Jurbarko ligoninės pediatro į 4-mečio palatą prisikviesti nepavyko: „Ko ta mama nori, toks gyvenimas, turi skaudėti ir turi pakentėti“

Jurbarko ligoninėje – vienintelis sergantis vaikas, o gydytojo jam apžiūrėti nėra. Su tokia realybe susidūrė keturmečio berniuko mama. Matydama, kad naktį sūnus jaučiasi itin prastai – karščiuoja, blaškosi, dėl gerklės skausmo nenuryja vaistų, moteris paprašė pakviesti gydytoją, tačiau šis taip ir nepasirodė.

Į ligoninę jurbarkiečių Vilmos ir Dariaus Vasiliauskų sūnų buvo nuspręsta paguldyti spalio 7 d., nes jau porą dienų sirgusiam vaikui laikėsi aukšta temperatūra, skaudėjo gerklę, mažylis negalėjo nuryti net skysčių. Po vizito pas šeimos gydytoją jam buvo diagnozuotas ūmus tonzilitas. Tuo metu berniukas prastai jautėsi ir buvo taip nusilpęs, kad net nekalbėjo.

Vaikas su mama buvo paguldyti į Jurbarko ligoninės chirurginį skyrių.

„Paklausus, kodėl esame chirurginiame skyriuje, o ne vaikų, kuris yra suremontuotas žmonių iniciatyva ir lėšomis, slaugytojos atsakė, kad vaikų skyriuje nėra aptarnaujančio personalo, dirba tik pediatrai, todėl vaikai guldomi visuose skyriuose“, – pasakojo V. Vasiliauskienė.

Berniukui skyrė gydymą – keturis kartus per parą leido peniciliną ir statė lašelines. Šis gydymas buvo tęsiamas iki spalio 10 d., tačiau ženklių rezultatų nedavė. Tą dieną vaiką apžiūrėjusi gydytoja nusprendė padaryti kraujo tyrimus.

„Medikė sakė, kad tyrimų rezultatus pasakys naktį budėsiantis gydytojas, o naktį budėjo pediatras Egidijus Nemanius. Spalio 10-osios vakarą sūnui temperatūra pakilo virš 38 laipsnių. Slaugytoją informavau, kad vaiko temperatūra aukšta, ji pažadėjo, kad paskambins gydytojui ir paklaus, ką daryti, bet taip ir nesulaukiau atsakymo“, – prisiminė mama.

Prieš miegą V. Vasiliauskienė slaugytojų paprašė vaistų nuo temperatūros, kad jei naktį ji dar kiltų, galėtų sugirdyti vaikui. Vaistų gavo. Maždaug 1 val. nakties mamai tapo akivaizdu, kad situacija negerėja – keturmetis blaškėsi, verkė iš skausmo ir negalėjo nuryti vaistų. Matydama, kad viskas tik blogyn, mama vėl paprašė pagalbos – juk galėjo jos tikėtis būdami ligoninėje.

„Slaugytoja paskambino budinčiam pediatrui Egidijui Nemaniui. Telefonu su gydytoju kalbėjo mūsų palatoje su įjungtu garsiakalbiu, cituoju gydytojo žodžius: „Ko ta mama nori, toks gyvenimas, turi skaudėti ir turi pakentėti. Tegul mama nemiega, o užsiima vaiku.“ Daugiau necituosiu, bet tokie gydytojo pasakymai mane, mamą, labai įžeidė ir pažemino, aš kaip tik rūpinausi sūnumi ir ėjau pagalbos prašyti, o vietoje pagalbos – replikos. E. Nemanius net nebuvo atėjęs apžiūrėti sergančio vaiko ar susipažinti su ligos istorija, būdamas kitame aukšte, gydė mūsų sūnų telefonu, galimai net nepažiūrėjęs vaiko tyrimų rezultatų, nes mūsų su tyrimo rezultatais nesupažindino, kaip buvo žadėta“, – apmaudo neslėpė jurbarkietė.

Išsiuntė į Kauną

Situacija pasikeitė spalio 11-osios rytą, kai, pasikeitus medikų pamainai, apžiūrėti vaiko atėjo pediatrė Sigita Kurklietienė. Ji iškart mažąjį pacientą nusiuntė pas ausų, nosies ir gerklės ligų specialistę. Po šios medikės apžiūros buvo priimtas sprendimas siųsti vaiką į Kauno klinikas.

„Į Kauną išsiuntė, nes po keturių parų gydymo sūnui sveikata negerėjo. Esu be galo dėkinga pediatrei S. Kurklietienei ir LOR gydytojai Jovitai Karanauskienei už profesionalumą, žmogiškumą ir jautrumą. Kauno klinikose po specialistų išsamios apžiūros sūnui buvo pakeisti vaistai, skirtos procedūros. Ir, ačiū Dievui, šiandien jau mes beveik pasveikę, bet dar turės praeiti daug laiko, kol dėl pažeidimų sūnui atsistatys kalba“, – sakė mama.

Moteris tikino, kad jie su vyru yra labai dėkingi chirurginio skyriaus aptarnaujančiam personalui, kuris dirbo labai nuoširdžiai. Tačiau po, jų manymu, nekompetentingos, nemalonios, aplaidžios, nejautrios, nežmoniškos situacijos daugiau niekada nenorėtų su sūnumi patekti pas pediatrą E. Nemanių.

„Mes su vyru manome, kad vaikų skyrius Jurbarke turi būti uždarytas, nes jei nėra aptarnaujančio personalo ir dar abejonių kelia pediatro Egidijaus Nemaniaus kompetencija, tai klausimas, ar iš viso galime savo vaikus patikėti ligoninės vaikų skyriui, kurio praktiškai nėra“, – kalbėjo mama.

Tėvai dėl pediatro E. Nemaniaus elgesio raštu kreipėsi į Jurbarko ligoninės administraciją, reikalaudami įvertinti mediko elgesį. Taip pat kreipėsi ir į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, šis jurbarkiečių skundą persiuntė Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie SAM.

Pažeidė etiką

Į jurbarkiečių skundą atsakiusi Jurbarko ligoninės vyr. gydytoja Rūta Lukšienė informavo, kad dėl E. Nemaniaus elgesio buvo sukviestas Medicinos etikos komisijos posėdis.

„Remiantis Medicinos etikos komisijos išvadomis, vaikų ligų gydytojas E. Nemanius turėjo atlikti Jūsų sūnaus vizitaciją palatoje, kad būtų išvengta tolimesnių nesusikalbėjimų su Jumis ir tarp personalo atstovų. Specialisto klinikinių pareigų nevykdymo nenustatyta, žala paciento sveikatai nepadaryta. Vaikų ligų gydytojas Egidijus Nemanius bus įspėtas dėl neetiško elgesio“, – rašoma ligoninės atsakyme šeimai.

Tame pačiame rašte tikinama, kad bus inicijuoti Jurbarko ligoninės kokybės vadybos sistemos dokumentų pakeitimai, bus padaryta pakeitimų pediatrinio profilio darbo organizavimo tvarkoje siekiant ateityje išvengti nesusipratimų teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas mažiesiems pacientams.

Tame pačiame dokumente aiškinama, kad vaikų ligų gydytojai asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti nepriklausomai nuo gydytojų kabineto įkūrimo vietos, nes visa medicininė dokumentacija, ligos istorijos ir tyrimai prieinami bet kurioje kompiuterizuotoje darbo vietoje Jurbarko ligoninėje.

Vis tik tėvai įsitikinę, kad galimybė bet kuriame ligoninės kompiuteryje pasižiūrėti ligos istoriją toli gražu neatstoja realios paciento apžiūros. Ypač tuomet, kai tas pacientas – mažas vaikas, o sveikatos situacija gali pasikeisti per keletą valandų.

Pasitikėjo slaugytoja

Į redakcijos klausimus raštu atsakiusi Jurbarko ligoninės vyr. gydytoja R. Lukšienė tikino, kad vaikas buvo gydomas stacionare dėl ūmaus tonzilito ne pirmą parą. Dieną paciento būklė buvo įvertinta kito gydytojo ir traktuota kaip stabili, toliau tęstas paskirtas gydymas. Tokių ligų atvejais karščiavimas ir jo kitimas yra įprastas simptomas. Todėl esą E. Nemanius pasitikėjo telefonu perduota bendrosios praktikos slaugytojos informacija ir jos kompetencija.

„Gydytojas turėjo atlikti vizitaciją palatoje, tačiau jis, remdamasis paskambinusios bendrosios praktikos slaugytojos informacija, sprendimus priėmė be paciento apžiūros, kas neatitinka mūsų kokybės sistemos dokumentų nuostatų“, – teigė R. Lukšienė.

Pasak vadovės, dėl nustatytų įstaigos teisės aktų neatitikimų buvo atlikti pediatrinio profilio darbo organizavimo tvarkos pakeitimai.

„Visiems vaikų ligų gydytojams bus suteikta žodinė informacija susirinkimų metu, darbuotojai bus supažindinti pasirašytinai. Su gydytoju E. Nemaniumi susiklosčiusi situacija buvo aptarta per susirinkimą, taip pat gydytojui buvo įteikta informacija raštu, kad jo veikla neatitiko įstaigos kokybės sistemos dokumentų“, – tikino R. Lukšienė.

Procedūra standartinė?

Vyr. gydytoja taip pat paaiškino, kodėl mažasis pacientas buvo siunčiamas į Kauno klinikas. Pasak jos, visi pacientai gydomi ir pacientams gydymas koreguojamas pagal tuo metu esamas medicinines indikacijas tiek Jurbarko ligoninėje, tiek bet kurioje kitoje gydymo įstaigoje.

„Esant poreikiui atlikti specializuotą ištyrimą ar tam tikrą intervenciją, kurios mes vietoje negalime atlikti, pacientus siunčiame į kitas gydymo įstaigas, kur tai galima atlikti. Šiuo atveju pacientas į kitą ligoninę ir buvo siunčiamas konsultacijos dėl tolimesnės gydymo taktikos – įvertinti, ar reikalingas chirurginis gydymas, ar tik platesnio spektro antibakterinis gydymas, nes paciento būklė per kelias dienas nepagerėjo taip, kaip buvo tikimasi“, – aiškino R. Lukšienė.

Atlikus tyrimus ir juos lyginant su pirminiais tyrimų rezultatais, esą buvo nustatyta, kad skiriant gydymą kai kurie rodikliai buvo ženkliai pagerėję, kiti rodikliai nebuvo labai pakitę nei ligos pradžioje, nei vėliau. Nustačius, kad chirurginis gydymas pacientui būtų netikslingas, buvo pakeistas jau vartojamas antibakterinis preparatas į platesnio spektro preparatą.

„Tokių situacijų, kai reikia koreguoti gydymą, pasitaiko gana dažnai, bet visuomet dar kartą įvertinamos indikacijos ir sprendžiama, ar tikrai pagal racionalaus antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo principus reikalingas vaisto keitimas. Gydant bakterijų sukeltas infekcijas antibakteriniais vaistais ir esant poreikiui atliekant gydymo korekcijas įprastai pacientai pasveiksta“, – aiškino R. Lukšienė.

Ligoninės vadovė taip pat paaiškino, kad bendrosios praktikos slaugytojos yra kompetentingos įvertinti bendruosius nespecifinius dažniausiai pasitaikančių organizmo sistemų ligų simptomus ir vykdyti gydytojo nurodymus. Tai nereiškia, kad bendrosios praktikos slaugytojos visiškai savarankiškai, be gydytojo, gali ir gydyti pacientus, bet joms suteikiama vis daugiau atsakomybių rūpinantis asmens sveikatos priežiūra.

„Šiuo atveju bendrosios praktikos slaugytoja vertino, kokie simptomai pasireiškia pacientui, kreipėsi į gydytoją, telefonu išklausė gydytojo nurodymus dėl gydymo ir juos atliko“, – tvirtino R. Lukšienė.

Sudėtingi pokyčiai

Pasak ligoninės vadovės, Vaikų ligų skyriaus klausimas įstaigoje nuolat aptarinėjamas. Per COVID-19 pandemiją įvykę pokyčiai esą netenkina nei ligoninės, nei pacientų.

„Apgailestaujame, kad dėl pandemijos metu įvykusių reikšmingų Jurbarko ligoninės infrastruktūros pasikeitimų vis dar negalime sugrįžti į gražias Vaikų ligų skyriaus patalpas, kurios mums visiems yra tikrai labai svarbios. Atsiradus galimybei į darbą priimti naują slaugytoją, vis iš naujo įvertiname įstaigos personalo resursus ir Vaikų ligų skyriaus galimybes“, – tikino R. Lukšienė.

Spalį šiuo klausimu buvo sukviestas įstaigos Slaugos tarybos posėdis, bet bendru sutarimu priimtas sprendimas, kad dėl personalo trūkumo Vaikų ligų skyriaus paslaugos gali būti teikiamos tik kituose stacionariniuose skyriuose. Neprieštaraujant Infekcijų kontrolės reikalavimams, pacientai buvo stacionarizuojami į Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos skyrių, kur palatose įrengtos atskiros WC patalpos.

Dėl prasidėjusių remonto darbų minėtame skyriuje dabar yra naudojamos Vidaus ligų skyriaus palatos su atskiromis WC patalpomis. Nuo sausio mėn. įstaigoje planuoja pradėti dirbti keli nauji darbuotojai, todėl tikimasi papildyti personalo resursus ir Vaikų ligų skyrių grąžinti į buvusias patalpas.

Nesant įprastos skyriaus struktūros, gydytojų darbas tampa sudėtingas. Pasak R. Lukšienės, kai skyrius ir personalas yra vienoje vietoje, bet kada galima įeiti į palatą ir pakalbėti su mama ir su vaiku. Bendrosios praktikos slaugytojoms taip pat sudėtinga skirti pacientams tiek laiko, kiek norėtųsi. Vaikus dažnai reikia įkalbinti, nuraminti, ir tik tada galima atlikti darbą, dėl kurio pas juos ateinama.

Taip pat niekur nedingo ir paslaugų finansavimo problema. Vaikų stacionarinės paslaugos įstaigai, deja, nuostolingos, šiuos nuostolius ligoninei sušvelninti padėdavo Jurbarko rajono savivaldybės skirtos lėšos.

„Vaikų srautai įvairūs, vieną diena mažiau atvyksta, kitą dieną daugiau, sudėtinga tiksliai juos įvertinti. Sergančių vaikų srautai padidėjo jau rugsėjo mėnesį ir labai ženkliai išaugo lapkričio mėn. antroje pusėje, padaugėjo ambulatorinių ir stacionaro pacientų. Dažniausiai diagnozuojamos ūminės viršutinių kvėpavimo takų ligos, tonzilitai, bronchitai“, – sakė R. Lukšienė.

Medikė pasidžiaugė, kad Vasiliauskų sūnus pasveiko. Deja, berniuko tėvai, jei vėl prireiktų pagalbos, greičiausiai Jurbarko ligoninės paslaugų stengtųsi išvengti, nes, įgijus tokių patirčių, pasitikėti, kad sulauksi tinkamos pagalbos, sunkoka. Kažin, ar raštai, galiojančios tvarkos, sukviestos komisijos ar tarybos gali deramai paaiškinti situaciją, kai pediatras iš pirmo ligoninės aukšto negali ateiti apžiūrėti vaiko, gulinčio antrame aukšte. Juo labiau kad mažasis ligoniukas tuo metu buvo vienintelis Vaikų ligų skyriaus pacientas.