Kai liga atitraukia nuo darbo – kokios įtakos ilgas nedarbingumas gali turėti pensijos dydžiui

Kokios įtakos pensijai gali turėti prieš pat ją pasitaikęs ilgesnį laiką trunkantis nedarbingumas? Toks klausimas kilo į „LRT girdi“ besikreipusiai skaitytojai. Nors ilgą laiką trunkantis nedarbingumas gali turėti įtakos pensijos dydžiui, kaip LRT.lt paaiškino „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, pavyzdžiui, du mėnesius trunkantis nedarbingumas, jeigu žmogus turi reikiamą stažą ir mokėjo įmokas, didesnės įtakos neturės.

Į LRT girdi kreipėsi skaitytoja Daiva, kuri pasakoja suabejojusi dėl to, kokios įtakos jos pensijai gali turėti ilgiau trunkantis nedarbingumas.

Moteris pasakoja, kad kitąmet turėtų išeiti į pensiją. Tai turėtų įvykti 2024 m. gegužę, tačiau kitų metų sausį jai turėtų būti atlikta operacija, dėl kurios, tikėtina, ji į darbą negalės grįžti bent porą mėnesių.

Tai reiškia, kad pensinio amžiaus moteris sulauktų dar būdama reabilitacijoje. Daiva teiraujasi, kokios įtakos jos pensijos dydžiui gali turėtų toks ilgesnį laiką trunkantis nedarbingumas, pasitaikysiantis prieš pat išėjimą į pensiją.

Kaip LRT.lt sako „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, gaunant ligos išmoką, asmens pajamos iš tiesų būtų mažesnės, nes ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. darbo užmokesčio dydžio.

„Tačiau du mėnesius gaunama ligos išmoka neturėtų reikšmingai sumažinti pensijos dydžio, – sako M. Kozič. – Pavyzdžiui, jei 2023 metais žmogus visus metus gaus vidutinį darbo užmokestį, už šiuos metus jis įgis vieną apskaitos tašką, kurio vertė šiais metais 5,70 euro. Jei žmogus 10 mėnesių gaus vidutinį darbo užmokestį, o 2 mėnesius gaus pagal šį darbo užmokestį apskaičiuotą ligos išmoką, jis įgis 0,9 apskaitos taško, t. y. 5,13 euro.“

„Sodros“ atstovė primena, kad pensijos dydis apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir jį galiausiai lemia žmogaus įgytas stažas ir per visą gyvenimą sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Pensijos dydis apskaičiuojamas vertinant įgytą stažą, apskaitos vienetų skaičių, apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos dydį.

Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis.

„Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus yra įgijęs nuo minimalaus iki būtinojo stažo (tai yra turi 15 metų stažo ar daugiau ), jis gauna bendrąją pensijos dalį, kuri yra lygi vienos bazinės pensijos dydžiui. Jei žmogus yra įgijęs didesnį nei būtinąjį stažą (2023 m. – 33 metai), bendroji pensijos dalis atitinkamai padidėja“, – nurodo M. Kozič.

Vieni stažo metai įgyjami, jei darbdavys ar žmogus savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei dvylika tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų (MMA).

Pažymėtina, kad į stažą taip pat įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, dalinio darbo, netekto darbingumo socialinio draudimo išmokas.

Jeigu įmokų vis dėlto sumokėta mažiau nei dvylika tais metais nustatytų MMA, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. M. Kozič atkreipia dėmesį, kad per metus negalima įgyti daugiau negu metų stažo.

Vienas taškas įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei dvylika tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Jei įmokų sumokama daugiau, įgyjama proporcingai didesnė taško dalis.

2023 m. VDU siekia 1 684,90 euro, neatskaičius mokesčių.

„Sodros“ duomenimis, 2023 m. bazinis pensijos dydis siekia 246,21 euro, o vieno apskaitos taško vertė – 5,70 euro.

M. Kozič pateikia ir kelis pavyzdžius.

Pavyzdžiui, žmogus, kuris visą gyvenimą uždirbo minimalų atlyginimą ir išeidamas į pensiją turi sukaupęs 30 metų stažo, įgyja 15 apskaitos vienetų.

Jo pensija bus skaičiuojama pagal formulę: 246,21 + 15 x 5,70 = 331,71.

Žmogus visą gyvenimą mokėjęs įmokas nuo VDU dydžio pajamų, po 33 metų bus sukaupęs 33 metus stažo ir 33 apskaitos vienetus.

Jo pensija bus skaičiuojama pagal tokią formulę: 246,21 + 33 x 5,70 = 434,31.

Jei žmogus yra įgijęs 38 stažo metus, tai yra daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis padidėja. Jei gyventojas yra sukaupęs, pvz., 45 apskaitos vienetus (tai reikštų, kad jo pajamos buvo didesnės nei vidutinės), pensija bus skaičiuojama pagal tokią formulę: 292,37 + 45 x 5,70 = 548,87.

„Taigi kiekvieno žmogaus pensijos dydis yra individualus ir skaičiuojamas pagal konkretaus žmogaus įgytą stažą ir apskaitos taškus“, – apibendrina M. Kozič.