„Jie tiesiogiai moko vaikus nekęsti Ukrainos“ – užimtose teritorijose rusai imasi švietimo pokyčių

Tėvai ir pedagogai Rusijos okupuotuose Pietų Ukrainos rajonuose sako, kad okupacinė valdžia naudoja šantažą, siekdama priversti juos bendradarbiauti su ateinantiems mokslo metams kuriamomis promaskvietiškomis mokyklomis.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

RFE / RL Ukrainos tarnybos šaltiniai teigia, kad okupacinė valdžia grasina iš tėvų atimti tėvystės teises, jei šie neįgis Rusijos pasų ir neleis vaikų į jos steigiamas ugdymo įstaigas.

„Vietos gyventojai nenori leisti savo vaikų į šias mokyklas, bet bijo, – sakė Chersono regione istoriją dėstantis Serhijus Šyškovskis. – Žmonės bijo netekti vaikų ir nežino, kaip reaguoti į tokius reikalavimus.“

„Enerhodaro mieste (esančiame Rusijos kontroliuojamo Zaporižios regiono šiaurės vakarinėje dalyje) tėvai ir vaikai neabejotinai patiria spaudimą ateinančiais mokslo metais laikytis Rusijos įstatymų“, – sakė mokytoja iš Enerhodaro, dėl galimų atsakomųjų Rusijos veiksmų prašiusi neviešinti pavardės.

Ta pati mokytoja sakė, kad okupacinė valdžia samdo mokytojus ir kitus darbuotojus į naujai steigiamas mokyklas.

„Jie ieško darbuotojų, bet norėčiau pastebėti, kad mūsų mokytojai nėra linkę bendradarbiauti, – sakė ji. – Galime tuo didžiuotis. Šiuo metu jiems trūksta mokytojų. Girdėjau, kad jie skambina mokytojams ir net ateina pas juos į namus.“

Jos žiniomis, tik du mokytojai sutiko dirbti naujose mokyklose.

Ukrainos valdžia kaltina Maskvą ruošiantis ilgalaikei Ukrainos teritorijų, jungiančių rytinį Donbaso regioną, kur Rusija pastaruosius aštuonerius metus kursto separatistinį karą, ir Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį Juodojoje jūroje, kurį Maskva aneksavo 2014 m., okupacijai ar net aneksijai.

Liepos 8 d. duodamas interviu „Reuters“ Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Andrejus Kulinas sakė, kad mažai tikėtina, jog Rusija išves savo pajėgas „iš pietinės Ukrainos dalies“.

Birželio pabaigoje Chersono srities karinė okupacinė valdžia paskelbė ruošianti „referendumą“ dėl prisijungimo prie Rusijos.

Liepos 4 d. Maskva paskyrė okupacinę „vyriausybę“ Rusijos kontroliuojamoms Chersono srities teritorijoms, kurioje „švietimo ir mokslo ministru“ tapo Maskvos srities savivaldybės pareigūnas Michailas Rodikovas.

Rusijai aneksavus Krymą, M. Rodikovas vadovavo de facto vyriausybės švietimo skyriui Sevastopolyje.

Anot Ukrainos žurnalistės Valentynos Samar, 2015–2018 m. dirbdamas Sevastopolyje, M. Rodikovas buvo įsivėlęs į kelis skandalus ir po paskutiniojo buvo priverstas atsistatydinti ir grįžti į Rusiją.

„Tai labai keistas paskyrimas, ypač turint omenyje, kad M. Rodikovui 64 metai ir jis netrukus turėtų išeiti į pensiją, – sakė V. Samar. – Tačiau manau, kad jis vis dar turi parako, todėl atvyksta į Chersoną kurti rusiškos švietimo sistemos.“

Ryčiau esančiame Azovo jūros uostamiestyje Mariupolyje, okupacinė administracija siunčia mokytojus į Maskvą „atestacijai“, sakė proukrainietiško miesto mero padėjėjas Petro Andriuščenka. Liepos 2 d. paskelbtame „Telegram“ įraše P. Andriuščenka teigė, kad okupacinė valdžia neoficialiai uždraudė visiems mokytojams kitais tikslais išvykti iš miesto.

Gegužę tuometė Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmila Denysova pareiškė, kad okupacinė administracija Mariupolyje, kurį didžiąja dalimi sunaikino kelis mėnesius vykusios įnirtingos kovos, parengė planus ateinančiais mokslo metais „visiškai rusifikuoti švietimą, įvedant savo standartus“.

Proukrainietiškas Mariupolio miesto tarybos narys Maksimas Borodinas RFE / RL sakė, kad Rusijos švietimo programoje gausu „propagandos pamokų“.

„Jie tiesiogiai moko vaikus nekęsti Ukrainos, – sakė jis. – Vadinamosiose „istorijos“ pamokose jie sako, kad Ukraina kalta dėl dabartinio karo, ir neigia, kad Rusija užpuolė Ukrainą ir Mariupolį ir kad ji užvirė visą šį siaubą.“

Kaip sakė buvusi Ukrainos švietimo ir mokslo ministrė Lilija Hrynevyč, okupuotuose rajonuose gyvenantys civiliai yra ypač pažeidžiami, nes Rusija ten sąmoningai sukūrė „informacinį vakuumą“, atkirtusi gyventojus nuo Ukrainos interneto ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų bei išorės žiniasklaidos.

„Jie dažnai neturi prieigos prie interneto ir per televiziją žiūri tik rusiškas programas, – RFE / RL sakė L. Hrynevič. – Vaikai taip pat visa tai girdi. O tada eina į mokyklą, kur okupantai... galutinai užteršia edukacinę erdvę savo naratyvais.“

„Kuo ilgiau tai vyks, tuo labiau bus užteršta jų sąmonė, ypač turint omenyje tai, kad jie neturi tikros informacijos ir yra izoliuoti“, – pridūrė ji.

Anot buvusios ministrės, rusų tikslas yra „sunaikinti ukrainiečių tautinę tapatybę“.

„Štai kodėl jie iš karto pradėjo deginti knygas apie Ukrainos istoriją, – sakė L. Hrynevič. – Štai kodėl jie pradėjo kištis į švietimo sistemą ir naikinti mūsų mokyklas.“

Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 d. buvo apgadinta 1971 mokykla. Maždaug 194 iš jų buvo visiškai sugriautos.