Kai nuovargis nėra tik nuovargis – jauni žmonės į išsėtinės sklerozės simptomus linkę žiūrėti pro pirštus

Pavasarį bunda gamta, turėtume po žiemos tamsos busti ir mes, tačiau dažnas jaučiasi išsekęs ir tenori susirangyti lovoje. Jaučiamės pavargę, be jėgų, nedarbingi. Pavasarinį nuovargį specialistai linkę sieti su per žiemą nusilpusiu imunitetu, vitaminų ir saulės stoka šaltuoju periodu. Tačiau kartais nuovargis nėra tik nuovargis. Kartais jis gali signalizuoti apie išsėtinę sklerozę. 

Medicinos mokslų daktarė, neurologė docentė Lina Malcienė pabrėžia, kad išsėtinė sklerozė yra jaunų, 20–40 metų amžiaus, žmonių liga.

„Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė liga, kuri paliečia jaunus žmones. Dėl imuniteto iškreipimo tam tikra prasme yra ardomas centrinės nervų sistemos mielinas, arba viena iš medžiagų. Irstant šiai medžiagai, žmogus pajunta tam tikrus simptomus. <...> Sutrinka nervinis impulsas ir pagal tai, kokiose vietose tie mielino sluoksniai yra pažeidžiami, <...> ten tokia simptomatika ir pasireiškia“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ aiškina pašnekovė.

Ligos pradžioje nuovargis lydi kas antrą pacientą, o, jai pažengus, juo skundžiasi jau daug daugiau pacientų: „Galima sakyti, kad beveik kiekvienas.“

Tačiau, kaip sako L. Malcienė, tai nėra vienintelis ligos simptomas. „Dažnai ligos pradžioje, be nuovargio, žmonės skundžiasi staiga atsiradusiu regos sutrikimu. [Pacientai sako, kad] mato lyg pro rūką, lyg užtemsta akyje, kartais jaučiamas mirgėjimas. Neretai skundžiasi įvairių kūno dalių – galbūt dažniau rankų, kojų – tirpimu. Gali sutrikti judesiai, t. y. nusilpti koja ar ranka. Taip pat būdingi koordinacijos sutrikimai, kartais pusiausvyros sutrikimai, galvos svaigimas“, – nurodo pašnekovė.

Anot jos, ne visi šie simptomai išlieka ilgai, žmogus gali juos pajusti tik kartą arba jie gali retkarčiais pasikartoti. Dėl to dažnai į juos žmonės žiūri pro pirštus, nors kreiptis į medikus reikėtų nedelsiant.

Pasak gydytojos neurologės, ligą nustačius ankstyvoje stadijoje, jos valdymas yra ženkliai sėkmingesnis.

„Liga yra lėtinė, deja, progresuojanti nuo pat pradžios ir šiuo metu nepagydoma, tačiau kada pacientai kreipiasi į mus anksti, dar ligai neįsivyravus, kol simptomai nėra labai išreikšti ir negalia nepažengusi, ligą galima valdyti“, – sako L. Malcienė. Ji ragina gyventojus, pajutusius panašių simptomų, kreiptis į šeimos gydytoją.

Medicinos mokslų daktarė priduria, kad šiuo metu Lietuvoje yra daug medikamentų ir reabilitacijos priemonių, skirtų išsėtinei sklerozei valdyti. Deja, kol kas ši liga neišgydoma.

Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė liga, kuri nuolat progresuoja. Nors išgydyti jos šiuo metu neįmanoma, tam tikri įpročiai gali padėti ligą lengviau valdyti.

„Jeigu neignoruojame pirmųjų simptomų, jeigu reguliariai laikomės sveikos gyvensenos, nepiktnaudžiaujame įvairiais žalingais įpročiais, ligos valdymas yra ženkliai geresnis ir progresyvesnis. Taip gydymo metu mes pasiekiame geresnius rezultatus“, – komentuoja L. Malcienė.

Visą pokalbį su gydytoja neurologe žiūrėkite laidos įraše.