Kaip sumažinti eiles pas gydytojus? Dulkys žada permainų, bet pabrėžia: turime peržiūrėti savo įpročius

Eilės pas gydytojus – metai iš metų besitęsianti problema. Tačiau pastaruoju metu ji paaštrėjo: žmonės skundžiasi vizito pas šeimos gydytoją laukiantys mėnesį, o pas gydytoją specialistą, pavyzdžiui, urologą, kardiologą, neurologą – ir kelis mėnesius ar net pusę metų. Kaip spręsti šią problemą? Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ pirmadienį diskutavę medikai, pacientų organizacijų atstovai ragino keisti konsultacijų ir pacientams suteiktų paslaugų apskaičiavimo tvarką. „Sistema turi dirbti žmogui, o ne žmogus sistemai“, – teigė Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio nuomone, kai kuriose gydymo įstaigose užtektų kitaip organizuoti darbą. 

Medikai: esame paversti raštininkais

Kardiologai – vieni iš tų gydytojų specialistų, pas kuriuos vizito laukiančių pacientų eilės ilgiausios. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja kardiologė, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininko pavaduotoja dr. Reda Radikė LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ sakė, jog ilgą pacientų laukimą nulemia ne viena priežastis. Vis dėlto svarbiausias trukdis, jos nuomone, – didžiulis rašto darbų krūvis, kartais sudarantis net 50 proc. kardiologo darbo.

„Paslaugų sfera visur panaši. Jeigu galvosime, kas galėtų kliudyti automobilio apžiūrai ar remontui, tai priežastys tokios: arba nėra specialisto, arba jis dirba ne tą darbą, arba yra deficitinė paslauga. Yra sakoma, kad Lietuvoje turime bene daugiausia gydytojų [lyginant su Europa]. Bet nežinom, pagal ką skaičiuota <...>. Praktikoje matome, kad trūksta ir šeimos, ir specialistų gydytojų. Be to, gydytojai specialistai dirba ne tą darbą, kurį galėtų. Pavyzdžiui, gydytojas specialistas rašto darbams skiria apie 50 proc. savo darbo. Mes esame paversti raštininkais“, – problemas sveikatos apsaugos sistemoje vardijo gydytoja kardiologė.

Anot R. Radikės, skirtingų gydytojų specialistų darbo krūviai nėra vienodi ir dėl to, jog pacientai dažnai renkasi konkretų gydytoją ir įstaigą.

„Pacientai renkasi konkrečią pavardę, įstaigą ir laukia 3–6 mėnesius, nors sistemoje yra daugiau pasiūlymų [vizitų pas kitus gydytojus]. Jie nori tos konkrečios pavardės [gydytojo]“, – laidoje kalbėjo medikė.

Apie pažymų kiekį ir joms skiriamą laiką užsiminė ir Toma Kundrotė, Kauno Ąžuolo klinikos šeimos gydytoja. Anot jos, nemažą darbo laiko dalį šeimos gydytojai skiria būtent receptams, siuntimams rašyti.

„Elektroninis receptas darbą tikrai lengvina. Bet ir čia yra problemų: labai padaugėjo perrašymų, nes labai dažnai keičiasi kompensuojamųjų vaistų kainynai. Dar vienas toks dalykas, kuris pjauna mus, yra „Sodra“ ir nedarbingumo [pažymėjimų] išdavimas. [Pagal dabar galiojančią tvarką] pacientas pirmą dieną turi kreiptis į gydytoją. Taip jis tampa papildomu pacientu, kiekvieną dieną, priklausomai nuo gydytojo turimos apylinkės, susidaro 4–10 papildomų žmonių“, – darbo užkulisius laidoje atskleidė šeimos gydytoja.

Nauja paslaugų įkainių nustatymo tvarka – 2024-aisiais

„Dėl stagnacijos kalta Valstybinė ligonių kasa“, – savo nuomonę LRT laidoje išsakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centro direktorius dr. Robertas Adomaitis.

Pasak mediko, dabartinė gydytojų suteiktų paslaugų apmokėjimo tvarka yra pasenusi, dėl to kyla begalė problemų, tarp jų – ir ilgos eilės.

„Lietuva vystosi, ūkio sistema vystosi, pajamos auga, o sveikatos priežiūros ūkis [ir toliau] iš principo finansuojamas iš vieno šaltinio – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), kurį administruoja [Valstybinė] ligonių kasa. Ši įstaiga kalta dėl stagnacijos. <...> Ligonių kasa vykdo planą – taupymas, taupymas, taupymas, – piktinosi medikas. – Jeigu Ligonių kasa skaičiuoja tuos įkainius, per savaitę prie kiekvienos kainos turėtų atsirasti eilutė iš dešimties dedamųjų, kad mes suprastume, iš ko Ligonių kasa sudėjo tą įkainį. <...> Ir taip prie kiekvienos paslaugos. Įstatyme parašyta – sistema turi būti skaidri ir visiems suprantama. [Dabar] mums – nesuprantama.“

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys pripažino, jog dabartinė medicinos paslaugų įkainių apskaičiavimo metodika yra pasenusi ir bus keičiama. Tačiau to nepadarysi per savaitę. Pasak ministro, tuo metu, kai ta tvarka buvo kuriama, ji neatrodė bloga. Lietuva ją pritaikė pagal kitų šalių pavyzdį, ir tuomet ši metodika buvo laikoma pažangia.

„Tačiau visos pažangios šalys kas dešimt metų keičia tas sistemas. Kad ir kokia sistema būtų, ją reikia keisti. Tai galiu pasakyti, kad [medicinos] paslaugų perskaičiavimo klausimas įtrauktas į kitų metų Valstybinės ligonių kasos planus. Jei viskas gerai, naujoji paslaugų apskaičiavimo tvarka galėtų įsigalioti nuo 2024 m.“, – laidoje kalbėjo A. Dulkys.

Gydymo įstaigas ragina peržiūrėti darbo organizavimą

Jis pabrėžė, jog, norint spręsti šiuo metu itin paaštrėjusį pacientų eilių klausimą, reikia kalbėti ne tik apie tai. Reikia skatinti gydymo įstaigas priimti reikalingus vadybinius sprendimus dėl darbo organizavimo.

„Kai kalbame apie eiles, turime pridėti dar vieną dedamąją: tai mūsų visų įpročiai. Aš pats esu liudininkas, savo akimis mačiau, kaip pacientas atsisakė, kad slaugytojas suteiktų jam tam tikrą paslaugą, reikalavo, kad priimtų gydytojas. <...> Be to, ką jau minėjo patys gydytojai, norime, kad mums priimtų konkretus gydytojas. <...> Aš asmeniškai esu šalininkas [tos idėjos], kad pirmajame etape mes neturėtume mažinti kaštų. Matau didžiulį potencialą – kaip įstaigos organizuoja savo kolektyvų darbą“, – sakė A. Dulkys.

Ministras pritarė ir laidoje išsakytai minčiai, kad registruojantis internetu būtų galima rinktis pagal gydymo įstaigą ir gydytojo specialybę, o ne konkrečią pavardę.

Organizacijos „Gyvastis“ vadovė A. Degutytė tokią mintį sukritikavo. Pasak jos, lėtinėmis ligomis, o dažnai ir įvairių šalutinių sveikatos problemų turintys pacientai konkretų gydytoją specialistą renkasi dėl kokybės.

„Kai vienkartinė problema, gali eiti pas bet kurį. Bet jei daug metų [gydaisi], natūralu, kad nori eiti pas tą, kuris tave pažįsta. Tas paciento noras gauti kokybišką gydymą, net ir savotišką placebą, yra natūralus. Aš čia matyčiau kitą dalyką: atrodo, kad sveikatos sistema orientuota į finansus, o ne į paslaugų ir gydymo suteikimą. Sistema turi dirbti žmogui, o ne žmogus sistemai“, – sakė A. Degutytė.

Daugiau finansavimo šeimos gydytojams ir prevencijai

Laidoje dalyvavęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jai pritarė. Be to, jo teigimu, valstybė pirmiausia turi investuoti, kad žmonės sirgtų mažiau, t. y. į visuomenės sveikatą, ir didinti finansavimą pirminei grandžiai.

„Tai yra kaip užburtas ratas: turim nustoti sargdinti [žmones]. Antra – šeimos gydytojas, ten turėtų nusėsti didžioji dalis pacientų. Duokim šitai sričiai didesnį procentą [finansavimo]. Duokim krepšelį tyrimams, kad nereikėtų taupyti, šeimos gydytojas daug ką gali padaryti, dabar siunčia pas specialistus iš biednumo, nes jam tų paslaugų Valstybinės ligonių kasos neapmoka“, – kalbėjo A. Veryga.

Jis siūlė didinti slaugytojų atliekamų paslaugų dalį, automatizuoti sistemą ir taip atsisakyti gydytojų darbą apsunkinančio popierizmo. Vis dėlto kalbėdamas apie būtinus pokyčius buvęs sveikatos apsaugos ministras pripažino, kad jie vyksta lėtai.

„Mes vieną dalyką naikinome dvejus metus – tai pažymos vaikų po sirgimo, kai reikėdavo ateiti pas gydytoją pasirodyti. Mes bandėme inicijuoti ir keisti įkainių sistemą. Tai yra daug darbo ir ar tikrai ką nors išspręs? [Žinoma,] turėtume sutarti, koks turėtų būti gydytojo, slaugytojo darbo užmokestis. [Kita vertus,] jei suskaičiuosime, bet nepadidės PSDF pinigų, bus skola. Ką daryti? Nebent didinti PSDF įmokas?“ – retoriškai komentavo A. Veryga.

Daugiau nuomonių ir pasiūlymų, kaip sumažinti pacientų eiles pas gydytojus, rasite LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“.