„Jokiam pensininkui nereikės sėdėti apšerkšnijusiame bute“: Vokietijos lietuviai kylančių kainų nesibaimina

Artėjanti žiema ir kylančios elektros bei dujų kainos Europoje kelia nerimą. Tokios nuotaikos jaučiamos ir Vokietijoje, vis dėlto čia gyvenantys lietuviai sako, kad panikos nėra ir „jokiam pensininkui nereikės sėdėti apšerkšnijusiame bute“ – žmonėmis pasirūpins valdžia. Anot vokiečių ekonomisto, kylančias kainas labiausiai pajaus mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, tačiau žmonių įpročiai neturėtų labai keistis.

Dujų trūkumą ir išaugusias kainas lemia ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Europai atsisakant pirkti rusiškas dujas, baiminamasi, kad jų gali pritrūkti, o gyventojai bei verslai raginami taupyti.

Rengiant publikaciją, spalio 11 dieną paskelbta, kad Vokietijos Vyriausybė gruodį apmokės gyventojų sąskaitas už dujas.

Vokietė Chiara portalui LRT.lt pasakoja, kad su nerimu laukia komunalinių paslaugų kainų. Baimindamasis, kad žiemą gali sutrikti šildymo tiekimas, užmiestyje gyvenantis merginos tėtis name įsirengė židinį – nors toks būdas neekologiškas, sako Chiara, tai tėčiui padėjo jaustis ramiau, kad šeima nebus taip priklausoma tiek nuo šilumos tiekimo, tiek nuo šildymo kainų.

Frankfurte gyvenanti Laura taip pat dalijasi jaučianti nerimą dėl kylančių kainų: „Žinoma, šiek tiek neramu. Teks labiau pataupyti, galbūt atsisakyti tam tikrų pramogų, tačiau susitvarkysime.“

„Jokiam pensininkui nereikės sėdėti apšerkšnijusiame bute“

Apie augsiančias kainas galvoja ir Vokietijoje gyvenantys lietuviai, tačiau Frankfurto lietuvių bendruomenės pirmininkas Žanas Kalvaitis LRT.lt teigia, kad didelių baimių nėra.

„Aišku, žmonės nesidžiaugia dėl kainų šuolių. Gyvenu name, jame turime apsišildyti apie 150 kvadratinių metrų. Prieš mėnesį iš dujų tiekėjo gavome sąskaitą, kad dujų kaina žiemai pakilo tris kartus – nuo šešių centų iki 17“, – pasakoja Ž. Kalvaitis.

Anot jo, visi pasiruošę mokėti daugiau – nors džiaugsmo dėl to nėra, ypatingai artėjančiai žiemai žmonės nesiruošia. Frankfurto lietuvių bendruomenės pirmininko vertinimu, procentas, kurį nuo atlyginimo vokiečiai išleidžia maistui ar šildymui, nėra toks didelis, tad dauguma žmonių to nesibaimina.

„Vokietijoje yra labai stipri socialinės apsaugos sistema, pasiekianti tuos žmones, kuriems reikia pagalbos. Jokiam pensininkui nereikės išeiti į gatvę ar sėdėti prie minus 20 apšerkšnijusiame bute“, – pabrėžia Ž. Kalvaitis.

Lietuvio teigimu, pakilus dujų ir elektros kainoms, žmonėms teks kai ko atsisakyti, tačiau tai nebus didelė problema: „Žmonės pirkdavo iš kairės į dešinę kas kelerius metus naujus telefonus, televizorius, važiuodavo atostogų kelis kartus per metus už kelis tūkstančius eurų.“

Ž. Kalvaitis pabrėžia – tokias sumas, kiek pakils kainos, dauguma gali sau leisti: „Nėra taip, kad tai būtų kažkokia katastrofa. Aišku, žmonės tikrai dėl to nesidžiaugia, kiekvienas planuoja taupyti – ne taip, kad sėdėsi nevalgęs ar nesimaudęs, bet paprasčiausiai pinigų neišleis kur nors kitur, neatsinaujins baldų kas dvejus metus, gal palauks penkerius.“

Frankfurto lietuvių bendruomenės pirmininkas priduria – aplinkiniai supranta, kas yra tokios situacijos kaltininkas.

Panikos nekelia, o šalti nesiruošia

Frankfurte gyvenantis Pijus taip pat sako panikos nejaučiantis, nors diskusijų apie artėjančią žiemą kyla.

„Namuose mes panikos nekeliame, bent jau kol kas, bet pakalbame, kaip atrodys ši žiema, kas bus apskritai su dujų tiekimu ir Vokietija. Apie tai tikrai pakalbame, bet paruošiamųjų veiksmų dar neatlikome, krosnelių nepasistatėme. (...)

Kai reikės šilumos, atsisuksiu šildymą ir būsiu šiltai namuose, nešalsiu. Šiluma namuose svarbi, kad nesirgtume, galėtume eiti ir atlikti savo pareigą darbe. Bent jau mes šeimoje panikos nekeliame, stengiamės išlikti ramūs“, – LRT.lt pasakoja Pijus.

Vis dėlto, sako Vokietijoje gyvenantis lietuvis, teko girdėti, kad kai kurie labai baiminasi kainų kilimo, o dalis jau dabar už mokesčius moka iki keturių kartų daugiau.

Pijus taip pat įsitikinęs, kad net ir tuo atveju, jei sutriktų dujų tiekimas, Vokietijos Vyriausybė padėtų gyventojams ir užtikrintų šilumos bei elektros tiekimą, o didesnių sunkumų žmonės nepatirtų: „Neabejoju, kad viskas turėtų būti gerai. Sveiku protu vadovaujantis, svarbiausia yra žmonės, o ne tai, kad kažkoks fabrikas ar įmonė apsišildytų ir nesustodama veiktų, vykdytų veiklą.“

Anot Pijaus, į kylančias energijos kainas Vokietijos gyventojai reaguoja įvairiai – yra ir pykčio, ir nusivylimo.

„Daug teko girdėti, kad politikai ragina žmones taupyti šilumą, trumpiau praustis duše, mažiau naudoti elektrą. Kita vertus, gal politikų darbas yra ne mokyti žmones, kaip trumpiau praustis, o ieškoti kitų sprendimų. Kai kurie nusivylę, kad politikai moko, kaip trumpiau praustis, bet neranda sprendimų, kaip tinkamai aprūpinti žmones šiluma“, – svarsto lietuvis.

Vis dėlto jis priduria, kad kol kas jo aplinkos žmonės reaguoja gana ramiai: „Panikos kol kas nekeliame, o toliau žiūrėsime, kokios kainos bus, kiek tai atsirems į mūsų piniginę.“

Labiausiai nukenčia nepasiturintieji

Vokietijos ekonomikos instituto „IFO institute“ ekonomistas dr. Mathias Mieras interviu portalui LRT.lt sako, kad esama situacija paveiks žmonių gyvenimą ir ekonomiką, tačiau, anot jo, Vokietija yra pasiruošusi žiemai – dujų saugyklos yra pripildytos daugiau nei anksčiau.

„Tikrai bus ekonominė recesija. Tai natūralu. (...) Klausimas, ar recesija bus didelė ir kaip ilgai ji tęsis“, – svarsto M. Mieras.

Pasak jo, dešimtmečiais Rusija Vokietijai tiekė didžiąją dalį dujų, tačiau, pastebi vokiečių ekspertas, dabar situacija pasikeitė ir dujas Vokietija perka iš kitų valstybių.

Ekonomistas pasakoja, kad kai kurie žmonės nerimauja dėl artėjančios žiemos ir, pavyzdžiui, planuoja įsigyti arba jau nusipirko elektrinį šildytuvą, kurį įsijungtų tuo atveju, jei namai būtų šildomi mažiau: „Tai visiškai neefektyvu. (...) Tačiau jei bus šalta, žmonės jį įsijungs.“

M. Miero vertinimu, didžioji dalis gyventojų supranta, kad kainos kils, tad jau dabar namus ar biurus šildo kiek mažiau, tačiau žmonių įpročiai neturėtų labai pasikeisti.

„Žmonės vis tiek šildosi biurus ar namus, tad sunku pakeisti žmonių įpročius ir poreikius, kai reikia šildytis namus“, – tvirtina vokiečių ekspertas.

Instituto „IFO institute“ ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad Vokietijos dujų talpyklos yra pripildytos, tad šalis pasiruošusi žiemai. Visi galės pasišildyti namus ar darbovietes, pabrėžia M. Mieras.

Kaip priduria jis, gyventojams, gaunantiems vidutines pajamas ar daugiau, ši žiema neturėtų būti labai sunki – situacija gali pablogėti kitais metais.

„Dabar moku 10 centų už kilovatvalandę, kitais metais kaina gali kilti iki 20 ar 30 centų už kilovatvalandę. Mažas pajamas gaunantiems žmonėms gali būti sudėtingiau. Mažesnes pajamas gaunantys žmonės paprastai gyvena tokiuose namuose, kurie nėra taip gerai įrengti, kuriuose gerai neveikia temperatūros reguliavimas, yra prastesnė izoliacija, langai nėra tokie nauji. (...)

Daug žmonių nuomuojasi butus, jie neturi galimybių pakeisti šildymo ar elektros sistemos, sudaryti sutarčių. Jie taip pat negali įpirkti naujų šaldytuvų ar orkaičių – tokių įrenginių, kurie naudotų mažiau energijos“, – LRT.lt teigia M. Mieras.

Instituto „IFO institute“ ekonomistas pastebi, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai visuomet paveikiami labiau nei gaunantys didesnes pajamas žmonės.

„Turtingieji visada būna paveikiami mažiau ar netgi gauna naudos, kadangi, pavyzdžiui, turi akcijų kokioje nors energetikos kompanijoje, tad dividendai pakyla. Visuomet labiausiai nukenčia žmonės, esantys kitoje skalės pusėje“, – sako pašnekovas.