kinetinę energiją ir nepanaudotą kurą. Tačiau Didžiosios Britanijos žvalgyba neatmeta, kad Rusija tikisi šiomis apgaulingomis raketomis atitraukti Ukrainos oro gynybą.  „Kad ir kokie būtų Rusijos ketinimai, ši improvizacija išryškina Rusijos tolimojo nuotolio raketų atsargų išeikvojimą“, – rašoma pranešime. https://twitter.com/DefenceHQ/status/1596389927733927937?ref_src=twsrc%5Etfw

Morawieckis: arba Ukraina nugalės, arba pralaimės visa EuropaRusijos sukeltame kare gali būti tiek vienas rezultatas: arba Ukraina nugalės, arba pralaimės visa Europa. Tai šeštadienį Kyjive pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.Lenkijos vyriausybės vadovas Kyjive susitiko su kitų dviejų Liublino trikampio šalių – Ukrainos ir Lietuvos – premjerais Denysu Šmyhaliu ir Ingrida Šimonyte.   „Europa pernelyg vėlai pastebėjo Rusijos keliamą grėsmę, todėl šiandien negalime delsti teikti Ukrainai pagalbą. Šis karas baigsis, kai bus atgautas kiekvienas namas, kiekviena mokykla, kiekviena ligoninė ir kiekvienas kelias“, - pabrėžė M. Morawieckis.Premjeras patikino, jog Lenkija tarptautinėje arenoje yra Ukrainos pusėje, kadangi jo šalis yra laisvės pusėje. „Lenkija, ir, esu įsitikinęs, Lietuva rems Ukrainą tol, kol to reikės“, - sakė jis.Lenkijos vyriausybės vadovas priminė, kad lapkričio 26-oji Ukrainoje yra Didžiojo bado ir politinių represijų aukų atminimo diena.„Susitinkame per Rusijos komunistinio režimo dirbtinai sukelto bado 90-ąsias metines. Šiandien pasauliui vėl gresia badas, kurį Rusija nori sukelti Afrikoje ir Azijoje“, - pažymėjo M. Morawieckis.Lapkričio 26 d. Ukrainoje ir visame pasaulyje vyksta memorialiniai renginiai, skirti Didžiojo Ukrainos badmečio 90-osioms metinėms.Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje sovietų valdžios dirbtinai sukelto bado aukomis tapo milijonai ukrainiečių.

Lenkijos premjeras lankosi KyjiveŠeštadienį Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis atvyko į Kyjivą su vizitu. Jis Ukrainos sostinėje pagerbė Holodomoro aukų atminimą.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Lenkijos vyriausybės vadovo kanceliarijos įrašu tviteryje.„Premjeras M. Morawieckis Kyjive padėjo simbolinę puokštę prie paminklo Didžiojo bado aukoms. 1932–1933 m. m. Ukrainoje kilęs Didysis badas buvo Sovietų Sąjungos nusikalstamos politikos padarinys“, - sakoma pranešime.„rbc.ua“ primena neseniai pasakytus M. Morawieckio žodžius, jog jei „Kyjivas kris, tai Rusija puls Lenkiją“.

JAV Karo studijų institutas: Rusijos karinė vadovybė platina dokumentą, kuriame rašoma, kad Rusija turi sutelkti penkis milijonus karių tam, kad laimėtų karą UkrainojeJAV karo studijų instituto (ISW) analitikai nurodo, kad Rusijos vadovybė gali platinti tarp Rusijos karių dokumentą, kuriame yra teigiama, kad Rusijai reikia sutelkti penkis milijonus karių, kad laimėtų karą Ukrainoje, kas esą yra neįmanoma užduotis Rusijos Federacijai. Ukrainos generalinio štabo viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas lapkričio 24 d. pareiškė, kad Rusijos Federacijos karinė-politinė vadovybė parengė dokumentą „Karo su NATO pabaiga Ukrainoje“ ir pradėjo jį platinti tarp Rusijos karių. Pranešama, kad dokumente nustatomi Rusijos ginkluotųjų pajėgų trūkumai ir pažymima, kad Rusijai reikia sutelkti penkis milijonus rusų, kad laimėtų karą Ukrainoje. Analitikai teigia, kad neaišku, ar Rusijos vadovybė penkių milijonų skaičių laiko galimu tikslu ar tai yra nepasiekiamas numatomas pajėgų poreikis. Pagrįstas jis ar ne, tai rodo, kad rusai negali pasiekti savo tikslų Ukrainoje. Chaotiškas ir neefektyvus Rusijos dalinės mobilizacijos vykdymas, kurio tikslas – 300 000 mobilizuotų darbuotojų, rodo, kad penkių milijonų rusų mobilizavimas Rusijos Federacijai yra neįmanomas uždavinys. Analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijos vadovybė galėjo parengti ir išplatinti dokumentą siekdama nukreipti atsakomybę nuo visuotinių strateginės vadovybės nesėkmių karo metu ir kaltę priskirti Rusijos kariuomenės operatyvinėms ir taktinėms nesėkmėms.Tačiau O. Hromovas nepateikė jokios papildomos informacijos ir ISW negalėjo gauti jokio patvirtinimo ar nepriklausomos ataskaitos apie dokumentą.

Latvijos URM vadovas: kad išvengtume Holodomoro ateityje, turime nugalėti Stalino įpėdiniusLatvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad, praėjus 90 metų po Holodomoro, Rusija vėl vykdo ukrainiečių genocidą, ir paragino nugalėti Stalino įpėdinius.„Šiandien mes pagerbiame milijonų ukrainiečių, Stalino režimo pražudytų per Holodomorą, atminimą. Praėjus 90 metų, Rusija vėl griebėsi plataus masto genocido prieš ukrainiečius. Kad išvengtume tokių tragedijų ateityje, mes turime nugalėti Stalino įpėdinius dabar“, - parašė Latvijos URM vadovas tviteryje šeštadienį.Ukrainos URM šeštadienį paragino tarptautinius partnerius pripažinti 1932-1933 m. m. Holodomorą ukrainiečių tautos genocidu ir užkirsti kelią naujiems Rusijos karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui.Lapkričio 26 d. Ukrainoje ir visame pasaulyje vyksta memorialiniai renginiai, skirti Didžiojo Ukrainos badmečio 90-osioms metinėms.Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje sovietų valdžios dirbtinai sukelto bado aukomis tapo milijonai ukrainiečių.

Ukraina nemokamai nusiųs grūdų badaujančioms šalimsUkrainos ministrų kabinetas nusprendė suteikti humanitarinę pagalbą Sudanui, Jemenui, Kenijai ir Nigerijai. Badaujančioms šalims bus nusiųsta kviečių ir kukurūzų.Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos vyriausybės nutarimu Nr. 1313.Dokumente Vidaus reikalų ministerija ir Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba įpareigojamos užtikrinti, kad būtų patiekta iki 125 tūkst. metrinių tonų humanitarinės pagalbos prekių – ne žemesnės kaip 3-iosios klasės kviečių ir/arba kukurūzų grūdų.„rbc.ua“ primena, kad rugsėjo mėnesį Ukrainos vyriausybė nusprendė suteikti humanitarinę pagalbą Etiopijai ir Somaliui. Šioms šalims bus nusiųsta 50 tūkst. tonų kviečių.

ESO Ukrainai perduos 250 galios transformatoriųBendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad Ukrainai teikia per 250 vnt. galios transformatorių. Kartu planuojama perduoti izoliacinės alyvos ir reikiamų medžiagų dujų tinklui, teigiama ESO pranešime žiniasklaidai.Nuo tada, kai Rusija pradėjo intensyvias atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, stipriai nukentėjo šalies energetikos sektorius, sugadinta ar sunaikinta apie 50 proc. energetikos infrastruktūros. Energetikos sektoriaus remonto ir atstatymo darbams reikalingos įvairios medžiagos ir įranga.„Ukrainos elektros tinklas yra agresoriaus taikinys, todėl darome viską, kad galėtume prisidėti prie jo atstatymo ir nenutrūkstamo elektros tiekimo nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms. Tai galime padaryti teikiant įrenginius, kurie padės atstatyti elektros tiekimo infrastruktūrą“, – pranešime pažym ESO vadovas Renaldas Radvila.Šiomis dienomis Ukrainai skirti kroviniai kraunami Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tolimesni krovimai planuojami artimiausiu metu – tol kol bus išsiųsta visa technika. Kartu planuojama vežti izoliacinės alyvos, reikiamų medžiagų dujų tinklui ir pan.ESO vadovas priduria, kad bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Ukrainos yra dvipusis – ESO perka įrangą iš Ukrainos.Bendrovė anksčiau į Ukrainą yra vežusi dyzelinį generatorių ir įvairių medžiagų, reikalingų elektros tinklo atstatymui.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 560 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 560 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki lapkričio 26 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 86 710 kareivių. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 901 tanko, 5 848 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 896 artilerijos sistemų, 395 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 209 oro gynybos priemonių, 278 lėktuvų, 261 sraigtasparnio, 1 554 dronų, 531 sparnuotosios raketos, 16 laivų, 4 406 automobilių, 163 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Žiniasklaida: Vengrijos prezidentė lankysis UkrainojeVengrijos prezidentė Katalin Novák vyks į Kyjivą su vizitu. Ji bus aukščiausia Vengrijos pareigūnė, apsilankiusi Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios, praneša portalas „Index“.Jo žiniomis, K. Novák surengs vizitą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimu. Manoma, kad iš pradžių ji lėktuvu nuskris į Lenkiją, o iš ten atvažiuos į Ukrainą traukiniu.Vengrijos prezidentės kanceliarija pareiškė negalinti šios informacijos nei paneigti, nei patvirtinti.Anksčiau K. Novák pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir pareikalavo ištirti jos karo nusikaltimus.

Suomijos ekonomikos plėtros ministras: jau kitą savaitę galime nusiųsti Ukrainai pirmąją energetikos įrangos partijąSuomijos ekonomikos plėtros ministras Mika Lintilä penktadienį interviu portalui „Yle“ pareiškė, kad jo šalis jau kitą savaitę gali nusiųsti Ukrainai pirmąją energetikos įrangos partiją.Ukraina paprašė Suomiją skubiai padėti, kai Rusija trečiadienį vėl smogė raketomis smarkų smūgį Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Dėl to šalyje milijonai žmonių ir šimtai kritinės infrastruktūros objektų liko be šviesos ir šilumos.„Aš vakar (ketvirtadienį) kreipiausi į bendroves, prašydamas paaukoti įrangos, ir šiandien daugelis jų teigiamai atsakė į šį prašymą“, - parašė ministras tviteryje.Savo ruožtu Suomijos energetikos pramonės asociacijos vykdomasis direktorius Jukka Leskelä žurnalistams pareiškė, jog Ukrainai jau anksčiau buvo nusiųsta energetikos įrangos.

Zelenskis: ir toliau būtina taupyti elektrąUkrainai bandant kuo greičiau atkurti po Rusijos atakų šią savaitę nutrūkusį elektros tiekimą, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis gyventojus ir toliau ragina naudoti mažiau elektros. Jis teigia, kad be elektros vis dar likę apie šešis milijonus namų ūkių, nors dar trečiadienį šis skaičius buvo dvigubai didesnis.„Jeigu nesusiduriate su elektros tiekimo sutrikimais, tai nereiškia, kad problemos nebėra. Prašau jūsų, jeigu turite elektrą, tai nereiškia, kad galite įsijungti kelis galingus elektros prietaisus vienu metu. Kiekvieną vakarą toliau fiksuojami elektros vartojimo pikai, o dėl to atsiranda tiekimo sutrikimai. Kaip ir anksčiau, toliau būtina taupyti elektrą“, – naktiniame kreipimesi kalbėjo Ukrainos prezidentas. 

Žiniasklaida: JAV įsteigė Lenkijoje Ukrainai patiektų artilerijos pabūklų remonto bazęJAV ginkluotosios pajėgos įsteigė Lenkijos teritorijoje Ukrainai patiektų artilerijos pabūklų remonto bazę, praneša laikraštis „The New York Times“.Jo žiniomis, dėl susidėvėjimo ir pažeidimų, patirtų per mūšius, apie trečdalį iš maždaug 350 artilerijos pabūklų, kuriuos Ukrainai pristatė Vakarų šalys, yra nebetinkami naudoti.Kaip pažymi leidinys, šios ginkluotės remonto organizavimas yra svarbus JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadovybės uždavinys, todėl Amerikos kariškiai įsteigė remonto bazę Lenkijos teritorijoje.Pasak „The New York Times“ šaltinių, pastaraisiais mėnesiais šiame objekte remontuojami ir prižiūrimi Ukrainoje apgadinti pabūklai.Ukrainos atstovų nuomone, tokios remonto bazės turi būti kuo arčiau karo veiksmų vietos.Anksčiau Vokietija pareiškė įkursianti Slovakijoje ginkluotės, kurią ji tiekia Ukrainai, remonto centrą.

Ministras: Čekija žiemą galės priimti tik dešimtis tūkstančių pabėgėlių iš UkrainosČekija žiemą laukia dar vienos migracijos bangos iš Ukrainos, bet galės priimti tik dešimtis tūkstančių pabėgėlių. Tai Čekijos radijui pareiškė šalies vidaus reikalų ministras Vítas Rakušanas.Anot jo, to priežastis – vietų žmonėms įkurdinti stygius ir ribotos socialinės rūpybos bei sveikatos apsaugos galimybės.Ministras pažymėjo, kad šiuo metu Čekijoje yra 355-390 tūkst. ukrainiečių. Šis skaičius sudaro 3,4-3,7 proc. Čekijos gyventojų. Išduotų laikinosios apsaugos vizų skaičius jau pasiekė 460 tūkst.„Bet kol kas mes nesusiduriame su didele pabėgėlių banga. Tam tikras žmonių skaičius atvyksta, bet reikia pažymėti, kad daug pabėgėlių jau paliko Čekijos teritoriją. Jie grįžo į Ukrainą ir laukia, kas bus žiemą“, - sakė V. Rakušanas.Kol kas Čekijos vyriausybė rengia krizinio pabėgėlių įkurdinimo scenarijų, pareiškė ministras. Anot žinybos vadovo, reikalinga visos Europos Sąjungos ir jos šalių, kurios nėra taip perpildytos kaip Čekija, pagalba.Anksčiau V. Rakušanas pranešė, kad į ES atvyko apie 4,3 mln. pabėgėlių ukrainiečių, bet apie penktadalį jau grįžo į tėvynę. Iš Čekijos, išdavusios pabėgėliams daugiau kaip 450 tūkst. vizų, į Ukrainą grįžo apie 20 proc.

Elektros energijos tiekimo sutrikimai Ukrainoje: Zelenskis įvardijo problemiškiausius regionusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas šiuo metu tęsiasi daugelyje regionų, o Kijeve kalbama apie daugiau kaip 6 mln. abonentų.„Svarbiausia šios dienos ir kitų šios savaitės užduočių užduotis – energetikos sektorius. Nuo trečiadienio iki šios dienos pavyko perpus sumažinti žmonių, kuriems buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, skaičių, kad būtų stabilizuota sistema. Nuo šio vakaro elektros energijos tiekimas daugelyje regionų ir Kijeve tebėra nutrauktas. Iš viso daugiau kaip šeši milijonai abonentų“, – sakė prezidentas vakaro vaizdo žinutėje.

Prigožinas: „Wagner“ grupuotėje yra ir suomių, ir buvęs JAV generolasRusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas penktadienį pareiškė, kad šiai grupuotei dirba buvęs JAV jūrų pėstininkų generolas.Atsakydamas į Suomijos laikraščio „Helsingin Sanomat“ prašymą pakomentuoti situaciją, J. Prigožinas sakė: „Wagner“ grupuotei dirba nedaug Suomijos piliečių, apie 20 žmonių. Tačiau dėl suprantamų priežasčių negaliu pateikti tikslios informacijos apie juos“.„Apie suomius mūšio lauke esu labai geros nuomonės. Jie kaunasi britų batalione („Wagner“ grupuotės sudėtyje), kuriam vadovauja JAV pilietis, buvęs jūrų pėstininkų korpuso generolas“, – sakė J. Prigožinas, kurį citavo jo įmonės „Concord“ spaudos tarnyba.J. Prigožinui, dėl Kremliaus maitinimo sutarčių vadinamam „Putino virėju“, yra įvestos ES ir JAV sankcijos.Rugsėjį jis pirmą kartą atskleidė, kad 2014 metais įkūrė privačią karinę bendrovę „Wagner“ kovoms Ukrainoje, ir pripažino, kad ji veikia Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose bei Lotynų Amerikoje.Jau daugelį metų „Wagner“ grupuotė buvo įtariama atliekanti tam tikrą vaidmenį įgyvendinant Kremliaus ambicijas užsienyje, įskaitant Ukrainą, kur „Wagner“ kovotojai buvo Maskvos vasario invazijos priešakyje.Šį mėnesį „Wagner“ atidarė būstinę antrajame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge.

Ukrainos pirmoji ponia: be pergalės nebus taikos Ji įkalbinėjo savo vyrą nekandidatuoti į Ukrainos prezidentus. Tačiau po trejų metų Olena Zelenska yra ko gero žinomiausia pirmoji ponia pasaulyje. Rusijos invazija visiškai pakeitė jos gyvenimą, sakė ji interviu BBC.O. Zelenska teigė negalinti pasakyti, kada paskutinį kartą drauge su vyru vakarieniavo. „Aš gyvenu su vaikais atskirai, o mano vyras gyvena darbe“, - pasakojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona. Labiausiai jai esą trūksta paprastų dalykų – „sėdėti nežiūrint į laiką – tiek, kiek mums norisi“.Tačiau Rusijos atakos tęsiasi. „Mes jau patyrėme tiek daug siaubingų iššūkių, matėme tiek daug aukų ir tiek daug sugriovimų, kad dingusi elektra nėra blogiausia, kas gali mums nutikti, - kalbėjo O. Zelenska. – Mes pasirengę tai ištverti“.Ji citavo neseniai atlikta apklausą, anot kurios, 90 proc. ukrainiečių pasirengę 2-3 metus gyventi su elektros tiekimo problemomis, jei matytų perspektyvą prisijungti prie ES.Paklausta apie taiką, O. Zelenska pabrėžė: „Mes visi suprantame, kad be pergalės nebus taikos. Tai būtų netikra taika, ir ji netruktų ilgai“. O kas jai yra pergalė? „Grįžimas į įprastą gyvenimą“, - sakė Ukrainos pirmoji ponia.

Europos Komisija perduos Ukrainai 40 generatoriųUkrainai bus perduota 40 generatorių iš ES atsargų. Atitinkamą siuntą šiuo metu rengia Skubių priemonių koordinavimo centras, penktadienio vakarą po pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.Kiekvienas generatorius leis aprūpinti elektra mažą ar vidutinio dydžio ligoninę.Ukrainoje pastaruoju metu vis nutrūksta elektros energijos tiekimas. Po virtinės intensyvių Rusijos atakų prieš šalies infrastruktūrą daug žmonių atkirsti nuo elektros ir šilumos tiekimo.

Rusijos pajėgoms apšaudžius Chersoną, žuvo 15 žmonių Rusijos pajėgoms penktadienį vėl apšaudžius Chersoną, žuvo 15 civilių, pranešė šio ukrainiečių pajėgų neseniai atgauto Pietų Ukrainos miesto karinės administracijos vadovė.„Šiandien dėl priešo surengto apšaudymo žuvo 15 Chersono miesto gyventojų, o 35 buvo sužeisti, įskaitant vieną vaiką“, – socialiniuose tinkluose parašė Halyna Luhova.Per smūgius „buvo apgadinti keli privatūs namai ir daugiaaukščiai pastatai“, pridūrė ji.

Rusijos pozicija: EP rezoliucija „neturi nieko bendro“ su kova su terorizmu Maskva penktadienį pareiškė, kad Europos Parlamento priimta rezoliucija, kuria Rusija dėl jos „karinės operacijos“ Ukrainoje buvo pripažinta „terorizmą remiančia valstybe“, „neturi nieko bendro“ su kova su terorizmu.Tai „neturi nieko bendro su realia situacija kovoje su tarptautiniu terorizmu“, rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.Rezoliuciją ministerija pavadino „nedraugišku žingsniu“ ir „kampanijos, kurią Vakarai vykdo prieš mūsų šalį“, dalimi.Europos Parlamentas trečiadienį pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“ dėl jos karo Ukrainoje ir apkaltino Maskvos pajėgas žiauriais nusikaltimais užpultoje kaimynėje.Šis EP sprendimas yra simbolinis politinis žingsnis be jokių teisinių pasekmių, tačiau europarlamentarai paragino 27 Europos Sąjungos valstybes nares pasekti šiuo pavyzdžiu.„Rusijos Federacijos vykdomi tyčiniai išpuoliai ir žiaurūs veiksmai prieš Ukrainos civilius gyventojus, civilinės infrastruktūros naikinimas ir kiti šiurkštūs tarptautinės ir humanitarinės teisės pažeidimai prilygsta terorizmui ir karo nusikaltimams“, – sakoma EP patvirtintoje rezoliucijoje.EP paskelbė, kad „pripažįsta Rusiją terorizmą remiančia ir teroristinius veikimo būdus naudojančia valstybe“.Rezoliucijai pritarė 494 europarlamentarai, o nepritarė 58. Ja Briuselis taip pat raginamas sukurti teisinį mechanizmą, kad būtų galima sudaryti terorizmą remiančių valstybių sąrašą ir įtraukti į jį Rusiją.Rezoliucijas dėl Rusijos paskelbimo teroristine ar terorizmą remiančia valstybe jau yra priėmę Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos parlamentai.Vladimirui Putinui vasario mėnesį įsakius savo kariuomenei pulti Ukrainą, ES įvedė jau aštuonis beprecedenčių sankcijų paketus, nukreiptus prieš Rusijos naftos eksportą ir aukščiausio rango pareigūnus.Europos diplomatai sako, kad šiuo metu rengiamas naujas sankcijų paketas, Maskvai po pralaimėjimų mūšio lauke pradėjus įnirtingai raketomis ir dronais atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

TATENA: visos Ukrainos AE prijungtos prie nacionalinės energetikos sistemosVisos keturios veikiančios atominės elektrinės Ukrainoje, įskaitant Rusijos okupuotą Zaporožės AE, vėl yra prijungtos prie nacionalinio tinklo. Pasak „Ukrinform“, apie tai penktadienį buvo pranešta TATENA tinklalapyje.„Kaip šiandien sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi, visos keturios veikiančios Ukrainos atominės elektrinės vėl turi prieigą prie nacionalinės energetikos sistemos po to, kai anksčiau šią savaitę visiškai nutrūko elektros tiekimas“, – sakoma pranešime.Penktadienį Ukraina taip pat patvirtino, kad dar trys atominės elektrinės – Rivnė, Pivdennoukrainskas ir Chmelnyckis – vėl prijungtos prie tinklo ir dirba, kad gamintų elektrą šalies poreikiams. Elektros tiekimas taip pat buvo atkurtas uždarytoje Černobylio gamykloje.

Putinas karių motinoms: Rusija pasieks savo tikslus UkrainojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas grupei motinų, kurių sūnūs kariauja Ukrainoje, penktadienį pareiškė, kad Rusija pasieks savo karinės kampanijos šioje šalyje tikslus.„Privalome pasiekti savo tikslus ir galiausiai mes juos pasieksime“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame vaizdo įraše iš susitikimo, kuris įvyko netoli Maskvos esančioje jo rezidencijoje.Rusijos prezidentas taip pat pasmerkė, jo teigimu, „priešo“ mėginimus „informacinėje erdvėje sumenkinti, (ir) sukompromituoti“ Maskvos taktiką Ukrainoje.

Kramatorsko valdžia praneša apie raketų smūgį miestuiKramatorsko miesto, esančio Donecko srityje, taryba praneša apie naują raketų smūgį miestui. Pasak jo, aukų nebuvo, buvo apgadinti trys aukštybiniai pastatai ir sunaikintas medicinos infrastruktūros pastatas.

Putinas: karo ligoninės užpildytos 38 proc.Susitikime su Ukrainoje kariaujančių Rusijos karių motinomis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvardijo, jog karo ligoninių užimtumas yra 38 proc., rašo BBC.V. Putino frazę, kuri nebuvo transliuojama susitikimo metu, žiniasklaida citavo po jo pabaigos, ir ji skamba taip: „Ministras [gynybos Sergejus Šoigu] man sako, kad karinės ligoninės yra užpildytos tik 38 proc., tačiau pati sveikatos apsaugos sistema yra pasirengusi dirbti su mūsų vaikinais, civiline sveikatos priežiūros sistema. Tai taip pat taikoma reabilitacijai. Prie to tikrai grįšime, kad reabilitacija vyktų ne tik Krašto apsaugos ministerijos medicinos įstaigose“ (cituoja TASS).Rusijos valdžios institucijos retai praneša apie karo aukas Ukrainoje: žuvusiųjų skaičius buvo nurodytas tik kelis kartus ir buvo mažesnis už tą, kurį skelbia tiek Ukraina, tiek užsienio žvalgybos. Apie sužeistųjų skaičių niekada nebuvo pranešta.

Ukraina dėl Rusijos vykdomo nuolatinio apšaudymo perkelia pacientus iš ChersonoUkrainos pietinės Chersono srities administracijos vadovas penktadienį sakė, kad neseniai ukrainiečių atgautame Chersono mieste esančių ligoninių pacientai evakuojami dėl nuolatinių Rusijos pajėgų atakų.„Dėl nuolatinio Rusijos [vykdomo] apšaudymo evakuojame iš Chersono ligoninių pacientus“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Jaroslavas Januševyčius.Pasak jo, vienoje regioninėje ligoninėje gydyti vaikai pervežami į kaimyninę Mykolajivo sritį.

Scholzas: remsime Ukrainą tiek, kiek reikės Praėjus devyniems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patikino, kad užpulta šalis bus remiama tiek, kiek reikės. „Ukraina gali pasikliauti, kad ir toliau teiksime finansinę, humanitarinę paramą, tai pat ginklus – tol, kol reikės“, – sakė jis penktadienį žurnale „Focus“ paskelbtame interviu. Vokietija esą yra viena šalių, kuri labiausiai padeda Ukrainai. Tai apima ir ginklų tiekimą.Anot O. Scholzo, Ukrainai perduotos savaeigės haubicos ir „Gepard“ tankai labai efektyvūs. Kancleris taip pat paminėjo daugkartinio naudojimo raketų paleidimo sistemas ir oro gynybos sistemą „Iris-T“.O. Scholzas teigė nenorįs spėlioti, kiek karas dar truks, tačiau pabrėžė: „Rusija šio karo nelaimės.“ Ir negali būti panaudotas branduolinis ginklas. Tai esą nedviprasmiškai nurodė tarptautinė bendruomenė.Paklaustas, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra karo nusikaltėlis, O. Scholzas sakė: „Karas Ukrainoje pažeidžia visas tarptautinės teisės taisykles, o Vladimiras Putinas atsakingas už šį karą. Ten įvykdyti neįtikėtinai žiaurūs karo nusikaltimai. Mes padėsime išaiškinti šiuos nusikaltimus, identifikuoti kaltuosius ir patraukti atsakomybėn.“Dabartinė Rusijos strategija kare, anot O. Scholzo, neveikia. Rusų karių mėginimai nuožmiomis raketų atakomis palaužti ukrainiečių pasipriešinimo dvasią, nepaisant siaubingų sugriovimų, neveiksmingi. „Ir Rusijos lūkestis, kad nauja pabėgėlių banga gali susilpninti Europos šalių paramą, yra klaidingas“, –kalbėjo kancleris. Tačiau esą neaišku, kokias išvadas Rusija daro dėl savo nesėkmių.

Raudonasis Kryžius: Rusijos atakos verčia ukrainiečius palikti namus Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija (IFRC) praneša, kad ukrainiečiai ir toliau palieka savo namus dėl Rusijos atakų.„Tikimės, kad per ateinančius kelis mėnesius gyventojų judėjimas padidės. Kyjive jau matome, kad miestas tuštėja“, – žurnalistams Ženevoje per vaizdo ryšį iš Ukrainos sostinės sakė IFRC pareigūnė Violaine des Rosier. Organizacija taip pat pastebi padidėjusį vidinį gyventojų persikraustymą.JT skubios pagalbos organizacija OCHA teigė, kad pusė Kyjivo vis dar neturi elektros energijos, o vandens slėgis per mažas, kad viršutiniuose namų aukštuose gyvenantys žmonės galėtų naudotis vandentiekiu. Panaši padėtis ir kituose regionuose, Ženevoje sakė OCHA pareigūnai.Tačiau JT pabėgėlių organizacija UNHCR teigė, kad pabėgėlių, kertančių sieną iš Ukrainos, skaičius nedidėja. UNHCR duomenimis, iki šiol iš Ukrainos į kaimynines šalis išvyko beveik 7,9 mln. pabėgėlių, o pabėgėlių, užregistruotų pagal Laikinosios apsaugos arba panašias nacionalines apsaugos schemas, Europoje yra apie 4,7 mln.

Ukrainos finansų ministras: atstatymo išlaidos auga kiekvieną dieną Ukrainos atstatymo išlaidos toliau auga.„Deja, suma didėja kiekvieną dieną. Blogiausiu atveju, ji išaugs reikšmingai“, –sakė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka naujienų agentūrai „Reuters“ raštu duotame interviu.Karas Ukrainoje trunka jau devynis mėnesius. Šią savaitę dėl smarkių Rusijos atakų fiksuoti didžiausi elektros tiekimo sutrikimai nuo karo pradžios. Be to, pirmą kartą per 40 metų buvo atjungtos visos šalies branduolinės jėgainės.Pasaulio bankas rugpjūtį nurodė, kad sugriautos infrastruktūros atstatymui reikės 105 mlrd. dolerių. Tačiau šis skaičius auga, sakė S. Marčenka. Kai kurie ES atstovai jau kalbėjo apie daugiau kaip trilijono eurų sumą, kuri bus reikalinga Ukrainai po karo atstatyti.„Mūsų tarptautinių partnerių parama mums gyvybiškai svarbi“, – pabrėžė ministras. Tarp jų, be kitų, yra ES, JAV ir Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF).

„Forbes“: Rusija karui su Ukraina išleido jau ketvirtadalį savo biudžeto Rusijos išlaidos per devynis karo su Ukraina mėnesius atitiko apytikriai 82 mlrd. JAV dolerių, o tai – maždaug ketvirtadalį metinio Rusijos biudžeto, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi „Forbes“.Leidinys paaiškina, kad ši suma apima tiesiogines išlaidas karinei agresijai prieš Ukrainą, bet į ją neįtrauktos iki karo numatytos stabilios išlaidos karinėms reikmėms, taip pat neįtraukti Rusijos ekonomikos nuostoliai dėl Vakarų sankcijų.2021-aisiais Rusijos biudžetą sudarė 340 mlrd. JAV dolerių, tad dabartinė „čekio karui“ vertė prilygsta maždaug ketvirtadaliui šios valstybės agresorės metinio biudžeto, skelbia „Forbes“ ir pažymi, kad ateinančiais metais „karo sąskaita“ Kremliui gali būti per didelė, nes pačios Rusijos ištekliai karo mašinos finansavimui artėja prie išsekimo.Pasak leidinio, karui tęsti Kremliui prireiks vis daugiau pinigų senkant įplaukoms iš naftos ir gamtinių dujų eksporto, praradus didžiąją turėtos ES energijos išteklių rinkos dalį.Analitikų skaičiavimais, rudenį Rusijos išlaidos karui padvigubėjo, pažymi „Forbes“.

Kremlius: Ukraina nenori taikaus Krymo konflikto sureguliavimo Kremlius apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nenorint taikiai išspręsti konflikto dėl 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio. V. Zelenskis nori tik karine jėga grąžinti Krymą Ukrainai, penktadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Tačiau tai esą prilygsta „Rusijos teritorijos nusavinimui“. „Apie tai negali būti kalbos“, – pridūrė D. Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros.V. Zelenskis prieš tai interviu britų laikraščiui „The Finansial Times“ kalbėjo, kad Kyjivo tikslas yra karinėmis priemonėmis išvaduoti Krymą. „Jei kas nors parodys kelią, kaip užbaigti Krymo okupaciją ne karinėmis priemonėmis, tai aš būsiu labai už“, – sakė jis. Tačiau jei pasiūlymas reikš, kad Krymas lieka okupuotas Rusijos, tai „niekas tegul neeikvoja laiko“.Padrąsinta savo karinių pergalių, Ukrainos vyriausybė siekia tikslo atsikovoti visas okupuotas šalies teritorijas. Maskvai Krymas turi ypač didelę strateginę ir simbolinę reikšmę.

Lenkijos prezidentas: tyrimas dėl incidento Pševoduve tęsiasi, vyksta darbas laboratorijose Anot Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos, tyrimas dėl praėjusią savaitę Pševoduve nukritusios raketos tęsiasi – šiuo metu vyksta darbas laboratorijose, teigia jis.„Tyrimas vis dar vyksta. Žinoma, visa veikla pačioje vietoje jau yra baigta, dabar vyksta laboratoriniai tyrimai“, – penktadienį Kaune po keturšalio prezidentų susitikimo žurnalistams teigė Varšuvos lyderis.„Mes visi laukiame tyrimo išvadų ir, žinoma, aš į tyrimą niekaip nesikišu“, – užtikrino jis.Lapkričio 15 d. raketa pataikė į Lenkijos pasienyje esantį Pševoduvo kaimą, esantį vos už 6 kilometrų nuo Ukrainos-Lenkijos sienos. Incidento metu žuvo du civiliai. Vakarų valstybės, įskaitant NATO, mano, kad tai buvo Ukrainos priešlėktuvinė raketa, paleista siekiant apsiginti nuo Rusijos kariuomenės atakų.„Žinoma, kad Rusijos kaltės yra, nes Rusija pradėjo agresiją Ukrainoje ir būtent Rusija užpuolė Ukrainą. Lapkričio 15-ą dieną dešimtys raketų buvo paleista iš Rusijos į Ukrainos teritoriją ir Ukraina gynėsi. Šios gynybos rezultatas buvo šis tragiškas įvykis“, – įvykius prisiminė A. Duda.

Kyjive JK užsienio reikalų sekretorius paskelbė apie naują pagalbą UkrainaiUkrainos sostinėje penktadienį apsilankęs Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly paskelbė apie naują pagalbą Ukrainai, įskaitant greitosios pagalbos automobilius ir paramą rusų karių seksualinio smurto aukoms. Po susitikimo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu J. Cleverly socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Prezidente @ZelenskyyUa, JK jus remia veiksmais, ne tik žodžiais.“„Šiandien daviau tau šį pažadą. Jungtinė Karalystė ketina jo laikytis“, – sakė jis, į Kyjivą atvykęs po to, kai praėjusį savaitgalį Ukrainos sostinėje lankėsi JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas.Savaitgalį R. Sunakas Ukrainoje pristatė naują 50 mln. svarų sterlingų (58 mln. eurų) vertės pagalbos gynybai paketą, apimantį 125 priešlėktuvinius ginklus ir įrangą, skirtą kovoti su Irano gamybos rusų dronais.JK užsienio reikalų ministerijos teigimu, J. Cleverly paskelbtą naują pagalbos paketą sudaro 24 greitosios pagalbos automobiliai ir šešios šarvuotosios transporto priemonės. Ministerija pridūrė, kad susitikimo metu jis taip pat pristatė 3 mln. svarų sterlingų (3,49 mln. eurų) paramą infrastruktūrai, pavyzdžiui, mokykloms ir prieglaudoms, atstatyti, ir papildomą paramą asmenims, „nukentėjusiems nuo Rusijos kariuomenės seksualinės prievartos“. „Prasidedant žiemai Rusija ir toliau bando palaužti Ukrainos ryžtą brutaliais išpuoliais prieš civilius gyventojus, ligonines ir energetikos infrastruktūrą“, – sakė J. Cleverly. „Rusijai nepavyks“, – sakė jis ir prižadėjo, kad JK parama „tęsis tiek, kiek reikės“. JK vyriausybė pranešė, kad taip pat skirs 5 mln. svarų sterlingų Ukrainos vadovaujamai iniciatyvai, įgyvendinamai per Jungtinių Tautų Pasaulinę maisto programą. Pagal ją grūdai bus gabenami į šalis, kurioms gresia didžiausias bado pavojus, įskaitant Sudaną ir Jemeną. „Pasaulinis aprūpinimas maistu yra visų mūsų interesas“, – teigė valstybės sekretorė darbo ir pensijų reikalams Therese Coffey.„Padėti Ukrainos ūkininkams ir žemės ūkio sektoriui toliau gaminti ir eksportuoti maistą tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis yra gyvybiškai svarbu šiam saugumui“, – pridūrė ji.Savo vizito Kyjive metu R. Sunakas pažadėjo Ukrainai 125 priešlėktuvinius pabūklus ir įrangą, padėsiančią jai kovoti su Irano tiekiamais bepiločiais lėktuvais, taip pat kariškos ekipuotės, skirtos naudoti šaltuoju metų laiku. Trečiadienį JK gynybos ministerija paskelbė, kad pirmą kartą po Rusijos invazijos į Ukrainą siunčia sraigtasparnių – tris „Sea Kings“. Taip pat papildomai pažadėta 10 tūkst. artilerijos sviedinių.

NATO vadovas: Vokietija pati turi nuspręsti, ar perduos Ukrainai „Patriot“ sistemas NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vokietija turi pati nuspręsti, ar nori tiekti Ukrainai priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“, kai Lenkija paragino Berlyną verčiau dislokuoti jas Vakarų Ukrainoje.Vokietija pasiūlė Lenkijoje dislokuoti pažangią JAV gamybos sistemą „Patriot“ po praėjusios savaitės incidento, kai atklydusi raketa, manoma, Ukrainos, pataikė į Lenkijos Pševoduvo kaimą, esantį vos už 6 kilometrų nuo Ukrainos sienos, žuvo du civiliai. Tačiau Lenkijos valdžia pasiūlė Berlynui verčiau perkelti sistemą į Ukrainą, kad padėtų Kyjivui gintis nuo Rusijos raketų.„Sveikinu vokiečių pasiūlymą sustiprinti Lenkijos oro gynybą dislokuojant „Patriot“ sistemas“, – sakė J. Stoltenbergas. Tačiau jis tvirtino, kad bet kokie planai siųsti konkrečią ginkluotę į Ukrainą yra pačių „valstybių sprendimas“. Jis pridūrė, kad „kartais yra sutartys dėl galutinių vartotojų, todėl reikia konsultuotis su sąjungininkėmis, bet galiausiai nusprendžia šalies vyriausybė“.Vokietijos gynybos ministrė ketvirtadienį sakė, kad Berlynas turės aptarti su NATO bet kokius pasiūlymus siųsti į Ukraina „Patriot“ sistemą, nes tai – dalis Aljanso integruotos gynybos. NATO sąjungininkės jau nusiuntė milijardų dolerių vertės ginklų Ukrainai, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, įskaitant modernias oro gynybos sistemas. Vokietija suteikė Kyjivui vidutinio nuotolio „Iris-T“ sistemą.J. Stoltenbergas sakė, kad per kitą savaitę Rumunijos sostinėje Bukarešte vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą ragins šalis paspartinti tiekimus Ukrainai. „Geriausias būdas padidinti taikaus sprendimo galimybes – remti Ukrainą, – sakė jis. – Taigi NATO ir toliau rems Ukrainą tiek, kiek reikės. Mes neatsitrauksime“.Iki šiol Jungtinės Valstijos ir kitos NATO sąjungininkės vengė perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio sistemas „Patriot“. Ši JAV sistema yra svarbiausia Aljansui ginant oro erdvę rytiniame flange. Vašingtonas jau dislokavo „Patriot“ raketas Lenkijoje, o Berlynas – Slovakijoje.

Po Rusijos smūgių TATENA pasirengusi patikrinti Ukrainos atomines elektrines Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) pareiškė, kad tarptautiniai stebėtojai turi patikrinti Ukrainos atomines elektrines. Kartojantis Rusijos aviacijos antskrydžiams, nukreiptiems į šalies energetikos infrastruktūrą, didėja susirūpinimas dėl avarijų.TATENA direktorius Rafaelis Grossi sakė, kad agentūros darbuotojai lankysis Ukrainos objektuose Chmelnickyje ir Rivnėje, taip pat neveikiančioje Černobylio jėgainėje. Tam rengiamasi, netrukus inspektoriai atvyks.Nuogąstavimai dėl branduolinės saugos sustiprėjo po pastarųjų Rusijos atakų, nukreiptų į elektros linijas ir generatorius. Tikėtina, kad inspektoriai daugiausia dėmesio skirs objektų techninėms sistemoms ir avarinių situacijų planams. Inspektoriai jau atvyko į Zaporižios elektrinę Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje.

Stoltenbergas: NATO aprūpino Ukrainą įrenginiais gintis nuo dronų NATO suteikė Ukrainai siųstuvų, skirtų sutrikdyti nuotolinį nepilotuojamų orlaivių valdymą, kad šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos bepiločių orlaivių atakų, penktadienį Briuselyje sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.„Sąjungininkės teikia precedento neturinčią karinę paramą“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis paminėjo degalų, medicinos reikmenų, vėjo įrangos ir dronų trikdžių įrangos pristatymus.Elektromagnetinį triukšmą skleidžiantys prietaisai skirti padėti Ukrainai atremti dronų atakas. Gynyba nuo dronų yra dalis platesnės oro gynybos pagalbos, kurią NATO siunčia į Ukrainą gintis nuo Rusijos agresijos.J. Stoltenbergas sakė, kad per kitą savaitę Rumunijos sostinėje Bukarešte vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą ragins šalis labiau prisidėti prie pagalbos Ukrainai.

Rusijos kariuomenė vėl apšaudė Charkivo sritį Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį ir penktadienio rytą Rusijos kariuomenė vėl apšaudė Ukrainos Charkivo sritį, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi vietos karinės administracijos vadovu Olegu Synegubovu.O. Synegubovas „Telegram“ parašė, kad suduota Kupjansko ir Vovčansko miestams, taip pat Čuhujivo apylinkėms. Vovčanske per artilerijos smūgį apgadintas gyvenamasis namas, hospitalizuotas 66 m. vyras. Tuo metu Kupjanske raketos „S-300“ krito vaikų darželio teritorijoje, apgadinta sveikatos priežiūros įstaiga. Ten žmonės nesužeisti.

Į karą Ukrainoje siunčiami rimtų sveikatos problemų turintys mobilizuotiejiDidžiosios Britanijos gynybos ekspertai mano, kad daugelis Rusijos kareivių verčiami tarnauti Ukrainoje turėdami „rimtų“ sveikatos problemų, o pajėgos, kurios apšaudomos kasė apkasus, greičiausiai patyrė „ypač didelių aukų“.Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos teigimu, praėjus dviem mėnesiams, kai prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę mobilizaciją“, ryškėja „bendros problemos“, su kuriomis susiduria mobilizuoti Rusijos rezervistai. Jie dažnai dislokuojami „nepakankamai“ apmokyti, stokojantys asmeninės įrangos bei ryžto vykdyti itin sudėtingas kovines misijas.Atnaujintoje ministerijos suvestinėje sakoma, kad greičiausiai Kremliui rūpestį kels tai, kad vis daugiau šeimų pasiryžusios rizikuoti areštais ir protestuoti prieš sąlygas, su kuriomis kare susiduria jų artimieji. Dauguma mobilizuotųjų anksčiau yra tarnavę, „daugelis pavyzdžių“ rodo, kad labai tikėtina, jog jų sveikatos būklė nebuvo „deramai patikrinta“. „Daugelis verčiami tarnauti sergantys rimtomis lėtinėmis ligomis“, – sakoma atnaujintoje suvestinėje.Joje taip pat sakoma, kad daug mobilizuotųjų greičiausiai žuvo, kai artilerijos apšaudomi kasė tranšėjų sistemas prie Svatovo miesto Luhansko srityje. Taip pat „didelis skaičius“ mobilizuotųjų žuvo puolant gerai įtvirtintas Ukrainos gynybines zonas Donecko srityje, aplink Bachmuto miestą.

Maždaug pusė Kyjivo gyventojų vis dar neturi elektros Po naujausios masinės Rusijos raketų salvės maždaug pusė Ukrainos sostinės Kyjivo gyventojų vis dar neturi elektros.Kaip praneša CNN, tai penktadienio rytą pareiškė šio miesto karinė administracija.Pasak jos, mieste jau visiškai atkurtas vandens tiekimas ir vyksta šilumos tiekimo atstatymo darbai. Administracija pridūrė, kad kai stabilizuosis elektros tiekimo sistema, visuose rajonuose normalizuosis ir mobilusis ryšys.Anksčiau skelbta, kad trečiadienį Rusijos kariuomenė į taikius Ukrainos miestus paleido apie 70 sparnuotųjų raketų, iš kurių maždaug 30 skriejo sostinės kryptimi. Šie smūgiai visoje šalyje pareikalavo mažiausiai 10 gyvybių. Po jų smarkiai sutriko elektros, vandens ir šilumos tiekimas.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 86 150 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 86 150 karių (+430 per pastarąsias 24 val.), penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki lapkričio 25-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 899 (+1) tankų, 5 844 (+5) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 895 (+6) artilerijos sistemų, 395 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 209 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 278 lėktuvų, 261 sraigtasparnio, 4 404 (+4) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 553 (+6) dronų, 163 (+2) specialiosios technikos vienetų ir 531 sparnuotosios raketos.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Nuo karo pradžios į Lenkiją atvyko maždaug 8 mln. pabėgėlių Nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Lenkijos sieną iš Ukrainos kirto beveik 8 mln. žmonių, penktadienio rytą tviteryje paskelbė Sienos apsaugos tarnyba (SG).SG duomenimis, ketvirtadienį pasieniečiai patikrino apie 22 500 iš Ukrainos į Lenkiją atvykstančių asmenų.Sienos apsaugos tarnyba taip pat pranešė, kad nuo karo pradžios iš Lenkijos į Ukrainą išvyko maždaug 6,2 mln. žmonių. Ketvirtadienį Lenkijos ir Ukrainos sieną kirto apie 18 tūkst. išvykstančių asmenų.

Kryme suveikė oro gynybos sistemos Laikinai aneksuoto Krymo Armiansko mieste suveikė oro gynybos sistemos, skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, kuria remiasi „Sky News“.Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos kariuomenė, kaip įtariama, vis apšaudo taikinius šiame pusiasalyje. Spalį Sevastopolio uoste būta dronų atakos prieš ten dislokuotą Rusijos Juodosios jūros laivyną. Kyjivas yra išreiškęs savo ryžtą susigrąžinti nuo 2014 m. okupuoto Krymo kontrolę.

Zaporižios apylinkėse apšaudyta ligoninėNaktį į penktadienį Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos Zaporižios miesto apylinkes, ten nukentėjo ligoninė, praneša „The Guardian“, remdamasis Zaporižios srities karinės administracijos vadovu Oleksandru Staruchu.„Priešas vėl atakavo Zaporižios apylinkes. Šįkart raketos krito netoli vienos ligoninės. Laimei, žmonės nenukentėjo, tačiau to paties negalima pasakyti apie pastatą. Dešimtys išdaužtų langų“, – „Telegram“ parašė O. Staruchas.Apie šį smūgį pranešta, kai po naujausios masinės Rusijos raketų salvės pirmą kartą per 40 metų buvo išjungtos visos Ukrainos atominės elektrinės. Viena jų įsikūrusi būtent Zaporižios srityje.

Naktį Rusijos kariuomenė smūgiavo Dnipro sričiaiNaktį iš ketvirtadienio į penktadienį Rusijos kariuomenė apšaudė Ukrainos Dnipro sritį, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi karinės administracijos vadovu Valentynu Rezničenka.Pasak jo, smūgiuota Marhanecio ir Nikopolio miestams, skaičiuojama, kad ten nukrito daugiau kaip 70 sviedinių. V. Rezničenkos teigimu, prieš šiuos miestus pasitelktos daugkartinio raketų paleidimo sistemos „Grad“ ir sunkioji artilerija.Nors duomenys vis dar tikslinami, žinių apie nukentėjusiuosius negauta.V. Rezničenka pridūrė, kad apie oro antskrydžių perspėjančios sirenos gaudė ir kitose srities dalyse, tačiau ten atakų nefiksuota.

Ukraina skelbia Kryme likvidavusi Irano instruktorius: mes jų nekvietėmUkrainos saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas per interviu Didžiosios Britanijos laikraščiui „The Guardian“ patvirtino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo iraniečius instruktorius, mokiusius Rusijos pajėgų karius, kaip valdyti iranietiškus bepiločius orlaivius.Spalio mėnesį apie instruktorių žūtį pranešė Izraelio žiniasklaida. Rusija ir Iranas neigia, kad Kryme yra iraniečių instruktorių (apie tai anksčiau buvo informavusios amerikiečių specialiosios tarnybos).„Jūsų neturi būti ten, kur neturi būti, – pasakė O. Danilovas. – Jie buvo mūsų teritorijoje. Mes jų nepasikvietėme, o jeigu jie bendradarbiauja su teroristais ir prisideda prie mūsų tautos naikinimo, turime juos nužudyti.“Rusija neigia ir tai, kad įsigijo iranietiškų dronų „Shahed 136“, nors Teheranas šį faktą iš dalies pripažino, tačiau nurodė į Rusiją pristatęs tik nedidelį tų dronų skaičių, be to, dar prieš prasidedant plataus masto įsiveržimui į Ukrainą.„Iranas ir toliau tvirtina, kad nesiunčia ginklų į Rusijos Federaciją, bet mums reikalingi įrodymai. Ar dabar juos turime? Ne, neturime“, – pakomentavo Irano poziciją O. Danilovas.„Suprantame, kad tie aparatai neskraidys, jei žmonės nebus išmokinti su jais elgtis, o rusams neužtektų smegenų išsiaiškinti kažko savarankiškai... Šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma ko nors nuslėpti. Tik laiko klausimas, kada visuomenė apie viską sužinos“, – pridūrė jis.

Merkel pareiškė norėjusi sukurti naują derybų su Rusija formatą, tačiau nebeturėjusi politinių galiųBuvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad savo kadencijos pabaigoje norėjo sukurti naują derybų su Rusija formatą, kuriuo būtų galima išspręsti didėjančią įtampą dėl Ukrainos, tačiau nebeturėjusi tam reikalingų politinių galių.Interviu laikraščiui „Der Spiegel“ A. Merkel nurodė, kad šio formato, kuriame be Rusijos prezidento Vladimiro Putino taip pat dalyvautų Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas, ji siekė 2021 m. vasarą. „Tačiau nebeturėjau reikiamų galių, kad galėčiau paversti jį realybe, nes visi jau žinojo: rudenį jos nebebus“, – tvirtino kadenciją baigusi kanclerė.A. Merkel prieš tų metų rugsėjį vykusius parlamento rinkimus ilgą laiką kalbėjo, kad nebesieks perrinkimo ir visiškai trauksis iš politikos. Ji valdžios vairą perdavė gruodį, likus porai mėnesių iki Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.Praėjusių metų rugpjūtį politikė su paskutiniuoju oficialiu vizitu lankėsi Rusijos sostinėje Maskvoje. Interviu kalbėdama apie šią kelionę, A. Merkel pareiškė: „Jausmas buvo labai aiškus: „Kalbant apie galios politiką, jums viskas baigta“. Putinui rūpi tik galia“, – teigė buvusi kanclerė.A. Merkel savo kadencijos metu aktyviai siekė Normandijos formato, kuris buvo sukurtas po 2014 m. Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos. Šio formato šalims Vokietijai, Prancūzijai, Rusijai ir Ukrainai pavyko susiderėti dėl Minsko susitarimų, tačiau jie niekuomet nebuvo visapusiškai įgyvendinti.A. Merkel pastaruoju metu sulaukia nemažai kritikos, kad eidama aukščiausias pareigas leido Vokietijai tapti itin priklausoma nuo energetikos išteklių, ypač dujų, importo iš Rusijos. Dar prieš A. Merkel pasitraukimą jos vadovaujama vyriausybė patyrė didelį sąjungininkų, įskaitant JAV, spaudimą, nestatyti naujo dujotiekio su Rusija, tačiau A. Merkel į perspėjimus neatsižvelgė. Nepaisant to, šio vamzdyno eksploatacija dėl Ukrainoje įsiplieskusio plataus masto karo niekuomet nebuvo pradėta.

JK skiria Ukrainai papildomą paramos paketąJungtinė Karalystė (JK) perduos Ukrainai dar vieną paramos paketą, kurio tikslas – padėti šiai šaliai ištverti artėjančią žiemą.Kaip rašo „Sky News“, apie tai per vizitą Kyjive paskelbė JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.Pasak sekretoriaus, naujajame „praktiniame“ pakete yra 24 greitosios medicinos pagalbos ir dar šeši šarvuotieji automobiliai bei papildoma 3 mln. svarų (3,5 mln. eurų) suma, skirta vietinės infrastruktūros, įskaitant mokyklas, atstatymo darbams. Negana to, pakete taip pat numatyta lėšų seksualinio smurto aukoms paremti.J. Cleverly atvyko į Kyjivą praėjus kelioms dienoms po to, kai šioje karo draskomoje šalyje apsilankė premjeras Rishis Sunakas.„JK stovi petys į petį su Ukraina. Šiandien paskelbiau apie praktinės paramos paketą mūsų besikaunantiems ukrainiečiams draugams, kuris apima greitosios medicinos pagalbos automobilius ir gyvybiškai svarbią paramą seksualinio smurto, kurį įvykdė Rusijos kariuomenė, aukoms“, – kalbėjo J. Cleverly. Jis pažadėjo, kad Londonas teiks paramą tiek, kiek reikės, „kad ši nepaprasta šalis atsigautų“.R. Sunakas savo vizito metu taip pat pranešė, kad Ukrainai bus perduotas dar vienas, šįkart 50 mln. svarų vertės karinės paramos paketas, kuriame, be kita ko, yra 125 priešlėktuviniai pabūklai.Apie naujausią JK paramą paskelbta po to, kai Rusija prieš taikius Ukrainos miestus vėl surengė masinę raketų ataką, kuri pareikalavo bent 10 gyvybių. Jos metu vėl nukentėjo energetikos infrastruktūra.

Didžioji Britanija: Ukraina turi tęsti puolimą ir žiemąDidžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as mano, kad Ukrainos kariuomenė turi tęsti puolimą ir žiemą, kad galėtų pasinaudoti savo pranašumais mūšio lauke.Kaip „The Daily Beast“ pasakojo B. Wallace'as, būtent tokius patarimus jis duos savo kolegoms iš Ukrainos, su kuriais bendrauja kone kas savaitę.„Atsižvelgiant į ukrainiečių pranašumus, susijusius su mokymais, įranga ir aukšta kariuomenės kokybe prieš demoralizuotus, prastai apmokytus ir  aprūpintus rusus, Ukraina būtų suinteresuota išlaikyti tempą per žiemą“, – aiškino ministras.

Rusijos raketos pataikė į ZaporižiąZaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas pranešė, kad Rusija lapkričio 24 dienos vakarą raketomis atakavo Zaporižios pakraštį. Per ataką buvo apgadinta vietos ligoninė. Apie aukas nepranešta.

Zelenskis: sprendimai, nenumatantys Krymo deokupacijos, yra laiko švaistymasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino negaišti laiko svarstant apie karo užbaigimo variantus, jeigu tarp jų nėra Krymo deokupacijos.Kaip interviu „Financial Times“ sakė šalies vadovas, jis taip pat yra pasirengęs galvoti apie nekarines Krymo susigrąžinimo galimybes.„Suprantu, kad visus glumina situacija ir tai, kas bus su Krymu. Jei kas nors yra pasirengęs pasiūlyti mums būdą, kaip nekarinėmis priemonėmis deokupuoti Krymą, aš būsiu tik už... Jei sprendimas yra dar nenumatyti deokupacijos ir Krymas yra Rusijos Federacijos dalis, niekas neturėtų tam gaišti laiko. Tai yra laiko švaistymas“, – pabrėžė prezidentas.

Rusijos apšaudymo Chersone aukų skaičius išaugo iki septyniųChersono karinės administracija pranešė, jog Chersono mieste dėl Rusijos apšaudymo žuvo septyni žmonės. Anksčiau buvo pranešta apie keturias aukas. „Šiandien yra dar vienas baisus puslapis mūsų didvyrių miesto istorijoje. Tik vakare – 21 sužeistas ir 7 mirę. Amžina atmintis tiems, kurie mirė nuo Rusijos užpuolikų rankų. Nuoširdi užuojauta šeimoms“, - socialiniuose tinkluose Chersono administracijos vadovas Jaroslavas Januševichas.

Zelenskis: Chersono apšaudymas – pralaimėtojų kerštasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakarinėje vaizdo žinutėje pakomentavo ketvirtadienį Rusijos suduotus smūgius Chersonui, kai vėl žuvo keturi žmonės. „Beveik kas valandą gaunu žinutę apie okupantų išpuolius prieš Chersoną ir kitas regiono bendruomenes. Toks teroras prasidėjo iškart po to, kai Rusijos kariuomenė buvo priversta bėgti iš Chersono. Tai pralaimėtojų kerštas. Jie nežino, kaip kovoti. Vienintelis dalykas, kurį jie gali padaryti iki šiol, yra terorizuoti. Arba energetinis teroras, arba artilerija, arba raketa – tai viskas. Rusija degradavo valdant dabartiniams lyderiams“, – sakė V. Zelenskis.

Suskaičiavo, kiek Rusija jau išleido karui prieš UkrainąRusijos Federacija per devynis mėnesius karui prieš Ukrainą išleido apie 82 milijardus dolerių, o tai sudaro ketvirtadalį Rusijos pajamų 2021 metais. Pasak „Ukrinform“, tai patvirtina „Forbes“ skaičiavimai.Leidinys paaiškino, kad kalbama apie tiesiogines Rusijos Federacijos išlaidas, būtinas karinėms operacijoms remti. Pažymima, kad šis skaičius neapima stabilių gynybos išlaidų ar nuostolių, susijusių su ekonomika.„Forbes“ duomenimis, 2021 m. visos Rusijos biudžeto pajamos siekė 340 mlrd. dolerių. „Tai reiškia, kad Rusijos Federacija jau išleido ketvirtadalį praėjusių metų pajamų karinėms operacijoms. Jei pavasarį tokios išlaidos galėtų atrodyti gana priimtinos, atsižvelgiant į tai, kad vien tik ES mokėjo apie 1 milijardą eurų per dieną už naftą ir dujas Rusijoje, dabar situacija kitokia“, – teigiama leidinyje. „Forbes“ pažymėjo, jog karas reikalauja daugiau pinigų. Rusijos išlaidos ginkluotai agresijai prieš Ukrainą rudenį padvigubėjo. Pasak leidinio, nuo šiandien karui reikia mažiausiai 10 milijardų dolerių per mėnesį.

Sprogimai įvyko netoli ZaporožėsKetvirtadienio, lapkričio 24-osios, vakarą netoli Zaporožės pasigirdo sprogimai.„Sprogimai griaudėjo netoli Zaporožės. Remiantis preliminaria informacija, mieste nebuvo „atvykėlių“. Aiškinamės detales“, – sakė Zaporožės miesto tarybos sekretorius, laikinai einantis mero pareigas Anatolijus Kurtevas.Jis paragino piliečius likti saugiose vietose.

Ukraina: Kryme žuvo Irano dronų instruktoriaiUkrainos Saugumo Tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas interviu britų laikraščiui „The Guardian“ patvirtino, kad Irano instruktoriai, apmokę Rusijos kariuomenę naudoti Irano modelių bepiločius orlaivius, buvo nužudyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.Spalį apie jų mirtis pranešė Izraelio žiniasklaida. Rusija ir Iranas neigia, kad Irano instruktoriai yra dislokuoti Kryme (tai anksčiau pareiškė Amerikos specialiosios tarnybos).„Jūs neturėtumėte būti ten, kur neturėtumėte būti, - sakė O. Danilovas. - Jie buvo mūsų teritorijoje. Mes jų čia nepakvietėme, o jei jie bendradarbiauja su teroristais ir dalyvauja naikinant mūsų tautą, mes turime juos nužudyti.“Rusija taip pat neigia perkanti „Shahed 136“ dronus iš Irano, tačiau tai Teheranas iš dalies pripažino, sakydamas, kad tiekė Rusijai nedidelį skaičių jų prieš prasidedant plataus masto invazijai į Ukrainą.„Iraniečiai ir toliau tvirtina, kad jie netiekia Rusijos Federacijai ginklų, bet mums reikia patvirtinimo. Ar turime jį šiandien? Jo nėra“, – Irano poziciją komentavo O. Danilovas.„Mes suprantame, kad šie dalykai neskraido, jei neišmokai žmonių su jais elgtis, o rusai neturi pakankamai smegenų, kad patys tai išsiaiškintų. Šiandieniniame pasaulyje nieko negalima paslėpti. Kada viskas taps žinoma visuomenei, yra laiko klausimas“, – pridūrė jis.

Ukrainoje dingusiais laikomi per 15 000 žmoniųNuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje be žinios dingusiais laikoma daugiau kaip 15 000 žmonių. Tai pranešė Tarptautinė dingusių asmenų komisijos (ICMP) atstovas Europai Matthew Holliday‘is, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.Anot pareigūno, nėra žinoma, kiek iš dingusiųjų yra pagrobti, įkalinti, prievarta perkelti ar nužudyti. Esą prireiks ne vienerių metų šių žmonių likimams išaiškinti.ICMP 1996 metais įsteigta po karų Balkanuose. Organizacijos būstinė yra Hagoje, ji liepą Kyjive atidarė savo biurą.

Chersone žuvo keturi žmonėsChersono administracijos vadovas Jaroslavas Januševichas patvirtino, kad neseniai išlaisvintas miestas buvo apšaudytas. Paskelbta ir vaizdo medžiaga apie sugriautą pastatą ir kraujo dėmes ant žemės.„Apie 17.00 val. rusų įsibrovėliai artilerija ir MLRS ugnimi apšaudė gyvenamąjį miesto rajoną. Dėl apšaudymo užsidegė daugiabutis namas. Nuo priešo atakų taip pat nukentėjo žaidimų aikštelės“, - teigė J. Januševichas. Anot jo, iki šiol žinoma, kad dėl apšaudymo nukentėjo 10 žmonių, iš kurių keturi žuvo. „Užuojauta artimiesiems, iš kurių šie monstrai atėmė brangiausią. Mes neatleisime!“, - paskelbė J.Januševichas.Anksčiau Ukrainos žiniasklaidoje ir „Telegram“ kanaluose buvo kadrų iš degančio namo, kaip pranešta, Chersone.

TATENA vadovas: Ukrainos apšaudymas padidina avarijos AE rizikąJT Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi pakomentavo pirmąjį vienu metu nuo karo pradžios dėl Rusijos apšaudymo atjungimą nuo visų Ukrainos atominių elektrinių elektros tinklo.Jis dar kartą paragino nutraukti karo veiksmus elektrinių srityje.„Kai vienoje vietoje yra daug branduolinių medžiagų ir yra smūgis, pavyzdžiui, tiesioginis smūgis elektrinės kuro saugyklai, sunaudotam kurui ar reaktoriui, arba jei atominė elektrinė nustoja gauti elektros energiją aušinimui, tada gali įvykti avarija. Teršalų išmetimas į atmosferą gali įvykti, todėl akivaizdu, kad pasekmės bus abiejose sienų pusėse, toli už Zaporožės regiono, to reikia vengti bet kokia kaina“, - sakė R. Grossi.„Vakar pirmą kartą istorijoje visos keturios Ukrainos teritorijoje veikiančios atominės elektrinės – Zaporožė, Rivnė, Chmelnyckis ir Južnoukrainskas – prarado išorinį elektros energijos tiekimą ir atsijungė nuo tinklo, pasikliaudamos elektros generatoriais, kad užtikrintų saugų jų veikimą. Ši precedento neturinti padėtis vos prieš kelis mėnesius būtų buvusi neįsivaizduojama. Tai labai neramina“, – sakė R. Grossi.

Europos Sąjunga rengia devintąjį sankcijų Rusijai paketąMaskvai vis tęsiant invaziją Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) aktyviai rengia naują, jau devintąjį sankcijų Rusijai paketą, ketvirtadienį rašo „Deutsche Welle“.„Daug dirbame, siekdami suduoti Rusijai smūgį ten, kur skauda, ir dar labiau pakirsti jos gebėjimą tęsti karą prieš Ukrainą“, – viešėdama Suomijoje pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).„Esu tikra, kad jau visai netrukus su Didžiuoju septynetu (G-7) ir kitais svarbiais partneriais sutarsime dėl pasaulinių rusiškos naftos kainų lubų nustatymo. Nenusiraminsime, kol Ukraina nenugalės Putino ir nelaimės jo nesąžiningo ir barbariško karo“, – pabrėžė ji.Komisijos pirmininkė nepateikė išsamesnės informacijos apie sankcijas, kurios galėtų būti įtrauktos į naująjį paketą.U. von der Leyen griežtai sukritikavo Rusijos pajėgų smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai, pavadinusi šiuos veiksmus karo nusikaltimais, ir kartu pareiškė esanti tikra, kad Ukraina nugalės.„Žinau, kad mūsų ukrainiečių draugai įveiks šią strategiją, nes jie yra stiprūs, jų tikslas yra teisingas, o mes, Europos Sąjunga, palaikysime juos šiais sunkiais laikais tiek, kiek reikės“, – pareiškė Komisijos pirmininkė.Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga patvirtino jau aštuonis sankcijų Rusijai paketus.

Rusai apšaudė Chersoną: dega gyvenamieji pastatai Lapkričio 24 d., ketvirtadienio vakarą, Rusijos kariai apšaudė Chersono gyvenamuosius rajonus. Vaizdo įrašus su apšaudymo garsais skelbia vietiniai „Telegram“ kanalai. Įrašuose girdimi sprogimai ir matomi blyksniai. https://t.me/nexta_live/41622

Per Rusijos raketų atakas vakar žuvo dešimt žmonių, tarp jų du vaikaiLapkričio 23 dieną per Rusijos raketų atakas Ukrainoje aukomis tapo 10 žmonių, tarp jų du vaikai. Dar 52 žmonės buvo sužeisti.„Per vakarykštį apšaudymą žuvo 10 žmonių, tarp jų 2 vaikai. Sužeisti 52 žmonės, šeši iš jų yra vaikai“, – feisbuke informavo Ukrainos nacionalinė policija.

Putinas įspėja apie „rimtas“ naftos kainų lubų „pasekmes“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį įspėjo, kad Vakarų planai nustatyti naftos kainų „lubas“ gali turėti „rimtų pasekmių“ energijos rinkoms.Jis tai pareiškė per pokalbį telefonu su Irako ministru pirmininku Mohammedu Shia al-Sudani.„Vladimiras Putinas pabrėžė, kad tokie veiksmai prieštarauja rinkos santykių principams ir, labai tikėtina, turės rimtų pasekmių pasaulio energijos rinkoms“, – rašoma Kremliaus pranešime apie pokalbį.Pasak Kremliaus, pokalbio dalyviai teigiamai įvertino abiejų šalių darbą Naftą eksportuojančių valstybių organizaciją (OPEC) ir jos sąjungininkus vienijančioje vadinamojoje OPEC+ grupėje, kuris, anot jų, padeda „stabilizuoti pasaulio naftos rinką“.V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą, Vakarų šalys Rusijai paskelbė virtinę beprecedenčių sankcijų.JAV iždo departamentas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai dabar planuoja „per kelias artimiausias dienas“ galutinai sutarti dėl rusiškos naftos kainų viršutinės ribos, kuria siekiama apriboti Rusijos pajamas iš šio Maskvai itin svarbaus finansavimo šaltinio.Šia kainų viršutine riba būtų pagrįstas gruodžio 5 dieną įsigaliosiantis draudimas, pagal kurį bendrovėms bus draudžiama gabenti rusiškos naftos krovinius ar juos drausti, jeigu ši nafta parduodama už didesnę nei nustatytoji kainą.

Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė belaisviaisRusija ir Ukraina per trumpą laiką vėl apsikeitė belaisviais. „Šiandien iš Rusijos nelaisvės susigrąžinome 50 ukrainiečių kovotojų“, - ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Tai esą nacionalinės gvardijos nariai, jūreiviai, pasieniečiai ir kariai.Rusijos pusėje prieš tai apie apsikeitimą belaisviais informavo Maskvos paskirtas apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ vadovas Denisas Pušilinas, o vėliau ir Rusijos gynybos ministerija.Rusija ir Ukraina pastaruoju metu dažniau keičiasi karo belaisviais. Trečiadienį paleistas iš viso 71 belaisvis. Ukrainos koordinavimo štabo duomenimis, iš viso Rusija jau paleido 1 269 ukrainiečius. Tai duoda peno gandams apie intensyvesnes derybas tarp karo šalių.Rusija prieš devynis mėnesius įsiveržė į Ukrainą.

Zelenskis iškėlė klausimą dėl Rusijos narystės ESBOUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį iškėlė klausimą dėl tolesnės Rusijos narystės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), turėdamas omenyje Maskvos invaziją į jo šalį.Apie tai jis kalbėjo vaizdo kreipimesi į regioninės saugumo institucijos Parlamentinę asamblėją, šiuo metu susirinkusią Lenkijos sostinėje Varšuvoje, devynis mėnesius tebesitęsiant karui Ukrainoje.V. Zelenskis kalbėjo kitą dieną po to, kai Europos Parlamentas pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“, o EP nariai paragino 27 ES valstybių narių vyriausybes pasekti šiuo pavyzdžiu.„Matome, kad įvairios tarptautinės platformos randa būtinus sprendimus, kurių reikia siekiant sustabdyti Rusijos terorą, kiek įmanoma labiau izoliuoti teroristinę valstybę ir rasti išeitį iš žiaurios pasaulinės krizės, kurią sukėlė Rusija“, – sakė V. Zelenskis.„Tačiau kodėl tarp šių platformų vis dar nėra ESBO? – klausė jis. – Visų pirma, kodėl teroristinė valstybė, net ir po devynis mėnesius nuolat daromų nusikaltimų, vis dar yra jūsų parlamentinės asamblėjos narė?“V. Zelenskis, kurio šalis taip pat yra viena iš 57 ESBO narių, pridūrė: „Rusijos karas prieš Ukrainą yra išbandymas bet kuriai tarptautinei organizacijai“.Lenkija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja organizacijai ir gruodžio 1-2 dienomis Lodzės mieste surengs kasmetinę ministrų konferenciją.Praėjusią savaitę Maskva piktai sureagavo, kai Varšuva atsisakė į kitą mėnesį Lenkijoje vyksiantį susitikimą įsileisti Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, kuriam taikomos Europos sankcijos.Rusija šį atsisakymą pavadino „beprecedenčiu ir provokuojančiu“ ir pareiškė, kad jos delegacijai vadovaus nuolatinis Rusijos atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius.

Lenkai apsigalvojo dėl vokiečių siūlomos oro gynybos sistemos: ragina ją perduoti UkrainaiLenkų vyriausybė apsigalvojo dėl priešraketinės sistemos, kurią Vokietija pasiūlė atsiųsti Lenkijai, ir dabar sako, kad ją verčiau reikėtų perduoti Ukrainai. Manoma, kad šis pasiūlymas Berlynui gali būti nepriimtinas, nes tai reikšmingai padidintų NATO dalyvavimą Ukrainoje. Netikėtą Lenkijos atsaką į Berlyno pasiūlymą palankiai įvertino Ukraina, trokštanti apsaugoti savo oro erdvę nuo Rusijos raketų krušos. Rusų raketų smūgiai smarkiai pažeidė energetikos infrastruktūrą visoje Ukrainos teritorijoje.Tačiau Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kritikai nepritaria jos sprendimui ir tvirtina, kad yra aukojamas šalies saugumas – dėl vidaus politinių kovų, vykstančių išnaudojant antivokiškas nuotaikas. Dienraštis „Rzeczpospolita“ naujausią Lenkijos vadovų pasiūlymą pavadino „šokiruojančiu“. Jeigu šis sprendimas būtų priimtas, tektų į Ukrainą siųsti vokiečių karius, kurie aptarnautų šią sistemą, ir tai „savo ruožtu įtrauktų NATO į tiesioginį susidūrimą su Rusija, o Aljansas nuo pat pradžių stengiasi to išvengti“, teigiama straipsnyje. „Šis pasiūlymas turi įtakos Lenkijos patikimumui ir, kas blogiausia, jos saugumui. Vokiečiai gauna aiškų signalą, kad mes nenorime jų pagalbos, todėl Lenkijos dangaus gynybos potencialas bus mažesnis“, – rašė dienraščio redaktoriaus pavaduotojas Michalas Szuldrzynskis.„Blogiausiame Europoje vykstančiame kare nuo 1945-ųjų tai neatleistina klaida“, – pridūrė jis. Lenkijos valdančioji partija, kurios populiarumas šalyje sumažėjo dėl 18 proc. siekiančios infliacijos ir kurios kitąmet laukia pakartotiniai rinkimai, vis dažniau pasisako prieš Vokietiją – tai jau seniai tapo pagrindiniu PiS rinkimų kampanijos retorikos elementu. Partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis taip pat bando su Vokietija susieti savo politinius oponentus šalyje, ypač buvusį Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską. Sekmadienį J. Kaczynskis pareiškė, kad jeigu kitais metais D. Tusko partija laimės rinkimus, Lenkija atsidurs „po Vokietijos padu“. Vokietija neseniai Varšuvai pasiūlė naikintuvų „Eurofighter“ ir oro gynybos raketų baterijų „Patriot“, o Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas iš pradžių kalbėjo, kad šį Berlyno pasiūlymą priims „su pasitenkinimu“. Pasiūlymas buvo pateiktas po to, kai lapkričio 15 dieną Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, nukritus raketai žuvo du žmonės. Tačiau lenkai savo nuomonę pakeitė po to, kai J. Kaczynskis trečiadienį davė interviu valstybinei naujienų agentūrai PAP ir pasakė, kad Berlyno pasiūlymas yra „įdomus“, tačiau „Lenkijos saugumui būtų geriausia, jei Vokietija perduotų šią įrangą ukrainiečiams“. Nuo to momento tiek M. Blaszcakas, tiek lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis kartoja PiS lyderio, kuris šalies vyriausybei vadovauja iš užkulisių, poziciją.

Ukraina: išvaduotoje Chersono dalyje rasta per 400 nužudytų civilių Iš Rusijos dalinių atkovotoje Pietų Ukrainos Chersono srities dalyje, institucijų duomenimis, rasti kankinimų kambariai ir šimtai nužudytų civilių. „Rasti 432 nužudytų civilių kūnai“, – ketvirtadienį per televiziją pareiškė generalinis prokuroras Andrijus Kostinas. Tačiau detalių jis nepateikė.Be to, rastos devynios kankinimų patalpos. Smarkiai užminuotoje teritorijoje dirba iš viso 12 tyrėjų komandų.

Kyjive atnaujintas vandens tiekimas Praėjus beveik parai po intensyvių Rusijos raketų atakų, Ukrainos sostinėje Kyjive vėl atnaujintas vandens tiekimas. „Tačiau dar prireiks šiek tiek laiko, kol vandens tiekimo sistema vėl veiks visu pajėgumu“, – ketvirtadienį žinių kanale „Telegram“ įspėjo meras Vitalijus Klyčko. Ypač daugiaaukščiuose vandens slėgis esą ne visad yra pakankamas.Trečiadienį po masyvių atakų prieš infrastruktūrą sutrikus elektros tiekimui, 3 mln. gyventojų turinčiame mieste buvo visiškai nutrauktas ir vandens tiekimas. Daugelyje miesto dalių taip pat neveikė centralizuotas šildymas. Ketvirtadienio popietę elektros vis dar neturėjo dalis rajonų.

EP: rusiški okupuotų teritorijų pasai nebus pripažįstamiKetvirtadienį Europos Parlamentas (EP) nariai balsavo už ES taisykles, kurios įpareigoja ES valstybes nepriimti rusiškų pasų, išduotų Maskvos okupuotose Sakartvelo ir Ukrainos teritorijose, sakoma EP pranešime.Su ES Taryba jau suderintomis taisyklėms, kurioms pritarė 531 EP narys, septyni nepritarė, o 34 susilaikė, nustatoma Rusijos kelionės dokumentų, išduotų okupuotuose Ukrainos ir Sakartvelo regionuose, nepripažinimo tvarka. Europos Komisijai suteikiama teisė patvirtinti konkrečių Rusijos kelionės dokumentų, kuriems taikomos šios taisyklės, sąrašą. Kita vertus, tai neužkerta okupuotų teritorijų gyventojams teisės prašyti prieglobsčio ir patekti į ES bėgant nuo karo.„Europos Parlamentas pasiryžęs toliau tęsti spaudimą Rusijai teisinėmis ir politinėmis priemonėmis. V. Putinas turi sumokėti didelę kainą už neteisėtą karą ir tarptautinius nusikaltimus prieš Ukrainą ir jos gyventojus“, – pažymėjo EP pranešėjas Juanas Fernandas Lópezas Aguilaris.Taisyklių patvirtinimui dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas. Jos įsigalios kitą dieną po to, kai bus paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.Po neteisėtos Krymo pusiasalio aneksijos 2014 m. Rusija Krymo gyventojams išdavinėja Rusijos tarptautinius pasus. Tą pačią praktiką ji tęsią ir kitose okupuotose Ukrainos teritorijose.

Europos Parlamentas pritarė 18 mlrd. eurų paskolai Ukrainai Ketvirtadienį europarlamentarai pritarė, kad ES kitais metais Ukrainai skirtų 18 mlrd. eurų paskolą Rusijos agresijos pasekmėms sušvelninti.2023 m. ES planuoja Ukrainai suteikti 18 mlrd. eurų paskolą, kuri leistų šaliai finansuoti viešąsias paslaugas (pavyzdžiui, mokyklas, ligonines, būsto suteikimą), atstatyti Rusijos sugriautą infrastruktūrą ir užtikrinti makroekonominį šalies stabilumą. Per mėnesį Ukrainai reikalinga parama sudaro apie 4 mlrd. eurų, o minėta ES paskola galėtų padengti beveik pusę šios sumos. Numatoma, kad ES finansinė parama būtų išmokama kiekvieną metų ketvirtį, sakoma EP pranešime.ES paskola bus išmokėta su sąlyga, kad Ukraina puoselės veiksmingus demokratinius mechanizmus, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, laikysis teisinės valstybės principo ir gerbs žmogaus teises.Makrofinansinė parama užsienio šalims yra išimtinė skubi ES priemonė, skirta spręsti dideliems mokėjimų balanso sunkumams. Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Europos Sąjunga bendrai ir jos valstybės atskirai jau skyrė beveik 20 mlrd. eurų.EP pirmininkė Roberta Metsola teigė: „Ukraina kovoja už europines vertybes. Europos Parlamentas ir Europos Sąjunga pademonstravo tvirtą solidarumą Ukrainai humanitarinėje, karinėje ir finansinėje srityje. Suteikėme Ukrainai šalies kandidatės statusą. Vakar pradėjome „Vilties generatorių“ kampaniją. Šiandien didele balsų dauguma ir skubiai pritarėme 18 mlrd. eurų paramos paketui, kuris leis Ukrainai išgyventi karą ir atstatyti kritinę infrastruktūrą.“EP Tarptautinės prekybos komiteto pranešėja Ukrainai Sandra Kalnietė pažymėjo: „Ukraina jau ištvėrė 273 dienas šio žiauraus karo. Rusija pažeidė visus tarptautinius įstatymus, kuriuos tik įmanoma įsivaizduoti, paleidusi 4 700 raketų į Ukrainos miestus ir svarbiausią infrastruktūrą, dėl to žuvo tūkstančiai civilių. Tačiau Ukrainos žmonės niekada nebuvo labiau vieningi, o jos kariuomenė labiau motyvuota išlaisvinti savo šalį. Ukraina turi žinoti, kad ji gali tikėtis Europos paramos tiek, kiek reikės. ES yra pasirengusi teikti reguliarią ir nuspėjamą finansinę pagalbą, kad padėtų patenkinti didelę dalį neatidėliotinų Ukrainos finansinių poreikių 2023 m.“Šiai ES paskolai Ukrainai pritarė 507 EP nariai, 38 nepritarė, o 26 susilaikė. Galutinį sprendimą dėl paramos vieningai turės priimti gruodžio 6 d. vyksianti ES Taryba.

Rusija pasisako už apsaugos zoną apie Zaporižios AE, tačiau pasitraukti neketina Rusijos atominės energijos agentūra „Rosatom“ pasisakė už apsaugos zonos apie okupuotą Zaporižios atominę elektrinę Pietų Ukrainoje nustatymą – tačiau Maskvos sąlygomis. „Mes tuo tikime, mums jos reikia, parametrai aiškūs. Jau būta pokalbio su Rafaeliu Grossiu (Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu“, – ketvirtadienį sakė „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“.A. Lichačiovas taip pat nurodė, kaip įsivaizduoja apsaugos zoną: Ukraina negali teritorijos nei apšaudyti, nei mėginti atsikovoti. „Akivaizdu, kad Rusija ten nedislokuoja puolamųjų ginklų ar pajėgų, o tik naudoja priemones fizinei objekto apsaugai ir kontrolei“, – kalbėjo A. Lichačiovas. Kartu jis pareiškė, kad apie branduolinę elektrinę pažeistos visos elektros linijos. „Reaktorių perjungimas į „šaltąjį režimą“ suteikia tik „santykinį saugumą“, –įspėjo jis.Rusijos įsivaizdavimai apie saugos zoną smarkiai skiriasi nuo TATENA reikalavimų. Ši prieš savaitę paragino Maskvą pasitraukti iš okupuotos Ukrainos branduolinės jėgainės. Ir Ukraina reikalauja rusų pajėgų pasitraukimo.Rusija ir Ukraina kelis mėnesius kaltina viena kitą apšaudant kompleksą.

ES pagalbos paketui pasipriešinusi Vengrija skirs Ukrainai 187 mln. eurų Vengrija suteiks Ukrainai 187 mln. eurų vertės finansinės pagalbos, ketvirtadienį pranešė šalies vyriausybė po to, kai atsisakė dalyvauti patvirtinant Europos Sąjungos pagalbos paketą karo nuniokotai šaliai.Ministras Pirmininkas Viktoras Orbanas pasipriešino bendram 18 mlrd. eurų ES paramos Ukrainai paketui 2023 metams, sulaukdamas naujų kaltinimų, kad jis kenkia 27 narių bloko vienybei.Per 12 metų iš eilės valdžioje nacionalistas V. Orbanas nuolat vetavo arba grasino vetuoti ES įsipareigojimus įvairiais klausimais – nuo migracijos iki sankcijų Rusijai.V. Orbanas primygtinai tvirtina, kad Vengrija nori sumokėti „teisingą“ savo pagalbos Ukrainai dalį, tačiau dvišaliu pagrindu, o ne kaip ES bloko teikiamos paskolos dalį.„187 mln. eurų, kurie būtų Vengrijos dalis planuojamoje 18 mlrd. eurų bendroje ES paskoloje, skirsime Ukrainai per dvišales priemones iš nacionalinio biudžeto, bet ne per kitą bendrą ES paskolą“, – tviteryje parašė premjero politikos direktorius Balazsas Orbanas.V. Orbano pasirašytame ir oficialiame vyriausybės leidinyje paskelbtame dekrete numatyta, kad Finansų ministerija turėtų užtikrinti šiuos pinigus, nes Budapeštas „ir toliau yra įsipareigojęs teikti finansinę paramą Ukrainai dėl karo“.Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto turėtų pradėti derybas su Ukraina, kad būtų susitarta dėl sistemos, reikalingos šiai finansinei pagalbai suteikti, priduriama dekrete.ES milžiniško paramos paketo tikslas – užtikrinti Kyjivo vyriausybės funkcionavimą Rusijos invazijos metu.Vengrijos nepritarimą paskolos planui, kuriam įgyvendinti reikia vieningo visų bloko narių pritarimo, Briuselis pavadino „šantažu“.Budapeštas apie dvišalę pagalbą paskelbė tuo metu, kai Briuselis artėja prie sprendimo dėl milijardų ES lėšų, skirtų Vengrijai iš bloko 2021–2027 metų biudžeto ir COVID-19 ekonomikos gaivinimo fondo, likimo.Briuselis nepatvirtino Budapešto pinigų panaudojimo plano dėl galimos korupcijos. ES mokėjimų sustabdymas Vengrijai atėjo nepalankiu metu. Ekonomika patiria vis didesnį spaudimą dėl silpnėjančios nacionalinės valiutos ir sparčiai didėjančios infliacijos. Šiemet abu šie rodikliai pasiekė naujus rekordus.

Lukašenka pagrasino „visišku Ukrainos sunaikinimu“Jerevane viešintis Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka paragino Ukrainą „sustoti“ ir ėmėsi grasinti šalies sunaikinimu. Taip jis siunčia ženklą neva Ukraina turi sėsti su Rusija prie derybų stalo.Po Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) lyderių susitikimo A. Lukašenkos buvo paklausta, ar susitikime buvo aptarta galimybė sudaryti taikos susitarimą su Ukraina.Jis sakė, kad apie tai buvo užsiminta tik prabėgomis, nes esą situacija Ukrainoje ten nebuvo pagrindinė tema.„Viskas yra Ukrainos rankose. Ne todėl, kad noriu šią temą nustumti Zelenskiui ir Ukrainai. Iš tiesų dabar viskas Ukrainos rankose. Jei jie nenori, kad mirtų didžiulis skaičius žmonių. Sunku, bet reikia sustoti, tai turi liautis, nes toliau bus visiškas Ukrainos sunaikinimas... Tai ne tai, ką Putinas kažkada pasakė, dar gerokai prieš „operaciją“, kad tai grėstų valstybingumo netekimu – tai būtų Ukrainos sunaikinimas. Reikia sustoti“, – sakė A. Lukašenka susirinkusiems žurnalistams.

Rusija pareiškė, neva trečiadienį Kyjive padarytą žalą sukėlė ne jos raketos Rusija pareiškė, neva trečiadienį Ukrainos sostinėje Kyjive padarytą žalą sukėlė ne jos sviediniai, o ten nukritusios „užsienietiškų ir ukrainietiškų oro gynybos sistemų raketos“.„Kyjivo mieste nesuduota nė vienam taikiniui“, – ketvirtadienį tvirtino Gynybos ministerija Maskvoje.Ukraina skaičiuoja, kad trečiadienio popietę Maskvos pajėgos į visos šalies miestus paleido apie 70 raketų, iš kurių maždaug 30 skriejo sostinės kryptimi. Turimais duomenimis, smūgiai Kyjive nusinešė septynias gyvybes.

Ukrainos medikai operuoja tamsiose operacinėsePasak Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos, šalies gydytojai dirbo net nutrūkus elektros tiekimui. Lapkričio 23 dieną Rusijos raketų smūgiais vėl atakavo Ukrainos miestus, dėl ko sutriko elektros tiekimas.Lvive per 30 valandų buvo atliktos devynios organų transplantacijos.„Per kiek daugiau nei parą transplantologai persodino dvi širdis, kepenis ir šešis inkstus. Tam dirbo beveik šimto specialistų komandos“, – teigiama ministerijos „Telegram“ žinutėje.Čerkasų regioniniame vėžio centre buvo atliktos dvi inkstų transplantacijos.„Beveik vienu metu toje pačioje operacinėje buvo atliktos dvi transplantacijos“, – pranešė ministerija.Vienos Kyjivo ligoninės direktorius paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip nutrūkus elektros tiekimui operacinėse dirba gydytojai.„Džiaukitės, rusai, ant operacinio stalo vaikas, o elektra visiškai išsijungė. Šaunuoliai, labai humaniški žmonės“, – ironijos neslėpė gydytojas.https://twitter.com/myroslavapetsa/status/1595531395018940420

Prigožinas į EP skelbia siunčiantis nedviprasmišką siuntinįSu Kremliumi siejamas liūdnai pagarsėjusios samdinių grupės „Vagner“ lyderis trečiadienį pareiškė perdavęs kūjį, kuris turės būti pristatytas į Europos Parlamentą. Tai grėsminga užuomina apie kraupų prieš Putiną kariauti norėjusio ruso nužudymą.Grasinimą reiškiantis Jevgenijaus Prigožino gestas yra reakcija į Europos Parlamento ketinimą priimti neįpareigojantį nutarimą dėl „Vagner“ pasmerkimo po to, kai Rusija buvo įvardyta kaip terorizmą remianti valstybė.Kaip sakė J. Prigožino firmos „Konkord“ atstovas, nusimatantį Europos Parlamento balsavimą J. Prigožinas aptarė su „Vagner“ vadais ir nutarė sureaguoti – nusiųsti tai, ką pats pavadino dėklu su informacija, rašoma internetiniame laikraštyje „The Moscow Times“.Kiek vėliau į internetą buvo įkeltas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip J. Prigožino kolega įneša smuiko dėklą, kuriame guli kūjis. Ant kūjo galvos išgraviruotas „Vagner“ logotipas, o įrankio kotas išteptas kraują imituojančiais raudonais dažais. Kūjis – tai užuomina į kitą šį mėnesį paviešintą vaizdo įrašą, kuriame dezertyru iš „Vagner“ prisistatęs vyras mirtinai uždaužomas kūju.Iš pradžių J. Prigožinas reiškė pagyras dėl kario nužudymo, tačiau vėliau pradėjo neigti bet kokį „Vagner“ dalyvavimą tame akte ir, nepateikdamas jokių įrodymų, visą kaltę suvertė Jungtinių Valstijų slaptosioms tarnyboms.Kūjis buvo perduotas už karą agituojantiems tinklaraštininkams, kurie anksčiau Rusijos žiniasklaidoje buvo siejami su vadinamuoju J. Prigožino trolių fabriku.„Į Europos Parlamentą turintis nukeliauti dėklas su informacija buvo perduotas grupuotės „Cyber Front Z“ atstovui“, – rašoma „Konkord“ žinutėje.„Cyber Front Z“ pranešimų mainų programoje „Telegram“ pradėjo figūruoti pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis. Tada ji skelbė telkianti IT specialistus ir dizainerius, taip pat socialinių tinklų komentatorius bei įvairios reklamos bei pranešimų (brukalo) siuntėjus. Šiuo metu už karą agituojantį grupuotės kanalą yra užsiprenumeravę daugiau nei 100 tūkst. asmenų.https://twitter.com/Sota_Vision/status/1595652215934418944

ES rengia devintąjį sankcijų Rusijai paketą Europos Sąjunga (ES) rengia devintąjį sankcijų Rusijai paketą. Kaip rašo „The Guardian“, apie tai ketvirtadienį per vizitą Suomijoje paskelbė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.„Sunkiai dirbame, kad smogtume Rusijai į skaudamą vietą, siekdami dar labiau pažaboti šios šalies pajėgumus kariauti prieš Ukrainą. Šiandien galiu paskelbti, kad sparčiai rengiame devintąjį sankcijų paketą“, – spaudos konferencijoje teigė U. von der Leyen.„Esu tikra, kad kartu su Didžiojo septyneto (G7) valstybių grupe ir kitais partneriais jau visai netrukus priimsime pasaulines rusiškos naftos kainų lubas. Nenurimsime, kol Ukraina nenugalės Putino ir nelaimės jo neteisėto ir barbariško karo“,  – pridūrė EK pirmininkė.U. von der Leyen apie dar vieną sankcijų paketą Maskvai paskelbė praėjus dienai po to, kai Rusijos kariuomenė prieš taikius Ukrainos miestus surengė naują masinę raketų ataką. Smūgiai pareikalavo mažiausiai 10 gyvybių.

Maskva: „aneksuotose“ Ukrainos teritorijose išduota daugiau nei 80 tūkst. Rusijos pasųMaskva ketvirtadienį pranešė jau išdavusi daugiau nei 80 tūkst. Rusijos pasų keturių aneksuotų Ukrainos teritorijų  gyventojams. Apie šių regionų aneksiją prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė praėjusį mėnesį.  „Nuo keturių regionų įtraukimo į Rusijos Federaciją vadovaujantis įstatymais daugiau nei 80 tūkst. žmonių gavo Rusijos Federacijos piliečių pasus“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos migracijos pareigūnė Valentina Kazakova, apie tai pranešė Rusijos naujienų agentūros.Rugsėjį Rusija surengė vadinamuosius referendumus keturiuose Ukrainos regionuose Donecke, Luhanske, Zaporižioje ir Chersone bei paskelbė, kad gyventojai balsavo už prisijungimą prie Rusijos. V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas per ceremoniją Kremliuje spalio pradžioje, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.Jungtinės Tautos pasmerkė neteisėtą Ukrainos žemių aneksiją ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos skelbiamų sienų pakeitimų“. Nuo to laiko Rusija jau prarado dalį teritorijų, kurias buvo okupavusi Ukrainoje. Lapkritį Maskva išvedė pajėgas iš Chersono, vienintelės regiono sostinės, kurią buvo užėmusi invazijos pradžioje.Po vasarį pradėtos karinės kampanijos Kremlius ėmėsi piršti ukrainiečiams Rusijos pilietybę, leido Rusijos pasus turintiems ukrainiečiams neribotą laiką gyventi ir dirbti Rusijoje.

Karas Ukrainoje jau pražudė 440 vaikų Nuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. Ukrainoje jau žuvo 440 vaikų, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.Prokuratūros duomenimis, iki lapkričio 24 d. sužeisti dar bent 847 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Ministerija: po smūgių Ukrainos atominės elektrinės vėl prijungtos prie tinklo Visos trys Ukrainos kontroliuojamos atominės elektrinės vėl prijungtos prie elektros tinklų, ketvirtadienį pranešė Ukrainos energetikos ministerija. Dieną anksčiau Rusijos smūgiai privertė jas automatiškai atsijungti.„Po vakarykščio didžiulio apšaudymo energetikai sugebėjo sureguliuoti elektros sistemą ir iki ryto vėl prijungti tris atomines elektrines prie elektros tinklų“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė ministerija ir pridūrė, kad iki „šio vakaro“ pradės tiekti elektrą.

Ukraina: Rusija jau neteko apie 85 720 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 85 720 karių (+310 per pastarąsias 24 val.), ketvirtadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki lapkričio 24-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 898 (+1) tankų, 5 839 (+7) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 889 (+2) artilerijos sistemų, 395 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 209 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 278 lėktuvų, 261 sraigtasparnio, 4 400 (+4) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 547 (+10) dronų, 161 specialiosios technikos vieneto ir 531 (+51) sparnuotosios raketos.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

JAV paskelbė apie 400 mln. dolerių vertės saugumo pagalbą UkrainaiJungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 400 mln. JAV dolerių (384 mln. eurų) vertės pagalbos Ukrainai paketą.Į jį įtraukti ir generatoriai, skirti padėti ukrainiečiams įveikti elektros energijos tiekimo sutrikimus, kuriuos sukėlė Rusijos smūgiai į energetikos infrastruktūrą.Daugiau kaip 200 generatorių „skirti tiek civiliniams, tiek kariniams elektros energijos poreikiams tenkinti... siekiant sumažinti spaudimą elektros tinklui“, JAV kariniame lėktuve žurnalistams sakė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis.„Tai indėlis siekiant padėti jiems, nes jie ir toliau patiria didelius su energija susijusius iššūkius“ dėl Rusijos smūgių, pridūrė P. Ryderis.Pastaruoju metu vykdytais raketų smūgiais Rusija smarkiai pažeidė Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir paliko milijonus žmonių be elektros.Į pagalbos paketą taip pat įeina šaudmenys pažangioms oro gynybos sistemoms NASAMS ir raketų paleidimo įrenginiams HIMARS, sunkieji kulkosvaidžiai su termovizoriniais taikikliais, skirti kovai su Rusijos dronais, ir daugiau kaip 20 mln. šaulių ginklų šaudmenų, sakoma Pentagono pranešime.Su naujausiu paketu bendra JAV parama Ukrainai nuo 2021 metų sausio, kai prezidento pareigas pradėjo eiti Joe Bidenas, pasiekė apie 19,7 mlrd. dolerių (18,9 mlrd. eurų), pranešė Valstybės departamentas.„Mes ir toliau remsime Ukrainą tiek, kiek reikės, kad ji galėtų toliau gintis ir, atėjus laikui, užimti kuo stipresnę poziciją prie derybų stalo“, – pareiškime teigė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Dėl Rusijos raketų smūgių išjungtos Ukrainos atominės elektrinės bus vėl prijungtos prie nacionalinio elektros tinklo Dėl Rusijos raketų smūgių išjungtos trys Ukrainos atominės elektrinės iki ketvirtadienio vakaro turėtų būti vėl prijungtos prie nacionalinio elektros tinklo.Tai pareiškė energetikos ministras Germanas Galuščenka, kuriuo remiasi „Sky News“.„Tikimės, kad atominės elektrinės pradės veikti iki vakaro ir tinklui tieks elektrą, taip padėdamos reikšmingai sumažinti energijos deficitą“, – teigė ministras.Vietos gyventojai po tiekimą sutrikdžiusių raketų smūgių buvo paraginti kaip įmanoma labiau taupyti elektrą.

Zelenskis: Rusijos smūgiai Ukrainos infrastruktūrai yra nusikaltimas žmoniškumuiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neeiliniame posėdyje pareiškė, kad Rusijos oro smūgiai Ukrainos energetinei sistemai yra „akivaizdus nusikaltimas žmoniškumui“. „Kai temperatūra žemiau nulio, o dešimtys milijonų žmonių neturi elektros, šildymo, vandens, tai yra akivaizdus nusikaltimas žmoniškumui“, – vaizdo ryšiu sakė jis. Savo kalboje Ukrainos lyderis pažymėjo, kad jo šalis JT Saugumo Tarybai siūlo priimti rezoliuciją, smerkiančią bet kokią energetinio teroro formą.„Yra būtina visų, kurie remia JT chartiją, reakcija. Privalu užtikrinti Ukrainos, Europos ir visų tautų, kenčiančių nuo šios agresijos pasekmių, saugumą“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Klyčko: apie 70 proc. Kyjivo gyventojų vis dar neturi elektros Po naujausios Rusijos raketų salvės apie 70 proc. Ukrainos sostinės Kyjivo gyventojų vis dar neturi elektros.Kaip praneša „Kyiv Independent“, tai ketvirtadienio rytą pareiškė meras Vitalijus Klyčko.Pasak jo, komunalinių paslaugų tiekėjai visą naktį dirbo, kad atkurtų sutrikdytą tiekimą. V. Klyčko pridūrė, kad miesto dalyje, išsidėsčiusioje kairiajame Dniepro upės krante jau atkurtas vandens tiekimas, o dešiniajame krante vanduo turėtų atsirasti antroje dienos pusėje.Trečiadienį Rusija į taikius Ukrainos miestus paleido apie 70 raketų. Kyjivo kryptimi nuskriejo apie 30 sviedinių, kurie ten pražudė septynis žmones. Po smūgių dalyje šalies dingo elektra, vanduo ir šildymas. Apie masinius elektros tiekimo sutrikimus pranešta ir kaimyninėje Moldovoje.

Peskovo pareiškimas suglumino Rusijos karo rėmėjusKremlius neatsisako savo maksimalistinių tikslų perimti Ukrainos kontrolę, bet suktais pareiškimais mėto pėdas dėl tikrųjų Rusijos užmojų, taip bandydamas suklaidinti Vakarų valstybes ir paskatinti jas spausti Ukrainą sėsti prie derybų stalo dėl taikos, skelbiama Karo studijų insituto (ISW) ataskaitoje.Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas lapkričio 21 dieną pareiškė, kad dabartinės Ukrainos valdžios pakeitimas nėra Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje tikslas, ir pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „jau yra apie tai kalbėjęs“. V. Putinas spalio 26 dieną kalbėjo, kad Ukraina neva „prarado savo suverenumą“ ir perėjo į NATO kontrolę.V. Putino kaba Valdajaus diskusijų klube spalio 27 dieną vėlgi atmetė Ukrainos suverenumo idėją, atkreipdamas dėmesį, kad būtent Rusija „sukūrė“ Ukrainą ir kad „vienintelis Ukrainos šansas būti suverenia“ yra Rusija. Be to, Rusijos prezidentas ne kartą akcentavo, kad Ukraina yra nacių valstybė, kurią būtina „denacifikuoti“.Pasak ISW, V.Putino reikalavimus galima traktuoti kaip norą pakeisti Kyjivo valdantįjį režimą, net jeigu atvirai pastaruosiuose trijuose pasisakymuose to jis ir neįvardija. Pats faktas, kad D. Peskovas grįžta prie šių ankstesnių Rusijos prezidento pasisakymų, reiškia, kad iš tikrųjų, sprendžiant pagal Kremliaus atstovo komentarus, Rusija neketina atsisakyti savo ambicingų planų.Kaip ten bebūtų, sąmoningos Kremliaus pastangos suklaidinti Vakarų auditoriją dėl savo užmojų Ukrainoje glumina ir Rusijos karo rėmėjus. D. Peskovo retorika skirta sumažinti Rusijos Federacijos Tarybos vicepirmininko Konstantino Kosačiovo aršių pasisakymų, esą, Rusija gali sunormalizuoti santykius su Ukraina tik tuo atveju, jeigu kapituliuotų dabartinė Ukrainos valdžia, poveikį. Šie du vienas su kitu kontrastuojantys pasisakymai įnešė nemenko chaoso karą palaikančiųjų stovykloje. Su „Vagner“ grupe siejamas vienas karo tinklaraštininkas, reaguodamas į D. Peskovo žodžius, sarkastiškai pastebėjo, kad Rusija beprasmiškai kariauja karą be aiškaus tikslo. ISW jau skelbė apie panašias reakcijas į Kremliaus sprendimą iškeisti Ukrainos karo belaisvius iš Mariupolio, kuriuos Kremliaus pareigūnai ir propagandos skleidėjai vadino „naciais“ ir „karo nusikaltėliais“.

Lenkija siūlo perkelti Vokietijos oro gynybos sistemas į UkrainąPo naujausios Rusijos raketų krušos į Ukrainą Lenkija prašo Berlyno, ar galėtų karo draskomoje šalyje dislokuoti oro gynybos sistemas, kurias Vokietija pasiūlė šaliai po praėjusios savaitės raketos smūgio į Lenkijos kaimą netoli Ukrainos sienos.Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas išsiuntė Berlynui prašymą Ukrainoje dislokuoti Vokietijos „Patriot“ oro gynybos sistemas, apie tai jis parašė tviteryje trečiadienio vakarą.  Berlynas pasiūlė sistemas Varšuvai, kai praėjusį antradienį raketa pataikė į Lenkijos Pševoduvo kaimą, esantį vos už 6 kilometrų nuo Ukrainos sienos, žuvo du civiliai. Vakarų valstybės, įskaitant NATO, šiuo metu mano, kad tai buvo Ukrainos priešlėktuvinė raketa, paleista siekiant apsiginti nuo Rusijos kariuomenės atakų.M. Blaszczakas siūlo dislokuoti „Patriot“ sistemas palei vakarinę Ukrainos sieną. „Tai leistų išgelbėti Ukrainą nuo tolesnių aukų ir elektros energijos tiekimo nutraukimų bei padidintų saugumą prie mūsų rytinės sienos“, – sakė Lenkijos gynybos ministras.M. Blaszczakas ir jo kolegė iš Vokietijos Christine Lambrecht pirmadienį susitarė bendradarbiauti apsaugant Lenkijos oro erdvę, Berlynas siūlo suteikti Vokietijos „Eurofighter“ lėktuvus ir „Patriot“ oro gynybos sistemas. Iš pradžių Lenkijos ministras sakė siūlysiantis dislokuoti „Patriot“ sistemas prie Lenkijos sienos su Ukraina.

JAV gynybos sekretorius: Rusijai trūksta artilerijos šaudmenųJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos susiduria su „reikšmingu“ artilerijos amunicijos stygiumi ir tai kenkia jų operacijoms Ukrainoje.„Rusai susiduria su logistikos sunkumais nuo pat pradžios, – sakė L. Austinas žurnalistams JAV kariniame lėktuve, turėdamas omenyje vasarį prasidėjusį karą. – Ir vis dar susiduria su logistikos sunkumais.“Jo teigimu, jiems „labai trūksta artilerijos šaudmenų“.Kyjivas taikosi į Maskvos saugyklas, dėl to „rusams iškilo šiek tiek sunkumų su turimos amunicijos kiekiu“.Rusijos pajėgos labai pasikliauja artilerija, iššaudamos didelį kiekį sviedinių prieš pradedant manevrą ant žemės, L. sakė Austinas.„Tokiai operacijai reikia daug arsenalo. Nesu tikras, ar jie turi tiek šaudmenų, kad galėtų tai palaikyti ir toliau“, – teigė jis.JAV gynybos vadovas taip pat pareiškė, kad per devynis mėnesius trunkantį konfliktą „smarkiai sumažėjo“ Rusijos aprūpinimas tikslaus taikymo ginkluote ir kad Maskva negalės greitai jos pakeisti dėl prekybos apribojimų tokioms prekėms kaip mikroschemos.

Ukraina: po naujausių Rusijos smūgių elektros tiekimas atkurtas 15-oje šalies sričiųPo naujausios Rusijos raketų salvės Ukrainoje pamažu atkuriamas smarkiai sutrikdytas elektros tiekimas.Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylo Tymošenkos, tiekimas iš dalies atkurtas 15-oje šalies sričių. Sostinėje Kyjive elektrą vėl turi kritinė infrastruktūra, įskaitant ligonines.Kariuomenės skaičiavimu, trečiadienį į šalies teritoriją buvo paleista apie 70 raketų, per ataką taip pat pasitelkti koviniai dronai. Žuvo mažiausiai 10 žmonių.Tai buvo naujausia masinė Rusijos raketų ataka prieš taikius Ukrainos miestus. Prieš tai Maskvos pajėgos yra dar kelis kartus į Ukrainą paleidusios didžiulę raketų salvę. Jų metu dažniausiai smūgiuojama kritinės svarbos infrastruktūrai.

Politico: Rusija gali panaudoti cheminį ginklą UkrainojePasak JAV pareigūnų, Bideno administracija rimtai vertina cheminių ginklų grėsmę iš Rusijos pusės.JAV prezidento Joe Bideno administracija įvertino, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali pirmiausia panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje, o tik po to griebtis branduolinės konfrontacijos su NATO, jei jo kariai ir toliau pralaimės Ukrainos mūšio lauke.„Tačiau jei mūšio lauke ir toliau būtų aukų arba Rusijos kariuomenė visiškai žlugtų, kai kurie šiuo klausimu dirbantys aukšto rango pareigūnai priėjo prie išvados, kad Maskva gali panaudoti cheminį ginklą, įskaitant ir tą, su kurio panaudojimu šalis yra susijusi dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo“, – rašė „Politico“.

ES miestai raginami padovanoti Ukrainai elektros generatoriųVisos Europos miestai trečiadienį buvo paraginti siųsti atsarginius generatorius Ukrainai, kad po rusų išpuolių prieš elektros infrastruktūrą padėtų šaliai išgyventi žiemą.Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai  paraginus Europos Sąjungos nares pristatyti karo nuniokotai rytinei kaimynei gyvybiškai reikalingą įrangą, Ukrainos elektros tinklas vėl buvo bombarduojamas.Maskvai taikantis į itin svarbią infrastruktūrą, milijonams ukrainiečių nutrūko elektros energijos tiekimas. Artėjant žiemai ir krentant temperatūrai, vis labiau baiminamasi dėl gyventojų likimo.„Dėl Rusijos atakų prieš ypatingos svarbos civilinę infrastruktūrą šiuo metu ukrainiečiai neturi elektros energijos“, – sakė R. Metsola.Italijos Florencijos miesto meras Dario Nardella, vadovaujantis Europos vietos valdžios institucijų tinklui, sakė, kad siekia koordinuoti 200 žemyno miestų grupę, kuri siųstų į Ukrainą savo atsargoje turimus generatorius.„Turime galimybių atsiųsti kelis šimtus, net pramoninio dydžio, generatorių, kurie galės pagaminti gana daug energijos“, – sakė jis.Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas teigė, kad dėl Maskvos bombardavimų Ukrainai reikia generatorių, padėsiančių užtikrinti pagrindinius žmonių poreikius.Tačiau, pasak jo, svarbiausias Kyjivo prioritetas – gauti kitą sunkiąją įrangą, reikalingą „neatidėliotinai atstatyti“ šalies elektros energijos tinklą.„Turime užtikrinti energijos gamybą ir tvarų jos paskirstymą, kad galėtume palaikyti savo ekonomiką“, – sakė A. Jermakas.

Analitikai: Kremlius neatsisakė savo tikslo Ukrainoje, bet jį užmaskavo Kremlius neatsisakė savo maksimalaus tikslo susigrąžinti Ukrainos kontrolę, bet iš dalies užmaskavo Rusijos tikslus, kad suklaidintų Vakarų šalis ir priverstų Ukrainą reikalauti taikos. Taip teigiama Amerikos karo tyrimų instituto  ataskaitoje.Lapkričio 21 d. Rusijos prezidento „dešinioji ranka“ Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad dabartinės Ukrainos vyriausybės pakeitimas nėra Rusijos invazijos į Ukrainą tikslas, ir pažymėjo, kad V. Putinas „jau tai pasakė“. „Tai, kad D. Peskovas remiasi šiais V. Putino komentarais, verčia abejoti, ar Rusija rimtai atsitraukia nuo savo tikslų... Kremliaus tikslų nutylėjimas, tikriausiai skirtas Vakarų auditorijai, vis dėlto klaidina Rusijos karo šalininkus“, – sakė analitikai.

Karo ekspertas pasakoja, kada Rusija surengs kitą raketų smūgį UkrainaiKaro ekspertas Oleksandras Kovalenko mano, kad Ukrainai liko dvi savaitės iki kitos masinės Rusijos raketų atakos. Kaip jis pažymėjo, per šį laiką Rusija galės surinkti amuniciją, kuri galės pralaužti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą. „Stabilizuojantys išjungimai gali tęstis dar dvi dienas, tačiau apskritai elektros sistema bus subalansuota... dvi savaites. Dvi savaitės. Maždaug tiek laiko rusų okupantams reikia sukaupti šaudmenų, galinčių pralaužti priešlėktuvinę gynybą ir padaryti reikšmingos, bet didelės žalos. Dvi savaitės yra tas vidutinis atokvėpio laikotarpis, prie kurio turėsime priprasti“, – sakė Kovalenko.

Moldovos ministras: šalyje yra rimtų problemų dėl energijos tiekimoDidžiojoje Moldovos dalyje, kaip ir po ankstesnių Rusijos apšaudymų, elektra buvo nutraukta, interviu BBC laidai „Newshour“ sakė Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu.„Matau labai mažai šviesų, 90 proc. šalies be elektros“, – sakė N. Popescu.„Troleibusai, šviesoforai, tekantis vanduo – elektros energijos tiekimo nutraukimas paveikė viską. Tradiciškai elektrą importuojame iš Ukrainos ir Rumunijos. Per pastarąjį pusantro mėnesio buvo pertraukų, bet šiandien situacija yra daug blogesnė“, – pridūrė ministras.„Tai yra žala, kurią specialiai padarė Rusija. Mums reikia elektros energijos. Mums reikia dujų. Nesu tikras, iš kur jų gauti. Tai labai pavojinga situacija. Moldovos gyventojai gali bandyti išvykti į ES. Galbūt susiduriame su humanitarine krize, kurią pajus visa Europa“, – pabrėžė N. Popescu.

JT Saugumo Taryba: Zelenskis apkaltino Rusiją nusikaltimais žmoniškumuiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją nusikaltimais žmoniškumui, kalbėdamas vaizdo ryšiu per JT Saugumo Tarybos posėdį, sušauktą po naujausios raketų smūgių bangos į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.V. Zelenskis sakė, kad Rusija pasauliui pasiūlė tik terorą, destabilizaciją ir dezinformaciją.Didelėse Ukrainos teritorijose nuo naujausių Rusijos raketų smūgių buvo išjungta energija.Ukrainos kariuomenė pranešė, kad trečiadienį į šalį buvo paleistos 67 raketos, iš kurių 51 buvo numušta. Vien į Kijevą buvo paleista 30 raketų. Dėl smūgių Ukrainai žuvo mažiausiai 10 žmonių, daugiau nei 30 buvo sužeisti.Prieš susitikimą Baltieji rūmai sakė, kad Rusijos smūgiai neturi karinės reikšmės, o jų pagrindinis tikslas yra „padidinti Ukrainos vyrų, moterų ir vaikų mirčių ir kančių skaičių“.Vašingtonas taip pat sakė, kad apšaudymai didina avarijų riziką regiono atominėse elektrinėse.

Lenkijos prašo Vokietijos perduoti Ukrainai Varšuvai pažadėtas „Patriot“ sistemasToks pareiškimas iš Lenkijos nuskambėjo trečiadienį, kai Rusijos Federacija Ukrainai vėl smogė raketomis. Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pasiūlė Vokietijai perduoti savo šaliai pažadėtas universalios oro gynybos sistemos „Patriot“ baterijas Ukrainai.Kaip socialiniame tinkle „Twitter“ pažymėjo Lenkijos ministras, kompleksų perkėlimas padės apsaugoti Ukrainą nuo tolesnių aukų ir energijos tiekimo nutraukimo dėl Rusijos apšaudymo.„Po naujausių Rusijos raketų atakų kreipiausi į Vokietiją, kad ši perduotų Lenkijai pasiūlytas „Patriot“ baterijas Ukrainai ir dislokuotų jas prie vakarinės sienos. Tai apsaugos Ukrainą nuo tolesnių aukų ir deeskalacijos bei padidins saugumą prie mūsų rytinės sienos“, – teigė M. Blaszczakas.

Kremlius sako tikįs puolimo Ukrainoje sėkmeRusijos pajėgoms toliau vykdant smūgius Ukrainos energetikos sistemai, Kremlius trečiadienį pareiškė tikįs savo puolimo Ukrainoje sėkme.„Dėl specialiosios operacijos ateities ir sėkmės nėra jokių abejonių“, – lankydamasis Armėnijoje, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pavartojęs oficialų terminą, kuriuo Maskva apibūdina savo invaziją.Į Jerevaną trečiadienį atvykusį prezidentą Vladimirą Putiną lydintis D. Peskovas išsamesnės informacijos nepateikė.Su reporteriais jis kalbėjo tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rengėsi kreiptis į skubų posėdį šaukiančią Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, ir po to, kai Europos Parlamentas Rusiją pripažino „terorizmą remiančia valstybe“.Apie šį simbolinį politinį europarlamentarų žingsnį D. Peskovas nekalbėjo.Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova platformoje „Telegram“ kiek anksčiau parašė: „Siūlau pripažinti Europos Parlamentą idiotiškumo rėmėju“.

Pentagonas pristatė, kokią karinę pagalbą suteiks Ukrainai Naujajame karinės pagalbos Ukrainai pakete Jungtinės Valstijos perduos papildomų raketų HIMARS, NASAMS priešlėktuvinėms sistemoms, HARMS priešlėktuvinėms sistemoms, taip pat 155 mm sviedinius, kulkosvaidžius, skirtus pataikyti į dronus ir kitus ginklus.Tai teigiama trečiadienį paskelbtame oficialiame JAV gynybos departamento pranešime, praneša „Ukrinform“.„Tai yra dvidešimt šeštasis įrangos paskirstymas iš JAV gynybos departamento rezervų Ukrainai nuo 2021 metų rugpjūčio“, – nurodė JAV departamentas.Pasak Pentagono, naujajame karinės pagalbos pakete numatyta skirti papildomą amuniciją Ukrainos NASAMS sistemoms, 150 didelio kalibro kulkosvaidžių su termovizoriais kovai su dronais, papildomų raketų HIMARS. Be to, Jungtinės Valstijos perduos 200 didelio tikslumo 155 mm artilerijos sviedinių, didelės spartos HARM priešraketinių raketų.Ukraina taip pat gaus 150 universalių ratinių HMMWV transporterių, daugiau nei 100 lengvųjų taktinių transporto priemonių, daugiau nei 20 milijonų kasečių šaulių ginklams, daugiau nei 200 generatorių.„Atsižvelgiant į negailestingas ir brutalias Rusijos raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos kritinę energetikos infrastruktūrą, papildomi oro gynybos pajėgumai išlieka neatidėliotinu prioritetu“, – nurodė JAV gynybos departamentas.

Raketų smūgis Ukrainai: trys smūgiai į daugiabučius, 10 žuvusiųjųUkrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis sakė, kad trečiadienio vakare jau yra duomenų apie 10 žuvusiųjų per dieną Rusijos surengtas raketų atakas.Apie tai jis rašė socialiniame tinkle „Facebook“, praneša „Ukrinform“.„Rusija ir toliau vykdo masinius raketų smūgius visos Ukrainos civiliams gyventojams. Šiandien turime tris smūgius daugiaaukščiuose pastatuose. Deja, žuvo 10 žmonių. Tik nuo spalio 10 iki lapkričio 23 dienos rusai įvykdė beveik 600 raketų atakų mūsų teritorijoje“, – rašė ministras.Jis pažymėjo, kad Rusija sąmoningai apšaudė gimdymo namus Zaporožėje, kur buvo tik gimdančios moterys, kūdikiai ir medicinos personalas.„Tai nėra tik karo nusikaltimas. Rusai sąmoningai nukreipė S-300 raketas į vietą, kur gimsta gyvenimas. Naujagimiui berniukui buvo tik 2 dienos, kai rusai atėmė gyvybę“, – pabrėžė D. Monastyrskis.„Neįmanoma įsivaizduoti motinos skausmo dėl netekties. Tačiau galima suprasti teisingą pyktį, kurį jaučia visi ukrainiečiai. Susiję asmenys bus patraukti atsakomybėn. Pagal įstatymus ir teisingumą“, – pabrėžė ministras.Kaip pranešta, trečiadienį Rusija į Ukrainos teritoriją paleido padarė 67 raketas, iš kurių 51-ą Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė.

Macronas ketina ateinančiomis dienomis kalbėtis su PutinuPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė ketinąs netrukus pasikalbėti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. „Ketinu ateinančiomis dienomis turėti su juo tiesioginį kontaktą“, - trečiadienį Paryžiuje žurnalistams sakė E. Macronas. Temos esą pirmiausiai bus „civilinė branduolinė energetika“ ir „Zaporižios atominė jėgainė“, rašo agentūra AFP.E. Macronas praėjusiomis dienomis apie padėtį Zaporižios AE jau kalbėjosi su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafaeliu Grossiu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Elektrinė yra Rusijos aneksuotoje Zaporižios srityje, netoli fronto.Trečiadienį Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Energoatom“ pareiškė, kad po naujų rusų atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą trys elektrinės buvo atjungtos nuo tinklo. „Rusijos strategija yra sukelti desperaciją žmonėms vietoje“, - sakė E. Macronas.

Raketų smūgio Kyjivui aukų padaugėjo iki keturiųRusijos kariuomenės raketų smūgio Ukrainos sostinei Kyjivui aukų padaugėjo iki keturių.Tai pranešė transliuotojas CNN, remdamasis Kyjivo srities gubernatoriumi Oleksijumi Kuleba.Pasak jo, sužeisti dar 34 žmonės, tarp jų – penki vaikai.O. Kuleba pridūrė, kad šiuo metu vyksta elektros tiekimo atkūrimo darbai, ir paragino gyventojus nepanikuoti.Raketos Kyjive krito trečiadienio popietę. Iš pradžių skelbta apie vieną, o kiek vėliau – apie tris žuvusiuosius. Pasak mero Vitalijaus Klyčko, mieste suduota kritinei infrastruktūrai.

Zelenskis trečiadienį kreipsis į skubų posėdį rengiančią JT Saugumo TarybąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipsis į JT Saugumo Tarybą, kuri šaukia skubų posėdį dėl naujausių Rusijos oro smūgių Ukrainai, dėl kurių sutriko elektros tiekimas ir kaimyninėje Moldovoje, pranešė diplomatai.Sušaukti skubų posėdį paprašė Ukraina ir jis prasidės Niujorke 21 val. Grinvičo laiku (23 val. Lietuvos laiku).Į Saugumo Tarybą V. Zelenskis kreipsis vaizdo ryšiu, naujienų agentūrai AFP patvirtino du diplomatai.Rusija trečiadienį vėl smogė Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir į įvairius taikinius paleido „apie 70 sparnuotųjų raketų“, visoje šalyje sukėlusi elektros bei vandens tiekimo sutrikimų, pranešė ukrainiečių kariuomenė.

Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė belaisviaisNepaisant naujų Rusijos atakų prieš Ukrainą, abi šalys vėl apsikeitė belaisviais. „Susigrąžinome 36 savo žmones – vieną civilį ir 35 kareivius“, - „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.Tarp laisvę atgavusiųjų yra Mariupolio gynėjai ir nacionalinės gvardijos kariai, kurie karo pradžioje pateko į nelaisvę uždaroje zonoje apie 1986 metais sprogusią Černobylio atominę elektrinę.Karo belaisvių koordinavimo štabo duomenimis, išlaisvinti ukrainiečiai yra 19-56 metų amžiaus. Kas trečias jų sužeistas.Rusijos gynybos ministerija Maskvoje patvirtino, kad trečiadienį buvo paleisti 35 rusų kariai. Jie dabar medicininiam gydymui esą bus skraidinami į Maskvą.

Ukraina prašo skubaus JT Saugumo Tarybos posėdžio dėl Rusijos smūgiųUkraina prašys surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, kuriame būtų aptarti naujausi Rusijos smūgiai elektros energijos gamybos įrenginiams, šiandien pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Civilių gyventojų žudymas ir civilinės infrastruktūros naikinimas yra teroro aktai. Ukraina ir toliau reikalaus ryžtingo pasaulio atsako į šiuos nusikaltimus“, – parašė jis tviteryje.

Lvovas liko be elektros Apie tai pranešė Lvovo meras Andrijus Sadovijus.„Visas miestas liko be šviesos. Laukiame daugiau informacijos iš energetikų. Gali sutrikti vandens tiekimas. Apsistokite prieglaudose“, – rašė jis.Vėliau A. Sadovijus pažymėjo, kad tramvajai ir troleibusai mieste nevažinėja.

Raketų ataka Ukrainoje: žuvo šeši žmonės ir apgadinta 16 infrastruktūros objektųLapkričio 23 d. Rusijos raketos pataikė į 16 Ukrainos infrastruktūros objektų. Dešimtys ukrainiečių buvo sužeisti, o šeši žmonės žuvo.

JAV skiria Ukrainai dar 400 mln. dolerių karinę paramąJungtinės Valstijos paskelbė apie tolesnę 400 mln. dolerių (389 mln. eurų) karinę paramą Ukrainai. Paramos paketas apima ginklus, amuniciją ir oro gynybos įrangą iš JAV atsargų, trečiadienį sakė JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas.„Toliau remsime Ukrainą tol, kol reikės, kad ji galėtų toliau gintis ir, kai tam ateis laikas, prie derybų stalo turėtų kiek įmanoma stipresnę poziciją“, - pažymėjo A. Blinkenas.Anot duomenų, JAV nuo prezidento Joe Bideno kadencijos pradžios 2021 metų sausį skyrė Ukrainai 19,7 mlrd. eurų karinę paramą.

Zelenskis pakomentavo naujausią Rusijos išpuolįUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo šiandieninį Rusijos okupantų vykdomą Ukrainos miestų apšaudymą.Kaip jis pažymėjo vaizdo pranešime, į Ukrainos miestus buvo paleistos 67 raketos. „Šiandien Europos Parlamentas pripažino Rusiją terorizmą remiančia valstybe. Galiausiai. Ačiū visiems EP nariams. Ir tada Rusija visam pasauliui įrodė, kad visa tai tiesa, panaudodama 67 raketas prieš mūsų infrastruktūrą, energetikos sektorių, paprastus žmones“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos kariuomenė: trečiadienį į šalies teritoriją paleista apie 70 sparnuotųjų raketų Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad trečiadienį į šalies teritoriją Rusija iš viso paleido apie 70 sparnuotųjų raketų.Kariuomenės teigimu, 51 jų pavyko numušti.Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigė, kad į sostinę buvo paleista daugiau kaip 30 raketų.Po šių smūgių dalis Ukrainos liko be elektros, kai kur nutrauktas ir vandens tiekimas. Apie elektros tiekimo sutrikimus taip pat pranešta kaimyninėje Moldovoje. Turimais duomenimis, Kyjive žuvo trys žmonės.Tai buvo naujausia masinė Rusijos raketų ataka prieš taikius Ukrainos miestus. Prieš tai Maskvos pajėgos yra dar kelis kartus į Ukrainą paleidusios didžiulę raketų salvę. Jų metu dažniausiai smūgiuojama kritinės svarbos infrastruktūrai.

EP pirmininkė R. Metsola inicijavo kampaniją „Vilties generatoriai“ Ukrainai padėtiSiekdami padėti Ukrainai apsirūpinti elektros energija, Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola kartu su „Eurocities“ miestų tinklo vadovu Dario Nardella pradėjo kampaniją „Vilties generatoriai“.Siekdami padėti ukrainiečiams išgyventi žiemą, EP pirmininkė R. Metsola ir Florencijos meras Dario Nardella, kuris vadovauja daugiau nei 200 didžiausių Europos miestų vienijančiam tinklui „Eurocities“, trečiadienį pristatė iniciatyvą, kuria Europos miestai raginami padovanoti Ukrainai elektros generatorių ir transformatorių. Tai padės užtikrinti būtiniausių šalies objektų veikimą, aprūpinant energija ligonines, vandens tiekimo infrastruktūrą, pagalbos centrus, prieglaudas, telefono linijas ir kt.„Europos Parlamentas ir ES pademonstravo didelį solidarumą Ukrainai tiekiant humanitarinę, karinę ir finansinę pagalbą. Dabar šaliai reikia konkrečių priemonių žiemai išgyventi. Raginu visus Europos miestus ir regionus prisijungti prie „Vilties generatorių“ kampanijos. Kartu galime labai daug pasiekti“ , – kalbėjo R. Metsola.„Nuo karo pradžios „Eurocities“ susibūrė palaikyti Ukrainą. Rugpjūčio 19 d. Kyjive pasirašėme supratimo memorandumą Ukrainos atstatymui paremti. Dabar kartu su mūsų partneriais, daugiau nei 200 didžiųjų miestų ir EP pirmininke R. Metsola padarysime viską, ką galime, kad pasiūlytume tiesioginę pagalbą Ukrainos žmonėms. Kitą savaitę Vienoje vyksiančioje kasmetinėje „Eurocities“ bendradarbiavimo platformoje mes išsamiai pristatysime iniciatyvą daugiau nei 80 miestų. Aš ir mano kolegos merai žinome vietinių paslaugų svarbą. Skelbdami šį raginimą miestams susiburti ir padėti Ukrainai, paaukojant generatorius ir transformatorius, galime padėti užtikrinti, kad Ukrainos miestai galėtų kuo geriau susitvarkyti savo kasdienį gyvenimą. Turime veikti nedelsiant. Atėjo žiema, nėra elektros ir dujų, nėra laiko gaišti“, – teigė D. Nardella.„Didžiuojamės, kad europiečiai ir jų institucijos, pavyzdžiui, Europos Parlamentas bei „Eurocities“, remia Ukrainos pastangas atlaikyti teroristinius Rusijos veiksmus prieš civilius gyventojus“, - sakė Andrijus Jermakas, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovas.Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir nuolatinių, tarptautinę ir humanitarinę teisę pažeidžiančių išpuolių prieš svarbiausią civilinę infrastruktūrą, daugiau kaip 30 proc. Ukrainos elektrinių buvo sugadintos arba sunaikintos, todėl milijonai ukrainiečių liko be elektros energijos.

Ukrainos energetikos ministerija: dauguma vartotojų visoje šalyje liko be elektrosVisos Ukrainos atominės elektrinės, dauguma šiluminių ir hidroelektrinių buvo laikinai atjungtos nuo elektros tinklo, rašoma ministerijos „Facebook“ puslapyje. Teigiama, kad elektros trūkumas gali turėti įtakos šilumos ir vandens tiekimui.Avarinės tarnybos, anot Ukrainos energetikos ministerijos, jau dirba ir daro viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau būtų atkurtas elektros tiekimas, „tačiau, atsižvelgiant į žalos mastą, prireiks laiko“.

Po naujausių Rusijos raketų smūgių trys Ukrainos atominės elektrinės atjungtos nuo nacionalinio elektros tinklo Po naujausių Rusijos raketų smūgių trys Ukrainos atominės elektrinės atjungtos nuo nacionalinio elektros tinklo, pranešė šalies atominių elektrinių operatorė „Energoatom“.Remiantis socialiniuose tinkluose paskelbtu „Energoatom“ pranešimu, po smūgių ekstremaliųjų situacijų protokolai aktyvuoti Rivnės, Pietų Ukrainos ir Chmelnyckio atominėse elektrinėse. Dėl to, anot „Energoatom“, „visi reaktoriai buvo automatiškai atjungti“ nuo elektros tinklo.

Moldova kviečiasi Rusijos ambasadorių Moldova po naujausių elektros tiekimo trikdžių dėl raketų smūgio prieš Ukrainą kviečiasi Rusijos ambasadorių.Tai pranešė „The Guardian“, remdamasis šios šalies užsienio reikalų ministru Nicu Popescu.„Dėl Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą Moldova vėl paniro į tamsą, – tviteryje parašė politikas. – Daviau nurodymą iškviesti Rusijos ambasadorių pasiaiškinti.“Trečiadienio popietę Rusijos kariuomenė prieš Ukrainą pradėjo dar vieną didžiulę raketų ataką. Po jos elektra dingo ne tik kai kuriuose pačios Ukrainos miestuose, tačiau ir dalyje Moldovos.

Zelenskis sveikina EP rezoliuciją dėl Rusijos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Europos Parlamento sprendimą pripažinti Rusiją terorizmą remiančia valstybe. „Rusija visais lygiais turi būti izoliuota ir patraukta atsakomybėn“, – rašė jis trečiadienį socialiniuose tinkluose. Taip esą bus padarytas galas „ilgalaikiam Rusijos politiniam terorizmui“ Ukrainoje ir pasaulyje.Prieš tai EP didele balsų dauguma priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje teigiama, kad tyčiniai Rusijos pajėgų išpuoliai ir žiaurumai prieš Ukrainos gyventojus, civilinės infrastruktūros naikinimas ir kiti šiurkštūs tarptautinės ir humanitarinės teisės pažeidimai prilygsta terorizmui ir karo nusikaltimams. Todėl europarlamentarai pripažįsta Rusiją valstybe, kuri remia terorizmą ir naudoja teroristines priemones.Šalys paragintos silpninti diplomatinius santykius su Rusija ir įvesti jai griežtesnes sankcijas.

Medvedevas apie Rusijos raketas: visiems užteks!Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs prezidentas  Dmitrijus Medvedevas pareiškė neva Rusija didina itin taiklios raketinės ginkluotės gamybą. Savo „Telegram“ kanale itin aršiais pareiškimais pastaruoju metu besišvaistantis politikas parašė, kad apie tai buvo kalbama per vizitą valstybinėje mokslo-pramonės bendrovėje „Region“.„Priešai ir toliau atidžiai „skaičiuoja“, kiek ko paleidome, ir kas liko iš mūsų išteklių. Veltui tikisi, kad mūsų galimybės sumenks. Ir toliau skaičiuokite. Visiems užteks!“ – užtikrino D. Medvedevas.

Po Rusijos smūgių be elektros liko ir Odesa.Apšaudymai iš Rusijos pusės tęsiasi, visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus.

Pranešama, kad žuvusiųjų skaičius po atakų Kyjive išaugo iki trijų Mažiausiai trys žmonės žuvo per apšaudymą, praneša Kyjivo miesto karinė administracija. Skaičiuojama, kad dar bent šeši žmonės buvo sužeisti. „Per šią ataką buvo apgadintas dviejų aukštų gyvenamasis pastatas. Trys žmonės žuvo, dar šeši buvo sužeisti“, – per platformą „Telegram“ paskelbė sostinės karinė administracija. Iš sostinės taip pat pranešama apie didelius elektros ir vandens tiekimo sutrikimus.

Viename iš Kyjivo srities rajonų per Rusijos atakas nukentėjo daugiaaukštis gyvenamasis namas, kilo gaisras. Apie tai pranešė regiono policijos vadovas Andrijus Nebitovas.https://t.me/uniannet/81197

Be elektros liko ir dalis MoldovosKišiniovas ir eilė kitų Moldovos gyvenviečių liko be elektros, pranešė ministrės pirmininkės pavaduotojas Andrejus Spinu.Jis elektros energijos tiekimo nutraukimą siejo su Ukrainos apšaudymu, kurį lapkričio 23 dieną vykdo Rusijos gynybos ministerija.Elektros tiekimas trūkinėja ir Padniestrėje.Tinklų operatorė „Moldelectrica“ šiuo metu bando atkurti tiekimą.Trečiadienio popietę Rusijos kariuomenė prieš Ukrainą pradėjo dar vieną didžiulę raketų ataką. Apie smūgius jau pranešta, be kita ko, sostinėje Kyjive ir vakariniame Lvivo mieste.

Per ataką Kyjive žuvo mažiausiai vienas žmogus„The Guardian“ cituoja sostinės pareigūnus, kurie pranešė, kad ataka pareikalavo mažiausiai vieno žmogaus gyvybės. Dar vienas žmogus sužeistas.

Mykolajivo regiono administracijos vadovas Vitalijus Kimas pranešė, kad į regioną Rusija paleido penkias raketas.

Rusija smogė ir vakariniam Ukrainos miestui Lvivui. Skelbiama, kad po atakos visas miestas liko be elektros.„Visas miestas be elektros. Laukiame informacijos iš energetikų. Galimi vandens tiekimo sutrikimai. Likite slėptuvėse“, – sakė Lvivo meras Andrijus Sadovas.

Po Rusijos atakų Kyjive dega automobiliai:https://t.me/Novoeizdanie/31576

Kyjive nugriaudėjo galingas sprogimas Ukrainos žiniasklaidos priemonės praneša, kad trečiadienio popietę šalies sostinėje nugriaudėjo galingas sprogimas. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko patvirtino, kad per ataką pataikyta į vieną iš sostinės infrastruktūros objektų. „Likite slėptuvėse! Oro pavojus tęsiasi“, – rašė jis „Telegram“. Vėliau pranešta apie dar kelis sprogimus Kyjive. Pasak V. Klyčko, gelbėtojai vyksta į įvykių vietas. UNIAN skelbia, kad dalyje Ukrainos sostinės rajonų dingo elektra. Ukrainos žiniasklaida praneša ir apie sprogimus Vinycios, Lvivo, Poltavos srityse. Visose Ukrainos srityse paskelbtas oro pavojus. Šalies gyventojai įspėjami dėl raketų keliamos grėsmės. https://t.me/uniannet/81177

Vadinamosios DLR vadeiva Pušilinas pranešė apie apsikeitimą belaisviais Vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadeiva Denisas Pušilinas trečiadienį pareiškė, kad su Ukraina vėl bus apsikeista karo belaisviais, šįsyk – pagal formulę 35 į 35.Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis D. Pušilino įrašu „Telegram“ kanale.Pasak portalo, Ukrainos pareigūnai informacijos apie dar vieną apsikeitimą belaisviais kol kas nekomentuoja.„rbc.ua“ primena, kad lapkričio 11 d. Ukraina ir Rusija apsikeitė belaisviais. Tada Ukraina susigrąžino dar 45 šalies gynėjus.Lapkričio 3 d. buvo apsikeista belaisviais pagal formulę 107 į 107.

Visose Ukrainos srityse paskelbtas oro pavojus Visose Ukrainos srityse paskelbtas oro pavojus. Šalies gyventojai įspėjami dėl raketų keliamos grėsmės. Tai pranešė portalas „rbc.ua“.Žytomyro srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Bunečka įspėjo, kad gali prasidėti raketų ataka. Jis paragino regiono gyventojus būti slėptuvėse.Apie pavojų įspėjo ir Dniepropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas. Pasak jo, užfiksuoti rusų raketų paleidimai, regione dirba Ukrainos oro gynybos pajėgos. Pareigūnas paragino gyventojus nieko neskelbti socialiniuose tinkluose.Savo ruožtu Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhejus Bratčukas paragino gyventojus neinformuoti apie oro gynybos pajėgų darbą, kadangi priešas stebi Ukrainos informacinę erdvę.Iš Odesos srities gauta pranešimų apie sprogimus, nugriaudėjusius paskelbus oro pavojų.Anksčiau Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas įspėjo pietinių Ukrainos regionų gyventojus apie galimus raketų smūgius. Vėliau jis pareiškė, kad okupantai paleido penkias raketas Mariupolio rajone.

Moldova neigia, kad Ukraina jai netiekia rusiškų dujų Trečiadienį Moldova atmetė „Gazprom“ kaltinimus, kad Ukraina nukreipia Moldovai skirtą dujų tiekimą. Prieš tai Rusijos energetikos milžinė apkaltino Kyjivą stabdant tiekimus ir pagrasino juos nutraukti.Per Ukrainą eina pagrindinė Rusijos dujų tiekimo į Europą tranzitinė arterija, o „Gazprom“ grasina sumažinti dujų srautus tuo metu, kai Moldova, Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių išgyvena energetikos krizę. Atsakydama į Vakarų taikomas sankcijas dėl karo Ukrainoje, Maskva visiškai sumažino dujų tiekimus Europai.Šią savaitę „Gazprom“ apkaltino Ukrainą, kad ji stabdo Moldovai skirtus maždaug 52,52 mln. kubinių metrų dujų, ir pagrasino nuo kitos savaitės sumažinti apimtį, jei „disbalansas“ nebus ištaisytas.„Noriu aiškiai pasakyti, kad visos Moldovai tiekiamos dujos pasiekia mūsų šalį“, – trečiadienį socialinėje žiniasklaidoje sakė Moldovos ministras pirmininkas Andrejus Spinu. „Dujų kiekiai, apie kuriuos kalba „Gazprom“, yra mūsų sukauptas rezervas, laikomos Ukrainos talpyklose“, – pridūrė jis. „Tebūnie aišku ir tai, kad už visą kiekį dujų mūsų šalis visiškai atsiskaitė ir toliau mokės“, – sakė A. Spinu.Jis paaiškino, kad Moldova turi sukaupusi talpyklose „daugiau nei 200 mln. kubinių metrų dujų“.Anksčiau Ukraina taip pat paneigė „Gazprom“ kaltinimus ir tvirtino, kad Moldovos vartotojai gauna visą jiems skirtų dujų kiekį. Ji taip pat apkaltino Rusiją „manipuliuojant faktais“, kad pateisintų sumažintą tiekimą į Europą.Rusija sumažino dujų tiekimą tarp Ukrainos ir Rumunijos įsispraudusiai Moldovai, sumažėjo ir elektros importas į šią šalį. Provakarietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu šią savaitę perspėjo, kad dėl karo Ukrainoje šią žiemą šaliai gresia „didžiulė energetikos krizė“.

Nuo šio mėnesio pradžios į Ukrainą įvežta daugiau kaip 100 tūkst. generatorių Nuo šių metų lapkričio 1 d. į Ukrainą įvežta 136 tūkst. įvairaus tipo elektros generatorių už maždaug 88 mln. dolerių (85,28 mln. eurų).Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatu Jaroslavu Železniaku.Parlamentaro duomenimis, taikant muitų lengvatą, suteiktą lapkričio 9 d. Ukrainos vyriausybės priimtu sprendimu, į šalį buvo įvežti 32 tūkst. generatorių. Lengvatos suma sudaro 5,2 mln. dolerių (5,04 mln. eurų).„rbc.ua“ primena, kad Ukrainoje lapkričio 10 d. įsigaliojo ministrų kabineto nutarimas, pagal kurį panaikinamas įvežimo muitas generatoriams, akumuliatoriams ir dar kai kurioms prekėms.Rusija nuo spalio 10 d. masiškai atakuoja raketomis ir dronais Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Ukrainos pareigūnai per kratas Maskvos patriarchato cerkvėse rado prorusiškos literatūros, milijonus grynųjų ir įtartinų asmenų Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnai per kratas Maskvos patriarchato cerkvėse rado prorusiškos literatūros, milijonus grynųjų ir įtartinų Rusijos piliečių.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis UST spaudos centru.Kratos vyko Kyjivo Pečorų lauroje, taip pat Koreco Šv. Trejybės vienuolyne ir Sarnų – Polesės vyskupijos patalpose Rivnės srityje.Pareigūnai patikrino daugiau kaip 350 bažnytinių pastatų ir 850 žmonių. Daugiau kaip 50 žmonių buvo nuodugniai apklausti, taip pat ir naudojant melo detektorių. Tarp jų buvo ne tik ukrainiečių, bet ir užsieniečių, taip pat ir rusų, kurie buvo rasti cerkvių teritorijoje.Kai kurie Rusijos piliečiai pateikė SSRS pasus ir karinius bilietus, dalis neturėjo dokumentų originalų, o tik jų kopijas arba suklastotus Ukrainos pasus.Kyjivo Pečorų lauroje buvo rastas 32 metų ukrainietis, tikriausiai susijęs su neteisėta prorusiškos naujienų agentūros „Antvan“ veikla.Per kratas cerkvėse buvo paimta prorusiškos literatūros, naudojamos seminarijose ir parapijinėse mokyklos, taip pat ir propaguojant „rusų pasaulį“, daugiau kaip 2 mln. grivinų (53 tūkst. eurų), daugiau kaip 100 tūkst. dolerių ir keli tūkstančiai Rusijos rublių.Antradienį buvo pranešta, jog UST pareigūnai ėmėsi kontržvalgybos priemonių Kyjivo Pečorų lauroje, kad ji nebūtų naudojama kaip „rusų pasaulio“ kuopelė.https://t.me/uniannet/81111

JK pirmą kartą nuo karo pradžios siunčia Ukrainai sraigtasparniųDidžiosios Britanijos gynybos ministerija paskelbė, kad pirmą kartą nuo karo pradžios siunčia Ukrainai sraigtasparnių.Gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad tai bus pirmas kartas nuo Rusijos invazijos pradžios, kai į karo draskomą šalį bus išsiųsti pilotuojami orlaiviai. Pasak BBC, bus pateikti trys „Sea King“ tipo sraigtasparniai. Pirmasis iš jų jau atkeliavo į Ukrainą.B. Wallace'as apie tai paskelbė Osle, kur susitinka su sąjungininkėmis aptarti tolesnės karinės paramos Kyjivui, ir pridūrė, kad Britanija papildomai išsiųs 10 tūkst. artilerijos sviedinių. Tai daroma ministrui pirmininkui Rishi Sunakui apsilankius Ukrainos sostinėje ir pristačius naują 50 mln. svarų sterlingų gynybos pagalbos paketą, į jį įeina 125 priešlėktuviniai pabūklai ir įranga Irano Rusijai tiekiamiems bepiločiams orlaiviams atremti.

Zelenskis: priešas dar kartą nusprendė teroru ir žudymu mėginti pasiekti tai, ko nepavyko per 9 mėnesius Trečiadienį per Rusijos smūgį pietinio Zaporižios regiono gimdymo skyriuje žuvus naujagimiui, prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją atnešus į Ukrainą terorą ir žudymą.„Priešas dar kartą nusprendė teroru ir žudymu mėginti pasiekti tai, ko nepavyko per devynis mėnesius ir nepavyks“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė V. Zelenskis.„Vietoj to, ji turės atsakyti už visą blogį, kurį atnešė į mūsų šalį“, – pridūrė jis.

Ukraina: sunaikinta dar 410 okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 410 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki lapkričio 23 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 85 410 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 897 tankų, 5 832 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 887 artilerijos sistemų, 395 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 209 oro gynybos priemonių, 278 lėktuvų, 261 sraigtasparnio, 1 537 dronų, 480 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 396 automobilių, 161 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

JAV per Pasaulio banką Ukrainai skirs 4,5 mlrd. dolerių JAV vyriausybė antradienį paskelbė, kad suteiks Ukrainai 4,5 mlrd. JAV dolerių (4,4 mlrd. eurų) finansinę paramą „ekonominiam stabilumui sustiprinti ir pagrindinėms vyriausybės paslaugoms paremti“.Parama suteikiama Kyjivui kovojant su Rusijos invazijos padariniais. Maskvos pajėgos, patirdamos vis daugiau nuostolių mūšio lauke, intensyvina oro smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.„Šios lėšos bus pradėtos išmokėti artimiausiomis savaitėmis“, – sakoma iždo sekretorės Janet Yellen pareiškime.Pagalba bus skirta Ukrainos vyriausybei ir padės jai kovoti su Rusijos karu, nes „pastiprins ekonominį stabilumą ir parems pagrindines vyriausybės paslaugas, įskaitant ligoninių darbuotojų, valstybės tarnautojų ir mokytojų darbo užmokestį“, priduriama jame.Pasaulio bankas atskirame pareiškime nurodė, kad lėšos buvo sutelktos pagal projektą „Viešųjų išlaidų parama tvariam valdymui Ukrainoje“ (PEACE), kuris yra daugiamilijardinio pagalbos šiai šaliai paketo dalis.JAV lėšos skiriamos „itin svarbiu metu, nes šalis susiduria su dideliais energijos tiekimo sutrikimais ir šaltesniais orais“, sakė Pasaulio banko prezidentas Davidas Malpassas.„Mūsų įsipareigojimas teikti skubią pagalbą Ukrainos žmonėms yra kaip niekad tvirtas“, – pridūrė jis.Pasaulio bankas jau sutelkė beveik 17,8 mlrd. JAV dolerių (17,4 mlrd. eurų) vertės pagalbą Ukrainos žmonėms.Daugiau kaip 11,4 mlrd. JAV dolerių (11,1 mlrd. eurų) šio finansavimo jau išmokėta.Su naujausia suma bendra tiesioginė JAV biudžeto parama Ukrainai pasiekė 13 mlrd. JAV dolerių (12,7 mlrd. eurų), viskas dotacijomis, sakė J. Yellen.

Rusų karių artimieji Putinui: vyras jūs ar kas?„Motinų ir žmonų taryba“ – visuomeninis mobilizuotųjų ir šauktinių giminių, reikalaujančių grąžinti artimuosius iš fronto, judėjimas – pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui surengti atvirą susitikimą.Vaizdo kreipimąsi, kuriame pagarsintas štai toks pasiūlymas, įrašė tarybos organizatorė Olga Cukanova. Ji tai padarė pasklidus informacijai, kad V. Putinas ketina susitikit su karių motinomis. Vis dėlto į susitikimą nebuvo pakviesta nė viena „Motinų ir žmonų tarybos“ narė.O. Cukanova vaizdo įraše nurodo, kad prezidentas ruošiasi susitikti su „kišeninėmis“ motinomis ir pademonstruoti, kad valdžia reaguoja į besikreipiančius mobilizuotųjų giminaičius.„Tačiau mums reikia ne to. Vladimirai Vladimirovičiau, vyras jūs ar kas? Ar jums pakaks drąsos akis į akį susitikti ne su „kišeninėmis“ moterimis, motinomis, dėl kurių susitarta, o su tikromis, kurios iš įvairių miestų už savo pinigus pas jus atvažiavo. Mes čia, Maskvoje, ir esame pasirengusios su jumis susitikti. Laukiame jūsų atsakymo! O gal ir vėl pasislėpsite? Gynybos ministerijoje dirba vyrai, karinėje prokuratūroje – vyrai, prezidento administracijoje – taip pat vien vyrai, pats prezidentas – vyras. O motinos atsidūrusios kitoje pusėje. Tai ką, vyrukai, ateisite pasikalbėti ar slėpsitės?“https://twitter.com/Sota_Vision/status/1595004580768645120

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 438 vaikai Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 438 vaikai, o dar 841 buvo sužeistas. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (424), Charkivo (266) ir Kyjivo (117) srityse.Naktį į trečiadienį okupantai rusai apšaudė raketomis Zaporižios srities Vilniansko miesto ligoninės gimdymo skyrių, žuvo kūdikis.Antradienį Chersone per apšaudymą buvo sužeisti du 10 ir 13 metų amžiaus berniukai.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 719 mokyklų, iš jų 332 visiškai sugriautos.

Per Rusijos smūgį gimdymo namams Ukrainoje žuvo naujagimis Per Rusijos smūgį gimdymo namams Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje, kurią Maskva skelbia aneksavusi, žuvo naujagimis, trečiadienį pranešė ukrainiečių gelbėjimo tarnybos.„Lapkričio 23-iosios naktį Vilniansko mieste Zaporižios srityje dėl raketų atakos vietos ligoninės teritorijoje buvo sugriautas dviejų aukštų gimdymo namų pastatas“, – sakoma gelbėtojų pranešime socialinėje žiniasklaidoje.Jame priduriama, kad „dėl šios atakos žuvo 2022-aisiais gimęs kūdikis“.

Kroatijos prezidentas neleido šalyje rengti Ukrainos kariškių Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius atmetė gynybos ministro Mario Banozičiaus paklausimą dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškių rengimo šalyje, praneša „Ukrinform“, remdamasi naujienų agentūra „Xinhua“.Savo pasiūlymą M. Banozičius išdėstė oficialiame laiške valstybės vadovui.„Prezidento biuro atstovai pareiškė, kad, pagal konstituciją, gynybos ministras neturi įgaliojimų inicijuoti tokį paklausimą. Tai gali daryti tik prezidentas, vyriausybė arba parlamentas“, – sakoma pranešime.Neigiamą atsakymą prezidento biuras aiškino ir kitomis formaliomis priežastimis. Esą ministras nenurodė, ką konkrečiai veiks Kroatijoje Ukrainos kariškiai, ir tik bendrais bruožais apibūdino Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai misijos (EUMAM Ukraine) uždavinius.Prorusiškomis pažiūromis garsėjantis Kroatijos prezidentas Z. Milanovičius spalio pabaigoje nedalyvavo Ukrainai skirtame Krymo platformos susitikime Zagrebe.

Klyčko: Kyjivo laukia baisiausia nuo Antrojo pasaulinio karo žiema Kyjivo meras Vytalijus Klyčko sakė, kad dėl žalos energetikos infrastruktūrai, kurią šalis patiria dėl Rusijos apšaudymo, trijų milijonų Ukrainos sostinės gyventojų laukia baisi žiema.„Tai bus baisiausia nuo Antrojo pasaulinio karo žiema“, – sakė V. Klyčko Vokietijos laikraščiui „Bild“. Miestas turi būti pasirengęs „blogiausiam scenarijui“, kai esant žemai temperatūrai nutrūks elektros tiekimas, tokiu atveju dalis gyventojų turės būti evakuoti“, – sakė Kyjivo meras.V. Klyčko apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atakomis prieš civilinę infrastruktūrą siekiant išvaryti žmones iš Kyjivo. „Putinas nori terorizuoti žmones, priversti juos šalti,  be šviesos“, daryti spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, – sakė V. Klyčko. – Bet to nenutiks. Mano įspūdis toks: žmonės taps tik piktesni, ryžtingesni. Mes nemirsime ir nepabėgsime, kaip to nori V. Putinas.“V. Klyčko paprašė Vokietijos skubiai atsiųsti ne tik ginklų gynybai, bet ir generatorių, šiltų drabužių bei humanitarinių prekių.

Pareigūnas: Rusijai liko raketų dar 3-4 intensyviems Ukrainos apšaudymamsRusijai liko raketų dar 3-4 intensyviems Ukrainos apšaudymams, tokiems kaip lapkričio 15-osios atakos.Tai pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Pasak jo, Ukraina turi tikslią informaciją, kiek vienos ar kitos rūšies ginkluotės yra Rusijos teritorijoje, praneša UNIAN.„Mes žinome, kiek liko. Kai kurių raketų liko mažiau kaip 10 proc., yra raketų, kurių liko 18 proc., bet yra raketų, kurių, deja, Rusijos teritorijoje labai daug – tai raketos S300. Jų pernelyg daug. Jomis dabar ir apšaudomos Zaporižios, Chersono, Charkivo sritys“, - sakė pareigūnas.Anot jo, ukrainiečiai gerai žino, kiek itin tikslių raketų turi Rusija. „Jeigu viskas būtų gerai, jie tikrai nesikreiptų į kitą šalį, prašydami padėti raketomis“, - teigė O. Danilovas.„Jei kalbėsime apie tokį apšaudymą, koks buvo lapkričio 15-ąją, tai jie dar gali surengti tokias atakas ne daugiau kaip tris keturis kartus“, - pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.UNIAN primena, kad lapkričio 15 d. okupantai rusai paleido į Ukrainą daugiau kaip 90 raketų, iš jų 73 pavyko numušti.

Analitikai: Rusijos propagandoje – absurdiški pareiškimaiTikėtina, kad Kremlius ruošia informacinį foną „netikros vėliavos“ atakai Belgorodo srityje surengti, norėdamas susigrąžinti visuomenės paramą kare su Ukraina, dar vienoje analitinėje suvestinėje rašo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) ekspertai.Kremliaus propagandistai pradėjo skleisti hipotezes, kad Ukrainos kariai siekia įsiveržti į Belgorodo sritį, o kiti rusiški šaltiniai pažymi, jog Rusijos pajėgoms būtina susigrąžinti Charkivo srityje esančio Kupjansko kontrolę, kad sumažintų Kyjivo puolimo grėsmę.Šie pareiškimai seniai cirkuliuoja tarp karo tinklaraštininkų, kurie kritikuoja Rusijos karinę vadovybę dėl paliktų pozicijų ir ragina susigrąžinti išvaduotas teritorijas Charkivo srityje.Rusų pareiškimai apie neišvengiamą ukrainiečių ataką prieš Belgorodo sritį yra absurdiški ir skirti tik visuomenei įbauginti, kad žmonės remtų karą, rašo ISW ekspertai.Ukraina neturi nei strateginio intereso įsiveržti į Rusiją, nei pajėgumų tokio masto puolimui surengti, reziumuoja ekspertai. Tuo tarpu po mobilizacijos paskelbimo ir nesėkmių fronte vis mažiau Rusijos pasienio regionų ir likusios šalies dalies gyventojų pritaria beprasmiam įsiveržimui.

Krymui patyrus „dronų ataką“, Maskva „parengtyje“Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje antradienį buvo surengta drono ataka, pranešė Kremliaus įsteigta valdžia ir pridūrė, kad Maskvos pajėgos šiame pusiasalyje yra „parengtyje“.Šis smūgis buvo surengtas Kyjivui paskelbus dar vieną teritorinę pergalę ir praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Maskva pareiškė stiprinanti savo pozicijas Krymo pusiasalyje.„Vyksta dronų ataka“, – platformoje „Telegram“ pranešė Krymo Sevastopolio administracinio regiono gubernatorius Michailas Razvožajevas.„Mūsų priešlėktuvinės gynybos pajėgos dabar dirba“, – teigė jis.Anot jo, du dronai „jau buvo numušti“.M. Razvožajevas sakė, kad jokia civilinė infrastruktūra nenukentėjo, ir paragino gyventojus „išlikti ramius“.Maskva aneksavo Krymą 2014 metais po visoje šalyje vykusių prodemokratinių demonstracijų, po kurių buvo nuverstas Kremliui palankus Ukrainos prezidentas.Ji pasinaudojo pusiasaliu, kuriame yra kelios svarbios Rusijos karinės bazės, kaip atspirties tašku vasario mėnesio invazijai į Ukrainą.Tačiau pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą Krymo pietuose ir šio mėnesio pradžioje atkovojo su aneksuotu pusiasaliu besiribojančio regiono sostinę Chersoną.Nuo vasario mėnesio įvyko keli sprogimai Rusijos kariniuose objektuose Kryme arba netoli jų, įskaitant spalį koordinuotą dronų ataką prieš pagrindinį Rusijos karinio jūrų laivyno uostą Sevastopolyje.Praėjusią savaitę Maskvos paskirtas teritorijos gubernatorius Sergejus Aksionovas pareiškė, kad valdžios institucijos stiprina pozicijas pusiasalyje.„Vykdomi įtvirtinimo darbai, ... siekiant užtikrinti visų Krymo gyventojų saugumą“, – sakė jis.

Rusijos kariai apšaudė gimdymo skyrių, žuvo naujagimisOkupantai rusai apšaudė raketomis Zaporižios srities Vilniansko miesto ligoninės gimdymo skyrių, žuvo kūdikis, praneša UNIAN.„Naktį pabaisos iš Rusijos didžiulėmis raketomis apšaudė mažą Vilniansko ligoninės gimdymo skyrių. Mūsų širdys kupinos sielvarto – nužudytas ką tik dienos šviesą išvydęs naujagimis“, - parašė „Telegram“ kanale  Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras  Staruchas.Jis pridūrė, kad tragedijos vietoje dirba gelbėtojai.UNIAN primena, kad pastaruoju metu Rusijos kariuomenė vis intensyviau apšaudo pafrontės miestus ir kaimus Charkivo, Zaporižios ir Chersono srityse. Antradienį Zaporižios srities Orechovo mieste rusų paleistas sviedinys pataikė į humanitarinės pagalbos skirstymo punktą, įrengtą mokyklos patalpose. Per apšaudymą vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti.  https://t.me/starukhofficial/4254

Europarlamentarai spręs dėl Rusijos pripažinimo terorizmą remiančia valstybeSiekiant griežtai pasmerkti Kremliaus veiksmus prieš Ukrainą, trečiadienį Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje balsuos dėl rezoliucijos, kuria siūloma pripažinti, kad Rusija yra valstybė, remianti terorizmą ir naudojanti teroristinius metodus ir instrumentus. Prie rezoliucijos rengimo prisidėjo europarlamentaras Andrius Kubilius bei kolegos Europos liaudies partijos frakcijoje (ELP). Praėjusią savaitę europarlamentaras Andrius Kubilius Eltai teigė, kad į rezoliuciją yra įtraukta daugybė faktų apie Rusijos veiksmus, kurie atitinka terorizmo apibrėžimą.„Yra aiškiai įvardinta visa eilė faktų – tai Rusijos kariuomenės, Vagnerio grupės nusikaltimai, kurie atitinka visiškai terorizmo apibrėžimus, nusikaltimai prieš taikius gyventojus, faktai apie kankinimus, Mariupolio visiškas sunaikinimas, žudymai, prievartavimai, galų gale ir tai, kad yra raketomis apšaudoma miestų civilinė infrastruktūra. Galima vardinti ir vardinti“, – rezoliucijos tekstą atskleidė A. Kubilius.Europarlamentaras viliasi, kad balsavimas bus sėkmingas, kadangi, pažymėjo jis, Rusijos pripažinimas terorizmą remiančia valstybe turėtų rimtų pasekmių. A. Kubilius tikisi, kad pripažinimas padėtų iki šiol Rusiją partnere laikančias valstybes pakeisti savo mąstymą bei imtis veiksmų, siekiant kardinaliai pakeisti Kremliaus režimą.„O jei bus nepriimta, tai bus signalas Putinui, kad Europos politikams neužtenka drąsos įvertinti Rusijos veiksmus taip, kokie jie yra. Neužtenka drąsos aiškiai pasakyti, kad Putinas naudoja teroristinius metodus, o tai atrištų Putinui rankas elgtis dar žiauriau ir naudoti dar žiauresnius teroristinius metodus“, – pridūrė europarlamentaras.Dokumentu siūloma įtraukti „Wagner Group“, 141-ąjį specialųjį motorizuotąjį pulką, dar vadinamą „Kadyrovo grupuote“, taip pat kitas Rusijos finansuojamas ginkluotas grupuotes, sukarintas grupuotes ir įgaliotinius, pavyzdžiui, veikiančius okupuotoje Ukrainos teritorijoje, į ES asmenų, grupių ir subjektų, dalyvaujančių teroro aktuose, sąrašą (ES teroristų sąrašą).Be to, dokumentu Taryba raginama skubiai užbaigti darbą, susijusį su devintuoju sankcijų paketu bei išplėsti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, įtraukiant susijusius su priverstine deportacija, priverstiniu Ukrainos vaikų įvaikinimu, neteisėtais „referendumais“ Luhansko, Chersono, Zaporožės ir Donecko srityse ir neteisėtais „rinkimais“ Kryme ir Sevastopolyje.Dėl rezoliucijos teksto tarp parlamentinių frakcijų ir skirtingų valstybių atstovų vis dar yra požiūrių skirtumų, politinėse grupėse šį antradienį vyksta intensyvios diskusijos.ELTA primena, kad dar gegužės mėnesį Lietuvos Respublikos Seimas taip pat priėmė rezoliuciją, kuria Rusija įvardijama kaip terorizmą remianti ir vykdanti valstybė.Rezoliucijoje Seimas konstatavo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos ir samdiniai įvykdė masinius karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje, ypač Bučos, Irpinės, Mariupolio, Borodjankos, Gostomelio miestuose.

Podoliakas: Rusijos laukia vidinė politinė pertvarkaUkrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pasidalino prognozėmis, kaip Rusija gyvens po kelių mėnesių. Anot jo, dabar Rusijos valdžia yra labai sunkioje situacijoje.„Ten atsirado naujų kaltinamųjų, kurie aktyviai puola, tarkime, ilgą laiką politinėje erdvėje dominuojantį stabą – poną Putiną... Tarp Rusijos elito tikrai įvyks skilimas. Tai – pirmas dalykas. Rusijos Federacija tikrai išgyvens vidinę politinę transformaciją. Kito kelio nėra. Ji pralaimės karą ir bus priversta aukštinti savo politinį elitą. Tai – antras dalykas“, – pabrėžė M. Podoliakas.Jis aiškino, kad Rusijoje įvyks vidinis konfliktas ir politinio elito pakeitimas.

Podoliakas: deokupacijos procesą stabdo logistinis ginklų tiekimasUkrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas sakė, kad Ukrainos teritorijų išlaisvinimo iš Rusijos okupantų procesą stabdo logistikos klausimai. Kaip jis pažymėjo per nacionalinę televiziją, kovos veiksmų intensyvumas fronte yra labai didelis. Rusai kasdien suduoda tūkstančius smūgių Ukrainos karinėms pozicijoms.„Deokupacijos procesą stabdo logistinis ginklų tiekimas. Karo intensyvumas labai didelis – kasdien mūsų pozicijas atakuoja 60 000 karių. Be abejo, gautinų ginklų, ypač tam tikrų sunkiųjų kalibrų šovinių, kiekis yra didžiulis. Be to, logistiškai sunku tai padaryti greitai. Tačiau manau, kad galime su tuo susidoroti“, – pabrėžė Podoliakas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėtų deokupuoti dar 2 000 gyvenviečiųUkrainos ginkluotosios pajėgos turėtų deokupuoti dar 2 000 gyvenviečių, kurias užėmė Rusijos teroristai.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas 104-ojo merų ir savivaldybių vadovų kongreso Prancūzijoje dalyviams, sakė, kad Ukrainos kariuomenei jau pavyko išlaisvinti iš Rusijos okupacijos daugiau kaip 1800 gyvenviečių, kuriose rusai užminavo ir pavogė viską, ką spėjo padaryti.„Iš viso yra apie du tūkstančiai miestų ir kaimų, kuriuos dar turime išlaisvinti ir atkurti“, – sakė V. Zelenskis.

Ukraina sako atkovojanti Juodosios jūros pusiasalįUkraina atkovojo beveik visą pietinę Mykolajivo sritį, esančią izoliuotame pusiasalyje prie Juodosios jūros, kur tebevyksta kovos, antradienį pranešė srities karinės administracijos vadovas.Kyjivo kariai stumia Rusijos pajėgas iš Ukrainos pietuose esančių Mykolajivo bei Chersono sričių ir neseniai atgavo Chersono miestą, kuris buvo vienintelis Maskvos pajėgų nuo vasario užimtas Ukrainos sričių centras.„Atkuriame visišką srities kontrolę. Mums liko trys gyvenvietės Kinburno nerijoje, kad oficialiai nebebūtume kariaujančia sritimi“, – socialiniuose tinkluose pranešė Vitalijus Kimas.Jo pranešimas pasirodė po to, kai gynybos ministerijos atstovė spaudai šią savaitę patvirtino, kad ukrainiečių pajėgos vykdo „karinę operaciją“ Kinburno nerijoje.„Kai tik bus rezultatų, apie juos pranešime“, – sakė Ukrainos pietinės kariuomenės vadovybės atstovė žiniasklaidai Natalija Humeniuk.Pusiasalis, išsikišęs į Juodąją jūrą, yra padalytas į dvi dalis: vakaruose yra Mykolajivo srities dalis, o rytuose – Chersono srities dalis.Jį nuo ukrainiečių pajėgų kontroliuojamos teritorijos skiria Dniepro upė, tekanti per Chersono sritį.Ukrainos neseniai atkovota Chersono sostinė yra vakariniame upės krante, o Rusijos pajėgos įsitvirtinusios rytinėje pusėje.Vasarį įsiveržusios rusų pajėgos greitai ir anksti užėmė Chersoną, tačiau besiverždamos toliau į vakarus buvo sustabdytos Mykolajive.

JAV per Pasaulio Banką skiria 4,5 mlrd. dolerių finansinę paramą UkrainaiJAV antradienį pranešė, kad per Pasaulio Banką (PB) skiria Rusijos užpultai Ukrainai 4,5 mlrd. dolerių (4,37 mlrd. eurų) finansinę paramą.Pasak iždo sekretorės Janet Yellen, šių lėšų tikslas – sustiprinti Ukrainos ekonominį stabilumą ir prisidėti prie nenutrūkstamo viešųjų paslaugų teikimo. J. Yellen pridūrė, kad naujausios finansinės paramos išmokėjimas prasidės artimiausiomis savaitėmis.PB atskirai nurodė, kad lėšos Kyjivui skiriamos pagal „Viešųjų išlaidų administracinių pajėgumų tęstinumui Ukrainoje“ instrumentą (angl. PEACE). PB vadovo Davido Malpasso teigimu, parama Ukrainą pasieks „kritinę akimirką, šiai šaliai šiuo metu susiduriant su smarkiais energijos tiekimo trikdžiais ir atšalus orams“.Tiek JAV, tiek PB jau yra skyrę Ukrainai kelių dešimčių milijardų dolerių vertės finansinę paramą.

Scholzas įspėjo pasirengti karo Ukrainoje eskalavimuiVokietija turi būti pasirengusi padėties Ukrainoje paaštrėjimui.Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tai pasakė konferencijoje Berlyne, pranešė „Reuters“.„Nepaisant karo raidos ir akivaizdžių bei vis didėjančių Rusijos nesėkmių, ... turime būti pasiruošę eskalacijai“, – sakė Scholzas.Jis sakė, kad eskalavimas gali apimti infrastruktūros naikinimą.

Rusų gubernatorius: per sprogimus netoli Ukrainos sienos žuvo trys žmonėsRusija teigia, kad per sprogimus dviejose Rusijos vietovėse pasienyje su Ukraina žuvo trys žmonės. Už 7 km nuo Ukrainos sienos esančiame Šebekine Belgorodo regione per ukrainiečių surengtą apšaudymą žuvo moteris, antradienį „Telegram“ kanale pareiškė vietos gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Moteriai esą buvo sužalota galva, ji mirė greitosios pagalbos automobilyje.Anot V. Gladkovo, be to, Staroseljės pasienio vietovėje regiono vakaruose per „neidentifikuotos amunicijos“ sprogimą žuvo sutuoktinių pora. Šioje vietovėje spalio pabaigoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Pradėtas tyrimas.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalį įtraukė regioną į zoną, kurioje galioja sustiprintos saugumo priemonės.

Skelbiama apie Kryme numuštus dronusKryme, Sevastopolyje, buvo numušti du bepiločiai orlaiviai, pranešė regiono gubernatorius.Krymas buvo viena iš Rusijos invazijos į Ukrainą paleidimo aikštelių vasarį ir buvo kelis kartus atakuotas – paskutinį kartą rugpjūtį, kai Rusijos karinio jūrų laivyno bazėje virtinė sprogimų sunaikino grupę karo lėktuvų.Rusijos paskirtas gubernatorius Michailas Razvožajevas antradienį pranešė, jog „mūsų oro gynybos pajėgos šiuo metu dirba. Yra bepiločių orlaivių ataka. Pirminiais duomenimis, du UAV jau buvo numušti. Visos pajėgos ir tarnybos budi.“Prieš pasitraukdama iš Chersono šį mėnesį Rusija pareiškė, kad perkelia savo pajėgas per Dnieprą, kad geriau apgintų teritoriją, įskaitant strateginio Krymo pusiasalio prieigas, kurias Rusija neteisėtai aneksavo 2014 metais.

Ukraina: jau išlaisvintos 1886 gyvenvietėsUkrainoje iš Rusijos pajėgų jau išlaisvintos 1886 gyvenvietės, o 1620 iš jų pradėjo veikti humanitarinės būstinės. Apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko, skelbia „Ukrinform“.Pasak jo, nuniokotuose miestuose ir kaimuose tęsiamas valstybės institucijų ir vietos savivaldos darbo atkūrimas.K. Tymošenko sakė, kad medicinos įstaigos atnaujino darbą 965 gyvenvietėse, socialinės paslaugos – beveik 1300, švietimo įstaigos – 1065, finansinės paslaugos atnaujintos 1206 gyvenvietėse.Remiantis K. Tymošenko pateikta informacija, dujų tiekimas buvo atkurtas 1303 išlaisvintose gyvenvietėse, 1340 gyvenviečių buvo aprūpintos elektra, o 1432 gyvenvietėse atkurtas vandens tiekimas.Be to, mobiliojo ryšio ir interneto paslaugos yra visiškai teikiamos daugiau nei 1190 gyvenviečių.

Rusijos pajėgos vėl apšaudė Chersoną, žuvo 3 žmonės Rusijos pajėgos vėl užpuolė Chersoną, miestui suduota 12 smūgių, per kuriuos žuvo trys žmonės. Apie tai pranešė Chersono miesto tarybos civilinės saugos vadovas Oleksandras Leščenka, skelbia „Ukrinform“.„Lapkričio 22 d., nuo 15:30 val., Rusijos okupantai Chersone pataikė į 12 vietų. Žuvo trys žmonės“, – sakė O. Leščenka.Kaip pranešė „Ukrinform“, lapkričio 11 dieną Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Chersoną. Miestas nuo kovo 2 dienos buvo kontroliuojamas Rusijos pajėgų. Pasitraukę iš miesto, Rusijos kariai apšaudo Chersoną iš kairiojo Dniepro kranto.

Scholzas: Vokietija turi būti pasirengusi eskalacijai UkrainojeVokietijos kancleris Olafas Scholzas perspėjo vokiečius, jog karas Ukrainoje greitai nesibaigs, Vokietija turi būti pasirengusi eskalacijai ir tam, kad Rusija ir toliau naikins civilinę infrastruktūrą.O. Scholzas, kalbėdamas ekonomikos konferencijoje Berlyne, kurią organizavo laikraštis „Süddeutsche Zeitung“, sakė, kad pamoka apie būtinybę stiprinti Vokietijos ginkluotųjų pajėgų gynybos pajėgumus lėmė 100 milijardų eurų vertės gynybos fondo sukūrimą.Po pralaimėjimų fronte Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė bombarduoti Ukrainos civilinę infrastruktūrą.Rusijos kariuomenė jau sudavė keletą didžiulių smūgių Ukrainos infrastruktūrai, dėl kurių ji išjungė beveik pusę Ukrainos energetikos sistemos.

Ukrainos ir Irano pareigūnai susitiko dėl dronųUkrainos ir Irano pareigūnai susitiko aptarti įtarimų, kad Rusija Ukrainoje naudoja Irano bepiločius dronus, praneša CNN.Pastarosiomis savaitėmis Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkai apkaltino Iraną tiekiant Rusijai atakos bepiločius orlaivius.Ir šį mėnesį Teheranas pripažino aprūpinęs Rusiją bepiločiais orlaiviais, tačiau teigė, kad įranga buvo pristatyta prieš Rusijai pradedant invaziją.Kalbėdamas apie pastarąjį susitikimą, Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenko CNN sakė: „Toks ekspertų susitikimas įvyko. Negaliu atskleisti detalių, bet galiu jus užtikrinti, kad Ukrainos pusė ir toliau imasi drastiškiausių priemonių, kad Rusija nepanaudotų Irano ginklų karui prieš Ukrainą“.O. Nikolenka taip pat sakė, kad Ukraina perspėjo Iraną dėl bendrininkavimo pasekmių.

Ukrainos VRM patarėjas: Rusija antrą mobilizacijos bangą planuoja sausįUkrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Geraščenka mano, kad Rusija antrą mobilizacijos bangą pradės sausį.Kaip rašo „The Guardian“, A. Geraščenka tokiu vertinimu pasidalino savo tviterio paskyroje. Anot patarėjo, tada ketinama pašaukti dar apie 500 tūkst.–700 tūkst. vyrų.Maskva spalio pabaigoje paskelbė, kad baigė planuotą 300 tūkst. rezervistų mobilizaciją. Tada valdžios pareigūnai patikino, kad daugiau vyrų šaukti neplanuojama. Tačiau pasirodė nerimą keliančių pranešimų, kad numatoma dar viena šaukimo banga.Kremlius antradienį pareiškė, kad diskusijos apie tolesnę mobilizaciją nevyksta. Kiek anksčiau pranešimus apie galimai dar nebaigtą šaukimą paneigė ir gynybos ministras Sergejus Šoigu.Mobilizacija Rusijoje sukėlė masinę paniką. Tai davė pradžią didžiuliam šaukiamojo amžiaus vyrų egzodui į užsienio šalis. Tūkstančiai jų pasitraukė į kaimyninį Kazachstaną ir Sakartvelą.

„Gazprom“ metė naujus kaltinimus Ukrainai, pagrasino apriboti dujų tiekimąRusijos dujų milžinė „Gazprom“ antradienį pareiškė, kad Ukraina nukreipia dalį per šalį į Moldovą einančio gamtinių dujų tranzito ir pagrasino apriboti tiekimą pagrindiniu dujotiekiu į Europą. Nauji kaltinimai mesti vyraujant įtampai dėl energijos tiekimo tarp Kyjivo, Europos sostinių ir Maskvos, kuri sumažino tiekimą į Europą, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl konflikto Ukrainoje. „Gazprom“ tiekiamas dujų kiekis <...> tranzitui į Moldovą per Ukrainą yra didesnis nei fizinis kiekis, perduodamas Ukrainos pasienyje su Moldova“, – sakoma „Gazprom“ pranešime. Sankt Peterburge įsikūrusi bendrovė pranešė, kad Ukraina neva sutrukdė į Moldovą tiekti 52,52 mln. kubinių metrų dujų ir pagrasino atsakydama sumažinti tiekimą.„Jei Moldovai skirto tranzito per Ukrainą disbalansas išliks, lapkričio 28 dieną nuo 10 val. „Gazprom“ pradės mažinti dujų tiekimą per pagrindinį tranzito į Europą mazgą“, – pareiškė bendrovė. Grasinimai paskelbti sudėtingu metu energetinio saugumo prasme Europoje, kurios šalys artėjant žiemai skuba užpildyti dujų saugyklas. Tuo metu Ukraina išgyvena sunkią energetinę krizę po savaites trukusių nuolatinių Rusijos smūgių raketomis į šalies energetikos tinklus ir objektus, dėl kurių taip pat nutrūko elektros energijos tiekimas kaimyninėje Moldovoje. Kišiniovo proeuropietiška prezidentė Maia Sandu perspėjo, kad jos šaliai, kurioje gyvena 2,6 mln. žmonių, įsikūrusi tarp Rumunijos ir karo niokojamos Ukrainos, kyla grėsmė šią žiemą pritrūkti dujų ir elektros.

Ukraina sulaukė iš ES 2,5 mlrd. eurų finansinės paramosUkraina praneša iš Europos Sąjungos (ES) sulaukusi dar 2,5 mlrd. eurų finansinės paramos. Nuo vasario 24 dienos ES suteiktos makrofinansinės paramos suma jau siekia 6,7 mlrd. eurų, tviteryje rašė finansų ministras Serhijus Marčenka, praneša agentūra „Reuters“.Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas ES paramą pavadino „dar vienu solidarumo žingsniu“ ir padėkojo Bendrijai.

„Ukrenergo“: Ukrainos energetikos infrastruktūrai padaryta milžiniška žalaUkrainos valstybinės elektros tinklų operatorės „Ukrenergo“ vadovas Volodymyras Kudryckis antradienį pareiškė, kad per pastarąsias Rusijos kariuomenės atakas šalies energetikos infrastruktūrai buvo padaryta milžiniška žala, praneša „Sky News“.Nepaisant to, jis atmetė ir nederamais pavadino pasigirdusius raginimus evakuoti žmones iš teritorijų, kuriuose šiuo metu fiksuojami elektros, šildymo ar vandens tiekimo sutrikimai. V. Kudryckis pabrėžė, kad „Ukrenergo“ sieks užtikrinti, jog ukrainiečiai žiemą nebūtų priversti palikti savo namų.Rusijos pajėgos jau kurį laiką sąmoningai atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Manoma, kad po pastarųjų smūgių tiekimo sutrikimai gali tęstis kelis mėnesius.

Žiniasklaida: Putinas susitiks su rusų karių motinomisRusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot žiniasklaidos, ateinančiomis dienomis susitiks su rusų karių motinomis. Oficialiai apie tokį susitikimą kol kas neskelbiama, praneša agentūra „Reuters“.Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šios informacijos nenorėjo nei patvirtinti, nei paneigti, rašo laikraštis „Vedomosti“.Rusijoje lapkričio 27 dieną minima Motinos diena.

Šaltinis: prieš G-20 Putinui perduotas „taikos susitarimo“ variantasViena iš šalių Didžiojo 20 viršūnių susitikimo išvakarėse perdavė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui juodraštinį galimo „taikos susitarimo“ variantą, praneša „Ukrainskaja Pravda“. Kuri tai šalis, neskelbiama. Projekte teigiama, kad Rusijos pajėgos privalo pasitraukti iš visų Ukrainos teritorijų.„G20 viršūnių susitikimo išvakarėse Amerikos specialiųjų tarnybų sluoksniuose V. Putinas iš vienos tarpininkaujančios šalies gavo galimo „susitarimo“ juodraštį“, – skelbia „Ukrainskaja Pravda“ šaltinis.Pažymima, kad susitarimo pagrindą sudarė Ukrainos reikalavimas, kad visos okupuotos teritorijos būtų grąžintos Kyjivo kontrolei, įskaitant ir Donbasą.Krymo klausimą siūlyta išbraukti, o visas derybas dėl pusiasalio likimo įšaldyti septyneriems metams, kaip ir Ukrainos stojimo į NATO klausimą.Be to, šiame susitarimo variante buvo numatytas Ukrainos apšaudymų raketomis nutraukimas, nes tai būtų pagrindę Maskvos ketinimų rimtumą. Šis siūlymas prarado savo aktualumą po masinių raketų atakų Ukrainos miestuose per G20 viršūnių susitikimą, rašo „Ukrainskaja Pravda“.

Ukrainos pareigūnai sulaikė kolaborantą, kuris prieš Chersono išvadavimą leido kaliniams pabėgtiUkrainos valstybinio tyrimų biuro (VTB) darbuotojai Chersone pareiškė įtarimus Šiaurės pataisos kolonijos Nr.90 darbuotojui, kuris bendradarbiavo su okupantais rusais, o prieš miesto išvadavimą leido kalinamiems nusikaltėliams pabėgti.Tai antradienį pranešė VTB spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Kolonijos darbuotojas nuo pirmųjų Chersono okupacijos dienų dirbo grobikams okupacinėje struktūroje, kuri buvo atsakinga už tardymo izoliatorius ir bausmių atlikimo vietas. Chersono išvadavimo iš okupantų dieną jis apsimetė nematąs kalinių pabėgimo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų tam kelią“, - sakoma pranešime.Pats kolaborantas nespėjo pasprukti ir buvo sulaikytas Ukrainos pareigūnų. Jam pareikšti įtarimai valstybės išdavimu. Už tai Ukrainos baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki gyvos galvos konfiskuojant turtą.Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnai Chersone aptiko įslaptintų Rusijos FSB dokumentų su informacija apie okupantų agentus kolaborantus.Rusijos armija okupavo Chersoną kovo 2 d., o Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino miestą lapkričio 11 d.

Rusų sviedinys pataikė į humanitarinės pagalbos skirstymo punktą Zaporižios srityjeZaporižios srities Orechovo mieste rusų paleistas sviedinys pataikė į humanitarinės pagalbos skirstymo punktą, įrengtą mokyklos patalpose. Per apšaudymą vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti.Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Dėl tiesioginio pataikymo į humanitarinės pagalbos punktą mokyklos patalpose žuvo socialinis darbuotojas, dar dvi moterys buvo sužeistos“, - informavo pareigūnas.Anot jo, aukų galėjo būti kur kas daugiau, jeigu ne tinkamas pagalbos išdavimo organizavimas, kuris padeda išvengti eilių susidarymo ir žmonių būriavimosi.Anksčiau buvo pranešta, kad pastarąją parą, lapkričio 21-ąją, Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo aštuoni civiliai, dar 16 buvo sužeisti.

Londonas teigia, kad Rusijos Novorosijsko uostas neapsaugotas nuo Kyjivo atakųBritų vertinimu, numanoma Ukrainos ataka prieš naftos saugyklas netoli Rusijos Novorosijsko uosto atskleidė Rusijos Juodosios jūros laivyno pažeidžiamumą.Didžiosios Britanijos gynybos ministerija antradienį paskelbtoje kasdien atnaujinamoje žvalgybos ataskaitoje rėmiasi Rusijos ir Ukrainos žiniasklaidos pranešimais, kad lapkričio 18 d. netoli Rusijos karinio jūrų laivyno bazės esančiame naftos terminale buvo įvykdyta ataka.„Visos šio incidento detalės dar nepaaiškėjo“, – pabrėžė ministerija. "Tačiau bet kokia Ukrainos gebėjimo kelti grėsmę Novorsijskui apraiška būtų dar vienas strateginis iššūkis (Juodosios jūros laivynui). Tai taip pat dar labiau pakenktų jau ir taip sumenkusiai Rusijos įtakai Juodojoje jūroje", – pridūrė Londonas.Žiniasklaida pranešė, kad naktį iš lapkričio 17-osios į 18 dieną tikriausiai Ukrainos bepilotis orlaivis atakavo naftos bendrovės „Transneft“ terminalą. Bendrovė šiuos pranešimus paneigė.Ukrainai užpuolus Rusijos bazę Sevastopolį aneksuotame Krymo pusiasalyje, Rusijos karinis jūrų laivynas perkėlė į Novorosijską kelis povandeninius laivus. Tai, kad šis uostas ukrainiečiams dabar irgi pasiekiamas, kelia grėsmę jame esantiems Rusijos desantiniams laivams, tvirtina Londonas. Šiems laivams tenka vis svarbesnis vaidmuo aprūpinant Rusijos pajėgas Ukrainoje, kai spalį buvo apgadintas Rusijos žemyninę dalį ir Krymą jungintis tiltas per Kerčės sąsiaurį.Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios vasario pabaigoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerija kasdien skelbia žvalgybos naujienas apie karo eigą, kad atremtų Rusijos naratyvą. Maskva kaltina Londoną vykdant tikslingą dezinformacijos kampaniją.

Ukraina susigrąžino dar 33 žuvusių kariškių palaikusUkraina ir Rusija vėl apsikeitė žuvusių kariškių kūnais. Kaip pranešė antradienį portalas „rbc.ua“, remdamasis Reintegracijos ministerija, Kyjivas susigrąžino dar 33 kritusių didvyrių palaikus.  „Derybų dėl kūnų perdavimo procesas vyksta nuolat. Bendromis pastangomis siekiame kuo greičiau grąžinti Ukrainos gynėjų palaikus artimiesiems, kad tie galėtų deramai pagerbti jų atminimą“, - sakė žurnalistams ombudsmenas Olehas Kotenka.„rbc.ua“ primena, kad anksčiau Ukraina susigrąžino 38 žuvusių Ukrainos kariškių kūnus.

Latvijos URM vadovas: su Ukraina besiribojančioms NATO šalims vertėtų pagalvoti apie papildomą oro gynybąBendrą sieną su Ukraina turinčioms NATO šalims vertėtų pagalvoti apie papildomą oro gynybą. Tai interviu televizijos kanalui TV3 pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.Komentuodamas neseniai įvykusį incidentą, kai Lenkijos teritorijoje, už kelių kilometrų nuo sienos su Ukraina, nukrito raketa, kurios sprogimas pražudė du žmones, ministras pažymėjo, kad tyrimas tęsiamas ir naujos informacijos kol kas nėra.„Bet suprantama, jog jei Rusija nebūtų įsiveržusi į Ukrainą, toks incidentas nebūtų įvykęs“, - pabrėžė E. Rinkevičius.Anot jo, tai dar vienas įrodymas, kad NATO šalys, ypač besiribojančios su Ukraina, turi pagalvoti apie papildomą oro gynybą.Pirmadienį Lenkijos vicepremjeras, nacionalinės gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas pareiškė, kad jis teigiamai vertina savo kolegės Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht pasiūlymą dėl papildomos „Patriot“ oro gynybos sistemos dislokavimo Lenkijos teritorijoje.Praėjusį antradienį, kai Rusijos pajėgos raketomis masiškai atakavo Ukrainą, netoli sienos su ja esančiame Liublino vaivadijos Pševoduvo kaime įvyko incidentas. Ten grūdų džiovyklos teritorijoje nukrito raketa, kuri, kaip vėliau informavo Lenkijos valdžia, tikriausiai priklausė Ukrainos oro gynybai. Nugriaudėjo sprogimas, per kurį žuvo du lenkai. Pasak Lenkijos pareigūnų, iš visko sprendžiant, tai buvo nelaimingas atsitikimas.

Po paviešinto vaizdo įrašo – Ukrainos pareigūnų „vizitas“ stačiatikių vienuolyne KyjiveAntradienį Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnai ėmėsi kontržvalgybos priemonių Kyjivo Pečorų lauros teritorijoje, kad ji nebūtų naudojama kaip „rusų pasaulio“ kuopelė.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis UST spaudos centru.Operacijoje taip pat dalyvauja nacionalinė policija ir nacionalinė gvardija. Ji surengta siekiant užkirsti kelią ardomajai Rusijos specialiųjų tarnybų veiklai Ukrainoje.„Turint omenyje ginkluotą Rusijos agresiją, didėja teroro aktų, diversijų, įkaitų paėmimo rizika, ypač didelio piliečių susitelkimo vietose“, - sakoma UST pranešime.Anot Ukrainos pareigūnų, jų veiksmais siekiama neleisti, kad Kyjivo Pečorų laura būtų naudojama kaip „rusų pasaulio“ kuopelė; patikrinti duomenis, kad Ukrainos stačiatikių bažnyčios patalpose slepiamos diversinės ir žvalgybinės grupės, užsienio piliečiai, laikomi ginklai ir t. t.; apsaugoti gyventojus nuo provokacijų ir teroro aktų.Anksčiau portalas „rbc.ua“ pranešė, kad Ukrainos teisėsaugos institucijų atstovai tiria vaizdo įrašą iš Kyjivo Pečorų lauros, kuriame Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios dvasininkai per pamaldas meldžiasi už Rusiją.Šį įrašą feisbuke paskelbė tėvas Michailas Omelianas iš Ukrainos stačiatikių bažnyčios. Jame girdėti, kaip žmonės gieda: „Skamba, skamba varpas virš Rusijos, bunda motinėlė Rusia“.

Propagandinėje laidoje atvirai nuskambėjo Rusijos planasRusijos propagandistai atvirai kalba norintys įvilioti Ukrainą į derybų procesą vien tam, kad šalies pajėgos turėtų laiko persigrupuoti. Kariniai veiksmai po potencialių taikos susitarimų būtų tęsiami toliau. Propagandistas Zacharas Prilepinas Olgos Skabajevos pokalbių šou atvirai papasakojo, ką planuoja Maskva, bandydama į įpiršti vadinamojo „Minsk 3“ susitarimo sąlygas.Anot Z. Prilepino, Kremliaus planas toks akivaizdus ir aiškus, kad jį slėpti nėra jokios prasmės.Aptarinėdamas Rusijos armijos nuostolius bei Maskvos raketines atakas prieš Ukrainos energijos infrastruktūrą Z. Prilepinas pripažino, kad šiuo metu Rusijai nepakanka turimo puolamojo potencialo, todėl ji priversta terorizuoti taikius Ukrainos gyventojus apšaudymais, nes tik taip gali pavykti oficialųjį Kyjivą priversti sėsti prie derybų stalo.Kalbėdama su Z. Prilepinu laidos vedėja O. Skabajeva pastebėjo, kad aktyvūs konflikto šalininkai laiko Volodymyrą Zelenskį neteisėtu Ukrainos vadovu, todėl siūlymas su juo sėsti prie derybų stalo skamba kaip absurdas.– Kodėl Rusija (kalba apie derybas)? Šiuo metu visai nenori, o galbūt ir negali vykdyti absoliučios (specialiosios karinės operacijos) iki pergalės. (...) Todėl ji tokiu būdu bando priversti Kyjivą sėsti prie derybų stalo (...), – kalbėjo Z. Prilepinas.– Dėl ko mes norime tartis su V. Zelenskiu? (...) Nors gi patys sakome, kad jis neteisėtas vadovas ir mažai ką sprendžia“, – pridūrė O. Skabajeva.– Priešingu atveju mūsų užsienio reikalų ministerija ir kitos institucijos nekartotų tų mantrų, kad mes norime šiek tiek pasiderėti.Z. Prilepino teigimu, karą palaikantys Rusijos gyventojai, besidžiaugiantys Ukrainos energijos infrastruktūros apšaudymais, labai klysta, o tokie Rusijos karinės vadovybės sprendimai Rusijos Federacijos nepriartins nei prie derybų, nei prie pergalės.https://t.me/Ukraine_365News/41298

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 400 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 400 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki lapkričio 22 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 85 tūkst. kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 895 tankų, 5 827 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 882 artilerijos sistemų, 395 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 209 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 278 lėktuvų, 261 sraigtasparnio, 1 537 dronų, 480 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 393 automobilių, 161 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

JT duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo ir buvo sužeista daugiau kaip 16,7 tūkst. civiliųJT duomenimis, nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo ir buvo sužeista daugiau kaip 16,7 tūkst. civilių.Tai sakoma naujausioje Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ataskaitoje, praneša „Ukrinform“.„Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2022 metų lapkričio 20 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras užfiksavo Ukrainoje 16 784 civilių žūties arba sužeidimo atvejus“, - pažymima dokumente.Į šį sąrašą įtraukti 6 595 žuvę ir 10 189 sužeisti civiliai, tarp jų – vaikai, tiek Rusijos okupuotose, tiek Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamose teritorijose.OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

Didžioji Britanija perdavė Ukrainai modernizuotų raketų „Brimstone 2“Didžioji Britanija perdavė Ukrainai modernizuotų itin tikslių raketų „Brimstone 2“. Jų veikimo nuotolis yra dvigubai didesnis negu pirmosios kartos „Brimstone“, kurių Ukraina gavo anksčiau.Kaip praneša laikraštis „The Daily Telegraph“ ir projekto „Ukraine Weapons Tracker“ atstovai, Ukraina gavo pažangių raketų, kuriuose sumontuota lazerinė nutaikymo sistema. Jungtinės Karalystės karinės oro pajėgos jas paleidžia iš naikintuvų „Tornado“ ir „Typhoon“, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos kaip mobilius paleidimo įrenginius naudoja sunkvežimius.Žiniasklaidos duomenimis, vienos „Brimstone 2“ kaina – apie 200 tūkst. eurų. Iš orlaivio paleista raketa nuskrieja 60 kilometrų, o nuo antžeminių platformų – 12 kilometrų.Lapkričio 19 d. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishis Sunakas lankėsi Kyjive su vizitu. Jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir patikino, jog Jungtinė Karalystė rems Rusijos užpultą Ukrainą ir ateityje.

Į Latviją nuo rugsėjo mėnesį įvestų apribojimų atvyko 15 108 Rusijos piliečiaiNuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo įvažiavimo į Latviją apribojimai, į šalį teisėtai atvyko 15 108 Rusijos piliečiai, naujienų agentūrai LETA pranešta Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo vyriausybės sprendimas uždrausti ne pirmo būtinumo keliones iš Rusijos, jos piliečių srautas į Latviją sumažėjo 38 proc.Praėjusią savaitę į Latviją atvyko 1391 Rusijos pilietis, o maždaug šešis kartus daugiau rusų atvyko į kaimynines šalis – Estiją (8378 Rusijos piliečių) ir Lietuvą (7016 Rusijos piliečių).Nuo rugsėjo 19 dienos į Latviją iš Rusijos ir Baltarusijos leista įvažiuoti 15 108 Rusijos piliečiams, kurie atitiko griežtus išimties reikalavimus.Apie 14 procentų iš jų atvyko į Latviją su C ir D kategorijos vizomis, o 41 proc. turėjo leidimus gyventi šalyje, įskaitant Latvijos piliečių šeimos narius, studentus, dirbančius asmenis ir tuos, kuriems leista atvykti į Latviją dėl humanitarinių priežasčių.Beveik pusė rusų atvyksta į Latviją su kitose šalyse išduotomis vizomis ir leidimais gyventi, o tai reiškia, kad Latvija nėra jų kelionės tikslas, bet Latviją jie kerta tranzitu į kitas Europos Sąjungos šalis.Praėjusią savaitę į Latviją nebuvo leista įvažiuoti 39 Rusijos piliečiams, o nuo rugsėjo 19 dienos pasienyje buvo apgręžtas 391 rusas. Apie bandymus neteisėtai kirsti Latvijos žaliąją sieną neužfiksuota.Užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius (Naujoji vienybė) rugsėjo mėnesį paskelbė, kad saugumo sumetimais Latvija neišduos humanitarinių ar kitų vizų tiems Rusijos piliečiams, kurie bėga iš savo šalies, kad išvengtų mobilizacijos, ir nepakeis nuo rugsėjo 19 dienos įvestų sienos kirtimo apribojimų Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno vizas.

Zelenskis: pasaulis turėtų pripažinti Rusiją teroristine valstybePasaulis turėtų pripažinti Rusiją teroristine valstybe, nes ji tokia yra. Tai vaizdo žinutėje pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į NATO Parlamentinę Asamblėją.„Raginau Aljanso šalis imtis konkrečių veiksmų įgyvendinant Ukrainos taikos formulę, kuri gali patikimai garantuoti taiką ir teisingumą Ukrainai ir visai euroatlantinei bendruomenei. Taip pat paraginau visus NATO valstybių narių parlamentus pagaliau apsispręsti pripažinti Rusiją teroristine valstybe. Tikiu, kad pamažu pasieksime šį rezultatą – taip Rusija bus suvokiama pasaulyje. Būtent tokia ji tapo. Teroristinė valstybe“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

TATENA įvertino apšaudytą Zaporožės AEPo savaitgalį įvykdyto apšaudymo Ukrainos Zaporožės atominėje elektrinėje „nėra jokių skubių branduolinės saugos ar saugumo problemų“, teigiama oficialiame TATENA pranešime.Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus Rafaelio Grossi pranešime taip pat sakoma, kad komanda pirmadienį įvertino padarytą žalą ir padarė išvadą, kad „nepaisant apšaudymo sunkumo, pagrindinė įranga liko nepažeista ir nebuvo jokių tiesioginių branduolinės saugos ar saugumo problemų“.Visi šeši didžiausios Europos atominės elektrinės reaktoriai yra „stabilūs“, o komanda patvirtino kuro ir radioaktyviųjų atliekų vientisumą jų saugyklose.Tačiau vietoje vis dar buvo pastebėta „plačiai paplitusi žala“, kurią techninės priežiūros darbuotojai jau pradėjo taisyti. R. Grossi žalą apibūdino kaip „pagrindinę nerimo priežastį, nes tai aiškiai parodo atakų intensyvumą“.Neradioaktyvius nuotėkius sukėlė kondensato talpyklų pažeidimai, o komanda pastebėjo „kelis smūgius pagrindiniame kelyje palei elektrinės reaktorius ir vietoje esančiam geležinkeliui, kuris dabar neveikia“, sakoma TATENA pranešime.Komanda taip pat pastebėjo „suslėgto oro vamzdyną, nukentėjusį nuo skeveldrų, du smūgius į specialaus pagalbinio pastato stogą, nežymius matomus purkštuvų įkrovimo vamzdyno pažeidimus, taip pat du smūgius sargybos zonoje“.Pasak TATENA komandos, daugiau atakų gamyklos apylinkėse neįvyko nei per naktį, nei per visą pirmadienį, „nors netoliese esančio Enerhodaro miesto ir pramoninės zonos teritorijoje buvo apšaudyta“.

Rusai vėl apšaudė Chersoną, yra aukųRusijos kariai pirmadienio vakare vėl apšaudė išlaisvintą Chersoną, skelbiama ir apie aukas. Pasak „Ukrinform“, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko apie tai rašė „Telegram“ kanale.„Rusijos siaubingi teroristai. Jie pabėgo iš Chersono ir pradėjo apšaudyti civilius. Miesto Dniprovskio rajone buvo užfiksuotas „atvykimas“ į butą, yra aukų“, – rašė K. Tymošenko.Kaip pranešė „Ukrinform“, lapkričio 21 dieną Rusijos Federacijos kariuomenė apšaudė Chersoną, yra sužeistų civilių.Vėliau tapo žinoma, kad keturi sužeistieji buvo nuvežti į Chersono ligoninę, vienas iš jų mirė. Chersono regioninės tarybos deputatas Serhijus Khlanas lapkričio 21 dieną sakė, kad jau trečią dieną priešas apšaudo Chersoną ir išlaisvintas gyvenvietes dešiniajame Dniepro Chersono regiono krante.

Ukraina: Rusija Baltarusijoje dislokavo raketų sistemų „S-400“ ir „Iskander“Rusija Baltarusijoje dislokavo raketų sistemų „S-400“ ir „Iskander“. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos oro pajėgų vadovybės atstovu Jurijumi Ihnatu.„Jie Baltarusijos teritorijoje dislokavo sistemų „Iskander“ ir „S-400“, tariamai skirtų saugoti Baltarusijos oro erdvę“, – spaudos konferencijoje teigė J. Ihnatas.Pasak jo, ši technika keičia šalyje Rusijos anksčiau dislokuotas sistemas „S-300“, kurios dabar perkeliamos į Donbasą. J. Ihnato teigimu, ten šios sistemos naudojamos smūgiams prieš vietos infrastruktūrą ir Ukrainos karių pozicijas. „Tačiau mes nesėdime ir nežiūrime – ginkluotosios pajėgos daro viską, kad jas kuo veiksmingiau sunaikintų“, – pridūrė atstovas.„Ukrinform“ anksčiau pirmadienį skelbė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo vasario 24 d. jau sunaikino apie 84 800 Rusijos karių.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino rusų vadavietę ir kuro sandėlįŠiandien Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė vadavietei, kuro ir tepalų sandėliui bei teritorijai, kurioje sutelkti kariai, ginkluotė ir karinė technika.Kaip pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje, Ukrainos aviacija šią dieną smogė priešo susitelkimo zonoje.Taip pat Generalinis štabas paskelbė, kad Rusijos okupantai šią dieną surengė vieną oro smūgį, du raketų smūgius ir daugiau nei 10 atakų iš kelių raketų paleidimo į Ukrainos karių pozicijas.

PSO įspėja apie milijonų ukrainiečių „gyvybei pavojų keliančią“ žiemąPasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį įspėjo, kad, Rusijai sudavus virtinę raketų smūgių Ukrainos elektros tinklui, ateinanti žiema „kels pavojų“ milijonų ukrainiečių „gyvybei“.„Ši žiema Ukrainoje kels pavojų milijonų žmonių gyvybei“, – pareiškė žurnalistams Europos regiono biuro direktorius Hansas Kluge.„Paprastai tariant, pagrindinis šios žiemos klausimas bus, kaip ją išgyventi“, – pridūrė jis.

Lukašenka sprogimą Lenkijoje vadina sąmoninga provokacija, neva nukreipta prieš Maskvą ir MinskąBaltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka praėjusią savaitę Lenkijos pasienio Pševoduvo kaime įvykusį raketos sukeltą sprogimą pavadino sąmoninga „provokacija“, tariamai nukreipta prieš jo paties šalį ir Rusiją, praneša „Sky News“, remdamasi Baltarusijos valstybine naujienų agentūra „BelTA“.A. Lukašenka tvirtino, neva Lenkija ir Ukraina „norėjo“ tokios provokacijos. „Šia tema Vakaruose jau nebekalbama. Tačiau tai – tik pradžia. Lenkai ir ukrainiečiai apgailestauja, kad tai nebuvo Rusijos raketa. Jie norėjo prieš mus nukreiptos provokacijos, jie norėjo eskalacijos“, – susitikime su Udmurtijos vadovu kalbėjo A. Lukašenka. Jis ėmėsi kvestionuoti, kodėl raketos smūgis įvyko būtent tuo metu, kai Indonezijoje vyko G20 viršūnių susitikimas.„Lenkijos vadovybė privalo savo žmonėms išaiškinti, kaip visa tai įvyko, kodėl buvo smogta Lenkijos teritorijai, kas visa tai suplanavo, kodėl ta raketa, tariamai paleista į rytų pusę, staiga pasisuko į vakarus, ir kodėl ji buvo paleista, kai ore nebuvo jokių Rusijos raketų, – tikino A. Lukašenka. – Šių niekšų nesustabdys niekas.“Dviejų gyvybių pareikalavęs sprogimas Pševoduve įvyko praėjusį antradienį. Jį sukėlė ten iš kaimyninės Ukrainos teritorijos atskriejusi viena ar dvi raketos.  Lenkijos ir JAV tyrėjai daro preliminarią išvadą, kad šie sviediniai priklausė ne Rusijai, o buvo Ukrainos oro gynybos sistemų dalis. Tačiau tarptautinė bendruomenė sutinka, kad atsakomybė dėl incidento tenka Maskvai, nes jos pajėgos prieš tai vykdė intensyvų Ukrainos apšaudymą.Baltarusija yra artima Rusijos sąjungininkė, kuri leidžia Rusijos kariuomenei naudotis savo teritorija vykdant Ukrainos puolimą.

Rusija nuo karo pradžios surengė šimtus atakų prieš Ukrainos sveikatos infrastruktūrąPasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios registravo daugiau kaip 700 atakų prieš šalies sveikatos infrastruktūrą. „Tai humanitarinės tarptautinės teisės ir karo taisyklių pažeidimas“, - sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Klugė.Jis pažymėjo, kad šimtai ligoninių ir sveikatos institucijų dėl to negali įprastai veikti, nes trūksta kuro, vandens ir elektros. „Tai didžiausias išpuolis prieš sveikatos priežiūros sistemą Europos žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo“, - Kyjive kalbėjo H. Klugė, turėdamas omenyje rusų atakas prieš Ukrainos energetikos sektorių.Būsima žiema, anot jo, bus mirtinai pavojinga milijonams žmonių Ukrainoje. Šaltuoju metų laiku tai bus išgyvenimo klausimas, akcentavo H. Klugė. Kai kuriose šalies teritorijose temperatūra gali smukti iki žemiau 20 laipsnių.Esant šalčiui, žmonės tampa mažiau atsparūs kvėpavimo takų ligoms, infarktams ir insultams. Neturėdami šildymo, gyventojai Rusijos užpultoje šalyje bus priversti šildytis anglimis ir malkomis, o dūmai yra papildoma apkrova sveikatai, teigė H. Klugė. Esą tikėtina, kad iki 3 mln. žmonių, ieškodami šilumos ir saugumo, bus priversti palikti savo namus.

Ukrainos sostinės gyventojai ir šalies valdžia ruošiasi „blogiausiai žiemai gyvenime“Ukrainos sostinėje Kyjive, kur dažnai dingsta elektra, vienas daugiaaukštis daugiabutis su vaizdu į miestą – kaip ir daugelis kitų – atrodo tarsi atsidūręs mirties spąstuose. Nėra šviesos, vandens ir galimybės pasigaminti maisto. Neveikia liftas, kuriuo būtų galima pabėgti iš 21-ojo aukšto, jei smogtų Rusijos raketa. Net vėl atsiradusi elektra niekada nedega ilgai.„Rusijos smūgiai bloškia Ukrainą į akmens amžių“, – sako Anastasija Pyroženko.Per pastarąsias 24 valandas jos 26 aukštų daugiabutyje elektra buvo atsiradusi tik pusvalandžiui. A. Pyroženko sako, kad „karinės gyvenimo sąlygos“ ją ir jos vyrą privertė palikti savo butą. „Mūsų pastatas aukščiausias rajone ir yra puikus taikinys rusų raketoms, todėl palikome savo butą ir persikraustėme pas tėvus... Ruošiamės blogiausiai žiemai savo gyvenime“, – sakė 25 metų moteris.  Padėtis Ukrainos sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose smarkiai pablogėjo po to, kai antradienį buvo įvykdyta didžiausia raketų ataka prieš šalies energetikos sistemą.Ukrainos valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenerho“ nurodo, kad apie 40 proc. ukrainiečių patiria sunkumų dėl mažiausiai 15 visoje šalyje pažeistų svarbių energetikos mazgų.„Ukrenerho“ įspėjo, kad elektros tiekimo sutrikimai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, ir pridūrė, kad „šią žiemą mums reikia atsparumo ir drąsos“.Kyjivo meras Vitalijus Klyčko taip pat pabrėžė, kad reikia būti pasirengusiems galimam elektros tiekimo nutraukimui. „Blogiausias scenarijus. Tiesą sakant, nemėgstu apie tai kalbėti, bet turiu būti pasirengęs, jeigu [neturėsime] elektros, jei bus tamsa, nebus vandens, šildymo, paslaugų ir ryšio“, – penktadienį naujienų agentūrai AP sakė V. Klyčko. „Ukrenerho“ išplatintame pranešime teigia, kad „neveikia tūkstančiai kilometrų svarbiausių aukštos įtampos linijų“ ir kad tai paveikė visą šalį. Valstybinė operatorė taip pat paskelbė transformatorinės, kurią sunaikino Rusijos raketa, nuotrauką. Dėl šio raketos smūgio be elektros liko apie 400 tūkst. gyventojų. Išplatintame pranešime teigiama, kad „dabar elektros sistemoje yra dešimtys tokių transformatorinių" ir kad "įrangos neįmanoma greitai pakeisti“. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis po praėjusios savaitės Rusijos raketų smūgių sakė, kad daugiau nei 10 mln. ukrainiečių liko be elektros. Sekmadienį jis pranešė, kad kai kur padėtis pagerėjo. „Tinklų ir techninio aprūpinimo pajėgumų atkūrimas, elektros perdavimo linijų išminavimas, remontas – viskas vyksta visą parą“, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis. Prezidentas sakė, kad sekmadienį vakare elektros tiekimas turėjo būti nutrauktas 15 šalies regionų ir Ukrainos sostinėje. „Ukrenerho“ paskelbė, kad pirmadienį elektros energijos tiekimo sustabdymų bus visuose Ukrainos regionuose. Smarkus atšalimas ir iškritęs pirmasis sniegas gerokai apsunkino padėtį Kyjive. Šaltis verčia žmones įjungti šildytuvus, o tai tik dar labiau padidina tinklo apkrovą ir ilgina elektros tiekimo sutrikimus. Atsižvelgdama į krintančią temperatūrą, Kyjivo valdžia paskelbė, kad steigia bendrus šildomus punktus. Mieste, kuriame gyvena 3 mln. gyventojų, jau įrengti 528 punktai, kur gyventojai galės sušilti, atsigerti arbatos, įkrauti savo telefonus ir gauti visą reikiamą pagalbą. Šiuose punktuose bus sumontuoti automatiniai energijos šaltiniai, taip pat specialios katilinės. V. Klyčko taip pat užsiminė apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant pasirengti energijos tiekimo nutraukimui atvėsus orams: „Mes pasiruošėme ir [paprašėme] elektros generatorių [iš] savo partnerių ir jie jų mums atsiuntė. Šiam atvejui turime dyzelio, mazuto rezervą. Turime daug šiltų daiktų. Turime medikamentų.“ Daugelis šalies sostinės gyventojų liftuose palieka dėžutes su maistu, žibintuvėlius, baterijas tiems atvejams, jei kas nors lifte įstrigtų ilgesniam laikui. Dėl elektros trūkumo sutriko viešojo transporto eismas, taip pat negali veikti daugelis mažų parduotuvių, o kai kurios medicinos įstaigos gali dirbti tik labai ribotu pajėgumu.Odontologas Viktoras Turakevičius sakė, kad šiuo metu yra priverstas „neribotam laikui“ atidėti savo pacientų vizitus, nes be elektros jo klinika Kyjivo centre negali veikti net dienos metu, o generatorius į kliniką bus atgabentas tik po kelių savaičių. „Negalime priimti pacientų net su ūmiu dantų skausmu, žmonės turi kentėti ir ilgai laukti, o šviesa atsiranda tik kelioms valandoms per dieną“, – sakė jis ir pridūrė, kad „generatorių kainos smarkiai išaugo, bet net ir turint pinigų, juos nelengva gauti“. Dauguma ligoninių Kyjive jau gavo generatorių ir nepatiria energijos tiekimo sutrikimų. Didžiausia ir seniausia Oleksandrivkos ligoninė, esanti Ukrainos sostinės centre, pranešė, kad neatšaukia operacijų, nes iš Prancūzijos gavo elektros generatorių. Jie taip pat tiekiami švietimo įstaigoms bei socialinėms tarnyboms. „Tokie objektai yra mūsų prioritetas ir dauguma jų turi autonominius energijos šaltinius“, – penktadienį teigė „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis. Tačiau daugelyje Kyjivo mokyklų mokymosi procesas smarkiai sutriko, kai dėl elektros tiekimo sutrikimų nutrūksta ir interneto ryšys. Dėl šios priežasties nuotolinis mokymasis tapo beveik neįmanomas. Aštuonerių Jaroslavas nustojo lankyti savo mokyklą Kyjive po to, kai per raketų ataką buvo išdaužti visi jo ugdymo įstaigos langai ir apgadinta priedanga. „Dauguma vaikų mokėsi nuotoliniu būdu, tačiau dabar to daryti nebeįmanoma“, – interviu telefonu sakė Jaroslavo motina Olena, paprašiusi neskelbti jos pavardės.„Stengiamės apsaugoti vaikus nuo karo baisumų, tačiau šaltis ir elektros energijos trūkumas tam labai trukdo“, – pridūrė ji. Analitikai teigia, kad Maskvos raketų atakos prieš Ukrainos energetiką neturi jokios įtakos šalies kariuomenės sėkmingam judėjimui pietuose ir bendrai padėčiai karo lauke. „Rusai negali laimėti karo lauke ir todėl jie šaltį ir tamsą naudoja kaip ginklą prieš civilius gyventojus, bandydami pasėti paniką, depresiją, demoralizuoti ukrainiečius“, – naujienų agentūrai AP sakė Kyjivo analitinio centro „Penta Center“ analitikas Volodymyras Fesenka. „[Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas patiria karinius pralaimėjimus ir jam labai reikia karinės pauzės, todėl jis taip beatodairiškai verčia Zelenskį pradėti derybas“, – teigė V. Fesenka. Analitikas mano, kad Kremlius bando daryti spaudimą ir Vakarams, dėl jų paramos Ukrainai, nes Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos bus priverstos didinti pagalbos paketus Ukrainai. „Putinas stengiasi, kad paramos Ukrainai kaina būtų per didelė – tai susiję ir su pinigais, ir su galimu nauju pabėgėlių srautu į Europą iš šąlančios šalies“, – sakė „Penta Center“ analitikas. A. Pyroženko, kuri paliko savo butą daugiaaukštyje, apsigyveno su motina mažame bute Kyjive. Šiame bute šiuo metu gyvena penki žmonės. Šeima turi medinį namą kaime netoli sostinės ir jau yra pasiruošusi malkų priverstinės evakuacijos atvejui. „Suprantame, kad žiema gali būti ilga, šalta ir tamsi, bet esame pasirengę ją ištverti“, – sakė A. Pyroženko ir pridūrė: „Esame pasirengę gyventi be šviesos, bet ne su rusais.“

Vengrijos užsienio reikalų ministras vėl lankosi RusijojeVengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas antrą kartą per šešias savaites lankosi Rusijoje. Politikas dalyvauja branduolinių technologijų parodoje „Atomexpo“ Sočyje prie Juodosios jūros, Budapešte pranešė Užsienio reikalų ministerija.P. Szijjartas jau spalį lankėsi energetikos politikos forume Maskvoje. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir po Rusijos invazijos į Ukrainą palaiko gerus santykius su Maskva. Į parodą Sočyje P. Szijjartas dabar atvyko, nes rusų koncernas „Rosatom“ stato du naujus reaktorius Vengrijos Pakšo branduolinėje jėgainėje.„Nuoširdžiai tikiuosi, kad nė viena Europos šalis nesutrukdys šiai investicijai“, - Sočyje sakė P. Szijjartas.

Maskva: po Zaporižios AE apšaudymo TATENA ekspertai apžiūrėjo elektrinęPo Rusijos okupuotos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės apšaudymo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai, Maskvos duomenimis, apžiūrėjo kompleksą. Tai pranešė Rusijos branduolinių jėgainių operatorės „Rosenergoatom“ patarėjas Renatas Karčaa, kurį cituoja agentūra TASS. Ekspertams esą leista apžiūrėti visus jiems įdomius objektus. TATENA ko kas inspekcijos nekomentavo.Prieš tai R. Karčaa teigė, kad inspektoriai bus įleidžiami tik į zonas, kurios susijusios su branduoliniu saugumu. Jie esą turi tik tokį mandatą. Jei ekspertai norės patikrinti kitas zonas, jiems tai esą nebus leista.Didžiausia Europos branduolinė jėgainė vėl buvo apšaudyta šeštadienį ir sekmadienį. Ukraina ir Rusija dėl to kaltina viena kitą.Rusijos energetikos koncernas „Rosatom“ pareiškė, kad elektrinės apšaudymas kelia branduolinės avarijos pavojų.

„The Guardian“: rusai Chersono sąvartyne degino savo pačių karių lavonusRusai neseniai išlaisvinto Ukrainos Chersono miesto sąvartyne okupacijos metu degino savo pačių karių lavonus, praneša „The Guardian“.Pasak pakalbintų vietos gyventojų, rusai buvo atitvėrę šią vietą ir į ją griežtai neįleisdavo jokių pašalinių asmenų. Vietiniai teigė matę į sąvartyną sunkvežimiais gabenamus juodus maišus, kurie tuomet būdavo padegami. Į viršų pakildavo tiršti dūmai ir sklisdavo degančių kūnų tvaikas.Chersono gyventojai mano, kad rusai ten mėgindavo atsikratyti intensyvių kautynių metu žuvusių savo karių lavonais. „Po kiekvieno karto, kai mūsų kariuomenė apšaudydavo rusus, jie gabendavo kūnus į sąvartyną ir ten juos degindavo“, – teigė 40-metė vietos gyventoja Iryna.Pasak kito vietinio, dirbančio šiukšlių surinkėju, kai kurie į šį sąvartyną atvežti lavonai būdavo tiesiog užverčiami šiukšlėmis.Šių pranešimų nepriklausomai patvirtinti negalima.Ukrainos kariuomenė išlaisvino Chersoną lapkričio 11 d. Šis miestas Rusijos okupacijos gniaužtuose išbuvo aštuonis mėnesius.

Ukraina ragina civilius gyventojus žiemai palikti išvaduotas teritorijasUkrainos valdžios institucijos pradėjo evakuoti civilius gyventojus iš neseniai išvaduotų teritorijų Chersono ir Mykolajivo srityse, nes baiminasi, jog infrastruktūrai padaryta žala yra pernelyg didelė, kad žmonės galėtų ištverti artėjančią žiemą, pirmadienį pranešė pareigūnai.Dviejų pietinių regionų, kuriuos pastaraisiais mėnesiais nuolat apšaudydavo Rusijos pajėgos, gyventojams buvo patarta persikelti į saugesnes vietoves šalies centrinėje ir vakarinėje dalyse, sakė Ukrainos premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk.Vyriausybė suteiks „transportą, apgyvendinimą, medicininę priežiūrą“, sakė ji.Evakuacija pradėta praėjus kiek daugiau nei savaitei po to, kai ukrainiečiai atkovojo Chersono miestą ir aplinkines teritorijas.Šios teritorijos išvadavimas yra didelis karinis laimėjimas, tačiau pradėta evakuacija parodo, su kokiais sunkumais prasidėjus žiemiškiems orams Ukraina susiduria po Maskvos kariuomenės smūgių šalies energetikos infrastruktūrai.Rusija iš oro atakavo Ukrainos energetinę sistemą ir kitą infrastruktūrą ir tai nulėmė plataus masto elektros tiekimo sutrikimus. Sostinėje Kyjive ir kituose miestuose prasidėjus šalčiams ir sniegui milijonai ukrainiečių liko be šilumos, elektros ir vandens.Pasak Ukrainos energetikos operatorės „Ukrenerho“ vadovo Volodymyro Kudryckio, prognozuojama, kad pirmadienį 15-oje Ukrainos regionų elektros nebus keturias valandas ar ilgiau.Dėl Rusijos raketų smūgių pastarosiomis savaitėmis nukentėjo daugiau kaip 40 proc. šalies energetikos objektų.

NATO vadovas ragina ir toliau remti UkrainąNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį paragino nepavargti ir toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą.Tai J. Stoltenbergas pareiškė kreipdamasis į Madride susirinkusius Aljanso šalių parlamentų narius. NATO vadovas teigė nuo pat pradžių žinojęs, kad parama Ukrainai „turės savo kainą“. „Tačiau NATO sąjungininkų mokama kaina matuojama pinigais, o ukrainiečiai moka kainą, matuojamą krauju. Jei leisime, kad Putinas laimėtų, visi kartu turėsime mokėti gerokai didesnę kainą“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.Pasak jo, jei Rusija triumfuos, viso pasaulio autoritariniai režimai supras, kad naudodami jėgą gali gauti viską, ko nori. „Tai turėtų tiesioginių padarinių mūsų saugumui. Tai paverstų pasaulį pavojingesniu, o mus – labiau pažeidžiamais“, – tęsė Aljanso vadovas. Tad, jo teigimu, turime būti pasirengę remti Ukrainą „ilgą laiką“.Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, paramą Kyjivui pradėjo teikti daugybė Europos ir viso pasaulio šalių. Užpulta valstybė iki šiol sulaukė pagalbos, kurios vertė siekia kelias dešimtis milijardų eurų.

Rusija tvirtina neturinti planų pradėti antrą mobilizacijos bangąRusija pirmadienį paneigė būgštavimų sukėlusius pranešimus apie šalyje galimai planuojamą antrą mobilizacijos bangą.Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, oficialiu lygiu apie tai esą „nediskutuojama“.Maskva spalio pabaigoje pranešė, kad baigė 300 tūkst. rezervistų mobilizaciją. Lapkričio pabaigoje skelbta, kad apie 82 tūkst. pašauktų vyrų jau yra karo fronte Ukrainoje.Kiek anksčiau gynybos ministras Sergejus Šoigu taip pat paneigė, kad mobilizacija dar nesibaigė.Šaukimas į privalomąją karo tarnybą Rusijoje sukėlė masinę paniką. Tai davė pradžią didžiuliam šaukiamojo amžiaus vyrų egzodui į užsienio šalis. Nors šalies valdžia tvirtina, kad mobilizacija jau baigta, daugelis gyventojų nerimauja, kad laukia dar viena banga.

Prokurorai: po Rusijos atsitraukimo Chersone aptiktos keturios kankinimų vietosPirmadienį Ukraina pranešė, kad pietiniame Chersono mieste nustatytos keturios vietos, kuriose Rusijos pajėgos kankino sulaikytuosius prieš Maskvai anksčiau šį mėnesį atitraukiant kariuomenę iš šio miesto.Generalinės prokuratūros pranešime teigiama, kad pareigūnai rado ir apžiūrėjo „ketverias patalpas“, kuriose Rusijos kariuomenė „neteisėtai laikė žmones ir žiauriai juos kankino“.

Rusija apšaudė Chersoną, yra žuvusiųjų ir sužeistųjųPirmadienį Rusijos kariuomenė apšaudė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų neseniai išvaduotą Chersoną, pranešama apie žuvusius ir sužeistus civilius, informuoja UNIAN.  „Vėl apšaudomas Chersonas, vėl atakuojama civilinė infrastruktūra. Yra sužeistų civilių, jiems teikiama medicinos pagalba“, - parašė savo „Facebook“ paskyroje Chersono srities tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis.Vėliau Nacionalines policijos vyriausioji valdyba Chersono srityje pranešė, kad per apšaudymą žuvo ir buvo sužeista žmonių. Jų skaičius tikslinamas.Rusijos armija okupavo Chersoną kovo 2 d., o Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino miestą lapkričio 11 d.

Rusijoje – demonstratyvūs kovoti atsisakančių karių sulaikymaiBelgorode buvo demonstratyviai sulaikyti du kariai, raštu atsisakę vykdyti nurodymus. Dabar jiems gresia iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė.Rusijos pajėgų vadovybė pradėjo parodomųjų suėmimų kampaniją, nukreiptą į mobilizuotus karius, atsisakančius kovoti prieš Ukrainą. Žinutė apie tai pasirodė „Telegram“ kanale „Piter protiv mobilizaciji“.Belgorode baudžiamosios bylos iškeltos dviem mobilizuotiesiems. Jie kaltinamai pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 332 straipsnio 2.1 punktą dėl nurodymų nevykdymo. Minėtina, kad kariai buvo sulaikyti rikiuotės metu, filmuojant viską vaizdo kamera.Sulaikytiesiems gresia 2–3 metų kalėjimo bausmė, nors, kaip teigiama portale „Defense Express“, mobilizuotiems Rusijos piliečiams gali būti skirta ir 10 metų kalėjimo bausmė, jeigu kaltinamoji pusė įrodytų, kad nurodymo nevykdymas privedė prie sunkių padarinių. Tikėtina, kad demonstracinis sulaikymas – vienas iš Rusijoje vykdomos propagandos elementų, kurio tikslas – priversti mobilizuotuosius bijoti raštiškai atsisakinėti vykti į karą.Anot „Defense Express“, Rusijoje jau būta atvejų, kai mobilizuotieji atsisako paklusti aukštesnio rango vadų nurodymams. Negalima pamiršti, kad sulaikytiesiems, vėliau atsidursiantiems už grotų, gali tekti susidurti su verbuotojais iš grupuotės „Vagner“.

Zelenskis pagerbė „kovoti iki galo pasirengusius“ ukrainiečius Rusijos invazijai į Ukrainą trunkant jau beveik devynis mėnesius, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atidavė pagarbą savo tautai, parodžiusiai valią priešintis.„Esame pasirengę atiduoti viską, kovoti iki galo“, – pirmadienį vaizdo žinutėje, skirtoje Orumo ir laisvės dienai, sakė V. Zelenskis.Ukraina už laisvę sumokėjo labai didelę kainą ir mokės ją toliau, sakė šalies vadovas, turėdamas omenyje tūkstančius karo aukų. Visi matė, ką geba ukrainiečiai, sakė V. Zelenskis, „kaip gebame atsispirti vienai didžiausių armijų pasaulyje ir tapti viena geriausių armijų pasaulyje“.Pasak jo, šimtai tūkstančių ukrainiečių nepuolė lipti į lėktuvus, bet stovėjo eilėse prie šauktinių biurų, kad stotų ginti Ukrainos. V. Zelenskis taip pat gyrė drąsą civilių, kurie „plikomis rankomis“ stabdė priešo tankus ir šarvuočius bei ėjo į mitingus prieš rusų okupantus, nepaisydami šūvių ir kurtinamųjų granatų. Gydytojai dirbo nepaisydami bombardavimų, laukai buvo dirbami „krentant bomboms ir zvimbiant kulkoms“.Orumo ir laisvės dieną minima kruvinų 2013–2014 m. „Euromaidano“ protestų, kuriuos paskatino prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimas nepasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, pradžia.

Žiniasklaida: Lenkijos prokuratūra yra prieš ukrainiečių dalyvavimą tiriant raketos sprogimąLenkijos prokuratūra nesutinka, kad Ukrainos atstovai dalyvautų tiriant raketos sprogimą Pševoduve, per kurį žuvo du žmonės, praneša laikraštis „Rzeczpospolita“.„Nėra tokios teisinės galimybės, ir tai prieštarautų procedūroms, jau nekalbant apie tyrimo interesus, kadangi tiriamos visos galimos versijos, taip pat ir ta, jog galėjo nukristi Ukrainos oro gynybos raketa“, - sakė leidinio šaltiniai.Prieš kelias dienas valstybės sekretorius Lenkijos prezidento kanceliarijoje – Tarptautinės politikos biuro vadovas Jakubas Kumochas radijo stočiai TVN24 sakė, kad incidento vietoje dirba lenkų ir amerikiečių tyrėjai ir kad jame taip pat nori dalyvauti ukrainiečiai.„Jeigu abi šalys sutiks, o kiek žinau, JAV atstovai neprieštaraus, tokia prieiga (ukrainiečiams) netrukus gali būti suteikta. Jeigu techniniu požiūriu tyrėjų komanda neturės jokių pastabų, tai tikrai nebus priežasčių  nesuteikti ukrainiečiams prieigos“, - pareiškė jis.Bet, leidinio žiniomis, tuo metu incidento vietoje nebuvo jokių Amerikos ekspertų, o jų vaidmuo apsiribojo slaptų AWACS sistemos duomenų perdavimu.Pranešimų, kad Ukrainos ekspertai atvyko į Pševoduvą, pasirodė penktadienį po pietų. Tos dienos vakare atitinkamą informaciją tviteryje paskelbė ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.„Ukrainos ekspertai jau dirba Rusijos raketinio teroro prieš Ukrainą sukeltos tragedijos vietoje Pševoduve. Esu dėkingas Lenkijos atstovams už tai, kad jiems buvo suteikta prieiga. Mes ir ateityje atvirai ir konstruktyviai bendradarbiausime, kaip tai daro artimiausi draugai“, - parašė jis.Pasak Lenkijos pareigūnų, sprendimus dėl tyrimo ir jo krypčių priima tik šalies prokuratūra. Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera pripažino, jog nors stebėtojų iš Ukrainos dalyvavimas tyrime yra galimas, bet tai dar nereiškia, kad jie jame dalyvaus.„Yra du būdai, kurie leistų partneriams iš užsienio įsijungti į incidento Pševoduve tyrimą. Vienas iš jų – teisinės pagalbos prašymas ir dvišalė sutartis, kitas – tarptautinės tyrėjų grupės sudarymas Lenkijos generalinio prokuroro sprendimu“, - aiškino jis.Incidentas netoli sienos su Ukraina esančiame Liublino vaivadijos Pševoduvo kaime įvyko antradienį, kai Rusijos pajėgos raketomis masiškai atakavo Ukrainą. Grūdų džiovyklos teritorijoje nukrito raketa, kuri, kaip vėliau informavo Lenkijos valdžia, tikriausiai priklausė Ukrainos oro gynybai. Nugriaudėjo sprogimas, per kurį žuvo du lenkai. Pasak Lenkijos pareigūnų, iš visko sprendžiant, tai buvo nelaimingas atsitikimas.

Iš Chersono pranešama apie sprogimusUkrainos ginkluotųjų pajėgų neseniai išvaduoto Chersono gyventojai pirmadienį praneša apie sprogimus, kurių priežastys kol kas nežinomos, informuoja portalas „rbc.ua“.„Chersone girdėti sprogimai“, - sakoma pranešime.Pasak portalo, oro pavojus Chersone ir Chersono srityje nebuvo paskelbtas. Vietos valdžia kol kas nepateikė oficialių komentarų apie situaciją mieste.„rbc.ua“ primena, kad okupantai rusai neseniai apšaudė išvaduotą Chersoną. Per ataką nukentėjo daugiaaukštis gyvenamasis namas viename iš miesto rajonų.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 390 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 390 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki lapkričio 21 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 84 600 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 892 tankų, 5 822 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 870 artilerijos sistemų, 393 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 209 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 278 lėktuvų, 261 sraigtasparnio, 1 537 dronų, 480 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 387 automobilių, 161 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Apklausa: dauguma lenkų mano, kad incidentas Pševoduve neatsilieps santykiams su UkrainaIncidentas Pševoduve neturės įtakos Lenkijos ir Ukrainos santykiams – taip mano dauguma lenkų, dalyvavusių apklausoje, kurią radijo stočiai RMF FM ir leidiniui „Dziennik Gazeta Prawna“ surengė bendrovė „United Surveys“.70,3 proc. apklaustųjų pareiškė, kad incidentas neatsilieps Lenkijos ir Ukrainos santykiams, 0,7 proc. – kad juos „veikiau pagerins“, 0,8 proc. – kad „tikrai pagerins“, 19,4 proc. – kad „veikiau pablogins“, o 1,2 proc. – kad „tikrai pablogins“.7,5 proc. tyrimo dalyvių neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.Incidentas netoli sienos su Ukraina esančiame Liublino vaivadijos Pševoduvo kaime įvyko antradienį, kai Rusijos pajėgos raketomis masiškai atakavo Ukrainą. Grūdų džiovyklos teritorijoje nukrito raketa, kuri, kaip vėliau informavo Lenkijos valdžia, tikriausiai priklausė Ukrainos oro gynybai. Nugriaudėjo sprogimas, per kurį žuvo du lenkai. Pasak Lenkijos pareigūnų, iš visko sprendžiant, tai buvo nelaimingas atsitikimas.Apklausos rengėjai taip pat domėjosi lenkų nuomone apie pagalbą Ukrainai.Beveik 65 proc. respondentų pareiškė, kad parama Ukrainai yra „pakankama“.Kas ketvirtas apklaustasis mano, kad pagalba Ukrainai yra „pernelyg dosni“. 7 proc. tyrimo dalyvių įsitikinę, kad ji yra „nepakankama“.Apklausa buvo surengta lapkričio 18-20 dienomis, joje dalyvavo 1000 žmonių.

Analitikai: dėl komentarų apie karą – stebinanti Kremliaus reakcijaJAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai dar vienoje savo ataskaitoje rašo apie stiprėjančią karo tinklaraštininkų ir korespondentų įtaką Rusijoje, nepaisant to, kad jie vis kritiškiau komentuoja Rusijos veiksmus Ukrainoje.Bendruomenėje – daugiau nei 500 autorių, kurie tapo autoritetingu informacijos apie karą Rusijoje šaltiniu, rašo ekspertai. Jos atstovai laikosi prokarinių ir nacionalistinių pažiūrų.Dėl glaudžių karo korespondentų ryšių su ginkluotosiomis pajėgomis ir grupuotėmis ši bendruomenė turi autoritetingą balsą, kuris Rusijos informacinėje erdvėje kartais skamba garsiau nei šalies Gynybos ministerijos atstovų balsas.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gynė karo tinklaraštininkus nuo karinės žinybos puolimo, tai darė net sustiprėjus represijoms ir cenzūrai visoje Rusijoje.Istoriškai Kremlius skelbė savo valstybinį naratyvą per rusų federalinius kanalus, televiziją ir spausdintus leidinius, tačiau leido dažnai kritiškai nusitekusiai karo korespondentų bendruomenei skelbti savo nuomonę ir požiūrį į karą.Bendruomenę sudaro platus spektras asmenų – pradedant tais, kurie palaiko Kremlių, kritikuoja Rusijos karinę vadovybę, baigiant tais, kurie aiškia kaltina V. Putiną dėl Rusijos nesėkmių Ukrainoje.Kaip rašo ISW analitikai, stebėtina, kad Kremlius pakančiai reaguoja į karo tinklaraštininkų bendruomenę, juk kitoms, tradiciškesnėms masinės informacijos priemonėms, įskaitant ir opozicinę bei užsienio žiniasklaidą, egzistuoja cenzūra.

Ukrainietes užgauliojusi Rusijos pilietė deportuota iš VokietijosIš Vokietijos deportuota Rusijos pilietė, kuri tyčiojosi iš karo pabėgėliais tapusių ukrainiečių.Vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota Berlyno oro uoste su lagaminais stoviniuojanti rusė, paviešino portalas „The Insider“. Patyčias ukrainiečių pabėgėlių atžvilgiu vykdžiusi moteris, pavarde Prochorova, gimė 1992 metais Samaros srityje, Rusijoje. Persikėlusi į Maskvą ji dirbo kasininke parduotuvėje „Piatioročka“, taip pat dalyvavo mikrofinansų organizacijos veikloje, rašo unian.net.Rusijos pilietė Julija Prochorova, filmavusi vaizdo įrašus, kurių turinys – akivaizdi provokacija prieš pabėgėlius iš Ukrainos, buvo deportuota iš Vokietijos, pranešė „The Insider“.Leidinio „Bild“ duomenimis, J. Prochorova Vokietijoje buvo apsistojusi neturėdama galiojančio leidimo čia gyventi.Rugpjūčio mėnesį ši Rusijos pilietė internete paviešino vaizdo įrašą, kuriame kabinėjasi prie ukrainiečių su klausimu „Kieno Chersonas?“ Girdėti, kaip rusė juokiasi ir ukrainietėms nueinant sušunka: „Šlovė Rusijai“.Netrukus po šio įvykio J. Prochorova socialiniame tinkle pasiskundė, kad „Booking“ užblokavo jos paskyrą ir atšaukė užsisakytos gyvenamosios vietos Vienoje rezervaciją.Kiek vėliau socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodė vaizdai iš Vokietijos laikraštyje publikuotos medžiagos, kurioje nurodoma, kad J. Prochorova dirbo prostitute.Rudenį paaiškėjo, kad Žemutinėje Bavarijoje esančiuose namuose, kuriuose gyveno J. Prochorova, buvo atlikta krata, per kurią buvo paimti keli telefonai ir nešiojamasis kompiuteris. Nuo tada čia aptariama pilietė nebesusiekia su savo paskyrų prenumeratoriais.https://t.me/uniannet/80880

Zelenskis: elektros tinklai atstatomi kiaurą parąUkrainos energetikams pavyko palengvinti su elektros tiekimu susijusią situaciją dalyje regionų, kur dar lapkričio 19 d. buvo labai daug realių problemų.Tai savo vaizdo kreipimesi pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša portalas „rbc.ua“.„Tinklų ir tiekimo techninių galimybių atkūrimo, elektros perdavimo linijų išminavimo ir remonto darbai vyksta kiaurą parą“, - sakė valstybės vadovas.V. Zelenskis informavo, kad sekmadienio vakarą 15-oje Ukrainos sričių ir Kyjive elektra buvo išjungiama stabilizaciniais tikslais.„Darome visa, kas įmanoma ir neįmanoma, kad normalizuotume gyvenimą Odesoje, Charkive, visuose mūsų miestuose ir bendruomenėse“, - pabrėžė prezidentas.Jis taip pat padėkojo pasiaukojamai dirbantiems energetikams, komunalininkams, sričių administracijoms.„rbc.ua“ primena, kad pirmadienį Ukrainoje bus taikomi planiniai elektros išjungimai.Šių metų spalio 10 d. Rusija pradėjo naikinti Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus. Nuo to laiko atakos prieš juos nesiliovė. 

Tyrėjai: per karą Ukrainoje žuvo daugiau nei 8 300 civiliųPer Rusijos karą Ukrainoje iki šiol žuvo daugiau nei 8 300 civilių, sekmadienį pranešė tyrėjai Kyjive. Tarp jų - 437 vaikai, sakė generalinis prokuroras Andrijus Kostinas, sekmadienį pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.Per beveik devynis mėnesius trunkantį karą sužeista daugiau nei 11 tūkst. žmonių. A. Kostino teigimu, tikrasis aukų skaičius greičiausiai didesnis, nes Ukrainos valdžia dar neturi prieigos prie kai kurių Rusijos okupuotų teritorijų.Išlaisvintuose regionuose Ukrainos kariai ir toliau randa kūnus ir įtariamų žiaurumų įrodymus. Iki šiol Ukrainos valdžia užregistravo daugiau nei 45 tūkst. karo nusikaltimų, įtariama, 216 žmonių yra įtariami karo nusikaltėliai, įskaitant 17 rusų karo belaisvių. Dvylika iš 60-ies kaltinamųjų nuteisti.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad nuo karo pradžios vasarį Rusija paleido į taikinius jo šalyje apie 4700 raketų. „Šimtai mūsų miestų iš esmės sudeginti, tūkstančiai žmonių žuvo, šimtai tūkstančių buvo deportuoti į Rusiją“, – sekmadienį vaizdo žinutėje Tarptautinei prancūzakalbių šalių organizacijai (OIF), kurios atstovai susitiko Džerboje, Tunise, sakė V. Zelenskis. „Milijonai žmonių paliko Ukrainą ieškodami prieglobsčio nuo karo kitose šalyse“, – kalbėjo jis. 

Lenkijos ir Suomijos premjerai siūlo panaudoti įšaldytus Rusijos aktyvus ukrainiečių labuiĮšaldyti Rusijos aktyvai turi būti panaudoti ukrainiečių labui. Tai Helsinkyje per bendrą su Suomijos ministre pirmininke Sanna Marin spaudos konferenciją pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.Kaip praneša „Yle“, S. Marin pritarė savo kolegos pasiūlymui.Lenkijos vyriausybės vadovas sekmadienį lankėsi Suomijoje. Tai buvo pirmas jo vizitas į Helsinkį nuo 2017 metų, kai jis užėmė šalies ministro pirmininko postą.M. Moravieckis taip pat trumpai pakomentavo incidentą su rusų gamybos raketos kritimu Lenkijoje, per kurį žuvo du žmonės.„Mes surinkome įrodymus, bet jie nepatvirtina 100 proc. to, iš kur buvo paleista raketa. Tad tyrimas dar truks kurį laiką“, - sakė jis.Anot Lenkijos premjero, nepriklausomai nuo to, kas paleido raketą, šio incidento priežastis yra Rusijos sukeltas karas prieš Ukrainą.„Rusijai tenka visa atsakomybė už šiuos tragiškus įvykius“, - pabrėžė M. Morawieckis.Vyriausybių vadovai taip pat aptarė Suomijos stojimą į NATO, aktualius ES klausimus ir dvišalius ryšius.Pasak M. Morawieckio, labai svarbu, kad Suomija ir Švedija kuo greičiau įstotų į NATO.„Kartu mes stipresni ir saugesni. Kartu mes galime daugiau pasiekti“, - pabrėžė Lenkijos ministras pirmininkas.

Intensyvūs mūšiai Luhansko srityjeLuhansko srityje tęsiasi smarkios kovos su rusų kariais. „Laikinai okupuotose Luhansko srities teritorijose toliau vykdomas priverstinis vietos gyventojų perkėlimas. Visų pirma Bilovodsko gyventojai buvo priverstinai perkelti į Luhansko miestą“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Zelenskis: Ukrainos taikos formulė pasaulyje vertinama itin palankiaiPrezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė savo vaizdo kreipimesi. Jis priminė, kad šiandien kreipėsi į Tarptautinės frankofonijos organizacijos aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius.„Tai daugiau kaip 50 dalyvaujančių šalių ir daugiau kaip dvi dešimtys šalių stebėtojų. Afrika, Azija, Amerika, Europa – visur jie girdi apie Ukrainą, visur jie žino mūsų pasiūlymus, kaip atkurti taiką Ukrainoje ir stabilumą pasaulyje. Iš karto pasakysiu, kad Ukrainos taikos formulė pasaulyje vertinama itin palankiai. Tai gana konstruktyvu ir realistiška, priešingai nei tuščia ir melaginga Rusijos retorika apie tariamą pasirengimą deryboms“, – sakė valstybės vadovas.

Analitikai apskaičiavo, kiek įrangos Rusijos kariuomenė prarado UkrainojeNuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos kariuomenė neteko mažiausiai 8044 transporto priemonių.Apie tai pranešė projektas „Oryx“. Kalba tik apie įrangą, kurios nuostoliai patvirtinti nuotraukomis ir vaizdo įrašais.Pranešama, kad sunaikinta 4927, sugadinta 198, palikta 300 ir konfiskuota 2619 vienetų įrangos.

Ukrainoje likviduotas aukščiausio rango Pskovo desantininkų karininkas Ukrainos kariai likvidavo Rusijos oro desantininkų 76-osios divizijos štabo viršininko pavaduotoją Sergejų Nikuliną.Rusai prieš dvi dienas išplatino informaciją apie Pskovo oro desanto divizijos ryšių skyriaus viršininko, štabo viršininko pavaduotojo pulkininko leitenanto Sergejaus Nikulino likvidavimą.

Trys galingi sprogimai netoli MelitopolioVakare Zaporožės srities Melitopolio rajone nugriaudėjo trys galingi sprogimai.Garsūs garsai buvo girdimi miesto šiaurėje, netoli geležinkelio stoties, savo „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas. Jis pažymėjo, kad šiuo metu aiškinamasi incidento detalės.

Kartojasi Chersono scenarijus: rusai panikuoja kairiajame Dniepro kranteKairiajame Chersono srities krante rusai toliau plėšia ir išveža Rusijos Federacijos sunkvežimiais privačią ir valstybinę nuosavybę, sakė Chersono srities tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis.„Dabar padėtis mūsų bendruomenėje kairiajame krante yra siaubinga, nes kenčia mūsų civiliai žmonės. Šiuo metu vyksta plataus masto plėšikavimas, rusų okupantai tiesiog sunkvežimiais išveža pagrobtą tiek privačių įmonių, tiek valstybės ir savivaldybių įmonių turtą. Mastas jau toks didelis, kad okupacinė „valdžia“ pati buvo priversta uždrausti išvažiuoti iš Chersono srities teritorijos sunkvežimiais, nes tai galima daryti tik turint atskirą raštišką leidimą ir leidimus. Nes jie (rusai – UNIAN) dabar stengiasi viską eksportuoti į Krymą, o paskui į Rusijos Federaciją tokiais mastais, kad net kolaborantų valdžia supranta, jog netrukus iš viso nieko neliks“, – pabrėžė A. Sobolevskis.

Ukraina neigia įvykdžiusi egzekuciją rusų belaisviamsUkrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinis sekmadienį paneigė, kad Kyjivo pajėgos nužudė rusų karo belaisvius, teigdamas, kad Ukrainos kariai gynėsi nuo rusų, kurie apsimetė pasidavę.Šią savaitę Rusijos socialiniuose tinkluose buvo išplatinti vaizdo įrašai, kuriuose, kaip teigiama, rodomi rusų karių, nužudytų pasidavus Ukrainos kariams, kūnai.Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas sakė, kad vaizdo įrašo „ištraukos“ rodo, jog rusai, „naudodamiesi surežisuotu paėmimu į nelaisvę..., įvykdė karo nusikaltimą, apšaudydami Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“.Tai reiškia, kad kariai „negali būti laikomi karo belaisviais“, teigė jis.„Tie, kurie nori pasinaudoti tarptautinės teisės apsauga, kad žudytų, turi būti nubausti“, – pridūrė D. Lubinecas.Viename Rusijos socialiniuose tinkluose platinamame vaizdo įraše matyti, kaip kareiviai, atrodo, pasiduoda keliems kariškiams, apsirengusiems kamufliažiniais drabužiais ir dėvintiems geltonas apyrankes.Pasiduodantys kariai atsigulė ant žemės nuolaužų pripildytame namo kieme.Vaizdo įrašas staiga nutrūksta, kai pasigirsta šūviai.Kitame vaizdo įraše, nufilmuotame iš viršaus, matyti maždaug dešimties žmonių kūnai, apsupti, kas atrodė kaip kraujo dėmės.Naujienų agentūra AFP nepriklausomai nepatvirtino šių vaizdo įrašų.Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas „tyčinis ir metodiškas daugiau kaip 10 sulaikytų Rusijos karių nužudymas“.Ji paragino atlikti tyrimą dėl „karo nusikaltimų“.Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pasmerkė „negailestingą beginklių rusų“ kalinių sušaudymą ir pareikalavo, kad „tarptautinės organizacijos pasmerktų ir nuodugniai ištirtų šį sukrečiantį nusikaltimą“.Jungtinių Tautų atstovas penktadienį AFP sakė, kad JT „žino apie vaizdo įrašus“ ir „juos nagrinėja“.

Zelenskis: šimtai mūsų miestų tiesiog sudegėNuo karo pradžios Rusijos Federacija į Ukrainą paleido daugiau kaip 4700 raketų.„Šiandien yra 270-oji visiško karo diena. Rusija paleido daugiau kaip 4700 raketų. Šimtai mūsų miestų tiesiog sudegė. Žuvo tūkstančiai žmonių. Šimtai tūkstančių prievarta deportuoti į Rusiją. Milijonai žmonių paliko Ukrainą ir išvyko į kitas šalis, kad išvengtų karo“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipdamasis į tarptautinę Frankofonijos organizaciją.Jis pabrėžė, kad reikia sustabdyti Rusijos agresiją.

Rusai ruošiasi puolimui keliomis kryptimis vienu metuUkrainos gynybos pajėgos šiandien atrėmė priešo atakas prie septynių Donbaso gyvenviečių.Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje.„Per šią parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupantų atakas Bilohrovkos, Luhansko srityje, ir Spornoje, Jakovlevkoje, Bachmute, Bachmute, Opytnėje ir Kleščejevkoje, Donecko srityje“, – pranešė štabas.

Perspėja dėl išpuolių BaltarusijojeMums tapo žinoma, kad artimiausiu metu Baltarusijoje planuojama surengti keletą teroristinių išpuolių – technologinių katastrofų svarbiuose infrastruktūros objektuose, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.Tikėtina išpuolių vieta – su ES ir Ukrainos sienomis besiribojančios teritorijos, ypač Gardino ir Bresto sritys. Vienas iš pagrindinių numanomų taikinių – Astravo atominė elektrinė, informuoja žvalgyba.Pranešime teigiama, jog šių išpuolių planavime bei įgyvendinime dalyvauja Rusijos specialiosios tarnybos. Tuo pat metu Baltarusijos KGB pareigūnams tiesiog teikiama informuojama apie šį planą.„Už teroro išpuolius kaltė tradiciškai bus suverta NATO ir Ukrainos piliečiams, perrengtiems Baltarusijos karinėmis uniformomis", – pabrėžiama pranešime.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos įvertino naujų masinių raketų smūgių prieš Ukrainą galimybęRusijos kariai bet kuriuo metu gali pradėti naujus masinius raketų smūgius prieš Ukrainą. Pagrindinė Rusijos problema – pagaminti reikiamą kiekį raketų, tačiau tam reikia vienos ar dviejų savaičių.„Priešas neatsisako bandymų įtikinti Ukrainą pradėti tam tikras derybas, sudaryti paliaubas, kuriomis galėtų pasinaudoti, kad galėtų persigrupuoti, sukaupti pajėgumus ir vėl smogti. Smūgių visada galima tikėtis, nes ir Rusijos Federacija nepalieka ketinimų palikti mus blefuoti“, – televizijos maratonui sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ignata.Kartu jis sakė, kad Maskva nebeturės raketų, jei rusai kasdien rengs masinius smūgius Ukrainos miestams.

JAV gynybos sekretorius: Rusijos invazija neša „tironiją ir sumaištį“Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas šeštadienį perspėjo, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą nurodo pasaulio, kuriame branduolinį ginklą turinčios šalys gali kelti grėsmę kitoms tautoms, viziją, ir sakė, kad Pekinas, kaip ir Maskva, siekia pasaulio, kuriame ginčai sprendžiami naudojant jėgą.„Rusijos įsiveržimas – tai galimo tironijos ir suirutės pasaulio, kuriame niekas iš mūsų nenorėtų gyventi, peržiūra. Ir tai yra kvietimas į vis nesaugesnį pasaulį, kurį persekioja branduolinio ginklo platinimo šešėlis“, – Halifakso tarptautiniame saugumo forume Kanadoje sakė L. Austinas.„Todėl, kad (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino kolegos autokratai tai stebi. Jie gali padaryti išvadą, kad branduolinių ginklų įsigijimas jiems patiems suteiktų medžioklės licenciją. O tai gali paskatinti pavojingą branduolinių ginklų platinimo spiralę“, – teigė jis.L. Austinas atmetė V. Putino teiginius, kad „šiuolaikinę Ukrainą visiškai sukūrė Rusija“, ir pavadino tai „pasaulio, kuriame autokratai sprendžia, kurios šalys yra tikros, o kurias galima sunaikinti“, vizija.Jis pridūrė, kad šis karas „rodo visam pasauliui netvarkos pavojų. Tai saugumo iššūkis, su kuriuo susiduriame. Jis yra neatidėliotinas ir istorinis“.Austinas palygino Rusiją su Kinija, sakydamas, kad Pekinas bando pertvarkyti ir regioną, ir tarptautinę sistemą pagal savo autoritarinius pageidavimus.„Pekinas, kaip ir Maskva, siekia pasaulio, kuriame teisi būtų galia, kuriame ginčai sprendžiami jėga ir kuriame autokratai gali užgniaužti laisvės liepsną“, – sakė jis.Maskvos karas prieš Kyjivą „pabrėžė iššūkį, su kuriuo susiduriame Ramiojo vandenyno regione, kur (Kinija) taip pat siekia kažko, kas yra labai toli nuo mūsų laisvos, stabilios ir atviros tarptautinės sistemos vizijos“, – sakė jis, pažadėdamas, kad JAV ir toliau gins humanitarinius principus ir tarptautinę teisę.Pasak jo, Kinijos veiksmai aplink Taivaną tampa „vis labiau provokuojantys“, o Pekino lėktuvai beveik kasdien skraido netoli salos ir atlieka daug pavojingų JAV ir sąjungininkų lėktuvų perėmimų.Vašingtonas yra nurodęs, kad Kinija ir jos pastangos pertvarkyti Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną yra svarbiausias iššūkis JAV.L. Austinas taip pat sakė, kad Maskvos pastangos gauti paramą iš tokių šalių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja kelia naujų saugumo iššūkių JAV ir jų sąjungininkėms.„Rusija kreipėsi į Iraną ir Šiaurės Korėją, kad padėtų jai pulti Ukrainą, įskaitant iranietiškų dronų naudojimą Ukrainos civiliams žudyti“, – teigė jis.Anot L. Austino, Ukrainos laukia sunki žiema, o Maskva, patirdama nuostolių mūšio lauke, gali vėl griebtis branduolinio ginklavimosi, tačiau pažadėjo, kad JAV ir jos sąjungininkės įveiks šiuos iššūkius.

Ukrainos branduolinė agentūra pranešė, kad Rusija apšaudė Zaporižios elektrinęUkrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ sekmadienį pranešė, kad Rusija apšaudė Zaporižios atominės elektrinės teritoriją. Ji tai paskelbė netrukus, kai Maskva tuo apkaltino Kyjivą.„Šį rytą, 2022 m. lapkričio 20 d., dėl daugybės Rusijos apšaudymų Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje užfiksuota mažiausiai 12 smūgių“, – sakoma „Energoatom“ pranešime. Dėl apšaudymo kaltinami rusai, „dar kartą (...) keliantys pavojų visam pasauliui“.

TATENA: galingi sprogimai supurtė Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės teritorijąTarptautinė atominės energetikos agentūra TATENA sekmadienį pranešė, kad Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės teritoriją supurtė „galingi sprogimai“.Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros tarnybos vadovas Rafaelis Grossi sekmadienį pareiškė, kad vakar vakare ir šį rytą Rusijos kontroliuojamą Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę supurtė „galingi sprogimai“, taigi, regis, „atsinaujino“ didžiausios Europos atominės elektrinės apšaudymas."Šios naujienos (...) kelia didžiulį nerimą. Sprogimai įvyko šios didžiulės atominės elektrinės teritorijoje, tai visiškai nepriimtina", – sakė R. Grossi rašytiniame pareiškime ir pridūrė, kad iki šiol užfiksuota žala pastatams, sistemoms ir įrangai nebuvo "kritinė".Rusijos kariuomenė apkaltino Kyjivą apšaudžius pietų Ukrainoje esančios Zaporižios atominės elektrinės, kurią ji kontroliuoja, teritoriją. Rusijos armijos pranešime Kyjivas kaltinamas "provokacijomis, skirtomis sukurti žmogaus sukeltos katastrofos grėsmę Zaporižios atominėje elektrinėje“.Jame priduriama, kad nepaisant apšaudymo lapkričio 19 ir 20 dienomis radiacijos lygis „išliko normalus“.

Estija siunčia Ukrainai autobusus, elektros generatoriusEstijos vyriausybė vėlai šeštadienį paskelbė, kad siunčia Kyjivui 27 miesto autobusus, o privatūs donorai surinko lėšų nupirkti karo draskomai šaliai 13 elektros generatorių.Autobusai turi būti pristatyti lapkričio ir gruodžio mėnesiais, pranešė Užsienio reikalų ministerija Taline. Anksčiau jau buvo pristatyta 17 panaudotų autobusų. „Siekiant padėti Ukrainos visuomenei kuo humaniškiau funkcionuoti vykstant karui, Ukraina turi būti remiama ne tik karine technika ir politiškai, bet ir humanitarine pagalba“, – sakė užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu. Jis pridūrė, kad autobusai padės Ukrainos žmonėms gyventi kasdienį gyvenimą.Elektros generatorius nupirko visą pasaulį apimančios pilietinės visuomenės organizacijos „Lions Club“ Estijos skyrius. Artimiausiomis dienomis generatoriai turi būti išsiųsti į mokyklas ir vaikų įstaigas, dirbančias slėptuvėse, tai remdamasi ne pelno organizacijos atstovu pranešė Estijos žiniasklaida.Vos 1,2 mln. gyventojų turinti Estija yra viena tvirčiausių tarptautinių Ukrainos rėmėjų.

Rusija į okupuotas Ukrainos teritorijas siunčia savo propagandistusJungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad Rusija į okupuotas Ukrainos teritorijas siunčia savo propagandistus, kad jie rengtų televizijos transliacijos ir įkurtų vietinius Rusijos valstybinių televizijų filialus.Pasak instituto analitikų, Kremlius iš pradžių planavo įtraukti vietinius žiniasklaidos specialistus, tačiau jiems atsisakius kolaboruotis su okupantais nusprendė nusiųsti savo darbuotojus.Apžvalgoje taip pat teigiama, kad Rusija susiduria su problemomis, bandydama susieti vietos infrastruktūrą okupuotose teritorijose su Rusijos sistemomis, pavyzdžiui, vandens tiekimo ar geležinkelių.

Ukrainos prezidentūra: derėjimasis su Maskva būtų kapituliacija (papildytas)Vakarų bandymai įtikinti Ukrainą derėtis su Maskva po Kyjivo karinių pergalių virtinės prilygsta prašymams kapituliuoti, naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.„Kai turi iniciatyvą mūšio lauke, truputį keista gauti tokių pasiūlymų kaip „jūs vis tiek negalėsite visko padaryti karinėmis priemonėmis, jūs turite derėtis“, – sakė M. Podoliakas interviu AFP, kurį davė savo biure prezidentūros pastate Kyjive.Tai reikštų, kad šalis, „atgaunanti savo teritorijas, privalo kapituliuoti prieš pralaiminčią šalį“, pridūrė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas.JAV žiniasklaida neseniai pranešė, kad kai kurie aukšto rango pareigūnai pradeda skatinti Ukrainą pagalvoti apie derybas. V. Zelenskis tai atmeta, kol Rusijos pajėgos nėra išvestos iš visos Ukrainos teritorijos.„Abi šalys turi pripažinti, kad karinė pergalė tikrąja šio žodžio prasme galbūt nėra pasiekiama karinėmis priemonėmis“, – anksčiau šį mėnesį sakė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley (Markas Milis). Pasak jo, Ukrainai pasiekus reikšmingų laimėjimų karo lauke prieš Maskvos ginkluotąsias pajėgas yra atsiradusi „galimybė derėtis“. M. Podoliako teigimu, Maskva nėra pateikusi „jokio tiesioginio pasiūlymo“ Kyjivui dėl taikos derybų, tik kalba per tarpininkus, net keldama ugnies nutraukimo galimybę.Derybos „neturi prasmės“Kyjivas tokias kalbas vadina Kremliaus manevravimu siekiant atokvėpio mūšio lauke ir galimybės parengti naują puolimą.„Rusija nenori derybų. Rusija vykdo komunikacijos kampaniją pavadinimu „derybos“, – sakė M. Podoliakas.„Ji paprasčiausiai stengsis laimėti laiko. Tuo tarpu ji mokys savo mobilizuotas pajėgas, suras papildomų ginklų ir įtvirtins savo pozicijas“, – įspėjo jis.Nepaisydamas didelių Rusijos karinių pralaimėjimų pastarosiomis savaitėmis, įskaitant Ukrainos pietinio Chersono miesto atgavimą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis tiek galvoja, kad „gali sunaikinti Ukrainą, tai – jo manija“ ir derybos su juo „neturi prasmės“, teigė M. Podoliakas.Vakarai negali priversti Ukrainos derėtis, tvirtino jis.Jo teigimu, „mūsų partneriai vis dar galvoja, kad įmanoma sugrįžti į prieškarinius laikus, kai Rusija buvo patikimas partneris“.Rusijos pajėgoms kovo mėnesį pasitraukus iš Kyjivo regiono, o rugsėjį – iš Ukrainos šiaurės rytuose esančio Charkivo regiono, Chersono išvadavimas šį mėnesį žymi esminį karo lūžį, sakė M. Podoliakas.Po virtinės karinių pergalių Ukraina negali sau leisti stabdyti kontrpuolimo, net ir prasidedant padėtį sunkinančiai žiemai.„Šiandien net maža pauzė tiesiog padidina Ukrainos nuostolius“, – sakė prezidento patarėjas.Ilgesnio nuotolio raketosMaskva jau ištisas savaites apšaudo Ukrainos energijos infrastruktūros objektus, milijonai būstų Ukrainoje yra likę be elektros.Pietinis Zaporižios ir rytinis Luhansko regionai dabar yra „svarbiausios kryptys“ kariuomenei, nurodė M. Podoliakas. Jis atsisakė spėlioti dėl galimybės karine operacija atsiimti Krymo pusiasalį, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.Ukrainos pareigūnai ragina Vakarus siųsti daugiau ginklų ir tai „labai svarbu“ žiemą, pridūrė M. Podoliakas.Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) šeštadienį atvykęs savo pirmo vizito į Kyjivą pažadėjo naują 50 mln. svarų sterlingų (57,5 mln. eurų) vertės oro gynybos paketą.„Mums dar reikia 150–200 tankų, apie 300 šarvuotųjų transporto priemonių“, šimto artilerijos sistemų, 50–70 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, įskaitant amerikietiškas HIMARS, kurių kelias Ukraina jau turi, taip pat „10–15 priešlėktuvinės gynybos sistemų dangui uždaryti“, sakė M. Podoliakas.Jis taip pat paminėjo amerikietiškas raketas ATACMS, galinčias nuskrieti 300 kilometrų. Šiuo metu Ukrainai prieinamų ginklų nuotolis tik šiek tiek viršija 80 kilometrų.M. Podoliako teigimu, ilgesnio nuotolio raketos „priartintų karo pabaigą“, nes sudarytų sąlygas Ukrainai „naikinti didelius Rusijos kariuomenės sandėlius“, esančius toli okupuotose teritorijose ir šiuo metu nepasiekiamus.Kyjivui nereikia atakuoti karinių taikinių Rusijoje, tvirtino prezidento patarėjas.„Karas baigsis, kai atgausime savo sienų kontrolę ir kai Rusija bijos Ukrainos“, – sakė jis.

Iš rusų išvaduotose teritorijose rasta daugiau nei 700 nužudytų ukrainiečių kūnų Prokuratūra praneša, kad jau nustatyta daugiau nei 20 vietų, kur Ukrainos piliečiai buvo laikomi ir kankinami. Šiuo metu deokupuotose Charkovo, Donecko ir Chersono regionų teritorijose rasta daugiau nei 700 nužudytų ukrainiečių kūnų, skelbia generalinis prokuroras Andrijus Kostinas. Pasak jo, daugiausiai tokių vietų buvo rasta Charkovo srityje. „Visi prisimename Iziume masinių laidojimo vietas. Praktiškai kiekviename Charkovo srities mieste ir kaime radome vietų, kur žuvo taikūs Ukrainos civiliai. Tą pačią situaciją stebime ir Chersono srityje. Šis darbas čia tik prasideda. Kasdien gauname naują informaciją“, – sakė A.Kostinas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai sekmadienį išvyksta į Varšuvą, kur su kolegomis aptars tarnybų veiksmus tęsiantis Rusijos invazijai UkrainojeKaip praneša PAGD, Lietuvos ir Lenkijos priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų padalinių atstovai taip pat apsvarstys bendradarbiavimą vykdant bendrus veiksmus prevencijos srityje, aptars galimybės rengti bendras pratybas ar kitas iniciatyvas cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių incidentų srityje.Departamento teigimu, bus apžvelgtos galimybės įgyvendinti bendrus projektus, skirtus saugumui regione gerinti.Delegacijos nariai antradienį dalyvaus vyksiančiame 21-ąjame Lietuvos ir Lenkijos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos posėdyje, jame pristatys darbo grupės metinius rezultatus ir planuojamas naujas veiklas.

Zelenskis: darome viską, kad padėtume mūsų herojams atlaikyti Rusijos atakasUkrainos prezidentas V. Zelenskis pasidalijo savo kasvakariniu vaizdo įrašu, kuriame sako:„Ką tik įvyko dar vienas personalo susirinkimas. Pagrindinės problemos yra priekyje. Mūsų karių aprūpinimas, padėtis tam tikrose fronto linijos atkarpose ir tai, kad planuojame padidinti Ukrainos vėliavų skaičių šalies pietų ir rytų miestuose. Atskirai buvo aptarti mūšiai Donecko srityje. Buvo pristatytos ataskaitos. Mes darome viską, kad padėtume mūsų herojams atlaikyti Rusijos atakas. Žinoma, ypatingas dėmesys buvo skiriamas energijai“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Žiniasklaida: Iranas susitarė su Rusija dėl dronų„The Washington Post“ skelbia, kad yra žinoma, jog Iranas padės Rusijai pastatyti šimtus kovinių bepiločių orlaivių kovai su Ukraina.Pranešama, kad tarp šalių jau buvo sudarytas slaptas susitarimas. Artimiausiais mėnesiais Rusijos teritorijoje planuojama pradėti gaminti kovinius dronus.Rusijos bendradarbiavimo su Iranu gilinimas padės Rusijai padidinti santykinai nebrangių, bet labai destruktyvių ginklų sistemų atsargas.

Ukrainos generalinis prokuroras: jau žuvo virš 8 tūkst. civiliųUkrainos generalinis prokuroras sako, kad nuo vasario pabaigos per Rusijos karą prieš Ukrainą žuvo 8 tūkstančiai 311 civilių, įskaitant 437 vaikus. Kaip kalbėdamas per televiziją sakė Andrijus Kostinas, dar daugiau kaip 11 tūlstančių buvo sužeista.Jis taip pat patvirtino, kad Generalinė prokuratūra užregistravo daugiau kaip 45 tūkstančius Rusijos pajėgų padarytų karo nusikaltimų.Vis dėlto manoma, kad šie skaičiai bus didesni, nes Ukrainos institucijos neturi galimybės patekti į okupuotas teritorijas. Šių skaičių nepatvirtina nepriklausomi šaltiniai.

Žiniasklaida: Maskva tyliai susitarė su Teheranu dėl dronų gamybos Rusijos teritorijojeKaip informuoja „The Washington Post“, po kelių savaičių Ukrainos miesto niokojimo Irane pagamintais dronais, Maskva tyliai pasiekė susitarimą su Teheranu pradėti gaminti šimtus šių dronų Rusijos teritorijoje. Tai rodo nauji JAV žvalgybos ir kitų Vakarų valstybių saugumo agentūrų turimi duomenys.Teigiama, kad Rusijai įsigijus surinkimo linija, ši galėtų smarkiai padidinti savo palyginti nebrangių, bet labai destruktyvių ginklų sistemų atsargas. Būtent šie dronai pastarosiomis savaitėmis pakeitė devynis mėnesius trunkančio Ukrainos konflikto pobūdį.

Oficialiame V. Zelenskio „Telegram“ kanale buvo pasidalinta buvo viltį teikiančiu vaizdo įrašu. Jame matoma, kaip V. Zelenskis ir JK premjeras Rishis Sunakas apžiūri Kyjive esančios sunaikintos rusų karinės technikos parodą. V. Zelenskis teigia, kad: „Mes saugosime Ukrainą ir savo laisvę. Ir užpuolikai tai jau žino. Ši paroda yra to įrodymas!“ https://t.me/V_Zelenskiy_official/4071

Zelenskis: didžiausios problemos dėl elektros energijos yra Kyjivas ir jo regionasKaip skelbia UNIAN, V. Zelenskis gavo pranešimus apie energetikos sektoriaus restauravimo darbus.Prezidentas sako, kad Ukrainos energetikai visoje šalyje stengiasi stabilizuoti padėtį. „Didžiausios problemos dėl elektros energijos yra Kyjive ir jo regione, Odesoje ir jos regione, Charkive ir regione, Vinicoje, Ternopilyje, Čerkasuose, Černigovo ir kituose regionuose – energetikos įmonės daro viską, kas įmanoma, kad žmonėms būtų suteiktas normalus gyvenimas“, – sakė V. Zelenskis.

Rusai toliau atakuoja civilinius objektusKaip praneša „The Guardian“, Chersono srities Belozerkos kaime rusų kariai apšaudė humanitarinį punktą, kuriame buvo dalinama duona. 5 žmonės sužeisti. „Rusijos teroristai apšaudė humanitarinį punktą duonos dalijimo metu. Tai atsitiko Belozerkoje Chersono srityje. Dėl klastingo apšaudymo buvo sužeisti 5 žmonės“, – „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento kanclerio pavaduotojas Kirylas Tymošenka.

Ispanija siunčia 14 elektros generatorių į UkrainąIspanija šeštadienį pranešė, kad išsiuntė 14 naujų elektros generatorių į Ukrainą, kurioje dėl Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą artėjant žiemai daug žmonių liko be elektros ir šilto vandens. Penktadienį „išsiuntėme naują 14 generatorių paketą, atsižvelgiant į tai, kad žiema Ukrainai yra pranašaujama labai atšiauri ir sunki“, sakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas.Penktadienį Kyjivas kreipėsi į savo sąjungininkus Europoje, prašydamas paramos ir teigdamas, kad beveik pusė Ukrainos energetikos infrastruktūros išėjo iš rikiuotės ir ją reikia remontuoti. Pastarosiomis dienomis visoje šalyje smarkiai nukrito temperatūra, o ketvirtadienį iškrito pirmasis sniegas. Madridas praėjusį mėnesį pranešė, kad išsiuntė penkis generatorius Ukrainai. J. M. Albaresas taip pat pridūrė, kad Ispanija išsiųs 30 greitosios pagalbos automobilių bei policijos pastiprinimą, kad padėtų Ukrainai ištirti galimus karo nusikaltimus jos teritorijoje.

Pranešama, kad apšaudytas Chersonas UNIAN skelbia, kad šeštadienį Rusija apšaudė Chersono miestą. Skelbiama, kad virš miesto pakilo tiršti dūmų debesys. Apie šią žinia sužinota iš vietinių „Telegram“ kanalų. Nurodoma, kad mieste nugriaudėjo galingų sprogimų serija. Pasirodė ir keli vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Vietos valdžia kol kas šios atakos nekomentavo. https://t.me/uniannet/80756

Maskva oficialiai nesusisiekė su Kyjivu dėl taikos derybų Kaip skelbia „The Guardian“, Maskva oficialiai nesusisiekė su Kyjivu dėl taikos derybų, tačiau Rusija turės visiškai išvesti savo pajėgas, kad derybos vyktų, sakė vienas aukščiausių Ukrainos pareigūnų. Ukrainos prezidento štabo viršininkas Andrijus Jermakas sakė: „Mes neturime jokio oficialaus pareiškimo iš Rusijos pusės dėl... derybų“. Jis pridūrė, kad bet kokios derybos, kurios nėra pagrįstos Ukrainos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose, yra „nepriimtinos“, praneša „Agence France-Presse“. „Pirmieji žingsniai, kuriuos reikia padaryti iš Rusijos pusės, yra išvesti visus Rusijos karius iš Ukrainos teritorijos“, – teigė A. Jermakas. Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė „trumpųjų paliaubų“ su Rusija idėją, sakydamas, kad tai tik pablogins situaciją.

Zelenskis: sugadinta maždaug pusė Ukrainos energetikos infrastruktūrosKaip skelbia UNIAN, prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pranešė žurnalistams po susitikimo su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunaku.„Šiai dienai jau sugadinta maždaug pusė Ukrainos energetikos infrastruktūros“, – teigė V. Zelenskis.

Iš Kyjivo į Chersoną atvyko „Pergalės traukinys“Į Chersoną atvyko pirmasis nuo karo pradžios traukinys iš Kyjivo, pranešė „Ukrinform“, remdamasi Chersono miesto tarybos įrašu feisbuke.„Į Chersoną atvyko pirmasis traukinys iš Kyjivo nuo rusų invazijos pradžios“, – sakoma įraše.Akcinės bendrovės „Ukrpočta“ direktorius Ihoris Smiljanskis „Telegram“ rašė, kad traukinyje buvo ir pašto vagonas. Pasak jo, vagone yra siuntinių, kurių paštas nespėjo pristatyti okupacijos metu.„Tikiuosi, kad jie pravers, - sakė I. Smiljanskis. – [Vagone] yra ir laikraščių, kuriuos galima skaityti, net kai nėra ryšio, ir kryžiažodžių, kuriuos galima spręsti su žvake, kai nėra elektros. Ir „Starlink“ – kad galėtume greičiau apdoroti visus krovinius“.Jo įsitikinimu, „gyvenimas greitai atsigaus ir toks vagonas taps įprastas“.Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministras Oleksandras Tkačenka šiuo traukiniu į Chersoną atvežė atnaujintą vietos laikraščio „Novyj Den“ tiražą.„Kelias į Chersoną automobiliu ir prieš karą užtrukdavo gana ilgai, o dabar, norėdami pasiekti išlaisvintą miestą, planavome nakvynę Mykolajive. Staiga sužinojome, kad šį penktadienį į išlaisvintą Chersoną išleidžiamas pirmasis „Pergalės traukinys“. Būtų nuodėmė nepasinaudoti tokia galimybe, tuo labiau, kad šiuo traukiniu į miestą vežame atnaujintą vietos laikraščio „Novyj Den“ tiražą", – feisbuke rašė O. Tkačenka.Jis priminė, kad sostinės geležinkelio stotyje Olegas Skripka dainavo dainą apie Chersoną ir „Červona Kalina“, skirtą „Pergalės traukinio“ kursavimo pradžiai, o koncerte dalyvavo net iš Kyjivo namo grįžtantis Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis.Ministras pažymėjo, kad tarp traukinio keleivių buvo žmonių, nusipirkusių bilietus į traukinį dar iki Chersono išlaisvinimo, jo vagone taip pat važiavo laimingasis keleivis, laimėjęs bilietą į „Pergalės traukinį“, o gretimuose vagonuose važiavo žurnalistai.

Sunakas: JK rems Kyjivą, „kol Ukraina laimės“Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishis Sunakas šeštadienį per vizitą į Ukrainos sostinę pažadėjo, kad jo šalis stovės Kyjivo pusėje, „kol Ukraina laimės“.„Šiandien esu čia, kad pasakyčiau, jog JK ir toliau bus su jumis... tol, kol Ukraina iškovos taiką ir saugumą, kurių jai reikia ir kurių ji nusipelno“, – sakė R. Sunakas spaudos konferencijoje su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive.„O paskui mes būsime kartu su jumis ir tada, kai jūs atstatinėsite savo didžią šalį“, – pridūrė R. Sunakas.

Lenkijoje surengtos pirmojo iš dviejų žuvusiųjų dėl raketų smūgio valstybinės laidotuvėsPalaidotas pirmasis iš dviejų Lenkijos piliečių, šią savaitę žuvusių per raketų smūgį pasienyje su Ukraina, šeštadienį pranešė naujienų agentūra PAP.Valstybinės 62 metų stovyklos administratoriaus laidotuvės nedideliame Pševoduvo kaime vyko su karine ceremonija. Joje dalyvavo 2-ojo žvalgybos pulko iš Hrubešovo garbės kuopa. Lenkijos televizijos rodytuose kadruose buvo matyti dideli gedulo vainikai su Lenkijos ir Ukrainos vėliavų spalvų juostomis.Antradienį raketa pataikė į grūdų sandėlį kaime, esančiame vos už 6 km nuo sienos su Ukraina. Per sprogimą žuvo ne tik šis 62 metų vyras, bet ir 60 metų traktorininkas. Antrojo vyro valstybinės laidotuvės įvyks sekmadienį.Artimųjų prašymu, abejos laidotuvės bus privačios. Šie du vyrai yra pirmieji civiliai NATO narės Lenkijos gyventojai, žuvę dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.Šiuo metu Vakarai daro prielaidą, kad tai buvo ukrainiečių priešlėktuvinė raketa, naudota gintis nuo Rusijos kariuomenės atakų. Tačiau iš karto po sprogimo žiniasklaidoje taip pat buvo pasirodę pranešimų apie Rusijos raketą.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iki šiol tvirtina, kad tai buvo rusiška raketa, tačiau pripažino, kad šimtu procentų tiksliai nežino, kas įvyko.

Sunakas lankosi KyjiveJungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas šeštadienį atvyko į Kyjivą – tai pirmasis jo vizitas nuo tada, kai pradėjo eiti pareigas, pranešė Ukrainos prezidentas.„Nuo pat pirmųjų karo dienų Ukraina ir Jungtinė Karalystė buvo stipriausios sąjungininkės“, – „Facebook“ pranešime teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Per šiandienos susitikimą aptarėme svarbiausius klausimus tiek mūsų šalims, tiek pasauliniam saugumui“, – pridūrė jis.R. Sunakas savo ruožtu socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip jis spaudžia ranką V. Zelenskiui, bendrauja su juo ir kitais pareigūnais, ir parašė: „Britanija žino, ką reiškia kovoti už laisvę. Mes esame su jumis visą kelią @ZelenskyyUa.“Dauningo gatvės pranešime nurodoma, kad R. Sunakas į Kyjivą atvyko patvirtinti „tęsiamos JK paramos“ Ukrainai karo akivaizdoje.„Ministras pirmininkas šiandien atvyko į Ukrainą su pirmuoju vizitu į Kyjivą susitikti su prezidentu Zelenskiu ir patvirtinti tęsiamą JK paramą“, – sakoma pranešime.

Morawieckis: jei reikės, sprogimo Lenkijos pasienyje tyrėjai vyks į UkrainąTyrėjai, tiriantys raketos smūgį, per kurį antradienį Lenkijos rytuose žuvo du žmonės, esant reikalui, vyks į Ukrainą, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas.Mateuszas Morawieckis taip pat sakė, kad Lenkija nori bendradarbiauti su Ukraina, kad incidentas būtų kuo greičiau išaiškintas.„Mes taip pat sulaukiame paramos iš savo sąjungininkų amerikiečių, – sakė Lenkijos premjeras. – Šiandien susitikau su tam tikra amerikiečių delegacija, kuri man taip pat pateikė įvykių, kurie greičiausiai vyko tuo metu, seką“.Premjeras sakė, kad tyrimo apimtis turėtų būti palikta tyrėjams, ekspertams ir specialistams. „Turime puikių specialistų, bet taip pat ne tik įsileidome, bet ir pasikvietėme savo sąjungininkus, amerikiečių specialistus, kurie padėtų išaiškinti įvykį“, – sakė jis.„Norime kuo glaudesnio bendradarbiavimo, taip pat ir su ukrainiečiais, nes, nepamirškime, būtent jie šiandien kovoja už taiką, saugumą, taiką Europoje, taigi ir Lenkijoje, – tęsė M. Morawieckis. – Jie žūsta savo barikadose, savo apkasuose, taip pat už mūsų taiką ir saugumą“.

Nuo karo Ukrainoje pradžios į Lenkiją atvyko daugiau kaip 7,83 mln. pabėgėliųNuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Lenkijos ir Ukrainos sieną į Lenkiją kirto daugiau kaip 7,83 mln. žmonių, šeštadienio rytą tviteryje pranešė Pasienio apsaugos tarnyba (SG).SG duomenimis, penktadienį pasienio apsaugos pareigūnai atliko apie 23 900 į Lenkiją iš Ukrainos atvykstančių asmenų patikros procedūrų.Pasienio apsaugos tarnyba taip pat nurodė, kad nuo karo pradžios iš Lenkijos į Ukrainą išvyko beveik 6,03 mln. žmonių. Penktadienį sieną iš Lenkijos į Ukrainą kirto apie 21 700 žmonių.

Rusijos URM „provokuojančiu“ pavadino draudimą Lavrovui atvykti į ESBO ministrų susitikimąRusija šeštadienį pasmerkė Varšuvos atsisakymą leisti užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui dalyvauti kitą mėnesį vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime kaip „beprecedentį ir provokuojantį“.„Lenkijos, kuri laikinai pirmininkauja ESBO, sprendimas neleisti užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui dalyvauti gruodžio 1-2 dienomis Lodzėje vyksiančiame ESBO ministrų susitikime yra beprecedentis ir provokuojantis“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija apie didžiausios pasaulyje saugumo institucijos ministrų susitikimą.AFP šaltinių teigimu, sprendimas neleisti S. Lavrovui dalyvauti posėdyje yra susijęs su ES sankcijomis, įvestomis Rusijai po vasario 24 dienos invazijos į Ukrainą. S. Lavrovas yra vienas iš Rusijos pareigūnų, kuriems taikomos sankcijos.Lenkija taip pat uždraudė Rusijos delegatams dalyvauti lapkričio 24-26 dienosmis Varšuvoje vyksiančioje ESBO Parlamentinės asamblėjos sesijoje.

Lietuvoje mokymus baigė kariniai instruktoriai iš UkrainosLietuvos kariuomenės mokykloje baigėsi kelias savaites trukę tarptautiniai instruktoriaus kursai, juose dalyvavo ir kariai iš Ukrainos, šeštadienį pranešė kariuomenė.Minimas kursas buvo skirtas NATO valstybių ir partnerių šalių kariams.Kurso metu klausytojai buvo mokomi karinio mokymo pagrindų, šaudybos ir ginkluotės, bei fizinio rengimo mokymo dalykų, karinės pedagogikos žinių ir įgūdžių, būtinų savarankiškai suplanuoti ir rengti užsiėmimus, teigiama pranešime.Mokymai vyko Lietuvos kariuomenės mokykloje ir Kazio Veverskio poligone, kuriame įgūdžiai buvo įtvirtinami praktiškai.Įgytą patirtį Ukrainos kariai iš karto taikys savo šalies kariuomenės mokymo centruose.Lietuvos kariai taip pat prisideda apmokant ukrainiečius kursuose Jungtinėje Karalystėje.

Generalinis štabas: Rusija nuo vasario 24 dienos Ukrainoje prarado 83 880 kariųUkrainos generalinis štabas praneša, kad Rusija prarado 2 885 tankus, 5 815 šarvuotų kovos mašinų, 4 368 transporto priemones ir degalų bakus, 1 867 artilerijos sistemas, 393 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 209 oro gynybos sistemas, 278 lėktuvus, 261 sraigtasparnį, 480 sparnuotųjų raketų ir 16 laivų.

JK žvalgyba: Rusija ženkliai didina 2023 metų išlaidas gynybaiDėl karo ir pralaimėjimų fronte Rusija kitų metų biudžeto projekte didina išlaidas gynybai daugiau nei 40 proc., praneša britų žvalgyba.Lapkričio 16 dieną Rusija per vieną dieną išplatino didžiausią skolos vertybinių popierių emisiją ir surinko 820 mlrd. rublių (13,6 mlrd. JAV dolerių), socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.„Tai svarbu Rusijai, nes skolos emisija yra pagrindinis mechanizmas, padedantis išlaikyti gynybos išlaidas, kurios po invazijos į Ukrainą gerokai padidėjo“, – teigiama pranešime.Jame taip pat teigiama, kad 2023 metais planuojamos Rusijos išlaidos „nacionalinei gynybai“ sieks apie 5 trilijonus rublių (84 mlrd. JAV dolerių), t. y. bus daugiau kaip 40 proc. didesnės nei ankstesniame preliminariame 2023 metų biudžete, kuris buvo skelbiamas 2021 metais.Kaip pažymi žvalgyba, neapibrėžtumo laikotarpiu išleisti skolos vertybinius popierius yra brangu.„Labai tikėtina, kad šio aukciono mastas rodo, jog Rusijos finansų ministerija mano, kad dabartinės sąlygos yra dar gana palankios, tačiau numato, kad kitais metais fiskalinė aplinka taps vis labiau neapibrėžta“, – sakoma žvalgybos pranešime.Karo Ukrainoje pasekmės RusijaiKaip pranešė ukrainiečių portalas UNIAN, remiantis gegužės mėnesį atliktais skaičiavimais, Rusijos Federacija karui su Ukraina kasdien išleisdavo 900 mln. dolerių. Į šią sumą buvo įskaičiuotos išmokos kariams, jų aprūpinimas šaudmenimis ir raketomis, taip pat sugadintos karinės įrangos remonto išlaidos.JK žvalgybos duomenimis, dėl masinių raketų smūgių Ukrainai Rusijos atsargos senka. Taip pat buvo skelbiama, kad karas prieš Ukrainą visam laikui atėmė iš Rusijos pirmaujančios energetinės valstybės statusą.

Kasčiūnas siūlo dalį haubicų Ukrainai paskolinti: paragintume ir kitas šalis žengti panašiu keliuSiekiant užtikrinti tiek Lietuvos saugumą, tiek nuolatinės paramos tiekimą Ukrainai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo pasvarstyti apie naują iniciatyvą – Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ Kyjivui skolinimą. Anot L. Kasčiūno, šios karinės ginkluotės sunaikinimo tikimybė yra nedidelė, todėl išsiuntus haubicas į Ukrainą, jas po kelių mėnesių būtų galima sugrąžinti Lietuvos pajėgumams.„Pačioje Ukrainoje veikia daugiau nei 200 Vakarų perduotų haubicų. Jų sunaikinamumas yra labai mažas, haubicos, kurios ten yra, – mobilios, jų tolimesnis šūvis nei rusiškų, o tai reiškia, kad jos turi didžiulį procentą išlikimo“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas, kartu pridurdamas, kad ir Lietuvos perduotos haubicos Ukrainoje nėra sunaikintos.„Jos įprastai dirba apie tris keturis mėnesius, o tada yra remontuojamos. Tai mano idėja pasvarstyti apie tam tikros, nedidelės dalies, pavyzdžiui, keturių haubicų, paskolinimą Ukrainai 3–4 mėnesiams. Po to, kai jos būtų Lietuvoje, kur mes turime remonto bazę, jas suremontuoti ir grąžinti mūsų pajėgumams“, – tęsė politikas.L. Kasčiūno teigimu, tokiu būdu būtų surastas balansas tarp paramos tiekimo ir Lietuvos nacionalinių pajėgumų užtikrinimo. Jis viliasi, kad galbūt tai paskatintų ir kitas Vakarų šalis tiekti daugiau ginkluotės skolinimo principu.„Tokiu būdu mes paragintume ir kitas šalis žengti panašiu keliu. Būtų galima multiplikuoti efektą, nes labai svarbus dalykas, noriu pabrėžti, – Ukraina yra be galo priklausoma nuo Vakarų ginkluotės tiekimo“, – svarstė L. Kasčiūnas.NSGK pirmininkas pažymi, kad kol kas šis siūlymas yra tik idėja, tačiau, anot politiko, gavus karinį patarimą, būtų galima ją įgyvendinti.„Turime viską labai rimtai išanalizuoti, lauksime ir karinio patarimo šiuo pasiūlymu. Natūralu, tai bus be galo svarbu. Bet kol kas tai tik idėja, ji yra ir, aš manau, ji verta dėmesio“, – nurodė jis.ELTA primena, kad spalio pradžioje kilo diskusijos dėl Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS perdavimo Ukrainai. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pareiškė, jog VGT posėdyje siūlys turimų haubicų ir oro gynybos sistemų Ukrainai neperduodi. V. Rupšys pažymėjo, kad Lietuva turi ieškoti kitų pagalbos priemonių Ukrainai.„Aš turiu turėti įrankių. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturint tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – sakė V. Rupšys.  VGT posėdį prezidentas Gitanas Nausėda šaukia pirmadienį, kuriame be kitų klausimų bus apsvarstytas Lietuvos ir regiono oro gynybos stiprinimas, karinė ir ne karinė parama Ukrainai.

JK ministras: Iranas „skatina kraujo praliejimą“ nuo Kyjivo iki Artimųjų RytųJungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras, šeštadienį kreipdamasis į Bahreine susirinkusius lyderius, užsipuolė Iraną dėl „skatinamo kraujo praliejimo“ ir pažadėjo kartu su sąjungininkais kovoti prieš Teheraną.Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės apkaltino Iraną, kad šis tiekia Rusijai bepiločius orlaivius, kuriuos, pasak jų, Maskva pastarosiomis savaitėmis naudojo išpuoliams Ukrainoje vykdyti.Anksčiau šį mėnesį Teheranas pripažino, kad siuntė dronus, tačiau tvirtino, kad jie buvo pristatyti dar iki Rusijos invazijos.„Irano tiekiami ginklai kelia grėsmę visam regionui, – sakė JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly kasmetinėje Manamos dialogo konferencijoje Bahreine. – Režimas ėmėsi pardavinėti Rusijai ginkluotus dronus, kurie žudo civilius Ukrainoje“.J. Cleverly kalbėjo kitą dieną po to, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Bahreine taip pat perspėjo, kad Irano „ginklų platinimas“ kelia grėsmę Europai.Savo kalboje J. Cleverly taip pat apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis kelia grėsmę pasaulio saugumui.„Nė viena šalis nėra apsaugota nuo sumaišties, kurią jis sukėlė pasaulio rinkose, ir nuo žalos, kurią jis padarė pasauliniam maisto tiekimo saugumui, – sakė jis. – Putino karas sukelia dar daugiau kančių sirams ir jemeniečiams, kurie ir taip kentė humanitarinės krizės sukeltus nepriteklius, ir paprastiems libaniečiams, atsidūrusiems ekonominės krizės gniaužtuose“.

Generalinis štabas: į Horlivkos ligonines buvo atvežta apie 500 sužeistų rusų kareiviųUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad nuo lapkričio 10-16 dienomis apie 500 sužeistų Rusijos karių, kurių dauguma buvo neseniai mobilizuoti, buvo atvežti į ligonines laikinai okupuotoje Horlivkoje.

Pranešama, kad Kremlius ruošia dar vieną mobilizacijos bangą Kaip praneša JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, Rusijos laukia dar viena mobilizacijos banga, kuri, kaip teigiama, galiausiai pablogins bendrą Rusijos kareivių, perkeliamų į frontą Ukrainoje, pasirengimo kokybę. Minėto instituto analitikai pažymi, kad „slaptos mobilizacijos priemonių tęsimas ir galimas pasirengimas kitai mobilizacijos bangai kartu su dabartiniu rudens projektu, greičiausiai sukurs didelę naštą ir taip pernelyg apkrautiems žmonėms“. Analitikai primina Kremliaus pareiškimą, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nereikia pasirašyti dekreto dėl formalaus mobilizacijos laikotarpio pabaigos. Anot ISW, V. Putinas greičiausiai įsakė nutraukti vadinamąją dalinę mobilizaciją, kad būtų atlaisvinti biurokratiniai ir administraciniai pajėgumai vykdyti šaukimą. „Tačiau akivaizdu, kad Rusijos valdžia niekada visiškai nesustabdė mobilizacijos (..)“. Kita mobilizavimo banga, ISW teigimu, lems dar prastesnę tiek mobilizuotųjų, tiek šauktinių rengimo kokybę, nes jie varžysis dėl nepakankamo parengimo. „Kita mobilizacijos banga ateinančiais mėnesiais tik pablogins situaciją ir tikriausiai pablogins bendrą Rusijos pasirengimo kokybę“, – teigia analitikai.

„Dauguma“ APEC narių smerkia karą Ukrainoje, sakoma organizacijos pareiškimeAzijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių vadovai šeštadienį prisidėjo prie tarptautinio spaudimo Rusijai dėl jos karo Ukrainoje ir viršūnių susitikime paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad „dauguma“ jų smerkia šį karą.Po pusantros dienos trukusio susitikimo Tailando sostinėje 21 Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo šalis paskelbė bendrą deklaraciją, kurioje kritikuojamas karas ir jo sukelta pasaulinė ekonominė sumaištis.Viršūnių susitikimo komunikatui pritarė visos APEC narės, įskaitant Rusiją ir Kiniją, kuri susilaiko nuo viešos kritikos Maskvai dėl invazijos, tačiau jame yra nemažai diplomatinio išsisukinėjimo.„Dauguma šalių griežtai pasmerkė karą Ukrainoje ir pabrėžė, kad jis sukelia didžiules žmonių kančias ir didina esamą pasaulio ekonomikos pažeidžiamumą, – sakoma jame. – Tačiau buvo ir kitokių nuomonių, skirtingų situacijos ir sankcijų vertinimų“.Pareiškimas, išskyrus tai, kad jame pakeistas organizacijos pavadinimas, žodis žodin sutampa su praėjusią savaitę Indonezijoje paskelbta Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo deklaracija ir tai, kaip pranešama, yra intensyvių diplomatinių derybų rezultatas.APEC pareiškime pabrėžiamos karo sukeltos „didžiulės žmonių kančios“ ir apgailestaujama dėl karo poveikio ekonomikos augimui, infliacijai, tiekimo grandinėms ir energetiniam bei maisto tiekimo saugumui.Praėjusią savaitę vykusiame G20 viršūnių susitikime JAV ir jų sąjungininkės siekė išplėsti koaliciją prieš prezidento Vladimiro Putino invaziją ir paneigti Kremliaus teiginius apie Rytų karą prieš Vakarus.V. Putinas atsisakė dalyvauti G20 ir APEC viršūnių susitikimuose ir į Balį išsiuntė savo užsienio reikalų ministrą, o į Bankoką – vicepremjerą.

Zelenskis pakomentavo elektros tiekimo situaciją šalyjeNaktiniame savo kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo elektros tiekimo situaciją šalyje. Jis nurodė, kad visą dieną dirbta, kad būtų atkurtas normalus elektros tiekimas.„Dėl šios priežasties šiandien yra žymiai mažiau avarinių išjungimų“, – sakė V. Zelenskis.Pasak jo, sudėtinga energijos tiekimo situacija išlieka 17 regionų ir sostinėje.„Kyjivo srityje ir Kyjive, Odesos srityje, Vinycios ir Ternopilio srityse yra labai sudėtinga“, – pranešė Ukrainos vadovas.Pasak jo, Chersone atidaryti specialieji taškai.„Kol mieste atkuriama elektra, žmonės gali pasikrauti telefonus, sušilti, atsigerti arbatos, sulaukti pagalbos“, – sakė V. Zelenkis.

Ukrainos prezidentas atmeta „trumpalaikes paliaubas“ su RusijaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atmetė „trumpalaikių paliaubų“ su Rusija idėją, sakydamas, kad tai tik pablogintų padėtį.„Rusija dabar siekia trumpalaikių paliaubų, atokvėpio, kad atgautų jėgas. Kažkas tai galbūt pavadintų karo pabaiga, tačiau tokia atokvėpio akimirka tik pablogins padėtį“, – sakė Ukrainos vadovas pastabose, transliuotose Halifakso tarptautiniame saugumo forume.„Išties tikra, ilgalaikė ir sąžininga taika gali būti tik visiško Rusijos agresijos sutriuškinimo rezultatas“, – sakė V. Zelenskis.Baltieji rūmai anksčiau tą pačią dieną pareiškė, kad tik V. Zelenskis gali nuspręsti, kada pradėti taikos derybas su Rusija, ir atmetė mintį, kad spaudžia Kyjivą derėtis dėl beveik devynis mėnesius trukusio karo, kurį įžiebė Maskvos invazija vasario mėnesį, pabaigos.Vis dėlto aukščiausias JAV kariuomenės pareigūnas generolas Markas Milley pastarosiomis savaitėmis siūlė, kad Kyjivas galėtų pasinaudoti mūšio lauke pasiektomis pergalėmis prieš Maskvos pajėgas ir pradėti derybas dėl karo užbaigimo.M. Milley trečiadienį sakė, kad nors Ukraina pasiekė svarbių laimėjimų, Maskva vis dar kontroliuoja apie 20 proc. šalies teritorijos ir kad mažai tikėtina, jog Kyjivo pajėgos privers rusus greitai pasitraukti iš šalies.

Zaporožėje nugriaudėjo sprogimai Ukrainos UNIAN leidinys pranešė, kad Zaporožės mieste buvo girdėti nuo 4 iki 7 stiprių sprogimų.Šiek tiek vėliau Zaporožės regiono vadovas Aleksandras Starukhas savo „Telegram“ kanale sakė, kad Rusijos pajėgos pataikė į pramoninės infrastruktūros objektą. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai.Sprendžiant iš vaizdo įrašo iš socialinių tinklų, smūgio vietoje yra stiprus gaisras. Šiuo metu nėra jokių kitų detalių, praneša BBC.

Zelenskis: per 24 valandas atremta 100 Rusijos atakųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlų penktadienio vakarą pareiškė, kad Rytų Ukrainoje vyksta nuožmi kova. Jis pridūrė, kad per 24 valandas Ukrainos pajėgos atrėmė maždaug 100 Rusijos atakų.

Nuo karo pradžios Ukraina gavo 23 mlrd. dolerių finansinės pagalbosApie tai, anot „Ukrainska Pravda“, Ukrainos vyriausybės interneto svetainėje pranešama po ministro pirmininko Denyso Šmygalo susitikimo su vykdomuoju Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu.Didžiausios donorės buvo Jungtinės Valstijos (8,5 mlrd. dolerių) ir Europos Sąjunga (4,8 mlrd. dolerių). Be kitų donorų, yra tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, TVF.Šios lėšos nėra skirtos karinėms išlaidoms, jos skiriamos mokėjimams valstybės tarnautojams, pensininkams, šalies viduje perkeltiems asmenims ir subsidijų gavėjams.Ukrainos vyriausybė skaičiuoja, kad 2023 metais šaliai reikės 38 milijardų dolerių pagalbos.

Kijevas perspėja dėl „visiško elektros tinklo išjungimo“Ukrainos sostinės Kijevo valdžia dabar perspėjo, kad galimas „visiškas elektros tinklo išjungimas“.Anksčiau šalies ministras pirmininkas sakė, kad beveik pusė Ukrainos energetikos sistemos buvo išjungta dėl nenumaldomo Rusijos bombardavimo.Antradienį ir ketvirtadienį Ukraina patyrė ypač stiprius smūgius kritinei infrastruktūrai.„Deja, Rusija ir toliau vykdo raketų atakas prieš Ukrainos civilinę ir ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – šiandien sakė ministras pirmininkas Denysas Shmyhalas.Kijevas yra vienas iš miestų, labiausiai nukentėjusių nuo raketų ir bepiločių orlaivių atakų, dėl kurių artėjant žiemai daugelyje rajonų kartais nutrūkdavo elektra, šildymas ir vanduo.„Ruošiamės skirtingiems scenarijams, įskaitant visišką uždarymą“, – sakė Kijevo miesto administracijos vadovo pavaduotojas Mykolas Povoroznykas.Jis nesakė, kas nutiktų, jei elektros tinklas būtų visiškai išjungtas.

JAV: per Rusijos okupaciją Chersone dingo šimtai žmoniųJeilio universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad šimtai žmonių buvo sulaikyti arba dingo pietiniame Chersono regione, kai jį okupavo Rusija.Po paskelbto tokio pranešimo, JAV prezidento Joe Bideno administracija sakė: „Rusija turi sustabdyti šias operacijas ir išvesti savo pajėgas, kad užbaigtų nereikalingą karą, kurio ji negali ir nelaimės – kad ir kokia niekšiška ir beviltiška būtų jos taktika“.Ataskaitoje dokumentuojami 226 žmonių sulaikymai ir dingimai Chersone nuo kovo iki spalio, ketvirtadalis jų buvo tariamai kankinami, o penki mirė.Tai įvyko praėjus savaitei po to, kai Maskva pradėjo atitraukti karius iš rajono į vakarus nuo Dniepro upės ir paties miesto.Jeilio visuomenės sveikatos mokyklos humanitarinių tyrimų laboratorija yra Valstybės departamento finansuojamos programos „Konfliktų observatorija“, kuri buvo pradėta gegužę analizuoti Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymus, partnerė.Rusija neigia, kad jos kariai taikosi į civilius arba vykdė žiaurumus.Nathanielis Raymondas, laboratorijos vykdomasis direktorius, sakė, kad ataskaita patvirtina JAV įspėjimus dėl konflikto, kad Rusija naudoja civilių gaudymo ir žudymo sąrašus.„Tai yra stipriausias įrodymas, kad tai vyksta“, – sakė N. Raymondas.Ataskaitoje nustatyta, kad daugumą iš 226 žmonių sulaikė Rusijos kariuomenė arba FSB – vidaus Rusijos saugumo tarnyba, siuntusi karininkus į Maskvos užgrobtus Ukrainos regionus.Tyrėjai taip pat nustatė 12 vietų, naudojamų sulaikymui ir tardymui Chersone ir Kryme.

Zelenskis: dėl Rusijos apšaudymų Ukrainoje sunaikinti 3 mln. hektarų miškoDėl Rusijos apšaudymų Ukrainoje sunaikinti 3 mln. hektarų miško. Tai prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo penktadienį nuotoliniu būdu bendraudamas su Airijos studentais, praneša „Ukrinform“.„Rusija savo agresija sunaikino mūsų šalyje beveik 3 mln. hektarų miško. Jie sudegė dėl apšaudymų. Ir tai tik vienas iš tūkstančio Rusijos nusikaltimų aplinkai“, - sakė Ukrainos valstybės vadovas.Jis taip pat papasakojo, kad per apšaudymus Ukrainoje sunaikinta šimtai ligoninių.„O ar žinote, kiek mokymo įstaigų Rusijos armija sugriovė Ukrainoje per devynis karo mėnesius? 2 719 nukentėjo per apšaudymus, o 322 visiškai sugriautos. Tai universitetai mokyklos“, - pridūrė V. Zelenskis.

Generalinis štabas pranešė, kur Rusija perkelia karius iš Chersono sritiesRusijos okupantai perkelia karius iš Chersono srities į laikinai užimtą Novoaidarą (Luhansko sritis).„Turimais duomenimis, Luhansko srities Novoaidaro mieste užfiksuotas atskirų Rusijos okupacinės kariuomenės dalinių judėjimas iš Chersono krypties“, – rašoma pranešime.

Zelenskis: Rusija sutelkė visus išteklius, kad taptų didžiausia teroristine valstybe istorijoje Rusija sutelkė visus išteklius, kad taptų didžiausia teroristine valstybe istorijoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė kreipdamasis į Airijos universiteto bendruomenę.„Būtent tada Rusija sutelkė visus išteklius, kad ne tik paverstų mūsų laiką karu, bet ir taptų didžiausia teroristine valstybe istorijoje“, – sakė jis. Kartu jis pažymėjo, kad Rusija teigia, jog bendradarbiaus su kitomis šalimis, kad būtų skatinamas energetikos stabilumas ir stabilios rinkos. „Tuo metu, kai Indonezijoje tebevyksta šis aukščiausiojo lygio susitikimas, Rusija pradeda raketų ataką prieš mūsų šalį. Beveik šimtas raketų – specialiai prieš energetiką. Kitą dieną įvyksta dar viena raketų ataka. Ne tik prieš elektrines, bet ir prieš dujų gamybos įrenginius. Tai yra Rusijos energetinio stabilumo kelias“, – sakė V. Zelenskis.

Lukašenka atleido iš pareigų Baltarusijos karinių oro pajėgų vadąBaltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka atleido iš pareigų Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų ir oro gynybos kariuomenės vadą generolą majorą Igorį Golubą.Tai penktadienį pranešė portalas „Belaruski Hajun“.Gautomis žiniomis, I. Golubas paleistas į atsargą „dėl amžiaus“. Jam leista dėvėti karinę uniformą ir nešioti pasižymėjimo ženklus.

Zelenskis skambino ErdoganuiPrezidentas Volodymyras Zelenskis patikino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, kad Ukraina ir toliau išliks maisto stabilumo garantu pasaulyje, pranešė jis socialiniame tinkle „Twitter“.„Kalbėdamiesi telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu palankiai įvertinome susitarimo dėl grūdų pratęsimą. Padėkojau jam už paramą mūsų iniciatyvai „Grūdai iš Ukrainos“. Užtikrinau, kad Ukraina ir toliau bus maisto stabilumo garantas. Taip pat aptarėme bendradarbiavimą saugumo ir energetikos srityse“, – sakė V. Zelenskis.

Žiniasklaida: Ukrainai perduotoms vokiškoms haubicoms trūksta atsarginių dalių Planavimo klaidos užsakant atsargines dalis kelia vis didesnį pavojų vokiškų savaeigių haubicų kovinei parengčiai Ukrainoje, praneša Vokietijos leidinys „Spiegel“.Pasak jo, pristačius Ukrainai iš viso 14 savaeigių haubicų „Panzerhaubitze 2000“, Federalinė gynybos ministerija nesugebėjo laiku užsakyti didelių atsarginių dalių paketų, kad būtų galima reguliariai taisyti ginkluotės sistemas ir palaikyti jų kovinę parengtį.Didelei daliai Vokietijos pristatytų artilerijos sistemų reikalingas remontas, kadangi jos intensyviai naudojamos fronte Rytų Ukrainoje. Pasak Bundesvero atstovų, šiuo metu ukrainiečiai per dieną paleidžia apie 300 sviedinių, dėl to ginkluotės sistemos smarkiai nusidėvi.Tiesa, neseniai į Lietuvą kapitaliniam remontui buvo atvežtos šešios vokiškos haubicos. Bet, kadangi reikiamų atsarginių dalių haubicoms nepristatė nei pramonė, nei Bundesveras, technikams teko vieną iš jų išardyti ir kol kas palikti Lietuvoje, rašo „Spiegel“.Anot leidinio, atsarginių dalių stygius nieko nestebina. Vasaros pabaigoje Bundesvero pirkimų tarnyba perspėjo ministeriją, jog reikia užsakyti didelius atsarginių dalių paketus haubicoms ir daugkartiniams raketų paleidimo įrenginiams „Mars II“, nes specialiųjų medžiagų pristatymas ilgai trunka. Bet iki šiol negauta atitinkamų nurodymų iš vadinamojo „specialiojo Ukrainos štabo“.Atsarginių dalių trūkumas taip pat gali paralyžiuoti remonto centrą, kurį Vokietija iki gruodžio vidurio nori įkurti Slovakijoje. Ten būtų remontuojama Ukrainai perduota ginkluotė.

Pareigūnas: užminuota 30 proc. Ukrainos teritorijos Ukrainoje užminuota 30 proc. teritorijos, pagal plotą tai prilygsta dviem Austrijoms.Kaip praneša „Ukrinform“, tai penktadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovas Serhejus Krukas.„Ukrainos teritorijos užminavimo plotas ir apimtis išaugo 10 kartų palyginti su ikikariniu laikotarpiu“, – sakė pareigūnas.Anot jo, išvaduotose Chersono ir Mykolajivo sričių teritorijose aktyviai šalinami sprogūs daiktai. Ten reikia išminuoti daugiau kaip 8 tūkst. kvadratinių kilometrų. Iš jų apie 7 tūkst. kvadratinių kilometrų – Chersono srities teritorijoje ir iki 1,5 tūkst. kvadratinių kilometrų – Mykolajivo srityje.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 17 d. Mykolajivo srityje žuvo išminuotojas.

Premjeras: Rusijos raketų smūgiai išvedė iš rikiuotės beveik pusę Ukrainos energetikos sistemos Rusijos raketų smūgiai kritinei infrastruktūrai išvedė iš rikiuotės beveik pusę Ukrainos energetikos sistemos.Tai penktadienį Kyjive per bendrą su Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, praneša „Ukrinform“.„Deja, Rusija tęsia raketų smūgius Ukrainos civilinei kritinei infrastruktūrai. Ji kariauja prieš civilius ir palieka juos žiemą be šviesos, vandens, šilumos ir ryšio. Vien tik lapkričio 15 d. Rusija paleido į Ukrainos miestus apie 100 raketų. Beveik pusė mūsų energetikos sistemos išvesta iš rikiuotės“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.Anot D. Šmyhalio, šiomis sąlygomis Ukrainai reikalinga papildoma partnerių europiečių parama energetikos srityje. Jis sakė turįs omenyje tiek įrangos tiekimą, tiek papildomus finansinius išteklius, kurie leistų Ukrainai nusipirkti daugiau dujų.  Kaip jau buvo pranešta, Rusija nuo spalio 10 d. masiškai atakuoja raketomis ir dronais Ukrainos energetikos infrastruktūrą.V. Dombrovskis atvyko į Kyjivą penktadienį. Vizito metu jis su Ukrainos vadovybe tarsis dėl Europos Sąjungos pagalbos Rusijos niokojamai šaliai.ES ir Bendrijos šalys jau suteikė Ukrainai 8 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą. Tai sudaro apie 45 proc. pagalbos, kurią Kyjivui suteikė JAV. 

Kuleba: Ukrainos ekspertai jau dirba tragedijos vietoje Lenkijoje Ukrainos ekspertai jau dirba tragedijos vietoje Lenkijoje. Tai penktadienį tviteryje pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.„Ukrainos ekspertai jau dirba Rusijos raketinio teroro prieš Ukrainą sukeltos tragedijos vietoje Pševoduve. Esu dėkingas Lenkijos atstovams už tai, kad jiems buvo suteikta prieiga. Mes ir ateityje atvirai ir konstruktyviai bendradarbiausime, kaip tai daro artimiausi draugai“, – cituoja Ukrainos diplomatijos vadovą „Ukrinform“.Antradienį Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina esančiame Pševoduvo kaime (Liublino vaivadija), nukrito viena ar dvi raketos, per incidentą žuvo du žmonės.Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pareiškė, kad jo šalies teritorijoje nukritusi raketa buvo Ukrainos oro gynybos sistemos dalis. Ukraina tuo abejoja.

Gynybos ministras: kitąmet Ukraina pati galės apsirūpinti šalmais ir šarvuotosiomis liemenėmisUkraina jau kitais metais galės savarankiškai aprūpinti savo gynybos pajėgas šarvuotosiomis liemenėmis ir šalmais.Tai penktadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, praneša UNIAN.Jis priminė, kad kovo–balandžio mėnesiais padėtis šiuo požiūriu buvo įtempta.„Duomenimis, kurie man tada buvo pateikiami, praėjusią žiemą visa Kyjivo įgula oficialiai atsargoje turėjo... vieną šalmą. Startuoti teko esant tokiai realybei. O lapkričio 17 d. duomenimis Gynybos ministerija ne tik patenkino dabartinius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius, bet ir sudarė ir jau kelis mėnesius palaiko daugiau kaip 200 tūkst. šarvuotųjų liemenių ir daugiau kaip 100 tūkst. šalmų rezervą armijai“, – pažymėjo ministras.Pasak jo, rezervas bus laipsniškai didinamas atsižvelgiant į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius.„Ateinančiais metais Ukraina galės juos visus savarankiškai patenkinti. Importas gali būti tik tikslinis papildymas“, – teigė O. Reznikovas.Jis pridūrė, kad gamintojai Ukrainoje ne tik vykdė Gynybos ministerijos užsakymus, bet ir eksperimentavo, kūrė naujus pavyzdžius, gerino kokybę. Be kita ko, sukurta šarvuotoji liemenė specialiai Ukrainos gynėjoms atsižvelgiant į antropologinius ypatumus.  „Tad vykstant aktyviai karo fazei mes de facto tapome nepriklausomi šioje svarbioje mūsų karių aprūpinimo srityje. Mes stengiamės taikyti tokią strategiją visur, kur tai pagrįsta, kad Ukraina maksimaliai remtųsi savo potencialu ir jį plėtotų. Pirmiausia – apsirūpindama ginkluote ir karine technika“, – paaiškino ministras.

Žiniasklaida: numuštoje rusų raketoje buvo sumontuota imitacinė branduolinė galvutė Išvakarėse virš Kyjivo numuštoje vienoje iš sparnuotųjų raketų buvo sumontuota imitacinė branduolinė galvutė, penktadienį skelbia vienas ukrainiečių portalas, rašantis apie karinius reikalus.Pasak portalo „Defence Express“, kuris remiasi savo šaltiniais, tai buvo Ch-55 tipo sparnuotoji raketa.Pranešama, kad prie šios raketos vietoj kovinės galvutės buvo prisuktas branduolinės galvutės imitatorius.Ekspertai mano, kad raketos Ch-55 iš „branduolinio arsenalo“ panaudojimas gali liudyti, jog Rusijos sparnuotųjų raketų atsargos eina į pabaigą.

ES įšaldė Rusijos turto už maždaug 68 mlrd. eurųEuropos Sąjunga jau yra įšaldžiusi Rusijos turto už maždaug 68 mlrd. eurų, penktadienį skelbia „Deutsche Welle“.Tai tvirtindama Vokietijos visuomeninė transliuotoja remiasi JAV leidiniu „Politico“, kuris teigia, jog turi atitinkamo Europos Komisijos vidaus dokumento kopiją.Skelbiama, jog apie 50 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto yra Belgijoje, o dar 5,5 mlrd. eurų – Liuksemburge. Šioms ES valstybėms narėms, taip pat Italijai, Vokietijai, Airijai, Austrijai ir Prancūzijai tenka daugiau kaip 90 proc. viso įšaldyto turto.Rusijos nacionalinės atsargos ES, kurios taip pat įšaldytos dėl sankcijų už agresiją Ukrainoje, preliminariai vertinamos 33,8 mlrd. eurų.Europos Komisija tikisi, kad ES Taryba artimiausiu metu sankcijų vengimą pripažins nusikaltimu, pažymi „Politico“. Tai palengvintų turto konfiskavimo procedūras pagal priimtus atitinkamus sprendimus. Ypač daug sunkumų dėl to patiria Lenkija, visiškai remianti ES iniciatyvą, tačiau jai įgyvendinti stokojanti atitinkamo nacionalinio įstatymo.„Deutsche Welle“ nurodo, kad šiuo metu į ES sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje sąrašus yra įtraukas 1241 fizinis ir 118 juridinių asmenų. Baudžiamosios priemonės numato turto įšaldymą bei draudimą atvykti į ES.

Ukraina atkuria susisiekimą traukiniais tarp Kyjivo ir ChersonoGeležinkelio jungtis tarp Ukrainos sostinės Kyjivo ir neseniai atgauto Chersono miesto bus atnaujinta penktadienį, praėjus savaitei po Rusijos atsitraukimo, pranešė aukšto rango pareigūnas.„Pirmasis traukinys iš Kyjivo išvyksta šiandien 22 val. 14 min. (vietos ir Lietuvos laiku), o į Chersoną atvyks rytoj apie 9 val.“, – socialiniame tinkle pranešė Chersono srities vadovo pavaduotojas Serhijus Chlanis.

Per ketvirtadienio ataką Zaporižioje žuvo du vaikai Per Rusijos ataką prieš gyvenamąjį namą Vilniansko kaime Zaporižios srityje ketvirtadienį žuvo ir du vaikai – 11 ir 17 metų amžiaus. Iš viso žuvo dešimt žmonių, pranešė „Kyiv Independent“, remdamasis generalinės prokuratūros pranešimu.Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylo Tymošenkos teigimu, gelbėjimo darbai tęsiasi.Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas sakė, kad ketvirtadienį iki pietų rusų pajėgos į Ukrainą paleido 18 sparnuotųjų raketų ir šešis dronus.

Mobilizuotųjų artimieji kreipėsi į PutinąMobilizuotųjų iš Volgogrado artimieji pareikalavo valdžios į priešakines fronto linijas nesiųsti jų artimųjų. Anot artimųjų, jų vyrai ir broliai iš 291-ojo pulko – paprasti žmonės, o ne profesionalūs kariai. Nė vienas iš jų nepraėjo medicininės komisijos, vyrai turi vaikų ir neįgalių tėvų, dauguma mobilizuotųjų ir patys nebe jaunuoliai ir turi įvairių sveikatos bėdų. Moterys neprašo jų grąžinti namo, nes vyrai patys priėmė šaukimą į armiją, bet reikalauja nesiųsti jų į priešakines fronto linijas. „Juk jie ne profesionalūs kariai. Jie nenuėjo to kelio, kuris suteiktų pagrindo užtikrintai eiti į priešakines fronto linijas. Mes žinome, kad tik jūs galite mums padėti“, – laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui teigia mobilizuotųjų motinos ir žmonos. Artimieji taip pat teigia, kad jau pirmąją dieną fronte trys mobilizuotieji buvo sunkiai sužeisti. Vienas iš sužeistųjų šiuo metu gydomas ligoninėje dėl stiprių galvos skausmų. Medikai sako, kad palaikys dar penkias dienas ir grąžins į frontą.

Rusijos raketų smūgio Zaporižios sričiai aukų padaugėjo iki devynių Ketvirtadienį surengto Rusijos raketų smūgio Ukrainos Zaporižios srities Vilniansko kaimui aukų padaugėjo iki devynių.Tai penktadienį pranešė transliuotojas CNN, remdamasis prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo pavaduotoju Kyrylu Tymošenka.„Šįryt rasti dar dviejų žuvusiųjų kūnai, – „Telegram“ parašė K. Tymošenka. – Tad po vakarykščio Rusijos teroristų raketų smūgio gyvenamiesiems pastatams iš viso aptikti 9 aukų palaikai.“Nuotraukose iš įvykio vietos matyti ten besidarbuojantys gelbėtojai. Srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas iš pradžių skelbė apie keturis žuvusiuosius.https://t.me/nexta_live/41163

Ukraina praneša apie smarkius mūšius DonbaseUkraina praneša apie nuožmius mūšius su rusų pajėgomis Donbase. Pasak Generalinio štabo, penktadienį iš artilerijos apšaudomi Vodjanės, Krasnohorivkos ir Mariynkos kaimai prie Avdijivkos miesto. Duomenų nepriklausimai patikrinti nėra galimybės, tačiau šiuo atveju juos patvirtina ir rusų kariniai tinklaraštininkai.Ukrainos kontroliuojama Avdijivka yra už kelių kilometrų į šiaurę nuo Donecko. Kadangi ten jau nuo 2014 metų eina frontas tarp Ukrainos dalinių ir Maskvos kontroliuojamų separatistų, Ukrainos pozicijos yra gerai įtvirtintos.Beveik devynis mėnesius trunkančiame kare rusų pajėgos čia pasiekė tik nežymių teritorinių laimėjimų. Pastarąjį kartą, Rusijos duomenimis, užimtas Opytnės kaimas.JAV karo studijų instituto (ISW) vertinimu, Rusija į šį fronto ruožą permetė dalinius, kurie buvo atitraukti iš Chersono srities.Pasak Ukrainos generalinio štabo, mūšiai taip pat vyksta apie Bachmuto miestą. Čia ukrainiečių pozicijos apšaudytos iš tankų, minosvaidžių ir raketinės artilerijos. Ir čia fronto linija jau kelis mėnesius praktiškai nesikeičia.Apie smarkų apšaudymą iš artilerijos, be to, pranešama iš Kupjansko fronto ruožo. Šis svarbus geležinkelio mazgas Charkivo srityje buvo atkovotas per greitą Ukrainos pajėgų veržimasi rugsėjį. Tačiau ukrainiečiai nuo tada rytų kryptimi praktiškai nepasistūmėjo.

Rusija teigia „įtvirtinanti“ aneksuotą Krymo pusiasalįRusija penktadienį pareiškė, kad stiprina pozicijas 2014 metais iš Ukrainos aneksuotame Krymo pusiasalyje, ukrainiečių pajėgoms susigrąžinant teritoriją kaimyniniame Chersono regione.„Mano kontroliuojamoje Krymo teritorijoje vykdomi įtvirtinimo darbai, siekiant užtikrinti visų Krymo gyventojų saugumą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Maskvos paskirtas regiono gubernatorius Sergejus Aksionovas.

Rusijos kariuomenė smarkiai apšaudė Nikopolį Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Rusijos kariuomenė smarkiai apšaudė Ukrainos Nikopolio miestą, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Dnipro srities karinės administracijos vadovu Valentynu Rezničenka.Pasak V. Rezničenkos, miestas apšaudytas naudojant daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS). „Naktį paleista daugiau kaip 40 sviedinių“, – „Telegram“ rašė V. Rezničenka. Jis pridūrė, kad pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta.Karinės administracijos vadovas nurodė, kad per ataką mieste apgadinti keli daugiabučiai pastatai ir privatūs gyvenamieji namai, elektros tiekimo linija, garažai ir automobiliai.Likusioje Dnipro srityje naktį apšaudymų nebūta.

Ukraina: Rusija jau neteko apie 83 460 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 83 460 karių (+350 per pastarąsias 24 val.), penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki lapkričio 18-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 879 (+1) tankų, 5 808 (+4) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 865 (+5) artilerijos sistemų, 393 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 209 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 278 lėktuvų, 261 sraigtasparnio, 4 366 (+4) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 536 (+5) dronų, 161 (+1) specialiosios technikos vieneto ir 480 (+6) sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

 Berlusconi tvirtina galintis padėti Rusijai ir Ukrainai siekti taikos Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis tiki, kad gali įtikinti savo seną draugą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo ir užbaigti karą Ukrainoje, ir norėtų tai padaryti iki Kalėdų, rašo britų savaitinis žurnalas „The Spectator“.86 metų žiniasklaidos magnatas siekia taikos susitarimo, kuriam jis pats tarpininkautų, o jo privatus lėktuvas jau parengtas skrydžiui, rašo laikraštis.Vittorio Sgarbis, S. Berlusconio patikėtinis, o dabar – kultūros ministro pavaduotojas naujojoje Georgios Meloni vyriausybėje, sakė, kad S. Berlusconi save laiko vieninteliu galimu tarpininku.„Berlusconis mėgsta gražius gestus. Ir tai yra gestas, kurį jis turi omenyje. Jis mano, kad gali tai padaryti, ir jei padarys tai nepakenkdamas NATO pozicijai, į istorijos vadovėlius pateks kaip pasaulinis didvyris“, – žurnalui sakė V. Sgarbis.Anksčiau S. Berlusconis yra tarpininkavęs Vakarų ir Rusijos derybose, ypač 2002 metų Romos aukščiausiojo lygio susitikime, po kurio buvo įsteigta NATO ir Rusijos nuolatinė taryba.Italai nepritaria G. MeloniPraėjusį mėnesį S. Berlusconio partija „Forza Italia“ tapo dalimi dešiniųjų koalicijos, kuri suformavo naująją Italijos vyriausybę, vadovaujamą G. Meloni, kuri tvirtai remia Ukrainos reikalą. Ji ketina patvirtinti šeštąjį šalies paramos paketą ir šią savaitę NATO susitikime pareiškė, kad visiškai gina Ukrainos teisę į „teritorinį vientisumą, suverenitetą ir laisvę“.Sunkumų jai kelia tai, kad, nors jos partija „Italijos broliai“ per rugsėjį vykusius visuotinius rinkimus gavo daugiau balsų nei bet kuri kita partija, dauguma italų nepritaria jos vykdomai politikai Ukrainos atžvilgiu. Vos 43 proc. jų remia Ukrainą (vienas mažiausių rodiklių Europoje), o dar mažiau nori ją apginkluoti. Tik 42 proc. pritaria ES sankcijoms Rusijai ir tik ketvirtadalis mano, kad NATO turėtų ir toliau siųsti ginklus.Dauguma italų nori, kad prezidentas V. Zelenskis susitartų su V. Putinu dėl kompromiso. Šio mėnesio pradžioje Romoje buvo surengta demonstracija, kurioje, policijos duomenimis, dalyvavo apie 40 tūkst. žmonių – daugiau nei bet kuriame iš mitingų, nukreiptų prieš Kremlių. Tai buvo pirmasis didelis protestas Europoje prieš karą Ukrainoje. Todėl S. Berlusconio taikos misija gali būti populiari.„Pasipriešinimas NATO ir ES politikai kyla tiek kairėje, tiek dešinėje dėl tradiciškai stiprios komunizmo ir katalikybės įtakos. Šaltojo karo metais Italijoje buvo didžiausia komunistų partija Europoje už sovietų bloko ribų, o šiuolaikiniai Italijos kairieji vis dar laiko Ameriką tikruoju priešu“, – rašoma žurnale.Anksčiau ar vėliau įtampa G. Meloni koalicijos viduje ir tarp G. Meloni bei Italijos viešosios  nuomonės taps rimtu išbandymu jos vyriausybei, taip pat gali tapti išbandymu ir NATO vienybei. Italija ir vėl yra Europos Achilo kulnas, apibendrina „The Spectator“.

Popiežius: Vatikanas pasirengęs tarpininkauti, kad būtų užbaigtas karas Popiežius Pranciškus pakartojo, jog Vatikanas pasirengęs tarpininkauti, kad būtų nutrauktas Rusijos ir Ukrainos karas. Tai jis pareiškė interviu Italijos laikraščiui „La Stampa“, rašo agentūra „Reuters“.Paklaustas, ar įmanomu laiko susitaikymą tarp abiejų šalių, pontifikas paragino visus nenuleisti rankų. „Tačiau visi turi įsipareigoti demilitarizuoti širdis – ir pradėti nuo savosios, ir tada mažinti bei nuginkluoti smurtą. Visi turime būti pacifistai. Norėti taikos, ne tik paliaubų, kurios tik gali pasitarnauti ginklavimuisi. Tikros taikos, kuri yra dialogo vaisius“, – sakė popiežius.

Ukrainos generolas: po G-20 Putinas nemaloniai nustebintas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas masiniais raketų smūgiais Ukrainoje lapkričio 15 dieną pabandė pasauliui įrodyti, kad yra pasirengęs vykdyti agresyvią bauginimo politiką.Kaip FREEDOM eteryje sakė buvęs užsienio žvalgybos tarnybos vadas, armijos generolas Nikolajus Malomužas, V. Putinas ir toliau bando formuoti naują pasaulio tvarką, taip pat ir nacionalinio saugumo klausimais.„Rusijos koncepcija (vadinamasis rusiškasis pasaulis) niekam nerūpi. Tai įrodė ir (G20) rezoliucija. Ir V. Putino atsakymas net ir savo partneriams (Kinijai ir Indijai) parodė, kad ir toliau vykdys galingą pasaulio šantažą... Jis sąmoningai norėjo, kad atakos sutaptų su viršūnių susitikimu“, – įsitikinęs N. Malomužas.Taip pat Kremliaus vadovas galėjo paprasčiausiai keršyti už prarastą Chersoną – vienintelį srities centrą Ukrainoje, kurį sugebėjo į savo rankas nuo vasario 24 dienos perimti Rusijos Federacijos armija.„Antras svarbus momentas – Chersonas. Chersonas buvo sisteminė Putino nesėkmė, didžiulė karinė-politinė-strateginė nesėkmė. Tai buvo smūgis V. Putino ambicijoms. Pasižiūrėjo, kokie vertinimai, kokia nepatenkinta ir nusivylusi visuomenė. Jis to nepakėlė, nusprendė, kad reikia kažkaip atkeršyti. Jis ne tik kai kuriais atžvilgiais neadekvatus, bet dar ir kerštingas“, – paaiškino generolas.Anot N. Malomužo, V. Putinas nori būti pasaulinis žaidėjas, bet jo niekas ten priima. Rusijos prezidentą nemaloniai nustebino ir aštrūs Kinijos ir Indijos pasisakymai dėl branduolinio ginklo.

Macronas: karas Ukrainoje yra ir Azijos problemaPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Azijos šalis prisijungti prie „stiprėjančio sutarimo“ prieš karą Ukrainoje, sakydamas, kad šis karas yra ir „jūsų problema“.E. Macronas Ramiojo vandenyno regiono šalių aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose verslo lyderiams sakė, kad Prancūzija stengiasi „sukurti vis didesnį sutarimą, kad pasakytume, jog šis karas yra ir jūsų problema, nes jis sukurs daug nestabilumo“.

Žiniasklaida: rusų bėgimas iš Chersono byloja apie išvadas, padarytas po nesėkmės prie Charkivo Vakarų ekspertų teigimu, iš anksto suplanuotas rusų įsibrovėlių traukimasis iš dešiniojo Dnipro kranto Chersono srityje rodo, kad Rusijos vadovybė padarė išvadas po nesėkmės Charkivo srityje.Kaip rašo „Newsweek“, karo analitikas Michaelas Kofmanas mano, kad nepaisant to, kad pasitraukimas iš Chersono buvo Rusijos kariuomenės pralaimėjimas, okupantams tai pavyko įvykdyti gana organizuotai.Anot jo, rusų traukimasis pietų kryptimi gali atskleisti „tam tikrą Rusijos kariuomenės raidą“.

Organizacija: nuo karo pradžios Rusija panaudojo mažiausiai septynių tipų prieštankines minas Rusijai Ukrainoje naudojant sausumos minas, įskaitant naujai pagamintus modelius, kyla grėsmė, kad per pastaruosius 25 metus pasiekta pažanga šioje srityje gali būti sustabdyta, ketvirtadienį pareiškė minų naudojimą stebinti organizacija „Landmine Monitor“.Jos teigimu, Maskva kuria naujas prieštankines minas ir savo kare Ukrainoje naudojo dar 2021 metais pagamintus sprogmenis.Stebėtojas teigė, kad minų naudojimas Ukrainoje, taip pat Mianmare, aptemdė 1997 metais Otavoje sudarytos minų draudimo sutarties 25-ąsias metines.Organizacijos metinėje ataskaitoje nurodoma, kad per pirmuosius devynis 2022 metų mėnesius Ukrainoje nuo minų ir likusių nuo karo sprogmenų nukentėjo 277 civiliai – beveik penkis kartus daugiau nei 2021 metais, kai nukentėjusiųjų skaičius siekė 58.„Rusų pajėgos Ukrainoje panaudojo mažiausiai septynių tipų prieštankines minas nuo tada, kai Rusija įsiveržė į šią šalį vasario 24 dieną“, – teigiama ataskaitoje.Organizacija taip pat teigė turinti patvirtintų įrodymų, kad Rusijos pajėgos nuo 2022 metų vasarį daugelyje Ukrainos vietų prieš atsitraukdamos ir apleisdamos savo pozicijas yra padėjusios „aukos aktyvuojamus spąstus ir savadarbius sprogstamuosius įtaisus“.Be to, keliuose regionuose, kurių daugelį Rusija kontroliavo ilgesnį laiką, buvo naudojamos „mėtomosios minos“.„Didžiausias iššūkis besiformuojančiai normai prieš šiuos ginklus yra naujas jų naudojimas“, – sakė organizacija.„Sausumos minos ir toliau žudo ir sužeidžia civilius gyventojus, naikina pragyvenimo šaltinius, neleidžia naudotis žeme ir trukdo naudotis pagrindinėmis paslaugomis daugiau nei 60 šalių ir teritorijų“, – teigė ji.Draudimo sutartis privaloma maždaug 164 šalims, kurios kartu sunaikino daugiau kaip 55 milijonus sukauptų prieštankinių minų.Priešingai nei Ukraina, Rusija nėra pasirašiusi šios sutarties.Ataskaitoje nurodoma, kad 2021 metais visame pasaulyje 50-yje teritorijų buvo užregistruoti mažiausiai 5 544 nukentėjusieji nuo minų ir likusių nuo karo sprogmenų, įskaitant 2 182 mirtis.Nukentėjusiųjų sumažėjo, palyginti su 2020 metais, kai skaičius siekė 7 073.Visų laikų mažiausias skaičius – 3 456 – buvo užregistruotas 2013 metais.„Pastaruosius septynerius metus nukentėjusiųjų nuo sausumos minų ir likusių nuo karo sprogmenų skaičius buvo nerimą keliančiai didelis“, – teigiama ataskaitoje.„Šią tendenciją iš esmės lėmė nuo 2015 metų padažnėję konfliktai ir užterštumas savadarbėmis minomis“, – pranešė „Landmine Monitor“.

Zelenskis pasakė, kas galėtų Rusiją pastūmėti baigti karąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tik visiška Ukrainos dangaus apsauga pastūmės Rusiją baigti karą.Kaip vakariniame kreipimesi sakė valstybės vadovas, Ukraina savo tarptautiniams partneriams kartoja, kad tik visiška Ukrainos dangaus apsauga išgelbės Ukrainą ir Europą „nuo daugelio galimų Rusijos agresijos eskalacijų ir neabejotinai paskatins Rusiją tikrai baigti karą“.Jis taip pat padėkojo Suomijai ir Švedijai už sprendimą suteikti Ukrainai naują gynybos paramą."Tai labai reikšminga. Kiekvienas toks valstybių sprendimas daro jas mūsų pergalės ir pasaulio ateities bendrakūrėjomis", – sakė V. Zelenskis.

TATENA reikalauja Rusijos nedelsiant nutraukti branduolinių objektų Ukrainoje okupaciją2022 m. lapkričio 17 d., ketvirtadienį, TATENA Valdytojų taryba nuo karo Ukrainoje pradžios priėmė trečią rezoliuciją, kuria paragino Rusiją nutraukti bet kokią veiklą Ukrainos branduoliniuose objektuose.„Reuters“ duomenimis, už naująją rezoliuciją balsavo 24 valstybės, septynios šalys susilaikė. Tarp jų yra Kenija, Namibija, Indija, Pakistanas, Saudo Arabija, Pietų Afrika ir Vietnamas. Taip pat metu dvi valstybės – Rusija ir Kinija – balsavo prieš rezoliuciją. Dar dvi šalys balsavimo metu nedalyvavo.

Zelenskis: 10 milijonų ukrainiečių liko be elektros energijosUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad 10 mln. Ukrainos piliečių šiuo metu neturi elektros energijos savo namuose, nes po Rusijos raketų smūgių pažeistas elektros tinklas.„Visą dieną tęsiasi dar vienos raketinės atakos prieš Ukrainą padarinių likvidavimas. Avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai, papildantys planuotą stabilizavimą. Šiuo metu daugiau kaip 10 mln. ukrainiečių neturi elektros energijos“, – sakė V. Zelenskis vakare kreipdamasis į ukrainiečius.Prezidentas teigė, kad daugiausia elektros energijos tiekimo sutrikimų yra Vinicos, Odesos ir Sumų regionuose bei Kijevo mieste.

Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai, kuria Rusija pripažįstama terorizmo rėmėjaEuropos Parlamento politinės frakcijos susitarė dėl rezoliucijos, kuria Rusijos Federacija pripažįstama terorizmo rėmėja, projekto teksto.„Po keturias valandas trukusių Europos Parlamento frakcijų derybų pasiektas susitarimas dėl teksto“, – mikrotinklaraštyje „Twitter“ pranešė Europos Parlamento narys Andrius Kubilius.

Chersone atsitraukus rusų pajėgoms rasta „siaubingo“ kankinimų masto įrodymų Kankinimų mastas, kurio įrodymų rasta šį mėnesį iš Rusijos pajėgų atkovotame Pietų Ukrainos Chersono mieste, yra „siaubingas“, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos ombudsmenas.„Tokio masto dar nesu matęs, – pareiškė Dmytro Lubynecas. – Mastas tiesiog siaubingas.“Rusijos pajėgoms po aštuonių mėnesių okupacijos praėjusį mėnesį pasitraukus iš Chersono, ėmė rastis šiurpinančių liudijimų apie prievartą, žeminantį elgesį ir kankinimus šiame mieste okupacijos laikotarpiu.D. Lubynecas pareiškė, jog pareigūnai rado „kankinimo kambarių“, kuriuose, anot jo, buvo kankinti dešimtys žmonių.Pasak jo, ukrainiečiai buvo kankinami elektros šoku ir mušami metaliniais strypais.„Po to jie buvo nužudyti“, – pareiškė jis ir pridūrė kalbėjęs su vyru, kuris vienoje iš tokių vietų buvo laikytas 45 dienas.„Per tą laiką jis matė dešimtis žmonių, kurie buvo kankinami“, – pridūrė D. Lubynecas.Anot jo, ukrainiečių pareigūnai mano, kad bus rasta daugiau tokių vietų.„Nes tai yra sistema. Sistema, kurią sukūrė Rusijos Federacija“, – pažymėjo jis.

Ukrainos pareigūnas patarė Rusijos valdininkams pasirūpinti šviesa Ukrainos kalėjimuoseUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas patarė Rusijos valdininkams verčiau pasirūpinti Ukrainos energetika, taip pat ir šviesa jos kalėjimuose, kurie jų nekantriai laukia, praneša UNIAN.„Rusijai nevertėtų mėginti sunaikinti Ukrainos energetikos sistemą. Paaiškinsiu, kodėl. Peskovui, Prigožinui ir kitiems Kremliaus režimo veikėjams vienintelis šansas saugiai nugyventi likusį gyvenimą – pasinaudoti Ukrainos penitenciarijos sistema, kuri juos su džiaugsmu sutiks ir seniai su nekantrumu laukia“, - parašė pareigūnas „Facebook“ paskyroje.Jis patarė šiems veikėjams „iš anksto pasirūpinti, kad jų kamerose būtų šilta ir jauku“.UNIAN primena, kad šių metų spalio 10 d. Rusija pradėjo naikinti Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus.

 Kuleba: Ukrainos ekspertai jau LenkijojeUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba su savo kolega Lenkijos diplomatijos vadovu Zbigniewu Rau aptarė klausimus, susijusius su Ukrainos atstovų prieiga prie raketos kritimo vietos Pševoduvo kaime, praneša „Ukrinform“.„Kalbėjausi telefonu su Z. Rau. Ukraina ir Lenkija atvirai ir konstruktyviai bendradarbiaus tirdamos incidentą, kurį sukėlė Rusijos raketų teroras prieš Ukrainą. Mūsų ekspertai jau Lenkijoje. Tikimės, kad netrukus turėsime prieigą prie incidento vietos ir dirbsime kartu su Lenkijos teisėsaugos institucijų atstovais“, - parašė tviteryje D. Kuleba.Antradienį Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina esančiame Pševoduvo kaime (Liublino vaivadija), nukrito viena ar dvi raketos, per incidentą žuvo du žmonės.Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pareiškė, kad jo šalies teritorijoje nukritusi raketa veikiausiai buvo Ukrainos oro gynybos sistemos dalis.

Pareigūnas: „siaubingi“ kankinimų mastai Chersone po Rusijos pasitraukimoUkrainos ombudsmenas ketvirtadienį pareiškė, kad šį mėnesį iš Rusijos kariuomenės atsiimtame pietiniame Ukrainos Chersono mieste aptikti kankinimai yra „siaubingi“.„Nieko panašaus tokiu mastu nesu regėjęs“, – sakė Dmytro Lubynecas. „Mastai tiesiog siaubingi“, - pridūrė jis.

Dnipre sužeisti 23 žmonėsDniepropetrovsko srities gubernatorius Valentinas Rezničenka ketvirtadienio vakare socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad per rytinį Rusijos išpuolį regiono sostinėje Dnipre buvo sužeisti 23 žmonės. 15 iš jų buvo paguldyti į ligoninę, vienas žmogus yra sunkios būklės.Pranešama, kad ketvirtadienio rytą Rusijos armija užpuolė „Yuzhmash“ gamyklą, esančią Dnipre. Ji gamina raketų ir kosmoso technologijas, troleibusus ir elektrinius autobusus.V. Rezničenka teigė, kad per išpuolį nukentėjo gamykla, gyvenamieji pastatai ir viešasis transportas. Dauguma sužeistųjų šįryt ėjo į darbą.

Borrellis: Rusija dar nepasirengusi taikai UkrainojeEuropos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį pareiškė, kad taika Ukrainoje nebus įmanoma tol, kol Rusija neišves savo karių, ir Maskva nerodo ženklų, kad yra pasirengusi tokiam žingsniui. „Bijau, kad Rusija nepasirengusi trauktis ir, kiek ji nepasitrauks, taika nebus įmanoma“, – sakė J. Borrellis naujienų agentūrai „Reuters“ Uzbekistano mieste Samarkande.„Būtent Rusija turi padaryti taiką įmanomą, o agresorius turi pasitraukti, jei nori tvarios taikos“, – sakė jis.Anksčiau Kremlius apkaltino Kijevą, kad šis vengia taikos derybų, ir paragino Vašingtoną pastūmėti Ukrainą diplomatijos link.

Po namo griuvėsiais Zaporožėje rasti septynių aukų kūnaiPo naktinio Rusijos smūgio Volnyanske, Zaporožės regione, po namo griuvėsiais buvo rasti septynių aukų kūnai.Gelbėtojai, komunalininkai ir savanoriai išardo griuvėsius ir pašalina statybines šiukšles. Buvo išmontuota apie 70 tonų statybinių konstrukcijų liekanų.Anksčiau buvo pranešta, kad dviejų aukštų name buvo keturi butai, kuriuose gyveno mažiausiai aštuoni žmonės.Kaip pranešė „Ukrinform“, ketvirtadienio paryčiais, apie 3 val., Rusijos pajėgos paleido mažiausiai tris S-300 raketas į Volnyanską. Viena raketa pataikė į gyvenamąjį pastatą, kuriame buvo apsistoję civiliai. Kitos dvi raketos apgadino infrastruktūrą.

Ukrainos policija išlaisvintose teritorijose rado beveik tūkstantį civilių kūnųDonecko, Mykolaivo, Charkovo ir Chersono regionų teritorijose, kurias susigrąžino Ukraina, buvo rastas 991 civilio kūnas. Tai paskelbė Ukrainos nacionalinės policijos organizacinės ir analitinės paramos departamento vadovas Oleksijus Sergejevas.

Lenkija: incidento Pševoduve priežastis – Ukrainos gynybos veiksmaiLenkijos ir jos sąjungininkų tarnybų surinkta medžiaga rodo, kad raketos sprogimo šalies rytuose priežastis buvo Ukrainos gynybiniai veiksmai prieš Rusijos puolamuosius veiksmus.Kaip praneša PAP, tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mülleris.„Mūsų šalies rytuose įvyko tragiškų padarinių turėjęs incidentas, per kurį žuvo du mūsų piliečiai. Šiuo metu žinome, kad lapkričio 15 d. Rusija, masiškai atakuodama raketomis Ukrainos teritoriją, sudarė situaciją, kai Ukrainos oro gynybos pajėgos turėjo imtis gynybinių veiksmų“, - sakė jis.„Medžiaga, kurią iki šiol surinko Lenkijos tarnybos, taip pat mūsų sąjungininkų tarnybos, rodo, kad šio incidento, šio raketos sprogimo priežastis buvo Ukrainos gynybiniai veiksmai prieš Rusijos puolamuosius veiksmus“, - pabrėžė P. Mülleris.Anot jo, visa politinė ir moralinė atsakomybė už tai tenka Rusijai.P. Mülleris patikino, kad šiuo metu Lenkijai negresia joks tiesioginis pavojus.Antradienį Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina esančiame Pševoduvo kaime, nukrito viena ar dvi raketos, per incidentą žuvo du žmonės.Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pareiškė, kad jo šalies teritorijoje nukritusi raketa veikiausiai buvo Ukrainos oro gynybos sistemos dalis.

Sociologai: 2030 metais Ukrainoje gyvens 35 mln. žmonių Ukrainos M. Ptuchos demografijos ir socialinių tyrimų institutas prognozuoja, kad 2030 metais šalyje gyvens 35 mln. žmonių.Tai ketvirtadienį per Kyjivo tarptautinį ekonomikos forumą pareiškė instituto direktorė Ela Libanova, praneša „Ukrinform“.„Pagal mūsų prognozes, 2030 metais Ukrainoje su 1991 metų sienomis gyvens 35 mln. žmonių. Ir dar labai gerai, jeigu bus taip“, – sakė sociologė.Anot jos, kartu tai reiškia, kad išaugs gyventojų senėjimo lygis.„Taigi, turėsime daugiau socialinių išlaidų, didesnis krūvis teks pensijų sistemai, sveikatos apsaugos sistemai. O galiausiai tai reiškia didesnį krūvį dirbantiems gyventojams“, – pažymėjo E. Libanova.Jos manymu, dėl Rusijos agresijos į užsienį išvažiavusių ukrainiečių masinio grįžimo galima tikėtis, jeigu „gyvenimo kokybė Ukrainoje pasieks europinį lygį“.„Nors aš esu įsitikinusi, jog mes galime nueiti tą patį kelią, kurį nuėjo Viduržemio jūros šalys. Ispanija, Italija, Portugalija anksčiau buvo emigracijos šalys, o dabar tapo imigracijos šalimis“, – pabrėžė instituto direktorė.„Ukrinform“ primena, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos išvažiavo beveik 9 mln. žmonių.

Suomija perduos Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą Suomija perduos Ukrainai dar vieną gynybiniams tikslams skirtos įrangos partiją. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „Yle“.Pasak Suomijos gynybos ministerijos atstovų, vyriausybės pasiūlymu atitinkamą sprendimą priėmė šalies prezidentas Saulis Niinistö.Suomijos gynybos ministras Anttis Kaikkonenas pažymėjo, jog tai jau dešimtas šalies pagalbos Ukrainai paketas.Anot jo, teikiant pagalbą atsižvelgiama tiek į Ukrainos poreikius, tiek į Suomijos gynybos pajėgų išteklius.Dėl saugumo paketo turinys neatskleidžiamas. Taip pat nepranešama, kaip ir kada siunta bus nugabenta į Ukrainą. Jos vertė – 55,6 mln. eurų.

Ukrainos energetikai: elektros gali nebūti ištisas dienas Ukrainos energetikos kompanijos DTEK vykdomasis direktorius Dmytro Sacharukas pranešė, kad Kyjivo srityje elektros gali nebūti ištisas dienas.Kaip informuoja UNIAN, jis tai pareiškė ketvirtadienį per televizijos maratoną. Anot D. Sacharuko, kai kuriuose rajonuose bus įvesti ne planiniai elektros energijos išjungimai, o planiniai įjungimai.„Deja, šių planinių įjungimų trukmė bus kol kas labai trumpa – ne daugiau kaip dvi trys valandos“, – konstatavo bendrovės vadovas.D. Sacharukas taip pat pranešė, kad priešo raketa pataikė į vieną iš šiluminių elektrinių, kuri dėl padarytos žalos nutraukė darbą.„Padėtis labai sudėtinga. Ji kol kas kontroliuojama, bet labai sudėtinga. Rusai padarė labai didelę žalą elektros tiekimo objektams. Pirmiausia turiu omenyje pastotes, perduodančias elektros energiją iš vieno rajono į kitą. Per jas maitinamos daugelis sričių tiek centrinėje šalies dalyje, tiek vakaruose“, – sakė jis.D. Sacharuko duomenimis, dabar Ukrainoje elektros neturi apie 40 proc. vartotojų, ir kol kas nežinoma, kada jų skaičius sumažės.UNIAN primena, kad šių metų spalio 10 d. Rusija pradėjo naikinti Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus. Nuo to laiko atakos prieš juos nesiliovė.

Blinkenas: Rusijai tenka galutinė atsakomybė už sprogimą Lenkijoje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijai tenka galutinė atsakomybė už gyvybių pareikalavusį sprogimą Lenkijoje, pirminiam tyrimui rodant, kad raketą paleido prieš Kremliaus atakas besiginančios ukrainiečių pajėgos.Kreipdamasis į žurnalistus Bankoke vykstančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių aukščiausiojo lygio susitikime A. Blinkenas sakė, kad dar kartą kalbėjosi su savo kolega iš Ukrainos apie tyrimą, tačiau pridūrė: „Kad ir kokia būtų galutinė tyrimo išvada, jau žinome, kam tenka galutinė atsakomybė už šį tragišką incidentą – Rusijai.“Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, antradienio vakarą nukritus raketai, žuvo du vietos gyventojai.Vašingtonas ir Varšuva jau anksčiau pareiškė manantys, kad raketą paleido ukrainiečiai, gindamiesi nuo Rusijos atakų, tačiau galutinė atsakomybė už šį incidentą, pasak Vakarų, vis tiek tenka Maskvai.Ukraina teigia, kad Rusijai tenka visa atsakomybė už raketos sprogimą Lenkijoje, o Maskva pareiškė, kad ji „niekaip nesusijusi su šiuo incidentu“.

Per naktinį Rusijos raketų smūgį Zaporižios sričiai žuvo keturi žmonės Per Rusijos kariuomenės raketų smūgį Ukrainos Zaporižios srities Vilniansko kaimui, surengtą naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, žuvo mažiausiai keturi žmonės.Tai pranešė transliuotojas CNN, remdamasis šios srities karinės administracijos vadovu Oleksandru Staruchu.„Po griuvėsiais iki šiol aptikti keturių žmonių palaikai. Jų tapatybės nustatinėjamos“, – „Telegram“ parašė O. Staruchas.Naktį į ketvirtadienį Rusija tęsė atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Be Zaporižios srities, smūgiai dar buvo suduoti Dnipro miestui, Iziumui ir Odesai. Apie naujausius apšaudymus pranešta po to, kai antradienį Maskvos pajėgos į Ukrainos miestus paleido iš viso apie 100 raketų. Tai buvo didžiausia raketų salvė per daugiau kaip mėnesį.

Žiniasklaida: Izraelis nupirko Ukrainai „strateginės įrangos“ už milijonus dolerių JAV spaudžiamas Izraelis sutiko finansuoti „strateginės įrangos“ pirkimą Ukrainai už milijonus dolerių.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Izraelio laikraščiu „Haaretz“.Leidinys, remdamasis Vakarų diplomatiniais šaltiniais, teigia, jog po JAV prezidento Joe Bideno administracijos prašymo aukšti Izraelio politikai ir jėgos struktūrų atstovai sutiko išplėsti paramą Ukrainai ir nebeapsiriboti humanitarinės pagalbos teikimu.Gautomis žiniomis, įranga Ukrainai bus perduota per NATO šalį, tiekiančią jai ginkluotę. Patikslinama, kad „strateginės įrangos“ finansavimas buvo vienkartinis.Be to, kaip rašo „Haaretz“, pastaraisiais mėnesiais Izraelis sutiko leisti NATO šalims, tokioms kaip Didžioji Britanija, perduoti Ukrainai ginkluotės sistemas, kuriose yra Izraelio kompanijų gaminamos optinės ir elektroninės įrangosŠaltinių Jungtinėse Valstijose duomenimis, Izraelis taip pat slapta padeda Ukrainai žvalgybos srityje.

Zelenskis: Ukraina dalyvaus incidento Lenkijoje tyrimeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas gavo kvietimą prisijungti prie tarptautinės komisijos, tiriančios raketos kritimo Lenkijoje aplinkybes.  Jis informavo apie tai ketvirtadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į kasmetinio „Bloomberg New Economy“ forumo dalyvius, praneša „Ukrinform“.„Vakar mes primygtinai prašėme, kad mus įtrauktų į tarptautinę tyrimo komisiją. Jau vėlai vakare gavome patvirtinimą. Žinoma, mūsų profesionalai tučtuojau išvyks į incidento vietą“, – sakė prezidentas, paklaustas apie lapkričio 15-osios įvykius Lenkijoje.

Erdoganas: JAV ir Rusija nenaudos branduolinių ginklųTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad nei JAV, nei Rusija neplanuoja panaudoti branduolinių ginklų.Šis jo pareiškimas pasirodė netrukus po Turkijoje vykusio abiejų didžiųjų valstybių žvalgybos vadovų susitikimo.„Leiskite man pasakyti, kad pagal informaciją, kurią gavau iš savo žvalgybos vadovo, nė viena iš šalių kol kas nenaudos branduolinių ginklų“, – cituojamas R. T. Erdoganas, komentarą žurnalistams davęs Indonezijoje, kur dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime.Pirmadienį Ankaroje įvyko retai pasitaikantis JAV ir Rusijos žvalgybų vadovų susitikimas akis į akį.Jo metu buvo aptartos Maskvos keliamos branduolinės grėsmės Ukrainoje ir Rusijoje įkalintų amerikiečių situacija, pranešė Baltieji rūmai.JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Williamo Burnso ir Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovo Sergejaus Naryškino susitikimas tapo bene aukščiausio lygio tiesioginėmis abiejų šalių pareigūnų derybomis nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.R. T. Erdoganas teigė norintis, kad abi šalys palaikytų glaudų dialogą.„Žinoma, mes norime, kad jie... dažnai susitiktų“, – sakė jis.„Neduok Dieve, (branduolinių ginklų panaudojimas) gali sukelti naują pasaulinį karą. Neleiskime, kad taip nutiktų“, – pridūrė Turkijos lyderis.Jungtinės Valstijos jau kelis mėnesius dalija perspėjimus dėl Rusijos grasinimų panaudoti taktinius branduolinius ginklus Ukrainoje, jei kiltų grėsmė jos pačios teritoriniam vientisumui.

Rusija patvirtino susitarimo dėl grūdų pratęsimą „be pakeitimų“Rusija ketvirtadienį patvirtino, kad suteikė leidimą pratęsti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto.Tai įvyko po to, kai apie pratęsimą paskelbė Jungtinės Tautos, Ankara ir Kyjivas.„Rusijos pusė taip pat leidžia techniškai pratęsti grūdų iniciatyvą, nekeičiant jos sąlygų ar apimties“, – sakė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova,Iki šio Maskvos sutikimo buvo kilę nuogąstavimų, kad svarbus susitarimas, leidžiantis atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą, nebus atnaujintas.

Erdoganas padėkojo Putinui ir Zelenskiui už pasirengimą pratęsti grūdų susitarimą Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasveikino susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto sutarties pratęsimo. 11 mln. tonų grūdų ir kitų maisto produktų eksportas nuo sutarties sudarymo rodo, koks tai svarbus susitarimas pasaulio aprūpinimui maistu, rašė R. T. Erdoganas tviteryje.Liepą sudarytas susitarimas pradžioje turėjo galioti keturis mėnesius iki lapkričio 19 dienos. Dabar jo galiojimas pratęstas dar 120 dienų.R. T. Erdoganas padėkojo JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už jų pasirengimą pratęsti susitarimą.

Per Rusijos kariuomenės smūgį Dniprui sužeista 14 žmonių Per ketvirtadienį suduotą Rusijos kariuomenės smūgį Ukrainos Dnipro miestui sužeista 14 žmonių.Tai pranešė agentūra „Ukrinform“, remdamasi Dnipro srities gubernatoriumi Valentynu Rezničenka.„Po Rusijos atakos prieš Dniprą jau yra 14 sužeistųjų. Tarp jų yra 15-metė mergaitė. Visi jie šiuo metu gydomi miesto ligoninėse“, – „Telegram“ parašė V. Rezničenka.Iš pradžių buvo skelbta apie penkis sužeistus žmones.„Ukrinform“ primena, kad ketvirtadienio rytą du Dnipro rajonai buvo apšaudyti raketomis. Viena raketa pataikė į pramonės objektą, įsiplieskė didžiulis gaisras. Smūgio metu buvo apgadinti aplinkiniai gyvenamieji pastatai.

Kuleba: Rusijai tenka visa atsakomybė dėl sprogimo Lenkijoje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijai tenka visa atsakomybė dėl mirtino sprogimo pietryčių Lenkijoje.D. Kuleba tviteryje parašė, kad apie tai telefonu pasikalbėjo su JAV valstybės sekretoriumi Antony'iu Blinkenu.„Laikomės tokios pat nuomonės, kad Rusijai tenka visa atsakomybė dėl jos vykdomo raketų teroro ir to padarinių Ukrainos, Lenkijos ir Moldovos teritorijose“, – teigė D. Kuleba.Prieš tai Vašingtonas paskelbė padaręs preliminarią išvadą, kad Lenkijos teritorijoje antradienį nukritusi viena ar dvi raketos galimai buvo Ukrainos oro gynybos sistemų dalis. Tačiau tarptautinė bendruomenė sutinka, kad Lenkija nebūtų nukentėjusi, jei Rusija nebūtų vykdžiusi intensyvaus Ukrainos apšaudymo.Per šį sprogimą žuvo du žmonės. Varšuva tęsia tyrimą tikslioms incidento aplinkybėms nustatyti.

Lenkija: tikėtina, kad Ukrainai bus suteikta prieiga prie sprogimo vietosLenkijos prezidento vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Jakubas Kumochas ketvirtadienį pareiškė, kad yra tikėtina, jog Ukrainai bus suteikta prieiga prie sprogimo vietos šalies pietryčiuose, praneša „Sky News“.Prieš tai Kyjivas buvo kreipęsis į Varšuvą su atitinkamu prašymu, tačiau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pabrėžė, kad prieigai būtų reikalingas abiejų tyrimui vadovaujančių šalių – Lenkijos ir JAV – sutikimas.„Ukrainiečiai paprašė prieigos prie tyrimo vietos. Jei abi pusės sutiks, o, mano žiniomis, amerikiečiai neprieštaraus, prieiga galės būti suteikta ilgai netrukus“, – teigė J. Kumochas.Anot Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovo Jaceko Siewieros, kurį cituoja privatus transliuotojas, RMF TV, prieštaravimų stebėtojų iš Ukrainos buvimui neturi ir A. Duda.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ kanale publikavo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip raketa smogia Dniprui.Prie įrašo Ukrainos vadovas prirašė: „Tai dar vienas patvirtinimas iš Dnipro, kaip teroristai nori taikos. Rytas. Taikus miestas, ir žmonių noras tiesiog ramiai gyventi įprastą gyvenimą. Eiti į darbą, tvarkyti reikalus. Raketos ataka! Teroristinė valstybė nuoširdžiai nori ukrainiečiams suteikti kuo įmanoma daugiau skausmo ir kančių“.https://t.me/V_Zelenskiy_official/4040

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 83 110 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 83 110 karių (+400 per pastarąsias 24 val.), ketvirtadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki lapkričio 17-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 878 (+7) tankų, 5 804 (+7) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 860 artilerijos sistemų, 393 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 209 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 278 lėktuvų, 261 sraigtasparnio, 4 362 (+2) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 531 (+6) drono, 160 specialiosios technikos vienetų ir 474 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Virš Kyjivo numuštos dvi sparnuotosios raketos Ketvirtadienio rytą virš Ukrainos sostinės Kyjivo numuštos dvi sparnuotosios raketos, kurias paleido Rusijos kariuomenė.Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi miesto karine administracija.„Remiantis preliminaria informacija, virš Kyjivo numuštos dvi sparnuotosios raketos. Duomenų apie nukentėjusiuosius ir padarytą žalą nėra. Informacija tikslinama“, – rašoma administracijos „Telegram“ kanale.

Kyjivas: Chersone rasti kūnai su kankinimų pėdsakaisPraėjus maždaug savaitei po rusų pajėgų pasitraukimo iš Chersono Pietų Ukrainoje, tyrėjai, vyriausybės duomenimis, rado 63 kūnus su kankinimų žymėmis, praneša agentūra „Reuters“.Tačiau dar tik tyrimų pradžia, ketvirtadienį sakė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, kurį cituoja agentūra „Interfax Ukraine“.Teisėsaugos institucijos per Rusijos okupaciją fiksavo 436 karo nusikaltimų atvejus.Rasta 11 kalinimo vietų, 4-iose jų aukos buvo kankinamos. „Ekspertai vykdo tyrimą, kad būtų išaiškintas kiekvienas kankinimo atvejis. Ekshumuojami ir žuvusiųjų kūnai“, – sakė ministras.

Kyjivas: Ukrainos ir Rusijos grūdų eksporto susitarimas bus pratęstas 120 dienų . Grūdų eksporto susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos, Kyjivo duomenimis, bus pratęstas 120 dienų. Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė Ukrainos infrastruktūros ministras, tačiau detalių neįvardijo, informuoja agentūra „Reuters“.Šis tarpininkaujant Turkijai ir JT pasiektas susitarimas leidžia Ukrainai, nepaisant karo, iš savo Juodosios jūros uostų eksportuoti grūdus.

Rusija vėl atakuoja Ukrainos miestusUkrainos žiniasklaida pranešė apie sprogimus Odesoje, Dnipro mieste ir Kyjive. Oro pavojaus signalas paskelbtas visoje šalyje, išskyrus aneksuotą Krymą.Skelbiama, kad Odesoje pasigirdo galingas sprogimas. Rusijos kariuomenė pradėjo raketų ataką prieš Odesos regiono infrastruktūrą, vėliau pranešė regiono karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka.Dnipro mieste taip pat girdėjosi sprogimų garsai. UNIAN rašo apie pakartotinius sprogimus Dnipro mieste. „Kai kuriose miesto dalyse pranešama apie elektros energijos tiekimo problemas“, – pažymi agentūra.Šalies sostinėje Kyjive irgi girdėti sprogimai, praneša vietos žiniasklaida. TSN praneša, kad sostinėje suveikė oro gynybos sistema.Pasak Mykolajivo regiono karinės administracijos vadovo Vitalijaus Kimo, pirmosios raketos buvo paleistos apie 8 val. ryto. „Pirmosios keturios raketos pakilo į orą. Saugokimės“, – pranešė V. Kimas.Nuo 7.30 iki 8.00 val. visuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus.Apie 8.30 val. „Suspilne Dnipro“ pranešė, kad mieste girdėjosi sprogimų garsai. Vėliau paaiškėjo, kad kai kuriose Dnipro dalyse nutrūko elektros energijos tiekimas.Ukrainos prezidento biuro duomenimis, keli smūgiai buvo suduoti dviem Dnipro infrastruktūros objektams. Preliminariai pranešama apie vieną nukentėjusįjį.Apie 9.15 val. paaiškėjo, kad rusai atakavo infrastruktūros objektą Odesos regione.„Kyla masinio raketų smūgio Ukrainoje grėsmė. Prašome regiono gyventojus pasislėpti“, – ragino karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka.Kyjivo karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba sakė, kad regione veikia oro gynyba. „Būkite slėptuvėse ir saugiose vietose. Jokiu būdu nefotografuokite raketos atskridimo vietos ar oro gynybos darbo“, – pabrėžė jis.Socialiniuose tinkluose taip pat pasirodė pranešimų apie oro gynybos veiklą Čerkasų, Poltavos, Charkivo ir Lvivo regionuose.

Prokuratūra: per karą Ukrainoje žuvo daugiau kaip 430 vaikųNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje, generalinės prokuratūros duomenimis, žuvo 431 vaikas, rašo „Kyiv Independent“.Be to, iki lapkričio 16 dienos 835 vaikai buvo sužeisti.Į šią statistiką neįtraukti aukų skaičiai Rusijos okupuotose teritorijose.

Pranešama apie sprogimus KrymePranešama apie sprogimus okupuotame Džankojaus mieste Kryme.Remiantis Ukrainos žiniasklaidos pranešimais,  smogta aerodromui su Rusijos technika.„Ukrinform“, remdamasis vietos „Telegram“ kanalais, rašo, kad sprogimai pasigirdo vėlų trečiadienio vakarą.https://twitter.com/nexta_tv/status/1593114680910057477

JAV generalinio štabo vadas: po raketos sprogimo Lenkijoje su kolega iš Rusijos susisiekti nepavykoJAV generalinio štabo vadas Markas Milley‘is pareiškė po mirtino raketos smūgio Lenkijos kaime pasienyje su Ukraina nesėkmingai mėginęs susisiekti su savo rusų kolega Valerijumi Gerasimovu, rašo agentūra AP.Visi mėginimai telefonu pasiekti generalinio štabo vadą buvo nesėkmingi, trečiadienį Vašingtone sakė M. Milley‘is. Kartu jis pridūrė kelis kartus kalbėjęs su Ukrainos kariuomenės vadu Valerijumi Zalužniu ir kitais Europos generolais.Ši M. Milley‘io paskelbta informacija sukėlė klausimų, ar amerikiečių ir rusų komunikacija krizės atveju dar funkcionuoja. Jei būtų paaiškėjęs, kad Rusija atsakinga už raketos sprogimą Pševoduvo kaime, per kurį žuvo du žmonės, tai galėjo būti vertinama kaip ataka prieš NATO šalį Lenkiją.

Zelenskis: iš užsienio lyderių gavau signalų dėl PutinoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė gavęs signalų, bylojančių Rusijos prezidento Vladimiro Putino norą pradėti tiesiogines derybas. Anot Ukrainos vadovo, tokių signalų jis sulaukė per pokalbius su Vakarų partneriais. Apie tai jis prabilo bendraudamas su Ukrainos žiniasklaida, rašo UNIAN. „Gavau signalų..., kad Putinas nori tiesioginių derybų. Gavau tokių signalų. Siūlau viešą formą, juk Rusija karą vykdo viešai“, – cituojamas Ukrainos prezidentas.Kad pasaulio lyderiams nekiltų klausimų dėl Ukrainos pasirengimo deryboms, jis sakė, jog G20 aukščiausiojo lygio susitikime pasiūlė dešimt žingsnių, kaip atkurti taiką šalyje.„Manau, kad tai yra taikos formulė visam pasauliui. Nes kiekviena valstybė gali rasti savo vietą ir būti lydere vienoje ar kitoje iniciatyvoje“, – V. Zelenskio žodžius citavo jo spaudos tarnyba.

Žiniasklaida: Rusijos okupuotame Džankojuje pasigirdo sprogimaiLapkričio 16 d. vėlų vakarą Rusijos okupuotame Džankojuje, Kryme, pasigirdo sprogimai, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Telegram“ kanalais. Kol kas oficialių pranešimų apie sprogimų kilmę nepaskelbta.

Zelenskis prašo sąjungininkų pateikti „visus duomenis“ apie Lenkijoje nukritusią raketąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sąjungininkus pasidalyti „visais turimais duomenimis“ apie Lenkijoje nukritusią raketą, kurią, Kyjivo tvirtinimu, paleido Rusija.Savo ruožtu Varšuva tokiam tvirtinimui prieštarauja.Rusijai surengus masinį bombardavimą, nukreiptą prieš civilinę infrastruktūrą Vakarų remiamoje Ukrainoje, antradienį mažiausiai vienai raketai sukėlus sprogimą Pševoduvo kaime netoli Ukrainos sienos, žuvo du žmonės.Iškart po incidento baimintasi, kad tai gali reikšti naują konflikto eskalaciją, tačiau Lenkija trečiadienį paskelbė, kad raketą greičiausiai paleido ukrainiečių oro gynybos pajėgos.Šiam vertinimui pritaria ir Vašingtonas.„Norime nustatyti visas detales, kiekvieną faktą. Todėl mums reikia... prieigos prie visų duomenų, kuriuos turi mūsų partneriai, ir sprogimo vietos“, – sakė V. Zelenskis savo naktiniame kreipimesi.Ukrainos lyderis anksčiau sakė, jog Kyjivas nėra matęs įrodymų, kad raketa yra ukrainietiška, ir pridūrė, jog yra būtina, kad Ukraina dalyvautų šio incidento tyrime.

Analitikai: Rusija aktyviai skatina priverstinį Ukrainos vaikų įvaikinimąJAV Karo studijų institutas (ISW) pažymėjo, kad Rusijoje masiškai platinamas vadinamasis dokumentinis filmas apie ukrainiečių vaikų išvežimą ir priverstinį įvaikinimą į rusų šeimas.Anot instituto, tai liudija nufilmuoti vaizdo įrašai, kuriuose dalyvauja keli vaikai iš Donbaso, kurie buvo priimti į rusų šeimas. Vaizdo įrašuose taip pat teigiama, kad Rusijos pareigūnai vien 2022 metais iš Donbaso išvežė daugiau nei 150 000 vaikų.

JAV generolas: Ukraina pati nuspręs, kokia turėtų būti pergalė kare prieš RusijąJungtinės Valstijos yra įsipareigojusios aprūpinti Ukrainos pajėgas ginklais ir įranga, kurios joms reikia, kad nutrauktų savo žmonių kančias, išlaisvintų šalį ir pasiektų pergalę savo sąlygomis. Tai pareiškė Jungtinių Valstijų Jungtinio štabo viršininkų vadovas generolas Markas Milley per spaudos konferenciją po trečiadienį įvykusio „Ramstein“ formato susitikimo, praneša „Ukrinform“. „Ukrainiečiai neprašo nieko kovoti už juos, jie nesiekia užtikrinti, kad amerikiečių, britų, vokiečių ar prancūzų kariai kovotų už jų šalį“, – pabrėžė vyriausiasis amerikiečių pajėgų vadas.Jis tikino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios ir toliau pačios vykdyti sėkmingus karo veiksmus.„Viskas, ko prašo ukrainiečiai, yra priemonės kovoti. Ir mes esame pasiryžę jiems tai suteikti“, - sakė generolas. M. Milley nuomone, karinė pergalė prieš Rusijos pajėgas, vargu, ar bus pasiekta per trumpą laiką. Pasak jo, Rusijos pajėgos vis dar turi kovinę galią ir yra sutelktos didelėje Ukrainos teritorijoje. Greitesnis sprendimas įmanomas tik politinėmis derybomis, tačiau, jei to sieks pati Ukrainos pusė, pasiūlė generolas.Tačiau, pabrėžė jis, Ukraina pati nuspręs, kokiomis sąlygomis ir kada bus pasirengusi derėtis su rusais. Jungtinės Valstijos savo ruožtu ir toliau rems ginkluotąsias pajėgas gynybos pajėgumais, kad ukrainiečiai turėtų geresnes pozicijas tiek mūšio lauke, tiek prie derybų stalo, kai ateis laikas tai padaryti.M. Milley pažymėjo, kad Rusijos pajėgos ir toliau smogia Ukrainos civilinei infrastruktūrai, kuri yra arba minimaliai, arba visai nenaudojama kariniams tikslams.

Išlaisvintame Chersono regione jau rasti 63 okupantų kankintų žmonių kūnaiIšlaisvintame Chersono regione jau rasti 63 okupantų kankintų žmonių kūnai. Tai pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis.Jis pažymėjo, kad, remiantis pirmųjų okupantų karo nusikaltimų požymių nustatymo rezultatais, jau pradėti 436 procesai, regione nustatyta 11 nelaisvės vietų, kuriose neteisėtai laikyti civiliai gyventojai. Jau žinoma, kad keturiose iš šių vietų žmonės tikrai buvo kankinami.„Ten kankintų žmonių kūnai taip pat ekshumuoti. Dabar visoje Chersono regiono teritorijoje buvo identifikuoti 63 kūnai, tačiau turime suprasti, kad paieška ką tik prasidėjo. Suprantame, kad rusų orkų buvimo mėnesiai nepraėjo pro gyvenvietes ir civilius gyventojus, todėl bus rasta daug daugiau tokių nusikaltimų aukų kankinimo ir laidojimo vietų“, – sakė ministras.

Zelenskis dėl Lenkijos incidento: bandome išsiaiškinti visas detalesUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo tradicinė vaizdo žinutėje trečiadienio vakare jau nebekartojo, kad dieną prieš tai Lenkijoje nukritusi raketa nebuvo ukrainietiška, tačiau šį incidentą pavadino Rusijos agresijos perėjimu per sieną ir sakė, kad Ukraina siekia išsiaiškinti visas incidento aplinkybes.„Žinoma, vienas iš pagrindinių klausimų Saugumo Taryboje yra situacija Lenkijoje, visų aplinkybių, kaip Rusijos agresija kirto Lenkijos sieną, išaiškinimas. Ukrainos pozicija yra labai skaidri: mes stengiamės nustatyti visas detales, kiekvieną faktą. Štai kodėl mes reikalaujame, kad mūsų specialistai prisijungtų prie tarptautinio tyrimo darbo ir kad mes turėtume prieigą prie visų duomenų, prieinamų partneriams ir sprogimo vietai“, - sakė V. Zelenskis, kalbėdamas apie artėjantį JT Saugumo Tarybos posėdį.Jis pridūrė, kad Ukraina perdavė savo partneriams visą turimą informaciją.Trečiadienio popietę Ukrainos prezidentas tvirtai pareiškė, kad Lenkijos pasienio kaime nukritusi raketa, kurios sprogimas pražudė du žmones, nebuvo ukrainietiška, pasak V. Zelenskio, jam apie tai pranešė kariškiai.

Zelenskis apie žvalgybos prognozes dėl karo: man patinka klausytisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, jog kol kas nei Ukrainos, nei užsienio žvalgybos agentūros neturi atsakymo į klausimą apie karo pabaigos datą. Tačiau komentuodamas žvalgybos prognozes dėl karo, jis pažymėjo, kad mėgsta klausytis Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato vadovo Kirilo Budanovo.„Man patinka klausytis Budanovo... Mes suprantame, kad yra žvalgybos išvados apie priešo padėtį, jo stabilumą ir panašiai, ir yra supratimas, kada jie tapo silpnesni, ir tuo remiantis buvo galima padaryti tam tikras išvadas“, – sakė prezidentas, kurį cituoja UNIAN.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, pasak generolo majoro K. Budanovo, kovos Ukrainoje turėtų baigtis iki kitų metų vasaros.Spalio 29 dieną jis prognozavo, kad Chersono išlaisvinimo operacija tęsis iki lapkričio pabaigos.Lapkričio pradžioje K. Budanovas sakė, kad artėja lemiamas karo Ukrainoje laikotarpis.

Zelenskis sakė gavęs signalų apie Putino norą surengti tiesiogines derybasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad bendraudamas su Vakarų partneriais gavo signalų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori tiesioginių derybų.„Gavau signalų ... kad Putinas nori tiesioginių derybų. Gavau tokius signalus. Aš pasiūliau viešą formą, nes Rusija kariauja viešą karą“, – prezidentas sakė per pokalbį su Ukrainos žiniasklaida, praneša UNIAN.

NATO vadovas: šis karas greičiausiai baigsis prie derybų staloNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šįvakar pareiškė, kad Rusijos karas su Ukraina greičiausiai baigsis prie derybų stalo.Kalbėdamas su BBC jis pridūrė, kad Ukraina turi nuspręsti, kada laikas pradėti šį procesą.J. Stoltenbergas sakė: „Turime atsiminti, kad tai yra agresijos karas, kuriame Rusija įsiveržė į kitą šalį. Mes visi norime taikos ir derybų sprendimo. Tačiau kartu turime suprasti, jei Rusija ir prezidentas Putinas nustos kovoti, o Ukraina nustos kovoti, tada turėsime taiką“.„Jei prezidentas Zelenskis ir Ukraina nustos kovoti, Ukraina nustos egzistavusi kaip nepriklausoma suvereni tauta“, - pridūrė J. Stoltenbergas.Todėl jis teigė, kad „tam tikru metu šis karas greičiausiai baigsis prie derybų stalo, bet žinome, kad tų derybų rezultatai yra glaudžiai susiję su jėga mūšio lauke“.Jis pridūrė, kad „tai Ukraina turi nuspręsti“, kada tai prasidės.

JAV generolui nepavyko pasikalbėti su kolega iš Rusijos JAV Jungtinio štabo viršininkų tarybos pirmininkas generolas Markas Milley antradienį bandė pasikalbėti su savo kolega Rusijos generolu Valerijumi Gerasimovu po Lenkijoje nukritusios raketos, tačiau bandymai nebuvo sėkmingi, trečiadienį per spaudos konferenciją Pentagone sakė M. Milley.Jis kalbėjosi su Ukrainos kolega, Lenkijos kolega ir kitais Europos gynybos vadais po vakar Lenkijoje įvykusio sprogimo, sakė jis.„Mano personalui nepavyko suorganizuoti mano ir generolo Gerasimovo pokalbio“, – sakė M. Milley.

JAV generolas: Rusijos smūgiai Ukrainos infrastruktūrai yra teroro kampanijaRusijos smūgiai Ukrainos infrastruktūrai yra teroro kampanija ir karo nusikaltimai, kurių Maskva griebiasi po visiško savo pajėgų pralaimėjimo mūšio lauke, trečiadienį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley.„Rusija renkasi panaudoti savo laiką bandymams pergrupuoti savo pajėgas ir vykdo teroro kampaniją, kampaniją, kuria siekia Ukrainos civiliams gyventojams sukelti kuo daugiau kančių, mėgindama palaužti ukrainiečių dvasią“, – pareiškė jis.Antradienį Rusija atakavo energetikos infrastruktūros objektus visoje Ukrainoje, panaudojusi mažiausiai 100 raketų. Tai buvo didžiausia raketų ataka nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.Šie smūgiai milijonus namų panardino į tamsą, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos atsitraukimo iš strategiškai svarbaus Chersono.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią Rusijos smūgių, nukreiptų prieš jo šalies elektros tinklus, bangą antradienį pavadino „spjūviu į veidą G-20 [Didžiojo dvidešimtuko] šalims“.„Šis genocido prieš ukrainiečius aktas, kuriuo reaguojama į mano taikos planą, yra ciniškas spjūvis G-20 ir visam pasauliui į veidą“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.

JAV generolas: tikimybė, kad Ukraina gali visiškai išstumti Rusiją, menkaAukščiausias JAV generolas trečiadienį pareiškė, kad yra maža tikimybė, jog Ukraina gali kariniu būdu priversti Rusiją palikti visą jos okupuotą Ukrainos teritoriją, įskaitant Krymą.„Ukrainos karinės pergalės tikimybė, išvijus rusus iš visos Ukrainos, įskaitant (...) Krymą, tikimybė, jog tai įvyks kuriuo nors metu netrukus, kariniu požiūriu nėra didelė“, – sakė Pentagono jungtinių štabų vadų pirmininkas generolas Markas Milley.

Zelenskis ragina Kiniją neremti RusijosUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Kiniją neremti Rusijos, Maskvai tęsiant puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.„Mums yra svarbu, kad Kinija nepasirinktų Rusijos pusės“, – pareiškė ukrainiečių lyderis.Jis pridūrė neprieštaraujantis pasauliui, kuriame dominuotų Kinija ir Jungtinės Valstijos.

Vengrijos pareigūnas: incidentas Lenkijoje pabrėžia paliaubų Ukrainoje būtinybęVengrijos premjero administracijos vadovas Gergely Gulyásas mano, jog raketos kritimas Lenkijos teritorijoje pabrėžia būtinybę kuo greičiau sudaryti Ukrainos ir Rusijos paliaubas, praneša portalas „Euronews“.Pasak pareigūno, Vengrija neskubės daryti išvadų, kieno konkrečiai raketa nukrito Lenkijoje, ir lauks tyrimo pabaigos. Bet G. Gulyásas kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris iškart pareiškė, jog tai buvo Rusijos raketa.„Raketos smūgis Lenkijai taip pat leidžia suprasti, kaip svarbu kuo greičiau nutraukti ugnį ir pradėti taikos derybas“, - teigė V. Orbano vyriausybės atstovas.Kartu jis pabrėžė, kad „atsakomybė už karą tenka tik Rusijai“, o Vengrija solidarizuojasi su Ukraina.Anksčiau trečiadienį Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas pareiškė tvirtai remiąs Lenkiją po incidento su raketa, per kurį žuvo du žmonės.Kaip jau buvo pranešta, antradienį netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime (Liublino vaivadija) nukrito viena ar dvi raketos. Per šį incidentą žuvo du žmonės.Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pareiškė, kad jo šalies teritorijoje nukritusi raketa veikiausiai buvo Ukrainos oro gynybos sistemos dalis.

JAV: akivaizdu, kad už sprogimus Lenkijos galutinai atsakinga šalis yra RusijaJAV nematė nieko, kas prieštarautų preliminariam Lenkijos vertinimui, kad raketa, kuri viename jos kaime pražudė du žmones, buvo Ukrainos oro gynybos sistemos rezultatas, pranešė JAV Nacionalinio saugumo taryba.Atstovė spaudai Adrienne Watson pridūrė, „kad ir kokios būtų galutinės išvados“, aišku, kad „už šį tragišką incidentą galutinai atsakinga šalis yra Rusija“.Ji sakė, kad Maskva „paleido raketų antplūdį į Ukrainą, specialiai skirtą naikinti civilinę infrastruktūrą“. A Watson pridūrė, kad Ukraina turi visas teises gintis.Pasigirdo prieštaringų pranešimų apie tai, kas lėmė praėjusią naktį raketos nusileidimą rytų Lenkijoje, o NATO teigė, kad tikėtina, kad Ukrainos oro gynybos raketa pataikė į šalį.Tuo tarpu Ukraina pareiškė „neabejojanti“, kad raketa, sukėlusi sprogimą Lenkijoje, „buvo ne ukrainietiška“.

Rado slaptus dokumentusUkrainos saugumo pajėgų pareigūnai išlaisvintame Chersone rado įslaptintus Rusijos FSB dokumentus, kuriuose pateikta informacija apie bendradarbiaujančius agentus.Juose ranka rašyti agentų „įsipareigojimai“ dėl konfidencialaus bendradarbiavimo su FSB, slapto tyrimo atvejai, agentų ataskaitos apie priešo užduočių vykdymo rezultatus, „kratų protokolai“ Chersono gyventojų namuose.Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai, bėgdami nuo gynybos pajėgų kontrpuolimo, garažų kooperatyvo teritorijoje paliko slaptus dokumentus.

Nuo karo pradžios Rusija surengė 126 atakas prieš Ukrainos energetikos sistemąNuo plataus masto įsiveržimo pradžios Rusija surengė 126 atakas prieš Ukrainos energetikos sistemą.Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Iš viso nuo plataus masto įsiveržimo pradžios įvykdytos 126 atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą. Iš jų 92 – spalį ir lapkritį, prieš pat žiemą“, - sakoma pranešime.Pasak biuro atstovų, tokie veiksmai atitinka vieną iš genocido požymių, kurie išdėstyti JT konvencijoje, – tyčinis gyventi neįmanomų sąlygų sudarymas.Kaip jau buvo pranešta, lapkričio 15 d. Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainos teritoriją daugiau kaip 90 sparnuotųjų raketų, kurios naikino energetikos infrastruktūros objektus.

Zelenskis: į Lenkiją pataikiusi raketa buvo RusijosUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad į Lenkiją pataikiusi raketa, kai per smūgį žuvo du žmonės, buvo Rusijos.„Neabejoju, kad tai ne mūsų raketa, - pareiškė V. Zelenskis per televiziją. - Esu įsitikinęs, jog tai buvo Rusijos raketa, tai pagrįsta mūsų kariniais pranešimais".

Kyjivas po Rusijos smūgių elektros tinklams įspėja apie „sunkią“ savaitęRusijai per naują smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai bangą padarius daug žalos šalies elektros tinklams, Kyjivo sritis rengiasi „sunkiai“ padėčiai kitą savaitę, trečiadienį įspėjo srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.„Manome, kad kita savaitė bus gana sunki, nes prognozuojami šaltesni orai ir temperatūra naktį kris iki minus 10 laipsnių (Celsijaus)“, – parašė jis platformoje „Telegram“.Praėjus dienai po to, kai per didžiausią nuo invazijos pradžios smūgių energetikos infrastruktūrai bangą dešimtys raketų smogė elektrinėms, O. Kuleba įspėjo, kad ateinančiomis dienomis Kyjivo srityje bus toliau atjunginėjama elektra.„Po didžiulės smūgių energetikos infrastruktūrai Kyjivo srityje bangos toliau vykdomi avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai”, – pareiškė O. Kuleba.„Padaryta didelė žala, dėl kurios negalime laikytis planinių [tiekimo nutraukimų] tvarkaraščių“, – pridūrė jis.Srities administracijos vadovas įspėjo, kad „tokia padėtis tęsis ir kitą savaitę“.Tačiau jis pridūrė, kad „ypač svarbi infrastruktūra veikia, o ten, kur netiekiama elektra, veikia generatoriai“.„Dirba visos ligoninės ir veikia visa socialinės apsaugos infrastruktūra“, – pažymėjo O. Kuleba.„Būkite ramūs, dirba vietos tarnybos, dirba energetikos infrastruktūros remonto brigados. Mes tikrai išgyvensime šiuos sunkius laikus.“

Kroatija gali perduoti Ukrainai 14 sraigtasparnių Mi-8, jei gaus amerikietiškų „Black Hawk“Kroatijos vyriausybė ketina priimti sprendimą dėl 14 sovietinių įvairios modifikacijos sraigtasparnių Mi-8 perdavimo Ukrainai, mainais ji tikisi gauti iš JAV modernesnių sraigtasparnių „Black Hawk“.Tai trečiadienį pranešė Kroatijos leidiniai „Dnevnik“ ir „Jutarnji List“.Neoficialiomis žiniomis, Kroatija laipsniškai pereina prie vakarietiškos ginkluotės, o sovietinių sraigtasparnių eksploatavimo terminas baigsis iki 2026 metų.Pranešama, jog pakaks Kroatijos vyriausybės sprendimo, kad sraigtasparniai būtų perduoti Ukrainai, o savo prorusiškais pareiškimais garsėjančio šalies prezidento Zorano Milanovičiaus pozicija šiuo klausimu neturės įtakos.

NATO vadovas ragina tiekti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemųAukščiausias NATO pareigūnas per susitikimą vaizdo ryšiu paragino Ukrainos gynybos kontaktinės grupės nares suteikti šaliai daugiau oro gynybos sistemų, trečiadienį pranešė Aljansas.Per susitikimą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas „pabrėžė būtinybę tiekti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų“, sakoma pranešime spaudai.J. Stoltenbergas susitikime taip pat sakė, kad mirtini raketų smūgiai visoje Ukrainoje „yra ryškus priminimas apie Rusijos nelegalaus karo žiaurumą“.JAV vadovaujama Ukrainos gynybos kontaktinė grupė atsakinga už koordinuotą ginklų tiekimą Ukrainai.

Ukrainos parlamente siūloma neleisti kolaborantams dirbti kritinės infrastruktūros objektuoseUkrainos Aukščiausiosios Rados Socialinės politikos ir veteranų teisių apsaugos komitetas rekomenduos parlamentui įtraukti į darbotvarkę ir priimti įstatymą, kuris leis nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl kolaboracionizmo, praneša „Ukrinform“.Omenyje turimas įstatymo projektas Nr. 7731. Jame siūloma numatyti papildomą pagrindą nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva su valstybinės nuosavybės objekto, turinčio strateginę reikšmę šalies ekonomikai ir saugumui, arba kritinės infrastruktūros objekto darbuotoju, jeigu šis įvykdė nusižengimą, nesuderinamą su tolesniu darbu ir susijusį su valstybės agresorės rėmimu.Tikimasi, kad, realizavus įstatymo projektą, kolaborantai nebegalės daryti įtakos Ukrainos nacionaliniams interesams ir saugumui ir dirbti objektuose, turinčiuose strateginę reikšmę, pavyzdžiui, atominėse elektrinėse.

Išlaisvintame Chersone rasta kankinimo įrodymųUkrainos saugumo tarnyba ir policija aptiko dar vieną Rusijos okupantų kankinimo kamerą, praneša Ukrainos saugumo tarnybos spaudos centras. „Rasistai nežmoniškomis sąlygomis ten laikė patriotus, kurie atsisakė bendradarbiauti su priešu. Chersono gyventojai buvo tardomi ir žiauriai kankinami. Kankinimo kameros patikrinimo metu teisėsaugininkai aptiko objektų, kurie tiesiogiai rodo kankinimo požymius", – rašoma pranešime.https://twitter.com/ICTV_Fakty/status/1592915168983674881

Maskva iškvietė Lenkijos ambasadorių dėl ukrainiečių kaltinimų paleidus raketąRusija trečiadienį iškvietė lenkų ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje, pranešė ministerijos atstovė spaudai, Ukrainai apkaltinus Maskvos pajėgas paleidus raketą, kuriai sprogus Lenkijoje žuvo du žmonės.„Lenkijos ambasadorius buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją“, – sakoma atstovės spaudai Marijos Zacharovos pranešime po to, kai Varšuva pareiškė, kad tikėtina, jog raketą paleido Ukraina, bet galiausiai dėl to kalta Rusija.Kyjivas anksčiau trečiadienį paprašė leisti jo atstovams patekti į gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijos kaime vietą, Vakarų pareigūnams pareiškus, kad sprogimą ten greičiausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.„Ukraina prašo nedelsiant leisti patekti į sprogimo vietą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas ir pridūrė, kad yra pasirengę perduoti „įrodymus“, susijusius su kaltinimais Rusijai.NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau trečiadienį pareiškė, kad dviejų gyvybių pareikalavęs sprogimas Lenkijoje tikriausiai įvyko dėl ukrainiečių priešlėktuvinės ugnies, tačiau „didžiausia atsakomybė“ už tai tenka Rusijai.Pastaroji neigia esanti kaip nors susijusi su antradienio incidentu.

Lenkijos prezidentas: po mirtino raketos smūgio pavojaus visuomenei nėraLenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad po mirtino raketos smūgio Lenkijos regione, besiribojančiame su Ukraina, pavojaus visuomenei nėra.Šiuo metu „aiškaus ar tiesioginio pavojaus“ šaliai ar jos piliečiams nėra, trečiadienį Varšuvoje po šalies Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio pareiškė A. Duda. Jis taip pat teigė, kad nėra požymių, jog toks įvykis galėtų pasikartoti.Antradienį raketa pataikė į Lenkijos Pševoduvo kaimą, esantį už 6 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Žuvo du žmonės. Tiek Lenkijos vadovybė, tiek NATO teigia, kad raketos smūgis nebuvo tyčinė ataka, ankstyva analizė rodo, jog tai buvo pasiklydusi Ukrainos oro gynybos raketa.

Ukrainos kariškiai pranešė mėginę perimti Rusijos raketą netoli incidento Lenkijos teritorijoje vietos Ukrainos kariškiai Jungtinėms Valstijoms ir kitiems sąjungininkams pranešė mėginę perimti Rusijos raketą netoli smūgio Lenkijoje vietos, informuoja portalas „rbc.ua“.Kol kas nežinoma, ar ši oro gynybos raketa yra ta pati raketa, kuri smogė Lenkijai.

Baltarusija teigia pasienyje numušusi Ukrainos droną Baltarusija trečiadienį pranešė numušusi iš Ukrainos artėjusį žvalgybinį bepilotį orlaivį. Tai – naujausias  incidentas prie sienos, kurią Rusija kirto pradėjusi karinę operaciją Ukrainoje.„Pinsko pasieniečiai už 100 metrų nuo sienos pastebėjo ketursraigtį droną, skridusį iš Ukrainos pusės į Baltarusijos teritoriją“, – sakoma pasieniečių pranešime. „Pasienio patrulis numušė droną Kalašnikovo automatu“, – priduriama jame.Rusija vasarį pasiuntė karius į Ukrainą taip pat ir iš Baltarusijos, kurią beveik tris dešimtmečius valdo autoritarinis lyderis ir Kremliaus sąjungininkas Aliaksandras Lukašenka. Spalį Minskas apkaltino Kyjivą planuojant ataką ir paskelbė, kad dislokuojamos bendros su Rusija karinės pajėgos. Kyjivas teigė, kad toks pranešimas ir priešiški Minsko pareiškimai rodo „didėjančią“ naujo Maskvos puolimo iš Baltarusijos grėsmę.Baltarusija trečiadienį pranešė, kad jos numuštas dronas „turėjo vaizdo kamerą“ ir buvo naudojamas jos pasienio gynybai filmuoti. Anksčiau šį mėnesį Minskas numušė kitą nepilotuojamą orlaivį virš pietrytinio Gomelio regiono, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

Ukrainos parlamentas pratęsė karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją Trečiadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada pratęsė karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją šalyje dar 90-čiai dienų – iki ateinančių metų vasario 19-osios.Tai pranešė UNIAN, remdamasi parlamento nariu Jaroslavu Železniaku.Pasak jo, įstatymo projektą dėl karinės padėties parėmė 294 deputatai, o dėl mobilizacijos – 297.Ukrainoje karinė padėtis ir visuotinė mobilizacija buvo paskelbtos vasario 24 d. 5 val. 30 min., kai prasidėjo Rusijos plataus masto agresija, 30-čiai dienų.Vėliau jos ne kartą buvo pratęstos.UNIAN primena, kad, galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18-60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies. Taip pat ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, įvedama komendanto valanda.

JAV: toliau glaudžiai bendradarbiausime su Lenkija JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su Lenkija aiškinantis jos teritorijoje įvykusio mirtino sprogimo aplinkybes.„Ir toliau glaudžiai bendradarbiausime su mūsų sąjungininke Lenkija bei tęsime konsultacijas su mūsų NATO sąjungininkais ir svarbiais partneriais“, – dalyvaudamas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime, teigė Ll. Austinas.„Ką tikrai žinome, tai pastarųjų įvykių kontekstą. Rusija karo lauke patiria vieną nesėkmę po kitos ir taikosi į Ukrainos civilius ir šios šalies infrastruktūrą“, – pridūrė gynybos sekretorius.

Į Ukrainą pavyko grąžinti jau 103 į Rusiją išvežtus vaikus Į Tėvynę pavyko grąžinti jau 103 vaikus, kuriuos rusai prievarta buvo išvežę iš Ukrainos.Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Nacionalinės policijos Juvenalinės prevencijos valdybos viršininko pavaduotojas Jaroslavas Šanko, praneša „Ukrinform“.„Nacionalinio informacijos biuro duomenimis, į Rusijos teritoriją buvo neteisėtai deportuoti 11 129 vaikai. Iš jų pavyko grąžinti 103“, - sakė pareigūnas.Jis taip pat papasakojo, jog valstybės institucijos rengia mechanizmus, kurie bus teisiškai įtvirtinti Ukrainos įstatymuose dėl vaikų, neteisėtai išvežtų į Rusiją, grąžinimo.Lapkričio 16 d. ryto duomenimis, Rusijos plataus masto agresijos aukomis Ukrainoje jau tapo 431 vaikas, o 835 buvo sužeisti.

Chersone aptikti FSB agentų sąrašai Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnai Chersone aptiko įslaptintų Rusijos FSB dokumentų su informacija apie okupantų agentus kolaborantus.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis UST spaudos tarnyba.Be kita ko, rasta:savo ranka rašytų agentų įsipareigojimų konfidencialiai bendradarbiauti su FSB;agentūrinio tyrimo bylų;agentų pranešimų apie įvykdytas užduotis;kratų Chersono gyventojų butuose „protokolų“.Gautomis žiniomis, Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai paliko slaptus dokumentus vieno garažų kooperatyvo teritorijoje, sprukdami nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo.UST nustatė, kad priešo parankiniai informuodavo okupantus, kur ieškoti Ukrainos patriotų, taip pat pasipriešinimo judėjimo dalyvių.Rusijos specialiųjų tarnybų agentai taip pat padėjo persekioti vietos gyventojus jiems iškėlus sufabrikuotas bylas.Aptikta dokumentų, kuriuose užfiksuoti ukrainiečių grobimo ir kankinimo, taip pat jų namų plėšimo „kratų“ dingstimi faktai.„rbc.ua“ primena, kad neseniai Černihivo srityje UST pareigūnai sulaikė Rusijos šnipą – FSB agentą.Be to, šalies rytuose teisėsaugos institucijų atstovai demaskavo dvi rusų pakalikes, kurios išduodavo okupantams Ukrainos patriotus.

Ukraina prašo prieigos prie sprogimo vietos Lenkijoje Ukraina ragina partnerius pateikti duomenis, kuriais remdamiesi jie priėjo išvadą, kad Lenkijos teritorijoje nukrito Ukrainos oro gynybos raketa. Šalis taip pat prašo prieigos prie incidento vietos.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos spaudos tarnyba.Ukraina yra už bendrą su partneriais tolesnį išsamų incidento tyrimą, ji taip pat pasirengusi pateikti partneriams Rusijos pėdsako įrodymų.„Laukiame iš partnerių informacijos, kuria remiantis buvo padaryta galutinė išvada, jog tai buvo Ukrainos oro gynybos raketa. Be to, Ukraina prašo nedelsiant suteikti prieigą prie sprogimo vietos Ukrainos gynybos ministerijos ir Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovams“, – sakoma pranešime.Ukraina yra visiškai atvira visapusiškam situacijos tyrimui ir išvadų derinimui viso turimų duomenų komplekso pagrindu.„Tik Rusija ir jos raketinis teroras yra kalti dėl to, kas atsitiko. Todėl primename, kad apsaugoti Vidurio Europos regioną nuo Rusijos raketų galima tik plėtojant veiksmingą oro skydą virš Ukrainos teritorijos“, – pažymima pranešime.„rbc.ua“ primena, kad antradienį Lenkijos teritorijoje nukrito raketa, kuri pražudė du žmones.Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pareiškė, kad jo šalies teritorijoje nukritusi raketa veikiausiai buvo Ukrainos oro gynybos sistemos dalis.

NATO vadovas: nėra jokių ženklų, kad prieš Lenkiją buvo surengta tyčinė ataka NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokių ženklų, jog Lenkija tapo tyčinės atakos taikiniu.Kaip rašo BBC, tai J. Stoltenbergas pareiškė spaudos konferencijoje Briuselyje.„Nėra jokių ženklų, kad Rusija planuotų prieš NATO pradėti puolamuosius karinius veiksmus“, – teigė J. Stoltenbergas. Aljanso vadovas pridūrė, kad tyrimas dėl incidento aplinkybių tęsiasi ir reikėtų palaukti jo išvadų.Tačiau jis paantrino Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai ir nurodė, kad šios šalies teritorijoje nukritusi raketa veikiausiai buvo Ukrainos oro gynybos sistemų dalis. Nepaisant to, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad dėl mirtino incidento atsakomybė tenka Rusijai, kuri „tęsia savo neteisėtą karą prieš Ukrainą“.

Morawieckis: mažai tikėtina, kad Lenkija aktyvuos NATO 4-ąjį straipsnįLenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) trečiadienį pareiškė, kad mažai tikėtina, jog Lenkija aktyvuos NATO 4-ąjį straipsnį po sprogimo netoli sienos su Ukraina, pražudžiusio du žmones.„Dauguma mūsų surinktų įrodymų rodo, kad šį kartą galbūt nereikės taikyti NATO 4-ojo straipsnio, – sakė M. Morawieckis, kurį cituoja Lenkijos radijas.Tačiau ministras pirmininkas pabrėžė, kad „ši priemonė visą laiką yra mūsų rankose“.Šis straipsnis numato, kad Aljanso šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios narės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

Duda: Lenkijoje nukritusi raketa veikiausiai buvo Ukrainos oro gynybos sistemų dalis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pareiškė, kad jo šalies teritorijoje nukritusi raketa veikiausiai buvo Ukrainos oro gynybos sistemų dalis, praneša „Sky News“.Pasak A. Dudos, Varšuva vis dar svarsto galimybę aktyvuoti NATO 4-ąjį straipsnį, tačiau tokios priemonės esą gali ir neprireikti. Prezidentas pridūrė, kad nematyti jokių ženklų, jog tai būtų buvusi „tyčinė ataka“.Kiek anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas teigė, kad preliminarūs duomenys rodo, jog antradienio vakarą Lenkijos pasienyje nukritusi ir du žmones pražudžiusi raketa galimai priklausė ne Rusijai, o Ukrainai.

Vokietija pasisiūlė atsiųsti į Lenkiją savo oro patrulių Vokietija trečiadienį pareiškė, kad po mirtino raketų smūgio Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina esančiame kaime, gali pasiųsti savo karo lėktuvus, kurie padėtų patruliuoti virš Lenkijos. „Skubiai reaguodami į incidentus Lenkijoje, pasiūlysime sustiprinti jos oro erdvės apsaugą patruliuojant Vokietijos naikintuvais „Eurofighter“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerijos atstovas Christianas Thielsas. – Tai galima pradėti kad ir nuo rytojaus, jei Lenkija to pageidaus“. Pasak jo, lėktuvai būtų pakeliami „iš Vokietijos oro bazių“ ir nereikėtų jų perkelti į Lenkiją. Tokie patruliavimai vyktų „konkrečiose oro erdvėse“, dėl kurių būtų „tiksliai susitarta su Lenkijos puse“, sakė Ch. Thielsas, pridurdamas, kad Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht šiandien stengsis šiuo klausimu pasikalbėti su savo kolega iš Lenkijos.

Zelenskis: po naujausių smūgių Ukrainoje beveik visiškai atkurtas elektros tiekimas Po vakarykščių Rusijos kariuomenės smūgių Ukrainoje beveik visiškai atkurtas elektros tiekimas, trečiadienį pranešė šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.Pasak jo, problemos buvo šalinamos visą naktį. „Daugelis vartotojų įvairiuose regionuose vėl prijungti prie (elektros) tinklo“, – teigė V. Zelenskis.Tačiau prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka pridūrė, kad su tiekimo trikdžiais vis dar susiduria tūkstančiai namų ūkių vakariniuose ir šiauriniuose regionuose.Patys tiekėjai yra perspėję vartotojus apie galimus trikdžius, kol tęsis atkūrimo darbai.Antradienį Rusijos karinės pajėgos į Ukrainą paleido apie 100 raketų. Masinės atakos metu, be kita ko, taikytasi į vietinę energetikos infrastruktūrą.

Po naujų Rusijos atakų Ukrainoje popiežius prašo vengti eskalacijos Po naujų intensyvių Rusijos atakų prieš Ukrainą popiežius Pranciškus pareikalavo vengti tolesnės eskalacijos. „Su skausmu ir nerimu sužinojau apie dar vieną smarkią raketų ataką prieš Ukrainą, dėl kurios žuvo žmonės ir buvo apgadinta civilinė infrastruktūra“, trečiadienį per generalinę audienciją šv. Petro aikštėje Romoje sakė Katalikų bažnyčios vadovas.Pontifikas teigė, jog meldžiasi, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos ir būtų atvertas kelias paliauboms ir dialogui.Tegul atsiverčia širdys tų, kurie dar nori karo, o „nukankintos Ukrainos“ taikos siekis paima viršų, kalbėjo popiežius.Ukrainos pajėgos antradienį pranešė apie intensyviausias raketų atakas prieš šalies infrastruktūrą nuo karo pradžios. Apie raketos sprogimą Lenkijoje, per kurį žuvo du žmonės, Pranciškus neužsiminė.

Macronas ragina Kiniją imtis aktyvesnio tarpininkavimo vaidmens Ukrainoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį, kitą dieną po derybų su Kinijos prezidentu, paragino Kiniją imtis „didesnio tarpininko vaidmens“, siekiant išvengti karo Ukrainoje eskalavimo.„Artimiausiais mėnesiais Kinija kartu su mumis galėtų atlikti svarbesnį tarpininko vaidmenį“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, kad su Prezidentu Xi Jinpingu aptarė galimą kelionę į Kiniją kitų metų pradžioje.Kinija atsisakė daryti spaudimą Maskvai dėl beveik devynis mėnesius trunkančios invazijos ir padėjo apsaugoti Rusiją nuo diplomatinio pasmerkimo tokiuose forumuose kaip Jungtinės Tautos.Tačiau pastaruoju metu ji užsiminė, kad yra nepatenkinta tuo, kaip Rusija vykdo karą, ir ypač prezidento Vladimiro Putino grasinimais panaudoti branduolinius ginklus.Xi ir E.Macronas antradienį susitiko G20 aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose, o Prancūzijos vadovas paragino abi šalis susivienyti prieš karą.

Kremlius giria JAV atsaką į Lenkijos raketos incidentąKremlius trečiadienį gyrė „pamatuotą“ Vašingtono atsaką po to, kai Lenkijoje nukrito raketa, o Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog ji buvo paleista iš Rusijos.„Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į pamatuotą ir profesionalesnį amerikiečių atsaką“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pridurdamas, kad „Rusija neturi nieko bendra su incidentu Lenkijoje“.J. Bidenas anksčiau teigė, kad „mažai tikėtina“, jog raketa buvo paleista iš Rusijos, kuri vasarį įsiveržė į Ukrainą.Savo ruožtu Prancūzija paragino būti „labai atsargiems“ nustatant sprogimo kaltininkus.Indonezijos kurortinėje Balio saloje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose Vakarų lyderiai surengė „skubią apskritojo stalo“ diskusiją, kurioje paragino nedaryti skubotų išvadų dėl smūgio kilmės.Prieš įvykstant deryboms Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad nėra aiškių įrodymų, kas paleido raketą, pietrytiniame Pševoduvo kaime pražudžiusią du žmones.

Medvedevas raketos smūgį Lenkijoje vadina provokacija Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas Vakarų provokacija pavadino mirtiną raketos smūgį Lenkijoje ir įspėjo dėl Trečiojo pasaulinio karo. „Istorija su Ukrainos „raketos smūgiu“ Lenkijos ūkiui įrodo tik viena: Vakarai savo hibridiniu karu prieš Rusiją didina Trečiojo pasaulinio karo tikimybę“, – rašė jis tviteryje.Lenkijoje nukritus raketai antradienį žuvo du žmonės. Rusija neigia leidusi raketas į Lenkiją.Rusijos gynybos ministerija jau iš karto po incidento kalbėjo apie „provokaciją“. Rusų kariniai tinklaraštininkai paskelbė raketos nuolaužų nuotraukas, kurios esą rodo, kad tai S-300 sistemos dalys. Ši sistema yra Ukrainos oro gynybos sistema.Iš tikrųjų Ukraina oro gynybai, be kita ko, naudoja S-300 sistemas.

Belgų gynybos ministrė: sprogimą Lenkijoje tikriausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketaBelgijos gynybos ministrė trečiadienį pareiškė, kad sprogimą netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos kaime, pareikalavusį dviejų civilių gyvybių, tikriausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai, šaudę į atskriejančias Rusijos raketas.„Mūsų žvalgybos tarnyba, palaikanti glaudžius ryšius su NATO tarnybomis partnerėmis, nuodugniai tiria išvakarėse Lenkijoje įvykdytus raketų smūgius“, – sakoma Ludivine Dedonder pareiškime.„Remiantis turima preliminaria informacija, smūgiai greičiausiai suduoti Ukrainos priešlėktuvinių sistemų, kurios buvo aktyvuotos siekiant numušti Rusijos raketas iš dangaus“, – teigė ministrė.

Sunakas po sprogimo Lenkijoje: tokių įvykių nebūtų, jei Rusija nebūtų pradėjusi invazijos į UkrainąJungtinės Karalystės (JK) premjeras Rishis Sunakas trečiadienį po sprogimo Lenkijos pasienyje pareiškė, kad tokių įvykių nebūtų, jei Rusija nebūtų pradėjusi invazijos į Ukrainą.Kaip praneša „Sky News“, R. Sunakas tai pareiškė spaudos konferencijoje Indonezijos Balio saloje, kur šiuo metu vyksta Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimas.Anot JK premjero, tokia yra Putino karo realybė. „Kol (karas) tęsis, tol kils grėsmė mūsų ir mūsų sąjungininkų saugumui“, – kalbėjo R. Sunakas. Paklaustas, ar pastarasis incidentas NATO narėje Lenkijoje parodė, kokiu greičiu gali įvykti karo eskalacija, premjeras atsakė teigiamai ir kartu pabrėžė tvirtą savo šalies paramą Varšuvai.Tačiau atsakydamas į klausimą, ar JK galėtų įsitraukti į karą su Rusija, R. Sunakas paragino pirmiausia „nustatyti visus faktus“.

Maskva JT rezoliuciją dėl reparacijų Ukrainai pavadino „niekine“Rusijos užsienio reikalų ministerija rusofobiška pavadino pirmadienį priimtą JT rezoliuciją dėl reparacijų Ukrainai. „Nepaisant jos atvirai antirusiško charakterio, priimta rezoliucija tarptautinės teisės požiūriu yra niekinė, nes JT Generalinė Asamblėja neturi įgaliojimų spręsti tokių klausimų, jau nekalbant apie kompetenciją, pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, kuri trečiadienį cituojama oficialioje ministerijos svetainėje.Už rezoliuciją pirmadienį Niujorke balsavo 94 valstybės, 73 susilaikė, 14 buvo prieš. Ukraina ligšiolinius karo nuostolius vertina triženkle milijardine suma.Rezoliucijoje Ukrainai ir norinčioms JT valstybėms narėms rekomenduojama sukurti žalos registrą, kuris registruotų įrodymus ir informaciją apie Ukrainai ir jos gyventojams padarytą žalą bei nuostolius.

Švedija siunčia karinę ir humanitarinę pagalbą UkrainaiŠvedija trečiadienį pareiškė suteiksianti Ukrainai daugiau kaip 350 mln. JAV dolerių (337 mln. eurų) vertės karinę ir humanitarinę pagalbą, kad padėtų šaliai įveikti artėjančios žiemos iššūkius.Vyriausybė pranešė, kad Stokholmas skirs maždaug 3 mlrd. kronų (275 mln. eurų) karinę ir papildomą 720 mln. kronų (66 mln. eurų) humanitarinę pagalbą.Karinę pagalbą sudarys oro gynybos sistema ir šaudmenys.Vyriausybė dėl „operacijos slaptumo“ neatskleidė, kokia tai bus sistema ir kokia jos vertė.Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas teigė, kad šis pagalbos paketas yra didžiausias iš visų, kuriuos Švedija nuo karo pradžios suteikė Ukrainai.Iki šiol jų buvo aštuoni.Humanitarinis paketas bus teikiamas per Pasaulio maisto programą, Pasaulio banko lėšas ir Ukrainos žaliosios ekonomikos atkūrimo programą.Karinė pagalba, be kita ko, taip pat apima žiemos reikmenis, pavyzdžiui, palapines ir drabužius.Dalis humanitarinės pagalbos taip pat bus skirta skurdžiai gyvenančiai Ukrainos kaimynei Moldovai.Ši šalis priėmė daug ukrainiečių pabėgėlių ir patyrė tiesioginių karo padarinių, įskaitant elektros energijos tiekimo iš Ukrainos sustabdymą.

Scholzas perspėja nedaryti skubotų išvadų dėl Lenkijoje nukritusios raketosVokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino atlikti kruopštų tyrimą dėl žmonių aukų pareikalavusio raketų smūgio kaimui Lenkijoje, netoli sienos su karo draskoma Ukraina.„Šis sugriovimas privalo būti ištirtas, raketos dalys privalo būti ištirtos, tada privalome palaukti rezultatų, o tada juos skelbti viešai“, – reporteriams sakė O. Scholzas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Indonezijoje.„Tokiu rimtu klausimu negali būti jokių skubotų išvadų apie įvykių eigą, kol neatliktas kruopštus tyrimas“, – pabrėžė jis.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 82 710 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 82 710 karių (+630 per pastarąsias 24 val.), trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki lapkričio 16-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 871 (+10) tanko, 5 797 (+24) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 860 (+10) artilerijos sistemų, 393 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 209 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemų, 278 lėktuvų, 261 sraigtasparnio, 4 360 (+9) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 525 (+14) dronų, 160 specialiosios technikos vienetų ir 474 (+75) sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Rusijoje įvyko sprogimas naftos bazėje, pareigūnai kalba apie drono atakąRusijos pietinėje Oriolo srityje esančiame Stalnoj Konio kaime už 180 km nuo sienos su Ukraina įvyko sprogimas naftos bazėje.Oriolo srities gubernatorius Andrejus Klyčkovas sakė, kad tai tikriausiai buvo drono ataka ir kad per incidentą niekas nenukentėjo.„Šiandien maždaug 4 val. ryto (vietos, 3 val. Lietuvos laiku), kaip manoma, bepilotis orlaivis sukėlė sprogimą naftos bazėje Stalnoj Konio kaime. Nukentėjusiųjų nėra. [Įvykio] vietoje dirba visos operatyvinės tarnybos“, – sakė jis.Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiose nuotraukose, kaip teigiama, matyti atakuotas bendrovės „Transneft“ rezervuaras.Prie Ukrainos sienos esančiose Rusijos srityse būta ir daugiau sprogimų, o rusų pareigūnai dėl jų tradiciškai kaltina Ukrainą.Dauguma jų įvyko vos už kelių dešimčių kilometrų nuo sienos, o trečiadienio incidentas išsiskiria tuo, kad nutiko giliau Rusijos teritorijoje.Lapkričio 6 dieną Belgorodo srities Graivorono rajone nugriaudėjo virtinė sprogimų, užsidegė ten esanti naftos bazė. Spalio 22 dieną sprogimai griaudėjo Šebekine Belgorodo srityje; tuomet teigta, kad žuvo du žmonės.Keliomis dienomis anksčiau buvo paskelbta apie ataką pačiame Belgorode, kur sviedinys esą pataikė į vieną energetikos sistemos objektą.Trečiadienio sprogimas įvyko po to, kai Rusija antradienį paleido dešimtis raketų į kelis Ukrainos miestus.

NATO dėl Lenkijos šaukia skubų posėdį NATO trečiadienį Briuselyje rengia skubų posėdį dėl Rytų Lenkijoje nukritusios raketos. Jis prasidės 11 val. Lietuvos laiku, informuoja agentūra „Reuters“.Posėdžiui vadovaus Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, teigiama NATO pranešime. Apie 13.30 val. planuojama spaudos konferencija. 

Ukrainoje vėl aidi oro pavojaus sirenosUkrainoje trečiadienį, praėjus dienai po masinių Rusijos smūgių, nukreiptų prieš šalies energetikos infrastruktūrą, vėl aidėjo oro pavojaus sirenos.Sirenos skambėjo visuose šalies regionuose po to, kai apie 10 mln. ukrainiečių liko be elektros, dešimtims Rusijos raketų pataikius į elektrines per didžiausią oro ataką nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį.

Po raketos smūgio Lenkijoje Kinija ragina laikytis ramybės Kinija trečiadienį paragino laikytis ramybės po mirtino raketų smūgio į Lenkijos kaimą netoli sienos su karo nuniokota Ukraina.Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning sakė per reguliarų spaudos brifingą: „Esant dabartinei padėčiai visos susijusios šalys turėtų išlikti ramios ir santūrios, kad išvengtų situacijos eskalavimo“.

Zelenskis G-20 šalių vadovams: tarp jūsų yra teroristinė valstybėUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių vadovams pareiškė, kad jų grupėje yra „teroristinė valstybė“, ir apkaltino Rusiją dėl raketos smūgio Lenkijoje, per kurį žuvo du žmonės.Kalbėdamas vaizdo ryšiu, V. Zelenskis pavadino raketos smūgį „tikru Rusijos pareiškimu G-20 viršūnių susitikimui“, sakoma jo kalbos kopijoje, kurią matė naujienų agentūra AFP.Lenkijos teigimu, nėra aiškių įrodymų, kas paleido raketą.

Estijos prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl Lenkijoje nukritusių raketųEstijos prezidentas Alaras Karis antradienį socialiniuose tinkluose išreiškė susirūpinimą dėl žinios apie dvi Rusijos raketas, pataikiusias į Lenkijos teritoriją. „Labai nerimą keliančios žinios apie raketas, pataikiusias į Lenkiją ir žuvusius du žmones. Aš palaikau glaudų ryšį su [Lenkijos] prezidentu Andrzejumi Duda [Andžejumi Duda], kad pasikonsultuočiau dėl tolesnės veiklos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis. „Estija, kaip ir visos sąjungininkės, petys į petį stovi kartu už kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – sakė Estijos prezidentas.

Ukraina: Rusija pataikė tik į dešimt taikiniųRusija, Ukrainos duomenimis, per pastarąsias raketų atakas pataikė tik į dešimt taikinių. „Iš dešimčių atakų pataikyta dešimt kartų“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktiniame savo kreipimesi. – Dabartinė situacija rodo, kad numušta daugiau kaip 70 raketų ir 10 dronų“, rašo agentūra „Reuters“.V. Zelenskis padėkojo „visiems mūsų partneriams, kurie padeda mums ginti savo dangų“. Ypač gerai esą pasitarnauja NASAMS gynybos sistema.Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybių.

G20 valstybės priėmė galutinę deklaraciją, kurioje kritikuojamas karas UkrainojePasaulio ekonomikos lyderių – Didžiojo dvidešimtuko (G20) grupė priėmė aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, kurioje dauguma valstybių griežtai kritikuoja Rusijos invaziją į Ukrainą.Nepaisant didelių skirtumų, deklaraciją priėmė visos valstybės narės, įskaitant Rusiją, trečiadienį, paskutinę susitikimo Indonezijos Balio saloje dieną, patvirtino keli dalyviai.„Dauguma narių griežtai pasmerkė karą Ukrainoje“, – teigiama galutiniame tekste, su kuriuo susipažino dpa, nepaisant to, kad Rusija iš pradžių priešinosi tokiai nuorodai. Rusijos pozicija taip pat buvo įtraukta.Tekste Rusijos puolimas prieš kaimyninę šalį taip pat apibūdinamas kaip karas, o ne kaip „speciali karinė operacija“, kaip norėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.Dvi dienas trukusiame G20 viršūnių susitikime dalyvavo šios šalys: Argentina, Australija, Brazilija, Kanada, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Indija, Indonezija, Italija, Japonija, Meksika, Rusija, Saudo Arabija, Pietų Afrika, Pietų Korėja, Turkija, JAV, taip pat Europos Sąjunga.Maskvai atstovavo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris antradienį, likus kelioms valandoms iki galutinės deklaracijos priėmimo, išvyko iš viršūnių susitikimo.

Erdoganas sako tikįs, kad Ukrainos grūdų eksportas bus tęsiamasTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė tikįs, kad susitarimas, pagal kurį Ukrainai sudaroma galimybė eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą ir kurio terminas baigiasi ateinantį šeštadienį, liks galioti toliau.„Manau, kad jis bus tęsiamas. Čia nėra jokių problemų“, – sakė R. T. Erdoganas spaudos konferencijoje, surengtoje per Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą Balyje, Indonezijos kurortinėje saloje.Ukraina yra viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o Rusijos invazija į šią šalį užblokavo 20 mln. tonų grūdų jos uostuose, kol Jungtinės Tautos ir Turkija liepos mėnesį ėmėsi tarpininkauti sudarant atitinkamą susitarimą.R. T. Erdoganas sakė, kad su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu pasikalbės, kai tik grįš į Turkiją. „Kai tik grįšime, tęsime derybas su Putinu. Nes kelias į taiką eina per dialogą“, – sakė jis.R. T. Erdoganas taip pat atsakė į klausimą apie raketą, pataikiusią į Lenkijos teritoriją prie sienos su Ukraina. Rusijos neigimas, kad ji su tuo susijusi, yra „svarbus“, sakė jis.„Galbūt įvyko techninis gedimas ar dar kas nors. Labai svarbu, kad būtų pradėtas tyrimas“, – pridūrė jis.Atkakliai teigti, kad dėl to kalta Rusija, būtų „provokacija“, sakė R. T. Erdoganas: „Nereikia ieškoti trečiosios šalies šiame kare. Mums visiems reikia taikos“.JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau sakė, kad „mažai tikėtina“, jog raketa buvo paleista iš Rusijos.

Karą palaikantys rusai džiūgauja: Kremlius atkeršijo ZelenskiuiAntradienį, lapkričio 15 d., surengtą didžiulę raketų ataką Rusija buvo suplanavusi prieš Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pristačius 10 punktų taikos pasiūlymą G-20 viršūnių susitikimo metu, skelbia Karo studijų institutas (ISW). V. Zelenskis sakė, kad Ukraina derėsis su Rusija, jeigu Kremlius išves visas pajėgas iš Ukrainos, atkurs Ukrainos teritorinį vientisumą ir užtikrins, kad būtų nubausti karo nusikaltimus įvykdę asmenys. Taip pat jis paminėjo branduolinį, energetinį ir apsirūpinimo maistu saugumą.Kremlius tikriausiai iš anksto buvo suplanavęs masinį raketų smūgį, nes norint pasiruošti tokio plataus masto atakai reikia laiko. Karą su Ukraina palaikantys rusai socialiniame tinkle „Telegram“ teigė, kad Kremlius atsikeršijo už V. Zelenskio „rusofobiškus“ pareiškimus, kuriuos jis padarė pabaigęs savo kalbą G-20 viršūnių susitikime. Tačiau neįmanoma taip greitai surengti tokios atakos, todėl greičiausiai ji rodo, kad Kremlius visai nesiruošia derėtis su Ukraina.

Žiniasklaida: Lenkijoje nukritusią raketą paleido besiginanti UkrainaNaujienų agentūra „The Associated Press“, cituodama Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pareigūnus, praneša, kad, remiantis pradiniais duomenimis, Lenkijoje nukritusią raketą paleido Ukrainos pajėgos, kad numuštų rusų raketą.Lenkijos užsienio reikalų ministerija iš pradžių nurodė, kad raketa buvo „pagaminta Rusijoje“, bet, kaip pranešė „The Guardian“ diplomatinis redaktorius Patrickas Wintouras, rusiškų raketų, pavyzdžiui, S-300 raketų „žemė-oras“, turi ir Ukraina.

Po įspėjimo Maskvai dėl branduolinių ginklų CŽA vadovas apsilankė Kyjive – šaltinisJAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir žvalgybos vadovais, kad informuotų juos apie savo įspėjimą Maskvai nenaudoti branduolinių ginklų, pranešė vienas JAV pareigūnas.W. Burnsas Kyjive lankėsi antradienį. Pirmadienį jis Ankaroje su Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovu Sergejumi Naryškinu kalbėjosi apie karą ir Maskvos grasinimus panaudoti taktinius branduolinius ginklus savo interesams ginti.Tai buvo aukščiausio lygio asmeniškas JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimas nuo karo pradžios. W. Burnsas jo metu perdavė S. Naryškinui įspėjimą „apie pasekmes Rusijai panaudojus branduolinį ginklą ir eskalavimo [keliamą] riziką strateginiam stabilumui“, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.Tuomet W. Burnsas nuvyko į Ukrainą informuoti V. Zelenskio ir ukrainiečių žvalgybos vadovų apie derybas su S. Naryškinu, taip pat pakartotinai deklaruoti JAV paramos Kyjivo pastangoms kare, naujienų agentūrai AFP sakė minėtas JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.Baltųjų rūmų pirmadienio pranešime buvo pabrėžta, kad per derybas su S. Naryškinu W. Burnsas  dėl nieko nesiderėjo.„Jis neveda jokių derybų. Jis neaptarinėja karo Ukrainoje sureguliavimo. Tvirtai laikomės savo pagrindinio principo: nieko apie Ukrainą nedalyvaujant Ukrainai“, – pažymėjo Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryba.W. Burnsui antradienį lankantis Kyjive Rusijos pajėgos surengė masines raketų atakas prieš taikinius visoje Ukrainoje, įskaitant sostinę.Tačiau cituojamas JAV pareigūnas sakė, kad W. Burnsas tuo metu buvo saugus JAV ambasadoje, o dabar jau yra išvykęs iš Ukrainos.

 Bidenas: į Lenkijos kaimą pataikiusi raketa galėjo atskristi iš UkrainosYra požymių, kad raketa, pataikiusi į kaimą Lenkijos rytuose, buvo Ukrainos priešlėktuvinė raketa, sakė JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį per susitikimą su pasaulio lyderiais, pranešė agentūra dpa.Teigiama, kad per skubų posėdį, vykusį greta Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo Balyje, J. Bidenas kalbėjo apie sistemos S-300 raketą.Po susitikimo informuodamas žurnalistus jis sakė, kad preliminari informacija rodo, jog „mažai tikėtina“, kad raketa buvo paleista iš Rusijos teritorijos.Lenkijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, antradienį 15.40 val. (14.40 Grinvičo laiku) raketa pataikė į ūkį Pševoduve, maždaug už 6 km nuo sienos su Ukraina, ir žuvo du žmonės.Varšuva anksčiau patvirtino, kad raketa buvo pagaminta Rusijoje, tačiau sakė, kad vis dar neaišku, kas ją paleido. Tiek Ukraina, tiek Rusija naudoja sovietų gamybos raketas, Maskvai toliau kariaujant su kaimynine šalimi.Rusijos ambasadorius buvo iškviestas pateikti „neatidėliotinų išsamių paaiškinimų“, o po skubaus nacionalinio saugumo tarybos posėdžio buvo paskelbta padidinta kariuomenės parengtis, pranešė Lenkijos valdžios institucijos.J. Bidenas telefonu kalbėjosi su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir pasiūlė „visokeriopą JAV paramą ir pagalbą Lenkijos tyrimui“, pranešė Baltieji rūmai.Abu lyderiai susitarė „palaikyti glaudžius ryšius, kad būtų galima nuspręsti dėl tolesnių reikiamų žingsnių tyrimo eigoje“.NATO įsipareigojimaiSolidarumą su Lenkija išreiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishis Sunakas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – visi NATO valstybių narių vadovai.Lenkiją saugo NATO įsipareigojimas kolektyvinei gynybai – įtvirtintas NATO steigimo sutarties 5 straipsnyje – tačiau aljanso atsakui didelę įtaką greičiausiai turės tai, ar incidentas buvo atsitiktinis, ar tyčinis.J. Bidenas taip pat kalbėjosi su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu apie sprogimą Lenkijoje, o trečiadienį aljanso valstybių ambasadoriai planuoja surengti neeilinį susitikimą.Europos Sąjungos vadovas Cherles‘as Michelis sakė esąs „sukrėstas“, o JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pažadėjo „artimiausiomis dienomis toliau glaudžiai koordinuoti veiksmus, kol vyks tyrimas ir mes nuspręsime dėl atitinkamų tolesnių žingsnių“.

Lenkijoje nukritus raketai, Ukraina reikalauja neskraidymo zonosLenkijos teritorijoje nukritus raketai ir žuvus dviem žmonėms, Ukraina paragino Vakarus nustatyti neskraidymo zoną. „Prašome uždaryti dangų, nes dangus neturi sienų“, - trečiadienį tviteryje rašė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.Tai esą reikalinga, kad būtų galima numušti nekontroliuojamai skriejančias raketas ir taip pat apsaugoti ES ir NATO šalis. „Tai realybė, dėl kurios mes buvome įspėję“, - pridūrė O. Reznikovas.Ukraina dėl Rusijos oro antskrydžių jau kelis kartus reikalavo tokios neskraidymo zonos. Rusija prieš daugiau kaip aštuonis mėnesius pradėtame kare dabar jau kasdien raketomis apšaudo kaimyninę šalį.             

Bidenas Rusijos vykdomą Ukrainos civilių bombardavimą vadina „barbarišku“Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį po vis dar neišaiškinto raketų smūgio Lenkijos teritorijoje pavadino Rusijos veiksmus prieš Ukrainos civilius gyventojus „barbariškais“.„Tai, ką jie daro, peržengia visas ribas“, – sakė J. Bidenas, susitikęs su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku Balyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo metu.

 Bidenas: „Mažai tikėtina“, kad raketa, sukėlusi sprogimą Lenkijoje, buvo paleista iš Rusijos„Mažai tikėtina“, kad raketa, pataikiusi į Lenkijos kaimą netoli sienos su Ukraina, buvo paleista iš Rusijos teritorijos, trečiadienį pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas, remdamasis informacija apie raketos trajektoriją.Po skubaus susitikimo su pasaulio lyderiais Balyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo metu J. Bidenas žurnalistams sakė, kad yra „preliminarios informacijos“, prieštaraujančios prielaidoms, jog raketą, sukėlusią sprogimą Pševoduve, paleido Rusija.JAV prezidentas pažymėjo, kad incidento tyrimas tebevyksta.Pasaulio lyderiai „visiškai vieningai“ palaiko NATO narę Lenkiją, jai  atliekant sprogimo tyrimą, sakė J. Bidenas, užtikrindamas, kad „mes tiksliai išsiaiškinsime, kas įvyko“.

Prancūzija ragina „itin atsargiai“ vertinti sprogimo Lenkijoje kilmęPrancūzija trečiadienį paragino „itin atsargiai“ vertinti mirtinų raketų smūgio NATO narei Lenkijai kilmę, sakydama, kad daug regiono šalių turi panašių ginklų.„Logiška, kad į šį klausimą žvelgtume itin atsargiai... Daug šalių turi tos pačios rūšies ginklų, todėl nustačius raketos tipą nebūtinai bus galima nustatyti, kas už jos stovi“, – sakė Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, įspėdamas apie „didelę eskalacijos riziką“.

Blinkenas po sprogimo susiekė su Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministraisJungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas  trečiadienį paskambino savo lenkų ir ukrainiečių kolegoms po dviejų gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijoje ir pažadėjo koordinuoti veiksmus, kol „nustatysime atitinkamus tolesnius žingsnius“.„Pažadėjome artimiausiomis dienomis toliau glaudžiai koordinuoti savo veiksmus, kol vyks tyrimas ir bus nustatyti atitinkami tolesni žingsniai“, – tviteryje rašė A. Blinkenas, JAV prezidentui Joe Bidenui susitikus su sąjungininkais Balyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose aptarti sprogimo.

JT vadovas įspėja, kad „absoliučiai būtina vengti karo Ukrainoje eskalavimo“Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį įspėjo, kad „absoliučiai būtina“ vengti karo Ukrainoje eskalavimo po to, kai per mirtiną raketos smūgį NATO narėje Lenkijoje žuvo du žmonės.„Generalinis sekretorius yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie Lenkijos teritorijoje sprogusią raketą, – sakė JT vadovas, pasak jo atstovo spaudai Farhano Haqo. – Absoliučiai būtina vengti karo Ukrainoje eskalavimo.“

Reznikovas: tai realybė, apie kurią įspėjomeUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pakomentavo Rusijos raketų smūgį Lenkijai.Socialiniame tinkle „Twitter“ jis rašė, kad Ukraina įspėjo apie tokios situacijos galimybę ir paragino uždaryti dangų. Jis pabrėžė, kad reikia priimti svarbius sprendimus.„Lenkija. Tai nėra savaime išsipildanti pranašystė. Tai realybė, apie kurią įspėjome. Prašėme uždaryti dangų, nes dangus neturi ribų. Ne rusiškoms nevaldomoms raketoms. Ne dėl grėsmės, kurią jie kelia mūsų ES ir NATO kaimynams. Laikas laimėti“, – rašė jis.

CNN: NATO lėktuvas susekė raketą Lenkijoje Antradienį virš Lenkijos oro erdvės skridęs NATO lėktuvas stebėjo šalyje nukritusią raketą. Aljanso karinis atstovas spaudai sakė CNN.NATO atstovas spaudai teigia, kad atitinkami radarų duomenys buvo perduoti Aljansui ir Lenkijai.Laikraštis priminė, kad NATO lėktuvai reguliariai stebėjo Ukrainos teritoriją nuo pat Rusijos invazijos pradžios.

NATO vadovas rengia skubias derybas su Aljanso ambasadoriais dėl sprogimo LenkijojeNATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį surengs skubias derybas su Aljanso ambasadoriais dėl Lenkijoje įvykusio sprogimo, antradienį pranešė jo atstovė spaudai.„Rytoj generalinis sekretorius pirmininkaus skubiam NATO ambasadorių susitikimui, kuriame bus aptartas šis tragiškas incidentas“, – sakė NATO atstovė spaudai Oana Lungescu.Lenkijos vyriausybės atstovas antradienio vakarą patvirtino, kad šalyje prie Ukrainos sienos įvyko sprogimas, ir nurodė, kad didinamas karinės parengties lygis.Toks sprendimas priimtas pasirodžius pranešimams, kad šios NATO narės teritorijoje nukrito Rusijos raketų, o tai gali būti didelė karo Ukrainoje eskalacija.„Hrubiešuvo apskrityje įvyko sprogimas, per kurį žuvo du Lenkijos piliečiai. Šiuo metu mūsų tarnybos yra įvykio vietoje ir aiškinasi situaciją“, – per spaudos konferenciją po Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio sakė vyriausybės atstovas Piotras Muelleris. Jį cituoja Lenkijos radijas.„Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, buvo įgyvendintos tokioje situacijoje numatytos procedūros, įskaitant, be kita ko, ką tik priimtą sprendimą padidinti tam tikrų kovinių, karinių dalinių Lenkijoje parengtį ir mūsų šalyje esančių uniformuotų tarnybų dalinių kovinę parengtį“, – sakė vyriausybės atstovas.„Kartu nusprendėme imtis procedūrų, kad patikrintume, ar yra pagrindas aktyvuoti NATO sutarties 4-e straipsnyje numatytas sąlygas“, – nurodė P. Muelleris.Šiaurės Atlanto sutarties 4-asis straipsnis numato, kad „šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.

Ukraina neigia pareiškimus, esą viena iš jos raketų nukrito LenkijojeUkraina antradienį pareiškė, kad pareiškimai, esą viena iš jos raketų nukrito Lenkijoje, yra „sąmokslo teorija“.Tai paskelbta pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Rusijos raketa nukrito NATO narės teritorijoje.„Rusija dabar skleidžia sąmokslo teoriją, kad Lenkijos teritorijoje neva nukrito Ukrainos oro gynybos raketa. Tai netiesa. Niekas neturėtų tikėti Rusijos propaganda ar stiprinti jos pranešimų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau antradienį apkaltino Rusiją apšaudžius Lenkiją raketomis.Vis dėlto kol kas to nepatvirtino nei Varšuva, nei Vašingtonas, o Rusija savo ruožtu „sąmoninga provokacija, kuria siekiama eskaluoti situaciją“, pavadino pranešimus, kad Lenkijoje, kuri ribojasi su Ukraina, nukrito rusų raketų.

Ukrainoje atkurtas elektros tiekimas 8 mln. vartotojų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad 8 mln. vartotojų buvo atnaujintas elektros tiekimas, nutrūkęs po naujausios Rusijos smūgių bangos.„Po teroristinio išpuolio apie 10 mln. ukrainiečių liko be elektros. Aštuoniems milijonams vartotojų tiekimas jau atnaujintas. Energetikai ir remontininkai dirbs visą naktį“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis.

Zelenskis: dėl Rusijos smūgių sustabdytos dvi atominės elektrinėsPrezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad dėl Rusijos antskrydžių automatiškai buvo išjungtos dvi Ukrainos atominės elektrinės.„Dėl smūgių automatiškai buvo išjungti keli branduoliniai reaktoriai dviejose jėgainėse. Šie padariniai buvo apskaičiuoti, priešas tiksliai žinojo, ką daro“, – kreipdamasis į tautą sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad po smūgių „be elektros liko apie dešimt milijonų ukrainiečių“.

Slovakijos gynybos ministras: Rusijos veiksmai darosi nebekontroliuojamiSlovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis pareiškė esąs susirūpinęs dėl pranešimų, kad dvi Rusijos raketos nukrito Lenkijos teritorijoje ir pražudė du žmones, praneša portalas „eurointegration“.„Labai nerimauju dėl to, kad Lenkijoje nukrito Rusijos raketos. Rusija turi paaiškinti, kas atsitiko. Beprasmiškos infrastruktūros atakos turi būti nedelsiant nutrauktos. Beatodairiški Rusijos veiksmai darosi nebekontroliuojami“, - parašė tviteryje ministras.Jis pridūrė, kad palaikys glaudų ryšį su kolega Lenkijos gynybos ministru Mariuszu Błaszczaku ir kitų Aljanso šalių atstovais, kad būtų duotas suderintas atsakas.Anksčiau antradienį pasirodė pranešimų, kad netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Incidento vietoje dirba policijos, prokuratūros ir kariuomenės atstovai.

Aukščiausi JAV gynybos pareigūnai trečiadienį surengs Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdįTrečiadienį JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir JAV Jungtinio štabo vadų tarybos pirmininkas generolas Markas Milley surengs septintą Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą praktiškai iš Pentagono, per spaudos konferenciją teigė Pentagono spaudos sekretorius generolas Patas Ryderis.„Susitikimas vyks praktiškai čia, Pentagone, ir jis leis sekretoriui, pirmininkui ir aukštiesiems gynybos lyderiams iš viso pasaulio aptarti nuolatines pastangas aprūpinti Ukrainą priemonėmis, kurių jai reikia apginti savo suverenitetą nuo tolesnės Rusijos agresijos“, – pridūrė jis.Ukrainos gynybos kontaktų grupė vienija gynybos lyderius iš viso pasaulio, kad koordinuotų paramą Ukrainai, kai ji ir toliau kovoja su Rusijos invazija į jų šalį.

Zelenskis: Ukraina ne kartą įspėjo, kad Rusija neapsiribos mūsų šalies sienomisUkraina jau kelis kartus įspėjo, kad Rusija neapsiribos Ukrainos sienomis, ir šiandien okupantai smogė Lenkijai.Tai antradienį vėlai vakare pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša portalas „rbc.ua“.„Šiandien įvyko tai, dėl ko mes jau seniai įspėjome. Teroras neapsiriboja mūsų valstybės sienomis. Rusų raketos smogė Lenkijai. Kiek sykių Ukraina sakė, kad valstybė teroristė neapsiribos mūsų šalimi? Tai buvo tik laiko klausimas“, - pabrėžė V. Zelenskis.Anot jo, kuo ilgiau rusai jausis nebaudžiami, tuo didesnis pavojus grės visoms šalims, kurias gali pasiekti šalies agresorės raketos.„Smogti raketomis NATO teritorijai. Tai Rusijos raketų smūgis kolektyviniam saugumui! Tai labai reikšminga eskalacija. Reikia veikti. Ir aš dabar noriu pasakyti visiems mūsų broliams ir seserims lenkams: Ukraina visada jus rems! Laisvų žmonių teroras nepalauš! Pergalė įmanoma, kai nėra baimės! O mes su jumis jos nejaučiame“, - pažymėjo V. Zelenskis.Anksčiau antradienį pasirodė pranešimų, kad netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Incidento vietoje dirba policijos, prokuratūros ir kariuomenės atstovai.

Neįvardytas pareigūnas: NATO „nagrinėja“ pranešimus apie raketų smūgius į LenkijąNATO „nagrinėja“ nepatvirtintus pranešimus, kad Rusijos raketos antradienį galėjo smogti Lenkijai, ir glaudžiai bendradarbiauja su aljanso nare Varšuva, pranešė vienas pareigūnas.„Nagrinėjame šiuos pranešimus ir glaudžiai bendradarbiaujame su savo sąjungininke Lenkija“, – su anonimiškumo sąlyga sakė NATO pareigūnas.

Čekijos parlamentas įvardijo Rusiją teroristiniu režimuČekijos parlamentas įvardijo dabartinį Rusijos režimą teroristiniu dėl prieš Ukrainą pradėto karo.Antradienį vakare Prahoje už šią rezoliuciją balsavo 129 deputatai, o 14 kraštutinių dešiniųjų partijos „Laisvė ir tiesioginė demokratija“ atstovų balsavo prieš. Taip pat 13 narių susilaikė.Rezoliucijoje Maskva kaltinama, kad savo atakų bangomis prieš civilius gyventojus ir energetikos infrastruktūrą bando skleisti baimę ir terorą Ukrainoje. Tai yra „teroristiniai metodai“, sakoma joje.Vadovaujant liberalų ir konservatorių vyriausybei Prahoje, NATO šalis narė Čekija šiais metais Ukrainai pristatė ginkluotės, kurios vertė prilygsta daugiau kaip 1,9 mlrd. dolerių.

Vengrijos gynybos taryba sušaukta dėl pranešimų apie raketas LenkijojeVengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį sušaukė šalies gynybos tarybą dėl nepatvirtintų pranešimų apie Rusijos raketų smūgius Ukrainos kaimynėje Lenkijoje.„Reaguodamas į sustabdytą naftos perdavimą naftotiekiu „Družba“ ir žinias apie raketos pataikymą į Lenkijos teritoriją, ministras pirmininkas Viktoras Orbanas 20 val. vakaro (19.00 val. Grinvičo laiku) sušaukė Vengrijos gynybos tarybą“, – tviteryje parašė V. Orbano atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas.

Rusijos gynybos ministerija apie raketas Lenkijoje: tai provokacijaRusijos gynybos ministerija provokacija pavadino Lenkijos žiniasklaidos ir pareigūnų kaltinimus dėl neva rusiškų raketų kritimo Lenkijoje, Pševoduvo kaime.Ministerija pabrėžė, kad šie pareiškimai yra sąmoninga provokacija, siekiant eskaluoti situaciją.Be to, gynybos ministerija teigė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos nepataikė į taikinius netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos.Pažymima, kad Lenkijos žiniasklaidos paskelbtos nuolaužų nuotraukos nėra susijusios su Rusijos naikinimo ginklais.

Pentagonas aiškinasi pranešimus apie Lenkijos teritorijoje nukritusias raketas Pentagonas antradienį pareiškė negalintis patvirtinti žiniasklaidos pranešimų, kad dvi Rusijos raketos nukrito NATO narės Lenkijos teritorijoje, tačiau sakė, kad šiuos teiginius tiria.„Žinome apie spaudos pranešimus, kuriuose teigiama, kad dvi Rusijos raketos pataikė į Lenkijos arba Ukrainos pasienyje esančią vietovę“, – sakė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis.„Šiuo metu neturime jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad buvo suduotas raketų smūgis“, – žurnalistams sakė P. Ryderis, pridūręs, kad Pentagonas „toliau tai tiria“.Vienas JAV pareigūnas, dėl padėties jautrumo kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kiek anksčiau pranešė, kad antradienį Lenkijos teritorijoje nukrito raketų.Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Muelleris nepatvirtino šios informacijos, bet sakė, kad šalies lyderiai susirinko į skubų susitikimą dėl „krizinės situacijos“.Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad antradienio popietę, kai sviedinys pataikė į vietovę, kurioje buvo džiovinami grūdai, netoli sienos su Ukraina esančiame Pževodo kaime, žuvo du žmonės.Kaip pažymi Lenkijos radijas, ministras pirmininkas, pasitaręs su prezidentu, sušaukė skubų Nacionalinio saugumo biuro posėdį. Anksčiau buvo sušauktas skubus Ministrų tarybos Nacionalinio saugumo ir gynybos reikalų komiteto posėdis.P. Muelleris pabrėžė, kad „visa informacija, kuri šiandien bus pateikta Komitetui, vėliau, jei įmanoma, bus perduota... kuo plačiau informuoti visuomenei“.Anksčiau antradienį rusai atakavo energetikos infrastruktūros objektus visoje Ukrainoje, panaudodami mažiausiai 100 raketų. Tai buvo didžiausia raketų ataka nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.Neaišku, ar raketos, kurios galėjo pataikyti į Lenkiją, buvo iš tos pačios bangos.Pasak oficialių vyriausybės šaltinių, Lenkijoje, kuri nuolat prisideda prie NATO misijų, rotaciniu principu dirba apie 10 000 JAV karių.P. Ryderis sakė, kad šių karių apsauga bus vertinama „labai rimtai“.„Esame labai tikri dėl bet kokių pajėgų apsaugos priemonių, kurių imamės, nesvarbu, ar tai būtų Lenkijoje, ar kur nors kitur“, – sakė jis.„Bet vėlgi, mes neketiname čia užbėgti įvykiams už akių. Mes ketiname sužinoti faktus. Ir tada, kai turėsime daugiau informacijos, ją pateiksime“, – pridūrė Pentagono atstovas.

Čekijos gynybos ministrė: pranešimai apie rusų raketų ataką prieš Lenkijos teritoriją jau yra įrodytiČekijos gynybos ministrė Jana Černochova savo šalies žiniasklaidai pareiškė mananti, kad pranešimai apie rusų raketų ataką prieš Lenkijos teritoriją jau esą yra įrodyti.„Mūsų manymu tai yra įrodyta, nes šiandien buvo susitikimas su Lenkijos Generalinio štabo viršininku Višegrado ketvertuko formatu. Šiuo metu situacija yra vertinama. Bet kuriuo atveju, aš tai vertinu kaip eskalaciją, net jei tai buvo klaida. Ir netgi, jei tai buvo provokacija ar (ataka) su pritarimu, mes tai vertinsime kaip konflikto eskalaciją“, - pareiškė Čekijos gynybos ministrė, kuri pabrėžė, jog detales jai jau pateikė Čekijos generalinio štabo ir karinės žvalgybos vadovai.

Lenkijos premjeras sušaukė skubų Ministrų Tarybos komiteto posėdįLenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, suderinęs su šalies prezidentu, antradienio vakarą skubiai sušaukė Ministrų Tarybos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį.Tai pranešė Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mülleris, kuriuo remiasi „Polsat News“.Jis žurnalistams pareiškė, kad susiklostė „krizinė situacija“, ir paragino juos neskelbti nepatikrintų pranešimų. P. Mülleris nepatikslino, kodėl šaukiamas posėdis, ir žadėjo pateikti daugiau informacijos jam pasibaigus.Radijo stoties „Radio Zet“ korespondentas neoficialiai pranešė, kad netoli sienos su Ukraina esančiame Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Incidento vietoje dirba policijos, prokuratūros ir kariuomenės atstovai.Savo ruožtu Liublino radijas pateikia kitą įvykių versiją. Esą grūdų džiovykloje ant svarstyklių užvažiavęs traktorius netikėtai sprogo. Jis taip pat praneša apie dvi aukas. Antradienį Rusijos kariuomenė smogė Ukrainai stipriausią smūgį nuo karo pradžios. Priešas į Ukrainos miestus paleido apie 100 raketų. Jos daugiausia buvo nutaikytos į kritinės infrastruktūros objektus.

Putinas „pagerbė“ du okupuotus Ukrainos miestus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dekretus, kuriais dviem okupuotiems Ukrainos miestams suteikė „Karinės šlovės miesto“ statusą. Tai – Melitopolis ir Mariupolis, esantys Rytų Ukrainoje.Toks žingsnis primena sovietmečiu miestams suteiktą „Didvyrio miesto“ statusą, skelbia BBC.Dekretuose teigiama, kad šiuo statusu pagerbiama „drąsa, tvirtumas ir masinis didvyriškumas, kurį demonstruoja miestų gynėjai kovodami už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę“.Suprantama, kad maždaug 45 Rusijos miestai turi tokį patį statusą.

Ukrainoje be elektros liko 7 milijonai namų ūkiųUkrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirylas Tymošenko sako, kad dėl antradienį Rusijos surengtų raketų atakų daugiau nei septyni milijonai ukrainiečių liko be elektros.K. Tymošenko sakė, kad per Rusijos raketų atakas buvo apgadinta 15 Ukrainos energetikos infrastruktūros objektų, tačiau Ukrainos oro gynyba numušė 70 iš daugiau nei 90 į Ukrainą paleistų raketų.

Ukraina: lapkritį šalies pietuose išlaisvinta apie 200 gyvenviečiųUkrainos gynybos pajėgų puolimas tęsiasi keliomis kryptimis. Nuo lapkričio pradžios Ukrainos gynėjai pietuose išlaisvino apie 5 000 kvadratinių kilometrų ir apie 200 gyvenviečių.Tai paskelbė Ukrainos gynybos viceministrė Anna Malyar, atsakydama į klausimą apie Gynybos pajėgų pažangą įvairiuose frontuose.„Dabar gynybos pajėgos pamažu juda keliomis kryptimis. Tai galima pasakyti apie Charkovo regioną, Luhanską ir pietus. Lapkritį pietuose buvo išlaisvinta apie penkis tūkstančius kvadratinių kilometrų ir apie 200 gyvenviečių“, - sakė A. Malyar.Tuo pačiu metu ji pabrėžė, kad priešas, kuris žengė giliai į teritorijas, ir toliau atakuoja išlaisvintas gyvenvietes.Žiauriausios kovos, pasak A. Malyar, tęsiasi Donecko regione, kur kasdien vyksta kelios dešimtys priešo atakų.„Tuo pačiu metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos labai pasitiki sienų gynimu. Tai reiškia, kad priešas nežengia į priekį nė vienu centimetru. Taip, vyksta nuožmios baisios kovos, kaina labai didelė, bet priešas nežengia į priekį“, - pabrėžė A. Malyar.

Charkivo srityje elektros nebus bent jau iki trečiadienio rytoDėl Rusijos kariuomenės smūgių Charkivo sričiai šis Ukrainos regionas liko be elektros. Jos nebus bent jau iki trečiadienio ryto.Kaip pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas, okupantai rusai smogė Charkivui du smūgius S-300 tipo raketomis ir keturis smūgius srities Čuhujivo rajonui.Pasak pareigūno, energetikai aiškinasi padarytos žalos mastą ir stengiasi atstatyti elektros tiekimo tinklus. Be to, sugriežtintu režimu dirba avarinės tarnybos, kadangi tenka gelbėti liftuose įstrigusius žmones.„Srities gyvenvietėse energijos tiekimas iš esmės nutrauktas. Atitinkamai, sutriko vandens ir šilumos tiekimas. Sunku prognozuoti, bet labiausiai tikėtina, kad žmonės turės būti be šviesos bent jau iki ryto. Bet mes dirbame, kad kuo greičiau būtų atnaujintas elektros tiekimas“, - pabrėžė O. Sinehubovas.

Gubernatorius: Rusijos pasienio regione žuvo du žmonėsRusijai antradienį paleidus raketų krušą į Ukrainą, su Ukraina besiribojančio Rusijos Belgorodo regiono gubernatorius pranešė, kad per Kyjivo pajėgų antskrydžius ten žuvo du žmonės."Dėl apšaudymo Šebekino mieste, pirminė informacija rodo, kad du žmonės žuvo, o trys buvo sužeisti. Į įvykio vietą išsiųstos greitosios medicinos pagalbos automobiliai", – socialinėje žiniasklaidoje sakė Rusijos Belgorodo regiono vadovas Viačeslavas Gladkovas.Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba ne kartą įspėjo, jog Rusijos specialiosios tarnybos rengia teroro aktus savo šalies teritorijoje, kad dėl jų apkaltintų Ukrainą.Antradienį Rusija, Kyjivo teigimu, paleido į Ukrainą maždaug 100 raketų, jų pagrindinis taikinys buvo kritinės infrastruktūros objektai. Kyjivo meras pranešė, kad raketoms pataikius į du gyvenamuosius namus sostinėje žuvo mažiausiai vienas žmogus, pusė Kyjivo liko be elektros.Antradienį antroje dienos pusėje Rusijos kariuomenė smogė Kyjivui, Chmelnickio, Rivnės, Voluinės, Lvivo, Žytomyro, Vinycios, Dnipropetrovsko, Poltavos ir Charkivo sritims.

Ukrainos oro gynyba numušė 70 iš daugiau kaip 90 Rusijos paleistų raketųAntradienį Ukrainos oro gynybos priemonės numušė 70 iš daugiau kaip 90 Rusijos paleistų raketų.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotoju Kyrylu Tymošenka.„Priešas paleido į Ukrainą daugiau kaip 90 raketų. Mūsų oro gynyba numušė 70!!!  Bet yra pataikymų – nukentėjo 15 energetikos infrastruktūros objektų“, - parašė pareigūnas „Telegram“ kanale.Pasak Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo Serhejaus Popko, virš Ukrainos sostinės numuštų rusų raketų procentas dar didesnis.„Dėkoju mūsų oro gynybos pajėgoms! Šiandien Kyjivo rajone oro gynybos daliniai numušė 18 raketų iš 21. Ačiū mūsų dangaus gynėjams!“, - pareiškė jis.Odesos srities karinės administracijos atstovo Serhejaus Bratčuko duomenimis, čia pavyko numušti vieną rusų raketą ir ne mažiau kaip septynis dronus kamikadzes.

Moldova praneša apie elektros tiekimo sutrikimus po Rusijos smūgių Ukrainai Moldova antradienį pranešė apie didelius elektros tiekimo sutrikimus dėl Rusijos smūgių kaimyninės Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir paragino Maskvą sustabdyti savo atakas.„Dėl to, kad Rusijos raketos pataikė į Ukrainos miestus ir gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, kai kuriose Moldovos dalyse nėra elektros. Kiekviena ant Ukrainos nukrintanti bomba taip pat paveikia Moldovą ir mūsų žmones. Raginame Rusiją iš karto sustabdyti šį griovimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė užsienio reikalų ministras Nicu Popescu.

Kijeve ant gyvenamųjų namų nukrito numuštų Rusijos raketų nuolaužos Per Rusijos raketų ataką Kijevo Pečersko rajone buvo apgadinti du gyvenamieji namai.Pasak Kijevo valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovo spaudai Oleksandro Makušenko.„Kijevo Pečerskio rajone numuštų raketų nuolaužos pataikė į du gyvenamuosius namus, taip pat nuolaužos krito Obolonskio rajone – jos pataikė į apleistus pastatus“, – sakė V. Makušenko.

JAV: nauji raketų smūgiai Ukrainai padidins G-20 susirūpinimą dėl RusijosRusijos antradienį Ukrainai suduoti raketų smūgiai, įskaitant smūgius gyvenamiesiems pastatams Kyjive, padidins Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių susirūpinimą dėl karo poveikio visam pasauliui, pareiškė Baltieji rūmai.„Rusija vėl kelia grėsmę... gyvybėms ir naikina Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą. Šie Rusijos smūgiai tik padidins G-20 susirūpinimą destabilizuojamu [Vladimiro] Putino karo poveikiu“, – sakė JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ paragino G-20 lyderius „principingai reaguoti“ į Rusijos antradienio smūgius, per kuriuos žuvo mažiausiai vienas žmogus, o visoje Ukrainoje buvo padaryta didelė žala energetikos infrastruktūrai.„Rusija smogia mirtį nešančiomis raketomis taikiems Ukrainos miestams. Smogiama daugiabučiams, energetikos infrastruktūros objektams. Laukiame G-20 viršūnių susitikimo principingos reakcijos. Stokite žmonių, o ne karo nusikaltėlių pusėn“, – rašė jis.

Kyjivas: antradienį Rusija paleido į Ukrainą „maždaug 100“ raketųKyjivas pranešė, kad antradienį Rusijos pajėgos paleido į Ukrainą „maždaug 100“ raketų, naujausios atakos buvo nukreiptos į energetikos infrastruktūrą, dėl to elektros tiekimas nutrūko arba buvo išjungtas avariniu būdu."Jau paleista maždaug 100 raketų. Okupantai pranoko spalio 10-ąją, kai paleido 84 raketas", – Ukrainos televizijai sakė oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas."Kritinės infrastruktūros objektai yra jų pagrindinis taikinys. Kai kurios raketos buvo numuštos, bet informaciją apie tai reikia patikslinti", - pridūrė jis.

Sprogimas nugriaudėjo ir OdesojeAntradienį Odesos gyventojai išgirdo sprogimą. Jis nugriaudėjo, kai Odesos srityje buvo paskelbtas oro pavojus, praneša portalas „rbc.ua“.Miesto valdžia kol kas nepaskelbė išsamesnės informacijos apie sprogimą. Odesos ir Odesos srities gyventojams rekomenduojama būti slėptuvėse.Fotografuoti ir filmuoti atakos vietą griežtai draudžiama.„rbc.ua“ primena, kad antradienį Rusijos kariuomenė smogė Ukrainai stipriausią smūgį nuo karo pradžios. Priešas į Ukrainos miestus paleido apie 100 raketų.

Zelenskis skubiai kreipėsi į ukrainiečius dėl masinės Rusijos raketų atakos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė į masinę Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą.Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbė atitinkamą vaizdo pranešimą. Pasak jo, į Ukrainą jau buvo paleista daugiau kaip 80 raketų – dauguma jų buvo nukreiptos į energetikos infrastruktūrą.„Aišku, ko nori priešas. Jis nepasieks savo“, – pabrėžė prezidentas.V. Zelenskis pridūrė, kad tikėtina, jog šalyje bus surengta dar apie 20 smūgių.„Todėl labai prašau: pasirūpinkite savimi ir kurį laiką būkite prieglaudose. Žinau, kad dėl atakų daugelyje miestų buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Dirbame, viską atkursime, viską išgyvensime“, – pabrėžė jis.

Meras: mažiausiai pusė Ukrainos sostinės Kyjivo liko be elektrosPer naujus Rusijos smūgius Kyjive žuvo mažiausiai vienas žmogus, mažiausiai pusė Kyjivo gyventojų neturi elektros dėl avarinio išjungimo, antradienį pranešė Ukrainos sostinės meras.„Dėl masinės raketų atakos (...) energetikos pramonė avariniu būdu išjungia elektrą visoje Ukrainoje“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė meras Vytalijus Klyčko. „Sostinėje elektra atjungta mažiausiai pusei klientų“, - pridūrė jis.

Ukraina: po naujų Rusijos raketų smūgių šalyje – kritinė padėtisUkrainos prezidentūra antradienį paskelbė, kad po naujų Rusijos raketų smūgių ukrainiečių energetikos objektams šalyje susidarė kritinė padėtis.„Rusų teroristai įvykdė dar vieną suplanuotą ataką prieš energijos infrastruktūros objektus. Padėtis yra kritinė“, – sakoma Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylos Tymošenkos pareiškime. „Padėtis sostinėje itin sunki“, – pridūrė jis.Kyjivo meras Vitalijus Klyčko savo ruožtu socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad po Rusijos smūgių kai kur teko nutraukti elektros tiekimą ir dabar jos neturi mažiausiai pusė sostinės gyventojų.„Dėl didžiulės raketų atakos... energijos industrija pradėjo nutraukinėti elektros tiekimą visoje Ukrainoje“, – pridūrė V. Klyčko.Anksčiau antradienį pareigūnai įvairiuose Ukrainos regionuose po naujų Rusijos smūgių pranešė apie elektros tiekimo sutrikimus.Per smūgius buvo nutrauktas elektros tiekimas šalies šiaurės rytuose esančiame Charkive ir vakaruose esančiame Lvive.Apie sutrikimus taip pat pranešė rytinio Sumų regiono pareigūnai. Iš vakarinės Rivnės pranešama, kad į energijos infrastruktūrą nukreipti rusų smūgiai nutraukė elektros tiekimą.

Vokietija ir Ispanija apmokys ukrainiečių karius pagal ES programą Vokietija ir Ispanija planuoja apmokyti tūkstančius Ukrainos karių pagal Europos Sąjungos programą, turinčią pastiprinti ukrainiečių kontrpuolimą, antradienį pranešė pareigūnai. Anksčiau ir kitos ES šalys paskelbė, kad savo teritorijoje apmokys Ukrainos karius. ES pradeda didžiausią karinę mokymo misiją per savo istoriją, siekdama parengti 15 tūkst. Ukrainos karių kovos veiksmams. Pagrindiniu šios misijos centru taps Ukrainos kaimynė Lenkija, o antroji būstinė bus įkurta Vokietijoje. Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht per bloko ministrų susitikimą Briuselyje pareiškė, kad Berlynas iki kitų metų birželio planuoja 5 tūkst. ukrainiečių suteikti „įvairių įgūdžių“. Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles sakė, kad jos šalis planuoja kas du mėnesius apmokyti po 400 karių ir kad bendras jų skaičius per metus sieks 2,4 tūkstančio.M. Robles teigė, kad mokymų centre, esančiame Ispanijos centriniame Toledo mieste, jau buvo įrengtos gyvenamosios patalpos kariams.Praeitą mėnesį Prancūzija paskelbė, kad apmokys iki 2 tūkst. ukrainiečių karių.NATO priklausančios Jungtinė Karalystė, Kanada ir JAV jau apmoko ukrainiečių karinį personalą Britanijoje ir vienoje JAV karinėje bazėje Vokietijoje.Eikvojamas ES fondasEuropos Sąjungos misija kol kas planuojama dvejiems metams ir kasmet kainuos po maždaug 60 mln. eurų.Pinigai šiai misijai imami iš bloko Europos taikos priemonės. Šis fondas šiuo metu smarkiai eikvojamas – jo pinigais dengiamos bloko narių ginklų pristatymo Ukrainai išlaidos.Gynybos ministrai svarstė, ar reikėtų padidinti fondą, nes iš 5,7 mlrd. eurų biudžeto laikotarpiui iki 2027-ųjų 3,1 mlrd. jau buvo skirta Ukrainos ginklavimui. Briuselis teigia, kad bendrai Europos Sąjunga ir jos šalys narės Ukrainai jau nusiuntė ginklų ir įrangos už 8 mlrd. eurų.Tai sudaro apie 45 proc. JAV tiekiamų ginklų vertės. Ukrainos, kuri neseniai pranešė išvadavusi savo Chersono miestą, rėmėjai Europoje žada ir toliau teikti karinę paramą Kyjivui. „Tai reiškia, kad pagalba, kurią gauna Ukraina – ginklai ir apmokymas – veikia kovos lauke“, – teigė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren.ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kuris irgi dalyvavo ES narių gynybos ministrų susitikime, sakė, jog dėl „labai sudėtingo“ šiuolaikinių ginklų ir taktikų pobūdžio reikia, kad juos naudojanti kariuomenė būtų „visiškai apmokyta“. Jis taip pat pasidžiaugė Ukrainos kariuomenės padaryta pažanga. „Rusijos kariuomenė traukiasi. Karas suka visiškai kita linkme, nei [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas galėjo įsivaizduoti, kai beveik prieš devynis mėnesius pradėjo šią ataką prieš Ukrainą“, – sakė J. Borrellis.

Kuleba: štai ką Rusija gali pasakyti taikos derybų klausimuUkrainos URM vadovas Dmytro Kuleba pareiškė, kad Rusijos raketų smūgiai Ukrainai rodo tikrąjį Maskvos požiūrį į taikos derybų idėją, praneša portalas „eurointegration“.„Rusijos raketos žudo žmones ir griauna infrastruktūrą visoje Ukrainoje tiesiog dabar. Štai ką Rusija gali pasakyti taikos derybų klausimu. Nustokite siūlyti Ukrainai priimti Rusijos ultimatumus! Šį terorą galima sustabdyti tik mūsų ginklų ir principų jėga“, – parašė tviteryje D. Kuleba.Antradienį antroje dienos pusėje Rusijos kariuomenė intensyviai apšaudė Ukrainą raketomis. Priešas smogė Kyjivui, taip pat Chmelnickio, Rivnės, Voluinės, Lvivo, Žytomyro, Vinycios, Dnipropetrovsko, Poltavos ir Charkivo sritims.

Ukraina: Rusija iš viso paleido 100 raketųRusija iš viso paleido 100 raketų, antradienį vykdydama masinę ataką Ukrainos miestuose, tvirtina Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Tai pranoksta masines spalio 10-osios atakas, kai buvo paleistos 84 raketos.

Kyjive, raketai pataikius į gyvenamąjį namą, vienas žmogus žuvo, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.

Rivnėje ir Žytomyre rusų raketos smogė kritinės infrastruktūros objektams Antradienį Rivnėje ir Žytomyre rusų raketos smogė kritinės infrastruktūros objektams.Apie smūgį Rivnei „Telegram“ kanale informavo miesto vadovas Oleksandras Tretiakas, praneša „Ukrinform“.„Rivnė. Smūgis kritinės infrastruktūros objektui. Kai kurie miesto rajonai liko be elektros“, – parašė meras.Žytomyro miesto vadovas Serhejus Suchomlinas vaizdo kreipimesi pranešė, kad priešas dviem raketomis smogė energetikos struktūrai.„Kol kas miestas lieka be elektros energijos“, – sakė jis.

Charkive rusų sviediniai pataikė į kritinės infrastruktūros objektusCharkivo miesto vadovas Igoris Terechovas informavo, kad po Rusijos atakos dalis miesto liko be elektros.Po sprogimų sustojo Charkivo metropoliteno traukiniai.Pasak I. Terechovo, sviediniai pataikė į kritinės infrastruktūros objektus.„Apie nukentėjusiuosius informacijos kol kas nėra. Dėl objektų pažeidimo iškilo energijos tiekimo problemų. Sustojo antžeminis elektra varomas transportas, metro“, – sakoma pranešime.Meras patikino, jog energetikai ir komunalininkai daro visa, kad Charkivo gyvenimas būtų kuo greičiau normalizuotas.Apie Rusijos kariuomenės smūgius pranešama ir iš kitų Ukrainos regionų bei šalies sostinės Kyjivo.

Okupantai smogė Charkivui ir LvivuiApie naujas atakas skelbiama Charkive ir Lvive. Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas „Telegram“ kanale parašė: „Okupantai smogė Charkivui! Likite slėptuvėse“.Panašiu įrašu pasidalijo ir Lvivo miesto meras Andrijus Sadovijus. „Lvive girdėti sprogimai. Visi likite slėptuvėse“.

Meras: per ataką prieš sostinę raketos pataikė į Kyjivo gyvenamuosius namusKyjivo meras Vitalijus Klyčko „Telegram“ kanale pranešė, kad gyvenamajame rajone į šiaurę nuo prezidento administracijos, per rusų ataką nukentėjo du gyvenamieji namai.„Oro gynyba virš Kijevo numušė kelias raketas. Medikai ir gelbėtojai dirba įvykio vietoje“, – parašė V. Klyčko.Ukrainos sostinės gyventojai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė girdintys, kaip į įvykio vietą skuba ugniagesių automobiliai.Prieš tai pranešta, kad oro pavojaus sirenos kaukė visuose Ukrainos regionuose.https://twitter.com/KyivIndependent/status/1592515123549466624

Per karą Ukrainoje sugadintos vokiečių haubicos bus remontuojamos Slovakijoje Per karą Ukrainoje sugadinti Vokietijoje pagaminti ginklai bus remontuojami Slovakijoje, pranešė Vokietijos gynybos ministerija.Remontą galima pradėti „nedelsiant“, antradienį Briuselyje susitikimo su kolegomis iš Europos Sąjungos kuluaruose sakė gynybos ministrė Christine Lambrecht. Jos teigimu, visą įrangą, kurią Vokietija tiekia Ukrainos pajėgoms, reikia ir remontuoti. Kalbant konkrečiau, su Slovakija susitarta dėl savaeigių haubicų ir daugybės raketų paleidimo įrenginių remonto, pridūrė Ch. Lambrecht.Tiek Vokietija, tiek Nyderlandai aprūpino Kyjivą haubicomis, kad padėtų atremti Rusijos pajėgas, vasarį įsiveržusias į šalį.

Ukrainos žiniasklaida praneša, kad Kyjive ir Kyjivo  srityje girdimi sprogimai.Skelbiama, kad po raketos smūgio virš Kyjivo kyla didelis dūmų stulpas.https://t.me/bazabazon/14446

Rusijos primesta valdžia pasitraukė iš dar vieno miesto Ukrainos Chersono srityje Rusijos okupacinė valdžia Naujojoje Kachovkoje Ukrainos Chersono srityje antradienį pranešė išvykusi iš miesto dėl ukrainiečių pajėgų apšaudymo.Pranešimas pasirodė Maskvos pajėgoms atsitraukus iš srities sostinės Chersono.„Naujosios Kachovkos valstybinės administracijos darbuotojai, taip pat valstybės ir municipalinės institucijos išvyko iš miesto ir buvo perkeltos į saugias vietas regione“, – per platformą „Telegram“ pranešė Maskvos primesta administracija.

Ukraina nesustoja: kairiajame Dniepro krante okupantai priversti atsitrauktiĮ kairįjį Dniepro krantą išvestos rusų ginkluotosios pajėgos dabar traukiasi dar toliau. Skelbiama, kad jos atsitraukė 15–20 km gilyn, mat jos baiminasi naujų ukrainiečių artilerijos apšaudymų.Rusai palieka anksčiau įtvirtintus ruožus, skelbia Ginkluotųjų pajėgų Jungtinės koordinuojamosios spaudos tarnybos vadovė Natalija Humeniuk.„Teoriškai jie gali grasinti Chersonui, kadangi esamas atstumas suteikia galimybę [pasitelkti] įvairių rūšių ginklų. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos irgi nestovi vietoje ir pasitelkia kontrartileriją. Todėl pastebimas priešų kairiajame Dniepro krante aktyvumas – 15–20 km tolyn nuo kranto“, – paaiškino ji.N. Humeniuk teigimu, ukrainiečių ginkluotosios pajėgos ėmė kontroliuoti ugnimi priešų logistinius kelius, todėl rusams bus sunku atsigabenti atsargų ir šaudmenų.

Į Mykolajivą atvyko pirmasis nuo karo pradžios keleivinis traukinys Antradienį į Mykolajivą atvyko pirmasis nuo karo pradžios keleivinis traukinys iš Kyjivo – jo pirmaisiais keleiviais tapo žurnalistai ir savanoriai.Tai „Facebook“ paskyroje pranešė bendrovė „Ukrainos geležinkeliai“, kuria remiasi „Ukrinform“.„Pirmasis traukinys į Mykolajivą iš Kyjivo išvažiavo lapkričio 14 d. Jis kursuos porinėmis dienomis iš sostinės, o neporinėmis – iš Mykolajivo. Iš sostinės jis išvyks 22 val. 14 min. ir atvažiuos į Mykolajivą kitą dieną 7 val. 15 min. Priešinga kryptimi traukinys išvažiuos 22 val. 09 min. ir atvyks į Kyjivą 6 val. 55 min.“, – sakoma pranešime.Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas „Telegram“ kanale jau paragino regiono gyventojus pirkti bilietus per atitinkamas programėles.Traukiniu į Mykolajivą atvažiavusi savanorė Jekaterina žurnalistams pareiškė, kad traukinių eismo atnaujinimas yra pergalės simbolis. https://t.me/uniannet/80141

Kyjivas ragina Afrikos lyderius apsaugoti savo piliečius nuo mirties Ukrainos karo laukeKyjivas antradienį paragino Afrikos lyderius neleisti savo piliečiams įsipainioti į Kremliaus karinę invaziją Ukrainoje, praėjus dienai po to, kai Zambija pranešė, kad studentas iš šios Afrikos šalies žuvo Ukrainoje. Zambijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad Rusijoje kalintas studentas žuvo karo lauke Ukrainoje ir pareikalavo Kremliaus pasiaiškinimo. Ministro Stanley Kakubo pranešime teigiama, kad 23-ejų Lemekhani Nathanas Nyirenda, kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Maskvoje, „mirė 2022 metų rugsėjo 22-ąją“.Pranešime priduriama, kad jis gyvybės neteko „kovos fronte“ per Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka paragino Afrikos šalis daryti spaudimą Rusijai, kad Maskva nesiųstų jų piliečių kariauti į Ukrainą. „Mes raginame Afrikos Sąjungą ir visas Afrikos valstybes reikalauti, kad Rusija nustotų spausti jų piliečius“, – socialiniuose tinkluose rašė O. Nikolenka. „Afrikiečiai neturėtų mirti dėl Vladimiro Putino nesveikų imperinių ambicijų“, – pridūrė jis.Ukrainos pareigūnai teigia, kad samdinių grupė „Wagner“ į fronto liniją siunčia tūkstančius Rusijos kalėjimuose užverbuotų karių, žadėdama atlyginimą ir amnestiją.Keli ukrainiečių kariai fronto linijoje Bachmute praėjusį mėnesį naujienų agentūrai AFP sakė, kad įtariami buvę nuteistieji naudojami kaip masalas, kad pritrauktų ugnį ir padėtų atskleisti ukrainiečių pozicijas.

Zelenskis įvardijo „Ukrainos taikos formulę“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino G-20 šalis sustabdyti karą Ukrainoje ir pateikė planą, kurį sudaro 10 punktų.„Ukraina siūlo pirmaujančioms pasaulio valstybėms prisidėti prie taikos užtikrinimo“, – pabrėžė Ukrainos lyderis savo videokreipimesi į Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimo, rengiamo Balyje, dalyvius. V. Zelenskio teigimu, Kyjivo planą kariniam konfliktui išspręsti sudaro toliau išvardyti reikalavimai:radiacinis ir branduolinis saugumas;apsirūpinimo maistu saugumas;energetinis saugumas;visų belaisvių ir deportuotų asmenų išlaisvinimas;Jungtinių Tautų Chartijos įgyvendinimas bei Ukrainos teritorinio vientisumo ir pasaulinės tvarkos sugrąžinimas;Rusijos pajėgų išvedimas ir karo veiksmų nutraukimas;teisingumo atkūrimas;atsakomosios priemonės ekocidui;eskalacijos prevencija;karo pabaigos patvirtinimas.V. Zelenskis patikino, kad Ukraina neleis Rusijai „išlaukti, sustiprėti, o paskui pradėti naują teroro ir visuotinės destabilizacijos etapą“. „Nebus jokių trečiųjų Minsko susitarimų, kuriuos Rusija iš karto pažeis po pasirašymo“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas. Jo teigimu, yra „ukrainietiška taikos formulė“ ir sprendimų rinkinys, galintis užtikrinti šią taiką.

Lavrovas: Ukrainos derybų sąlygos yra nerealiosRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį kalbėdamas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą pareiškė, kad Ukrainos sąlygos atnaujinti derybas su Maskva yra „nerealios“. G-20 susitikimo metu šalių lyderiai spaudžia Rusiją užbaigti karą Ukrainoje.„Dar kartą sakau, kad visos problemos yra iš Ukrainos pusės, kuri kategoriškai atsisako derybų ir kelia akivaizdžiai nerealias sąlygas“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas.Tokią pat poziciją jis išsakė ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui per susitikimą kuluaruose.

JT: abiejų Rusijos karo Ukrainoje pusių belaisviai buvo kankinamiJungtinių Tautų tyrėjai antradienį pranešė, kad abiejų Rusijos karo Ukrainoje pusių belaisviai buvo kankinami, įskaitant mušimą, elektrošoką ir žeminantį elgesį.Pagal tarptautinę teisę „kankinimų ir netinkamo elgesio draudimas yra absoliutus, net ir ginkluoto konflikto metu“, žurnalistams sakė JT teisių stebėjimo misijos vadovė Matilda Bogner.

G20 deklaracijos projekte reiškiama parama Ukrainos grūdų gabenimo sandoriuiSusitarimas, kuris leido Ukrainai eksportuoti žemės ūkio produktus iš Juodosios jūros uostų nepaisant Rusijos invazijos, turi būti išsaugotas, sutinka šių metų G20 aukščiausiojo lygio susitikimo nariai galutinės bendros deklaracijos projekte, su kuriuo susipažino agentūra dpa.„Pabrėžiame, kad svarbu, jog visos atitinkamos suinteresuotosios šalys visapusiškai, laiku ir toliau jį vykdytų“, – rašoma projekte, kuriame pabrėžiama Ukrainos grūdų svarba pasaulinėje maisto produktų prekyboje, patyrusioje trūkumą anksčiau šiais metais, kai Rusija užblokavo uostus.Susitarimas baigia galioti šeštadienį, tačiau gali būti pratęstas, jei nė viena iš šalių jo akivaizdžiai nenutrauks. Rusija yra G20 narė ir turės patvirtinti bet kokią galutinio grupės pareiškimo formuluotę.

Rusai sunaikino įrenginį, tiekusį elektros energiją Chersono regionui ir daliai Mykolajivo Rusai sunaikino energetikos objektą, kuris tiekė elektros energiją visam Chersono regiono dešiniajam krantui ir didelei Mykolajivo regiono daliai, antradienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi valstybinės energetikos įmonės „Ukrenergo“ vadovo Volodymyro Kudryckio pranešimu feisbuke.„Energetikos objektas, kuris tiekė elektros energiją visam Chersono regiono dešiniajam krantui ir nemažai Mykolajivo regiono daliai, praktiškai sunaikintas. Susprogdinti du autotransformatoriai, kurių kiekvienas svėrė 250 tonų. Papildomai buvo apšaudyta ir sudaužyta relinės apsaugos patalpa, kompresorinė, akumuliatorių patalpa, kurios, teroristų manymu, nebuvo pakankamai sunaikintos per sprogimus. Keletas hektarų bejėgiško bėgančių okupantų pykčio padarinių“, – rašė jis.Pasak V. Kudryckio, nepaisant to, „Ukrenergo“ kartu su kitomis institucijomis bei įmonėmis jau rengia schemas, kaip išlaisvintą Chersono regiono dalį aprūpinti elektros energija iš dviejų kaimyninių regionų“.Jis pabrėžė, kad tai bus nelengva: „Išminuotojai jau tikrina aukštos įtampos linijas, einančias per teritorijas, kuriose neseniai vyko smarkūs mūšiai. Ten labai daug minų. Dirbame atsargiai, bet negaištame nė minutės be reikalo“.Pasak „Ukrenergo“ vadovo, „didžioji dalis išlaisvintos Chersono regiono dalies nuo lapkričio 6 dienos neturi elektros energijos. Dedame visas pastangas, kad elektros tiekimas žmonėms būtų atnaujintas kuo greičiau, naudodami pasirinktas rezervines schemas“.„Kartu savaitgalį užsienio partneriams jau perdavėme Chersono regionui reikalingos įrangos sąrašą. Jau atsiliepė Lenkijos ir Prancūzijos sistemų operatoriai, įranga jau keliauja į Ukrainą. Ačiū, draugai“, – sakė jis.Lapkričio 11 dieną prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Chersonas grįžta į Ukrainos rankas. Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas įvardijo dvi grėsmes Chersonui – rusų paliktos minos bei nesprogę sviediniai ir galimas miesto apšaudymas iš kairiojo Dniepro kranto.

FIFA vadovas paragino Rusiją ir Ukrainą paskelbti paliaubas Pasaulio futbolo čempionato metuTarptautinės futbolo federacijos (FIFA) prezidentas Giannis Infantino paragino Rusiją ir Ukrainą sudaryti mėnesio trukmės paliaubas Katare vyksiančio pasaulio futbolo čempionato metu.G. Infantino sakė Indonezijoje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių vadovams, kad pasaulio futbolo čempionatas yra „unikali taikos ir vienybės platforma“, nes renginį per televiziją stebės apie 5 mlrd. žmonių.„Taigi mano prašymas jums visiems – laikinai nutraukti ugnį vienam mėnesiui, kol vyks pasaulio futbolo čempionatas“, – sakė jis per pietus su G20 šalių lyderiais Indonezijos kurortinėje Balio saloje.Kaip alternatyvą jis pasiūlė kokius nors humanitarinius koridorius „arba bet ką, kas galėtų paskatinti atnaujinti dialogą ir tapti pirmuoju žingsniu į taiką“. „Jūs esate pasaulio lyderiai. Jūs galite daryti įtaką istorijos eigai“, – pridūrė jis.Pasaulio futbolo čempionatas Katare prasideda sekmadienį, nesiliaujant kritikai dėl žmogaus teisių padėties šioje šalyje, ypač dėl stadionus stačiusių darbininkų.Tuo tarpu Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas paragino vyriausybes siųsti sportininkus į tarptautinius renginius atsižvelgiant į jų sportinius pasiekimus, o ne į politinę priklausomybę.„Tarptautinis sportas žlugs“, jei dėl dalyvavimo jame bus sprendžiama remiantis politiniais motyvais, sakė T. Bachas tame pačiame renginyje.„Mums reikia, kad dalyvautų visi sportininkai, kurie pripažįsta taisykles, net jei – ypač jei – jų šalys yra įsivėlusios į konfliktus“, – sakė jis.Įvairios tarptautinės sporto organizacijos įvedė sankcijas Rusijai ir jos sportininkams po jos invazijos į Ukrainą.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 82 080 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 82 080 karių (+710 per pastarąsias 24 val.), antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki lapkričio 15-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 861 (+13) tanko, 5 773 (+25) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 850 (+11) artilerijos sistemų, 393 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 208 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemų, 278 lėktuvų, 261 sraigtasparnio, 4 351 (+35) automobilio ir degalų cisternos, 16 laivų, 1 511 (+2) dronų, 160 specialiosios technikos vienetų ir 399 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

JAV: Chersono išlaisvinimas yra didelis pasiekimas UkrainaiJAV valstybės departamentas pareiškė, kad pietinio Chersono miesto išlaisvinimas yra didelis pasiekimas Ukrainai.Pasak vieno departamento pareigūno, kalbėjusio Pentagone, kol kas „nematyti ženklų, kad rusai būtų linkę pasitraukti ir iš kitų okupuotų Ukrainos teritorijų“, tačiau „Chersono miesto išlaisvinimas yra didelis pasiekimas, paliudijantis Ukrainos žmonių ir šios šalies ginkluotųjų pajėgų drąsą, ryžtą ir atkaklumą“.Pareigūnas pridūrė, kad Kyjivo pajėgos įsitvirtina naujai atkovotose teritorijose ir ten šiuo metu, be kita ko, užsiima okupantų paliktų minų neutralizavimu.„Mes ir toliau su jais dirbsime, kad galėtume užtikrinti, jog jie turėtų viską sėkmei karo lauke pasiekti, – kalbėjo pareigūnas. – Esame pasirengę tai daryti tiek, kiek reikės.“Chersonas buvo pirmasis didelis Rusijos kariuomenei kritęs miestas po visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios, tačiau praėjusią savaitę į jį įžengė ukrainiečių kariai. Jo kontrolės praradimas laikomas didžiuliu pralaimėjimu Maskvai.Nors Rusija savo pajėgų išvedimą motyvavo logistinėmis problemomis, manoma, kad tai daryti šalis suskubo dėl to, nes miesto link artėjo pastaruoju metu itin sėkmingą kontrpuolimą vykdanti Ukrainos kariuomenė.

Macronas paragino Kinijos lyderį daryti dar didesnį spaudimą Rusijai dėl karo UkrainojePrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino Kinijos prezidentą Xi Jinpingą aktyviau siekti, kad Rusiją susėstų prie derybų stalo dėl karo Ukrainoje, pranešė prezidentūra. Abu lyderiai surengė derybas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose Indonezijoje, kur Kremliui pasaulio lyderiai daro milžinišką spaudimą dėl jau beveik devynis mėnesius trunkančios invazijos Ukrainoje bei jos pražūtingų padarinių pasaulinėms maisto ir energijos kainoms. Prancūzijos prezidentūra žurnalistams teigė, kad per beveik valandą trukusias derybas, E. Macronas paragino Kinijos prezidentą „perduoti žinutes Vladimirui Putinui, kad būtų išvengta eskalacijos ir kad rimtai būtų grįžta prie derybų stalo“.Prieš prasidedant susitikimui, abiejų šalių lyderiai paspaudė vienas kitam ranką, o E. Macronas pareiškė, jog šalys turi „suvienyti jėgas, kad reaguotų... į tokias tarptautines krizes kaip Rusijos karas Ukrainoje“.Remiantis Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ pranešimu, Xi Jinpingas tiesiogiai neminėjo karo, bet sakė, kad pasaulis išgyvena „transformacijos ir turbulencijos laikotarpį“ ir paragino siekti „atvirumo bei bendradarbiavimo“.Abiejų šalių lyderiai susitiko praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas G-20 kuluaruose surengė tris valandas trukusias derybas su Xi Jinpingu. Pirmadienį abi supervalstybės pažadėjo, kad neleis jų konkurencijai peraugti į tiesioginį konfliktą. Kinijos prezidentas, savo antroje kelionėje į užsienį po pandemijos, Balyje atsidūrė dėmesio centre – keli pareigūnai akis į akį susitiko su antros pagal dydį pasaulio ekonomikos lyderiu.Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is vėliau antradienį susitiks su Xi Jinpingu, o naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas taip pat pareiškė, kad tikisi pasikalbėti su Kinijos lyderiu.

Rusijos kariuomenė apšaudė Zaporižios apylinkesRusijos kariuomenė ankstų antradienio rytą apšaudė Ukrainos Zaporižios miesto apylinkes, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Zaporižios srities gubernatoriumi Oleksandru Staruchu.„Maždaug 4 val. ryto (vietos ir Lietuvos laiku) okupantai smūgiavo Zaporižios apylinkėms“, – „Telegram“ parašė O. Staruchas. Pasak jo, ten nukrito keturios, kaip įtariama, „S-300“ raketos.Žinių apie padarytą žalą ar nukentėjusiuosius nėra.Įvairių miesto rajonų gyventojai teigė išgirdę sprogimų seriją, po kurios pradėjo gausti apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos.

Dėl Zelenskio vizito Chersone – rusų  karo tinklaraštininkų įsiūtisRusijos karo tinklaraštininkai rėmėsi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio lapkričio 14-osios apsilankymu Chersone, kad užsipultų Rusijos kariuomenę. Komentarai, parašyti ankstesnėmis dienomis, kai rusai atsitraukė iš dešiniojo Dniepro kranto, buvo švelnesni, skelbia Karo studijų institutas (ISW).Karo tinklaraštininkams daugiausia užkliuvo tas faktas, kad V. Zelenskis atvyko į Chersoną ir vaikštinėjo po miestą praktiškai nesukdamas galvos dėl Rusijos atakų. Jie klausė, kodėl rusų pajėgos nepuolė V. Zelenskio.Anot vieno garsaus karo tinklaraštininko, tai rodo, kad Rusija nenori laimėti karo. Taip pat jis kritikavo Rusijos ginkluotąsias pajėgas, leidusias V. Zelenskiui įžengti į „Rusijos teritoriją“. Rusijos karo tinklaraštininkai daugiausia santūriai sureagavo į prarastą dešinįjį Dniepro krantą, kaip anksčiau nurodė ISW. Akivaizdus retorikos pokytis – nuo gana pateisinamojo pobūdžio komentarų, atsitraukimą pateikiančių kaip logišką karinį sprendimą, iki pykčio dėl Rusijos karinių nesėkmių – leidžia daryti prielaidą, kad Rusijos karinė vadovybė greičiausiai bus spaudžiama pasiekti geresnių rezultatų Donecko srityje ir kitose vietose.

Kyjivo prašymu, TATENA atliks patikrinimus keturiuose Ukrainos branduoliniuose objektuoseTarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad, paprašius Kyjivui, netrukus atliks patikrinimus keturiuose Ukrainos branduoliniuose objektuose.Pasak TATENA vadovo Rafaelio Grossi, agentūros inspektoriai lankysis Chmelnyckio, Rivnės ir Pietų Ukrainos atominėse jėgainėse bei Černobylyje.TATENA šiuo metu jau palaiko nuolatinį buvimą Zaporižios atominėje elektrinėje.„Nuo pat karo Ukrainoje pradžios TATENA daro viską, ką gali, kad padėtų išvengti branduolinės nelaimės, galinčios lemti rimtus padarinius visuomenės sveikatai ir aplinkai, – sakoma R. Grossi pranešime. – Nors pasaulis daugiausiai dėmesio skiria pavojingai saugumo padėčiai Zaporižios atominėje elektrinėje, turime nepamiršti ir kitų kariaujančioje šalyje esančių branduolinių objektų.“Pasak R. Grossi, Zaporižios AE šiuo metu gauna išorinį elektros tiekimą, kuris padeda palaikyti svarbiausias saugumo funkcijas. Šis objektas pastaruoju metu nebe taip intensyviai apšaudomas, kaip anksčiau. „Tačiau mūsų patirtis rodo, kad visa tai gali bet kuriuo metu pasikeisti ir staiga pakrypti pavojinga linkme. Dabar ne laikas atsipalaiduoti“, – pabrėžė TATENA vadovas.R. Grossi teigimu, jo vadovaujama agentūra būgštauja dėl sprendimų priėmimo procesų šioje elektrinėje, kurių kontrolę perėmė Rusija. „Ukrainiečiai darbuotojai atlieka svarbiausias užduotis jusdami nuolatinį spaudimą. Tai gali neigiamai paveikti branduolinę saugą ir padidinti branduolinės nelaimės riziką. Tai turi liautis“, – pridūrė R. Grossi.

JT Generalinė Asamblėja pritarė rezoliucijai dėl Rusijos reparacijų UkrainaiJungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pirmadienį patvirtino rezoliuciją, kurioje Rusija raginama atsakyti už tarptautinės teisės pažeidimą įsiveržiant į Ukrainą, be kita ko, sumokant reparacijas už šaliai padarytą didelę žalą ir karo metu nužudytus bei sužeistus ukrainiečius.Rezoliucijai pritarta per 193 narių organizacijos balsavimą 94 balsais prieš 14, o dar 73 šalims susilaikius. Ji sulaukė bene mažiausio palaikymo iš visų penkių su Ukraina susijusių rezoliucijų, kurias Generalinė Asamblėja priėmė nuo Rusijos įsiveržimo į savo kaimynę vasario 24 dieną.Rezoliucijoje pripažįstama, kad reikia sukurti „tarptautinį žalos, nuostolių ar sužalojimų atlyginimo mechanizmą“ dėl Rusijos „neteisėtų veiksmų“ prieš Ukrainą.Joje rekomenduojama, kad asamblėjos valstybės narės, bendradarbiaudamos su Ukraina, sukurtų „tarptautinį registrą“, kuriame būtų registruojamos pretenzijos ir informacija apie Rusijos padarytą žalą ukrainiečiams ir vyriausybei.Prieš balsavimą Ukrainos ambasadorius prie JT Serhijus Kyslycia asamblėjai sakė, kad „Rusija visomis išgalėmis stengėsi sunaikinti Ukrainą tiesiogine prasme“.Jis paminėjo, kad Rusija nuo pat pirmos dienos bombarduoja ir apšaudo miestus ir kaimus, „nuo elektrinių ir fabrikų iki gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių ir vaikų darželių“, taip pat kelius, tiltus, geležinkelius, Ukrainos elektros tinklus ir kitą svarbią infrastruktūrą.Jis taip pat paminėjo rusų įvykdytus žiaurumus okupuotose teritorijose, įskaitant nužudymus, išprievartavimus, kankinimus, prievartinius trėmimus ir plėšikavimus.„Ukrainai teks nelengva užduotis atkurti šalį ir atsigauti po šio karo, – sakė S. Kyslycia. – Tačiau šis atsigavimas niekada nebus baigtas be teisingumo jausmo Rusijos karo aukoms.“„Metas patraukti Rusiją atsakomybėn“, – pabrėžė jis.Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia savo ruožtu paragino asamblėjos narius balsuoti prieš rezoliuciją ir pavadino ją „bandymu įteisinti tai, ko pagal galiojančią tarptautinę teisę negalima įteisinti“. Jo nuomone, šis dokumentas yra „teisiškai niekinis ir negaliojantis“.V. Nebenzia apkaltino Vakarus, kad jie „daro viską, ką gali, kad suteiktų teisėtumo regimybę“ ir pradėtų leisti įšaldytą, o iš tikrųjų – „pavogtą Rusijos turtą, kurio vertė siekia milijardus dolerių“.Jis taip pat apkaltino Vakarus siekiant Generalinės Asamblėjos sprendimo „kaip priedangos šiam atviram apiplėšimui paslėpti“, kurio „naudos gavėjai galiausiai bus Vakarų karinės korporacijos“.V. Nebenzia įspėjo, kad rezoliucijos patvirtinimas „gali tik padidinti įtampą ir nestabilumą visame pasaulyje“, ir tvirtino, kad rezoliucijos šalininkai „bus įtraukti į neteisėtą trečiosios šalies suverenaus turto nusavinimą“.Rusijos veto teisė 15 narių Saugumo Taryboje neleido galingiausiai JT institucijai imtis jokių veiksmų nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją. Tačiau Generalinėje Asamblėjoje, kuri anksčiau priėmė keturias rezoliucijas, kritikuojančias Rusijos invaziją, veto teisės nėra.Priešingai nei Saugumo Tarybos rezoliucijos, Generalinės Asamblėjos rezoliucijos nėra teisiškai privalomos, tačiau jos atspindi pasaulio nuomonę ir parodė plačiai paplitusį nepritarimą Rusijos kariniams veiksmams.

Zelenskis: Rusija sunaikino „visą svarbią infrastruktūrą“ ChersoneUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija sunaikino „visą svarbią infrastruktūrą“ Chersono dalyse, kurias praėjusią savaitę atgavo ukrainiečių kariuomenė.„Prieš žiemą rusų okupantai sunaikino absoliučiai visą svarbią infrastruktūrą“, – sakė V. Zelenskis, pirmadienį apsilankęs išlaisvintame Chersone, ir pridūrė, kad „absoliučiai visi svarbūs miesto ir regiono objektai yra užminuoti“.„Chersone nėra nei elektros, nei ryšio, nei interneto, nei televizijos“, – tęsė V. Zelenskis, sakydamas, kad „okupantai patys viską specialiai sunaikino“.„Štai ką reiškia Rusijos vėliava – visišką nuniokojimą“, – sakė V. Zelenskis, žadėdamas sugrąžinti normalų gyvenimą.Ukrainos nacionalinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“ pranešė, kad Rusija sunaikino pagrindinę energetikos infrastruktūrą, aptarnaujančią visą dešinįjį Dnipro krantą Chersono srityje ir didelę Mykolajivo srities dalį.„Nuo lapkričio 6 dienos didžioji dalis išlaisvintos Chersono srities neturi elektros, – sakė „Ukrenergo“ vadovas Volodymyras Kudryckis. – Dedame visas pastangas, kad žmonėms elektra būtų tiekiama kuo greičiau.“Pietinio Chersono miesto – vienintelės regioninės sostinės, kurią kontroliavo Maskvos pajėgos, – susigrąžinimas sudavė didelį smūgį rusų vykdomam Ukrainos puolimui.Pirmadienį lankydamasis Chersone V. Zelenskis miesto išvadavimą pavadino „karo pabaigos pradžia“.

Zelenskis G-20 susitikimo dalyviams: dabar yra metas užbaigti Rusijos karąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Balyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius pareiškė, kad dabar atėjo laikas nutraukti „destruktyvų“ Rusijos karą ir „išgelbėti tūkstančius gyvybių“.„Esu įsitikinęs, kad dabar yra laikas, kai Rusijos destruktyvus karas turi ir gali būti sustabdytas“, – sakė jis.„Tai išgelbės tūkstančius gyvybių“, – pridūrė prezidentas.V. Zelenskis, vilkėjęs neatskiriama jo įvaizdžio dalimi tapusius chaki spalvos marškinėlius, kreipėsi į ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių valstybių lyderius, įskaitant Kinijos vadovą Xi Jinpingą bei JAV prezidentą Joe Bideną.Tačiau Balyje nėra Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris nusprendė į susitikimą atsiųsti savo užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.V. Zelenskis peikė „beprotiškus grasinimus branduoliniais ginklais, kurių griebiasi Rusijos pareigūnai“, turėdamas omenyje tamsią V. Putino retoriką, dėl kurios net Pekinas pasijuto nepatogiai.„Branduoliniam šantažui nėra ir negali būti jokių pasiteisinimų“, – pridūrė jis ir padėkojo „Didžiajam devynioliktukui“ – taip išskirdamas Rusiją – už tai, kad „aiškiai tai pasakė“.Ukrainos vadovas taip pat paragino išplėsti ir neribotam laikui pratęsti Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkaujamą susitarimą dėl grūdų, kurio galiojimas baigsis lapkričio 19 dieną.Ukraina yra viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o iki liepos, kai buvo pasiektas susitarimas, jos uostuose dėl Rusijos invazijos buvo užblokuota 20 mln. tonų grūdų.„Manau, kad mūsų grūdų eksporto iniciatyva turi būti pratęsta neribotam laikui, nesvarbu, kada baigsis karas“, – sakė V. Zelenskis, ragindamas ją išplėsti ir į kitus uostus.Ukrainos lyderis taip pat apkaltino Rusiją „bandymu paversti šaltį ginklu“, nes artėjant žiemai ji vykdo smūgių kampaniją prieš svarbiausią infrastruktūrą.Be to, V. Zelenskis pritarė JAV vadovaujamam siekiui apriboti Rusijos naftos eksporto kainas, „kad energijos ištekliai nebebūtų naudojami kaip ginklai“.„Jei Rusija bando atimti iš Ukrainos, Europos ir visų pasaulio energijos vartotojų nuspėjamumą ir kainų stabilumą, atsakas į tai turėtų būti priverstinis Rusijos eksporto kainų apribojimas“, – teigė jis.

Rusai susprogdino įrenginį, kuris tiekė elektrą Chersono sričiai Rusijos kariai sunaikino energetikos objektą, kuris tiekė elektros energiją visam Chersono srities dešiniajam krantui ir didelei Mykolajivo srities daliai.

Beveik visoje laikinai okupuotoje Zaporožės dalyje nėra elektrosBeveik visoje laikinai okupuotoje Zaporožės dalyje netiekiama elektra. Tai apima ir didžiuosius miestus, pavyzdžiui, Tokmaką. Išnykus elektrai, kyla problemų dėl vandens.Šia informacija savo asmeniniame „Telegram“ kanale pasidalijo Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas. Jis rašė: „Šiąnakt beveik visoje [laikinai] okupuotoje Zaporožės srities dalyje nėra elektros. Pranešama apie elektros energijos tiekimo sutrikimus Energodare, Tokmake, Polohy, Bilmake ir aplinkiniuose kaimuose. Be to, dalyje Melitopolio rajono nėra šviesos“.

Rusija žada sutikti su karo kritika G20 deklaracijoje Panašu, jog Rusija linkusi sutikti, kad į G20 viršūnių susitikimo galutinę deklaraciją būtų įtrauktas karo su Ukraina pasmerkimas, sakė vienas Vakarų diplomatas. Taip pat deklaracijoje Rusijos puolimas prieš savo kaimynę apibūdinamas kaip karas, o ne „specialioji karinė operacija“, kaip reikalauja Rusijos lyderis Vladimiras Putinas.Rusijos pritarimas teksto projektui vertinamas kaip galimas ženklas, kad Ukrainos klausimu G20 grupėje Maskva nebegali tikėtis net savo galingos partnerės Kinijos paramos.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau leido suprasti, kad Maskva pasirengusi nuolaidoms. Per viršūnių susitikimą V. Putiną atstovausiantis S. Lavrovas savo ministerijos vaizdo įraše sakė, kad galutinei deklaracijai bus pritarta.„Šiemet mes taip pat regime karą Ukrainoje, dar labiau neigiamai paveikusį pasaulio ekonomiką“, – rašoma deklaracijos projekte. Dėl projekto pirmaujančių pasaulio ekonomikų G20 grupės vyriausieji derybininkai susitarė pirmadienį. Be to, Rusija, kaip pranešama, sutiko, kad galutinėje deklaracijoje būtų cituojama Jungtinių Tautų rezoliucija, griežtai smerkianti karą ir raginanti Rusiją išvesti savo kariuomenę.Teigiama, kad vyriausiasis V. Putino derybininkas taip pat sutiko, kad galutinėje deklaracijoje branduolinių ginklų naudojimas būtų apibūdintas kaip nepriimtinas.Dviejų dienų G20 viršūnių susitikimas oficialiai prasideda Balyje antradienį. Jame, be Europos Sąjungos, dalyvauja Vokietija, Argentina, Australija, Brazilija, Kanada, Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Indija, Indonezija, Italija, Japonija, Meksika, Rusija, Saudo Arabija, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja, Turkija ir Jungtinės Valstijos.

JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl žalos atlyginimo Ukrainai iš RusijosJT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl nuostolių, patirtų Ukrainoje dėl Rusijos Federacijos sukelto karo, registro sudarymo ir kompensacijų išmokėjimo.Laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad rezoliuciją parėmė 94 šalys. Dar 73 valstybės susilaikė. Tuo pat metu 13 šalių nepritarė rezoliucijai. Tarp jų: Baltarusija, CAR, Kinija, Kuba, KLDR, Eritrėja, Etiopija, Iranas, Malis, Nikaragva, Rusijos Federacija, Sirija, Nikaragva, Kinija ir Zimbabvė.

Suomija neatmeta galimybės rengti Ukrainos kariškius savo teritorijojeSuomijos gynybos ministras Anttis Kaikkonenas neatmeta, kad šalies ginkluotosios pajėgos gali pradėti rengti Ukrainos kariškius Suomijos teritorijoje, praneša leidinys „Helsingin Sanomat“.„Toks variantas įmanomas, bet klausimas kol kas atviras. Kai galimas mūsų vaidmuo ES treniruočių misijoje bus konkretesnis, mes matysime, kaip ir kur tikslingiausia rengti pratybas“, - sakė ministras.Anot jo, Helsinkis svarsto įvairius prisijungimo prie ES treniruočių misijos Ukrainos pajėgoms variantus, bet galutinis sprendimas bus priimtas patvirtinus misiją.„Galimas daiktas, kad mes padidinsime savo paramą Ukrainai būtent per karinį rengimą. Mes svarstysime būdus koordinuoti rengimą Didžiojoje Britanijoje ir rengimą Europos Sąjungoje“, - pareiškė A. Kaikkonenas, primindamas, kad Ukrainos kariškių rengimo Jungtinėje Karalystėse programoje dalyvauja 20 instruktorių iš Suomijos.Anot ministro, Suomija jau nusiuntė Ukrainai devynis pagalbos ginklais paketus, o dabar rengia dešimtąjį.

Ukrainos kariai išvadavo iš rusų nelaisvės JAV pilietįUkrainos kariai išvadavo iš rusų nelaisvės JAV pilietį Suedį Murekezį, kuris buvo pagrobtas Chersone dar vasarą.Tai pranešė Ukrainos parlamento narys Oleksandras Kovaliovas, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.„Vaduojant Chersoną buvo išlaisvintas vienas iš belaisvių, JAV pilietis S. Murekezis, kuris gynė mūsų šalies nepriklausomybę ir už tai buvo suimtas“, - sakoma pranešime.Pasak deputato, amerikietis jau grįžta namo.Rusijos armija okupavo Chersoną kovo 2 d., o Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino miestą lapkričio 11 d.Anksčiau buvo pranešta, kad pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė išlaisvintame mieste.

Kanada padvigubino karinę pagalbą Ukrainai iki 750 mln. JAV doleriųKanada pirmadienį paskelbė padvigubinanti savo karinę pagalbą Ukrainai iki 1 mlrd. Kanados dolerių (750 mln. JAV dolerių) ir taip pat įvedusi naujas sankcijas Rusijos teisėtvarkos ir saugumo pareigūnams.„Ši papildoma karinė pagalba padės ukrainiečiams toliau drąsiai kovoti su (Rusijos prezidento) Vladimiro Putino neteisėta invazija, o šios naujos sankcijos darys papildomą spaudimą tiems, kurie palaiko šiuos karo veiksmus“, – sakoma ministro pirmininko Justino Trudeau pranešime.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje padėkojo, sakydamas, kad abi tautos „yra tikros sąjungininkės, turinčios bendras vertybes ir tuos pačius tikslus“. "Visada prisiminsime broliškos Kanados pagalbą sunkiausiais laikais. Kartu mes laimėsime!", - pridūrė jis.Naujas karinis finansavimas Ukrainai padvigubina Otavos įsipareigojimą balandžio mėnesio biudžete ir bus skirtas karinei, stebėjimo ir ryšių įrangai, degalams ir medicinos reikmenims. Anksčiau Otava paskelbė apie šarvuočių, artilerijos ir amunicijos, bepiločių orlaivių kamerų ir žieminės aprangos kariams pristatymą į Ukrainą.Kanados sankcijos nukreiptos į 23 Rusijos policijos pareigūnus ir tyrėjus, prokurorus, teisėjus ir kalėjimų pareigūnus, kurie, anot Kanados vyriausybės, vykdo „šiurkščius ir sistemingus žmogaus teisių pažeidimus prieš Rusijos opozicijos lyderius“.Tarp nurodytų asmenų yra keli Rusijos FSB saugumo tarnybos agentai, kaltinami prisidėję prie opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno nuodijimo, kiti atsakingi už opozicijos aktyvisto Vladimiro Kara-Murzos įkalinimą balandį už tai, kad jis pasmerkė Kremliaus vykdomą Ukrainos užpuolimą. Praėjusį mėnesį jis buvo apkaltintas valstybės išdavyste.

Ukrainos pajėgos jau išvadavo daugiau kaip pusę teritorijos, kurią Rusija okupavo nuo vasario 24 d.Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau išvadavo daugiau kaip pusę šalies teritorijos, kurią Rusija okupavo nuo plataus masto įsiveržimo pradžios.Tai pirmadienį pranešė UNIAN, remdamasi projekto „Defmon“ analitikais.Jų duomenimis, deokupavus Chersoną ir dešinįjį Dniepro krantą Ukrainos pietuose, iš viso išvaduota 52,5 proc. teritorijos, Rusijos užimtos nuo vasario 24 d.Ukrainos kariams iki lapkričio 14 d. pavyko išlaisvinti beveik 78 tūkst. kvadratinių kilometrų.Iki šiol tebėra okupuota beveik 71 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, rusų užimtos po vasario 24 d. Į ją įeina dalis Mykolajivo srities, kairysis Dniepro krantas Chersono srityje, dalis Zaporižios srities, atskiri Charkivo srities kaimai, okupuoto Donbaso teritorija.Įskaitant Rusijos 2014 metais užgrobtas Luhansko ir Donecko sričių teritorijas ir Krymą, rusai tebėra okupavę maždaug 120 tūkst. kvadratinių kilometrų arba apie 20 proc. Ukrainos teritorijos.Ukrainos ginkluotosios pajėgos per kontrpuolimą jau išvadavo apie 39 proc. šalies teritorijos, kurią Rusija okupavo nuo 2014 metų.

Zelenskis: Chersono susigrąžinimas yra karo pabaigos pradžiaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį per netikėtą apsilankymą Chersone sakė, kad šio miesto susigrąžinimas žymi „karo pabaigos pradžią“.Prezidentūros paskelbtuose atvaizduose matyti himną giedantis, ranką prie krūtinės pridėjęs V. Zelenskis per šalies vėliavos iškėlimą prie Chersono pagrindinio administracinio pastato.„Tai karo pabaigos pradžia“, – sakė V. Zelenskis.„Tai ilgas kelias, sunkus kelias, nes karas pasiėmė geriausius mūsų šalies didvyrius, – kalbėjo jis. – Šio karo kaina didelė. [Yra] sužeistų žmonių. Daug žuvusiųjų. Vyko įnirtingi mūšiai, o rezultatas – šiandien mes esame Chersono srityje.“V. Zelenskio vizitas įvyko Rusijai penktadienį atitraukus savo pajėgas iš Chersono ir ukrainiečių kariuomenei įžengus į miestą.Tuo tarpu Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos lyderio apsilankymas niekaip nepaveikia Chersono srities, kurią Rusija rugsėjo pabaigoje paskelbė aneksavusi, statuso.Dmitrijus Peskovas sakė, kad nekomentuos V. Zelenskio apsilankymo Chersone, bet pridūrė: „Ši teritorija yra Rusijos Federacijos dalis“.

ES suteikė Ukrainai karinės pagalbos už 8 mlrd. eurųNuo karo su Rusija pradžios Europos Sąjungos valstybės narės suteikė Ukrainai karinę pagalbą ir ginklus už 8,27 mlrd. eurų. Šį skaičių pirmadienio popietę pateikė ES politikos vadovas Josephas Borrellis.Tokia suma sudaro apie 45 proc. to, ką JAV tiekė Kijevui.

Ukrainos oro pajėgos: panašu, kad Rusijai trūksta sparnuotųjų raketųRusija pastaruoju metu nustojo nuolat rengti masinius smūgius Ukrainos infrastruktūrai, nes, atrodo, kad liko nedaug sparnuotųjų raketų, pirmadienį sakė Ukrainos karinių oro pajėgų spaudos atstovas Jurijus Ignatas.„Kalbant apie kritinės infrastruktūros apšaudymą, pastarąją savaitę nematėme nei „Shahed“ dronų, nei sparnuotųjų raketų naudojimo. Akivaizdu, kad priešas negali sau leisti nuolat sukelti didžiulių raketų atakų, nes jis jaučia tam tikrą šių ginklų trūkumą. Tai taikoma „Iskanders“, „Kh-555“, „Kh-101“ ir „Kalibr“ raketoms. Ypač „Kalibr“ spalio mėnesį nenaudojo tiek daug, per mėnesį buvo panaudota 15 „Kalibr“, todėl akivaizdu, kad jie turi šių raketų deficitą“, - teigė J. Ignatas, kurį cituoja „Ukrinform“ agentūra.Pasak J. Ignato, rusai, matyt, negali greitai gaminti kruizinių raketų.Pasak Ignato, rusai ir toliau apšaudo fronto linijos miestus perprogramuotomis S-300 kompleksų priešlėktuvinėmis raketomis kurių jie turi gausiau.

Mariupolyje kas savaitę miršta apie 150 žmoniųRusų okupuotame Mariupolyje mirtingumas palyginti su ikikariniais rodikliais išaugo keturis penkis kartus.Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto taryba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Mariupolyje kas savaitę miršta apie 150 žmonių. Mirtingumo lygis išaugo keturis penkis kartus palyginti su ikikariniu laikotarpiu. Rusai atnešė mirtį ir neviltį“, - sakoma pranešime.Gautomis žiniomis, mieste kasdien miršta vidutiniškai 25 žmonės, gimsta 5-6 kūdikiai. Iki Rusijos agresijos Mariupolyje per savaitę dienos šviesą išvysdavo apie 50 vaikų.„Ukrinform“ primena, kad Rusijos agresija sukėlė Mariupolyje didžiulę humanitarinę katastrofą. Miestas beveik visiškai sugriautas, jame sutrikdytas normalus elektros, vandens ir dujų tiekimas. Šiuo metu Mariupolyje likę kiek daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.

Bidenas: Chersono išlaisvinimas yra didelė ukrainiečių pergalėJAV prezidentas Joe Bidenas, vykdamas į G20 viršūnių susitikimą Balyje, jį lydėjusiems žurnalistams sakė, kad sveikina ukrainiečius, pasiekusius svarbią pergalę – Chersono išlaisvinimą.Pasak CNN, J. Bidenas dar kartą patikino, kad Jungtinės Valstijos nenustos tiekti Ukrainai ginklų ir kad jos neketina vesti jokių derybų dėl taikos su Rusija už ukrainiečių nugarų.„Visų pirma, turiu pasakyti, kad tai labai, labai svarbi Ukrainos pergalė – ir galiu tik pasidžiaugti Ukrainos žmonių ir Ukrainos kariuomenės drąsa, ryžtu ir galia. Turiu omenyje, tikrai, jie nuostabūs“, – teigė J. Bidenas.

Maskva patvirtino JAV ir Rusijos derybas TurkijojeKremlius patvirtino, kad pirmadienį Ankaroje vyko JAV ir Rusijos žvalgybos pareigūnų derybos, praneša naujienų agentūra TASS.Apie tai anksčiau pranešė Baltųjų rūmų atstovas, sakydamas, kad Billas Burnsas Sergejui Naryškinui papasakojo apie branduolinio karo pasekmes.

Ukrainos energetikai per savaitę grąžino šviesą 41 tūkst. abonentų Donecko ir Dnipropetrovsko srityse Ukrainos energetikos holdingo DTEK specialistai per savaitę grąžino šviesą 41 tūkst. šeimų, likusių be elektros dėl apšaudymų Donecko ir Dnipropetrovsko srityse.Tai pirmadienį pranešė bendrovės atstovai, kuriais remiasi „Interfax – Ukraina“.„Praėjusią savaitę, lapkričio 7–13 d. d., DTEK skirstymo sistemos operatorių specialistai atnaujino per kovos veiksmus nutrauktų elektros tinklų darbą 41 tūkst. šeimų 107-iose Donecko ir Dnipropetrovsko sričių gyvenvietėse“, – sakoma pranešime.Kaip pažymėjo kompanijos atstovai, dauguma šių gyvenviečių reguliariai nukenčia nuo Rusijos apšaudymų, todėl energetikams tenka dažnai atkurti elektros energijos tiekimą.Jie patikslino, kad šiuo metu elektros neturi 100 gyvenviečių Donecko srityje.„Mūsų specialistai būtinai atnaujins elektros tiekimą į visus srities gyventojų namus, kai tik gaus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų leidimą atlikti remonto darbus“, – pabrėžė energetikai.

JAV: CŽA vadovas įspėjo Rusiją apie pasekmes panaudojus branduolinį ginkląJAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas pirmadienį Ankaroje surengė derybas su savo kolega iš Rusijos, kad perspėtų jį dėl branduolinių ginklų, kuriuos Maskva grasino dislokuoti Ukrainoje, panaudojimo pasekmių.CŽA vadovas ketino perduoti pranešimą Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovui Sergejui Naryškinui „apie pasekmes Rusijai panaudojus branduolinį ginklą ir eskalavimo riziką strateginiam stabilumui“, pranešė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryba.

Ukrainos pareigūnai: okupantai naudoja cheminį ginkląOkupantai rusai naudoja cheminį ginklą prieš Ukrainos kariškius. Donecko srityje jų pozicijos buvo apmėtytos aerozolio granatomis „K-51“.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos tinklalapiu.„Kelias tokias granatas okupantai iš drono numetė ant mūsų gynėjų Donecko srityje. Viena iš jų nesprogo“, – sakoma pranešime.Kad išvengtų stipraus uždraustų šaudmenų dirginamojo poveikio, Ukrainos pasieniečiai turėjo kurį laiką ginti savo pozicijas su cheminės apsaugos priemonėmis.„Bet net ir tokiomis sąlygomis kovotojai priešinasi klastingam priešui“, – pabrėžė Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovai. 

Rusija aerodromuose aplink Ukrainą dislokavo daugiau kaip 750 lėktuvų ir sraigtasparnių Rusija naudoja visus Baltarusijos aerodromus savo lėktuvams MiG-31K, Su-30, Su-34, Su-35 ir sraigtasparniams K-52 dislokuoti. O iš viso beveik 40-yje aerodromų aplink Ukrainą, Rusijos, Baltarusijos ir Krymo autonominės respublikos teritorijose, yra daugiau kaip 750 priešo orlaivių.Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas, paklaustas apie Rusijos aviacijos telkimą Baltarusijos teritorijoje.Pasak jo, neverta akcentuoti dėmesio į Rusijos aviacijos koncentraciją Baltarusijoje, kadangi jos permetimas – kelių valandų reikalas.Į klausimą apie Rusijos turimų dronų skaičių J. Ihnatas atsakė, kad dabar galima kalbėti apie 330 sunaikintų dronų iš 400, paleistų į Ukrainos teritoriją.Šių metų liepą Rusija įsigijo Irane didelę dronų „Shahed-136“ ir „Mohajer-6“ partiją. Įvairiais vertinimais, jų skaičius gali siekti kelis tūkstančius.Naudodama iranietiškus dronus, Rusijos kariuomenė jau pražudė dešimtis žmonių Ukrainos miestuose, taip pat ir sostinėje, sunaikino daug energetikos objektų.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad nuo vasario 24 d. iki lapkričio 14 d. Ukrainos gynybos pajėgos numušė 278 priešo lėktuvus, 621 sraigtasparnį ir 1509 operatyvinio taktinio lygio bepilotes skraidykles.

Chersone sulaikytas civilio drabužius vilkėjęs Rusijos karysPirmadienį Ukraina pranešė, kad neseniai atgautame Chersono regione, iš kurio Maskva praėjusią savaitę pranešė išvedusi savo karius, sulaikė civiliniais drabužiais vilkintį Rusijos kariškį.„Saugumo tarnybos pareigūnai išlaisvintame Chersone sulaikė rusų kariškį“, – sakoma sakoma žvalgybos tarnybos SBU pranešime.„Vyras buvo apsirengęs civilio drabužiais ir bandė apsimesti „vietiniu“, – tęsiama jame. – Po pokalbio su SBU pareigūnais jis prisipažino, kad yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų 69-osios brigados profesionalus karys.“https://t.me/u_now/75094

Podoliakas: tai, ką siūlo Rusija, yra ultimatumas Rusija siūlo Ukrainai ne taikos derybas, o kelia ultimatumus, tikėdamasi operatyvinės pauzės, kuri jai leistų pergrupuoti savo kariuomenę ir įsitvirtinti užgrobtoje teritorijoje.Tai interviu Austrijos laikraščiui „Der Standard“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.„Tai, ką siūlo Rusija, yra ultimatumas. Jie nori ugnies nutraukimo, bet patys tuo metu įsitvirtina užgrobtoje teritorijoje. Visi oficialūs Rusijos asmenys, įskaitant užsienio reikalų ministrą, kalba ne apie derybas, o apie operatyvinę pauzę persigrupavimui ir (jėgų) papildymui“, – sakė M. Podoliakas.Komentuodamas diplomatines priemones, patarėjas teigė, kad iš tikrųjų „nėra jokio konflikto, kurį reikia sureguliuoti, o yra invazija ir teritorijos aneksija, kurios turi būti nutrauktos“.Anot M. Podoliako, prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai davė suprasti, ką Ukrainai reiškia taikos derybos: Rusija turi išvesti visą savo kariuomenę iš Ukrainos, taip pat ir iš Krymo. „Tada bus galima pradėti svarstyti, ką mes manome, ką jie mano ir kiek jie turi sumokėti kompensacijos. Tada bus galima kalbėti apie taiką po karo“, – pabrėžė jis.Anot M. Podoliako, po Chersono išvadavimo Ukraina „neturi jokio pagrindo ir galimybių stabdyti puolimą“.„Jeigu Ukraina jį sustabdys, tai Rusija išnaudos šį laiką, kad parengtų kariuomenę, nusiųstų ją į Ukrainą ir sustiprintų savo pozicijas. Antra, Ukraina turi žengti į priekį visomis kryptimis. Mes turime tęsti kovą visuose frontuose“, – pareiškė jis.Interviu M. Podoliakas atskirai pakomentavo Austrijos poziciją ir atsakė į klausimą, ar galima išlikti neutraliems, kai vyksta genocidui prilygstantis Rusijos karas prieš Ukrainą.„Tai – ne neutralumo klausimas. Tai klausimas, ar tiesiog norisi stovėti nuošalyje, kai viena šalis įsiveržia į kitą, kai žudomi žmonės, kai žmonėms atimama teisė taikiai gyventi savo šalyje. Jeigu kai kas Austrijoje šito nesupranta, tai gal verta jiems tai paaiškinti: Rusija įsiveržė į Ukrainą, Rusija žudo žmones, Rusija siunčia dronus ir raketas. Tai – ne konfliktas. Vėliau niekas nekalbės apie neutralumą, o tik apie tai, kad tuo metu buvo priimtas sprendimas stovėti nuošalyje ir stebėti, kaip viena šalis puola kitą. Austrija priėmė būtent tokį sprendimą“, – konstatavo jis.

Baltieji rūmai: Bidenas ir Xi Jinpingas pasisako prieš branduolinių ginklų panaudojimą UkrainojeJAV prezidentas Joe Bidenas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas pirmadienį per derybas sutarė, kad branduoliniai ginklai niekada negali būti panaudoti, taip pat ir Ukrainoje, pranešė Baltieji rūmai.„Prezidentas J. Bidenas ir prezidentas Xi Jinpingas pakartojo savo susitarimą, kad branduolinis karas niekuomet neturėtų būti kariaujamas ir niekada negali būti laimėtas, bei pabrėžė savo nepritarimą branduolinių ginklų panaudojimui ar grasinimui juos panaudoti Ukrainoje“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

Iš Rusijos Belgorodo miesto pranešama apie sprogimus ir gaisrąPirmadienį Rusijos Belgorodo mieste nugriaudėjo keli sprogimai, viename iš rajonų kilo gaisras, praneša portalas „rbc.ua“.Vietos gyventojai gauna Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos pranešimus, kuriuose raginama eiti į slėptuves.Kaip pareiškė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, nuo atskridusio sviedinio užsidegė dyzelino cisterna prie Belgorodo esančiame Kozinkos kaime, žmonės nenukentėjo.Anksčiau buvo pranešta, kad Belgorodo srities Nikolskojės kaime buvo girdėti sprogimai, po to ten dingo šviesa.Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba ne kartą įspėjo, jog Rusijos specialiosios tarnybos rengia teroro aktus savo šalies teritorijoje, kad dėl jų apkaltintų Ukrainą.

Zambija teigia, kad jos studentas, kalėjęs Maskvoje, žuvo karo lauke UkrainojeZambijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad per mūšį Ukrainoje žuvo Rusijoje kalintas studentas iš šios Afrikos valstybės bei pareikalavo pasiaiškinimo iš Kremliaus. Ministro Stanley Kakubo pranešime teigiama, kad 23-ejų Lemekhani Nathanas Nyirenda, kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Maskvoje, „mirė 2022 metų rugsėjo 22-ąją“.Pranešime priduriama, kad jis gyvybės neteko „kovos fronte“ per Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.

Išlaisvintame Chersone uždraustas alkoholis Praėjusios savaitės pabaigoje iš okupantų rusų išvaduotame Ukrainos mieste Chersone nuo lapkričio 14 d. draudžiama pardavinėti ir gaminti alkoholį.Kaip praneša „Telegram“ kanale Chersono miesto taryba, kuria remiasi UNIAN, atitinkamą įsakymą pasirašė Chersono miesto karinės administracijos viršininkė Halina Luhovaja. Draudimas galios iki karinės padėties atšaukimo nustatyta tvarka arba dokumento, kad šis įsakymas neteko galios, priėmimo.„Nuo 2022 metų lapkričio 14 d. visų Chersono miesto teritorinės bendruomenės gyvenviečių teritorijoje draudžiama gaminti, gabenti, prekiauti alkoholiniais gėrimais ir medžiagomis, pagamintomis spirito pagrindu (išskyrus vaistus ir dezinfekavimo priemones), įskaitant prekybą alumi ir silpnais alkoholiniais gėrimais“, – sakoma pranešime.Kaip laikomasi draudimo, kontroliuos Ukrainos nacionalinės policijos, Ukrainos saugumo tarnybos, Ukrainos nacionalinės gvardijos, kitų karinių formuočių, sudarytų pagal galiojančius įstatymus, atstovai.Rusijos armija okupavo Chersoną kovo 2 d., o Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino miestą lapkričio 11 d.Anksčiau buvo pranešta, kad pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė išlaisvintame mieste.

Prancūzija: po G-20 susitikimo Macronas paskambins Putinui Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskambins savo kolegai Vladimirui Putinui po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Balyje, kur Rusijos lyderis, kaip tikimasi, patirs didelį spaudimą, pirmadienį pranešė vienas pareigūnas.E. Macronas „paskambins jam po G-20 susitikimo“, sakė aukšto rango Paryžiaus pareigūnas, kurio tapatybė nebuvo atskleista.Jis apgailestavo dėl V. Putino „izoliacijos“, išprovokuotos jo invazijos į Ukrainą.Pareigūnas pridūrė, kad nepaisant konflikto Prancūzijos prezidentas išlaikė ryšį su V. Putinu bei „toliau kalbėsis“.E. Macronas taip pat pasakys Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, kad Pekinas „suinteresuotas daryti spaudimą“ Rusijai dėl invazijos į Ukrainą.Antradienio rytą jis susitiks su Kinijos vadovu Indonezijos Balio saloje vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose ir pasakys jam, kad „jūsų, kaip ir mano, interesas yra daryti Rusijai spaudimą, kad ji grįžtų prie derybų stalo ir gerbtų tarptautinę teisę“.

NATO vadovas: ateinantys mėnesiai Ukrainai bus sunkūsNATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos laukia sunkūs mėnesiai, o Rusijos karinių pajėgumų nereikėtų nuvertinti.„Artimiausi mėnesiai bus sunkūs. Putino tikslas – palikti Ukrainą šaltą ir tamsią šią žiemą. Neturėtume suklysti nuvertindami Rusiją“, – sakė J. Stoltenbergas po susitikimo su Nyderlandų užsienio reikalų ir gynybos ministrais.

Ukrainoje atimta keleto Vakarų žurnalistų akreditacija Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nurodymu atimta keleto Vakarų žurnalistų akreditacija dėl nesankcionuoto darbo neseniai išlaisvintose Chersono srities teritorijose.„Pastaruoju metu keletas žiniasklaidos atstovų nepaisė galiojančių draudimų ir perspėjimų ir dar prieš visapusišką stabilizacijos priemonių įgyvendinimą pradėjo pranešinėti iš Chersono, neturėdami atitinkamo kariuomenės vadų ir viešųjų ryšių skyrių sutikimo“, – feisbuke parašė generalinis štabas.Šių korespondentų tapatybės nebuvo atskleistos, tačiau žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad nubausti mažiausiai šeši CNN ir „Sky News“ žurnalistai. Ukrainiečių portalas detector.media skelbė, kad akreditacijos taip pat neteko du stoties „Hromadske“ korespondentai.Rusijos kariuomenė praėjusią savaitę pasitraukė iš teritorijų Chersono srities šiaurės vakaruose, įskaitant administracinį centrą. Tačiau Ukrainos pajėgos į jas atsargumo dėlei juda lėtai.Šių teritorijų kontrolės praradimas laikomas didžiuliu pralaimėjimu Maskvai.

Zelenskiui pasakius kalbą, virš Chersono pasigirdo keli artilerijos ugnies smūgiaiPagrindinėje Chersono miesto, kuriame pirmadienį apsilankė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, aikštėje rinkosi tėvais su mažais vaikais, kai kurie iš jų buvo dar vaikiškuose vežimėliuose. Surinkusieji mojavo Ukrainos vėliavomis arba jomis apsigobė pečius.„Labai džiaugiuosi, viskas matosi žmonių reakcijoje, jų reakcija nėra surežisuota“, – žiniasklaidai išplatintame komentare teigė V. Zelenskis. Paklaustas, kokia kryptimi Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėtų veržtis toliau, jis atsakė: „Ne į Maskvą...Mūsų nedomina kitos šalies teritorijos“. Likus kelioms minutėms iki Ukrainos prezidento atvykimo, Chersono centre pasigirdo šūvių garsai. V. Zelenskiui pasakius kalbą, virš miesto pasigirdo dar keli artilerijos ugnies smūgiai.

Zelenskis Chersone kreipėsi į karius: judame į priekį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į neseniai išlaisvintą Chersono miestą. Kaip rašo „Sky News“, kreipdamasis į savo šalies karius, V. Zelenskis pareiškė: „Judame į priekį. Esame pasirengę taikai visoje mūsų šalyje.“ Kartu jis padėkojo NATO ir kitiems Kyjivo sąjungininkams už jų iki šiol suteiktą paramą atremiant Rusijos invaziją. Chersonas buvo pirmasis didelis Rusijos kariuomenei kritęs miestas po plataus masto karo Ukrainoje pradžios, tačiau praėjusią savaitę į jį įžengė Ukrainos kariai. Jo kontrolės praradimas laikomas didžiuliu pralaimėjimu Maskvai. Žurnalistų paklaustas, kokia kryptimi dabar judės Ukrainos kariai, V. Zelenskis atsakė: „Ne Maskvos. Nesame suinteresuoti kurios nors kitos šalies teritorijomis.“ https://t.me/uniannet/80020

Gaidajus: Ukrainos pajėgos jau išlaisvino 12 Luhansko regiono gyvenviečiųPirmadienio rytą iš rusų okupantų jau buvo išlaisvinta 12 Luhansko regiono gyvenviečių, tačiau regione vyksta įnirtingi mūšiai, pranešė Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus televizijos kanalo „Freedom“ eteryje, praneša „Ukrinform“.„Luhansko regione Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš okupantų jau išvadavo 12 gyvenviečių. Belohorivką nuolat apšaudo ir atakuoja Rusijos kariuomenė“, – sakė S. Gaidajus.Pasak jo, ukrainiečių artileristai turi tolimojo nuotolio ginklus, todėl gali spręsti problemą priešo užnugaryje – tai labai palengvina padėtį fronto linijoje.Karinės administracijos teigimu, Luhanske vyko „pokštelėjimas“. „Be to, rusai smarkiai apšaudo neseniai iš jų okupacijos išlaisvintus kaimus, todėl bandome ten vykdyti evakuaciją“, – pridūrė S. Gaidajus.Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos Luhansko regione savo kelyje sutinka labai daug „vagneriečių“ ir naujai mobilizuotų rusų.Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėl kontroliuoja Makijivkos kaimą Luhansko regione, Svatovės rajone.

Neseniai išlaisvintame Chersone lankosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia „Reuters“.

Lietuva Ukrainai perdavė dar 12 šarvuočiųLietuva Ukrainai perdavė dar 12 šarvuočių, pirmadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Pasak jo, Vilnius perdavė 10 savaeigių minosvaidžių ir du ugnies valdymo šarvuočius.„Karinės paramos Ukrainai siunta jau pasiekė paskirties vietą. (...) Lietuva savo įsipareigojimus vykdo ir dabar jau 62 skirtingos paskirties šarvuoti transporteriai M113 yra išsiųsti Ukrainai“, – „Facebook“ paskyroje rašė A. Anušauskas.Rugsėjo 26 dieną skelbta, jog Ukrainą pasiekė 50 Lietuvos dovanotų šarvuočių M113.Kaip anksčiau skelbė Krašto apsaugos ministerija, iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama taip pat apima oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus, 120 mm minosvaidžius, šarvines liemenes bei šalmus, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, sunkvežimius, visureigius ir visą kitą paramą pagal Ukrainos išsakomus poreikius.

Ukrainos kariuomenė perspėja, kad išlaisvintose Chersono srities teritorijose gali padaugėti Rusijos atakų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas perspėja, kad neseniai išlaisvintose Chersono srities teritorijose netrukus gali padaugėti Rusijos atakų, rašo CNN.„Priešas intensyvina oro žvalgybą, o tai galimai rodo, kad jie planuoja smūgius prieš karinius ir civilinius objektus“, – pirmadienį pareiškė štabas.Ukrainos kariuomenės teigimu, šiose teritorijose minos toliau kelia didelį pavojų, tačiau vyksta stabilizavimo darbai.Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad padėtis Chersone išlieka „labai pavojinga“, ir nurodė, jog ten šiuo metu sulaikinėjami užnugaryje palikti rusų kariai ir samdiniai, taip pat vyksta diversantų neutralizavimas.

Močiutė ant kelių pasitiko Chersono išlaisvinime dalyvavusį anūkąInternautus sujaudino vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas močiutės ir Chersoną išlaisvinusio anūko susitikimas. Po to, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Chersoną iš Rusijos okupacijos, internetas prisipildė džiaugsmingų nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose įamžinti Ukrainos kareiviai. Ukrainos didvyriai sutinkami šiltais apkabinimais ir dėkingumo žodžiais.Internautus ypač sujaudino močiutės ir anūko, kuris išlaisvino Chersoną, susitikimo akimirkos. Už širdies griebiantį vaizdo įrašą paskelbė Chersono srities tarybos pirmininko pavaduotojas Jurijus Sabolevskis.Videoklipe matyti, kaip močiutė išeina iš namo ir atsiklaupia prie atidarytų vartelių. Prie jos per gatvę greitai pribėga karinę uniformą vilkintis vyras su geltona juostele ant rankos. Kareivis prisėda šalia močiutės, padeda automatą ant žemės ir apkabina senutę.„Šiame vaizdo įraše vienas iš mūsų komandos narių užeina į savo namus Chersone, kur jį pasitinka močiutė“, – parašė J. Sabolevskis.https://t.me/insiderUKR/45484

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 81 370 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 81 370 karių (+510 per pastarąsias 24 val.), pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki lapkričio 14-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 848 (+8) tankų, 5 748 (+6) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 839 (+2) artilerijos sistemų, 393 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 206 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 278 lėktuvų, 261 sraigtasparnio, 4 316 (+21) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 509 (+2) dronų, 160 specialiosios technikos vienetų ir 399 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Britų žvalgyba: žiema apsunkins sąlygas karo fronte Ukrainoje Artėjanti žiema apsunkins sąlygas karo fronte Ukrainoje ir kels unikalius iššūkius tiek Rusijos, tiek pačios Ukrainos kariams. Tai savo naujausioje, pirmadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Kaip teigiama suvestinėje, dienos netrukus sutrumpės nuo 15–16 valandų vasarą iki maždaug devynių valandų, o tai reiškia, kad sumažės puolamųjų operacijų ir pokyčių gynybinėse fronto linijose. Anot ministerijos, naktinio matymo įranga taps labai svarbiu įrankiu, kurio neturint gali padidėti nenoras kautis naktį.Tuo metu vidutinė temperatūra, ministerijos teigimu, nukris nuo 13 laipsnių Celsijaus rugsėjo–lapkričio mėnesiais iki nulio gruodį, sausį ir vasarį, tad žieminės įrangos, įskaitant aprangą ir pastogę, neturintys kariai gali patirti su oro sąlygomis susijusių sužalojimų.Suvestinėje priduriama, kad lietingesni ir labiau vėjuoti orai bei snygis neigiamai paveiks jau ir taip žemą Rusijos karių moralę, tačiau kels iššūkių prižiūrint įrangą, dėl kurių gali padaugėti ginkluotės gedimų.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kiekvieną dieną, nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.

Chersono gyventojai iš slėptuvių traukia Ukrainos vėliavasChersono gyventojai slėpė nuo okupantų Ukrainos vėliavas. Po teritorijos atsiėmimo viena iš tų vėliavų buvo ištraukta iš slėptuvės ir suplevėsavo ant vieno iš miesto namų.Viename vaizdo įraše užfiksuota, kad Ukrainos vėliava buvo paslėpta namo kieme po šaligatvio plytelėmis. Šioje slėptuvėje vėliava išsilaikė nepriekaištingai – ištraukta ji tebebuvo puikios būklės, rašo „Unian“.Filmuotuose kadruose matyti, kaip moteris ištraukia vėliavą, kuri buvo kruopščiai įsukta į polietileną.„Šlapia, bet gyva“, – džiaugėsi Chersono gyventojai.

Analitikai: Putinas dėl Chersono iškėlė sąlygą SurovikinuiGali būti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas generolą Sergejų Surovikiną paaukštino ir leido atsitraukti iš vakarinės Chersono dalies su sąlyga, kad jis užims likusią Donecko srities dalį, naudodamas Rusijos pajėgas, susigrąžintas iš Vakarų Chersono, ir naujai mobilizuotus vyrus, skelbia Karo studijų institutas (ISW). Pasak ISW, ši versija, pateikta Ukrainos gynybos strategijų centro pirmininko Andrijaus Zagorodniuko, yra labiausiai tikėtinas paaiškinimas, kodėl rusų puolamosios operacijos, kurios buvo pradėtos spalio 28 d., vėl suintensyvėjo – iš pradžių netoli Bachmuto, o paskui pietvakariuose, prie Vuhledaro miesto. „Nes šiaip šios atakos atrodo nelogiškos: jos rengiamos toli nuo strategiškai svarbių miestų, išskyrus Bachmutą, ir buvo pradėtos Rusijos armijai nelengvu metu, iš pradžių siunčiant netinkamai paruoštus mobilizuotuosius, kol vadai minėtosiose vietose sukaupė pakankamai pajėgų, kad galėtų imtis ryžtingesnių veiksmų“, – rašo ISW. S. Surovikinas tikriausiai įsakė jiems pradėti puolimą, norėdamas pademonstruoti nuoširdų atsidavimą V. Putinui.

Sprukdami okupantai paliko net sraigtasparnįUkrainos pietuose kontratakuojančių Ukrainos pajėgų trofėjumi pirmą kartą tapo sraigtasparnis Mi-8. Šį orlaivį, bėgdami nuo ukrainiečių karių, okupantai tiesiog paliko, rašoma portale 24tv.ua.Vaizdo įrašą, kuriame galima pamatyti sveiką techniką, asmeniniame „Telegram“ kanale paviešino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas.Įkeltame vaizdo įraše matyti, kaip Chersono srityje besibazuojantys 1-ojo bataliono 28-osios brigados kariai susigrąžina Rusijos pajėgų paliktą sraigtasparnį Mi-8. Įdomu tai, kad būtent šį sraigtasparnį rusai galėjo užgrobti pačioje plataus masto invazijos pradžioje.„Nežinau, kas „nusigręžinėja“ tankus ar ką panašaus, bet mes štai „nusigręžėme“ sraigtasparnį“, – filmuotą medžiagą komentuoja Ukrainos gynėjas.Tai tikriausiai pats vertingiausias trofėjus atitinkamoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kolekcijoje. Reikia turėti omeny, kad toks sraigtasparnis kainuoja 14–17 mln. dolerių (13,6–16,5 mln. eurų).https://t.me/Ukraine_365News/40799

Nuo karo pradžios Rusijos pajėgos Ukrainoje įvykdė apie 46 400 karo nusikaltimusNuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos prokurorai užfiksavo 46 432 agresijos ir karo nusikaltimus (karo įstatymų ir papročių pažeidimas, agresyvaus karo planavimas, rengimas, pradėjimas ir vykdymas, karo propaganda ir kiti).Be to, buvo užfiksuoti 18 864 nusikaltimai Ukrainos nacionaliniam saugumui (kėsinimasis į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamumą, išdavystė, kolaboracinė veikla, pagalba valstybei agresorei, sabotažas ir kt.).

Danilovas: Rusijos kariai deokupuotame Chersono regione bando pasislėpti tarp civiliųRusijos kariai, kuriems su savo daliniais taip ir nepavyko pasitraukti iš išlaisvinto Chersono regiono, persirengia civiliais, bandydami išvengti arešto ir atsakomybės už karo nusikaltimus.Apie tai pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo „Ukrinform“ korespondentas.„Iš tiesų, tam tikra dalis (rusų kariškių – red.) persirengia civiliais, kad pasislėptų ir išvengtų atsakomybės“, – sakė jis.O. Danilovas patikino, kad Ukrainos saugumo tarnyba ir Ukrainos kariuomenė vykdo visus būtinus patikrinimus rajone. Jis pridūrė, kad sekmadienį per susitikimą, kuriam pirmininkavo prezidentas Volodymyras Zelenskis, Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai jau pranešė apie areštus.

JAV iždo sekretorė: karo Ukrainoje nutraukimas išgelbėtų pasaulio ekonomikąJungtinių Valstijų iždo sekretorė Janet Yellen pirmadienį prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Indonezijoje darė spaudimą Rusijai, sakydama, kad geriausias būdas nutraukti pasaulinę ekonominę sumaištį – sustabdyti karą Ukrainoje.„Nutraukti Rusijos karą yra moralinė būtinybė ir geriausias dalykas, kurį galime padaryti pasaulio ekonomikai“, – sakė J. Yellen žurnalistams, susitikusi su Prancūzijos kolega Bruno Le Maire‘as kurortinės Balio salos Nusa Dua mieste.Aukštos degalų ir maisto kainos – vieni svarbiausių klausimų, kurie bus aptariami aukščiausiojo lygio susitikime, ir tik nedaugelis G-20 šalių išvengė ekonominio nuopuolio.J. Yellen tikėsis, kad kaltindama Rusiją sukurs diplomatinį spaudimą, kad karas būtų nutrauktas.Šalis šeimininkė Indonezija paragino surengti derybas ir taikiai išspręsti konfliktą, tačiau, kaip ir kitos G-20 narės Kinija, Pietų Afrika ir Indija, vengė tiesiogiai kritikuoti Rusiją.Viršūnių susitikime taip pat turėtų būti aptartas poreikis pratęsti Turkijai ir Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytą susitarimą, pagal kurį gyvybiškai svarbūs Ukrainos eksportuojami grūdai ir trąšos gali būti saugiai gabenami per Juodąją jūrą.Ukraina yra viena didžiausių abiejų produktų gamintojų pasaulyje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atrodė, ketino atsisakyti susitarimo, tačiau susidūrė su aštria besivystančių šalių reakcija.Dabartinis susitarimas baigiasi lapkričio 19 dieną. B. Le Maire‘as pabrėžė, kad reikia kovoti su Rusijos invazijos daromu poveikiu, būtent su sparčiai augančiomis degalų kainomis Europoje.„Tikrai manau, kad pirmas klausimas, kurį turime svarstyti, yra, kaip sumažinti energijos kainas ir atsikratyti infliacijos“, – sakė jis.

Zelenskis: rusų žiaurumai Chersono srityje tokie patys kaip ir kituose regionuosePrezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos, susigrąžinusios Chersono miestą, rado naujų Rusijos okupantų karo nusikaltimų įrodymų.„Rusijos kariuomenė po savęs paliko tokius pat žiaurumus kaip ir kituose mūsų šalies regionuose“, – sakė jis vakaro kreipimesi.„Tyrėjai jau užfiksavo daugiau kaip 400 karo nusikaltimų“, – teigė Ukrainos vadovas, aiškiai nenurodydamas, kokioje teritorijoje jie buvo aptikti.„Randami žuvusiųjų kūnai – tiek civilių, tiek kariškių, – kalbėjo jis. – Mes surasime ir perduosime teismui kiekvieną žudiką.“Išlaisvintame mieste gyvenantys ukrainiečiai išreiškė didelį palengvėjimą dėl kelis mėnesius trukusios okupacijos pabaigos, kai Rusijos pajėgos penktadienį pasitraukė.Tačiau, kaip ir V. Zelenskis, jie teigė, kad prieš pasitraukdami rusai paliko niokojimo pėdsakus, padėjo minas ir ėmė plėšikauti – net iš zoologijos sodo vogė gyvūnus.„Dievas juos nubaus. Visus. Už viską, ką jie padarė“, – sakė 47 metų Svitlana Vilna.

Mero patarėjas: Rusijos pajėgos persikelia iš Chersono srities į Mariupolio sritį Antrą dieną iš eilės prie Mariupolio pastebima šimtai Rusijos kariškių ir civilių, atvykstančių automobiliais su rusiškais numeriais. Jie įkurdinami pensionuose ir poilsio centruose.Taip teigia Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, praneša „Ukrinform“.Anot jo, Mariupolio kryptimi atvyksta ir civilių transporto priemonių su rusiškais numeriais. „Savininkai/vairuotojai sako, kad atvyksta iš Chersono. Visi atvykėliai – ir kariškiai, ir civiliai – apsipirkinėja grivinomis“, - pranešė P. Andriuščenka.https://t.me/andriyshTime/4348

Žiniasklaida: Izraelis atakavo Rusijos naudojamą karinę oro bazę SirijojeIzraelis pradėjo raketų ataką prieš didelę Sirijos oro bazę, kurią naudojo Irano ir Rusijos kariuomenė. Tai praneša „Reuters“, remdamasi Sirijos žiniasklaida.Pasak Sirijos naujienų agentūros SANA, per smūgį aerodrome žuvo du kariai, o trys buvo sužeisti. Šaltiniai teigia, kad užpulta oro baze neseniai naudojosi Irano kariuomenė.Vienas agentūros šaltinis, neturintis teisės skelbti viešų pareiškimų, teigia, kad antskrydžiai buvo nukreipti į oro pajėgų bazę į pietryčius nuo Homso miesto.

Analitikai: po nesėkmės Chersono srityje Rusija sustiprins puolimą DonbaseRusijos puolimo operacijos Donecko srityje artimiausiomis savaitėmis suaktyvės, nes ten atvyks daugiau mobilizuotų karių, taip pat pajėgos bus atitrauktos iš vakarinės Chersono srities dalies.Remiantis naujausia Karo studijų instituto (ISW) analitikų ataskaita, Ukrainos pajėgos rajone patirs stiprų spaudimą ir Kijevui greičiausiai teks perdislokuoti karius, kad apsigintų nuo atsinaujinusių Rusijos puolimų.Anot analitikų, vargu ar rusai, nepaisant jų pastangų, pasieks reikšmingos sėkmės, nors laikui bėgant jie gali užimti Bachmutą.Ataskaitoje pažymima, kad Rusijos mobilizuoti kariai pasirodė esąs nepakankamai apmokyti, prastai aprūpinti ir labai nenoriai kovoja.Jie atvyksta ne darniais padaliniais, o dažniausiai siunčiami kaip atskiri ar maži vienetai, kad pakeistų dalinius, kurie devynis mėnesius be perstojo kovoja, patyrė niokojančių žmonių ir įrangos nuostolių ir patys yra iš esmės demoralizuoti.Dėl Rusijos puolimo Donecko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos greičiausiai turės nukreipti dalį savo pajėgų gynybai šioje srityje, tačiau pajėgos greičiausiai panaudos bent dalį atkurtos kovinės galios sustiprinti savo dabartinį kontrpuolimą Luhansko srityje arba pradėti kontrpuolimą kitoje vietoje.

Zelenskis: kovos Donecko srityje dabar tokios pat intensyvios kaip ir ankstesnėmis dienomisPrezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad kovos Donecko srityje dabar tokios pat intensyvios kaip ir ankstesnėmis dienomis.„Kovos Donecko srityje vyksta taip pat intensyviai, kaip ir ankstesnėmis dienomis. Rusijos išpuolių lygis nemažėja. Mūsų kovotojų tvirtumas ir drąsa yra aukščiausio lygio. Mes neleidžiame pažeisti savo gynybos. Už tai dėkoju kiekvienam mūsų kariui“, – pabrėžė V. Zelenskis savo vaizdo pranešime.

„The Wall Street Journal“: JAV pareigūnai skatina Ukrainą apsvarstyti taikos derybas su Rusija Aukšto rango JAV pareigūnai pradėjo raginti Ukrainos valdžios institucijas galvoti apie taikos derybas su Rusija. Pasak „The Wall Street Journal“, nors JAV prezidento Joe Bideno  administracijos pareigūnai ir toliau viešai teigia, kad Vašingtonas nespaus taikos derybų klausimo, Ukrainai buvo perduota žinia, kad Kijevas turėtų bent jau atrodyti atviras tokiu būdu užbaigti karą. „Sakome ukrainiečiams, kad jie patys turi nuspręsti, kada tai daryti. Tačiau būtų gerai tai padaryti anksčiau“, – sakė Vakarų Europos pareigūnas.

Podoliakas: tai bus ilgas kruopštus darbas, kuris atsipirksPo Chersono deokupacijos visos Ukrainos teritorijos bus išlaisvintos iš okupantų. Šiuo metu rengiami išlaisvinimo planai, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Volodymyro Zelenskio patarėjas M. Podolyakas agentūrai UNIAN.„Rengiami planai dėl Azovo jūros, Zaporožės atominės elektrinės ir Zaporožės regiono blokados, rengiamas kairiojo Chersono kranto išlaisvinimo scenarijus, siekiant atimti iš Kryme susitelkusios Rusijos grupuotės mobilumą“, – sakė jis.Patarėjas pridūrė, kad tai sunkus darbas.„Kai Charkovo sritis buvo greitai išvaduota, visi tikėjosi, kad viskas taip ir toliau tęsis, tačiau kurį laiką viskas sulėtėjo ir žmonės šiek tiek nusivylė. Dabar Chersonas vėl suteikia postūmį ir visi sako: „Rytoj užimkime Krymą!“ Ne, tai bus ilgas kruopštus darbas, kuris atsipirks“, – pažymėjo Podoliakas.Pasak patarėjo, nereikėtų pamiršti, kad padėtis Luhansko ir Donecko kryptimis yra itin sudėtinga.“...Suprantu, kad Chersono euforijos fone tai nueina į antrą planą, bet mes žiūrime pragmatiškai. Vyksta intensyvūs mūšiai Bachmuto, Soledaro ir Avdejevkos kryptimi“, – sakė jis.

Podoliakas: Rusija išgyvens sumaišties erąRusija pralaimės ir išgyvens itin netinkamos ir neprofesionalios Vladimiro Putino sukurtos valdymo sistemos lūžių erą.„Jie visi pralaimės, jie visi save suvalgys... Rusija išgyvens sumaišties erą, nesistemingų vidinių spontaniškų kovų įvairiose teritorijose erą, Putino sukurtos itin neadekvačios ir neprofesionalios valdymo sistemos lūžių erą“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.

Po Chersono sėkmės Kyjivas žada toliau stumti Rusiją iš šaliesUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo ir toliau stumti Rusijos pajėgas iš šalies po to, kai jos pasitraukė iš Chersono, palikdamos po savęs nuniokotas, badaujančias ir užminuotas žemes pietiniame Ukrainos mieste.Rusijos atsitraukimas iš Chersono tapo pergalingu momentu Ukrainai, šaliai priešinantis jau beveik devynis mėnesius trunkančiai Maskvos invazijai.Chersono gyventojai apkabino ir išbučiavo atvykstančius Ukrainos karius.„Pamatysime dar daug tokių sveikinimų Ukrainos kariams, išlaisvinantiems Rusijos kontroliuojamą teritoriją“, – sakė šalies vadovas V. Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi šeštadienį.„Mes nei vieno nepamirštame, nei vieno nepaliksime“, – pažadėjo jis žmonėms vis dar okupuotuose Ukrainos miestuose ir kaimuose.Tai, kad Ukraina atkovojo Chersoną, buvo didelė Kremliaus nesėkmė – naujausia iš daugelio mūšio lauke patirtų pralaimėjimų.Tai įvyko praėjus maždaug šešioms savaitėms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pažeisdamas tarptautinę teisę, aneksavo Chersono regioną bei dar tris provincijas pietų ir rytų Ukrainoje, paskelbdamas jas Rusijos teritorija.Sekmadienį Ukrainos pajėgoms sustiprinus savo pozicijas Chersone, valdžios institucijos sprendė nelengvą užduotį – mieste išvalyti sprogstamuosius užtaisus ir atkurti pagrindines viešąsias paslaugas.Vienas Ukrainos pareigūnas padėtį Chersone apibūdino kaip „humanitarinę katastrofą“.Teigiama, kad likusiems miesto gyventojams trūksta vandens, vaistų ir maisto. Dėl elektros energijos trūkumo stinga pagrindinių maisto produktų, pavyzdžiui, duonos.Ukrainos policija paragino gyventojus padėti atpažinti aštuonis mėnesius trukusios okupacijos metu su Rusijos pajėgomis bendradarbiavusius asmenis.Išvykus Rusijos kariuomenei, šeštadienį į miestą sugrįžo Ukrainos policijos pareigūnai ir visuomeninio transliavimo tarnybos.Ukrainos nacionalinės policijos vadas Ihoris Klymenko šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad mieste dirba apie 200 pareigūnų, įrenginėjančių kontrolės postus ir fiksuojančių galimų karo nusikaltimų įrodymus.Į rytus nuo Chersono esančios Kachovkos, kuri gali tapti dar vienu Ukrainos susigrąžintu rajonu žygyje į Maskvos neteisėtai aneksuotas teritorijas, administracija šeštadienį paskelbė evakuojanti savo darbuotojus.„Šiandien administracija yra pagrindinis ukrainiečių atakų taikinys“, – sakė Maskvos paskirtas Kachovkos vadovas Pavelas Filipčiukas.„Todėl Chersono srities vyriausybės įsakymu mes, kaip valdžia, persikeliame į saugesnę teritoriją, iš kurios vadovausime apygardai“, – rašė jis „Telegram“.Tuo metu Nikopolio miestas, išsidėstęs kairiajame Dniepro krante prie Kachovkos tvenkinio, naktį buvo smarkiai apšaudytas, sekmadienį pranešė Dniepropetrovsko srities tarybos pirmininkas Mykola Lukašukas.„Telegram“ jis rašė, kad dvi moterys buvo sužeistos, tačiau jų būklė ligoninėje stabili.Pasak jo, buvo sugriautas vienas privatus namas ir du ūkiniai pastatai, apgadinta daugiau kaip 40 gyvenamųjų namų, daugiau kaip 24 komercinės paskirties pastatų, mokykla, registrų biuras ir elektros tinklai.M. Lukašuko teigimu, Marhaneco miestas taip pat buvo apšaudytas – apgadinti du privatūs namai, tačiau apie sužeistuosius nepranešta.Nikopolis ir Marhanecis yra kitapus Dniepro upės nuo Zaporožės atominės elektrinės – didžiausios Europoje.Šeštadienį socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose matyti, kaip ukrainiečių aktyvistai Chersone šalina okupacinės valdžios pastatytas atminimo lentas.Ukrainos pasipriešinimo okupuotose teritorijose judėjimo „Yellow Ribbon“ „Telegram“ platformoje patalpintoje žinutėje matyti, kaip du žmonės parke nuima atminimo lentas, kuriose pavaizduoti sovietų laikų kariškiai.Šalies pietuose suintensyvėjus Ukrainos kontrpuolimui, Maskva paskelbė, kad Rusijos pajėgos atsitraukia per Dniepro upę, kuri skiria Chersono regioną ir visą Ukrainą.Per pastaruosius du mėnesius Ukrainos kariuomenė teigė atkovojusi dešimtis miestų ir kaimų į šiaurę nuo Chersono miesto. Anot jos, būtent ten vyksta stabilizavimo veiksmai.Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba stengėsi sutramdyti džiūgavimą dėl Rusijos atsitraukimo iš Chersono.„Laimime mūšius vietoje, bet karas tęsiasi“, – sakė jis iš Kambodžos, kur dalyvavo Pietryčių Azijos valstybių asociacijos aukščiausiojo lygio susitikime.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį žurnalistams teigė, kad bendras pareiškimas dėl viršūnių susitikimo rezultatų nebuvo priimtas.„Amerikos pusė ir jos partneriai primygtinai reikalavo nepriimtino padėties Ukrainoje ir aplink ją vertinimo“, – pareiškė jis.Kremlių piktina Vakarų sąjungininkių, įskaitant Jungtines Valstijas, parama Ukrainai.

Rusijos okupantai telkia savo karius prie MelitopolioTai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“, remdamasis operatyvine informacija nuo 18.00 val.„Netoli Melitopolio Zaporožės srityje, Zaporožės regione, telkiama okupacinės kariuomenės grupuotė. Miesto perimetru statomi įtvirtinimai ir įtvirtinimai“, – sakoma pareiškime.

Generolas įvardijo prioritetus kare su RusijaDabar Ukrainos ginkluotosios pajėgos prioritetą teikia judėjimui link Rusijos okupuoto Krymo ir okupuotų Donbaso teritorijų.„Manau, kad pietinis (frontas – red.) – iki Krymo, o rytinis – ilgalaikėje perspektyvoje Luhansko ir Donecko regionas – yra šiandieninių ginkluotųjų pajėgų prioritetai ir mūsų didelių pergalių perspektyvos. Manau, kad artimiausiais mėnesiais tokių scenarijų gali būti“, – sakė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas generolas Mykola Malomužas.

Landsbergis pasveikino D. Kulebą su atkovotu Chersonu: Lietuva palaikys Ukrainą iki pergalėsUžsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sekmandienį pasveikino Ukrainos užsienio reikalų ministrą Dmytro Kuleba su iš Rusijos okupantų atkovotu Chersono miestu. G. Landsbergis pažymėjo, kad ukrainiečiai laimi mūšio lauke, o Lietuva, akcentavo ministras, ir toliau rems Ukrainą – tol, kol ji pasieks pergalę.„Šiandien aš kalbėjau su Dmytro Kuleba ir jį patikinau, kad Lietuva palaikys Ukrainą iki pergalės Ukrainos sąlygomis. Tai mažiausia ko nusipelnė Ukrainos žmonės“, – savo tviterio paskyroje rašė G. Landsbergis.Tai, kad dėl išlaisvinto Chersono sulaukė sveikinimo iš G. Landsbergio tviterio žinutėje pranešė ir Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba. Pasak jo, pokalbio su Lietuvos ministru metu taip pat aptartas specialaus tribunolo dėl Rusijos vykdomų nusikaltimų Ukrainoje klausimas.Rusijos armija okupavo Chersoną kovo 2 d., o Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino miestą lapkričio 11 d.

Ukrainos pareigūnas: priešas užminavo beveik visą ChersonąRusai, kurie spruko iš Chersono, spaudžiami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, prieš tai užminavo beveik visą miestą.Tai sekmadienį savo „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos viršininkas Jaroslavas Januševičius, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Brangūs draugai! Chersone antrą dieną švenčiamas miesto išvadavimas. Žmonės eina į gatves ir aikštes su Ukrainos vėliavomis, džiaugiasi, dėkoja Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Bet aš noriu visus įspėti. Dabar atliekami išminavimo darbai. Priešas užminavo beveik viską. Labai jus prašau nesirinkti judriose vietose. Be to, rytoj, lapkričio 14-ąją, miesto centre vyks išminavimo darbai. Todėl labai prašau nevažiuoti į centrinę miesto dalį“, - pabrėžė pareigūnas.Ukraina susigrąžino Chersono kontrolę penktadienį. O šeštadienį Ukrainos prezidento biuras pranešė, kad Chersone ir srityje pradėjo darbą regiono karinės administracijos vadovas J. Januševičius, Ukrainos nacionalinės policijos ir Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai.Rusijos armija okupavo Chersoną kovo 2 d., o Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino miestą lapkričio 11 d.

Ukrainos pareigūnai tiria, ar Kyjivo Pečorų lauroje buvo meldžiamasi už RusijąUkrainos teisėsaugos institucijų atstovai tiria vaizdo įrašą iš Kyjivo Pečorų lauros, kuriame Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios dvasininkai per pamaldas esą meldžiasi už Rusiją.Tai sekmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministru Oleksandru Tkačenka.„Vaizdo įrašą iš pamaldų vienoje iš Kyjivo Pečorų lauros šventyklų, kurį paskelbė tėvas Michailas Jemeljanovas iš Ukrainos stačiatikių bažnyčios, jau tiria Ukrainos nacionalinė policija ir Ukrainos saugumo tarnyba“, - pareiškė jis.Pasak ministro, pirmiausia reikia nustatyti įrašo autentiškumą, nuo to priklausys tolesni pareigūnų veiksmai ir pasekmės.„Jeigu paaiškės, kad vaizdo įrašas yra autentiškas, mes paraginsime tučtuojau imtis procesinių veiksmų prieš Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios vadovus“, - pabrėžė O. Tkačenka.„rbc.ua“ primena, kad gegužės mėnesį Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčia paskelbė esanti savarankiška ir nepriklausoma nuo Rusijos stačiatikių bažnyčios.

Pietų Korėja žada didinti humanitarinę pagalbą UkrainaiPietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas žada didinti humanitarinę pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai.Jis tai pareiškė sekmadienį Pietryčių Azijos šalių organizacijos (ASEAN) viršūnių susitikimo kuluaruose, praneša naujienų agentūra „Yonhap“.„Rusijos įsiveržimas yra tarptautinės teisės pažeidimas ir grėsmė Ukrainos žmonių gyvybėms ir žmogaus teisėms“, - sakė valstybės vadovas.Yoon Suk-yeolas pažymėjo, kad reikia gerbti Ukrainos suverenitetą, teritorijos vientisumą ir politinę nepriklausomybę, ir pareiškė, kad Pietų Korėja toliau didins humanitarinę pagalbą karo niokojamai šaliai.Anksčiau pasirodė pranešimų, kad Pietų Korėja parduos Jungtinėms Valstijoms 155 mm kalibro artilerijos sviedinių, kurie vėliau bus perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Bet penktadienį Seulas paneigė šią informaciją.Pietų Korėjos „politika netiekti Ukrainai mirtinos ginkluotės išlieka nepakitusi“, sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.

Lavrovas atvyko į Balyje vykstantį G-20 viršūnių susitikimąRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį atvyko į Indonezijos salą Balį dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime vietoj prezidento Vladimiro Putino, kuris nusprendė jame nedalyvauti, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.S. Lavrovą pasitiko garbės sargyba ir tradiciniai šokėjai, tačiau tikimasi, kad aukščiausiojo lygio susitikime jis sulauks kritikos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir grasinimų konflikte panaudoti branduolinį ginklą.https://twitter.com/nexta_tv/status/1591759549970939904?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1591759549970939904%7Ctwgr%5E227634de72c91ffc1bd61fbe6f71004d8d9bb167%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.tv3.lt%2Fnaujiena%2Fuzsienis%2Fkaras-ukrainoje-kraujuojantis-diktatorius-putinas-prognozuoja-kad-jo-dienos-valdzioje-yra-suskaiciuotos-n1200546%3Fpriority%3D2

Sakartvelo prezidentė: šalyje pasiliko apie 100 tūkst. rusųRusijoje paskelbus dalinę mobilizaciją, sieną su Sakartvelu kirto apie 700 tūkst. rusų, iš jų 100 tūkst. pasiliko šalyje.Tai interviu radijo stočiai „France Inter“ pareiškė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili.„Daugiau kaip 700 tūkst. Rusijos gyventojų perėjo sieną su Sakartvelu, iš jų 600 tūkst. išvažiavo į Armėniją, Turkiją ir Europos šalis. Maždaug 100 tūkst. pasiliko. Jokių rimtesnių incidentų nekilo. Kartais pasitaiko apsižodžiavimų, bet apskritai šie rusai aiškiai nenori, kad juos ištiktų kariaujančios Putino Rusijos likimas, nenori būti mobilizuoti“, - teigė Sakartvelo valstybės vadovė.Ji taip pat pranešė, kad šiuo metu Sakartvele prieglobstį rado apie 30 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių.Spalio mėnesį Sakartvelo sveikatos apsaugos ministras Zurabas Azarašvilis informavo, kad pagalbos pabėgėliams iš Ukrainos programa pratęsiama šešiems mėnesiams.https://twitter.com/nexta_tv/status/1591721960865669120?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1591721960865669120%7Ctwgr%5Edd83336a80edf86dd526513fa592fa593acdf566%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.tv3.lt%2Fnaujiena%2Fuzsienis%2Fkaras-ukrainoje-kraujuojantis-diktatorius-putinas-prognozuoja-kad-jo-dienos-valdzioje-yra-suskaiciuotos-n1200546%3Fpriority%3D2

Pasiūlė atimti pilietybęRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė atimti pilietybę už „klastotes apie karą“ ir „armijos diskreditavimą“, praneša Rusijos žiniasklaida.https://twitter.com/nexta_tv/status/1591684300545884161?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1591684300545884161%7Ctwgr%5Edd83336a80edf86dd526513fa592fa593acdf566%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.tv3.lt%2Fnaujiena%2Fuzsienis%2Fkaras-ukrainoje-kraujuojantis-diktatorius-putinas-prognozuoja-kad-jo-dienos-valdzioje-yra-suskaiciuotos-n1200546%3Fpriority%3D2

BBC: Chersonas yra didžiausias rusų praradimas po pasitraukimo iš KijevoChersono praradimas praktiškai prilygsta gėdingam Rusijos atsitraukimui iš pozicijų prie Kyjivo šių metų pavasarį. Vladimiro Putino pajėgos apleido vienintelį srities centrą, kuri pavyko užimti per visą šį karą.Kaip teigiama BBC medžiagoje, Rusijos Federacija jau prarado užimtas teritorijas rytuose, nuskandintas Juodosios jūros flotilės flagmanas, iki pat dabar nefunkcionuoja susprogdintas Rusijos tiltas į okupuotą Krymą.„Kaip ir nesėkmingas bandymas užimti Kyjivą, Chersono išlaikymas tapo paprasčiausiai neįmanomas“, – teigiama BBC publikacijoje.Anot straipsnio autorių, Chersono deokupacija – kantrios, kruopščiai suplanuotos dar liepą prasidėjusios Ukrainos karinės operacijos kulminacija.Akcentuojama, kad izoliuodamas Rusijos pajėgas ir įtikinęs Maskvą, kad Chersonas jau tuoj bus atakuojamas, Kyjivas pradėjo tylų puolimą aplink Charkivą, taip kaip reikiant nemaloniai nustebindamas Kremlių.Spalio pradžioje sprogimas neutralizavo Kerčės tiltą, jungiantį Rusiją su okupuotu Krymu. Taip buvo nutraukta viena iš svarbiausių Rusijos Federacijos pajėgų aprūpinimo arterijų.„Nepaisant V. Putino pareiškimų, kad Chersonas „amžiams“ bus Rusija, po Maskvos organizuoto „referendumo“ rugsėjo pabaigoje karinė jo pajėgų padėtis į vakarus nuo Dnepro upės darėsi vis nepalankesnė. Rusijos atsitraukimas prasidėjo tyliai ir daugiausia naktimis“, – rašo BBC.Nors Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau įžengė į Chersoną, Ukrainos valdžia vis dar elgiasi atsargiai. Žvalgyba įtaria, kad Chersone dar gali būti tūkstančiai Rusijos karių. Nuogąstaujama ir dėl minų.„Tas atsargumas artimiausiu metu tikrai niekur nedings. Mūšis už Chersoną jaubaigiasi. Įsikūrę naujose pozicijose už upės, rusai greičiausiai jau svarsto, koks bus kitas Ukrainos žingsnis“, – teigiama BBC publikacijoje.

„Ukrainos geležinkeliai“ pradeda labdaros projektą – pardavinėja bilietus į Donecką, Luhanską ir SimferopolįBendrovė „Ukrainos geležinkeliai“ kartu su platforma „United24“ pradeda labdaros projektą „Bilietai į pergalę“ – jau nuo sekmadienio galima įsigyti bilietų į tris pirmuosius reisus iš Kyjivo į penkis miestus: jau išlaisvintą Chersoną, taip pat į Mariupolį, Donecką, Luhanską ir Simferopolį, praneša „Interfax-Ukraina“.„Bilietą galima įsigyti ir saugoti kaip tikėjimo Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir šalies išvadavimo iš okupantų simbolį, o juo pasinaudoti bus galima iškart po deokupacijos. Kai tik traukinių eismas bus atnaujintas, geležinkelininkai praneš išvykimo datą ir vietą“, - sakoma kompanijos pranešime.„Ukrainos geležinkeliai“ patikslina, kad bilietais Kyjivas – Chersonas bus galima pasinaudoti jau artimiausiu metu.Keleivius veš „Traukinys į pergalę“, kurio vagonus puošia piešiniai, skirti ukrainiečių žygdarbiams laikinai okupuotose teritorijose.Pinigai už bilietus bus skirti labdarai.

Rusija teigia, kad JAV skatina Pietryčių Azijos militarizacijąRusijos užsienio reikalų ministras sekmadienį apkaltino Jungtines Valstijas skatinant militarizaciją Pietryčių Azijoje, sakydamas, kad Vašingtonas bando apriboti Pekino ir Maskvos įtaką regione.Sergejus Lavrovas kalbėjosi su žurnalistais Pnom Penio oro uoste po dalyvavimo Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) susitikime Kambodžoje, prieš jam išskrendant į Balį, kur vyks Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio renginys, kuriame susitiks Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Joe Bidenas.Anksčiau sekmadienį J. Bidenas sakė, kad su Xi Jinpingu nustatys „raudonąsias linijas“.Vašingtonas bando didinti savo įtaką Pietryčių Azijoje, nerimaudamas dėl vis agresyvesnio Pekino elgesio regione, kurį jis laiko savo strateginiu užnugariu.S. Lavrovas apkaltino JAV skatinant „šio regiono militarizavimą, kuriuo aiškiai siekiama sulaikyti Kiniją ir apriboti Rusijos interesus regione“.Tęsiantis invazijai į Ukrainą ir Vakarų sankcijoms, Rusija pasuko į Pietryčių Aziją, bandydama sustiprinti savo pažeistą ekonomiką.S. Lavrovas Vašingtono strategiją, pagal kurią JAV siekia užmegzti glaudesnius santykius su Pietryčių Azijos valstybėmis, pavadino „neįtraukiančia ir konkuruojančia su ASEAN sukurtomis įtraukiančiomis struktūromis“.Regioniniame viršūnių susitikime Kambodžoje dominavo tarptautiniai klausimai, iš pradžių Ukrainai, o vėliau JAV ir Kinijos priešpriešai užgožus vietos lygmens temas, tokias kaip Mianmaras.

Putinui – atvira kritika: nuskambėjo beprecedenčiai pareiškimaiAmerikos Karinių tyrimų institutas (ISW) savo naujausioje ataskaitoje rašo apie precedento neturinčią kritikos bangą, kurios po Chersono sugrįžimo į Ukrainos rankas sulaukė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.Rusijos karių pasitraukimas iš Chersono lėmė ideologinį karo šalininkų ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susipriešinimą. Įvykiai Chersone sumenkino nacionalistų tikėjimą, kad V. Putinas tesės savo pažadus, ir paskatino abejones, ar prezidentas iš viso pajėgus įvykdyti, ką žadėjęs. ISW ekspertai kaip pavyzdį pateikia agresyviojo „rusiškojo pasaulio“ ideologo Aleksandro Dugino publikaciją, kurioje jis atvirai kritikuoja V. Putiną dėl sprendimo atiduoti Chersoną. V. Putinui vis sunkiau suvaldyti savo radikaliausius šalinininkus, kurie labai nepatenkinti jo nesugebėjimu pasiekti taip laukiamų karo rezultatų – Ukrainos valdžios nuvertimo ir visos šalies užėmimo, jau anksčiau rašė ISW ekspertai.Nacionalistinių pažiūrų propagandininkai, tarp kurių ir televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas, vis dažniau iš Kremliaus ir karinės vadovybės reikalauja visapusiško įsitraukimo į karą Ukrainoje. V. Solovjovas po Chersono atidavimo ragino skelbti pilną mobilizaciją ir atleisti kompetencijos stokojančius pareigūnus. Anot ISW versijos, šiuo metu V. Putinui tenkanti karo šalinininkų kritika neturi precedento, o vieši ir garsūs A. Dugino pareiškimai, skirti prezidentui, gali byloti apie radikalų nacionalizmo ideologų nuotaikų pokytį.Su karine bendrove „Vagner“ susiję kanalai taip pat reiškia pretenzijų Kremliui dėl Chersono praradimo – tai gali būti ir toliau augančios jėgos struktūrų įtakos įrodymas. Dalis tinklaraštininkų leidžia suprasti, kad Kremlius, esą, pardavė Chersoną ir pabrėžia, kad Rusijos valdžia reguliariai perleidžia teritorijas,neatsiklausę vietos žmonių nuomonės. Sustiprėjusi kritika dėl pasitraukimo iš Chersono kontrastuoja su ankstesniu karinių tinklaraštininkų šiam sprendimui reikštu palaikymu, pabrėžia ISW.Rusijos karinė vadovybė nesėkmingai stengiasi apjungti susiskaldžiusias karines pajėgas, kurias sudaro labai skirtingos kvalifikacijos ir patirties žmonės, į bent kiek pajėgesnę ir patikimesnę kovinę jėgą.Konkrečiai šiuo atveju kalbama apie tai, kaip integruoti „Luhansko Liaudies Respublikos“ ir „Donecko Liaudies Respublikos“ armijas į Rusijos ginkluotąsias pajėgas. Bandymai sujungti minėtąsias armijas, Rusijos armijos samdinius, savanorius, mobilizuotuosius ir „Vagner“ kovotojus, anot ekspertų, sukuriavidiniams konfliktams palankią terpę.

Į Rusijos mokyklas grįžta karinis rengimasRusijos vyriausybė grąžina į mokyklas karinį rengimą, kuris buvo panaikintas dar 1993 metais.Tai sekmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.Šią savaitę Rusijos švietimo ministras Sergejus Kravcovas pareiškė, kad karinis rengimas grįš į šalies mokyklas nuo 2023 metų rugsėjo. Moksleiviai bus rengiami pagal sovietinių laikų programą. Jie bus mokomi, kaip elgtis per chemines ar branduolines atakas, teikti pirmąją medicinos pagalbą ir šaudyti iš Kalašnikovo automatų.Rusijos valdininkai mėgino atnaujinti karinį rengimą mokyklose dar 2014 metais, kai buvo okupuotas Krymas.Pasak Didžiosios Britanijos žvalgybos, šitaip Rusijoje norėta pagerinti šaukiamojo amžiaus jaunuolių rengimą, bet per aštuonerius metus situacija nepasikeitė.Rusijos gynybos ministerija pritaria karinio rengimo grąžinimui į mokyklas ir ragina skirti jam ne mažiau kaip 140 valandų per mokslo metus.„rbc.ua“ primena, kad Rusija jau ruošiasi antrajai mobilizacijos bangai, o vyrai gauna šaukimus, kuriuose nurodytos ateinančių metų datos.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 650 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 650 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki lapkričio 13 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 80 860 kareivių. Tai sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 840 tankų, 5 742 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 837 artilerijos sistemų, 393 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 206 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 278 lėktuvų, 261 sraigtasparnio, 1 507 dronų, 399 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 295 automobilių, 160 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Krymo partizanai teigia likvidavę 30 Rusijos kariškiųKrymo pogrindinio judėjimo „Ateš“ aktyvistai teigia likvidavę Simferopolio ligoninėse 30 Rusijos kariškių.Tai sekmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis partizanų informacija „Telegram“ kanale.„Simferopolio karo ligoninėse „Ateš“ agentai sėkmingai likvidavo 30 Rusijos armijos kariškių. Mes padėjome nepribaigtiems priešams pasiekti Dievo teismą“, - sakoma oficialiame judėjimo pareiškime.Krymo partizanai pažymi, kad šios informacijos patikimumą galima patikrinti palatose ir lavoninėse. „Ateš“ taip pat paskelbė 25 likviduotų Rusijos kariškių pavardes.Išvakarėse buvo pranešta, kad „Ateš“ agentai apsilankė Sevastopolio karinių jūrų pajėgų klinikinėje ligoninėje ir 2-uosiuose gimdymo namuose, kur buvo gydomi sužeisti rusų kareiviai.„rbc.ua“ primena, kad rugpjūčio mėnesį buvo pranešta apie masinį Rusijos kariškių apsinuodijimą žiurkių nuodais vienoje Sevastopolio ligoninėje.

Rusijos pajėgos apšaudė Dniepropetrovsko sritį, sužeisti du žmonėsDnipropetrovsko srities gubernatorius Valentynas Rezničenka pranešė, kad naktį, lapkričio 13 d., Rusijos pajėgos apšaudė Nikopolio miestą ir Marhanetso bendruomenę. Per išpuolį buvo sužeistos dvi 46 ir 82 metų moterys, kurios paguldytos į ligoninę. Nikopolio mieste buvo apgadinta daugiau nei 40 daugiaaukščių ir privačių pastatų, daugiau nei dvi dešimtys komercinių pastatų, keli dujotiekiai ir elektros linijos.

Baltarusija: Bresto srityje, kur dislokuojami Rusijos daliniai, didėja socialinė įtampaBaltarusijos Bresto srityje, kur dislokuojami atvykstantys Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai, didėja socialinė įtampa.Tokią informaciją „Facebook“ paskyroje paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.„Baltarusijos Bresto srityje, ypač tuose rajonuose, kur dislokuojami atvykstantys Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai, gerokai padidėjo socialinė įtampa. Be kita ko, vietos ligoninės perpildytos Rusijos kariškių, kurie masiškai serga dėl nepatenkinamų sąlygų palapinių miesteliuose“, - sakoma pranešime.Pasak Generalinio štabo atstovų, dėl to gydytojai yra priversti atsisakyti aptarnauti Baltarusijos piliečius, kuriems reikalingas gydymas.Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios Minsko režimas padeda agresorei.

Chersono vadovybė teigia, kad rusai apšaudė okupuotą Hornostaivką, yra žuvusiųjųRusijos kariai apšaudė iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų „Grad“ jų užimtą Hornostaivką Chersono srityje, rašo BBC. Apie tai telegramo kanalu pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius.„Siaubingos žinios iš Hornostaivką, Kachovsko rajono. Rusijos užpuolikai iš „Grad“ apšaudė kaimą", - sakė J. Januševičius.Pasak jo, smūgiai buvo nukreipti į civilinę infrastruktūrą, žuvo dvi moterys, apgadinta apie 10 namų.Januševičius pridūrė, kad tokiais metodais rusai nori įtikinti Hornostaivkos gyventojus vadinamajai evakuacijai.„Patys rusų kariškiai slepiasi vietos gyventojų rūsiuose“, - sakė jis.

Zelenskis: mes tikrai pamatysime, kaip Ukrainos pajėgos bus pasveikintos Kryme su Ukrainos vėliavomisUkrainos prezidentas vakariniame kreipimesi patvirtino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė 60 gyvenviečių išlaisvintoje Chersono srityje kontrolę.„Nustatyta daugiau kaip 60 gyvenviečių kontrolė. Prieš pabėgdami užpuolikai sunaikino visą svarbiausią infrastruktūrą. Viską atkursime, nors tam reikia laiko“, - sakė jis. Ukrainos prezidentą cituoja BBC. V. Zelenskis taip pat paminėjo Chersoną ir jo išlaisvinimą bei pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasieks, jog būtų grąžintos visos okupuotos teritorijos.„Šiandien visi kartu jaučiamės pakylėti. Nežinau, ar turime bent vieną, kuris dar nėra žiūrėjęs vaizdo įrašo, kuriame mūsų Chersono gyventojai susitinka su Ukrainos gynėjais.Ir tokių susitikimų pamatysime dar daug. Tuose miestuose ir kaimuose, kurie vis dar yra okupuoti. Mes nieko nepamirštame, niekam neužmiršime, niekam neužleisime. Atvyksime į visus savo miestus ir kaimus Donbase. Mes tikrai pamatysime, kaip Ukrainos pajėgos bus pasveikintos Kryme su Ukrainos vėliavomis, kurias jie ten laiko, o išlaisvinimo dieną gatvėse bus šimtai žmonių“, - sakė V. Zelenskis.

Išlaisvintame Chersone kol kas nėra elektros, vandens ir vaistųKai Ukrainos pajėgos ir Vakarų žurnalistai pirmą kartą po aštuonis mėnesius trukusios Rusijos okupacijos įžengė į Chersoną, mieste nebuvo nei elektros, nei vandens, nei elektros, nors, pasak vietos pareigūnų, yra šiek tiek dujų, BBC portale pasakoja iš Kyjivo dirbanti žurnalistė Anastasia Levchenko. Dabar ukrainiečiams pranešama, kad aplinkiniai Chersono srities miestai ir kaimai elektrą gaus nuo kitos savaitės pirmadienio.Tačiau pačiame Chersone elektra bus atkurta vėliau. Pasak elektros energijos bendrovės, tai gali įvykti per artimiausią mėnesį.Tuo tarpu Ukrainos televizija atnaujino transliacijas regione ir yra svarbus informacijos šaltinis vietos gyventojams.

Rusija paskelbė naują Chersono regiono sostinęRusija naująja laikinąja Chersono srities administracine sostine paskelbė pietryčių Ukrainos uostamiestį Heničeską.Heničeskas yra netoli Rusijos okupuoto Krymo ir toli nuo Chersono, kurį Ukrainos pajėgos atgavo penktadienį. Jis mažesnis už Chersoną ir yra prie Azovo jūros, rašo BBC. Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ teigia, kad valdžios institucijos iš vakarinio Dniepro upės kranto, t. y. iš Chersono miesto ir jo apylinkių, evakavo visas regionines įstaigas, taip pat „statulas ir istorinius eksponatus“. Pranešama, kad iš šios teritorijos buvo evakuota daugiau kaip 115 000 žmonių.Chersonas buvo vienas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos prezidentas Vladimiras Putinas teigė aneksavęs rugsėjo mėn. Rusija 2014 m. aneksavo Krymą.

Ukrainos kariuomenė išlaisvintoje Chersono srityje ieško rusų karių ir įrangosUkrainos kariuomenės operatyvinė vadovybė kasdieninėje suvestinėje informuoja, kad jos padaliniai ieško Rusijos karių, persirengusių civiliais, ir įrangos išlaisvintoje Chersono srities teritorijoje, rašo BBC.

Ukraina dėkinga JAV už paramąUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kuris Kambodžoje susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, sako, kad buvo „labai nedaug tų, kurie tikėjo, kad Ukraina išliks“, ir pakartojo, kad Ukraina yra dėkinga JAV už paramą.„Tai artėja, ir mūsų pergalė bus mūsų bendra pergalė – visų taiką mylinčių tautų visame pasaulyje pergalė“, - pridūrė jis.Savo ruožtu Blinkenas sveikino Ukrainos kariuomenės ir žmonių „nepaprastą drąsą“ ir pažadėjo, kad JAV parama „tęs tiek, kiek reikės“, jog Rusija būtų nugalėta, praneša naujienų agentūra AFP, kurią cituoja BBC. https://twitter.com/DmytroKuleba/status/1591419604349452289?ref_src=twsrc%5Etfw

Zelenskis: Ukraina renka lėšas bepiločiams orlaiviamsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo oficialiame telegramo kanale paskelbė pranešimą apie lėšų rinkimo pradžią bepiločių orlaivių flotilei Ukrainoje sukurti, rašo BBC. Pasak jo, Ukrainai reikia bepiločių orlaivių, kad „apsaugotų mūsų jūrų vandenis ir taikius miestus nuo Rusijos raketų, paleistų iš laivų“.Be to, pasak V. Zelenskio, Ukrainos ginkluotosios pajėgos tokiomis priemonėmis atblokuos koridorių civiliniams laivams, gabenantiems grūdus iš Ukrainos uostų.Lėšų rinkimo svetainėje, kurioje renkamos lėšos bepiločiams orlaiviams, teigiama, kad tokios transporto priemonės yra unikalus Ukrainos kūrinys.

Iš Chersono pasitraukusios Rusijos pajėgos perkėlė administracinį centrąRusijos kareiviams penktadienį pasitraukus iš pietinio Ukrainos regiono sostinės Chersono, okupacinės pajėgos perkėlė savo regioninį administracinį centrą. Didelė Rusijos administracijos dalis jau buvo perkelta į Heničesko miestą, šeštadienį pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros, remdamosi Chersono okupacinės administracijos atstovu.Heničeskas yra pačiuose Chersono regiono pietryčiuose prie Azovo jūros ir tik už kelių dešimčių kilometrų nuo Juodosios jūros Krymo pusiasalio, Maskvos aneksuoto 2014 metais. Rusija užėmė didžiąją dalį Chersono srities beveik pačioje vasario pabaigoje pradėtos invazijos į Ukrainą pradžioje. Kremlius, pažeisdamas tarptautinę teisę, rugsėjį aneksavo Chersoną, taip pat Ukrainos Zaporižios, Luhansko ir Donecko sritis. Ukrainos kontrpuolimo spaudžiama Maskva praėjusį trečiadienį paskelbė, kad išveda savo karius iš visų Chersono dalių, esančių į šiaurės vakarus nuo Dnipro upės, įskaitant regiono sostinę. Tarptautiniai stebėtojai tai vertina kaip vieną didžiausių Rusijos kariuomenės pralaimėjimų šiame kare. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija šeštadienį pareiškė, kad pasitraukimas padarė „didelę žalą“ Rusijos reputacijai.

D. Kuleba: Vakarai yra pakeliui į „bendrą pergalę“Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šeštadienį sakė, kad Vakarai yra pakeliui į „bendrą pergalę“ prieš Rusiją, ir dėkojo už karinę pagalbą, iš dalies nulėmusią tai, kad ukrainiečių pajėgos atkovojo Chersono miestą.„Labai mažai kas tikėjo, kad Ukraina išliks“, – sakė D. Kuleba, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikimo Kambodžoje kuluaruose susitikęs su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu).„Tik drauge galėsime nugalėti ir išvaryti Rusiją iš Ukrainos. Esame pakeliui, – kalbėjo D. Kuleba. – Tai artėja ir mūsų pergalė bus mūsų bendra pergalė – visų taiką branginančių pasaulio šalių pergalė.“Pasak ministro, Chersono išvadavimą švenčiantys ukrainiečiai taip pat braukia „dėkingumo ašaras“, kad Jungtinės Valstijos skyrė milijardų dolerių (eurų) vertės karinę pagalbą.„Visuomet būsime dėkingi už viską, ką prezidentas [Joe] Bidenas (Džo Baidenas) ir Amerikos žmonės, nepriklausomai nuo jų vidaus politikos preferencijų, padarė, kad taip įvyktų“, – sakė D. Kuleba. Prieš kelias dienas įvykę JAV kadencijos vidurio rinkimai nesuteikė reikšmingo postūmio kraštutiniams dešiniesiems, kritikuojantiems paramą Ukrainai.A. Blinkenas gyrė Ukrainos kariuomenės ir visų žmonių „nepaprastą drąsą“, ir pažadėjo, kad JAV paramą teiks „tiek, kiek reikės“, kol Rusija bus nugalėta.JAV valstybės sekretorius pasmerkė Rusijos Ukrainoje vykdomą atakų prieš civilinę energijos infrastruktūrą kampaniją.Anksčiau D. Kuleba per viršūnių susitikimo kuluaruose įvykusį dvišalį pokalbį su australų ministru pirmininku Anthony Albanese'iu (Entoniu Albaniziu) padėkojo Australijai už 440 mln. JAV dolerių (eurų) vertės paramą, daugiausia karinę.

Britanija sveikina Rusijos „strateginę nesėkmę“ UkrainojeMaskvos „strateginė nesėkmė“ Chersono mieste pasės abejonių Rusijos visuomenėje dėl karo Ukrainoje prasmės, šeštadienį pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as. Chersonas buvo pirmasis ir vienintelis didelis regiono centras, kurį užėmė Rusijos kariuomenė, kai vasario 24 d. prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pulti Ukrainą. „Rusijos paskelbtas pasitraukimas iš Chersono yra dar viena jų strateginė nesėkmė. Vasario mėnesį Rusija nepasiekė nė vieno iš svarbiausių savo tikslų, išskyrus tai, kad užėmė Chersoną“, – sakoma B. Wallace'o pranešime. „Dabar, kai tai irgi prarasta, paprasti Rusijos žmonės tikrai privalo savęs paklausti: „Dėl ko visa tai?“. Chersono atgavimą, kaip „nepaprastą pergalę“, pasveikino ir Jungtinės Valstijos. Rusijai atitraukus savo pajėgas iš Chersono į gynybines pozicijas rytiniame Dnipro upės krante, B. Wallace'as sakė, kad invaziją pradėjusi Rusija „pasiekė tik tarptautinę izoliaciją ir pažeminimą“. „Jungtinė Karalystė ir tarptautinė bendruomenė ir toliau rems (Ukrainą), ir nors pasitraukimas yra sveikintinas, niekas neketina nuvertinti besitęsiančios Rusijos Federacijos grėsmės“, - pridūrė B. Wallace‘as.

Chersono išvadavimas sukėlė džiaugsmo protrūkį KyjiveChersono gyventojai penktadienį vakare susirinko Kyjivo Maidano aikštėje švęsti savo gimtojo miesto išvadavimo ir tai buvo pirmas džiaugsmo proveržis Ukrainos sostinėje per beveik devynis karo mėnesius.„Mano miestas, kur aš gimiau ir kur gyvenau visą savo gyvenimą, pagaliau laisvas“, – su ašaromis akyse sakė 17-metė Nastia Stepenska.„Kai atėjo [rusai], buvo baisu. Nežinojome, kas nutiks kitą dieną ir ar išvis būsime gyvi“, – sakė moksleivė. Ji pripažino patyrusi šoką.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad Chersonas yra „mūsų“, Rusijos pajėgoms atsitraukus iš šio pietinio miesto, kuris buvo vienintelis jų užimtas Ukrainos sričių centras.Miestas gali atverti kelią Ukrainos pajėgoms į visą Chersono sritį, Juodosios ir Azovo jūrų pakrantes.„Sugrįšiu, kai tik bus įmanoma ir saugu, – sakė N. Stepenska. – Tikiuosi, greitai.“Pranešimai, kad Ukrainos pajėgos žengia į Chersoną, sukėlė retą džiaugsmo bangą Kyjive. Sostinės gatvėse skambėjo muzika, aidėjo automobilių garsiniai signalai.„Geriausias netikėtumas“Chersono gyventojai, išvykę į Kyjivą Rusijos kariuomenei kovo mėnesį užėmus jų miestą, Maidano aikštėje su vėliavomis ėmė rinktis 19 valandą. Jie šventė su šampanu, glėbesčiuodamiesi.„Iš pradžių tuo nepatikėjau. Maniau, kad tam prireiks savaičių ar mėnesių... Ir vos per vieną dieną jiems pavyko įžengti į Chersoną. Tai geriausias visų laikų netikėtumas“, – sakė 41 metų Artiomas Lukivas.„Pasakiau savo vaikams: „Mes išvaduoti.“ Ir visi apsiverkėme“, – sakė jis, glausdamas savo du vaikus ir laikydamas Ukrainos vėliavą.Prie aikštėje stovinčio paminklo Ukrainos nepriklausomybei nuo Sovietų Sąjungos Chersono gyventojai vieningai sugiedojo šalies himną ir braukė ašaras.„Mes tikrai laimingi... Mūsų kariai yra dievai, – sakė A. Lukivas. – Laukiau to devynis mėnesius. Chersonas priklauso ir amžinai priklausys Ukrainai.“

Nuo karo Ukrainoje pradžios į Lenkiją atvyko daugiau kaip 7,67 mln. pabėgėliųNuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, daugiau nei 7,67 mln. žmonių kirto sieną iš Ukrainos į Lenkiją, šeštadienio rytą tviteryje paskelbė Sienos apsaugos tarnyba (SG). SG duomenimis, penktadienį pasienio pareigūnai atliko maždaug 21 100 pasienyje iš Ukrainos į Lenkiją atvykstančių asmenų patikrinimų. Pasieniečiai taip pat pranešė, kad nuo karo pradžios iš Lenkijos į Ukrainą išvyko daugiau kaip 5,87 mln. žmonių. Penktadienį sieną iš Lenkijos į Ukrainą kirto apie 21 600 žmonių.

Ukrainos pajėgas kelyje į Chersoną pasitiko šypsenos, gėlės ir rusų paliktos minosUkrainos pajėgas, penktadienį judėjusias į šalies pietuose esantį Chersono miestą, pasitiko vietos žmonių šypsenos ir gėlės, taip pat atsitraukusios rusų kariuomenės paliktos minos.„Matome malonius, besišypsančius veidus, gėles, siuvinėtus rankšluosčius; juos užsidedame ant savo transporto priemonių“, – sakė vieno karo medikų junginio, buvusio už 50 km nuo Chersono, vadas Andrijus Žolobas.„Matome vaikus, atbėgančius mūsų pasitikti ir mus sveikinančius“, – sakė šis vyras iš vakarinio Lvivo miesto, prieš karą dirbęs ortopedu.Ukrainos kariuomenė penktadienį paskelbė įžengusi į Chersoną, iš kurio atsitraukė rusų pajėgos. Šis srities centras Maskvos pajėgų buvo užimtas prieš devynis mėnesius, invazijos pradžioje.A. Žolobas pripažino, kad srityje „turbūt yra kažkiek vietos žmonių“, apgailestaujančių dėl rusų atsitraukimo, bet pridūrė, jog džiaugiasi tokių nesutikęs.Kitas ukrainiečių karys, ką tik įžengęs į Chersono miestą, naujienų agentūros AFP žurnalistui parodė artėjant prie miesto nufilmuotą medžiagą. Viename įraše jauna moteris šaukia „Šlovė Ukrainai!“ ir siunčia oro bučinius kariams.Kitame įraše dešimtys civilių netoli Ukrainos vėliavos spalvomis papuoštos autobusų stotelės karių transporto priemonę pasitinka plojimais, gėlėmis ir šūksniais „Mūsų gelbėtojai!“.„Taip yra visur“, – sakė karys, dėl saugumo negalėjęs viešinti savo vardo.Nuostoliai ir minosA. Žolobo brigada žygiuoti į Chersoną pradėjo praėjusią savaitę, prieš tai stovyklavusi kelis mėnesius.Kariai iš pradžių judėjo lėtai, o pastarąsias 48 valandas – labai sparčiai.„Mūsų priešas sumanus ir pavojingas. Dabartinis... žengimas į priekį ir okupantų pabėgimas...visiems mums buvo netikėtas“, – sakė A. Žolobas.Pastaraisiais mėnesiais vyko „pozicinis karas su puolimais, artilerijos dvikovomis“, buvo „labai sunku, kruvina, daug nuostolių, labai sekinama“, pasakojo jis.Kario teigimu, regione sunaikinta daug namų, žemės ūkio technikos.A. Žolobas taip pat sakė, kad nors džiaugiasi, vis dėlto nepraranda budrumo ir įtarumo, nes Ukrainos pareigūnai ne kartą įspėjo saugotis Rusijos pajėgų paliktų apgaulingų minų.Dabar visur yra rusų karių prieš atsitraukimą padėtų minų ir nesprogusių šaudmenų, galinčių sprogti bet kurią akimirką, sakė jis.

JT ir Rusijos derybos dėl grūdų bei trąšų eksporto baigėsi be proveržioJungtinių Tautų (JT) vadovai penktadienį surengė derybas su Rusijos pareigūnais dėl susitarimų per Juodąją jūrą eksportuoti grūdus ir trąšas, likus aštuonioms dienoms iki vieno iš susitarimų galiojimo pabaigos. Diskusijos vyko už uždarų durų JT „Palais des Nations“ būstinėje Ženevoje ir baigėsi po pietų. „Per diskusijas buvo patikrinta pažanga, padaryta siekiant palengvinti netrukdomą maisto ir trąšų, įskaitant amoniaką, eksportą iš Rusijos Federacijos į pasaulines rinkas“, – sakoma JT pareiškime. JT humanitarinės pagalbos vadovo Martino Griffithso, JT prekybos ir plėtros agentūros vadovės Rebekos Grynspan ir Rusijos delegacijos, vadovaujamos užsienio reikalų viceministro Sergejaus Veršinino, susitikime taip pat daug dėmesio skirta „veiksmams, kurių imtasi siekiant palengvinti mokėjimus, laivybos draudimą ir prieigą prie Europos Sąjungos uostų grūdams ir trąšoms gauti“. „Pasaulis negali sau leisti, kad pasaulinės trąšų prieinamumo problemos taptų pasauliniu maisto trūkumu“, – sakoma JT pareiškime. JT taip pat sugebėjo atblokuoti 20 tūkst. tonų trąšų siuntą Nyderlanduose, įstrigusią Roterdamo uoste dėl Europos Sąjungos įvestų sankcijų kai kuriems asmenims ir prekėms. Anot Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos, siunta artimiausiomis dienomis vyks į Malavį pagal JT Pasaulio maisto programą. „Aptariamos trąšos buvo įšaldytos, nes asmuo, kuriam taikomos sankcijos, susijęs su Rusijos įmone, kuriai jos priklauso“, – sakoma pareiškime, bet susijęs asmuo ar bendrovė neįvardyta. „Sprendimas leisti išvežti trąšas priimtas suprantant, kad JT užtikrins, kad jos būtų pristatytos į sutartą vietą (Malavį), o Rusijos įmonė ir asmuo, kuriam taikomos sankcijos, iš sandorio nieko neuždirbs“, – teigė Haga. Du susitarimai, tarpininkaujant JT ir Turkijai, buvo pasirašyti liepos 22 dieną. Pagal pirmąjį leista eksportuoti Ukrainos grūdus, užblokuotus Rusijos karo, o antrasis buvo susijęs su rusiškų maisto produktų ir trąšų eksportu, nepaisant Vakarų sankcijų, įvestų Maskvai po jos invazijos. 120 dienų Juodosios jūros grūdų iniciatyva baigiasi lapkričio 19 d., Jungtinės Tautos siekia ją pratęsti vieneriems metams. Tačiau Maskva dar nepasakė, ar sutiks. Ji skundžiasi, kad nesilaikoma antrojo susitarimo, pagal kurį jos trąšoms netaikomos sankcijos, jis turi trukti trejus metus. Ukraina yra viena didžiausių grūdų gamintojų pasaulyje, o Rusijos invazija jos uostuose užblokavo 20 mln. tonų grūdų, kol nebuvo susitarta dėl saugaus judėjimo. Pagal susitarimą iki ketvirtadienio iš Ukrainos buvo eksportuota 10,2 mln. tonų grūdų ir kitų maisto produktų, o tai sumažino baimę dėl didėjančios pasaulio aprūpinimo maistu krizės. JT maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) rinkų ir prekybos skyriaus direktorius Boubakeris Benas Belhassenas teigė, kad artimiausiu metu kainos didės, ypač kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus, o grūdų prieinamumas pasaulio rinkoje sumažės. Tai gali turėti didelį poveikį šalims, kurios priklauso nuo importo per Juodąją jūrą, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. B. Belhassenas taip pat perspėjo apie poveikį Ukrainai, jei sandoriai nebus atnaujinti. Pasak jo, susitarimas dėl grūdų iki šiol leido Ukrainai išvežti atsargas iš praėjusio žiemos derliaus ir taip sumažinti spaudimą sandėliavimo pajėgumams. Jis taip pat suteikė karo nuniokotos šalies ūkininkams pajamų šaltinį, leidžiantį priimti sprendimus dėl būsimų investicijų ir pasėti kitą derlių, pridūrė jis.

Baltieji rūmai pasveikino Ukrainos „nepaprastą pergalę“ ChersoneBaltieji rūmai šeštadienį pasveikino Ukrainos „nepaprastą pergalę“ atkovojant iš Rusijos okupantų Chersono miestą. „Atrodo, kad ukrainiečiai ką tik iškovojo nepaprastą pergalę, kai vienintelėje regiono sostinėje, kurią Rusija užgrobė per šį karą, dabar vėl plevėsuoja Ukrainos vėliava – ir tai ganėtinai nuostabu“, – žurnalistams sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sallivanas, lydėdamas prezidentą Joe Bideną į ASEAN viršūnių susitikimą Kambodžoje. J. Sullivanas kalbėjo po to, kai Ukrainos kariai įžengė į miestą, kuris buvo vienas svarbiausių, Rusijos užimtų, okupuotose Ukrainos žemėse. J. Sullivanas sakė, kad Rusijos atsitraukimas turės „platesnių strateginių padarinių“, vienas jų - ilgalaikės Rusijos grėsmės sumažėjimas kitiems pietų Ukrainos miestams, tokiems kaip Odesa. „Tai svarbi akimirka ir ją lėmė neįtikėtinas ukrainiečių, palaikomų nuolatinės ir vieningos JAV bei mūsų sąjungininkių paramos, atkaklumas ir įgūdžiai“, – kalbėjo J. Sullivanas. Paklaustas apie pranešimus, kad J. Bideno administracija pradėjo spausti prezidentą Volodymyrą Zelenskį svarstyti derybas su Maskva, J. Sullivanas sakė, kad Rusija, o ne Ukraina, yra toji šalis, kuri turi nuspręsti, susėsti prie derybų stalo ar ne. „Manau, kad šis požiūris Vakarų spaudoje - „kada Ukraina derėsis?“ - išleidžia iš akių svarbiausius dalykus“, – sakė J. Sullivanas. Jis pridūrė, kad Rusija ir toliau reiškia „groteskines pretenzijas“ dėl savo pačios paskelbtų Ukrainos teritorijų aneksijos net ir tuomet, kai atsitraukia, Ukrainai vykdant kontrpuolimus. "Galiausiai šiame konflikte Ukraina yra taikioji šalis, o Rusija - karo šalis. Tai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jei Rusija nuspręstų nutraukti karą Ukrainoje ir pasitrauktų, tai būtų karo pabaiga. Jei Ukraina nuspręstų nutraukti kovą ir pasiduotų, tai būtų Ukrainos pabaiga“, – sakė jis. „Šiomis aplinkybėmis mūsų pozicija išlieka tokia pati, kokia buvo ir iš esmės yra - glaudžiai konsultuojamės su prezidentu V. Zelenskiu ir jį palaikome“, - kalbėjo J. Sullivanas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras sako, kad po sėkmės Chersone „karas tęsiasi“Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šeštadienį pareiškė, kad po sėkmės atkovojant iš Rusijos įsibrovėlių Chersono miestą „karas tęsiasi“. Pietryčių Azijos viršūnių susitikime Kambodžoje D. Kuleba sakė, kad kova dėl šalies išlaisvinimo bus tęsiama. "Mes laimime mūšius sausumoje. Tačiau karas tęsiasi", - sakė jis žurnalistams Pnompenyje. Anksčiau per dvišalį susitikimą su Australijos ministru pirmininku Anthony Albanese viršūnių susitikimo kuluaruose D. Kuleba padėkojo Australijai už paramą – 440 mln. dolerių, daugiausia karinės pagalbos. "Suprantu, kad visi nori, jog šis karas kuo greičiau pasibaigtų. Būtent mes to norime labiausiai, - sakė jis per susitikimą su A. Albanese. - Bet kol karas tęsiasi ir matome, kad Rusija mobilizuoja daugiau šauktinių ir siunčia į Ukrainą daugiau ginklų, mes, žinoma, ir toliau kliausimės jūsų nuolatine parama“. Australija spalį pažadėjo Ukrainai papildomai 30 šarvuočių „Bushmaster“ ir paskyrė 70 Australijos gynybos darbuotojų mokyti Ukrainos karius Didžiojoje Britanijoje. A. Albanese pasmerkė tai, jog „Putino pajėgos ir toliau taikosi į Ukrainos civilius“.

Išlaisvintose Chersono vietose rasti trys kūnai su kaukolių lūžiaisUkrainos generalinės prokuratūros teigimu, išlaisvintose Chersono regiono dalyse buvo rasta civilių kūnai. Beryslave buvo rasti trijų civilių palaikai, kurie buvo išsiųsti tolesnei ekspertizei. Pranešama, kad jie buvo rasti rūsyje ir jiems buvo sulaužytos kaukolės.Praėjusį mėnesį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad neseniai išlaisvintose teritorijose buvo rasta apie 1000 kūnų.

Ukrainos karo ekspertas: Putinas atsiriboja nuo Chersono sprendimo Pasak Ukrainos karo eksperto, Rusijos prezidentas bando atsiriboti nuo chaotiško savo karių išvedimo iš Chersono.Olegas Ždanovas, kalbėdamas su „The New Voice of Ukraine“, sakė: „Mano nuomone, Putinas aiškiai supranta, kad jo kariuomenės pergalingų laimėjimų dienos šiame kare baigėsi. Taigi, jis oficialiai paskiria jungtinių pajėgų vadą Sergejų Surovikiną, kad jis galėtų būti atpirkimo ožiu, jei bus kokių nors nesėkmių. Galbūt pastebėjote, kaip Putinas visiškai atsiribojo nuo sprendimų dėl Chersono. Tuos sprendimus priėmė Šoigu (Rusijos gynybos ministras) ir Surovikinas“.O. Ždanovas atkreipė dėmesį į Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo atsisakymą komentuoti, kodėl Rusijos pajėgos pasitraukė iš Chersono. „Tai yra Surovikino pasiūlymas ir Šoigu sprendimas“, – sakė D. Peskovas.

Per pastarąją parą buvo sugriauti mažiausiai 7 Chersono tiltaiRemiantis „Maxar Technologies“ palydoviniais vaizdais ir kitomis nuotraukomis, per pastarąsias 24 valandas buvo sunaikinti mažiausiai septyni tiltai – keturi iš jų kerta Dniepro upę.Tarp sugriautų yra du tiltai – transporto priemonių bei geležinkelio, stovintys ant užtvankos Nova Kachovkoje.Pastaraisiais mėnesiais per oro antskrydžius Ukrainoje buvo smarkiai apgadintas Antonivskyi transporto priemonių tiltas, esantis tiesiai į pietryčius nuo Chersono miesto, tačiau pastarieji pažeidimai visiškai sunaikino keletą kelio atkarpų. Be to, buvo sugriautas ir Antonivskyi geležinkelio tiltas, esantis tiesiai į rytus nuo transporto priemonių tilto.Kitas tiltas, einantis per Inhulets upę ties Darivka, taip pat buvo sunaikintas.Galiausiai Tyahinkos kaime buvo sugriauti du tiltai. Šis kaimas yra vos 14 mylių į rytus nuo Nova Kakhovka užtvankos.Anot CNN, neaišku, kas atsakingas už tiltų sunaikinimą, bet jie buvo sunaikinti Rusijos karinėms pajėgoms traukiantis iš vakarinio Dniepro kranto Chersono regione.

Ukrainos pareigūnas: išlaisvinta beveik visa Mykolaivo sritisMykolaivo srities vadovas patvirtino, kad beveik visa teritorija buvo išlaisvinta iš Rusijos kontrolės.„Telegram“ žinutėje Vitalijus Kimas sakė, kad tik Kinburno nerija dar negrįžo į ukrainiečių rankas.Taip pat buvo išlaisvinti daugybė kaimų Chersono regione, kuris yra kaimynystėje su Mykolaivu.

Ukraina pirmą kartą pripažino kad Sevastopolyje atakavo Rusijos laivusUkraina pripažino, kad praėjusio mėnesio pabaigoje jos pajėgos surengė atakas prieš Rusijos laivyną ir uostą Sevastopolyje Kryme, skelbia CNN.Vyriausybės sutelktinio finansavimo platformoje teigiama, kad „2022 m. spalio 29 d. karinio jūrų laivyno dronai smogė Rusijos laivams [operacijoje], kuri buvo vykdoma tik nepilotuojamais prietaisais“.Platformoje teigiama, kad „maži ir greiti“ dronai apgadino tris Rusijos laivus, įskaitant „Admiral Makarov“ – fregatą, kuri taip pat yra Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas.

Rusija išplėtė sąrašą JAV piliečių, kuriems draudžiama atvyktiReaguodama į Vakarų sankcijas, Rusija dar 200 JAV piliečių uždraudė atvykti į šalį. Į atitinkamą sąrašą įtraukti ir abu JAV prezidento Joe Bideno broliai Jamesas ir Francis Bidenai, taip pat sesuo Valerie Biden, penktadienį Maskvoje pranešė Užsienio reikalų ministerija. Pačiam JAV lyderiui kelionės draudimas paskelbtas jau kovo viduryje.Sąraše, į kurį dabar jau įrašyta beveik 1 300 amerikiečių, yra ir daugiau politikų bei verslininkų, kurie, anot Kremliaus, remia Ukrainą jos kovoje prieš Rusiją.Po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną JAV ir kitos Vakarų šalys įvedė plačias sankcijas Rusijai. Maskvai į tai kelis kartus reagavo atsakomosiomis priemonėmis.

„Istorinė diena“: Zelenskis pripažino, kad Chersonas grįžo Ukrainai Po tam tikro atsargumo, ar Rusija tikrai traukiasi iš Chersono, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio vakare pareiškė, kad miestas grąžinamas ukrainiečių žinion.„Šiandien yra istorinė diena. Susigrąžiname Chersoną“, – „Telegram“ kanale rašė jis.Ukrainos specialieji daliniai jau yra miesto viduje, o daugiau karių yra pakeliui, sakė jis.„Ukraina visada susigrąžina tai, kas yra jos“, – sakė jis ir gyrė civilius, kurie niekada nepasidavė.Jis pridūrė, kad civiliai jau šalina Rusijos simbolius iš miesto gatvių ir pastatų.V. Zelenskis kartu su daugeliu kitų Ukrainos pareigūnų anksčiau išreiškė abejones, ar Rusija tikrai traukiasi iš šios zonos.Tačiau šiandien buvo matyti iš miesto bėgantys Rusijos kariai, o virš valdžios pastatų buvo iškeltos Ukrainos vėliavos

„Chersonas yra mūsų“: Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kaip švenčia miestasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą apie iškilmes Chersono mieste, kurį dabar išlaisvino Ukrainos kariai.Paskelbęs vaizdo įrašą savo oficialioje „Telegram“ paskyroje, V. Zelenskis pridūrė: „Mūsų. Chersonas yra mūsų“.https://t.me/V_Zelenskiy_official/3965

Generalinis štabas pirmą kartą pakomentavo įvykius, vykstančius Chersono kryptimiUkrainos kariai kai kuriose Chersono srities vietose jau pasiekė dešinįjį Dnipro krantą, patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Kaip teigiama pranešime, gynybos pajėgos toliau išlaisvina Ukrainos žemes Chersono kryptimi.„Vykdydami sėkmingas puolimo operacijas, pažengę mūsų karių daliniai kai kur jau pasiekė dešinįjį Dnipro krantą. Daugelyje gyvenviečių tęsiamos operacijos priešui nustatyti ir sunaikinti", – sakoma Generalinio štabo pranešime.Daugiau detalių jie neatskleidė.„Saugumo sumetimais oficialus rezultatų paskelbimas bus pateiktas vėliau“, – patikino štabas.

Ukraina prie sienos su Baltarusija stato gelžbetoninę tvorąUkraina stato įtvirtinimus ir tvorą pasienyje su Baltarusija, „Telegram“ pranešė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.„Šiuo metu pietuose (Chersone – red.) žmonės pasitinka mūsų karius, o šiaurėje verda kitoks darbas – statoma tvora pasienyje su Baltarusija. Griovys, pylimas, gelžbetoninė tvora su spygliuota viela – tokia užtvara statoma Voluinėje“, – pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, sakė K. Tymošenka.Jis pažymėjo, kad tokiu būdu jau nutiesta apie 3 km sienos, o darbai vyksta toliau.„Tai dar ne viskas, bet detalių neatskleisime“, – sakė jis, pridurdamas, kad darbai taip pat vyksta Rivnės ir Žytomyro regionuose.Be to, K. Tymošenka sakė, kad įtvirtinimai ir siena taip pat statoma regionuose, besiribojančiuose su Rusijos teritorija.„Mūsų pasieniečiai stebi situaciją 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir turi visą reikiamą įrangą, kad galėtų pamatyti priešą toli užfrontėje. Svarbu, kad statant sieną sistemingai dirbtų regioninės valdžios institucijos ir vietos įmonės. Mes visi norime apsaugos, darome viską, kad sustabdytume net hipotetinį priešo proveržį“, – pabrėžė jis.Kiek anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba patikino, jog padėtis Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje kontroliuojama, o Ukrainos gynėjai yra pasirengę bet kokiems galimiems įvykiams.

Generalinė prokuratūra: išlaisvintose Chersono srities teritorijose rasta civilių kūnųLapkričio 11 dieną Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad teisėsauga aptiko trijų civilių palaikus, kurie žuvo Rusijai okupavus Berislavą. Teigiama, kad kūnai, kurie bus išsiųsti tolimesniam tyrimui, su lūžusiomis kaukolėmis rasti rūsyje. Spalio 26 d. Ukrainos reintegracijos ministerija pranešė, kad neseniai išlaisvintose teritorijose buvo ekshumuota apie 1000 žmonių.

Ukrainiečiams buvo patarta kol kas negrįžti į deokupuotą Chersono srities teritorijąUkrainiečiams kol kas nerekomenduojama grįžti į deokupuoto Chersono srities teritoriją, nes rusų įsibrovėliai apšaudo ją ir regiono energetikos objektus. Tai pareiškė Ukrainos operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk.„Berislavo srities gyvenvietės, kurios jau buvo išvaduotos iš priešo, nuolat apšaudomos, situacija prastėja. Kenčia infrastruktūra ir susisiekimas", – sakė ji.

Rusija praneša apšaudanti Chersoną Netrukus po to, kai pasitraukė iš Chersono miesto ir kitų vietovių, Rusija, jos pačios duomenimis, pradėjo atakuoti ką tik paliktas teritorijas. „Šiuo metu apšaudomi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai ir karinė technika dešiniajame Dnipro upės krante“, - penktadienį pareiškė Rusijos gynybos ministerija. Kelios valandos prieš tai ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas pranešė, kad visos rusų pajėgos Pietų Ukrainos teritorijoje perkeltos į kairįjį upės krantą.Maskvos duomenimis, dabar į pietryčius nuo Dnipro dislokuota daugiau kaip 30 000 karių. Ukraina jau nusiteikė, kad bus atakuojamos ką tik atsikovotos teritorijos. Ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk penktadienį per televiziją sakė, kad kariuomenė tikisi „intensyvaus Chersono apšaudymo“.

Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė belaisviais Rusija ir Ukraina daugiau kaip aštuonis mėnesius trunkančiame kare vėl apsikeitė belaisviais. „Pavyko išvaduoti 45 ginkluotųjų pajėgų kovotojus“, – penktadienį „Telegram“ kanale informavo prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Tai esą kariai ir puskarininkiai.Kiek kareivių perduota Rusijos pusei, kol kas nepranešama.

Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ sako formuojanti sukarintas pasienio pajėgasRusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas penktadienį sakė, kad ši grupė Rusijos regionuose prie Ukrainos sienos pradėjo mokyti civilius formuoti sukarintas pajėgas ir rengti įtvirtinimus.„Wagner“ padeda ir toliau padės gyventojams pasienio rajonuose išmokti statyti inžinerinius statinius, parengti ir organizuoti sukarintas pajėgas“, – sakė J. Prigožinas. Jo žodžius citavo jo kompanijos „Concord“ spaudos tarnyba.Anot J. Prigožino, „daugybė žmonių jau yra pasirengę ginti savo žemę“. Pagrindinis „Wagner“ tikslas yra pradėti statyti įtvirtinimus ir mokymo centrus pastaraisiais mėnesiais reguliariai apšaudomuose Belgorodo ir Kursko regionuose, sakė jis. Maskva dėl šių apšaudymų kaltina Ukrainos kariuomenę.„Jei nori taikos, ruoškis karui“, – sakė J. Prigožinas. Jis tvirtino, kad kiekvienas rusas turi teisę ginti savo tėvynę taip, kaip jam atrodo tinkama.J. Prigožinas rugsėjį pirmą kartą patvirtino, kad jis 2014 metais įkūrė „Wagner“, kurios kovotojai yra veikę Ukrainoje, taip pat Lotynų Amerikos, Vidurinių Rytų bei Afrikos šalyse.Jo teigimu, 2014 metais Rytų Ukrainoje prasidėjus kovoms tarp Rusijos remiamų separatistų ir ukrainiečių pajėgų, jis siekė „suburti grupę (kovotojų), kuri eitų (ten) ir gintų rusus“.Anksčiau jis ir Kremlius ilgą laiką neigė, kad „Wagner“ išvis egzistuoja. Tarnauti samdiniu rusams iki šiol draudžiama įstatymu.„Wagner“ kovotojai yra Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje priešakyje.Rugsėjo mėnesį pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip į J. Prigožiną panašus vyras lankosi Rusijos griežtojo režimo kolonijose ir verbuoja kalinius kovoti Ukrainoje.Ukrainos pareigūnai sako, kad J. Prigožinas į frontą siunčia tūkstančius Rusijos kalėjimuose užverbuotų karių.J. Prigožinas, kuris taip pat ilgai buvo kaltinamas vadovavimu „trolių fabrikui“, bandžiusiam paveikti balsavimus Vakarų šalyse, pirmadienį pripažino kišimąsi į JAV rinkimus.61 metų J. Prigožinas, kuris anksčiau laikydavosi šešėlyje, dabar vis dažniau reiškiasi viešumoje. Analitikai sako, kad jis gali galvoti apie kokį nors politinį vaidmenį.Anksčiau slaptai veikusi privati karinė grupė „Wagner“ šį mėnesį Sankt Peterburge atidarė savo pirmąją oficialią būstinę Rusijoje.Ketvirtadienį J. Prigožinas skundėsi, kad Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas neleido šiam centrui veikti, ir kaltino jį atstovaujant „ukrainiečių nacionalistų“ interesams.

Chersoną susigrąžinusi Ukraina siunčia žinią rusų kariams„Ukraina susigrąžina Chersono kontrolę, į miestą įžengia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba ir kreipėsi į Rusijos karius, kurie buvo palikti dešiniajame krante. „Jūsų vadai jus ragina persirengti civiliais drabužiais ir bandyti savarankiškai bėgti iš Chersono. Atsitraukimo kelius ugnimi kontroliuoja Ukrainos armija. Kiekvienas Rusijos kareivis, kuris priešinsis, bus sunaikintas. Turite vienintelę galimybę išvengti žūties – nedelsiant pasiduoti į nelaisvę“, – pranešė Vyriausioji žvalgybos valdyba.

Dar vienas vaizdo įrašas iš Chersono centro:https://t.me/insiderUKR/45407

Kremlius: karinė specialioji operacija bus tęsiama Ir po paskelbto rusų dalinių išvedimo iš Chersono Pietų Ukrainoje Kremlius praktiškai nemato šansų taikos deryboms su Kyjivu. Nors Rusija neatmeta derybų, tačiau nemato Kyjivo pasirengimo pokalbiams, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. „Kyjivas nenori pokalbių, taigi karinė specialioji operacija bus tęsiama“, – pažymėjo jis.Kremliaus požiūriu, „karinė specialioji operacija“ gali baigtis arba pasiekus tikslus, arba derybomis, kalbėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas. Tačiau taikos derybos „iš jėgos pozicijų“, kaip nori Ukraina, esą negalimos.Rusijos karinė vadovybė trečiadienį paskelbė apie dalinių išvedimą iš Pietų Ukrainos Chersono miesto ir teritorijos dešiniajame Dnipro upės krante. Tai laikoma dar vienu rusų pralaimėjimu po žlugusio veržimosi į Kyjivą ir po atsitraukimo prie Charkivo.

Ukrainos pajėgos jau pasirodė Chersono miesto centreApie tai liudija vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose. Juose taip pat matyti, kad kai kurie gyventojai, išvydę Ukrainos karius, nesulaiko ašarų.https://t.me/uniannet/79693

Ukraina sveikina svarbią pergalę ChersoneKyjivas Rusijos deklaruotą atsitraukimą iš Ukrainos pietuose esančio Chersono miesto penktadienį pavadino dar vienu svarbiu kariniu pasiekimu teritorijoje, kurią Maskva tvirtino aneksavusi.„Ukraina šiuo metu laimi dar vieną svarbią pergalę ir įrodo, kad... laimės, nesvarbu, ką sako ar daro Rusija“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Rusijos raketų smūgio daugiabučiui Mykolajive aukų padaugėjo iki septynių Rusijos raketų smūgio penkių aukštų daugiabučiui Ukrainos Mykolajivo mieste aukų padaugėjo iki septynių.Kaip rašo „Ukrinform“, apie tai informavo Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas.„Deja, penkiaaukštyje jau žuvo septyni žmonės“, – „Telegram“ parašė V. Kimas.Rusijos kariuomenė šiam daugiabučiui smogė ankstų penktadienio rytą. Iš pradžių skelbta apie du žuvusiuosius, o kiek vėliau šis skaičius buvo padidintas iki keturių.

Chersono gyventojai paraginti likti namuose, kol mieste bus ieškoma paskutinių Rusijos kariųUkrainos Chersono miesto gyventojai paraginti likti namuose, kol ten bus ieškoma paskutinių Rusijos karių.Kaip rašo „Sky News“, su tokiu raginimu į gyventojus penktadienį kreipėsi Chersono srities taryba.Prieš tai Maskva paskelbė, kad jos pajėgos baigė pasitraukimą iš šio miesto teritorijos.Kiek vėliau socialiniuose tinkluose pradėjo plisti nuotraukos, kuriose matyti miesto centre plevėsuojanti Ukrainos vėliava. Pasirodė ir pranešimų, kad į miestą jau įžengė Ukrainos kariai.Nors Rusijos karinė vadovybė pasitraukimą motyvavo logistinėmis problemomis, manoma, kad tai daryti buvo suskubta dėl to, nes miesto link artėjo pastaruoju metu itin sėkmingą kontrpuolimą vykdančios Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Chersonas buvo pirmasis didelis Rusijos kariuomenei kritęs miestas po plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Maskvos pajėgų pasitraukimas iš šio miesto teritorijos laikomas dideliu pralaimėjimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Ukrainos kariai įžengė į Chersoną, miesto centre renkasi žmonėsPanašu, kad Ukrainos kariai įžengė į Chersono miestą. Apie tai liudija pranešimai ir nuotraukos socialiniuose tinkluose.Kaip rašo „The Guardian“, viena nuotrauka buvo identifikuota kaip padaryta netoli vieno baro miesto vakarinėje dalyje. Nuotraukoje matyti, kaip žmonės sveikina Ukrainos karius.„The Guardian“ teigimu, tai rodo, kad Ukrainos pajėgos ir toliau juda į pietų Ukrainos miesto centrą.Kitose nuotraukose matyti, kad miesto centre jau renkasi žmonės su Ukrainos vėliavomis.https://twitter.com/bayraktar_1love/status/1591025225084571649

Kryme sunkvežimis su okupantais įsirėžė į lengvąjį automobilį, nukentėjo 17 žmonių Penktadienio rytą Rusijos okupuotame Kryme karinis sunkvežimis įsirėžė į lengvąjį automobilį, nukentėjo 17 žmonių, tarp jų – du civiliai.Tai pranešama „Telegram“ kanale „Baza“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Gautomis žiniomis, avarija įvyko Džankojaus rajone.„Rusijos gynybos ministerijos sunkvežimis „KamAZ“ kaktomuša susidūrė su lengvuoju automobiliu „Mitsubishi Lancer“, nulėkė nuo kelio ir apvirto. Traumas patyrė 17 žmonių: 15 kariškių ir du civiliai“, – sakoma pranešime.Anksčiau buvo pranešta, kad Simferopolyje per eismo nelaimę žuvo buvęs Ukrainos parlamento deputatas Oleksijus Remeniukas, kuris, rusams okupavus pusiasalį, perėjo į priešo pusę.https://t.me/bazabazon/14372

Rusija skelbia užbaigusi atsitraukimą Ukrainos Chersono srityjeRusija penktadienį pranešė Ukrainoje užbaigusi savo pajėgų atitraukimą iš vakarinio Dnipro upės kranto, Maskvai paskelbus, kad ukrainiečiams vykdant kontrpuolimą ji priėmė „sunkų sprendimą“ atsitraukti.„Šiandien 5 val. ryto Maskvos (4 val. Lietuvos) laiku Rusijos pajėgų perkėlimas į kairįjį Dnipro upės krantą buvo užbaigtas. Dešiniajame krante nepalikta nė vieno karinės įrangos vieneto ar ginklo“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.Kremlius savo ruožtu penktadienį pareiškė, kad Pietų Ukrainoje esantis Chersono miestas tebėra Rusijos dalis, nors Ukrainos pajėgoms vykdant kontrpuolimą Maskva paskelbė apie savo karių atitraukimą.„Tai yra Rusijos Federacijai pavaldi teritorija. Jokių pokyčių čia nėra ir negali būti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Ukrainos pareigūnai atsargiai vertino Maskvos vėlai trečiadienį paskelbtą pareiškimą, kad ji atitrauks pajėgas iš vakarinio Dnipro upės kranto Chersone. Toks atsitraukimas būtų didelė Rusijos nesėkmė regione, kurį Vladimiras Putinas tvirtina aneksavęs.Reporterių paklaustas, ar Rusija dabar gailisi aneksavusi Chersoną, D. Peskovas atsakė, kad Kremlius to nesigaili.

Ukraina: okupantai palieka minas-spąstus su užrašais: „Su meile iš Rusijos“Rusijos kariuomenė, bėgdama iš Ukrainos pietų, palieka daug minų-spąstų. Tai penktadienį „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Sprukdami iš Ukrainos pietų, okupantai rusai palieka daugybę minų-spąstų. Grobikų klasta ir niekšiškumas neturi ribų. Jiems visai nerūpi, kad į jų užminuotus namus grįš taikūs ukrainiečiai, dažnai – su vaikais“, – sakoma pranešime.Ant sprogmenų priešas palieka užrašus: „Iš visos širdies“, „Su meile iš Rusijos“.Generalinio štabo atstovai patikino, kad Ukrainos išminuotojai gerai išmano savo darbą ir neutralizuoja mirtinai pavojingas rusų „staigmenas“.

Pastarąją parą Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo 14 civilių Pastarąją parą, lapkričio 10-ąją, Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo 14 civilių, dar 15 buvo sužeisti.Tokius Ukrainos sričių karinių administracijų duomenis „Telegram“ kanale paskelbė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, praneša „Ukrinform“.Pasak pareigūno, Donecko srityje – aštuoni žuvusieji (įskaitant rastus šešis žmones, žuvusius anksčiau) ir penki sužeistieji; Zaporižios srityje – vienas sužeistasis; Mykolajivo srityje – šeši žuvusieji, du sužeistieji; Charkivo srityje – trys sužeistieji (vienas iš jų – sužeistas sprogus minai); Chersono srityje – keturi sužeistieji (sprogus minai).Kaip jau buvo pranešta, naktį į penktadienį Rusijos armija apšaudė Mykolajivą. Smūgis gyvenamajam namui pražudė mažiausiai šešis žmones, dar trys buvo sužeisti.

Apie Putiną paklaustas Peskovas: neturiu ką pasakytiKremlius Chersono regioną vis dar laiko Rusijos dalimi, o atsitraukime iš Chersono jis nemato nieko žeminančio.Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos karių išvedimas iš Chersono į kairįjį Dniepro krantą niekaip nepakeis Rusijos aneksuotos Chersono srities statuso.„Tai yra Rusijos Federacijos subjektas, šis statusas yra teisiškai apibrėžtas ir įtvirtintas. Čia nėra ir negali būti jokių pokyčių“, – sakė jis žurnalistams.D. Peskovas atsisakė atsakyti į žurnalistų klausimą, kaip V. Putinas vertina generolo Sergejaus Surovikino pranešimą apie padėtį Chersone ir gynybos ministro Sergejaus Šoigu sprendimą išvesti Rusijos karius iš šio miesto. „Sprendimą priėmė gynybos ministras, todėl prašau kreiptis į gynybos ministeriją, neturiu ką pasakyti šia tema“, – sakė D. Peskovas.BBC paklaustas, D. Peskovas sakė, kad Kremlius atsitraukimo iš Chersono nelaiko pažeminimu.

Po Rusijos smūgio į gyvenamąjį namą Mykolajive žuvusiųjų skaičius išaugo iki penkiųUkraina penktadienį pranešė, kad mažiausiai penki žmonės žuvo per Rusijos smūgįį gyvenamąjį namą pietiniame Mykolajivo mieste, esančiame netoli fronto linijos.Išpuolis buvo surengtas Rusijai pareiškus, kad ji atitraukia karius iš netoliese esančio Chersono miesto – vienintelio Maskvos pajėgų užimto Ukrainos regioninio centro.Mykolajivo regiono administracijos vadovas Vitalijus Kimas socialiniuose tinkluose pranešė, kad po naujausio kruvino išpuolio mieste, kurį rusų pajėgos smarkiai apšaudo ištisus mėnesius, žuvusiųjų skaičius išaugo iki penkių.Anksčiau skelbta apie keturis žuvusiuosius.Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šis smūgis yra „ciniškas atsakas į mūsų sėkmę fronte“.„Smūgis penkiaaukščiame gyvenamajame name. Sugriautas nuo 5 iki 1 aukšto“, – sakė jis socialiniuose tinkluose.Internete išplatintose nuotraukose matyti didžiulė skylė sovietinio stiliaus gyvenamajame pastate ir nuolaužas valantys gelbėtojai su geltonais šalmais.Ukrainos pareigūnai atsargiai vertino Maskvos vėlai trečiadienį paskelbtą pareiškimą, kad ji atitrauks pajėgas iš vakarinio Dnipro upės kranto Chersone. Toks atsitraukimas būtų didelė Rusijos nesėkmė regione, kurį Vladimiras Putinas tvirtina aneksavęs.https://t.me/u_now/74598

Chersono centre pakabinta Ukrainos vėliava Chersono centre plevėsuoja Ukrainos vėliava. Gautomis žiniomis, ją ten pakabino partizanai.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis vietos žurnalistu Konstantinu Ryženka.„Pasipriešinimo judėjimas perduoda sveikinimą. Šlovė Ukrainai. Nuotrauka dabar“, – parašė jis „Telegram“ kanale.Portalas primena, kad Chersono srityje tęsiasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas. Generalinis štabas penktadienio rytą patvirtino, kad regione išvaduotos dar kelios gyvenvietės.Gynybos ministerija pažymi, jog Ukrainos kariai dar nepasiekė paties Chersono ir kol kas nemato įrodymų, kad Rusijos kariuomenė masiškai trauktųsi iš miesto.https://t.me/RBC_ua_news/33703

Rusų okupantai susprogdino Antonivkos tiltąDauguma Rusijos karių, buvusių dešiniajame Dniepro upės krante Ukrainos Chersono regione, jau pasitraukė į kairįjį krantą, o už besitraukiančių karių buvo susprogdinti tiltai. Apie tai penktadienio rytą pranešė Rusijos karo korespondentai ir „Telegram“ kanalai.Nemažai Rusijos „Telegram“ kanalų skelbia, kad traukdamosi iš Chersono rusų pajėgos susprogdino Antonivkos tiltą.Rusijos gynybos ministerija šios informacijos kol kas nepatvirtino, tačiau pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip rusų propagandistas stovi prie Antonivkos tilto, kurio dalis – visiškai sugriauta.Ukrainos pudė kol klas apie sugriautą tiltą nieko nepakomentavo. Rusų paviešintame vaizdo įraše matyti keli vietos gyventojai, kurie sako norintys grįžti į savo namus.1,4 km ilgio tiltas yra pagrindinė pervaža per Dniepro upę Chersono srityje.https://t.me/insiderUKR/45353

Apklausa: Estijoje sumažėjo gyventojų, pritariančių pabėgėlių ukrainiečių priėmimui, skaičius 71 proc. Estijos gyventojų mano, kad valstybė prireikus turi priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Tai rodo apklausos, kurią Valstybės kanceliarijos užsakymu surengė bendrovė „Turu-uuringute“, rezultatai, praneša portalas ERR.Prieš tai, kad Estija priimtų karo pabėgėlius ukrainiečius, spalio mėnesį buvo 23 proc. apklaustųjų. Kiti respondentai neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.Balandžio mėnesį už pabėgėlių priėmimą buvo 81 proc. Estijos gyventojų, prieš – 11 proc.Nuo vasario pabaigos Estija priėmė daugiau kaip 60 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių.

Gubernatorius: per Rusijos smūgį gyvenamajam pastatui Pietų Ukrainoje žuvo keturi žmonės Penktadienį Ukraina pranešė, kad mažiausiai keturi žmonės žuvo per Rusijos smūgį gyvenamajam pastatui pietiniame Mykolajivo mieste, esančiame netoli fronto linijos.„Deja, penkių aukštų pastate jau yra keturi žuvusieji“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Mykolajivo regiono gubernatorius Vitalijus Kimas po naujausios mirtinos atakos mieste, kurį Rusijos pajėgos puola daugelį mėnesių.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 710 okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 710 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki lapkričio 11 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 79 400 kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 814 tankų, 5 696 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 817 artilerijos sistemų, 393 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 205 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 278 lėktuvų, 261 sraigtasparnio, 1 505 dronų, 399 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 259 automobilių, 159 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

JAV paskelbė apie 400 mln. JAV dolerių vertės saugumo paramą UkrainaiPentagonas ketvirtadienį pranešė, kad pagal naują 400 mln. JAV dolerių (401 mln. eurų) vertės saugumo pagalbos paketą Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai oro gynybos sistemų ir raketų „žemė–oras“ .„Rusijai nepaliaujamai ir žiauriai iš oro atakuojant Ukrainos civilinę ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, papildomi oro gynybos pajėgumai yra labai svarbūs“, – žurnalistams sakė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.Paketą sudaro keturios trumpojo nuotolio itin mobilios oro gynybos sistemos „Avenger“ – Ukrainai suteikiamos pirmą kartą – ir jomis šaudomos raketos „Stinger“.Į paketą taip pat įtrauktos raketos, skirtos Ispanijos tiekiamoms priešlėktuvinės gynybos sistemoms HAWK, artilerijos ir minosvaidžių sviediniai, amunicija raketų paleidimo įrenginiams HIMARS ir daugiau kaip 20 mln. šaulių ginklų šaudmenų.HAWK raketos bus atnaujintos Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos lėšomis, kuriomis apmokamas gynybos pramonės įrangos įsigijimas.Kiti paketo elementai bus paimti iš esamų JAV atsargų.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JAV kolegai Joe Bidenui ir Amerikos žmonėms už pagalbą.„Kartu kuriame oro skydą, kad apsaugotume [Ukrainos] civilius gyventojus. Mes priartiname pergalę prieš agresorių!“, – tviteryje rašė jis.Šis paketas padidina bendros JAV saugumo pagalbos Ukrainai nuo vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos skirtą sumą iki daugiau nei 18,6 mlrd. JAV dolerių (18,7 mlrd. eurų).Apie paramą saugumui pranešta kitą dieną po to, kai JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley pareiškė, kad Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 100 tūkst. Rusijos karių. Manoma, kad Kyjivo pajėgos greičiausiai patyrė panašių nuostolių.M. Milley taip pat teigė, kad yra galimybė surengti derybas dėl karo užbaigimo ir kad karinė pergalė gali būti neįmanoma nei Rusijai, nei Ukrainai.Tuo metu Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad jos pajėgos pradėjo trauktis iš Ukrainos pietinio Chersono miesto – tai didelis smūgis Maskvos ambicijoms.„Matome tam tikrus požymius, kad Rusijos pajėgos atsitraukia iš Chersono miesto, tačiau dar per anksti visapusiškai įvertinti... ką tai reiškia“, – sakė S. Singh.

Pietų Korėja neigia pranešimus apie susitarimą su JAV dėl ginklų, kurie būtų tiekiami Ukrainos pajėgomsPietų Korėja penktadienį paneigė pranešimą, kad parduos artilerijos sviedinius, kurie bus skirti Ukrainos pajėgoms, ir tvirtino, jog šaudmenys, jei derybos dėl sandorio bus baigtos, bus skirti tik JAV pajėgoms.Jungtinės Valstijos derasi dėl susitarimo pirkti iš Seulo 100 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių, kurie būtų pristatyti Ukrainai, ketvirtadienį pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis „su sandoriu susipažinusiais JAV pareigūnais“. Vašingtonas yra pagrindinis Seulo saugumo sąjungininkas, Pietų Korėjoje dislokuojantis maždaug 27 tūkst. JAV karių, kad padėtų apsisaugoti nuo branduolinius ginklus turinčios Šiaurės Korėjos.Penktadienį Pietų Korėja pareiškė, kad vykstant deryboms su JAV dėl ginklų sandorio sviediniai nėra skirti tiekti Ukrainai. „Siekiant kompensuoti 155 mm šaudmenų atsargų trūkumą JAV, vyksta JAV ir (Pietų Korėjos) bendrovės derybos dėl šaudmenų eksporto“, – sakoma Seulo gynybos ministerijos pranešime. „Tai daroma laikantis prielaidos, kad Jungtinės Valstijos bus galutinis sviedinių naudotojas“, – priduriama jame.Pietų Korėjos „politika neteikti Ukrainai mirtinų ginklų išlieka nepakitusi“, sakoma pranešime.Pietų Korėja teikia Ukrainai nemirtiną pagalbą ir paramą, tačiau, galimai siekdama išsaugoti ryšius su Rusija, svarbia tarpininke su Šiaurės Korėja, atsispiria raginimams leisti eksportuoti ginklus Kyjivui.Seulas tampa vis svarbesnis ginklų eksportuotojas, neseniai pasirašė susitarimą dėl šalyje gaminamų tankų ir haubicų Lenkijai. JAV ir Pietų Korėjos diskusijos vyksta Vašingtonui apkaltinus Šiaurės Korėją slapta nusiuntus į Rusiją artilerijos sviedinių ir taip parėmus jos karinę operaciją Ukrainoje. Pchenjanas kaltinimus atmeta, vadina juos „nepagrįstais“.Pentagonas ketvirtadienį paskelbė, kad pagal naują 400 mln. JAV dolerių saugumo pagalbos paketą JAV suteiks Ukrainai oro gynybos sistemas ir „žemė-oras“ raketas. Į paketą įeina raketos oro gynybos sistemoms HAWK, kurias suteikti sutiko Ispanija, artilerijos ir minosvaidžių sviediniai, HIMARS tiksliųjų raketų paleidimo amunicija ir daugiau nei 20 mln. smulkiųjų ginklų šovinių. 

Zelenskis apie derybas su Putinu: aš neužtrenkiau durųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatsisako derėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, tačiau jis sako nematantis Maskvos noro derėtis Kyjivo sąlygomis.Kaip Ukrainos prezidentas sakė per interviu CNN, spalio mėn. pasirašytame dekrete, kuriuo jis atsisakė derėtis su V. Putinu, neatmetama galimybė, kad Rusijos retorika pasikeis.„Aš neužtrenkiau durų. Pasakiau, kad esame pasirengę kalbėtis su Rusija, bet su kita Rusija. Tokia, kuri iš tiesų pasirengusi taikai. Tokia, kuri yra pasirengusi pripažinti, kad yra okupantė“, – pažymėjo V. Zelenskis.Savo kasdieniame kreipimesi ketvirtadienį  V. Zelenskis, susiduriantis su Vakarų sostinių spaudimu atnaujinti taikos derybas su Rusija, užsiminė, kad jos neatmetamos, jei Ukraina atgaus visą savo teritoriją.„Turime nueiti visą kelią mūšio lauke ir diplomatinėmis priemonėmis, kad visoje mūsų žemėje, palei visą tarptautiniu mastu pripažintą sieną, būtų iškeltos mūsų vėliavos – Ukrainos vėliavos“, – sakė V. Zelenskis.Jis taip pat padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui ir amerikiečiams už priešlėktuvinės gynybos sistemas.„Kartu kuriame oro skydą civiliams gyventojams apsaugoti, – tviteryje rašė V. Zelenskis. – Mes priartiname pergalę prieš agresorių!“JAV žiniasklaida pastarosiomis dienomis pranešė, kad J. Bideno administracija ragino V. Zelenskį viešai pareikšti norą kalbėtis su Rusija.Trečiadienį aukšto rango JAV generolas Markas Milley pareiškė, kad karinė pergalė konflikte gali būti neįmanoma.

Politologas: Rusija jau nebenaudoja švelniosios galios, tik bauginimą ir šantažąRusijos elgesys pasidarė toks toksiškas, kad jos švelnioji galia Europoje jau nebeveikia, o vieninteliai jos įtakos įrankiai šiandien yra bauginimas ir šantažas.Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė ukrainiečių politologas, Vienoje įsikūrusio Demokratijos principų centro direktorius Antonas Šechovcovas.„Dabar tai tik bauginimas ir šantažas. Jokios švelniosios galios rusai nebenaudoja“, - sakė politologas, paklaustas, kaip šiuo metu Rusija didina savo įtaką Europoje ir kaip atrodo jos švelnioji galia.Anot jo, anksčiau rusai teigė, kad „Rusija gal ir probleminė šalis, bet apskritai ji normali, tokia pat, kaip kitos“.„Bet dabar Rusija suprato, jog visa tai jau nebeveikia, kadangi jos elgesys padarė ją labai toksišką, todėl ji griebiasi tik lazdos – grasina branduoliniu karu, šantažuoja, kad nutrauks energijos išteklių tiekimą, ir t. t.“, - pareiškė A. Šechovcovas.Anot politologo, dabar Rusijos reputacija užsienyje – „žinoma, ne nulinė, bet Maskva prarado labai daug tų šalininkų, kurie jos neišsižadėjo po 2014 metų ir keleivinio lėktuvo numušimo“. Rusijai liko tik du pagrindiniai neutralūs sąjungininkai – Kinija ir Indija“, konstatavo jis.„O Europoje nėra nė vienos didelės politinės jėgos, kuri atvirai remtų Rusiją. Prorusišką darbotvarkę Europoje gali propaguoti nebent įvairūs antisemitiniai marginaliniai judėjimai, kurie visada yra opozicijoje viskam, ką daro vyriausybė ir valdantysis elitas. Taip pat išlieka jėgų, kurios pasirengusios pakeisti savo požiūrį į Rusiją iš smerkiamo į neutralų ar net teigiamą ir visiškai atkurti visus verslo ryšius“, - pažymėjo A. Šechovcovas.Komentuodamas prorusišką Vengrijos premjero Viktoro Orbano poziciją, jis teigė, jog „istoriškai taip susiklostė, kad Vengrija dideliuose Europos konfliktuose niekada nestodavo į teisingą istorijos pusę“, todėl „dabar mes matome tokį istorinį tęstinumą“.Politologas taip pat neatmetė, kad Rusija tiesiog turi V. Orbaną kompromituojančios medžiagos.

Ukraina: šiandien turime gerų naujienų Kyjivo pajėgos atkovojo daugiau kaip 40 miestų ir kaimų pietų Ukrainoje, ketvirtadienį teigė prezidentas Volodymyras Zelenskis, Maskvai pranešus, kad jos kariuomenė pradėjo trauktis iš strategiškai svarbaus Chersono miesto.Tuo tarpu Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują 400 mln. dolerių (392 mln. eurų) vertės saugumo pagalbos Kyjivui paketą, į kurį bus įtrauktos gynybos sistemos ir priešlėktuvinės raketos, Ukrainai atsigauna po pastarojo meto masinių Rusijos antskrydžių, nukreiptų prieš svarbią infrastruktūrą.„Šiandien turime gerų naujienų iš pietų, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi į tautą. – Ukrainos vėliavų, grįžtančių į savo teisėtą vietą, skaičius vykdant gynybinę operaciją jau siekia dešimtis.“V. Zelenskis sakė, kad iš Rusijos okupacijos buvo „išlaisvinta“ 41 gyvenvietė.Maskva teigė priėmusi „sunkų sprendimą“ atitraukti pajėgas iš Chersono, o Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad jos daliniai manevruoja toje vietovėje.Pasitraukimas būtų didelė Rusijos nesėkmė regione, kurį Vladimiras Putinas teigė aneksavęs, tačiau pareigūnai Kyjive išlieka atsargūs ir teigia, kad Rusija vargu ar paliks Chersoną be kovos.

Ukrainos kariškiai: priešas pasirengęs atkeršytiRusija išvedė į Juodąją jūrą koviniam budėjimui du raketnešius su 16 „Kalibr“ tipo raketų.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Pietų operatyvine karine vadovybe.Gautomis žiniomis, Juodojoje jūroje toliau manevruoja Rusijos laivyno grupuotė, kurią sudaro 17 laivų.Ukrainos kariškių manymu, priešas šitaip duoda užuominą, kad yra pasirengęs atkeršyti už „nepatogius ir sunkius sprendimus“ Chersono srityje.„Todėl visai tikėtina, kad pasikartos intensyvūs visos Ukrainos teritorijos apšaudymai raketomis ir dronais“, - įspėja kariškiai.Okupantai permeta dalinius ir techniką į kairįjį Dniepro krantą, stato čia įtvirtinimus ir apšaudo Ukrainos gynėjų pozicijas dešiniajame krante.

Per karą Ukrainoje žuvo ten kovojęs japonasJaponas, kovojęs išvien su Ukrainos kariais prieš Rusiją, žuvo ir tapo pirmąja patvirtinta šios šalies karo auka, penktadienį pranešė Tokijo valdžia.Vyras, kuriam buvo daugiau nei 20 metų, žuvo trečiadienį per mūšį, sakė vyriausybės atstovas Hirokazu Matsuno. Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad jis, manoma, yra pirmasis Japonijos pilietis, žuvęs Ukrainoje „nuo invazijos pradžios vasario mėnesį“.Japonija daugelį mėnesių ragino savo piliečius evakuotis iš karo nusiaubtos šalies ir paskelbė aukščiausio lygio perspėjimą ten nekeliauti. Japonijos diplomatai šiuo metu „susisiekia su šeima ir siūlo būtiną pagalbą“, žurnalistams sakė H. Matsuno.Pareigūnai kitų detalių nepateikė, tačiau „Jiji Press“ pranešė, kad vyras priklausė būriui, kovojančiam Rytų Ukrainoje. Invazijos pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvirai kvietė užsieniečius į savo šalį prisijungti prie „tarptautinio legiono“ ir drauge su ukrainiečiais kovoti su rusais. Iki kovo mėnesio į kovą su Maskva stojo apie 20 tūkst. tarptautinių savanorių, daugiausia iš Europos šalių, JAV transliuotojui CNN sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.Praėjusią savaitę Taipėjaus užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Ukrainoje mūšio lauke žuvo savanoris iš Taivano, jis, manoma, yra pirmasis per konfliktą žuvęs žmogus iš šios salos.

Rusų pajėgos naktį smogė Vinicos regionuiRusų okupantai naktį smogė Vinicos regionui. Dėl Rusijos atakos buvo apgadintas infrastruktūros objektas.Pasak Vinicos regiono administracijos vadovo Sergejaus Borzovo, gyventojų aukų nebuvo. Tačiau jis nenurodė, ar buvo nukentėjusiųjų.„Lapkričio 11-oji prasidėjo nuo pavojaus signalo. Vėl smogta vienam iš Vinicos srities kritinės infrastruktūros objektų“, – savo „Telegram“ kanale rašė  Borzovas.

Reznikovas: paskyrus Surovikiną, Rusijos taktika pasikeitėPaskyrus naująjį Rusijos okupacinių pajėgų Ukrainoje vadą Sergijų Surovikiną, rusų taktika pasikeitė. Priešas vis dažniau ėmė naudoti teroristinę taktiką prieš civilius gyventojus.Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas interviu agentūrai „Reuters“ sakė, kad „Surovikinas naudoja „terorizmo doktriną“ ir masiškai apšaudo svarbią infrastruktūrą bei civilius gyventojus. Pasak gynybos ministro, po Surovikino paskyrimo Rusijos kariuomenė tapo drausmingesnė. Kartu pasikeitė ir okupantų taktika.„Ji naudoja teroristinę taktiką prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą, naudodama sparnuotąsias raketas, raketas ir bepiločius lėktuvus, specialius Irano bepiločius lėktuvus“, – pažymėjo V. Reznikovas.Be to, okupantai į Ukrainą nebeiššauna vienos ar dviejų raketų, kaip anksčiau. Dabar rusai paleidžia „40 raketų per dieną ir laukia“.

Reznikovas įvardijo, kiek laiko Rusijai reikia palikti ChersonąUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad Rusijai reikės mažiausiai savaitės, kad išvestų okupacinę kariuomenę iš Chersono.Šią nuomonę Ukrainos ministerijos vadovas išreiškė komentare „Reuters“. Jis taip pat pažymėjo, kad sunku prognozuoti Rusijos Federacijos veiksmus.„Nėra taip lengva išvesti šiuos karius iš Chersono per vieną ar dvi dienas. Bent jau tai užtruks vieną savaitę“, - sakė O. Reznikovas.Pasak gynybos ministro, Rusija Chersono regione laiko apie 40 000 karių. Rusijos kareiviai vis dar yra Chersone ir priemiesčiuose, taip pat dešiniajame Dniepro krante.Tuo pačiu metu O. Reznikovas juokingais pavadino svarstymus, kad atsitraukimo metu rusai susprogdins Kakhovkos hidroelektrinę. Jis pabrėžė, kad užtvankos sprogimas užlies rusų kontroliuojamas teritorijas, taip pat blokuos prieigą prie gėlo vandens okupuotame Kryme.

Zelenskis: Ukrainos pietuose jau išlaisvinta 41 gyvenvietėUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo tradicinėje vaizdo žinutėje ketvirtadineio vakarą paskelbė, kad šalies pietuose Ukrainos kariuomenė jau išlaisvino 41 gyvenvietę.„Šiandien turime gerų naujienų iš pietų. Ukrainos vėliavų, kurios grįžta į savo teisėtą vietą vykdant gynybos operaciją, skaičius jau yra dešimtys. Išlaisvinta 41 gyvenvietė“, – sakė V. Zelenskis.Prezidentas nepatikslino, kiek laiko užtruko, kol šios gyvenvietės buvo išlaisvintos. Ketvirtadienio popietę Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad per pastarąją dieną išlaisvino 12 gyvenviečių Chersono ir Mykolaivo regionuose.Maskva trečiadienį paskelbė, kad ji patraukia karius iš dešiniojo Dniepro kranto, įskaitant ir iš Chersono, po to, vertinant iš lauko pranešimų, Rusijos padaliniai pradėjo palikti kaimą po kaimo per visą jų kontroliuojamos teritorijos perimetrą dešiniajame krante, o Ukrainos vienetai – atitinkamai patekti į šiuos kaimus.

Ukrainos kariuomenė: atidžiai stebime rusų judėjimą Chersono regione Ukrainos karių grupės šalies pietuose spaudos atstovė Natalija Humenyuk ketvirtadienio vakarą sakė, kad Rusijos kariuomenė, remiantis Ukrainos kariuomenės pastebėjimais, iš dalies traukiasi iš dešiniojo Dniepro kranto, tačiau kai kurie daliniai vis dar lieka.„Galime teigti, kad jie iš dalies pasiima savo ginklus ir įrangą, iš tiesų, kairiajame krante jie įrengia gynybos linijas. Bet jie vis dar egzistuoja dešiniajame krante: daliniai ir šarvų sienos, ir ginklų bei įrangos buvimas“, – sakė N. Hemenyuk, kurią cituoja agentūra „Ukrinform“.Ukrainos kariuomenės operatyvinės vadovybės „Pietūs“ spaudos atstovė patikino, kad Ukrainos kariuomenė atidžiai stebi rusų judėjimą, žino apie apgaulingų manevrų galimybę ir yra pasirengusi bet kokiam posūkiui.

Norvegija ir Nyderlandai perves 250 milijonų eurų į Ukrainos karinės paramos fondąNorvegijos ir Nyderlandų gynybos ministrai ketvirtadienį paskelbė, kad perves apie 250 milijonų eurų Tarptautiniam paramos Ukrainai fondui (IFU) – apie 150 milijonų eurų iš Norvegijos ir 100 milijonų eurų iš Nyderlandų.IFU užsiima Ukrainai reikalingos karinės įrangos pirkimu tiesiogiai iš gamintojų. Fondo, kuriam vadovauja Jungtinė Karalystė, sukūrimas yra baigiamajame etape.Tikimasi, kad pirmosios ginklų tiekimo sutartys bus sudarytos iki 2022 metų pabaigos. Ukrainai bus perkami dronai, dronų trukdymo įranga ir artilerijos sviediniai.

Ukrainos pareigūnai: Chersone situacija sudėtinga, vis dar yra Rusijos kariųUkrainos pareigūnai sakė, kad Chersono mieste, kuriame nėra interneto ryšio, sunku užmegzti ryšį su civiliais gyventojais, nes Rusijos pajėgos traukiasi į priešingą Dniepro upės krantą.Chersono miesto karinės administracijos vadovė Halyna Lugova situaciją mieste apibūdino kaip „įtemptą ir sunkią“, rašo CNN.„Mieste nėra interneto ryšio, todėl žmonės, su kuriais bendrauju, nuo vakar (trečiadienio) nesusisiekiau“, – sakė ji.Vadovė sakė, kad žmonės mieste gyvena baimėje: „Chersono miesto gyventojai panikuoja, jaučia baimę dėl nežinomybės, kas bus rytoj. Okupantai darė spaudimą žmonėms, areštavo jų turtą.“H. Lugova sakė, kad „žmonės gali pajusti rusų buvimą mieste. Atrodo, kad nėra (Rusijos) kontrolės punktų, bet žmonės mato, kad okupantai yra mieste“.Ji teigė, kad trečiadienio vakarą Rusijos kariai vis dar vežė iš miesto pagrobtą įrangą.H. Lugova teigė, kad Chersono mieste nėra kuro, o tik dalinis šildymas, vanduo ir elektra.

JT ir Rusija penktadienį kalbėsis dėl grūdų eksporto pratęsimoLikus maždaug savaitei iki Rusijos ir Ukrainos susitarimo dėl grūdų eksporto galiojimo pabaigos, aukšti Jungtinių Tautų (JT) ir Maskvos atstovai kalbėsis dėl jo pratęsimo. JT duomenimis, JT humanitarinės pagalbos (Ocha) vadovas Martinas Griffithsas bei JT konferencijos prekybos ir vystymo klausimais (UNCTAD) vadovė Rebeca Grynspan penktadienį Ženevoje susitiks su aukšta delegacija iš Maskvos, vadovaujama Rusijos užsienio reikalų viceministro Sergejaus Veršinino.Grūdų susitarimas baigia galioti lapkričio 19 dieną. JT tikisi, kad jis bus pratęstas metams. Tačiau nėra aišku, ar Rusija pratęs savo dalyvavimą. Maskva ne kartą skundėsi, kad dėl paskelbtų sankcijų negali parduoti savo grūdų ir trąšų.JT taip pat tikisi, kad pokalbiai padės pasiekti „pažangos palengvinant netrukdomą maisto produktų ir trąšų eksportą iš Rusijos Federacijos į pasaulio rinkas“.

Rusai stiprina savo pozicijas kairiajame Chersono regiono krante ir ZaporožėjeRusijos kariuomenė stiprina savo pozicijas laikinai okupuotoje Zaporožės regiono dalyje ir kairiajame Dniepro krante Chersono regione, taip pat bando žengti į priekį Bachmuto, Avdiivkos ir Novopavlovskio kryptimis.Tai teigiama Ukrainos Generalinio štabo vakarinėje ataskaitoje, praneša „Ukrinform“.

Ukrainos kariuomenė atsiėmė dar dvi gyvenvietes Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį ir toliau skelbia vaizdo įrašus ir nuotraukas iš naujų gyvenviečių, kurias jie išlaisvino Chersono regione.Ketvirtadienio vakarą pasirodė pranešimų apie kaimus išlaisvintus Kachkarovkos ir Mylovės kaimus, kurie yra Kakhovkos rezervuaro kranto.Nuo Mylovės tiesia linija palei krantą – apie 30 km iki svarbaus taško, Berislavo miesto, ir iš ten – 8-10 km iki Kakhovka hidroelektrinės.Anot BBC, šie pranešimai nėra oficialiai patvirtinti, tačiau apskritai atitinka bendrą vaizdą, kuris buvo sukurtas per pastarąsias dvi dienas: rusai palaipsniui palieka gyvenvietes palei „savo“ teritorijos perimetrą dešiniajame Dniepro krante, o ukrainiečiai ją atsiima.

JAV paskelbė apie naują pagalbos paketą UkrainaiJungtinės Valstijos skelbia dar vieną saugumo pagalbos paketą Ukrainai, kai šalis ginasi nuo Rusijos invazijos, ketvirtadienį žurnalistams sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sallivanas. Į naująjį paketą bus įtraukta daugiau oro gynybos priemonių, pavyzdžiui, raketos HAWK oro gynybos sistemoms ir „Avenger“ oro gynybos sistemoms.„Šiandien Jungtinės Valstijos paskelbs kitą saugumo pagalbos Ukrainai paketą, įskaitant svarbų indelį į oro gynybą“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J. Sullivanas. „Ši sustiprinta oro gynyba bus labai svarbi Ukrainai, nes Rusija ir toliau naudoja sparnuotąsias raketas, o Irano pagamintais bepiločiais orlaiviais atakuoja svarbią civilinę infrastruktūrą“, – sakė jis.

JK apie Rusijos pasitraukimą iš Chersono: „Patikėsime, kai tai pamatysime“JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as ketvirtadienį išreiškė atsargumą dėl Maskvos nurodymo dalinai pasitraukti iš okupuotų Ukrainos Chersono regiono dalių, sakydamas, kad „patikėsime, kai tai pamatysime“, rašo PA žiniasklaida.„Patikėsime, kai pamatysime, ir manau, kad visi turėtume būti atsargūs, kaip buvo [Ukrainos] prezidentas [Volodymyras] Zelenskis, kad vis dar yra rusų triukų ir visokių dalykų“, – sakė B. Wallace'as.Jis pridūrė, kad tai būtų „reikšmingas psichologinis smūgis“ Rusijos kariams, jei jie pasitrauktų iš teritorijos, pranešė PA.„Žinoma, tai Rusija, todėl dar nematėme, kad jie masiškai išvyktų“, – sakė B. Wallace'as.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per 24 valandas smogė 15 Rusijos karių ir įrangos koncentracijųUkrainos ginkluotųjų pajėgų aviacija, raketinės ir artilerijos pajėgos smogė į 15 priešo personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos rajonų, rašoma UNIAN.„Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per šią dieną sudavė aštuonis smūgius priešui. Buvo smogta septynioms personalo, ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos vietoms, taip pat priešo priešlėktuvinės gynybos objektams“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.Be to, raketinės kariuomenės ir artilerijos kariai smogė į vadavietę, 8 žmonių, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietas, 2 amunicijos sandėlius, 5 priešlėktuvinės gynybos objektus ir kitus svarbius Rusijos okupantų karinius objektus.

Rimtas pažeminimas Putinui: britų generolas įvardijo pasitraukimo iš Chersono pasekmes priešuiKarių išvedimas iš Chersono yra „rimtas pažeminimas“, o atsitraukimas smarkiai paveiks Rusijos okupantų moralę. „Sky News“ sakė britų armijos generolas, buvęs NATO Jungtinių pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas Richardas Shirreffas (Ričardas Širrefas), kuris siekia išlaikyti kuo didesnę užgrobtos Ukrainos teritorijos dalį, atverdamas derybų galimybę.„Chersonas buvo pirmasis užimtas miestas (per Rusijos invaziją į Ukrainą – red.). Jis (Putinas – red.) su didele pompastika paskelbė, kad Chersono regionas bus kitas – ir tai (karių išvedimas iš Chersono – red.) yra didelis pralaimėjimas“, – sakė generolas.

TATENA kalba apie „labai sudėtingas“ derybas dėl Zaporižios AEDerybos su Rusija dėl apsauginės zonos apie Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės nustatymą, pasak Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Rafaelio Grossio, yra „labai sudėtingos“. Pokalbiai trunka „siaubingai ilgai“, sakė jis agentūrai AFP Šarm el Šeiche, kur vyksta JT klimato konferencija.Tačiau R. Grossis pabrėžė negalįs sau leisti „prarasti kantrybės“, jis esą tęs pastangas.TATENA vadovas jau daug savaičių su Rusijos ir Ukrainos atstovais derasi dėl apsauginės zonos apie elektrinę nustatymo, kad būtų eliminuotas branduolinės nelaimės pavojus. Derybos esą sudėtingos ir dėl to, kad jo pokalbių partneriai yra ne tik diplomatai, bet ir kariškiai.Rusija ir Ukraina pastaraisiais mėnesiais ne kartą kaltino viena kitą apšaudant elektrinę.Didžiausia Europos branduolinė jėgainė yra Rusijos aneksuota paskelbtoje Ukrainos Zaporižios srityje, netoli fronto.

EK paskelbė naują planą dėl greitesnio karinių pajėgų dislokavimo ES valstybėseEuropos Komisija ketvirtadienį paskelbė naują planą, parengtą atsižvelgiant į karo Ukrainoje aplinkybes, ir jame siekiama, kad ES valstybių narių kariuomenėms būtų lengviau judėti po Europos Sąjungą.„Kiekviena sekundė svarbi“ pristatant ginklus ir karinę įrangą, pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, turėdamas omenyje ginklų tiekimą Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos invazijos.Veiksmų plano tikslas – sudaryti sąlygas greičiau tarpvalstybiniu mastu dislokuoti karius, įrangą ir atsargas, kad būtų galima reaguoti į krizes prie ES sienų.Komisija paragino 2022-2026 metais peržiūrėti dabartinį karinio transporto tinklą ir paspartinti administravimo procedūras jas suskaitmeninant.Be to, ES vykdomoji valdžia nori padėti užpildyti oro ir jūrų transporto spragas, nes tai labai svarbu siekiant užtikrinti, kad ES galėtų greitai veikti ekstremaliosios situacijos atveju.„Užtikrinsime, kad mūsų ginkluotosios pajėgos turėtų prieigą prie strateginių perkėlimo pajėgumų ir kad infrastruktūra būtų geriau apsaugota nuo kibernetinių bei kitokių hibridinių grėsmių“, – sakė J. Borrellis.Veiksmų plane taip pat nurodytos priemonės, skirtos bendradarbiavimui su „pagrindiniais strateginiais partneriais“, įskaitant JAV, Kanadą, Norvegiją ir NATO, stiprinti.

Kadyrovas giria rusų pasitraukimą iš ChersonoČečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pasveikino rusų pasitraukimą iš Chersono. Rusijos generolas Sergejus Surovikinas priėmė „sunkų, tačiau teisingą sprendimą“ ir „tūkstančius karių išgelbėjo nuo faktinės apsupties“, anot žiniasklaidos, rašė R. Kadyrovas savo „Telegram“ kanale. Dabar kariai esą yra strategiškai geresnėje pozicijoje.Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį paskelbė apie karių išvedimą iš dešiniojo Dnipro upės kranto.Čečėnijos vadovas klausė, kodėl šis žingsnis žengtas taip vėlai. „Visi žinojo, kad Chersonas nuo pirmųjų specialiosios operacijos dienų buvo sunkus mūšio laukas“, - teigė jis.Pastaruoju metu R. Kadyrovas ne kartą kritikavo Rusijos karinės vadovybės ir Gynybos ministerijos veiksmus.

Ispanija siunčia Ukrainai dar dvi oro gynybos sistemas „HAWK“ Ispanijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad, be keturių jau išsiųstų į Ukrainą „žemė-oras“ raketų paleidimo įrenginių „HAWK“, siunčiami dar du tokie įrenginiai, skirti Rusijos invazijai atremti.„Du papildomi paleidimo įrenginiai bus išsiųsti“ NATO prašymu, sakė gynybos ministrė Margarita Robles.Mėnesio pradžioje Madridas pranešė, kad siunčia priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemas, įskaitant keturis „HAWK“ raketų paleidimo įrenginius ir „Aspide“ „žemė-oras“ raketų sistemą.„Esame tvirtai įsipareigoję Ukrainai, nes suprantame, kad ji naudojasi savo teisėta teise į savigyną“, – sakė M. Robles.Jos vadovaujama ministerija pranešė, kad nuo kitos savaitės centriniame Ispanijos Toledo mieste 64 Ukrainos kariai bus mokomi deaktyvuoti sprogmenis, šalinti minas ir šaudyti.Ji pridūrė, kad dar 21 Ukrainos karys pietiniame Almerijos mieste mokosi valdyti 105/14 haubicas, o dar 19 mokosi naudotis oro gynybos sistema „Aspide“.Ministerija teigia, kad Ispanija kas du mėnesius apmokys apie 400 Ukrainos karių.

ES nepripažins rusiškų pasų, išduotų žmonėms okupuotuose Ukrainos ir Sakartvelo regionuoseEuropos Sąjunga ketvirtadienį pareiškė, kad nepripažins Rusijos pasų, išduotų žmonėms Maskvos aneksuotuose Ukrainos regionuose.Šis žingsnis, apimantis ir dvi rusų kontroliuojamas Sakartvelo teritorijas, reiškia, kad šių regionų gyventojams išduoti Rusijos kelionės dokumentai negali būti naudojami vizoms gauti ar įvažiuoti į Šengeno zoną.„Šis sprendimas yra atsakas į neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir Rusijos praktiką išduoti rusiškus tarptautinius pasus okupuotų regionų gyventojams“, – sakoma ES Tarybos pareiškime.Šį žingsnį dar turi oficialiai patvirtinti Europos Parlamentas ir ES valstybės narės.Rugsėjį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vienašališka deklaracija, kurią plačiai atmetė tarptautinė bendruomenė, pareiškė pretenzijas į keturis Ukrainos regionus. 2014 metais Maskva taip pat aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Šio žingsnio tarptautinė bendruomenė irgi nepripažįsta.Ukrainos pajėgoms tęsiant kontrpuolimą, Kremliaus kontrolė kai kuriose okupuotos teritorijos dalyse silpnėja.Ukraina anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos atgavo keliolika miestų ir kaimų pietiniame Chersono regione po to, kai Rusijos pajėgos paskelbė atitraukiančios karius iš šios strategiškai svarbios teritorijos.

JK paskelbė įšaldžiusi 18 mlrd. svarų vertės Rusijos turto Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį pranešė įšaldžiusi daugiau kaip 18 mlrd. svarų sterlingų (20,6 mlrd. eurų) vertės turto, priklausančio Rusijos oligarchams, kitiems asmenims ir įmonėms, kuriems dėl Maskvos karo Ukrainoje buvo įvestos sankcijos.Pasak „Reuters“, Rusija aplenkė Libiją bei Iraną ir tapo daugiausiai JK sankcijų gavusia valstybe, o įšaldytas Rusijos turtas 6 mlrd. svarų viršija bendrą visų kitų JK sankcijų režimų sumą. Apie tai skelbiama Finansų ministerijai pavaldaus Finansinių sankcijų įgyvendinimo biuro (OFSI) metinėje ataskaitoje.Šiais metais sankcijos įvestos ir Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui bei verslininkui Michailui Fridmanui, taip pat prezidentui Vladimirui Putinui, jo šeimos nariams ir kariuomenės vadams.Įšaldytą turtą sudaro bendrovių akcijų paketai ir grynieji pinigai, laikomi bankų sąskaitose. Tai neapima fizinio turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ar Karūnos priklausiniuose, pavyzdžiui, Gernsio ir Džersio salose esančio turto.JK vyriausybė įvedė sankcijas 95 procentams Rusijos eksporto į šalį, o iki 2022 metų pabaigos bus nutrauktas visas Rusijos naftos ir dujų importas.„Įvedėme griežčiausias kada nors Rusijai taikytas sankcijas ir tai paralyžiuoja jų karo mašiną“, – pareiškė jaunesnysis vyriausybės iždo ministras Andrew Griffithas. – Mūsų žinia aiški: neleisime, kad Putinui šis žiaurus karas būtų sėkmingas“.JK iki šiol yra pritaikiusi sankcijas daugiau kaip 1 200 asmenų, įskaitant aukštas pareigas užimančius Rusijos verslininkus bei žinomus politikus ir daugiau kaip 120 juridinių asmenų.Sankcijos – skausmingosDešimtmečius po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais į JK plaukė didžioji dalis Rusijos pinigų, kurie buvo nukreipti į Vakarus.Europos Sąjunga, blokas, kurio ekonomika penkis kartus didesnė, liepą pranešė įšaldžiusi 13,8 mlrd. eurų Rusijos turto dėl karo Ukrainoje.Vakarų sankcijos Rusijai reiškia senkančias automobilių pramonės atsargas, o nauji automobiliai, pavyzdžiui, naujausias „Lada“ modelis, gaminami be oro pagalvių ir stabdžių antiblokavimo sistemos, sakė pareigūnai.Rusijos aviacijos bendrovės ardo lėktuvus atsarginėms dalims ir naudoja virtuvės prietaisų puslaidininkius sovietiniuose tankuose, sakė pareigūnai, pridurdami, kad šaudmenų stygius prisidėjo prie neseniai Ukrainos pasiektų laimėjimų mūšio lauke.Ilgesniu laikotarpiu Rusijoje vyks protų nutekėjimas ir trūks galimybių naudotis svarbiausiomis technologijomis, nes 75 proc. įmonių mažina veiklos apimtis, o 25 proc. visiškai palieka šalį.Nors Rusijos turtas šiuo metu yra tik įšaldytas, svarstoma, kokios yra galimybės jį konfiskuoti. Vakarų pareigūnai teigia, kad Ukrainai atkurti reikia didelės finansinės pagalbos, o už invaziją atsakingi asmenys moraliniu požiūriu turi prie to prisidėti.

NATO vadovas: Rusijos atsitraukimas iš Chersono būtų dar viena Ukrainos pergalėNATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė laukiąs žinių apie tai, kaip Rusijai seksis pasitraukti iš Chersono, bet jei tai pasitvirtins, tai bus „dar viena Ukrainos pergalė“.„Turime pamatyti, kaip artimiausiomis dienomis klostysis situacija vietoje. Tačiau aišku tai, kad Rusija patiria didelį spaudimą, ir jei ji pasitrauks iš Chersono, tai bus dar viena Ukrainos pergalė“, – sakė jis Romoje.Ketvirtadienį Ukraina pranešė, kad jos pajėgos atkovojo 12 kaimų pietiniame Chersono regione, kitą dieną po to, kai Rusija įsakė savo kariams pasitraukti iš to paties pavadinimo miesto.„Matome, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo išstumti Rusijos pajėgas ir išlaisvinti teritoriją, – sakė J. Stoltenbergas. – Tai drąsių Ukrainos karių laimėjimai“.„Tuo pat metu beprecedentė parama, kurią suteikė NATO sąjungininkės, taip pat ir Italija, kiekvieną dieną keičia padėtį mūšio lauke ir tebėra gyvybiškai svarbi Ukrainos pažangai“, – sakė J. Stoltenbergas po pirmojo gyvo susitikimo su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pradėjusia eiti pareigas spalio pabaigoje.Tarp jos vyriausybės sąjungininkų yra daug Maskvai simpatizuojančių asmenų, nors ji pati ne kartą pabrėžė remianti Ukrainą ir sankcijas Rusijai.G. Meloni teigė, kad vienas iš jos prioritetų – stengtis stiprinti aljansą, kad jis „gebėtų dar geriau reaguoti į grėsmės, kylančias iš visų pusių“.„Aljansas yra būtinas mūsų šalių saugumui ir klestėjimui“, – sakė ji žurnalistams.

Ukraina praneša, kad nuo trečiadienio Chersone atsikovojo 12 gyvenviečiųUkrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas pranešė, kad šalies kariai nuo trečiadienio pietinėje Chersono srityje atkovojo 12 gyvenviečių.Pasak V. Zalužno, šešios gyvenvietės buvo atkovotos Petropavlivkos–Novoraisko kryptimi, o dar šešios – Pervomaiskės–Chersono kryptimi. Ginkluotųjų pajėgų vado duomenimis, iš viso išlaisvinta daugiau kaip 200 kv. km. teritorijos.Apie tai pranešta po to, kai Rusija paskelbė pradedanti savo karių išvedimą iš laikinai okupuoto Chersono miesto. Manoma, kad Ukrainos karinės pajėgos netrukus mėgins susigrąžinti šio strategiškai svarbaus miesto kontrolę – užsienio pareigūnų vertinimu, čia jos turi realų šansą.

Zelenskis: Rusijos nuostoliai 10 kartų viršija Ukrainos nuostolius Rusija patiria didelių nuostolių kare prieš Ukrainą, jie 10 kartų viršija Ukrainos kariuomenės nuostolius.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Valstybės vadovas pakomentavo JAV kariškių pareiškimą, kad Rusija kare prieš Ukrainą jau neteko pusės savo tankų. Jo nuomone, toks vertinimas iš esmės atitinka tikrovę.„Manau, kad tai daugiau ar mažiau atitinka tikrovę, nors, jei atvirai, išsamios informacijos, ypač dėl personalo, niekas nežino“, – sakė prezidentas.V. Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos nuostoliai yra 10 kartų didesni negu Ukrainos. Anot prezidento, jis negali įvardyti tikslių skaičių, bet „skirtumas labai didelis“.Pasak V. Zelenskio, Rusijos karinė vadovybė negaili kareivių ir naudoja juos kaip patrankų mėsą, todėl rusų nuostoliai kur kas didesni.„rbc.ua“ primena, jog JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas antradienį pareiškė, kad nuo plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios Rusija tikriausiai jau neteko pusės savo pagrindinių kovinių tankų ir sunaudojo didžiąją dalį savo itin tiksliai valdomos ginkluotės.

Rusija teigia pradėjusi karių išvedimą iš Ukrainos ChersonoRusijos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad pradėjo karių išvedimą iš Ukrainos Chersono miesto, praėjus dienai po to, kai paskelbė apie atsitraukimą iš dešiniojo Dnipro upės kranto, kur yra šio regiono sostinė.„Rusijos kariniai daliniai manevruoja į parengtą poziciją kairiajame Dnipro upės krante griežtai laikydamiesi patvirtinto plano“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, jog Rusijai paskelbus apie savo atsitraukimą iš Chersono, ukrainiečiai juda „labai atsargiai“.„Priešas neduoda mums dovanų, nedaro „geros valios gestų“, mes viską laimime“, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis.„Todėl mes judame labai atsargiai, be emocijų, be nereikalingos rizikos, dėl visos mūsų žemės išvadavimo ir kad nuostoliai būtų kuo mažesni“, – sakė jis.V. Zelenskis pastarosiomis dienomis buvo užsiminęs, kad rusai galėtų apsimesti pasitraukiantys iš Chersono, norėdami įvelti Ukrainos kariuomenę į ilgą mūšį.Chersono miestas, kuriame iki karo gyveno apie 288 000 žmonių, buvo vienas pirmųjų, užimtų Maskvos pajėgų po to, kai Vladimiras Putinas vasario mėnesį pasiuntė karius per sieną. Jo susigrąžinimas būtų svarbi pergalė Kyjivui.Rusų pajėgos kelias pastarąsias savaites vežė civilius iš Chersono srities. Kyjivas tai vadina deportacijomis.

Ukrainos pareigūnas: Rusija kaupia raketas intensyviam smūgiui Rusijos kariuomenė naktį į ketvirtadienį nerengė atakų iš oro. Priešas pradėjo kaupti raketas, kad vėl galėtų smogti Ukrainai intensyvų smūgį.Tai per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, praneša portalas „rbc.ua“.„Priešas neatsisako mėginimų atakuoti Donecko ruože. Čia vyksta įnirtingi mūšiai. Rusai sutelkė nemažai aviacijos dalinių. Dirba ir mūsų aviacija. Mūsų naikintuvai toliau dirba savo darbą“, – sakė J. Ihnatas.Anot jo, okupantai pamatė, kad pavieniais raketų ar bepiločių skraidyklių smūgiais nepasiekia norimų rezultatų, todėl dabar tikriausiai mėgina kaupti jų atsargas.  „Intensyviems apšaudymams, kurių spalį buvo keturi, priešas kaupė priemones kelis mėnesius“, – teigė kariškis.J. Ihnatas taip pat pareiškė, jog dabar Rusijos gamyklos dirba trimis pamainomis, kad kompensuotų sparnuotųjų raketų nuostolius.„Jie tikriausiai kaupia tam tikrą atsargą, kad galėtų smogti salvėmis. Negalima to atmesti, kadangi priešas neatsisakė savo ketinimų naikinti mūsų kritinę infrastruktūrą“, – pažymėjo J. Ihnatas.„rbc.ua“ primena, jog neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad Rusija gali rengti naujus intensyvius smūgius šalies energetikos infrastruktūrai.Spalio 31 d. Rusija į Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus paleido 55 raketas, iš jų 45 buvo numuštos.

Ukraina skelbia išlaisvinusi svarbią gyvenvietę: atsiveria kelias į ChersonąUkrainos pajėgos išlaisvino į rytus nuo Mykolajivo esantį Snihurivkos miestelį. Apie tai liudijantis vaizdo įrašas paskelbtas „Telegram“ kanale.Šis miestelis buvo svarbi Rusijos kareivių, bandžiusių išlaikyti Chersono sritį ir atremti Ukrainos kariuomenės puolimą, gynybinė linija. Dar naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį „Deep State“ analitikai „Telegram“ rašė, kad „analogiškai kaip ir Davydiv Bridą prieš mėnesį, priešas paliko Snihurivką tamsiuoju paros metu“.Lapkričio 10 d. internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti į Snihurivką įžengę Ukrainos kariai. „Šiandien, 2022 m. lapkričio 10 d., 131-asis atskirasis žvalgybos batalionas išvadavo Snihurivkos gyvenvietę“, – videoklipe sako kareivis.Pirmieji patvirtinimai, kad pradėtas Snihurivkos išvadavimas, pasirodė lapkričio 9-ąją.Šios gyvenvietės deokupacija atveria kelią į Chersoną.https://t.me/UAonlii/41260

„Amnesty International“ : Rusija galimai vykdė priverstinę ukrainiečių deportacijąTarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ ketvirtadienį pranešė, kad Rusija galimai įvykdė nusikaltimų žmoniškumui priverstinai perkeldama ukrainiečių civilius iš Rusijos okupuotų šalies teritorijų į kitus regionus. Organizacija teigia, kad civiliai iš Kremliaus okupuotų Ukrainos teritorijų buvo perkeliami giliau į Maskvos kontroliuojamas teritorijas arba į pačią Rusiją, o vaikai buvo atskiriami nuo savo šeimų taip pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę. „Amnesty International“ teigimu, civiliai gyventojai su organizacija dalinosi savo išgyvenimais bei pasakojo, kad jie patyrė „užgaulų atrankos procesą“, kuris dar yra vadinamas filtravimu. Šis procesas kartais baigdavosi savavališku sulaikymu, kankinimais arba kitokiu netinkamu elgesiu. „Vaikų atskyrimas nuo šeimų ir žmonių išvarymas šimtais kilometrų nuo savo namų yra dar vienas įrodymas didelių kančių, kurias Ukrainos civiliams sukėlė Rusijos invazija“, – sakė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard.„Apgailėtina Rusijos priverstinio perkėlimo ar deportavimo taktika yra karo nusikaltimas. „Amnesty International“ mano, kad tai turi būti ištirta kaip nusikaltimas žmoniškumui“, – pridūrė A. Callamard. Organizacija teigia, kad viena moteris filtravimo metu buvo atskirta nuo savo 11 metų sūnaus. Ji taip pat buvo sulaikyta ir jai vėliau nebuvo leista pasiimti sūnaus atgal.Ataskaitoje skelbiama, kad iš viso buvo pakalbinti 88 asmenys, daugiausia civiliai iš Mariupolio, kuris buvo užgrobtas Rusijos po žiaurios apgulties, taip pat gyventojai iš Charkivo, Luhansko, Chersono bei Zaporižios regionų.„Dauguma žmonių, ypač iš Mariupolio, kalbėjo apie prievartines sąlygas, o tai reiškia, kad jie neturėjo prasmingo pasirinkimo, kaip tik vykti į Rusiją arba į kitas Rusijos okupuotas teritorijas“, – rašoma išplatintame pranešime.Pranešime taip pat teigiama, kad priverstiniai perkėlimai „prilygsta karo nusikaltimams ir galimiems nusikaltimams prieš žmoniškumą“. Keli ukrainiečiai organizacijai „Amnesty International“ pasakojo, kad būdami Rusijoje jautė spaudimą prašyti šios šalies pilietybės arba teigė, kad jų judėjimas buvo apribotas. Ši naujausia ataskaita yra vienas iš reikšmingesnių „Amnesty International“ pranešimų apie Rusijos vykdomą invaziją Ukrainoje nuo tada, kai rugpjūčio mėnesį organizacija paskelbė kontroversišką ataskaitą, sukėlusią stiprų Kyjivo pasipiktinimą. Joje Ukraina buvo kaltinama neva kelianti pavojų civiliams dėl savo steigiamų karinių bazių mokyklose ir ligoninėse. Ta „Amnesty International“ ataskaita išprovokavo įtūžį Ukrainoje.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tas „Amnesty International“ išvadas prilygino bandymui suversti kaltę aukoms.Organizacijos padalinio Ukrainoje vadovė atsistatydino, apkaltinusi šią grupę atkartojant Kremliaus propagandą.Tačiau kiek vėliau organizacija pripažino šios ataskaitos sukeltą „sielvartą ir pyktį“. Naujausioje ataskaitoje „Amnesty International“ pabrėžė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios dokumentavo „karo nusikaltimus ir kitus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įvykdytus per Rusijos agresijos karą Ukrainoje“. Taip pat organizacija paragino patraukti pareigūnus atsakomybėn.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 740 okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 740 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki lapkričio 10 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 78 690 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 804 tankų, 5 682 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 805 artilerijos sistemų, 393 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 205 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 278 lėktuvų, 260 sraigtasparnių, 1 499 dronų, 399 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 242 automobilių, 159 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Žiniasklaida: Rusija nusiuntė į Ukrainą daugiau kaip 500 patyrusių sirų kariškių Rusija per kelis pastaruosius mėnesius nusiuntė į Ukrainą daugiau kaip 500 sirų kariškių, kurie ten vykdo nekovines užduotis, pavyzdžiui, saugo objektus Luhanske ir Donecke.Tai trečiadienį pranešė Didžiosios Britanijos leidinys „Middle East Eye“, kurio specializacija – įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.Jo šaltinių duomenimis, patyrę kovotojai buvo surinkti Sirijos vyriausybės daliniuose, kuriuos Rusija anksčiau rengė kovai su opozicijos jėgomis ir teroristinėmis grupuotėmis. Tarp jų yra žmonių iš 25-osios specialiosios divizijos, žinomos kaip „Tigro pajėgos“, Penktojo korpuso ir „Liwa al-Quds“ – formuotės, kurią daugiausia sudaro palestiniečiai sirai.Pasak Sirijos vyriausybės pareigūno, prašiusio neskelbti jo vardo, Rusija užverbavo juos į karą Ukrainoje per savo specialiąsias pajėgas ir privačią karinę kompaniją „Vagner“. Iš viso į Rusiją buvo nuskraidinta mokymams apie 1 tūkst. Sirijos kariškių, bet tik pusė jų buvo nusiųsta į Ukrainą.Informuoti šaltiniai teigia, jog samdiniai sirai nesiunčiami į priešakines linijas dėl galimų veiksmų koordinavimo problemų ir kalbos barjero.„Jie negalėtų sklandžiai bendrauti su kitais rusų daliniais atvirame mūšio lauke, dėl to, pavyzdžiui, Rusijos artilerija galėtų juos apšaudyti“, – sakė su šia problema susipažinęs asmuo.Anot „Middle East Eye“, jau gaunama pranešimų apie Ukrainos rytuose žuvusius sirus, nors jie ir nekariauja priešakinėse linijose. Jų gali būti mažiausiai 50.

Žiniasklaida: Ukraina iš JAV negaus dronų „Gray Eagle MQ-1C“Ukraina iš Jungtinių Valstijų negaus bepiločių „Gray Eagle MQ-1C“. Amerikos prezidento Joe Bideno administracija nusprendė, kad tokia pagalba prisidėtų prie karo eskalavimo.„The Wall Street Journal“ skelbia, kad Kongreso nariai ragino J. Bideno administraciją perduoti Ukrainai ginkluotų bepiločių, taip pat ir „Gray Eagle MQ-1C“. Šaltiniai informuoja, kad palankus sprendimas šiuo klausimu nepriimtas.„Taip iš Ukrainos atimama šiuolaikinė ginkluotė, kurios Kyjivas prašė ne vieną mėnesį. Pentagonas prašymą atmetė, baimindamasis, kad Ukrainą pasiekę bepiločiai „Gray Eagle MQ-1C“ gali prisidėti prie karo eskalavimo ir pasiųsti Maskvai signalą, kad Amerika tiekia ginkluotę, kuri gali būti nukreipta į taikinius Rusijos teritorijoje“, – teigiama straipsnyje.

JK žvalgyba: žlunga strateginis Rusijos tikslasJungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgyba skelbia, kad netekusi vakarinio Chersono kranto, Rusija greičiausiai negalės įgyvendinti savo strateginio tikslo nutiesti sausumos tiltą į Odesą.„Turėdamos ribotus perėjimo punktus, Rusijos pajėgos bus pažeidžiamos kertant Dnipro upę. Tikėtina, kad atsitraukimas vyks kelias dienas, o besitraukiančias pajėgas dengs gynybinės pozicijos ir artilerijos ugnis“, – skelbia JK žvalgyba.Kaip teigiama suvestinėje, lapkričio 9 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė savo šalies kariams atsitraukti iš teritorijų dešiniajame Dnipro upės krante. Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje vadas Sergejus Surovikinas tvirtino, kad toks žingsnis buvo žengtas dėl su tiekimu susijusių problemų.Anot ministerijos, nors rusai traukiasi, jie veikiausiai mėgins sulėtinti Ukrainos karių pažangą regione, nes ten jie sunaikino daugybę tiltų ir galimai paliko minų.https://twitter.com/DefenceHQ/status/1590585033466998784

Vaizdo įrašai: išvaduotose teritorijose kyla Ukrainos vėliavosGali būti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo pirmyn į vakarus nuo Chersono, skelbia BBC Rusijos tarnyba. Ukrainos socialinių tinklų naudotojai skelbia vaizdo įrašą, kurį, kaip teigiama, Ukrainos kariai trečiadienį padarė Pravdynės kaime, esančiame už 30 kilometrų į vakarus nuo Chersono.Šis kaimas ilgai buvo prie pat fronto linijos ir kontroliuojamas rusų. Kai kurie rusiški šaltiniai rašė apie pajėgų išvedimą iš Pravdynės ir keleto kitų kaimyninių kaimų, išsidėsčiusių Chersono kryptimi.Internete pasirodė videoklipas, kuriame užfiksuotas Ukrainos vėliavos iškėlimas „ant administracijos pastato“ gyvenvietėje Kalinovskojė. „Laisvės radijas“ šiuos kadrus palygino su ankstesniais įrašais, kuriuos galima rasti internete, ir gali patvirtinti, kad kalbama apie gyvenvietę, esančią už 58 kilometrų nuo Chersono centro. Vėliava iš tikrųjų buvo iškelta ne ant administracijos pastato, o ties įėjimu į vietos mokyklą.https://t.me/stranaua/74350

Ispanija rengs Ukrainos snaiperius savo karinėje bazėje Ispanijos ginkluotosios pajėgos rengs Ukrainos snaiperius karinėje bazėje Tolede pagal programą, kurioje numatoma kas du mėnesius parengti po 400 kariškių, praneša portalas „Vozpopuli.com“.Ispanijos gynybos ministerijos ir Ukrainos vyriausybės bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta pirmadienį.Dokumente taip pat numatoma, kad ispanai mokys ukrainiečius neutralizuoti sprogmenis, supažindins su kibernetinės gynybos metodais, rengs paramedikus.Mokomosios programos yra Europos Sąjungos finansuojamos karinės pagalbos Ukrainai misijos (EUMAM Ukraine) dalis.

Ukrainoje žuvo dar vienas JK pilietisUkrainoje žuvo dar vienas Jungtinės Karalystės (JK) pilietis. Kaip praneša CNN, tai trečiadienį patvirtino oficialusis Londonas.JK užsienio reikalų departamentas pranešime teigė, kad šiuo metu teikia paramą Ukrainoje savo gyvybės netekusio JK piliečio artimiesiems, tačiau žuvusiojo tapatybės neatskleidė.Turimais duomenimis, nuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. Ukrainoje žuvo dar bent du britai.

Analitikai po Šoigu pranešimo: rusų pajėgos žengia į naują fazęAmerikos Karo tyrimų institutas (ISW) savo naujausioje ataskaitoje analizuoja Rusijos karinės vadovybės sprendimą išvesti pajėgas iš dešiniojo Dnepro upės kranto, taip pat ir iš Chersono. Anot organizacijos ekspertų, Rusijos Federacijos armija jau pradėjo trauktis iš mūšių regiono ir persikelia „į anksčiau paruoštas pozicijas kairiajame krante, taip bandydama išlaikyti bent kažkokią karinę galią“.Svarbiausia naujausios ISW ataskaitos išvada skamba taip: „Kova dėl Chersono nebaigta, tačiau Rusijos pajėgos įžengė į naują jos fazę: jos atiduota prioritetą savo dalinių atsitraukimui per upę išsaugant karinę galią ir bandant sulaikyti Ukrainos karius, tačiau visiškai sustabdyti Ukrainos puolimo nebebando“.ISW mano, kad Ukraina, galimas dalykas, sugebėjo įvykdyti svarbiausią savo kampanijos Chersone užduotį: taikydama Rusijos karių izoliavimo strategiją, privertė juos savo noru atsitraukti į kitą Dnepro krantą net ir be didelio masto sausumos puolimo, kuris būtų pareikalavęs daugiau aukų“.

Rusai sustabdė Chersono gyventojų evakuacijąOkupantai sustabdė vadinamąją Chersono gyventojų evakuaciją, nes pritrūko norinčių evakuotis žmonių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas."Remiantis atnaujinta informacija, vadinamoji gyventojų evakuacija iš Chersono miesto buvo sustabdyta, nes trūko norinčiųjų. Mieste okupacinė valdžia nustojo mokėti atlyginimus ir socialines pašalpas", – rašoma pranešime.

Bidenas: Rusijos įsakymas pasitraukti iš Chersono rodo „tikras problemas“Lapkričio 9 dieną JAV prezidentas Joe Bidenas žurnalistams sakė, kad įdomu tai, jog Rusija laukė, kol pasibaigs JAV Kongreso rinkimai, ir tuomet paskelbė apie pasitraukimą iš Chersono. „Šis sprendimas yra įrodymas, kad Rusijos kariuomenė turi didelių problemų“, - sakė jis. JAV lyderis kalbėjo pasibaigus kadencijos vidurio rinkimams, po kurių jo Demokratų partija, panašu, praras Atstovų Rūmų kontrolę. Ji turi pereiti respublikonams, kurių dalis žadėjo iš naujo vertinti Jungtinių Valstijų karinę ir humanitarinę pagalbą Kyjivui.„Tikiuosi, kad užsienio politikos srityje mes ir toliau laikysimės dvipartinio požiūrio į priešinimąsi Rusijos agresijai Ukrainoje“, – pridūrė J. Bidenas.Ukrainai vykdant kontrpuolimą, Rusija nurodė savo kariams pasitraukti iš Chersono. Tai didelis smūgis rusų invazijai.

Prancūzija artimiausiomis savaitėmis perduos Ukrainai dar šešias haubicas „Caesar“Prancūzija planuoja perduoti Ukrainai dar šešias haubicas „Caesar“. Karinė pagalba turėtų pasiekti ukrainiečius artimiausiomis savaitėmis.Tai trečiadienį televizijos kanalui LCI pareiškė Prancūzijos gynybos ministras Sébastienas Lecornu.Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas žadėjo nusiųsti šios ginkluotės pagal karinės pagalbos Ukrainai programą.„Mes pristatysime „Caesar“ artimiausiomis savaitėmis. Kol kas mes nugabenome ankstesnės kartos artilerijos pabūklų – haubicų TRF1“, - sakė ministras.Anot S. Lecornu, Paryžius ištesės savo pažadą perduoti Ukrainai 24 haubicas „Caesar“.Jis taip pat pabrėžė, kad karinė pagalba Ukrainai nedaro Prancūzijos karo dalyve.Spalio pradžioje S. Lecornu pareiškė, kad Prancūzija perduos Ukrainai oro gynybos sistemų ir išplės Ukrainos kariškių rengimo programą. Prancūzijos teritorijoje turėtų būti parengta apie 2 tūkst. Ukrainos karių.

JAV generolas: Ukrainoje žuvo ir buvo sužeista daugiau kaip 100 tūkst. Rusijos kariųUkrainoje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 100 tūkst. Rusijos kareivių, o Kyjivo pajėgos greičiausiai patyrė panašių nuostolių, trečiadienį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley.„Žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius gerokai viršija 100 tūkstančių“, – teigė M. Milley, sakydamas pastabas Niujorko „Economic Club“ programos metu.„Tas pats tikriausiai yra ir Ukrainos pusėje“, – pridūrė jis.

Žiniasklaida: Vakarų pareigūnai vis labiau linksta į Ukrainos ir Rusijos derybasKai kurie Vakarų pareigūnai mano, kad nei Ukraina, nei Rusija negalės pasiekti savo tikslų kare. Žiemą, kai sulėtėja karo tempai, jie mato kaip momentą pradėti abiejų šalių derybas.Kaip rašo „NBC News“, remdamasi informuotais šaltiniais, Vakarų gynybos departamentų atstovai abejoja Ukrainos gebėjimu visiškai išstumti rusų pajėgas iš okupuotų teritorijų. Jie mano, kad fronto linijos stabilizavimas žiemą gali reikšti, kad nė viena pusė savo tikslo greičiausiai nepasieks.„Žiemą reikalai sulėtėja. Yra potencialas deryboms, norėtume, kad jos įvyktų", - sakė vienas „NBC News“ šaltinis.

Putinas nevyks į G-20 viršūnių susitikimą BalyjeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus kitą savaitę Indonezijos kurortinėje Balio saloje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) vadovų susitikime, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Maskvos ambasada Indonezijoje.„Galiu patvirtinti, kad (užsienio reikalų ministras) Sergejus Lavrovas vadovaus Rusijos delegacijai G-20 susitikime. Prezidento V. Putino programa dar derinama, jis gali dalyvauti virtualiai“, – sakė ambasados protokolo vadovė Julija Tomskaja.Aukščiausiojo lygio susitikime dalyvausiantis JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris yra pavadinęs V. Putiną „karo nusikaltėliu“, anksčiau minėjo, jog neketina susitikti su Rusijos lyderiu Balyje, jei šis ten vyktų.Šis sprendimas priimtas po kelis mėnesius trukusių spėliojimų, Maskvai patiriant nuostolių kare Ukrainoje ir Kremliui stengiantis apsisaugoti nuo Vakarų pasmerkimo lapkričio 15-16 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime.Kitas šaltinis, informuotas apie Rusijos planus Balyje, patvirtino, kad V. Putiną pakeis S. Lavrovas.Aukščiausiojo lygio Maskvos diplomatas liepą anksčiau nei planuota išvyko iš Balyje vykusio G-20 užsienio reikalų ministrų susitikimo, Vašingtonui ir jo sąjungininkams per derybas už uždarų durų pasmerkus Maskvos puolimą prieš kaimyninę šalį.Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs asmuo teigė, kad dar neaišku, ar Kremliaus šeimininkas susitikime dalyvaus nuotoliniu būdu.Priimančioji Indonezija vykdo neutralią užsienio politiką ir atmetė Vakarų raginimus pašalinti Rusiją iš lyderių susitikimo.Tikimasi, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis jame dalyvaus nuotoliniu būdu.Indonezijos prezidentas Joko Widodo pareiškė, kad V. Putinas bus pakviestas į vadovų susitikimą nepaisant jo vykdomos invazijos, ir dėl to sulaukė Vakarų kritikos.Rugpjūtį jis sakė, kad Rusijos prezidentas šį kvietimą priėmė.V. Zelenskis grasino boikotuoti aukščiausiojo lygio susitikimą, jei jame dalyvaus V. Putinas.Ukraina nėra G20 bloko narė.

Zelenskis apie Chersoną: niekas niekur nesitraukiaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas padėtį aplink Chersoną, pažymėjo, kad „niekas iš niekur tiesiog nesitraukia“, o priešas nedalija mums dovanų ar „geros valios gestų“.Savo vaizdo kreipimesi prezidentas sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos žengia į priekį pietų Ukrainoje. Pasak jo, Ukrainos kariuomenė žingsnis po žingsnio stiprina savo pozicijas.„Šiandien informacinėje erdvėje daug džiaugsmo, ir aišku, kodėl. Tačiau mūsų emocijos turėtų būti santūrios – visada karo metu. Aš neperduosiu priešui visų detalių apie mūsų operacijas nei pietuose, nei rytuose, nei bet kur kitur. Kai bus mūsų rezultatas – visi jį pamatys. Aš tai padarysiu, – pasakė Prezidentas.„Todėl mes veikiame labai atsargiai, be emocijų, be nereikalingos rizikos. Kad išlaisvintume visą mūsų kraštą ir kad nuostoliai būtų kuo mažesni. Taip užtikrinsime Chersono, Kachovkos, Donecko ir kitų mūsų miestų išlaisvinimą. Tačiau tai bus mūsų pastangų, mūsų gynybinių operacijų rezultatas. Tie, kurie vyksta dabar, ir tie, kurie dar planuojami“, – sakė V. Zelenskis.

Rusija gali rengti naują puolimą Rusija rengia naują ataką ir didelį puolimą prieš Ukrainą. Putinas gali bandyti smogti didelį smūgį, tačiau strateginiai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laimėjimai gali sužlugdyti jo planus.Buvęs Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mykola Malomužas sakė FREEDOM, kad būsima padėtis fronte priklauso nuo Ukrainos gynėjų. Artimiausiomis savaitėmis svarbu išlaisvinti Chersoną, o po to Ukriana. jau turi kitų planų, tačiau jie laikomi paslaptyje.Po to kruvinasis diktatorius turės imtis desperatiškų priemonių, sako jis.„Grėsmė jau tampa pasaulinė ir net branduolinė. Todėl visos šalys suinteresuotos sustabdyti karą“, – pažymėjo Malomužas.

Sprogimai Kryvyj RigeKryvyj Rigo karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas kalbėjo apie sprogimus Kryvyj Rigo mieste ir jo rajone.„Apie sprogdinimus. Svarbu! Lozovatkos rajonas, iki 10 km spinduliu nuo šios gyvenvietės. Greičiausiai „Smerch“ arba „Tornado C“, – sakė Vilkulas.Jis taip pat pažymėjo, kad sprogimai ore – tai galimas didelis kasetinių šaudmenų išsibarstymas.„Saugokite savo kojas, saugokite savo vaikus, neimkite į rankas blizgančių cilindrų! Bet kokia informacija – skambinkite 101, 102 ir 1520“, – sakė Vilkul.

Kijevo regione stiprinamos gynybos linijosKijevo regione kuriama daugiapakopė gynybos sistema. Regionas aprūpino kariuomenę viskuo, ko jai reikia.Kijevo regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba apie tai pranešė savo „Telegram“ žinutėje. Visų pirma jis kartu su Kijevo pajėgų ir gynybos priemonių grupuotės vadu Oleksandru Pavliuku patikrino, kaip tęsiamas darbas tobulinant Kijevo regiono kelių ešelonų gynybos sistemą.„Šiandien patikrinome pozicijų įrangos parengtį. Kasdien dirbame, kad pagerintume ir sustiprintume gynybines linijas, įskaitant sostinės linijas“, – pabrėžė A. Kuleba.

Stoltenbergas: Ukrainą tvirtai remia abi JAV partijosNATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį paneigė, kad respublikonų pergalė JAV kadencijos vidurio rinkimuose susilpnins Vakarų karinę paramą Ukrainai.Po susitikimo su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishiu Sunaku J. Stoltenbergas taip pat pažadėjo, kad Aljansas „ir toliau rems (Ukrainą) aplink Chersoną“ po to, kai Rusija įsakė savo kariams pasitraukti iš miesto.NATO generalinis sekretorius sakė negalįs išsamiai komentuoti tebesitęsiančio balsų skaičiavimo po antradienį įvykusių JAV Kongreso rinkimų.„Tačiau visiškai aišku, kad Jungtinėse Valstijose yra stiprus abiejų partijų palaikymas tolesniam Ukrainos rėmimui, – sakė jis žurnalistams. – Tai nepasikeitė ir po JAV įvykusių rinkimų“.JAV Kongresas gegužės mėnesį įsipareigojo skirti 40 mlrd. dolerių Ukrainai, kovojančiai su užpuolusia Rusija, ir tam pritarė abi partijos.Tačiau respublikonas Kevinas McCarthy, kuris pretenduoja tapti Atstovų Rūmų pirmininku, praėjusį mėnesį perspėjo, kad jei jo partija atgaus kontrolę, Ukrainai nebus suteiktas „tuščias čekis“ (neribota pinigų suma – red.).Ukrainą remia didžioji dalis respublikonų, nors buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui artimi griežtai dešiniųjų pažiūrų įstatymų leidėjai kritikuoja JAV paramą.J. Stoltenbergas sakė, kad „visada yra balsų, kurie turi kitokią nuomonę“. Tačiau nuomonių apklausos NATO valstybėse narėse parodė, kad „esame pasirengę toliau teikti paramą tiek, kiek reikės“, – sakė jis prie Dauningo gatvės 10 namo.Prieš tapdamas pirmuoju užsienio svečiu, apsilankiusiu pas naująjį JK ministrą pirmininką, J. Stoltenbergas stebėjo, kaip Pietų Anglijoje britų, kanadiečių ir kitų NATO šalių karininkai rengia Ukrainos karius.„Tokiame pavojingame pasaulyje dar svarbiau, kad Šiaurės Amerika ir Europa būtų kartu NATO aljanse“, – sakė jis ir padėkojo JK už jos indėlį remiant Ukrainą.Susitikimo pradžioje R. Sunakas sakė J. Stoltenbergui, kad NATO yra „kertinis JK saugumo akmuo“, ir pažadėjo kartu „atremti naujas grėsmes, kurias visi matome“, iš Rusijos ir kitų šalių.R. Sunakas rengia skausmingus biudžeto apkarpymus po to, kai paveldėjo ekonominę krizę iš savo neilgai dirbusios pirmtakės Liz Truss, kuri buvo pažadėjusi padidinti JK išlaidas gynybai iki 3 proc. BVP.J. Stoltenbergas sakė: „Pavojingesniame pasaulyje turime daugiau investuoti į savo gynybą, ir aš esu visiškai įsitikinęs, kad Jungtinė Karalystė ir toliau rodys pavyzdį dėl išlaidų gynybai“.

Europos Komisija siūlo beprecedentį Ukrainai skirtos paramos paketąTrečiadienį Europos Komisija pasiūlė beprecedentį Ukrainai skirtos paramos, kuri 2023 m. sudarytų iki 18 mlrd. eurų, paketą. Tai bus paskolos labai palankiomis sąlygomis, kurios nuo 2023 m. bus išmokamos reguliariomis dalimis, rašoma pranešime žiniasklaidai.„ES ir toliau solidariai palaiko Ukrainą. Šiandien siūlome 2023 metams skirtą 18 mlrd. eurų paramos paketą. Tai užtikrins, kad Ukrainos valstybė toliau funkcionuotų, piliečiai galėtų gauti esmines viešąsias paslaugas, o Rusijos sugriauta gyvybiškai svarbi infrastruktūra galėtų būti atstatyta. Šis paketas papildo virtinę ES jau teikiamos pagalbos priemonių – priėmėme daugiau kaip 4 mln. pabėgėlių, teikiame humanitarinę pagalbą, civilinės saugos priemones, palengvinome prekybą, teikiame karinę pagalbą. Mes užtikrinsime, kad Ukraina po šio karo iškiltų kaip klestinti šalis, einanti integracijos į Europą keliu. Mes palaikysime Ukrainą tiek laiko, kiek reikės“, – sakė Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen.

Kyjivas sako nematąs jokių ženklų, kad Rusijos pajėgos trauktųsi iš ChersonoKyjivas nemato jokių ženklų, kad Rusijos pajėgos trauktųsi iš Chersono, pareiškė ukrainiečių prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas netrukus po to, kai Maskva savo pajėgoms trečiadienį liepė palikti šį miestą Ukrainos pietinėje dalyje.„Nematome jokių ženklų, kad Rusija trauktųsi iš Chersono be mūšio“, – parašė M. Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“.Anot jo, dalis Rusijos karių tebėra Chersone.„Ukraina teritorijas išlaisvina remdamasi žvalgybos duomenimis, o ne surežisuotais pareiškimais per televiziją“, – pabrėžė jis.Maskvos puolimui Ukrainoje vadovaujantis Sergejus Surovikinas kiek anksčiau trečiadienį pareiškė, kad Rusijos kariuomenė palieka Chersono miestą ir vakarinę Dnipro pakrantę regione.S. Surovikinas tai paskelbė atsiskaitydamas Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu.Ministras įsakė Maskvos kariams pasitraukti iš pietų Ukrainoje esančio Chersono miesto.

Rytų Europos šalys ruošiasi naujai pabėgėlių bangai iš UkrainosDėl intensyvių Rusijos pajėgų atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą Rytų Europos šalys ruošiasi naujai didelei pabėgėlių bangai žiemą. Jau pastaruoju metu pabėgėlių iš Ukrainos skaičius išaugo 15 proc., sakė Romanas Dohovičius, Slovakijos Košicės miesto pagalbos koordinatorius, kurį cituoja agentūra „Reuters“.Slovakija, remiantis ekstremalios situacijos planu, rengiasi iki 700 000 pabėgėlių atvykimui iš Rytų ir Pietų Ukrainos per tris mėnesius. Didelė dalis Ukrainos vidaus pabėgėlių šiuo metu laikinai apgyvendinami žiemai nepritaikytomis sąlygomis, sakoma dokumente. Be to, kyla tolesnės karo eskalacijos rizika.Ir kitose Rytų Europos šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje, Lenkijoje ir Čekijoje vėl atidaromi pabėgėlių centrai ir kaupiamos pagalbos prekės. „Mes nuolat kaupiame higienos prekes ir maisto produktus“, - sakė Witoldas Wolczykas Iš Lenkijos Peremislio miesto savivaldybės. Nors dabar esą apgyvendinama palyginti mažai žmonių, ruošiamasi naujų atvykėlių bangai žiemą.Į Vengriją atvykstančių pabėgėlių skaičius netoli sienos esančioje Zahony geležinkelio stotyje nuo tada, kai Rusija suintensyvino atakas, išaugo dešimt kartų, teigė Vengrijos nevyriausybinės organizacijos atstovė Zsofia Dobis-Lucski. Šiuo metu per dieną miestą pasiekia iki 500 žmonių.Nuo karo pradžios, JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, Europoje registruota 4,5 mln. Ukrainos pabėgėlių. Tačiau penktadalis jų vėl grįžo į Ukrainą, po apsilankymo Kyjive praėjusią savaitę sakė Čekijos vidaus reikalų ministras Vitas Rakusanas. Manoma, kad dalis jų vėl taps pabėgėliais.Spėjama, kad vadinamųjų vidaus pabėgėlių Ukrainoje gali būti 6,9 mln.

Iranas, priėmęs Rusijos saugumo tarybos sekretorių, paragino surengti derybas dėl UkrainosIrano vyriausiasis saugumo pareigūnas Ali Šamkhanis trečiadienį Teherane vykusiame susitikime su savo kolega iš Rusijos Nikolajumi Patruševu paragino pradėti dialogą, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.Vėliau N. Patruševas susitiko su Irano prezidentu Ebrahimu Raisiu, kuris sakė, kad „karo masto išplėtimas ir jo eskalavimas kelia susirūpinimą visoms šalims“, pranešė oficialioji naujienų agentūra IRNA.Susitikimai įvyko po to, kai Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai pastarosiomis savaitėmis apkaltino Rusiją, kad ji naudoja Irane pagamintus bepiločius orlaivius atakoms Ukrainoje vykdyti. Teheranas šiuos kaltinimus neigia.„Iranas remia bet kokią iniciatyvą, kuria siekiama paliaubų ir taikos tarp Rusijos ir Ukrainos per dialogą“, – sakė Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius A. Šamkhanis.Jis pridūrė, kad islamo respublika yra „pasirengusi imtis vaidmens siekiant užbaigti karą“, pranešė IRNA.Ukrainos prezidento patarėjas Michaylas Podoliakas sakė, kad N. Patruševo vizitas į Iraną rodo, jog Kremlius yra „išsekintas“. Savo žinutėje tviteryje jis teigė, kad Rusijos „ištekliai yra prie ribos“ ir kad N. Patruševas „ieško būdų tęsti karą“ įsigyjant daugiau dronų ir raketų.

Prigožinas pakomentavo Rusijos karių išvedimą iš Chersono: svarbu daryti išvadas„Wagner“ įkūrėjas ir Vladimiro Putino bendražygis Jevgenijus Prigožinas agentūrai „RIA Novosti“ pakomentavo sprendimą dėl Rusijos karių išvedimo iš Chersono.Jo nuomone, karių pasitraukimas su minimaliais nuostoliais yra S. Surovikino pasiekimas. Ir nors tai nedaro garbės Rusijai, bet pabrėžia asmenines vado savybes, o viena jų – nebijoti atsakomybės.„Svarbu ne kankintis, ne kovoti paranojoje, o daryti išvadas ir dirbti su klaidomis. Ir po to, norint suprasti, kas teisus, kas kaltas ir kokia yra problemos esmė“, - sakė J. Prigožinas.

Šoigu davė įsakymą trauktis iš Chersono Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu po Rusijos karių Ukrainoje vado pranešimo davė įsakymą pradėti karių išvedimą iš Chersono, užimto ​​pirmosiomis invazijos dienomis, skelbia BBC. Maskvos puolimui Ukrainoje vadovaujantis Sergejus Surovikinas trečiadienį atsiskaitydamas S. Šoigu paskelbė, kad Rusijos kariuomenė palieka vakarinę Dnipro pakrantę Chersono srityje. S. Surovikinas tai paskelbė atsiskaitydamas Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu. „Mes išsaugosime savo karių gyvybes ir savo dalinių kovinį pajėgumą. Laikyti juos dešiniajame (vakariniame) krante yra beprasmiška. Kai kuriuos iš jų galima panaudoti kituose frontuose“, – sakė S. Surovikinas. Jis dar suspėjo pareikšti, kad per mūšius Chersono regione Ukraina neteko 9 500 kovotojų, o Rusija – 7-8 kartus mažiau. Ministras S. Šoigu  įsakė Maskvos kariams pasitraukti iš pietų Ukrainoje esančio Chersono miesto. „Pradėkite atitraukti karius“, – sakė S. Šoigu per televizijos transliuotą susitikimą su S. Surovikinu, kuris sakė, kad pasiūlė „sunkų sprendimą“ pasitraukti iš Chersono ir įrengti gynybines pozicijas kairiajame Dnipro upės krante. S. Šoigu nurodė, kad rusų pajėgos traukiasi į kairįjį Dnipro upės krantą Chersono srityje. Jį cituoja Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. Ši žinia buvo paskelbta po kelias savaites trukusio Ukrainos kontrpuolimo miesto kryptimi ir Rusijos skubėjimo perkelti dešimtis tūkstančių jo gyventojų. Šio pranešimo laukė įtakingi Rusijos karo tinklaraštininkai, kurie jį apibūdino kaip skaudų smūgį. „Matyt, teks palikti miestą, kad ir kaip skaudu būtų dabar apie tai rašyti“, – teigė tinklaraštis „War Gonzo“, turintis daugiau kaip 1,3 mln. prenumeratorių „Telegram“. „Paprastai tariant, Chersono negalima paimti plikomis rankomis“, – sakoma tinklaraštyje. – Taip, tai juodas puslapis Rusijos kariuomenės istorijoje. Rusijos valstybės istorijoje. Tragiškas puslapis“. Ukrainos valdžios institucijos iš karto nepatvirtino šio rusų žingsnio, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pastarosiomis dienomis užsiminė, kad rusai apsimes pasitraukiantys iš Chersono, norėdami įvelti Ukrainos kariuomenę į ilgą mūšį. Chersono miestas, kuriame iki karo gyveno apie 288 000 žmonių, buvo vienas pirmųjų, užimtų Maskvos pajėgų po to, kai Vladimiras Putinas vasario mėnesį pasiuntė karius per sieną. Jo susigrąžinimas būtų svarbi pergalė Kyjivui. Rusų pajėgos jau kelios savaitės organizuoja civilių išvežimą iš Chersono srities. Kyjivas tai vadina deportacijomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyria ES 18 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai planą.„Dėkingas Europos Komisijai ir pirmininkei Ursulai von der Leyen už paskelbtą 18 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą 2023 metams“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.„Tai rodo tikrą ES solidarumą“, – pridūrė jis.

Briuselis pristatė 18 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai planąEuropos Komisija trečiadienį paskelbė išsamią informaciją apie 18 mlrd. eurų vertės ekonominės paramos Ukrainai paketą 2023 metams, kuriam, kaip tikimasi, pritars Bendrijos valstybės narės.Pagal šį planą blokas kas mėnesį Kyjivui siųstų po 1,5 mlrd. eurų 35 metų trukmės paskolomis, kurių palūkanas padengtų Europos Sąjunga, kad paremtų Ukrainos vyriausybę Rusijos invazijos akivaizdoje.„Šį naują finansinį paketą Ukrainai pristatome tuo metu, kai šaliai to labai reikia, nesiliaujantiems Rusijos išpuoliams toliau kenkiant svarbiausiai infrastruktūrai“, – sakė EK pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis.„Mūsų finansinė parama turi būti stabili, struktūrizuota ir nuspėjama“, – pabrėžė jis.Paskolų paketą dar turės patvirtinti ES valstybės narės, o kai kurios iš jų skeptiškai vertina galimybę prisiimti atsakomybę už didėjančią Ukrainos skolą. Vis dėlto Europos Komisija tikisi, kad pirmasis mokėjimas bus atliktas sausį.Šiais metais blokas jau nusiuntė Ukrainai 4,2 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos ir iki šio mėnesio pabaigos planuoja išmokėti dar 2,5 mlrd. eurų.Tačiau Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, kad kitais metais Kyjivui reikės 3–4 mlrd. eurų per mėnesį.Briuselis tikisi, kad jo įnašą papildys Vašingtonas ir kiti pagrindiniai tarptautiniai donorai, kad parama su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai pasiektų reikiamą lygį.„Užtikrinsime, kad Ukraina iš šio karo išeitų kaip klestinti šalis, kuri eina Europos integracijos keliu. Palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Skelbiama, kad žuvo Rusijos statytinis  Kirilas StremousovasŽuvo Chersono srities okupacinės administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas. Apie tai skelbia „Telegram“ kanalai. Prorusiški kanalai ir tinklaraštininkai praneša, neva, pirminiais duomenimis, Rusijos statytinis žuvo autokatastrofoje.Apie valdininko žūtį pranešė rusas karo žurnalistas Semionas Pegovas, tinklaraštininkas Borisas Rožinas ir propagandinė RT televizija. Kol kas nepranešama įvykio detalių. S. Pegovas rašo, kad katastrofa įvyko prie Heničesko.K. Stremousovo pareiškimus apie situaciją Chersono srityje aktyviai citavo rusiški prokremliški leidiniai. Lapkričio 9-ąją, apie vidurdienį „RIA Novosti“ išpublikavo pranešimą su K. Stremousovo komentaru. Paskutinis pranešimas jo asmeniniame „Telegram“ kanale išpublikuotas lapkričio 9-osios ryte, 8 val.Informaciją apie jo mirtį rusų valstybinei naujienų agentūrai TASS patvirtino ir okupacinės administracijos spaudos tarnyba.„Informacija teisinga, asmeniškai žinau. Autoįvykis. Apie aplinkybes – vėliau“, – cituoja „Interfax“ nevyriausybinės Krymo savanorių organizacijos „Dobro mira“ vadovą Valerijų Petrusevičių.„Mirė Kirilas Sergejevičius Stremousovas“, – per platformą „Telegram“ pranešė Rusijos aneksuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas ir pavadino jį „tikru kovotoju“ ir „Rusijos patriotu“.S. Aksionovas nenurodė K. Stremousovo mirties priežasties.Pasak TASS, vadinamasis „Chersono srities sveikatos apsaugos ministerijos vadovas“ teigė, kad eismo įvykio vietoje dirba medikai, oficialios  informacijos apie K. Stremousovo mirtį nėra.Chersono regiono tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis naujienų agentūrai „Suspilne“ sakė, kad informacija apie K.  Stremousovo mirtį gali būti inscenizacija.Ukrainos generalinė prokuratūra rugsėjo pabaigoje informavo V. Stremousovą, kad jis įtariamas kolaboravimu.https://twitter.com/kromark/status/1583081339410354177

Okupantai Chersono srityje sprogdina tiltusSiekdami sulėtinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą, rusų okupantai Chersono srityje susprogdino penkis tiltus.Apie tai pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas.„Okupantai susprogdino ne tik Darjevo ir Tiagino tiltus. Jie susprogdino tiltą prie išvažiavimo iš Snihurivkos į Chersoną. Jie susprogdino tiltą Novokairiuose, susprogdino tiltą Milovėje. Tai reiškia, kad okupantai dabar naikina absoliučiai visus tiltus, esančius Chersono srities dešiniajame krante“, – pažymėjo S. Chlanas.S. Chlanas pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms puolant okupantai daro viską, kas įmanoma, kad „tai nebūtų absoliutus fronto linijos pralaimėjimas, o atrodytų kaip suplanuotas atsitraukimas nuo fronto linijos“.https://t.me/tvrain/59686

Pirmą kartą nuo karo pradžios Rusija neparodė vaizdų iš fronto UkrainojeAntradienį Rusijos gynybos ministerija pirmą kartą nuo karo pradžios nepaviešino kasdienės trumposios spaudos konferencijos, kurios metu kalba oficialusis Gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas, videoįrašo, skelbia „Agentstvo“. 12.29 val. Gynybos ministerijos „Telegram“ kanale pasirodė tekstinė „specialiosios operacijos“ eigos santrauka. Anksčiau Gynybos ministerija per pusvalandį nuo tekstinės santraukos paskelbimo paviešindavo ir vaizdo įrašą su I. Konašenkovo pareiškimais, bet antradienio vakare kasdienės trumposios spaudos konferencijos vaizdo įrašo taip ir neatsirado.I. Konašenkovo videoklipo nepaskelbė ir naujienų agentūros. Federaliniais kanalais transliuojamų žinių metu vedėjai tenkinosi Gynybos ministerijos pareiškimų citatomis ir neparodė kadrų su Gynybos ministerijos atstovu spaudai.Nuo vasario 24 d. vaizdo įrašai su I. Konašenkovo pareiškimais apie situaciją fronte buvo skelbiami kiekvieną dieną. Pirmosiomis karo savaitėmis kartais per dieną būdavo keletas suvestinių.Žemėlapiai, kuriuos Gynybos ministerija rodo I. Konašenkovo trumpųjų spaudos konferencijų metu, nuo rugsėjo mėnesio pradžios keletą kartų patvirtino duomenis apie Rusijos armijos atsitraukimą.

Rusija jau paleido į Ukrainą daugiau kaip 400 iranietiškų dronų kamikadzių Rusija jau paleido į Ukrainą daugiau kaip 400 iranietiškų dronų kamikadzių. Tai trečiadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, praneša UNIAN.„Dauguma bepiločių skraidyklių buvo numuštos. Bet, deja, sunaikinti 100 proc. dronų neįmanoma. Tiek sparnuotosios raketos, tiek dronai „Shahed-136“ buvo sukurti tam, kad įveiktų oro gynybos sistemas, todėl vienas kitas pasiekia taikinius“, – sakė kariškis.Šių metų liepą Rusija įsigijo Irane didelę dronų „Shahed-136“ ir „Mohajer-6“ partiją. Įvairiais vertinimais, jų skaičius gali siekti kelis tūkstančius.Naudodama iranietiškus dronus, Rusijos kariuomenė jau pražudė dešimtis žmonių Ukrainos miestuose, taip pat ir sostinėje, sunaikino daug energetikos objektų.

JAV generolas: Baltarusijos kariuomenės įsijungimas į karą prieš Ukrainą mažai tikėtinas Baltarusijos kariuomenės dalyvavimas kare prieš Ukrainą mažai tikėtinas. Diktatorius Aliaksandras Lukašenka neįsijungs į konfliktą, kadangi jo galimybės menkos.Tai trečiadienį pranešė portalas “rbc.ua“, remdamasis buvusiu JAV kariuomenės Europoje vadu, dimisijos generolu Benu Hodgesu.„10 bataliono taktinių grupių, kurias jie (Baltarusija) turi, yra kur kas prastesnės nei Rusijos daliniai, kuriuos ukrainiečiai sėkmingai naikino. Galbūt Rusija mėgins atidaryti naują frontą iš Baltarusijos savo pačios jėgomis. Bet vėlgi, tai bus mobilizuotieji, o ne veteranai“, – sakė Amerikos kariškis interviu „24 kanalui“.B. Hodgesas teigė nemanąs, kad iš Baltarusijos gali grėsti didelis pavojus, ir tvirtino, jog Lukašenka daro visa, kad išsaugotų bent kažkokią „nepriklausomybės regimybę“.„Aš tikiu, kad jis žino, jog jei pasiųs savo kariuomenę į karą su Ukraina, tai pačioje Baltarusijoje prasidės sukilimas. Nemanau, kad baltarusiai nors kiek nori kariauti su Ukraina“, – pažymėjo generolas.Anot jo, iš Baltarusijos ir ateityje bus leidžiamos raketos ir bepilotės skraidyklės, bet antžeminio puolimo nebus.„Tuo labiau, kad jį iškart pastebėtumėte. Situaciją stebi ne tik Ukrainos, bet ir Jungtinių Valstijų bei Jungtinės Karalystės žvalgyba. Jeigu jie pradės telkti jėgas, tai nebus staigmena. Bet manau, kad puolimas labai mažai tikėtinas“, - apibendrino kariškis.„rbc.ua“ primena, jog neseniai Lukašenka pareiškė, kad esą jis neplanuoja siųsti savo kareivių kariauti prieš Ukrainą. Bet Baltarusijos teritorijoje toliau formuojama bendra su Rusija kariuomenės grupuotė. Ukrainos generalinio štabo nuomone, jos tikslas šiuo metu – atitraukti Ukrainos dėmesį ir pajėgas iš rytų ir pietų.

Peskovas apsilankė Ukrainoje Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas apsilankė Ukrainos Luhansko srityje.Kaip rašo naujienų agentūra dpa, apie D. Peskovo vizitą trečiadienį informavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi pačiu Kremliumi. Kaip tvirtinama, D. Peskovas ten surengė „mokymų programą“ apsišaukėliškose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“ veikiančių žiniasklaidos priemonių atstovams.Anot Kremliaus, D. Peskovas jau grįžo į Rusiją.Apie šį jo vizitą pranešta skaičiuojant jau devintą visapusiškos Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesį. Maskva rugsėjį paskelbė apie tarptautinei teisei prieštaraujančią Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių aneksiją. Tarptautinė bendruomenė šį Rusijos žingsnį laiko negaliojančiu.Antradienį Maskva taip pat skelbė, kad į karo zoną nuvyko ir gynybos ministras Sergejus Šoigu, tačiau tiksli jo apsilankymo vieta nebuvo atskleista.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 780 okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 780 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki lapkričio 9 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 77 950 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 801 tanko, 5 666 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 802 artilerijos sistemų, 393 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 205 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 278 lėktuvų, 260 sraigtasparnių, 1 483 dronų, 399 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 227 automobilių, 159 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Britų žvalgyba: Krymo tilto pajėgumai nebus visiškai atkurti bent iki 2023 m. rugsėjo Rusija tęsia Krymo tilto remontą, tačiau šio objekto pajėgumai nebus visiškai atkurti bent iki 2023 m. rugsėjo. Tai savo naujausioje, trečiadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Kaip teigiama suvestinėje, lapkričio 8 d. buvo numatytas vieno iš dviejų šį tiltą sudarančių kelių uždarymas, kad būtų galima pakeisti vieną apgadintą 64 metrų ilgio atkarpą. Turimomis žiniomis, iš viso suplanuoti keturi per praėjusio mėnesio sprogimą apgadintų tilto atkarpų pakeitimai. Nors Maskvos statytiniai Kryme yra pareiškę, kad šios atkarpos bus pakeistos iki gruodžio 20 d., Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui buvo pateikta informacija, kad dėl tolesnių darbų automobilių eismo trikdžiai numatomi iki 2023 m. kovo.Tuo metu geležinkelio linijos remonto darbų pabaiga numatoma 2023 m. rugsėjį, tačiau Rusijos vicepremjeras yra nurodęs, kad procesus bus siekiama paspartinti. Nors šia linija šiuo metu galimas traukinių eismas, jis išlieka ribotas. Anot JK gynybos ministerijos, remonto darbų eiga priklausys nuo oro sąlygų artėjančiais žiemos mėnesiais.Žvalgybos duomenų suvestinėje priduriama, kad ataka prieš šį tiltą sutrikdė Rusijos logistiką ir apribojo šios šalies galimybes pervežti karinę techniką ir karius. Ministerija nurodo, kad tiltą apgadinęs sprogimas, neseniai prieš Rusijos Juodosios jūros laivyną surengta ataka ir įtariamas Maskvos ginkluotųjų pajėgų atsitraukimas iš Ukrainos Chersono srities komplikuoja Rusijos politinės vadovybės bandymus kalbėti apie laimėjimus kare prieš Ukrainą.

Pentagono pareigūnas: Rusija jau neteko Ukrainoje pusės savo tankų Nuo plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios Rusija tikriausiai jau neteko pusės savo pagrindinių kovinių tankų ir sunaudojo didžiąją dalį savo itin tiksliai valdomos ginkluotės.Tai antradienį pareiškė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas, praneša CNN.„Putinas patyrė nesėkmę. Rusija iš šio karo išeis silpnesnė nei stojo į jį“, – sakė žurnalistams pareigūnas.Anot C. Kahlo, nuo vasario mėnesio Rusija neteko „dešimčių tūkstančių“ kareivių, o tai yra kur kas daugiau negu Sovietų Sąjunga prarado Afganistane.„Jie Ukrainoje tikriausiai jau prarado pusę savo pagrindinių kovinių tankų ir sunaudojo didžiąją dalį itin tiksliai valdomos amunicijos, o dėl sankcijų ir eksporto kontrolės jiems bus labai sunku atkurti kariuomenę tokią, kokia ji buvo prieš karą“, – teigė Pentagono atstovas.„Putinas pradėjo šį karą, bandydamas sunaikinti Ukrainą kaip nepriklausomą, suverenią ir demokratinę šalį. Jis patyrė nesėkmę, ir tai nepasikeis. Suvereni, nepriklausoma, demokratinė Ukraina išliks“, – pabrėžė C. Kahlas.

„Politico“: Zelenskis koreguoja poziciją dėl derybų su RusijaKyjivo reikalavimus Rusijai V. Zelenskis išdėstė lapkričio 8 dieną.V. Zelenskis reikalauja:• Atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir sugrąžinti Rusijos savavališkai prisijungtas teritorijas;• Pagarbos Jungtinėms Tautoms;• Kompensacijos už kare patirtus nuostolius;• Visų iki vieno karo nusikaltėlių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn;• Garantijų, kad invazija daugiau niekada nepasikartos.Kaip skelbia „Politico“, tarp reikalavimų buvo nebeminima sąlyga nušalinti nuo valdžios Rusijos prezidentą V. Putiną.V. Zelenskio administracija kiek vėliau patikslino, kad Kyjivas pačios derybų galimybės neatmeta, bet V. Putinas jose nedalyvaus, nes Ukraina reikalauja iš okupuotų teritorijų išvesti Rusijos pajėgas.„Ar Putinas tam pasirengęs? Žinoma, kad ne. Jeigu jau taip, tai pagal mūsų konstruktyvų vertinimą, teks kalbėtis su nauju Rusijos lyderiu“, – pažymėjo Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas.Tokios pozicijos atsisakymas – Kyjivo ir Vašingtono pokalbio rezultatas, taip pat, kaip rašo „Politico“, ir JAV nacionalinio saugumo patarėjo Jacko Sullivano apsilankymo Ukrainoje padarinys.Oficialieji Amerikos asmenys tiesiogiai su V. Zelenskiu nesikalbėjo ir įtikinti pakeisti savo poziciją neįkalbinėjo, bet paprašė pademonstruoti savo pasirengimą „išmintingai ir taikiai“ užbaigti karą.„Tai nereiškia, kad jiems reikia prie derybų stalo sėsti jau dabar. Mes nemanome, kad dabar tam tinkamiausias metas, atsižvelgiant į tai, ką daro Rusija“, – patikimo vienas aukšto rango JAV prezidento administracijos pareigūnas.

Socialiniuose tinkluose  – užuominos apie naują ukrainiečių kontrpuolimą: okupantai skundžiasi, kad jau buvo išstumtiRusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo okupantų paskirtą Snihurivkos merą, kuris pareiškė, kad į rytus nuo Mykolajivo esančio miestelio gyventojai matė tankų ir kad vyksta nuožmus mūšis.„Kova prasidėjo dieną, aplinkui važinėja tankai, o miestelio pakraštyje verda įnirtingas mūšis“, – sakė meras Jurijus Barabašovas, remdamasis vietos gyventojų informacija.„Žmonės matė karinę techniką, judančią gatvėmis miestelio centre“, – pridūrė jis.Chersono srities okupacinės administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas „Telegram“ rašė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos bandė pulti trimis frontais įskaitant Snihurivką, skelbia „Reuters“.Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas, vadovaudamasis perimtu Rusijos karių pokalbiu, pareiškė, kad Ukrainos pajėgos jau išstūmė rusus iš šios teritorijos.„Rusijos kareiviai skundžiasi, kad jau buvo išstumti“, – savo „Telegram“ kanale paskelbtame pareiškime sakė V. Kimas.Ukraina kol kas nekomentuoja įvykių šioje fronto dalyje. Snihurivka yra į šiaurę nuo Chersono, už valandos kelio automobiliu.Šis miestelis yra svarbi Rusijos kareivių, bandančių išlaikyti Chersono sritį ir atremti Ukrainos kariuomenės puolimą, gynybinė linija. https://twitter.com/Q0MT6pFmbVqynsM/status/1590059985161310208

Rusai iranietiškais dronais smogė DnipruiNaktį į trečiadienį Rusijos kariuomenė iranietiškais dronais smogė Dnipro miestui, praneša UNIAN.Pasak Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovo Oleksijaus Rezničenkos, okupantai pataikė į logistikos įmonę.„Priešo smūgis sukėlė smarkų gaisrą, kuris apėmė daugiau kaip 3 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Liepsnas jau pavyko užgesinti. Sugriauti įmonės sandėliai“, - informavo pareigūnas.Keturi sužeisti darbuotojai nugabenti į ligoninę, trys iš jų yra sunkios būklės.Penkis dronus Ukrainos oro gynybos pajėgoms pavyko sunaikinti.Šių metų liepą Rusija įsigijo Irane didelę dronų „Shahed-136“ ir „Mohajer-6“ partiją. Įvairiais vertinimais, jų skaičius gali siekti kelis tūkstančius.https://t.me/nexta_live/40378

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša šalies pietuose sunaikinusios du Rusijos amunicijos sandėliusUkrainos ginkluotosios pajėgos antradienį šalies pietuose sunaikino du Rusijos amunicijos sandėlius.Kaip rašo CNN, apie tai trečiadienį feisbuke pranešė Ukrainos operatyvinė vadavietė „Pietūs“. Pasak jos, šie sandėliai buvo įkurti Mykolajivo ir Chersono srityse.Vadavietė taip pat pateikė duomenis apie pastarųjų 24 val. Rusijos nuostolius Ukrainos pietuose. Maskvos pajėgos, be kita ko, neteko keturių tankų, priešlėktuvinės gynybos sistemos „Tor-M2“, savaeigės haubicos „Acacia“, dviejų minosvaidžių ir devynių šarvuotųjų kovos mašinų. Taip pat nukauti 55 rusų kariai.CNN neturi galimybės nepriklausomai patikrinti šių teiginių.

Analitikai: apie Patruševo vizitą Iranas skelbia ne be priežasties, Rusija  – tyliJungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) suvestinė pradedama Irano žiniasklaidos pranešimais, kad į šalį atvyko Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Anot ISW ekspertų, tikėtinas jo kelionės tikslas – „potencialaus Irano balistinių raketų įsigijimo aptarimas“.Apie N. Patruševo vizitą praneša naujienų agentūra „Nour“. Remiantis jos duomenimis, Rusijos saugumo tarybos sekretorių pakvietė Irano aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Shamkhani. Apie vizito tikslus naujienų agentūra užsimena tik tiek, kad jis atvyko Rusijos ir Irano bendradarbiavimui aptarti. Apie N. Patruševo kelionę į Iraną taip pat rašo valstybinė naujienų agentūra „Irna“.Tačiau oficialiosios Rusijos institucijos apie N. Patruševo vizitą kol kas nepraneša.Vadovaujantis ISW suvestinės autorių išvada, Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba „tikriausiai pranešė apie N. Patruševo atvykimą į Iraną, kad tarptautinei (o ne šalies) auditorijai pademonstruotų stiprėjantį bendradarbiavimą tarp Teherano ir Maskvos bei netiesiogiai duotų suprasti, jog aukštas pareigas užimantis Rusijos valdininkas į Iraną kreipiasi pagalbos dėl įvykių Ukrainoje“.ISW suvestinėje nurodyta, jog „Kremlius toliau bando slapta gauti ginklų, kuriuos galėtų panaudoti Ukrainoje, kad sušvelnintų tarptautinių sankcijų poveikį ir kompensuotų išeikvotus šaudmenis“.

Didžioji Britanija perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 12 tūkst. žieminių miegmaišiųDidžioji Britanija perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms žieminių miegmaišių ir šildomų palapinių.Kaip praneša „Ukrinform“, tai Londone paskelbė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace`as.„Turint omenyje artėjančią žiemą, ši įranga leis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms efektyviai veikti kelis artimiausius mėnesius. Kartu su mokomąja programa ir mirtinos ginkluotės tiekimu tai demonstruoja mūsų įsipareigojimą užtikrinti, kad ukrainiečių kariai būtų gerai parengti ir kokybiškai aprūpinti, galėtų kovoti ir lemti savo ateitį“, - sakė pareigūnas.Didžiosios Britanijos premjero biuras patikslino, kad naująjį pagalbos paketą sudarys 12 tūkst. žieminių miegamųjų komplektų ir 150 šildomų palapinių. Be to, iki gruodžio vidurio Ukraina gaus iš Jungtinės Karalystės 25 tūkst. žieminės aprangos komplektų.Didžiojoje Britanijoje rengiami Ukrainos kariškiai gaus 7 tūkst. aprangos komplektų.

Zelenskis: darome visa, kad Rusijos planas paversti žiemą ginklu žlugtųUkrainos vyriausybė antradienį priėmė svarbų sprendimą, kuris padės išgyventi žiemos laikotarpį. Importuojant per šildymo sezoną būtinas prekes joms nebus taikomas PVM ir įvežimo muitas.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis šalies prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo kreipimusi.„Tai turi supaprastinti ir atpiginti generatorių, akumuliatorių, transformatorių ir kitos panašios technikos, padedančios apsirūpinti energija ir šiluma, tiekimą į Ukrainą“, - pareiškė valstybės vadovas.Jis pažymėjo, jog taip pat svarbu sukaupti pakankamai dujų ir anglių.„Mes gerai suprantame: valstybės teroristės planas prieš mūsų šalį ir prieš visą Europą – paversti žiemą ginklu. Bet mes darome visa, kad žlugtų ir šis Rusijos planas, kaip ir įvairūs ankstesni“, - pridūrė prezidentas.Portalas primena, jog anksčiau Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad Ukrainoje jau šildoma 60 proc. objektų.

Zelenskis: kovų intensyvumas nemažėjaUkrainos ginkluotosios pajėgos toliau ginasi Chersono bei Donecko srityse ir palaipsniui išlaisvina Ukrainos gyvenvietes nuo Rusijos įsibrovėlių. Tai vakarinėje savo kalboje sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Anot jo, kovų intensyvumas dabar yra ne mažesnis nei rudens pradžioje.„Informacinėje erdvėje šiek tiek mažėja naujienų iš fronto – pranešimų yra mažiau nei, pavyzdžiui, rudens pradžioje. Bet tai nereiškia, kad kovų intensyvumas sumažėjo", - sakė V. Zelenskis. Jo teigimu, padėtis išlieka sunki visoje fronto linijoje. Kai kuriose srityse tęsiasi įnirtingos pozicinės kovos. Padėtis vis dar ypač sunki Donecko srityje.V. Zelenskis taip pat pridūrė, kad rusų okupantai patiria didelių nuostolių. Nepaisant to, jie ir toliau bando pasiekti Donecko srities administracinę sieną. Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos kariai rusams neduoda nė centimetro žemės Donecko srityje.

Analitikai: Iranas nori parodyti gilėjantį bendradarbiavimą su RusijaIrano vyriausybės kontroliuojama žiniasklaida sąmoningai trimitavo apie Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo atvykimą į Teheraną.Pasak Karo studijų instituto analitikų, N. Patruševas atvyks į Iraną aptarti galimo balistinių raketų pardavimo. Tačiau Maskva kol kas nepatvirtino šio vizito.Irano Saugumo tarybos sekretorius Ali Shamkhani pažymėjo, kad N. Patruševas taip pat susitiks su kitais aukštais Irano politikos ir ekonomikos pareigūnais aptarti Rusijos ir Irano santykių.

Podolyakas: susitarimas su Putinu yra bilietas į pasaulį, kuriame tarptautinė teisė nebeveikiaDialogas su Rusija bus įmanomas, kai Rusijos kariuomenė paliks Ukrainos teritoriją, kitaip paliaubų susitarimas taps tik taktine pauze, siekiant sustiprinti priešo pozicijas ir prarasti Ukrainos teritorijas.Tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mykhailas Podolyakas interviu Italijos laikraščiui „La Repubblica“, praneša „Ukrinform“. „Susitarimas su Putinu yra bilietas į vieną pusę, į pasaulį, kuriame tarptautinė teisė nebeveikia, kur įstatymai nustato jėgą, o jėga yra branduolinis ginklas. Ir kam mokėti tokią kainą, jei Putinas neatsisako tikslo mus sunaikinti? Paliaubos Rusijai yra taktinė pauzė, kurią reikia sustiprinti. Ar verta tokią dovaną įteikti Maskvai?“ – klausė Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas.Jis pažymėjo, kad kiekviena karinė sėkmė ir kiekvienas išlaisvintos žemės metras stiprina Ukrainą. Tuo pačiu metu, pasak M. Podolyako, dialogas su Rusija taps įmanomas, kai Rusijos kariuomenė paliks Ukrainos teritoriją.M. Podolyakas pabrėžė, kad Vakarų valstybių lyderiai nesutaria dėl Rusijos prezidento pašalinimo iš pareigų klausimo, tačiau bet koks susitarimas su dabartiniu Rusijos lyderiu lems Ukrainos teritorijų pasidavimą ir kitų autokratijų stiprinimą.Atsakydamas į klausimą, ar Ukraina ir toliau kovotų, jei Vakarų šalys atsisakytų tiekti naują karinę pagalbą, M. Podolyakas sakė: „Paklauskite ukrainiečių. Tų, į kurių namus smogė Rusijos raketos. Tų, kurių artimieji buvo nužudyti ar išprievartauti. Tų, kurie naktį praleidžia šaltuose šlapiuose grioviuose. Paklauskite tų, kurie liks čia žiemai, žinodami, kad Rusija bandys atimti iš mūsų šviesą, vandenį ir bendravimą. Paklauskite, žiūrėdami šiems žmonėms į akis.“„Mes neturime kito pasirinkimo. Rusija įsiveržė į mus su mobiliais krematoriumais ir puse milijono lavonų maišų. Jei nustosime gintis, nustosime egzistuoti. Mes ir toliau kovosime, net jei mums bus smogta į nugarą“, – pridūrė M. Podolyakas.

Pentagonas: sąjungininkai diskutuoja, kaip padėti Ukrainai susidoroti su elektros tiekimo nutraukimuJungtinės Valstijos, sąjungininkai ir partneriai diskutuoja apie būdus, kaip aprūpinti Ukrainą elektros generatoriais, šildymo, vandens valymo ir kita specialia įranga, Rusijai sąmoningai naikinant kritinę infrastruktūrą. Apie tai antradienį per pasitarimą Pentagone paskelbė oficialus JAV gynybos departamento atstovas generolas Patrickas Ryderis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Iš tiesų, Rusijos raketų smūgiai išjungė didelę dalį Ukrainos energetikos infrastruktūros“, – sakė JAV gynybos pareigūnas.Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos diskutuoja su kitomis šalimis, kokia efektyvi parama gali būti teikiama Ukrainai „užtemimo“ sąlygomis, kurios apėmė didelę šalies dalį.„Galiu pasakyti, kad kalbama apie tai, kaip JAV, sąjungininkai ir partneriai gali padėti“, – sakė P. Ryderis.Jis nurodė, kad visų pirma svarstomas galimas generatorių, vandens valymo įrangos, šildytuvų ir kt. tiekimas.Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukraina patyrė didelių nuostolių dėl raketų smūgių iš Rusijos pusės, ypač elektros ir šilumos tiekimo srityse. Tačiau Ukrainos premjeras antradienį sakė, kad vyriausybė deda visas pastangas, kad sumažintų poveikį civiliams. Pasak jo, šiuo metu beveik 60 proc. visų šalies infrastruktūros objektų jau yra prijungti prie šilumos tiekimo.

Rusai dar kartą apšaudė Kramatorską, sužeidė vaikąRusijos kareiviai vėl apšaudė Kramatorsko miestą Donecko srityje, pataikydami į mokyklos teritoriją. Per ataką buvo sužeistas vaikas. Pasak „Ukrinform“, Donecko regioninės karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.„Rusai sudavė dar vieną smūgį į Kramatorską – buvo sužeistas vaikas. Apšaudymo auka buvo aštuonerių metų berniukas. Sviediniai įskrido į vienos iš vietos mokyklų teritoriją – buvo apgadintas ir mokyklos pastatas, ir šalia esantys gyvenamieji pastatai“, – sakė jis.Kaip pažymėjo P. Kyrylenko, Kramatorskas ne pirmą kartą patenka į priešo ugnį, „ir jūs galite būti tikri, kad ne paskutinį kartą“. Pasak jo, „rusai smogs miestui, kol mes juos išstumsime iš savo žemės“.„Civiliai gyventojai turi palikti regioną – ypač šeimos su vaikais. Atsakomybė už vaikų gyvenimus pirmiausia tenka jų tėvams“, – pabrėžė P. Kyrylenko. Kaip pranešė „Ukrinform“, Donecko srityje lapkričio 8-osios naktį ir ryte Rusijos kariai apšaudė fronto dalis nuo Ugleandaro iki Seversko. Vienas žmogus buvo sužeistas, daugelis namų buvo sunaikinti.

Kyjivas: Rusija tęsia raketų atakas ir plėšikavimusRusijos pajėgos antradienį atakavo virtinę taikinių Ukrainoje. Pasak Generalinio štabo, per atakas Charkivo, Donecko, Zaporižios ir Chersono srityse panaudotos ir raketos, ir karo lėktuvai. „Pažeidžiant humanitarinę tarptautinę teisę ir kariavimo taisykles, toliau atakuota kritinė infrastruktūra ir gyvenamieji namai“, - feisbuke rašė kariuomenė. Apie atakų padarytą žalą detalių nepateikta.Ukrainos Generalinis štabas apkaltino kaimyninės Baltarusijos institucijas toliau remiant Rusijos atakas prieš Ukrainos taikinius, nes jos leidžia naudotis „infrastruktūra, teritorija ir oro erdve“. „Išlieka pavojus, kad priešas kovinių dronų atakas rengs iš šios šalies teritorijos ir oro erdvės“, - sakoma pranešime.Regione aplink Pietų Ukrainos Chersono miestą Generalinis štabas fiksavo tolesnį Rusijos karių vykdomą organizuotą plėšikavimą. Pirmadienį esą pastebėtos vilkstinės su vogta buitine technika ir statybinėmis medžiagomis. Taip pat tęsiamas mobiliojo ryšio stulpų ir įrangos demontavimas.

Šaltinis: Rusija už dronus Iranui nuskraidino 140 mln. eurų ir pagrobtą Vakarų ginkluotęRusija į Iraną atskraidino 140 mln. eurų grynųjų ir atrinktų JK ir JAV ginklų mainais už dešimtis mirtinų bepiločių orlaivių, naudojamų kare Ukrainoje, tvirtino saugumo šaltinis, skelbia „Sky News“.Ankstų rugpjūčio 20 d. Rusijos karinis lėktuvas slapta nugabeno grynuosius pinigus ir tris amunicijos modelius – britų prieštankinę raketą NLAW, JAV prieštankinę raketą „Javelin“ ir priešlėktuvinę raketą „Stinger“ – į Teherano oro uostą. Tai „Sky News“ sakė šaltinis, norėjęs likti anonimiškas.Pasak šaltinio, ginklai buvo dalis JK ir JAV karinės įrangos siuntos, skirtos Ukrainos kariuomenei, kuri „pateko į Rusijos rankas“.Šaltinis teigė, kad jie galėtų suteikti Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusui (IRGC) galimybę studijuoti Vakarų technologijas ir galbūt jas kopijuoti.„Jie tikriausiai bus apgręžti ir naudojami būsimuose karuose“, – sakė šaltinis.Savo ruožtu Iranas tiekė Rusijai daugiau nei 160 nepilotuojamų orlaivių (UAV), įskaitant 100 dronų „Shahed-136“, teigė šaltinis. Jie vadinami kamikadzių dronais, nes jie sprogsta nuo smūgio.Šaltinis teigė, kad per pastarąsias kelias dienas Teheranas ir Maskva susitarė dėl dar vieno 200 mln. eurų sandorio.„Tai reiškia, kad netrukus iš Irano bus dar vienas didelis dronų tiekimas“, – sakė šaltinis.

„Reuters“: Italija perduos Ukrainai oro gynybos sistemas SAMP-T ir „Aspide“Italijos vyriausybė ruošia naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuriame turėtų būti oro gynybos sistemos SAMP-T ir „Aspide“.Kaip rašo „Reuters“, remdamasi Italijos vyriausybės koalicijos atstovu, Roma yra pasirengusi Ukrainai perduoti įvairias oro gynybos sistemas. Į naująjį paketą turėtų būti įtrauktos prancūzų ir italų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos SAMP-T ir itališkos „Aspide“, taip pat nešiojamos raketos „Stinger“.Pasak italų pareigūno, kol kas neaišku, kiek sistemų Italija galės perduoti ir kada tokia siunta gali būti pristatyta į Ukrainą.

Liuksemburgas yra blokavę trečdalį viso ES įšaldyto rusų turtoIš viso Europos Sąjungoje (ES) įšaldyto Rusijos fizinių asmenų ir bendrovių turto apie trečdalis blokuota Liuksemburge. Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES įvedus sankcijas, Liuksemburge įšaldyta 5,5 mlrd. vertės rusų turto iš 17 mlrd., antradienį parlamente sakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas.„Jei Rusija nenusileis, tuomet tolesnės sankcijos bus neišvengiamos“, - kalbėjo J. Asselbornas. Esą svarbu, kad ES neapgalvotai nestatytų ant kortos ligšiolinės vienybės. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą „neutralumo negali būti“, pažymėjo jis. Kas nepasmerkia Rusijos, tas toleruoja stipresniojo teisę. „Istorija nuspręs, kas buvo teisingoje pusėje“, - sakė ministras.Liuksemburgas iki šiol perdavė Ukrainai ginklų ir įrangos už daugiau kaip 72 mln. eurų. Tai atitinka 16 proc. viso Didžiosios Hercogystės gynybos biudžeto. J. Asselbornas iš esmės sveikino ES planus priimti Ukrainą ir Vakarų Balkanų šalis. Tačiau esą reikia diskutuoti ir apie ES priėmimo pajėgumus.ES nuo Rusijos karo pradžios prieš aštuonis mėnesius priėmė jau aštuonis sankcijų paketus.

Maskva: Šoigu Ukrainoje aplankė rusų kariusRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, Maskvos duomenimis, Ukrainoje aplankė rusų karius. Jo ministerija antradienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame naujasis Rusijos dalinių Ukrainoje vadas Sergejus Surovoikinas aiškina ministrui  karinę situaciją. Be to, S. Šoigu ordinais apdovanojo kareivius. Kur tiksliai ministras lankėsi, neskelbiama.Praėjus daugiau kaip aštuoniems mėnesiams nuo invazijos pradžios, rusų okupantai ypač Pietų Ukrainos Chersono regione susiduria su problemomis. S. Surovikinas jau spalio pabaigoje paskelbė apie „sunkius sprendimus“ – stebėtojai tai interpretavo kaip planuojamą atsitraukimą.Ir antradienį ir rusų, ir ukrainiečių pajėgos skelbė apie besitęsiančius mūšius Chersone.

Gynybos ministerija paaiškino, nuo ko priklausys naujoji mobilizacijos banga UkrainojeAr Ukrainoje bus nauja mobilizacija, priklausys nuo situacijos fronte, tai pranešė Ukrainos gynybos viceministrė Anna Malyar, atsakydama į klausimą dėl prezidento iniciatyvų pratęsti karo padėtį ir mobilizaciją.Anot jos, iš Generalinio štabo girdėjo pareiškimų, kad šiandien yra pakankamai žmonių, kurie yra mobilizuoti.

Į nelaisvę patekę rusų kariai: į mus šaudė saviUkrainos kariai prie Sviatovo į nelaisvę paėmė mobilizuotų rusų, skelbia Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Anot jo, dauguma karo belaisvių yra iš Maskvos ir Maskvos srities.Filmuotoje medžiagoje matoma, kaip 21 Rusijos karys skundžiasi vadovybe, palikusia juos apkasuose fronte be maisto ir vandens. Vienas iš vyrų teigia, kad vadai juos pasmerkė „skerdynėms“: „Tris paras nevalgėme, negėrėme, glaudėmės šlapi apkasuose“. „Vadai pabėgo patys pirmieji: prasidėjo apšaudymas, ir jie dėjo į kojas“, – pasakoja vienas karys. Kitas tikina, kad juos apšaudė ir rusų artilerija: „Savi šaudo į savus“.„Neikite kariauti, tai ne jūsų karas“, – kitus rusus ragina nelaisvėje atsidūręs mobilizuotasis.A. Heraščenka pridūrė, kad mobilizuotieji nedalyvavo jokiuose mokymuose, nebuvo jokio karinio parengimo – jie tiesiog vos pašaukti atsidūrė fronte.Vaizdo įrašai ir nuotraukos su į karo nelaisvę patekusiais kariais publikuojami ir prorusiškų kanalų. Pavyzdžiui, įrašas apie į nelaisvę patekusius rusų karius atsidūrė „Telegram“ kanale „Svodki opolčenija Novorossii“.https://t.me/Pravda_Gerashchenko/50381

Lavrovas: Rusija ir Indija svarsto bendros ginklų gamybos galimybę Rusija ir Indija svarsto galimybę bendrai gaminti modernią gynybos įrangą, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.Jiedu su Indijos užsienio reikalų ministru Subrahmanijamu Džaišankaru kalbėjosi apie karinio ir technologinio bendradarbiavimo perspektyvas, sakė S. Lavrovas antradienį po susitikimo su S. Džaišankaru Maskvoje, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.Apie kokią konkrečią gynybos įrangą galėjo būti kalbama, liko neatskleista. Tai buvo penktasis abiejų ministrų susitikimas šiais metais.Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, S. Lavrovas apkaltino Vakarų šalis, kad šios, prisidengdamos „Ukrainos įvykiais“, bando įtvirtinti „dominuojantį vaidmenį pasaulio reikaluose“ ir užkirsti kelią „tarptautinių santykių demokratizavimui“. Todėl jis pareiškė labai vertinąs Rusijos „Indijos draugų“ poziciją Ukrainos atžvilgiu, sakė S. Lavrovas.Indija yra neutrali Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu, nes palaiko glaudžius santykius ir su Vakarais, ir su Rusija. Šalis taip pat nepritaria Vakarų sankcijoms ir skatina konfliktus spręsti dialogu. Pastaruoju metu Indija iš Rusijos daugiau perka santykinai pigios naftos.Naujasis Delis taip pat labai pasikliauja Maskva dėl karinės įrangos ir atsarginių dalių. Pasak S. Lavrovo, Rusija ir Indija taip pat nori glaudžiau bendradarbiauti branduolinės energetikos ir skrydžių į kosmosą srityse.S. Džaišankaras pabrėžė, kad jo šalis nori ir toliau pirkti naftą iš Rusijos. „Būdami trečia pagal dydį naftos ir dujų vartotoja ir ne itin didelių pajamų šalis, turime ieškoti prieinamų šaltinių, todėl Indijos ir Rusijos santykiai mums yra naudingi“.

Ukraina: teritorinis vientisumas yra pagrindinė sąlyga atnaujinti derybas su RusijaUkrainos teritorinio vientisumo atkūrimas yra pagrindinė derybų su Rusija atnaujinimo sąlyga. Jo šaliai taip pat reikia garantijų modernios oro gynybos, lėktuvų, tankų ir ilgojo nuotolio raketų forma, tviteryje rašo Ukrainos Saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Strategija esą yra proaktyvūs veiksmai. „Rusijos raketos turi būti sunaikintos prieš jas paleidžiant ore, sausumoje ir jūroje“, – teigiama toliau žinutėje, informuoja agentūra „Reuters“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė esąs atviras deryboms su Rusija, tačiau tik „tikroms“ deryboms, kuriose būtų kalbama apie Ukrainos sienų atkūrimą,  kompensaciją už rusų atakas ir už karo nusikaltimus atsakingų asmenų patraukimą atsakomybėn.Prieš tai „The Washington Post“ rašė, jog vyriausybė Vašingtone yra už tai, kad Ukraina signalizuotų savo pasirengimą deryboms.

Ukraina susigrąžino dar 38 kritusių karių palaikusUkraina susigrąžino dar 38 kritusių gynėjų palaikus.Kaip rašo „Ukrinform“, apie tai informavo šios šalies Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.„Perduoti savo gyvybes dėl Ukrainos paaukojusių karių palaikai. Šiandien artimiesiems sugrąžinti 38 gynėjų kūnai“, – pareiškė ministerija ir pridūrė, kad prie palaikų atgavimo operacijos organizavimo prisidėjo Ukrainos komisaras neeilinėmis aplinkybėmis dingusių asmenų klausimu Olehas Kotenka ir kitos šalies teisėsaugos agentūros, o visas procesas įvyko laikantis Ženevos konvencijos.

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose atvyko į Kyjivą JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Linda Thomas Greenfield atvyko pokalbių į Ukrainos sostinę Kyjivą. Čia ji antradienį patvirtins JAV paramą Ukrainai ginant savo laisvę ir suverenumą po „brutalios ir neišprovokuotos Rusijos invazijos“, tviteryje rašė jos atstovas Nate‘as Evansas.Praėjusį penktadienį Ukrainoje lankėsi JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas. JAV remia Ukrainą jos pasipriešinimo kovoje prieš Rusiją teikdamos ne tik karinę, bet ir humanitarinę paramą.L. Thomas Greenfield lankosi Ukrainoje JAV kadencijos vidurio rinkimų dieną. Jų baigtis gali atsiliepti ir JAV paramai Ukrainai.

Ukraina statys antrąjį „Mrija“ lėktuvąUkrainos valstybės įmonė „Antonov“ patvirtino planus pastatyti antrąjį didžiausio ir galingiausio pasaulyje krovininio lėktuvo An-225 „Mrija“ egzempliorių, kurio pirmasis buvo nepataisomai sugadintas per Rusijos oro antpuolį pirmosiomis karo dienomis.„Antonov“ antradienį išplatintu pranešimu paneigė kaip netikslią Vokietijos leidinio „Bild“ skelbtą informaciją, neva antrasis „Mrija“ jau paruoštas 30 procentų.„Antrojo An-225 „Mrija“ statyba vis dar yra projektavimo darbų stadijoje“, – teigiama „Antonov“ pranešime.Anot įmonės vadovo Jevheno Havrilovo, antrasis An-225 bus aprūpintas tiek naujomis, tiek sugadinto orlaivio dalimis. „Antonov“ ekspertų vertinimais, šiuo metu turima apie 30 proc. komponentų antrajam tokiam lėktuvui.Paskaičiuota, jog išlaidos gali viršyti 500 mln. eurų. Lėktuvo statybos vietą įslaptinta.Olego Antonovo vardo Kyjivo lėktuvų kontstruktorių biure suprojektuoti An-225 keliamoji gali – iki 640 tonų.Vienintelis toks lėktuvas pasaulyje buvo sunaikintas per Rusijos oro antpuolį vasario 27-ąją Hostomelio oro uoste.

Zelenskis dalyvaus G-20 viršūnių susitikimeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus vėliau šį mėnesį vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Balyje Indonezijoje, antradienį vietos žiniasklaidai sakė jo atstovas Serhijus Nykyforovas.„Žinoma, kažkokiu formatu Volodymyras Zelenskis dalyvaus G-20 viršūnių susitikime. Daugiau pasakyti negaliu“, – nurodė atstovas.Jo teigimu, veikiausiai V. Zelenskis susitikime dalyvaus nuotoliniu būdu.Praėjusią savaitę V. Zelenskis pareiškė, kad nedalyvaus artėjančiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime Indonezijoje, jei jame dalyvaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.„Jei dalyvautų Rusijos Federacijos lyderis, Ukraina nedalyvautų“, – pareiškė jis.V. Putinas dar nėra patvirtinęs, ar dalyvaus šiame viršūnių susitikime.G-20 valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas vėliau šį mėnesį įvyks Balyje, Indonezijoje. Jo metu JAV prezidentui Joe Bidenui gali tekti akis į akį susidurti su dviem savo varžovais: V. Putinu bei Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.

Ukrainos karinė žvalgyba: iranietiškų dronų detalės pagamintos jau po Rusijos įsiveržimoUkrainiečių karinės žvalgybos atstovai antradienį skelbia aptikę informacijos, kad iranietiški dronai, kuriuos Rusija naudoja atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir civilinius taikinius, galėjo būti rusams pristatyti po vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo invaziją.„Drono „Mohajer-6“ propeleris buvo pagamintas tik šių metų vasarį... O dar prireikė laiko pristatyti jį į Rusijos Federaciją. Tai reiškia, kad jie buvo pristatyti šiais metais“, – sakoma socialiniame tinkle „Facebook“ Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos paskelbtame pranešime.Remiantis pranešimu, iranietiškas dronas „Mohajer“ surinktas iš įvairiose šalyse pagamintų dalių. Dauguma komponentų yra iš JAV, taip pat dronas turi austriškų, japoniškų, kiniškų dalių, sakoma jame.„Rusiškų elementų čia neradome. Vienas elementas yra su užrašu persų kalba“, – teigiama pranešime.Ukrainos ekspertai tiria, kaip užsienietiški komponentai atsidūrė Irano dronuose. Jų serijiniai numeriai ir duomenys apie komponentų gamintojus perduoti Ukrainos partnerėms.Irano užsienio reikalų ministras šeštadienį pirmą kartą pripažino, kad jo šalis siuntė Rusijai bepiločių lėktuvų, tačiau tvirtino, kad jie buvo perduoti prieš Maskvai pradedant karą Ukrainoje.Anksčiau Irano pareigūnai neigė, kad ginkluoja Rusiją jos kare su Ukraina. Praėjusią savaitę Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų Amiras Saeidas Iravanis pavadino kaltinimus „visiškai nepagrįstais“ ir pakartojo, kad Iranas laikosi neutralumo, kai kalbama apie šį karą.JAV ir jų Vakarų sąjungininkės JT Saugumo Taryboje paragino generalinį sekretorių Antonio Guterresą ištirti, ar Rusija naudojo Irano bepiločius orlaivius civiliams Ukrainoje atakuoti.Pripažindamas, kad rusams siuntė dronų, Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas šeštadienį teigė, kad Teheranas nežinojo apie jų panaudojimą Ukrainoje. Jis teigė, kad Iranas ir toliau yra įsipareigojęs remti pastangas sustabdyti karą.„Jei (Ukraina) turi kokių nors dokumentų, kad Rusija Ukrainoje naudojo Irano bepiločius orlaivius, jie turėtų mums juos pateikti, – sakė jis. – Jei mums bus įrodyta, kad Rusija naudojo Irano dronus kare prieš Ukrainą, mes neliksime abejingi šiam klausimui.“„Praėjusią savaitę per pokalbį telefonu su Ukrainos užsienio reikalų ministru sutarėme, kad jei bus įrodymų, jis mums juos pateiks“, – sakė iraniečių diplomatijos vadovas.Irano užsienio reikalų ministras dar kartą paneigė, kad jo šalis tiekė raketas Rusijai, ir pavadino kaltinimus „visiškai melagingais“.Spalio 16 dieną laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad Iranas ruošiasi tiekti raketas Rusijai.Kyjivas ir Vakarų sąjungininkai ne kartą kaltino Maskvą, kad pastarosiomis savaitėmis vykdydama išpuolius prieš Ukrainą ji naudojo Irane pagamintus bepiločius orlaivius „Shahed-136“, kurie nusileidę sprogsta ir dėl kurių Kyjive žuvo žmonių bei buvo sunaikinta civilinės infrastruktūros objektų.Ukraina teigė, kad prieš civilius gyventojus jau panaudota apie 400 Irano bepiločių orlaivių, o Maskva jų užsakė apie 2 tūkstančius.Rusijos užsienio reikalų ministerija yra pareiškusi, kad Vakarai siekia daryti „spaudimą“ Teheranui, kaltindami Maskvą, kad ji Ukrainoje naudoja Irane pagamintus bepiločius orlaivius.Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga jau įvedė sankcijas Iranui dėl bepiločių orlaivių naudojimo Ukrainoje.Kyjivas nusprendė gerokai apriboti diplomatinius santykius su Teheranu dėl įtariamo ginklų tiekimo Maskvai.

Ekspertai apie neįprastą Šoigu ministerijos reakciją: situacija labai sunkiRusijos Federacijos gynybos ministerijos reakcija į galimą Rusijos jūros pėstininkų nesėkmę Pavlivkos rajone, panašu, tik patvirtina minėtoje fronto atkarpoje Rusijos patirtų nuostolių masto rimtumą. Tokias išvadas savo lapkričio 7 dienos ataskaitoje pateikia Karo tyrimų institutas (ISW).ISW analitikai atkreipia dėmesį į retą atvejį, kai Rusijos Federacijos gynybos ministerija sureagavo į šalies „karo korespondentų“ ir tinklaraštininkų pasimetimą, kurį išprovokavo informacija apie didžiulius Rusijos jūrų pėstininkų nuostolius Donecko srities Pavlivkos rajone. Anksčiau skelbta, kad 155-osios Rusijos Federacijos Ramiojo vandenyno jūrų pėstininkų brigados kariai Primorės krašto gubernatoriui Olegui Kožemiakai parašė laišką, kuriame skundžiasi dideliais nuostoliais. Jame teigiama, kad per keturias dienas „300 žmonių žuvo, buvo sužeisti arba dingo be žinios“, taip pat „per neaiškų puolimą“ neteko kone pusės savo karinės technikos.Atsakydama į susiklosčiusią situaciją Rusijos Federacijos gynybos ministerija tokius teiginius atmetė ir pridūrė, kad 155-osios jūrų pėstininkų brigados kariai „jau daugiau nei dešimt parų vykdo sėkmingą puolimą Ugledarsko kryptimi“, o jų nuostoliai per tą laiką „neviršija 1 proc. viso karinio personalo, sužeistieji sudaro viso labo 7 proc., o ir dauguma jų jau grįžo į tarnybą“.Karinių tyrimų instituto ekspertai pažymi, kad anksčiau Rusijos gynybos ministerija į bet kokią kritiką Rusijos armijai „tokiais atvejais reaguodavo tyla“. Tik ne Kremlius, kuris kartais pats netiesiogiai daro įtaką Rusijos „karo korespondentų naratyvams“. Šis retas viešas Rusijos Federacijos gynybos ministerijos atsakas „leidžia daryti išvadą, kad situacija Pavlivkoje labai sunki, kad būtų galima reikalauti atsakymų, ir pasitarnauja kaip įrodymas, kad kai kurie Rusijos karybos tinklaraštininkai turi pakankamai nemažai galios svertų formuojant Gynybos ministerijos žingsnius informacinėje erdvėje“.

Ukrainoje žuvo dar vienas JAV pilietis Ukrainoje žuvo dar vienas JAV pilietis. Kaip rašo CNN, tai patvirtino JAV valstybės departamentas.Nors departamentas neatskleidė jo tapatybės, Ukrainos Tarptautinis gynybos legionas, kuriame jis tarnavo, pranešė, kad tai buvo Timothy'is Griffinas. Legiono žiniomis, jis žuvo per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą šalies rytuose.Tiek valstybės departamentas, tiek gynybos legionas nurodė, kad palaiko ryšius su žuvusiojo artimaisiais ir paprašė visuomenės gerbti jų privatumą.Turimais duomenimis, Ukrainoje per kovas su įsiveržusia Rusijos kariuomene iki šiol žuvo dar bent penki amerikiečiai.

Rusijos karinis komisariatas nusiuntė šaukimą nuskendusio kreiserio „Moskva“ virėjui Vienas Sankt Peterburgo karinis komisariatas nusiuntė šaukimą nuskendusio Rusijos kreiserio „Moskva“ virėjui, kuris jau pusę metų laikomas dingusiu be žinios.Tai antradienį pranešė „rbc.ua“, remdamasis portalu „Fontanka“.Balandžio 8 d. kreiseris „Moskva“ išplaukė iš Sevastopolio uosto, nuo to laiko draugams nepavyko susisiekti su jūreiviu.Laivo virėjo motina portalui patvirtino gavusi sūnui adresuotą šaukimą: „Čia kažkoks nesusipratimas“. Bet daugiau ką nors kalbėti apie sūnų ji atsisakė.„rbc.ua“ primena, kad Rusijos gynybos ministerija patvirtino tik vieno laivo įgulos nario žūtį, o dar 27 paskelbė dingusiais be žinios.  Balandžio 13 d. Juodosios jūros akvatorijoje į Rusijos kreiserį „Moskva“ pataikė Ukrainos sparnuotosios raketos „Neptun“. Ukrainos karinės vadovybės žiniomis, laivas užsidegė, o paskui apvirto ir nuskendo.Rusija teigia, kad laive sprogo šaudmenys, o nuskendo jis tempiamas į uostą.

Rusijos kariuomenė apšaudė Zaporižios sritį ir Nikopolio apylinkes Naktį iš pirmadienio į antradienį ir antradienio rytą Rusijos kariuomenė apšaudė Ukrainos Zaporižios sritį ir Nikopolio miesto apylinkes, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi šių teritorijų valdžios pareigūnais.Zaporižios sritis, pasak gubernatoriaus Oleksandro Starucho, apšaudyta raketomis „S-300“. Čia viename kaime apgadinti keli privatūs pastatai.Tuo metu atakai prieš Nikopolio apylinkes rusų kariai pasitelkė daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Grad“ ir sunkiąją artileriją. Kaip nurodė Dnipro srities gubernatorius Valentynas Rezničenka, pačiame Nikopolyje ir Marhanecio mieste, be kita ko, apgadinta daugiau kaip dešimt daugiabučių ir privačių namų, ligoninė, mokykla bei dujų vamzdis.Apie nukentėjusiuosius nepranešama.

Dėl nepakankamos įtampos sustojo Charkivo metro traukiniai Antradienį Ukrainos Charkivo mieste dėl elektros energijos tinklo problemų nutraukė darbą visos metropoliteno linijos.Tai „Telegram“ kanale pranešė komunalinės įmonės „Charkivskij metropoliten“ spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Laikinai nutrauktas eismas Charkivo metropoliteno linijomis“, – sakoma pranešime.Įmonės atstovai žurnalistams patvirtino, kad metro traukinių eismo stabdymas susijęs su nepakankama įtampa.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Charkivo metropolitenas dirba nestabiliai, intervalai padidinti iki 20 minučių.Spalio 31 d. Rusijos kariuomenė smogė Charkivo kritinės infrastruktūros objektui.

Zelenskis įvardijo sąlygas deryboms su RusijaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prakalbo apie pasirengimą su Rusija sėsti prie derybų stalo. Tik tam, kad tai galėtų įvykti, Maskva privalo įvykdyti konkrečias sąlygas. V. Zelenskis reikalauja:• Atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir sugrąžinti Rusijos savavališkai prisijungtas teritorijas;• Pagarbos Jungtinėms Tautoms;• Kompensacijos už kare patirtus nuostolius;• Visų iki vieno karo nusikaltėlių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn;• Garantijų, kad invazija daugiau niekada nepasikartos.Rugsėjo 30 dieną V. Zelenskis pasirašė įsakymą dėl negalėjimo sėsti prie derybų stalo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Savo naujame pareiškime jis nepatikslina, ar ši jo pozicija pasikeitė, ar ne.

Kyjivas: išlaisvinta 30 Gyvačių saloje į Rusijos nelaisvę paimtų Ukrainos kariųLaisvę atgavo 30 Gyvačių saloje į Rusijos nelaisvę paimtų Ukrainos karių.Kaip rašo „The Guardian“, šias žinias „Facebook“ patvirtino Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.Jis nurodė, kad tęsiasi derybos dėl kitų nelaisvėje vis dar esančių Ukrainos karių išlaisvinimo.

Ukraina: labdaros fondo vadovas už 5 tūkst. dolerių padėdavo karo prievolininkams išvykti į užsienį Kyjive sulaikyti du asmenys, kurie padėdavo karo prievolininkams išvykti į užsienį. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos sostinės prokuratūra.Pasak tyrėjų, labdaros fondo vadovas kartu su bendrininku siūlydavo šaukiamojo amžiaus vyrams važiuoti į užsienį kaip savanoriams naudojantis sistema „Šliach“. Ši „paslauga“ vienam žmogui kainuodavo 5 tūkst. dolerių.Abu „verslininkai“ sulaikyti, tyrimas tęsiamas.

Zelenskis apdovanotas Laisvės medaliu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pirmadienio vakarą pasirodęs per vaizdo įrašą JAV Nacionaliniame Konstitucijos centre, buvo pagerbtas kaip 2022 m. Laisvės medalio laureatas.JAV senatoriai Chrisas Coonsas ir Robas Portmanas praėjusią savaitę lankėsi Kyjive ir asmeniškai įteikė medalį V. Zelenskiui. Konstitucijos centras paskelbė apdovanojimą rugpjūtį ir nurodė, kad V. Zelenskis buvo pagerbtas „už jo didvyrišką laisvės gynimą Rusijos tironijos akivaizdoje“ per karą Ukrainoje.Per ceremoniją parodytame trumpame vaizdo pranešime buvęs JAV prezidentas George'as W. Bushas pavadino V. Zelenskį „mūsų laikų Winstonu Churchilliu“.Nacionalinio Konstitucijos centro prezidentas Jeffrey'us Rosenas perskaitė prezidento Joe Bideno laišką, kuriame V. Zelenskis vadinamas „retu patriotu“. J. Bidenas tęsė: „Kai Rusija prieš aštuonis mėnesius pradėjo savo žiaurų puolimą prieš Ukrainą, prezidentas V. Zelenskis išliko tvirtas ir pareiškė: „Prezidentas yra čia“. Jo žodžiai pakylėjo Ukrainos žmones ir nuaidėjo visame pasaulyje. Šiandien jis ir toliau be baimės vadovauja savo šaliai, gina Ukrainos suverenitetą ir kovoja, kad išlaikytų pagrindines mus visus vienijančias vertybes“.1988 m. įsteigtas Laisvės medalis teikiamas tarptautiniams lyderiams ir kitoms garsioms asmenybėms, kurios nusipelnė gindamos laisvę visame pasaulyje. Anksčiau buvo apdovanoti Nelsonas Mandela, Michailas Gorbačiovas, Muhammadas Ali, Lechas Walęsa, Vaclavas Havelas ir Viktoras Juščenka, buvęs Ukrainos prezidentas, kurio veidas buvo subjaurotas nuodijimo, surengto Rusijos.Prie medalio pridedama 100 tūkst. JAV dolerių premija, ją V. Zelenskis sakė paaukosiantis naujam Ukrainos veteranų fondui. Nuo Rusijos vasario pabaigoje pradėtos invazijos V. Zelenskis, plačiai giriamas už įkvepiančią lyderystę, buvo apdovanotas Johno F. Kennedy apdovanojimu už drąsą ir Ronaldo Reagano laisvės apdovanojimu.Per pirmadienio vakaro ceremoniją Ch. Coonsas papasakojo apie 10 valandų kelionę traukiniu iš Lenkijos į Kyjivą ir pareiškė, kad šiandien Ukraina yra „pasaulio laisvės frontas“.  V. Zelenskio kalbos vaizdo įrašą pristatė Ukrainos garbės konsulė Filadelfijoje Iryna Mazur, ji susirinkusiesiems sakė, kad „jei šiandien esate čia kaip svečias ar rėmėjas, vadinasi, prezidentas V. Zelenskis palietė jūsų širdį. Jis, kartu su visa ukrainiečių tauta, tapo vienybės, stiprybės ir bekompromisinio nepriklausomybės troškimo, pagrindinės žmogaus teisės būti laisvam ir pačiam pasirinkti savo ateitį, simboliu“.Savo vaizdo įrašo kalboje, kuri, pasak J. Roseno, buvo įrašyta vos keliomis valandomis anksčiau, V. Zelenskis sakė, kad milijonai žmonių kovoja ir dirba, kad apgintų Ukrainą, Laisvės medalis pagerbia ir juos. „Ir dabar matome, ką sugeba demokratijos, kai veikia vieningai“, – sakė V. Zelenskis. „Kiekvienas potencialus agresorius pasaulyje mato pagalbą, kurią mums teikia JAV ir laisvasis pasaulis, mato visas Rusijai įvestas sankcijas ir tiki, kad geriau apskritai nepradėti karo prieš laisvę“, – kalbėjo V. Zelenskis.Jis pridūrė, kad medalį laiko garbe „visiems laisvės draugams Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse, visiems, kurie padeda mums atkurti mūsų teritorinį vientisumą, taigi ir taiką“. V. Zelenskis prašė žmonių „išlaikyti nepajudinamą vienybę, kokia yra dabar, iki tos dienos, kai visi išgirsime tuos svarbius žodžius, apie kuriuos svajojame, kol išgirsime, kad taika pagaliau atkurta“.

Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 710 okupantų rusų.Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 710 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki lapkričio 8 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 77 170 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 786 tankų, 5 654 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 791 artilerijos sistemos, 391 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 203 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 278 lėktuvų, 260 sraigtasparnių, 1 476 dronų, 399 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 216 automobilių, 159 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atskleidžia, nuo ko priklauso Putino veiksmai UkrainojeRusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai Ukrainoje priklauso nuo privačios karinės bendrovės finansininko Jevgenijaus Prigožino ir Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo pajėgų.Neseniai paskelbtoje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje teigiama, kad Rusijos karo šalininkų grupė didina savo įtaką iš dalies siekdama asmeninių interesų Rusijoje ir okupuotose Ukrainos dalyse, o ne vien tam, kad laimėtų karą Rusijai.Lapkričio 6 d. „Vagner“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas patvirtino, kad „Vagner“ Kursko ir Belgorodo regionuose atidaro mokymo ir valdymo centrus, skirtus liaudies milicijai, kuri veiks ne Rusijos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje.Taip pat pranešama, kad Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, taip pat bando užsitikrinti verslo galimybes Rusijai įsiveržus į Ukrainą.Ukrainos pasipriešinimo centras pažymi, kad R. Kadyrovas ir jo lauko vadai plečia verslo tinklus okupuotose teritorijose.Analitikai teigia, kad tiek Prigožinas, tiek Kadyrovas išlieka nepriklausomais veikėjais Rusijoje, nes Putinas yra priklausomas nuo jų pajėgų Ukrainoje.Institutas atkreipė dėmesį, kad Rusijos žurnalistai dažnai klausinėja A. Prigožino apie jo ambicijas Kremliuje, o tai, nepaisant jo nuolatinių prieštaravimų, leidžia manyti, kad jis sukūrė visuomenės nuomonę apie galimą savo atėjimą į valdžią. Tokios diskusijos prieštarauja dešimtmečius besitęsiančiai V. Putino, kaip vienintelio Rusijos lyderio, pozicijai.

Baltieji rūmai žada „nepajudinamą“ paramą Ukrainai net ir respublikonų pergalės atvejuBaltieji rūmai pirmadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų parama Ukrainos karo veiksmams bus „nepajudinama“ net ir tuo atveju, jei respublikonai, kurie išreiškė susirūpinimą dėl išlaidų dydžio, laimės kadencijos vidurio rinkimus.„Esame įsitikinę, kad JAV parama bus tvirta ir nepajudinama“, – žurnalistams sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.Ji teigė, kad prezidentas Joe Bidenas yra „pasiryžęs, kaip ir iki šiol, siekti abiejų partijų sutarimo, kad paremtų Ukrainą“.Kevinas McCarthy, kuris gali tapti Atstovų Rūmų pirmininku, jei respublikonai perims jų kontrolę, neseniai perspėjo, kad jo partijai laimėjus, Ukrainai nebus suteiktas „tuščias čekis“.Ukrainos kovą su Rusijos invazija remia didžioji dalis respublikonų, nors buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui artimi griežtai dešiniųjų pažiūrų įstatymų leidėjai išreiškė kritiką.Kai kurie D. Trumpo įkvėpti respublikonai kritikuoja JAV paramos Ukrainai dydį, kurį sudaro 40 mlrd. dolerių (eurų), patvirtintų gegužės mėnesį abiejų partijų sutarimu, ir J. Bideno prašymas skirti dar 11,2 mlrd. dolerių (eurų).Tačiau vyriausiasis senatorius respublikonas Mitchas McConnellas pažadėjo žengti toliau nei J. Bidenas ir paspartinti ginklų, įskaitant ilgesnio veikimo nuotolio ginklus, tiekimą, o buvęs D. Trumpo viceprezidentas Mike'as Pence'as neseniai tiesiogiai nusitaikė į Ukrainos ginklavimo kritikus.

 Ragina ištirti Rusijos vykdomus seksualinius nusikaltimus UkrainojeSeimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė antradienį 17 parlamentarų grupės vardu ketina pateikti Seimui rezoliucijos projektą, smerkiančią Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vykdomus seksualinius nusikaltimus Ukrainoje.Joje įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai akcentuoja atsakingų asmenų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir pagalbą nukentėjusiesiems.„Lietuvos Respublikos Seimas (...) griežtai smerkia Rusijos Federacijos tęsiamą karinę agresiją, sistemingai ir dideliu mastu, remiant Rusijos Federacijos politikams, panaudotą ir toliau naudojamą seksualinį smurtą bei kitus prieš Ukrainos žmones vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui“,- sakoma rezoliucijos projekte „Dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vykdomų seksualinių nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo, atsakingų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir pagalbos nukentėjusiesiems.“Šiuo dokumentu Seimui siūloma kreiptis į Europos Tarybos žmogaus teisių komisarą, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą, į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą. Šias institucijas ketinama paraginti imtis visų pagal jų kompetenciją įmanomų veiksmų, siekiant ištirti Rusijos Federacijos vykdomus seksualinius ir kitus nusikaltimus bei padėti nuo šių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims.Seimas taip pat ketina paraginti Lietuvos ir kitų valstybių vyriausybes inicijuoti visus reikiamus veiksmus, kad jų valstybių teritorijoje esančioms Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytų seksualinių nusikaltimų aukoms būtų suteikta visa reikiama medicininė ir psichologinė pagalba.Dokumento projekte reiškiamas palaikymas visiems ukrainiečiams, prieš kuriuos Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos panaudojo seksualinį smurtą ar bet kuriuo kitu būdu pažeidė jų tarptautinės teisės saugomas žmogaus teises.Seksualinis smurtas karo metu yra, kaip pažymima dokumento projekte, nusikalstama veika, kvalifikuojama kaip nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto nuostatas.Rezoliucijos projekto autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, naudodamasi universaliosios jurisdikcijos principu, vykdo ikiteisminį tyrimą dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmų Ukrainoje, nes Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, įskaitant ir atsakomybę už išžaginimą, seksualinį prievartavimą, įtraukimą į seksualinę vergovę, vertimą užsiimti prostitucija bei priverstinį apvaisinimą ar sterilizavimą, kai dideliu mastu ar sistemingai vykdoma valstybės politika užpuldinėti civilius.Seimas ketina pakviesti kitas valstybes pasinaudoti universaliosios jurisdikcijos principu ir pradėti ikiteisminius tyrimus dėl Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms priklausančių asmenų Ukrainos teritorijoje įvykdytų ir tebevykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, tarp jų ir nusikaltimų, susijusių su sisteminiu seksualiniu smurtu.

Šiaurės Korėja pareiškė, kad niekada nesudarė jokių ginklų sandorių su RusijaŠiaurės Korėja yra sakiusi, kad niekada nėra sudariusi ginklų pardavimo sandorių su Rusija ir neplanuoja to daryti.Taip jie reagavo į Jungtinių Valstijų pareiškimą, kad Šiaurės Korėja tiekia Rusijai artilerijos sviedinius karui Ukrainoje, pranešė „Reuters“.Gynybos ministerijos atstovas spaudai šiuos kaltinimus atmetė kaip gandus ir sakė, kad Pchenjanas „niekada neturėjo ginklų sandorio su Rusija“ ir „neplanuoja to daryti ateityje“.

Ukraina sunaikino Rusijos amunicijos sandėlįUkrainiečių kariškiai naktį likvidavo rusišką įrangą ir sunaikino šaudmenų sandėlį pietuose.Ukrainos aviacija sudavė aštuonis smūgius Rusijos kariams, skelbiama „Facebook“ puslapyje.Du iš jų pataikė į rusų įtvirtinimus, keturi – į priešlėktuvinės gynybos sistemas, du – į priešo ginklų atsargas Beryslavo, Baštankos ir Chersono rajonuose.

Zelenskis: reaguodamas į Rusijos išpuolius, pasaulis mums padeda dar labiauUkrainos prezidentas savo tradicinėje vakaro žinutėje pirmadienį akcentavo, kad Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių teroro eskalavimas lėmė tik tai, kad pasaulis reaguoja nauja pagalba Ukrainai. O tai, pabrėžė jis, Ukrainos kariams padeda judėti į priekį – kai kuriose rytų ir pietų vietose ukrainiečiai palaipsniui išstumia priešus. „Šiandien okupantai smogė daugiau nei 50 mūsų šalies gyvenviečių. Donbasas, Zaporožė, Chersono sritis, Mykolaivo sritis, Charkovo sritis, Dniepropetrovsko sritis... Raketos, orlaiviai, daugkartinio paleidimo raketų sistemos. Mes atsakome visur. Yra ir reikiamų rezultatų – buvo numuštas dar vienas Rusijos lėktuvas. Taip pat gavome naujų sistemų, kurios žymiai sustiprina mūsų oro gynybą. Ukrainos dangaus apsauga, žinoma, nėra šimtu procentų, tačiau palaipsniui judame link savo tikslo. Iki šiol galima sakyti, kad pastaruoju metu paaštrėjęs Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių teroras tik lėmė tai, kad pasaulis reaguoja – reaguoja nauja pagalba Ukrainai. Darysime viską, kad užtikrintume, jog prie šios pagalbos prisijungtų daugiau šalių“, - kalbėjo V. Zelenskis. Jis atskleidė, kad „Donecko sritis išlieka didžiausios okupantų beprotybės epicentru – jie kasdien miršta šimtais. Žemė priešais ukrainiečių pozicijas tiesiogine to žodžio prasme apkrauta jų kūnais...“

Luhansko srityje pasidavė visa mobilizuotų rusų karių grupė Luhansko regione mobilizuotų rusų grupė pasidavė Ukrainos ginkluotųjų pajėgoms. Tarp pasidavusiųjų – Maskvos ir jos regiono gyventojai, praneša „Ukrinform“. „92-oji atskira mechanizuota brigada, pavadinta Koševo atamano Ivano Sirko vardu, perdavė mobilizuotų Svatovskio kryptimi grupę Luhansko regione. Dvidešimt vienas karys iš Maskvos ir Maskvos regiono“, – sakoma Ukrainos pajėgų pranešime. https://t.me/operativnoZSU/54465

Jermakas: ukrainiečiai nesustos, kol nepasieks 1991-ųjų Ukrainos sienųUkrainiečiai nenustos konfrontuoti su Rusija, kol nepasieks nuo 1991 metų tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos sienų. Tai pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas, skelbia „Ukrinform“.„Kaip ir Remarque'o antikariniame romane „Vakarų fronte nieko naujo“, taip ir filmas puikiai pristato karo principą, kai žmonės siunčiami į mirtį vardan vaiduokliškų svetimos teritorijos gabalų. Pirmasis pasaulinis karas parodė, kad per apkasų karą gali būti prarasta milijonai gyvybių. Dabar rusai išpažįsta tuos pačius principus, kai siunčia mirti tūkstančius savo karių“, – sakė jis.A. Jermakas pabrėžė, kad efektyvumas tinka ukrainiečiams, o skaičius – rusams.„Neskaičiuokite žuvusiųjų, pamirškite apie juos – tokia yra visa Rusijos karo esmė. Tačiau kiekybė niekada nepranoks kokybės. Ir nesustosime, kol nepasieksime 1991 metų sienų“, – pabrėžė A. Jermakas. Kaip pranešta anksčiau, nuo vasario 24 iki lapkričio 7 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau nukovė daugiau nei 76 tūkst. Rusijos kareivių, per pastarąją dieną – 530.

Rusijos Federacija gali vykdyti provokacinį Chersono srities apšaudymąArtimiausiomis dienomis Rusijos pajėgos, siekdamos apkaltinti Ukrainos gynybos pajėgas, gali vykdyti provokacinį gyvenamųjų rajonų apšaudymą Chersono srityje.Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, okupantai siunčia SMS žinutes laikinai okupuotų Chersono srities rajonų gyventojams, kurie naudojasi Rusijos operatorių mobiliojo ryšio paslaugomis. „ Žmonės taip pat įspėjami, kad 24 valandoms bus įvesta komendanto valanda. Didelė tikimybė, kad artimiausiomis dienomis bus provokuojamai apšaudomi gyvenamieji rajonai, siekiant apkaltinti Ukrainos gynybos pajėgas. Tikimasi, kad komendanto valanda bus pratęsta, siekiant slapta dislokuoti naujas pajėgas dešiniajame krante“, – sakoma pranešime.

Macronas: negalima dėl Rusijos grasinimų aukoti klimato įsipareigojimųPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžia, kad, nepaisant Rusijos karo prieš Ukrainą, negalima apleisti  klimato apsaugos.„Dėl Rusijos energetinių grasinimų neaukosime savo klimato įsipareigojimų“, - sakė E. Macronas pirmadienį JT klimato konferencijoje Egipto Šarm el Šeicho mieste. Viena po kitos einančios krizės gali daugelį paskatinti pasiduoti ir pareikšti: „Mes turime kitų prioritetų, klimatas gali palaukti“. Tačiau ekstremali klimato situacija esą yra dabar, o ne bus rytoj. Tai, kas pasakyta Glazge, lieka galioti – nors pasaulis dėl karo Ukrainoje ir nebėra toks pat, akcentavo Prancūzijos vadovas.

Ukraina: Rusijos Federacija neteko dar vieno lėktuvo Su-25Smogus Ukrainos pajėgoms per dieną Rusijos Federacija neteko dar vieno lėktuvo Su-25, kelių priešlėktuvinės gynybos pozicijų ir nemažai kitos technikos. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas vakariniame pranešime pranešė, kad priešas ir toliau patiria nuostolių. Remiantis patikslinta informacija, lapkričio 6 d. naktį okupantai prarado degalų atsargas Hola Prystanės mieste.„Gynybos pajėgų aviacija per dieną atliko 9 smūgius prieš priešą. Nukentėjo šešios gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietos, taip pat trys priešo priešlėktuvinės gynybos objektų pozicijos. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė priešo lėktuvą Su-25“, – sakoma pranešime. 

Podoliakas: Ukraina derėsis tik su V. Putino įpėdiniuUkraina, pasak prezidento administracijos vadovo Mychailo Podoliako, pasirengusi deryboms su Rusija – tačiau tik su Vladimiro Putino įpėdiniu. „Ukraina niekada neatsisakė derėtis, - rašė jis tviteryje. – Mūsų derybinė pozicija yra žinoma ir atvira“. Rusija pirmiausiai turi išvesti iš Ukrainos savo dalinius. „Ar V. Putinas tam pasirengęs? Akivaizdžiai ne. Todėl konstruktyvus mūsų vertinimas: kalbėsime su kitu šalies vadovu“, - rašė toliau M. Podoliakas.Šis pasisakymas nuskambėjo po JAV žiniasklaidos pranešimų, kad JAV prezidento Joe Bideno vyriausybė paragino Ukrainos vadovybę signalizuoti savo pasirengimą derėtis su Maskva.

Ukraina įspėja dėl sutrikusio elektros tiekimoKyjivas pirmadienį pareiškė, kad situacija dėl miesto gyventojų aprūpinimo energija išlieka „įtempta“, ir paragino sostinės gyventojus riboti elektros energijos naudojimą piko valandomis.„Prašome visų regiono gyventojų palaikyti energetikų kovą energetikos fronte“, – rašoma platformoje „Telegram“.Šie prašymai pasirodė kitą dieną po to, kai Kyjivo meras Vitalijus Klyčko įspėjo dėl galimo visiško elektros dingimo sostinėje ir sakė, kad miesto valdžia rengiasi „įvairiems scenarijams“, net ir blogiausiems.Ukrainos prezidentūra savo ruožtu pirmadienį sakė, kad per pastarąsias 24 valandas Rusija paleido keturias raketas ir įvykdė daugiau kaip 24 aviacijos smūgius visoje Ukrainoje.Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka sakė, kad Rusijos iš dalies kontroliuojamoje Zaporižios srityje per rusų vykdytą apšaudymą žuvo vienas žmogus, o Sumų regione – dar vienas.Dieną prieš šias atakas Rusijos primesta Chersono srities administracija pareiškė, kad per Kyjivo pajėgų atakas buvo nutrauktas elektros tiekimas srities centrui Chersonui.Tačiau pirmadienį pareigūnai sakė, kad elektros tiekimas šiame mieste vėl iš dalies atnaujintas ir kad „visa itin svarbi infrastruktūra“ vėl aprūpinama. Chersono miesto link Ukrainos pajėgos pamažu stumiasi jau kelios savaitės.Ukrainos pajėgoms tęsiant kontrpuolimą pietuose, Maskvos okupacinės pajėgos Chersone pažadėjo paversti miestą „tvirtove“.Rusų pajėgos jau kelios savaitės organizuoja civilių išvežimą iš Chersono srities. Kyjivas tai vadina deportacijomis.

Putinas: Ukrainoje jau kovoja 50 000 mobilizuotų karių50 000 per dalinę mobilizaciją į karinę tarnybą pakviestų karių, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, jau kariauja Ukrainoje. Dar 80 000 yra „specialiosios karinės operacijos zonoje“, tačiau kariniuose veiksmuose nedalyvauja. V. Putiną cituoja naujienų agentūra „Interfax“.Likę iš 300 000 pašauktų rezervistų esą yra mokymų poligonuose Rusijoje.

Ukrainos vyriausybė perima penkias strategiškai svarbias įmonesUkrainos vyriausybės sprendimu, penkios strategiškai svarbios įmonės – „Ukrnafta“, „Ukrtatnafta“, „Zaporozhtransformator“, „AvtoKrAZ“ ir „Motor Sič“ – pereina valstybės nuosavybėn, praneša „Ukrinform“.Premjeras Denysas Šmyhalis per trumpą spaudos konferenciją pirmadienį pareiškė, jog šios įmonės, kurių akcijos priverstinai perleidžiamos valstybės nuosavybėm, turėtų patenkinti Ukrainos gynybos poreikius, o kai kurios jų atkurs prarastus pajėgumus.„Šių įmonių produkcija yra labai reikalinga mūsų ginkluotosioms pajėgoms bei energetikos sektoriui. Todėl jos turi tenkinti valstybės gynybos poreikius karo metu. Jau veikiančios įmonės gaus daugiau užsakymų ir turės geresnes valstybės garantijas dėl gamybos. Šiandien neveikiančių įmonių darbas bus atnaujintas. Darbuotojai grįš į gamybos procesą. Šių įmonių potencialas bus panaudojamas šimtu procentų“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.Atsakydamas į „Ukrinform“ klausimą apie galimus kitus vyriausybės žingsnius, siekiant perkelti ekonomiką į karinį pagrindą, premjeras pareiškė, kad tai priklausys nuo valstybės poreikių.Anot D. Šmyhalio, galima kalbėti ir apie aktyvų paėmimą karinėms reikmėms, ir apie papildomus valstybės užsakymus saugumo bei gynybos sektoriui.

Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono sritį, apgriautas vaikų darželio pastatas Rusijos kariuomenė pirmadienį apšaudė Ukrainos Chersono sritį ir čia apgriovė vaikų darželio pastatą, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi šios srities prokuratūra.Šis objektas įsikūręs Beryslavo rajone. Anot prokuratūros, prieš karą šį darželį lankė 60 vaikų. Per ataką smarkiai apgadintas pastato stogas bei sienos, taip pat išmušta daugybė langų.Turimais duomenimis, rusų kariai čia panaudojo daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Grad“.Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka anksčiau atskirai pranešė, kad per šį apšaudymą Beryslavui iš viso smūgiuota 53 kartus, taip pat suduota Nova Kamiankos kaimui. Turima žinių apie vieną sužeistą žmogų.  

Po karo tinklaraštininkų pranešimų  Rusijos gynybos ministerija žengė neįprastą žingsnįRusijos gynybos ministerija žengė neįprastą žingsnį – paneigė Rusijos karo tinklaraštininkų pranešimus, kad jūrų pėstininkų dalinys neteko šimtų vyrų vykdydamas bevaisį puolimą Rytų Ukrainoje, paneša „The Guardian“.Anot naujienų agentūros „RIA Novosti“, Gynybos ministerija atmetė tinklaraštininkų teiginius, kad Ramiojo vandenyno flotilės 155-oji jūrų pėstininkų brigada patyrė „didelių, beprasmiškų nuostolių, kalbant tiek apie žmones, tiek apie įrangą“.Savo ruožtu, Gynybos ministerija pareiškė, kad per 10 dienų dalinys pasistūmėjo 5 km Ukrainos gynybinių pozicijų link į pietvakarius nuo Donecko, ir paneigė, jog brigados vadai buvo nekompetentingi. „Dėl kompetentingų dalinio vadų veiksmų jūrų pėstininkų nuostoliai šiuo metu neviršija 1 proc. viso dalinio narių skaičiaus. Sužeistieji sudaro 7 proc. dalinio narių, tačiau dauguma jų jau sugrįžo į tarnybą“, – teigė Gynybos ministerija.Kaip rašo „The Guardian“, toks retas neigimas leidžia daryti prielaidą, kad tinklaraštininkų pranešimai palietė skaudžią vietą prasidėjus devintajam karo mėnesiui, kai Rusijos pajėgos patiria didelį spaudimą laikinai okupuotuose Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva paskelbė Rusijos teritorija – šiuos veiksmus Kyjivas, Vakarai ir daugelis Jungtinių Tautų Organizacijai priklausančių šalių vadina neteisėtais.Kaip pranešama interneto svetainėje „The Insider“, 155-osios jūrų pėstininkų brigados, paprastai dislokuotos Ramiajame vandenyne, kariai laiške Primorės krašto gubernatoriui skundėsi, kad per keturias dienas kovose aplink Donecką Ukrainoje neteko 300 vyrų, įskaitant žuvusius, sužeistus ir dingusius be žinios.Pirmadienį gubernatorius Olegas Kožemiako „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame paneigė šias detales ir pažymėjo, kad nuostoliai buvo dideli, tačiau „tikrai ne tokie dideli“, kaip teigiama minėtame laiške. Jis teigė, kad apie tai jį patikino fronto vadai.Jis pridūrė, kad kariniams tyrėjams buvo pavesta išsiaiškinti šį atvejį. Pirminiame laiške kariai tikriausiai paprašė atlikti nepriklausomą tyrimą.Laiške rašoma, kad vadai siunčia karius į „nesuprantamus puolimus“, kuriais pasiekiama tik tiek, kad vyresnieji karininkai pelnytų medalius. Kariai taip pat skundėsi, kad dalinys prarado apie pusę savo technikos, „ir tai tik mūsų brigadoje“.Kariai taip pat kaltino savo vadus, kad šie bando nuslėpti nuostolius ir nepakankamai rūpinasi kovotojų gerove. „Jie žmones vadina mėsa“, – rašoma karių laiške.Rusijos gynybos ministerija išsisuko pareiškusi, kad 155-osios jūrų pėstininkų brigados nuostoliai „dėl kompetentingų vadų veiksmų“ „neviršija 1 proc. kovinio personalo“ ir 7 proc. sužeistųjų, „kurių didelė dalis jau grįžo į tarnybą“.https://t.me/ostorozhno_novosti/12461

Egipto prezidentas klimato konferencijoje COP27 paragino nutraukti karą UkrainojeEgipto prezidentas Abdelas Fattah el-Sisi pirmadienį kalboje, kurią pasakė atidarydamas jo šalyje vykstančią Jungtinių Tautų (JT) klimato konferenciją COP27, paragino nutraukti Ukrainoje šiuo metu verdantį Rusijos sukeltą plataus masto karą.Tai pranešė transliuotojas CNN.„Dėl šio karo tarp Rusijos ir Ukrainos kenčia visas pasaulis, – teigė A. F. el-Sisi. – Šis karas turi liautis, taip pat turi baigtis ir jo sukeltos kančios.“Šiais metais JT klimato konferencija vyksta Egipto kurorte Šarm el Šeiche. Čia pasaulio lyderiai ir aktyvistai beveik dvi savaites, iki lapkričio 18 d. dalinsis savo įžvalgomis ir užmojais, susijusiais su klimato kaita.Egipto prezidentas paragino aukščiausius planetos pareigūnus skubiai imtis „daugiau priemonių ir veiksmų“ dėl klimato bei patikslinti, kaip ketina padėti sumažinti emisijas. „Nėra laiko sėdėti sudėjus rankas, nėra vietos dvejonėms“, – pabrėžė A. F. el-Sisi.

Ambasadorė: Didžiosios Britanijos ambasada neketina evakuotis iš Kyjivo Didžiosios Britanijos ambasada neketina evakuotis iš Kyjivo. Tai interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ pareiškė Jungtinės Karalystės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Ukrainoje Melinda Simmons.„Ne, evakuacija neplanuojama. Aš esu čia jau kelis mėnesius, gyvenu šiame kare, kaip ir jūs. Be abejo, reikėtų pasakyti, kad dabartinės aplinkybės skiriasi nuo tų, kuriomis mes išvažiavome vasario mėnesį. Ir ne tik todėl, kad mes laikome pavojų mažesniu, jis tebėra didelis. Mes dabar geriau suvokiame tiek Ukrainos, tiek Rusijos potencialą“, – sakė britų diplomatė.Anot M. Simmons, ambasados darbuotojai pasirengę su daug kuo susitaikyti, kad galėtų atlikti savo darbą.„Kol kas nėra planų palikti Kyjivą. Manau, jog daugeliui žmonių labai svarbu, kad mes čia liktume“, – pabrėžė ambasadorė.

Ukraina skelbia iš Vakarų sąjungininkių gavusi daugiau oro gynybos sistemųUkraina pirmadienį paskelbė, kad iš Vakarų sąjungininkių gavo daugiau oro gynybos sistemų, ir teigė, kad šie ginklai padės apsisaugoti nuo Rusijos atakų, kurios pastaruoju metu buvo nukreiptos prieš energetikos infrastruktūrą.„NASAMS ir „Aspide“ oro gynybos sistemos atvyko į Ukrainą! Šie ginklai gerokai sustiprins Ukrainos kariuomenę ir padarys mūsų dangų saugesnį“, – socialiniuose tinkluose pareiškė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.„Toliau šaudysime į mus atakuojančius priešo taikinius. Dėkojame savo partneriams: Norvegijai, Ispanijai ir JAV“, – pridūrė O. Reznikovas.https://twitter.com/oleksiireznikov/status/1589571269363904512

Ukraina praneša iš Vakarų gavusi papildomų oro gynybos sistemų Ukraina pirmadienį pranešė, kad iš Vakarų šalių gavo papildomų oro gynybos sistemų.„Į Ukrainą atvyko oro gynybos sistemos „NASAMS“ ir „Aspide“! Šie ginklai gerokai sustiprins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir pavers mūsų dangų saugesniu“, – socialiniuose tinkluose parašė šios šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.„Ir toliau numušinėsime mus puolančius priešo taikinius. Ačiū mūsų partneriams Norvegijai, Ispanijai ir JAV“, – pridūrė ministras.

Turkija nepraleido rusų karo laivųRusijos Ramiojo vandenyno flotilės laivai nuo vasario mėnesio pradžios laukė Turkijos valdžios leidimo kirsti Bosforo sąsiaurį, kad galėtų įplaukti į Juodąją jūrą, bet Ankara taip ir neleido to padaryti.Laivus, įskaitant raketinį kreiserį „Varyag“ ir didelį priešpovandeninį laivą „Admiral Tribuc“, sekmadienį, lapkričio 6 d., Singapūro sąsiauryje pastebėjo laivų stebėtojai. Laivai plaukė į savo bazavimosi vietą Vladivostoke.„Ar matote ant vamzdžių raides „Z ir „V“? Kaip sename anekdote: „Neprireikė.“ Ir viskas dėl Turkijos ir jos sąsiaurių. O jie laukė devynis mėnesius. Pavargo, atlikti remonto nebuvo kur, įgulai atsibodo“, – parašė Andrejus Klimenka, Juodosios jūros strateginių tyrimų instituto stebėjimo grupės vadovas.Jo teigimu, „Varyag“ ir „Admiral Tribuc“ Viduržemio jūroje stovėjo nuo vasario 2 d. ir ruošėsi plaukti į Juodąją jūrą, kad galėtų atakuoti Ukrainos teritoriją.

Ukrainos žvalgyba: Rusija jau sunaudojo 80 proc. modernių raketų Rusija jau sunaudojo apie 80 proc. savo modernių raketų, atakuodama Ukrainą. Jai dar liko apie 120 balistinių raketų operatyviniams taktiniams kompleksams „Iskander“.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovu Vadymu Skibickiu.Ukrainos pareigūnai pripažįsta, kad šalis kol kas negalėtų efektyviai gintis nuo iranietiškų raketų, kurios atakuoja taikinius kur kas didesniu greičiu negu sparnuotosios raketos ar bepilotės skraidyklės.Pasak V. Skibickio, spalio mėnesį rusai paleido į Ukrainą 25 raketas „Iskander“, iš jų pavyko numušti vos tris. Panaudoti daugiau tokių raketų Rusijai neleido tik jų stygius.V. Skibickio vertinimu, Rusijai liko tik 120 raketų „Iskander“. Bet agresorės raketų atsargas gali papildyti Iranas.Ukrainos žvalgyba sužinojo apie Kremliaus planus įsigyti Irane balistinių raketų „Fateh-110“ ir „Zolfaghar“. Jos būtų gabenamos lėktuvais į Krymą ir laivais į Rusijos uostus Kaspijos jūros pakrantėje.

Analitikai: Ukrainos pajėgos išvadavo pusę nuo karo pradžios Rusijos okupuotos teritorijos Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau išvadavo apie 37 proc. šalies teritorijos, kurią Rusija okupavo nuo 2014 metų.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis projekto „Defmon“ analitikais.„Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau išvadavo 37 proc. Ukrainos teritorijos, kuri buvo okupuota rusų nuo 2014 metų, arba 50 proc. to, ką Rusija okupavo nuo 2022 metų vasario 24 d.“, – sakoma pranešime.Analitikų duomenimis, rusai tebėra okupavę daugiau kaip 124 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos. Ukrainos kariams iki lapkričio 6 d. pavyko išlaisvinti 75 tūkst. kvadratinių kilometrų.

Zaporižios sritis apšaudyta raketomis „S-300“ Pirmadienio rytą Rusijos kariuomenė raketomis „S-300“ apšaudė Ukrainos Zaporižios srityje esantį kaimą.Kaip rašo naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai savo „Telegram“ kanale informavo šios srities gubernatorius Oleksandras Staruchas.Pasak jo, ataka įvyko apie 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Per smūgius apgadintas kultūros centro pastatas, žemės ūkio paskirties sandėlis ir privatūs statiniai.

Okupantai aplink Mariupolį stato įtvirtinimus Rusai aplink laikinai okupuotą Mariupolį pradėjo statyti įtvirtinimus. Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi šio Ukrainos miesto mero patarėju Petro Andriuščenka.„Aplink Mariupolį okupantai pradėjo statyti gynybos liniją. Dvi Mariupolyje sumontuotos betono gamyklėlės dirba frontui. Jos gamina prieštankines betonines piramides, dalis jų vežamos į Zaporižios ir Chersono pusę“, – rašo „Telegram“ kanale P. Andriuščenka.Jo duomenimis, įtvirtinimai statomi kelio iš Mariupolio į Nikolskę rajone, taip pat šiaurinėje Senojo Krymo gyvenvietės dalyje.„Nors skamba pareiškimai „Rusija čia visiems laikams“, iš tikrųjų rusai nejaučia tokio optimizmo. Prieš prasidedant Charkovo kontrpuolimui jie iškasinėjo techniką frontui, o dabar išryškėjo tendencija gerokai sustiprinti Mariupolio gynybą“, – pridūrė mero patarėjas.„Ukrinform“ primena, kad Rusijos agresija sukėlė Mariupolyje didžiulę humanitarinę katastrofą. Miestas beveik visiškai sugriautas, jame sutrikdytas normalus elektros, vandens ir dujų tiekimas. Šiuo metu Mariupolyje likę kiek daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.

Ukrainos URM griežtai sureagavo į Daugpilio mero žodžius Ukrainos užsienio reikalų ministerija griežtai sureagavo į antrojo pagal dydį Latvijos miesto Daugpilio mero Andrejo Elksninio žodžius apie karą Ukrainoje, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis URM atstovu Olehu Nikolenka.„Daugpilio meras A. Elksninis teisina Rusijos nusikaltimus Ukrainoje. Nenuostabu, kad jo politinė jėga atsidūrė politikos šalikelėje per pastaruosius Latvijos Saeimos rinkimus“, – parašė O. Nikolenka „Facebook“ paskyroje.URM atstovas pridūrė, kad šio marginalinio veikėjo pareiškimai neatspindi nei draugiškos Latvijos oficialios pozicijos, nei absoliučios šalies gyventojų daugumos požiūrio – latviai ne tik nuoširdžiai užjaučia Ukrainą, bet ir aktyviai jai padeda atremti Rusijos agresiją.Anksčiau Daugpilio meras pareiškė, kad Krymas priklauso Rusijai, ir išsisuko nuo atsakymo į žurnalistų klausimą apie Rusijos sukeltą karą.Be to, paklaustas apie Rusijos atsakomybę už civilių žudynes Bučoje, prorusiškų pažiūrų politikas atsakė: „Už viską atsakingos ir Rusija, ir Ukraina, ir JAV“.A.Elksninis atstovauja socialdemokratų partijai „Santarvė“, kurią tradiciškai remia rusakalbiai Latvijos gyventojai, bet per šių metų rudenį vykusius šalies parlamento rinkimus ji neįveikė 5 proc. barjero.

Ukrainos diplomatė pakomentavo popiežiaus žodžius apie esą „rusams būdingą humanizmą“Ukrainos ambasadorė Jungtinėse Valstijose Oksana Markarova pakomentavo popiežiaus Pranciškaus žodžius apie esą „rusams būdingą humanizmą“, praneša „Ukrinform“.„Atsiprašau, bet nesusilaikysiu. Popiežius Pranciškus tikriausiai neatidžiai skaitė Dostojevskį. Kitaip Jo Šventenybė nesistebėtų rusų žiaurumu (kuris jiems kaip tik natūraliai būdingas). O keli kiti rusų rašytojų ir poetų, įskaitant Puškiną, Kupriną, Bulgakovą, kūriniai, kaip ir net paviršutiniška pažintis su tikrąja mūsų regiono istorija, parodytų, kad humanizmu Maskovijoje net nekvepėjo nei valdant Ivanui Rūsčiajam 1547-aisiais, nei 1708-aisiais, kai buvo žiauriai išskersti Baturino gyventojai, nei per vėlesnius įvykius...“ – rašo „Facebook“ paskyroje Ukrainos diplomatė.Popiežius Pranciškus, grįždamas iš Bahreino, žurnalistams pareiškė, kad „rusų tautai nebūdingas žiaurumas“.„Mane stebina tas žiaurumas, šiaip jau nebūdingas rusų tautai, kuri yra didi tauta; tas kareivių ir samdinių, kurie eina į karą kaip į nuotykį, žiaurumas. Aš taip manau, kadangi labai gerbiu rusų tautą, rusų humanizmą. Pakanka prisiminti Dostojevskį, kuris iki šiol įkvepia žmones suvokti krikščionybę“, – sakė Šventasis Tėvas.Jis taip pat papasakojo vaikystėje pažinojęs vieną ukrainiečių dvasininką, išmokiusį jį patarnauti per ukrainietišką liturgiją, kuri jam iki šiol labai patinka.„Aš atsidūriau tarp dviejų tautų, kurioms jaučiu simpatiją, – teigė popiežius. – Ir ne tik aš. Šventasis Sostas surengė nemažai konfidencialių susitikimų, kurie davė teigiamų rezultatų“.Kaip jau buvo pranešta, didžiąją dalį savo keturių dienų vizito Bahreine popiežius praleido, bendraudamas su aukščiausio rango valdžios atstovais ir dvasininkais. Šeštadienį jis aukojo mišias po atviru dangumi 30 000 tikinčiųjų. 

Mobilizuoti rusai Ukrainoje pateko į tikrą pragarą: žūsta šimtaisPrie Ukrainos Luhansko srities Sviatovo rajone esančios Makijivkos gyvenvietės Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino visą mobilizuotų rusų batalioną. Skelbiama, kad iš 570 okupantų išgyveno tik 29.Apie tai skelbia Rusijos leidinys „Verstka“, remdamasis išgyvenusio Rusijos kario pasakojimu ir mobilizuotųjų artimųjų suteikta informacija.Kaip teigia išgyvenęs Rusijos karys Aleksejus Agafonovas, mobilizuotieji parengiamuosius mokymus atliko 2079-ajame kariniame dalinyje. Bataliono vadas rusams žadėjo, kad juos nuveš į Sviatono rajoną, kur už 15 kilometrų nuo fronto linijos jie prisijungs prie vadinamosios „teritorinės gynybos“. Visgi naktį į lapkričio 2-ąją visas batalionas atsidūrė prie pat fronto linijos.„Mus tiesiog ten paliko likimo valiai, liepė kapanotis patiems, darytis įtvirtinimus. Visam batalionui — vos trys kastuvai, daugiau absoliučiai nieko. Kaip sugebėjome, taip ir sukomės, o paryčiais prasidėjo apšaudymas: artilerija, „Grad“, minosvaidžiai, dronai. Mus talžė iš visų pusių. Kai viskas baigėsi, vadovybė iš karto dėjo į kojas. Per pertraukas tarp apšaudymų bandėme pasprukti ir mes, bet mus iškart demaskavo dronai ir tiesiog daugumą sušaudė. Iš 570 gyvi sveiki tik 29, dar dvylika sužeistų, o likę pražuvo“, – pasakojo A. Agafonovas.A.Agafonovas taip pat pridūrė, kad ir prieš tai tose pačiose pozicijose ukrainiečiai jau pražudė mažiausiai vieną mobilizuotų rusų batalioną.„Per televizorių rodo, kaip čia viskas gražu, o iš tikrųjų čia Luhansko srityje pražūčiai pasmerkia būtent mobilizuotus. Traukdamiesi ir nematydami nė vieno karininko grįžome atgal ir pamatėme, kad trečioje linijoje samdiniai ir savanoriai, o priekinėje linijoje tik mobilizuotieji“, – pasakojo jis.Apie šimtus žūstančių rusų papasakoja ir vieno mobilizuotųjų žmona Zlata: „Žūsta, žinoma, daugiau nei pusė visų“.Maža to, informaciją patvirtino ir dar vieno mobilizuotojo sutuoktinė Liudmila Černych: „Jis man paskambino ryte iš nežinomo numerio ir papasakojo, kas nutiko, kad juos numetė kasti apkasų, kad buvo apšaudomi minosvaidžiais. Kad kažkokiu būdu pavyko nusigauti iki Sviatovo, kur dabar ir slapstosi. Bijo kišti kažkur nosį, net ir prie blokpostų bijo artintis. Vadovybė juos paliko likimo valiai, jie nežino, ką daryti, meldžia pagalbos“.

Rusų okupantai savo vadus skundžia dėl „neapgalvoto puolimo“: vos per 4 dienas netekom 300 kariųProkremliški karo tinklaraštininkai savo „Telegram“ kanaluose rašo apie didžiulius rusų kariuomenės nuostolius kovose dėl Pavlovkos kaimo Donecko srityje.Kiek anksčiau šie tinklaraštininkai rašė apie Pavlovkos paėmimą, tiesa, vėliau ukrainiečiai karo korespondentai parašė, kad rusų kariams nepavyko užimti šios gyvenvietės ir jie patyrė didelių nuostolių, skelbia BBC rusų tarnyba.Rusiškame portale „Voennoe obozrenie“ taip aprašoma situacija Pavlovkoje: „Mūsiškiai užėmė pusę gyvenvietės, susidūrė su Ukrainos pajėgų gynyba ir atsidūrė žudymo zonoje“.Užsienio politikos studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Robas Lee tviteryje atkreipė dėmesį ir į karo korespondentų paskelbtus straipsnius.R. Lee rašo, kad karo korespondentas Aleksandras Sladkovas savo kanale paskelbė įrašą apie 155-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados iš Vladivostoko kreipimąsi į Primorės gubernatorių Olegą Kožemiako.„[Jūrų pėstininkų] laiške minimos trys garsios pavardės, žinau tai, bet neminiu jų. Tiesa, ir patį įrašą publikuoju tik todėl, kad apie situaciją Pavlovkoje kalbama jau kelias dienas, o kraujas vis liejasi ir liejasi“, – rašo A. Sladkovas.Vos kelių minučių skirtumu apie padėtį Pavlovkoje pasakojo ir žinoma prokremliška tinklaraštininkė Anastasija Kaševarova. Ji išpublikavo neva tų pačių jūrų pėstininkų kreipimąsi, kuriame kariškiai skundžiasi dėl nuostolių, patirtų dėl neapgalvoto puolimo.Pagal šią versiją kreipimesi teigiama, kad apygardos vadovybė „slepia oficialius nuostolių skaičius, bijodama atsakomybės“. Tinklaraštininkė nenurodė jokių pavardžių.Panašų įrašą savo „WarGonzo“ „Telegram“ kanale paskelbė populiarus rusų karo korespondentas Semionas Pegovas. „Pavlovkoje visa padėtis objektyviai bloga“, – rašė S. Pegovas.Po karo korespondentų publikacijų apie įvykius Pavlovkoje parašė ir vadinamosios Donecko „liaudies milicijos“ bataliono „Vostok“ vadas Aleksandras Chodakovskis. Jis pavadino kovą dėl Pavlovkos „žudymo zona“, kurioje atsidūrė rusų kariai, patvirtino aukų skaičių ir pripažino, kad pulta buvo per anksti.Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija apie kaimą užsiminė tik tiek: „Rusijos artilerijos ugnis ir šturmo grupės sumušė kovotojų dalinius Pavlovkos, Novomichailovkos, Vremivkos vietovėse DLR.“Sekmadienį surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Pavlovkoje Rusijos kariuomenė šaudė iš minosvaidžių, sviedinių ir reaktyvinės artilerijos.“„Meduza“ praneša, kad Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno 155-osios jūrų pėstininkų brigados kariai nusiuntė laišką Primorės gubernatoriui O. Kožemiakui, kuriame skundžiasi dėl vadovybės veiksmų, dėl kurių buvo patirti dideli nuostoliai.Laiške, kurį perspausdino „Telegram“ kanalas „Grey Zone“, rašoma, kad per keturias dienas Pavlovkos kaime Donecko srityje trukusį „nesuvokiamą puolimą“ jūrų pėstininkai patyrė didžiulių nuostolių: „apie 300 žuvusių, sužeistų ir dingusių be žinios žmonių“. Kaip skelbia „Meduza“, teksto autentiškumas nebuvo nepriklausomai patvirtintas.Pasak laiško autorių, jų vadai – „generolas Muradovas ir Achmedovas“ – suplanavo puolimą taip, kad pirmasis „uždirbtų premijas Generalinio štabo viršininko“ Valerijaus Gerasimovo akivaizdoje, o antrasis gautų Rusijos didvyrio titulą.  „Jiems ant visko nusispjaut, jie tik nori patys pasirodyt. Jie žmones vadina mėsa“, – rašoma laiške. Laiške O. Kožemiako prašoma kreiptis į aukščiausiąjį vadą su prašymu atsiųsti „nepriklausomą“ komisiją, nesusijusią su Gynybos ministerija.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta daugiau kaip 76 tūkst. okupantų rusų Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki lapkričio 7 d. jau neteko apie 76 460 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 771 tanko, 5 630 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 782 artilerijos sistemų, 391 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 202 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 277 lėktuvų, 260 sraigtasparnių, 1 472 dronų, 399 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 199 automobilių, 157 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukrainoje žuvo rusų šventikas, moteris raginęs prigimdyti daugiau vaikųSekmadienį kare Ukrainoje žuvo Rusijos šventikas Michailas Vasiljevas, dar visai neseniai porinęs, kad, jeigu Rusijos moterys gimdytų daugiau vaikų, joms būtų lengviau siųsti sūnus į karą.Kaip skelbiama Rusijos stačiatikių bažnyčios svetainėje internete, M. Vasiljevas žuvo lapkričio 6 dienos rytą „specialiosios karinės operacijos Ukrainoje zonoje vykdydamas savo dvasiškas pareigas“.Šaltiniai informuoja, kad M. Vasiljevas dažnai vykdavo į komandiruotes į „karštuosius taškus“ bei į „taikos palaikymo operacijas“ Kosove, Bosnijoje, Abchazijoje, Kirgizijoje, Šiaurės Kaukaze ir Sirijoje. Be to, buvo nuolatinis Patriarchato misijos Maskvos srities Vlasichos strateginės paskirties raketinių pajėgų štabe vadovas.Kaip rašė leidinys „The Insider“, spalį televizijos kanalo „Spas“ eteryje M. Vasiljevas išsakė nuomonę, kad, jeigu visos Rusijos moterys gimdytų daugiau vaikų, joms būtų paprasčiau išleisti sūnus į karą. Laidos vedėja jam papasakojo apie moterį, nuo mobilizacijos sūnų paslėpusią Kanarų salose.„Kiekvienai moteriai Dievas suteikė galimybę prigimdyti daug vaikų. Ir jeigu moteris, paisydama nurodymo „klestėti ir daugintis“, atsisakytų dirbtinių apsisaugojimo nuo nėštumo būdų plačiąja prasme, akivaizdu, kad atžalų turėtų ne vieną. O tai reiškia, kad jai būtų nebe taip skaudu ir baisu su jais skirtis, kad ir laikinai. Ne toks baisus tas velnias, kaip kad jį piešia. Galiausiai Dievas visada padės“, – kalbėjo Rusijos dvasininkas.

Chersono srityje – galingas ukrainiečių smūgis: padarinius okupantai kruopščiai slepiaChersono srityje esančiame Kachovkos mieste Ukrainos kariai apšaudė ir apgadino pastatą, kuriame buvo 200 rusų karių, tvirtina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Smūgio padarinius priešas kruopščiai slepia, mieste vykdomos griežtos administracinės-policinės priemonės“, – sakoma pranešime. Netoli Radensko miesto, kairiajame Chersono krante, sunaikinta Rusijos karinės technikos kolona, sakė Ukrainos kariai.Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas parašė, kad rusai toliau prievarta iš Chersono srities iškeldina vietos gyventojus.„Beryslave vietos gyventojams liepta išvažiuoti iki lapkričio 10 d. Kaip pagrindinę priežastį okupacinė valdžia nurodo tikimybę, kad Ukrainos gynėjai sugriaus Kachovkos hidroelektrinės dambą“, – informavo Ukrainos generalinis štabas.Generaliniame štabe taip pat teigiama, kad dėl rusų nuskandintų katerių ir kitų plaukiojimo priemonių dalis degalų pateko į Dnipro deltą ir kelia pavojų nacionalinio parko „Nižnedneprovskij“ ekosistemai.

Ukrainos kariškiai: kritinės grėsmės iš Uždniestrės pusės dabar nėraRusija mėgina destabilizuoti padėtį Moldovoje, bet Rusijos kariuomenės kontingentas Uždniestrėje kol kas nekelia kritinės grėsmės.Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Pietų operatyvine karine vadovybe.Pranešime pažymima, kad su Odesos ir Vinycios sritimis besiribojančioje Moldovoje prorusiškos partijos ȘOR šalininkai rengia antivyriausybines protesto akcijas. Rusija naudoja slaptus savo specialiųjų tarnybų agentus, kad destabilizuotų padėti šalyje.„Būgštaudama dėl Moldovos gyventojų simpatijų ukrainiečiams, Maskva nori maksimaliai pasinaudoti žmonių socialinių nepasitenkinimu ir per ekonomiką palenkti Moldovos vyriausybę į savo pusę“, - sakoma pranešime.Ukrainos kariškiai pabrėžia, kad šios socialinės ir politinės avantiūros neduoda rezultatų.„Rusijos kariuomenės kontingentas Uždniestrėje kol kas nekelia kritinės grėsmės, bet Ukrainos gynybos pajėgos atidžiai stebi situaciją“, - patikino Pietų operatyvinės karinės vadovybės atstovai.

Zelenskis: Irano pagalba Rusijai pratęsia karąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo Irano ginklų tiekimą Rusijai. „Iranas palaiko Rusijos teroristinį režimą ir padeda pratęsti karą, todėl pratęsia grėsmes pasauliui, kurias kelia Rusijos agresijos karas“, – sekmadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.Be Teherano paramos Maskvai Ukraina „jau būtų arčiau taikos“, sakė Ukrainos lyderis.Pasak V. Zelenskio, be Teherano kišimosi pasaulinės maisto krizės arba energijos krizės sprendimas taip pat būtų labiau apčiuopiamas. „Kas padeda Rusijai pratęsti šį karą, turi prisiimti atsakomybę už šio karo padarinius“, - sakė V. Zelenskis.Teheranas tik šeštadienį pripažino tiekęs bepiločius orlaivius Rusijai, tačiau teigė, jog tai buvo tik keli egzemplioriai, V. Zelenskis apkaltino Teheraną meluojant.V. Zelenskis sakė, kad sekmadienį Rusija vėl naudojo Irano puolamuosius bepiločius orlaivius. „Buvo paleidimų, bet, deja, ir smūgių“, – sakė jis.

Vengrija neigia turinti teritorinių pretenzijų UkrainaiVengrijos užsienio reikalų ministerija paneigė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad esą Budapeštas taip pat gali turėti teritorinių pretenzijų Ukrainai.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Vengrijos leidiniu „Index“.Pasak Vengrijos diplomatijos žinybos, tokie pareiškimai yra klaidingi.„Mes nelaikome teisingais pareiškimų, komplikuojančių karinį konfliktą. Reikia ne skelbti tokius pareiškimus, o tučtuojau nutraukti ugnį ir pradėti taikos derybas“, - pažymėjo Vengrijos URM.„rbc.ua“ primena, jog į Rusijos prezidento žodžius, kad Lenkija, Rumunija ir Vengrija taip pat gali turėti teritorinių pretenzijų Ukrainai, Bukareštas ir Varšuva sureagavo gana greitai. Rumunija aiškiai pareiškė neturinti jokių pretenzijų į Ukrainai priklausančias teritorijas, o Varšuva apkaltino Kremliaus šeimininką dezinformacijos skleidimu.Anksčiau Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad derybas dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje turi vesti JAV ir Rusija.

Analitikai: Kremlius tolsta nuo „branduolinių žaidimų“Rusija gali ir toliau grasinti branduoline ataka, kad per Vakarų sąjungininkus bandytų paveikti Ukrainą. Tokia taktika sukels nesėkmę bandant priversti Kijevą pradėti derybas.JAV Karo instituto (ISW) analitikų teigimu, mažai tikėtina, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą Ukrainoje. Kartu pažymima, kad Maskva imasi priemonių deeskaluoti savo branduolinę retoriką.„Ukraina ir jos tarptautiniai rėmėjai aiškiai pasakė, kad grasinami ginklu netaps pagrindu deryboms, Ukraina neatsisakys teisės į savo teritorijas“, – teigiama ISW pareiškime.

Šią naktį okupuoto Donecko centre nugriaudėjo sprogimai. Pranešama apie apšaudymus į Vorošilovskio rajoną.Rusai praneša apie gaisrą geležinkelių administracijos pastate.https://t.me/Pravda_Gerashchenko/50289

Zelenskis: kiekvienas, kuris padeda Rusijai kare, turi atsakyti kartu su jaAbsoliučiai visi, kurie padeda Rusijai kare prieš Ukrainą, turi atsakyti už karo pasekmes kartu su ja. Tai savo vakariniame vaizdo pranešime ukrainiečiams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Šalies vadovas pridūrė, kad reikia sustiprinti spaudimą Irano režimui, o už jo bendrininkavimą Rusijos terore – nubausti.„Mes kelsime šį klausimą ne tik savo tradicinių partnerių lygmeniu. Visas pasaulis žinos, kad Irano režimas padeda Rusijai tęsti karą, taigi ir pratęsti tų grėsmių poveikį pasauliui, kurias sukėlė Rusijos karas“, – pabrėžė V. Zelenskis.