Kaišiadoriškiai gūžčioja pečiais: savivaldybė suremontavo gatvę, kurią tiesiant „Rail Balticos“ vėžę tuoj reikės nugriauti

Kaišiadorių rajono savivaldybė suremontavo gatvę, vietoj kurios netrukus bus tiesiamas geležinkelis. Darbams skyrusi per 100 tūkst. eurų, rajono valdžia sako neturėjusi galimybės stabdyti darbų ir nutraukti sutartį su rangovu. Gyventojai tikina, kad mieste apstu gatvių, kurias reikia remontuoti, tuo metu institucijos įžvelgia valstybės lėšų švaistymo požymių.

Kaišiadorių gyventojas Kęstutis neseniai sužinojo, jog netrukus turės palikti savo namus. „Tokį laišką gavau. Ten parašyta, kad projektas eis per šičia. Aš čia gyvenu jau seniai. Ant senatvės nėra kur eit. Žmona pergyvena. Vis tiek jau įsikūrėm gerai, apsišildėm, pasidarėm viską, norėtųsi jau baigt gyvenimą čia“, – LRT RADIJUI sako Kęstutis.

Tokių kaip Kęstutis Kaišiadoryse ir rajone daugiau nei 800. Per jų sklypus netrukus planuojama tiesti tarptautinės reikšmės projektą – „Rail Baltica“ geležinkelio atšaką į Vilnių. Gyventojams žadamos kompensacijos.

„Tos galimos mokėti kompensacijos bus įrašytos į turto vertinimo ataskaitą. Individualiu vertinimu bus nustatyta kokia vertė kompensacijų ir bus sumokėta. Numatome, kad iš viso Kaišiadoryse bus paimama visuomenės poreikiams apie 851 žemės sklypą“, – kalba „Rail Balticos“ koordinavimo Strategijos ir tarptautinių ryšių vadovas Mantas Kaušylas.

Kaišiadoriečiai linkę susitaikyti su faktu, kad jų žemės bus paimtos valstybės reikmėms. Tačiau nesupranta, kodėl žinodama, kad netrukus teks ardyti, geležinkelių bendrovė įrengė garso slopinimo sieneles.

„Tą sienelę pridavė šį pavasarį. Tai yra, sutvarkė gerbūvį, skaldą vežė, pavasarį vyko jau pridavimas. Būtent šitos akustinės tvoros. Tiesa, jau tuo metu darbininkai sakė, kad durnizmas. Sako, statom, bet žinom, kad po metų reiks griaut. Statė jau žinodami. Čia yra kokių šešių metrų aukščio tvora. Ir poliai šeši metrai į žemę, aš pats prie statybų, tai žinau. Tai demontavimo darbai tikriausiai atsistos brangiau negu montavimo. Tai sakau, tik pas mus gali tokie stebuklai vykt“, – nuostabos neslepia kaišiadorietis Vidmantas.

Geležinkelių atstovas teigia, kad įrengti garso slopinimo tvoras bendrovę įpareigoja įstatymai. „Vadovaujantis higienos normomis, turime nustatyti, kad triukšmo lygis neviršytų nustatytų verčių. Tam ir statomos tvorelės“, – aiškina M. Kaušylas.

Klausimų gyventojams kyla ir dėl šalia Kaišiadorių stoties esančio, nauju asfaltu kvepiančio Geležinkeliečių tako. Sutartis su rangovu kainavo 106 tūkst. eurų.

„Geležinkeliečių takas. Kapitalinis remontas. Apšvietimo tinklų ir gatvės. Viskas daroma paskubomis, dėl to, kad reikia įsisavinti lėšas. Kas įdomiausia, šitas projektas buvo padarytas 2021 metais. Ir savivaldybė sutartį pasirašė 2022 metų birželio 29 dieną. Žinodama, kad vyks šita geležinkelio atšaka. Nauja bus „Rail Baltica“. Manyčiau, kad buvo ir kur kitur tų lėšų investuoti. Pavyzdžiui, Beržyno kvartale, ten nei šaligatvių, nei gatvių normalių, vaikai kaip gandrai po balas braidžioja“, – dėsto kaišiadoriškis Jonas.

Jonas ir kiti kaišiadoriečiai nesupranta, kodėl žinodami, kad gatvę teks ardyti, rajono vadovai nusprendė ją iš naujo asfaltu užkloti. 59 iš 106 tūkst. eurų pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą Geležinkeliečių takui skyrė Automobilių kelių direkcija. Šios institucijos atsakyme LRT radijui rašoma, kad Kelių direkcija negali neleisti savivaldybei finansuoti minėto objekto direkcijos lėšomis, nes savivaldybės joms skirtas lėšas paskirsto savo nuožiūra.

Kaišiadorių meras Vytenis Tomkus sako, kad apie planuojamą geležinkelį sužinota tuomet, kai gatvės remontas buvo beveik baigtas.

„Kad ten projektuojama „Rail Baltica“, jau iš esmės sužinojome praktiškai prieš dedant asfalto dangą. Jau buvo visi pagrindai, viskas paklota. Su mumis niekas iš anksto nederino ir neinformavo, kad jūs palaukit, čia nieko nedarykit, nes galbūt eis „Rail Baltica“. <...> Galėjom tik asfalto neuždėti ir palikti su skalda. Nieko iš to nebūtume laimėję. Projektas parengtas, stabdyti jo dėl to, kad viršutinio sluoksnio nėra, jokios logikos“, – sako V. Tomkus.

Administracijos direktorė Vaida Babeckienė teigia, kad paskutiniame etape nutraukusi sutartį su rangovu, savivaldybė patirtų nuostolių.

„Savivaldybė turėjo įsipareigojimų. Jų neįvykdžiusi, būtų turėjusi mokėti netesybas. Iš esmės, stabdyti darbų ir nepagerinti gyventojams sąlygų, kol atsiras ta vėžė, mes neturėjome jokios nei moralinės teisės, nei finansinių galimybių tam. Sumokėjus rangovui netesybas, būtų panašios išlaidos patirtos“, – aiškina ji.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas sako, kad rajono valdžia turėjo galių stabdyti projektą visose jų stadijose. Todėl valstybės pinigų skyrimas tiesti gatvei, kuri bus išardyta, kelia klausimų.

„Be jokios abejonės, kyla klausimų dėl racionalaus lėšų naudojimo, dėl galimybės ir gebėjimo reaguoti į besikeičiančią situaciją. Viešųjų pirkimų tarnyba nuolat pabrėžia, kad iškilus nenumatytoms aplinkybėms, kurios iš esmės keičia tam tikro objekto poreikį, reikėtų kalbėtis su rangovu ir ieškoti sprendimo. Iš pateiktų aplinkybių kyla pagrįstų klausimų, ar lėšos buvo panaudotos racionaliai“, – tikina D. Vedrickas.

Institucijų skaidrumo ir korupcijos situaciją vertinančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Ieva Dunčikaitė sako, kad apie vykdomus viešuosius pirkimus Kaišiadorių valdžia visuomenę informuoja nepakankamai ir taip sudaro prielaidas įtarti, jog valstybės lėšos naudojamos netikslingai.

„Apsilankiau Kaišiadorių rajono savivaldybės puslapyje, Viešųjų pirkimų skiltyje. Dėl informacijos trūkumo man buvo sunku suprasti, kokie pirkimai yra planuojami, kaip grindžiamas tiekėjų pasirinkimas. Statybos, infrastruktūros sritys, antikorupciniu požiūrių yra vienos rizikingiausių, todėl svarbu, kad savivaldybės viešintų informaciją.

Kad galėtume pakalbėti apie planuojamus projektus prieš jiems atsirandant, o ne po to, kai jie jau yra matomi, pastatyti, nutiesti keliai. Tai leistų identifikuoti ir realų poreikį galimiems tolimesniems infrastruktūros projektams, ir sumažintų netikslingo investavimo riziką, kurią dabar ir pastebėjom su Kaišiadorių rajono savivaldybės atveju“, – dėstė I. Dunčikaitė.

Maždaug 200 metrų ilgio Geležinkeliečių takas jungia stotį su vieninteliu objektu – Kaišiadorių nakvynės namais. Gatvėje, kurios ateity neliks, beliko įrengti apšvietimo stulpus.