Kad serga agresyviu krūties vėžiu, Giedrė sužinojo patekusi į avariją: ragina kitas moteris nedelsti tikrintis

Kaunietė Giedrė vis atidėliojo krūtų patikrą – laukė prevencinei programai tinkamo amžiaus, t. y. 50 metų. Tačiau diagnozę išgirdo anksčiau, o aptikti agresyvios eigos krūties vėžį padėjo nelaimė: po avarijos nuodugniai ištirta moteris išgirdo, kad serga onkologine liga, rašoma pranešime spaudai.

Istorija prasidėjo prieš 10 metų, kai Giedrei buvo 38-eri. „Esu sveikatos priežiūros specialistė ir pati bendrauju su onkologiniais pacientais. Pastebiu, kad dauguma jų turi keistą nuojautą. Porą metų iki diagnozės mane taip pat buvo apėmęs nepaaiškinamas noras pasitikrinti krūtis. Pamenu, galvoje vis sukosi mintys apie prevencinę krūtų patikros programą nuo 50 metų, ir aš vis galvojau: „Kiek man dar ilgai reikės laukti!“, – pasakojo Giedrė.

Tuo metu jokių kitų nerimą keliančių sveikatos signalų ji nejuto. „Nebuvo prie ko prikibti: sveikos krūtys, jokių guziukų. Keista būtų buvę nueiti pas daktarą ir sakyti: „Patikrinkite, nes man šiaip neramu“. Vis dėlto aš nusprendžiau laukti 50-ies“, – pasakojo pašnekovė.

Vieną dieną darbe Giedrė išgirdo, kaip kolegos kalbėjo apie pažįstamą, sergančią vėžiu. Moterį tada aplankė tokia stipri nuojauta, kad ji namuose vėl puolė čiuopti krūtis. „Išgirdusi tos moters istoriją aš jaučiau, kad tai yra ir apie mane. Todėl grįžus namo vėl ėmiau tikrintis: pakėliau ranką ir tada ranka jau tiksliai nuslydo ten, kur reikia“, – prisiminė ji.

Tai buvo žirnio dydžio guzelis visai netipinėje vietoje, pažasties srityje. „Žinojau, kad piktybinis guzelis turėtų būti nepaslankus, bet mano atveju taip nebuvo. Pagalvojau, kad tai greičiausiai yra limfmazgis. Bet abejonės manęs neapleido“, – pasakojo Giedrė.

Lemtinga avarija ir gąsdinanti diagnozė

Tiesa, moteris neslėpė, kad turbūt ir toliau būtų delsusi apsilankyti specialisto kabinete, jei ne avarija. „Dievulis taip sudėliojo viską, kad visgi mane privertė pasitikrinti. Po savaitės patekau į avariją. Pasitempiau tik kaklą, bet kai atsidūriau pas gydytoją, sakau: „Žinot, tuo pačiu ir tą krūtį patikrinkime“. Man iš karto buvo duotas siuntimas, atliktas ultragarsinis tyrimas. Diagnozė buvo šokiruojanti – agresyvios eigos HER 2 teigiamas krūties vėžys“, – pasakojo Giedrė.

Gydymas užtruko apie 9 mėnesius. Giedrei taikyti 8 chemoterapijos kursai, operacinis gydymas ir spindulinė terapija.

„Jau tada, prieš 10 metų, mane gydė ir trastuzumabu. Tai yra vadinamoji taikinių terapija, kuri skiriama papildomai su chemoterapija ir po jos. Lietuvoje šis vaistas tuo metu buvo kompensuojamas moterims, sergančioms trečios ar ketvirtos stadijos krūties vėžiu. Pirmoje stadijoje, kuri man buvo diagnozuota, vaistas buvo nekompensuojamas, nors tokiam krūties vėžio tipui jis yra labai svarbus. Man pasisekė, kad gydytoja onkologė-radioterapeutė Lina Saltonaitė pakvietė dalyvauti klinikiniame tyrime, kuriame trastuzumabu buvo gydomos būtent pirmos stadijos vėžiu sergančios moterys. Kadangi sutikau dalyvauti tyrime, galėjau gauti šį gydymą nemokamai“, – pasakojo kaunietė.

Liga sudėliojo prioritetus

Neretai sunkios ligos paskatina žmones iš esmės keisti gyvenimą. Taip nutiko ir Giedrei.

Pradžioje tu priimi tai kaip nuosprendį mirti.

Nors prognozės neguodė, Giedrė nusprendė nepasiduoti: gilinosi į mokslinius tyrimus ir ieškojo garantijos, kad jai pasiseks, ji išgyvens. „Tik kuo toliau skaičiau, tuo buvo blogiau, nes statistika atrodė negailestinga. Ir vieną dieną aš tiesiog nustojau skaityti, nes supratau, kad neketinu dabar skaičiuoti metų. Kažkaip reikėjo išmokti tame būti“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji prisiminė, kad vienas sunkiausių momentų kovoje su liga buvo diagnozės laukimas. Tačiau tai buvo ir viena didžiausių pamokų moters gyvenime.

„Kankino nerimas. Bet kai ėjo antra savaitė, ir aš vis gaudavau atsakymą, kad biopsijos rezultatų nėra, įvyko lūžis. Pamenu, kūrenau židinį ir pagalvojau: „O jeigu diagnozės reikėtų laukti 5 metus?“. Tada man atėjo mintis, kad gyvenimas dabar eina ir, nepaisant visko, aš turiu gyventi. Čia buvo mano pirmas žingsnis į sveikesnį mąstymą, išėjimas iš panikos režimo“, – prisiminė pašnekovė.

Gydymo metu ji nėjo į darbą, bet kiekvieną dieną buvo užimta. „Keldavausi anksti ryte, medituodavau, darydavau kvėpavimo pratimus lauke, tada darydavau saviįtaigos pratimus, gamindavau sveiką maistą. Kardinaliai keičiau mitybą, turėdavau fizinio aktyvumo valandą. O jau vėliau, kai grįžau į darbą, pamačiau, kad išmokau save ir savo sveikatą laikyti prioritetu, o ne darbą“, – apie ligos dovanotas sveikesnio gyvenimo pamokas prisiminė moteris.

Pasibaigus gydymo maratonui, Giedrė pas medikus turėjo lankytis kas tris mėnesius. Vėliau – kas pusmetį. Reguliarūs vizitai ir sveikatos patikros vyko penkerius metus. Šiuo metu pasiekta vėžio remisija. Tačiau pas onkologus Giedrė ir toliau lankosi kasmet bei laikosi sveiko gyvenimo būdo.

Asmeninė patirtis ją paskatino įkurti palaikymo onkologiniams pacientams grupę. Joje Giedrė dalinosi savo patirtimi ir rekomendacijomis. Noras gilintis į sveikatą pastūmėjo ir į mokslus – prieš metus ji baigė magistrantūros studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir tapo gyvensenos medicinos specialiste.

„Šiuo metu dirbu su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis susidūrusiais pacientais bei, bendradarbiaudama su Gyvensenos medicinos asociacija, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, visuomenės sveikatos biurais, vedu mokymus apie mokslu grįstus ir gyvybiškai reikšmingus gyvensenos keitimo būdus siekiant sumažinti lėtinių neinfekcinių ligų riziką“, – pasakoja Giedrė.

Serga ir jaunos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja onkologė-radioterapeutė Lina Saltonaitė akcentavo, kad krūties vėžio diagnozę išgirsta įvairaus amžiaus moterys.

„Nors dažniausiai krūties vėžys nustatomas vyresnėms moterims, vis dėlto ir labai jaunos, taip pat besilaukiančios moterys gali sirgti krūties vėžiu. To nereikėtų pamiršti. Džiaugiamės, kad moterų sąmoningumas didėja ir jos atkeliauja tirtis iš karto, kai turi nusiskundimų“, – kalbėjo medikė.

Pasak jos, kreiptis dėl tyrimo moteris paskatina įvairūs simptomai: „Kartais atsiranda išskyrų iš spenelių, kartais moterys apčiuopia darinį. Tuomet atliekame ultragarsinį tyrimą. Jeigu aptinkame gerybinių pakitimų – cistų arba fibroadenomų, tuomet rekomenduojame tolimesnį stebėjimą – kartą per metus pasidaryti krūtų echoskopiją“.

Lietuvoje nuo 2005 metų vykdoma moterų mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa, kurios uždavinys – patikrinti visas 50–69 metų amžiaus moteris, nustatyti, kurioms yra krūties vėžio požymių ir šias moteris siųsti gydytis. Tačiau gydytoja perspėjo, kad laukti 50 metų esant įtarimų, jog „kažkas negerai“, negalima.

„Jeigu moteris turi įtarimų, jeigu krūtys skausmingos ar užčiuopiamas darinys, šeimos gydytojas gali nusiųsti atlikti echoskopijos, atsiųsti onkologo konsultacijai. Jeigu ultragarsinio tyrimo metu randame įtartinų pakitimų, tuomet registruojame biopsijai. Jei paaiškėja, kad tai – piktybiniai pakitimai, tolimesni tyrimai bei pacientės situacija aptariama gydytojų konsiliume, parenkamas individualus gydymas ir moteris siunčiama operacijai arba chemoterapijai“, – teigė L.Saltonaitė.