Prieš 1 metus
93
Apie 10 000 Nacionalinės sveikatos sistemos (NHS) slaugytojų Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje antrą kartą per mažiau nei savaitę ketina streikuoti protestuodami dėl mažų atlyginimų, rašo BBC. Trečiadienį į iškvietimus nevyks ir Anglijos bei Velso greitosios medicinos pagalbos darbuotojai.
Situaciją pakeisti galėtų tik pasiektas abi puses tenkinantis susitarimas tarp greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ir sveikatos apsaugos sekretoriaus Steve'o Barclay'aus.
Ministerijos atstovas antradienį pasikalbėti pakvietė trijų paramedikams atstovaujančių profesinių sąjungų atstovus. Toks sprendimas buvo priimtas sulaukus įspėjimų apie galimą rimtą paslaugų teikimo sutrikdymą itin sudėtingu NHS sistemai laikotarpiu.
Sveikatos priežiūros sistemos vadovai išsiuntė bendrą laišką vyriausybės finansuojamoms ligoninėms ir Anglijos integruotoms sveikatos priežiūros valdyboms, ragindami atlaisvinti lovas, saugiai išleidžiant pacientus namo, prieš greitosios medicinos pagalbos ekipažų streiką.
Laiške taip pat raginama imtis priemonių, kad greitosios pagalbos pacientų perdavimas netruktų ilgiau nei 15 minučių.
Praėjusią savaitę slaugytojai surengė didžiausią streiką NHS istorijoje. Ketvirtadienį beveik 10 000 darbuotojų nepasirodė darbe, todėl vien Anglijoje teko perkelti 16 000 vizitų pas gydytoją ir operacijų.
Antradienį prasidėjęs ir 12 valandų truksiantis streikas gali sukelti panašių sutrikimų, nors tokios paslaugos kaip skubi vėžio priežiūra bus teikiamos ir toliau.
Streike dalyvauja slaugytojai iš maždaug ketvirtadalio Anglijos ligoninių ir sveikatos priežiūros centrų, visų Šiaurės Airijos sveikatos tarybų ir visų, išskyrus vieną, sveikatos tarybų Velse. Škotijoje slaugytojai nestreikuoja.
Teigiama, kad streikas nepaveiks tokių paslaugų kaip chemoterapija, skubios vėžio paslaugos, dializė, intensyvioji terapija, naujagimių ir vaikų intensyvioji priežiūra, taip pat kai kurių psichikos sveikatos paslaugų teikimo.
Kodėl vyksta šie streikai?
Streiko rengėjai siekia atkreipti dėmesį į, jų nuomone, per mažą greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbo užmokestį. Tiesa, Anglijoje ir Velse dauguma NHS darbuotojų šiais metais jau gavo maždaug 1400 svarų didesnius atlyginimus – slaugytojams jie augo vidutiniškai 4 proc.
Karališkojo slaugos koledžo (angl. Royal College of Nursing, RCN) profesinė sąjunga nori, kad atlyginimas būtų padidintas 19 proc. – 5 proc. daugiau nei vartotojų kainų indekso infliacijos lygis, kuris šiuo metu siekia 14 proc., nes, anot šios profesinės sąjungos, jos narių atlyginimai kelis metus augo žemiau infliacijos lygio.
Nepaisant sveikatos sistemos vadovų ir kai kurių buvusių konservatorių ministrų spaudimo, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas pareiškė, kad slaugytojams mokamas atlygis yra tinkamas ir teisingas.
Tačiau RCN generalinės sekretorės Pat Cullen teigimu, jis turėtų savęs paklausti, kodėl slaugytojai ryžosi „beprecedenčiam“ streikui, aukodami dienos atlygį, jau nekalbant apie galimas grėsmes pacientų saugumui ir NHS ateičiai.
Ragindama ministrą pirmininką rasti laiko susiėsti ir apie viską pasikalbėti, ji sakė: „Užbaikime tai iki Kalėdų“.
„Esu pasiruošusi bet kuriuo metu su juo derėtis, kad slaugos personalas ir pacientai pasitiktų Naujus metus be netikrumo ir nerimo, – kalbėjo P. Cullen. – Bet jei ši Vyriausybė nėra pasirengusi padaryti tai, ką reikia, neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik pratęsti streiką sausio mėnesį.“
Vyriausybės teigimu, slaugytojų reikalavimai biudžetui yra nepakeliami, todėl nustatant atlyginimus buvo atsižvelgta į nepriklausomos darbo užmokesčio peržiūros institucijos rekomendacijas.
Sveikatos apsaugos sekretorius Steve`as Barclay`us sakė, kad „apmaudu“, jog sąjungos nariai nusprendė streikuoti, neatsižvelgdami į galimą tokių veiksmų poveikį pacientams.
„Šiais sudėtingais laikais RCN reikalavimai yra nepakeliama našta, dėl kurios tektų sumažinti finansavimą po pandemijos vis dar neatsigavusiems priešakinių linijų darbuotojams“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad yra „atviras bendradarbiavimui su profesinėmis sąjungomis, siekiant paversti NHS geresne vieta dirbti“.
RCN pagrasino eskaluoti streikus, jei ministrai nesės prie derybų stalo per 48 valandas nuo antradieninio streiko pradžios.
Pasibaigus slaugytojų streikui, trečiadienį streikuoti pradės greitosios medicinos pagalbos darbuotojai – veiksmų imsis „Unison“, „GMB“ ir „Unite“ profesinių sąjungų nariai. GMB profesinė sąjunga ketina surengti pakartotinį streiką gruodžio 28 d.
Tikimasi pasitelkti apie 1 200 kariškių, kurie pakeis greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, streiką vadinančius „paskutinės vilties priemone“. Tikimasi, kad jie galės reaguoti į ne tokius rimtus iškvietimus.
Į tokius iškvietimus, kai paciento gyvybei gresia pavojus, pavyzdžiui, sustojus širdžiai, bus reaguojama kaip įprastai, tačiau pargriuvę, nedideles traumas ar kitus gyvybei pavojaus nekeliančius sužeidimus patyrę asmenys gali ir nesulaukti greitosios pagalbos.
Šiaurės Rytų greitosios medicinos pagalbos tarnyba pranešė negalėsianti reaguoti į visus rimtus iškvietimus, todėl kai kuriems pacientams teks patiems vykti į ligoninę.
„Greitosios pagalbos automobiliai važinės ir streiko metu, tačiau tik tada, kai iškils tiesioginis pavojus gyvybei, – sakė šiai tarnybai atstovaujantis Stephenas Segasby. – Tai reiškia, kad į ne tokius rimtus iškvietimus nebus reaguojama, o kai kuriems pacientams gali būti pasiūlyta patiems nuvykti į artimiausią ligoninę.“
Londono greitosios medicinos pagalbos tarnyba taip pat perspėjo, kad ligoniai, kurių būklė nekelia pavojaus gyvybei, greičiausiai nesulauks greitosios pagalbos streiko dienomis.
Streikuoja ne tik medicinos darbuotojai
Streikai sveikatos priežiūros tarnyboje toli gražu ne vienintelė tokio pobūdžio akcija besibaigiant metams.
Pagrindinė pasienio pajėgų personalui atstovaujanti profesinė sąjunga ketina streikuoti aštuonias dienas nuo gruodžio 23 iki 31 d.
Pašto darbuotojų streikai vyks gruodžio 23 ir 24 dienomis – per patį darbymetį prieš Kalėdas. RMT geležinkelininkų profesinė sąjunga taip pat ketina surengti streiką nuo Kūčių vakaro iki gruodžio 27 d.
English (US) ·