„Jie išsiųs kariuomenę į Ukrainą“: Bulgarijos soc. tinklus užplūdo gandai apie karinį šaukimą

Bulgarė motina neslepia džiaugsmo, kad jos sūnus gyvena užsienyje ir jo nepalies tai, kas, jos nuogąstavimais, gali įvykti gimtinėje – ne tik darbingų vyrų šaukimas į kariuomenę, bet ir pasiuntimas į Ukrainą kovoti su į šalį įsiveržusiomis ir kruviniausią konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų sukėlusiomis Rusijos pajėgomis. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

„Pirmą kartą nesijaudinu dėl to, kad mano sūnus išvyko iš Bulgarijos“, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) Bulgarijos tarnybai sakė tikrojo vardo ir pavardės viešinti nenorėjusi, todėl Elena prisistačiusi moteris ir paaiškino, kad baimę jai sukėlė pasirodžiusi informacija apie „galimą karinę mobilizaciją“.

Bulgarijos Vyriausybė niekada neminėjo, neaptarė ir tuo labiau nepaskelbė jokių tokių ar panašių planų.

Kaip ir didžioji dalis šiandien sutinkamos dezinformacijos, šis gandas greičiausiai atsirado ir pasklido socialiniuose tinkluose. O jam išplisti padėjo Bulgarijoje veikianti ir daugiau nei 10000 sekėjų turinti prorusiška „Facebook“ paskyra ir populiarus reperis.

Šiuo atveju dezinformaciją apie galimą šaukimą skleidžiantys asmenys, regis, užsikabino už grūdelio tiesios – Vyriausybės nariai iš tiesų diskutavo apie įstatymo, reikalaujančio taikos metu šaukti šalies karinį rezervą į apmokymus, peržiūrą. Be to, sausio 18 dieną, Konstitucinio Teismo buvo paprašyta išaiškinti tokio žingsnio teisėtumą.

Aiškindamas galimą rezervistų įstatymo peržiūrą, laikinai einantis gynybos ministro pareigas Dimitaras Stojanovas teigė, kad teismo sprendimas padėtų išspręsti dar 2016 metais kilusį teisinį neaiškumą. Tuo tarpu kitų Bulgarijos pareigūnų teigimu, Vyriausybė nesvarsto galimybės grąžinti privalomąją karinę tarnybą, kuri buvo atšaukta dar 2008 metais, ir tuo labiau nesirengia mobilizacijai.

Dirbtinai sukeltas triukšmas

Visgi nepaisant patikinimų, kad apie jokią mobilizaciją ar karių dislokavimą Ukrainoje net nekalbama, dalies bulgarų tai neįtikino.

Daugiau nei 11 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“ turintis Yordanas Halachevas skeptiškai vertino Vyriausybės motyvus ir sarkastiškai rašė: „Ne, tai nesusiję su karu Ukrainoje. Valdžia tik pateikė prašymą!“ Y. Halachevo paskyroje skelbiamas išskirtinai prorusiškas, daugiausia su karu Ukrainoje ir tarptautiniais santykiais susijęs turinys.

Tarp skaičiusių ir pasidalinusių Y. Halachevo įrašu ir Elena, teigianti, kad anksčiau yra dirbusi žurnaliste. Elena sako nesupanikavusi, tačiau kiek sunerimusi, ypač po to, kai „tarptautinėje spaudoje“ perskaitė, kad kai kuriose Rytų Europos šalyse jau įvyko mobilizacijos, nors nė viena to regiono valstybė tokių veiksmų nesiėmė ir neplanuoja.

Kalbos apie Bulgarijos įtraukimą į konfliktą Ukrainoje ir netgi mobilizaciją kartas nuo karto pasigirsta nuo 2022 m. vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Jas dažniausiai pakursto labiausiai prokremliški politinio spektro atstovai, tarp kurių ultradešinioji Atgimimo partija ir jos lyderis Kostadinas Kostadinovas.

Y. Halachevo sausio 19-osios įrašas buvo greitai pasidalytas ir išplatintas, o vienas žmogus jį pakomentavo: „Užstrigo mėsmalė“. RFE / RL Bulgarijos tarnyba nustatė, kad jis netrukus išplito ir panašiai mąstančius žmones jungiančiose „Facebook“ grupėse. Iš paskyros, užvadintos Nikolinos Mihailovos vardu, šis turinys buvo pasidalintas vienuolikoje tokių grupių, iš kurių trys turi daugiau nei 150 000 sekėjų.

Gandai apie mobilizaciją ėmė sklisti dar sparčiau, kai populiarus reperis Stanislavas Naydenovas-Spence`as sausio 12-ąją transliuotoje laidoje pranašavo, kad toks žingsnis neišvengiamas. „Jie išsiųs Bulgarijos kariuomenę į Ukrainą“, – sakė jis tūkstančiams žiūrovų, nepateikdamas jokių įrodymų.

Remiantis Pasaulio banko 2019 m. duomenimis, Bulgarija, kaip ir visos kitos ES šalys, šiuo metu turi profesionalią kariuomenę, kurią sudaro 37 tūkst. karių. Rezervo pajėgas, kaip teigiama, sudaro apie 45 tūkst. žmonių. Rengiant 2021 m. Bulgarijos gynybos ministerijos ataskaitą nustatyta, kad nemažai atsargos karių neturi tinkamo karinio pasirengimo.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, bulgarai, esantys kariniame rezerve, negali būti šaukiami į mokymus taikos metu, nes bet kokiuose mokymuose gali būti dalyvaujama tik savanoriškai.

Neišprovokuota Rusijos invazija į Ukrainą paskatino visas ES šalis permąstyti gynybą ir privertė pareigūnus visame žemyne suabejoti savo kariuomenių pajėgumu.

Karas socialiniuose tinkluose

Nors tikslios Bulgarijoje sklindančių gandų dėl mobilizacijos ištakos lieka neaiškios, Rusijos karas prieš Ukrainą vyksta ir internete, kur Kremlius, kaip teigiama, pastaruoju metu yra itin suaktyvinęs dezinformacinę veiklą.

„Su 2022 m. vasarį prasidėjusia plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą susijusi dezinformacija pasižymi ilgalaikių Rusijos informacinių operacijų prieš šią šalį ir kitas demokratines valstybes eskalacija“, – rašoma 2022 m. lapkritį išplatintame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos darbiniame dokumente.

Bulgarija pasirodė esanti palanki dirva sudygti melagienoms, kurių didžiąją dalį, kaip manoma, pasodino ir (arba) puoselėja su Kremliumi susiję veikėjai. Nuo 2022 m. birželio, kai po balsavimo dėl nepasitikėjimo žlugo vos šešis mėnesius valdžiusi provakarietiška ministro pirmininko Kirilo Petkovo Vyriausybė, šalis yra atsidūrusi politinėje nežinomybėje. Balandį šalyje vyks dar vieni pirmalaikiai parlamento rinkimai – penktieji per dvejus metus.

COVID-19 krizės metu Bulgarijoje užfiksuotas didžiausias su virusu susijusių mirčių skaičių ES, nes skiepijimo rodikliai ilgą laiką buvo žemi, iš dalies dėl Kremliui palankių jėgų socialiniuose tinkluose skleidžiamos dezinformacijos ir skepticizmo.

„Bulgarija yra ypač palanki aplinka prorusiškai dezinformacijai skleisti. Žiniasklaidos raštingumo lygis žemas, o dėl šalies komunistinės praeities prorusiškas požiūris yra įaugęs į pagrindines kultūrines sroves“, – 2022 m. gegužę rašė Bulgarijos naujienų svetainė „Kapital Insights“.

Reikia pripažinti, kad gandai apie galimą ES piliečių mobilizaciją kariauti Ukrainoje pasklido ir dar vienoje bloko šalyje.

Čekijos socialiniuose tinkluose ėmė plisti dezinformacija neva Petras Pavelas, kariuomenės atsargos generolas, sausio 28 d. vykusiame antrame prezidento rinkimų ture įveikęs populistą milijardierių Andrejų Babisą, rengiasi pašaukti čekus į kariuomenę ir pasiųsti į Ukrainą. Rinkimų kampanijos metu anksčiau NATO karinio komiteto pirmininko pareigas ėjęs P. Pavelas buvo neretai vaizduojamas kaip karo kurstytojas.

Kol kas neaišku, kas organizavo šią dezinformacijos kampaniją Čekijoje – policija paskelbė atliekanti tyrimą. Rinkimus pralaimėjęs A. Babisas sumokėjo už reklaminius stendus, skelbiančius, kad jo neišrinkus, Čekija bus įtraukta į plataus masto karą.