Kaimuose užsidarant vaistinėms, pagyvenę žmonės bijo likti be vaistų: man vaistinė svarbesnė negu bažnyčia

Lietuvos kaimuose uždaromos vaistinės. Gyventojai piktinasi, kad miestuose jų daug, o mažuose miesteliuose likusi vos viena kita. Vaistinių asociacija teigia, kad tokia situacija susiklostė dėl vaistininkų trūkumo ir nenoro dirbti mažesniuose miesteliuose. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina pačius vaistinių tinklus imtis priemonių privilioti jaunus specialistus dirbti į regioną.

Į Zarasų rajono, Dusetų, vaistinę dar pernai galėjo atvykti vietiniai ir įsigyti vaistų.

Šiandien pirkėjus pasitinka užrašas, kad net kelis dešimtmečius veikusi vaistinė uždaryta. Iki artimiausios kitos – daugiau nei trisdešimt kilometrų.

„Reikės vėl ieškoti pagalbos, kad kas nors nupirktų“, – sako Dusetų gyventoja.

87-erių Marija Dusetų vaistinę prisimena dar nuo vaikystės. Moteris sako, kad gyventojai jautėsi kur kas ramiau, kai bet kada galėjo įsigyti medikamentų. Todėl žinia, kad ji uždaryta, daugelį šokiravo.

„Ir amžius, ir ligos visokios, tai man dabar vaistinė yra svarbesnė negu bažnyčia. Aš ir namuose galiu pasimelsti“, – sako Dusetų gyventoja Marija Varenbergienė.

Gyventojai, bijodami pritrūkti vaistų, ėmė kaupti jų atsargas.

„Reikia dalintis dabar. Nebeturime tokios galimybės, kad nubėgtume į vaistinę ir apsirūpintume“, – teigia moteris.

Dusetų šeimos gydytojas sako, kad nerimą dėl nelikusios vaistinės labiausiai jaučia senyvo amžiaus žmonės, kurie neturi galimybių nuvažiuoti nusipirkti medikamentų.

„Vaistus mes dabar pradėjome rašyti nebe trims mėnesiams kaip anksčiau, o pusei metų. Iš karto rašome, kad nuvažiuotų, iškart nupirktų, kad turėtų“, – pasakoja Dusetų šeimos gydytojas Rimantas Leščinskas.

Dusetų vaistinėje net 50 metų dirbo pats savininkas ir jis nusprendė išeiti užtarnauto poilsio. Norinčiųjų pakeisti neatsirado, miestelis liko be vaistinės. Pasak vaistinių asociacijos pirmininkės, pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad farmacijos studijų baigusių studentų į rinką ateina mažiau negu į pensiją išeina vaistininkų.

„Žmonės dažniausiai nėra linkę iš miestų važiuoti į mažesnius miestelius dirbti. Ir ši situacija senėjant ir senstant visuomenei tikrai darysis vis opesnė“, – nurodo Vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Anot asociacijos pirmininkės, problema gali labiau paaštrėti nuo liepos įsigaliojus įstatymui, kai vaistinėje nebegalės dirbti vienas vaistininko padėjėjas. Iki šiol jis galėjo dirbti nuotoliu prižiūrint farmacininkui.

„Tuomet mes tikrai matysime lūžį. Skaičiuojame apie 200 vaistinių, kurios jau nebegalės toliau dirbti“, – mini K. Nemaniūtė-Gagė.

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama pritraukti jaunus žmones rinktis vaistininko profesiją, padidino valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių iki 50. Kitąmet planuojama dar didinti. Pasak viceministro, nuogąstauti, kad mažės vaistinių nederėtų, šalyje jų yra 1,3 tūkst., o vaistininkų – apie 2,5 tūkst.

„Skaičius asmenų tikrai yra didelis. Matyt, reiktų kalbėti ir iš kitos pusės. Kokias darbo sąlygas vaistinės, vaistinių tinklai gali šitiems tikrai kvalifikuotiems specialistams, kurie praeina 5 metų studijas, pasiūlyti ir kaip juos gali pritraukti į darbovietes?“ – teigia sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Pernai veiklą sustabdė 40 šalies vaistinių, daugiausia regionuose. Tačiau panašiai tiek pat atsidarė naujų.