Kada visi persėsime į elektromobilius? Gamintojams signalus jau siunčia patys vairuotojai

Nuo 2035 metų Europos Sąjungos valstybėse bus draudžiama prekyba naujais lengvaisiais automobiliais, varomais vidaus degimo varikliais. Transporto priemonių gamintojai susitelkė ties viena kryptimi – iki to laiko pasiūlyti tinkamų elektromobilių kiekvienam jo norinčiam, rašoma „Velocita“ pranešime žiniasklaidai. Vis dėlto, kada tiksliai persėsime į elektros energija varomus modelius?

Šiemet padangų gamintojo „Bridgestone“ užsakymu Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad 67 proc. respondentų viliasi jau artimu metu sėsti į elektromobilius, o didžioji dalis jų net nebepasiliks automobilių su vidaus degimo varikliais kaip atsarginio varianto.

Anksčiau panašią Baltijos šalių gyventojų apklausą rengė „Swedbank“. Paaiškėjo, jog ateityje įsigyti elektromobilį planuoja 58 proc. Lietuvos gyventojų, o kas penktas (18 proc.) tai ketina padaryti per artimiausius penkerius metus. Vartotojai ir be papildomo raginimo dairosi jiems tinkamų elektromobilių, tik ar gamintojai sugebės patenkinti paklausą?

Kas prisitaikys greičiausiai?

Išties daugybė gamintojų Europos pirkėjams kasmet pasiūlo bent po keletą naujų elektromobilių. Jie pamažu keičia savo asortimentą, siaurindami vidaus degimo variklių pasiūlą bei plėsdami elektrifikuotų modelių gamą.

Štai viena didžiausių įmonių „Ford“ jau 2030 metais Senajame žemyne nustos pardavinėti asmeninės paskirties vidaus degimo varikliais varomus lengvuosius automobilius. Rimtas pagrindas žengti tokį žingsnį atsiras netrukus, nes 2024-aisiais JAV gamintojas siūlys jau 9 įvairaus dydžio elektromobilius, tarp kurių bus ir vienas populiariausių markės modelių „Puma“.

Tiesa, taip sparčiai transformuosis dar ne visi. Portalo „Euronews“ duomenimis, bendrovė BMW iškėlusi tikslą iki 2030 metų pasiekti, kad kas antras jos parduodamas automobilis būtų elektrifikuotas. Jos konkurentė „Mercedes“ tvirtina, kad nuo 2025-ųjų suteiks pirkėjams galimybę bet kurį modelį pasirinkti ir su elektros pavara.

Tuo metu „Jaguar“ nuo 2025 metų virs visiškai elektriniu prekių ženklu, o nuo 2030-ųjų jo pėdomis paseks ir „Volvo“.

Maksimaliai elektrifikuotis iki dešimtmečio pabaigos pažadėjo ir „Stellantis“ valdomi prekių ženklai, kaip antai „Peugeot“, „Opel“ ar „Alfa Romeo“. Tuo metu Vokietijos milžinė „Volkswagen“ tai žada padaryti tik nuo 2035 metų.

Dalis gamintojų nusistatę ne tokius trumpus transformacijos periodus. Pavyzdžiui, „Honda“ ir „Hyundai“ nežada atsisakyti vidaus degimo variklių iki 2040-ųjų.

Kiti pramonės dalyviai suvaržymus pasitinka purkštaudami, tačiau sutikdami su bendrąja kryptimi. Štai „Renault“ vadovas Luca de Meo sukritikavo planus laipsniškai atsisakyti vidaus degimo variklių, bet neprieštaravo, kad jo valdomas prekių ženklas iki 2030 metų pereitų vien prie elektromobilių gamybos.

Tarptautinės automobilių duomenų asociacijos „Association of Automotive Intelligence“ prezidentas Matas Buzelis sako, jog kiekvienas gamintojas pasiūlą koreguoja atsižvelgdamas į paklausos rodiklius. Jeigu žmonės pageidauja daugiau elektromobilių, gamintojo atsakymas turėtų būti aiškus.

„Kadangi tai yra verslas, bet koks gamybos linijos darbas matuojamas tik iš ekonominės pusės. Nemanau, kad gamintojai forsuotų ir norėtų priversti vairuotojus kuo greičiau sėsti į elektromobilius. Patys pirkėjai renkasi ir savo pasirinkimais prisideda prie asortimento kaitos“, – dėsto rinkos specialistas.

Užsitikrina gamybos pajėgumus

Jo žodžius patvirtina ir sparčiai pereiti prie elektros pavarų užsibrėžusio gamintojo „Ford“ pavyzdys. Statistika rodo, kad elektros energija varomas SUV modelis „Mustang Mach-e“ savo bendravardę sportinę kupė pardavimo rodikliais jau viršija net 8 kartus, nepaisant to, kad tradicinis „Mustang“ yra vienas perkamiausių modelių savo segmente Europoje.

M. Buzelis pažymi, kad pardavimo statistika apibrėžia ir karščiausius pasiūlos taškus, ir gamintojo ateities orientyrus. Todėl, pradėję nuo brangesnių modelių storesnes pinigines turintiems vairuotojams, elektromobilių gamintojai gręžiasi į platesnį vartotojų ratą.

„Manau, kad gamintojų strategijos rengiamos 5 ar 10 metų į priekį. Visi supranta, jog problema yra sunkiau įkandama elektromobilių kaina, todėl gamose atsiranda vis daugiau nišinių, specifinius vairuotojų poreikius atliepiančių elektra varomų transporto priemonių“, – aiškina pašnekovas.

Jo teigimu, elektrifikacija neaplenks ir lengvojo komercinio transporto. Štai ir minėtas gamintojas „Ford“ numato, kad 2030 metais du trečdaliai jo siūlomų komercinių transporto priemonių Europoje bus elektrinės arba hibridinės. Keliuose jau važinėja viena įkrova per 300 km įveikiantys jo furgonai „E-Transit“, 2023 metais pasirodys ir „E-Transit Custom“ elektrinė versija, palaipsniui dyzelinių jėgainių atsisakoma ir „Stellantis“ grupės markių, kaip antai „Fiat“ ar „Citroën“, komerciniuose modeliuose.

Tokių priemonių gamintojus skatina imtis ir teisinis reguliavimas. Europoje gausėja miestų, kuriuose įrengtos netaršios zonos – šiose automobiliai su vidaus degimo varikliais tiesiog uždrausti.

Todėl gamintojai skuba rezervuoti aukštus gamybos pajėgumus. Tarkime, „Ford“ šiemet sudarė 60 GWh talpos baterijų gamybos kontraktus, kurie leis vien iki 2023 metų pabaigos į rinką įlieti 600 tūkst. naujų elektromobilių, iš kurių „Mustang Mach-e“ sudarys 270 tūkst., o „E-Transit“ – dar 150 tūkst.

Bendrovės skaičiavimu, iki 2026-ųjų metinis elektromobilių rinkos augimo tempas sieks 90 proc. Svarbu ir tai, kad naujų automobilių pardavimo eilėms tįstant, pavyzdžiui, „Mustang Mach-e“ naujus savininkus Lietuvoje vis dar pasiekia įprastais tempais – per 4–6 mėn. Taip neužkardoma spartesnė elektromobilių rinkos plėtra.

Augs su saulės energetika

Dar vienas aspektas, suteikiantis impulsą elektromobilių prekybai, yra atsinaujinančių šaltinių energetikos plėtra – dabartiniame geopolitiniame kontekste jos vaidmuo tik paryškėjo. Europoje sparčiai daugėja nuosavas saulės elektrines įsirengiančių gyventojų. Taip jie užsitikrina ilgalaikį nebrangų energijos šaltinį elektromobilių baterijoms papildyti.

„Manau, kad čia – vienas nuo kito itin priklausantys dalykai, lyg vištos ir kiaušinio klausimas. Elektromobilių infrastruktūrai tikrai reikia daugiau pačios elektros energijos: jeigu dabar visus persodintume iš tradicinių automobilių, pagaminamos energijos toli gražu neužtektų“, – sako M. Buzelis.

Rinkos specialisto teigimu, pavyzdžiu galėtų būti laikoma Didžioji Britanija, kuri, skirtingai nuo Europos Sąjungos, išsaugojo tikslą naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimo draudimą taikyti nuo 2030 metų.

„Ten visi specialistai kalba, kad pasirengti tam reikia jau dabar ir daryti tai būtina sparčiai, nes jei dar truputį palauksim, bus problemų. Tai labai kompleksiškas, daugybę sričių apimantis pokytis, tad visi turi prisitaikyti: nuo automobilių priežiūros priemonių pardavėjų, nes iš parduotuvių lentynų pradings tepalai, iki įgaliotųjų atstovybių, nes teks pertvarkyti pardavimo procesus ir pakoreguoti vairuotojų aptarnavimo koncepciją. Visa industrija transformuosis, todėl tam laiko lieka visai nebedaug“, – pabrėžia pašnekovas.