Prieš 1 metus
84
„Kaip taip? Kodėl? Kodėl pražiūrėjo?“ – negalėdama sutramdyti ašarų savęs ir aplinkinių klausia šį savaitgalį sūnaus netekusi klaipėdietė Tatjana. Moteris gedi net dviejose ligoninėse pagalbos ieškojusio ir sekmadienį, nepraėjus nė parai po paskutinio vizito gydymo įstaigoje, namuose mirusio savo vaiko. Ligoninės, į kurias žmogus vyko tiek savarankiškai, tiek buvo gabenamas greitosios pagalbos automobiliu, teisinasi ūmių negalavimų nefiksavę, tad leidę pacientui gydytis ambulatoriškai. Lapkritį tai jau antras kartas Klaipėdoje, kai gyventojai pasakoja apie nesėkmingus jų artimųjų bandymus sulaukti medikų pagalbos, pasibaigusius mirtimi.
Pirmadienį klaipėdietė Tatjana netekties skausmo plėšoma širdimi derina savo sūnaus, kurio gyvybė motinos namuose užgeso sekmadienio rytą, laidotuvių formalumus.
Apie tai, jog labai prastai jaučiasi lapkričio pabaigoje 53-ąjį gimtadienį minėti turėjęs sūnus Tatjanai pranešė dar penktadienį. Paskambinęs motinai vyras paprašė iškviesti jam greitosios pagalbos medikus, mat, kaip sakė, jam skaudėjo viską ir buvo labai silpna.
Moteris sūnaus prašymo paklausė ir iškvietė medikus, kurie pacientą nugabeno į Klaipėdos universitetinę ligoninę.
Po kurio laiko Tatjanai paskambinęs sūnus pasakė, kad jam suleido vaistų ir būklei pagerėjus išleido namo. Grįžęs namo vyras vėl pasijuto blogai ir atvyko pas mamą.
„Visą naktį prie jo prasėdėjau, vis verkė, kad jam skauda. Pasakiau, kad važiuokime į Raudonąjį kryžių (Respublikinė Klaipėdos ligoninė – LRT.lt), nes čia gera ligoninė, ten tave apžiūrės. Nekvietėme greitosios, patys nuvažiavome.
Ir ką galvojate… Pirmiausia nuvedė atlikti rentgeną. Išeina jis su tais popieriais iš kabineto ir sako, kad nieko baisaus nėra. O ten stovėjo neįgaliojo vežimėlis, jis užsikniaubęs ant to vežimėlio stovėjo, vargšas. Sakau: „Ką nors darykite, kaip taip galima, apžiūrėkite jį“, – jau šeštadienio įvykius prisimena Tatjana.
Tuomet pacientas buvo nusiųstas chirurgo apžiūrai. Pasak klaipėdietės, šis gydytojas jos sūnų apžiūrėjo, suleido nuskausminamųjų ir žmogus iškart pasijuto geriau, tad ir vėl buvo išleistas namo.
Tiesa, Tatjanai paprašius medikas, dar išrašė vaistų – nurodyta namie susilašinti lašinę. Klaipėdietė paprašė bičiulės medicinos slaugytojos pagalbos, tad vaistai žmogui, kaip ir nurodyta, buvo sulašinti motinos namuose, tačiau ryškesnio poveikio neturėjo – atsistojęs pacientas vis skundėsi silpnumu.
Taip praslinko dar viena naktis. Sekmadienio rytą Tatjana pasiūlė sūnui išvirti sultinio.
„Aš nuėjau sultinio virti ir girdžiu gargaliavimą, alsavimą. Ateinu į kambarį, jis guli atlošęs galvą ir gargaliuoja. Jis labai aukštas, stambus. Pradėjau jį budinti, krutinti, o jis vis gargaliuoja. Aš pradėjau mušti į krūtinę ir sakyti: „Sūnau, nepalik manęs vienos, nenumirk“, – tragišką sekmadienio rytą, kai neteko sūnaus, prisimena moteris.
Nedelsiant buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Anot Tatjanos, pagalba atvyko labai greitai ir ėmė gaivinti jos sūnų, tačiau medikų pastangos buvo bevaisės.
„Visą valandą jį gaivino. Darė dirbtinį kvėpavimą. Darė, darė, darė ir nieko… 8 val. ryto pasakė: „Mama, nieko nebegalime padaryti“. Jam net 53 nebuvo. Kaip taip? Kodėl? Kodėl pražiūrėjo? Aš juk verkiau, prašiau: „Apžiūrėkite jį, pažiūrėkite. Bet niekur negavome pagalbos. Ir viskas“, – ašarodama pasakojo Tatjana.
Atvykę medikai vyrą rado ištiktą klinikinės mirties
Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė patvirtino, jog šiomis dienomis iš tiesų teko skubėti į pagalbą Tatjanos sūnui.
„Kvietė pakankamai jauno amžiaus vyriškiui greitąją dėl rimtos priežasties – žmogus galimai be sąmonės. Nuvykusi brigada rado 52 metų vyrą, ištiktą klinikinės mirties, ir pradėjo gaivinimą. Kadangi gaivinimo metu visada reikia daugiau rankų, tai išsikvietė papildomą brigadą, kuri padėjo gaivinti. Gaivinimas užtruko 1 valandą ir 21 minutę, bet efekto negauta“, – apie sekmadienio iškvietimą pasakojo N. Dambrauskienė.
Ji taip pat pastebėjo, kas dažniausiai klinikinė mirtis žmogų ištinka dėl ūmios sveikatos būklės ir paprastai pacientus iki tol kamuoja negalavimai.
„Šiuo atveju, pavyko išsiaiškinti tik tiek, kad prieš tai skundėsi krūtinės skausmu“, – pridūrė vyriausiojo gydytojo pavaduotoja.
Būtent krūtinės skausmu, anot N. Dambrauskienės, Tatjanos sūnus skundėsi ir penktadienį, kai greitosios pagalbos automobiliu buvo nugabentas į Klaipėdos universitetinę ligoninę.
Tiesa, pastebima, kad dauguma pacientų, kurie kviečia greitąją medicinos pagalbą, yra gabenami į ligoninę.
Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai medikams greitosios pagalbos automobiliu tenka skubėti ir pas neseniai iš gydymo įstaigos namo gydytis išleistus ligonius.
„Nesame pastebėję, kad tai būtų masiškai. Bet kad kreipiasi parvykę iš priėmimo skyriaus pacientai, tokių atvejų yra. Bet juk būklė gali pablogėti ir po paros, ir po valandos. Visokių atvejų yra“, – pastebėjo N. Dambrauskienė.
Paviešinus istoriją atsirado liudijimų, jog panašių istorijų yra ir daugiau
Įvykis sukrėtė ir klaipėdietės kaimynę, kurios pagalbos ankstų sekmadienio rytą garsiai šaukdama ir belsdama į duris prašė Tatjana.
„Esu lygiai taip pat sukrėsta. Kiekviena mirtis, aišku, yra labai tragiškas įvykis, bet žmogus ne vieną dieną ieškojo pagalbos. Ir penktadienį prašė pagalbos – greitoji buvo jį išvežusi, šeštadienį pats važiavo. Ir kai sekmadienį ryte pakliūni į tą epicentrą, kai žmogus miršta ir supranti, kad, matyt, kažkur kažkas yra pražiūrėta, yra labai skaudu, labai žiauru, nes taip lyg niekur nieko žmonės nemiršta. Vadinasi, kažkokia priežastis, tikriausiai, buvo… Ir tai, kad žmogus buvo išleistas gydytis namuose, matome to pasekmes. Nepraėjo net para“, – dėstė Tatjanos kaimynė ir žinoma politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Pašnekovė apie įvykį paskelbė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Netrukus po to, kai G. Burbulytė-Tsiskarishvili paviešino istoriją, komentarų skiltyje atsirado pasakojančių apie labai panašias patirtis uostamiesčio ligoninėse.
LRT.lt jau skelbė, kad lapkričio pradžioje uostamiestyje buvo ir dar viena labai panaši istorija – lapkričio 3-ąją taip pat nesėkmingai medikų pagalbos ieškojo kitas klaipėdietis Grigorijus Postnovas. Tuomet vyras taip pat aplankė dvi ligonines – Klaipėdos universitetinę ir Klaipėdos jūrininkų ligoninę. Kaip ir Tatjanos sūnus, G. Postnovas po apžiūrų buvo išleistas namo ir dar tą pačią dieną mirė.
Taip lyg niekur nieko žmonės nemiršta.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili
Ligoninės, kuriose žmogus ieškojo pagalbos, pažeidimų neįžvelgia
Nors Tatjanos sūnaus gyvybė ir užgeso, abi ligoninės, kuriose pagalbos ieškojo šis žmogus, panašu, jau spėjo įvertinti situaciją ir medikų kaltės neįžvelgia.
Klaipėdos universitetinė ligoninė LRT perduotame komentare išreiškė užuojautą artimiesiems dėl netekties ir pastebėjo, kad lapkričio 11 d. greitosios medicinos pagalbos automobiliu į Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvežtam pacientui operatyviai buvo atlikti tyrimai, reikalingi įtariant ūmią kardiologinę būklę.
„Tuo metu tyrimų rezultatai ūmios būklės nerodė. Po gydytojo specialisto konsultacijos ir skirto gydymo, pacientas pasijautė geriau ir išvyko į namus“, – dėstoma komentare.
Taip pat pastebima, kad komentaras žiniasklaidai buvo parengtas atlikus vidinį tyrimą, kurio metu pažeidimų nustatyta nebuvo.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovė Marija Gabrienė teigė, jog šeštadienį į ligoninę atvykęs pacientas esą skundėsi troškuliu ir pilvo skausmu.
„Buvo atlikti visi esant tokiems nusiskundimams būtini tyrimai. Pacientą konsultavo 3 gydytojai specialistai, netgi buvo atlikta kardiograma dėl galimo infarkto. Tačiau šiam pacientui, atlikus visus tyrimus ir pasikonsultavus su gydytojais, nebuvo nustatyta ūmi patologija, todėl žmogus buvo išleistas į namus su rekomendacija kreiptis planiniu būdu į gastroenterologą, šeimos gydytoją“, – aiškino ligoninės atstovė.
M. Gabrienė taip pat pastebėjo, kad sudėtingesni atvejai paprastai ligoninėje yra aptariami bei analizuojami per vadinamąsias „penkiaminutes“.
„Šis atvejis taip pat buvo aptartas per „penkiaminutę“, buvo kalbėtasi su gydytojais, kurie budėjo tuo metu ir nustatyta, kad ūmios patologijos nerasta ir, kaip ir minėjau, pacientas namo buvo išleistas su rekomendacijomis. Kadangi jis buvo skubos tvarka aptartas, ištyrinėtas ir kol kas nustatyta, kad gydytojai padarė viską, ką tokiais atvejais reikia padaryti“, – paklausta, ar ligoninė ketina dėl atvejo pradėti vidinį tyrimą, dėstė M. Gabrienė.
Ministerija: bet kuri gydymo įstaiga Lietuvoje privalo suteikti būtinąją pagalbą
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas ir atstovas spaudai Tomas Bagdonas teigė, kad ministerija tiek apie klaipėdietės Tatjanos sūnaus, tiek apie G. Postnovo istorijas sužinojo tik iš viešosios erdvės.
Tačiau aiškėja, kad pranešimai apie minėtus įvykius jau pasiekė Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kuri vertina pateiktą informaciją ir spręs, ar pradėti tyrimą.
„Manau, kad atvejų būna įvairių. Šioje situacijoje svarbu akcentuoti, kad mes nežinome kaltės kažkurios pusės – ar gydymo įstaigos, ar medikų. Bet svarbu atkreipti dėmesį, kad bet kuri gydymo įstaiga Lietuvoje, kai yra būtinoji pagalba, privalo suteikti būtinąją pagalbą. Tai konkrečiai šiuo atveju, man atrodo, pirmas klausimas, į kurį reikėtų atsakyti – ar ji buvo suteikta. Tada galima judėti toliau“, – pastebėjo T. Bagdonas.
Anot pašnekovo, kaskart kai tokie ar panašūs atvejai nuskamba visuomenėje, viešojoje erdvėje, gydymo įstaigų vadovams rekomenduojama imtis tyrimo savo ruožtu, mat tokios situacijos liečia pačių įstaigų reputaciją. Be to, kenčia ir medikų vardas, kai yra minima ir svarstoma, ar jie padarė arba nepadarė tam tikrus veiksmus. Vidiniai tyrimai esą padėtų atsakyti į visuomenei kylančius klausimus.
T. Bagdonas taip pat atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kai pacientai arba jų mirties atveju, artimieji įtaria, jog gydymo proceso metu buvo padaryta žala, gali kreiptis į komisiją, kuri veikia prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir reikalauti žalos atlyginimo.
Tai yra svarbu ne tik dėl to, jog pacientui arba jo artimiesiems yra atlyginama žala, bet tam tikras rekomendacijas, kaip pagerinti veiklą, minėta komisija teikia ir pačioms įstaigoms, kur pacientui ir buvo padaryta žala.
Tyčinę žalą pacientams vertina teisėsauga, tačiau minėta komisija vertina medikus pagal žalos be kaltės modelį – kai atlyginama finansinė žala, bet pats medikas teisinės atsakomybės netenka.
Ano T. Bagdono, minėta komisija per metus gavo apie 250 skundų. Iš jų apie penktadalis pasitvirtina.
English (US) ·