Justė Stonkutė. Susidūrimas su laukiniu gyvūnu: kas atsakingas už sukeltą žalą?

Neretai pavasarinės laukinių gyvūnų migracijos taku tampa važiuojamoji kelio dalis. Dėl to kartais neišvengiama eismo įvykių, kurių metu apgadintos transporto priemonės, ar net sužalojami žmonės. Natūralu, kad po tokių įvykių, daugeliui kyla klausimų, kaip elgtis ir iš ko reikalauti žalos atlyginimo.

Būtina informuoti policiją

Laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Įvykus susidūrimui su laukiniu gyvūnu bei jį sužeidus ar jam žuvus, žala yra padaroma ir valstybei. Kelių eismo taisyklės įpareigoja transporto priemonės valdytoją, eismo įvykio metu sukėlus turtinės žalos, apie tai pranešti nukentėjusiam, o jo nežinant – policijai.

Taigi, susidūrus su laukiniu gyvūnu yra būtina apie tai informuoti policiją, priešingu atveju, pasišalinimas iš įvykio vietos gali užtraukti administracinę atsakomybę arba net tapti priežastimi negauti draudimo išmokos.

Galiausiai policijos informavimas padeda operatyviau išspręsti ir sužeisto arba žuvusio gyvūną likimą, kadangi policija apie incidentą praneša Aplinkos apsaugos departamentui arba, jeigu eismo įvykis įvyksta medžioklės plotuose, medžiotojų būrelio ar klubo atstovams, kurie ir pasirūpina sužeistu ar žuvusiu gyvūnu.

Draudimo išmoka išmokama ne visada

Verta žinoti, kad transporto priemonės savininkui ar valdytojui žala nebus atlyginama, jeigu, įvykus eismo įvykiui, kurio metu laukinis gyvūnas išbėga į važiuojamąją dalį ir kliudo automobilį, transporto priemonė yra apdrausta tik transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Tam, kad žala, atsiradusi dėl susidūrimo su laukiniu gyvūnu, būtų atlyginama, pasinaudojant draudimo teisiniais santykiais, yra reikalingas papildomas draudimas dėl susidūrimo su gyvūnais rizikos arba kasko draudimas. Taigi, jeigu transporto priemonės savininkas ar valdytojas buvo apsidraudęs aukščiau minėtais draudimais, šis dėl žalos atlyginimo gali kreiptis tiesiogiai į draudimą.

Primintina ir tai, kad, kaip ir buvo minėta, dažniausiai vienos iš esminių sąlygų gauti draudimo išmoką yra policijos informavimas apie įvykį, nepasišalinant iš įvykio vietos, bei, žinoma, kreipimasis į draudimo įmonę, pranešant apie draudiminį įvykį per draudimo sutartyje nurodytą terminą. Papildomai rekomenduotina eismo įvykį užfiksuoti ir fotonuotraukomis, kas kilus ginčui gali tapti įrodymais.

Tuo atveju, jeigu transporto priemonė susidūrimo su laukiniu gyvūnų metu, nebuvo apdrausta papildomu draudimu nuo laukinių gyvūnų rizikos ar kasko draudimu, transporto priemonių savininkas arba valdytojas turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, atsakovu įtraukiant Lietuvos Respubliką.

Sąlygos ieškiniui pareikšti bei į ką atkreipti dėmesį, reiškiant ieškinį valstybei

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir teismų praktika numato, kad eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi valstybės neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys bei žala. Vadinasi, būtent transporto priemonės savininkui ar valdytojui, patyrusiam žalos dėl laukinio gyvūno išbėgimo į kelią, reikia įrodyti visas aukščiau nurodytas sąlygas.

Dažniausia priežastimi, kodėl transporto priemonių savininkų ar valdytojų ieškiniai yra atmetami, tai nepakankamas įrodymų pateikimas, kuris patvirtintų valstybės neteisėtus veiksmus. Iš teismų praktikos matyti, kad valstybės neteisėti veiksmai galėtų pasireikšti kaip neveikimas, t. y. nesirūpinimas kelių priežiūra, pavyzdžiui, nepastatymas įspėjamųjų kelio ženklų, neįrengimas atitvarų nuo laukinių žvėrių, požeminių kelio perėjų laukiniams žvėrims neįrengimas.

Tačiau aukščiau minėtų veiksmų neatlikimas galėtų būti pripažintas neteisėtu veiksmu tik tuo atveju, jeigu transporto priemonės savininkas įrodytų, jog kelio ruožas, kuriame įvyko susidūrimas su laukiniu gyvūnu, yra avaringas dėl gyvūnų migracijos, t. y., pavyzdžiui, pateiktų statistiką, kurią galima gauti iš atitinkamo policijos komisariato kelių policijos biuro, kiek šiame kelio ruože yra įvykę avarijų, susijusių su laukiniais gyvūnais.

Taip pat neteisėtais valstybės veiksmais galėtų būti ir netinkamas gyvūnų populiacijos reguliavimas, jeigu transporto priemonės savininkas ar valdytojas įrodytų, jog medžioklės sezono metu, ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, būtų netinkamai sureguliuotas gyvūnų išteklių skaičius.

Galiausiai, neįrodžius valstybės neteisėtų veiksmų, teismas turėtų pagrindą konstatuoti, jog valstybė ėmėsi veiksmų, kad užkirstų kelią žalai dėl laukinių gyvūnų atsirasti bei transporto priemonės savininko ar valdytojo ieškinį atmesti.

Apibendrinant, transporto priemonės savininkas ar valdytojas, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl eismo įvykio, kurio metu į kelią išbėga laukinis gyvūnas, vienu atveju, turint kasko arba papildomą draudimą dėl gyvūnų rizikos – iš draudimo įmonės, kitu atveju, įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį bei žalą – iš valstybės.

Tačiau pažymėtina tai, jog siekiant prisiteisti žalos atlyginimą, transporto priemonių savininkams ar valdytojams tenka susidurti su sunkumais, kadangi bylos nagrinėjimo metu, šiems tenka sunki pareiga – įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, o ypatingai valstybės neteisėtus veiksmus, t. y. jog valstybė nesiėmė veiksmų, kad žala dėl laukinių gyvūnų neatsirastų (nepažymėjo avaringų vietų dėl gyvūnų migracijos kelių, netinkamai reguliavo gyvūnų populiaciją).

Galiausiai nereikėtų pamiršti ir to, jog bylos nagrinėjimo metu, taip pat įvertinamas ir transporto priemonių vairuotojų elgesys, t. y., ar šie laikėsi pareigos kelyje būti atidūs ir atsargūs, ar laikėsi Kelių eismo taisyklių, pasirinko saugų greitį ir kitos aplinkybės.