Kai netenkama ir tūkstančių eurų: bankai papasakojo apie sukčių pinkles ir kaip neužlipti ant įtartinų mokėjimų grėblio

Nuo apsimetinėjimų loterijų organizatoriais iki netikrų e. parduotuvių – sukčiai apsukų nemažina ir vis dažniau kėsinasi į gyventojų pinigus. Susiduriama ir su neautorizuotais mokėjimais, kurių nuostolius tam tikrais atvejais turi prisiimti ir pats mokėtojas. 

Teigė netekęs beveik 8 tūkst. eurų

Buvęs Seimo narys Jonas Čekuolis neseniai dalijosi patirtimi, kaip iš jo banko „Swedbank“ sąskaitos esą buvo atlikta daugiau nei 100 neautorizuotų mokėjimų, nors pats tikino nieko nepirkęs.

Buvęs parlamentaras pasakojo netekęs daugiau nei 7 600 eurų. Iš pradžių, pasak jo, mokėjimai siekė po keletą eurų, vėliau ir po šimtą.

Taip pat skaitykite

Vis dėlto komentuoti, ar klientas nurodė teisingas faktines aplinkybes, dėl gyventojų duomenų apsaugos ir banko paslapties apsaugos reglamentavimo „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius negalėjo. Tačiau, jo tvirtinimu, kiekvienu atveju gavus kliento pretenziją ginčytinų operacijų aplinkybės yra tiriamos.

Mokėjimus rekomenduoja sekti realiu laiku

Visgi komentuodamas panašius atvejus apskritai ir vertindamas galimų aplinkybių visumą, S. Abraškevičius akcentavo – itin svarbu išsiaiškinti, kas šeimoje turėjo galimybę atsiskaitymams internetu naudoti suaugusiųjų mokėjimo korteles.

„Interneto žaidimai, jų papildymai ir kitos įvairios internete užsakomos tęstinės mokamos paslaugos teikiamos pagal kortelės registravimo interneto puslapyje metu nurodytas sąlygas. Tokiu atveju nebereikalaujama, kad kortelės naudotojas kas kartą kiekvieną operaciją papildomai patvirtintų“, – atkreipė dėmesį jis.

Jei atsiskaitoma naudojantis prie „Google“ paskyros registruota mokėjimo kortele, S. Abraškevičiaus aiškinimu, apie kiekvieną atsiskaitymą klientas yra informuojamas programos nustatyta tvarka. Tai leidžia sekti mokėjimus realiu laiku ir nustatyti bet kokius įtartinus mokėjimus.

„Klientams taip pat rekomenduojame naudotis banko išmaniosios programėlės automatine pranešimų funkcija, kai apie bet kokį lėšų judėjimą sąskaitoje klientui pranešama“, – pridūrė banko atstovas.

Kada mokėtojas turi prisiimti nuostolius?

Komentuodama panašius atvejus apskritai, Lietuvos banko atstovė Daiva Faustina Safranavičiūtė sakė, jog aplinkybė, ar konkreti mokėjimo operacija buvo įvykdyta mokėtojo sutikimu, yra fakto klausimas.

„Mokėjimo operacija <...> laikoma autorizuota tik tada, kai mokėtojas duoda sutikimą įvykdyti mokėjimo operaciją. Sutikimo įvykdyti mokėjimo operaciją davimo sąlygos ir tvarka turi būti aptartos šalių sudaromoje sutartyje.

Be to, mokėjimo paslaugų teikėjas <...> privalo taikyti ir saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūrą mokėjimo operacijoms patvirtinti“, – komentavo D. F. Safranavičiūtė.

Jeigu mokėtojo sutikimo įvykdyti mokėjimo operaciją šalių sutarta tvarka nėra, laikoma, kad mokėjimo operacija yra neautorizuota, paaiškino D. F. Safranavičiūtė.

„Remiantis Mokėjimų įstatymu, mokėjimo paslaugų tiekėjas privalo grąžinti mokėtojui neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą“, – sakė D. F. Safranavičiūtė.

Vis dėlto minimame įstatyme, atkreipia dėmesį Lietuvos banko atstovė, nurodytos ir išimtys, kada mokėtojas turi prisiimti dalį arba visus nuostolius, net ir dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų.

„Būtent mokėtojui tenka visi dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai, jeigu jis juos patyrė veikdamas nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdęs vienos ar kelių su mokėjimo priemonių naudojimu susijusių pareigų.

Mokėtojo nesąžiningumas, tyčia ar didelis neatsargumas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, tad konstatavus, kad atitinkama mokėjimo operacija laikytina neautorizuota, dėl jų turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju“, – akcentavo D. F. Safranavičiūtė.

Lietuvos banko atstovės teigimu, mokėjimo paslaugų tiekėjas grąžina nurašytas lėšas mokėtojui tik tuo atveju, jeigu mokėtojas, sužinojęs apie neautorizuotas ar netinkamai įvykdytas mokėjimo operacijas, apie tai praneša nedelsdamas. „Ne vėliau kaip per 13 mėnesių nuo lėšų nurašymo datos“, – nurodė ji.

Mokėtojas, kuris pageidauja pasinaudoti galimybe ginčyti mokėjimo kortele inicijuotas operacijas, anot S. Abraškevičiaqus, turėtų į banką kreiptis nepraleidęs kortelės sutartyje numatyto 60 dienų termino nuo ginčijamos operacijos inicijavimo dienos arba per 60 kalendorinių dienų nuo numatytos paslaugų suteikimo ar prekių pristatymo datos, jei ši data yra vėlesnė nei ginčijamos mokėjimo operacijos data.

„Jei mokėtojas kreipiasi vėliau, bankas pagal tarptautines taisykles turi teisę atsisakyti inicijuoti ginčą“, – perspėjo S. Abraškevičius.

Pernai sukčiai išviliojo 12 mln. eurų

Gyventojai vis dar taip pat neretai pakliūva ir į sukčių pinkles. Lietuvos banko duomenimis, 4 iš 10 gyventojų atsiduria jų akiratyje. „Iš esmės turime rekordinę finansinių sukčiavimų bangą“, – pristatydamas Lietuvos banko duomenis praėjusią savaitę žurnalistams teigė banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Pernai sukčiai iš gyventojų Lietuvoje išviliojo 12 mln. eurų. Pasitelkę apgaulingas interneto svetaines, nuorodas į netikrą prisijungimą prie interneto bankininkystės, investicinio sukčiavimo platformas apsukruoliai iš gyventojų išvilioja ir tūkstančius eurų. Visai neseniai socialiniame tinkle sukčiai įtikino vilnietę „investuoti“ į kriptovaliutas ir apgaule išviliojo daugiau nei 18 tūkst. eurų.

Taip pat skaitykite

SEB banko duomenimis, finansinių sukčių aktyvumas nemažėja. „Palyginti su 2021 metais, SEB banko užfiksuotų bandymų išvilioti pinigus iš klientų skaičius pernai padidėjo 2,3 karto“, – teigė banko atstovė Daiva Uosytė.

Norėdami išvilioti pinigus iš gyventojų, nusikaltėliai pernai dažniausiai siuntinėjo SMS žinutes su fiktyviomis banko ar kitų institucijų ir įmonių nuorodomis. Tokiais būdais sukčių padaryti nuostoliai banko klientams pernai viršijo 1,6 milijono eurų.

„Luminor“ pernai fiksavo vienu milijonu mažiau išviliotų lėšų negu 2021-aisiais.

„Swedbank“ duomenimis, per praėjusius metus dėl finansinio sukčiavimo buvo pradėti 3,8 tūkst. naujų tyrimų. „Tai – daugiau nei du kartus didesnis tyrimų skaičius, palyginti su 2021 m.“, – teigė S. Abraškevičius.

Tuo pačiu metu, pasak jo, auga ir banko saugumo specialistų išsaugotų ir grąžintų lėšų suma: „Gyventojams ir verslo įmonėms išsaugota 2,9 mln. eurų.“

D. Uosytės teigimu, interneto banko prisijungimo duomenų ir mokėjimo kortelių duomenų išviliojamas išlieka vieni populiariausių sukčiavimo būdų.

Jos pasakojimu, mokėjimo kortelių duomenis sukčiams klientai neretai atiduoda susivilioję nuolaidomis netikrose e. parduotuvėse, užkibdami ant sukčių, apsimetančių loterijų organizatoriais, kabliuko ir pan.

„Pavyzdžiui, esame susidūrę su situacija, kai finansiniai sukčiai apsimetė loterijų organizatoriais ir siūlė pirkėjams galimybę vos už 2 eurus laimėti gerai žinomo prekių ženklo keptuvių komplektą. Norint dalyvauti loterijoje, reikėjo sumokėti tuos 2 eurus ir pateikti loterijos organizatoriui visus savo mokėjimo kortelės duomenis. Apmaudu sakyti, tačiau užfiksavome, kad per dieną taip „ant keptuvės“ savo mokėjimo kortelių duomenis sukčiams atskleidė per 600 klientų“, – pasakoja D. Uosytė.

„Luminor“ atstovo Lino Sadecko teigimu, bankas taip pat sulaukia pranešimų apie tai, jog klientai nukentėjo nuo sukčiavimo.

„T.y. klientai jau autorizavo transakcijas, pateikę visus tik jiems žinomus prisijungimo kodus potencialiems sukčiams. Jie kreipiasi prašydami pagalbos susigrąžinti prarastas lėšas. Visuomet tarpininkaujame ir pagelbėjame, jeigu tik galime tai padaryti“, – tvirtino L. Sadeckas.

Vis dar „užkimba“ ant netikrų e. parduotuvių

Norint išvengti sukčių interneto parduotuvėse, anot D. Uosytės, pravartu kritiškai vertinti prekes už gerokai mažesnę kainą, negu pateikia kiti prekybininkai, siūlančias įmones. Atsargiai vertinti ir tuos, kurie taiko ribotą laiką galiojančias nuolaidas.

„Spausti pirkėją pirkti čia ir dabar, nes itin geras pasiūlymas jau tuoj tuoj baigs galioti, yra gana dažna finansinių sukčių taktika“, – atkreipia dėmesį banko atstovė.

Visada bus saugiau pirkti gerai žinomose e. parduotuvėse, veikiančiose ilgesnį laiką. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai sukčiai bando nukopijuoti žinomų elektroninių prekybininkų interneto svetaines ir pasinaudoti svetimais, patikimais pavadinimais.

„Lankantis elektroninėje parduotuvėje taip pat svarbu patikrinti ir kelis techninius dalykus, tokius kaip internetinės parduotuvės adresas, kuris turėtų būti be klaidų ar įtarimą keliančių ženklų, simbolių“, – pažymėjo D. Uosytė.

Jei klientas supranta, kad apsipirko kortele neegzistuojančioje e. parduotuvėje arba negavo prekių per pažadėtą laiką, jis gali kreiptis į banką ir prašyti padėti atgauti pinigus.

„Pinigai grąžinami, kai bankas per „Mastercard“ sistemą kreipiasi į prekybininko banką, iškelia ginčą pagal „Mastercard“ nustatytas taisykles ir jis yra išsprendžiamas“, – patikino D. Uosytė.

Prisistato VMI, banko darbuotojais

Interneto banko prisijungimo duomenis, leidžiančius atlikti mokėjimus kliento vardu, sukčiai vilioja ir telefono skambučiais, dažniausiai prisistatydami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), banko ar pan. atstovu ir prašo diktuoti prisijungimo prie interneto banko kodus, taip pat perspėjo D. Uosytė.

„Kadangi nei bankų, nei valstybės institucijų darbuotojai tokių duomenų neprašo, tokiu atveju rekomenduojame klientams tiesiog baigti pokalbį, padėti ragelį, o jei labai neramu, susisiekti su banku ar institucija, iš kurios neva skambino, oficialiais kontaktais ir pasitikrinti“, – rekomendavo ji.

Sparčiai augančiam fiksuotų finansinio sukčiavimo atvejų skaičiui, S. Abraškevičiaus aiškinimu, įtakos turi kelios pagrindinės priežastys.

Visų pirma, tobulėja sukčiavimo technologijos, dažniausiai sukčiaujama virtualiai. „Kita vertus, stiprėja ir išmanėja banko prevencinės ir stebėsenos sistemos, leidžiančios operatyviai fiksuoti netipinę klientų elgseną bei įtartinus mokėjimus“, – atkreipė dėmesį S. Abraškevičius.

Banko atstovas sutinka – auga ir gyventojų sąmoningumo lygis. „Žmonės, susidūrę su įtartinomis veikomis, vis dažniau apie tai praneša savo bankui ir policijai“, – pastebėjo S. Abraškevičius.

Kaip apsisaugoti?

S. Abraškevičius pateikia kelias rekomendacijas, galinčias padėti išvengti sukčių ir nuostolių.

Pirma, jokiu būdu negalima tretiesiems asmenims atskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ kodų, taip pat mokėjimo kortelių informacijos.

„Bankas nesiunčia SMS, „Viber“ ar „WhatsApp“ pranešimų ir neskambina telefonu, kad tokią informaciją rinktų iš savo klientų. Savo tapatybę klientas turi patvirtinti vienu vieninteliu atveju – kai pats kreipiasi į banką telefonu ir turi būti identifikuotas“, – pabrėžė S. Abraškevičius.

Antra, nepatartina spausti jokių nežinomų nuorodų, kurios atkeliauja elektroniniu paštu, SMS ar pokalbių programėlėmis.

„Kad ir kaip patraukliai skambėtų gauta žinutė ar laiškas, pavyzdžiui, jūs laimėjote interneto loterijoje arba jums atiteko palikimas, tai gali būti virusas arba sukčių jaukas išvilioti svarbią asmeninę informaciją, o vėliau – ir pinigus“, – perspėjo S. Abraškevičius.

Trečia, vertėtų vengti mokėti už pirkinį internete impulsyviai, neįsitikinus pardavėjo patikimumu, nepatikrinus viešų atsiliepimų apie jo veiklą.

„Atlikti paiešką „Google“ užtrunka vos kelias sekundes ir tai gali išsaugoti jūsų pinigus. Be abejo, skelbiamos milžiniškos nuolaidos gerai žinomų prekės ženklų produkcijai – dar vienas signalas, kad jus medžioja sukčiai“, – akcentavo S. Abraškevičius.

Ir romantinių virtualių santykių, ir investavimo atvejais S. Abraškevičius pataria išsaugoti šaltą protą, o pinigus laikyti toliau „nuo verdančių jausmų ir emocijų“.

„Esant bent mažiausiam įtarimui, reikėtų nedelsiant nutraukti operaciją ir kreiptis pagalbos į banko specialistą arba policiją“, – pažymėjo jis.

Pataria nuolat keisti slaptažodžius

Gyventojai, naudodamiesi savo mokėjimo priemonėmis, perspėja D. F. Safranavičiūtė, turėtų būti itin apdairūs ir tinkamai apsaugoti savo duomenų konfidencialumą.

„Niekam neturėtų būti atskleisti mokėjimo kortelės ar kitų mokėjimo priemonių duomenys (pavyzdžiui, kortelės numeris, galiojimo data, CVC kodas), jei neketinama atlikti mokėjimo“, – pabrėžė Lietuvos banko atstovė.

Sulaukus prašymų pasidalinti savo mokėjimo priemonių konfidencialiais duomenimis, nesiekiant atsiskaityti už prekes ar paslaugas, tokių prašymų ir nurodymų patikimumą rekomenduojama pasitikrinti, tiesiogiai pasiteiraujant savo mokėjimo paslaugų tiekėjo.

Gyventojai taip pat turėtų užtikrinti savo asmens duomenų ir asmeninės informacijos saugumą.

„Svarbu būti itin atsargiems dalijantis bet kokio pobūdžio informacija socialiniuose tinkluose, patartina vengti suvesti asmeninio pobūdžio informaciją viešo naudojimo kompiuteriuose, atsakingai pasirinkti slaptažodžius ir juos pakeisti bent kartą per metus.

Slaptažodžius papildomai reikėtų keisti ir tais atvejais, jei prie savo paskyrų teko prisijungti per viešo naudojimo kompiuterį ar atviros prieigos interneto ryšį“, – atkreipė dėmesį D. F. Safranavičiūtė.

Be to, suvedant savo naudojamos tapatybės patvirtinimo priemonės („Smart-ID“, mobilusis parašas) PIN kodus, visuomet būtina atidžiai perskaityti tai padaryti prašančių pranešimų tekstą.

„Dažniausiai tokie pranešimai tiksliai ir nedviprasmiškai informuoja, kokiu tikslu prašoma suvesti atitinkamą PIN kodą.

Deja, iš praktikos matome, kad skubėjimas tampa vienu iš veiksnių, lemiančių mokėjimo operacijų, kurių savo valia asmuo nesiekia, įvykdymą“, – pastebėjo D. F. Safranavičiūtė

L. Sadeckas taip pat pataria tikrinti gautos įtartinos informacijos patikimumą ir niekuomet neatskleisti konfidencialių duomenų.

„Nukentėjus nuo sukčių apie tai reikėtų kuo greičiau pranešti tiek savo bankui, tiek teisėsaugos pareigūnams“, – antrino jis.