Prieš 1 metus
98
Susirgę dažniausiai ieškome biologinių ligos priežasčių, tačiau būna ir taip, kad fizinį negalavimą lemia ar smarkiai prie jo prisideda ir mūsų psichologinė būsena. Šis reiškinys vadinamas psichosomatika.
Kaip LRT RADIJUI aiškina gydytojas psichiatras psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, dėl nepakeliamo streso žmogui gali pasireikšti įvairių simptomų: nuo pilvo ar galvos skausmų iki hipertonijos ar išeminės širdies ligos.
Vienoje situacijoje skauda, kitoje – viskas gerai
Vilniaus universiteto (VU) profesorius E. Laurinaitis pasakoja, kad neretai gydytojai verčiasi per galvą, kai bando išsiaiškinti, kodėl žmogui sutriko tam tikros funkcijos – kodėl skauda galvą ar pilvą, kodėl lyg iš niekur nieko pakyla temperatūra ar paleidžia vidurius. Vis dėlto net ir atlikę įvairiausius tyrimus jie nieko neranda. „Nenuostabu, – sako ekspertas, – juk tikrosios tokių simptomų priežastys glūdi giliai žmogaus pasąmonėje.“
„Psichosomatika tikrąja to žodžio prasme – kūno pokyčiai, atsirandantys arba dažniausiai palaikomi psichologinių priežasčių. <...> Didžioji dalis psichologinių priežasčių, dėl kurių šie simptomai atsiranda, nesąmoningos. <...> Šie dalykai žmogui nesuprantami, jis mąsto, kas tai.
Bet jei žmogus skiria tam daugiau pastangų ir laiko, po truputėlį pradeda krapštyti, kas gi vis dėlto guli tų visų priežasčių dugne, dėl kurių sureagavo kūnas ir patiriami šie simptomai“, – teigia E. Laurinaitis.
Pasak pašnekovo, žmogus yra biopsichosocialinė būtybė – vienu metu gyvena trijuose lygiuose: biologiniame, psichologiniame ir socialiniame. Visi labai glaudžiai vienas su kitu susiję.
„Pavyzdžiui, jei kam nors iš ryto suskaudo dantį (gryna biologija), jam saulė nebe taip kyla, žmona nebe taip šypsosi, viršininkas nebe toks malonus, dėstytojas nebe taip patinka. Viskas pasikeičia – ir psichologiniai, ir socialiniai dalykai – dėl skausmo, nors jis ir žino, kad nuo to nenumirs.
<...> Arba atvirkščiai – susipyko žmogus su draugu ir jam pradeda skaudėti, mausti širdį. Paliko mergina ar vaikinas – tuo labiau širdis reaguoja.<...> Taigi turime tam tikrą bėdą, grynai psichologinę, o atsiliepiančią biologiškai, kūnas siunčia signalus, kad blogai“, – sako pašnekovas.
Specialisto teigimu, tokie procesai ypač ryškiai pastebimi, kai žmogus patenka į situaciją, kur jam nemalonu, jaučia didžiulę psichologinę įtampą. Tada netikėtai pasireiškia tam tikri fiziniai simptomai, kurie, vos pasitraukus iš situacijos, išnyksta.
„Jei žmogui vienoje situacijoje nepaprastai skauda galvą, o paskui jis nueina į kokią nors kitą draugiją ir viskas praeina, ieškoti smegenų vėžio tikrai nepulsiu. Visiškai akivaizdu, kad būsena kinta nuo situacijos pasikeitimo. <...> Vadinasi, žmogui tam tikrose situacijose tikrai labai blogai, jis net nesupranta, kas blogai. Kūnas jam duoda signalą, bet neduoda paaiškinimo“, – sako E. Laurinaitis.
Psichologinė įtampa sukelia širdies ligas
Kaip pabrėžia VU profesorius, kiekvienas mūsų turime tam tikrų rezervų, leidžiančių „prie tam tikro kiekio pokyčių prisitaikyti gana pozityviai“, tačiau kai kuriose situacijose tie rezervai išeikvojami ir pradedame jaustis blogai. Anot pašnekovo, šiais laikais tai itin aktualu darbo aplinkoje.
„Jei žmogus eina į darbą, kuriame jam labai nemalonu, pavyzdžiui, patiria mobingą arba iš tikrųjų didelių problemų su kokių nors kolektyvinių darbų atlikimu, o turi vadovauti arba būti vienas jų vykdytojų, <...> žmogui pasidaro blogai – skauda pilvą, galvą, gali pakilti temperatūra, nelabai aukšta – iki 37,2–37,4 laipsnių.
To užtenka, kad žmogus paskambintų į darbą ir sakytų: „Žinot, šiandien sergu, negaliu, galbūt kaip nors šiandien apsieikit be manęs.“ Jis jau nebesugeba susitvarkyti su šiais sunkumais kitais įprastais būdais – kalbėdamas, priimdamas sprendimus, derindamas juos, ieškodamas kompromisų“, – tvirtina psichiatras psichoterapeutas.
Pasak jo, dėl psichologinių priežasčių gali atsirasti ne tik paprastų pilvo ar galvos skausmų – kartais išsivysto ir daug rimtesnės ligos. Eksperto teigimu, įrodyta, kad paprastai psichosomatinės ligos – hipertonija ir išeminė širdies liga, ypač populiarios lietuvių gretose.
„Šie dalykai visų pirma kyla dėl nesusikalbėjimo su savimi, dėl veiklos, atrodančios socialiai reikalinga, visuomenei priimtina, pavyzdžiui, būti geru viršininku, dirbti kaip arkliui. Darboholikai, siekiantys neįmanomų tikslų – mūsų visuomenės idealai. Pažiūrėkite į straipsnius, į reportažus apie tuos, kurie ko nors pasiekė, – jie visi darbo supermenai.
<...> Viena taisyklė, kuri, mano galva, universali, – gerai dirbti gali tik tas, kuris moka gerai ilsėtis. O kas mus moko ilsėtis? Kurioje darbovietėje ilsėjimosi filosofija iš tikrųjų iškelta į pirmą vietą? <...> Tai dalykai, apie kuriuos nemąstome, apie kuriuos dažnai nežinome, o jie turi psichosomatinių pasekmių“, – įsitikinęs LRT RADIJO pašnekovas.
Kaip kovoti su psichosomatinėmis problemomis?
Norint išvengti tokių nemalonių pasekmių, anot E. Laurinaičio, pirmiausia reikėtų susimąstyti, ar tai veiklai, kuria ketinu užsiimti, turiu reikiamos ištvermės, ar sugebėsiu iškęsti susidariusias stresines situacijas – kitaip tariant, „ar aš ne per daug apsižiojau, ar nepaspringsiu?“
Pasak eksperto, pajutus, kad tam tikroje aplinkoje, kur žmogus jaučiasi negerai, atsiranda ir nemalonių fizinių pojūčių, jei šie nėra itin rimti, su jais galima susitvarkyti pasitelkiant tam tikras meditacijos technikas, kvėpavimo pratimus.
„Darbovietėje išmokęs pakvėpuoti taip, kad nurimčiau situacijoje, kai kyla nerimas, bet nėra baisiai grėsminga, <...> išeinu iš to kambarėlio, kuriame tai padariau per kokias 5–7 minutes, kitoks, keičiasi psichologinė savijauta bei socialiniai santykiai“, – sako VU profesorius.
Na, o tais atvejais, kai problemos itin rimtos, akcentuoja E. Laurinaitis, reikia nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus – psichoterapeutus, kurie geriausiai gali padėti tvarkytis su psichosomatinėmis problemomis. Tačiau gydytojas perspėja – laukia ilgas ir sunkus gydymosi procesas.
„Psichosomatika, pagal visų autoritetų parašytas knygas, sunkiausiai gydomas dalykas – jei kūnas reaguoja aiškiai griaudamas save, <...> tą procesą įsisąmoninti labai sunku. Kūnas reaguoja per žemiausią reakcijos lygį – biologiją, o reikia pakelti iki psichologinio lygio, kad žmogus pradėtų suprasti. Todėl psichoterapija su psichosomatiniais pacientais – tikrai ilga ir sudėtinga“, – pabrėžia specialistas.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Čia ir dabar“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
English (US) ·