Karas Ukrainoje. Įvardijo, kurie miestai artimiausiomis dienomis taps karščiausiais karo taškais JAV Ukrainai atsiųs daugiau ginklų

Rusijos karas prieš Ukrainą

Kyjivas: Ukraina turi laimėti karą iki žiemosUkraina turi iki žiemos laimėti karą su Rusija, kad neleistų jai ilgam įsitvirtinti, antradienį pareiškė prezidento personalo vadovas Andrijus Jermakas."Mums labai svarbu neįžengti į žiemą. Po žiemos, kai rusai turės daugiau laiko įsitvirtinti, tikrai bus sunkiau. Labai svarbu nesuteikti jiems tokios galimybės", - sakė A. Jermakas Ukrainos savaitraščiui „Novoye Vremya“.Jis pakartojo Kyjivo požiūrį, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkės turėtų tiekti daugiau ginklų, ir teigė, kad kliaujasi JAV pažadėta kelių milijardų dolerių pagalba ginklais ir ekonomine parama. Ukrainos demokratijos gynymo lendliso įstatymo paketas, kurį gegužę pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas, kad paspartintų šią paramą, turi įsigalioti nuo kito mėnesio.„Mūsų tikslas yra pergalė“, – sakė A. Jermakas.Jo teigimu, bet kokie vykstantys pokalbiai su Rusija sukasi tik apie Ukrainos grūdų eksportą iš blokuojamų uostų, o ne kaip užbaigti konfliktą po Rusijos įsiveržimo vasarį. „Šios derybos vyksta kariniu ir užsienio reikalų ministerijų lygiu (...) tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms“, – sakė A. Jermakas. „Palaikau ryšį su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, su rusais nebendrauju“, – pabrėžė jis.

Ukrainos parlamente atsiras komisija, reguliuosianti vakarietiškų ginklų naudojimą šalyjeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paskelbė, kad šalies parlamente atsiras komisija, reguliuosianti vakarietiškų ginklų naudojimą dabartiniame kare su Rusija.V. Zelenskis savo tradiciniame vaizdo kreipimesi pabrėžė, kad iki šiol nebūta jokių įtarimų, jog Ukrainoje būtų piktnaudžiaujama Vakarų šalių siunčiamais ginklais. „Tačiau tam, kad būtų galima atmesti visus Rusijos propagandistų ir jiems Ukrainoje ar kitur padedančių žmonių pramanus, bus suformuotas šis papildomas parlamentinis aparatas“, – nurodė prezidentas.

JAV kaltina Rusiją siekiant aneksuoti papildomų Ukrainos teritorijųJungtinės Valstijos antradienį apkaltino Rusiją planuojant aneksuoti papildomų Ukrainos teritorijų.„Rusija atlieka pasiruošimus aneksuoti savo kontroliuojamą Ukrainos teritoriją, tiesiogiai pažeisdama Ukrainos suverenitetą“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.„Rusija pradeda plėtoti, galima sakyti, tam tikrą aneksijos vadovėlį, labai panašų į mūsų matytą 2014 metais“, kai Maskva įsiveržė į Krymą ir galiausiai jį aneksavo, pridūrė J. Kirby.„Jau dabar Rusija skiria neteisėtus marionetinius pareigūnus savo kontroliuojamose Ukrainos teritorijose“, – kalbėjo atstovas.Pasak J. Kirby, Rusija planuoja organizuoti „suklastotus referendumus“ savo pajėgų užimtose teritorijose. Šie balsavimai gali įvykti jau rugsėjį.„Priverstinė aneksija būtų šiurkštus Jungtinių Tautų chartijos pažeidimas, ir mes neleisime, kad tai įvyktų netrukdomai ar nebaudžiamai“, – pabrėžė J. Kirby.Nacionalinio saugumo tarybos atstovas pridūrė, jog jis toliau „demaskuos“ Rusijos planus, „kad pasaulis žinotų, jog bet kokia rengiama aneksija yra iš anksto suplanuota, neteisėta ir prieštaraujanti įstatymams“.„Ketiname atsakyti greitai ir griežtai, išvien su mūsų sąjungininkais ir partneriais, – sakė J. Kirby. – Taikome sankcijas Rusijos paskirtoms marionetėms ir statytiniams.“J. Kirby sakė, kad Maskva planuoja aneksuoti teritorijų Chersono ir Zaporižios srityse, taip pat visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją.

V. Putinas: Kijevas nėra pasirengęs vykdyti taikos susitarimųMaskva nemato Kijevo pasirengimo įvykdyti susitarimus, jei būtų susitarta dėl taikos, sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skelbia BBC.„Galutinis rezultatas priklauso ne nuo tarpininkų, o nuo susitariančiųjų šalių noro vykdyti susitarimus. Matome, kad Kijevo valdžia tokio noro neturi“, – po vizito Irane žurnalistams sakė V. Putinas.Pasak jo, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas „daug daro, kad sukurtų būtinas sąlygas situacijai normalizuoti“. Tarpininkavimo pastangas taip pat siūlo Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, sakė jis.„Stambule buvo gerai žinomos derybos, kai mes iš tikrųjų pasiekėme susitarimą, belieka tik jį inicijuoti. Siekdami sukurti šias sąlygas, mūsų kariai pasitraukė iš Ukrainos centro, iš Kijevo, tačiau Kijevo valdžia atsisakė vykdyti šiuos susitarimus“, – teigė V. Putinas.

JAV perduos Ukrainai papildomų HIMARS Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno administracija ruošiasi aprūpinti Ukrainą papildomomis HIMARS raketų artilerijos sistemomis ir šaudmenimis. Kaip praneša UNIAN korespondentas, tai pranešė JAV Nacionalinio saugumo strateginės komunikacijos tarybos koordinatorius Johnas Kirby. Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks Ukrainai saugumo pagalbą.„Vėliau šią savaitę (prezidento Joe Bideno - UNIAN) administracija paskelbs kitą ginklų ir įrangos paketą Ukrainai. Tai bus šešioliktasis toks paramos Ukrainai paskirstymas nuo tada, kai prezidentas pradėjo eiti pareigas. Į paketą bus įtrauktos itin mobilios modernios HIMARS raketų sistemos, kurias ukrainiečiai naudoja labai efektyviai“, – sakė J. Kirby.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, gynybos ministras Aleksejus Reznikovas sakė, kad Ukrainai reikia mažiausiai 100 HIMARS ir M270 raketų artilerijos sistemų, kad būtų galima veiksmingai kontratakuoti ir pasukti karą kita linkme.

Odesai – nauji Rusijos smūgiaiNaktį iš antradienio į trečiadienį Rusijos pajėgos raketomis vėl smogė Odesos regionui. „Naktį priešas pradėjo raketų smūgį į Odesos regioną, naudodamas „Su-35“ lėktuvus. Vieną iš raketų, tikriausiai X-59, sunaikino oro gynybos pajėgos, antroji pataikė į apleistą sandėlio pastatą. Gaisrą greitai užgesino gelbėtojai. Žmonių aukų nėra“, – teigiama operatyvinės komandos „Pietūs“ pranešime.

Scholzas, nepaisydamas pažadų, mažina karinę pagalbą Ukrainai Vokietijos opozicija jau kritikuoja vyriausybės poziciją ir vadina kanclerio veiksmus gėdingais.Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sumažino karinę pagalbą Ukrainai, nors žadėjo ją padidinti.Apie tai rašė autoritetingas Vokietijos laikraštis „Welt“.Birželio 21 d. federalinė vyriausybė paskelbė Ukrainai skirtą ginklų sąrašą, tačiau nuo to laiko jis buvo tris kartus atnaujintas ir papildytas naujais objektais. Pasak „Welt“, per pastarąsias tris savaites Ukraina iš Vokietijos gavo dvi siuntas: 42 000 maisto davinių ir 102 šarvuočius.Opozicija aštriai kritikavo tai, kad nebuvo vykdomi tolesni pristatymai. „Koalicija užmerkia akis prieš tai, kad Rytų ir Pietų Ukrainoje dabar ginama demokratija ir laisvė“, – sakė  Thorstenas Frei.

Mykolajivo gubernatorius siūlo 100 dolerių atlygį už informaciją apie Rusijos kolaborantusPietų Ukrainos regiono, kurį nuolat apšaudo Rusijos raketos, gubernatorius antradienį pažadėjo 100 JAV dolerių atlygį tiems, kurie padės nustatyti su Rusija bendradarbiaujančius asmenis.Mykolajivo regiono gubernatorius Vitalijus Kimas pasiūlė šią kompensaciją mainais už informaciją apie „tuos, kurie atskleidžia okupantams Ukrainos karių dislokavimo vietas“ arba padeda nustatyti potencialių taikinių koordinates.„Po kruopštaus patikrinimo ir pateiktos informacijos patvirtinimo gausite 100 JAV dolerių premiją“, – sakoma jo pareiškime „Telegram“ paskyroje.V. Kimas taip pat informavo, kad planuoja kelioms dienoms „uždaryti“ Mykolajivo miestą siekiant neutralizuoti „išdavikus ir Rusijos kolaborantus“.„Svarstome galimybę įvesti komendanto valandą. Turime didelę duomenų bazę. Uždarysime miestą kelioms dienoms“, – sakė jis.Jo pareiškimai nuskambėjo po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido žvalgybos tarnybos vadovą ir vyriausiąją prokurorę, kaltindamas juos nepakankamomis pastangomis kovojant su šnipais ir Maskvos kolaborantais.V. Zelenskis yra sakęs, kad iškelta daugiau kaip 650 bylų pareigūnams, įtariamiems išdavyste ir pagalba Rusijai.

Slaviansko apšaudymas: gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė dviejų vyrų kūnusRusų okupantams apšaudžius Slavianską žuvo du vyrai. Apie tai buvo pranešta Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos „Telegram“ kanale.Pažymima, kad per apšaudymą buvo sunaikinti privataus gyvenamojo namo konstrukciniai elementai.

Norvegai ėmė rinkti pinigui orlaiviui „Bayraktar", o ukrainiečiai planuoja statytis jų gamykląUkrainos parlamentas antradienį tviteryje paskelbė, kad Norvegija, sekdama Lietuvos ir Lenkijos pavyzdžiu, ėmė rinkti pinigus bepiločiam orlaiviui „Bayraktar“ pirkti.Norvegai tam tikslui planuoja surinkti 55 mln. kronų (5,5 mln. JAV dolerių), o pirmasis tūkstantis žmonių, paaukojusių mažiausiai 250 kronų (25 dolerius), galės dalyvauti orlaivio vardo rinkimuose.O ukrainiečių portalas unian.net antradienį pranešė, kad šalies ministrų kabinetas pritarė įstatymo projektui dėl Ukrainos ir Turkijos susitarimo dėl bendradarbiavimo aukštųjų technologijų, aviacijos ir kosmoso sektoriuose ratifikavimo.Apie tai vyriausybės posėdyje pranešė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.„Vyriausybė pateiks Aukščiausiajai Radai įstatymo projektą dėl Ukrainos ir Turkijos susitarimo dėl bendradarbiavimo aukštųjų technologijų, aviacijos ir kosmoso pramonės srityse ratifikavimo. Be kita ko, tai sudarys sąlygas Ukrainoje pastatyti gamyklą, kurioje bus gaminami ir aptarnaujami garsieji bepiločiai orlaiviai „Bayraktar“, – sakė jis.

Rusija smogė gyvenvietėms Rytų ir Pietų UkrainojeRusų raketos antradienį smogė miestams ir kaimams Rytų ir Pietų Ukrainoje, pataikydamos į namus, mokyklą ir bendruomenės centrą.Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Iraną aptarti, be kitų klausimų, Jungtinių Tautų remiamo pasiūlymo atblokuoti ukrainietiškų grūdų eksportą.Rytinės Donecko srities Kramatorsko mieste, kuris laikomas tikėtinu Rusijos pajėgų taikiniu okupacijai, vienas žmogus žuvo per antskrydį, per kurį nukentėjo penkiaaukštis gyvenamasis namas, sakė Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka. Dar šeši žmonės buvo sužeisti, nurodė jis.Smūgis buvo suduotas netrukus po vidurdienio. Prieš tai P. Kyrylenka pranešė apie keturis kitus Rusijos smūgius Kramatorske ir paragino civilius gyventojus evakuotis.Rusijos pajėgos naktį taip pat paleido septynias sparnuotąsias raketas „Kalibr“ į Odesos regioną pietų Ukrainoje. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad smūgiai Bilenkės kaime buvo nukreipti į „teisėtą karinį tikslą“ ir „sunaikino amunicijos sandėlius ginklams, kuriuos tiekia Jungtinės Valstijos ir Europos šalys“.Vienas vietos pareigūnas paneigė šiuos Maskvos pareiškimus ir sakė, kad buvo sužeisti šeši žmonės.„Šių smūgių prieš taikius žmones tikslas yra vienas – įbauginti gyventojus ir valdžios institucijas ir palaikyti nuolatinę įtampą“, – Ukrainos televizijai sakė Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.Esant požymių, kad Ukraina planuoja kontrpuolimus, siekdama susigrąžinti okupuotas teritorijas, Rusijos kariuomenė pastarosiomis savaitėmis nusitaikė į Odesą ir kai kurias pietų Ukrainos dalis.Tuo metu Ukrainos sausumos pajėgos rytuose kovoja siekdamos išlaikyti mažėjančią jų kontroliuojamą teritoriją.„Visoje Ukrainos teritorijoje išlieka didelė raketų smūgių grėsmė“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai Oleksandras Štupunas.Rytų Ukrainos Donecko provincijoje, kuriai buvo nutrauktas dujų tiekimas ir, iš dalies, vandens bei elektros tiekimas, vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti.„Raketų smūgiais metodiškai naikinama miestų infrastruktūra, o labiausiai kenčia civiliai gyventojai, atkirsti nuo būtiniausių poreikių“, – sakė P. Kyrylenka per televiziją.

Žiniasklaida: Vokietija sumažino karinę paramą Ukrainai iki minimumo„Die Welt“ rašo, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir toliau žada, kad Vokietija tieks ginklus Ukrainai, tačiau, sprendžiant iš perduotų ginklų, kurie yra laikraščio žinioje, sąrašo, Vokietijos vyriausybė gerokai sumažino karinės paramos kiekį, leidinį cituoja meduza.io.Pasak leidinio, nuo kovo 30-osios iki birželio vidurio į Ukrainą buvo siunčiami tokie dalykai kaip radijo imtuvai, rankinės granatos, kulkosvaidžių atsarginės dalys, detonuojančios virvės.Didelė ginklų pasiūla buvo prieš keturias savaites, kai birželio 21 dieną į Ukrainą atkeliavo septynios savaeigės haubicos. Per pastarąsias tris savaites, „Die Welt“ duomenimis, Ukraina iš Vokietijos gavo 42 tūkstančius sausų davinių, taip pat 102 neginkluotas transporto priemones.Vokietijos gynybos ministrė Christina Lambrecht laikraščiui „Die Welt“ sakė, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą, bet negalės atiduoti didžiosios dalies Vokietijos kariuomenės rezervų. „Nebegalime daug duoti [iš Bundesvero rezervų], pasakysiu tai labai aiškiai, o mano kolega [Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas] taip pat apie tai žino“, – sakė Ch. Lambrecht.

Mykolaivo meras: oro gynyba nepajėgi susidoroti su Rusijos raketų gausaMykolaivo meras Aleksandras Senkevičius sakė, kad miesto ir regiono oro gynybos pajėgos negalėjo susidoroti su Rusijos atakomis. „Miestas kelias savaites buvo apšaudomas kiekvieną dieną. Tai reiškia, kad geriau palikti miestą ir pabėgti“, – sakė jis.Anksčiau A. Senkevičius sakė, kad per vakarykštį Rusijos karių bombardavimą Mykolaive buvo naudojami kasetiniai šaudmenys.Apie tokius atvejus reguliariai praneša Ukrainos regionų valdžios institucijos, tačiau Rusija neigia kasetinių bombų naudojimą.

Raketų ataka Kramatorske: žuvo vienas žmogus, šeši buvo sužeistiDėl Rusijos okupantų raketų smūgio į Kramatorską žuvo vienas žmogus, šeši buvo sužeisti. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje paskelbė Donecko regioninės karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka.„Vienas žuvęs, šeši sužeisti – tai yra šiandienos raketų smūgio į Kramatorską pasekmės. Remiantis sprogmenų technikų išvadomis, priešas panaudojo sparnuotąją raketą R-37“, – sakė jis.P. Kyrylenka pridūrė, kad buvo apgadinta dešimt aukštybinių pastatų centrinėje miesto dalyje.„Priešas vis dažniau raketomis atakuoja Donecko regioną, nepalikdamas civiliams jokių šansų išsigelbėti. Todėl dar kartą kreipiuosi į visus tuos, kurie vis dar lieka regiono teritorijoje, prašydamas juos evakuotis“, – rašė regiono vadovas.Kaip UNIAN pranešė anksčiau, Rusijos okupantai šiandien, liepos 19 d., smogė Kramatorsko centre. Tuo pat metu Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad dėl šiandieninio priešo apšaudymo daugiabutyje Kramatorske buvo sužeista 10 žmonių, tarp kurių – ir kūdikis. Be to, dėl apšaudymo penkių aukštų daugiabutyje kilo gaisras.

Ukrainos Donecko regione žuvo švedų karininkasPasak SVT televizijos kanalo šaltinio, 28 metų leitenantas, kurio tapatybė nebuvo atskleista, buvo mirtinai sužeistas per mūšį Donecko regione. „Jis atvyko čia (į Ukrainą) prieš porą mėnesių ir buvo čia, kad pasidalintų savo taktinėmis žiniomis“, – SVT sakė šaltinis.Anksčiau jis tarnavo Švedijos oro pajėgose Upsaloje. Pasak šaltinio, švedų leitenantas nuvyko į Ukrainą padėti lemiamame mūšyje: „Jis nusprendė, kad geriau kovoti čia (Ukrainoje) nei Švedijoje. Jis nebuvo samdinys ar laimės medžiotojas. Jis buvo geras vyrukas.“

Ukraina žada paskandinti Rusijos Juodosios jūros laivyną ir atsikovoti KrymąUkrainos ginkluotosios pajėgos, anot žiniasklaidos, ruošiasi sunaikinti Rusijos Juodosios jūros laivyną ir atsikovoti Krymą. Rusų karo laivai Juodojoje jūroje kelia nuolatinę grėsmę šalies pietinei daliai, lankydamasis Didžiojoje Britanijoje leidiniui „The Times“ sakė Ukrainos gynybos viceministras Volodymyras Havrylovas.Rusijos laivai Juodojoje jūroje reguliariai leidžia sparnuotąsias raketas, kurios nutaikytos į Ukrainos infrastruktūrą pietuose. Dėl Rusijos vykdomos uostų blokados, Ukraina, be to, negali jūra gabenti grūdų.„Įgydami naujų technologijų ir gebėjimų, turime pasipriešinti šiai grėsmei, - kalbėjo viceministras. – Tai neišvengiama, nes turime užtikrinti savo gyventojų saugumą“. Anot V. Havrylovo, Ukraina gamina savo priešlaivines atakas. Tačiau prieš puolimą bus laukiama vakarietiškų ilgesnio nuotolio ginklų.„Anksčiau ar vėliau mes turėsime užtektinai resursų, kad galėtume pulti Rusiją Juodojoje jūroje ir Kryme“, - pažymėjo V. Havrylovas. Šiuo metu, anot jo, su sąjungininkais sprendžiama, ar per Krymo puolimą galėtų būti panaudota Vakarų ginkluotė. Tačiau esą neatmestinas ir Krymo susigrąžinimas diplomatinėmis priemonėmis.Pasak „The Times“, kuris remiasi kariniu pareigūnu Pietų Ukrainos Odesos uostamiestyje. Rusija saugumo sumetimais jau pradėjo „didelę dalį“ savo Juodosios jūros laivyno perkelti iš Sevastopolio Kryme į Novorosijską Pietų Rusijoje.

Daugiau nei 10 tūkstančių Mariupolio gyventojų yra filtravimo stovykloseTokius skaičius įvardijo Ukrainos miesto Mariupolio meras Vadymas Boyčenko. Pasak jo, vienoje iš šių stovyklų laikomi beveik tik vyrai ir meras tai sieja su jų galimu šaukimu į Rusijos kariuomenę.Šiose Rusijos įkurtos keturios filtravimo stovyklose laikomi valstybės tarnautojai ir savivaldybės darbuotojai. Žmonės neturi galimybės naudotis įprastomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Zaporižios AE rusų kariai įsibrovė į radiacinę zoną ir sukėlė pavojų darbuotojamsUžimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje Enerhodare Rusijos kariai vėl pažeidė branduolinės ir radiacinės saugos standartus, dėl to personalui kilo radiacinės taršos pavojus. Apie tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi „Energoatom“ pranešimu „Telegram“.„Vakar, 2022 metų liepos 18 dieną, ZAE užėmę rusų okupantai iš dviejų elektrinės darbuotojų jėga atėmė leidimus ir jais pasinaudoję pateko į „nešvariąją“ estakadą ir ZAE 2-ojo bloko radiacinę zoną. Aišku, saugumo klausimai jiems nerūpėjo, jie pažeidė visas nustatytas normas ir procedūras, kaip elgtis šioje zonoje. Nebuvo nei specialios aprangos, nei nustatytų pasiruošimo procedūrų“, – rašoma pranešime.Be to, „Energoatom“ teigė, kad niekas nežino, ką Rusijos kariškiai galėjo atvežti ir palikti patalpose – ginklų, sprogmenų.„Ir tai jau kelia tiesioginę grėsmę branduoliniam saugumui. Jau ne pirmą kartą! „Energoatom“ nustatyta tvarka informuos TATENA ir kitas kompetentingas institucijas apie dar vieną branduolinės ir radiacinės saugos pažeidimo faktą“, – rašoma pranešime.Jau anksčiau buvo pranešta, kad ZAE nuo kovo 4 dienos kontroliuoja Rusijos kariuomenė. Jėgainės teritorijoje yra apie 500 karių ir daug karinės technikos. Be to, būtent iš elektrinės teritorijos rusai apšaudo Nikopolį.

Ukraina: rusų daliniai atstumti nuo AvdijivkosUkrainos pajėgos skelbia užkirtusios kelią rusų veržimuisi į strategiškai svarbų miestą Donecko srityje. Po kelias dienas trukusių atakų Rusijos daliniai prie Avdijivkos buvo atstumti, sakė tenykštės karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.Avdijivka yra į šiaurę nuo Donecko miesto, pakeliui į Kramatorsko ir Slovjansko miestus, kuriuos tebekontroliuoja Ukraina. Rusijos tvirtinimai, kad ji kontroliuoja kelią tarp Avdijivkos ir Kostiantynivkos Kramatorsko kryptimi esą yra neteisingi.Informacijos apie mūšius nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.Rusija ir jos sąjungininkai separatistai kontroliuoja pietinę Donbaso regiono Donecko dalį ir, užėmę Lysyčanską, praktiškai savo rankose turi kaimyninį Luhansko regioną.

Meras: rusų pajėgos atakavo Kramatorsko centrąRusijos pajėgos, mero duomenimis, atakavo Rytų Ukrainos Kramatorsko miesto centrą. Yra aukų, feisbuke pranešė Oleksandras Hončarenka. Detalių jis neįvardijo, informuoja agentūra „Reuters“.Nuotraukoje, paskelbtoje mero ir miesto tarybos feisbuko paskyroje, matyti degantis gyvenamasis pastatas.Donecko srities, kurioje yra Kramatorskas, gubernatorius „Telegram“ tinkle pranešė apie vieną žuvusįjį. Girdėjosi garsūs sprogimai, rašė Pavlas Kyrylenka.

Ukrainiečiai okupuotame Chersono mieste smogė rusams itin svarbiam objektui Okupuotame Chersono mieste smogta Antonovskio tiltui – vienam svarbiausių rusų karių aprūpinimo punktų. Apie informuoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Šis tiltas miestą jungia su kairiuoju Dniepro krantu. Apie smūgį tiltui telegrame pranešė karo korespondentas Andrejus Tsaplienko. Tuo metu vietos socialinėje žiniasklaidoje skelbiama apie šalia tilto esančius „atvykėlius“ ir girdimus amunicijos sprogimus. Liudininkai išpublikavo nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti ukrainiečių paleistų raketų smūgiai. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms surengus ataką greta Antonovo tilto įsiplieskė gaisras ir į dangų pakilo aukštas dūmų stulpas. Rusijos žiniasklaida taip pat skelbia apie Ukrainos gynėjų surengtą ataką. Okupantai tvirtina, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos raketomis smogė iš daugkartinio paleidimo raketų sistemos HIMARS. Iš pradžių propagandistai rašė, kad Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos neva numušė visas ukrainiečių raketas, bet vėliau patvirtino, kad viena raketa pataikė, o jų priešlėktuvinės gynybos pajėgos esą sunaikino penkias raketas. Rusijos žiniasklaida taip pat tvirtina, kad pats tiltas nebuvo apgadintas. Tuo metu socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdai, kuriuose matyti, kaip statinys atrodo po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių: estakadoje žiojėja kelios skylės. Chersone esantis Antonovskio tiltas yra vienas iš Rusijos kariuomenės aprūpinimo kelių. Pasak karo eksperto Olego Ždanovo, būtent šiuo tiltu užtikrinamas visų aplink Chersoną esančių dalinių „išgyvenamumas.“ https://t.me/uniannet/64858

Rusijos pajėgos smogė Kramatorskui, yra žuvusių žmonių.

Ukrainai grąžinti dar 45 kritusių karių kūnaiUkrainai grąžinti dar 45 kritusių karių kūnai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi šalies Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.„Įvyko dar vienas apsikeitimas kritusių karių kūnais. Ukrainai grąžinti 45 gynėjų palaikai“, – nurodė ministerija.Kaip pranešama, prie šios apsikeitimo kūnais operacijos organizavimo prisidėjo Ukrainos komisaras neeilinėmis aplinkybėmis dingusių asmenų klausimu Olehas Kotenka, Ukrainos kariuomenė ir saugumo tarnybos. Procesas įvyko laikantis Ženevos konvencijos.

„Šis tas įvyko“: Zaporižės AE teritorijoje rusai lakstė apimti panikosEnerhodare esančioje okupuotoje Zaporižės atominėje elektrinėje sužeisti devyni Rusijos kariai, yra žuvusių. Šią informaciją savo „Telegram“ kanale pirmadienį paskelbė Enerhodaro meras Dmitrijus Orlovas, praneša ukrinform.ru.„Šiandien Enerhodare pasirodė naujiena, kad laikinai okupuotos Zaporižės atominės elektrinės teritorijoje šis tas įvyko, ir rašistų truputį sumažėjo“, – parašė jis.Mero teigimu, antroje dienos pusėje į miesto ligoninę buvo skubiai atgabenti devyni Rusijos Federacijos (RF) kariai, patyrę įvairaus laipsnio sužeidimų.„Kai kurie gydomi ambulatoriškai, kiti – hospitalizuoti stacionare. Vieno iš jų būklė sunki, jis paguldytas į Reanimacijos skyrių. Yra ir žuvusių, bet tikslaus skaičiaus kol kas nežinome“, – pridūrė D. Orlovas.Okupantų gretų „išretėjimo“ objekte, kurį jie lyg ir kruopščiai „saugo“, priežasties meras neįvardijo, tik nurodė, kad vėliau kompetentingos tarnybos pateiks daugiau informacijos.„Dabar galime pasakyti tik tiek, kad orkai taip smarkiai išsigando, jog apimti panikos lakstė po atominės elektrinės teritoriją ir ilgam viduje įkalino iš karto dvi operatyvinio personalo pamainas, kurios turėjo viena kitą pakeisti. Galiausiai tuos žmones išleido“, – tęsė D. Orlovas.Anksčiau buvo pranešta, kad iš Zaporižės atominės elektrinės teritorijos rusai keletą dienų apšaudė Nikopolį. Pirmadienį ryte paaiškėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino salvinės raketų ugnies sistemų, kurios buvo dislokuotos už Enerhodaro.

Ukrainos parlamentas nubalsavo atleisti saugumo tarnybos vadovą I. BakanovąUkrainos Aukščiausioji Rada antradienį nubalsavo, kad nacionalinio saugumo tarnybos SBU vadovas Ivanas Bakanovas būtų atleistas iš pareigų, pranešė vienas įstatymų leidėjas.450 vietų parlamente už I. Bakanovo atleidimą balsavo 265 deputatai, per platformą „Telegram“ parašė įstatymų leidėjas Jaroslavas Železniakas.Naujo SBU vadovo klausimas per šį posėdį nebuvo svarstomas, pridūrė deputatas.Praeitą savaitgalį buvo pranešta, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido I. Bakanovą ir generalinę prokurorę Iryną Venediktovą, padažnėjus pranešimų apie ukrainiečių teisėsaugos pareigūnų įtariamus valstybės išdavystės atvejus.Tačiau pirmadienį prezidento biuro patarėjas Andrijus Smyrnovas patikslino, kad šalies I. Venediktova ir I. Bakanovas yra ne atleisti, o nušalinti, kol vyksta tyrimai.Sekmadienį kreipdamasis į tautą V. Zelenskis sakė, kad šiuo metu tiriama per 650 įtariamos išdavystės ir pagalbos arba palaikymo Rusijai atvejų, susijusių su Ukrainos saugumo tarnybų pareigūnais. Anot prezidento, 60 bylų susijusios su pareigūnais, pasilikusiais Rusijos pajėgų okupuotose teritorijose ir „dirbančiais prieš mūsų valstybę“.„Toks didelis skaičius nusikaltimų prieš nacionalinio saugumo pagrindus ir ryšių tarp Ukrainos teisėsaugos pareigūnų ir Rusijos specialiųjų tarnybų užmezgimas kelia labai rimtų klausimų atitinkamiems vadovams, – sakė V. Zelenskis. – Į kiekvieną tokį klausimą bus atsakyta.“

Rusijos TV apie „privalumus“ kare netekus sūnaus: nusipirksite gražų naują automobilįSekmadienį Rusijos valstybinė televizija parodė reportažą, kuriame pasakojama, kaip viena rusų pora už pinigus, kuriuos gavo už kare Ukrainoje žuvusį sūnų, nusipirko „gražų naują automobilį“, rašo „Newsweek“. Pirmadienio rytą BBC žurnalistas Francis Scarras tviteryje pasidalijo televizijos reportažo ištrauka ir vertimu į anglų kalbą. Anot žurnalisto, reportaže daugiausia dėmesio buvo skiriama netikėtiems „privalumams“ kare netekus sūnaus. Pirmiausia savo namuose parodyta rusų pora, šalia kurios pastatyta jaunuolio, veikiausiai jų sūnaus, nuotrauka. „Kaip ir jo seneliai bei proseneliai jis irgi kovojo su fašizmu“, – sako užkadrinis balsas, kurį išvertė F. Scarras. Kitame kadre tėvas rodomas garaže prie baltos spalvos rusiško „Lada“ automobilio. „Savo sūnui atminti nusipirkome naują gražų automobilį“, – sako tėvas. Kol tėvas rodomas su naujuoju automobiliu išvažiuojantis į kapines, pasakotojas paaiškina, kad transporto priemonė „buvo nupirkta už taip vadinamus „karsto pinigus“, kurie oficialiai vadinasi „vienkartinė pašalpa mirusiojo šeimai.“ „Jo tėvas sako, kad Aleksejus svajojo vairuoti baltą automobilį – tokį patį kaip šis. Pirmoji kelionė šiuo automobiliu bus į kapines“, – teigia pasakotojas. Žurnalisto F. Scarro pasidalintame trumpame Rusijos valstybinės televizijos vaizdo įraše neminima Aleksejumi vadinamo kario pavardė. Taip pat neatskleidžiama, kaip ir kada jis žuvo, nepateikiama jokia kita informacija apie žuvusįjį. Klipe nepaminėti kario tėvų vardai ir pavardės, nors ši informacija galimai pateikta išsamesniame reportaže.„Ukrainoje žuvo Rusijos karys. Jo šeima už „karsto pinigus“ nusipirko naują automobilį. Rusijos TV apie tai nufilmavo reportažą, kuriame parodė, kaip jie pirmą kartą važiuoja į kapines. Dėmesys buvo skirtas automobiliui, o ne mirusiajam“, – tviteryje rašė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. 

D. Medvedevas: taikos sąlygas diktuos RusijaBuvęs Rusijos prezidentas, dabartinis šalies saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas antradienį pareiškė, esą būsimo taikos susitarimo su Ukraina sąlygas diktuos Rusija, praneša agentūra „Reuters“.„Rusija pasieks visus savo tikslus. Taika bus – tačiau mūsų sąlygomis“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė D. Medvedevas.D. Medvedevas savo kadencijos Rusijos prezidento poste metu buvo laikomas liberalesniu už dabartinį šalies vadovą Vladimirą Putiną, tačiau nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jis vis karingiau kritikuoja Kyjivą ir Vakarus.

JK: Rusijai nepavyksta išlaikyti veiksmingos puolamosios kovinės galiosPasak Jungtinės Karalystės (JK) Gynybos ministerijos, Rusijai nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios nesiseka išlaikyti veiksmingos puolamosios kovinės galios ir pastaruoju metu ši problema veikiausiai tampa vis opesnė, praneša agentūra „Reuters“.„Kartu susidurdami su didžiuliu karių trūkumu, Rusijos planuotojai sprendžia dilemą, ar rezervus dislokuoti Donbase, ar Chersone gintis nuo Ukrainos kontratakų“, – sakoma ministerijos naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje.Ministerija pridūrė, kad nors Rusijos kariai dar gali įgyti kurių nors Ukrainos teritorijų kontrolę, jų operacijų ir pažangos tempas veikiausiai bus labai lėtas.

Rusijos pajėgos į Nikopolį paleido 40 raketųPirmadienio rytą Rusijos pajėgos į Ukrainos Nikopolio miestą paleido 40 raketų, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Dnipro srities gubernatoriumi Valentynu Rezničenka.„Rusijos kariai apšaudė Nikopolį ir Kryvyj Rihą. Į Nikopolį paleista iki 40 raketų. Apgadintos dvi pramonės įmonės. Jose po sprogimų kilo gaisrai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Rezničenka. Jis pridūrė, kad per apšaudymą žmonės nenukentėjo.

Karo studijų institutas: tikėtina, kad kitu Rusijos taikiniu Ukrainoje taps Siversko ir Bachmuto miestaiJAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW) teigia, kad labiausiai tikėtina, jog kitu Rusijos pajėgų taikiniu Ukrainoje taps Siversko ir Bachmuto miestai, praneša agentūra „Ukrinform“.„Liepos 18 d. vykęs Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu susitikimas su Rytų pajėgų grupės vadu generolu leitenantu Rustamu Muradovu patvirtina ISW vertinimą, kad šiame operacijos etape Maskva neteiks pirmenybės kovai dėl Slovjansko kontrolės, tačiau savo dėmesį skirs Siversko ir Bachmuto miestų užėmimui“, – teigiama naujausioje ISW ataskaitoje.Joje priduriama, kad Rusijai Ukrainoje desperatiškai trūksta karių, tačiau prezidentas Vladimiras Putinas mėgina išvengti etninių rusų mobilizacijos. „Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos apsaugoti etninius rusus nuo mobilizacijos gali sukelti pasipriešinimo bangą kai kuriuose etniniuose anklavuose, kuriems tenka neproporcinga karo našta“, – nurodė ISW.ISW pažymėjo, kad šiuo metu Ukrainoje daugiausiai kovoja neetninių rusų batalionai, kuriuos, be kita ko, sudaro kariai iš Čečėnijos ir Pietų Osetijos.

Ukrainos prezidentas atleido 28 šalies saugumo tarnybos darbuotojusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad atleido 28 šalies saugumo tarnybos (SBU) darbuotojus.Prezidentas apie tai informavo praėjus dienai po to, kai iš pareigų atleido šios institucijos vadovą. V. Zelenskis pirmadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi nurodė, kad naujausių atleidimų „priežastys yra panašios: nepatenkinami darbo rezultatai“.Ukrainos prezidentas prieš tai buvo išreiškęs susierzinimą, kad daugiau kaip 60 SBU ir šalies Generalinės prokuratūros darbuotojų tęsia darbą Rusijos okupuotose teritorijose, o tai Kyjivas laiko valstybės išdavyste. Dėl to savo posto neteko ir ligšiolinė generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

Uždraustas Rusijos televizijos kanalas pradėjo transliuoti iš užsienioRusijos televizija „Dožd“, užblokuota kovą, kai po įsiveržimo į Ukrainą vyriausybė ėmėsi griežtesnių priemonių prieš nepriklausomą žiniasklaidą, pirmadienį pradėjo transliuoti iš užsienio.Stotis pradėjo transliuoti 17 val. GMT laiku per savo „YouTube“ kanalą naujienų programą, kurią vedė jos redaktorius, vadovas bei svarbiausias laidų vedėjas Tichonas Dziadko. „Dožd“ nusprendė sustabdyti veiklą, kai valdžia užblokavo kritiškai konfliktą nušviečiančias transliacijas. Su panašiais draudimais susidūrė ir kitos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, daugelis žurnalistų išvyko į tremtį, kad išvengtų galimybės būti apkaltinti pagal naują įstatymą, numatantį iki 15 metų kalėjimo už melagingą informaciją apie Rusijos kariuomenę.„Dožd“, kaip ir kelios kitos žiniasklaidos priemonės, nusprendė įsikurti kaimyninėje Latvijoje. Ji teigė turinti licenciją transliuoti Europos Sąjungoje bei įkūrusi studijas Amsterdame, Paryžiuje ir Tbilisyje.„Per tuos keturis su puse mėnesio, kol „Dožd“ neveikė, kruvinas ir beprasmis Rusijos vadovybės pradėtas karas prieš Ukrainą tęsėsi, žuvo žmonės ir griuvo gyvenimai“, – sakoma televizijos stoties pranešime. „Šiandien labiau nei bet kada, Rusijos piliečiai turi turėti prieigą prie nepriklausomos informacijos“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad konfliktas „griauna Ukrainos miestus ir Rusijos ateitį“.Televizija sakė, kad pamažu plės savo veiklą ir transliuos per socialinę žiniasklaidą ir televiziją. 2008 m. įkurta televizija „TV Dožd“ aktyviai nušvietė Rusijos opoziciją ir protesto judėjimus. 2021 m. televizija buvo paskelbta „užsienio agentu“, dėl to  jai buvo taikomi dideli administraciniai suvaržymai ir grėsė didelės baudos bei uždarymas.

Rusų pajėgos vėl atakavo OdesąOdesos regione per  raketų ataką buvo sužeisti 6 žmonės, tarp jų ir vaikas. „Priešas klastingai naktį raketomis atakavo Odesos regioną. Iš Juodosios jūros paleistos 7 „Kalibr“ sparnuotosios raketos. Vieną jų numušė oro gynybos pajėgos, 6 pataikė į taikią gyvenvietę. Sužeisti 6 žmonės, tarp jų 1 vaikas“, – sakoma pranešime.Turimais duomenimis, atakos metu sunaikinti trys gyvenamieji namai ir du ūkiniai pastatai. Apgadinti keli automobiliai, mokykla ir kultūros centras. Sužeisti šeši žmonės, įskaitant vieną vaiką. 300 kvadratinių metrų teritoriją apėmė gaisras, tačiau jis buvo greitai užgesintas.

V. Zelenskis: vyksta saugumo personalo auditas, sprendžiamas 28 pareigūnų atleidimo iš darbo klausimasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakarinėje kalboje sakė, kad valdžia atlieka Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojų personalo auditą. Jis tai pasakė kitą dieną po to, kai buvo pasirašyti dekretai dėl SBU vadovo Ivano Bakanovo ir generalinės prokurorės Irinos Venediktovos pašalinimo iš pareigų.Sekmadienį V. Zelenskis paaiškino sprendimą suspenduoti I. Bakanovą ir I. Venediktovą sakydamas, kad tarp Ukrainos teisėsaugos pareigūnų buvo identifikuota daug kolaborantų, bendradarbiavusių su Rusijos kariais.Pirmadienį savo kalboje prezidentas nenurodė konkrečių personalo valymo priežasčių ir apie tai pasakė taip: „28 pareigūnų atleidimo klausimas sprendžiamas. Skirtingas lygis, skirtingos kryptys. Tačiau priežastys panašios: nepatenkinami darbo rezultatai.“

Įvertino padėtį karo fronte: ukrainiečiams pavyko stabilizuoti situacijąUkrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnis aptarė padėtį fronte su JAV jungtinių štabų vadų vadovu generolu Marku Milley. Kaip pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas V. Zalužnis operacinę situaciją fronte apibūdino taip: „Mums pavyko stabilizuoti situaciją. Tai sudėtinga, įtempta, bet visiškai kontroliuojama“.Pasak V. Zalužnio, svarbus veiksnys, padėjęs Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms laikyti gynybines linijas ir pozicijas, buvo savalaikis amerikiečių daugkartinio paleidimo raketų sistemų M142 HIMARS atvykimas, kurio pagalba Ukrainos kariuomenė vykdo tikslinius smūgius Rusijos vadovavimo postams, šaudmenų ir kuro laikymo sandėliams.„Kontaktinės grupės dėl Ukrainos gynybos susitikimo išvakarėse generolas Milley ir aš sinchronizavome Ukrainos pusės prašymus. Iš visos širdies padėkojau savo kolegai ir per jį Jungtinėms Valstijoms bei jų sąjungininkams už pagalbą kovoje už laisvę“, – sakė V. Zalužnis. Netrukus po to, kai užėmė Lysyčanską ir Sjeverodonecką, paskutinius didžiuosius Luhansko regiono miestus, kurie liko Ukrainos kontroliuojami, Rusijos kariuomenė paskelbė „operatyvinę pauzę“.Tuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo intensyviai apšaudyti Rusijos bazes ir sandėlius, iš kurių į Donbasą veržiasi rusų kariai. Pasak Vakarų ekspertų, Rusijos karinė padėtis Ukrainoje šiek tiek susilpnėjo dėl masinio artilerijos šaudmenų naikinimo, nes tai iki šiol jai leido išlaikyti didžiulį ugnies jėgos pranašumą.Liepos 16 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms stiprinti veiksmus visomis kryptimis. Tačiau per pastarąsias dvi savaites Rusijos kariai nepadarė jokios pažangos.

ES skyrė dar 500 milijonų eurų ginklams UkrainaiEuropos Sąjungos užsienio reikalų ministrai susitarė skirti dar pusę milijardo eurų ginklų tiekimui Ukrainai. Bendrijos finansinė parama Ukrainai nuo vasario jau pasiekė 2,5 milijardo eurų.Šie pinigai leis ES tęsti bendrus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įrangos ir medžiagų, įskaitant ginklus, kurie pagal bloko reikalavimus turėtų būti naudojami tik gynybos tikslams, pirkimus.

Ukrainos ir separatistų pajėgos toliau kovoja dėl miestų kontrolės DoneckeTiek Ukrainos kariuomenė, tiek Rusijos remiamos separatistų kontroliuojamos Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovybė kalbėjo apie tebesitęsiantį Rusijos puolimą Donecke, rašo CNN.Ukrainos pajėgos vis dar gina Donecko teritorijoje esančius Bakhmuto ir Seversko miestus.„Priešas tęsia puolimo bandymus Bakhmuto ir Seversko miestų kryptimi, tačiau sutinka Ukrainos pajėgų pasipriešinimą“, - pirmadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas.Tuo pat metu rusai intensyvina karo veiksmus Avdiivkos miesto atžvilgiu, bandydami pagerinti savo „taktinę poziciją“, tačiau jiems nepasisekė ir jie pasitraukė, pridūrė Generalinis štabas.Avdiivka yra iš karto į šiaurę nuo Donecko miesto, bet nepaisant kelis mėnesius trukusio bombardavimo, ji tebėra ukrainiečių rankose.Tačiau DLR milicijos atstovas Eduardas Basurinas tvirtino, kad ruošiamasi „vykdyti užduotis, numatytas respublikos teritorijos išvadavimui. Tas pats vyksta ir Avdiivkoje, ir Horlivkos apylinkėse“.DLR pajėgų tikslas buvo apsupti Ukrainos pajėgas Bakhmute, taip pat užtikrinti, kad DLR turima teritorija būtų už Ukrainos artilerijos veikimo nuotolio, sakė E. Basurinas ir pridūrė, kad DLR pajėgų, Rusijos dalinių ir Luhansko liaudies milicijos pažanga būtų padaryta, jei pavyktų pasiekti ir priversti „Ukrainos pajėgas trauktis gilyn į Ukrainos teritoriją ir taip apsaugoti Donecką, Jasinuvatą ir Makiivką nuo apšaudymo“.

Keturiems slovakams leista savanoriais kariauti UkrainojeSlovakijos prezidentė Zuzana Čaputova davė leidimą keturiems savo šalies piliečiams kovoti Ukrainos pajėgų pusėje kare su Rusija. Toks leidimas suteiktas pirmą kartą, patvirtino prezidentės atstovas. „Ponia prezidentė šiais keturiais atvejais atsižvelgė į trijų ministerijų – Vidaus reikalų, Gynybos ir Užsienio reikalų – rekomendacijas“, - paaiškino atstovas.Slovakijos piliečiams iš esmės draudžiama tarnauti užsienio šalies pajėgose. Tačiau pateikus individualų prašymą gali būti suteikta išimtis. Tam reikalingi administraciniai žingsniai gali užsitęsti kelias savaites ar net mėnesius. Dar šešiems asmenims, prezidentės atstovo duomenimis, leidimas nebuvo išduotas.Slovakija yra kaimyninė Ukrainos šalis ir svarbi vyriausybės Kyjive rėmėja. Slovakijos kariuomenė be kitų ginklų perdavė Ukrainai ir savo vienintelę oro gynybos sistemą, taip pat ruošiasi pristatyti savo turimus sovietų gamybos „MiG-29“ kovinius lėktuvus.

Ukrainos pajėgos vėl smogė Rusijos kariams Nova KakhovkojeChersono regione Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėl smogė Rusijos užpuolikams Nova Kakhovkoje, kurią laikinai kontroliavo priešas. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Chersono regioninės tarybos pavaduotojas Serhijus Khlanas, praneša „Ukrinform“.„Nova Kakhovkoje yra daug pramonės įmonių. Atitinkamai yra daug sandėlių. Visų pirma, štai kodėl rusai ten deda savo šaudmenis, tikėdamiesi, kad jie bus saugūs. Bet rusai labai klysta“, - sakė S. Khlanas.Jis taip pat paskelbė sprogimo Nova Kakhovkoje nuotrauką „asfalto gamyklos aplinkkelio srityje“.Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos kariuomenė, naudodama naujus didelio tikslumo ginklus, sunaikina šaudmenų sandėlius ir įrangą už priešo linijų laikinai užgrobtose teritorijose.

Ukraina: nuo karo pradžios Rusija paleido 3000 raketųUkrainos oro pajėgos pranešė, kad nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo invazija į Ukrainą, Rusija paleido 3000 raketų.„Šiandien priešas jau paleido apie tris tūkstančius įvairaus tipo raketų virš Ukrainos“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos oro pajėgos: „Tai yra sparnuotosios raketos, „oras-žemė“ raketos, operatyvinės-taktinės raketos („Tochka-U“, „Iskander“), taip pat Bastiono pakrantės komplekso raketos „Onyx“.CNN negalėjo savarankiškai patikrinti Ukrainos oro pajėgų teiginio.Ukrainos oro pajėgos taip pat pažymėjo, kad pastaruoju metu Maskva pradėjo naudoti daugiau sovietmečio sviedinių.„Vis dažniau priešas naudoja senas sovietines raketas, tokias kaip X-59, X-22, X-31 ir kitas, prieš Ukrainos armijos pozicijas ir civilinius objektus“, – rašoma pranešime, kuriame priduriama: „Ir pastarosiomis savaitėmis priešas pradėjo smogti į antžeminius taikinius priešlėktuvinėmis raketomis iš komplekso S-300, kurių pagrindinis tikslas – sunaikinti oro taikinius“.

Rusija skyrė „Google“ 360 mln. dolerių baudą dėl turinio apie UkrainąMaskvos teismas skyrė interneto paslaugų bendrovei „Google“ 21 mlrd. rublių (360 mln. JAV dolerių) baudą už tai, kad ši nepašalino turinio, susijusio su Rusijos karine invazija Ukrainoje, pirmadienį pranešė šalies telekomunikacijų reguliavimo institucija.„Roskomnadzor“ teigė, kad „Google“ priklausanti vaizdo įrašų platforma „YouTube“ neužblokavo „melagingos informacijos“ apie puolimą Ukrainoje, „ekstremistinės ir teroristinės propagandos“ ir turinio, kuriame „nepilnamečiai raginami dalyvauti nesankcionuotose demonstracijose“.Reguliavimo institucija teigė, kad tai buvo pakartotinis teismo sprendimas dėl „Google“, todėl bauda apskaičiuota pagal metines pajamas Rusijoje.Kaip ir dauguma jos Vakarų konkurenčių, „Google“ neseniai pasitraukė iš Rusijos rinkos ir pasmerkė karinę invaziją Ukrainoje.Rusijos naujienų agentūros „Ria-Novosti“ cituojamo eksperto Vladimiro Zykovo teigimu, ši bauda yra didžiausia, kokią Rusijos teismas kada nors skyrė Vakarų technologijų įmonei.Jis pridūrė, kad Rusijos valdžios institucijos gali skirti „Google“ „tiek baudų, kiek tik nori, pinigų iš jos negaus“, nes įmonė pasitraukė iš šalies.„Google“ kol kas nekomentavo skirtos baudos.„Roskomnadzor“ kovo mėnesį „Google“ ir „YouTube“ veiklą paženklino „teroristų“ etikete, todėl atsirado galimybė, kad Rusijoje jos bus blokuojamos, kaip ir „Twitter“, „Instagram“ ir daugelis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių.

Borrellis: Europa negali pavargti kovoje su Rusijos invazija į UkrainąEuropos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad europiečiai negali pavargti kovoje su Rusijos invazija į Ukrainą, ir perspėjo, kad Vladimiras Putinas sieks pasinaudoti „demokratijos nuovargiu“.Kalbėdamas po derybų su ES šalių užsienio reikalų ministrais, J. Borrellis sakė, kad Rusijos vadovas „mano, jog demokratijos yra silpnos“, ir paragino Europą tvirtai laikytis savo sprendimų apginkluoti Ukrainą ir įvesti sankcijas Maskvai.

Šveicarijos ligoninės nepriims gydyti sužeistųjų iš UkrainosŠveicarija nepriims pacientų iš karo Ukrainoje gydymui šalies ligoninėse, pirmadienį pranešė šalies vyriausybė. Ji tai motyvavo savo kariniu neutralumu ir tuo, kad būtų sunku tarp sužeistųjų atskirti civilius nuo karių.Laikraštis „Tages Anzeiger“ teigė, kad kai kurie Šveicarijos kantonai buvo pasirengę teigiamai atsakyti į NATO Euroatlantinio reagavimo į nelaimes koordinavimo centro, kuris tarptautiniu mastu organizuoja medicininę evakuaciją iš Ukrainos, prašymą.Neutralioji Šveicarija nėra NATO narė.Federalinė vyriausybė išnagrinėjo tarptautinį prašymą, tačiau vis tiek galiausiai nusprendė nepriimti karo sužeistųjų.„Po to, kai tapo žinoma apie prašymą, su atitinkamais departamentais ir federalinėmis tarnybomis buvo išsiaiškinta, ar Šveicarija galėtų priimti pacientus ir šiuo atveju“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.„Šveicarija paprastai teikia geresnę ir veiksmingesnę paramą bei humanitarinę pagalbą vietoje, negu kai pacientai atgabenami į Šveicariją. – sakoma jame. – Be to, kilo kliūčių pagal neutralumo įstatymą, priimant karo pacientus, ir buvo sunku tarp jų atskirti civilius nuo karių“.Ministerija pabrėžė, kad Šveicarija, teikdama humanitarinę pagalbą, remia per karą sužeistų žmonių reabilitacijos priemones. Pasak jos, pagrindinėms Lvivo, Sumų ir Černihivo ligoninėms buvo suteikta gydymo įranga ir organizuoti fizioterapeutų mokymai.Praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24-ąją, Šveicarija nusprendė prisijungti prie Europos Sąjungos sankcijų Maskvai, taip pažeisdama tradicinę Alpių šalies neutralumo nuostatą.Šveicarija nuo seno laikosi ginkluoto neutralumo pozicijos, o šios Europos šalies, neturinčios išėjimo į jūrą, vyrams tarnyba kariuomenėje yra privaloma.Praėjusį mėnesį Šveicarija tvirtino, kad, laikydamasi griežto karinio neutralumo, neleis per trečiąsias šalis į Ukrainą gabenti šveicariškos ginkluotės.

Kremlius: V. Putinas ir R. T. Erdoganas Irane aptars Ukrainos grūdų eksporto mechanizmusRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį susitiks Teherane aptarti Ukrainos grūdų eksporto mechanizmų, pirmadienį pranešė Kremliaus šaltiniai.Jiedu susitiks Irano sostinėje, karui Ukrainoje smarkiai stabdant vienos didžiausių pasaulyje kviečių ir kitų grūdų eksportuotojų krovinių gabenimą ir kurstant būgštavimus dėl maisto stygiaus pasaulyje.Ukraina yra gyvybiškai svarbi javų, įskaitant kviečius, miežius ir kukurūzus, eksportuotoja ir tiekdavo beveik pusę pasaulio rinkose parduodamo saulėgrąžų aliejaus, bet šių prekių gabenimas buvo sutrikdytas Rusijai vasarį įsiveržus į kaimyninę šalį.Grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą nutrūko, Rusijos karo laivams blokuojant uostus ir Kyjivui užminavus pakrančių vandenis, siekiant užkirsti kelią potencialiam Maskvos pajėgų išsilaipinimui.Rusija ir Ukraina praėjusią savaitę pasiekė reikšmingą pažangą per savo pirmąsias nuo kovo tiesiogines derybas, tardamosi dėl galimybių sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę dėl blokuojamo grūdų eksporto per Juodąją jūrą.Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad derybos tapo „vilties spinduliu, jog žmonių kančios ir badas visame pasaulyje bus sumažinti“, bet perspėjo, kad nors jis nusiteikęs optimistiškai, susitarimas „dar nėra visiškai sudarytas“.Derybas komplikuoja didėjantys įtarimai, kad Rusija mėgina eksportuoti grūdus, pavogtus iš Ukrainos ūkininkų regionuose, kuriuos kontroliuoja Maskvos pajėgos.

Kyjivas perspėjo ES nepasiduoti Rusijos spaudimui švelninti sankcijasUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį perspėjo savo kolegas iš ES, kad jie nemėgintų švelninti sankcijų Rusijai arba nusileisti prezidento Vladimiro Putino reikalavimams.„Atsitraukimas ir nusileidimas jo reikalavimams nepadės, tai niekada nepadėjo. Tai spąstai“, – sakė D. Kuleba 27 ES užsienio reikalų ministrų susitikime.„Esu tikras, kad per ateinančias savaites bus daugiau Kremliui palankių balsų, kurie stengsis formuoti viešąją nuomonę, esą reikia duoti V. Putinui tai, ko jis nori, kad paliktų Europą ramybėje. Turėtume aktyviai priešintis šiems naratyvams“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis paskyrė naują žvalgybos vadąPo didelio dėmesio sulaukusio Ukrainos žvalgybos vado Ivano Bakanovo atleidimo prezidentas Volodymyras Zelenskis laikinuoju institucijos vadovu paskyrė ligšiolinį jo pavaduotoją. Remiantis pirmadienį pasirašytu dekretu, slaptajai tarnybai SBU kol kas vadovaus 39-erių Vasylis Maliukas. Jis nuo kovo buvo pirmasis I. Bakanovo pavaduotojas. Kariškis yra įgijęs teisininko išsilavinimą Žvalgybos akademijoje ir dirbęs institucijos kovos su korupcija struktūrose.Sekmadienį V. Zelenskis iš SBU vado posto atleido savo jaunystės draugą I. Bakanovą, kuris nuo 2019 metų vadovavo daugiau kaip 30 000 darbuotojų turinčiai tarnybai. Oficialiai argumentuojama, kad I. Bakanovas, taip pat generalinė prokurorė Iryna Venediktova atleisti, nes daug darbuotojų iš Ukrainos saugumo aparato perbėgo pas rusų okupantus Pietų Ukrainoje.Tačiau žiniasklaida atkreipia dėmesį ir į tai, kad 47 metų I. Bakanovas, kuris nebuvo žvalgybos specialistas, neturėjo didelio autoriteto tarp pavaldinių.

Rusijos pajėgos numušė savo pačių „Su-34“Liepos 18 dieną, naktį iš sekmadienio į pirmadienį, rusų okupantai Ukrainoje numušė savo pačių naikintuvą-bombonešį Su-34. Rusijos kovos lėktuvas numuštas Luhansko srityje, danguje virš okupuoto Alčevsko miesto. Apie tai telegrame paskelbė tarptautinė žvalgybos bendruomenė „InformNapalm“ ir pridėjo vaizdo įrašą. „...vaizdo įrašo pradžioje operatorius sako, kad numuštas ukrainiečių lėktuvas, bet įraše [ant naikintuvo] aiškiai matyti užrašas „Rusijos VKS“ (Aerokosminės pajėgos – red.)“, – sakoma žinutėje. Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčiukas taip pat paskelbė, kad Rusijos oro pajėgos Alčevske numušė rusišką naikintuvą. https://t.me/AFUStratCom/4332

Kremlius: nėra nustatyta jokių karo Ukrainoje terminųRusija, Kremliaus teigimu, nėra nusistačiusi jokių terminų, kiek turi trukti karas prieš Ukrainą. „Nėra nustatytų terminų. Svarbiausia yra šios operacijos įgyvendinimo veiksmingumas“, - pirmadienį paskelbtame interviu sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Kai visi tikslai Ukrainoje bus pasiekti, karo veiksmai bus nutraukti, teigė jis Irano radijui.Interviu, kurį D. Peskovas davė prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Irane šį antradienį, ištraukas paskelbė Rusijos valstybinė televizija.V. Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Irano sostinėje Teherane susitiks su prezidentu Ebrahimu Raisiu. Oficialiai skelbiama, kad viršūnių susitikime numatyti pokalbiai dėl padėties pilietinio karo alinamoje Sirijoje gerinimo. Tačiau, Kremliaus duomenimis, bus aptariama visa virtinė tarptautinės politikos, įskaitant karą Ukrainoje, klausimų.Rusija, kaip ir Iranas, yra smarkiai paveikta Vakarų sankcijų. D. Peskovas interviu sakė, kad Iranas „jau labai gerai prisitaikė, kad galėtų vystytis toliau“. Ir Rusija esą priprato prie situacijos.Rusija, pasak D. Peskovo, jau Sovietų Sąjungos metais įgijo patirties dėl ribojimų daugelyje sričių. „Tačiau tai tikriausiai kaina, kurią mūsų šalis ir Iranas moka už savo nepriklausomybę ir savo suverenumą“, - pažymėjo jis.

Vokietijos ministras: jei kas nors dar tiki Putino žodžiu, gali tikėti Kalėdų seneliuVokietijos žemės ūkio ministras Cemas Özdemiras pirmadienį Briuselyje pareiškė skeptišką nuomonę, kad netrukus gali būti panaikinta Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada, kad būtų galima eksportuoti grūdus.Prieš derybas su Europos Sąjungos žemės ūkio ministrais C. Özdemiras sakė abejojantis, ar galima daug pasiekti, nes sėkmė priklauso nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino.„Jei kas nors dar tiki V. Putino žodžiu, lygiai taip pat galėtų tikėti Kalėdų seneliu arba Velykų zuiku. Tai būtų maždaug tiek pat patikima ir lygiai taip pat pagrįsta faktais“, – sakė C. Özdemiras.Karas Ukrainoje ir jos uostų užminavimas neleidžia eksportuoti milijonų tonų grūdų iš vienos svarbiausių pasaulio gamintojų. Artimųjų Rytų ir Afrikos šalys dėl to susiduria su dideliu trūkumu. Rusija neigia blokuojanti grūdų eksportą. Jungtinių Tautų, Ukrainos, Rusijos ir Turkijos atstovai šiuo metu Stambule derasi, kaip palengvinti grūdų eksportą.

ES užsienio reikalų ministrai susitarė skirti Ukrainai papildomą 500 mln. eurų vertės karinę paramąEuropos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitarė skirti Ukrainai papildomą 500 mln. eurų vertės karinę paramą, pirmadienį pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis.„Europa toliau siekia taikos ir gina mūsų bendras vertybes“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis.Ministrai dėl papildomos paramos Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai susitarė pirmadienį Briuselyje vykusioje ES Užsienio reikalų taryboje. Bendra Ukrainai nuo vasario 24-osios iki šios dienos skirtos karinės paramos suma išaugo iki 2,5 mlrd. eurų.

Nepaisydami problemų dėl energetikos, ES užsienio reikalų ministrai nusiteikę toliau taikyti sankcijas RusijaiEuropos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį pareiškė, kad neturėtų būti jokių abejonių dėl jų įsipareigojimo taikyti sankcijas Rusijai už įsiveržimą į Ukrainą, nepaisant didėjančių energijos kainų Europoje.Europos Sąjunga „neketina liautis remti Ukrainos ir taikyti sankcijų Rusijai“, prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje pareiškė vyriausiasis bloko diplomatas Josepas Borrellis. ES užsienio reikalų ministrai susirinko aptarti naujo sankcijų paketo, uždrausti Rusijos aukso eksportą iš bloko ir sustiprinti esamų baudžiamųjų priemonių vykdymą.Vis dėlto Rusijos sankcijų poveikis ES užgožė susitikimo pradžią. J. Borrellis griežtai atmetė bet kokius ES valstybių narių prašymus atšaukti kokias nors priemones, susijusias su didėjančiomis išlaidomis energijai. Vokietijos energetikos bėdos taip pat buvo dėmesio centre – susirūpinimą kelia „Nord Stream 1“, didelio Rusijos dujų tiekimo vamzdyno Vokietijai, sustabdymas, susijęs su iš anksto suplanuotais techninės priežiūros darbais. Rusija nuo birželio mėnesio, dar net prieš užsukdama čiaupą dėl šią savaitę vykdomos techninės priežiūros, stabdė srautus „Nord Stream“ vamzdynu, tai vertinama kaip atsakas į Europos sankcijas už invaziją į Ukrainą.„Sankcijų dujoms nėra, tai daro Rusija“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, atmetęs siūlymus švelninti priemones. Lietuvos ministras sakė esąs įsitikinęs, jog Vokietija pasirengusi bet kokiam nepalankiam scenarijui. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnė Anna Lührmann pabrėžė Berlyno pastangas diversifikuoti energijos tiekimą Ukrainos karo metu.Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba vaizdo ryšiu pateiks ES kolegoms naujausią informaciją, kaip jo šalis ginasi nuo Rusijos. Taip pat tikimasi, kad ES užsienio reikalų ministrai suteiks Ukrainai karinės pagalbos dar už 500 mln. eurų.

Galingiausia pasaulyje salvinės ugnies sistema – jau UkrainojeUkraina gavo ginklų, kurie yra pranašesni už HIMARS keletu svarbių rodiklių. Jie daug galingesni ir turi didesnį veikimo nuotolį. Kalbama apie salvinės raketų ugnies sistemas M270.Kaip pasakojama projekto „FreeDom“ siužete, tai pati galingiausia salvinės raketų ugnies sistema pasaulyje. M270 turi Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir dar mažiausiai 15 NATO šalių. Šaudymo sparta yra fenomenali – 12 reketų greičiau nei per minutę, o didžiausias nuokrypis nuo taikinio – vos 5 metrai.Šiam „monstrui ant vikšrų“ tereikia trijų ekipažo narių, kurie per 20 sekundžių salvinės raketų ugnies sistemą paruošia šaudymui. Viena tokia sistema gali apšaudyti 25 hektarų plotą, tai atitinka 40 futbolo stadionų.„M270 turi 12 leistuvų reaktyviniams šaudmenims, įskaitant valdomąsias raketas, ir du leistuvus taktiniams šaudmenims“, – paaiškino karo ekspertas Aleksandras Kovalenka.Vienintelis 270 trūkumas – mobilumas. Dėl didelio svorio ši savaeigė sistema turi ne ratinę važiuoklę, bet vikšrinę, todėl juda lėčiau. Atsižvelgę į šią silpnąją vietą, konstruktoriai apsaugojo sistemą papildomais šarvais. Veiksmingam jos panaudojimui tereikia parinkti atitinkamas sąlygas.„Ukrainos kariuomenės tolimojo nuotolio artileriją papildė pirmosios M270 sistemos! Mūšio lauke jos taps geromis HIMARS kompanionėmis. Dėkojame mūsų partneriams“, – pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Kyjivas: Rusijai apšaudžius Donbaso Torecko miestą, žuvo šeši žmonėsUkrainos pagalbos tarnybos pirmadienį pranešė, kad Rusijai apšaudžius Torecko miestą rytiniame Donecko regione žuvo šeši žmonės.„Gelbėtojai rado ir ištraukė iš viso penkių žuvusių žmonių kūnus. Iš griuvėsių išgelbėti trys žmonės, vienas jų mirė ligoninėje“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė greitosios pagalbos tarnybos ir pridūrė, kad jų gelbėjimo operacijos baigtos.

Ukraina praneša laikinai okupuotame Chersone sunaikinusi dar kelis Rusijos amunicijos sandėliusUkrainos ginkluotosios pajėgos laikinai okupuotoje Chersono srityje sunaikino dar kelis Rusijos karinėms pajėgoms priklausančius amunicijos sandėlius, praneša transliuotojas CNN, remdamasis Chersono srities karinės administracijos vadovo patarėju Serhijumi Khlanu.Pasak S. Khlano, sekmadienį 11 val. vietos laiku buvo smogta sandėliui Chulakivkos kaime, o pirmadienį 5 val. vietos laiku suduota dar vienam sandėliui netoli Nova Kachovkos miesto.Delfi primena, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei teikti pirmenybę Ukrainos ilgojo nuotolio raketų ir artilerijos naikinimui, praneša agentūra „Reuters“.Kyjivas teigia pastaruoju metu įvykdęs daugybę sėkmingų smūgių prieš Rusijos logistikos ir amunicijos centrus. Ukrainos kariai pasitelkia reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, kurias jiems tiekia Vakarai.„Panašu, kad HIMARS dar veiksmingesnis nei visi tikėjosi“, - po S. Šoigu įsakymo suragavo „Telegram“ kanalas „NEXTA“.https://t.me/insiderUKR/36981

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 38 450 kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 38 450 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 18-osios Rusija taip pat neteko 1 687 tankų, 3 886 šarvuotųjų kovos mašinų, 849 artilerijos sistemų, 248 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 113 oro gynybos sistemų, 220 lėktuvų, 188 sraigtasparnių, 2 753 transporto priemonių ir degalų cisternų, 15 laivų, 690 dronų, 70 specialiosios technikos vienetų ir 166 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

ES perspėja, kad dėl Rusijos vykdomos Ukrainos grūdų blokados badu gali mirti tūkstančiai žmoniųRusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada kelia grėsmę grūdų tiekimui dešimtims tūkstančių bado pažeidžiamų žmonių ir turi būti nutraukta, pirmadienį perspėjo Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.„Tai gyvybės ir mirties klausimas daugeliui žmonių. Todėl Rusija turi panaikinti blokadą ir leisti eksportuoti Ukrainos grūdus", - žurnalistams sakė J. Borrellis.

Šoigu įsakė kariuomenei teikti pirmenybę Ukrainos raketų naikinimuiRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei teikti pirmenybę Ukrainos ilgojo nuotolio raketų ir artilerijos naikinimui, praneša agentūra „Reuters“.Kyjivas teigia pastaruoju metu įvykdęs daugybę sėkmingų smūgių prieš Rusijos logistikos ir amunicijos centrus. Ukrainos kariai pasitelkia reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, kurias jiems tiekia Vakarai.

Karas Ukrainoje jau pražudė 353 vaikusNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 353 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 666 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Analitikai: Šoigu sprendimas atrodo labai keistaiTas faktas, kad operacijoms Ukrainoje vienu metu vadovauja du aukšto rango rusų generolai, gali pakenkti Rusijos operacijoms ateityje.Prie tokios išvados priėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) esančio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.Ekspertai pažymėjo, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė Pietų karinės apygardos vadui generolui Sergejui Surovikinui ir Centro karinės apygardos vadui generolui pulkininkui Aleksandrui Lapinui sustiprinti puolimą visomis kryptimis. S. Šoigu taip pat nurodė, kad S. Surovikinas ir A. Lapinas toliau vadovaus pajėgoms rytinėje ašyje. Analitikams tai pasirodė keista.„Tokio masto pajėgų ir pastangų sutelkimui reikia tik vieno aukšto rango vyriausiojo vado. Iš pricipo turėtų vadovauti S. Surovikinas, nes jo rangas yra aukštesnis už A. Lapino. Kremliaus negebėjimas išnaudoti operatyvinės pauzės Rusijos karinės vadovybės Ukrainoje struktūrai reorganizuoti ir vietoje to priimtas sprendimas išsaugoti laikinąją struktūrą atrodo labai keistai“, – akcentavo specialistai.ISW darbuotojai mano, kad galiausiai Rusijai tai taps problema: „Akivaizdus dviejų itin aukšto rango generolų vadovavimas operacijoms, atliekamoms ne itin didelėje teritorijoje, gali pakenkti Rusijos operacijoms ateityje.“

Ukrainos pareigūnai: Rusija didina savo karinį buvimą Ukrainos pietuoseUkrainos pareigūnai teigia, kad Rusija bando padidinti savo karinį buvimą Ukrainos pietuose, kur ukrainiečių ginkluotosios pajėgos vykdo puolimą, praneša CNN.Tokius pareigūnų teiginius patvirtina autentiškas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas Rusijos karinės technikos judėjimas kai kuriose Pietų Ukrainos dalyse.„Toliau fiksuojame karinės technikos judėjimą pro Mariupolio teritoriją“, – sekmadienį pranešė laikinai okupuoto Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. Pasak jo, šeštadienį „pro miestą Zaporižios srities kryptimi pravažiavo didelė kolona, kurią sudarė iki 100 karinės technikos vienetų“, įskaitant šarvuotąsias kovos mašinas.„Negana to, Nikolskės kaime ir Manhušo mieste apsigyveno daug Rusijos karių, kurie čia buvo atvežti „KAMAZ“ sunkvežimiais“, – pridūrė P. Andriuščenka.Praėjusią savaitę CNN pavyko patvirtinti vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota Melitopolio link artėjanti didelė Rusijos karinės technikos kolona, autentiškumą. Liepos 15 dieną Mariupolio gyventojai taip pat pasidalino nuotraukomis, kuriose matyti pro miestą Berdiansko kryptimi judanti Rusijos karinė technika.Kai kurie nepriklausomi analitikai mano, kad Rusija bando sustiprinti savo karinį buvimą Ukrainos pietuose kovoje dėl Chersono kontrolės. Čia Ukrainos kariuomenė rusus atakuoja ilgojo nuotolio ginklais.

Rusijoje sulaikyta televizijos eteryje prieš karą Ukrainoje protestavusi žurnalistėRusijos policija sekmadienį sulaikė žurnalistę Mariną Ovsianikovą, kovo mėnesį surengusią protesto akciją prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje Rusijos valstybinės televizijos vakaro žinių laidos tiesioginiame eteryje, pranešė jos advokatas.Joks oficialus pareiškimas nebuvo paskelbtas, tačiau 44 metų M. Ovsianikova buvo sulaikyta praėjus kelioms dienoms po to, kai viena surengė akciją netoli Kremliaus, per kurią laikė plakatą, smerkiantį Rusijos invaziją Ukrainoje ir prezidentą Vladimirą Putiną.    „Marina sulaikyta, – buvo nurodyta žurnalistės „Telegram“ paskyroje paskelbtoje žinutėje. – Nėra jokios informacijos, kur ji yra.“Kartu su žinute buvo paskelbtos trys nuotraukos, kuriose matyti, kaip du policijos pareigūnai veda M. Ovsianikovą į baltą furgoną. Žurnalistė buvo sustabdyta, kai važiavo dviračiu.M. Ovsianikovos advokatas Dmitrijus Zachvatovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ patvirtino, kad ji sulaikyta. Jis sakė nežinąs, kur buvo nuvežta žurnalistė.  „Manau, kad tai vienaip ar kitaip susiję su jos protesto akcija“, – pridūrė advokatas.Kovo 14 dieną M. Ovsianikova, Rusijos valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ redaktorė, įsiveržė į studiją per žiūrimiausią vakaro žinių laidą „Vremia“, laikydama plakatą su anglišku užrašu „No War“ („Karui – ne“).Tai buvo labai neįprastas įvykis Rusijoje, kur valstybinė žiniasklaida griežtai kontroliuojama.Penktadienį M. Ovsianikova platformoje „Telegram“ paskelbė nuotraukų, kuriose ji užfiksuota prie Kremliaus su plakatu, smerkiančiu vaikų žūtis ir „žudiką“ V. Putiną. Už tai žurnalistė gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl „melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimo ir „kariuomenės menkinimo“. Už tokius nusikaltimus yra numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės.Kovą Rusijos valstybinės televizijos vakaro žinių laidos tiesioginiame eteryje surengta protesto akcija pernakt išgarsino M. Ovsianikovą. Šį incidentą plačiai nušvietė tarptautinė ir Rusijos žiniasklaida. Po to protesto M. Ovsianikova buvo trumpam sulaikyta, jai buvo skirta piniginė bauda. Nors daugelis tarptautinių stebėtojų gyrė žurnalistės veiksmus, ši protesto akcija nesulaukė visuotinio Rusijos opozicijos pritarimo.   Kai kurie kritikai atkreipė dėmesį, kad M. Ovsianikova daug metų dirbo valstybinėje televizijoje „Pervyj kanal“, kuri yra Kremliaus ruporas.Po kovą surengtos protesto akcijos M. Ovsianikova kelis mėnesius praleido užsienyje, taip pat trumpai dirbo Vokietijos laikraštyje „Die Welt“. Liepos pradžioje ji paskelbė, kad grįžta į Rusiją spręsti ginčo dėl vaikų globos.

 Zelenskis paragino J. Trudeau laikytis tarptautinių sankcijų RusijaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad pasikalbėjo su Kanados premjeru Justinu Trudeau ir paragino Otavą laikytis sankcijų Rusijai.„Kalbėjausi su J. Trudeau. Padėkojau jam už jo šalies nenutrūkstamą tvirtą paramą gynybos srityje. Pokalbio metu pakartojau, kad būtina laikytis tarptautinės pozicijos dėl sankcijų, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis. – Po teroristinių atakų Vinycioje, Mykolajive, Časiv Jare ir kitur būtina ne mažinti, o didinti spaudimą.“Nors Kanada yra viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje arenoje, šalies vadovybė neseniai priėmė sprendimą, dėl kurio sulaukė V. Zelenskio kritikos strėlių – Otava Vokietijos prašymu nusprendė grąžinti rusišką „Nord Stream 1“ dujotiekio turbiną, kuri buvo remontuojama Kanadoje. Šalis iš pradžių priešinosi galimybei grąžinti šią detalę Rusijai, tačiau vėliau nusprendė perduoti ją Vokietijai.Rusija dar nuo birželio mažina dujų tiekimą Vokietijai „Nord Stream 1“ dujotiekiu ir pagrindine to priežastimi įvardija būtent turbinos remontą.Nuo praėjusio pirmadienio dėl techninės priežiūros darbų „Nord Stream 1“ vamzdynu visiškai neteka dujos. Nors oficialiai skelbta, kad darbai turėtų baigtis liepos 21 d., kai kurių Europos šalių lyderiai yra išreiškę nuogąstavimus, kad dujų tiekimas gali būti ir neatnaujintas, nes Rusija nori nubausti Vokietijos vartotojus.

Rusijos Federacija formuoja pajėgas puolimui Donbase Tikėtina, kad Rusijos okupacinė valdžia, siekdama pateisinti griežtesnę visuomenės kontrolę, pasinaudos partizanų veiklos grėsme, rašoma UNIAN.Nesulaukusi naujų teritorinių laimėjimų, Rusijos kariuomenė vilkina karą Ukrainoje, kad galėtų atkurti ir papildyti savo pajėgas.Karo studijų institutas rašo. Rusijos ginkluotosios pajėgos toliau grįžta iš operatyvinės pertraukos ir liepos 17 d. surengė ribotas antžemines atakas Donecko regione.Kaip anksčiau pažymėjo institutas, mažai tikėtina, kad pasibaigus Rusijos operatyvinei pauzei prasidės nauja masinių antžeminių puolimų banga keliuose frontuose, nors Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu viešai nurodė tai padaryti.

Ukrainos kariuomenė sunaikino šaudmenų sandėlius ir Rusijos vadavietę Luhansko srityjePastaruoju metu sunaikinus šaudmenų sandėlius ir vadavietes, buvo sutrikdyta okupantų logistika ir sumažėjo priešo atakų skaičius.Ukrainos kariuomenė užimtoje Luhansko srities teritorijoje sunaikino du šaudmenų sandėlius ir vadavietę.Apie tai per teletiltą pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus, praneša „Ukrinform“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš pareigų atleido generalinę prokurorę Iryną Venediktovą ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovą Ivaną BakanovąApie tai skelbia „Ukrinform“. Naujuoju generaliniu prokuroru paskirtas Oleksijus Symonenko.Kaip teigiama, šių asmenų kuruojami darbuotojai liko okupuotose teritorijose ir bendradarbiauja su Rusijos pajėgomis.V. Zelenskis vakariniame kreipimesi teigė, kad sekmadienį užregistruotas 651 baudžiamasis procesas dėl prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojų valstybės išdavystės ir bendradarbiavimo su Rusija.

Ryga: Rusija bus pasirengusi naujai agresijai tik po dvejų metųKaras prieš Ukrainą taip susilpnino Rusijos kariuomenę, kad Kremlius naujam puolimui bus pasirengęs tik po dvejų metų, sekmadienį pareiškė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.Pasak ministro, cituoto dienraščio NRA, įnirtingas ukrainiečių pasipriešinimas vasarį prasidėjusiai Maskvos invazijai suteikė Latvijai laiko pasirengti potencialiai Rusijos agresijai.„Vargu ar kas nors tikėjo, kad įsiveržimas ir vėlesnis karas, prilygstantis ankstesniems pasauliniams karams, yra įmanomi. Mūsų kaimyninė šalis įrodė, kad ir mes turime būti pasirengę ginti savo teritoriją nuo brutalios ir gausios persvaros“, – pabrėžė A. Pabrikas.Tokius pareiškimus jis padarė Latvijai planuojant sustiprinti savo kariuomenę – be kita ko, grąžinant visuotinę karo tarnybą, kurios šalis atsisakė 2006 metais.Šio mėnesio pradžioje A. Pabrikas pareiškė, kad privalomąją tarnybą ketinama palaipsniui įvesti per penkerius metus.Ryga siekia taip padidinti gynybos potencialą, kad ginkluotosios pajėgos karo sąlygomis turėtų 50 tūkst. profesionalių karių. 

Medvedevas: NATO atsisakymas pripažinti Krymo aneksiją – „sisteminė grėsmė“ RusijaiRusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pareiškė, kad jo šaliai „sisteminę grėsmę“ kelia Ukrainos ir NATO atsisakymas pripažinti Krymo pusiasalio aneksijos teisėtumą.Rusija „turi teisę į prevencinę savigyną, to reikia nepamiršti“, – per susitikimą su veteranais sakė D. Medvedevas; jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax“.„Jei kuri nors kita valstybė – nesvarbu, ar tai būtų Ukraina, ar NATO šalys – mano, kad Krymas nepriklauso Rusijai, mums tai yra sisteminė grėsmė“, – pabrėžė buvęs rusų premjeras ir prezidentas.Pasak jo, kiekviena valstybė turi teisę imtis „prevencinių veiksmų karinei grėsmei pašalinti“.Liepos pradžioje D. Medvedevas teigė, kad prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą su Maskva „pradėta iš tikrųjų skaitytis“.

Vokietijos ministras ankstesnės koalicijos energetikos planą pavadino katastrofaVokietijos žemės ūkio ministras Cemas Özdemiras dėl šalies energetikos krizės apkaltino ankstesnę Angelos Merkel vadovaujamą valdančiąją koaliciją.Sankcijos Rusijai, užpuolusiai Ukrainą, paskatino Vokietijoje dideles diskusijas dėl jos priklausomybės nuo rusiškų dujų. Pagrindinis dujotiekis yra uždarytas techninei priežiūrai ir dabar baiminamasi, kad Maskva laikys jį uždarytą kaip kerštą už Vokietijos paramą Ukrainai.„Mes paveldėjome katastrofišką padėtį, katastrofą, – sekmadienį Miuncheno prekybos mugėje vykusioje diskusijoje sakė C. Özdemiras. – Nemanau, kad tai buvo gera mintis – gauti 60 proc. dujų iš nusikaltėlio, vardu Vladimiras Putinas“.Žaliųjų politikas, priklausantis koalicinei vyriausybei kartu su verslą remiančiais laisvaisiais demokratais ir kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratais, ragino diskutuoti apie ankstesnės vyriausybės, kurios vicekancleris buvo O. Scholzas, padarytas klaidas.„Nenoriu, kad Putinas spręstų, ar turime pakankamai energijos, ar ne“, – pridūrė C. Özdemiras.

JK ginkluotųjų pajėgų vadas spėliones apie „blogą Putino sveikatą“ vadina saviapgauleJungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas spėliones, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „blogai su sveikata“ arba kad jis gali būti nužudytas, atmetė kaip „saviapgaulę“.Gynybos štabo viršininko admirolo Tonio Radakino buvo paklausta, ar V. Putinas, kuris vasario mėnesį pradėjo invaziją į Ukrainą, gali būti „nuverstas“, arba „pakeistas režimas“.Tačiau jis sakė „BBC One“ laidoje „Sunday Morning“: „Aš manau, kad kai kurie komentarai, kad jam blogai su sveikata arba kad iš tikrųjų kas nors ketina jį nužudyti arba nuversti, yra tik saviapgaulė“.„Kaip kariuomenės profesionalai mes matome, kad Rusijos režimas yra santykinai stabilus, prezidentas V. Putinas sugebėjo užgniaužti bet kokią opoziciją, matome hierarchiją, kuri supa prezidentą V. Putiną, todėl niekas viršūnėse neturi motyvacijos mesti iššūkį prezidentui V. Putinui, ir tai yra liūdna“, – sakė jis.T. Radakinas sakė, kad „Rusijos problema galimai išliks dešimtmečius, kalbant apie Rusijos keliamą grėsmę“, o būsimasis ministras pirmininkas turėtų žinoti, kad Rusija yra „didžiausia grėsmė“ Jungtinei Karalystei.Kalbėdamas apie neseniai įvykusį vizitą Kyjive, jis sakė, kad Ukrainos kariuomenė „absoliučiai“ tiki, jog laimės karą.Jis pridūrė: „Jie planuoja atkovoti visą savo teritoriją, kuri priklauso Ukrainai, ir mato Rusiją, kuri patiria sunkumus, Rusiją, kuri, mūsų vertinimu, prarado daugiau kaip 30 proc. savo sausumos kovinio pajėgumo“.„Iš tikrųjų tai reiškia, kad šiame konflikte žuvo arba buvo sužeista 50 tūkst. Rusijos karių, sunaikinta beveik 1 700 Rusijos tankų, sunaikinta beveik 4 000 Rusijai priklausančių šarvuotų kovos mašinų“, – kalbėjo T. Radakinas.

Britų ginkluotųjų pajėgų vadas: Rusija Ukrainoje jau prarado trečdalį savo kovinių pajėgumų Rusija nuo karo Ukrainoje pradžios prarado daugiau nei 30 proc. savo kovinių pajėgumų, sakė britų ginkluotųjų pajėgų vadas Anthony Radakinas.Pasak jo, žuvo arba buvo sužeista apie 50 000 rusų karių. Be to, nuo karo pradžios buvo sunaikinta 1700 rusų tankų, apie keturis tūkstančius šarvuotų transporto priemonių.Visa tai suteikia Ukrainai pasitikėjimo, kad ji gali laimėti karą, mano Radakinas. „Jie [ukrainiečiai] yra labai aiškiai nusiteikę grąžinti visą savo teritoriją Ukrainos sąlygomis“, – sakė jis.Rusijos gynybos ministerija paskutinį kartą apie aukas pranešė kovo 25 dieną, pranešdama apie 1351 kario mirtį.Iki liepos pradžios, remdamasi atvirais šaltiniais, BBC sugebėjo patvirtinti informaciją apie 4515 Ukrainoje žuvusių karių ir karininkų.

Ukraina: kare jau žuvo 38 300 Rusijos kariųUkrainos gynėjai nuo vasario 24 iki liepos 17 dienos pašalino apie 38 tūkst. 300 Rusijos įsibrovėlių, o tai yra 160 žmonių daugiau nei ankstesnėmis dienomis. Pasak „Ukrinform“, socialiniame tinkle „Facebook“ tokius skaičius praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, nuo karo pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 1 684 priešo tankus, 38679 šarvuotas kovines transporto priemones, 846 artilerijos sistemas, 248 MLRS, 110 oro gynybos sistemų, 220 orlaivių, 188 sraigtasparnius, 688 operatyvinio-taktinio lygio UAV, 166 kruizines raketas, 15 laivų.

Rusija vėl smogė raketomis Mykolajivui, tęsia puolimą Rytų UkrainojeĮsiveržusios Rusijos pajėgos sekmadienį smogė raketomis pramoniniams objektams strategiškai svarbiame Ukrainos pietiniame Mykolajivo uostamiestyje, Maskvai siekiant užimti daugiau teritorijos šalies rytuose.Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius pranešė, kad raketos pataikė į pramonės ir infrastruktūros objektą šiame svarbiame laivų statybos centre Pietinio Bugo upės žiotyse. Iškart nebuvo paskelbta, ar kas nors nukentėjo.Rusija pastarosiomis savaitėmis dažnai apšaudo Mykolajivą, siekdama susilpninti ukrainiečių gynybą.Rusų kariuomenė yra užsibrėžusi tikslą atkirsti visą Ukrainos Juodosios jūros pakrantę iki pat Rumunijos sienos. Jei ši kampanija bus sėkminga, būtų suduotas triuškinantis smūgis Ukrainos ekonomikai ir prekybai, o Maskva galėtų sukurti sausumos tiltą į Moldovos separatistinį Padniestrės regioną, kur yra Rusijos karinė bazė.Invazijos pradžioje ukrainiečių pajėgos atrėmė priešo bandymus užimti Mykolajivą, esantį netoli Juodosios jūros pakrantės tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir pagrindinio Ukrainos uosto Odesos.Nuo to laiko Rusijos pajėgos nebebando įžengti į miestą, bet ir toliau apšaudo jį raketomis.Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas sekmadienį pranešė, kad Ukrainos kariai užkirto kelią Rusijos pastangoms priartėti prie svarbiausios Ukrainos tvirtovės Donecko srityje Slovjansko, taip pat kitiems išpuoliams regione.Tokie pranešimai pasirodė, išvakarėse fronto linijoje besilankiusiam Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu įsakius „toliau intensyvinti dalinių veiksmus visomis operatyvinėmis kryptimis“.

Vokietijos parlamento gynybos komiteto vadovė ragina surengti konferenciją dėl UkrainosVokietijos parlamento (Bundestago) gynybos komiteto pirmininkė paragino kanclerį Olafą Scholzą kuo greičiau sušaukti nacionalinę konferenciją Ukrainos klausimu.Marie-Agnes Strack-Zimmermann, atstovaujanti Laisvųjų demokratų partijai, kuri Vokietijos parlamente įeina į valdančiąją koaliciją su O. Scholzo socialdemokratais, parašė kancleriui laišką, su kuriuo sekmadienį susipažino agentūra dpa.„Nors Ukrainos kariuomenė drąsiai priešinasi brutaliam Rusijos puolimui, bando sulaikyti Rusijos kariuomenę, taip pat turi savų karinių laimėjimų, be kita ko, ir dėl mūsų humanitarinės, ekonominės bei karinės paramos, Rusija ir toliau ruošiasi didelėms puolamosioms operacijoms“, – laiške perspėjo M. Strack-Zimmermann.Ji nori, kad būtų surengtas Vokietijos politikų, kariuomenės, ginklų pramonės ir profesinių sąjungų susitikimas, kuriame būtų susitarta dėl tolesnės pagalbos Ukrainai.„Tikslas turėtų būti gauti išsamų vaizdą, kad galėtume tikslingai, sutartinai ir bendrai pradėti tolesnius veiksmus“, – rašė ji, pridurdama, kad Ukrainos išsilaikymas priklauso „nuo Vokietijos paramos“.Pradiniame Rusijos invazijos į Ukrainą etape O. Scholzas buvo kritikuojamas už tai, kad siuntė tik tokius daiktus kaip šalmai ir neskubėjo tiekti ginklų bei reikšmingos pagalbos.Vokietijos parama suintensyvėjo, kai M. Strack-Zimmermann ėmė spausti siųsti sunkiąją ginkluotę. Tačiau ji sakė, kad šalis turi „padaryti dar daugiau, kad padėtų Ukrainai laimėti šį karą“.Ji pridūrė: „Vokietija turi prisiimti lyderės vaidmenį Europoje, kurio reikalauja Vakarų partneriai, ir be jokių abejonių ryžtingai bei drąsiai žengti pirmyn“.

Rusija toliau bombarduoja Gyvačių saląRusijos kariai toliau skrenda ir bombarduoja Gyvačių salą. Apie tai paskelbė pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinavimo centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša UNIAN.„Priešas ir toliau ieško progų įrodyti, kad turi daugiau jėgų, įtikinti mus savo „galia“. O ką dar jis gali padaryti, kai tik išskrenda ir kartkartėmis bombarduoja Gyvačių salą? Nes jis bando įtikinti bent jau savąjį, kad ji jiems priklauso ir kažkaip ją kontroliuoja. Tai buvo bandymas iš naujo išsiaiškinti, ar ten bus dislokuotas garnizonas, kurį galima sunaikinti. Bet kol kas jie pataiko į įrangą, kurią patys paliko“, – sakė ji.Rusijos okupantai užgrobė Gyvačių salą Juodojoje jūroje pirmosiomis visiškos invazijos į Ukrainą dienomis 2022 metų vasarį.Birželio 30 d. po Ukrainos raketų ir artilerijos dalinių smūgių įsibrovėliai paliko salą.

Praėjusią naktį Mykolajivo miesto smogė 10 raketų, greičiausiai S-300Praėjusią naktį Mykolajivo miestui smogė rusų raketos, greičiausiai S-300. Vyksta gelbėjimo darbai, civilių aukų kol kas nefiksuota.Apie tai televizijos naujienų tiesioginiame eteryje pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, pranešė „Ukrinform“.„Iš tiesų labai plataus masto ataka ir greičiausiai vėl naudojamos S-300 [raketos], t. y. ir galingos, ir sprogios, ir su padidintu griaunamuoju poveikiu, tos, kurios padaro maksimalią žalą. ...Yra sugriovimų, kilo gaisrai. Gaisras jau lokalizuotas, gelbėtojai vis dar dirba. Visi rezultatai dar negauti, tačiau žinome, kad kol kas civilių aukų nebuvo. Pataikyta į pramonės infrastruktūrą ir į daugelį miesto rajonų. 10 raketų – tokia didelė „vėduoklė“ smogė miestui“, – sakė N. Humeniuk.Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, raketų ataka Mykolajive įvyko sekmadienio rytą, apie 3 valandą.

Karo analitikai: V. Putinas tikriausiai davė įsakymą užimti pirmąją Ukrainos sostinęJAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai tvirtino, jog penktą mėnesį, kai Rusija vykdo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėjo įsakyti užimti Charkovą ir neužimtą Charkovo regiono dalį. Tačiau pažymima, jog kol kas yra tik netiesioginių įrodymų, kurie gali rodyti V. Putino įsakymą užgrobti miestą.Tarp įrodymų minima tai, kad nuo birželio 26 dienos rusai bando užfiksuoti Dementievką, kaimą į šiaurę nuo Charkovo, kuris turi ribotą reikšmę Rusijos Federacijos apsaugai nuo puolamųjų Ukrainos veiksmų.Be to, Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė pokalbio perėmimą: jame Rusijos kariuomenė skundžiasi, kad jo vadui nerūpi nuostoliai, nes jis tik nori patekti į Charkovą.ISW analitikai mano, kad labai mažai tikėtina, kad rusams pavyks užgrobti Charkovą ir visą regioną. Pasak analitikų, artimiausiomis dienomis Rusijos kariuomenė veikiausiai nuosekliai intensyvins bandymus atakuoti į šiaurę nuo Charkovo, tačiau vargu, ar sugebės pasiekti rimtų teritorinių laimėjimų.Charkovas yra pirmoji Ukrainos sostinė. 1919 m. gruodžio 19 d. Charkovas buvo oficialiai paskelbtas naujai sukurtos Ukrainos Sovietų Respublikos (vėliau - Ukrainos Socialistinės Sovietų Respublikos SSRS) sostine. Kijevas Ukrainos sostinės statusą gavo tik 1934 m.

Britų žvalgyba: okupantai stiprina Pietų Ukrainos gynybąRusijos įsibrovėliai stiprina gynybines pozicijas okupuotoje pietų Ukrainos dalyje, tikėdamiesi galimo Ukrainos pajėgų puolimo. Apie tai buvo pranešta „Twitter“ socialinio tinklo Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos paskyroje, cituojant žvalgybos duomenis.„Rusija stiprina savo gynybines pozicijas okupuotose Pietų Ukrainos teritorijose. Tai apima personalo, įrangos ir lauko gynybos judėjimą tarp Mariupolio ir Zaporožės bei Chersono“, – nurodė žvalgybos agentūra.Be to, Rusijos pajėgos Melitopolyje stiprina saugumo priemones.„Ukrainos pajėgos jau daugiau nei mėnesį daro spaudimą Rusijos gynybinei linijai Chersono regione, o naujausi V. Zelenskio ir premjero pavaduotojo politiniai pareiškimai perspėjo apie būsimas puolamąsias operacijas, kuriomis siekiama išstumti Rusiją iš jos dabar kontroliuojamų teritorijų“, – sakoma pranešime.Taip pat nurodoma, kad Rusijos gynybos manevrai tikriausiai yra atsakas į laukiamą Ukrainos pajėgų puolimą ir Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu reikalavimus po neseniai įvykusio vizito Donbase, taip pat į ukrainiečių atakas, vykdomas prieš vadovavimo postus ir logistikos grandines.

Indonezija: daug G-20 atstovų per derybas „griežtai pasmerkė“ Rusiją dėl karo UkrainojePer Indonezijoje vykusias Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimą daugelio šalių atstovai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, taip pat paragino Maskvą nutraukti karą, sekmadienį paskelbtame baigiamajame pareiškime nurodė renginio šeimininkai.Dvi dienas trukęs susitikimas kurortinėje Balio saloje baigėsi be bendro komunikato, nepavykus išspręsti nesutarimų su Rusija dėl ginkluoto konflikto Europoje.Vakarų valstybės spaudė Maskvą dėl karinio puolimo, kaltindamos Rusiją sudavus stiprų smūgį pasaulio ekonomikai, o šalies technokratus – bendrininkavimu vykdant įtariamus karo nusikaltimus per invaziją.„Daugelis narių sutiko, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas sulėtėjo ir susiduria su didelėmis kliūtimis dėl griežtai pasmerkto Rusijos karo prieš Ukrainą, taip pat paragino nutraukti karą“, – sakoma Džakartos pareiškime.Indonezija, besiruošianti lapkritį organizuoti G-20 viršūnių susitikimą, laikosi neutralios užsienio politikos. Šalis pakeitė bendrą komunikatą 14 punktų šeimininkės pareiškimu, nepriskiriamu prie oficialių forumo dokumentų ir apibūdinančiu dalyvių nesutarimus. „Viena narė išreiškė nuomonę, kad sankcijos prisideda prie esamų iššūkių“, – sakoma pareiškime, tikriausiai turint omeny pačią Rusiją, neigiančią savo kaltę dėl dabartinių pasaulio ekonomikos sunkumų.G-20 susitikimo dalyviai nepasiekė konsensuso ir dėl Rusijos invazijos paaštrintos pasaulinės maisto krizės, privedusios milijonus besivystančių šalių gyventojų prie bado slenksčio.„Dauguma narių sutiko, kad grėsmingai didėja maisto ir energijos nepriteklius, – pabrėžė Indonezijos pareigūnai. – Daugelis narių yra pasirengusios imtis skubių kolektyvinių veiksmų.“Bendro komunikato nepavyko parengti, prieš savaitę iš G-20 derybų Balyje dėl kritikos Maskvai išėjus rusų užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.Rusijos finansų ministras per šią savaitę vykusį susitikimą derėjosi virtualiai, o fiziškai dalyvavo renginyje tik jo pavaduotojas.

ES svarstys griežtesnes sankcijas RusijaiEuropos Sąjunga pirmadienį aptars galimybes sugriežtinti sankcijas Rusijai, Kyjivui pareiškus, kad Maskva naudoja didžiausią Europoje atominę elektrinę kaip bazę ginklams laikyti ir aplinkinėms Ukrainos teritorijoms apšaudyti.Besitęsiančiam konfliktui vis labiau aštrinant pasaulinę energetikos ir maisto krizę, ES užsienio reikalų ministrai svarsto galimybę uždrausti aukso pirkimą iš Rusijos. Tokią priemonę šaliai jau taiko Didysis septynetas (G-7).Be to, į ES „juodąjį“ sąrašą gali būti įtraukta daugiau Rusijos veikėjų.„Maskva turi ir toliau brangiai mokėti už savo agresiją“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pateikusi siūlomų priemonių paketą.Anot vieno aukšto rango ES pareigūno, Briuselis pirmadienį tikriausiai pradės diskusijas šiuo klausimu, bet sprendimo tą pačią dieną nepriims.Zaporižios sritį daugiausia kontroliuoja Maskva, o regiono neteisėtai primestos administracijos pareigūnai ketvirtadienį pareiškė šiemet planuojantys referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.

Ukraina kaltina Rusiją, kad ši rengia atakas iš užimtos atominės elektrinėsUkrainos atominės energijos agentūra apkaltino Rusiją, kad ši naudojasi didžiausia Europoje atomine elektrine ginklams laikyti ir šeštadienį iš ten apšaudė Nikopolio ir Dniepro regionus.Ukrainos atominės energetikos agentūros „Energoatom“ prezidentas Petro Kotinas padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje pavadino „itin įtempta“, nes elektrinę kontroliuoja iki 500 Rusijos karių.Pietryčių Ukrainoje esančią elektrinę nuo pirmųjų Maskvos invazijos savaičių kontroliuoja Rusija, nors jos veiklą vis dar prižiūri ukrainiečių personalas.Šeštadienį Rusijos paleistos raketos pataikė į gyvenamuosius namus Nikopolio mieste, žuvo du žmonės, pranešė Dniepro regiono gubernatorius Valentynas Rezničenka.Charkivo regiono gubernatorius Olehas Synegubovas sakė, kad per Rusijos raketų ataką Čugujivo mieste naktį žuvo trys žmonės.Centrinės Ukrainos Vinycios mieste pareigūnai pranešė, kad žuvusiųjų nuo Rusijos smūgių skaičius išaugo iki 24, kai šeštadienį ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė moteris. Ukraina pranešė, kad tarp žuvusiųjų yra trys vaikai.„68 žmonės, tarp jų – keturi vaikai, tęsia gydymą. Keturi žmonės vis dar laikomi dingusiais be žinios“, – sakė Vinycios rajono vadovas Serhijus Borzovas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje šeštadienį vakare kaltino rusus dėl raketų atakų, kurios daro „didžiausią žalą“ Ukrainos miestams, ir paragino piliečius paisyti oro pavojaus signalų.Šeštadienio vakare V. Zelenskis teigė, kad Ukraina „atlaikė žiaurius Rusijos smūgius“ ir sugebėjo susigrąžinti dalį teritorijos, kurią prarado nuo karo pradžios, o galiausiai atgaus ir daugiau okupuotų žemių.„Mes ištversime. Mes nugalėsime ir atstatysime savo gyvenimus“, – sakė jis.

Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje rudenį gali pradėti nagrinėti bylą dėl Rusijos vykdomo genocido Ukrainoje Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje rudenį gali pradėti nagrinėti bylą, kurioje Rusija kaltinama ukrainiečių genocidu, skelbia NEXTA.  Apie tai pranešė Ukrainos atstovas Tarptautiniame Teisingumo Teisme, Ukrainos užsienio reikalų ministerijos specialusis pasiuntinys Antonas Korynevičius.

Šeštadienio popietę Rusija į Ukrainą paleido šešias raketas Šeštadienį Rusija iš Kaspijos jūros regiono į Ukrainą paleido šešias X-101(X-555) raketas. Keturias iš jų pavyko numušti Ukrainos oro gynybos sistemoms, skelbia UNIAN. Raketos paleistos apie 16:30 val. Dvi raketos pataikė į žemės ūkio įmonę Čerkasų srityje. Informacija apie aukas ir žalą tikslinama. 

Ivano Frankivsko meras Ruslanas Marcinkovas „Telegram“ kanale praneša apie raketų apšaudymą Ukrainoje „Turime informacijos apie raketų apšaudymą visoje Ukrainoje, todėl dar kartą prašau visų miesto gyventojų reaguoti į pavojaus signalą. Rūpinkitės savimi ir artimaisiais“, – rašo meras.  https://t.me/uniannet/64540

Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota virš Ukrainos skriejanti rusų raketahttps://t.me/uniannet/64542

Rusija teigia per raketų ataką Dnipre sunaikinusi gamykląRusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šalies karinės pajėgos šeštadienį Ukrainos Dnipro mieste sunaikino gamyklą, kurioje buvo gaminamos balistinių raketų „Točka-U“ detalės, praneša agentūra „Sky News“.Ministerija kartu nurodė, esą taip pat numušė dar tris Ukrainai priklausančius lėktuvus ir du sraigtasparnius. 

Rusijos raketų atakos Vinycioje aukų padaugėjo iki 24Rusijos raketų atakos Ukrainos Vinycios mieste aukų padaugėjo iki 24, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Vinycios srities karinės administracijos vadovu Serhijumi Borzovu.„24 žuvusieji. Deja, šiandien ligoninėje mirė dar viena moteris, kuri buvo nudegusi 85 proc. savo kūno“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė S. Borzovas.Turimais duomenimis, šiuo metu ligoninėse gydomi 68 per šią ataką nukentėję žmonės, įskaitant keturis vaikus. Dar keturi žmonės laikomi dingusiais.„Ukrinform“ primena, kad Rusijos karinės pajėgos liepos 14 d. smūgiavo Vinyciai. Į miestą buvo paleistos trys sparnuotosios raketos „Kalibr“. Jos pataikė į biurų pastatą, tačiau smūgio metu buvo apgadinti ir aplinkiniai statiniai. Šalia esančioje stovėjimo aikštelėje užsiliepsnojo kelios dešimtys automobilių.

JAV pareigūnas atmeta Rusijos tvirtinimą, kad Vinycioje taikėsi į karinį objektąVienas JAV pareigūnas penktadienį atmetė Rusijos tvirtinimą, kad Ukrainos Vinycios mieste taikėsi į ukrainiečių oro pajėgų vadovybės ir Vakarų tiekėjų atstovų susitikimą, o ne į civilius.Per ketvirtadienio išpuolį žuvo 23 žmonės, įskaitant vaikus, praneša Kyjivas.„Neturiu jokios informacijos, kad kur nors netoliese būtų buvęs karinis taikinys“, – žurnalistams sakė aukšto rango gynybos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.„Tai atrodė kaip gyvenamasis namas“, – sakė pareigūnas, kuris taip pat patvirtino, kad Rusija raketą ketvirtadienį paleido iš povandeninio laivo.Šio pareigūno skaičiavimais, paremtais viešais pranešimais, per pastarąsias dvi savaites Rusijos smūgiai, įskaitant išpuolį Vinycioje, pareikalavo nuo 100 iki 150 Ukrainos civilių gyventojų gyvybių.Vinycia yra centrinis Ukrainos miestas, esantis už kelių šimtų kilometrų nuo fronto linijos, kur nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį buvo palyginti ramu.

Šeštadienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė Ukrainoje dislokuotiems savo šalies kariams suintensyvinti karo veiksmus, praneša agentūra „Reuters“. Pasak S. Šoigu, šio įsakymo tikslas yra užkirsti kelią galimoms „Kyjivo režimo“ atakoms prieš Donbasą ir kitas Ukrainos sritis.

Rusija apšaudė Ukrainos Nikopolio miestą, žuvo du žmonėsŠeštadienį Rusijos kariai apšaudė Ukrainos Nikopolio miestą, praneša agentūra „Sky News“, remdamasi Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba ir Dnipro srities gubernatoriumi.Pareigūnų duomenimis, po apšaudymo iš pastatų griuvėsių ištraukti dviejų žmonių kūnai.Pasak Dnipro srities gubernatoriaus Valentyno Rezničenkos, Rusija į miestą paleido 53 „Grad“ raketas.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko 38 140 kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko 38 140 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 16-osios Rusija taip pat neteko 1 677 tankų, 3 874 šarvuotųjų kovos mašinų, 846 artilerijos sistemų, 247 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 109 oro gynybos sistemų, 220 lėktuvų, 188 sraigtasparnių, 2 735 transporto priemonės ir degalų cisternos, 15 laivų, 687 dronų, 68 specialiosios technikos vienetų ir 162 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Rusija raketomis atakavo ir Charkivo sritį, žuvo trys žmonėsNaktį į šeštadienį Rusijos pajėgos raketomis atakavo Ukrainos Charkivo srityje išsidėsčiusį Čuhujivo miestą, žuvo trys žmonės ir dar trys sužeisti, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi šios srities gubernatoriumi Olehu Synehubovu.Pasak O. Synehubovo, atakos metu sunaikintas dviaukštis gyvenamasis pastatas, mokykla ir parduotuvė. Gelbėtojai naršo po jų griuvėsius.Policijos duomenimis, miestui smūgiuota apie 3 val. 30 min. vietos laiku. Į jį iš Rusijos teritorijoje esančio Belgorodo miesto paleistos iš viso keturios raketos.

Ukrainos šaltiniai: baigėsi Rusijos pajėgų „operacinė pauzė“Ukrainos šaltinių duomenimis, baigėsi Rusijos karinių pajėgų „operacinė pauzė“ ir dabar jos intensyvina atakas šalies rytuose.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo naujausioje karo veiksmų ataskaitoje teigė, kad per pastarąsias 24 val. ukrainiečiai atrėmė kelias Rusijos atakas Bachmuto kryptimi. „Atlikęs persigrupavimą, priešas dabar vėl puola Vuhlehirsko šiluminę elektrinę, kautynės tęsiasi“, – pažymėjo štabas.Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti negalima.Tačiau panašia informacija dalijasi JAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW). Pasak jame dirbančių karo ekspertų, Rusijos pajėgos baigia „operacinę pauzę“, kurią pradėjo, kai užėmė Sjeverodonecko ir Lysyčansko miestus. ISW duomenimis, šiuo metu vyksta tik nedidelio masto kautynės. „Tačiau jei „operacinė pauzė“ iš tiesų baigėsi, rusai per artimiausias 72 val. tęs ir intensyvins atakas“, – teigė institutas.

Ukraina: Rusija Zaporižios atominėje elektrinėje laiko raketasUkrainiečių branduolinė agentūra penktadienį pareiškė, kad Rusija naudoja didžiausią Europoje atominę elektrinę kaip bazę ginklams, įskaitant „raketų sistemas“, laikyti ir aplinkinėms Ukrainos teritorijoms apšaudyti.Pietryčių Ukrainoje, prie Dnipro upės, esančią Zaporižios atominę elektrinę nuo pirmųjų Maskvos invazijos savaičių kontroliuoja Rusija, nors ją vis dar valdo Ukrainos darbuotojai.Ukrainos branduolinės agentūros „Enerhoatom“ prezidentas penktadienį per televiziją transliuotame interviu sakė, kad padėtis yra „labai įtempta“, o elektrinę kontroliuoja iki 500 Rusijos karių.„Okupantai ten veža savo techniką, įskaitant raketų sistemas, iš kurių jie jau apšaudo kitą Dnipro upės krantą ir Nikopolio teritoriją“, – sakė Petro Kotinas, turėdamas omenyje netoliese esantį miestą.„Jie fiziškai kontroliuoja perimetrą. Okupantų sunkioji technika ir sunkvežimiai su ginklais ir sprogmenimis lieka Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje“, – sakė jis.„Spaudimas okupantams palikti elektrinės teritoriją yra nepakankamas“, – pridūrė jis.Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) „žaidžia kažkokius politinius žaidimus, balansuodama tarp Rusijos ir Ukrainos“, sakė P. Kotinas.TATENA teigė turinti apsilankyti elektrinėje, kad galėtų atlikti būtinus techninės priežiūros darbus.Kyjivas prieštarauja tokiam vizitui, o „Enerhoatom“ pareiškė, kad TATENA ekspertų kelionė į elektrinę tik legitimizuotų „branduolinių teroristų“ okupaciją.Ketvirtadienį TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) dar kartą pabrėžė, kad svarbu „turėti galimybę nuvykti į (Zaporižios atominę elektrinę), kad būtų galima atlikti svarbiausius saugos, saugumo ir garantijų užtikrinimo veiksmus“, sakoma pranešime.Jis taip pat „dar kartą išreiškė didėjantį susirūpinimą dėl sunkių ir sudėtingų sąlygų, su kuriomis susiduria Zaporižios atominės elektrinės darbuotojai, ir tokių sąlygų poveikio elektrinės saugai ir saugumui“.Agentūrai nepavyksta apsilankyti elektrinėje nuo pat vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.Zaporižios sritį, kuriame yra elektrinė, daugiausia kontroliuoja Maskva, o jai neteisėtai primestos administracijos pareigūnai ketvirtadienį pareiškė šiemet planuojantys referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.

Rusai okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojams grasina deportacijaProrusiškos laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų administracijos vietos gyventojams grasina deportacija, jei šie jų atžvilgiu pareikš kritiką.Atitinkamos priemonės tikslas – „palaikyti tvarką“ ir atremti „grėsmes sociopolitiniam stabilumui“, teigiama penktadienį pietinėse Zaporižios ir Chersono srityse paskelbtuose dekretuose. Gyventojai bus deportuojami, jei kritikuos valdžios institucijas ir Rusijos užsienio politiką, taip pat Rusijos kariuomenę. Analogiška priemone bus baudžiami ir nesankcionuotų demonstracijų ar politinės veiklos dalyviai ir asmenys, mėginsiantys trikdyti mokyklų darbą.Nepaisant to, kaip pranešama, deportacijos numatomos ne į Rusiją, o į ukrainiečių kontroliuojamą teritoriją.Rusijos pajėgos nuo savo įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 d. jau okupavo nemažą Pietų Ukrainos dalį. Būgštaujama, kad Maskva gali suorganizuoti referendumus dėl Chersono ir Zaporižios sričių prijungimo prie Rusijos.Šių dviejų Ukrainos sričių gyventojai nuolat protestuoja prieš savo naują valdžią.

Šeštadienio rytą Ukrainos sostinėje Kyjive aidėjo apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos, praneša agentūra „Sky News“.Sirenos gaudė Rusijos pajėgoms pastaruoju metu intensyvinant Ukrainos miestų apšaudymą ilgojo nuotolio ginklais. Per pastarąsias tris dienas tokios ginkluotės aukomis tapo mažiausiai 34 žmonės, dar dešimtys sužeista.

Odesoje Rusų raketa pataikė į civilinį objektą, praneša UNIAN. Skelbiama, kad Rusija pradėjo raketų ataką prieš miestą. Kaip rašoma portale, prieš smūgį mieste skambėjo oro pavojaus sirenos, o po smūgio įsiplieskė ugnis ir į dangų pakilo dūmų debesis. Vietos valdžia paprašė gyventojų nepublikuoti nuotraukų ar vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose.

Per raketų atakas Dnipre trys žmonės žuvo, 15 sužeistaTai savo „Telegram“ kanale paskelbė Dnepropetrovsko srities karinės administracijos pirmininkas Valentinas Rezničenka.Anot jo, raketos pataikė į pramonės įmonę ir šalia jos esančią judrią gatvę. Ši rusų ataka nusinešė 3 žmonių gyvybes, dar 15 buvo sužeista.

Ukraina: daugiausia civilių žuvo gegužės mėnesįPenktadienį per interviu BBC Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad Ukrainoje daugiausia civilių žuvo gegužę. Anot jo, per dieną tą mėnesį žūdavo iki 100 karių.O. Reznikovas pridūrė: „Tada priešo pranašumas buvo didžiausias, ypač Donbaso kryptimi – jie sunaudodavo iki tūkstančio artilerijos sviedinių per valandą. Tai buvo intensyvus spaudimas ir mes neturėjome galimybės į juos atsakyti“.

Meras: rusų pajėgos apšaudė Slovjanską kasetiniais šaudmenimis, yra žuvusiųjųRusų pajėgos apšaudė Slovjanską, esantį Donecko srityje, sviediniais iš raketų paleidimo sistemos MLRS.„Šiandien, liepos 15 d., Slovjanskas buvo dar kartą apšaudytas sviediniais iš MLRS. Vienas žmogus žuvo. Sužeistųjų skaičius tikslinamas", – pranešime sakė Slovjansko miesto meras Vadimas Liachas.

Per pastarąsias savaites Ukrainos pajėgų raketų smūgiai sunaikino daugiau nei 30 Rusijos karinių logistikos centrų ir gerokai sumažino Rusijos puolimo potencialą, penktadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas.Pareigūnas Oleksandras Motuzianykas pabrėžė Amerikos raketų sistemų HIMARS svarbą.

Rusų pajėgos užpuolė Kremenčuką ir DniprąPenktadienio, liepos 15 d., vakarą rusų pajėgos puolė Kremenčuką, esantį Poltavos srityje, ir Dnipro miestą.Pasak Poltavos srities karinės administracijos vadovo Dmitrijaus Lunino, 21:12 val. Kremenčuke griaudėjo sprogimai.„Išsami informacija bus pateikta vėliau“, – pridūrė jis.Priešo ataka įvyko po oro antskrydžio aliarmo, kuris truko nuo 19:51 iki 21:27 val.Tuo pačiu metu buvo pranešta apie galingus sprogimus Dnipro srityje, po kurių danguje buvo pastebėti juodi debesys.Dnipro meras Borisas Filatovas 21.10 val. perspėjo gyventojus: „Neikite iš slėptuvių“. Oro pavojaus signalas mieste ir rajone tęsėsi iki 21.26 val.https://t.me/uniannet/64421

Ukraina: iki 70 proc. Rusijos raketų yra nukreipiamos į taikius Ukrainos miestusUkrainos gynybos ministerija pareiškė, kad iki 70 proc. Rusijos raketų atakų yra nukreipiamos į taikius Ukrainos miestus.Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas sakė, kad tik 30 proc. visų Rusijos pajėgų atakų buvo nukreiptos į karinius objektus, o likusios buvo nukreiptos į taikius miestus, tokius kaip Mariupolis, Zaporožė ir Mykolajivas. Anot jo, Rusija turi būti pripažinta „teroristine valstybe“.

Iranas ramina Ukrainą, kad neparduos bepiločių orlaivių RusijaiIrano užsienio reikalų ministras patikino Kyjivą, kad jo šalis neketina parduoti Rusijai bepiločių orlaivių, nepaisant JAV tvirtinimų, kad taip gali nutikti.„Amerikiečių teiginiai šiuo klausimu yra nepagrįsti ir labiau propagandinis veiksmas prieš JAV prezidento J. Bideno kelionę į Izraelį“, – penktadienį savo kolegai iš Ukrainos Dmytro Kulebai sakė Hosseinas Amiras-Abdollahianas. Jo šalis visada buvo įsipareigojusi ieškoti Ukrainos krizės sprendimo diplomatijos keliu, sakė Irano vyriausiasis diplomatas, tai pranešė naujienų agentūra IRNA.J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pirmadienį sakė, kad yra požymių, jog Iranas nori paremti Rusijos karą Ukrainoje galimai tiekdamas Maskvai ginkluotus bepiločius orlaivius.

Ukraina skelbia gavusi pirmąsias raketų sistemas M270Ukraina penktadienį paskelbė, kad jai pristatytos pirmosios modernios raketų paleidimo sistemos M270, pastiprinančios augantį Vakarų tiekiamos toliašaudės artilerijos arsenalą.„Atvyko pirmosios salvinės raketų ugnies sistemos M270“, – socialinėje žiniasklaidoje  parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Jis nepaminėjo, kuri šalis jas atsiuntė.„Jos mūšio lauke bus gera draugija HIMARS“, – pridūrė jis, paminėdamas neseniai dislokuotas amerikietiškas tikslaus nutaikymo salvinės raketų ugnies sistemas.Kyjivas sako, kad tokia artilerija keičia dinamiką mūšio lauke.https://twitter.com/oleksiireznikov/status/1547965132000530434?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1547965132000530434%7Ctwgr%5E%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.theguardian.com%2Fworld%2Flive%2F2022%2Fjul%2F15%2Frussia-ukraine-war-live-rescuers-search-for-dozens-missing-in-vinnytsia-attack-war-overshadows-g20-meeting

EK priėmė pasiūlymą dėl Rusijai taikomų sankcijų išlaikymo ir suderinimo priemonių rinkinioEuropos Komisija penktadienį priėmė bendrą pasiūlymą dėl naujų priemonių, kuriomis siekiama išlaikyti ir sustiprinti šešių Rusijai taikomų plataus masto ir precedento neturinčių ES sankcijų rinkinių veiksmingumą, praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.Paskelbtame sankcijų išlaikymo ir suderinimo priemonių rinkinyje, siekiant užtikrinti didesnį teisinį tikrumą veiklos vykdytojams ir griežtesnį vykdymo užtikrinimą ES valstybėse narėse, paaiškinamos tam tikros nuostatos. Be to, ES sankcijos papildomai suderinamos su sąjungininkų ir partnerių, visų pirma G7 narių, sankcijomis. Svarbu tai, kad taip pakartojama ryžtinga Europos Komisijos pozicija apsaugoti apsirūpinimo maistu saugumą visame pasaulyje.Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Žiaurus Rusijos karas prieš Ukrainą nesilpsta. Todėl šiandien siūlome sugriežtinti Kremliui skausmingas ES sankcijas, veiksmingiau užtikrinti jų vykdymą ir pratęsti jų galiojimą iki 2023 m. sausio mėn. Už agresiją Maskva turi ir toliau mokėti didelę kainą.“„ES sankcijos griežtos ir skausmingos. Jos ir toliau taikomos V. Putinui ir Kremliui artimiems asmenims ir subjektams. Šiandien mūsų priimamos priemonės suderintos su tarptautinių partnerių, įskaitant G7, pozicija. Be šių priemonių, ES Tarybai taip pat pateiksiu pasiūlymų dėl daugiau asmenų ir subjektų įtraukimo į sąrašą, kad jų turtas būtų įšaldytas, o galimybės keliauti apribotos“, – sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis.Paskelbtomis priemonėmis bus nustatytas naujas draudimas iš Rusijos importuoti auksą, o kartu sustiprinta dvejopo naudojimo ir pažangiųjų technologijų eksporto kontrolė. Taip ES sankcijos bus labiau suderintos su G7 partnerių sankcijomis. Be to, siekiant patikimiau įgyvendinti turto įšaldymą, bus sugriežtinti informacijos teikimo reikalavimai.Priemonių rinkinyje taip pat pakartojama, kad ES sankcijos jokiu būdu nėra taikomos trečiųjų šalių ir Rusijos prekybai žemės ūkio produktais. Be to, tekste paaiškinama tiksli kai kurių finansinių ir ekonominių sankcijų taikymo sritis.Galiausiai siūloma pratęsti dabartinių ES sankcijų galiojimą šešiems mėnesiams, iki kitos peržiūros 2023 m. sausio mėnesio pabaigoje.Dabar priemones prieš priimdamos ES Taryboje svarstys valstybės narės.

Rusija paskelbė sankcijas 384 Japonijos įstatymų leidėjamsPenktadienį Rusija, reaguodama į tai, kad Tokijas prisijungė prie tarptautinių sankcijų Maskvai dėl Ukrainos, uždraudė 384 Japonijos įstatymų leidėjams atvykti į savo teritoriją.Rusijos užsienio reikalų ministerija įtraukė parlamentarus į juodąjį sąrašą ir išvardijo juos savo tinklalapyje bei apkaltino „užėmus nedraugišką, antirusišką poziciją ypač reiškiant nepagrįstus kaltinimus mūsų šaliai dėl specialiosios karinės operacijos Ukrainoje“.Liepos 1 d. Rusija paskelbė dekretą, kuriuo Japonijos akcijų paketas naftos ir dujų projekte „Sachalinas-2“ Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančioje Sachalino saloje perleidžiamas Rusijos operatoriui. Didžioji dalis projekto suskystintų gamtinių dujų (SGD) produkcijos iki šiol buvo tiekiama Japonijai. Tokijas anksčiau nurodė, kad tikisi išlaikyti savo akcijų paketą, ir sakė, jog dalyvavimas projekte yra būtinas Japonijos energetiniam saugumui, nes šalis labai priklausoma nuo iškastinio kuro importo. Maždaug 8 proc. Japonijos SGD importo iki šiol atkeliaudavo iš Rusijos.Gegužę Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė uždraudusi atvykti kelioms dešimtims Japonijos pareigūnų, įskaitant ministrą pirmininką Fumio Kishida, nes Tokijas prisijungė prie tarptautinių sankcijų Maskvai dėl jos karinės kampanijos Ukrainoje.

Vykstant karui Ukrainoje, donorai pažadėjo daugiau pagalbos MoldovaiPer donorų konferenciją penktadienį pažadėta šimtai milijonų eurų tolesnės pagalbos Moldovai, vienai skurdžiausių Europos valstybių, vykstant karui kaimyninėje Ukrainoje.Pasak Rumunijos užsienio reikalų ministro Bogdano Aurescu, penktadienį Bukarešte vykusioje konferencijoje, kurią kartu suorganizavo Vokietija ir Prancūzija, surinkta daugiau nei 600 mln. eurų parama. „Moldovos Respublika neturi būti ir nebus viena, siekdama jai reikalingų reformų“, – sakė jis.Konferencija įvyko po pirmojo susirinkimo balandį, kai daugiau nei 30 šalių ir tarptautinių grupių susitarė dėl 659,5 mln. eurų tiesioginės finansinės paramos. Tikimasi, kad Prancūzija vėliau šiais metais surengs dar vieną konferenciją toliau paremti 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, įsispraudusią tarp Ukrainos ir Rumunijos bei labai priklausomą nuo energijos tiekimų iš Rusijos.„Moldova yra maža šalis, o iššūkių, su kuriais ji susiduria šiandien, mastas viršija mūsų galimybes vieniems su jais susidoroti“, – vaizdo ryšiu per konferenciją sakė prezidentė Maia Sandu.Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 5,8 mln. žmonių, šimtai tūkstančių jų atvyko į Moldovą. Birželį Europos Sąjungos vadovai susitarė suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai, tuo parodant paramą Rusijos karo akivaizdoje. Moldova, kaip ir Ukraina prieš karą, irgi turi nedidelį atsiskyrusią regioną – Uždniestrę, ją ginkluoja ir remia Rusija.

„Visa atsakomybė“ dėl P. Urey mirties tenka Rusijai, sako JKJungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) penktadienį pareiškė, kad Rusijai tenka „visa atsakomybė“ už Paulo Urey mirtį, Maskvos remiamiems Ukrainos separatistams pranešus, kad mirė jų nelaisvėje laikytas britas.„Esu sukrėsta išgirdusi pranešimus apie Rusijos įgaliotinių į nelaisvę paimto brito humanitarinės pagalbos darbuotojo Paulo Urey mirtį Ukrainoje“, – sakė ji.„Rusija turi prisiimti visą atsakomybę už tai“, – pridūrė L. Truss.Donecko liaudies respublika (DLR) pasiskelbęs darinys anksčiau penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgų į nelaisvę Donecke paimtas P. Urey, savanoriškai teikęs pagalbą karo draskomoje šalyje, mirė.Nevyriausybinės organizacijos P. Urey apibūdina kaip Ukrainoje dirbusį humanitarinės pagalbos teikėją savanorį, o Maskvos remiami separatistai tvirtina, kad jis buvo „profesionalus karys“, esą dalyvavęs konfliktuose Afganistane, Irake, Libijoje ir Ukrainoje.Kyjivą remiantis tarptautinis legionas penktadienį naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine“ sakė, kad P. Urey buvo pagalbos darbuotojas.„Mus nuliūdino naujienos apie p. Urey mirtį... Jis nekovojo Ukrainoje. Jis buvo vienos humanitarinės organizacijos darbuotojas“, – paskelbė Tarptautinio legiono Ukrainai ginti (LIDU) spaudos tarnyba po separatistų pareiškimo, kad P. Urey buvo profesionalus karys.1977 metais gimęs P. Urey sirgo pirmo tipo diabetu ir jam buvo reguliariai reikalingas insulinas, sakė jo motina Linda Urey. Anksčiau ji sakė, kad visa šeima yra „labai susirūpinusi“.Anot DLR atstovės Darjos Morozovos, jis sirgo keliomis lėtinėmis ligomis ir buvo „depresyvios psichologinės būsenos“.„Nepaisant įtariamo nusikaltimo sunkumo, Paului Urey buvo suteikta tinkama medicininė pagalba“, – sakė ji.„Tačiau, turint galvoje diagnozes ir stresą, jis mirė liepos 10 dieną“, – pridūrė D. Morozova.Ji taip pat apkaltino Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą atsisakius aprūpinti P. Urey reikalingais vaistais.Humanitarinės organizacijos „Presidium Network“ teigimu, P. Urey buvo daug keliavęs humanitarinės pagalbos darbuotojas, aštuonerius metus dirbęs Afganistane.Apie P. Urey mirtį jo šeimai pranešė britų pareigūnai, nurodė organizacija. JK užsienio reikalų ministerija viešai nepatvirtino P. Urey mirties fakto, bet nurodė, kad „skubiai siekia Rusijos vyriausybės paaiškinimų“.45 metų P. Urey ir kitas britas, Dylanas Healy, buvo sulaikyti balandžio mėnesį patikrinimo poste netoli Zaporižios, maždaug 470 km į pietryčius nuo Kyjivo. Pranešama, kad abu vyrai stengėsi savarankiškai išvežti pažeidžiamus ukrainiečius iš karo zonos ir buvo areštuoti, kai važiavo padėti vienai moteriai ir dviem jos vaikams Zaporižioje.Vienas „Presidium Network“ įkūrėjų Dominikas Byrne'as (Dominikas Bernas) sakė, kad P. Urey nuolat buvo reikalingas insulinas.„Akivaizdu, kad jo gerove nesirūpinta, – sakė D. Byrne'as. – Rusijos valdžia ir Donecko liaudies respublika žinojo, kad jam reikalingas insulinas, bet visą tą laiką Raudonajam Kryžiui nebuvo leidžiama pasirūpinti jo gerove ir.... patikrinti jo realią būklę kalėjime.“Pasak D. Byrne'o, „daug agentūrų“, įskaitant britų vyriausybę ir Raudonąjį Kryžių, bergždžiai siekė, kad P. Urey būtų paleistas.„Oficialiai raginame jo pagrobėjus atiduoti jo palaikus ir padėti mums sugrąžinti juos į JK jo šeimai, – sakė D. Byrne'as. – Tikrai manome, jog tai nepaprastai svarbu, [jog tai] mažiausia, ką jie šiuo etapu gali padaryti.“Prorusiški separatistai paėmė į nelaisvę daug užsienio piliečių, kuriuos jie vadina samdiniais.Tarp jų yra britai Aidenas Aslinas ir Shaunas Pinneris, kuriuos teismas separatistų kontroliuojamoje Ukrainos dalyje birželį nuteisė mirti.Britanija išreiškė pasipiktinimą dėl mirties bausmių šiems dviem britams, balandžio mėnesį pasidavusiems Mariupolyje. Šį uostamiestį Ukrainos pietuose Rusijos pajėgos užėmė po ištisas savaites trukusios apgulties.

EK pristatė septintąjį sankcijų Rusijai paketąPenktadienį Europos Komisija (EK) pristatė septintąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriame, be kita ko, siūloma uždrausti aukso importą iš šios šalies.Naujausiu paketu Europos Sąjunga (ES) stiprina savo „griežtas sankcijas Kremliui“, sakoma EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime.Aukso importo iš Rusijos jau nebeįsileidžia Didžiojo septyneto (G7) grupės šalys. Jos atitinkamą žingsnį žengė dar birželį.ES šalys dabar vertins naująjį paketą ir spręs dėl jo priėmimo.

Rusija: netrukus bus pateiktas galutinis dokumentas dėl Ukrainos grūdų eksportoRusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad po šią savaitę Turkijoje vykusių derybų su Kyjivu netrukus bus parengtas „galutinis dokumentas“, skirtas grūdų eksportui iš Ukrainos uostų atblokuoti.„Netrukus bus baigtas galutinio „Juodosios jūros iniciatyvos“ dokumento kūrimo darbas“, – per valstybinę televiziją sakė Gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas.Stambulo derybos, kuriose dalyvavo Jungtinių Tautų (JT) ir Turkijos pareigūnai, buvo surengtos trečiadienį. Tai buvo pirmosios nuo kovo mėnesio tiesioginės Maskvos ir Kyjivo derybos, skirtos pasaulinei maisto krizei palengvinti. Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas vasarį pasiųsti kariuomenę į Ukrainą sutrikdė grūdų eksportą iš Ukrainos uostų ir pablogino maisto krizę visame pasaulyje. Ukraina yra viena didžiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje.I. Konašenkovas sakė, kad „konsultacijų dalyviai didžiąja dalimi pritarė“ Maskvos pasiūlymams. Jis nepateikė jokių detalių, tačiau teigė, kad pasiūlymai skirti „užtikrinti maisto gabenimą į užsienio valstybes, įskaitant Rusijos partneres“. Jis taip pat sakė, jog Maskva siekia neleisti, kad laivybos maršrutai būtų naudojami „ginklams ir karinei įrangai tiekti“ į Kyjivą.Kitą savaitę V. Putinas turi Irane susitikti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį pavadino tiesiogines derybas „vilties spinduliu siekiant palengvinti žmonių kančias ir numalšinti badą visame pasaulyje“.

Rusija aiškina, neva Vinycioje atakavo karinį objektąRusija pareiškė, kad jos ginkluotosios pajėgos Ukrainos Vinycios mieste ketvirtadienį atakavo karinį objektą, praneša agentūra „Reuters“.Pasak Gynybos ministerijos Maskvoje, atakos taikinyje buvo pastatas, kuriame aukšti Ukrainos kariuomenės pareigūnai susitikdavo su užsienio ginklų tiekėjais. Tačiau Kyjivas tokią versiją atmeta ir savo ruožtu skelbia, kad mieste, be kita ko, smogta kultūros centrui, kuriuo naudojosi karo veteranai.Ukrainos duomenimis, atakos metu žuvo 23 žmonės, įskaitant tris vaikus. Jauniausiajam buvo vos ketveri.Rusija nuolat neigia, kad savo invazijos į Ukrainą metu taikosi į civilius. Nepaisant to, daugėja įrodymų, kad Maskvos raketos vis skrieja į gyvenamąsias vietoves visoje Ukrainoje. Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimu, vasario 24 d. prasidėjęs karas jau pareikalavo tūkstančių civilių gyvybių.

Karo ekspertai paaiškino, ką iš tiesų reiškia Rusijos operatyvinė pauzėOkupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos valdžiai tebetrūksta personalo ir darbo jėgos, mano Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) darbuotojai.Liepos 14 d. paskelbtoje atskaitoje ISW ekspertai teigia, kad būtent su minėtosiomis priežastimis, jų nuomone, yra susijusi operatyvinė pauzė, kurią daro Rusijos karinė vadovybė.Pagrindinis Rusijos armijos prioritetas dabartiniame etape – sistemiški ir didelio masto Ukrainos civilinės infrastruktūros apšaudymai. Vinyciai suduotas raketinis smūgis – tokios taktikos dalis, rašoma ISW ataskaitoje.Lygiagrečiai tęsiami bandymai išduoti rusiškus pasus okupuotų Ukrainos pietinių rajonų gyventojams. Norėdami paskatinti pensininkus įgyti Rusijos Federacijos (RF) pilietybę, okupantai Melitopolyje įkūrė pensijų fondą, kuris aptarnaus didžiąją dalį Zaporožės srities gyventojų, teigiama dokumente.Chersone laukiama atvykstant „politinių jėgų“, kurios padės surengti prorusišką referendumą Chersono srityje.

Mirė rusų pajėgų Donecke į nelaisvę paimtas britasMirė Paulas Urey, Rusijos pajėgų į nelaisvę Donecke paimtas Jungtinės Karalystės pilietis, savanoriškai teikęs pagalbą karo draskomoje šalyje, penktadienį pranešė prorusiškų separatistų pareigūnai.„Jis mirė liepos 10-ąją“, – platformoje „Telegram“ sakė Donecko liaudies respublika (DLR) pasiskelbusio darinio atstovė Darja Morozova. Pasak jos, P. Urey sirgo diabetu.Nevyriausybinės organizacijos P. Urey apibūdina kaip Ukrainoje dirbusį humanitarinės pagalbos teikėją savanorį, o Maskvos remiami separatistai tvirtina, kad jis buvo „profesionalus karys“.

Karas Ukrainoje jau pražudė 352 vaikusNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 352 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 657 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Vitalijus Kimas: o jei ant Sankt Peterburgo universiteto nukristų penkios raketos?Rusų okupantai penktadienį smogė dviem Mykolajivo miesto universitetams – Pedagoginiam ir Admirolo Makarovo nacionaliniam laivų statybos universitetui. Apie tai Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas pranešė „Telegram“ vaizdo žinutėje.„Šiandien Rusijos teroristai atakavo du didžiausius Mykolajivo universitetus. [Paleido] bent 10 raketų. Dabar jie kėsinasi į mūsų švietimą. Prašau visų demokratinių šalių universitetų patvirtinti, kad Rusija yra tai, kas ji iš tikrųjų yra – teroristė“, rašė V. Kimas.Ukrainos portalas unian.net citavo V. Kimą: „Buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo tik du laivų statybos universitetai – Mykolajive ir Sankt Peterburge... Man štai kas įdomu: jie užblokavo mūsų uostus, jūrą, naikina uostus, dabar naikina laivų statybos universitetą. Kaip jie reaguotų, jei ant Sankt Peterburgo universiteto nukristų penkios raketos?“Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius pranešė, kad apšaudymo vietose jau dirba gelbėtojų komandos: „Dabar žinome apie du sužeistuosius. Šį kartą rašistai smogė Mykolajivui apie 7.50 val. ryto, puikiai žinodami, kad tokiu metu gatvėse jau būna daug žmonių. Tikri teroristai!“.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 38 tūkst. kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 38 tūkst. karių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 15-osios Rusija taip pat neteko 1 672 tankų, 3 866 šarvuotųjų kovos mašinų, 842 artilerijos sistemų, 247 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 109 oro gynybos sistemų, 220 lėktuvų, 188 sraigtasparnių, 2 731 transporto priemonės ir degalų cisternos, 15 laivų, 681 drono, 67 specialiosios technikos vienetų ir 155 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Ukrainoje likviduoti dar du rusų vadaiUkrainoje buvo nukauti dar du Rusijos Federacijos (RF) ginkluotųjų pajėgų vadai.Nukautas motorizuotųjų šaulių kuopai vadovavęs vyresnysis leitenantas Ondaras Aržanas, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas (Štirlicas).Remiantis jo duomenimis, taip pat Ukrainos teritorijoje nukautas okupantų liepsnovaidininkų būrio vadas leitenantas Kirilas Oleničius.„Kirilas Oleničius parodė „geros valios gestą“ – oficialiai denacifikavosi ir demilitarizavosi“, – pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas.

NVO: smarkiai padaugėjo palaidojimų Rusijos užimtose Ukrainos teritorijosePalydovinės nuotraukos ir antžeminiai vaizdai rodo, kad Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose smarkiai padaugėjo palaidojimų, teigiama penktadienį paskelbtoje ataskaitoje.Nevyriausybinis Informacinio atsparumo centras (CIR) išanalizavo palaidojimų vaizdus šešiose vietovėse – dvi iš jų jau anksčiau buvo užėmusios Rusijos pajėgos, o likusias pietų Ukrainoje tebekontroliuoja Maskva.„Atvirų šaltinių informacija gali suteikti beprecedentį prieinamumą už karo Ukrainoje fronto linijos ir į Rusijos pajėgų užimtas teritorijas“, – sakė CIR tyrimų direktorius Benjaminas Strickas.Ataskaitos autoriai teigė, kad Mariupolio Starokrymskės kapinėse per penkis mėnesius nuo spalio 21 iki kovo 28 dienos atsirado apie 1 000 naujų kapų.Daugiau – čia.

Rusija atakavo du universitetus MykolajiveĮ Ukrainos Mykolajivo mieste esančius du universitetus Rusija paleido raketas. Apie tai pranešė Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas. Tai įrodantį vaizdo įrašą jis publikavo socialiniame tinkle „Twitter“.„Mykolajivas. Mažiausiai 10 raketų. Dabar jie puola mūsų švietimo įstaigas“, – rašė jis.https://twitter.com/vitalij_kim/status/1547819048926208001

A. Baerbock atmeta galimybę švelninti sankcijas RusijaiVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock atmetė galimybę sušvelninti Rusijai po invazijos į Ukrainą įvestas sankcijas.Net ir toks žingsnis neužtikrintų dujų tiekimo iš Maskvos, „tačiau mes būtume šantažuojami dvigubai“, – sakė ji ketvirtadienį Brėmeno mieste vykusioje diskusijoje su piliečiais.Jei taptų priimtina, kad kas nors „brutaliausiu būdu“ pažeidinėja tarptautinę teisę, tai būtų „paskatinimas visiems tiems, kurie trypia žmogaus teises, laisvę ir demokratiją“.A. Baerbock pabrėžė, kad Vokietija rems Ukrainą „tol, kol jai mūsų reikės. Todėl mes ir toliau taikysime šias sankcijas ir kartu užtikrinsime, kad visuomenė mūsų šalyje nebūtų suskaldyta“.Vakarų valstybės nuo karo pradžios palaipsniui griežtino sankcijas Rusijai. Tačiau kairiosios partijos „Die Linke“ ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ politikai ragina jas sušvelninti, nes šios priemonės taip pat yra našta Vokietijos ekonomikai.

„Už Vinycią!“: ukrainiečiai atakavo rusų taikiniusKetvirtadienį ukrainiečių gynėjai sunaikino dar tris rusų amunicijos sandėlius ir vieną priešo karinę bazę Ukrainos pietuose, informuoja naujienų agentūra UNIAN. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Odesos karinės administracijos atstovas Sergejus Bračukas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė sėkmingas atakas Mykolajivo ir Chersono srityse. „Už Vinycią! Naujoji Kachovka. Bazės nebėra. Snigirevskio rajonas, Mykolajivo sritis. Amunicijos sandėlio nebėra. Baštankos rajonas, Mykolaivščina. Amunicijos sandėlio nebėra. Radenskas, Chersono sritis. Amunicijos sandėlio nebėra“, – rašo S. Bračukas.  Be to, Odesos karinės administracijos atstovas papasakojo apie „atvykėlius“ į Chersono srityje įsikūrusią Naujosios Majačkos gyvenvietę. Apie tai skelbiama ir regioniniuose telegramo kanaluose. Vietos gyventojų teigimu, raketa pataikė į sanatoriją, kurioje buvo apsistoję rusų okupantai. Po smūgio pastatas užsiliepsnojo. Vėliau S. Bračukas patikslino, kad penktadienį anksti ryte smogta priešo taikiniams Snihurivkoje, Naujojoje Majačkoje ir Čornobajivkoje. „Taip pat yra vietinių gyventojų informacijos ir apie Melitopolio rajoną“, – rašė pareigūnas. Savo ruožtu Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius pridūrė: „Darbas vyksta. Yra trys pirmieji svarbūs sprogdinimo atvejai. Charkivas, Vinycia, Mykolajivas. Tačiau jų bus daugiau. Daug daugiau.“ 

Vaizdo įraše užfiksuotas sprogimas VinyciojeUkrainos „Telegram“ kanaluose ir žiniasklaidoje publikuojamas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Rusijos raketa smogia Vinycai.Viename vaizdo įraše matyti miesto aikštė, joje vaikštinėja žmonės. Po smūgio žmonės krenta ant žemės ir bando dengtis nuo pabirusių nuolaužų. Netrukus aikštę uždengia dūmų kamuolys.https://twitter.com/censor_net/status/1547677253600808963

I. Venediktova: JAV prokurorai vyks į karo nusikaltimų vietasJungtinės Valstijos yra pasirengusios pasiųsti grupę prokurorų dirbti karo nusikaltimų Ukrainoje vietose, sakė Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova.„Valstybės formuoja advokatų grupę, kuri stovės šalia mūsų mūšio lauke už teisingumą. Be to, amerikiečių kolegos aktyviai plėtos paramą patariamajai grupei žiaurių nusikaltimų klausimais, kuri bendradarbiauja su Generaline prokuratūra“, – „Facebook“ socialiniame tinkle paskelbė I. Venediktova. Dieną prieš tai Hagoje buvo surengta konferencija, kurioje dalyvavo Ukrainos, Tarptautinio baudžiamojo teismo ir Europos teisminių institucijų atstovai. Joje buvo aptartas nusikaltimų, padarytų nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, tyrimo koordinavimas.

Charkove kasdien – iki penkių raketų atakųPer pastarąsias dvi savaites Charkove kasdien buvo užfiksuotos vidutiniškai iki penkių raketų atakų. Charkovo regioninės karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas tai pasakė interviu „Ukrinform“.„Jei kalbame apie raketų atakas, tai pastarąsias dvi savaites, deja, situacija yra stabili. Kiekvieną parą galime užfiksuoti vidutiniškai iki penkių raketų atakų. Rusijos kariai smogia gyvenamiesiems pastatams, švietimo įstaigoms, pramoninei zonai, laukams ir panašiai“, – sakė O. Sinegubovas.Pasak jo, iš pradžių atakos vykdavo nuo 23 iki 1 val., vėliau rusai pradėjo atakuoti apie 2 val. naktį, o pastaruoju metu intensyviausiai atakuoja paryčiais – nuo maždaug 3 iki 5 val. „Tačiau, pavyzdžiui, liepos 10 dieną apie 10 val. įvyko raketų smūgis“, – pridūrė O. Sinegubovas.Jis taip pat sakė, kad per pastarąsias kelias dienas buvo užfiksuoti aktyvūs priešo smūgiai iš kelių paleidimo raketų sistemų. Jis pažymėjo, kad smūgiai vykdomi tik civilinei ir kritinei infrastruktūrai, kuri neturi nieko bendra su kariniu sektoriumi.

Rusai tarp civilinių objektų slepia ginklus nuo naujų Ukrainos pajėgų smūgiųRusijos kariai bando išvengti naujų Ukrainos pajėgų smūgių į šaudmenų sandėlius. Rusai gabena savo atsargas į civilinius objektus. Tai teigiama naujausioje Amerikos Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje, skelbia UNIAN. Analitikai atkreipė dėmesį į pranešimą apie tai, jog okupantai organizuoja ginklų bazę Chersono dramos teatre.Be to, remiantis palydovinėmis nuotraukomis, nuo liepos 11 dienos Rusijos kariai dislokavo mažiausiai 6 „Su-25“ orlaivius Dzhankoy oro bazėje okupuotame Kryme. „Taip galbūt ruošiamasi Ukrainos dalinių oro antpuoliams“, – pripažįsta ekspertai.Analitikai šiame kontekste cituoja Melitopolio merą Ivaną Fedorovą, kuris sakė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos pradėjo slėpti karinę įrangą gyvenamuosiuose pastatuose.Liepos 13 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė galingus smūgius dviem Rusijos vadovavimo postams ir vienam sraigtasparniui Nova Kahovkoje, o Ukrainos žvalgyba informavo apie 40 sužeistų rusų karių hospitalizavimą Chersono ligoninėje.

ES pasmerkė Rusijos žiaurumus po raketų smūgio VinyciojeEuropos Sąjunga ketvirtadienį griežtai pasmerkė Rusijos kariuomenės vykdomus žiaurumus, per raketų smūgį Ukrainos centrinėje dalyje esančiame Vinycios mieste žuvus mažiausiai 23 žmonėms, įskaitant tris vaikus.„Šis žiaurumas Vinycioje yra naujausias iš ilgos virtinės brutalių atakų, nutaikytų į civilius ir civilę infrastruktūrą“, – sakoma ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio ir krizių valdymo komisaro Janezo Lenarčičiaus pranešime.„Negali būti nebaudžiamumo už pažeidimus ir nusikaltimus, vykdomus Rusijos pajėgų ir jų politinių viršininkų“, – pridūrė pareigūnai.

45 šalys susitarė bendradarbiauti tiriant Rusijos karo nusikaltimus UkrainojeHagoje vykusios Ukrainos atskaitomybės konferencijos dalyviai įsteigė dialogo grupę dėl Ukrainos atskaitomybės.Apie tai pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.Kaip minėta, 45 dalyvaujančios šalys susitarė dėl politinės deklaracijos dėl bendradarbiavimo.

Rusijos ambasadorius Londone: karas Ukrainoje „užsitęs“, jei JK ir toliau tieks ginklusAndrejus Kelinas „Sky“ laidai „Dermot Murnaghan“ sakė, kad Jungtinės Karalystės tiekiami ginklai dabar naudojami civilių gyventojų apšaudymui Donbaso regione Rytų Ukrainoje.„Jungtinė Karalystė supranta, kad nėra galimybės laimėti prieš Rusiją. Konfliktas užsitęs, jei JK ir toliau tieks ginklus, kurie dabar taip pat naudojami miestams ir civiliams žmonėms apšaudyti Donbase ir kitose srityse.“.

Rusija teigia Rytų Ukrainoje sunaikinusi šaliai siųstų JAV ginklųRusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad jos karinės oro pajėgos Rytų Ukrainoje sunaikino nemažai šaliai siųstų JAV haubicų „M777“, praneša agentūra „Reuters“.Ministerija pridūrė, kad, naudodama sparnuotąsias raketas „Kalibr“, pietinėje Zaporižios srityje taip pat smogė gamyklai, kurioje buvo ukrainiečiams priklausančių šarvuotųjų kovos mašinų.„Reuters“ šių ministerijos pareiškimų nepriklausomai patvirtinti negali.

Rusijos žiniasklaida: buvo apšaudyta autobusų stotis Donecke, žuvo du žmonėsRusijos žiniasklaida, cituodama pasiskelbusio DLR lyderį Denisą Pušiliną ir jo karines struktūras, pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį apšaudė „Centro“ autobusų stotį Donecko Vorošilovo rajone.Remiantis šiais pranešimais, apšaudymas lėmė dviejų miesto civilių žūtį, dar šeši buvo sužeisti.D. Pušilinas mano, kad ataka buvo atlikta iš 155 gabaritų M-777 haubicų. Tokias haubicas Ukrainai tiekia Jungtinės Valstijos.Ukrainos vadovybė ketvirtadienį nepatvirtino smūgių Doneckui. Karo sąlygomis BBC ne visada gali patikrinti šalių operatyvinius duomenis.

Rusija paskelbė pirmuosius komentarus apie ataką Vinycios miesteOficialus Rusijos atstovas pirmą kartą pakomentavo smūgį Vinycios miestui, dėl kurio žuvo 22 žmonės, įskaitant tris vaikus. Dar 39 žmonės vis dar yra dingę be žinios.Kalbėdamas forume Jungtinėse Tautose, Rusijos nuolatinės misijos prie JT vyresnysis patarėjas Jevgenijus Varganovas atsakė į Ukrainos atstovo žodžius apie ataką. „Rusija smogia tik kariniams objektams Ukrainoje. Smūgis Vinyciai buvo suduotas Karininkų rūmams, kur ruošėsi Ukrainos ginkluotosios pajėgos“, – sakė diplomatas.Sprendžiant iš filmuotos medžiagos iš įvykio vietos ir Ukrainos pareigūnų pareiškimų, Vinycios centre sprogo trys raketos: viena iš jų pataikė į Pareigūnų rūmus, antroji apgadino netoliese esantį biurų pastatą, o kita sprogo aikštėje.Tuo pačiu metu Karininkų namų pastatas Vinycioje naudojamas kaip koncertų salė ir kultūros centras – Ukrainos interneto svetainėse vis dar reklamuojama bilietai į ten planuojamus renginius.

Kyjivo meras: raketų ataka Vinycioje įrodo, kad Rusijos barbariškumui nėra galoUkrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pareiškė, kad ketvirtadienį Vinycios mieste surengta Rusijos raketų ataka įrodo, kad Maskvos barbariškumui nėra galo, rašo „Sky News“.„Rusijos teroristai įnirtingai tęsia taikių ukrainiečių genocidą. Šiandieniniai siaubingi vaizdai iš Vinycios įrodo, kad Rusijos barbariškumui nėra galo, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Klyčko. – Agresoriui gali būti taikomos tik itin griežtos sankcijos, jokio pataikavimo! O Ukraina turi sulaukti modernių ir galingų ginklų.“Kiek anksčiau panašiais žodžiais „Telegram“ dalijosi ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis ketvirtadienio smūgį Vinyciai įvardijo teroro aktu.Policijos duomenimis, maždaug 11 val. vietos laiku miesto centre nukrito trys raketos. Jos pataikė į biurų pastatą, tačiau smūgio metu buvo apgadinti ir aplinkiniai pastatai. Šalia esančioje stovėjimo aikštelėje užsiliepsnojo kelios dešimtys automobilių. Atakos metu žuvo mažiausiai 20 žmonių, įskaitant tris vaikus, o į medikus pagalbos kreipėsi dar 90 žmonių.

Ukrainos kontrpuolimas Chersono regione: jau išlaisvintos 44 gyvenvietėsUkrainos kariuomenės kariai atkovojo 44 Chersono regiono gyvenviečių kontrolę, tačiau didžioji regiono dalis vis dar yra laikinai okupuota. Apie tai paskelbė laikinai einantis regioninės karinės administracijos vadovo pareigas Dmitrijus Butriy, skelbia UNIAN.Pasak Butriy, išlaisvintos gyvenvietės labai kenčia, nes Rusijos kariuomenė juos nuolat apšaudo. Rusijos pajėgos taikosi į vaikų darželius, mokyklas ir gyvenamuosius pastatus.Iš viso Chersono regione yra 656 gyvenvietės, kurios laukia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atvykimo. Daugumą jų okupantai kontroliavo nuo pirmųjų karo dienų.Kaip jau rašė UNIAN, Chersono regiono gyventojai raginami skubiai evakuotis, o tie, kurie negali išvykti iš regiono, turėtų paruošti pastogę, taip pat vandens ir maisto tiekimą laikotarpiui, kai vyks regiono išlaisvinimas.

Rusai vėl užpuolė Gyvačių salą Įsibrovėliai iš Rusijos vėl užpuolė Odesos regione esančią Gyvačių salą. Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Odesos regioninės karinės administracijos atstovai, praneša UNIAN. „Rusai vėl smogė Gyvačių salai – jie kovoja už savo įrangos likučius“, - teigiama įraše. Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Rusijos okupantai užgrobė Gyvačių salą Juodojoje jūroje pirmosiomis visiškos invazijos į Ukrainą dienomis 2022 metų vasarį.Birželio 30-ąją po Ukrainos raketų ir artilerijos dalinių ugnies smūgių į Gyvačių saką Rusijos įsibrovėliai ją paliko. Rusijoje tai buvo vadinama geros valios gestu.Liepos 4 dieną Gyvačių saloje buvo iškelta Ukrainos vėliava. Šį rytą, liepos 14 d., paaiškėjo, kad okupantai užpuolė Gyvačių salą, bombos esą nukrito į jūrą netoli salos.

Vinycios mieste po atakų aukų skaičius jau išaugo iki 22Ukrainos nacionalinės policijos vadovo Ihorio Klimenko teigimu, per išpuolį centrinės Ukrainos Vinycios mieste žuvo mažiausiai 22 žmonės. Ukrainos Valstybinės pagalbos tarnybos duomenimis, tarp žuvusiųjų yra trys vaikai, o dešimtys žmonių vis dar yra dingę.Dar 52 žmonės, įskaitant keturis vaikus, buvo paguldyti į ligoninę, iš kurių 34 būklė sunki.I. Klimenko teigė, kad iki šiol buvo atpažinti tik šeši kūnai, todėl gali prireikti DNR tyrimų, kad būtų galima identifikuoti kitus palaikus.Pasak jo, 39 žmonės vis dar laikomi dingusiais be žinios.Per atakas buvo apgadinta daugiau nei 50 pastatų ir daugiau nei 40 automobilių, pridūrė I. Klimenko.Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylo Tymošenko teigimu, ataka buvo įvykdyta su rusiškomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, kurios buvo paleistos iš Juodojoje jūroje dislokuotų povandeninių laivų.„Priešas ir toliau laiko paruoštas 32 sparnuotąsias „Kalibr“ tipo raketas trijuose antvandeniniuose ir dviejuose povandeniniuose laivuose, taip pat yra du dideli desantiniai laivai Juodojoje jūroje“, - pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Okupuota Ukrainos Zaporižia rudenį surengs „referendumą“ dėl prisijungimo prie RusijosMaskvos remiama separatistų valdžia pietryčių Ukrainos Zaporižios regione ketvirtadienį pranešė planuojanti šiais metais surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.„Šį rudenį surengsime referendumą“, – sakė Maskvos paskirtos administracijos vadovas okupuotoje Zaporižios regiono dalyje Jevgenijus Balickis. Jis tvirtino, kad plebiscitas bus „skaidrus“. „Norime prisijungti prie Rusijos kaip Zaporižios regionas“, – sakė jis žurnalistams per Rusijos gynybos ministerijos surengtą spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo AFP.Pietiniai Ukrainos Chersono ir Zaporižios regionai nuo pirmųjų Maskvos karinės intervencijos savaičių daugiausia kontroliuojami Rusijos ir dabar jėga integruojami į Rusijos ekonomiką. Promaskvietiški pareigūnai nurodė, kad Maskva ketina likti Chersono regione ir didelėje jos kontroliuojamoje Zaporižios dalyje. Kremlius tęsia rusinimo kampaniją okupuotose Ukrainos teritorijose, išduoda Rusijos pasus vietos gyventojams ir pradėjo autobusų ir traukinių eismą tarp Maskvos aneksuoto Krymo ir Chersono bei Zaporižios regionų.Rusija 2014 m. atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Juodosios jūros Krymo pusiasalį, surengusi ten referendumą. Didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės balsavimo rezultatų nepripažino.

Zelenskis ragina įkurti specialų tribunolą Rusijos invazijai į Ukrainą tirtiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Hagoje vykusioje konferencijoje dėl karo nusikaltimų jo šalyje paragino įsteigti specialų tribunolą Rusijos invazijai į Ukrainą tirti.„Esamos teisminės institucijos negali patraukti visų kaltųjų atsakomybėn. Todėl reikalingas specialus tribunolas, kuris nagrinėtų Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą“, – vaizdo ryšiu susirinkusiesiems Hagoje sakė V. Zelenskis.

Didžioji Britanija žada skirti Ukrainos karo nusikaltimų tyrėjams beveik 3 mln. JAV doleriųDidžioji Britanija suteiks dar 2,5 mln. svarų (2,96 mln. JAV dolerių) paramos paketą Ukrainos prokurorams, tiriantiems įtariamus karo nusikaltimus, kuriuos įvykdė įsiveržusios Rusijos pajėgosBritanija Ukraina Rusija Nusikaltimai, paskelbė Užsienio reikalų ministerija.Į paketą bus įtrauktos mobilios teisingumo komandos, dirbsiančios galimų karo nusikaltimų vietose, iki 90 teisėjų mokymas ir teismo medicinos įrodymų rinkimas bei britų ekspertų parama tiriant seksualinį smurtą per konfliktą.Užsienio reikalų ministerijos ministro lordo Ahmado planuojamoje kalboje Ukrainos atskaitomybės konferencijoje Hagoje sakoma, kad „Ukrainoje daugėja įrodymų apie Rusijos pajėgų įvykdytus žiaurumus, įskaitant seksualinį smurtą“, Didžioji Britanija „tiesiogiai bendradarbiauja su Ukrainos generaline prokurore“, siekdama užtikrinti, kad „visi galimi karo nusikaltimai būtų visapusiškai ištirti, o atsakingi asmenys patraukti atsakomybėn“.

Arestovičius po šiurpios rusų atakos: atpildas bus jau šį vakarąUkrainos miestų centrų apšaudymas sparnuotosiomis raketomis – ne šiaip kariavimo taisyklių pažeidimas, bet logikos neigimas ir civilizacijos užkariavimas. Rusai būtinai turi atsakyti už šias atakas, Ukrainos ginkluotosios pajėgos tuo pasirūpins jau šį vakarą.Tai pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius, komentuodamas smūgius Vinycioje, Mykolajive ir Charkive.„Mes atakuosime juos. Jie – mus. Skirtumas toks, kad mes smogiame tik kariniams taikiniams, kiekvieną kartą kruopščiai įvertindami galimas atsitiktines civilių aukas. Jie atakuoja nekreipdami dėmesio į tokius dalykus, kiekvieną kartą įtraukdami papildomą efektą – taikių gyventojų terorą, arba tyčia siekia tokio efekto, kaip neseniai nutiko Mykolajive ir Charkive“, – pareiškė O. Arestovičius.„Visą parą trukęs miesto centro apšaudymas sparnuotosiomis raketomis – ne šiaip kariavimo taisyklių pažeidimas. Tai logikos neigimas ir civilizacijos užkariavimas. Ir civilizacija duoda atkirtį. Jis nebus greitas, nes nėra tokios galimybės. Bet kiekvienas toks smūgis paspartina civilizacijos veiksmus prieš anticivilizaciją: sankcijas, ginklų perdavimą mums. Bus dar daug mūsų smūgių, jų atsakomųjų smūgių, vėl mūsų, vėl jų. Putino režimui bus padarytas galas mūšio lauke, kitų būdų nėra. Šį vakarą Ukrainos ginkluotosios pajėgos privers juos atsakyti už Vinycią, Mykolajivą ir Charkivą“, – pažymėjo Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas.

https://www.delfi.lt/video/uzsienis/zelenskis-apie-ataka-vinycios-mieste-rusai-samoningai-naikina-civilius.d?id=90731289

Rusai Vinycios miestui smogė sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“Rusijos raketų atakos Ukrainos Vinycios mieste aukų – jau 20, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.„Šiuo metu turima duomenų apie 20 raketų atakos aukų, įskaitant tris vaikus“, – teigė K. Tymošenka. Pasak jo, rusai smogė miestui sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, kurias paleido iš Juodojoje jūroje dislokuoto povandeninio laivo. K. Tymošenkos teigimu, po atakos į medikus pagalbos kreipėsi dar 90 žmonių.Anksčiau ketvirtadienį šalies nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė apie smūgį Vinyciai. Turimais duomenimis, maždaug 11 val. vietos laiku miesto centre nukrito trys raketos. Jos pataikė į biurų pastatą, tačiau smūgio metu buvo apgadinti ir aplinkiniai pastatai. Šalia buvusioje stovėjimo aikštelėje užsiliepsnojo kelios dešimtys automobilių.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią ataką pavadino teroro aktu.

Maskva: Rusija tęs karinę kampaniją Ukrainoje, kol pasieks savo tikslusRusija ketina tęsti „specialiąją karinę operaciją“ prieš Ukrainą, kol bus pasiekti Maskvos užbrėžti tikslai, ketvirtadienį pareiškė rusų Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.Jis per spaudos konferenciją teigė, kad visos Vakarų valstybių pastangos stiprinti Ukrainos gynybą yra bevaisės.„Kad ir kaip Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės stengtųsi sustiprinti Kyjivo režimo kovinį potencialą, kaip ne kartą pareiškė Rusijos vadovybė, Rusijos vykdoma specialioji karinė operacija bus tęsiama, o visi šalies vadovybės iškelti tikslai ir užduotys bus įvykdyti“, – sakė M. Zacharova.Vis tik ji nepatikslino, kokius tikslus turi omenyje, nes Maskva nuo įsivežimo pradžios vasario 24 dieną jau ne kartą juos keitė.

Aukų skaičius Vinycios mieste išaugo iki 20, sužeista 90 žmonių.

Ukraina: Rusijos pareiškimai apie neteisėtą ginklų kontrabandą – propagandaUkraina trečiadienį apkaltino Rusiją skleidžiant propagandą apie neteisėtą ginklų kontrabandą Kyjivui kaunantis su įsiveržusiomis Maskvos pajėgomis ir pareiškė, kad atidžiai prižiūri Vakarų tiekiamų ginklų pristatymą į fronto linijas.„Visi Ukrainos gauti ginklai, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus, yra kruopščiai apskaitomi ir siunčiami į fronto liniją“, – sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.Šie jo komentarai pasirodė Europos Sąjungai šią savaitę pranešus, kad steigia Moldovoje kovos su organizuotu nusikalstamumu centrą, ypatingą dėmesį skirsiantį ginklų kontrabandai iš karo krečiamos kaimyninės Ukrainos.M. Podoliako teigimu, Vašingtono ir sąjungininkų iš Europos ginklų tiekimas Ukrainai yra „išlikimo klausimas“, o šių pristatymų priežiūra yra Kyjivo „prioritetas“.„Visi kiti „gandai“ yra banalūs propagandiniai išvedžiojimai, kuriais siekiama sutrikdyti tiekimą“, – pridūrė jis savo komentare socialiniame tinkle „Twitter“.Už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson apie steigiamą ES paramos centrą vidaus saugumui ir sienų valdymui paskelbė pirmadienį per Bendrijos vidaus reikalų ministrų susitikimą, į kurį buvo pakviesti ir ministrai iš ES nepriklausančių Ukrainos bei Moldovos.Susitikime Prahoje daugiausiai dėmesio buvo skirta grėsmei, kad ginklai, kurių daug tiekia Vakarai, iš Ukrainos kontrabanda gali būti išgabenami nusikaltėlių gaujoms Europoje apginkluoti.Ukrainoje nuo 2014 metų, kai promaskvietiški separatistai Donbase pradėjo konfliktą su Ukrainos pajėgomis ir paskelbė „nepriklausomas respublikas“, padaugėjo lengvųjų ginklų.

Ukraina vėl apšaudė Rusijos okupuotą Chersono sritįUkrainos kariuomenė skelbia vėl apšaudžiusi taikinius Rusijos dalinių užimtoje Chersono srityje šalies pietuose. Odesos karinės administracijos vadovas Serhijus Bračukas sakė, kad Nova Kachovkos mieste atakuotos dvi vadavietės ir aerodromas. Nukauta 13 priešo karių ir sunaikinti keli šarvuoti automobiliai. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.Nova Kachovkoje paskirta prorusiška administracija kalbėjo apie iš visi 30 Ukrainos paleistų raketų. Dauguma jų esą numušta. Rusų duomenimis, aukų nėra.Jau naktį į antradienį Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą Nova Kachovkoje. Ukraina pasiryžusi atsikovoti užimtas teritorijas.

Zelenskis po atakos Vinycioje: Rusija naikina civilius gyventojusPrezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ataka Vinycioje Rusijos pajėgos sąmoningai siekė terorizuoti civilius.„Kiekvieną dieną Rusija naikina civilius gyventojus, žudo Ukrainos vaikus, nukreipia raketas į civilius objektus. Kur nėra karinių [taikinių]. Kas tai, jeigu ne atviras terorizmo aktas?“ – sakoma prezidento žinutėje, paskelbtoje per platformą „Telegram“.Prieš smūgį Vinycioje Ukrainos prezidento biuras pranešė, kad per pastarąją parą Rusijos pajėgų atakos šalyje nusinešė kitų penkių civilių gyvybes, o dar aštuoni žmonės buvo sužeisti.Vidurio Ukraina pastaraisiais mėnesiais buvo laikoma santykinai saugiu prieglobsčiu, palyginti su rytiniu Donbaso regionu, kur per įnirtingas kovas Rusija užėmė kelis pramoninius miestus.Vinycia, kur gyvena apie 660 000 žmonių, yra maždaug už 260 km į pietvakarius nuo sostinės Kyjivo.

Auga aukų skaičius Vinycios miesteAtnaujintais duomenimis, per Rusijos raketų smūgį Vinycios mieste žuvo mažiausiai 12 žmonių, įskaitant vieną vaiką, taip pat kilo didelis gaisras, su kuriuo kovoja dešimtys ugniagesių.Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad per smūgius Vinycioje „žuvo 12 žmonių, įskaitant vieną kūdikį, dar 25 sužeisti“.Incidento vietoje kilusį gaisrą gesina 90 gelbėjimo tarnybos darbuotojų, sakoma pranešime.Nacionalinė policija nurodė, kad trys raketos pataikė į biurų pastatą ir apgadino aplink esančius gyvenamuosius namus mieste, esančiame į pietvakarius nuo sostinės Kyjivo. Kilus gaisrui, šalimais esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje taip pat supleškėjo apie 50 mašinų.

J. Yellen: karas Ukrainoje yra „didžiausias iššūkis“ pasaulio ekonomikaiJAV iždo sekretorė Janet Yellen ketvirtadienį, prieš G20 ministrų derybas Indonezijoje, pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje yra „didžiausias iššūkis“ pasaulio ekonomikai.„Didžiausią iššūkį mums šiandien kelia Rusija, – sakė ji spaudos konferencijoje kurortinėje Balio saloje. – Tarptautinė bendruomenė turi aiškiai suvokti jo (prezidento Vladimiro Putino) karo ekonomines ir humanitarines pasekmes“.Balyje penktadienį ir šeštadienį vyks 20 galingiausių pasaulio valstybių finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimai.Karas sukėlė sparčią infliaciją tuo metu, kai pasaulis stengėsi atgaivinti ekonomiką po COVID-19 pandemijos, maža to, dėl jo kilo visuotinio bado ir skurdo pavojus.J. Yellen sakė, kad susitikime ji toliau ragins G20 sąjungininkes nustatyti Rusijos naftos kainų viršutinę ribą, kad būtų užkirstas kelias pinigams tekėti į V. Putino karo biudžetą, ir spaus Maskvą nutraukti invaziją, kartu sumažinant energijos kainas.Tačiau ji atsisakė komentuoti, ar Vakarų pareigūnai surengs kelių šalių pasipriešinimą, kaip tai buvo padaryta per G20 susitikimą Vašingtone balandžio mėnesį.„Negalima grįžti prie įprastinių santykių, – sakė ji. – Galiu jus užtikrinti, kad tikrai tikiuosi kuo griežčiau išreikšti savo požiūrį į Rusijos invaziją... kalbėti apie jos poveikį Ukrainai bei visai pasaulio ekonomikai ir ją pasmerkti“.„Tikiuosi, kad daugelis mano kolegų padarys tą patį“, – akcentavo ji.Rusijos finansų ministras nedalyvaus Balyje vyksiančiose derybose, o į jas kreipsis virtualiai, praėjus savaitei po to, kai užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsidūrė G20 kolegų, kritikavusių Maskvos karinę invaziją, opozicijoje.

Vinycios mieste – Rusijos raketų smūgiaiĮ pietvakarių Ukrainos Vinycios miestą ketvirtadienį skriejo Rusijos raketos. Pranešama, kad mažiausiai 6 žmonės sužeisti, du žuvo, tarp jų – mažametis. Pirminiais duomenimis, į pastatą su biuro patalpomis pataikė 3 rusiškos raketos. Nuo smūgių nukentėjo ir šalia esantys gyvenamieji pastatai.https://twitter.com/DefenceU/status/1547511988288475137

ESBO reiškia „nerimą“ dėl Ukrainoje veikiančių Rusijos „filtravimo centrų“Ketvirtadienį paskelbtoje didžiausios pasaulyje saugumo institucijos ataskaitoje pareikštas „didelis susirūpinimas“ dėl įtariamo netinkamo elgesio su dešimtimis tūkstančių ukrainiečių vadinamuosiuose filtravimo centruose, kuriuos Rusija įsteigė Ukrainoje.„Yra pranešimų, liudijančių, kad tokiuose centruose žmonės yra žiauriai tardomi, o jų kūnai žeminančiai apžiūrimi“, – rašoma 115 puslapių ataskaitoje, su kuria susipažino agentūra AFP, o tokių centrų steigimas vadinamas „nerimą keliančia“ įvykių raida.Joje priduriama, kad asmenys, kurie, kaip nustatyta, bendradarbiavo su Kyjivu, „dažnai paprasčiausiai dingsta“, o kai kurie iš jų esą perkeliami į Rusijos kontroliuojamas teritorijas, kur yra sulaikomi ar net nužudomi.Ataskaita parengta remiantis trijų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) paskirtų ekspertų misija, kuri nuo balandžio 1 iki birželio 25 dienos stebėjo karą Ukrainoje.Tai buvo antroji ESBO misija po panašios misijos, apėmusios laikotarpį nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną iki balandžio 1 dienos.Jau ankstesnė misija aptiko „aiškių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“.Antroji misija taip pat nustatė „rimtų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, ypač Bučos ir Irpinės miestuose, kuriuose lankėsi.„Kankinimų ir netinkamo elgesio požymiai ant nužudytų civilių lavonų taip pat rodo, kad nepaisoma humaniškumo principo“, – teigiama ataskaitoje.Joje rašoma, kad per karą ne kartą užfiksuotas tikslingas civilių žudymas, prievartavimas, grobimai ir masiniai trėmimai.„Antroji misija yra labai susirūpinusi dėl blogo elgesio su ukrainiečių civiliais vadinamuosiuose filtravimo centruose“, – pažymima ataskaitoje.Kyjivo ir humanitarinių organizacijų duomenimis, į šiuos centrus separatistinėje Donecko liaudies respublikoje atvežama dešimtys tūkstančių civilių, kurie paskui deportuojami į Rusiją, sakoma ataskaitoje. Ten registruojami jų asmens duomenys, imami pirštų atspaudai ir daromos asmens tapatybės dokumentų kopijos.Pasak Ukrainos ambasadoriaus prie ESBO Jevhenijaus Cymbaliuko, Rusijos okupuotose teritorijose yra apie 20 tokių centrų, sakoma ataskaitoje.

Apšaudomi Ukrainos Mykolajivo ir Kramatorsko miestaiRusų pajėgos toliau apšaudo Pietų Ukrainos Mykolajivo miestą, „Telegram“ kanale pranešė meras Oleksandras Senkevyčius. Esą smogta keliems civiliniams pastatams. Prie jų jau atvyko gelbėtojai, informuoja agentūra „Reuters“.Rusų pajėgos puola ir Kramatorsko miestą Donbase Rytų Ukrainoje. Raketos smigo į miesto pramoninį rajoną, feisbuke rašo meras Oleksandras Hončarenka.Kai kuriose miesto dalyse dingo elektra. Kramatorskas yra Donecko srityje, kuri kartu su Luhansko regionu sudaro pramoninį Donbasą. Rusijai paskelbus, kad visiškai užėmė Luhnaską, dabar jos puolimas sutelktas į Donecką.

JT vadovas: žengtas svarbus žingsnis dėl grūdų krizėsGinče dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso duomenimis, pasiektas pirmasis persilaužimas. Per JT, Ukrainos, Rusijos ir Turkijos atstovų derybas Stambule žengtas „svarbus žingsnis“, - trečiadienį žurnalistams Niujorke sakė A. Guterresas. „Šiandien mes pagaliau turime šiek tiek vilties“, - pridūrė jis, tačiau detalių neatskleidė. A. Guterresas sakė: „Reikės dar daugiau techninio darbo, kad šiandieninė pažanga materializuotųsi“.Tarptautinė bendruomenė daug savaičių reikalauja iš Rusijos leisti eksportuoti Ukrainos grūdus. Ukraina skundžiasi, kad rusų karinis laivynas blokuoja jos uostus Juodojoje jūroje. Rusija neigia trukdanti grūdų eksportui. Abi šalys yra tarp didžiausių grūdų eksportuotojų ir vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant pasaulio aprūpinimą maistu.

Ekspertai: Maskva sugalvojo, ką daryti vietoj mobilizacijosKaro tyrimų instituto (ISW) analitikai daro prielaidą, kad Kremlius įsakė Rusijos Federacijos (RF) regionams formuoti „savanorių batalionus“ ir juos siųsti kariauti į Ukrainą.Tikėtina, kad Kremlius, užuot paskelbęs dalinę arba visuotinę mobilizaciją, įsakė Rusijos regionams formuoti „savanorių batalionus“, kurie turi prisidėti prie invazijos į Ukrainą.Rusijos žiniasklaida informavo, kad už šešių mėnesių trukmės tarnybos sutartį RF vyrams siūlomas 3750–6000 JAV dolerių (3740–5983 eurų) užmokestis.Instituto analitikai pažymi, kad batalionai gali būti formuojami iš 34 tūkst. atvykusių kareivių, jeigu kiekvienas RF regionas suburs bent vieną karinį dalinį, kurį sudaro 400 žmonių.„Visai įmanoma, kad kai kurie RF subjektai gali atidėti batalionų formavimą arba šiame procese nedalyvauti. Tuo tarpu Volgograde esantys oficialieji asmenys, kaip pranešama, apie naujų padalinių formavimą nieko nekalba. Suformuoti batalionai šiuo metu vyksta į poligonus ir, tikėtina, iki rugpjūčio pabaigos baigs mėnesio trukmės mokymus, tačiau per tokį trumpą laikotarpį jų neįmanoma tinkamai paruošti koviniams veiksmams“, – teigiama pranešime.

Rusija bandė bombarduoti Gyvačių saląNaktį Rusija bandė bombarduoti Gyvačių salą, iš kurios Maskvos pajėgos neseniai pasitraukė. Kaip skelbia Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“, liepos 13-osios naktį du Rusijos naikintuvai bandė smogti strateginei Gyvačių salai, tačiau ataka nepavyko, bombos nukrito į jūrą.

Ukraina tikisi iš JAV ilgesnio nuotolio raketųKare prieš Rusiją Ukraina tikisi iš JAV ilgesnio nuotolio raketų. „Mūsu valstybė visais lygiais kalbasi su JAV atstovais dėl ilgesnio nuotolio raketų  HIMARS sistemoms perdavimo“, - trečiadienį per Ukrainos televiziją sakė parlamento Gynybos komiteto narys Fediras Venislavskis. Šiuo metu kariuomenė turi tik maždaug 70 km galinčių skrieti sviedinių šio tipo raketų paleidimo sistemoms. Tačiau yra raketų, galinčių smogti taikiniams, esantiems 300 ir 500 km atstumu.Praėjusiomis dienomis Ukrainos pajėgos iš HIMARS sistemų sėkmingai atakavo keliolika rusų taikinių. Kyjivas, be to, naudoja mažesnio tikslumo sovietinio tipo raketas „Točka U“, galinčias skrieti iki 120 km.Ukrainos ir JAV kariai galimais taikiniais jau įvardijo tiltus, vedančius iš Rusijos žemyninės dalies į 2014-aisiais aneksuotą Krymo pusiasalį. Tačiau fronto linija nuo Krymo tilto nutolusi per maždaug 260 km. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tokius planus pavadino teroru, tačiau patikino, kad tiltas pakankamai gerai apsaugotas nuo tokių atakų.Anot JAV žiniasklaidos, reikalavimas dėl ilgesnio nuotolio raketų vertinamas prieštaringai. Būgštaujama, kad Ukrainos pajėgos amerikietiškais ginklais gali pulti taikinius Rusijos teritorijoje. Tai dar labiau padidintų įtampą tarp JAV ir Rusijos.

Zelenskis žada pasauliui grūdus, rusams – tribunoląUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad yra didelė tikimybė, kad jau netrukus bus atblokuotas grūdų eksportas. „Ukrainos delegacija man pranešė, kad pasiekta tam tikros pažangos“, - sakė jis trečiadienį savo vaizdo kreipimesi. Jis turėjo omenyje derybas Turkijoje dėl Rusijos vykdomos Ukrainos uostų blokados nutraukimo. Jei pavyks pašalinti Rusijos grėsmę laivybai Juodojoje jūroje, globali maisto produktų krizė sušvelnės, patikino V. Zelenskis. Ukraina prieš karą buvo viena didžiausių grūdų eksportuotojų.Ukrainos prezidentas, be to, vaizdo kreipimesi užsiminė apie ketvirtadienį planuojamą jo kalbą Hagoje vyksiančiame forume dėl baudžiamojo persekiojimo už karo nusikaltimus Ukrainoje. „Mes turime taip koordinuoti savo pastangas, kad visi kaltieji sulauktų teisingų bausmių“, - sakė V. Zelenskis. Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios registruota daug karo nusikaltimų ir prieš civilius gyventojus. V. Zelenskis teigė neabejojantis, kad nusikaltėliai stos prieš tarptautinį tribunolą.

Landsbergis dalyvauja konferencijoje dėl Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimusUžsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvauja tarptautinėje konferencijoje Hagoje dėl Rusijos atsakomybės už Ukrainoje vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus ir karo nusikaltimus.Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), konferencijoje aptariami veiksmai, kurių imasi tarptautinė bendrija, siekdama agresorės Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos atsakomybės už jų vykdomus nusikaltimus žmoniškumui, karo ir kitus tarptautinius nusikaltimus, tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimus.Taip pat bus diskutuojama dėl tinkamo šių nusikaltimų įrodymų dokumentavimo ir surinkimo, karo Ukrainoje liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos, koordinuojami būsimi žingsniai, siekiant agresorių atsakomybės.Konferencijoje organizuoja Nyderlandų užsienio reikalų ministerija kartu su Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūra ir Europos Komisija, nurodo URM.Konferencijoje dalyvauja 60 valstybių aukšto lygio pareigūnai bei pagrindinių tarptautinių organizacijų – Tarptautinio baudžiamojo teismo, Jungtinių Tautų, Europos Komisijos, Europos Tarybos, Eurojusto atstovai.

Kijevas apkaltino Rusiją „ekocidu“Karas Ukrainoje lėmė didelės dalies šalies miškų sunaikinimą, vandens telkinių taršą, o Ukrainos laukai virto minų laukais, savo kolegoms iš ES šalių sakė laikinai einantis Ukrainos aplinkos ministro pareigas Ruslanas Streletsas, skelbia BBC.Neoficialiame susitikime Prahoje, R. Streletsas sakė, kad dėl Rusijos invazijos apgadinta 3 mln. hektarų Ukrainos miškų.Pasak jo, šalyje užregistruota mažiausiai 260 „ekocido“ atvejų ir daugiau nei 2 000 žalos aplinkai atvejų, o penktadaliui visų Ukrainos saugomų teritorijų gresia pavojus.„Jei raketa atsitrenkia į nacionalinį parką, kuriame turėjome mišką, ir kai sudega 1 000 hektarų miško, manome, kad tai „ekocidas“, – tvirtino R. Streletsas. „Kodėl Rusija naikina laukinius gyvūnus? Laukiniai gyvūnai negali apsiginti, bet į juos šaudoma raketomis. Argi ne ekocidas?“ – pridūrė jis.Pasak R. Streletso, Rusijos kariuomenė taip pat smogė daugiau nei 40 naftos sandėlių, esančių Ukrainos teritorijoje, o tai sukėlė didelę oro taršą.ES aplinkos ministrai susitarė padėti Kijevui tiksliau įvertinti žalą aplinkai, taip pat pažadėjo suteikti finansinę paramą.

V. Zelenskis sveikina pažangą siekiant susitarimo dėl grūdų eksportoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palankiai įvertino pažangos ženklus derybose, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, siekiant užtikrinti saugų prekybinės laivybos įplaukimą į Ukrainos uostus ir iš jų.Kasdieniame kreipimesi V. Zelenskis sakė: „Iš tiesų dedame dideles pastangas, kad atkurtume maisto tiekimą pasaulio rinkai. Esu dėkingas Jungtinėms Tautoms ir Turkijai už atitinkamas pastangas“.„Šios istorijos sėkmė reikalinga ne tik mūsų valstybei, bet ir, neperdedant, visam pasauliui. Jei pavyks pašalinti Rusijos grėsmę laivybai Juodojoje jūroje, tai panaikins pasaulinės maisto krizės aštrumą“, - teigė Ukrainos prezidentas. Jis pridūrė, kad Ukrainos delegacija jam pranešė, kad „buvo padaryta tam tikra pažanga“.„Dėl detalių susitarsime su JT generaliniu sekretoriumi artimiausiomis dienomis“, – sakė V. Zelenskis.

Ukraina nutraukė diplomatinius santykius su Šiaurės KorėjaUkraina nutraukia diplomatinius santykius su Šiaurės Korėja, reaguodama į tai, kad Pchenjanas pripažino pasiskelbusius DLR ir LLR, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.„Ukrainos užsienio reikalų ministerija griežtai smerkia tai, kad Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika pripažino Rusijos Federacijos laikinai okupuotų Donecko ir Luhansko regionų „nepriklausomybę“, – sakoma ministerijos pareiškime. Ukraina šį sprendimą laiko Pchenjano bandymu pakenkti Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei šiurkščiu JT Chartijos ir pagrindinių tarptautinės teisės normų bei principų pažeidimu.„Šiaurės Korėjos pripažinimas Rusijos okupacinių režimų Donecko ir Luhansko regionuose yra negaliojantis. Tai neturės jokių teisinių pasekmių ir nepakeis tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos sienų“, – sakoma pareiškime.

Rusai sunaikino Ukrainos porceliano dirbinių gamykląUNIAN praneša, jog Rusijos pajėgos sudavė smūgį regiono ekonomikai: apšaudė porceliano keramikos dirbinių gamybos gamyklą Slavianske. Laimė, aukų nebuvo, tačiau yra daug sugadinto turto.Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Donecko regioninės karinės administracijos pirmininkas Pavelas Kyrylenko.„Slaviansko gamykla „Dzeuso keramika“ yra dar vienas Rusijos okupantų taikinys Donecko regione. Šį vakarą gamyklos patalpos buvo apšaudytos. Laimei, aukų nebuvo, tačiau yra daug sugadinto turto. „Dzeuso keramika“ yra pirmaujantis gamintojas savo pramonėje. Jų produktus naudoja didžiausios prekybos šalys, jie perkami Europos Sąjungoje, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje“, - teigė P Kyrylenko. Pasak jo, tokios gamyklos sunaikinimas yra rimtas smūgis regiono ekonomikai.

ES atsisako pripažinti naujus Rusijos pasus ukrainiečiamsEuropos Sąjunga (ES) ir toliau nepripažins naujų Rusijos pasų, išduodamų ukrainiečiams, trečiadienį pareiškė bloko vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis.J. Borrellis tviteryje pareiškė, kad tai „dar vienas akivaizdus Ukrainos suvereniteto pažeidimas“, ir pakartojo ES nepritarimą šiai politikai.Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo išplečiamos Rusijos pasų išdavimo taisyklės gyventojams visose Ukrainos dalyse. Anksčiau tai buvo taikoma tik atsiskyrusiuose Rytų Ukrainos regionuose, kuriuos kontroliavo Maskvos remiami separatistai, tokia politika buvo vykdoma nuo 2019 metų.Pasak Rusijos naujienų agentūros TASS, per pastaruosius trejus metus Rusijos pilietybę supaprastinta tvarka gavo daugiau nei 800 tūkst. žmonių Rytų Ukrainos separatistiniuose regionuose. Rusija taip pat pradėjo siūlyti pasus žmonėms ir tuose regionuose, kuriuos okupavo, vasarį įsiveržusi į Ukrainą. Tai didina susirūpinimą, kad ji planuoja juos aneksuoti, kaip 2014 m. aneksavo Krymą.

Ukraina teigia, kad pareiškimai dėl ginklų kontrabandos yra Rusijos propagandaUkraina trečiadienį apkaltino Rusiją skleidžiant propagandą apie nelegalios ginklų kontrabandos plitimą, kilusį po Maskvos invazijos, ir pareiškė, kad atidžiai stebi Vakarų tiekiamų ginklų pristatymą į fronto linijas. „Visi ginklai, kuriuos gavo Ukraina, įskaitant ilgojo nuotolio, yra kruopščiai apskaitomi ir siunčiami į frontą“, – sakė Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas.Jis komentavo Europos Sąjungai (ES) šią savaitę paskelbus, kad Moldovoje įkurs centrą, skirtą kovai su organizuotu nusikalstamumu, ypač ginklų kontrabanda iš karo krečiamos kaimyninės Ukrainos. M. Podoliakas Vašingtono ir Europos sąjungininkių ginklų tiekimą vadino Ukrainos „išlikimo reikalu“ ir teigė, kad tų tiekimų priežiūra yra jo vyriausybės „prioritetas“. „Visi kiti „gandai“ yra banalus propagandinis triukas, siekiant sutrikdyti tiekimą“, – pridūrė jis tviteryje.ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pirmadienį vykusiame ES vidaus reikalų ministrų susitikime, išplėstame įtraukiant kolegas iš ES nepriklausančių šalių Ukrainos ir Moldovos, paskelbė apie ES paramos centrą vidaus saugumui ir sienų valdymui. Susitikime Prahoje daugiausia dėmesio skirta grėsmei, kad ginklai, taip pat ir gauti iš Vakarų, kontrabanda išgabenami iš Ukrainos nusikaltėlių gaujoms Europoje apginkluoti.Smulkūs ginklai tapo vis labiau prieinami Ukrainoje nuo 2014 m., kai dvi Maskvos remiamų separatistų valstybėlės atsiskyrė nuo Kyjivo ir pradėjo ginkluotą konfliktą su Ukrainos armija.

Ukraina: Zaporožės regione suduoti du Rusijos raketų smūgiaiPasak regiono karinės administracijos, Zaporožės regione buvo surengti du Rusijos raketų smūgiai. Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko trečiadienį sakė, kad vienas iš raketų smūgių Zaporožėje sužeidė septynis žmones, skelbia CNN.„Vienoje iš įmonių nukentėjo... Septyni žmonės buvo sužeisti. Įmonės vadovas išvežė darbuotojus į slėptuvę, greičiausiai tai išgelbėjo jų gyvybes“, - teigė K. Tymošenko. Antskrydžiai surengti Ukrainai intensyviau naudojant tolimojo nuotolio artilerijos ir raketų sistemas.„Per pastarąsias dvi savaites situacija tapo daug įtemptesnė, nes buvo visiškai sunaikinta viena iš Rusijos karinių bazių, susprogdintas geležinkelio tiltas, nuo bėgių nuriedėjo šarvuotas traukinys“, – sakė okupuoto Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.Antradienį netoli Myrne kaimo, esančio už kelių kilometrų nuo Melitopolio, buvo sunaikinta kita rusų naudojama karinė bazė, pridūrė jis.CNN negali patvirtinti atakos prieš Myrne bazę.

Prorusiški separatistai teigia, kad Šiaurės Korėja pripažino jų vadinamąsias respublikasProrusiški separatistai Rytų Ukrainoje trečiadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėja pripažino jų pasiskelbusias vadinamąsias Donecko ir Luhansko liaudies respublikas. Praėjusio mėnesio pabaigoje tą patį padarė Rusijos sąjungininkė Sirija ir pati Rusija prieš pat vasario 24 d. pradėdama karinę operaciją Ukrainoje, sakė jie.Separatistų atstovybė Maskvoje „Telegram“ kanale paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kaip jos vadinamoji ambasadorė Olga Makejeva gauna, kaip ji sakė, Šiaurės Korėjos ambasadoriaus Sin Hong Cholo pripažinimo raštą. Prieš tai Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas paskelbė, kad Pchenjanas pripažino darinį. „Donecko liaudies respublikos tarptautinis statusas toliau auga“, – sakė jis. „Tai nauja mūsų diplomatijos pergalė“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.Vėliau kitos Rytų Ukrainos separatistinės pasiskelbusios Luhansko liaudies respublikos atstovas taip pat sakė, kad ją pripažino Šiaurės Korėja. Kol kas Šiaurės Korėjos komentarų nebuvo.Doneckas ir kaimyninis Luhanskas yra Donbaso anglių regione Rytų Ukrainoje. Nuo 2014 metų šį regioną iš dalies kontroliuoja prorusiškos pajėgos, tai sutapo su Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija. 2022 m. puolimą Rusija iš dalies teisina poreikiu apsaugoti du separatistinius subjektus.Donecko separatistai antradienį atidarė savo „ambasadą“ Maskvoje ir jau tuomet pareiškė, kad derasi su Šiaurės Korėja dėl galimo pripažinimo. Separatistų pareigūnai jau seniai sako norintys, kad jų regionai galiausiai prisijungtų prie Rusijos. Tačiau jų užsienio reikalų ministerijos vadovė Natalija Nikanorova antradienį sakė, kad pagrindinis tikslas – „išlaisvinti respubliką“. „Po to bus referendumas“, – sakė ji.

JT pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 d. sieną kirto daugiau nei 9 milijonai žmonių.

Turkija: Stambule pasibaigė Rusijos ir Ukrainos derybos dėl grūdųRusijos ir Ukrainos gynybos delegacijos baigė derybas už uždarų durų dėl grūdų eksporto per Juodąją jūrą atblokavimo, trečiadienį pranešė Turkijos gynybos ministerija, neatskleidusi detalių.Turkijos ministerija paskelbė vieno sakinio pareiškimą, kuriame teigiama, kad derybos „baigėsi“, tačiau nenurodoma, ar buvo pasiekta kokia nors pažanga per šias pirmąsias nuo kovo mėnesio tiesiogines abiejų šalių derybas.

JAV kritikuoja Maskvą dėl ukrainiečių priverstinių deportacijų į RusijąJAV valstybės sekretorius Antony Blinken trečiadienį apkaltino Rusiją prievartiniu iki 1,6 mln. ukrainiečių deportavimu į Rusiją, jis kaltino Maskvą tyčine nusikalstama operacija, kuria siekiama išnaikinti gyventojus kai kuriose Ukrainos dalyse.Pareiškime, padarytame dieną prieš atskaitomybės dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje konferenciją Hagoje A. Blinkenas sakė, kad Maskva vykdo „filtravimo“ operaciją, siekdama perkelti ukrainiečius iš okupuotų Rytų ir Pietų į sritis, esančias giliai Rusijos viduje.„Neteisėtas ginamų asmenų perkėlimas ir deportavimas yra rimtas Ketvirtosios Ženevos konvencijos dėl civilių gyventojų apsaugos pažeidimas ir yra karo nusikaltimas“, – sakė A. Blinkenas. Pasak jo, šaltinių, įskaitant pačią Rusijos vyriausybę, skaičiavimai rodo, kad nuo 900 tūkst. iki 1,6 mln. Ukrainos piliečių išvežta iš savo namų į Rusiją, įskaitant izoliuotas vietoves Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Į šį skaičių įeina apie 260 tūkst. vaikų, kai kurie jų sąmoningai atskiriami nuo tėvų, kad būtų įvaikinti Rusijoje, sakė A. Blinkenas.A. Blinkeno teigimu, filtravimo programa, atrodo, buvo suplanuota iš anksto ir atitinka panašias operacijas, kurių Rusija ėmėsi per kitus karus, įskaitant Čečėnijoje. „Per prezidento Putino „filtravimo“ operacijas atskiriamos šeimos, konfiskuojami Ukrainos pasai ir išduodami Rusijos pasai, akivaizdžiai stengiantis pakeisti kai kurių Ukrainos dalių demografinę struktūrą“, – sakė jis.A.Blinkenas sakė, kad rusus „būtina“ patraukti atsakomybėn. „Štai kodėl mes remiame Ukrainos ir tarptautinių institucijų pastangas rinkti, dokumentuoti ir išsaugoti žiaurumų įrodymus“, – sakė jis.Vienos dienos Ukrainos atskaitomybės konferenciją ketvirtadienį rengia Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras Karimas Khanas ir Europos Sąjungos komisaras Didier Reyndersas.

Maskvos užimtas Sjeverodoneckas dabar nudažytas rusiškomis spalvomisSjeverodonecke, Rytų Ukrainoje, sunku nepastebėti, kad miestą užėmė Rusija. Užrašas „Severodoneck“ didelėmis betoninėmis raidėmis prie įvažiavimo į miestą nudažytas balta, mėlyna ir raudona – Rusijos vėliavos - spalvomis. Virš paminklo taip pat plevėsuoja raudona sovietinė vėliava su kūju ir pjautuvu.AFP aplankė Sjeverodonecką ir jo miestą dvynį Lysyčanską per šią savaitę Rusijos armijos suorganizuotą kelionę žurnalistams. Armijos sunkvežimiai su raide „Z“ – Ukrainoje kariaujančių Rusijos pajėgų simboliu, – važinėja po Sjeverodonecką, Maskvos užimtą birželio pabaigoje po kelias savaites trukusių kruvinų mūšių.Sjeverodoneckas išvagotas karo randų: apanglėję daugiabučiai su žiojinčiomis skylėmis, krūvos griuvėsių, ant kurių vaikšto rusų kareiviai. Gatvės beveik tuščios. Nepabėgę gyventojai gyvena be elektros, stokodami maisto. Viename rajone prie stovinčio tanko kareiviai dalija geriamąjį vandenį.Sjeverodonecko ir Lysyčansko užėmimas leido Maskvai paskelbti, kad ji visiškai kontroliuoja rytinę Luhansko sritį. Dabar siekiama užimti visą kaimyninę Donecko sritį.Vasario 24 d. pradėdamas puolimą Ukrainoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad siekia „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ šalį. Ukrainos ir Vakarų teigimu, iš tikrųjų Kremlius siekia įgyvendinti imperialistines ambicijas ir atkurti savo dominavimą žemėse, kurias kažkada kontroliavo Maskva.

Dėl karo Ukrainoje Lenkijos pašto darbuotojai mokysis naudoti ginklusVykstant karui Ukrainoje, kariai apmokys Lenkijos pašto darbuotojus naudoti ginklus, trečiadienį dpa sakė pašto tarnybos atstovas.Sutartis su Lenkijos kariuomenės Tėvynės saugumo tarnyba (WOT) bus pasirašyta rugpjūtį, sakė atstovas. Pašto tarnybos valdybos potvarkyje sakoma, kad per kursus darbuotojai išmoks saugos taisyklių, kaip elgtis su ginklais, ir įgis „pagrindinių šaudymo įgūdžių“. Šiais mokymais siekiama pagerinti Lenkijos pasirengimą gynybai, dienraščiui „Dziennik Gazeta Polska“ sakė krašto apsaugos atstovas.Lenkijos pašto tarnyboje dirba apie 70 tūkst. darbuotojų. Pirmajam mokymų kursui skirta tūkstantis vietų, vėliau bus pasiūlyta daugiau. Dalyvavimas yra savanoriškas. Mokymus baigę asmenys turės geras galimybes būti priimti į Tėvynės saugumo asociacijas.Lenkija jau kurį laiką planuoja padidinti savo ginkluotųjų pajėgų skaičių. Pavyzdžiui, neseniai įvesta savanoriška pagrindinė karo tarnyba. Šiuo metu Lenkijos kariuomenėje yra 110 tūkst. karių, dar 30 tūkst. vyrų ir moterų dirba krašto saugumo srityje. Planuojama padidinti personalo skaičių iki 250 tūkst. profesionalių karių ir 50 tūkst. tėvynės gynimo narių.

Ukraina neigia, kad Rusijos kariai numušė keturis jos orlaiviusUkrainos karinės oro pajėgos paneigė, kad Rusijos kariai numušė keturis šaliai priklausančius lėktuvus, rašo „Sky News“.Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad jos kariuomenė Donecko srityje numušė vieną Su-25 ir vieną Su-24 lėktuvą, o Mykolajivo srityje – dar vieną Su-25 orlaivį ir Mig-29 naikintuvą.Tačiau Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas paneigė šiuos Maskvos pareiškimus ir pavadino juos propaganda.

Chersono link juda Rusijos karinės technikos kolona Ukrainos pietinio Melitopolio miesto meras Ivanas Fiodorovas pranešė, kad Rusijos karinės technikos kolona juda Chersono link. Chersonas buvo pirmasis didelis miestas, atitekęs Rusijos pajėgoms, kai Kremlius vasarį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.„Iš Krymo vėl permetama karinė technika. Vakar didelė kolona važiavo Chersono link“, – sakė I. Fedorovas.Pasak jo, koloną sudarė apie 40 karinės technikos vienetų.„Pavojus dar visai neišnyko“, – sakė jis.Liepos 13 d. Melitopolio gyventojai sako miesto centre matę gabenamus artilerijos įrenginius ir tankus. Pasirodė ir užfiksuotos technikos nuotraukų. Skelbiama, kad okupantai prastai orientavosi ir vietinių klausinėjo kelio.https://t.me/uniannet/64078

Kyjivo teisme prasidėjo už karo nusikaltimus nuteisto rusų kario skundo nagrinėjimasTrečiadienį Ukrainos sostinės Kyjivo Apeliaciniame teisme prasidėjo už karo nusikaltimus nuteisto 21-erių rusų kario Vadimo Šišimarino skundo nagrinėjimas, praneša CNN.V. Šišimarinas mėgina užginčyti jam gegužę skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Jis buvo pripažintas kaltu pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis nušovus neginkluotą 62-ejų civilį.

Maskva pareiškė, kad Irane V. Putinas nekalbės apie bepiločius orlaiviusRusijos prezidentas Vladimiras Putinas per būsimą vizitą Teherane neplanuoja diskutuoti apie galimą bepiločių orlaivių įsigijimą iš Irano, trečiadienį sakė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, jo komentarus cituoja valstybinė naujienų agentūra „Interfax“.D. Peskovas atsisakė komentuoti, ar planuojama pirkti tokią įrangą, kaip pirmadienį pareiškė JAV. JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sakė, kad Vašingtonas turi informacijos, rodančios, jog Irano vyriausybė rengiasi suteikti Rusijai iki kelių šimtų nepilotuojamų orlaivių, įskaitant ginkluotus.Iranas atmetė JAV pareiškimą. Teheranas sakė, kad technologinis Rusijos ir Irano bendradarbiavimas iš tiesų vyksta, tačiau jis prasidėjo dar gerokai prieš Ukrainos karą. Antradienį Kremlius paskelbė, kad V. Putinas kitą savaitę vyks į Iraną susitikti su prezidentu Ebrahimu Raisi ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Oficialiai trijų valstybių vadovų susitikimas turėtų būti skirtas aptarti, kaip pagerinti padėtį Sirijoje, kur vyksta pilietinis karas.

Rusija ir Ukraina Stambule pradėjo derybas dėl grūdųRusijos ir Ukrainos delegacijos trečiadienį susitiko su Jungtinių Tautų (JT) ir Turkijos pareigūnais, siekdamos nutraukti mėnesius trunkančią grūdų tiekimo per Juodąją jūrą blokadą, naujienų agentūrai AFP sakė Turkijos pareigūnas.Trijų valstybių gynybos delegacijų ir JT diplomatų susitikimas yra pirmieji nuo kovo 29 d. Rusijos ir Ukrainos pareigūnų akis į akį pokalbiai.Anot užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, Ukraina artėja prie to, kad rastų sprendimą dėl grūdų krizės, kurią sukėlė Rusijos invazija. „Mums liko du žingsniai iki susitarimo su Rusija“, – trečiadienį paskelbtame interviu Ispanijos laikraščiui „El País“ sakė D. Kuleba. Jis patikino, kad jo šalis „pasirengusi eksportuoti grūdus į tarptautinę rinką“.Rusija kaltinama blokuojanti Ukrainos grūdų eksportą, didinanti kainas rinkoje ir sukėlusi maisto krizę, ypač skurdesnėse šalyse. „Esame paskutinėje (derybų) fazėje ir dabar viskas priklauso nuo Rusijos. Jei jie tikrai to nori, grūdų eksportas netrukus prasidės“, – „El País“ sakė D. Kuleba.Paklaustas, dėl kokių priežasčių Rusija galiausiai turėtų leisti eksportuoti grūdus, ministras sakė: „Matau tik vieną priežastį: jie nori parodyti Afrikos ir Azijos šalims, kad nori išgelbėti jas nuo (maisto) trūkumo“.Užsienio reikalų ministras, nors ir nusiteikęs optimistiškai, pripažino, kad niekas dar nėra tikra. „Tiesa, Rusija nesuinteresuota, kad Ukraina eksportuotų. Jie žino, kad jei mes eksportuosime, gausime pajamų iš tarptautinių rinkų ir dėl to sustiprėsime“.

Rusijos pajėgos vėl smūgiavo Mykolajivui, žuvo penki civiliaiTrečiadienį Rusijos pajėgos vėl smūgiavo Ukrainos Mykolajivo miestui, žuvo penki civiliai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoju Kyrylu Tymošenka.Pasak K. Tymošenkos, ryte rusai 28 kartus smogė miestui pasitelkdami reaktyvinės salvinės ugnies sistemas (MLRS). Apgadinta ligoninė ir gyvenamieji pastatai. Preliminariais duomenimis, žuvo penki civiliai.

Rusų pajėgos teigia numušusios keturis Ukrainos naikintuvusRusijos pajėgos, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, numušė keturis Ukrainos naikintuvus, rašo agentūra „Reuters“.Vienas Su-25 ir vienas Su-24 Ukrainos karinių oro pajėgų orlaivis numuštas Donecko regione šalies rytuose, dar vienas Su-25 ir vienas Mig-29 – Mykolajivo srityje pietuose, sakoma kasdien ministerijos skelbiamoje ataskaitoje.Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Estijos uoste dėl sankcijų Rusijai įstrigo dideli kiekiai pavojingų trąšųEstijos Mugos uoste netoli sostinės Talino įstrigo 80 tūkst. tonų Rusijos gamintojo „Akron“ trąšų, kurių neįmanoma išgabenti dėl Rusijai įvestų sankcijų, rašo leidinys „Postimees“.Jo duomenimis, 12 tūkst. tonų iš jų – sprogi amonio salietra, o likusios – karbamidas ir mišrios trąšos.Prieš dvi savaites Ekonomikos, Finansų ministerijų bei virtinės tarnybų atstovai aptarė šią problemą, tačiau teisiškai priimtino sprendimo, kaip išgabenti šį krovinį, vis dar nėra, pažymi „Postimees“.„Amonio salietros atveju svarbesnės laikymo sąlygos nei kiekiai“, – sakė Vartotojų apsaugos ir techninės priežiūros agentūros (TTJA) techninio skyriaus vadovė Ingrid Teinemaa.Pasak jos, tokioms trąšoms nustatytos labai griežtos sandėliavimo taisyklės dėl laikymo terminų, kiekių, taip pat dėl drėgnumo ir temperatūros, trąšų būklės tikrinimo dažnumo, siekiant išvengti sprogimo.I. Teinemaa paminėjo prieš dvejus metus Beiruto uoste įvykusį 2,7 tūkst. tonų pasenusio amonio nitrato sprogimą, per kurį žuvo daugiau kaip 200 žmonių, o 7 tūkst. buvo sužeisti.Dėl ES sankcijų Rusijos oligarchui Viačeslavui Kantorui apribota jo kontroliuojamos „Akron“ grupės ir jai priklausančio terminalo „Muuga DBT“ veikla. Iki birželio V. Kantoras valdė beveik 86 proc. „Akron“ akcijų, tačiau vėliau 45,1 proc. jų perdavė grupės vadovybei patikėjimo teise, taip sumažindamas savo akcijų paketą žemiau kontrolinio lygio, paaiškino „Postimees“.

Separatistai praneša, kad yra apšaudomi iš amerikietiškos HIMARS sistemosUkrainos ginkluotosios pajėgos šalies rytuose smarkiai raketomis apšaudė prorusiškų separatistų bastioną Luhansą. Vyko smarkus apšaudymas iš amerikietiško HIMARS tipo raketų sistemos, „Telegram“ kanale pranešė separatistų atstovas Andrejus Maročka. Esą šaudoma buvo vėlų antradienio vakarą iš Artemivsko vietovės Donecko srityje. Kai kurios raketos sunaikino savo taikinius.Ir Ukraina pranešė apie daugkartinio raketų paleidimo sistemos HIMARS naudojimą. Ukrainos karinės administracijos Luhansko srityje vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad sunaikinti priešo kariniai sandėliai.Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė ir vaizdo įrašą, kaip naudojama HIMARS sistema. Rusų žiniasklaida pranešė apie didelius sprogimus bei didelį gaisrą netoli Luhansko miesto naktį į trečiadienį. Prorusiškų separatistų duomenimis, padėtis įtempta, tačiau oro gynyba esą kontroliuojama. Anot duomenų, Ukraina paleido ir tris „Točka-U“ tipo raketas. Duomenų apie žuvusiuosius nėra.JAV sistema HIMARS kelia grėsmę „Luhansko liaudies respublikos“ saugumui, agentūrai TASS sakė Rusijos valstybe pripažįstamo regiono vadovas Leonisas Pasečnikas. „Laimei, jie neturi daug šių ginklų, todėl visiškai nėra pagrindo panikuoti“, - pridūrė jis.Pranešimų apie ukrainiečių surengtas raketų ir artilerijos atakas būta ir iš prorusiškų separatistų kontroliuojamos Donecko regiono dalies. Trečiadienio ryto duomenimis, per 24 valandas žuvo trys žmonės, 12 buvo sužeisti. Tenykštės institucijos pranešė, kad sugriauta gyvenamųjų namų ir kitos civilinės infrastruktūros.

Rusijos raketų atakos prieš gyvenamąjį namą Časiv Jare aukų padaugėjo iki 47Rusijos raketų atakos prieš penkiaaukštį gyvenamąjį namą Ukrainos Časiv Jaro mieste aukų padaugėjo iki 47, trečiadienį pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, kuriuo remiasi agentūra CNN.Pasak jo, gelbėjimo operacija tęsiasi.Rusijos kariuomenė šiam pastatui smūgiavo šeštadienį. Iš jo griuvėsių pavyko išgelbėti devynis žmones.

Ukraina: nuo karo pradžios sunaikinta 37 570 rusų kariųUkrainos kariuomenės duomenimis, nuo karo pradžios šalyje žuvo 37 570 rusų kareivių. Apie tai tviteryje pranešė „Kyjiv Independent“.Be to, iki šiol sunaikinti 1 649 tankai, 3 832 šarvuočiai, 839 artilerijos sistemos, 217 lėktuvų ir 188 sraigtasparniai. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Karas Ukrainoje jau pražudė 349 vaikusNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 349 vaikai, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 652 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Po ukrainiečių atakų – Rusijos propagandistų pasipiktinimasKremliaus šalininkai išreiškė pasipiktinimą po to, kai Vakarų ginkluotė padėjo Ukrainai surengti keletą sėkmingų atakų prieš Rusijos taikinius, esančius gerokai už fronto linijos ribų.M142 didelio mobilumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS), kurias Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pradėjo siųsti į Ukrainą praėjusį mėnesį, regis, leidžia veiksmingiausiai atakuoti Rusijos kariuomenės pozicijas, skelbia themoscowtimes.com.Buvusio separatistų vado Rytų Ukrainoje Igorio Girkino teigimu, mažiau nei per savaitę Rusija patyrė „didžiulių nuostolių tiek kalbant apie karius, tiek apie techniką“.„Rusijos priešraketinės gynybos sistemos pasirodė besančios neveiksmingos prieš masinius HIMARS raketų smūgius“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Telegram“ rašė Strelkovo slapyvardžiu žinomas vyras. Garsus valstybinio televizijos kanalo „Rossija 1“ karo korespondentas Aleksandras Sladkovas pirmadienį pareiškė, kad Ukraina sėkmingai atakavo rusų vadavietes.Daugiau – čia.

Raketų atakos Časiv Jare aukų skaičius išaugo iki 45Rusijos pajėgų atakos prieš gyvenamąjį namą Časiv Jare Rytų Ukrainoje aukų skaičius išaugo iki 45. Devynis žmones nuo šeštadienį surengtos atakos pavyko išgelbėti iš griuvėsių, antradienį Donecko regione pranešė civilinė administracija. Rusijos kariuomenė tvirtina atakavusi kariniams tikslams naudojamą pastatą.Antradienį, be to, per artilerijos apšaudymą Slovjansko mieste buvo sužeista moteris. Apšaudyti ir kiti regiono miestai, pavyzdžiui, Bachmutas ir Soledaras. Per rusų atakas kaimyniniame Charkive sužeisti mažiausiai penki žmonės, pranešė karinis gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Separatistai Rytų Ukrainoje atšaukė mirties bausmės moratoriumą Prorusiški separatistai Rytų Ukrainos Donecko regione atšaukė mirties bausmės moratoriumą. Separatistų lyderis Denisas Pušilinas antradienį pasirašė atitinkamą dekretą, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.Praėjusį mėnesį separatistai mirties bausme kaip samdinius nuteisė tris užsieniečius – du britus ir marokietį, kovojusius Ukrainos pajėgų pusėje.Trys vyrai dabar laukia apeliacinio teismo verdikto. Jis, separatistų duomenimis, turėtų būti priimtas dar šį mėnesį. Jei nebus panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas arba kaltinamieji nebus iškeisti, jiems gresia sušaudymas. Anot žiniasklaidos, separatistų rankose yra daugiau užsieniečių. Per Rusijos televiziją kaip belaisviai buvo parodyti du JAV piliečiai.Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį neatmetė, kad užsieniečiai bus sušaudyti. Rusija esą nesikiš į Maskvos nepriklausoma pripažįstamos „Donecko liaudies respublikos“ jurisdikciją.

Zelenskis: Rusijos daliniams trūksta drąsos pripažinti pralaimėjimąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, be kita ko, dėl Vakarų pagalbos ginklais optimistiškai nusiteikęs dėl tolesnės karo eigos. „Okupantai jau labai gerai pajuto, kas yra šiuolaikinė artilerija. Ir jie niekur mūsų žemėje, kurią okupavo, neturės saugaus užnugario“, - pareiškė V. Zelenskis antradienio vakarą tradiciniame vaizdo kreipimesi.Praėjusiomis savaitėmis, anot žiniasklaidos, toli už fronto buvo sunaikinta rusų dalinių bazių, amunicijos ir ginklų sandėlių.Rusai ir dėl ukrainiečių partizanų veiklos okupuotoje teritorijoje jau bijo Ukrainos kariuomenės, kalbėjo V. Zelenkis. Jiems esą trūksta „drąsos pripažinti pralaimėjimą ir atitraukti dalinius iš Ukrainos teritorijos“. Jie, nepaisanti didelių nuostolių, toliau gali kovoti tik dėl „neišsemiamų senų sovietinių ginklų atsargų“. Ukraina yra pajėgi gintis ir atstatyti šalį, pažymėjo V. Zelenskis.Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi jau puspenkto mėnesio.

Ukrainos prezidentas teigė, kad kai kuriose Rytų Ukrainos dalyse nesiliauja priešininkų bandymai šturmuoti šalį.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis Donbase negerėja, o nuostoliai nemažėja.Prezidentas tai pasakė vaizdo kreipimesi.Jis pabrėžė, kad Rusijos vykdomas kai kurių Ukrainos miestų apšaudymas nenutrūksta nė dienos.„Šiandien vėl buvo smogta Nikolajevui – raketomis, artilerija. Okupantai vėl smogė Charkovui ir regiono bendruomenėms – Senajam Saltovui, Zoločevui, Bairakui ir kitoms. Yra sužeistųjų ir žuvusiųjų“, – sakė V. Zelenskis.

Į Ukrainos uostus įplaukė 16 laivų pasikrauti grūdųUkrainos infrastruktūros ministerijos duomenimis, laivai atvyko Dunojaus-Juodosios jūros kanalu. Kanalas buvo pradėtas naudoti po to, kai birželio 30 d. Ukraina išlaisvino Gyvačių salą. Dar daugiau nei 90 laivų šiuo metu laukia savo eilės. Ministerija tikisi, kad mėnesio grūdų eksportą pavyks padidinti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nepritarė draudimui mokytis mokyklose darbo dienomis iki karo padėties pabaigos ir pabrėžė, kad sprendimą priims vietos valdžios institucijos, rašo UNIAN.Atsakydamas į peticiją prezidentas pabrėžė, kad valstybės politiką švietimo srityje nustato Ukrainos Aukščiausioji Rada, o ją įgyvendina vyriausybė, kitos centrinės valdžios ir vietos valdžios institucijos.

ES ir NATO nori sugriežtinti ginklų tiekimo Ukrainai kontrolęNATO ir ES šalys siekia patobulinti Ukrainai tiekiamų ginklų sekimo sistemą, bijodamos, kad jie nepatektų į Europos juodąją rinką. Apie tai praneša „Financial Times“.Nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, Vakarų valstybės Ukrainai suteikė karinės pagalbos už daugiau nei 10 mlrd. dolerių.Anot vieno iš FT šaltinio, ginklai pristatomi prie pasienio pietų Lenkijoje ir įvairiomis transporto priemonėmis yra išgabenami. Susirūpinimą kelia tai, kad nuo to momento nieko nežinoma apie jų buvimo vietą.

Dar daugiau mirusiųjų kūnų buvo rasta po griuvėsiais, kai rusų pajėgos raketomis atakavo Časiv Jaro miestą.Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos Donecko srityje padalinys.„19.30 val. buvo rasti dar 4 žuvusių žmonių kūnai (iš viso rasti 45 žuvusių žmonių kūnai, tarp jų 1 vaikas), 9 žmonės buvo išgelbėti iš griuvėsių“, – sakoma pranešime.Gelbėjimo darbai tęsiasi.

Ukrainos separatistai Maskvoje atidarė savo „ambasadą“Rusijos remiami Ukrainos separatistai antradienį atidarė savo „ambasadą“ Maskvoje, Kremliui toliau vykdant puolimą šioje provakarietiškoje šalyje.Prezidentas Vladimiras Putinas pripažino separatistinių Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę likus kelioms dienoms iki įsakymo pradėti intervenciją – Rusija įsiveržė į Ukrainą vasario 24 dieną.Antradienį apsiskelbusi vadinamoji Donecko liaudies respublika (DNR) atidarė savo „ambasadą“ Maskvos centre, šalia kelių Vakarų šalių diplomatinių atstovybių. Aukšti Rusijos pareigūnai ceremonijoje nedalyvavo, buvo sustiprintos policijos pajėgos.Atsiskyrusio regiono užsienio reikalų ministerijos vadovė Natalija Nikanorova sakė, kad pastarosiomis dienomis padėtis vietoje pablogėjo, tad pasirinkta kukli ceremonija. Separatistų pareigūnai seniai sako norintys, kad jų regionai galiausiai prisijungtų prie Rusijos, tačiau N. Nikanorova antradienį pareiškė, kad svarbiausias tikslas - „išlaisvinti respubliką“. „Po to bus referendumas“, – sakė ji žurnalistams per bendrą pasirodymą su DNR „ambasadore“ Olga Makejeva.Birželio pabaigoje Maskvos sąjungininkė Sirija irgi pripažino dviejų separatistinių Ukrainos regionų nepriklausomybę ir tapo pirmąja tai padariusia valstybe, be Rusijos. N. Nikanorova sakė, kad atsiskyręs regionas šiuo metu derasi su Šiaurės Korėja dėl galimo pripažinimo.Separatistų atstovybė atidaryta 139-ąją Rusijos puolimo Ukrainoje dieną.

Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinės žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis sakė, kad Rusija artimiausiu metu  neskelbs mobilizacijos šalies viduje.Pasak žvalgybos atstovo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepripažįsta, kad per trumpą laiką nepasiekė savo tikslo okupuoti šalį.„Jis tęsia vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ ir nenori pripažinti, kad tai iš tiesų yra plataus masto karas prieš Ukrainą ir jos žmones“, – pabrėžė A. Skibitskis.Tačiau jis įsitikinęs, kad V. Putinas neinicijuos visuotinės mobilizacijos Rusijos Federacijoje.

JAV paskelbė apie papildomą 1,7 mlrd. JAV dolerių pagalbą UkrainaiJungtinių Valstijų finansų ministerija antradienį paskelbė, kad suteiks Ukrainai papildomą 1,7 mlrd. JAV dolerių ekonominę pagalbą, kad padėtų finansuoti nuo Rusijos invazijos nukentėjusios šalies atsigavimą.„Ši pagalba padės demokratinei Ukrainos vyriausybei teikti esmines paslaugas Ukrainos žmonėms“, – sakoma iždo sekretorės Janet Yellen pareiškime. Šios lėšos yra dalis 7,5 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketo, kurį gegužę patvirtino prezidentas Joe Bidenas.

Rusijos raketų atakos prieš namą Časiv Jare aukų – jau 38Rusijos raketų atakos prieš gyvenamąjį namą Ukrainos Časiv Jaro mieste aukų – jau 38, antradienį pranešė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi CNN.Kaip skelbta anksčiau, iš šeštadienio vakarą sugriauto pastato nuolaužų pavyko išgelbėti devynis žmones.Pasak nepaprastųjų situacijų tarnybos, gelbėtojai tęsia darbą įvykio vietoje.

Rusijos pajėgos antradienio rytą į Mykolajivą paleido iš viso 19 raketųAnkstų antradienio rytą Rusijos karinės pajėgos į Ukrainos Mykolajivo miestą paleido iš viso 19 raketų, pranešė Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.„Šiuo metu turime duomenų apie 12 sužeistųjų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Kimas. Pasak jo, miestas, be kita ko, apšaudytas naudojant „Smerč“ ir „Tornado“ raketų paleidimo įrenginius.Remiantis turima informacija, atakos metu pataikyta į dvi medicinos įstaigas ir gyvenamuosius namus. Mykolajivo mero Oleksandro Senkevyčiaus teigimu, dėl smūgio išdužo pastatų langai, kai kuriose patalpose įgriuvo lubos. Minėtų medicinos įstaigų pacientai nenukentėjo, tačiau sužeistas vienas apsaugos darbuotojas.Kaip pranešama, antradienio rytą mieste įvykę sprogimai buvo girdimi visuose jo rajonuose.

Turkijoje trečiadienį vyks Rusijos, Ukrainos ir JT derybos dėl grūdų eksportoTurkijos gynybos ministras Hulusi Akaras pranešė, kad trečiadienį Stambule vyks Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos dėl sustojusio grūdų eksporto iš Ukrainos uostų.Pasak H. Akaro, derybose taip pat dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) atstovai, kurie yra pasiūlę būdų atnaujinti eksportą saugiais koridoriais.Naujausi pokalbiai vyks pasaulyje šiuo metu fiksuojant Rusijos invazijos į Ukrainą paskatintą maisto kainų augimą. Prieš karą Ukraina buvo viena didžiausių pasaulyje kviečių ir kitų grūdų eksportuotojų, tačiau karo metu Rusija pradėjo blokuoti šalies uostus ir taip užkirto kelią grūdų išgabenimui.NATO narė Turkija pastaruoju metu aktyviai siekia padėti atnaujinti ukrainietiškų grūdų eksportą. Pasak Turkijos pareigūnų, Ankara Juodojoje jūroje turi 20 prekybinių laivų, į kuriuos būtų galima skubiai pakrauti Ukrainos grūdus.Antradienį paskelbdamas apie naujausias derybas, turkų gynybos ministras nepatikslino, kas konkrečiai atstovaus kiekvienai pusei. „Rytoj Stambule vyks Turkijos, Rusijos ir Ukrainos Gynybos ministerijų karinių delegacijų bei Jungtinių Tautų delegacijos derybos dėl saugaus Ukrainos uostuose esančių grūdų eksporto į tarptautines rinkas“, – pranešime nurodė ministras.

Ukraina skelbia surengusi specialiąją operaciją: iš rusų pajėgų nelaisvės išgelbėti 5 žmonėsUkrainos karinė žvalgyba antradienį pranešė, kad jos kariai per „specialiąją operaciją“ prorusiškų pajėgų užimtoje pietinėje Chersono srityje išgelbėjo penkis ukrainiečius.Per Ukrainos karinės žvalgybos pajėgų „specialiąją operaciją išvaduoti penki rusų okupantų laikyti Ukrainos piliečiai“, sakoma pranešime. Jame nurodoma, kad šie asmenys yra karys, buvęs policininkas ir trys civiliai.„Vienas išlaisvintųjų per kovos veiksmus buvo sunkiai sužeistas“, – nurodė karinė žvalgyba.

10-metė pasaulio šaškių čempionė surinko pinigų Ukrainos kariuomenei paremti: savanoris nesulaikė ašarųDešimtmetė ukrainietė pasaulio šaškių čempionė Valerija Ježova, žaisdama su žmonėmis gatvėje, surinko 21 tūkst. grivinų (apie 700 eur) Ukrainos kariuomenei paremti. Apie tai TV laidų vedėjas, aktorius ir savanoris Serhijus Pritula parašė savo feisbuko paskyroje, informuoja focus.ua. Anot aktyvisto, jaunoji Kyjivo gyventoja sumetė po šaškių partiją su visais norinčiaisiais. Pralaimėtojas turėjo sumokėti nugalėtojui. Šaškių čempionė laimėjo visas partijas. Visus laimėtus pinigus Valerija perdavė S. Pritulos labdaros fondui: šios lėšos bus skirtos Ukrainos kariuomenės reikmėms. Mergaitės mama Liubovė Kvitka-Ježova nufilmavo, kaip Valerija perduoda pinigus S. Pritulai. Iš pradžių aktyvistas jaunajai sportininkei uždavė kelis klausimus, bet paskui negalėjo nulaikyti ašarų. „Mūsų tautos, turinčios tokių vaikų, nugalėti neįmanoma!“  – pakomentavo savanoris.Apie tai, kad mergaitė tokiu būdu sugalvojo surinkti pinigų ginkluotosioms pajėgoms, dar birželio pabaigoje papasakojo Kyjivo šaškių federacijos viceprezidentas Viktoras Kovalenko.„Žaidėjas gali paaukoti bet kokią sumą, kad ir vieną griviną. Jeigu žaidėjui pavyksta laimėti arba sužaisti lygiosiomis, jis gali nemokamai sumesti dar vieną partiją“, – savo feisbuko puslapyje rašė V. Kovalenko.Kyjivo šaškių federacijos viceprezidentas patikslino, kad per valandą jaunoji čempionė sužaidė apie 25–30 partijų ir jas visas laimėjo. Kai kurie žaidėjai daugiau nei vieną kartą atėjo pakovoti su Valerija. Nesiryždami mesti iššūkio čempionei, nemažai praeivių tiesiog įmesdavo pinigų į aukų dėžutę.https://t.me/FastFocus/25103

ES patvirtino 1 mlrd. eurų finansinę paramą UkrainaiPirmadienį Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai patvirtino 1 mlrd. eurų finansinę paramą Ukrainai. Šios lėšos yra šaliai gegužę pažadėto 9 mlrd. eurų paramos paketo dalis.„Taip Ukraina gaus reikiamų lėšų skubiausiems poreikiams patenkinti ir svarbiausios infrastruktūros veikimui užtikrinti“, – teigė blokui šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos finansų ministras Zbynekas Stanjura.

Maskva: JAV „pavojingai“ balansuoja ties tiesioginės konfrontacijos ribaRusija apkaltino Jungtines Valstijas dėl išaugusios tiesioginės karinės konfrontacijos tarp abiejų šalių grėsmės. Amerika ir kitos valstybės išprovokavo „Ukrainos krizės paaštrėjimą“, antradienį Maskvoje pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji veikiausiai omenyje turėjo Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai dėl Rusijos karo.M. Zacharova pridūrė: „Vašingtonas ir jo sąjungininkės pavojingai balansuoja ties atviros karinės konfrontacijos su mūsų šalimi riba – ir tai reiškia: tiesioginio karinio konflikto tarp branduolinių valstybių“.Rusijos ministerijos atstovė aiškiai sukritikavo ir Japonijos premjerą Fumio Kishidą už jo teiginius apie Rusijos keliamą branduolinę grėsmę. „Visiškai nepriimtina“ vaizduoti Rusiją kaip šalį, kuri kitoms šalims grasina branduoliniu ginklu, kritikavo M. Zacharova.Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą daugelis žmonių ėmė būgštauti dėl padėties eskalacijos, nes, be kita ko, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus po karo pradžios savo šalies ginkluotosiose pajėgose paskelbė padidintą parengtį.

Londonas: Rusija galimai į „Vagner“ samdinių grupuotę verbuoja kaliniusPasak britų žvalgybos ekspertų, gali būti, kad Rusija į „Vagner“ samdinių grupuotę verbuoja kalinius. „Personalo stygius Rusijos ginkluotosiose pajėgose gali versti Rusijos gynybos ministeriją imtis neįprastų verbavimo metodų“, – sakoma antradienį Gynybos ministerijos Londone paskelbtame žvalgybos pranešime. Tai apima asmenų verbavimą samdinių grupuotei kalėjimuose. „Jei tai tiesa, šis žingsnis tikriausiai rodo, kad Rusija susiduria su sunkumais, norėdama pakeisti didžiulius rusų nuostolius“, – sakoma toliau pranešime.Prieš kelias dienas jau Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusija dėl didelių nuostolių verbuoja kalinius į privačias karines bendroves. Vyrams, įvykdžius sutartyje numatytus įsipareigojimus, esą žadama laisvė anksčiau laiko. Šių duomenų patikrinti kol kas nėra galimybių. Tačiau ir Ukraina nuteistiems nusikaltėliams žada amnestiją mainais už operaciją fronte.Nuo Rusijos karo pradžios vasario pabaigoje britų vyriausybė reguliariai skelbia žvalgybos informaciją apie karo eigą. Maskva kaltina Londoną tyčine dezinformacijos kampanija.

Rusija raketomis smūgiavo Mykolajivui, sužeisti keturi žmonėsAnkstų antradienio rytą Rusijos karinės pajėgos raketomis smūgiavo Ukrainos Mykolajivo miestui, pranešė jo meras Oleksandras Senkevyčius, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Šįryt Mykolajivas vėl smarkiai apšaudytas. Preliminariais duomenimis, raketos pataikė į dvi medicinos įstaigas ir gyvenamuosius pastatus. Sužeisti keturi žmonės“, – „Telegram“ parašė O. Senkevyčius. Pasak jo, įvykio vietoje darbuojasi gelbėtojai ir avarinės tarnybos.

Rusijos raketų atakos prieš namą Časiv Jare aukų padaugėjo iki 34Rusijos raketų atakos prieš gyvenamąjį namą Ukrainos Časiv Jaro mieste aukų padaugėjo iki 34, antradienį pranešė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.„Gelbėtojai iki šiol ištraukė jau 34 lavonus ir išgelbėjo dar devynis žmones. Tarp žuvusiųjų yra vaikas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė P. Kyrylenka. Pasak jo, iki antradienio 6 val. 30 min. vietos laiku šalies nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai buvo išardę apie 70 proc. sugriauto pastato struktūrų. Gelbėjimo darbai tęsiasi.

Ukrainos duomenimis, per karą žuvo 348 vaikaiUkrainos generalinės prokuratūros duomenimis, per Rusijos karą iki šiol žuvo 348 vaikai. Dar mažiausiai 650 vaikų patyrė fizinių sužalojimų.

Rusija tvirtina, kad per Ukrainos kariuomenės ataką Chersono srityje žuvo septyni žmonėsApsišaukėliška okupuotos Ukrainos Chersono srities valdžia antradienį pareiškė, esą per ukrainiečių kariuomenės ataką prieš šios srities Nova Kachovkos miestą žuvo septyni žmonės.„Iki šiol gauta duomenų apie jau septynis žuvusiuosius ir dar maždaug 60 sužeistųjų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Chersono srities prorusiškos administracijos vadovas Vladimiras Leontjevas. Šių jo pareiškimų nepriklausomai patvirtinti negalima.

Ukrainos pajėgos skelbia pradėjusios kontrpuolimą rusų okupuotame ChersoneUkrainos kariuomenė skelbia pradėjusi kontrpuolimą Rusijos dalinių užimtoje Chersono srities dalyje. Nova Kachovkos mieste atakuotas ginklų sandėlis, naktį į antradienį feisbuke pranešė Pietų vadavietė. Be kita ko, sunaikinta viena haubica ir karinės technikos. Be to, priešas neteko daugiau kaip 50 kareivių.Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA Novosti, remdamasi Nova Kachovkoje paskirta prorusiška administracija, antradienio rytą pranešė, kad per ataką žuvo du žmonės, dešimtys buvo sužeisti. Keturi asmenys laikomi dingusiais. Daug žmonių esą yra po griuvėsiais. Apgadinta ir šimtai namų. Nepriklausomai patikrinti abiejų pusių duomenų nėra galimybės.Ukraina jau puspenkto mėnesio ginasi nuo Rusijos pradėto karo. Kyjivas pastaruoju metu keliskart skelbė, kad sieks atsikovoti prarastas teritorijas. Civiliai paraginti bėgti.Rusijos duomenimis, per dabar Ukrainos surengtą ataką Nova Kachovkoje buvo panaudota JAV raketų sistema „Himars“.

V. Zelenskis: sankcijų Rusijai išimtys – pavojingas klausimasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis griežtai sukritikavo planuojamą Kanadoje suremontuotos rusiškos „Nord Stream 1“ dujotiekio turbinos perdavimą. „Jei teroristinė valstybė išsimuša tokią sankcijų išimtį, kokių išimčių ji norės ryt ar poryt? Šis klausimas yra labai pavojingas, - sakė V. Zelenskis pirmadienį vaizdo įraše. – Ir pavojingas ne tik Ukrainai, bet ir visoms demokratinio pasaulio šalims“.Anot V. Zelenskio, sprendimas dėl „sankcijų išimties“ Maskvoje suprantamas kaip „silpnumo apraiška“. „Tokia jų logika. Ir dabar nėra abejonių, kad Rusija mėgins ne tik kiek įmanoma apriboti dujų tiekimą į Europą, bet sudėtingiausiu momentu visiškai sustabdyti, - kalbėjo Ukrainos vadovas. – Tam turime daba ruoštos, tai dabar provokuojama“.Anot prezidento, bet kokia nuolaida Rusijos vadovybės traktuojama kaip paskata tolesniam, stipresniam spaudimui. „Rusija energijos sektoriuje niekada nesilaikė taisyklių ir to nedarys ir dabar, nes tai, jos manymu, yra stiprybė“, - teigė V. Zelenskis.

Časiv Jare aukų skaičius išaugo iki 33, tarp jų – vaikas Rusijos pajėgos raketomis Doneckio regione esantį Časiv jarą atakavo liepos 9-osios vakare. Per ataką du penkiaukščio gyvenamojo namo įėjimai buvo visiškai sugriauti.Ukrainos valstybinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, iki pirmadienio 23.30 val. val. po griuvėsiais buvo rasti 33 žuvusiųjų kūnai. Tarp aukų – ir devynerių metų vaikas. Rusijos gynybos ministerija anksčiau patvirtino, jog atakavo gyvenvietę, tačiau esą sudavė smūgį ne civiliams, o nacionalistams.

Iki šiol iš Donbaso pabėgo 1,3 mln. žmoniųNuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, institucijų duomenimis, vien tik iš vyriausybinių pajėgų kontroliuojamų Donecko srities teritorijų šalies rytuose pabėgo 1,3 mln. žmonių.Pasak gubernatoriaus Pavlo Kyrylenkos, tai atitinka apie 80 proc. civilių gyventojų.Rusijai perėmus Luhansko srities kontrolę, mūšiai dabar sutelkti į kaimyninį Donecką.

Mykolaive griaudėjo sprogimaiAnkstyvą antradienio rytą Rusijos kariuomenė sudavė keletą raketų smūgių Mykolaivui: buvo pranešta apie galingus sprogimus įvairiose miesto vietose. Apie tai skelbia „Ukrinform“, remdamasi Mykolaivo mero Aleksandro Senkevičiaus pranešimu „Telegram“ kanale. Liudininkai praneša, kad sprogimai buvo girdimi visose miesto vietose. Taip pat pranešama apie Ukrainos oro gynybos sistemos veikimą.Skelbiama kad rusai paleido savo raketas į Ukrainą iš laikinai okupuoto Chersono.Kaip „Ukrinform“ rašė anksčiau, per savaitgalį rusai apgadino daugiau nei 40 Mykolaivo regiono civilinių objektų.

S. Haidajus apie padėtį Donbase: humanitarinė katastrofa bus 100 proc. Vietos gyventojams Donbase, kurie nesugebėjo išvykti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, netrukus grės humanitarinė katastrofa, kurios negalima išvengti. Apie tai paskelbė Luhansko regiono vadovas Serhijus Haidajus, praneša „Ukrinform“.„Humanitarinė katastrofa ten bus 100 proc.. Kai jie užpuolė miestus, jie juos šaudė kelis mėnesius. Per tą laiką jie sunaikino visą infrastruktūrą“, – sakė S. Haidajus. Anot jo, dėl Rusijos atakų pagrindiniai dujų vamzdžiai suniokoti, okupantai susprogdino visą vandens tiekimo sistemą, kuri buvo Belogorovkoje, milijonas abonentų liko be vandens. Kalbant apie vandens tiekimą miestuose ir kanalizaciją – visi vamzdžiai yra sulaužyti.„Negalite jo atkurti per savaitę ar mėnesį. Garantuoju, kad jie nesusitvarkys iki žiemos. Tai, kas nutiks miestams ir šildymui, yra katastrofa. Visa sistema bus sugriauta, ji bus suskaldyta“, – pridūrė S. Haidajus.

Baltieji rūmai: Iranas planuoja Rusiją aprūpinti dronais karui UkrainojeIranas planuoja perduoti Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, įskaitant kovinius dronus, kurie bus naudojami Ukrainoje, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas sakė, kad Jungtinių Valstijų gauta informacija patvirtina nuomonę, jog Rusijos kariuomenė, patyrusi didelių nuostolių Ukrainoje, susiduria su sunkumais dėl ginkluotės.„Irano vyriausybė ruošiasi Rusijai skubos tvarka nusiųsti iki kelių šimtų bepiločių skraidyklių, įskaitant kovinius nepilotuojamus orlaivius“, – žurnalistams sakė J. Sullivanas.„Mūsų informacija taip pat rodo, kad Iranas ruošiasi apmokyti Rusijos pajėgas naudotis šiais bepiločiais orlaiviais, o pirmieji mokymai turi prasidėti jau liepos pradžioje“, – sakė jis.Pasak J. Sullivano, neaišku, ar Iranas jau pristatė Rusijai kokių nors dronų.Jis pažymėjo, kad Irano bepiločius orlaivius Jemeno husių sukilėliai naudojo Saudo Arabijai atakuoti.Abiejose karo Ukrainoje pusėse bepiločiai orlaiviai atlieka labai svarbų vaidmenį – jais galima leisti raketas per atstumą, mėtyti nedideles bombas ant taikinių, vykdyti artilerijos pajėgų ir sausumos pajėgų žvalgybą.Ukrainos pajėgos ypač sėkmingai naudoja Turkijoje pagamintus ginkluotus kovinius bepiločius orlaivius „Bayraktar“, o Jungtinės Valstijos ir kitos sąjungininkės tiekia Kyjivui įvairių tipų mažesnius bepiločius orlaivius.„Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, mes ir toliau prisidėsime prie veiksmingos Ukrainos gynybos palaikymo ir padėsime ukrainiečiams parodyti, kad Rusijos pastangos nušluoti Ukrainą nuo žemėlapio negali būti sėkmingos“, – sakė J. Sullivanas.

Naujojoje Kachovkoje sunaikintas dar vienas rusų sandėlisPirmadienio vakarą Ukrainos gynėjai dar kartą smogė Rusijos užpuolikų amunicijos sandėliui Naujojoje Kachovkoje Chersono srityje.Tai patvirtino Odesos štabo atstovas spaudai Sergejus Bratčiukas.

Škotija sustabdo pagalbos programą Ukrainos pabėgėliams Škotija sustabdo pagalbos programą Ukrainos pabėgėliams. Tai programa, pagal kurią ukrainiečiams suteikiamas nemokamas apgyvendinimas.Škotijos vyriausybė nusprendė trims mėnesiams sustabdyti Ukrainos pabėgėlių rėmimo programą. Taip yra todėl, kad šalyje trūksta tinkamų būstų. Vyriausybė mano, kad sustabdžius programą bus užtikrinta, jog jau perkeltieji asmenys, taip pat tie, kurie atvyks į Škotiją artimiausiais mėnesiais, bus saugūs ir gaus visapusišką paramą. 

Rusai sudavė dar vieną raketų smūgį Odesos regioneRusijos okupantai sudavė dar vieną raketinį smūgį Odesos regione. Rusijos kariuomenė taikėsi į civilius taikinius, informuoja UNIAN.Tai sakė Odesos regiono karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka.

Generalinis štabas: Rusijos Federacija nori visiškai kontroliuoti Luhansko sritį Okupacinės pajėgos smogė iš oro Su-25 naikintuvais netoli Pokrovskės ir Jakovlevkos Bachmutsko kryptimi.Rusijos okupantai bando galutinai kontroliuoti Luhansko sritį ir apsupti gynybos pajėgų grupuotę Donecko srityje.Taip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje apie Rusijos invaziją nuo 18 val.

Per sprogimą automobilyje žuvo prorusiškas Ukrainos kaimo lyderisPromaskvietiškas Rusijos kariuomenės okupuoto ​​kaimo šiaurės rytų Ukrainoje vadovas žuvo susprogdinus  jo automobilį, pirmadienį pranešė Rusijos žiniasklaida.Valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad per sprogimą žuvo Charkivo srities Velikij Burluko kaimo vadovas Jevgenijus Junakovas. Promaskvietiška „karinė civilinė administracija“, kuri, anot TASS, neseniai buvo sudaryra regione, sprogimą pavadino Ukrainos valdžios surengtu „teroro išpuoliu“.Rusijos pajėgos iš dalies okupavo Charkivo regioną, tačiau to paties pavadinimo miestas, antras pagal dydį Ukrainoje, tebėra kontroliuojamas Kyjivo. TASS nurodė, kad Rusijos remiamos valdžios institucijos bus įsikūrusios Kupjansko mieste, Charkivo srities rytuose. Administracijai vadovaus buvęs policijos vadovas Vitalijus Gančevas.Rusijos valdžia anksčiau suformavo promaskvietiškas administracijas okupuotame pietiniame Chersono regione ir iš dalies okupuotame Zaporižios regione. Pastarosiomis savaitėmis abiejuose regionuose padaugėjo išpuolių prieš promaskvietiškus pareigūnus. Anksčiau pirmadienį Maskvos remiama Chersono regiono valdžia pareiškė sužlugdžiusi ataką prieš savo vietos lyderį.Charkivas patyrė didelius sugriovimus pirmosiomis Maskvos puolimo dienomis, kol Ukrainos kariai atstūmė Rusijos pajėgas nuo miesto. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą vasario 24 dieną.

Aukų skaičius Časiv Jare išaugo iki 31Remiantis naujausiais duomenimis, dėl raketų smūgio Časiv Jare, Donecko regione, kai buvo suniokotas daugiabutis namas, žuvo 31 žmogus. Gelbėjimo darbai vis dar tęsiami, po griuvėsiais ieškoma ir aukų, ir išgyvenusiųjų.

Rumunija pradėjo Ukrainoje padarytų nusikaltimų žmoniškumui tyrimąRumunija tiria galimus „nusikaltimus žmoniškumui“, padarytus Ukrainoje po Rusijos įsiveržimo į šalį, kuri yra jų abiejų kaimynė, pirmadienį pranešė prokurorai.Tyrimas papildo daugybę tarptautinių iniciatyvų, kuriomis siekiama patraukti rusus į teismą po karo pradžios vasarį. Rumunija savo jurisdikciją vykdo remdamasi „universalumo principu“, taip pat baudžiamąja teise, jei nusikaltimai buvo padaryti prieš bet kurį Rumunijos pilietybę turintį asmenį, pranešė prokuratūra.„Užpuolimo padariniai ypač skaudūs, dėl to žuvo daug civilių gyventojų, įskaitant vaikus, taip pat buvo sužeisti“, – sakoma jos pranešime. „Psichologinė trauma, kurią sukėlė karinis Rusijos Federacijos puolimas“, taip pat privertė milijonus žmonių bėgti, taip pat ir į Rumuniją, pridūrė ji. Pareiškime „dėl įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui“ daugiau detalių nepateikta.Europos Sąjungos narė Rumunija seniai sulaukia tarptautinės kritikos dėl korumpuotos ir neefektyvios teismų sistemos. Įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje tiria Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), gavęs maždaug 40 valstybių narių, įskaitant Rumuniją, sutikimą. Rusija nėra TBT narė. Ji atmeta kaltinimus karo nusikaltimais kaip suklastotus.

Per Charkovo bombardavimą žuvo 6 ir sužeistas 31 žmogusGelbėtojai jau pašalino daugiabučio Charkove, apgadinto Rusijos raketos smūgio pirmadienį, griuvėsius. Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, per raketų atakas prieš Charkovą žuvo mažiausiai šeši žmonės.„Dėl masinių Charkovo okupantų apšaudymų žuvo 6 žmonės, o 31 buvo sužeistas“, – rašoma prokuratūros „Telegram“ kanale.Prokurorų teigimu, taip pat buvo apgadintas prekybos centras, kiti namai ir transporto priemonės.Pasak prokurorų, du iš žuvusiųjų buvo tėvas ir jo 17-metis sūnus, kurių automobilis tiesiogiai nukentėjo. Jie buvo pakeliui atsiimti vaikino stojimo į universitetą pažymėjimo.

Pietų Ukrainoje nesiliauja atakos Pietų Ukrainos Odesos regione pastarosiomis valandomis tęsėsi bombardavimas, rašoma vietos pranešimuose.„Telegram“ kanale paskelbtame perspėjime teigiama, kad buvo pranešta apie mažiausiai penkis raketų smūgius. Jame priduriama: „Raketa pataikė į privatų vieno aukšto namą viename iš pakrantės kaimų. Smūgio banga apgadino netoliese esančius namus, medžius ir automobilius. Kitos raketos buvo nukreiptos į regiono žemės ūkio paskirties žemes“.Apie aukas kol kas nepranešta.

Rusijos smūgio Ukrainos Časiv Jare aukų padaugėjo iki 26Ukrainos avarinės tarnybos pirmadienį pranešė, kad per Rusijos smūgį, išvakarėse suduotą rytinės Donecko srities Časiv Jaro mieste, žuvo 26 žmonės.Remiantis tarnybų pareiškimu socialiniuose tinkluose, iki pirmadienio popietės buvo aptikti ir ištraukti iš griuvėsių 26 žuvusieji, o dar devyni žmonės rasti gyvi.„Darbai tęsiami“, – pridūrė gelbėtojai.

Nyderlandų premjeras Kyjive: karas gali trukti ilgiau, nei tikėtasiKaras Ukrainoje gali tęstis ilgiau nei tikėtasi, pirmadienį Kyjive per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte."Šis karas gali trukti ilgiau, nei mes visi vylėmės ar tikėjomės. Tačiau tai nereiškia, kad galime ramiai sėdėti ir pasyviai stebėti, kaip jis klostysis. Turime išlikti susitelkę ir toliau visais atžvilgiais remti Ukrainą", – sakė M. Rutte.

Maskvos remiama valdžia teigia sužlugdžiusi išpuolį Pietų UkrainojeMaskvos remiama pietų Ukrainos Chersono regiono valdžia pirmadienį pareiškė, kad sužlugdė ataką prieš savo vietos lyderį.Pastarosiomis savaitėmis okupuotuose Pietų Ukrainos Chersono ir Zaporižios regionuose padaugėjo išpuolių prieš prorusiškus atstovus. Pirmadienį Maskvos remiama administracija pareiškė, kad jos lyderis Vladimiras Saldo vos išvengė atakos. Viename iš įprastų jo važiavimo maršrutų buvo padėtas savadarbis sprogmuo, kuris jam važiuojant turėjo sprogti, pranešė administracija.„Chersono gyventojai, aptikę įtartiną objektą, nedelsdami pranešė Rusijos ginkluotosioms pajėgoms“, – sakoma administracijos pranešime „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje. Užtaisą nukenksmino sprogmenų ekspertai, pridūrė jis. Pareigūnai paviešino nuotrauką, kurioje, atrodo, buvo matyti savadarbė bomba.Anksčiau tą dieną Zaporižios regiono okupacinė valdžia pranešė nukovusi ukrainietį „diversantą“, kuris naktį taikėsi į Melitopolio rajono vadovo namus. Sulaikomas užpuolikas priešinosi ir buvo nušautas, sakė Maskvos remiamos regiono administracijos narys Vladimiras Rogovas. Melitopolio rajono vadovas nenukentėjo.Rusijai okupavus Chersono regioną ir didelę Zaporižios regiono dalį, Kremlius ten vykdo intensyvią rusinimo kampaniją. Vienas aukšto rango Rusijos parlamento pareigūnas sakė, kad Rusija atėjo pasilikti ten „amžinai“. Birželio pabaigoje per sprogimą žuvo Maskvos paskirtas pareigūnas Chersono regione.

Ukraina jungiasi prie Europos Tarybos vystymo bankoEuropos Tarybos vystymo banko (ETVB) Administracinės tarybos posėdyje pritarta Ukrainos narystei banke. Taip pat posėdžio metu buvo patvirtinti du Lietuvos projektai, kuriais bus teikiama pagalba nuo karo bėgantiems Ukrainos gyventojams.„Džiaugiamės ETVB sprendimu, kuriuo Ukrainai atveriamas kelias tapti pilnateise šio banko nare, o ateityje - galimybės šio banko investicijoms šalyje. Lietuva visuomet rėmė ir ypatingai dabar remia Ukrainos norą jungtis prie Vakarų ekonominės bendruomenės ir institucijų. Pozityvu, jog bankas patvirtino ir du Lietuvos projektus, pagal kuriuos suteiktos paskolos leis nukreipti resursus ukrainiečių pabėgėlių poreikiams tenkinti", - sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.ETVB valstybės narės susitarė atleisti šalį nuo bet kokių mokėjimo reikalavimų stojimui į banką. Taip pat ETVB Administracinė taryba patvirtino penkias naujas paskolas, kurių vertė - 465 mln. eurų, iš kurių dauguma lėšų bus skirta pabėgėliams iš Ukrainos remti ETVB valstybėse narėse.Europos Tarybos vystymo bankas (The Council of Europe Development Bank) - daugiašalis plėtros bankas, įsteigtas 1956 m. prie Europos Tarybos. ETVB yra vienintelis Europos vystymo bankas, savo veiklą orientuojantis išskirtinai socialine kryptimi: banko paskolomis finansuojamais projektais siekiama mažinti socialinę atskirtį, apsaugoti pažeidžiamiausių visuomenės grupių gyventojus, siekti darnios plėtros ir gerinti gyvenimo sąlygas.

Čekijos VRM vadovas: ES turi būti pasirengusi didesniems pabėgėlių iš Ukrainos srautamsEuropos Sąjunga (ES) turi būti pasirengusi scenarijui, kuriame dėl Rusijos invazijos į Ukrainą į bloką atvyktų dar daugiau pabėgėlių, pirmadienį pareiškė Čekijos vidaus reikalų ministras Vitas Rakusanas.„Visi tikimės, kad situacija pagerės, tačiau karo pabaigos dar nematyti“, – neformaliame ES vidaus reikalų ministrų susitikime pareiškė V. Rakusanas. Jis pridūrė, kad yra svarbu pasirengti tolesniems pabėgėlių srautams.Pastarojo neformalaus ES vidaus reikalų ministrų susitikimo tikslas – aptarti karo Ukrainoje keliamas grėsmes saugumui, įskaitant prekybą žmonėmis ir ginklų bei narkotikų kontrabandą.Pasak ES vidaus reikalų komisarės Ylvos Johansson, šiuo metu tarp ES ir Ukrainos keliaujančių žmonių srautai yra „ikikarinio, ikipandeminio lygio“. Komisarės teigimu, pastaruoju metu iš Ukrainos į ES atvykstančių ir iš bloko į Ukrainą grįžtančių žmonių skaičiai yra praktiškai tokie patys.Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, nuo Rusijos sukelto karo pradžios Europoje tam tikros tarptautinės apsaugos pasiprašė apie 3,6 mln. žmonių iš Ukrainos. Didžioji dalis jų – 1,2 mln. – šiuo metu yra Lenkijoje. Tuo metu Vokietija yra priėmusi apie 670 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių, o Čekijoje prisiglaudė maždaug 388 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Rusijos raketų atakos prieš gyvenamąjį namą Časiv Jare aukų padaugėjo iki 24Rusijos raketų atakos prieš penkiaaukštį gyvenamąjį namą Ukrainos Časiv Jaro mieste aukų padaugėjo iki 24, praneša agentūra „Sky News“.Pasak Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, gelbėtojai tęsia išgyvenusiųjų paieškas. Iš pastato griuvėsių iki šiol išgelbėti devyni asmenys. Tarnybos teigimu, paieškų operacijoje dalyvauja 55 žmonės.Rusija šiam pastatui smūgiavo šeštadienio vakarą. Maskva neigia, kad savo vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ metu taikosi į civilius.

Nyderlandų premjeras pažadėjo Ukrainai daugiau ginklųPirmadienį vizito Kyjive metu Nyderlandų premjeras Markas Rutte pažadėjo Ukrainai daugiau ginklų.„Svarbu, kad padėtume čia ir dabar ir kartu užtikrintume, jog Ukraina galėtų apsiginti“, – Nyderlandų televizijos stočiai NOS sakė M. Rutte, tačiau nedetalizavo.Iki šiol Nyderlandai Ukrainai yra pristatę ginklų už beveik 173 mln. eurų.Tai yra pirmasis M. Rutte vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją. Šalyje jis dar susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pirmadienio rytą jis apsilankė smarkiai subombarduotuose Kyjivo priemiesčiuose Borodiankoje, Bučoje ir Irpinėje. Jis išreiškė pasibaisėjimą tenykštėmis Rusijos atakomis.

Pareigūnas: nuo karo pradžios dingo 7 tūkst. ukrainiečiųOficialiais duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios prieš keturis su puse mėnesio Ukrainoje dingo apie 7 tūkst. kariškių. Tarp jų yra karių, nacionalinės gvardijos narių ir pasieniečių, taip pat žvalgybos pareigūnų, pirmadienį per visuomeninę televiziją sakė Ukrainos dingusių asmenų komisaras Olehas Kotenka.Manoma, kad dauguma dingusiųjų yra rusų nelaisvėje. Vien kariuomenė kaip dingusius užregistravo apie 2 tūkst. karių. Rusija kariauja Ukrainoje nuo vasario 24 d. ir teigia nuo to laiko paėmusi į nelaisvę daugiau nei 6 tūkst. ukrainiečių belaisvių.Nė vieno šių skaičių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Putinas pasirašė įsaką dėl supaprastinto Rusijos pilietybės suteikimo ukrainiečiamsRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paskelbė įsaką dėl galimybės visiems Ukrainos piliečiams supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę, ketvirtą mėnesį tęsiantis Maskvos karinei kampanijai kaimyninėje šalyje.Įsake nurodoma, kad „visiems Ukrainos piliečiams“ suteikiama „teisė prašyti suteikti Rusijos Federacijos pilietybę supaprastinta tvarka“.

Maskva aiškina, kad jos pajėgos Časiv Jare atakavo karinį objektąRusijos gynybos ministerija pirmadienį pareiškė, kad praėjusį savaitgalį jos karinės pajėgos Ukrainos Časiv Jaro mieste atakavo objektą, kuris tariamai buvo vienos ukrainiečių brigados susibūrimų vieta.Pasak ministerijos atstovo spaudai Igorio Konašenkovo, tai buvo grynai karinis taikinys, o jam buvo smogta pasitelkiant didelio tikslumo ginklus.Tačiau Ukrainos pareigūnai teigia, kad mieste iš tiesų buvo smogta gyvenamajam pastatui. Iš jo griuvėsių iki šiol ištraukta jau per 20 lavonų, dar keli žmonės laikomi dingusiais.Rusijos gynybos ministerija kartu pranešė apie naujas savo pajėgų atakas Rytų Ukrainoje ir nurodė, esą jos Charkive sunaikino Vakarų siųstų karinių technologijų sandėlį, o Dnipre – JAV siųstoms daugkartinio paleidimo raketų sistemoms skirtą amuniciją.Šių ministerijos pareiškimų nepriklausomai patvirtinti negalima.

Ukrainos gynybos ministras: gautas naujas Zelenskio nurodymasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė kariuomenei deokupuoti pakrančių teritorijas šalies pietuose. Tam Ukraina telkia milijonines pajėgas. Apie tai informavo Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, duodamas interviu britų dienraščiui „The Times“. „Ukraina renka vakarietiška ginkluote aprūpintas milijonines karines pajėgas, kad iš Rusijos susigrąžintų savo pietines teritorijas“, – skelbiama dienraštyje. Anot V. Reznikovo, V. Zelenskis įsakė kariuomenei atkovoti okupuotas pakrantės teritorijas, nes jos yra gyvybiškai svarbios Ukrainos ekonomikai. „Mes suprantame, kad politiškai tai labai reikalinga mūsų valstybei. Prezidentas nurodė aukščiausiajai karinei vadovybei parengti atitinkamus planus. Po to Generalinis štabas mums atsako, kad šiam tikslui pasiekti reikia to ir ano... O čia jau yra mano darbas. Aš parašau savo kolegoms šalyse partnerėse, generolai paaiškina, kodėl mums reikalingi vienokie ar kitokie ginklai, ir tada priimami politiniai sprendimai“, – sakė ministras O. Reznikovas. 

Rusijos kariuomenė apšaudė Mykolajivą, sužeisti devyni žmonėsRusijos kariuomenė tęsia Ukrainos Mykolajivo miesto apšaudymą, rašo CNN.Mykolajivo srities tarybos pirmininkė Hanna Zamazejeva pirmadienį socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad per naujausius smūgius miesto pakraščiams sužeisti devyni žmonės. „Dėl apšaudymo tęsiasi grūdų laukų gaisrai“, – nurodė H. Zamazejeva.Tarybos pirmininkė pridūrė, kad miesto ligoninėse šiuo metu gydoma iš viso 317 nuo Rusijos smūgių Mykolajivo sričiai nukentėjusių ukrainiečių.

„Viskas dega“: Ukrainos Nacionalinė gvardija parodė, kaip vyko nuožmūs mūšiai Ukrainos Nacionalinė gvardija paskelbė naują vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti nuožmūs mūšiai dėl Rubižnės, Sjevjerodonecko ir kitų Luhansko srities gyvenviečių. Šiuos kadrus „YouTube“ platformoje išplatino Nacionalinės gvardijos (NSU) spaudos tarnyba. „Viskas dega“. Taip pavadintas šis vaizdo įrašas.  Filmuota medžiaga sumontuota iš gvardiečių telefonais padarytų vaizdo įrašų, vykstant žiaurioms kovoms su okupantais. Rubižnėje gvardiečiai gynėsi nuo kovo mėnesio pradžios iki gegužės vidurio, o Sjevjerodonecke – nuo gegužės pradžios iki birželio 24 d.  Vaizdo įraše matyti okupantų sunaikinta Ukrainos miestų civilinė infrastruktūra ir mūšių metu sudegusi karinė technika. Nacionalinės gvardijos kariai taip pat užfiksavo gatvių mūšius liepsnų apimtuose Luhansko srities miestuose: gatvėse matyti žiojėjančios kelių metrų gylio duobės, kurias išmušė aviacinės bombos.  Gvardiečiai taip pat parodė, kaip apgriuvusiuose pastatuose šildėsi pusryčius, kai nebūdavo galimybės laiku grįžti į bazę. „Šiuose mūšiuose priešas neteko daugiau nei 300 vienetų šarvuotos technikos ir apie 1 tūkst. orkų; Rubižnėje ir Sjevjerodonecke, kuriuose Ukrainos kariai pavertė rusų okupantų mėsmalėmis, sužeista apie 1 500 žmonių“, – skelbiama rašoma vaizdo įrašo aprašyme. NSU teigimu, kariai niekada nepamirš šių gyvenviečių gynybos ir amžinai pagarboje laikys didvyrius, kurie už Ukrainą ir pergalę paaukojo savo gyvybes. 

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 37,4 tūkst. kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 37,4 tūkst. karių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 11-osios Rusija taip pat neteko 1 645 tankų, 3 828 šarvuotųjų kovos mašinų, 838 artilerijos sistemų, 247 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 109 oro gynybos sistemų, 217 lėktuvų, 188 sraigtasparnių, 2 696 transporto priemonių ir degalų cisternų, 15 laivų, 676 dronų, 66 specialiosios technikos vienetų ir 155 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Ukraina praneša atsikovojusi kaimą okupuotoje Chersono srityjeUkrainos ginkluotosios pajėgos atsikovojo Ivanivkos kaimą Rusijos kariuomenės okupuotoje Chersono srityje, pirmadienį pranešė ukrainiečių pajėgoms pavaldi pėstininkų brigada, kuria remiasi agentūra „Reuters“.„Vienintelis Rusijos okupantų palikimas Ivanivkoje – siaubingi prisiminimai ir „mirusi“ karinė technika“, – teigė brigada.„Reuters“ negalėjo iš karto patvirtinti šių pranešimų. Minėtoje teritorijoje yra ne vienas Ivanivkos kaimas. Vienas jų yra išsidėstęs palei fronto liniją.https://twitter.com/EuromaidanPR/status/1546411219115945984

Per raketų atakas Charkive žuvo 3 žmonės, 22 – sužeistiPer Rusijos pajėgų atakas Charkive Ukrainos šiaurės rytuose, gubernatoriaus duomenimis, žuvo 3 žmonės ir dar 22 buvo sužeisti, praneša agentūra „Reuters“.Ukrainos prezidentūros atstovas sakė, kad raketomis buvo apšaudytos gyvenamosios teritorijos.Rusija iki šiol neigia atakuojanti civilius taikinius.

Rusijos raketų atakos prieš namą Časiv Jare aukų padaugėjo iki 18Rusijos raketų atakos prieš namą Ukrainos Časiv Jaro mieste aukų padaugėjo iki 18, pirmadienį pranešė Ukrainos avarinės tarnybos, kuriomis remiasi CNN.Pasak tarnybų, iš šeštadienio vakarą sugriauto pastato nuolaužų pavyko išgelbėti dar šešis žmones. Tarnybos kartu nurodė, kad po griuvėsiais vis dar įstrigę du asmenys, tačiau jie palaiko ryšį su gelbėtojais.

Generalinė prokuratūra: Rusijos kariai Ukrainoje jau įvykdė per 22,5 tūkst. karo nusikaltimųNuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Rusijos kariai Ukrainoje jau įvykdė per 22,5 tūkst. karo nusikaltimų, pirmadienį pranešė Generalinė prokuratūra Kyjive, kuria remiasi agentūra „Ukrinform“.Naujausiais duomenimis, rusų kariai iki šiol įvykdė iš viso 22 504 karo ir agresijos nusikaltimus. Iš jų 21 677 susiję su karo teisės pažeidimais, 73 – su karo veiksmų planavimu, o dar 21 – su karo propagandos sklaida. Be to, užfiksuota dar per 10 tūkst. nusikaltimų šalies nacionaliniam saugumui.Anot Generalinės prokuratūros, dėl Rusijos agresijos taip pat nukentėjo jau beveik 1 tūkst. Ukrainos vaikų. Iš jų 347 žuvo.

Ukraina kalba apie Rusijos vykdomą „bombardavimų bangą“ rytuoseRusijos artilerija, Ukrainos generalinio štabo duomenimis, smarkiai atakuoja Charkivo miestą ir ruošiasi dideliam puolimui šalies rytuose. Naudojamos raketų sistemos ir tankai. Pradėta tikra bombardavimų banga, kurią jau pajuto virtinė miestų rytuose. Tai esą rodo pasirengimą dideliam puolimui, praneša agentūra „Reuters“.

Diplomatas: Putinas ieško su kuo derėtisJau penktą mėnesį tęsiantis plataus masto karinei invazijai į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia derybų ir ieško, su kuo pasikalbėti Vakaruose, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Tai radijo stoties ukrainiečių radijo „Radio NV“ eteryje pareiškė diplomatas Pavelas Klimkinas. „V. Putinas trokšta derybų. Jo atstovai įvairiausiais slaptais ir pusiau slaptais kanalais bando pasiekti Jungtines Amerikos Valstijas ir Europą, sakydami: „Susitarkime kokiu nors būdu. Tai bus naudinga ir jums, ir mums“. Gąsdina energetikos, maisto ir kitomis krizėmis“, – sakė P. Klimkinas. Diplomatas pažymėjo, kad V. Putinas rudenį dar labiau akcentuos būtinybę derėtis, nes tada bus pats palankiausias metas: smarkiai augs energijos ir maisto produktų kainos. 

Buvęs Vokietijos kancleris Schröderis nenori nutraukti kontaktų su PutinuNepaisant jau puspenkto mėnesio trunkančio Rusijos karo prieš Ukrainą, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis nenori nutraukti kontaktų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Aš neatsisakysiu galimybės kalbėtis su prezidentu V. Putinu“, - pareiškė jis interviu „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Kartu G. Schröderis teigė nesuprantąs Vokietijoje vykstančių debatų dėl sunkiosios ginkluotės tiekimo.„Kodėl dėmesys sutelkiamas į ginklų tiekimą? – klausė jis. – Aš netikiu kariniu sprendimu. Karą įmanoma užbaigti tik diplomatinėmis derybomis. Kareivių ir Ukrainos civilių gyventojų likimą galima palengvinti tik diplomatiniu sprendimu“.G. Schröderis kovo pradžioje lankėsi Maskvoje ir su V. Putinu aptarė Ukrainos karą. G. Schröderis dabar interviu sakė: „Kiek aš per pokalbį supratau, jis suinteresuotas, kad sprendimas būtų rastas derybomis“. Prie to esą turėtų visos pusės, „kad konfliktas toliau neaštrėtų“.

Ukraina ragina civilius palikti okupuotas teritorijas pietuoseUkrainos vadovybė dėl planuojamo kariuomenės puolimo paragino civilius palikti okupuotas teritorijas šalies pietuose. Chersono ir Zaporižios sričių gyventojai turi nedelsiant palikti savo namus – esant reikalui, ir 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio kryptimi, sekmadienio vakarą sakė vicepremjerė Irina Vereščuk. Tai esą būtina, kad žmonėms nekiltų grėsmė, kai ukrainiečių pajėgos mėgins atsikovoti teritorijas.Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas interviu britų laikraščiui „The Sunday Times“ sakė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė kariuomenei pasinaudojant Vakarų ginkluote atsikovoti užimtas teritorijas pietuose. Ypač pakrantės teritorijos Ukrainos ekonomikai turi didžiulę reikšmę.V. Zelenskis praeityje kelis kartus pabrėžė, kad jo šalis nori susigrąžinti Rusijos kontroliuojamus regionus.

Rusų pajėgos paleido raketą į Charkovo centrą, sugriautas vieno iš daugiaaukščių namų įėjimasPirminiais duomenimis, raketa pataikė į šešių aukštų pastatą centrinėje miesto dalyje. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai.„Suniokotas visas įėjimas. 4.30 val. išgelbėta viena senyvo amžiaus moteris, griuvėsių išvežimas tęsiamas. Valstybinės pagalbos tarnybos regiono skyriaus duomenimis, 6.30 val. informacijos apie žuvusius ar sužeistuosius nebuvo“, – rašoma pranešime.

Zelenskis grasina „rusų žudikams bausmėmis“Po daug gyvybių nusinešusios raketų atakos Donecko srityje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagrasino rusų kariams padariniais. „Bausmė kiekvienam rusų žudikui neišvengiama“, - pareiškė jis savo kreipimesi naktį į pirmadienį. Ataka prieš Časiv Jarą esą dar kartą parodė, kad Rusijos daliniai tyčia žudo ir gyvenamosiose teritorijose.„Po tokių atakų jie negalės sakyti, kad ko nors nežinojo ar nesuprato“, - kalbėjo V. Zelenskis. Kartu su tarptautiniais stebėtojais Ukraina, anot jo, nuo karo pradžios renka įrodymus dėl rusų nusikaltimų.Tuo tarpu sugriauto namo griuvėsiuose Časiv Jare gelbėtojai toliau ieško žmonių. Manoma, kad po griuvėsiais jų dar gali būti apie dvi dešimtis, įskaitant vaiką. Per ataką žuvo mažiausiai 15 žmonių.

Rytų Ukrainoje per Rusijos pajėgų smūgį žuvo mažiausiai 15 civilių gyventojų (papildytas)Sekmadienį Rusijos pajėgų raketai smogus daugiabučiui gyvenamajam namui Časiv Jaro mieste Rytų Ukrainoje žuvo mažiausiai 15 žmonių, pranešė pareigūnai.„Per gelbėjimo operaciją įvykio vietoje rasta 15 kūnų, iš griuvėsių ištraukti penki žmonės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnybos vietos padalinys.„Po griuvėsiais“, kuriais dalis keturių aukštų pastato virto po to, kai į jį pataikė rusų raketa „Uragan“, „liko dar mažiausiai 30 žmonių“, platformoje „Telegram“ parašė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.Pasak gelbėjimo tarnybos, gelbėtojams kol kas pavyko užmegzti ryšį su trimis po griuvėsiais likusiais gyvais žmonėmis.Po ilgų kautynių, per kurias Rusijos pajėgos užėmė miestų kaimyninėje Luhansko srityje, Maskva dabar siekia skverbtis gilyn į Donecko sritį ir perimti kontrolę visame Donbaso regione.Viena Časiv Jaro gyventoja, kuri nenurodė savo vardo, naujienų agentūros AFP žurnalistams parodė, kas liko iš jos buto.„Vakar 11 ar 10 valandą vakare buvau miegamajame ir kai ėjau iš kambario, viskas pradėjo griaudėti ir skilinėti“, – pasakojo ji.„Mane išgelbėjo tik tai, kad nubėgau čia, nes tuoj po to visa tai griuvo.“Keliomis valandomis anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Rusiją už, anot jo, tyčinį civilių taikinių apšaudymą.„Vos per vieną dieną Rusija smogė Mykolajivui, Charkivui, Kryvyj Rihui, Zaporižės srities bendruomenėms“, – pareiškė V. Zelenskis šeštadienio vakarą paskelbtame tradiciniame vaizdo kreipimesi.Rusijos pajėgų smūgiai „absoliučiai sąmoningai“ ir „tikslingai“ taikomi į gyvenamąjį sektorių, smogiama „eilinių žmonių namams, civiliams objektams, žmonėms“, pažymėjo jis.„Tokius teroristinius veiksmus realiai galima sustabdyti tik ginklais, šiuolaikiškais ir galingais“, – pridūrė V. Zelenskis, padėkojęs Jungtinėms Valstijoms už naujausią karinės pagalbos paketą.Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė išsiųsiančios Ukrainai daugiau salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS ir naujų, taikliau šaudyti leidžiančių artilerijos sviedinių, sustiprinsiančių Kyjivo kariuomenės pajėgumus smogti įsiveržusių Rusijos pajėgų ginklų sandėliams ir tiekimo grandinėms.Į naują 400 mln. dolerių (393 mln. eurų) vertės ginkluotės paketą įtrauktos keturios HIMARS mašinos ir iš jų leidžiamos raketos. Šis sistema atvėrė galimybė Ukrainos pajėgoms valdomomis raketomis smogti tokiems taikiniams kaip šaudmenų sandėliai didesniu atstumu, kur jų nepasiekia Rusijos  pajėgų priešbaterinė ugnis, sakė vienas aukšto rango gynybos pareigūnas.

Ukraina teigia esanti „labai nusivylusi“ Kanados sprendimu grąžinti „Nord stream“ turbiną Ukrainos energetikos ir užsienio reikalų ministerijos pareiškė esančios „labai nusivylusios“ Kanados sprendimu grąžinti Vokietijai suremontuotą „Siemens“ turbiną, naudojamą dujotiekiui „Nord Stream 1“ tiesti. Apie tai rašo „Deutche Welle“. Energetikos ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pareiškime Kanados vyriausybė raginama atšaukti savo sprendimą ir teigiama, kad turbinos grąžinimas reikštų Maskvai taikomų sankcijų pritaikymą „pagal Rusijos užgaidas“. Kanada paskelbė, kad atleis nuo sankcijų už suremontuotų rusiškų turbinų, reikalingų dujotiekiui „Nord Stream 1“, kuriuo iš Rusijos į Vokietiją pumpuojama daugiau dujų, grąžinimą, sakoma Kanados gamtos išteklių ministerijos pareiškime.

Vokietija blokuoja pagalbą Ukrainai„Kyiv Independent“, remdamasis Italijos laikraščiu „Corriere Della Sera“, praneša, kad Vokietija jau daugiau nei mėnesį blokuoja 9 mlrd. eurų ES pagalbą Ukrainai.Taip pat teigiama, kad Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris nepritaria planuojamai pagalbai, esą,  dėl susirūpinimo dėl Europos skolų.

Milijonai ukrainiečių negali grįžti į savo namus Daugiau kaip 6 mln. Ukrainos piliečių šiuo metu negali grįžti į savo namus, rodo Lenkijos humanitarinės akcijos (PAH) skaičiavimai.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios beveik 25 proc. Ukrainos gyventojų buvo priversti palikti savo namus, Lenkijos valstybinei naujienų agentūrai PAP pareiškė labdaros organizacijos atstovė Helena Krajewska.Dalis jų išvyko iš šalies, o daugiau kaip 8 mln. žmonių nusprendė migruoti šalies viduje, pažymėjo organizacijos atstovė, kurią cituoja Lenkijos visuomeninis radijas.Pasak H. Krajewskos, Ukrainos vietos valdžios institucijos teikia pagalbą vidaus pabėgėliams, kuriuos taip pat remia labdaros organizacijos iš viso pasaulio, nors didelė dalis tarptautinės pagalbos atitenka ukrainiečiams, kurie išvyko iš savo šalies.Vidaus pabėgėliams reikia pastogės ir sveikatos priežiūros, taip pat maisto ir vaistų, pridūrė H. Krajewska.

Rusų pajėgos atakavo „Donecko Liaudies Respublikos“ kovotojusUkrainos žvalgybos SBU duomenimis, Rusijos daliniai atakavo vieną „Donecko Liaudies Respublikos“ batalioną. Tai rodo perimti pokalbiai telefonu, rašo „Kyjiv Independent“.Abiejų apsišaukėliškų, nuo Maskvos priklausomų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ kareiviai remia Rusijos invaziją į Ukrainą. Anot pranešimų, jie neretai naudojami kaip „patrankų mėsa“.Laikraščio teigimu, atakuotas batalionas Zaporižios regione traukėsi nuo fronto linijos, kai buvo užpultas rusų.

Marija Zacharova grasina Lietuvai dėl KaliningradoRusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad Rusija baigė pasirengimą priemonėms prieš Lietuvą ir ES, reaguodama į tranzito į Kaliningradą blokavimą ir artimiausiomis dienomis jas pritaikys.„Mes nelauksime be galo. Dar kartą perspėjame, kad jei situacija artimiausiomis dienomis nesistabilizuos, tai Rusija imsis griežtų priemonių prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą, kurių pasirengimas jau baigtas. Problemos sprendimas užtruko per ilgai", - pareiškė M. Zacharova.

Rusijos tarnybos blokavo Vokietijos dienraščio „Die Welt“ interneto svetainęRusija užblokavo Vokietijos dienraščio „Die Welt“ interneto svetainę po to, kai reguliavimo institucija ją įtraukė į vis ilgėjantį draudžiamų svetainių sąrašą, sekmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.Prieiga naudotojams buvo užblokuota gavus prokuratūros prašymą, skelbiama pranešimuose.AFP žurnalistai Rusijoje negalėjo pasiekti svetainės naudodamiesi savo išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais.Nuo Rusijos karinės operacijos Ukrainoje pradžios vokiečių laikraštis savo turinį skelbė rusų kalba, nes dauguma nepriklausomos informacijos šaltinių Rusijoje buvo užgniaužti.Vokietijos laikraštis taip pat buvo įdarbinęs rusų žurnalistę Mariną Ovsianikovą, surengusią protesto akciją prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje Rusijos valstybinės televizijos vakaro žinių laidos tiesioginiame eteryje.Kovo 14 dieną M. Ovsianikova, Rusijos valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ redaktorė, įsiveržė į studiją per žiūrimiausią vakaro žinių laidą „Vremia“, laikydama plakatą su anglišku užrašu „No War“ („Karui – ne“).

Rusų pajėgos skelbia per Slovjansko puolimą nukovusios iki 100 Ukrainos kariųPer Rytų Ukrainos Slovjansko miesto puolimą rusų pajėgos skelbia nukovusios iki 100 ukrainiečių karių. Be to, raketomis apšaudžius keramikos fabriką, kurį vienas Ukrainos artilerijos dalinys naudojo kaip laikiną bazę ir amunicijos sandėlį, sunaikinta daugiau kaip tūkstantis anerikietiškoms M-777 tipo haubicoms skirtų sviedinių, sekmadienį pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.Taip pat esą sunaikinta 700 „Grad“ sistemos raketų. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybių.Per oro mūšius Rytų Ukrainoje Rusijos Su-35 naikintuvai numušė du Ukrainos S-25 tipo naikintuvus bei dar vieną MiG-29 naikintuvą, sakoma toliau ministerijos pranešime.Rusijos gynybos ministerija tvirtina nuo karo pradžios numušusi 242 Ukrainos naikintuvus ir 137 sraigtasparnius. Tačiau, anot žiniasklaidos, Ukraina prieš karą turėjo tik apie 100 naikintuvų ir 90 sraigtasparnių.

Rytų Ukrainoje per Rusijos pajėgų smūgį žuvo mažiausiai 15 civilių gyventojųSekmadienį Rusijos pajėgų raketai smogus daugiabučiui gyvenamajam namui Časiv Jaro mieste Rytų Ukrainoje žuvo mažiausiai 15 žmonių, pranešė pareigūnai.„Per gelbėjimo operaciją įvykio vietoje rasta 15 kūnų, iš griuvėsių ištraukti penki žmonės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnybos vietos padalinys.Pranešime taip pat priduriama, kad gelbėtojai užmezgė ryšį su trimis po griuvėsiais likusiais gyvais žmonėmis.Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko anksčiau skelbė, kad gelbėtojams pavyko iškelti šešis žuvusiuosius ir penkis sužeistuosius, tačiau dar maždaug 30 žmonių yra likę po griuvėsiais.

Baerbock apgailestauja dėl karinio Vakarų bejėgiškumo Ukrainos kareVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock apgailestauja, kad Vakarai negali imtis karinių priemonių civiliams Ukrainos kare apsaugoti. „Aš, pavyzdžiui, mielai būčiau pažadėjusi, kad mes užtikrinsime humanitarinius koridorius iš mūšių teritorijų Ukrainoje, - sakė ji žurnalui „Spiegel“. – Bet mes to negalime. Toks pažadas turėtų būti užtvirtintas karinėmis priemonėmis“.Todėl ji esą turėjo „aiškiai pasakyti“, kad nebus neskraidymo zonų, kalbėjo ministrė. „Gera užsienio politika, be kita ko, reiškia, kad reikia išlaikyti šaltą protą, nors širdis liepsnoja, - pabrėžė A. Baerbock bendrame interviu su Liuksemburgo užsienio reikalų ministru Jeanu Asselbornu. – Supratimas, kad nieko negali padaryti – tokia kartais žiauri užsienio politika“.Panašiai kalbėjo ir J. Asselbornas. „Reikia pripažinti karo realybę, net jei ji barbariška“, - teigė ministras.Kaip vieną „blogiausių“ savo kadencijos momentų A. Baerbock įvardijo Ukrainoje pamatytas nušautų vaikų nuotraukas. „Tai pasako viską, kad su tuo Putinu šiuo metu negalima derėtis, - sakė ji. – Jam svarbiausia naikinti. Net vaikus“.

Britai apmoko tūkstančius ukrainiečių kariųDidžioji Britanija pradėjo naują programą, pagal kurią tūkstančiai ukrainiečių apmokomi karui su Rusija. Pirmoji  iki 10 000 nepatyrusių savanorių grupė baigė pirmąsias pratybas, pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.Kelių savaičių karinės treniruotės paremtos britų karių baziniu mokymu ir apima ginklų valdymą, pirmąją pagalbą mūšio lauke, karinę taktiką ir karo teisę. Daugiau kaip tūkstantis britų ateinančiais mėnesiais dalyvaus įvairiuose karinėse bazėse Anglijoje vykstančiuose apmokymuose.„Ambicinga nauja apmokymų programa ženklina kitą bitų paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms etapą“, - sakė gynybos ministras Benas Wallace‘as. Turėdama „pasaulinės klasės patirtį“, britų kariuomenė padės Ukrainai stiprinti savo pajėgas, kad šios galėtų ginti šalies suverenumą.Pagal programą „Orbital“ Didžioji Britanija jau po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2015-2022 metais parengė 22 000 ukrainiečių karių. Be to, šalis suteikė Ukrainai 2,3 mlrd. svarų (2,7 mlrd. eurų) karinę paramą, įskaitant daugiau kaip 5 000 prieštankinių ginklų ir daugkartinio naudojimo raketų sistemų.

Raketai pataikius į namą Ukrainos Časiv Jaro mieste, žuvo mažiausiai šeši žmonėsPer raketų ataką Ukrainos Časiv Jaro mieste, Donecko srities gubernatoriaus duomenimis, žuvo šeši žmonės. Rusų paleista raketa šeštadienio vakarą pataikė į penkių aukštų gyvenamąjį namą, „Telegram“ kanale rašė Pavlas Kyrylenka.Pastatas sugriuvo. Žuvo mažiausiai šeši žmonės ir penki buvo sužeisti. Gyventojai būgštauja, kad griuvėsiuose gali būti įkalinti mažiausiai 34 žmonės.

JAV žada Ukrainai tolesnę humanitarinę paramąJAV vyriausybė žada Ukrainai tolesnę humanitarinę paramą. Valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas šeštadienį po G20 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Balyje paskelbė, kad „Jungtinės Valstijos skirs beveik 368 mln. dolerių (361 mln. eurų) papildomos humanitarinės pagalbos, kad būtų paremti nukentėjusiieji nuo brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą“.Nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį JAV jau pažadėjo Ukrainai per 1,28 mlrd. dolerių humanitarinės paramos. A. Blinkenas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „nedelsiant nutraukti karo veiksmus“.

Ukrainiečiai apie smūgį Kryvyj Roho: labai sunki diena Ukrainos gelbėtojai baigė apžiūrėti Kryvyj Roho rajono teritoriją, kuri ryte patyrė Rusijos raketų smūgį, pranešė Dniepro srities tarybos pirmininkas Nikolajus Lukašukas. „Labai sunki diena. Šiandien Rusijos Federacija nužudė dar du Dniepro srities civilius gyventojus. Dėl rytinio Inguleto rajono apšaudymo viena moteris žuvo vietoje, vėliau nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė dar viena mergina. Dar trys žmonės buvo sužeisti", - „Telegram“ kanale rašė A. Lukašukas. Dėl smūgio buvo apgadinti namų fasadai, langai, balkonai, pažeisti dujų tinklai ir elektros pastotė. Ukrainos pareigūnai taip pat praneša, kad Rusijos raketų smūgiai šiandien padarė didelės žalos kelioms gyvenvietėms Rytų ir Pietų Ukrainoje.

Mažiausiai penki žmonės žuvo per Rusijos vykdomą Donecko apšaudymąŠeštadienį per atnaujintą Rusijos apšaudymą šalies rytiniame Donecko regione žuvo mažiausiai penki žmonės, praneša agentūra AFP.Per pastarąją parą Donecko srityje žuvo mažiausiai penki žmonės, septyni buvo sužeisti, šeštadienio popietę nurodė Ukrainos pareigūnai.Vidurio Ukrainoje esančio Kryvyj Riho meras Oleksandras Vilkulis sakė, kad Rusija atakavo miestą kasetiniais šaudmenimis, žuvo mažiausiai vienas žmogus ir buvo sužeisti.

Melitopolio meras: rusai nuo Ukrainos karių planuoja slėptis už civilių gyventojų Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas teigia, kad Rusijos pajėgos nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo slėpsis už civilių gyventojų, skelbia UNIAN.  Pasak jo, rusai savo ginklus deda gyvenamosiose vietovėse ir žaidimų aikštelėse, kad karo veiksmų metu galėtų pasislėpti už civilių gyventojų. „Jiems tikrai nerūpės mūsų žmonės, tačiau taip jie slėpsis nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo", - pabrėžė Fiodorovas.

Zelenskis iš ambasadoriaus pareigų atleido penkis diplomatusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš ambasadoriaus pareigų atleido diplomatus penkiose šalyse. Ambasadoriai atšaukti Vokietijoje, Vengrijoje, Norvegijoje, Čekijoje ir Indijoje. Iš ambasadoriaus pareigų Vokietijoje atleistas Andrijus Melnykas. Tikimasi, kad jis užims kitas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje Kyjive.

Rusija teigia sunaikinusi Vakarų ginkluotės Rytų Ukrainoje ir besiskverbianti gilynRusijos gynybos ministerija teigia, esą Rusija vėl sunaikino Vakarų ginkluotę Rytų Ukrainoje vykstant intensyvioms kovoms.Netoli Chasiv Jaro kaimo Donecko srityje buvo sunaikintas angaras, kuriame buvo JAV pasiųstos haubicos M777, šeštadienį pranešė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Ten taip pat žuvo daug Ukrainos karių, pridūrė jis.I. Konešenkovas sakė, kad per artilerijos ir raketų atakas žuvo dešimtys Ukrainos karių, o amunicijos sandėliai ir karinė technika buvo sunaikinti įvairiuose regionuose. Šios informacija neįmanoma nepriklausomai patikrinti.Rytą Ukrainos generalinis štabas Kyjive pranešė apie Rusijos puolimą plačiame fronte. Pasak Ukrainos šaltinių, dabar Rusijos kariuomenė vis dažniau taikosi į Donecko sritį iš jau didžiąja dalimi užgrobtos Luhansko srities. Okupantai vykdo atakas iš Lysyčansko vakarų kryptimi, šeštadienį sakė Ukrainos gubernatorius Luhanske Serhijus Haidajus. „Darome viską, kad sustabdytume ginkluotas rusų grupuotes visoje fronto linijoje“. Tačiau, pasak S. Haidajaus, jie puola iš kelių pusių ir bando prasiskverbti gilyn į kaimyninę teritoriją. S. Haidajus sakė, kad rusai kuria „tikrą pragarą“ raketų atakomis ir artilerijos ugnimi, tačiau Ukrainos pajėgos drąsiai priešinasi.Greičiausiai Rusija taikysis į didesnius Slovjansko ir Kramatorsko miestus Donecko srityje. Maskvos paskelbtas tikslas yra visiškai užimti regioną, kad Ukraina jo nekontroliuotų. Ukrainos generalinio štabo Kyjive duomenimis, Charkivo ir Černihivo sritys taip pat buvo apšaudytos, nukentėjo ir civilinė infrastruktūra.

Charkivo centre – apšaudymas raketomis, yra nukentėjusiųjų Šeštadienį Charkivo centre surengta raketų ataka, skelbia BBC.   Preliminariais greitosios medicinos pagalbos centro duomenimis, per smūgį buvo lengvai sužeisti keturi žmonės, sakė Charkivo srities vadovas Olegas Sinegubovas.Trys civiliai, įskaitant vaiką, buvo paguldyti į gydymo įstaigas. Dar keturiems pagalba buvo suteikta įvykio vietoje. 

Rusija tęsia „nepaliaujamą“ bombardavimą Rytų UkrainojeRusijos pajėgos šeštadienį toliau „nepaliaujamai“ bombardavo teritorijas Ukrainos rytinėje Donecko srityje, o ukrainiečių pareigūnai perspėjo, kad Maskva ruošiasi tolesnėms atakoms.Po ilgų kautynių, per kurias Rusijos pajėgos užėmė miestų kaimyninėje Luhansko srityje, Maskva dabar siekia skverbtis gilyn į Donecko sritį ir perimti kontrolę visame Donbaso regione.Praeitą naktį Ukrainos rytuose ir pietuose vėl gaudė apie oro pavojų perspėjančios sirenos.Į pietus nuo pramonės miesto Kramatorsko esančio Družkivkos miestelio gyventojus anksti šeštadienį pažadino numanoma raketų ataka, smogusi prekybos centrui ir palikusi didelę duobę prie pastato.Ukrainos pareigūnai šeštadienį sakė, kad per pastarąją parą Donecko srityje žuvo penki žmonės ir dar septyni buvo sužeisti.„Visa fronto linija neliaujamai bombarduojama“, – penktadienį vakare per platformą „Telegram“ parašė Donecko karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.Pasak jo, Slovjansko miestas, kurį užimti dabar siekia Maskvos pajėgos, yra „bombarduojamas dieną ir naktį“.Pareigūnas taip pat kaltino padegus žemės ūkio pasėlius. „Jie stengiasi sunaikinti derlių bet kokiomis priemonėmis“, – teigė P. Kyrylenka.Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus savo ruožtu šeštadienį sakė, kad Rusijos pajėgos atakuoja teritorijas Donecko srityje iš savo bazių tame regione.„Mėginame sulaikyti jų ginkluotas grupes palei visą fronto liniją... Kur jiems nepatogu veržtis į priekį, jie sukuria tikrą pragarą, apšaudydami teritorijas ties horizontu“, – pridūrė jis.P. Kyrylenka perspėjo, kad Rusijos pajėgos stiprina regione sutelktus dalinius, ruošdamosi tolesniems puolimams.Prezidento Volodymyro Zelenskio gimtojo Kryvyj Riho miesto vidurio Ukrainoje meras Oleksandras Vilkulis šeštadienį sakė, kad Rusija smogė miestui kasetiniais šaudmenimis. Mažiausiai vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti.

Iš Baltarusijos link Ukrainos juda rusiškų sunkvežimių kolona su simboliais „V“Baltarusijoje Rusijos kariuomenės karinių KAMAZ kolona juda iš Minsko Bobruisko kryptimi. Stebėjimo grupės „Baltarusių Gayun“ duomenimis, koloną sudaro 10 transporto priemonių, skelbia unian.net. Pranešama, kad iš kai kurių kamufliažo spalvomis nudažytų transporto priemonių registracijos numerių sprendžiant, jos priklauso Rusijos Federacijos Pietų karinei apygardai.

Rusija atakavo Nikolajevo sritįRusija šeštadienio rytą pradėjo didžiuliu raketų smūgiu Nikolajevui. Buvo panaudotos raketos S-300. Apie tai „Telegram“ pranešė Nikolajevo OVA vadovas Vitalijus Kimas. Jo teigimu, aukų išvvengta.

Rusų kariai stiprina apgulto Mariupolio uosto gynybąĮ Mariupolio Primorskio rajoną atvyko penki dideli autobusai su Rusijos kariškiais iš Donecko krypties, mat ketinama stiprinti uosto gynybą nuo ukrainiečių. Tai pranešė Mariupolio miesto pirmininko patarėjas Piotras Andriuščenka, kurį cituoja unian.net.

Rusijos kariuomenė tęsia Ukrainos rytinio Donecko regiono apšaudymą. Po ilgai trukusių mūšių užimant miestus kaimyninėje Luhansko srityje dabar Rusija siekia veržtis gilyn į Donecką ir užimti visą Donbaso regioną. Oro antskrydžių sirenos naktį aidėjo visuose šalies rytuose ir pietuose, skelbia ELTA. Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus šeštadienį sakė, kad rusai puola Donecką iš savo bazių Luhanske. „Stengiamės sulaikyti jų ginkluotas rikiuotes visoje fronto linijoje (...) Ten, kur jiems nepatogu eiti į priekį, jie sukuria tikrą pragarą, apšaudo teritorijas už horizonto linijos“, – sakė jis. P. Kyrylenka perspėjo, kad rusai papildo savo kariuomenę regione, rengdamiesi tolesniems puolimams. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje vėlų vakarą sakė, kad dieną praleido fronto linijose rytinėje Dnipropetrovsko srityje, susitiko su civiliais ir kariniais lyderiais. „Pareigūnai turi padaryti ne tik viską, kas įmanoma, bet daug daugiau nei įmanoma, kad žmonėms būtų garantuotas normalus gyvenimo lygis net tokiomis karo sąlygomis“, – sakė jis. Tačiau šeštadienį regiono karinės administracijos pareigūnas „Telegram“ žinutėje perspėjo, kad Rusija „tyčia apšaudo gyvenamuosius rajonus“ ir nesiliauja „terorizuoti“ miestų ir kaimų. Šalies pietuose Mykolajivo meras maldavo piliečius neišeiti iš slėptuvių, nes, jo teigimu, sprogimai buvo girdėti visą naktį. Ukrainos žiniasklaida citavo Ukrainos vicepremjerę Iryną Vereščiuk, raginusią žmones okupuotuose rajonuose evakuotis bet kokiomis įmanomomis priemonėmis. „Vyks didžiulės kovos“, – sakė ji.

Černobajevkoje įvyko sprogimas Oro uosto teritorijoje, kurioje yra įsikūrę rusų kariai, įvyko sprogimas, skelbia unian.net. Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Odesos regiono karinės administracijos vado atstovas Sergejus Bratchukas.

Rusija perkelia rezervines pajėgas iš visos šalies, aprūpindama jas sovietine technika, skelbia unian.net, kuri cituoja Didžiojos Britanijos gynybos ministerijos turimus duomenis.„Nepaisant prezidento Putino 2022 m. liepos 7 d. pareiškimo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos „net nepradėjo“ savo veiksmų Ukrainoje, daugelis jų pastiprinimų yra specialios grupės, dislokuotos naudojant pasenusią ar netinkamą įrangą“, – rašoma pranešime.

Ukrainos kariai atvyko į JK treniruotis su britų pajėgomisĮ Jungtinę Karalystę atvyko Ukrainos kariai, kuriuos moko britų pajėgos, kad padėtų jiems kovoti su Rusija. Pirmoji grupė, atvykusi pagal JK vadovaujamą karinę programą, ketvirtadienį pradėdama kelias savaites truksiančius mokymus susitiko su gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u, pranešė Gynybos ministerija (MoD). Pagal programą per ateinančius mėnesius bus apmokyta iki 10 tūkst. ukrainiečių, praneša Elta.

Baltarusijoje suaktyvėjo aviacijos pratybosŠie suaktyvėjimai pastebimi net penkiose Baltarusijos srityse, praneša unian.net.

Ukraina ruošiasi galimam Rusijos puolimui ir tam tikrose srityse išlieka raketų antpuolio grėsmė. „Southbug kryptimi priešas tęsia sistemingą civilinės ir karinės infrastruktūros apšaudymą iš artilerijos. Vis dar kyla raketų smūgių grėsmė į svarbiausią regiono infrastruktūrą“, - rašoma Ukrainos generalinio štabo pranešime, kurį cituoja unian.net.

Rusams puolus Krivoj Rogą žuvo moterisRyte rusų kariai apšaudė Krivoj Rogo rajoną, kur atakos metu žuvo 41 m. moteris, dar du buvo sužeisti. Taip pat buvo kliudyta mokykla ir sugriautų keletas namų. Tai paskelbė Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos pirmininkas Valentinas Rezničenka, kurį cituoja unian.net.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sužlugdė rusų karių planus Donetske Ukrainos kariuomenės generalinio štabo teigimu, rusai vienoje iš Donetsko gyvenviečių bandė pagerinti savo taktinę poziciją ir perimti Uglegorsko šiluminės elektrinės valdymą, skelbia unian.net. „Okupantai puolamaisiais veiksmais bandė įtvirtinti Uglegorsko teritorijos kontrolę ir pagerinti taktinę situaciją Dolomitnyje. Ukrainos kariai jiems to neleido ir sugrąžino padėtį į ankstesnes pozicijas“, – rašoma pranešime feisbuke.

Pasiruošęs kovai: „Bayraktar-Vanagas“ jau pasiekė Ukrainą „Vanago“ vardu Lietuvos piliečių pavadintas orlaivis „Bayraktar TB2“ jau pasiekė Ukrainą. Tai penktadienio vakarą savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ patvirtino Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ši orlaivį galėjo kiek anksčiau šią savaitę galėjo pamatyti ir lietuviai. Turkijos padovanotą kovinį droną buvo pristatytas liepos 6 dieną vykusiame renginyje Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje.„Vienu ginklu karo nelaimėsi, tačiau simboliai bet kuriame kare yra nepaprastai svarbūs“, – renginyje metu sakė A. Anušauskas. Pasak jo, „Bayraktar TB2“ perdavimas įprastomis sąlygomis užtruktų gerokai ilgiau, tačiau šiuo atveju orlaivis bus perduotas Ukrainai nedelsiant. Vyriausybei priėmus sprendimą dėl Turkijos dovanoto kovinio drono perdavimo Ukrainai, „Bayraktar TB2“ su visa amunicija buvo išgabentas į Ukrainą Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų, kurios ir atgabeno orlaivį į Lietuvą iš Turkijos. „Veiksmai kalba garsiau nei žodžiai. Tikimės, kad šis lietuvių parodytas pavyzdys įkvėps ir kitas šalis“, – vylėsi Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta. Birželio pradžioje vykusių derybų metu buvo sutarta, kad moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar TB2“ Turkija padovanos Lietuvai. Lietuvos krašto apsaugos ministerija droną apginklavo raketomis ir visas krovinys atskraidintas į aviacijos bazę Šiauliuose. Šiam orlaiviui lėšas rinko Lietuvos piliečiai, dalyvavę visuomenininko Andriaus Tapino inicijuotoje akcijoje. Tačiau įkvėpta idėjos, „Bayraktar“ gamintoja Turkijos bendrovė „Baykar“ nusprendė jį padovanoti. Nepilotuojamo orlaivio apginklavimui skirta 1,5 mln. eurų iš suaukotų 5,9 mln.

J. Borrellis: Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė bado pavojų 323 milijonams žmoniųRusijos agresija prieš Ukrainą sukėlė pasaulinę maisto krizę, dėl kurios daugiau nei 323 milijonai žmonių visame pasaulyje susiduria su realiu bado pavojumi, dar 1,2 milijardo patiria sunkumų dėl aukštų maisto, energijos kainų ir mažesnių pajamų.Pasak „Ukrinform“, apie tai penktadienį G-20 užsienio reikalų ministrų susitikime Balyje, Indonezijoje, kalbėjo ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis.„Agresyvus karas prieš Ukrainą dramatiškai paaštrino maisto krizę. Vos per dvejus metus žmonių, kuriems gresia rimtas bado pavojus, skaičius padvigubėjo – nuo 135 milijonų prieš COVID-19 pandemiją iki 276 milijonų 2022 m. pradžioje ir iki 323 milijonų dabar. Dabar, vykstant šiam karui, 1,2 milijardo žmonių – vienas iš šešių žmonių pasaulyje – yra sunkioje padėtyje dėl kylančių maisto ir energijos kainų bei griežtesnių finansinių sąlygų“, – sakė J. Borrelis.Jis pridūrė, kad situacija gali pablogėti. Rusija blokuoja 20 milijonų tonų grūdų, kurie yra Ukrainos sandėliuose. Tai sąmoningas Rusijos bandymas panaudoti maistą kaip ginklą kare, prasidėjusiame ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš pažeidžiamiausias pasaulio šalis. Didžiausias toks regionas yra Afrika, kur daugelis šalių yra labai priklausomos nuo grūdų ir trąšų tiekimo iš Ukrainos.„Šią krizę sukėlė tik Rusijos veiksmai: ji įsiveržė į pasaulio duonos kraitelę ir tiekimo maršrutus Juodojoje jūroje pavertė karo zona. Yra absoliutus poreikis veikti nedelsiant“, - sakė J. Borrellis.„Dar greitesni daugelio šių problemų sprendimai yra vieno žmogaus – prezidento Putino, kuris turi sustabdyti šį beprasmį karą, kad išvengtų pasaulinės maisto ir energetikos katastrofos, rankose“, – pabrėžė ES diplomatijos vadovas.

O. Reznikovas apie karo pabaigos scenarijus: nebus Minsko-3, nebus kapituliacijosUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas įvardijo tris pagrindinius karo Ukrainoje užbaigimo scenarijus. Jis tai pasakė per „Forbes“ internetinę konferenciją „Building Together“, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Pirmasis scenarijus bus maždaug toks pat, kaip ir „rusų geranoriškumas“, apie kurį jie paskelbė, kai pabėgo iš Kijevo regiono, Černigovo regiono, Sumų regiono ir Gyvačių salos. Todėl manau, kad jis bus suskaidytas į kelias grandines. Pirma, mes su jumis sudarysime pozicijas iki šių metų vasario 24 d., tada, žinoma, bus kalbama apie anksčiau okupuotų Donecko, Luhansko ir Krymo statusą, tačiau prie stalo su mūsų galingais partneriais vesime šias derybas. Minsko-3 tikrai nebus. Kapituliacijos susitarimų nebus ir niekas nesiderės“, – pabrėžė ministras.Antrasis scenarijus, pasak Reznikovo, galėtų būti laipsniškas išteklių karas. Tačiau Ukraina šiuo atveju galės pasiekti efektą tik tuo atveju, jei naudos šiuolaikines technologijas.„Išteklių karas dėl išteklių. Jie turi daugiau žmonių, daugiau teritorijų, tankų, lėktuvų ir pan. Tačiau visa tai yra nemodernu, viskas yra pasenę, ir šiandien jie naudoja „mėsmalės“ principą“, - paaiškino O. Reznikovas, pridurdamas, kad, pasak tarptautinių partnerių, tokiame kare jie negalės padėti. Bet jei Ukraina naudos šiuolaikines technologijas ir atakuos Rusiją, tada Ukraina tikrai laimės.„Antras pergalės variantas nėra toks gal greitas, ne iki metų pabaigos. Galbūt jis pagaus naujų metų pradžią, bet aš tai matau tokiu būdu“, - sakė O. Reznikovas.Trečiasis variantas yra Rusijos federacijos žlugimas dėl karo Ukrainoje, mano ministras.„Dramatiškesnis Rusijos Federacijos scenarijus yra jos žlugimas, tai yra „suverenitetų paradas“ keliems skirtingiems dalykams: Tatarstanui, Baškortostanui, (regionams – red.). Mes tai tikrai pamatysime savo gyvenime, bet tai yra tokia ilgalaikė istorija“, - sakė O. Reznikovas.

JAV vėl skiria paramą UkrainaiJAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė naują karinės pagalbos Ukrainai paketą už 400 milijonų dolerių, įskaitant keturias papildomas HIMARS daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir šaudmenis, praneša rbc.ru.Vienas aukšto rango JAV gynybos departamento pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad papildomas HIMARS padidins bendrą šių sistemų skaičių Ukrainoje iki 12.

Prorusiški separatistai atvėrė kelią mirties bausmės vykdymuiRytų Ukrainos karo regione Donecke prorusiški separatistai atvėrė kelią trijų mirties bausme nuteistų užsieniečių egzekucijai. Penktadienį užsienio nepripažįstamas separatistinio regiono parlamentas atšaukė mirties bausmės vykdymo moratoriumą.Pagal liepos 1-ąją įsigaliojusį Baudžiamojo proceso kodeksą moratoriumas, t. y. mirties bausmės vykdymo sustabdymas, dar turėjo galioti iki 2025 metų. Egzekucijos galimybė skirta atgrasymui nuo sunkiausių nusikaltimų, teigiama parlamento tinklapyje.Birželį dviem britams ir marokiečiui buvo skirtos mirties bausmės. Jie Ukrainos kariuomenės pusėje kovojo prieš Rusijos remiamus separatistus.Separatistai laiko juos samdiniais, todėl jiems esą negalioja Ženevos konvencija dėl karo belaisvių apsaugos. Visi trys nuteistieji apskundė nuosprendį.Galima egzekucija tarptautiniu mastu gali būti vertinama kaip karo nusikaltimas.

Rusijos ambasadorius JK: laikomės tikslo užkariauti visą DonbasąRusija, pasak savo ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje, laikosi tikslo užkariauti visą Donbasą. „Mes išlaisvinsime visą Donbasą“, - Londone agentūrai „Reuters“ sakė Andrejus Kelinas.Kartu jis pareiškė, kad rusų kariai nesitrauks iš Pietų Ukrainos. Anot A. Kelino, po rusų pasitraukimo atitinkamose teritorijose esą būtų provokacijų, būtų šaudomi žmonės.Ukraina anksčiau ar vėliau turės nuspręsti, ar pritarti taikos sutarčiai su Rusija, ar tęsti mūšius iki žlugimo, pabrėžė ambasadorius. Jis neatmetė ir tolesnės eskalacijos.„Ar įmanoma eskalacija? Žinoma, - kalbėjo A. Kelinas. – Jei ginklų srautas organizuojamas taip, kad kelia grėsmę mūsų strateginei padėčiai, mūsų gynybai, turėsime imtis rimtų atsakomųjų priemonių“.

Ukraina: prasideda lūžio taškas kare su RusijaKare su Rusija jau prasidėjo tam tikras lūžio taškas – vien per praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 16 priešo pozicijų su Rusijos kareivinėmis ir šaudmenų sandėliais. Apie tai „Channel 24“ pranešė Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podolyakas, skelbia UNIAN. M. Podolyakas susieja operatyvinę pauzę, kurią priešas nusprendė paskelbti, su dideliais nuostoliais. Rusų logistika yra prastai įsitvirtinusi, priduria jis, todėl jie bando perskirstyti ir papildyti pajėgas ir įrangą.„Todėl, žinoma, jau prasideda tam tikras lūžio taškas kare. Viskas dėl to, kad įrodome, jog atakuosime kariuomenės struktūrų sandėlius ir operatyvinius kontrolės centrus“, – patikino M. Podolyakas. Jis taip pat kalbėjo apie priešo panikos nuotaiką – rusai yra demoralizuoti dėl jų „masinio šalinimo“.„Ir mūsų partneriai supranta, kad tolimojo nuotolio ginklų ir artilerijos paritetas leis mums veiksmingai atblokuoti Ukrainos teritorijas“, - pridūrė M. Podolyakas.

Zelenskis netoli fronto apdovanojo Ukrainos kariusPraėjus puspenkto mėnesio nuo karo pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą apsilankė netoli fronto esančioje teritorijoje. Dnipropetrovsko srityje jis įteikė ordinus Ukrainos gynėjams. Tai penktadienį Kyjeve pranešė prezidento administracija.Be to, V. Zelenskis savo gimtajame Kryvyj Riho mieste susipažino su situacija Pietryčių Ukrainoje.

Putinas: tolesnės sankcijos sukels katastrofišką energijos kainų augimąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėja, kad dėl Vakarų sankcijų energijos kainos toliau smarkiai augs, praneša agentūra „Reuters“.Jei baudžiamosios priemonės bus tęsiamos, kainų didėjimas energijos rinkose gali būti katastrofiškas, pareiškė V. Putinas penktadienį per televiziją transliuotame susitikime su aukšto rango pareigūnais. Tai esą aiškiai pajus Europos gyventojai.Mėginimai mažinti Europos priklausomybę nuo rusiškos energijos pabrangins dujų kainas Europos šalims, pažymėjo V. Putinas.

Rusija savo karinį potencialą vadina „milžinišku“Po daugiau kaip keturių mėnesių karo Ukrainoje Rusija savo karinį potencialą pavadino „milžinišku“ ir dar kartą pagrasino užpultai šaliai. Šiuo metu naudojama tik „nedidelė dalis“ potencialo, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.D. Peskovas patvirtino prezidento Vladimiro Putino ketvirtadienį pasakytus žodžius, kad Rusija Ukrainoje dar nepradėjo „tikro“ puolimo.„Rusijos potencialas toks didelis ta prasme, kad tik nežymi jo dalis dabar naudojama per karinę specialiąją operaciją“, - sakė D. Peskovas.Rusija kritikuoja Vakarų sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, vadindamas tai dirbtiniu karo užtęsimu. Tačiau Vakarų ekspertai mano, kad Rusijos karinė galia ir dėl didelių nuostolių yra smarkiais susilpnėjusi.

Zelenskis apsilankė priešakinėse fronto linijose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį lankėsi Dnipro srityje, kur susipažino su padėtimi, apdovanojo gynėjus ir padėkojo už drąsą. https://twitter.com/pravda_eng/status/1545381574694289409?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukrainos pareigūnai įspėja dėl humanitarinės katastrofos užimtame SjeverodoneckeUkrainos Luhansko srities administracijos vadovas penktadienį įspėjo dėl prastėjančių gyvenimo sąlygų prieš dvi savaites rusų pajėgų užimtame mieste ir sakė, kad Sjevjerodonecke nėra vandens ir elektros, neveikia kanalizacijos sistema, o žuvusiųjų kūnai per vasaros karščius pūva butuose.Serhijaus Haidajaus teigimu, rusai nesirinkdami taikinių intensyviai šaudo iš artilerijos pabūklų ir siekia įtvirtinti savo laimėjimus šioje rytinėje srityje. Šią savaitę Maskva paskelbė visiškai kontroliuojanti Luhansko sritį, bet S. Haidajus ir kiti ukrainiečių pareigūnai sakė, kad jų pajėgos išlaikė nedidelę srities dalį.„Luhansko [sritis] nėra visiškai užimta, nors rusai pasitelkia visą savo arsenalą šiam tikslui pasiekti, – naujienų agentūrai AP sakė S. Haidajus. – Įnirtingi mūšiai vyksta keliuose kaimuose prie srities sienos. Rusai... kliaujasi tankais ir artilerija, palikdami išdegintą žemę.“Rusijos pajėgos „smogia visiems pastatams, galintiems, kaip jie galvoja, būti įtvirtintomis pozicijomis. Jų nesustabdo faktas, kad čia yra likusių civilių ir jie žūsta savo namuose bei kiemuose. Jie toliau šaudo“, sakė S. Haidajus.Tuo metu okupuotas Sjevjerodoneckas atsidūrė „prie humanitarinės katastrofos slenksčio“, socialinėje žiniasklaidoje parašė Luhansko srities administracijos vadovas.„Rusai visiškai sunaikino visą svarbiausią infrastruktūrą ir nieko negali suremontuoti“, – rašė jis.Luhansko ir Donecko sritys sudaro Donbasą – kasyklų ir gamyklų regioną, kur promaskvietiški separatistai aštuonerius metus kovojo su Ukrainos pajėgomis ir paskelbė „nepriklausomas respublikas“. Šiuos separatistų darinius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino prieš pat karinę invaziją į Ukrainą.Pasak V. Putino, visiškai užėmusios Luhansko sritį Rusijos pajėgos turės galimybę pailsėti ir atsigauti, bet kitos Rytų Ukrainos dalys nepaliaujamai bombarduojamos. Rusijos lyderis perspėjo Kyjivą, kad jis turėtų greit sutikti su Maskvos sąlygomis arba rengtis blogiausiam atvejui.„Visi turėtų žinoti, kad, bendrai kalbant, mes dar nieko rimtai net nepradėjome“, – sakė V. Putinas, ketvirtadienį kalbėdamasis su Kremliaus kontroliuojamo parlamento lyderiais.Ukrainos prezidentūra penktadienį pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas dėl rusų vykdomo apšaudymo žuvo mažiausiai 12 civilių, o dar 30 buvo sužeisti. Intensyviausiai buvo apšaudomi du Donecko srities miestai, kur žuvo šeši ir buvo sužeistas dar 21 žmogus.Ukrainos šiaurės rytuose esančiame antrajame pagal dydį šalies mieste Charkive, kur rusai apšaudė gyvenamuosius rajonus, žuvo keturi ir buvo sužeisti dar devyni žmonės.Komentuodamas grėsmingą V. Putino pareiškimą, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos lyderis reagavo į Ukrainos vyriausybės ir jos sąjungininkų Vakaruose pareiškimus apie Rusijos nugalėjimą mūšio lauke.„Rusijos potencialas toks didelis, kad tik maža jo dalis buvo panaudota per šią specialiąją karinę operaciją, – penktadienį žurnalistams sakė D. Peskovas. – Tad Vakarų pareiškimai yra visiškai absurdiški ir tik didina Ukrainos žmonių vargus.“

Rusijos miesto tarybos narys nuteistas kalėti 7 metus už karo Ukrainoje kritikąMaskvos teismas penktadienį nuteisė miesto tarybos narį kalėti septynerius metus už tai, kad jis pasmerkė prezidento Vladimiro Putino intervenciją į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.60 metų Aleksejus Gorinovas pripažintas kaltas „sąmoningai skleidęs melagingą informaciją“ apie Rusijos kariuomenę Ukrainoje. Teisme jis pasirodė su plakatu, kuriame buvo parašyta: „Ar jums vis dar reikia šio karo?“.

Sjeverodoneckas – ant humanitarinės katastrofos slenksčioSituacija Rusijos armijos okupuotame Sjeverodonecke yra arti humanitarinės katastrofos, penktadienį pareiškė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Gaidajus.Anot jo, rusų kariai grobia piliečių turtą, mieste nėra vandens, šviesos ir elektros.„Buvo sugriauta arba apgadinta 80 proc. namų. Kai kurie žmonės bando grįžti pasiimti daiktų, bet vis dažniau randa tuščią butą, net jei jis išliko. Įvažiavę į miestą rusai pirmiausia ištrėmė dalį vietinių gyventojų, paėmė raktelius, o paskui pradėjo plėšti viską iš eilės. Prie daugiaaukščių namų važiuoja sunkvežimiais. Jei baldai geri, tai ir išveža. Mes jau nekalbame tik apie buitinę techniką“, – rašo S. Gaidajus savo „Telegram“ kanale.

Per G20 derybas A. Blinkenas sakė Rusijai: leiskite išvežti grūdus iš UkrainosJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas per uždaras Didžiojo dvidešimtuko (G20) derybas Balyje tiesiogiai kreipėsi į Rusijos kolegą, reikalaudamas, kad Maskva leistų išvežti grūdus iš karo krečiamos Ukrainos, pranešė Vakarų pareigūnas."Mūsų kolegoms iš Rusijos: Ukraina nėra jūsų šalis. Jos grūdai nėra jūsų grūdai. Kodėl blokuojate uostus? Turite leisti išvežti grūdus", – pareiškė A. Blinkenas užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, su kuriuo atsisakė susitikti atskirai, tai pranešė dalyvavęs Vakarų pareigūnas.

Šaltiniai: Lavrovas nedalyvavo, kai per G20 derybas kalbėjo Ukrainos užsienio reikalų ministrasRusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo nebuvo, kai jo kolega iš Ukrainos virtuliai kreipėsi per Didžiojo dvidešimtuko (G20) derybas Indonezijoje, naujienų agentūrai AFP sakė du diplomatiniai šaltiniai.Aukščiausias Maskvos diplomatas dalyvavo rytinėse derybų sesijose Balyje, kur daugiausia dėmesio skiriama Rusijos invazijai į kaimyninę valstybę, tačiau jo nebuvo, kai po pietų užsienio reikalų ministrų susirinkime kalbėjo Dmytro Kuleba, sakė šaltiniai.

JAV ir Rusijos atstovai susirinko į G20 susitikimą, skamba raginimas užbaigti karą UkrainojeAukščiausiems Rusijos ir JAV pasiuntiniams penktadienį susirinkus į Didžiojo dvidešimtuko (G20) užsienio reikalų ministrų grupės susitikimą Indonezijoje, jo šeimininkas nedelsdamas pareiškė, kad karas Ukrainoje turi baigtis, o nesutarimai išspręsti derybomis.Visą dieną truksiančiose derybose dalyvauja JAV valstybės sekretorius Antony Blinken ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Vašingtonas siekia įgyti didžiausių pasaulio ekonomikų paramą, kad galėtų daryti spaudimą Maskvai dėl invazijos į kaimyninę šalį.Pradėdamas susitikimą kurortinėje Balio saloje Indonezijos užsienio reikalų ministras Retno Marsudi tiesiogiai kalbėjo apie karą. „Mūsų pareiga baigti karą kuo greičiau ir išspręsti nesutarimus prie derybų stalo, o ne mūšio lauke“, – sakė R. Marsudi, S. Lavrovas tuo metu buvo kambaryje.Balyje A. Blinkenas taip pat sieks atnaujinti dialogą su Pekinu, pirmą kartą per daugelį mėnesių, kai tvyrojo įtampa dėl virtinės problemų, įskaitant Taivaną, jis surengs derybas su kolega iš Kinijos Wang Yi. Per G20 susitikimą bus siekiama spręsti problemas, susijusias su karo poveikiu maisto ir energetiniam saugumui, pasaulio ekonomikos atsigavimu po koronaviruso pandemijos ir klimato kaitos žala. Tačiau A. Blinkenas vengs tiesioginio susitikimo su S. Lavrovu ir pabrėš, kad dėl pasaulinės maisto ir energijos krizės kalta Maskva.Šeimininkai iš dalies išsprendė JAV susirūpinimą dėl S. Lavrovo dalyvavimo, pakvietę Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į vėliau šiais metais vyksiantį G20 viršūnių susitikimą, o užsienio reikalų ministrą Dmytro Kulebą - į penktadienio susitikimą. Tačiau G20 ministrų vadinamosios šeimos nuotraukos, kaip įprasta, nebus, naujienų agentūrai AFP sakė Indonezijos vyriausybės pareigūnas.Penktadienį į salą atvykusį A. Blinkeną buvo galima pamatyti kalbantis su Pietų Afrikos Respublikos užsienio reikalų ministru, o tada jis įėjo į kambarį, kuriame buvo S. Lavrovas, pastarąjį kartą jiedu buvo susitikę sausį. Susitikimui prasidėjus, aukščiausias Rusijos diplomatas sėdėjo tarp Saudo Arabijos ir Meksikos užsienio reikalų ministrų.Penktadienio susitikimas yra įžanga į lyderių viršūnių susitikimą Balyje lapkritį, jis bus skirtas pasauliniam atsigavimui po COVID-19 pandemijos.Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas neleis Rusijai pasinaudoti šiuo susitikimu kaip Ukrainos karo „propagandos forumu“, ketvirtadienį sakė jo atstovė.A. Blinkeno pastangos sutelkti galingą Vakarų poziciją prieš Rusiją sumenko, kai Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį atsistatydino iš Konservatorių partijos lyderio pareigų. Tai paskatino Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrę Liz Truss sutrumpinti kelionę į Balį ir pasitraukti iš penktadienio susitikimo. Ji išskrido iš Balio penktadienio rytą, ją pakeitė buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Europos Sąjungoje seras Timas Barrowas, naujienų agentūrai AFP sakė britų pareigūnas.

Rusijoje teisiamas miesto tarybos narys, kritikavęs Rusijos karą UkrainojeRusijos prokuroras ketvirtadienį paprašė skirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę Maskvos miesto tarybos nariui, kaltinamam kritikavus Rusijos pajėgų invaziją Ukrainoje.Teisininko išsilavinimą turintis 60 metų Aleksejus Gorinovas buvo suimtas balandžio pabaigoje dėl „sąmoningai melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę platinimo ir dabar yra teisiamas.A. Gorinovas yra pirmasis išrinktas opozicijos narys, kuriam gresia kalėjimas už Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje kritiką.Kaltinimai pateikti remiantis nauju teisės aktu, pagal kurį už Rusijos kariuomenės diskreditavimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tai yra dalis didėjančių Maskvos pastangų užgniaužti paskutinius pasipriešinimo likučius.Kalbėdamas Maskvos Meščansko apygardos teisme prokuroras kaltino A. Gorinovą, kad šis pakenkė „ginkluotųjų pajėgų autoritetui“ ir buvo vedamas „politinės neapykantos“, sakė AFP žurnalistas.A. Gorinovas pasisakė prieš Maskvos karinę intervenciją Ukrainoje per kovo mėnesį vykusį darbo susitikimą, kurio vaizdo įrašą galima buvo rasti platformoje „YouTube“.Savo kalboje jis suabejojo planais rengti vaikų meno konkursą savo rinkimų apygardoje, kai Ukrainoje „kiekvieną dieną žūsta vaikai“.Ketvirtadienį palaikyti A. Gorinovo atėjo kelios dešimtys žmonių, tarp jų teisiamojo sutuoktinė ir sesuo.50-metis programuotojas Dmitrijus Fiodorovas sakė, kad A. Gorinovui pateikti kaltinimai yra „neteisėti“, ir apibūdino jį kaip „malonų žmogų ir gerą teisininką“.Rusijos visuomenė išgyvena istorinį susidorojimą su kitaminčiais, kuris sustiprėjo, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.Šalyje iš esmės uždrausta kritikuoti Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje.Kovo mėnesį Rusija priėmė įstatymą, pagal kurį už melagingos informacijos, kuria siekiama diskredituoti jos karines pajėgas, skleidimą baudžiama laisvės atėmimu iki 15 metų.Trečiadienį parlamentas nustatė griežtas laisvės atėmimo bausmes už raginimus imtis veiksmų prieš nacionalinį saugumą ir baudžiamąją atsakomybę – už „konfidencialų“ bendradarbiavimą su užsieniečiais.

G-20 ministrai pradėjo susitikimą Balyje, kur pagrindinis dėmesys skiriamas UkrainaiDidžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrai penktadienį pradėjo susitikimą Indonezijoje, kur pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios kartu dalyvauja JAV ir Rusijos kolegos.JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas drauge su kolegomis pradėjo visą dieną truksiančias derybas. Jose Vašingtonas sieks užsitikrinti didžiausių pasaulio ekonomikų paramą, kad galėtų daryti spaudimą Maskvai dėl invazijos į kaimyninę šalį.„Akivaizdu, kad viskas negali būti kaip įprasta, kai kalbama apie Rusijos dalyvavimą ir priklausymą tokioms iniciatyvoms kaip G-20“, – prieš susitikimą sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas. Indonezijos užsienio reikalų ministrė Retno Marsudi, pradėdama susitikimą Balio kurortinėje saloje, tiesiogiai prakalbo apie karą.„Mūsų pareiga – greičiau užbaigti karą ir išspręsti nesutarimus prie derybų stalo, o ne mūšio lauke“, – sakė R. Marsudi, dalyvaujant S. Lavrovui.Balyje A. Blinkenas taip pat sieks atnaujinti dialogą su Pekinu per derybas su Kinijos kolega Wang Yi. Šios derybos bus pirmosios per kelis mėnesius po to, kai įtampa tarp šalių padidėjo dėl tokių klausimų kaip Taivanas.G-20 susitikime ketinama aptarti karo poveikį aprūpinimui maistu ir energetiniam saugumui, taip pat pasaulio ekonomikos atsigavimą po koronaviruso pandemijos ir klimato kaitos padarinius.Visgi A. Blinkenas vengs tiesioginio susitikimo su savo kolega iš Rusijos ir veikiausiai kaltins Maskvą sukėlus pasaulinę aprūpinimo maistu ir energetikos krizę.Tačiau JAV pareigūnai leido suprasti, kad Vašingtonas nenori sukelti nepatogumų Indonezijai.Susitikimo šeimininkai, atsižvelgdami į JAV susirūpinimą dėl S. Lavrovo dalyvavimo susitikime, į penktadienio susitikimą pakvietė Ukrainos užsienio reikalų ministrą Dmytro Kulebą, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kviečiamas dalyvauti lapkritį vyksiančiame G-20 viršūnių susitikime.„Mums labai svarbu, kad sutelktume dėmesį į G20 darbotvarkę“, – sakė JAV pareigūnas. A. Blinkenas penktadienį atvyko į saloje esantį viešbutį „Mulia“, kur, prieš įeidamas į tą patį kambarį su S. Lavrovu, su kuriuo paskutinį kartą buvo susitikęs sausio mėnesį, kalbėjosi su Pietų Afrikos užsienio reikalų ministru.Susitikimo pradžioje Rusijos vyriausiasis diplomatas sėdėjo tarp Saudo Arabijos ir Meksikos užsienio reikalų ministrų.Penktadienio susitikimas yra laikomas įžanga į lapkričio mėnesį vyksiantį vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą Balyje, kuriame daugiausia dėmesio turėjo būti skiriama pasaulio atsigavimui po COVID-19 pandemijos.Tačiau dabar dėmesys sutelktas į Maskvos invaziją į Ukrainą, kuri sukrėtė pasaulio rinkas, smarkiai pakėlė maisto kainas ir sukėlė įtarimų dėl Rusijos karo nusikaltimų.JAV valstybės departamentas atsisakė komentuoti numatomą „choreografiją“ Balyje ir tai, ar A. Blinkenas išeis iš susitikimų, kuriuose dalyvauja S. Lavrovas.Tačiau šįkart nuspręsta atsisakyti tradicinės G-20 ministrų susitikimo dalyvių bendros nuotraukos, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Indonezijos vyriausybės pareigūnas. 

Rusijos kariuomenė gali pulti Slavianską ir Kramatorską iš trijų pusių Teigiama, kad Rusijos pajėgos pradėjo artilerijos smūgius į pietus nuo Barvenkovo, apšaudė Nikopolį ir Novopavlovką, taip pat kelias gyvenvietes į šiaurės vakarus nuo Slaviansko.Rusijos okupacinės pajėgos gali bandyti veržtis į Slavianską ir Kramatorską ne tik iš šiaurės ir rytų, bet ir iš vakarų, iš savo pozicijų prie Barvenkovo.

Putinas: jei Vakarai nori įveikti Rusiją karo lauke – lai bandoRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jei Vakarai nori įveikti jo šalį karo lauke – lai bando, praneša agentūra „Reuters“.„Šiandien girdime, kad jie nori mus įveikti karo lauke. Ką gi – lai bando. Esame jau ne kartą girdėję, kad Vakarai nori su mumis kautis iki paskutinio ukrainiečio. Tai yra tragedija Ukrainos žmonėms, tačiau, regis, viskas veda būtent to link“, – televizijos transliuotuose komentaruose savo šalies įstatymų leidėjams pareiškė V. Putinas.

Putinas teigia, kad Rusija dar nepradėjo „tikro“ Ukrainos puolimoRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį įspėjo Kyjivą ir jo Vakarų sąjungininkus, esą Maskva dar nepradėjo „tikro“ Ukrainos puolimo.„Visi turėtų žinoti, kad tikro (puolimo) dar nepradėjome“, – pareiškė jis savo šalies įstatymų leidėjams. Kremliaus šeimininkas kartu paneigė, kad Rusija atsisako sėsti prie taikos derybų stalo, tačiau, pasak jo, „atsisakantieji“ turėtų žinoti, kad vėliau susitarti bus dar sunkiau.

Ukrainos kariuomenė paskelbė susigrąžinusi kontrolę Gyvačių saloje Ukrainos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį pranešė susigrąžinusios kontrolę simboliškai ir strategiškai svarbioje Gyvačių saloje Juodojoje jūroje, šią savaitę iškėlusios ten savo vėliavą po Rusijos pajėgų pasitraukimo.„Veiksmingai susigrąžinome kontrolę Gyvačių saloje“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo aukšto rango ukrainiečių kariškį Oleksijų Gromovą.Pasak jo, Ukrainos pajėgos dabar „fiziškai kontroliuoja“ salą.Vis dėlto šioje operacijoje dalyvavę kariai buvo sugrįžo į savo bazes, pridūrė O. Gromovas. Jis nenurodė, ar kažkiek ukrainiečių karių saloje buvo palikta.Tuo metu Rusijos gynybos ministerija paskelbė anksti ketvirtadienį surengusi saloje „tiksliai nutaikomų“ raketų smūgių. Anot ministerijos, kažkiek ten buvusių ukrainiečių karių žuvo, o likusieji buvo priversti pasitraukti.Kyjivas anksčiau šią savaitę sakė, kad Ukrainos vėliava buvo vėl iškelta Gyvačių saloje, užimtoje Rusijos pajėgų pačioje invazijos pradžioje vasario gale.Gyvačių sala tapo ukrainiečių pasipriešinimo simbolio po ten buvusių Ukrainos pasieniečių atžaraus atsakymo vieno Rusijos karo laivo įgulai, pareikalavusiai, kad šie pasiduotų.Ukraina praeitą savaitę privertė Rusijos pajėgas atsitraukti iš Gyvačių salos, gavusi ginkluotės, kuria buvo galima veiksmingai bombarduoti šią teritoriją.Rusijos kariuomenė savo ruožtu pareiškė, kad atsitraukimas yra „geros valios ženklas“.

Ketvirtadienio vakarą, Charkove pasigirdo keli sprogimai.Apie tai praneša vietos „Telegram“ kanalai ir socialinės žiniasklaidos grupės, remdamosi liudininkais, skelbia nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose matomi virš miesto kylantys dūmai.

NASA: Rusija šiuo metu okupavusi maždaug 22 proc. Ukrainos dirbamosios žemėsRusijos ginkluotosios pajėgos šiuo metu okupavusios maždaug 22 proc. Ukrainos dirbamosios žemės, ketvirtadienį pareiškė JAV kosmoso agentūra NASA.NASA mokslininkų išanalizuoti palydoviniai duomenys rodo, kad, okupavusi teritorijas Ukrainos rytuose ir pietuose, Rusija įgijo žemės, kurioje užauginama 28 proc. šalies žieminių grūdų, daugiausiai kviečių, rapsų, miežių ir rugių, bei 18 proc. vasarinių grūdų, kontrolę. Pasak mokslininkų, Ukrainoje kilusio karo poveikis derliaus nuėmimui bei sėjai savo ruožtu gali turėti daug neigiamų padarinių pasaulinėms maisto atsargoms.JAV duomenimis, prieš karą Ukraina pasaulio rinkoms tiekė 46 proc. viso saulėgrąžų aliejaus, 9 proc. kviečių, 17 proc. miežių ir 12 proc. kukurūzų. Rusijos kariuomenė šiuo metu blokuoja maisto eksportą iš svarbaus Odesos jūrų uosto ir kai kuriose šalies teritorijose naikina sandėlius bei transporto infrastruktūrą. Tai reiškia, kad visos šalies, tačiau labiausiai okupuotų teritorijų ūkininkai turi vis mažiau galimybių gabenti savo derlių į sandėlius ir pristatyti jį rinkoms.Negana to, pasak NASA, kyla grėsmė ir žieminių grūdų sėjai rudenį. „Esame pradiniuose maisto krizės, kuri greičiausiai paveiks kiekvieną valstybę ir žmogų Žemėje, etapuose“, – pareiškė NASA žemės ūkio programos vadovė Inbal Becker-Reshef.

Johnsonas žada V. Zelenskiui tolesnę savo šalies paramąPo to, kai paskelbė, kad traukiasi iš britų premjero pareigų, Borisas Johnsonas pažadėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui tolesnę tvirtą Jungtinės Karalystės paramą. Vyriausybės atstovė ketvirtadienį sakė, jog B. Johnsonas telefonu patikino V. Zelenskį, kad Didžioji Britanija tiek, kiek reikės teiks Ukrainai „gynybinę paramą“. Jis, be to, kartu su partneriais ir sąjungininkais sieks išspręsti Rusijos vykdomą Ukrainos grūdų eksporto blokadą.„Jis padėkojo prezidentui V. Zelenskiui už viską, ką jis daro dėl laisvės, už jo draugystę ir už ukrainiečių tautos draugiškumą“, - sakė atstovė. V. Zelenskis savo ruožtu padėkojo premjerui už ryžtingus veiksmus remiant Ukrainą.B. Johnsonas nuo karo pradžios du kartus Kyjive susitiko su V. Zelenskiu. Dabar baigiantis pokalbiui telefonu, premjeras pareiškė: „Jūs esate didvyris, visi jus mėgsta“.Prieš tai B. Johnsonas po milžiniško savo partijos spaudimo pasitraukė iš Konservatorių partijos vadovo pareigų. Tačiau jis liks premjero poste, kol bus išrinktas įpėdinis.Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas po B. Johnsono pasitraukimo vaizdo ryšiu padėkojo jam už paramą.

ES neleis Rusijai G-20 susitikimu naudotis kaip „propagandos forumu“Europos Sąjunga neleis Rusijai Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimu Indonezijoje naudotis kaip „propagandos forumu“ savo dezinformacijai apie karo Ukrainoje poveikį, ketvirtadienį sakė bloko atstovė.Rusijos invazijos į Ukrainą pakurstytoms energijos ir maisto krizėms skiriama daug dėmesio G-20 užsienio reikalų ministrų susitikimo darbotvarkėje, sakė susitikime dalyvausiančio ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovė Nabila Massrali.Rusijos prezidento Vladimiro Putino „pasibaisėtinas agresijos karas“ Ukrainoje panaikina bet kokią įprasto bendravimo galimybę, ir į tai bus atkreiptas dėmesys, sakė ji.„Atmetame Rusijos dezinformaciją ir... bandymus pasinaudoti G-20 kaip propagandos forumu“, – pabrėžė atstovė.J. Borrellis nėra suplanavęs jokių derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu per dvi dienas Balyje vyksiantį G-20 susitikimą.ES, JAV ir Vakarų partnerės po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ignoruoja rusų delegacijas kituose tarptautiniuose susitikimuose, bet G-20 buvo laikomas bendravimo galimybe kitoms šalims, kurias gali paveikti Maskvos naratyvas.N. Massrali sakė, kad „Rusijos politinis dalyvavimas G-20 susitikime aukštu lygiu gali kelti grėsmę G-20 patikimumui, veiksmingumui ir aktualumui“.„Mes įsipareigoję užtikrinti G-20 ministrų forumo Balyje sėkmę, bet neleisime Maskvai piktnaudžiauti G-20 kaip savo pačios propagandos platforma“, – pridūrė ji.Indonezija, G-20 susitikimo šeimininkė, pakvietė V. Putiną į paskesnį viršūnių susitikimą Balyje lapkričio mėnesį, nors Vakarai stengiasi jį išstumti.Tačiau stengdamasi subalansuoti šį renginį, Indonezija į jį pakvietė ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.Pasak N. Massrali, ES tikrai neboikotuos G-20 susitikimo, nes jis „taip pat labai svarbus besivystančioms šalims ir kylančioms ekonomikoms“.„Turime užtikrinti, kad krizių laikais galėtų veikti daugiašališkumas“, – sakė ji.

Gubernatorius: rusų kariai Kreminos mieste žmones šaudo tiesiog gatvėseRusijos kariai, pasak Ukrainos Luhansko srities gubernatoriaus Serhijaus Gaidajaus, Kreminos mieste žmones šaudo tiesiog gatvėse, rašo agentūra „Ukrinform“.„Visi žino, kad rusai persekioja vietos gyventojus, kurie laikosi proukrainietiškų pažiūrų ar atsisako bendradarbiauti su okupantais. Kreminoje teroras pasiekė tokį lygį, kad žmonės šaudomi tiesiog gatvėse. Vietos kolaborantai padeda okupantams, nurodydami proukrainietiškų pažiūrų žmones ir pateikdami tikslius jų adresus“, – feisbuke parašė S. Gaidajus.Pasak gubernatoriaus, į darbą nenorintys eiti žmonės verčiami tai daryti grasinimais. Paveikti žmonės, dirbantys, pavyzdžiui, administracinį ar su ekonomika susijusį darbą. Grasinimams pasidavę vyrai dažniausiai papildomai gauna šaukimą į kariuomenę.

Ukraina padėkojo atsistatydinančiam JK premjerui už paramąKyjivas ketvirtadienį padėkojo Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui už paramą Ukrainai „sunkiausiais laikais“, prasidėjus Rusijos karinei invazijai, kai vyriausybės vadovas paskelbė atsistatydinantis iš savosios Konservatorių partijos pirmininko pareigų, atverdamas kelią išrinkti naują ministrą pirmininką.„Dėkojame @BorisJohnson... visada buvusiam paramos Ukrainai priešakyje“, – per „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas Mychaila Podoliakas.

Gyvačių saloje iškelta Ukrainos vėliavaLiepos 7 dieną Ukrainos kariuomenė iškėlė Gyvačių saloje valstybinę vėliavą ir paskelbė nuotraukas.Ukrainiečiai ant vėliavos taip pat paliko žinutę Rusijos kariams: „Prisimink, „Rusijos karo laive“, Gyvačių sala yra Ukrainos.“

Ukrainos Donecko srityje per Rusijos smūgius žuvo mažiausiai aštuoni žmonėsMažiausiai aštuoni civiliai žuvo ir dar keletas buvo sužeisti per Rusijos pajėgų smūgius Ukrainos rytinėje Donecko srityje, pranešė vietos administracijos vadovas ir įvykių liudininkai.Rusijos pajėgos stengiasi vystyti puolimą Donecko srityje, pastarosiomis dienomis užėmus Sjevjerodonecko ir Lysyčansko miestus kaimyninėje Luhansko srityje.„Rusai nužudė septynis civilius: tris Toreko mieste, du Avdijivkoje, vieną Kodemoje ir vieną Siverske“, – per platformą „Telegram“ parašė Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka, pateikęs duomenis apie aukas per pastarąją parą.Tuo metu Kramatorsko mieste, kuris yra Donecko srities administracinis centras, per Rusijos pajėgų smūgį mažiausiai vienas žmogus žuvo ir dar keli buvo sužeisti, pranešė ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.Jie pasakojo matę sprogimo išmuštą didelį kraterį kieme tarp vieno viešbučio ir gyvenamųjų pastatų, taip pat vieno žuvusio žmogaus kūną ir degančius automobilius.Ukrainos prezidentūra ketvirtadienį atskirai pranešė, kad kelioms vietovėms Donecko srityje smogė rusų artilerija ir salvinės raketų ugnies sistemos.Ukrainiečių tarnybos kelis kartus ragino gyventojus palikti tas teritorijas, fronto linijai artėjant prie Slovjansko miesto ir Kramatorsko.Antradienį per Rusijos pajėgų smūgius Slovjanske žuvo mažiausiai du žmonės, dar septyni buvo sužeisti, sakė vietos pareigūnai.

Žvalgybininkai: Rusija planuoja išnaudoti nuomonių skirtumus Europoje dėl UkrainosRusijos propagandos aparatas rengiasi išnaudoti neišvengiamai atsirasiančius nuomonių skirtumus Europoje dėl paramos Ukrainai, ketvirtadienį paskelbė viena JAV žvalgybos firma.Kuo ilgiau truks karas, tuo didesnę jis kels įtampą tarp Vakarų šalių gyventojų ir jų vyriausybių, sakoma privačios grėsmių vertinimo firmos „Recorded Future“ ataskaitoje.„Laikui bėgant tai tikriausiai nulems natūralų paramos Vakarų koalicijai mažėjimą dėl pavargimo nuo karo ir dėl nenoro [patirti] ilgalaikį ekonominį skausmą“, – nurodė Masačusetse įsikūrusi kompanija.„Šalutinis sankcijų poveikis“ galėtų būti labai svarbi nuomonės keitimosi priežastis, sakoma ataskaitoje.„Beveik neabejotina, kad Rusijos informacijos operacijomis toliau bus bandoma išnaudoti šią galimybę ir savo naudai palenkti tarptautinę nuomonę“, – prognozuojama joje.Daug stebėtojų mano, kad šio konflikto metu laikas yra Rusijai palankus veiksnys, ir sako, kad dabartinė tvirta Vakarų visuomenių parama Ukrainai gali neatlaikyti ilgo konflikto.Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, regis, sutiko su tokiu vertinimu, kai neseniai ragino užbaigti kovas iki žiemos.„Recorded Future“ pažymėjo, kad Rusija jau vykdo operacijas keliomis kryptimis visuomenės nuomonei paveikti ir didžiausią dėmesį skiria kelioms svarbioms šalims, visų pirma Prancūzijai, Vokietijai, Lenkijai ir Turkijai.„Recorded Future“ kaip bandymų daryti poveikį kanalus nurodė valstybines žiniasklaidos priemones, tokias kaip RT, interneto svetaines, kaip įtariama, valdomas valstybės tarnybų, pavyzdžiui, „Southfront“, taip pat gerai žinomus propagandos įrankius, įskaitant „Telegram“ kanalą „Cyber Front Z“ – „trolių“ fabriką.JAV firma nurodo penkias tikėtinas Rusijos bandymų paveikti nuomonę kryptis: vidaus nepasitenkinimo Vakarų lyderiais kurstymą, neigiamą ukrainiečių pabėgėlių vaizdavimą, susirūpinimo ekonominiu, energetiniu ir maisto saugumu kurstymą, Ukrainos vaizdavimą kaip nazicmo ir fašistinių judėjimų šaltinį, nepasitikėjimo Vakarų žiniasklaida skatinimą.Vakarų vyriausybės praeityje kaltino Rusiją dezinformacijos skelbimu socialinėje žiniasklaidoje siekiant paveikti jų politinius procesus, taip pat per 2016 metų JAV rinkimų kampaniją.

Kyjivo ir Maskvos ginčo centre atsidūręs prekinis rusų laivas pajudėjo nuo Turkijos krantųSu Rusijos vėliava plaukiojantis prekinis laivas, atsidūręs Kyjivo ir Maskvos ginčo dėl grūdų centre, pajudėjo nuo Turkijos krantų, praėjus beveik savaitei nuo to laiko, kai ten atplaukė, ketvirtadienį rodo jūrų eismą stebinčios interneto svetainės pateikiama informacija.Laivas „Žibek Žoly“ nuplaukė mažiausiai 20 km nuo Turkijos Juodosios jūros Karasu uosto, o po to veikiausiai išjungė savo atsakiklį ir dingo iš akiračio, rodo svetainės marinetraffic.com duomenys.Ukraina penktadienį paprašė Turkijos areštuoti „Žibek Žoly“ ir tvirtina, kad jis išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Berdiansko uosto su nelegaliai paimtais kviečiais.NATO narė Turkija, bandanti palaikyti ryšius ir su Maskva, ir su Kyjivu, oficialiai nieko nekomentuoja.Maskva trečiadienį pripažino, kad Turkija tikrina rusų prekinį laivą Juodojoje jūroje.

Vokietijos gynybos ministrė: Vokietija negali skirti Ukrainai šarvuotųjų transporteriųVokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht atmetė mintį pristatyti Ukrainai šarvuotas transporto priemones, ji sakė, kad negali „apiplėšti“ pačios Vokietijos armijos atimdama jos išteklius.„Mes palaikome Ukrainą viskuo, kas įmanoma ir atsakinga. Tačiau turime garantuoti Vokietijos gynybinį pajėgumą“, – ketvirtadienį dpa sakė Ch. Lambrecht.Vokietija pradėjo tiekti Ukrainai sunkesnę karinę įrangą, pavyzdžiui, priešlėktuvinius tankus, nors gerokai vėliau nei Kyjivas prašė. Vis dėlto Ukrainos lyderiai nuolat spaudžia Vakarų sąjungininkes, kad šios atsiųstų daugiau įrangos kovai su Rusijos pajėgomis.„Neatsakinga norėti apiplėšti Bundesverą, ypač šiais laikais, be to, ignoruoti generalinio inspektoriaus karinius patarimus“, – sakė Ch. Lambrecht.Generalinis inspektorius Eberhardas Zornas – aukščiausio rango Vokietijos karys – yra sakęs, kad šiuo metu kariuomenė negali skirti savo šarvuotųjų transporterių „Fuchs“. Konservatorių opozicija parlamente ragina skubiai pristatyti Ukrainai 200 šarvuotųjų transporterių.

Rusija oficialiai paskelbė apie kovos veiksmų pertraukąRusijos gynybos ministerijos atstovo, kurį cituoja agentūra TASS, teigimu, „kovines misijas“ vykdę daliniai imasi priemonių „papildyti savo kovinius pajėgumus“.„Kariškiams suteikiama galimybė pailsėti, gauti laiškus ir siuntinius iš namų“, – TASS citavo ministerijos atstovą.Anksčiau gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė prezidentui Vladimirui Putinui apie Ukrainos Luhansko srities „visišką išlaisvinimą“. V. Putinas už tai liepė duoti kariškiams laiko pailsėti.

JAV: G-20 ministrų derybose gali būti padaryta pažanga karo Ukrainoje klausimu Jungtinės Valstijos mano, kad Balyje vyksiančiose Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės užsienio reikalų ministrų derybose gali būti padaryta pažanga karo Ukrainoje klausimu, nepaisant to, kad jose dalyvauja Rusija, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas.JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį turėtų atvykti į Indonezijos kurortinę salą, kur vyks didžiųjų ekonomikų klubo diplomatijos vadovų derybos.Aukšto rango JAV pareigūnas sakė besitikintis, kad „beveik visos G-20 šalys“ susitars dėl iniciatyvų, kuriomis būtų sprendžiamos pasaulinio aprūpinimo maistu ir energijos kainų nestabilumo problemos, sukeltos Rusijos invazijos į Ukrainą.Pareigūnas pripažino, kad bendri G-20 pareiškimai dėl Ukrainos bus neįmanomi dėl Rusijos dalyvavimo.„Tai, ar G-20 kaip subjektas pritaria ar nepritaria kokiam nors dalykui, yra mažiau svarbu nei tai, ar dauguma G-20 šalių, jei ne visos, pritaria tam, ką mes bandome daryti“, – sakė pareigūnas žurnalistams.„Pamatysite, kad prireikus turėsime galimybę aiškiai parodyti Rusijos atsakomybę už kai kurias problemas, kurias G-20 ketina spręsti“, – kalbėjo jis.JAV valstybės departamentas pareiškė, kad A. Blinkenas Balyje nesusitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Vis dėlto šeštadienį JAV diplomatijos vadovas rengiasi sėsti prie derybų stalo su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, kad aptartų didelę įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.Minėtas amerikiečių pareigūnas patarė nepuoselėti vilčių, kad bus paskelbta, ar prezidentas Joe Bidenas sušvelnins muitus Kinijai, nes tai, pasak jo, yra JAV prekybos atstovo biuro reikalas.A. Blinkeno derybos su Wang Yi bus vienas iš kelių pastarojo meto Jungtinių Valstijų ir Kinijos pareigūnų susitikimų, įskaitant praėjusį mėnesį Singapūre įvykusį abiejų šalių gynybos vadovų susitikimą.G-20 pirmininkaujanti Indonezija pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į vėliau šiais metais vyksiantį grupės viršūnių susitikimą, nepaisant JAV vadovaujamų pastangų jį izoliuoti.Vis dėlto į tą lapkritį vyksiantį susitikimą buvo pakviestas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.

Ukraina po Lugano konferencijos sako esanti rimtai nusiteikusi vykdyti reformasUkraina yra pasiryžusi imtis plataus masto reformų, po Šveicarijoje vykusios karo nuniokotos šalies atstatymo konferencijos pareiškė aukšto rango ukrainiečių pareigūnas.Pietų Šveicarijos Lugano mieste šią savaitę vykusioje konferencijoje dalyvavo didelė Ukrainos aukšto rango pareigūnų delegacija ir dešimčių kitų šalių atstovai.Konferencijos pabaigoje antradienį šalys įsipareigojo remti Ukrainą, kurios atstatymas, kaip manoma, bus ilgas ir brangus.„Ketiname labai rimtai imtis Ukrainos atstatymo, Ukrainos reformų“, – sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksandras Rodnianskis.„Mes rimtai norime parodyti pasauliui, kad turime veiksmų planą ir planą, kuris yra įgyvendinamas, kurį galima įvykdyti, ir kuris gali būti įgyvendintas tam tikrame etape“, – naujienų agentūrai AFP konferencijos kuluaruose sakė O. Rodnianskis.„Norime įsitikinti, kad tam turime visą įmanomą paramą“, – pridūrė 36 metų Kembridžo universiteto ekonomikos docentas.Dvi dienas Šveicarijoje vykusio susitikimo dalyviai pasirašė Lugano deklaraciją, kurioje išdėstyti pagrindiniai Ukrainos atstatymo principai.Tarp principų, dėl kurių susitarta, yra susitarimas, kad pati Ukraina turi būti atstatymo iniciatorė ir kad atstatymo procesas turi vykti kartu su plataus masto reformomis.„Turi būti sistemingai stiprinama teisinė valstybė ir naikinama korupcija“, – sakoma dokumente.O. Rodnianskis pabrėžė, kad Kyjivas visiškai pritaria šiems principams.„Mes matome Ukrainą kaip neatsiejamą Europos Sąjungos dalį, kaip reformuotą, gerai veikiančią, klestinčią ekonomiką“, – sakė jis.Iš Ukrainos, vienos skurdžiausių Europos šalių, reikalaujama plataus masto reformų, Kyjivui siekiant narystės Europos Sąjungoje ir tebesitęsiant vasario 24 dieną prasidėjusiai Rusijos invazijai.Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šį mėnesį Ukrainos parlamentui pareiškė, kad narystė yra „ranka pasiekiama“, tačiau paragino šalį paspartinti kovos su korupcija reformas.„Stulbinamos“ išlaidosPirmąją konferencijos dieną Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pristatė jo vyriausybės trijų etapų atstatymo planą.Jame daugiausia dėmesio skiriama neatidėliotiniems nuo karo nukentėjusių žmonių poreikiams, vėliau – tūkstančių ilgalaikių atstatymo projektų finansavimui ir galiausiai – Ukrainos pavertimui ekologiška ir skaitmenine valstybe.Premjero teigimu, skaičiuojama, kad atstatymo išlaidos sieks mažiausiai 750 mlrd. JAV dolerių.O. Rodnianskis pridūrė, jog ši suma yra „stulbinama, ir dar didės, atsižvelgiant į tai, kad karas tęsiasi“.Tačiau jis optimistiškai išreiškė viltį, kad Ukrainai nereikės prašyti didelės finansinės pagalbos jos išlaidoms padengti. Pasak jo, didelė dalis sumos gali būti padengta „natūraliai“, nes Ukrainos ekonomika auga „nuo labai žemo pagrindo“.Jis taip pat pakartojo D. Šmyhalio raginimą didžiąją dalį išlaidų padengti iš konfiskuoto Rusijos turto.

Ukraina: Perejaslave demontuotas paminklas vienam iš svarbiausių Rusijos propagandos mitųKyjivo srities Perejaslavo mieste demontuotas monumentas, skirtas Ukrainos „susijungimo“ su Rusija 300-osioms metinėms. Paminklas nugriautas vietos savivaldos institucijos sprendimu.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kyjivo srities karinės administracijos pirmininku Oleksijumi Kuleba.„Buča, Irpenis, Borodianka, Hostomelis, Moščunas ir kitos Ukrainos gyvenvietės, kur Rusijos armija vykdė žiaurius nusikaltimus žmoniškumui, vėl parodė, kad apie „susijungimą“ ar „draugystę“ su rašistais negali būti net ir kalbos“, – pabrėžė pareigūnas.„rbc.ua“ primena, kad, sociologijos grupės „Reitingas“ apklausos duomenimis, 71 proc. ukrainiečių yra už tai, kad šalyje būtų demontuoti paminklai, susiję su Rusija.

Ukraina: Donecko valdžia ragina civilius bėgtiRusijai bombarduojant regioną, Ukrainos rytinės Donecko srities civiliai trečiadienį buvo raginami pasitraukti. „Rusija pavertė visą Donecko sritį pavojingu karštuoju tašku ir civiliams, – „Telegram“ kanale sakė gubernatorius Pavlo Kyrylenka. – Raginu visus evakuotis! Evakuacija gelbsti gyvybes!"Slovjansko, kuris, kaip pranešama, yra vienas iš pagrindinių Maskvos taikinių Donecke, meras Vadymas Liachas sakė, kad autobusai ir traukiniai pasirengę vežti civilius į šalies vakarus. „Nerizikuokite! Susiruoškite kelionei!“ – ragino V. Liachas.Ukrainos kariškiams pasitraukus iš kaimyninio Luhansko, kur Rusijos pajėgos sekmadienį užėmė svarbų Lysyčansko miestą, kovų dėmesys nukrypo į Donbaso Donecko sritį. Anksčiau trečiadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad atmušė Rusijos atakas netoli Lysyčansko ir „padarė priešui didelių nuostolių“. Informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.Kritus Sjeverodoneckui ir Lysyčanskui, Ukrainos kariuomenė pastatė naują gynybinę sieną išilgai trijų mažų miestelių: Siversko, Soledaro ir Bachmuto. Taip siekiama sustabdyti Slovjansko ir Kramatorsko pramoninės zonos, kur yra Ukrainos karinė būstinė Donbase, puolimą iš rytų. Šiuo metu vyksta kovos prie šios fronto linijos.Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė Kyjivo sąjungininkių pristatytų vakarietiškų ginklų tikslumą ir teigė, kad jie naudojami Rusijos sandėliams ir kitiems Maskvai logistinės reikšmės turintiems objektams naikinti. Jis taip pat sakė, kad per Rusijos ataką trečiadienį Ukrainos šiaurės rytų Charkivo mieste sunaikintas Pedagoginis universitetas.Tuo metu Rusijos kariuomenė pranešė netoli Malotaranovų kaimo sunaikinusi du JAV pagamintus didelio mobilumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS) raketų paleidimo įrenginius, tai pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Rusijos pajėgos taip pat sunaikino didelį artilerijos šaudmenų sandėlį prie netoli fronto linijos esančio Ukrainos Soledaro miesto, sakė I. Konašenkovas. Pasak jo, šio proceso metu buvo susprogdinta 1500 įvairaus kalibro artilerijos sviedinių ir daugiau nei 100 „užsienio gamybos“ prieštankinių raketų. Šios informacijos taip pat neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 347 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 347 vaikai, o dar mažiausiai 646 buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (347), Charkivo (186) ir Kyjivo (116) srityse.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 108 mokyklos, iš jų 215 visiškai sugriautos.

Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 36 650 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki liepos 7 d. jau neteko apie 36 650 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 602 tankų, 3 797 šarvuotųjų kovos mašinų, 815 artilerijos sistemų, 247 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 107 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 217 lėktuvų, 187 sraigtasparnių, 667 dronų, 155 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 665 automobilių, 66 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Zelenskis: Vakarų artilerija galingai veikiaPadedama Vakarų artilerijos, Ukrainos kariuomenė smogia į sandėlius ir svarbius Rusijos pajėgų logistikos taškus, trečiadienio vakaro kreipimesi teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Pagaliau jaučiama, kad Vakarų artilerija, ginklai, kuriuos gavome iš mūsų partnerių, veikia labai galingai. Jos taiklumas tikrai toks, koks turi būti“, – sakė jis.V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainos gynėjai smogia į sandėlius ir kitus Rusijos pajėgų logistikai svarbius punktus.„Ir tai žymiai sumažina Rusijos kariuomenės puolimo potencialą. Įsibrovėlių nuostoliai tik didės kiekvieną savaitę, ir jiems bus sudėtingiau apsirūpinti“, – pabrėžė jis.

Ukraina pasiprašė į EBPOUkrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis valstybės vardu įteikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generaliniam sekretoriui Mathiasui Cormannui paraišką dėl narystės EBPO.Ukrainos vyriausybė pareiškė, jog jo šalis „pritaria visiems organizacijos tikslams ir vertybėms bei nori prie jos prisijungti kuo greičiau“.„Nuolatinė parama, būsimas Ukrainos atkūrimas ir pasirengimas narystei Europos Sąjungoje, kurio pradžiai pritarė visos ES valstybės narės, bus grindžiamas struktūrinių reformų Ukrainoje užbaigimu – sritimi, kurioje EBPO parama yra labai svarbi“, – sakė D. Šmyhalis.1961 metais įkurtai EBPO dabar priklausančios 38 valstybės, tarp kurių yra ir Lietuva, deklaruoja įsipareigojimą laikytis demokratijos ir rinkos ekonomikos principų. Jos sukuria daugiau kaip 62 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto.

Ardern: JT Saugumo Taryba nesugebėjo sureaguoti į Rusijos įsiveržimą į UkrainąNaujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nesugebėjo sureaguoti į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, o Maskvą pavadino „moraliai bankrutavusia“.J. Ardern, kuri jau seniai pasisako prieš penkių JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių – Jungtinės Karalystės, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų – veto teisę, pakartojo raginimą reformuoti šią instituciją.JT „nesėkmę“ dėl Ukrainos lėmė Rusijos, turinčios veto teisę Saugumo Taryboje, pozicija, pareiškė ji, kalbėdama Sidnėjuje įsikūrusiame Lowy institute vizito Australijoje metu.J. Ardern teigimu, Rusija pasinaudojo savo vieta Taryboje, kad užimtų „moraliai bankrutavusią poziciją moraliai bankrutavusio ir neteisėto karo akivaizdoje“.Naujoji Zelandija sieks JT Saugumo Tarybos reformų, kad būtų užtikrinta, jog jos vertė ir svarba nesumažėtų, sakė ji.„Privalome reformuoti Jungtines Tautas, kad nereikėtų pasikliauti atskiromis šalimis, kurios pačios nustato sankcijas“, – sakė J. Ardern.Pasak jos, Rusija turi atsakyti už savo invaziją.J. Ardern paragino Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) Hagoje aprūpinti ištekliais, reikalingais karo nusikaltimams tirti ir patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn.Ji pridūrė, kad Naujoji Zelandija įstos kaip trečioji šalis į Ukrainos bylą prieš Rusiją TBT.Kinijos vaidmuoTačiau ministrė pirmininkė perspėjo, kad negalima į pasaulį žvelgti „juodai-baltai“, invaziją į Ukrainą vertinti kaip karą tarp Vakarų ir Rusijos arba demokratijos ir autokratijos, o svarbius veikėjus, tokius kaip Kinija, nustumti į šalį.„Nemanykime, kad Kinija, kaip Saugumo Tarybos narė, neatlieka tam tikro vaidmens darant spaudimą reaguojant į teritorinio vientisumo praradimą, už kurį atsakinga Rusija“, – sakė Naujosios Zelandijos lyderė.„Neišskirkime nieko ir nemanykime, kad tokio požiūrio laikosi tik demokratinės valstybės“, – kalbėjo ji.Augant Kinijos diplomatinei ir saugumo įtakai Ramiojo vandenyno regione, ypač turint galvoje balandį pasirašytą slaptą saugumo paktą su Saliamono Salomis, kai kurios Vakarų valstybės yra vis labiau susirūpinusios dėl Pekino ketinimų.Tačiau J. Ardern teigė, kad Kinija jau seniai yra regiono veikėja ir būtų neteisinga tikėtis, kad suverenios Ramiojo vandenyno salų valstybės „pasirinks puses“.Didėjant įtampai Ramiojo vandenyno regione, diplomatija turėtų būti „stipriausia priemonė“, sakė ji ir perspėjo, kad, užuot izoliavus didžiąsias veikėjas, reikia su jomis kalbėtis.Net ir Kinijai tampant „atkaklesnei“, vis dar yra sričių, kuriose galima bendradarbiauti su Pekinu, pavyzdžiui, prekybos srityje, sakė J. Ardern.Vis dėlto Naujoji Zelandija, be kita ko, per daugiašales institucijas išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos veiksmų Pietų Kinijos jūroje, Honkonge ir elgesio su uigūrais Sindziange.

Ukrainos pareigūnas: Rusija nebeturi jėgų pulti keliomis fronto kryptimisRusija nebeturi jėgų pulti daugiau nei viena fronto kryptimi. Tai pareiškė NSDC sekretorius Aleksejus Danilovas, praneša WSJ. Visų pirma, NSDC sekretorius sakė, kad praėjus keturiems mėnesiams nuo invazijos pradžios, buvo ženklų, kad Rusijos arsenalas išeikvotas.Nepaisant to, WSJ rašo, kad po pirmųjų klaidų Rusija rado taktiką, kuri veikia. Pradiniame invazijos etape rusai bandė padaryti proveržius giliai į Ukrainos teritoriją. Jie iš esmės nepavyko ir prarado elitinius vienetus.Šiuo metu Rusijos kariai žengia po artilerijos priedanga. A. Danilovas sakė, kad Rusija kiekviename kvadratiniame kilometre sukaupia labai daug artilerijos ir šarvuotų transporto priemonių, su kuriomis Ukrainos kariuomenė negali susidoroti, ir tai suteikia rusams pranašumą.Praėjusį mėnesį atsiųstos JAV HIMARS didelio mobilumo artilerijos raketų sistemos leido Ukrainai smogti būtent į Rusijos taikinius, kurie anksčiau buvo nepasiekiami Ukrainos įrangai. A. Danilovo teigimu, Ukrainai reikės dar dešimčių tokių paleidimo įrenginių.Pasak NSDC sekretoriaus, Ukrainos kariuomenė panaudojo tiek daug sovietmečio ginklų ir šaudmenų, kad jai palaipsniui reikės pasikliauti NATO ginklais.

V. Zelenskis kreipėsi į ukrainiečius su svarbiu prašymuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ukrainiečius, jei įmanoma, skleisti informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmę okupuotose teritorijose. Šalies vadovas ukrainiečiams tokį prašymą pateikė savo tradicinėje vaizdo žinutėje, praneša UNIAN. „Šiandien plačioji visuomenė sužinojo, kad mūsų šalies pietuose, okupuotose teritorijose, prieiga prie socialinių tinklų ir „YouTube“ buvo uždaryta. Rusijos pajėgos užblokavo bet kokią galimybę žmonėms sužinoti tiesą apie tai, kas vyksta, ir mūsų potencialą, kurį mes pamažu didiname“, – sakė jis.Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos pajėgos dabar žengia į priekį keliose taktinėse srityse, įskaitant pietus – Chersono ir Zaporožės regionuose.„Mes neatsisakysime savo žemės – visa suvereni Ukrainos teritorija bus ukrainietiška. Žmonės turi tai žinoti. Todėl, jei turite galimybę kalbėtis su žmonėmis mūsų valstybės pietuose – su Chersonu, Geničeku, Berdyansku, Melitopoliu ir kitais miestais bei kaimais – prašome skleisti tiesą ten. Pasinaudokite kiekviena proga pasakyti žmonėms okupuotose teritorijose, kad mes juos prisimename ir kovojame už juos“, - sakė V. Zelenskis.Pasak jo, Ukraina kovoja už visus savo pietus ir už visą Ukrainos Donbasą.„Dabar yra žiauriausia konfrontacija netoli Slaviansko ir Bachmuto. Mes kovojame už Charkovo regioną. Tegul okupantai negalvoja, kad jų laikas šioje žemėje yra ilgas, o jų artilerijos pranašumas yra amžinas“, – pridūrė valstybės vadovas.V. Zelenskis taip pat sakė, kad padedant Vakarų artilerijai, Ukrainos kariuomenė suduoda reikšmingus smūgius okupantų sandėliams ir svarbiems logistikos taškams.

Karo ekspertai: Rusijos pajėgos Ukrainoje padarė pauzęPirmą kartą nuo karo pradžios Rusija nepaskelbė teritorinių pasiekimų Ukrainoje. Tai patvirtina JAV Karo studijų instituto vertinimą, kad Rusijos kariai padarė „operatyvinę pauzę“, ketvirtadienio rytą praneša „Ukrinform“.„Pirmą kartą per 133 karo dienas nebuvo jokių paskelbtų ar įvertintų Rusijos teritorinių pasiekimų, o tai patvirtina ISW vertinimą, kad Rusijos kariai iš esmės padarė operatyvinę pauzę“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad Rusijos gynybos ministerija kasdien paskelbė teritorinius pasiekimus nuo karo pradžios, tačiau nepranešė apie jokią naują teritoriją ar sausumos pajėgų judėjimą po Lysičansko užėmimo liepos 3-iąją. Karo ekspertai pridūrė, kad liepos 6 dieną Rusijos kariai vis dar vykdė ribotus ir nesėkmingus antžeminius puolimus visomis kryptimis. Tokie bandymai derinami su Rusijos „operatyvine pauze“, kuri nenumato ir nereikalauja visiško aktyvių karo veiksmų nutraukimo.„Tai reiškia, kad Rusijos pajėgos greičiausiai apsiribos palyginti nedideliais puolamaisiais veiksmais, bandydamos sudaryti sąlygas reikšmingesnėms puolamosioms operacijoms ir atkurti kovinę galią, reikalingą šioms ambicingesnėms užduotims atlikti“, – nurodė ISW.

NASA „Harvest“ misijos duomenimis, Rusijos pajėgos užėmė apie 22 proc. Ukrainos dirbamos žemės. Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą NASA daugiausia dėmesio skyrė karo poveikio pasaulinei maisto sistemai analizei. Išvados parodo, kad Ukrainos laukai, kuriuose pasėta 28 proc. žieminių ir 18 proc. vasarinių javų, yra Rusijos okupacijoje. https://twitter.com/StratcomCentre/status/1544758081321680897?ref_src=twsrc%5Etfw

Pasak Ukrainos generalinės prokurorės Irinos Venediktovos, Ukrainos valdžia tiria daugiau nei 21 000 karo nusikaltimų, kuriuos tariamai padarė Rusijos pajėgos.

Užimtame Chersone veikia vietos partizanai Rusų kariuomenės užimto Chersono partizanai nufilmavo naują vaizdo žinutę, kurioje grasino įsibrovėliams represijomis bei Ukrainos pajėgoms perdavė informaciją apie taikinius. Kaip rašo UNIAN, vaizdo žinutė buvo išplatinta „Telegram“ ir kituose soc. tinkluose. „Chersono partizanai ir toliau sėkmingai perduoda informaciją Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Šiandien, liepos 6 d., netoli geležinkelio stoties buvo sunaikintas sandėlis su šaudmenimis“, – sakoma vaizdo įraše ir iškart nurodomi nauji taikiniai. https://t.me/uniannet/63153

Haidajus: Luhansko sritis nėra 100 proc. užimtaKaip teigia Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus rašo UNIAN.„Rusai jau daugiau nei keturis mėnesius bandė užimti Luhansko sritį. Mūsų gynėjai atsitraukė tik tada, kai nebeliko į ką įsikibti. (...)Daugiau nei keturis mėnesius rusai sugebėjo veržtis į priekį 30 km su artilerijos pagalba“, – pažymėjo S. Haidajus.Anot jo, įsibrovėliai surengs puolimą prieš Bachmutą ir Slavjanską.

Rusija Zaporožės atominę elektrinę pavertė karine baze The Wall Street Journal“ duomenimis, rusų kariai Zaporožės atominę elektrinę pavertė karine baze, rašo UNIAN. Teigiama, kad rusų kariai stoties teritorijoje dislokavo sunkiąsias artilerijos baterijas ir užminavo rezervuaro pakrantę. Šiuo metu ten yra apie 500 Rusijos karių. „Delfi“ primena, kad kovo mėnesį po rusų karių apšaudymo, ši didžiausia Europoje esantis atominė elektrinė užsidegė. Po ilgų kovų rusų kariams pavyko užimti šį pastatą. Pasak WSJ, birželį rusai objekto teritorijoje dislokavo Smerchi, Hradi, tankus ir šarvuočius. Taip pat buvo iškasti apkasai aplink elektrinę, o Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ vyresnieji specialistai savo bazę įsirengė saugomame bunkeryje po AE. „Atrodo, kad tai viena iš rusų taktikų – paimti kritinės infrastruktūros objektą ir panaudoti jį kaip skydą“, – sako buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas. WSJ žurnalistai taip pat kalbėjosi su Zaporožės AE darbuotojais ir jų šeimomis. Jie baiminasi, kad didėjanti elektrinės militarizacija gali sukelti dar vieną avariją vos už 482 km nuo Černobylio – baisiausios istorijoje branduolinės katastrofos vietos.

Ginkluotosios pajėgos atmušė Rusijos atakas netoli rytinio Donecko miesto, pranešė Ukrainos generalinis štabas. Serhijus Šaptala pranešė, kad Ukrainos kariams pavyko sustabdyti puolimą prie dviejų netoli miesto esančių kaimų, rašo „Kyiv Independent“. Jis taip pat sakė, kad Rusijos pajėgos apšaudė tris kaimus šiaurės rytinėje regiono dalyje keliais raketų paleidimo įrenginiais, tačiau apie aukas nėra pranešama.

Ukrainoje trečiadienį buvo tęsiama civilių evakuacija iš Slovjansko, Rusijos pajėgoms, siekiančioms kontroliuoti visą Donbasą, toliau stengiantis pasiekti šį rytinį miestą. Rusų pajėgoms stumiantis į vakarus, Slovjanskas pastarosiomis dienomis smarkiai apšaudomas. Antradienį naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip raketos pataikė į šio miesto turgavietę, kuri užsidegė. Dar trys sviediniai pataikė į gretimas gatves. Meras Vadymas Liachas sakė, kad Slovjanske dar yra maždaug 23 tūkst. žmonių, bet tvirtino, kad rusai negalėjo apsupti „gerai įvirtinto“ miesto. „Evakuacija tęsiasi. Kiekvieną dieną išvežame žmonių. [Dar] lieka maždaug 23 tūkst. gyventojų. Daug evakuojamų žmonių buvo autobusais nuvežti į Dniprą toliau vakaruose“, – sakė jis. Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus tvirtino, kad ukrainiečių pajėgos sulaiko rusų pajėgas prie Luhansko ir Donecko sričių sienų. Per pastarąsias 24 valandas nuo rusų apšaudymo Ukrainoje žuvo mažiausiai aštuoni civiliai, o dar 25 buvo sužeisti, trečiadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai. Prorusiški separatistai sakė, kad per Ukrainos pajėgų atakas žuvo keturi civiliai. Ukrainos prezidentūra nurodė, kad daugiausiai civilių žuvo Donecko srityje. Tuo metu Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas (Mikalas Martinas) trečiadienį lankėsi Kyjive, kur išreiškė Dublino solidarumą ir aptarė, kaip Airija gali padėti patenkinti Ukrainos poreikius. „Airijos žmonės palaiko Ukrainą ir jos žmones Rusijos amoralaus ir neišprovokuoto karo... akivaizdoje, – sakė jis. – Bombardavimai ir atakos prieš civilius yra ne kas kita kaip karo nusikaltimai.“ M. Martinas taip pat sakė, kad Airija remia Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare.

Ukrainos policijai perduotas Medvečuko sraigtasparnis ir lėktuvas Ukrainos policija pranešė, kad sraigtasparnis ir lėktuvas, priklausantys ištikimam Rusijos prezidento sąjungininkui, buvo perduoti Ukrainos valdžiai. Lėktuvas priklausė Viktorui Medvečukui, kurį anksčiau karo metu sulaikė Ukrainos pajėgos, rašo „Sky News“. „Telegram“ įraše Ukrainos policija nurodė, kad lėktuvas ir sraigtasparnis priklauso Medvečukų šeimai ir „buvo perduoti ginkluotųjų pajėgų reikmėms“. https://t.me/UA_National_Police/5315

Vakarų pareigūnai: Rusija padarė „tikrą pažangą“, tačiau jos išpuolių tvarumas yra „sudėtingas“Rusijos atakų prieš Ukrainą tvarumas yra „sudėtingas“,o poveikis jų amunicijai ir moralei yra „nepaprastas“, sakė Vakarų pareigūnai. Savaitgalį Rusijos kariams pavyko užimti Ukrainos Lysyčansko regioną, o tai reiškė, kad Rusija padarė „tikrą pažangą“, pridūrė jie, rašo „The Guardian“.Tačiau vienas pareigūnas teigė, kad „vis dar labai neaišku, ar Rusija šiemet užsitikrins Donecko srities ribas“. Pareigūnai, kurie nenorėjo, kad jų tapatybės būtų atskleistos, taip pat pažymėjo, kad Rusijos pajėgos pietuose pradėjo „geresnį bendradarbiavimą“, kai vadovavimą perėmė armijos generolas Sergejus Surovikinas.Vienas pareigūnas sakė: „Jis yra prieštaringa figūra net pagal Rusijos generolų karininkų standartus. Neaišku, ar būtent jo įtaka lėmė pastarojo meto sėkmę aplink Lysyčanską, bet tikrai buvo geresnis bendradarbiavimas tarp Rusijos pusės pajėgų grupių, nei matėme ankstesniais karo etapais“.Nepaisant Rusijos taktinės sėkmės Donbase, Vakarai nejaučia poreikio keisti savo poziciją.„Galiausiai Rusijos puolimo tvarumas yra sudėtingas, tačiau išlaidos, kurias Rusija patiria už kiekvieną pažangą, išlieka nepaprastai didelės, o dėl Rusijos amunicijos atsargų ir moralės kyla labai rimtų problemų“, – sakė pareigūnai.

UNIAN skelbia, kad rusų kariuomenė telkia pajėgas Iziumo kryptimi ir ruošiasi ten pradėti plataus masto puolimą.

Ukrainos kariuomenė panaikino šauktiniams taikomą apribojimą, pagal kurį jie turėjo gauti leidimą, jei norėjo išvykti iš savo registruotos gyvenamosios vietos. Kaip rašo „Deutche Welle“, šis įsakymas buvo atšauktas praėjus dienai po jo paskelbimo, kilus kritikos bangai. Prieš šią priemonę pasisakė ir Prezidentas Volodymyras Zelenskis. Remiantis šiuo įsakymu, 18–60 metų vyrams, norintiems išvykti iš rajono, kuriame jie yra registruoti, reikėjo gauti vietos karo prievolės tarnybos leidimą. Daugelis ukrainiečių negyvena savo registracijos vietoje. V. Zelenskis sakė, kad šis sprendimas sukėlė „nesupratimą“ ir „pasipiktinimą“ Ukrainos visuomenėje, ir pažadėjo, kad „išsiaiškins“. Kaip rašo UNIAN, V. Zelenskis patvirtino, kad tarp jo ir Generalinio štabo nėra nesusipratimų, esą tai „maža klaida“, palyginus su vienybe prieš okupantus.

Beveik 9 milijonai žmonių paliko Ukrainą nuo Vladimiro Putino pradėto karo pradžios, pranešė JT pabėgėlių agentūra. Donecko gubernatoriui raginus civilius, vis dar esančius regione, bėgti.

Putinas tokio sandorio nesiūloTrečiadienį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kalbėjo apie tai, ką laikytų Ukrainos pergale.Paklaustas, ką laiko Ukrainos pergale, B. Johnsonas atsakė, kad terminus galutinai turi nuspręsti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, „tačiau jis labai aiškiai pasakė, kad norėtų grįžti bent į status quo“ t. y. prieš Rusijos invaziją 24 d. vasario mėn.B. Johnsonas sako, kad net jei Zelenskis norėtų atiduoti dalį žemių mainais už taiką, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tokio sandorio nesiūlo.Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas sako, kad JK vyriausybė padeda ukrainiečiams išminuoti šalies teritorijas ir „darome, ką galime“, kad padėtų mažiems grūdų paketams išvykti iš šalies geležinkelio keliais.

Ukraina paprašė Turkijos padėti tirti įtariamas grūdų vagystesUkrainos vyriausybė paprašė Turkijos padėti ištirti tris su Rusijos vėliava plaukiojančius laivus, siekdama ištirti įtariamą grūdų vagystę iš okupuotų teritorijų, praneša „Sky News“.Birželio 13 d. Laiške, kurį išplatino „Reuters“, teigiama, kad laivai atkeliavo iš pagrindinio Krymo grūdų terminalo Sevastopolyje ir keliavo į Turkijos uostus. Ukrainos pareigūnai tikina, kad Sevastopolyje išvežama daugiausia pavogtų grūdų.Laišku Turkijos valdžios institucijos buvo raginamos gauti dokumentus apie jų krovinį ir atvykimą į Turkiją.Trys birių krovinių laivai yra Michailas Nenaševas, Matros Pozynich ir Matros Koshka. Visi trys šie laivai buvo užfiksuoti palydovinėse nuotraukose, kraunant grūdus Sevastopolyje.

Rusija įveda ilgas įkalinimo bausmes už raginimus veikti prieš nacionalinį saugumąRusijos parlamentas trečiadienį sugriežtino įstatymus dėl valstybės išdavimo bei šnipinėjimo ir įvedė ilgas įkalinimo bausmes už raginimus veikti prieš nacionalinį saugumą.„Šie pakeitimai yra adekvatus ir savalaikis atsakas į iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria mūsų šalis“, – sakė įtakingas įstatymų leidėjas Vasilijus Piskariovas žemųjų parlamento rūmų paskelbtame pareiškime.Už viešus raginimus veikti prieš Rusijos saugumą nuo šiol bus skiriamos įkalinimo iki septynerių metų bausmės.

Donecko gubernatorius ragina žmones evakuotisDonecko gubernatorius paragino 350 000 regione esančius žmones bėgti, po to, kai buvo pranešta apie naujus mirusius ir sužeistuosius.Kremliui toliau stiprinant puolimą Rytų Ukrainoje per pastarąją parą per Rusijos apšaudymą žuvo mažiausiai septyni civiliai, o 25 buvo sužeisti, rašo „The Guardian“.Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenko sakė, kad du žmonės žuvo centriniame regiono Avdiivkos mieste, o žuvusiųjų taip pat buvo Slovianske, Krasnohorivkoje ir Kurachovėje.Kyrylenko sakė: „Visos šalies likimą lems Donecko sritis. Kai bus mažiau žmonių, galėsime labiau susikoncentruoti į savo priešą ir atlikti pagrindines užduotis“.Paskelbęs pergalę Luhansko provincijoje, Vladimiras Putinas kaip savo naujausią viešąjį tikslą iškėlė rytinio Donbaso regiono, kurį sudaro Luhanskas ir Doneckas, „išvadavimą“, tačiau jo pajėgos ir toliau susiduria su stirpriu pasipriešinimu.Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus trečiadienį pareiškė, kad Lysyčansko miesto kaimuose, kuriuose tebėra 15 000 civilių, vyksta pasipriešinimas.„Telegram“ kanale S. Haidajus rašo: „Šiandienos vaizdo įrašus iš Lysyčansko žiūrėti skaudu“.Jis apkaltino Putino kariuomenę vykdant išdegintos žemės politiką, „sudeginus ir sunaikinus viską, kas buvo pakeliui“.

Balerina, kuri įstojo į kariuomenęUkrainos gynybos ministerija pasidalino istorija apie Ukrainos nacionalinės operos baleriną, kuri per Rusijos invaziją prisijungė prie Ukrainos armijos.Nors iš pradžių ji pakabino savo baleto batelius tam, kad įsitrauktų į kovą, dabar Olesia Vorotnyk grįžta į sceną ir tuo pačiu metu tęsia karinius mokymus.30 metų balerina profesionaliai šoka jau 13 metų.https://twitter.com/DefenceU/status/1544634481998454784?ref_src=twsrc%5Etfw

Kaip praneša UNIAN, okupuotame Donecke Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo rusų karinę bazę su amunicija, kuru ir tepalais. Apie tai praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Telegram“ kanalas „StratCom“. Pasidalinta ir vaizdo įrašais bei nuotraukomis. Anot kanalo „Stratcom“, tai laikina amunicijos ir degalų perkrovimo bazė, kurią rusai įrengė paskubomis, bandydami gelbėti amuniciją. UNIAN rašo, kad tai ne vienintelis pralaimėjimas rusų kariams Donecke. Štai liepos 5 d. Donecko srityje sprogo bendrabutis, kuriame gyveno rusų kariai. Kol kas žuvusiųjų skaičius nežinomas. https://t.me/uniannet/63086

Ukraina paneigė Rusijos pranešimus apie artilerijos sistemų HIMARS sunaikinimąTrečiadienio popietę Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad esą jos kariai sunaikino du JAV pagamintus daugkartinius raketų paleidimo įrenginius HIMARS ir du jiems skirtus šaudmenų sandėlius Ukrainoje.Savo ruožtu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgos paneigė šį pranešimą. Teigiama, kad Rusijos propagandistai aktyviai skleidžia melagingus pranešimus apie tariamą JAV artilerijos sistemos HIMARS sunaikinimą, rašo UNIAN.„Ši žinia yra netiesa ir yra ne kas kita, kaip netikra. Amerikiečių partnerių teikiamos raketų sistemos HIMARS nuolat smogia triuškinamą smūgį į strategiškai svarbius priešo taškus, dėl kurių patiriami didžiuliai nuostoliai tarp okupantų įrangos, personalo ir paramos. Pasitikėkite tik patikimais šaltiniais ir tikėkite Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis“, – rašoma ministerijos oficialiame „Facebook“ puslapyje.

Maskva: Turkija tikrina rusų prekinį laivąMaskva trečiadienį pripažino, kad Turkija tikrina rusų prekinį laivą Juodojoje jūroje, Kyjivo teigimu, gabenantį pavogtus Ukrainos kviečius.Su Rusijos vėliava plaukiojantis laivas „Žibek Žoly“ „šiuo metu yra Karasu uosto reide, atliekamos standartinės procedūros, įskaitant sanitarinį patikrinimą“, trumpoje spaudos konferencijoje sakė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksejus Zaicevas.„Turkų pareigūnai priims sprendimą dėl leidimo ar draudimo įplaukti į uostą. Apie krovinio sulaikymą ar areštą nekalbama“, – sakė jis.Ukraina penktadienį paprašė Turkijos areštuoti „Žibek Žoly“ ir tvirtina, kad jis išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Berdiansko uosto su nelegaliai paimtais kviečiais.NATO narė Turkija, bandanti palaikyti ryšius ir su Maskva, ir su Kyjivu, oficialiai nieko nekomentuoja.Tačiau venas turkų aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, naujienų afgentūrai AFP sakė, kad „kilo problema dėl valdžios vakuumo išvykimo“ taške.„Toliau tikriname laivo dokumentus“, – sakė jis.

Viceministras Abukevičius: ES parama Ukrainai ginkluote turi būti didesnė ir efektyvesnė  Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius trečiadienį su Europos išorinių veiksmų tarnybos generaliniu sekretoriumi Stafano Sannino aptarė Europos Sąjungos paramą Ukrainai ir pagrindinius šių metų darbus bei iniciatyvas Bendrosios saugumo ir gynybos politikos srityje.Viceministras padėkojo svečiui už asmeninį indėlį didinant paramą Ukrainai ir kitoms ES partnerėms per Europos taikos priemonę, tačiau pabrėžė, kad ES paramos Ukrainai mechanizmai ir toliau turi būti tobulinami. „Šiuo metu Ukraina labiausiai prašo ne pinigų, o ginklų, nes jų įsigijimų procedūros užtrunka. Turime tai išspręsti. ES parama Ukrainai ginkluote turi būti didesnė ir efektyvesnė“, – sakė M. Abukevičius. Susitikimo metu buvo diskutuota apie greitesnį ir efektyvesnį ES reagavimą į krizes kuriant naują daugiašalį greito reagavimo pajėgumą. Taip pat aptartas galimas ES tarptautinių operacijų efektyvumo didinimas ir karinio mobilumo projektų mūsų regione įgyvendinimo spartinimas. Lietuvoje besilankančiam S. Sannino prezidentas Gitanas Nausėda įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių, kuriuo italas pagerbtas už aktyvų įsitraukimą remiant Lietuvos poziciją jai sugrįžtant į Europos valstybių šeimą ‒ stojant į Europos Sąjungą.

Vengrijos URM vadovas: netiekiame Ukrainai ginklų, kad Rusija neapšaudytų Užkarpatės vengrųVengrija atsisakė prisidėti prie Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai, kad neiškiltų pavojus, jog Rusija apšaudys Užkarpatėje gyvenančius vengrus.Tai interviu televizijos kanalui CNN pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó.„Vakarinėje Ukrainos dalyje gyvena 150 tūkst. vengrų. Akivaizdu, jog jei mes tiektume ginklus, šios siuntos taptų rusų apšaudymo taikiniu. Mes nenorime, kad jie šaudytų į rajonus, kuriuose gyvena vengrai. Mes turime rūpintis Vengrijos ir vengrų saugumu“, - sakė ministras.Anot jo, priėmus šį sprendimą, Vengrijos ir Ukrainos sienos ruožas yra saugiausias ją kertant. „Todėl Tarptautinis Raudonasis Kryžius organizuoja savo logistiką iš Vengrijos“, - teigė URM vadovas.P. Szijjártó taip pat pareiškė, kad Vengrija susidūrė su didžiausiu humanitariniu iššūkių šalies istorijoje.„Mes priėmėme 630 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Mes gerai rūpinamės jais, siūlome darbą tiems, kurie pasilieka ilgam, ir suteikiame galimybę mokytis vaikams. Mes nelaukiame, kad kažkas padėkotų vengrams. Bet norime, kad mūsų neprovokuotų, nekaltintų, nekalbėtų apie mus blogai tik todėl, jog mes nusprendėme nedalyvauti tiekiant ginkluotę. Kodėl? Todėl, kad mes kaimynai. Mums svarbiausia – nebūti įtrauktiems į šį karą“, - sakė Vengrijos diplomatijos vadovas.Anksčiau P. Szijjártó pareiškė, kad Vengrija kelerius artimiausius metus negalės išsiversti be naftos ir dujų iš Rusijos.

Rusijai apšaudant Ukrainos Donecko sritį žuvo 5 civiliaiPer rusų vykdomą Ukrainos rytinės Donecko srities apšaudymą pastarąją parą žuvo penki civiliai, o dar 21 buvo sužeistas, sakė srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.Per susirašinėjimo platformą „Telegram“ P. Kyrylenka trečiadienį ryte pranešė, kad žuvo du žmonės Avdijivkoje ir po vieną žmogų Slovjanske, Krasnohorivkoje ir Kurachovėje.Rusija pastarosiomis dienomis intensyvina puolimą Donecko srityje.Antradienį P. Kyrylenka paragino daugiau kaip 350 tūkst. srities gyventojų evakuotis ir sakė, kad tai būtina siekiant apsaugoti gyvybes ir sudaryti geresnes sąlygas ukrainiečių kariuomenei ginti miestus nuo rusų puolimo.Rusijos pajėgos praėjusią naktį taip pat raketomis smogė antram pagal dydį Ukrainos miestui Charkivui, trečiadienį per „Telegram“ paskelbė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.Pasak jo, taikytasi į tris miesto rajonus, sugriautas universiteto pastatas ir administracinis pastatas, sužeisti trys žmonės, tarp jų mažas vaikas.

Airijos premjeras atvyko į KyjivąTrečiadienį į Ukrainos sostinę su vizitu atvyko Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas, praneša „Ukrinform“.Airijos premjeras apsilankys keliose vietovėse Kyjivo srityje, kur okupantai rusai paliko šiurpius savo piktadarybių pėdsakus. Vėliau trečiadienį jis susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Pasak Airijos vyriausybės vadovo atstovo, M. Martinas su Ukrainos pareigūnais tarsis, kaip Airija ir Europos Sąjunga galėtų padėti karo niokojamai šaliai.Anksčiau buvo pranešta, kad Airija įšaldė 1,7 mlrd. eurų aktyvų, susijusių su Rusijos fiziniais ir juridiniais asmenimis, kuriems ES paskelbė sankcijas dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 346 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 346 vaikai, o dar mažiausiai 645 buvo sužeisti. Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (346), Charkivo (186) ir Kyjivo (116) srityse.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.

Mūšiuose dėl Lysyčansko žuvo baltarusių bataliono vadasMūšiuose dėl Luhansko srities Lysyčansko miesto birželio 26 d. žuvo Konstantino Kalinausko baltarusių pulko „Volato“ bataliono vadas Ivanas „Brestas“, praneša „Ukrinform“.Gautomis žiniomis, „Volato“ batalionas atmušinėjo okupantus rusus, puolusius Lysyčanską, stabdė jų tankų atakas.„Galima tvirtai pareikšti, kad didvyriškai ir pasiaukojamai kovoję baltarusiai sustabdė tankų koloną ir taip suteikė galimybę saugiai atitraukti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas nurodyta kryptimi“, - sakoma feisbuke paskelbtame K. Kalinausko pulko pranešime.Apie bataliono vado Ivano „Bresto“ žūtį buvo sužinota antradienį.„Ivanas „Brestas“ nuo pirmųjų karo dienų stojo ginti Ukrainos nuo Rusijos agresijos ir prisidėjo prie K. Kalinausko pulko formavimo. Mes jį pažinojome kaip narsų ir ryžtingą žmogų, pasirengusį viskam dėl kiekvieno savo kovotojo. Jis taip pat buvo ištikimas Baltarusijos žemės sūnus ir tikėjo laisvos Baltarusijos ateitimi. Tai labai didelė ir skausminga netektis mums visiems“, - pažymima pranešime.Tai jau ne pirmas baltarusis, kuris žuvo Ukrainoje, kovodamas su okupantais rusais.K. Kalinausko baltarusių batalionas buvo įtrauktas į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtį, o jo kovotojai davė priesaiką.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 36,5 tūkst. okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki liepos 6 d. jau neteko apie 36 500 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 600 tankų, 3 789 šarvuotųjų kovos mašinų, 812 artilerijos sistemų, 247 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 107 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 217 lėktuvų, 187 sraigtasparnių, 664 dronų, 153 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 648 automobilių, 65 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

H. Maliar: baigiasi Rusijos kariavimo ištekliaiRusijos vadovybė svarsto kelis tolesnio karo prieš Ukrainą scenarijus ir orientuojasi į situaciją fronte. Tai televizijos kanalui „24 kanal“ pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar, praneša „Ukrinform“.Pasak jos, rusai patys gerai nežino, ko imsis artimiausiu metu, todėl atsižvelgia į situaciją ir renkasi efektyviausius veiksmų variantus.„Sunku ką nors numatyti 1-2 mėnesių laikotarpiui. Bet dabar galima kalbėti apie dvi prognozes. Pirmoji – bet kuris karas anksčiau ar vėliau baigiasi. Antroji – baigiasi Rusijos ištekliai, kad ir kokie dideli jie būtų“, - teigė H. Maliar.Pasak gynybos ministro pavaduotojos, esant tokiam kovos veiksmų intensyvumui, rusams bus vis sunkiau kariauti, o integruoti okupuotas Ukrainos teritorijas jiems trukdys gyventojų pasipriešinimas.Ji pažymėjo, kad Ukraina taip pat numato kelis scenarijus, orientuodamasi į Rusijos veiksmus, ir supranta, kaip reikia priešintis agresorei.

Donecko gubernatorius ragina evakuotis 350 tūkst. gyventojųKitą dieną po Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos pergalės Ukrainos rytinėje Luhansko srityje, jo kariuomenė antradienį  intensyvino puolimą kaimyninėje Donecko srityje, kur karinės  administracijos vadovas paragino gyventojus masiškai evakuotis.Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad evakuoti 350 tūkst. srityje dar esančių gyventojų būtina siekiant  apsaugoti gyvybes ir sudaryti geresnes sąlygas ukrainiečių kariuomenei  ginti miestus nuo rusų puolimo.„Visos šalies likimą spręs Donecko sritis“, – srities  administraciniame centre Kramatroske, kur taip pat įsikūręs ukrainiečių kariuomenės regioninis štabas, žurnalistams sakė P. Kyrylenka.Pagrindinis jo patarimas „yra evakuotis“, antradienį vakare ukrainiečių žiniasklaidai sakė jis.„Šią savaitę nebuvo nė dienos be apšaudymo“, – nurodė pareigūnas.„Kai bus mažiau žmonių, galėsime labiau sutelkti dėmesį į mūsų priešą ir vykdyti savo pagrindines užduotis“, – sakė P. Kyrylenka. P. Kyrylenkos raginimas gyventojams išvykti yra tarp didžiausio masto evakuacijos rekomendacijų šio karo metu. Kaip nurodo Jungtinių Tautų  pabėgėlių agentūra, pačioje Ukrainoje yra daugiau kaip 7,1 mln, savo  namus palikusių ukrainiečių, o dar daugiau kaip 4,8 mln. pabėgėlių nuo  karo pradžios vasario 24-ąją išvyko iš šalies.Pasak P. Kyrylenkos, Rusijos pagrindiniai taikiniai dabar yra Kramatorskas ir 16 km į šiaurę nuo jo esantis Slovjanskas, nes šiuose miestuose yra svarbių infrastruktūros objektų. Apšaudoma „labai chaotiškai“, nesirenkant „konkrečių taikinių“, tik tam, „kad būtų naikinami civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji rajonai“, teigė jis.Didelėje Ukrainos dalyje, įskaitant Kyjivą, aidint oro pavojaus sirenoms, prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vakare sakė toliau siekiantis modernių priešraketinių sistemų.„Rusijos armija nedaro jokių pertraukų, – sakė jis. – Mūsų užduotis yra laikytis.“

Žiniasklaida: Ukrainoje žuvo trys Brazilijos savanoriaiBrazilijos žiniasklaida penktadienį pranešė apie žuvusius tautiečius, kovojusius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje, rašo BBC.Viena žuvusiųjų yra 39 metų Talita Do Valle, kuri buvo nužudyta per Rusijos smūgį Charkovui birželio 30 dieną.T. Do Valle buvo aktorė, modelis ir gyvūnų teisių aktyvistė, o į Ukrainos karą ėjo kaip savanorė, rašo Brazilijos žiniasklaida. Antrasis brazilas, žuvęs kare, yra buvęs kareivis Douglasas Burigo, taip pat savanoris. Pasak laikraščio „Folha de Sao Paulo“, jis mirė tuo pačiu metu kaip ir T. Do Valle, bandydamas ją išgelbėti.Pasak laikraščio „O Globo“, kuris cituoja kitus Brazilijos savanorius iš to paties būrio, T. Do Valle ir D. Burigo per ataką pasislėpė bunkeryje. Tačiau viduje kilo gaisras ir moteris užduso nuo dūmų. D. Burigo buvo sužeistas, kai bandė ją išgelbėti, ir taip pat mirė.Iš viso Ukrainoje, pasak laikraščių, žuvo trys brazilai. Trečiasis buvo Andre Hak Bahi, kuris mirė birželio pradžioje. Jis tiesiogiai dalyvavo kovose.Kaip pabrėžia Brazilijos tinklalapis UOL, netrukus po Bahi mirties socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Rusijos karys iš Čečėnijos rankose laiko Brazilijos vėliavą ir kalba apie „užsienio legioną“.Žurnalistai tvirtina, kad vėliava priklausė Bahi – ant jos, kaip jie rašo, buvo mirusio brazilo parašas.

OPCW: Rusija nepagrįstai kaltina Ukrainą ketinimu panaudoti cheminį ginklą52 iš 193 Tarptautinės cheminio ginklo uždraudimo organizacijos narių paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame kritikavo Rusiją dėl jos agresijos Ukrainoje ir jos įtarimų, kad Ukrainos pusė tariamai gali panaudoti cheminį ginklą.„Esame pasipiktinę, kad Rusija, dalyvaudama dezinformacijos kampanijoje, pateikė keletą nepagrįstų įtarimų, kad Ukraina naudoja cheminį ginklą arba ruošiasi juos panaudoti savo teritorijoje“, – sakoma britų delegacijos pareiškime.„Manome, kad nepriimtina pateikti tokius kaltinimus Ukrainai – šaliai, kuri visiškai laikosi savo įsipareigojimų pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją. Esame labai susirūpinę, kad šie kaltinimai gali būti pateikti prieš cheminio ginklo panaudojimą tiems, iš kurių jie yra girdimi“, – sakoma pareiškime.Rusijos žiniasklaida ir pareigūnai ne kartą sakė, kad Ukraina gali „parengti provokacijas“ naudodama cheminį ginklą.

S. Haidajus: paskutiniuose Luhansko regiono kilometruose vis dar vyksta mūšiai Luhansko regiono pakraštyje netoli Lysyčansko vyksta sunkūs mūšiai. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. „Priešas panaudojo daug jėgų ir priemonių, bandydamas nuolat statyti perėjas, kad būtų galima perkelti dar daugiau įrangos. Nepaisant to, jie patiria didelių nuostolių, okupuotose teritorijose esančios ligoninės yra perpildytos“, – sakoma pranešime.Pastarosiomis dienomis Ukrainos gynėjai vaisingai naikino Rusijos amunicijos sandėlius Luhansko regione. Tai sulėtino Rusijos pajėgų veiksmus mūšio lauke.Įsibrovėliai traukia įrangą į Donecko regioną.„39-ti metai vėlgi. Okupuotose teritorijose rusai terorizuoja vietos gyventojus: jie ieško proukrainiečių aktyvistų, karių šeimų, jie naikina viską, kas ukrainietiška", – pabrėžė S. Haidajus.Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariai sugebėjo užfiksuoti Belogorovką ir Zolotarivką.

Ukrainoje – naujos atakosDidžiojoje Ukrainos dalyje penktadienio vakarą buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus. Netrukus po to vietos žiniasklaida pranešė apie penkis sprogimus Chmelnyckio regione, taip pat raketų smūgius Kijevo ir Lvovo kryptimi.

Cichanouskaja abejoja, kad Baltarusijos pajėgos įžengs į UkrainąBaltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja antradienį išreiškė abejones, kad jos šalies karinės pajėgos gali įžengti į Ukrainą.„Smarkiai abejoju, kad Baltarusijos pajėgos... įsitrauks į Ukrainos invaziją, – lankydamasi Lenkijos sostinėje Varšuvoje žurnalistams teigė S. Cichanouskaja. – Žinoma, negaliu to garantuoti, tačiau remiantis žvalgybos duomenimis, ekspertų nuomonėmis, tai praktiškai neįmanoma.“Pasak opozicijos lyderės, Baltarusijos kariuomenės moralė yra itin žema. „Jie nenori kautis su ukrainiečiais. Jie nenori mirti dėl Lukašenkos ar dėl Putino“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.S. Cichanouskaja tokius savo komentarus išsakė po to, kai autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad jo kariuomenė virš Baltarusijos teritorijos numušė kelias tariamai iš Ukrainos paleistas raketas. Nors jis paneigė, kad jo šalis siekia įsitraukti į Rusijos Ukrainoje sukeltą karą, jis pateikė Kyjivui ir Vakarams adresuotą perspėjimą.„Kausimės tik vienu atveju. Jei jūs įžengsite į mūsų žemes, imsite žudyti mūsų žmones, – tada mes reaguosime“, – pareiškė A. Lukašenka.

Daugumoje namų Charkive nėra vandens, dujų, elektrosNors Ukrainos kariai išlaiko savo pozicijas Charkivo pakraščiuose, jie patyrė daug nuostolių, rašo "Sky News".Charkivo miestas rusų buvo smarkiai apšaudytas. Ukrainos pajėgos ginasi M777 haubicomis, atsiųstomis iš JAV.Tik keli žmonės liko Charkivo Šiaurės Saltivkos rajone, kuris buvo smarkiai bombarduojamas ir dauguma daugiabučių bei namų buvo smarkiai sugriauti.Daugumoje namų nėra vandens, dujų ar elektros, o vietiniams gyventojams stinga maisto.

JT smerkia „beprasmį karą“ UkrainojeJungtinių Tautų žmogaus teisių vadovė Michelle Bachelet antradienį pasmerkė Rusijos pradėtą „beprasmį karą“ Ukrainoje ir reikalavo užbaigti „nepakeliamas“ invazijos sukeltas civilių kančias.Paskutinį kartą dalyvaudama JT Žmogaus teisių tarybos posėdyje M. Bachelet paragino nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir atlyginti karo aukoms padarytą žalą.„Prasidėjus penktam karinių veiksmų mėnesiui, konflikto Ukrainoje aukų vis daugėja“, – sakė ji.„Dėl kasdienių žudynių, plačiai paplitusio naikinimo, savavališko sulaikymo ir masinio gyventojų perkėlimo civiliai gyventojai kenčia nuo karo veiksmų, kurių pabaigos, regis, nematyti, – kalbėjo M. Bachelet. – Kiekvienos šio beprasmiško karo aukos vardu, žudymai, kankinimai ir savavališki sulaikymai turi liautis.“Ji pristatė ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje Rusijos agresijos kontekste nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo invazija, iki gegužės 15-osios.„Didelis civilių aukų skaičius ir civilinės infrastruktūros sunaikinimo mastas ir toliau kelia didelį susirūpinimą, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdomi išpuoliai pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę“, – sakė M. Bachelet.„Nors ir kur kas mažesniu mastu, tikėtina, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos rytinėse šalies dalyse taip pat nevisiškai laikėsi“ tarptautinės humanitarinės teisės, pridūrė ji.M. Bachelet sakė, kad liepos 3 dienos duomenimis, visoje Ukrainoje dokumentais patvirtinta, kad žuvo ar buvo sužeista daugiau kaip 10 000 civilių gyventojų, o tarp 4 889 žuvusiųjų – 335 vaikai.

Zelenskis nemano, kad Baltarusija įsitrauks į karąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nemano, kad kaimyninė Baltarusija įsitrauks į Rusijos pradėtą karą. „Mes manome, kad Baltarusija nesileis įtraukiama į šį karą. Tačiau provokacijų yra, ir jos tęsis“, - sakė V. Zelenskis antradienį vaizdo kreipimesi į „The Economist“ grupės renginį Atėnuose.Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį apkaltino Ukrainą raketomis apšaudžius jo šalį. Tačiau raketos esą buvo numuštos. Rusijos sąjungininkė Baltarusija nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją tarnauja kaip rusų ginkluotųjų pajėgų bazė.Ukraina savo ruožtu nurodo, kad iš Baltarusijos ne kartą buvo paleistos raketos į Ukrainos teritoriją. „Daug skirtingo kalibro raketų buvo paleista iš Baltarusijos teritorijos ir sukėlė daug kančių Ukrainai“, - sakė V. Zelenskis. Jis paragino Baltarusijos gyventojus „daryti viską, kad šalis nebūtų įtraukta į karą“. Tačiau Ukraina esą „pasirengus“ atakos atvejui.

Ukraina susigrąžino miestą Donecko regioneNepatvirtintais duomenimis, Ukrainos pajėgos susigrąžino Solodkės miestą. Miestas yra pusiaukelėje tarp Donecko ir Volnovachos miestų rytiniame Donecko regione.https://twitter.com/IAPonomarenko/status/1544311723703865344?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1544311723703865344%7Ctwgr%5E%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fnews.sky.com%2Fstory%2Fukraine-news-live-lysychansk-donetsk-putin-12541713

Mariupolyje nebeliko gydytojų, tik 3 proc. gyventojų turi prieigą prie vandensNors šiuo metu dėmesys nukrypo į įnirtingas kitas kovas Donbaso regione, pranešama, kad Mariupolio gyventojai gyvena siaubingomis sąlygomis.Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka teigė, kad tik iki 3 proc. miesto gyventojų turi prieigą prie vandens.Daugelis žmonių yra priversti keliauti ilgus kilometrus, kad atsistotų į eiles prie vandens surinkimo punktų ar kanalizacijos šulinių.Politikas įspėjo apie artėjančią „vandens krizę“.Anot jo, išvykus Rusijos sveikatos priežiūros darbuotojams, Mariupolyje nebeliko gydytojų.

Rusija teigia, kad per pastarąsias 10 dienų Ukrainoje nukovė 170 „užsienio samdinių“Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, esą jo šalies kariuomenė per pastarąsias 10 dienų Ukrainoje nukovė 170 „užsienio samdinių“, praneša agentūra „Sky News“.Šio pareiškimo nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.S. Šoigu kartu nurodė, kad Maskva tęs invaziją, kol įvykdys visus užsibrėžtus tikslus, įskaitant „pavojaus civiliams eliminavimą“.Prieš tai Rusija yra daugybę kartų pareiškusi, neva Ukraina vykdo Donbase gyvenančių rusakalbių genocidą.

Per Rusijos pajėgų apšaudymą Slovjanske žuvo mažiausiai du žmonėsRusijos pajėgoms smarkiai apšaudant Donecko srityje esantį Slovjanską antradienį žuvo mažiausiai du žmonės, o dar septyni buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.„Slovjanskas! Smarkus miesto apšaudymas. Centras, šiaurė. Visi eikite į slėptuves“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Vadymas Liachas.Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka platformoje „Telegram“ pranešė, kad per apšaudymą, kuris, pasak mero, buvo nukreiptas į Slovjansko turgų, žuvo du žmonės ir dar septyni buvo sužeisti.Apšaudymo metu mieste buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip raketos pataikė į turgavietę, kuri užsidegė, o ugniagesiai stengėsi užgesinti liepsnas. Dar trys sviediniai pataikė į gretimas gatves.„Rusai ir vėl tyčia taikosi į civilių gyventojų susibūrimo vietas. Tai grynas ir paprastas terorizmas“, – „Telegram“ teigė P. Kyrylenka, ragindamas vietos gyventojus evakuotis.Ukrainos pareigūnai ne kartą ragino Slovjansko gyventojus palikti regioną, nes prie miesto artėja fronto linija, Rusijai užėmus Sjevjerodonecką ir Lysyčanską kaimyniniame Luhansko regione.Nuo sekmadienio mieste, kuriame prieš karą gyveno apie 100 000 žmonių, per ankstesnį Rusijos apšaudymą žuvo mažiausiai šeši asmenys ir dar 19 buvo sužeisti.Slovjanską ir regioninį administracinį centrą Kramatorską tebekontroliuoja Ukraina, ir šie miestai yra kitas rytinį Donbasą siekiančios užimti Rusijos tikslas.2014 metais prorusiški separatistai buvo trumpam perėmę Slovjansko kontrolę.

Rusija nori labiau pritaikyti savo ekonomiką karo poreikiamsPraėjus puspenkto mėnesio nuo invazijos į Ukrainą Rusija nori savo ekonomiką labiau pritaikyti kariuomenės poreikiams. Žemieji parlamento rūmai Maskvoje antradienį po pirmojo svarstymo pritarė vyriausybės pasiūlymui dėl atitinkamų įstatymo pataisų. Jos, be kita ko, numato, kad atskiri sektoriai gali būti įpareigoti aprūpinti ginkluotąsias pajėgas skubiai reikalingomis prekėmis. Be to, šių šakų darbuotojai gali būti priversti dirbti naktimis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis ir atsisakyti atostogų.Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas tai, be kita ko, argumentavo padidėjusiu sankcijų spaudimu Rusijai ir Vakarų Ukrainai tiekiamais ginklais.Kad įstatymo pataisos įsigaliotų, joms dar turi būti pritarta po antrojo ir trečiojo svarstymo. Pataisas taip pat turi priimti aukštieji parlamento rūmais ir jas pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.Kritikai ir tarptautiniai kariniai ekspertai vis pažymi, kad Rusija praėjusiais mėnesiais Ukrainoje neteko daug daugiau kareivių ir įrangos nei oficialiai nurodo.

TATENA vadovas: pavojus Zaporižios branduolinėje jėgainėje kasdien augaTai, kad Rusija laiko užėmusi Ukrainos Zaporižios branduolinę jėgainę, anot Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), vis labiau tampa saugumo problema. Ukrainiečių vadovybė ir vietos darbuotojai esą susiduria su didžiuliu stresu ir sudėtingomis darbo sąlygomis. „Kiekvieną dieną, kai tai tęsiasi, didėja nelaimingo atsitikimo ar saugos pažeidimo rizika“, – antradienį skaitydamas pranešimą Australijos nacionaliniame universitete Kanberoje sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossis.Ši elektrinė Pietų Ukrainoje yra didžiausia atominė jėgainė šalyje ir visoje Europoje. Kompleksą jau maždaug keturis mėnesius kontroliuoja rusų kariškiai. Per tą laiką ne kartą buvo nutrūkęs duomenų perdavimas iš elektrinės. Todėl R. Grossis vėl pareikalavo galimybės TATENA komandai patekti į elektrinę.Per savo invaziją į Ukrainą rusų daliniai buvo užėmę ir uždarą zoną aplink Černobylio atominę jėgainę, tačiau kovo pabaigoje pasitraukė.

Rusijos pajėgos smūgiavo Slovjanskui, žuvo mažiausiai vienas žmogus Antradienį Rusijos kariuomenė smūgiavo Ukrainos Slovjansko miestui, žuvo vienas žmogus ir dar mažiausiai trys sužeisti, pranešė vietos policija.Įvykio vietoje buvęs agentūros „Reuters“ korespondentas matė iš automobilių prekių parduotuvės ir turgaus rūkstančius dūmus. Kol kas neaišku, kokio tipo ginklais buvo suduota miestui.Pasak pareigūnų, nežinomas ir tikslus turguje atakos metu buvusių žmonių skaičius. Policijos duomenimis, turgus tuo metu baigė darbo dieną, tačiau jame vis dar veikė kelios parduotuvės.

Johnsonas – Zelenskiui: Ukrainos kariuomenė gali atsikovoti savo teritorijąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas antradienį vėl kalbėjosi telefonu, pranešė pastarojo lyderio atstovė spaudai, kuria remiasi agentūra „Reuters“.Pasak atstovės, skambučio metu B. Johnsonas išreiškė V. Zelenskiui savo įsitikinimą, kad Ukrainos kariuomenė gali atsikovoti teritoriją, kurią neseniai užėmė Rusijos pajėgos. JK premjeras taip pat pateikė Ukrainos prezidentui naujausią informaciją apie Kyjivą artimiausiomis dienomis ir savaitėmis pasieksiančius britiškus ginklus, įskaitant 10 savaeigių artilerijos sistemų.

Šaukiamojo amžiaus vyrams Ukrainoje uždrausta palikti gyvenamąsias vietasUkrainos gynybos ministerija uždraudė šaukiamojo amžiaus vyrams palikti savo gyvenamąsias vietas. Kariuomenės Generalinis štabas antradienį feisbuke paprašė supratimo tokiam potvarkiam.Generalinis štabas remiasi 1992 metų įstatymu dėl privalomos karinės tarnybos. Kad galėtų išvykti iš registruotos gyvenamosios vietos, 18–60 metų vyrams dabar reikės vietos karinės įskaitos tarnybos leidimo. Kontrolės šiuo metu pirmiausiai vykdomos prie rajonų ir miestų ribų.Po įrašu feisbuke pasipylė pasipiktinusių ukrainiečių komentarai. Ministerija buvo kaltinama „idiotizmu“. Šis potvarkis esą tik padidins korupciją šaukimo į kariuomenę skyriuose. Baiminamasi dar didesnio ekonominio chaoso, nes traukinių mašinistai, autobusų ir sunkvežimių vairuotojai negalės išvykti į reisus. Daugelis ukrainiečių net negyvena ten, kur yra registruoti.Rusijai vasario 24 dieną pradėjus karą, dešimtys tūkstančių šaukiamojo amžiaus asmenų pabėgo į saugesnes teritorijas šalies vakaruose. Palikti Ukrainos teritoriją uždrausta jau prieš puspenkto mėnesio įvedus karo padėtį.Tačiau pasieniečiai reguliariai sulaiko vyrus, mėginančius nelegaliai kirsti sieną Moldovos Respublikos ar kaimyninių ES šalių sienų kryptimi.Prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužę kalbėjo apie 700 000 ukrainiečių, kurie kariuomenės, nacionalinės gvardijos, pasienio pajėgų ir policijos gretose gina šalį.

Zelenskio patarėjas: Lysyčansko užėmimas yra paskutinė Rusijos pergalėPo Sjeverodonecko ir Lysyčansko užėmimo Rusijos daliniai, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo, daugiau pergalių nepasieks. „Tai paskutinė Rusijos pergalė mūsų teritorijoje“, – pareiškė Oleksijus Arestovyčius internete paskelbtame vaizdo įraše, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.Kartu jis kalbėjo apie Ukrainos kontrpuolimą šalies pietuose. Lysyčansko ir Sjeverodonecko miestų užėmimas reiškia, kad 60 proc. Rusijos ginkluotųjų pajėgų sutelkta rytuose ir kad Rusijai bus sunku juos permesti į pietus, sakė O. Arestovyčius. Be to, rusų pajėgos patyrė didelių nuostolių. „Ir daugiau nėra pajėgų, kurios galėtų būti atgabentos iš Rusijos. Jie sumokėjo aukštą kainą už Sjeverodonecką ir Lysyčanską“, – pabrėžė V. Zelenskio patarėjas.Tačiau sėkmingas kontrpuolimas prieš rusų pozicijas pietuose esą priklauso ir nuo pažadėtų Vakarų ginklų siuntų, kurios smarkiai padidintų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smogiamąją galią. Svarbu, kiek greitai papildymas bus gautas, sakė O. Arestovyčius.

Slovjansko meras: miestas šiuo metu masiškai apšaudomas Rusijos kariuomenė šiuo metu masiškai apšaudo Ukrainos Slovjansko miestą, antradienį pranešė jo meras Vadimas Liachas. „Slovjanskas! Miestas masiškai apšaudomas. Jo centras, šiaurė. Vykite į slėptuves“, – feisbuke parašė V. Liachas. Ukrainos vadovybė jau yra kelis kartus paraginusi Slovjansko gyventojus išvykti iš Donbaso srities, nes dabar prie jo artėja fronto linija. Rusijos kariuomenė neseniai užėmė kaimyninėje Luhansko srityje išsidėsčiusius Sjeverodonecko ir Lysyčansko miestus. Sekmadienį Slovjanske per Rusijos karių bombardavimą žuvo mažiausiai šeši žmonės ir dar 19 sužeista. Slovjanską ir kaimyninį Kramatorską šiuo metu kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Šie miestai laikomi kitais Rusijos kariuomenės taikiniais, šiai siekiant įgyti visišką Donbaso srities kontrolę.

Lenkijos gyventojai Lietuvos pavyzdžiu renka lėšas dronui UkrainaiLenkijos gyventojai lietuvių  pavyzdžiu renka pinigus dronui, kuris bus perduotas Ukrainai. Iki šiol surinkta 1,3 mln. eurų, antradienį pranešė akcijos organizatoriai. Tai yra ketvirtadalis reikalingos sumos – dronas kainuoja beveik 5 mln. eurų.Sutelktinio finansavimo akcija dar vyks iki liepos pabaigos. Lenkijoje solidarumas su Ukraina labai didelis. ES šalis, vyriausybės duomenimis, priėmė daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių.Birželio pradžioje Lietuvos gyventojai per kelias dienas surinko pinigų „Bayratkar“ dronui. Sužavėta akcijos, Turkijos bepiločių gamintoja „Baykar“ netgi perleido droną Lietuvai nemokamai, kad surinkti pinigai galėtų būti panaudoti kitiems tikslas.

Ukraina ir jos sąjungininkės deda pamatus šalies atstatymuiUkrainos atstatymo konferencijoje Šveicarijos mieste Lugane antradienį susitikusios Kyjivo sąjungininkės turėtų priimti deklaraciją, kurioje būtų išdėstyti karo nuniokotos šalies atstatymo principai ir prioritetai, atsieisiantys mažiausiai 750 mlrd. JAV dolerių (727,47 mlrd. eurų) .Dešimčių šalių, tarptautinių organizacijų ir verslo įmonių vadovai nuo pirmadienio dalyvauja susitikime pietiniame Lugano mieste, vykstančiame sugriežtinto saugumo sąlygomis. Jame ieškoma geriausių šalies atstatymo būdų, nors Rusijos pajėgos tęsia karą Ukrainoje.Pirmąją Ukrainos atstatymo konferencijos dieną pasisakęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir virtinė jo vyriausybės narių kalbėjo apie didžiulius nuostolius, patirtus nuo Rusijos pajėgų invazijos pradžios vasario 24 dieną.„Ukrainos atstatymas – ne vietinė užduotis vienai tautai, – sakė V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi. – Tai bendra užduotis visam demokratiniam pasauliui.“Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad šalies atstatymas „jau dabar vertinamas 750 mlrd. JAV dolerių“.„Pagrindinis lėšų susigrąžinimo šaltinis turėtų būti konfiskuotas Rusijos ir Rusijos oligarchų turtas“, – sakė jis.„Šį kruviną karą pradėjo Rusijos valdžia. Ji sukėlė šį masinį sunaikinimą ir turėtų už tai atsakyti“, – kalbėjo premjeras.Ši konferencija buvo numatyta dar prieš Rusijos invaziją. Joje iš pradžių planuota aptarti Ukrainos reformų klausimus, tačiau vėliau nuspręsta pagrindinį dėmesį skirti ekonomikos atkūrimui.D. Šmyhalis pristatė parengtą vyriausybės atstatymo planą, pagal kurį pirmiausia bus tenkinami neatidėliotini nuo karo nukentėjusių žmonių poreikiai, o vėliau finansuojami tūkstančiai ilgalaikių atstatymo projektų, kuriais siekiama Ukrainą paversti europietiška, ekologiška ir skaitmenine valstybe.Tikimasi, kad šie prioritetai atsispindės galutinėje Lugano deklaracijoje, kuri turėtų būti priimta baigiantis konferencijai antradienį apie vidurdienį. Joje turėtų būti išdėstyti bendrieji principai, apibrėžiantys Ukrainos atstatymo sistemą.Kadangi į Ukrainą plūsta milijardai dolerių pagalbos, išlieka susirūpinimas dėl plačiai išvešėjusio korupcijos šalyje. Tai reiškia, kad daug apimančios reformos bus laikomos viena iš šalies atkūrimo plano įgyvendinimo sąlygų.Nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ pagal Korupcijos suvokimo indekso tyrimo rezultatus priskiria Ukrainą prie labiausiai korumpuotų pasaulio šalių. Europoje prastesnes pozicijas užima tik Rusija ir Azerbaidžanas.Ukrainiečiai siūlo, kad jai draugiškos šalys imtųsi globoti atskirus Ukrainos regionus ir vadovautų jų atstatymui, siekiant didesnio efektyvumo.Jungtinė Karalystė pasisiūlė imtis Kyjivo regiono, o vienas diplomatinis šaltinis nurodė, kad Prancūzija daugiausia dėmesio skirs smarkiai nukentėjusiam Černihivo regionui.Iš viso konferencija sulaukė maždaug 1 tūkst. dalyvių. Tarp jų yra Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kuri pabrėžė, kad svarbu atstatyti Ukrainą geresnę nei ji buvo prieš karą, ir entuziastingai ištarė „Slava Ukraini“ („Šlovė Ukrainai“).

Ukraina tvirtina atremianti Rusijos puolimą Donecko srityjeUkrainos armija tvirtina atmušusi kelis Rusijos kariuomenės puolimus Donecko srityje.Apskrities karinis generalinis štabas pranešė, kad rusų daliniai į šiaurę nuo Slovjansko buvo atremti. Vis dar kovojama dėl Vuhlehirsko elektrinės, tačiau Rusijos puolimas į pietus nuo jos netoli Novoluhansko atremtas. Rusijos atakos prie sienos su okupuota Luhansko sritimi netoli Bilohorivkos ir Verchnyokamjansko taip pat buvo nesėkmingos, pranešė Ukrainos kariškiai.Tačiau šiek tiek toliau į pietus Rusijos daliniai Spirnėje prasiveržė tolyn Siversko miesto link, remiami smarkios artilerijos ir dislokuotų oro pajėgų. Be to, Ukrainos generalinis štabas pranešė apie intensyvų artilerijos apšaudymą didelėse fronto dalyse Charkivo, Donecko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo srityse. Taip pat surengti keli oro antskrydžiai, kai kuriuose dalyvavo sraigtasparniai.

Du Rusijos pasienio regionai dėl apšaudymų kaltina UkrainąDviejų Rusijos pasienio regionų – Briansko ir Kursko – gubernatoriai vėl apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius jų teritoriją.Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomas parašė „Telegram“ programėlėje, kad Sernovo kaimas buvo apšaudytas iš artilerijos, tačiau niekas nenukentėjo. Kurske, kur gubernatorius Romanas Starovoitas pateikė panašų kaltinimą, taip pat nebuvo jokios pirminės informacijos apie galimas aukas nukentėjusiuose kaimuose.Paprastai tokių kaltinimų Ukraina nekomentuoja.

Rusija kaltina Ukrainą karo belaisvių kankinimuRusija antradienį pranešė tirianti kankinimus, kuriuos patyrė Rusijos kareiviai, laikyti Ukrainoje ir birželio pabaigoje per belaisvių apsikeitimą su Kyjivu paleisti į laisvę.Svarbiausius nusikaltimus tiriantis Rusijos tyrimų komitetas savo pareiškime nurodė, kad „tikrina nežmoniško elgesio su Ukrainoje į nelaisvę paimtais Rusijos kariais faktus“.Praėjusią savaitę Rusija ir Ukraina iškeitė kiekviena po 144 karo belaisvius – tai buvo didžiausias apsikeitimas nuo Maskvos kampanijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną. Rusijos komitetas nurodė, kad Maskvos kareiviai tyrėjams papasakojo apie „smurtą, kurį patyrė“. Pasak pareiškimo, vienas iš kareivių sakė, kad Ukrainos medikai jį gydė be anestezijos ir kad jis „nelaisvėje buvo mušamas, kankinamas elektra“. Kareivis tariamai sakė, kad kelias dienas buvo paliktas be maisto ir vandens.Kitas sužeistas Rusijos kareivis, kuriam amputuota kairioji galūnė, sakė, kad Ukrainos medikai jį stipriai sumušė ir sudirgino žaizdą, rašoma pranešime. Išlaisvintų Rusijos kareivių parodymai yra „Ženevos konvencijos dėl karo belaisvių pažeidimo“ pavyzdžiai, nurodė Rusijos komitetas.

Ukrainos kariuomenės vadas padėkojo Lenkijai ir Čekijai už tankusUkrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas padėkojo Lenkijai ir Čekijai už tankus, perduotus Ukrainos gynėjams.Kaip praneša „Ukrinform“, jis tai parašė tviteryje.„Broliškųjų Lenkijos ir Čekijos pagalba mums neįkainojama. Su jūsų tankais mes kovojame prieš mūsų bendrą amžiną priešą. Mes kariaujame už Ukrainą, už Čekiją, už Lenkiją. Už kiekvieną mūsų žemės metrą“, – pabrėžė jis.V. Zalužnas taip pat padėkojo lenkų ir čekų tautoms už tai, kad jos priglaudžia ukrainiečius, bėgančius nuo Rusijos bombų ir raketų.

Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 36 350 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki liepos 5 d. jau neteko apie 36 350 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 594 tankų, 3 772 šarvuotųjų kovos mašinų, 806 artilerijos sistemų, 247 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 105 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 217 lėktuvų, 187 sraigtasparnių, 660 dronų, 144 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 634 automobilių, 65 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Maskvos okupuotą Chersono sritį perėmė FSB pareigūnasĮtakingos Rusijos FSB saugumo tarnybos pareigūnas perėmė vyriausybę Maskvos okupuotame Chersono regione Pietų Ukrainoje, antradienį pranešė Kremliaus paskirta valdžia. Sergejus Jelisejevas, iki šiol buvęs Rusijos Kaliningrado eksklavo vyriausybės vadovo pavaduotojas, „tapo Chersono srities vyriausybės vadovu“, sakė Rusijos okupacinei administracijai vadovaujantis Vladimiras Saldo. Jo vyriausybė darbą pradeda antradienį, pridūrė jis.FSB akademiją baigęs 51 metų S. Jelisejevas tarnavo saugumo tarnybose ir atliko nenustatytas funkcijas, rašoma Kaliningrado srities tinklalapyje. S. Jelisejevo pavaduotoju paskirtas buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas Aleksejus Kovaliovas, per karą perėjęs į Rusijos pusę ir birželį išgyvenęs pasikėsinimą į jo gyvybę.„Ukraina visam laikui yra Chersono regiono praeitis. Rusija čia amžinai“, – per „Telegram“ paskelbė  Maskvos primestos valdžios institucijos.Chersonas, esantis netoli Maskvos aneksuoto Krymo, buvo pirmasis didelis miestas, atitekęs Rusijos pajėgoms, kai Kremlius vasarį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą. Nuo tada Maskva pradėjo vadinamąją rusinimo kampaniją, mėgina įvesti rublį, išduoda Rusijos pasus ir birželio pabaigoje atidarė pirmąjį Rusijos banką. Kritiški balsai iš esmės nuslopinti.Vasario pabaigoje kampaniją Ukrainoje pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Maskva neketina okupuoti Ukrainos. Tačiau nuo to laiko Kremlius pareiškė, kad žmonės tose srityse turi patys pasirinkti savo ateitį, o tai reiškia, kad gali būti surengta aneksija, kaip buvo Krymo pusiasalio atveju 2014 metais.Pastarosiomis savaitėmis Chersone įvyko keli išpuoliai prieš Maskvos okupacinių pajėgų atstovus. Naujais ginklais iš Vakarų sustiprinta Kyjivo armija atgavo iš Rusijos pajėgų kai kurias gyvenvietes Pietų Ukrainoje.

Ukrainos pajėgos planuoja pradėti kontrpuolimą šalies pietuoseUkrainos kariai tikisi pradėti kontrpuolimą šalies pietuose po to, kai Rusijos pajėgos sekmadienį užėmė rytinį Lysyčansko miestą, rašo „Sky News“.Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius, turėdamas omenyje Lysyčanską ir Sjeverodonecką, pirmadienį sakė, kad miestai buvo „vidutinio dydžio“. „Tai paskutinė Rusijos pergalė Ukrainos teritorijoje“, – sakė jis.„Tai buvo vidutinio dydžio miestai. Ir tai truko nuo balandžio 4 d. iki liepos 4 d. – tai yra 90 dienų. Tiek daug nuostolių“, – pridūrė O. Arestovičius.Jis taip pat sakė, kad Ukraina dabar tikisi pradėti kontrpuolimą šalies pietuose.„Rytinių miestų užėmimas reiškė, kad 60 proc. Rusijos pajėgų dabar yra sutelktos rytuose ir jas sunku nukreipti į pietus. Ir nebėra pajėgų, kurias būtų galima atvežti iš Rusijos. Jie sumokėjo didelę kainą už Sjeverodonecką ir Lysyčanską“, – kalbėjo O. Arestovičius.

Johnsonas: Ukraina galėtų eksportuoti grūdus geležinkeliu ir upėmis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pasiūlė Dunojų ir kitas upes panaudoti Ukrainoje įstrigusiems grūdams išvežti. Jis sakė parlamentarams, kad bus ieškoma „alternatyvių maršrutų“, jei Rusija ir toliau blokuos jūrų kelią.B. Johnsonas pabrėžė, kad neketinama pažeisti Montrė konvencijos, ribojančios karo laivų judėjimą per Turkijos sąsiaurį, tačiau upėmis ir geležinkeliais būtų galima eksportuoti mažesnius grūdų kiekius.Rusijos Juodosios jūros blokada kelia nuogąstavimus dėl bado visame pasaulyje. Parlamento narys konservatorius Tobiasas Ellwoodas, vadovaujantis Bendruomenių Rūmų gynybos komitetui, pakartotinai ragino Jungtinę Karalystę siekti Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, kad aplink Odesos uostą būtų sukurtas „humanitarinis saugus prieglobstis“ ir būtų garantuota, kad „gyvybiškai svarbus grūdų eksportas galėtų pasiekti ne tik Europą, bet ir Afriką ir neleistų ten kilti badui“.Į tai premjeras atsakė: „Darbui vadovauja JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, JK daro labai daug jį palaikydama. Tačiau, kaip jau anksčiau sakiau Bendruomenių Rūmams, turme būti pasirengę sprendimui, kuris nepriklauso nuo Rusijos sutikimo, nes jo gali ir nebūti“.Leiboristų parlamentarė Stella Creasy paprašė B. Johnsono patvirtinti, ar jis ketina pažeisti Montrė konvenciją. „Ji teisi tai iškeldama. Ne, mes to nenagrinėjame. Yra alternatyvių sprendimų, kurie nereikalauja  JK ar kitų karo laivų buvimo Juodojoje jūroje", – atsakė B. Johnsonas.„Nors gali reikėti ir griežtesnio požiūrio, mes taip pat svarstome galimybę panaudoti upes, ypač Dunojų (...) taip pat pasinaudoti geležinkeliais mėginant išvežti grūdus mažesniais kiekiais, nei galėtume tai padaryti su didžiule laivų vilkstine per Juodąją jūrą. Taigi, svarstome visus galimus variantus, įskaitant tokiu būdu gabenamas mažesnes grūdų siuntas“, – sakė B. Johnsonas.

Ukraina siūlo finansuoti pokario atkūrimą iš konfiskuoto Rusijos turtoUkrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas pirmadienį pasiūlė, kad dėl Vakarų sankcijų konfiskuotas Rusijos turtas galėtų būti panaudotas Ukrainos pokario atkūrimui finansuoti.„Įšaldytas Rusijos turtas įvairiais vertinimais svyruoja nuo 300 mlrd. iki 500 mlrd. dolerių“, – pirmadienį sakė D. Šmyhalas Ukrainos atkūrimo konferencijos Šveicarijos Lugano mieste delegatams. „Rusijos valdžia pradėjo šį kruviną karą, sukėlė šį didžiulį sunaikinimą ir turėtų už tai atsakyti“, – pridūrė D. Šmyhalas. Jo teigimu, karui pasibaigus Ukrainai prireiks maždaug 750 mlrd. dolerių.Į susitikimą Lugane atvykusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo, kad Europos Sąjunga pasirengusi padėti Ukrainai finansuoti jos pokario atstatymą. „Europa turi ypatingą atsakomybę ir strateginį interesą būti Ukrainos pusėje kiekviename žingsnyje“, – per konferenciją sakė U. von der Leyen.Prieš susitikimą ekspertai perspėjo, kad būtinos skubios atkūrimo pastangos, nors kiti įspėjo, jog tokiu būdu konfiskuoti Rusijos turtą būtų teisiškai problemiška.„Ukraina yra didžiulė šalis, daug kas sugriauta (...) negalime taip greitai pradėti planuoti ir koordinuoti atstatymo“, – dpa sakė Europos investicijų banko išorės veiklos departamento vadovas Markusas Berndtas. Ukrainai skubiai reikia pagalbos, kad būtų užtikrintos pagrindinės paslaugos, tokios kaip švarus vanduo, nuotekos, atliekų šalinimas, energija ir interneto prieiga, kad būtų garantuotas makroekonominis stabilumas, sakė M. Berndtas. „Mums reikia investicijų, kitaip ekonomika visiškai žlugs ir tuomet netektume svarbiausio atstatymo ramsčio“, – pridūrė jis.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pirmadienio vakarą kreipdamasis vaizdo ryšiu, paragino kuo greičiau pradėti atkurti sugriautos šalies infrastruktūrą ir pabrėžė, jog būtina ruoštis žiemai, ypač garantuojant patikimą energijos tiekimą. Didelė Ukrainos ekonomikos dalis sustojo dėl kovų, sakė V. Zelenskis, tačiau pridūrė, kad Ukrainos atkūrimas nėra tik sienų atstatymas. „Ukraina turi tapti laisviausia, moderniausia ir saugiausia šalimi Europoje“, – sakė jis.Vakarų lyderiams Lugane žvelgiant į ateitį, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daug dėmesio skyrė dabarčiai ir kartu su gynybos ministru Sergejumi Šoigu paskelbė, kad sekmadienį užėmusios svarbų Lysyčansko miestą Rusijos pajėgos tęs savo „specialiąją operaciją“ Ukrainoje. S. Šoigu sakė, kad per mūšį dėl Luhansko žuvo daugiau nei 2 200 Ukrainos karių, o daugiau nei 3 200 buvo sužeisti. Nėra galimybės savarankiškai patikrinti šių skaičių.Atrodo, kad kovos Rytų Ukrainoje persikėlė iš Luhansko srities į kaimyninį Donecko regioną, pirmadienį pranešė Ukrainos kariuomenė, paskelbusi, kad jos pajėgos sėkmingai atmušė Rusijos atakas aplink pasienyje esančius Bilohorivkos ir Verchnyokamjansko kaimus. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Vuhlehirsko šiluminė elektrinė, esanti į vakarus nuo Svitlodarsko, anksčiau per kampaniją atitekusi prorusiškiems separatistams, dabar atkovota.Vis dėlto generalinis štabas pripažino, kad Rusijos kariuomenė pasiekė teritorinių laimėjimų netoli Mazanivkos kaimo į šiaurę nuo Slovjansko. Ukrainos pajėgos vis dar kontroliuoja kai kurias Donecko regiono sritis, įskaitant Slovjansko ir Kramatorsko miestų aglomeraciją, kuri, manoma, bus kitas Maskvos taikinys sausumos kare.Ukrainos rytinio Donbaso regiono, kurį sudaro Luhanskas ir Doneckas, kontrolė yra vienas iš pagrindinių Kremliaus tikslų Ukrainoje, todėl Rusijos pergalės Luhanske įtvirtinimas yra reikšmingas postūmis stringančiai V. Putino invazijai. Pergalė Luhanske atšvęsta net Tarptautinėje kosminėje stotyje, kur kosmonautai Denisas Matvejevas, Sergejus Korsakovas ir Olegas Artemjevas buvo parodyti su apsiskelbusios vadinamosios Luhansko liaudies respublikos vėliava ir sakė, kad regionas dabar „visiškai išlaisvintas“, vaizdą išplatino Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“.Savo ruožtu V. Zelenskis pirmadienio vakaro vaizdo kreipimesi tik trumpai apžvelgė virtinę Rusijos karinių laimėjimų Donbase ir pabrėžė, jog Ukrainos pajėgos kasdien daro nuostolius Rusijos kariuomenei. „Turime juos sulaužyti“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad tam reikės „antžmogiškų pastangų“, tačiau nėra jokios alternatyvos, jei norima užtikrinti Ukrainos ateitį.

 Putinas paskelbė pergalę Ukrainos rytinėje Luhansko srityjeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paskelbė pergalę Ukrainos rytinėje Luhansko srityje, kitą dieną po ukrainiečių pasitraukimo iš paskutinės savo tvirtovės šioje teritorijoje.Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu per televizijos transliuotą susitikimą raportavo V. Putinui, kad šalies pajėgos perėmė kontrolę visoje Luhansko srities teritorijoje. Ši sritis kartu su kaimynine Donecko sritimis sudaro rytinį Donbaso regioną, kurį Maskva siekia visą užimti.S. Šoigu sakė V. Putinui, kad „operacija“ buvo baigta sekmadienį, kai Rusijos pajėgos užėmė Lysyčansko miestą, paskutinę ukrainiečių pajėgų tvirtovę Luhansko srityje.V. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad kariniai daliniai „dalyvavę aktyviuose kovos veiksmuose ir pasiekę sėkmę, pergalę“ Luhanske, „turėtų pailsėti, padidinti savo kovinius pajėgumus“.Rusijos pajėgos mėgino toliau vystyti puolimą į Rytų Ukrainos gilumą, ukrainiečių kariuomenei patvirtinu, kad jos pajėgos sekmadienį buvo išvestos iš Lysyčansko. Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus pirmadienį sakė, kad Ukrainos pajėgos iš miesto atsitraukė, kad nebūtų apsuptos.„Buvo iškilusi Lysyčansko apsupimo grėsmė“, – pareigūnas sakė naujienų agentūrai AP. Jis pridūrė, kad ukrainiečių kariai būtų galėję laikytis dar kelias savaites, bet tokių veiksmų kaina būtų buvusi pernelyg didelė.„Sugebėjome atlikti centralizuotą atsitraukimą ir evakuoti visus sužeistuosius, – sakė S. Haidajus. – Atitraukėme visą techniką, todėl nuo to momento atsitraukimas buvo gerai organizuotas.“Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas nurodė, kad dabar Rusijos pajėgos stengiasi šiuo metu stengiasi veržtis Donecko srities miestų Siversko, Fedorivkos ir Bachmuto link. Rusijos kariuomenė taip pat suintensyvino svarbių ukrainiečių tvirtovių Slovjansko ir Kramatorsko, esančius toliau nuo dabartinės fronto linijos, apšaudymus.Pirmadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos paskelbtoje žvalgybos santraukoje palaikomas Ukrainos kariškių vertinimas ir pažymima, kad Rusijos pajėgos „dabar beveik neabejotinai“ pereis prie pastangų užimti visą Donecko sritį. Pranešime sakoma, kad kautynės Donbase buvo „sunkios ir alinančios“, bet padėtis ateinančiomis savaitėmis veikiausiai nepasikeis.Rusijos pajėgos daug pranašesnės pagal savo ugnies galią, bet karybos analitikai sako, kad Maskva nėra reikšmingai pranašesnė pagal karių skaičių. Tai reiškia, kad Rusijai stinga ištekliu greitai užimti naujas teritorijas ir kad puolimas tegali vykti lėtai, pasitelkiant intensyvius artilerijos ir raketų bombardavimus, siekiant susilpninti ukrainiečių gynybą.V. Putinas pastangas užimti visą Donbasą dabar laiko jau penktą mėnesį besitęsiančio savo karo Ukrainoje pagrindiniu  tikslu. Dalį šio regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Rusija jų įkurtų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę pripažino likus kelioms dienoms iki invazijos pradžios vasario 24-ąją.Invazijos pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo ir kitų teritorijų Ukrainos šiaurės vakaruose, Rusija sutelkė dėmesį į Donbasą. Dabar regioną niokoja nepaliaujami apšaudymai ir gatvių mūšiai miestuose ir gyvenvietėse.Rusijos invazija taip pat nuniokojo Ukrainos žemės ūkio sektorių, sutrikdė sėklų ir trąšų tiekimo ukrainiečių ūkininkams grandines, taip pat blokuoja grūdų eksportą, kuris yra svarbus šalies pajamų šaltinis.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vakare paskelbtame tradiciniame vaizdo kreipimesi ragino Kyjivo sąjungininkus nedelsiant suteikti ekonominę pagalbą šaliai, siekiant padėti atstatymo pastangoms, nors kautynės dar nėra pasibaigusios.„Ukrainos atkūrimas – ne vien tai, ką reikia padaryti vėliau, po mūsų pergalės, bet ir tai, ką reikia daryti dabar pat. Ir turime tai daryti kartu su mūsų partneriais visame demokratiniame pasaulyje“, – kalbėjo jis.„Reikšminga dalis mūsų ekonomikos buvo sunaikinta karo veiksmų ir Rusijos smūgių. Tūkstančiai įmonių nedirba. Ir tai reiškia didelį poreikį darbo vietoms, kad būtų teikiamos socialinės lengvatos, nepaisant mokesčių pajamų sumažėjimo“, – pridūrė valstybės vadovas.Pirmadienį Britanijos gynybos ministerija atkreipė dėmesį į Rusijos vykdomą Ukrainos pietinio Odesos uosto blokadą, smarkiai trikdančią grūdų eksportą. Britų žvalgyba prognozuoja, kad dėl šios priežasties Ukrainos žemės ūkio produktų eksportas šiemet sudarys tik 35 proc. pernykščio kiekio.

Rusijos Federacija paleido septynias raketas į Dniepropetrovsko regionąLiepos 5 d. rytas Dniepropetrovsko srityje prasidėjo oro antskrydžiais ir sprogimais. Rusijos Federacija į miestą ir regioną paleido septynias raketas, „pataikyta“ į vieną iš gyvenviečių, rašoma UNIAN.Rytinio išpuolio detales savo „Telegram“ puslapyje atskleidė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos pirmininkas Valentinas Rezničenka.Anot jo, keli namai buvo sugriauti, dar kelių namų langai išdaužyti. Sprogimas sukėlė gaisrą. Įvykio vietoje dirba Valstybinės avarinės tarnybos ir policijos atstovai. Preliminariai aukų nebuvo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo gynybos ministrui tęsti puolimą Ukrainoje po to, kai Rusija užėmė Lysyčansko miestą.Per Rusijos televiziją buvo parodyta, kaip V. Putinas ragina pajėgas kituose frontuose siekti savo tikslų pagal „iš anksto patvirtintus planus“.Užėmimas reiškia, kad visa Luhansko sritis dabar yra Rusijos rankose.Anksčiau regiono ukrainiečių gubernatorius sakė, kad miestas buvo apleistas, kad rusai jo nesunaikintų iš tolo.Kariai dabar persikėlė į naujas įtvirtintas pozicijas, BBC sakė Serhijus Haidajus.

Slovjansko meras: miestas tapo fronto linija, rusai nuo mūsų nutolę 7-10 kilometrų„Miestas jau tapo fronto linija. Dabar labai svarbu evakuoti kuo daugiau žmonių. Vakarykštis įvykis tapo ženklu ir žmonės pradėjo aktyviau palikti miestą. Vakar išvyko 70 žmonių, 200 žmonių jau užsiregistravo išvykimui rytoj“, – sakė Slovjansko meras Vadimas Liachas.

Maskva: ambasada Bulgarijoje negali įprastai dirbtiIšsiuntus 70 diplomatų, Rusijos ambasada Bulgarijoje, Maskvos duomenimis, nebegali tinkamai dirbti. „Dabar, po šio išsišokimo (...), ambasada negali normaliai dirbti“, - pirmadienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Rusija, anot jo, atitinkamai reaguos pagal abipusiškumo principą. Tai paprastai reiškia, kad iš kitos šalies išsiunčiamas toks pats skaičius diplomatų.Maskva sekmadienį turėjo iš Sofijos susigrąžinti 70 savo diplomatų, kai jie čia buvo paskelbti „nepageidaujamais asmenimis“. Bulgarija, kuri ne kartą smerkė Rusijos karą prieš Ukrainą, argumentavo, kad didžioji dalis Rusijos ambasados atstovų dirbo „tiesiogiai svetimoms tarnyboms“.Tai yra iki šiol didžiausias diplomatų išsiuntimas iš ES ir NATO šalies. Todėl Maskva grasina visiškai uždaryti savo ambasadą Sofijoje – toks žingsnis būtų išskirtinis Europos Sąjungoje.

Premjerė Šimonytė susitiko su Ukrainos premjeru ŠmyhaliuUkrainos atstatymo konferencijos Lugane (Šveicarija) metu, premjerei Ingridai Šimonytei susitikus su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu, aptarta Rusijos karo prieš Ukrainą eiga, karo poveikis Ukrainos ekonomikai ir tarptautinei prekybai, Ukrainos grūdų išvežimo galimybės, tolesni žingsniai po Europos Sąjungos (ES) kandidatės statuso Ukrainai suteikimo.I. Šimonytė pasveikino D. Šmyhalį su istoriniu ES sprendimu suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą, pažymėdama neįtikėtiną Ukrainos Vyriausybės ir institucijų mobilizaciją, sugebėjimą vykstant karui per rekordiškai trumpą laiką ir kokybiškai užpildyti ES klausimyną.„Būtina išnaudoti šį susitelkimo ir politinės valios momentą ryžtingam reformų įgyvendinimui, Lietuva savo ruožtu pasirengusi tęsti ir stiprinti jau teikiamą ekspertinę paramą. Lietuva puikiai mato Ukrainos finansinius poreikius. Mes prisidedame prie tarptautinės bendruomenes pastangų ir teikiame finansinę pagalbą Ukrainai tiek prisijungdami prie tarptautinių institucijų sukurtų priemonių, tiek dvišaliu pagrindu", - pabrėžė premjerė.Visa Lietuvos paramos suma, įskaitant karo pabėgėlių priėmimą, jau viršija pusę milijardo eurų. Artimiausiu metu Ukrainai bus pervesta dvišaliu pagrindu skirta 2 mln. eurų dotacija humanitarinei pagalbai iš karo zonų Ukrainoje į šalies vakarus pasitraukusiems ukrainiečiams paremti.Ukraina Lugane pristatė šalies atstatymo planą, prie kurio rengimo prisidėjo ir Lietuvos ekspertai.I. Šimonytė pasveikino Ukrainos siekį atstatyti šalį kartu įgyvendinant ir reformas.

Maskva aikštę prie britų ambasados pervadins „Luhansko aikšte“Rusijos sostinė Maskva užkariautos Rytų Ukrainos Luhansko srities garbei jos vardu pervadins aikštę prie britų ambasados. Per apklausą internetu dauguma maskviečių pasisakė už tai, kad ši aikštė būtų pašvęsta „Luhansko liaudies respublikai“, pirmadienį pranešė miesto valdžia. Dar buvo galima rinktis vietas netoli Vokietijos konsulato bei zoną netoli Lietuvos ir Belgijos ambasadų.Maskva jau birželį paskelbė, kad aikštė prie JAV ambasados bus pervadinta „Donecko liaudies respublikos“ garbei. Ir tada internete buvo vykdyta apklausa. Kremliui kritiška žiniasklaida skelbė, kad viešojo sektoriaus darbuotojai buvo spaudžiami balsuoti.

TKS esantys Rusijos kosmonautai „atšventė“ Ukrainos Lysyčansko miesto užėmimąTarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) šiuo metu esantys Rusijos kosmonautai „atšventė“ Ukrainos Lysyčansko miesto užėmimą.Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ paskelbė nuotrauką, kurioje įamžinti kosmonautai Denisas Matvejevas, Sergejus Korsakovas ir Olegas Artemjevas, laikantys apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ vėliavą, ir nurodė, kad Luhansko sritis dabar „visiškai išlaisvinta“. Agentūra kartu paskelbė dar vieną nuotrauką, kurioje tie patys kosmonautai laiko Donecko vėliavą. „Švenčiame ir Žemėje, ir kosmose“, – teigiama paskelbtame pranešime.Lysyčanskas Rusijos kariuomenei krito šį savaitgalį. Tai buvo paskutinis didelis miestas Luhansko srityje, kurį iki šiol kontroliavo Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Čia prieš karą gyveno daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.

Zelenskis: nuo karo pradžios Rusija Ukrainoje sunaikino maždaug 80 tūkst. įvairių objektųNuo karo pradžios vasario 24-ąją Rusijos kariuomenė Ukrainoje sunaikino maždaug 80 tūkst. įvairių objektų, įskaitant per 2,1 tūkst. švietimo ir dar apie 800 sveikatos priežiūros įstaigų, pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja agentūra „Ukrinform“.„Rusijos agresija tęsiasi, iki šiol sunaikinta maždaug 80 tūkst. objektų, kurių plotas sudaro keliasdešimt milijonų kvadratinių metrų. Matydami tokį žalos mastą turime regėti ne tik sugriautas sienas, sunaikintas bažnyčias ar sudegintus namų koridorius ar kambarius, tačiau ir milijonus žmonių, kurių gyvenimai niekada nebus tokie pat, kokie buvo anksčiau“, – kreipdamasis į Šveicarijos Lugano mieste vykstančios Ukrainos atstatymo konferencijos dalyvius, teigė V. Zelenskis.Pasak Ukrainos prezidento, per keturis mėnesius nuo karo pradžios Rusijos kariuomenė jo šalyje taip pat sunaikino 2 103 švietimo ir 799 sveikatos priežiūros įstaigas. „Visa tai yra sąmoningos Rusijos taktikos dalis: tai – ne įprasti smūgiai, o ideologinė konfrontacija“, – tikino V. Zelenskis. Valstybės vadovas pridūrė, kad Rusija siekia Ukrainoje sunaikinti žmogiškumą.V. Zelenskis kartu paminėjo Rusijos karių vykdomą sisteminį Ukrainos gyvenamųjų teritorijų naikinimą ir besitęsiantį ukrainiečių civilių terorizavimą raketų smūgiais.

Kariuomenė paaiškino, kad Ukrainos vėliava Gyvatės saloje dar neiškeltaAnksčiau pranešta, kad Gyvatės saloje vėl buvo iškelta Ukrainos vėliava po to, kai padedant prancūzų raketoms rusai buvo išstumti.Dabar Ukrainos kariuomenės Pietų vadavietės atstovė spaudai Natalija Humeniuk pateikė paaiškinimą: „Vėliava į salą buvo atgabenta sraigtasparniu. Ji lauks atvykstančių karių, tada bus išskleista“, – sakė ji CNN.Ji teigė, kad ankstesnes jos pastabas apie iškeltą vėliavą reikėtų „suprasti metaforiškai“.

Johnsonas teigia, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikimas „pranoko visus lūkesčius“Bendruomenių rūmuose Borisas Johnsonas pasveikino praėjusią savaitę Madride vykusį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą kaip itin sėkmingą. Jis sakė, kad Vakarų lyderių susitikimas „pranoko visus lūkesčius“ dėl vienybės išlaikymo ir „rems Ukrainą tiek, kiek reikės“. Tai turėtų „sugriauti mitą, kad Vakarų demokratijoms trūksta ištvermės užsitęsus krizei“, sakė jis. Ministras Pirmininkas perspėjo, kad jei Rusijos Vladimiro Putino nepavyks sustabdyti Ukrainoje, jis „ras kitų taikinių“. 

ES sukurs platformą Ukrainos atstatymui po karo Europos Sąjunga (ES) sukurs platformą, padėsiančią koordinuoti Ukrainos atstatymą po Rusijos sukelto karo, pirmadienį pranešė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.Kalbėdama Ukrainos atstatymo konferencijoje Šveicarijos Lugano mieste, U. von der Leyen nurodė, kad platformoje bus išdėstyti konkretūs šalies poreikiai, ji padės tinkama kryptimi nukreipti išteklius ir koordinuoti veiksmus. „Nuo karo pradžios ES mobilizavo 6,2 mlrd. eurų finansinės paramos. Jos bus dar daugiau, – teigė EK pirmininkė. – Aktyviai dalyvausime atstatydami (Ukrainą).“U. von der Leyen pridūrė, kad ES nori, jog Ukraina taptų bloko nare, o Europai tenka ypatinga atsakomybė „kiekviename žingsnyje būti Ukrainos pusėje“.

Britas ir marokietis apskundė mirties bausmes separatistų kontroliuojamoje Ukrainos dalyje Jungtinės Karalystės pilietis Aidenas Aslinas  ir marokietis Brahimas Saadunas, kuriuos teismas separatistų kontroliuojamoje Ukrainos dalyje nuteisė mirti, pirmadienį pateikė apeliacijas.Birželio mėnesį A. Aslinas, B. Saadunas ir dar vienas Britanijos pilietis, Shaunas Pinneris, separatistų paskelbtoje „Donecko liaudies respublikoje“ buvo apkaltinti tuo, kad veikė kaip Ukrainos samdiniai, ir nuteisti mirti.Donecko separatistų aukščiausiasis teismas pirmadienio pareiškime nurodė, kad B. Saadunas pateikė apeliaciją.Atskirai teismo atstovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad A. Aslinas taip pat pateikė apeliaciją.Britanija išreiškė pasipiktinimą dėl mirties bausmių dviem britams, balandžio mėnesį pasidavusiems Mariupolyje. Šį uostamiestį Ukrainos pietuose Rusijos pajėgos užėmė po ištisas savaites trukusios apgulties.

Premjeras: Ukrainos atstatymas turėtų atsieiti 750 mlrd. doleriųUkrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis pirmadienį pareiškė, kad jo šalies atstatymas turėtų atsieiti 750 mlrd. dolerių (717,4 mlrd. eurų), ir tvirtino, kad didžiausias lėšų karo nuniokotai šaliai atkurti šaltinis turėtų būti konfiskuotas Rusijos turtas.Kalbėdamas pietų Šveicarijoje vykstančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje jis sakė, kad Ukrainos atstatymas „jau dabar vertinamas 750 mlrd. dolerių. Manome, kad pagrindinis atstatymo lėšų šaltinis turėtų būti konfiskuotas Rusijos ir Rusijos oligarchų turtas.“

JT ekspertas: dėl Ukrainos karo Libijoje sumažėjo užsienio samdiniųRusijos karas Ukrainoje, anot JT ekspertų, atsiliepia Libijai. Pilietinio karo alinamoje Šiaurės Afrikos šalyje sumažėjo užsienio samdinių – be kita ko, todėl, kad „samdiniams atsirado nauja rinka“, pirmadienį Ženevoje sakė Chaloka Beyanis. Jis priklauso ekspertų grupei, JT Žmogaus teisių tarybos pavedimu renkančiai teisės pažeidimų įrodymus Libijoje. Rusijos grupuotės „Wagner“ samdinių skaičius Libijoje sumažėjo, aiškino teisininkas.Ši privati saugumo bendrovė laikoma Rusijos prezidento Vladimiro Putino šešėline armija. Tačiau Kremliaus vadovas neigia ryšius su grupuote.Anot britų žvalgybos, Rusija tikriausiai buvo priversta perskirstyti „Wagner“ personalą  operacijų Afrikoje ir Sirijoje sąskaita. Apie tai Gynybos ministerija pranešė kovą.Tačiau iš Libijos vis dar atitraukti ne visi užsienio kovotojai, sakoma ataskaitoje, kurią pristatė Ch. Beyanis ir kolegos.Nafta turtingoje Libijoje po ilgamečio diktatoriaus Muammaro al Gaddafio nuvertimo 2011 metais kilo pilietinis karas. Iki šiol čia daugybė grupuočių kovoja dėl valdžios ir įtakos. Ir kitos valstybės kišasi į konfliktą, įskaitant Rusiją ir Turkiją. JT 2020 metų gale pateikė vertinimą, kad Libijoje yra apie 20 000 užsienio kovotojų ir samdinių.

Zelenskis: Ukrainos atstatymas – demokratinio pasaulio bendra užduotisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo karo nuniokotos šalies atstatymas yra „bendra viso demokratinio pasaulio užduotis“, ir pabrėžė, kad tai pasitarnaus taikai pasaulyje.„Ukrainos atstatymas yra didžiausias indėlis į pasaulinės taikos palaikymą“, – sakė V. Zelenskis, kalbėdamas vaizdo ryšiu tarptautinėje konferencijoje Šveicarijos pietuose, kur susirinko dešimčių šalių ir organizacijų lyderiai.

Gyvačių saloje vėl iškelta Ukrainos vėliavaGyvačių saloje vėl iškelta Ukrainos vėliava, remdamasis ukrainiečių karinių pajėgų atstove, praneša transliuotojas BBC.„(Gyvačių salos) teritorija grąžinta į Ukrainos jurisdikciją“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.Rusijos kariuomenė dar pačioje invazijos į Ukrainą pradžioje užėmė šią nedidelę salą Juodosios jūros šiaurės vakaruose. Praėjusią savaitę iš jos pasitraukė visi rusų kariai. Anot Maskvos, tai buvo „geros valios gestas“, tačiau Kyjivas teigia, kad ten buvę Rusijos kareiviai neatlaikė Ukrainos atakų ir buvo priversti trauktis.Ši teritorija yra tapusi Ukrainos pasipriešinimo Rusijos puolimui simboliu – čia ukrainiečių kariai pirmosiomis karo dienomis tolima kryptimi pasiuntė juos pasiduoti raginusį rusų karo laivą.

Putinas nurodė Šoigu tęsti puolimą UkrainojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį savo gynybos ministrui Sergejui Šoigu nurodė tęsti Maskvos puolimą Ukrainoje po to, kai kariai užėmė svarbų Donbaso miestą.„Kariniai daliniai, įskaitant Rytų ir Vakarų grupes, turi vykdyti savo užduotis pagal iš anksto patvirtintus planus“, – sakė V. Putinas S. Šoigu.Ukrainos kariuomenė sekmadienį patvirtino, kad jos pajėgos atsitraukė iš Lysyčansko, paskutinės savo tvirtovės Luhansko srityje, kartu su kaimynine Donecko sritimi sudarančioje Donbaso regioną. Šiuo metu Rusijos pajėgos taip pat kontroliuoja apie pusę Donecko srities ir siekia užimti ją visą.Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo pranešime sakoma, kad Rusijos pajėgos šiuo metu stengiasi veržtis šio regiono miestų Siversko, Fedorivkos ir Bachmuto link.Rusijos kariuomenė taip pat suintensyvino svarbių ukrainiečių tvirtovių Slovjansko ir Kramatorsko, esančius toliau nuo dabartinės fronto linijos, apšaudymus.Sekmadienį šeši žmonės, įskaitant devynmetę, žuvo per Rusijos pajėgų bombardavimą Slovjanske, o dar 19 žmonių buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia. Tą pačią dieną buvo apšaudytas ir Kramatorskas.V. Putinas pastangas užimti visą Donbasą dabar laiko jau penktą mėnesį besitęsiančio savo karo Ukrainoje pagrindiniu tikslu. Dalį šio regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Rusija jų įkurtų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę pripažino likus kelioms dienoms iki invazijos pradžios vasario 24-ąją.Rusijos gynybos ministras S. Šoigu sekmadienį raportavo V. Putinui, kad kariuomenė ir separatistų pajėgos dabar kontroliuoja visą Luhansko sritį, „visiškai užėmusios“ Lysyčanską.Praeitą vakarą paskelbtame įprastame vaizdo kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad ukrainiečių pajėgos iš Lysyčansko atsitraukė, bet pažadėjo, kad miestas ateityje bus susigrąžintas, kaip ir kitos okupuotos šalies teritorijos.„Jeigu mūsų kariuomenės vadovybė atitraukia žmones iš tam tikrų fronto taškų, kur priešo ugnies pranašumas didžiausias – tai ypač taikytina Lysyčanskui – tai reiškia vienintelį dalyką: mes sugrįšime dėl savo taktikos, padidinus šiuolaikinės ginkluotės tiekimą“, – kalbėjo V. Zelenskis.Invazijos pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo ir kitų teritorijų Ukrainos šiaurės vakaruose, Rusija sutelkė dėmesį į Donbasą. Dabar regioną niokoja nepaliaujami apšaudymai ir gatvių mūšiai miestuose ir gyvenvietėse.

Popiežius sako norįs aplankyti Rusiją ir UkrainąPopiežius Pranciškus pareiškė norįs aplankyti Maskvą, „ kad pasitarnautų taikai“, jei Kremlius suteiks „mažytį langelį“ tai padaryti.Interviu „Reuters“ pontifikas atmetė pranešimus, kad artimiausiu metu planuoja atsistatydinti, ir sakė, kad šį mėnesį ketina aplankyti Kanadą.Taip pat jis išreiškė viltį, kad po to galės kuo greičiau nuvykti į Maskvą ir Kyjivą „Norėčiau aplankyti (Ukrainą) ir pirmiausia norėjau į Maskvą.“„Pirmas dalykas – važiuoti į Rusiją, pabandyti kaip nors padėti, bet norėčiau į abi sostines. <…> (Su Rusija) vis dar vyksta labai atviras dialogas, labai diplomatiškas teigiama to žodžio prasme, kol kas viskas gerai; durys atviros“, – teigė popiežius.

Į Lenkiją pasitraukė daugiau kaip 4,5 mln. ukrainiečių, atgal grįžo 2,5 mln.Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios į Lenkiją atvyko daugiau kaip 4,5 mln.  pabėgėlių, atgal grįžo per 2,5 mln. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.„Nuo vasario 24 d. Lenkijos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pasienio perėjose užregistravo 4,529 mln. žmonių, atvykusių iš Ukrainos“, – sakoma pranešime.Lenkijos pareigūnų duomenimis, sekmadienį į Lenkiją iš Ukrainos atvyko 24,1 tūkst. žmonių. Priešinga kryptimi tą dieną išvažiavo 28,9 tūkst. žmonių. Iš viso nuo vasario 24 d. iš Lenkijos į Ukrainą išvyko 2,592 mln. žmonių.Kaip apskaičiavo Lenkijos vidaus reikalų ministerija, šiuo metu šalyje yra 1,3-1,5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. Iš jų 1 mln. 188 tūkst. jau gavo specialius identifikavimo numerius, kurie jiems leidžia legaliai gyventi, mokytis, dirbti ir gauti socialines pašalpas Lenkijoje. Didžiąją dalį pabėgėlių ukrainiečių sudaro moterys ir vaikai. Šalyje gali legaliai dirbti 500 tūkst. suaugusių ukrainiečių, daugiau kaip 250 tūkst. jų jau dirba.

Putinas demonstruoja nepasitikėjimą savo karo vadais: į nedidelę fronto dalį pasiuntė iš karto duhttps://www.delfi.lt/news/daily/world/putinas-demonstruoja-nepasitikejima-savo-karo-vadais-i-nedidele-fronto-dali-pasiunte-is-karto-du.d?id=90652541

Rusijos pajėgos smogė mokyklai CharkiveCharkivo srities administracijos vadovo Oleho Sinegubovo teigimu, Charkivo Ševenkovskio rajono gimnazija nukentėjo nuo raketos smūgio. Smūgio metu pastate žmonių nebuvo, dabar gelbėtojai valo griuvėsius.O. Sinegubovo teigimu, praėjusią dieną rusai apšaudė keletą kitų Charkivo srities gyvenviečių, viename kaime per apšaudymą žuvo trys civiliai, o dar šeši buvo sužeisti.https://t.me/synegubov/3547

Po Lysyčansko Rusijos kariuomenė nukreipė dėmesį į SlovjanskąRusijai savaitgalį užėmus Rytų Ukrainos Lysyčansko miestą, jos kariuomenė nukreipia dėmesį į Slovjansko miestą, pranešė Ukrainos generalinis štabas.„Rusai bando perimti Bohorodyčnės, Dolynos ir Mazanivkos kaimų kontrolę Slovjansko kryptimi“, – pažymėjo generalinis štabas kasdienėje atnaujintoje suvestinėje. Visi trys kaimai yra mažiau nei už 20 kilometrų į šiaurę ir šiaurės rytus nuo Slovjansko, pietinėje Siversky Doneco upės pusėje.Ataskaitoje sakoma, kad Rusijos kariuomenė mėgino atstumti Ukrainos pajėgas atgal į naują gynybinę liniją tarp Siversko, Soledaro ir Bachmuto miestų. Šie trys miestai yra maždaug už 30–40 kilometrų į rytus nuo Slovjansko ir Kramatorsko urbanistinės zonos, paskutinės likusios Ukrainos karinės tvirtovės Donbase.

Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 36 200 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki liepos 4 d. jau neteko apie 36 200 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 589 tankų, 3 754 šarvuotųjų kovos mašinų, 804 artilerijos sistemų, 246 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 105 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 217 lėktuvų, 187 sraigtasparnių, 658 dronų, 144 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 629 automobilių, 65 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Zelenskis abejoja, kad daugelis valstybių dalyvautų G20 susitikime, jei jame dalyvautų RusijaUkrainos dalyvavimas G20 viršūnių susitikime lapkritį Indonezijoje priklausys nuo karinės padėties šalyje artėjant tam laikui ir nuo to, ar dalyvaus Rusija. „Mūsų dalyvavimas priklauso nuo Rusijos Federacijos, ar ji ten bus“, – sekmadienį Kyjive sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė naujienų agentūra „Interfax-Ukraine“.Viršūnių susitikimo šeimininkas Indonezijos prezidentas Joko Widodo, mėgindamas tarpininkauti Maskvai ir Kyjivui, praėjusią savaitę per vizitą Kyjive pakvietė V. Zelenskį. „Pasakiau Indonezijos prezidentui, kad esame dėkingi už kvietimą, bet turime saugumo situaciją“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė abejojąs, kad daugelis valstybių dalyvautų viršūnių susitikime, jei Rusija planuotų jame dalyvauti.Jei Rusijos pajėgos vykdytų tolesnius žiaurumus prieš Ukrainos civilius gyventojus, tokius, kaip egzekucijos Kyjivo Bučos priemiestyje, Rusija turėtų tikėtis „visiškos izoliacijos“, perspėjo V. Zelenskis. Tikėtina, kad pasaulinio aprūpinimo maistu klausimas, atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje, bus labai svarbus lapkričio mėnesį Balyje vyksiančio viršūnių susitikimo darbotvarkėje.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pranešė apie savo ketinimą dalyvauti G20, tarpvyriausybinio 20-ies didžiausių pasaulio ekonomikų forumo, susitikime, tačiau kol kas neaišku, ar jis ketina dalyvauti renginyje virtualiai, ar asmeniškai.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 345 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 345 vaikai, o dar mažiausiai 644 buvo sužeisti. Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (345), Charkivo (185) ir Kyjivo (116) srityse.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 102 mokyklos, iš jų 215 visiškai sugriautos.

Šveicarijoje prasideda Ukrainos atkūrimo konferencijaDešimčių šalių, tarptautinių organizacijų ir privataus sektoriaus lyderiai pirmadienį susirinko į Šveicariją, kad paskelbtų „Marshallo planą“ karo nusiaubtai Ukrainai atkurti. Virtualiai dalyvausiantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį perspėjo, kad laukiantys darbai vien tik išlaisvintose srityse „tikrai milžiniški“. „Ir dar turėsime išlaisvinti daugiau nei 2000 kaimų bei miestelių Ukrainos rytuose ir pietuose“, – sakė jis.Dvi dienas truksianti konferencija, surengta imantis griežtų saugumo priemonių vaizdingame Pietų Šveicarijos Lugano mieste, buvo suplanuota gerokai anksčiau nei Rusija vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją. Iš pradžių planuota aptarti reformas Ukrainoje, tačiau pradėjus kristi Rusijos bomboms, jos tikslas pakeistas į atstatymą.Milijardų dolerių pagalbai plūstant į Ukrainą nuogąstavimai dėl šalyje plačiai paplitusios korupcijos verčia sutelkti dėmesį ir į toli siekiančias reformas, jos bus bet kokio čia priimto atkūrimo plano sąlyga.Konferencija Lugane nėra įpareigojanti, per ją bus mėginama išdėstyti atstatymo principus ir prioritetus, procesas turėtų prasidėti net ir toliau tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje. Ukrainos ambasadorius Šveicarijoje Artiomas Rybčenka prieš konferenciją sakė, kad tai padės sukurti jo šalies atsigavimo „gaires“.Iš pradžių planuota, kad V. Zelenskis atvyks ir kartu su Šveicarijos kolega Ignazio Cassisu ves renginį, bet dabar jis pirmadienio popietę ketina kreiptis vaizdo ryšiu. Vis dėlto Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas išvyko iš Ukrainos į retą nuo tada, kai prasidėjo karas, kelionę, jį sekmadienį oro uoste pasitiko I. Cassisas ir regiono lyderiai.Dar penki vyriausybės ministrai yra tarp maždaug 100 ukrainiečių, kurie leidosi į ilgą ir pavojingą kelią, nors užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kaip pranešama, paskutinę akimirką turėjo atšaukti kelionę dėl ligos. Iš viso konferencijoje turi dalyvauti apie 1000 žmonių, įskaitant Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen, kelis vyriausybių vadovus ir daugybę ministrų.„Marshallo planas“Kyla klausimų, ar verta diskutuoti apie atstatymą, kai karo pabaigos nematyti. Tačiau Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto generalinis direktorius Robertas Mardini sakė transliuotojui RTS, kad nors pati rekonstrukcija gali prasidėti tik tada, kai nustos kristi bombos, labai svarbu suteikti „pozityvią perspektyvą civiliams, praradusiems namus ir patiriantiems nerimą bei netikrumą dėl ateities“.Kiti pabrėžia, jog būtina pradėti kloti pagrindą iš anksto, kaip tai buvo padaryta vykdant nepaprastai sėkmingą Marshallo planą – JAV iniciatyvą, per kurią į Vakarų Europą buvo nukreiptos didžiulės sumos užsienio pagalbos, kad padėtų atkurti žemyną ir jam atsigauti po Antrojo pasaulinio karo.Užduotis bauginanti. Numatoma, kad Ukrainos, per keturis karo mėnesius jau patyrusios katastrofišką sunaikinimą, atkūrimas kainuos šimtus milijardų dolerių. Pastangos pareikalaus „milžiniškų investicijų“, savaitgalį pripažino V. Zelenskis. Kyjivo ekonomikos mokykla (KSE) iki šiol pastatams ir infrastruktūrai padarytą žalą įvertino beveik 104 mlrd. JAV dolerių. Apskaičiuota, kad buvo apgadinta, sugriauta arba užgrobta mažiausiai 45 mln. kvadratinių metrų būsto, 256 įmonės, 656 gydymo įstaigos ir 1177 švietimo įstaigos, Ukrainos ekonomika jau patyrė iki 600 mlrd. JAV dolerių nuostolių.Gali trukti dešimtmečiusUž konferenciją atsakingas Šveicarijos ambasadorius Simonas Pidoux sakė, kad dar per anksti mėginti įvertinti visus poreikius, tačiau Lugane turėtų būti pateiktas „kompasas“ būsimam darbui. „Manau, kad pastangos truks daugelį metų, jei ne dešimtmečių“, – sakė jis.Nors tai nėra donorų konferencija, tikimasi, kad daugelis dalyvių prisiims naujus įsipareigojimus ir pasiūlys schemas skirti daugiau lėšų. Pavyzdžiui, Europos investicijų bankas pasiūlys sukurti naują Ukrainos patikos fondą, kurio investicijos iš Europos Sąjungos (ES) ir jai nepriklausančių valstybių galiausiai galėtų išaugti iki 100 mlrd. eurų, teigia šaltiniai, susipažinę su planų projektu. Pasak jų, pasiūlymu, kuris turi būti paskelbtas pirmadienio popietę, siekiama sukurti platformą, galinčią generuoti investicijas į rekonstrukciją, o taip pat ir Ukrainos stojimo į ES tikslams.Tuo metu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss turi išdėstyti savo šalies viziją, teigiama pranešime. Savo komentaruose konferencijai pirmadienį ji turėtų pabrėžti Ukrainos visiško atsigavimo po „Rusijos agresijos karo“ svarbą. Tai, pasak jos, bus „demokratijos galios prieš autokratiją simbolis“.

Vokietijos prezidentas: kada Ukraina sės prie derybų stalo su Rusija, nuspręs ji patiUkraina pati turi nuspręsti, kada jai sėsti prie derybų stalo su Rusija, partneriai Vakaruose Kyjivo neragins. Kaip praneša portalas „zn.ua“, tai interviu televizijos kanalui ZDF pareiškė Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris.„Kaip konkrečiai baigsis karas – atviras klausimas. Dabar karas vyksta mūšio lauke, bet bus derybų perspektyva. Kada Ukraina sės prie derybų stalo, sprendžia tik ji pati“, – pabrėžė VFR prezidentas.Bet, pasak jo, Vokietija pasirengusi remti Ukrainą, kad prieš prasidedant deryboms jos pozicijos būtų stiprios.„Mes turime padaryti visa, kad Ukraina turėtų dėl ko derėtis, kad ji būtų stipri prieš prasidedant deryboms. Mes Ukrainos neraginsime. Tai jos sprendimas, kada žengti šiuo keliu“, – teigė F. W. Steinmeieris.Vokietijos prezidentas pareiškė remiąs Ukrainos teritorijos vientisumą su 1991 metų sienomis, įskaitant Rusijos okupuotus Donbasą ir Krymą.„Ukraina turi atkurti suverenitetą visoje savo teritorijoje“, – pridūrė jis.Politikas taip pat pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pradėjęs karą prieš Ukrainą, griauna savo šalį.

Ukrainos žvalgybos vadovas: pirmąsias mūsų pergales pasaulis pamatys rugpjūtįPirmąsias Ukrainos pergales kare prieš agresorę Rusiją ukrainiečiai pamatys netrukus – šių metų rugpjūtį. Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kirilas Budanovas.Jis pažymėjo, kad reikia teisingai suvokti persilaužimo kare reikšmę.„Aš anksčiau sakiau, kad rugpjūtį jūs pamatysite, visas pasaulis pamatys pirmąsias Ukrainos pergales. Tai bus pirmasis persilaužimas“, – teigė K. Budanovas.Bet Ukrainos žvalgybos vadovas atsisakė atskleisti detales.„Jūs norite, kad aš dabar atskleisčiau visus planus, kad priešas perskaitytų ir pasiruoštų? Atsakysiu jums retoriškai. Jeigu analizuojate mano pasisakymus, ar matėte, kad aš bent sykį būčiau suklydęs? Todėl laukite“, – pabrėžė K. Budanovas.„rbc.ua“ primena, jog anksčiau Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas teigė, kad ukrainiečiai turi pamatyti „konkrečius“ kontrpuolimo okupuotoje Chersono srityje rezultatus rugpjūčio mėnesį.

Karo ekspertai įvertino Rusijos laimėjimus ir įspėjo dėl tolesnio puolimoJAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje rašoma, kad užėmę Lysyčanską Rusijos kariai, matyt, pasiekė Luhansko srities sienas, nors galutinai regiono nekontroliuoja.Pasak ISW ekspertų, Rusijos kariai liepos 3 dieną buvo pastebėti Belogorovkoje (kaime netoli Donecko srities sienos, šalia Severskio Doneco upės), o tai „rodo Ukrainos kariuomenės išvedimą iš gyvenviečių prie Luhansko srities sienos, į vakarus nuo Lysyčansko“.Karo studijų institutas Rusijos kariuomenės tolesnių veiksmų perspektyvas vertina taip: „Tikėtina, kad Rusijos kariuomenė pradės puolimą prieš Severską, miestą Donecko srityje pakeliui į Slavjanską ir Kramatorską, nors vietoj to gali išsivystyti rimtesnių atakų prieš Bachmutą ar Slovjanską.

Ukrainos kariuomenė atsitraukė iš LysyčanskoUkrainos kariuomenė sekmadienį pranešė, kad po kelias savaites trukusių įnirtingų kovų su Rusijos pajėgomis jos kariai pasitraukė iš strategiškai svarbaus rytinio Lysyčansko miesto.„Siekiant išsaugoti Ukrainos gynėjų gyvybes, buvo priimtas sprendimas pasitraukti“, – sakoma kariuomenės pareiškime, kuriame atkreipiamas dėmesys į Rusijos karių skaičiaus ir ginkluotės pranašumą.Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo „Facebook“ paskyroje paskelbtame pareiškime priduriama, kad „tolesnė miesto gynyba sukeltų pražūtingų pasekmių“.„Mes tęsiame kovą. Deja, vien plieninės valios ir patriotizmo sėkmei nepakanka – reikia materialinių ir techninių išteklių“, – sakoma jame.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sekmadienį perspėjo dėl „rizikos“, kad Maskva „visiškai okupuos“ Luhansko sritį. Lysyčanskas yra paskutinis didelis šio regiono miestas, tebesantis Ukrainos rankose.V. Zelenskis pripažino, kad Lysyčanske yra „sudėtingiausia ir pavojingiausia situacija“ Ukrainai.„Tiesa, čia neturime pranašumo. Tai mūsų silpnoji vieta, tačiau kitose vietovėse mes darome pažangą“, – pridūrė jis.Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Jurijus Sakas kiek anksčiau pareiškė, kad rytinis Lysyčanskas nėra „visiškai kontroliuojamas“ Rusijos karių.J. Sakas pridūrė, kad padėtis Lysyčanske „jau ilgą laiką buvo labai įtempta“ ir kad Rusijos sausumos pajėgos „nuolat atakuoja miestą“.„Ukrainiečiams žmonių gyvybės yra svarbiausias prioritetas, todėl kartais galime trauktis iš tam tikrų teritorijų, kad ateityje jas vėl sugrąžintume“, – sakė Gynybos ministerijos atstovas.Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sekmadienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos užėmė strategiškai svarbų Ukrainos miestą Lysyčanską ir dabar kontroliuoja visą Luhansko regioną, kuriame pastarosiomis savaitėmis vyko įnirtingi mūšiai.„Sergejus Šoigu informavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Vladimirą Putiną apie Luhansko liaudies respublikos išlaisvinimą“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.Rusijos pajėgos ir jų sąjungininkai separatistai perėmė „visišką Lysyčansko ir kitų netoliese esančių miestų, tokių kaip Bilohorovka, Novodružeskas, Maloriazancevė ir Bila Hora, kontrolę“, sakoma pareiškime.Kelios minutės iki šio pranešimo Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai sakė, kad Lysyčanske vyksta mūšiai ir kad Ukrainos pajėgos yra „visiškai“ apsuptos.Luhansko regiono administracijos vadovas Serhijus Haidajus sekmadienį ryte pareiškė, kad Rusijos pajėgos stiprina savo pozicijas įtemptoje kovoje, siekdamos užimti Lysyčanską.Ukrainos kariai jau kelias savaites bando apginti Lysyčansko miestą ir neleisti, kad jis atitektų į Rusijos, prieš savaitę užėmusios kaimyninį Sjevjerodonecką, rankas.„Okupantai metė visas savo pajėgas į Lysyčanską. Jie puolė miestą naudodami nesuvokiamai žiaurią taktiką“, – pranešė S. Haidajus platformoje „Telegram“.„Jie patiria didelių nuostolių, bet atkakliai žengia pirmyn. Jie įsitvirtina mieste“, – pridūrė jis.Užėmusi Lysyčanską Maskva, ankstesniais mėnesiais atitraukusi savo pajėgas iš Ukrainos šiaurės ir šiaurės rytų, įskaitant sostinės Kyjivo prieigas, priartėtų prie savo deklaruojamo tikslo užimti visą Ukrainos Donbaso regioną, kurį sudaro rytinės Luhansko ir Donecko sritys.