Jungtinės Tautos kryžkelėje – diplomatų susirėmimas dėl Ukrainos apnuogino trūkumus

Praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, rugsėjo 22 d., įvyko beprecedentis diplomatinis susirėmimas tarp Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, Vakarų partnerių ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EurActiv“ originalus kūrinys.

Kalbėdami specialioje JT Saugumo Tarybos sesijoje trys vyriausieji Ukrainos, Rusijos ir JAV diplomatai išsakė nuoskaudas ir bandė vienas kitam įgelti, tuo tarpu kiti Tarybos nariai kalbėjo apie karo pasekmes jų šalims.

Pagrindinė JT ST, kurią sudaro 15 narių, turinčių po vieną balsą, užduotis – taikos ir saugumo užtikrinimas tarptautiniu mastu. Rusija, kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Kinija, yra viena iš penkių nuolatinių JT ST narių, turinčių veto teisę.

Konfrontacija įvyko kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mobilizuoti šimtus tūkstančių rusų kariauti Ukrainoje, paskelbė apie rengiamą okupuotos Ukrainos teritorijos aneksiją ir pagrasino panaudoti branduolinį ginklą.

Kalbėdamas susirinkusiesiems, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paragino nedelsiant baigti tokius „neatsargius branduolinius grasinimus“ ir pridūrė, kad tai, jog Vladimiras Putinas pasirinko „pakurstyti ugnį, kurią pats įskėlė“, rodo jo visišką panieką Jungtinėms Tautoms.

„Tarptautinė tvarka, kurios mes čia susirinkome palaikyti, yra griaunama prieš mūsų akis – negalime ir neketiname leisti prezidentui Vladimirui Putinui netrukdomam taip elgtis“, – sakė jis.

„Vienas žmogus pasirinko kariauti šį karą. Vienas žmogus gali jį ir užbaigti, – pridūrė A. Blinkenas. – Nes jei Rusija nustos kariauti, karas baigsis. Bet jei Ukraina nustos kovoti, Ukrainai bus galas.“

Ankstyvas išėjimas

S. Lavrovas, priverstas akis į akį susidurti su kolegomis iš Ukrainos ir Vakarų, įskaitant A. Blinkeną, į posėdį vėlavo, pasirodė tik prieš pat savo kalbą, kuri truko maždaug 20 minučių, ir išėjo vos jai pasibaigus.

Vyriausiasis Maskvos diplomatas gynė savo šalies veiksmus, koneveikė Kyjivą ir kaltino Vakarus tiesiogiai kišantis į karą, „pumpuojant į Ukrainą ginklus ir treniruojant jos karius“.

„Net neabejojame, kad Ukraina tapo totalitarine nacistine valstybe, kurioje pažeidžiamos tarptautinės humanitarinės teisės normos“, – susitikime sakė Maskvos diplomatas.

„Sprendimas pradėti specialiąją karinę operaciją buvo neišvengiamas“, – kalbėjo S. Lavrovas, vartodamas karui įvardinti Maskvos peršamą eufemizmą.

S. Lavrovas sakė, kad Ukraina kelia grėsmę Rusijos saugumui, ir pridūrė, kad Rusija „niekada su tuo nesitaikstys“.

S. Lavrovui išėjus iš salės, po jo kalbėjęs D. Kuleba teigė pastebėjęs, „kad Rusijos diplomatai bėga lygiai taip pat kaip rusų kariai“.

Susitikimą stebėję pareigūnai vėliau žurnalistams sakė, kad S. Lavrovas nenorėjo likti salėje, kad „nereikėtų klausyti aiškių jo kolegų pasisakymų“.

Rusijos diplomatas šeštadienį kalbės JT Generalinėje Asamblėjoje ir tai yra vienas iš laukiamiausių pasisakymų, nes daugelis tikisi, kad jis pateiks subtilių užuominų, kaip suprasti pastarąjį V. Putino žingsnį.

„Rusijos diplomatai yra tiesioginiai bendrininkai, nes jų melas kursto nusikaltimus ir juos slepia“, – sakė D. Kuleba.

Ukrainos diplomatas apkaltino Rusiją panardinus pasaulį į savo „Bado žaidynių“ versiją.

Anot jo, Rusijos invazijos sukeltas maisto ir energijos trūkumas turėtų paskatinti kitas šalis palaikyti Ukrainą.

„Turime kartu kovoti su šiomis grėsmėmis. Neutralumui vietos nėra“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje visą virtinę Afrikos, Lotynų Amerikos ir kitų šalių, kurios iki šiol vengė stoti į vieną ar kitą pusę.

Kiti nariai išsisukinėja

ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis, kreipęsis į Saugumo Tarybą pagal specialią taisyklę, sakė, kad ES „darys viską, kad užtikrintų atsakomybę“ už tuos, kurie nukentėjo karo metu.

J. Borrellis taip pat apkaltino Rusiją „įstūmus pasaulį į ekonominį nuosmukį ir pasaulinę maisto krizę“. Jis pridūrė, kad Maskva jau pralaimėjo karą „morališkai ir politiškai“, ir kad netrukus bus sutriuškinta ir mūšio lauke.

Tuo tarpu Kinijos ir Indijos užsienio reikalų ministrai ragino pradėti derybas ir dialogą, neužimdami aiškios antirusiškos pozicijos.

Tačiau praėjusią savaitę Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas išreiškė V. Putinui susirūpinimą dėl karo eskalavimo.

Tai buvo vertinama kaip viešas atsiribojimas nuo Maskvos, o Vakarų diplomatai teigia, kad tai rodo didėjančią Rusijos izoliaciją, net ir nuo jos sąjungininkų.

Trūkumai bado akis

Nors ketvirtadienio susitikimas suteikė galimybę viešai konfrontuoti, jis taip pat išryškino ribotas Saugumo Tarybos galimybes ką nors pakeisti.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jos nariai buvo susitikę mažiausiai dvidešimt kartų, tačiau negalėjo imtis jokių reikšmingų veiksmų Ukrainos atžvilgiu, nes Rusija yra nuolatinė narė, turinti veto teisę.

Prieš Rusijai vasarį pradedant plataus masto karą su Ukraina, tarp Saugumo Tarybos nuolatinių narių virė diskusijos, nes kai kurie jų manė, kad Rusijos karas Ukrainoje gali paskatinti svarstyti tam tikrus taisyklių pakeitimus.

„JT tikriausiai yra atsidūrusios kryžkelėje, o Ukraina gali tapti lemiamu veiksniu“, – JT Generalinės Asamblėjos Niujorke metu portalui EURACTIV sakė Prancūzijos pasiuntinys Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Nicolas de Riviere.

Kai kurie šią savaitę į Niujorką atvykę delegatai pritarė minčiai reformuoti JT Saugumo Tarybą, tačiau pripažino, kad bet kokiems pakeitimams įgyvendinti prireiks ne vienerių metų.